• Non ci sono risultati.

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA"

Copied!
54
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

Judita Petro

Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos

priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės bei

patomechaniniais aspektais

Medicinos vientisųjų studijų programos

Baigiamasis magistro darbas

Mokslinio darbo vadovė: doc. dr. Eglė Milinavičienė

Kaunas 2020

(2)

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 4

2. SUMMARY ... 5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

5. SANTRUMPOS ... 7

6. SĄVOKOS ... 8

7. ĮVADAS ... 9

8. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 10

9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

9.1. Klubo sąnario anatomija ir biomechanika ... 11

9.2. Klubo sąnario endoprotezavimas, dažniausios endoprotezavimo priežastys ... 15

9.3. Klubo sąnario endoprotezavimas, tipai ... 18

9.4. Reabilitacija po klubo sąnario keitimo operacijos ... 21

9.5. Skirtingų veiksnių įtaka reabilitacijos efektyvumui ... 22

10. TYRIMO METODIKA ... 24

10.1. Tyrimo planavimas (organizavimas)... 24

10.2. Tyrimo objektas ... 24

10.3. Tiriamųjų imtis ... 24

10.4. Tyrimo metodai ... 24

10.5. Duomenų analizės metodai... 25

11. TYRIMO REZULTATAI ... 26

11.1. Tiriamųjų sociodemografinė charakteristika ... 26

11.2. Reabilitacijos programos efektyvumo po klubo sąnario keitimo operacijos įvertinimas ... 29

11.3. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo lyties ... 34

11.5. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso ... 37

11.6. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo ligos trukmės. ... 40

11.7. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos patomechaniniais aspektais ... 42

12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46

13. IŠVADOS ... 48

(3)

3 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 50 16. PRIEDAI ... 54

(4)

4

1. SANTRAUKA

Judita Petro. Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės bei patomechaniniais aspektais.

Tyrimo tikslas. Nustatyti pooperacinės reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui pacientams po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės ir patomechaniniais aspektais.

Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti pooperaciniu laikotarpiu taikytų reabilitacijos priemonių poveikį klubo sąnario judesių amplitudei, šlaunies raumenų jėgai, skausmo jutimui, savarankiškumui bei mobilumui. 2. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso. 3. Įvertinti reabilitacijos poveikį vyrų ir moterų judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos. 4. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo amžiaus. 5. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo ligos trukmės. 6. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo judėjimo funkcijos sutrikimo priežasties.

Tyrimo metodai ir dalyviai. Tyrimo metu buvo atlikta retrospektyvinė pacientų po klubo sąnario keitimo operacijos, kuriems 2017 – 2019 m. taikyta stacionarinė reabilitacija antruoju reabilitacijos etapu, medicininių dokumentų analizė. Tiriamieji buvo suskirstyti į grupes pagal kūno masės indeksą, lytį, amžių, ligos trukmę bei priežastį, dėl kurios atlikta klubo endoprotezavimo operacija. Vertintas skausmo intensyvumas balais (pagal VAS), modifikuotas Keitel indeksas, Barthel indeksas, šlaunies raumenų jėga, atitraukimo, lenkimo bei tiesimo amplitudės per operuotą klubo sąnarį. Skirtumai vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kai gautoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį α=0,05.

Tyrimo rezultatai ir išvados. Pooperaciniu laikotarpiu taikytos reabilitacijos priemonės buvo efektyvios. Judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos lytis, ligos trukmė bei priežastis, dėl kurios atlikta operacija, įtakos neturi. Vyresnis amžius lemia mažesnį Keitel indekso įverčio pokytį pooperacinės reabilitacijos laikotarpiu (p<0,05). Asmenų, kurių kūno masės indeksas mažesnis, skausmo intensyvumo, Barthel indekso, šlaunies raumenų jėgos bei judesių amplitudės per klubo sąnarį įverčių pokytis reabilitacijos laikotarpiu buvo didesnis (p<0,05).

(5)

5

2. SUMMARY

Judita Petro. Recovery of Motion After Total Hip Joint Replacement Surgery According to Body Mass Index, Age, Sex, Duration of Illness and Pathomechanical Aspects.

Aim. To investigate the influence of postoperative rehabilitation on a recovery of motion according to body mass index, age, sex, duration of illness and pathomechanical aspects.

Objectives. 1. To evaluate the effectiveness of postoperative rehabilitation methods on patient’s range of motion, muscle strength, pain intensity, independence and mobility. 2. To evaluate the effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion after total hip arthroplasty according to body mass index. 3. To evaluate the effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion after total hip arthroplasty according to age. 4. To evaluate the effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion after total hip arthroplasty according to sex. 5. To evaluate the effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion after total hip arthroplasty according to duration of illness. 6. To evaluate the effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion after total hip arthroplasty according to pathomechanical aspects.

Methods and participants. We retrospectively analysed the medical data of patients, who underwent second stationary stage of rehabilitation in 2017 – 2019 after total hip arthroplasty. Patients were grouped according to body mass index, sex, age, duration of illness and pathomechanical aspects. In this research we evaluated pain intensity (visual analogue scale), modified Keitel index, Barthel index, muscle strength and range of motion during abduction, flection and extension in the operated leg. Differences were considered statistically significant when p<0,05.

Results and conclusion. The methods of postoperative rehabilitation were effective. Sex, duration of illness and pathomechanical aspects do not have any impact on recovery of motion after total hip joint replacement surgery. Older age determines lower values of Keitel index after postoperative rehabilitation. Patients, who had lower body mass index, had a bigger effect of rehabilitation on pain intensity, Barthel index, muscle strength and range of motion in the operated leg (p<0,05).

(6)

6

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorių interesų konflikto nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Etikos komiteto pavadinimas: LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO BIOETIKOS CENTRAS

Leidimo numeris: BEC – MF – 96 Leidimo išdavimo data: 2019-11-21

(7)

7 .

5. SANTRUMPOS

KMI – kūno masės indeksas VAS – vizualinė analoginė skalė

lig. – ligamentum, raištis m. – musculus, raumuo

(8)

8

6. SĄVOKOS

Aseptinė nekrozė - tai kaulinio audinio ląstelių žūtis dėl mikrocirkuliacijos sutrikimo.

Endoprotezavimas - ligos ar traumos pažeistų sąnarinių paviršių pakeitimas dirbtiniais implantais. Klubo sąnario displazija - tai klubo sąnarį sudarančių kaulų ir kremzlinių struktūrų anatominiai nuokrypiai (sąnario nestabilumas, panirimas, išnirimas).

Osteoartrozė - tai progresuojanti degeneracinė sąnarių liga, pažeidžianti sąnarinę kremzlę bei sąnarį supančias struktūras.

Reumatoidinis artritas - tai sisteminė autoimuninė liga, sąlygojanti lėtinę, progresuojančią sąnarių destrukciją bei poliartritą.

(9)

9

7. ĮVADAS

Klubo sąnario endoprotezavimo operacija yra viena dažniausių ir sėkmingiausių visame pasaulyje [1]. Pastaraisiais metais senstant populiacijai bei didėjant degeneracinių sąnarių ligų paplitimui, šių operacijų skaičius nuolat didėja [2]. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje buvo atlikta 5000 pirminių klubo sąnario keitimo operacijų, kurių dažniausia priežastis pirminė klubo sąnario artrozė, o vidutinis operuojamų pacientų amžius yra 71 m. (moterys) ir 64 m. (vyrai) [3, 4]. Kadangi klubo sąnario endoprotezavimo operacija atliekama vis dažniau, o laukiančiųjų šios operacijos skaičius nuolat didėja, siekiant atkurti maksimalų paciento funkcinį aktyvumą yra svarbi ne tik operacinė technika, bet ir reabilitacijos procesas [1].

Pooperacinė reabilitacija yra kompleksinis procesas, kurios pagrindiniai tikslai yra skausmo sumažinimas, gyvenimo kokybės gerinimas, operuotos galūnės jėgos ir funkcijos atsikūrimas bei komplikacijų prevencija [5]. Paprastai reabilitacijos programą sudaro medikamentinis gydymas, gretutinių ligų palaikomasis gydymas, kineziterapija, fizioterapija, ergoterapija, masažai bei kompresinė terapija, tačiau pacientų judėjimo funkcija ir savarankiškumas atsikuria nevienodai [5]. Reabilitacijos efektyvumas priklauso nuo įvairių su pacientu susijusių veiksnių: amžiaus, lyties, kūno masės indekso, ligos trukmės bei patomechaninių aspektų [6, 7]. Nors atliekami tyrimai, kurių metu vertinama skirtingų veiksnių įtaka judėjimo funkcijos atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos, gauti rezultatai nėra vieningi, todėl ši tema išlieka aktuali. Šiame darbe bus nagrinėjamas reabilitacijos efektyvumas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos bei pacientų lyties, amžiaus, kūno masės indekso, ligos trukmės bei priežasties, dėl kurios buvo atlikta operacija, įtaka judėjimo funkcijų atsikūrimui.

Darbo tikslas - nustatyti pooperacinės reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui pacientams po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės ir patomechaniniais aspektais.

(10)

10

8. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: nustatyti pooperacinės reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui pacientams po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės ir patomechaniniais aspektais.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti pooperaciniu laikotarpiu taikytų reabilitacijos priemonių poveikį klubo sąnario judesių amplitudei, šlaunies raumenų jėgai, skausmo jutimui, savarankiškumui bei mobilumui.

2. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso.

3. Įvertinti reabilitacijos poveikį vyrų ir moterų judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos.

4. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo amžiaus.

5. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo ligos trukmės.

6. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo judėjimo funkcijos sutrikimo priežasties.

(11)

11

9. LITERATŪROS APŽVALGA

9.1. Klubo sąnario anatomija ir biomechanika

Klubo sąnarys (lot. articulatio coxae) - tai riešutinis sąnarys, jungiantis dubenį su koja [8, 9]. Riešutinis sąnarys yra rutulinio daugiaašio sąnario atmaina, kai sąnarys turi gilesnę duobę, apimančią daugiau kaip pusę sąnario galvos, todėl sąnarinių paviršių atitikimas yra didesnis [10]. Sąnarį supa stiprūs ir gerai subalansuoti raumenys, kurie užtikrina stabilumą bei leidžia atlikti judesius keliose plokštumose [10, 11]. Šis sąnarys yra struktūrinis elementas tarp apatinės galūnės ir ašinio skeleto, kuris ne tik perduoda jėgas, veikiančias žmogaus kūną nuo apačios į viršų, bet ir atlaiko jėgas, tenkančias liemeniui, kaklui, viršutinei galūnei [9, 11].

Pasak D. P. Byrne, klubo sąnarys priklauso judriųjų kaulinių jungčių rūšiai, nes jis atitinka šias charakteristikas:

 turi sąnario ertmę;

 sąnariniai paviršiai padengti sąnarine kremzle;

 turi tepalinę membraną, gaminančią sąnario skystį;

 sąnarį supa raiščių kapsulė [11]. Kaulinė anatomija

Klubas yra viena stambiausių jungčių žmogaus kūne [8]. Sąnario galvą formuoja šlaunikaulio galva, o sąnario duobę sudaro gūžduobė – pusrutulio formos gili įduba, įkurią įsistato šlaunikaulio galva [10]. Gūžduobę suformuoja trys dubens kaulai (klubakaulis, sėdynkaulis ir gaktikaulis) [10, 11]. Ties gūžduobės įlanka praeina skersinis gūžduobės raištis (lig. transversum acetabuli), kuris uždaro sąnario duobę[10]. Gūžduobę užpildo riebalinė gūžduobės pagalvė, o ją pagilina iš skaidulinės kremzlės sudaryta gūžduobės lūpa, apgaubianti beveik visą šlaunikaulio galvą [10].

Sąnario galva sudaro apie 60 – 70 % taisyklingo rutulio paviršiaus [10, 11]. Šlaunikaulio galvą dengia hialininė kremzlė, išskyrus galvos duobutės sritį, kurioje tvirtinasi šlaunikaulio galvos raištis (lig.

capitis femoris) [10].

Sąnario kapsulė ir raiščiai

Klubo sąnarys turi tvirtą skaidulinę kapsulę [11]. Kapsulė prasideda gūžduobės lūpos išorėje, apgaubia šlaunikaulio galvą, kaklą ir pasibaigia priekyje ant šlaunikaulio tarpgūbrinės linijos (linea

(12)

12 Sąnario kapsulę sutvirtina trys raiščiai, stabilizuojantys klubo sąnarį: klubinis šlaunies (lig.

iliofemorale), gaktinis šlaunies (lig. pubofemorale) ir sėdimasis šlaunies (lig. ischiofemoralis) [12].

Klubinis šlaunies raištis yra sudarytas iš lateralinės ir medialinės šakos, kurios kartu tvirtinasi prie priekinio apatinio klubakaulio dyglio (spina iliaca anterior inferior), dengia sąnarį iš priekio, platėdamos tęsiasi ir prisitvirtina prie tarpgūbrinės linijos (linea intertrotanterica) [10, 12]. Klubinis šlaunies raištis yra stipriausias klubo sąnario raištis, kuris varžo kojos tiesimą bei išorinę rotaciją [10, 12]. Viršutinės klubinio šlaunies raiščio skaidulos įsitempia pritraukiant šlaunį, o apatinės – atitraukiant [13]. Sėdimasis šlaunies raištis (lig. ischiofemorale) tvirtinasi virš sėdimojo gumburo (tuber ischiadicum), gaubia sąnarį iš užpakalinės pusės bei viršaus ir baigiasi prisitvirtindamas ties užpakaline tarpgūbrine linija (linea

intertrochanterica) [10, 12]. Šis raištis varžo kojos pritraukimą bei vidinę rotaciją [12]. Gaktinis šlaunies

raištis (lig. pubofemorale) prasideda ties viršutine gaktikaulio šaka, tęsiasi susiliedamas su medialiniu klubiniu šlaunies raiščiu bei sėdimuoju šlaunies raiščiu ir prisitvirtina prie šlaunikaulio [12]. Gaktinis šlaunies raištis varžo kojos atitraukimą bei išorinę rotaciją [10]. Kita svarbi anatominė struktūra – trikampio formos šlaunikaulio galvos raištis (lig. capitis femoris), esantis sąnario viduje [10]. Šlaunikaulio galvos raištis, kurį apgaubia sąnario kapsulės tepalinė plėvė, tęsiasi nuo skersinio gūžduobės raiščio ir gūžduobės pagalvės iki šlaunikaulio galvos duobės [10]. Šio raiščio mechaninis vaidmuo yra menkas, tačiau juo praeina smulkios kraujagyslės, maitinančios nedidelę dalį šlaunikaulio galvos, bei nervai, atliekantys propriocepcinę ir stabilizacinę funkciją [12]. Taip pat klubo sąnariui papildomo stabilumo suteikia žiedinė juosta (zona orbiclaris), glaudžiai apsupanti šlaunikaulio kaklo vidurį [10, 12]. Be to, manoma, kad žiedinė juosta palengvina sinovijinio skysčio judėjimą tarp sąnario kapsulės centrinės ir periferinės dalies [12].

Klubo sąnario raumenys

Klubo sąnarį supa 22 raumenys, kurie ne tik užtikrina sąnario stabilumą, bet ir leidžia atlikti rotacinius judesius visomis kryptimis [11]. Dėl sutrikusios šių raumenų funkcijos pasikeičia klubo sąnariniams paviršiams tenkantis krūvis, kas gali sukelti ar paskatinti degeneracinius sąnarinės kremzlės, kaulo bei aplinkinio jungiamojo audinio pokyčius [14]. Dėl šios priežasties ypač svarbu suprasti klubo sąnarį supančių raumenų anatomiją bei funkciją [14].

Klubo sąnario raumenų klasifikacija pagal atliekamą funkciją: 1. Šlaunies lenkiamieji raumenys:

Klubinis juosmens raumuo (m. iliopsoas) – galingiausias klubo sąnario lenkėjas. Jis susideda iš dviejų raumenų: didžiojo juosmens (m. psoas major) ir klubinio (m. iliacus). Raumuo lenkia šlaunį bei juosmenį (fiksavus šlaunį) [10, 11];

(13)

13

Siuvėjo raumuo (m. sartorius) – lenkia šlaunį, o šlaunį sulenkus ją atitraukia ir suka į išorę [10, 11];

Tiesusis šlaunies raumuo (m.rectus femoris) – keturgalvio šlaunies raumens (m.

quadriceps femoris) dalis, atliekantis šlaunies lenkimo funkciją [10, 11]; Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo (m. tensor fasciae latea) [10, 11]. 2. Šlaunies tiesiamieji raumenys:

Didysis sėdmens raumuo (m. gluteus maximus) – didžiausias ir galingiausias raumuo, kuris tiesia šlaunį, suka ją į išorę, palaiko vertikalią kūno padėtį bei fiksuoja dubenį stovint [10, 11];

Didysis pritraukiamasis raumuo (m. adductor magnus) – šio raumens užpakalinė galva atlieka šlaunies tiesimo funkciją [14];

Dvigalvis šlaunies raumuo (m. biceps femoris) [10, 14];

Pusgyslinis raumuo (m. semitendinosus) [10, 14];

Pusplėvinis raumuo (m. semimembranosus) [10, 14]. 3. Šlaunies atitraukiamieji raumenys:

Vidurinis sėdmens raumuo (m. gluteus medius) – didžiausias šlaunį atitraukiantis raumuo [14]. Funkciškai raumens skaidulos yra skirstomos į tris grupes: priekinės, vidurinės ir užpakalinės [14]. Visos raumens skaidulos atlieka šlaunies atitraukimo funkciją, priekinės skaidulos suka šlaunį į išorę, o užpakalinės - į vidų [10, 14];

Mažasis sėdmens raumuo (m. gluteus minimus) – raumuo atitraukia šlaunį bei suka ją vidų, klubui esant fleksinėje padėtyje [10, 14];

Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo (m. tensor fasciae latea) – mažiausias šlaunį atitraukiantis raumuo [14].

4. Šlaunies pritraukiamieji raumenys:

Skiauterinis raumuo (m. pectineus);

Ilgasis pritraukiamasis raumuo (m. adductor longus);

Trumpasis pritraukiamasis raumuo (m. adductor brevis);

Didysis pritraukiamasis raumuo (m. adductor magnus);

Mažasis pritraukiamasis raumuo (m. adductor minimus);

Grakštusis raumuo (m. gracilis) [10, 11]. 5. Raumenys, sukantys šlaunį į išorę:

(14)

14

Didysis sėdmens raumuo (m. gluteus maximus) – stipriausias raumuo, sukantis šlaunį į išorę;

Kriaušinis raumuo (m. piriformis);

Vidinis užtvarinis raumuo (m. obturatorius internus);

Viršutinis dvyninis raumuo (m. gemellus superior);

Apatinis dvyninis raumuo (m. gemellus inferior);

Kvadratinis šlaunies raumuo (m. quadratus femoris) [10, 14]. 6. Raumenys, sukantys šlaunį į vidų:

Anot Donald A. Neumann, anatominiu požiūriu nėra išskiriama pagrindinių raumenų grupė, kurie suka šlaunį į išorę, tačiau šią funkciją atlieka keletas antraeilių raumenų:

Mažojo sėdmens raumens (m. gluteus minimus) priekinės skaidulos;

Viduriniojo sėdmens raumens (m. gluteus medius) priekinės skaidulos;

Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo (m. tensor fasciae latae);

Ilgasis pritraukimasis raumuo (m. adductor longus);

Trumpasis pritraukiamasis raumuo (m. adductor brevis);

Skiauterinis raumuo (m. pectineus);

Didžiojo pritraukiamojo raumens (m. adductor magnus) užpakalinė galva [14]. Klubo sąnario biomechanika

Dėl klubo sąnario anatominės struktūros šlaunis juda visomis trimis plokštumomis: strėline (sagitaline), kaktine (frontaline) bei skersine, tačiau judesių amplitudė yra maža [8, 10]. Amplitudę sumažina tokios sąnario anatominės struktūros, kaip gili sąnarinė duobė, tvirti raiščiai bei masyvūs sąnarį supantys raumenys [10].

Klubo sąnario judesiai:

1. Sagitalinėje plokštumoje apie transversalinę ašį:

lenkimas (flexio) – iki 120 ° sulenkus koją per kelio sąnarį, iki 85 ° ištiesus kelį;

tiesimas (extensio) – iki 15 °, ištiesus koją per kelio sąnarį amplitudė padidėja [10, 13]. 2. Frontalinėje plokštumoje apie sagitalinę ašį:

Atitraukimas (abductio) – iki 30 °;

Pritraukimas (adductio) – iki 25 ° [13]. 3. Horizontalinėje plokštumoje apie vertikalinę ašį:

Atgręžimas (rotacija į išorę) (supinatio) – iki 15 ° ištiesus koją, iki 40 ° kiek atitraukus ir sulenkus koją;

(15)

15

Nugręžimas (rotacija į vidų) (pronatio) – iki 35 ° ištiesus koją, iki 60 ° kiek atitraukus ir sulenkus koją [10].

Derinant šlaunies lenkimo, tiesimo bei atitraukimo ir pritraukimo judesius galimas kojos apvedimas

(circumductio) [10].

9.2. Klubo sąnario endoprotezavimas, dažniausios endoprotezavimo priežastys

Klubo sąnario endoprotezavimas - tai viena dažniausių ir sėkmingiausių operacijų visame pasaulyje, atstatanti pažeisto sąnario funkciją bei sumažinanti skausmus [1, 15]. Pastaraisiais metais sėkmingų klubo sąnario keitimo operacijų skaičius nuolat didėja [2]. Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro duomenimis, 2011 – 2017 m. buvo užregistruotos 26203 pirminės klubo sąnario keitimo operacijos, kurių dažniausios priežastys yra šios:

1. Pirminė artrozė (66,37 %) – tai progresuojanti degeneracinė sąnarių liga, pažeidžianti sąnarinę kremzlę bei sąnarį supančias struktūras [16]. Artrozė pasireiškia net 25 % žmonių, sulaukusių 85 m. amžiaus, bei yra viena pagrindinių neįgalumo priežasčių Lietuvoje [17, 18]. Liga dažniausiai pažeidžia klubo, kelio bei pirmąjį metatarsofalanginį sąnarį [18]. Artrozę sąlygoja įvairių rizikos veiksnių sąveika, kurie klasifikuojami į dvi grupes [18, 19]:

Bendrieji rizikos faktoriai:

 Amžius – vyresniame amžiuje didėja sąnarinės kremzlės pažeidimo tikimybė, nes kremzlė blogiau atlaiko jai tenkantį krūvį, blogėja kremzlės matrikso sintezė, plonėja sąnarinis audinys [18]. Taip pat silpsta raumenys bei mažėja raiščių elastingumas [18].

 Lytis – liga dažniau pasireiškia moterims virš 50 m. amžiaus. Manoma, kad tai susiję su postmenopauziniais pokyčiais [18].

 Nutukimas – didelis kūno svoris sąlygoja didesnį krūvį, tenkantį klubo sąnariui judesių metu [16]. Dėl svorio perkrovos kaulai tampa mažiau elastingi, didėja sąnarinės kremzlės pažeidimo rizika [18].

 Genetika – genetinių veiksnių įtaka vis dar tyrinėjama, tačiau manoma, kad genetiniai faktoriai didina klubo sąnario osteoartozės riziką apie 60 % [16, 18]. Su klubo sąnario osteoartrozės išsivystymo rizika yra susiję genai, kurie reguliuoja uždegiminius procesus bei klubo sąnario vystymąsi [16, 18].

(16)

16

 Profesija – ilgalaikė sąnarių apkrova dirbant sunkų fizinį darbą (sunkių daiktų krovimas) ar profesionaliai sportuojant gali sąlygoti klubo sąnario artrozės vystymąsi [18].

Su sąnariu susiję rizikos faktoriai:

 Sąnario displazija - dėl įgimtų pokyčių (gūžduobės displazija, klubo panirimas, varus ar valgus deformacija) mechaninis krūvis sąnario paviršiuje pasiskirsto nevienodai, o tai gali sąlygoti koksartrozės atsiradimą vėlesniame amžiuje [18, 19].

 Trauma – sąnario traumos, intrasąnariniai lūžiai sąlygoja sąnarinio paviršiaus pokyčius, dėl kurių krūvis, tenkantis klubui, pasiskirsto netolygiai ir vystosi degeneraciniai pokyčiai [19].

Koksartrozė paprastai pasireiškia skausmais sėdmenų, šlaunų, kirkšnies srityje [18]. Pradžioje skauda tik einant, ligai progresuojant – mažėja judesių amplitudė, vystosi „anties“ eisena, šlaunų bei sėdmenų raumenų atrofija, sutrinka ir tampa skausminga šlaunies išorinė rotacija [17, 18]. Dažniausiais koksartrozės gydymo metodas – klubo sąnario keitimo operacija [20].

2. Šlaunikaulio kaklo lūžis (21,24 %) – tai viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių traumų [20]. Daugumą lūžių sąlygoja mažos energijos trauma (kritimas ant klubo sąnario iš stovimos padėties ar lovos), ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems osteoporoze [20, 21]. Jaunesniame amžiuje šlaunikaulio kaklo lūžiai sudaro apie 2 – 5 % visų lūžių ir dažniausiai įvyksta dėl didelės kinetinės energijos traumos (autoįvykis, kritimas iš didelio aukščio) [20, 21]. Lūžio gydymo metodo parinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip paciento amžius, bendroji sveikatos būklė, gretutinės ligos, šlaunikaulio kaklo lūžio fragmentų poslinkis (Garden klasifikacija) bei sąnario būklė (artroziniai pokyčiai) [20]. Pilnas klubo sąnario protezavimas indikuotinas pacientams, kuriems nustatytas šlaunikaulio kaklo lūžis su dislokacija, paciento amžius 60 – 80 m. bei gera funkcinė būklė ir fizinis aktyvumas [20]. Manoma, kad iki 2050m. šių lūžių skaičius dramatiškai padidės, dėl senėjančios populiacijos ir su tuo susijusiais rizikos veiksniais [21]:

Amžius – didėjant amžiui lūžių dažnumas didėja [22]. Asmenims, sulaukusiems 50 m. rizika per likusį gyvenimą patirti osteoporotinį lūžį yra vidutiniškai 40 – 50 % moterims bei 13 – 22 % vyrams [22]. Tai susiję su amžiniais kaulinio tankio pokyčiais bei osteoporoze [23]. Taip pat senstant blogėja pusiausvyra, rega, klausa, didėja griuvimų bei jų sąlygotų lūžių rizika [21].

Lytis – šlaunikaulio kaklo lūžiai yra dažnesni moterims (71,9 %) nei vyrams (28,1 %), o perimenopauzės laikotarpiu, moterims nustatyta net 2,9 karto didesnė lūžių rizika [21, 22].

(17)

17 Taip pat verta paminėti, jog moterims šlaunikaulio kaklo lūžiai dažniausiai įvyksta vyresniame amžiuje nei vyrams: 82 m. moterims ir 77 m. vyrams [24].

Kaulų mineralinis tankis – mažėjant kaulų mineralinei masei, retėja trabekulinis audinys, kaulai tampa ne tokie tvirti ir lūžta nuo menkos traumos [25].

Kūno masės indeksas – didesnę lūžių riziką turi tie pacientai, kurių kūno masės indeksas yra mažesnis (< 22), lyginant su pacientais, kurių kūno masės indeksas svyruoja tarp 22 ir 25 [26].

3. Aseptinė nekrozė (5,98 %) – šlaunikaulio galvos aseptinė nekrozė yra būklė, kurios metu įvyksta kaulinio audinio ląstelių žūtis dėl mikrocirkuliacijos sutrikimo [27]. Pagrindiniai aseptinės nekrozės

rizikos veiksniai:

Trauma – traumos metu yra mechaniškai sutrikdoma šlaunikaulio galvos kraujotaka, paprastai įvykus šlaunikaulio galvos ar šlaunikaulio kaklo lūžiui, kai pažeidžiama šlaunikaulio galvą maitinanti kraujagyslė (vidinė apsukinė šlaunies arterija) [27].

Kortikosteroidų vartojimas – tai dažniausia netrauminės aseptinės nekrozės priežastis [28]. Manoma, kad didelės gliukokortikoidų dozės (>20 mg prednizolono per dieną) sąlygoja riebalų kaupimąsi kaulų čiulpuose bei blogina kaulo kraujotaką [27].

Alkoholis – gausus alkoholio vartojimas yra susijęs su padidėjusia adipogeneze bei sumažėjusia kraujo forminių elementų gamyba kaulų čiulpuose [27]. Tai gali lemti osteocitų pažeidima bei aseptinę kaulo nekrozę [27].

Šlaunikaulio galvos aseptinė nekrozė paprastai progresuoja, įvyksta negrįžtamas sąnarinio paviršiaus pažeidimas [28]. Klubo sąnario endoprotezavimas atliekamas tada, kai konservatyvus gydymas neefektyvus arba vėlyvose stadijose, kai negalima taikyti kitų chirurginio gydymo metodų [20]. Operacinis gydymas, taikant totalinį klubo sąnario endoprotezavimą, pasižymi nedideliu komplikacijų dažniu, geru išgyvenamumu bei reikšmingu skausmo sumažėjimu [27].

4. Klubo sąnario displazija (3,03 %) – tai klubo sąnarį sudarančių kaulų ir kremzlinių struktūrų anatominiai nuokrypiai [29]. Displazijai būdinga sekli, dislokuota į viršų ir į priekį gūžduobė bei hipoplastiškas šlaunikaulis [29, 30]. Dėl šių anatominių pokyčių gūžduobė nepakankamai apgaubia šlaunikaulio galvą, vystosi klubo sąnario raumenų, sėdimojo nervo sutrumpėjimas, storėja sąnarinė kapsulė, ilgainiui progresuoja osteoartritiniai pokyčiai, gali įvykti sąnarinės lūpos plyšimas [29, 30]. Galimi įvairūs chirurginio gydymo metodai:

 Klubo sąnario artroskopija - atliekama tik esant I° displazijai pagal Crow (rentgenologiškai nustatyta mažesnė nei 50 % šlaunikaulio galvos subliuksacija) [20].

(18)

18

 Periacetabulinė bei šlaunikaulio osteotomija – rekomenduojama jauniems pacientams, kuriems nestipriai išreikšta klubo sąnario artrozė [20].

 Klubo sąnario endoprotezavimas – gali būti taikomas esant įvairių laipsnių displazijai [20]. Klubo sąnario keitimo operacijos rezultatai priklauso nuo displazijos tipo – kuo mažesnis displazijos laipsnis, tuo geresni rezultatai [20].

5. Potrauminė artrozė (1,90 %) – klubo sąnario traumos, tokios kaip sąnarinės lūpos plyšimas bei gūžduobės lūžiai, sąlygoja blogesnį krūvio bei sąnarinio skysčio pasiskirstymą tarp šlaunikaulio galvos ir gūžduobės sąnarinių paviršių [27]. Laiku nepritaikius tinkamo gydymo, blogėja klubo sąnario biomechanika, vystosi artroziniai pokyčiai ir atsiranda lėtiniai skausmai [27]. Tuomet reikalingas chirurginis gydymas: totalinis klubo sąnario endoprotezavimas, kuris esant potrauminei artrozei gali būti techniškai sudėtingesnis, dėl kaulų deformacijų [31].

6. Reumatoidinis artritas (0,71 %) – tai sisteminė autoimuninė liga, sąlygojanti lėtinę, progresuojančią sąnarių destrukciją bei poliartritą (18). Ligos pradžia paprastai lėtinė, pradžioje patinsta ir tampa skausmingi rankų pirštų (ypač II ir III) proksimaliniai interfalanginiai, metakarpofalanginiai, riešų ir metatarsofalanginiai sąnariai [18]. Ligai progresuojant pažeidžiami ir alkūnių, kelių, klubų sąnariai [18]. Reumatoidinio artrito atveju skausmai ir tinimai būna atkaklūs, vystosi aplinkinių raumenų atrofija, atsiranda kelias valandas trunkantis rytinis sąstingis, progresuoja sąnarių deformacija, apimami vis nauji sąnariai, prisideda tendovaginitai, bursitai [18]. Esant pažengusiai ligos stadijai, sutrikusiai sąnario funkcijai bei neefektyviam medikamentiniam gydymui indikuotina klubo sąnario keitimo operacija [32].

9.3. Klubo sąnario endoprotezavimas, tipai

Klubo sąnario endoprotezavimo operacija – tai ligos ar traumos pažeistos gūžduobės ir šlaunikaulio galvos pakeitimas dirbtiniais implantais [33]. Šis gydymo metodas dažniausiai naudojamas klubo sąnario osteoartrozei gydyti [20].

Klubo sąnario keitimo operacijai naudojamos skirtingos operacinės technikos:

 Totalinis klubo sąnario endoprotezavimas – abu klubo sąnario komponentai pakeičiami dirbtiniais implantais [34, 35].

 Sąnarinius paviršius atnaujinanti operacija – šlaunikaulio galvos bei gūžduobės sąnariniai paviršiai yra pašalinami ir pakeičiami metaliniais implantais [36]. Šio tipo operacija paprastai taikoma

(19)

19 jauniems pacientams, kurios privalumai yra kaulinio audinio išsaugojimas (pašalinama tik susidėvėjusi kremzlė, o šlaunikaulio galva nenupjaunama), anatominių komponentų dydžių išlaikymas, mažesnė dislokacijų rizika [20, 34, 37].

Klasikinės totalinio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos metu padaromas pjūvis, tuomet išnarinama šlaunikaulio galva bei nupjaunamas šlaunikaulio kaklas [20]. Vėliau naudojant specialius instrumentus paruošiama gūžduobė bei šlaunikaulio kanalas ir implantuojami dirbtiniai sąnario komponentai [20]. Klasikinį klubo sąnario endoprotezą paprastai sudaro trys dalys: šlaunikaulio komponentas (stiebas), šlaunikaulio galva, gūžduobinis komponentas [20].

Endoprotezų sąnariniai paviršiai gali būti padengti įvairiomis medžiagomis [20]. Priklausomai nuo medžiagos tipo, kuri kontaktuoja sąnaryje viena su kita, protezai klasifikuojami į keturias grupes:

1. metalas su polietilenu; 2. keramika su polietilenu; 3. keramika su keramika; 4. metalas su metalu [20, 38].

Klubo sąnario endoprotezo komponentams fiksuoti su kaulu gali būti naudojamos įvairios technikos [38]. Išskiriami šie endoprotezų tipai:

 cementinis – cementuojamas ir šlaunikaulinis, ir gūžduobinis komponentas į kaulą sušvirkštus specialaus kaulinio cemento, kuriam sustingus, pritvirtinami endopotezo komponentai;

 hibridinis – cementuojamas tik šlaunikaulinis komponentas, o gūžduobinis komponentas tvirtinamas mechaniškai;

 atvirkščias hibridinis – cementuojamas tik gūžduobinis komponentas, o šlaunikaulinis tvirtinamas mechaniškai;

 becementinis (mechaninis) – mechaniškai tvirtinamų komponentų paviršiaus padengimas gali būti įvairus: akytas, grūdėtas, purkštas plazma, dengtas hidroksiapatitu [20, 38].

(20)

20 1 pav. Skirtingo tipo endoprotezai pagal tvirtinimo būdus [20]

2 pav. Kairėje: mechaninio, hibridinio, atvirkščio hibridinio, cementinio tvirtinimo endoprotezai [20]

Lietuvoje 2011 – 2019 m. dažniausiai naudoti cementinio tvirtinimo implantai (75,45 % visų pirminių klubo sąnario endoprotezavimo operacijų), kurių išlikimo rezultatai yra geriausi [4, 20].

Klubo sąnario keitimo operacijos metu naudojami skirtingi operaciniai pjūviai: priekinis, priekinis-šoninis, priekinis-šoninis, užpakalinis ir kt. [20]. Lietuvoje daugiausia klubo sąnario endoprotezavimo operacijų atliekama naudojant užpakalinį pjūvį (73 %) [4]. Pastaruoju metu, tobulėjant chirurginei technikai, vis dažniau atliekamos minimaliai invazinės operacijos, o operacinis pjūvis siekia vos 5 – 7 cm [20].

(21)

21 9.4. Reabilitacija po klubo sąnario keitimo operacijos

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, reabilitacija – tai medicininių, socialinių, profesinių, juridinių priemonių kompleksas taikomas, siekiant maksimalaus asmens funkcinio aktyvumo [20]. Po klubo sąnario keitimo operacijos reabilitacija ypač svarbi, nes tai yra gydymo ir slaugos proceso tęsinys, padedantis atstatyti darbingumą bei pagerinti gyvenimo kokybę [5]. Po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos praėjus 7 - 10 dienų pacientas siunčiamas stacionarinei reabilitacijai, kuri trunka 18 dienų [5]. Pooperacinės reabilitacijos po klubo sąnario endoprotezavimo pagrindiniai tikslai:

1. Saugaus mobilumo mokymas;

2. Jėgos bei sąnario funkcijos atsikūrimas;

3. Operuotos galūnės bei liemens ir sėdmenų raumenų stiprinimas; 4. Skausmo mažinimas;

5. Komplikacijų prevencija: giliųjų venų trombozė, infekcija; 6. Pooperacinių žaizdų gydymas;

7. Anemijos korekcija;

8. Psichoemocinės būklės gerinimas; 9. Gretutinių ligų kontrolė;

10. Paciento mokymas teisingai judėti ir apsitarnauti atliekant kasdienes veiklas [5, 39].

Reabilitaciją vykdo specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas reabilitologas, slaugytoja, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichoterapeutas, socialinis darbuotojas, palatos draugas, artimieji [5]. Pacientas šioje komandoje turi būti aktyvus dalyvis, motyvuotas kuo greičiau sugrįžti į kasdienę veiklą bei suvokiantis reabilitacijos priemonių svarbą ir galintis spręsti iškilusias problemas [5, 40].

Siekiant įgyvendinti iškeltus reabilitacijos tikslus, naudojamos kompleksinės reabilitacijos priemonės, kurios taikomos nepertraukiamai, individualizuotai, nuolat vertinant efektyvumą [5]. Po klubo sąnario keitimo operacijos dažniausiai taikomos šios reabilitacijos priemonės:

1. Medikamentai – analgetikai, NVNU (skausmo kontrolei), antikoaguliantai (tromboembolijų profilaktikai);

2. Gretutinių ligų palaikomasis gydymas;

3. Kineziterapija – kiekvienam pacientui individuali tausojanti – treniruojanti kineziterapijos programa, skirta raumenų stiprinimui bei protezuoto sąnario funkcijos bei judesių amplitudės gerinimui. Galima kineziterapija vandenyje, pilnai sugijus pooperacinei žaizdai;

(22)

22 4. Fizioterapija – galima taikyti magnetoterapiją, elektrostimuliaciją, Bioptron šviesos terapiją,

krioterapiją;

5. Masažas – taikomas pilnai sugijus pooperacinei žaizdai; 6. Kompresinė terapija – taikoma siekiant sumažinti kojų tinimą;

7. Ergoterapija – pacientas mokomas atlikti kasdienes veiklas, apsitarnauti;

8. Socialinio darbuotojo konsultacija – sprendžiami įvairūs socialiniai klausimai [5, 41]. Reabilitacijos efektyvumą galima įvertinti remiantis šiais kriterijais:

 Vaistų poreikio sumažėjimas;

 Grįžimas į kasdienę veiklą;

 Ligos simptomų sumažėjimas;

 Psichoemocinės būklės pagerėjimas;

 Gyvenimo kokybės pagerėjimas [41].

Po atliktos klubo sąnario keitimo operacijos pacientai kuo greičiau nori sugrįžti į įprastą kasdienį gyvenimą [40]. Tam pasiekti reikalinga aplinkinių pagalba bei kompleksinių reabilitacijos priemonių taikymas ir ilgalaikė priežiūra, ypač vyresnio amžiaus pacientams [40]. Kad pagalba būtų veiksminga, labai svarbu užtikrinti glaudžius paciento, slaugytojų ir artimųjų tarpusavio santykius bei paciento motyvaciją [40]. Tai padeda pacientui greičiau prisitaikyti prie aplinkos, saugiai judėti, naudotis pagalbinėmis priemonėmis, nukraunančiomis klubo sąnarį, taip išvengiant sąnario skausmo bei mažinant išnirimų riziką [5, 40].

9.5. Skirtingų veiksnių įtaka reabilitacijos efektyvumui

Klubo sąnario endoprotezavimo operacija yra vienas sėkmingiausių degeneracinių sąnarių ligų gydymo metodų [1]. Tačiau gydymo rezultatai priklauso ne tik nuo operacinės technikos ar protezo tipo, bet ir nuo taikytos pooperacinės reabilitacijos programos bei individualių su pacientu susijusių veiksnių, tokių kaip lytis, amžius, kūno masės indeksas, liga, ligos trukmė iki operacijos [7, 42].

Vienas iš veiksnių, lemiančių reabilitacijos efektyvumą po klubo sąnario keitimo operacijos, yra lytis [7]. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, moteriška lytis yra susijusi su blogesniu judėjimo funkcijų atsikūrimu po klubo sąnario pakeitimo [7]. H. K. Vincent ir kt. pastebėjo, jog vyrų šlaunies raumenų jėgos, judesių amplitudės per operuotą klubo sąnarį bei savarankiškumo indekso rodikliai po reabilitacijos pagerėjo labiau nei moterų [7]. Manoma, jog šiuos skirtumus lemia vyresnis moterų amžius,

(23)

23 mažesnis kasdienis fizinis aktyvumas bei didesnis gretutinių ligų skaičius lyginant su vyrais [43]. Taip pat moterims dažniau nei vyrams buvo diagnozuotas nutukimas, o su didesniu kūno svoriu susijęs operuoto sąnario spaudimas gali sąlygoti didesnį pooperacinį skausmą bei mažinti reabilitacijos efektyvumą [43].

Kitas svarbus veiksnys, lemiantis reabilitacijos efektyvumą, yra paciento amžius. Vyresnis amžius yra siejamas su mažesniu pooperacinės reabilitacijos efektyvumu [7]. Viena iš mažesnio funkcionalumo priežasčių po klubo sąnario endoprotezavimo yra vyresnio amžiaus žmonių skausmo suvokimas [7]. Manoma, jog vyresni pacientai pooperacinį skausmą suvokia kaip nesugijusių sąnario struktūrų požymį ir vengia įdėti daugiau fizinių pastangų atliekant reabilitacijos pratimus, tokiu būdu sulėtindami funkcionalumo atgavimo procesą [44].

KMI taip pat gali turėti įtakos reabilitacijos efektyvumui po klubo sąnario keitimo operacijos. Tyrimų metu nustatyta, kad didesnį kūno masės indeksą turinčių pacientų judėjimo funkcijos pagerėjimas po stacionarinės reabilitacijos bei praėjus 6 mėn. po operacijos yra mažesnis lyginant su normalaus svorio tiriamaisiais [45]. Taip pat pastebėta, jog pacientai, kurių KMI ≥35 kg/m2, turi didesnę pooperacinių infekcijų bei išnirimų riziką [6]. Tačiau vertinant skausmo intensyvumo pokyčius praėjus 6 mėn. po klubo sąnario keitimo operacijos nustatyta, jog skausmo sumažėjimas buvo didesnis tose tiriamųjų grupėse, kuriems nustatytas didelio laipsnio nutukimas [45].

Judėjimų funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos priklauso ir nuo ligos, sąlygojusios sąnario pažeidimą. Vienos dažniausių klubo sąnario keitimo operacijos priežasčių yra pirminė artrozė, reumatoidinis artritas bei avaskulinė nekrozė [46]. Koksartrozės diagnozė yra siejama su geresniu judėjimo funkcijos atsikūrimu po klubo sąnario keitimo operacijos lyginant su sergančiaisiais reumatoidiniu artritu ar avaskuline nekroze [46]. Lyginant skausmo intensyvumo pokyčius priklausomai nuo endoprotezavimo operacijos priežasties, nustatyta, jog reumatoidiniu artritu sergantys pacientai jautė didesnį skausmą ankstyvajame reabilitacijos etape bei praėjus 2 m. po operacijos nei sergantieji klubo sąnario artroze [47].

Ligos trukmė iki operacijos taip pat gali turėti įtakos reabilitacijos efektyvumui. Literatūros apie ligos trukmės įtaką judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos nebuvo rasta. Tačiau vertinant ligos trukmės iki klubo sąnario endoprotezavimo operacijos įtaką gyvenimo kokybei, ryšio tarp ligos trukmės ir pooperacinių išeičių nebuvo nustatyta [48].

(24)

24

10. TYRIMO METODIKA

10.1. Tyrimo planavimas (organizavimas)

Tyrimas vyko 2019 – 2020 m. Birštono „Eglės“ sanatorijoje, medicininės reabilitacijos skyriuje. Tyrimui atlikti buvo gautas bioetikos centro leidimas Nr. BEC – MF – 96 bei įstaigos vadovo sutikimas, pasirašytas susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos.

10.2. Tyrimo objektas

Pacientai po klubo sąnario keitimo operacijos, kuriems buvo taikomos kompleksinės pooperacinės reabilitacijos paslaugos Birštono „Eglės“ sanatorijoje, medicininės reabilitacijos skyriuje.

10.3. Tiriamųjų imtis

Į tyrimą buvo įtraukti 100 pacientų po klubo sąnario keitimo operacijos, kuriems antro lygio reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos Birštono „Eglės“ sanatorijoje 2017 - 2019 m. Pacientai tyrimui atrinkti atsitiktine tvarka.

10.4. Tyrimo metodai

Siekiant nustatyti pooperacinės reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui pacientams po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės ir patomechaniniais aspektais buvo atlikta retrospektyvinė medicininių dokumentų analizė. Kokie duomenys buvo renkami iš pacientų ligos istorijų pateikta 1 priede. Iš gautų medicininių dokumentų duomenų buvo vertinamas skausmo intensyvumas balais (pagal VAS), modifikuotas Keitel, Barthel indeksas, operuotos galūnės šlaunies raumenų jėga, šlaunies atitraukimo, lenkimo bei tiesimo amplitudė per klubo sąnarį prieš ir po reabilitacijos. Siekiant įvertinti reabilitacijos programos efektyvumą, buvo lyginamas šių įverčių

(25)

25 skirtumas reabilitacijos pradžioje bei po reabilitacijos. Taip pat duomenys buvo lyginami skirtingose grupėse priklausomai nuo KMI, lyties, amžiaus, ligos trukmės bei priežasties, dėl kurios atlikta klubo sąnario keitimo operacija. Pagal lytį tiriamieji suskirstyti į vyrų ir moterų grupes. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal amžių: pacientai iki 65 m. amžiaus bei 65 m. amžiaus ir vyresni pacientai. Pagal KMI buvo išskirtos penkios tiriamųjų grupės: normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2), antsvoris (KMI 25 – 29,9 kg/m2), I° nutukimas (KMI 30 – 34,9 kg/m2), II° nutukimas (KMI 35 – 39,9 kg/m2), III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2). Pagal ligos trukmę tiriamieji skirstyti į tris grupes: ligos trukmė iki 5 metų, ligos trukmė 5 – 10 metų, ligos trukmė 10 ir daugiau metų. Išskirtos grupės pagal ligą: koksartrozė, šlaunikaulio kaklo lūžis bei avaskulinė nekrozė.

10.5. Duomenų analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2010 ir IBM SPSS 20,0 for Windows statistinius paketus. Dviems priklausomoms imtims palyginti taikytas neparametrinis Vilkoksono kriterijus, nepriklausomoms imtims – Mano Vitnio bei Kruskalio Voliso kriterijus. Kruskalio Voliso neparametrinis kriterijus taikytas tada, kai tiriamųjų grupių buvo daugiau nei dvi. Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip mediana (xme), minimali (xmin), maksimali (xmax) reikšmė ir vidurkis (𝑥̅ ) – xme(xmin - xmax; 𝑥̅ ), kokybiniai – procentais. Stebėti skirtumai bei priklausomybės tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (p – reikšmė) buvo mažesnis nei pasirinktasis reikšmingumo lygmuo (α = 0,05).

(26)

26

11.

TYRIMO REZULTATAI

11.1. Tiriamųjų sociodemografinė charakteristika

3 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių

Tyrime dalyvavo 100 pacientų, iš kurių 42 (42%) vyrų ir 58 (58%) moterų (3 pav.). Pacientų, kuriems buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija, amžiaus vidurkis yra 63,48 (1,248) m. Pagal lytį jaunesni buvo vyrai, jų amžiaus vidurkis 62,02 (1,865) m., o moterų 64,53 (1,674) m. (4 pav.).

42% 58%

(27)

27 4pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį

Tiriamųjų kūno masės indekso vidurkis 28,66 (0,498) kg/m2. Moterų KMI vidurkis (28,9

(0,786) kg/m2) buvo šiek tiek didesnis nei vyrų (28,34 (0,486) kg/m2) (5pav.).

5 pav. Vyrų ir moterų kūno masės indekso vidurkis

62.02 64.53 60.5 61 61.5 62 62.5 63 63.5 64 64.5 65 Amžiaus vidurkis Vyrai Moterys 28.34 28.9 28 28.1 28.2 28.3 28.4 28.5 28.6 28.7 28.8 28.9 29 KMI Vyrai Moterys

(28)

28 Dažniausia priežastis, dėl kurios atlikta klubo sąnario keitimo operacija, buvo pirminė koksartrozė. Dėl šios priežasties buvo operuoti 93 (93%) pacientų. Dėl šlaunikaulio kaklo lūžių operuoti 4 (4%), o dėl aseptinės kaulo nekrozės operuoti 3 (3%) pacientai (6 pav.).

6 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal klubo sąnario endoprotezavimo priežastis

Vidutinė ligos trukmė iki operacijos atlikimo buvo 5,45 (0,600) metų. Vyrų tarpe ligos trukmė buvo mažesnė 4,07 (0,533) m. lyginant su moterų 6,45 (0,944) m. (7 pav.).

93% 3% 4%

(29)

29 7 pav. Pacientų pasisikirstymas pagal ligos trukmę

11.2. Reabilitacijos programos efektyvumo po klubo sąnario keitimo operacijos įvertinimas

Tyrimo metu siekiant įvertinti reabilitacijos efektyvumą po klubo sąnario keitimo operacijos buvo lyginami pacientų skausmo intensyvumo, Keitel, Barthel indekso, šlaunies raumenų jėgos bei judesių amplitudės per operuotą sąnarį įverčiai reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje.

Pirmąją reabilitacijos dieną skausmo intensyvumo įverčių mediana 5 (0 – 9) balai, o paskutinę reabilitacijos dieną 2 (0 – 4) balai (8 pav.). Galima teigti, jog skausmo intensyvumo įvertis balais po reabilitacijos sumažėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001).

6.45 4.07 0 1 2 3 4 5 6 7 Vyrai Moterys

(30)

30 8 pav. Tiriamųjų skausmo intensyvumo įvertis balais prieš ir po reabilitacijos

Prieš reabilitaciją apatinės galūnės funkciją atspindinčio Keitel indekso įverčių mediana buvo 14 (7 – 25) balų, po reabilitacijos – 26,5 (13 - 48) balo (9 pav.). Po reabilitacijos Keitel indekso įvertis padidėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001).

(31)

31 Pirmąją reabilitacijos dieną modifikuoto Barthel indekso įverčių mediana buvo 65 (45 – 90) balai, o po reabilitacijos – 80 (60 – 95) balų (10 pav.). Galima teigti, jog savarankiškumą atspindintis modifikuoto

Barthel indekso įvertis po reabilitacijos padidėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001).

10 pav. Tiriamųjų modifikuoto Barthel indekso įvertis prieš ir po reabilitacijos

Vertinant tiriamųjų judesių amplitudę per operuotą klubo sąnarį, nustatyta, kad šlaunies atitraukimo amplitudės įverčių mediana prieš reabilitaciją siekė 15 (0 – 35)°, lenkimo – 60 (15 – 105)°, o tiesimo – 0 (-25 – 10)°. Po reabilitacijos šlaunies atitraukimo amplitudės įverčių mediana siekė (-25 (3 - 45)°, lenkimo - 90 (15 - 123)°, o tiesimo - 6 (0 - 18)° (11, 12, 13 pav.). Galima teigti, jog judesių amplitudės įverčių padidėjimas yra statistiškai reikšmingas (p<0,001).

(32)

32 11 pav. Tiriamųjų šlaunies atitraukimo amplitudės įverčiai laipsniais per operuotą klubo sąnarį

prieš ir po reabilitacijos

12 pav. Tiriamųjų šlaunies lenkimo amplitudės įverčiai laipsniais per operuotą klubo sąnarį prieš ir po reabilitacijos

(33)

33 13 pav. Tiriamųjų šlaunies lenkimo amplitudės įverčiai laipsniais per operuotą klubo sąnarį

prieš ir po reabilitacijos

Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių mediana prieš reabilitaciją siekė 3 (2 – 4) balus, o po reabilitacijos 4 (3 – 5) balus (13 pav.). Šlaunies raumenų jėgos įverčių pokytis yra statistiškai reikšmingas (p<0,001).

(34)

34 11.3. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai

nuo lyties

Lyginant tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytį prieš ir po reabilitacijos buvo nustatyta, jog moterų skausmo intensyvumo įverčių skirtumo mediana buvo 3 (0 - 7), vyrų taip pat 3 (1 - 7) balai. Tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,845) (1 lentelė).

Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nebuvo nustatyta (p=0,130). Keitel indekso įverčių skirtumo mediana tarp moterų buvo 11 (2 - 25), tarp vyrų 11,5 (5 - 26) balo (1 lentelė).

Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo lyties, statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo nustatyta (p=0,613). Barthel indekso įverčių skirtumo mediana tarp moterų buvo 15 (5 - 30), tarp vyrų 15 (5 - 40) balų (1 lentelė).

Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp vyrų ir moterų taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,895). Jėgos įverčių skirtumo mediana moterų tarpe buvo 1 (0 - 2), vyrų tarpe 1 (0 - 2) balas (1 lentelė).

Lyginat judesių amplitudžių per operuotą klubo sąnarį skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo lyties, buvo gauti tokie rezultatai: šlaunies atitraukimo amplitudės skirtumo mediana tarp vyrų 10 (2 - 35)°, tarp moterų 11 (0 - 45)°, šlaunies lenkimo amplitudės skirtumo mediana tarp vyrų 25 (0 - 55)°, tarp moterų 24,5 (0 - 52)°, šlaunies tiesimo amplitudės skirtumo mediana tarp vyrų 5 (0 - 23)°, tarp moterų 5 (0 - 25)°. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,964, p=0,853, p=0,406) (1 lentelė).

1 lentelė. Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo lyties

Rodiklis Lytis Mediana Minimali

maksimali reikšmė p reikšmė Skausmo intensyvumo įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais) Vyrai 3 0 - 7 0,845 Moterys 3 1 - 7

Keitel indekso įverčių

skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais)

Vyrai 11 2 - 25 0,130

Moterys 11,5 5 - 26

(35)

35 Barthel indekso įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais) Moterys 15 5 - 40 Šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais) Vyrai 1 0 - 2 0,895 Moterys 1 0 - 2 Šlaunies atitraukimo amplitudės įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (laipsniais) Vyrai 10 2 - 35 0,964 Moterys 11 0 - 45 Šlaunies lenkimo amplitudės įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (laipsniais) Vyrai 25 0 - 55 0,853 Moterys 24,5 0 - 52 Šlaunies tiesimo amplitudės įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (laipsniais) Vyrai 5 0 - 23 0,406 Moterys 5 0 - 25

11.4. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo amžiaus

Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos vyresnio amžiaus žmogaus apibrėžimu, tiriamieji buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: jaunesni pacientai (iki 65 m. amžiaus) bei vyresni pacientai (65 m. amžiaus ir vyresni) [42].

Buvo palygintas tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytis prieš ir po reabilitacijos jaunesnių ir vyresnių pacientų amžiaus grupėse. Apskaičiavus skausmo intensyvumo įverčių skirtumo medianas skirtingose amžiaus grupėse gauti tokie rezultatai: mediana jaunesnių pacientų grupėje – 3 (0 - 7), vyresnių – 3 (0 - 7) balai. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,825) (2 lentelė).

Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų amžiaus grupių pacientų (p<0,05). Keitel indekso įverčių skirtumo mediana pacientų iki 65 m. amžiaus grupėje 13 (2 - 26), o 65 m. ir vyresnių – 10 (4 - 23) balų (2 lentelė).

Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo amžiaus statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo nustatyta (p=0,843). Barthel indekso įverčių skirtumo

(36)

36 mediana tiriamųjų iki 65 m. amžiaus grupėje buvo 15 (5 - 40), o 65 m. ir vyresnių taip pat 15 (5 - 35) balų (2 lentelė).

Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp jaunesnių ir vyresnių pacientų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,800). Jėgos įverčių skirtumo mediana jaunesnių tiriamųjų tarpe buvo 1 (0 - 2), vyresniųjų taip pat 1 (0 - 2) balas (2 lentelė).

Lyginat judesių amplitudžių per operuotą klubo sąnarį skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo amžiaus, buvo gauti tokie rezultatai: šlaunies atitraukimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų iki 65 m. amžiaus grupėje 9 (0 - 35)°, 65 m. ir vyresnių 12 (3 - 45)°, šlaunies lenkimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų iki 65 m. amžiaus grupėje 25 (0 - 50)°, 65 m. ir vyresnių 24 (0 - 55)°, šlaunies tiesimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų iki 65 m. amžiaus grupėje 6 (0 - 25)°, 65 m. ir vyresnių 5 (0 - 18)°. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,069, p=0,986, p=0,388) (2 lentelė).

2 lentelė. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo amžiaus

Rodiklis Amžius Mediana Minimali

maksimali reikšmė p reikšmė Skausmo intensyvumo

įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais)

Iki 65 m. 3 0 - 7 0,825

65 m. ir vyresni 3 0 - 7

Keitel indekso įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais)

Iki 65 m. 13 2 - 26 <0,05

65 m. ir vyresni 10 4 - 23

Barthel indekso įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais)

Iki 65 m. 15 5 - 40 0,843

65 m. ir vyresni 15 5 - 35

Šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais)

Iki 65 m. 1 0 - 2 0,800

65 m. ir vyresni 1 0 - 2

Šlaunies atitraukimo amplitudės įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (laipsniais)

Iki 65 m. 9 0 - 35 0,069

(37)

37 Šlaunies lenkimo amplitudės

įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (laipsniais)

Iki 65 m. 25 0 - 50 0,986

65 m. ir vyresni 24 0 - 55

Šlaunies tiesimo amplitudės įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (laipsniais)

Iki 65 m. 6 0 - 25 0,388

65 m. ir vyresni 5 0 - 18

11.5. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso

Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta kūno masės indekso klasifikacija, tiriamieji buvo suskirstyti į grupes: normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2), antsvoris (KMI 25 – 29,9 kg/m2), I°

nutukimas (KMI 30 – 34,9 kg/m2), II° nutukimas (KMI 35 – 39,9 kg/m2), III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2)

[45].

Apskaičiavus skausmo intensyvumo įverčių skirtumo medianas priklausomai nuo KMI gauti tokie rezultatai: normalaus svorio pacientų grupėje 3 (1 - 7), antsvorio turinčių pacientų grupėje 3 (1 - 7), pacientų grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 3 (1 - 4), pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 2 (0 - 4), pacientų grupėje, kuriems nustatytas III° nutukimas 3 (2 - 4) balai. Palyginus tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytį prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo KMI buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) (3 lentelė).

Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo kūno masės indekso statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,051). Keitel indekso įverčių skirtumo mediana skirtingose tiriamųjų grupėse priklausomai nuo KMI: normalus svoris 13 (6 - 26), antsvoris 11 (4 - 22), I° nutukimas 10,5 (4 - 22), II° nutukimas 9 (2 - 19), III° nutukimas 6,5 (5 - 16) balo (3 lentelė).

Barthel indekso įverčių skirtumo mediana normalaus svorio pacientų grupėje 20 (10 - 40), antsvorio

turinčių pacientų grupėje 15 (5 - 30), pacientų grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 15 (5 - 25), pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 15 (5 - 25), pacientų grupėje, kuriems nustatytas III° nutukimas 7,5 (5 - 15) balo. Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo KMI skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05) (3 lentelė).

Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumo mediana normalaus svorio pacientų grupėje 1 (0 - 2), antsvorio turinčių pacientų grupėje 1 (0 - 1), pacientų grupėje, kuriems nustatytas I°

(38)

38 nutukimas 1 (1 - 2), pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 1 (0 - 2), pacientų grupėje, kuriems nustatytas III° nutukimas 0,5 (0 - 1) balo. Raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp skirtingų tiriamųjų grupių priklausomai nuo KMI buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05) (3 lentelė).

Buvo palygintas judesių amplitudžių per operuotą klubo sąnarį skirtumas prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo KMI. Šlaunies atitraukimo amplitudės skirtumo mediana normalaus svorio pacientų grupėje 12.5 (2 - 35)°, antsvorio turinčių pacientų grupėje 10 (3 - 45)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 10 (3-20)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 10 (3 - 18)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas III° nutukimas 9 (0 - 19)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,396). Šlaunies lenkimo amplitudės skirtumo mediana normalaus svorio pacientų grupėje 25 (0 - 50)°, antsvorio turinčių pacientų grupėje 30 (4 - 55)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 18 (0 - 43)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 14 (0 - 52)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas III° nutukimas 30 (20 - 39)°, skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05). Šlaunies tiesimo amplitudės skirtumo mediana normalaus svorio pacientų grupėje 5,5 (0 - 25)°, antsvorio turinčių pacientų grupėje 5 (0 - 22)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 5 (0 - 23)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 4 (0 - 15)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas 1,5 (0 - 6)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,350) (3 lentelė).

3 lentelė. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo KMI

Rodiklis KMI Mediana Minimali –

maksimali reikšmė

p reikšmė

Skausmo intensyvumo įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais)

Normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2)

3 1 – 7 <0,05

Antsvoris (KMI 25 – 29,9 kg/m2)

3 1 – 7

I° nutukimas (KMI 30 – 34,9 kg/m2)

3 1 – 4

II° nutukimas (KMI 35 – 39,9 kg/m2)

2 0 – 4

III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2)

3 2 - 4

Keitel indekso įverčių skirtumas

prieš ir po reabilitacijos (balais)

Normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2)

13 6 - 26 0,051

Antsvoris (KMI 25 – 29,9 kg/m2)

11 4 – 22

I° nutukimas (KMI 30 – 34,9 kg/m2)

(39)

39 II° nutukimas (KMI 35

– 39,9 kg/m2)

9 2 – 19

III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2)

6.5 5 - 16

Barthel indekso įverčių skirtumas

prieš ir po reabilitacijos (balais)

Normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2)

20 10 - 40 <0,05

Antsvoris (KMI 25 – 29.9 kg/m2)

15 5 – 30

I° nutukimas (KMI 30 – 34,9 kg/m2)

15 5 – 25

II° nutukimas (KMI 35 – 39,9 kg/m2)

15 5 – 25

III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2)

7,5 5 - 15

Šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais)

Normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2)

1 0 - 2 <0,05

Antsvoris (KMI 25 – 29,9 kg/m2)

1 0 - 1

I° nutukimas (KMI 30 – 34.9 kg/m2)

1 1 – 2

II° nutukimas (KMI 35 – 39,9 kg/m2)

1 0 – 2

III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2)

0,5 0 - 1

Šlaunies atitraukimo amplitudės įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (laipsniais)

Normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2)

12,5 2 - 35 0,396

Antsvoris (KMI 25 – 29,9 kg/m2)

10 3 – 45

I° nutukimas (KMI 30 – 34,9 kg/m2)

10 3 – 20

II° nutukimas (KMI 35 – 39,9 kg/m2)

10 3 – 18

III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2)

9 0 - 19

Šlaunies lenkimo amplitudės įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (laipsniais)

Normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2)

25 0 - 50 <0,05

Antsvoris (KMI 25 – 29,9 kg/m2)

30 4 – 55

I° nutukimas (KMI 30 – 34,9 kg/m2)

18 0 – 43

II° nutukimas (KMI 35 – 39,9 kg/m2)

14 0 – 52

III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2)

30 20 – 39

Normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2)

(40)

40 Šlaunies tiesimo amplitudės

įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (laipsniais)

Antsvoris (KMI 25 – 29,9 kg/m2)

5 0 – 20

I° nutukimas (KMI 30 – 34,9 kg/m2)

5 0 – 23

II° nutukimas (KMI 35 – 39,9 kg/m2)

4 0 – 15

III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2)

1,5 0 - 6

11.6. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo ligos trukmės

Pagal ligos trukmę iki klubo sąnario keitimo operacijos atlikimo tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: ligos trukmė iki 5 metų, ligos trukmė 5 – 10 metų, ligos trukmė 10 ir daugiau metų.

Buvo palygintas tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytis prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo ligos trukmės. Apskaičiavus skausmo intensyvumo įverčių skirtumo medianas gauti tokie rezultatai: ligos trukmė iki 5 metų – 3 (0 - 7), ligos trukmė 5 – 10 metų – 3 (0 - 5), ligos trukmė 10 ir daugiau metų 3 (1 - 5) balai. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,643) (4 lentelė).

Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų tiriamųjų grupių priklausomai nuo ligos trukmės nebuvo nustatyta (p=0,574). Keitel indekso įverčių skirtumo mediana pacientų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 11,5 (5 - 25), ligos trukmė 5 – 10 metų – 11 (2 - 26), ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 10,5 (4 - 22) balo (4 lentelė).

Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo ligos trukmės statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo nustatyta (p=0,519). Barthel indekso įverčių skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 15 (5 - 40), ligos trukmė 5 – 10 metų – 15 (10 - 30), ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 15 (5 - 35) balų (4 lentelė).

Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp skirtingų pacientų grupių priklausomai nuo ligos trukmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,290). Jėgos įverčių skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 1 (0 - 2), ligos trukmė 5 – 10 metų – 1 (0 - 1), ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 1 (0 - 1) balas (4 lentelė).

Lyginat judesių amplitudžių per operuotą klubo sąnarį skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo ligos trukmės, buvo gauti tokie rezultatai: šlaunies atitraukimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 10.5 (2 - 35)°, ligos trukmė 5 – 10 metų – 11 (3 - 45)°, ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 10 (0 - 20)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,659).

(41)

41 Šlaunies lenkimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 25 (0 - 52)°, ligos trukmė 5 – 10 metų – 19 (0 - 50)°, ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 25 (0 - 55)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,888). Šlaunies tiesimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 5 (0 - 23)°, ligos trukmė 5 – 10 metų – 5 (0 - 25)°, ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 5 (0 - 10)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,480) (4 lentelė).

4 lentelė. Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo ligos trukmės

Rodiklis Ligos trukmė Mediana Minimali –

maksimali reikšmė

p reikšmė

Skausmo intensyvumo įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais) Iki 5m. 3 0 - 7 0,643 5 – 10m. 3 0 - 5 10m. ir daugiau 3 1 - 5

Keitel indekso įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais) Iki 5m. 11,5 5 - 25 0,574 5 – 10m. 11 2 - 26 10m. ir daugiau 10,5 4 - 22

Barthel indekso įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais) Iki 5m. 15 5 - 40 0,519 5 – 10m. 15 10 - 30 10m. ir daugiau 15 5 - 35

Šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (balais)

(42)

42

5 – 10m. 1 0 - 1

10m. ir

daugiau

1 0 - 1

Šlaunies atitraukimo amplitudės įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (laipsniais) Iki 5m. 10,5 2 - 35 0,659 5 – 10m. 11 3 - 45 10m. ir daugiau 10 0 - 20

Šlaunies lenkimo amplitudės įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (laipsniais) Iki 5m. 25 0 - 52 0,888 5 – 10m. 19 0 - 50 10m. ir daugiau 25 0 - 55

Šlaunies tiesimo amplitudės įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos (laipsniais) Iki 5m. 5 0 - 23 0,480 5 – 10m. 5 0 – 25 10m. ir daugiau 5 0 - 10

11.7. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos patomechaniniais aspektais

Pagal priežastį, dėl kurios atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija, tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: operacija atlikta dėl pirminės koksartrozės, šlaunikaulio kaklo lūžio bei aseptinės kaulo nekrozės.

Riferimenti

Documenti correlati

Pacientų NM patikrai buvo naudojamos šios Lietuvoje taikomos anketos: Trumpoji mitybos anketa MNA (angl. Mini Nutritional Assessment), Sutrumpinta trumpoji mitybos anketa MNA-

Labiausiai paplitę metodai glomerulų filtracijos greičiui nustatyti yra: kreatinino klirenso nustatymas arba nuo serumo kreatinino priklausančios formulės:

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų programos Fizinė medicina ir reabilitacija 1 kurso studentė Aistė Tamošauskaitė savarankiško mokslinio

Vertinant darbingumo lygio ryšį su kitais su IS susijusiais faktoriais, pastebėta, kad darbingumo lygis yra susijęs su depresijos, nerimo simptomais, gyvenimo kokybe, negalia

Šiame darbe apžvelgtos tyrimų studijos, kuriose buvo nagrinėjamas pacientų fizinio funkcionavimo atsigavimas pirmaisiais metais po klubo sąnario keitimo operacijos.  Lyginant

Analizuojant abiejų grupių tiriamųjų statinės pusiausvyros tyrimo duomenis, kuriuos gavom posturografijos (Zebris WinFDM-T sistema) tyrimo metodu nustatėme, kad SC

Laura Rinkevičiūtė. Laboratorinių tyrimų poreikis diagnozuojant kvėpavimo takų infekcijas. Magistro baigiamasis darbas. Mokslinis vadovas dr. Lietuvos sveikatos mokslų

Palyginti bakterinės ir nebakterinės kilmės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimu sergančių pacientų arterinio kraujo parametrus bei funkcinį