LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS Šeimos medicinos klinika
Justė Dikčiūtė
Gydytojų ir pacientų nuomonės apie elektroninį receptą vertinimas
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Medicina)
Mokslinis vadovas: Doc. Ida Liseckienė
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 5
3. PADĖKA ... 7
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 7
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
4. SANTRUMPOS ... 8
5. SĄVOKOS ... 9
6. ĮVADAS ... 10
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
8.1. Elektroninė sveikata ... 12
8.2. Nacionalinė elektroninės sveikatos sistema ... 13
8.3. Elektroninio recepto posistemė ... 14
8.4. E. recepto išrašymo ypatumai ... 14
8.5. E. receptas Europoje, jo privalumai ir trūkumai remiantis užsienio šalių patirtimi ... 15
9. TYRIMO METODIKA ... 19
10. REZULTATAI ... 21
10.1. Gydytojų apklausos rezultatai ... 21
10.1.1. E. recepto privalumai, remiantis gydytojų nuomone ... 26
10.1.2 E. recepto trūkumai, remiantis gydytojų nuomone ... 27
10.1.3. Gydytojų siūlymai dėl e. recepto ... 27
10.2. Pacientų apklausos rezultatai ... 28
10.2.1 E. recepto privalumai remiantis pacientų nuomone ... 29
10.2.2 E. recepto trūkumai remiantis pacientų nuomone ... 29
11. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
12. IŠVADOS ... 34
13. REKOMENDACIJOS ... 35
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36
1. SANTRAUKA
Justės Dikčiūtės magistro darbas ,,Gydytojų ir pacientų nuomonės apie elektroninį receptą vertinimas“.
Darbo tikslas: nustatyti gydytojų ir pacientų nuomonę apie e. receptą bei įvertinti galimus e. recepto privalumus ir trūkumus.
Uždaviniai:
1. Nustatyti gydytojų nuomonę apie e. receptą;
2. Įvertinti veiksnių, tokių kaip lytis, amžius, specialybė, darbo stažas, gebėjimo naudotis kompiuteriu vertinimas, gydymo įstaigos organizuotų mokymų vertinimas, konsultuojamų pacientų skaičius, konsultacijai skiriamo laiko trukmė, išrašomų receptų per dieną skaičius, e. recepto dažnis, laiko sugaišto išrašyti vieną popierinį receptą ir vieną e. receptą, įtaką gydytojų nuomonei apie e. receptą;
3. Išaiškinti galimus e. recepto privalumus ir trūkumus remiantis gydytojų nuomone; 4. Sužinoti pacientų nuomonę apie e. receptą;
5. Išryškinti galimus e. recepto privalumus ir trūkumus remiantis pacientų nuomone.
Metodai: Tyrimas atliktas gavus LSMU Bioetikos centro leidimą. Tyrimui atlikti naudotos gydytojams ir pacientams skirtos anoniminės anketos. Apklausti 58 gydytojai ir 367 pacientai. Kiekybinių požymių analizė atlikta naudojantis SPSS 24,0 statistinės analizės paketu, skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė < 0,05. Atviriems anketos klausimams analizuoti taikytas turinio analizės būdas.
Rezultatai: 44,8 proc. gydytojų e. receptą vertina palankiai. Palankią nuomonę apie e. receptą didina ≥ 20 min konsultacijos trukmė (GS 8,375), iki 10 bendras išrašomų receptų skaičius (GS 14,505), e. receptų dažnis >10 proc. (GS 7,074), < 4 min e. recepto išrašymo trukmė (GS 5,254). 70,7 proc. gydytojų teigiamai vertina galimybę e. receptą išsaugoti e. erdvėje ir 56,9 proc. pastebi, kad jis padeda išvengti klaidų, tačiau 70,7 proc. teigia išrašymui užtrunkantys daugiau laiko nei popieriniam receptui ir 67,2 proc. nurodo, kad programa nepatogi vartotojui. E. receptą palankiai vertina 55 proc. pacientų, 111 jų pastebi, kad e. receptas paprastas, patogus ir greitas, bet 88 kritiškai vertina e. recepto programą ir darbuotojų paruošimą ja naudotis.
Išvados: Gydytojų ir pacientų nuomonė apie e. receptus dviprasmiška: pusė jų e. receptą vertina palankiai ir pusė nepalankiai. Gydytojų palankią nuomonę apie e. receptą įtakoja ilgesnės konsultacijos, mažesnis išrašomų receptų skaičius, didesnis e. recepto išrašymo dažnis, trumpesnis e. recepto išrašymas. Pasak gydytojų, pagrindiniai e. recepto privalumai - galimybė išsaugoti e. erdvėje, padeda išvengti klaidų; trūkumai - e. recepto išrašymas trunka ilgiau nei popierinio recepto,
greitas būdas gauti vaistus, trūkumai – nepakankamai tobula e. recepto programa ir darbuotojų paruošimas ja naudotis bei galimybės kontroliuoti savo turimus vaistus praradimas.
Rekomendacijos: tobulinti e. receptą, skatinti bendradarbiavimą tarp gydytojų, programos kūrėjų ir programos vykdytojų, vykdyti mokymus visiems e. recepto naudotojams, plėsti vaistinių, galinčių dirbti su e. receptu tinklą, skatinti gydytojus naudotis e. receptu, šviesti visuomenę.
2. SUMMARY
Final paper for Master’s Degree by Justė Dikčiūtė: “Evaluating the opinions of doctors and patients regarding e-prescribing”.
Objective of the research: to find out the opinions of doctors and patients regarding e-prescribing, and to evaluate potential benefits and challenges of e-prescribing.
Tasks set for the research:
1. to find out the opinion of doctors regarding e-prescribing;
2. to assess the influence of factors such as sex, age, speciality, length of working time, evaluation of computer skills, evaluation of educational training organized by the healthcare institution, number of patients admitted to consultation, time per consultation, number of prescriptions issued per day, frequency of e-prescribing, time required for issuing one paper prescription and one e-prescription, on the doctors’ opinion regarding e-prescribing;
3. to reveal potential benefits and challenges of e-prescribing based on the doctors’ opinion; 4. to find out the opinion of patients regarding e-prescribing;
5. to highlight potential benefits and challenges of e-prescribing based on the patients’ opinion. Methods used: The research was carried out with the permission of the Centre of Bioetics of the Lithuanian University of Health Sciences. The research used anonymous questionnaires prepared for doctors and for patients. Questionnaire survey involved 58 doctors and 367 patients in total. The quantitative data analysis was carried out using statistical analysis package SPSS 24.0, and differences were considered to be statistically significant when p value was < 0.05. Content analysis was adopted for analysing the answers to open questions of the questionnaire.
Findings and results: 44.8 percent of doctors reported a favourable opinion regarding e-prescribing. Favourable attitude regarding e-prescribing was increased by the ≥20min consultation length (GS 8.375), <10 the total number of prescriptions per day (GS 14,505), issuing e-prescriptions >10 percent (GS 7.074), < 4 min duration of issuing e-prescription (GS 5,254). 70.7 percent of doctors positively evaluated the possibility of saving e-prescription in the electronic database and 56.9 percent reported that prescribing helps to avoid mistakes, however 70.7 percent stated that issuing e-prescription required more time than issuing paper e-prescription and 67.2 percent claimed the software to be not user-friendly. E-prescribing was welcomed by 55 percent of patients, 111 of them reported prescribing to be easy, convenient and rapid to use, however 88 of them were critical towards e-prescribing software and preparation of staff to use it.
Conclusions: The opinions of doctors and patients regarding e-prescribing was ambiguous: one half of them welcomed e-prescribing, and another half assessed it as not favourable. The
smaller number of total prescriptions, higher frequency of prescribing, faster issuance of e-prescription. According to the doctors, the core benefits of e-prescribing – possibility to save it in the electronic database enabling to avoid potential mistakes; whereas drawbacks – issuing e-prescription takes longer than that of paper one, and software has some imperfections. According to the patients, the core benefits of e-prescribing – a simple, convenient and prompt way to obtain medicines, and drawbacks – not sufficiently complete software of e-prescribing, and insufficient level of preparation of staff to use it as well as loss of the ability to control medicines available to a person.
Recommendations: to further improve e-prescribing, to promote cooperation between doctors, software developers and software users, arrange training to all the users of e-prescribing, to extend the network of pharmacies capable of using e-prescribing in their work routines, to encourage doctors to use e-prescribing, and to educate the society.
3. PADĖKA
Noriu padėkoti savo magistrinio darbo vadovei gerb. Doc. I. Liseckienei, kuri visapusiškai rėmė ir padėjo rašant magistrinį darbą.
Taip pat dėkoju V. Gasperui, padėjusiam suprasti informacinių technologijų subtilybes, ir V. Šimatonienei už pagalbą atliekant statistinius skaičiavimus.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
4. SANTRUMPOS
E. receptas – elektroninis receptas; E. sveikata – elektroninė sveikata; E. erdvė – elektroninė erdvė;
MPP – medicinos pagalbos priemonės;
ESPBI IS – elektroninės svaikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema;
ES – Europos sąjunga;
PSO – pasaulinė sveikatos organizacija;
NESS – nacionalinė elektroninės sveikatos sistema; SAM – sveikatos apsaugos ministerija;
USB – universalioji nuoseklioji jungtis;
AAGA – asmens ambulatorinio gydymo apskaita; SGAS – stacionare gydomo asmens statistika; LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos; VUL – Vilniaus universutetinė ligoninė;
GS – galimybių santykis; PI – pasikliautinasis intervalas.
5. SĄVOKOS
1. Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS) – valstybės ESPBI IS yra pagrindinė Lietuvos e. sveikatos sistemos įgyvendinimo priemonė – Lietuvos Respublikos organizacinių, techninių ir programinių priemonių, skirtų pacientų elektroninės sveikatos istorijoms cenzūruotai formuoti, naudoti ir kaupti ir jomis keistis tarp sveikatinimo veiklą vydančių įstaigų, jų specialistų ir kitų darbuotojų, visuma. ESPBI IS užtikrina Lietuvos e. sveikatos sistemos subjektų bendradarbiavimą ir jų informacinių sistemų integraciją, e. sveikatos paslaugų veikimą ir prieigą prie viešojo administravimo institucijų informacinių išteklių [1].
2. Elektroninė sveikata – sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius ir skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reiklangą informaciją [1].
3. Elektroninio recepto posistemė – ESPBI IS posistemė, užtikrinanti informacijos sveikatinimo veiklą vykdančiam specialistui apie vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) pateikimą bei duomenų apie išrašytus receptus, paskirtus ir išduotus vaistus ir kompensuojamąsias MPP perdavimą ir kaupimą [1].
4. Elektroninis receptas – Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos priemonėmis sudarytas ir patvirtintas receptas, pasirašytas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu [2].
5. Receptas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įsigyti vaistinį preparatą, medicinos priemonę (medicinos prietaisą), kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę ir kuris išrašytas reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, atstovo, teisiškai įgalioto tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas tas dokumentas [2].
6. ĮVADAS
Šiuolaikinio pasaulio nebeįsivaizduojame be informacinių technologijų, ne išimtis ir šių dienų medicina. Informacinės technologijos suteikia galimybę kaupti ir analizuoti paciento informaciją, ja dalintis su kitomis institucijomis, sveikatos priežiūros įstaigomis, taupyti laiką. Keičiantis socialinei -ekonominei padėčiai atsiranda naujos galimybės ir poreikiai. Šiems poreikiams tenkinti sukurta elektroninė sveikata (e. sveikata) ir viena iš jos sudedamųjų dalių - elektroninis receptas (e. receptas). Remiantis užsienio šalių patirtimi e. receptas siejamas su ekonomine nauda, saugumu [3], kokybe, efektyvumu [4], pacientų pasitenkinimu ir palaikymu [5].
Europoje pirmieji e. receptai buvo išrašyti prieš beveik 20 metų. Bėgant laikui vis daugiau šalių taikė šią galimybę savo praktikoje ir šiuo metu kai kuriose Europos valstybėse e. receptas sudaro daugiau kaip 90 proc. visų išrašomų receptų [3]. E. recepto plėtros Europoje ir pasaulyje metu atliktas ne vienas tyrimas, daugiausiai interviu podūžio, siekiant įvertinti e. recepto situaciją tame regione, ir ne viena literatūros apžvalga, apibendrinanti, formuojanti sėkmės kriterijus e. recepto įdiegimui ir plėtrai. Šie tyrimai tapo dar sverbesni 2004 m. Europos komisijai paskelbus veiksmų planą Europos e. sveikatos erdvei [6] ir 2005 m Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Generalinės Asamblėjos sesijos metu priėmus rezoliuciją, nustatančią PSO e. sveikatos strategiją [7], kurių tikslas plėtoti e. sveikatą ne tik nacionaliniame lygmenyje, bet ir tarp valstybių. Taigi šie tyrimai svarbūs ne tik pradedančioms diegti e. sveikatą ir e. receptą šalims, pasinaudoti sėkminga patirtimi ar perspėti apie galimus sistemų trūkumus, tačiau svarbu ir bendrai sveikatos priežiūros kokybei visoje Europoje ir pasaulyje užtikrinti.
Lietuvoje nuo 2002 m. kuriamos e. sveikatos strategijos ir atliekami tyrimai bei analizės jai vertintinti, tačiau apie nuo 2015 m. lapkričio 2 d. pradėtus išrašinėti e. receptus pavyko rasti vos vieną tyrimą, vertinantį e. receptą iš vaistininkų pusės [8]. Nors savo turiniu e. receptas nuo popierinio recepto beveik nesikeičia, tačiau jo naudojimas keičia visuomenės įpročius: gydytojams ir vaistininkams nuo įprastų popierinių receptų formų reikia priprasti prie kompiuterio ekrane pateiktos formos, pacientai įpratę matyti savo vaistus kompensuojamų vaistų knygelėse turi įprasti, kad daugiau nereikės nešiotis popierių ir tai tik dalis iššūkių, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai patiria popierinį receptą keičiant e. receptu. Atsižvelgiant į tai, šio darbo tikslas yra nustatyti gydytojų ir pacientų nuomonę apie e. receptą bei įvertinti galimus e. recepto privalumus ir trūkumus.
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: nustatyti gydytojų ir pacientų nuomonę apie e. receptą bei įvertinti galimus e. recepto privalumus ir trūkumus.
Uždaviniai:
1. Nustatyti gydytojų nuomonę apie e. receptą;
2. Įvertinti įvairių veiksnių, tokių kaip lytis, amžius, specialybė, darbo stažas, gebėjimo naudotis kompiuteriu vertinimas, gydymo įstaigos organizuotų mokymų vertinimas, konsultuojamų pacientų skaičius, konsultacijai skiriamo laiko trukmė, vidutiniškai išrašomų receptų per dieną skaičius, e. recepto dažnis, laiko sugaišto išrašyti vieną popierinį receptą ir vieną e. receptą, įtaką gydytojų nuomonei apie e. receptą;
3. Išaiškinti galimus e. recepto privalumus ir trūkumus remiantis gydytojų nuomone; 4. Sužinoti pacientų nuomonę apie e. receptą;
8. LITERATŪROS APŽVALGA
Lietuvoje šiuo metu galioja 3 blankų formos: vaistams (išskyrus narkotinius ir kompensuojamuosius), narkotiniams vaistams ir kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP). Taip pat yra tam tikros medikamentų išrašymo taisyklės [9]. Tačiau reikia paminėti, kad nuo pat 2002 m. kovo 17 d, kada įsigaliojo įsakymas ,,Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo)“ tiek blankų formos, tiek išrašymo taisyklės keitėsi. Iki 2016 metų vasaros priskaičiuojama jau daugiau kaip 40 teisės akto pakeitimų [2]. Neabejotinai visi jie daryti buvo tam, kad patogiau, lengviau būtų išrašyti receptą.
Viename iš minėtų taisymų - nauja sąvoka: ,,Elektroninis receptas - elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos(toliau – ESPBI IS) priemonėmis sudarytas ir patvirtintas receptas, pasirašytas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu.“ [2]. Paprasčiau kalbant, tai įprasto recepto perdavimas nuo jo išrašytojo kompiuterio į vaistininko kompiuterį skaitmeninėje erdvėje [10].
Reikia pažymėti, kad e. receptas tėra nedidelė dalis e. sveikatos, todėl būtų nekorektiška kalbėti apie e. receptą nesuprantant visos e. sveikatos funkcionalumo principų.
8.1. Elektroninė sveikata
E. sveikata yra pakankamai naujas ir gana platus terminas sveikatos priežiūros sisemoje, todėl apibūdinti sudėtinga. Tačiau svarbu suprasti tris svarbiausius komponentus: a) apima informacinių ir ryšių technologijas, b) e. sveikatos priemonės skatina galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir c) ši sistema apima visus asmens sveikatos priežiūrą užtikrinančius komponentus (pacientus, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, ligonines, sveikatos priežiūros specialistus, sveikatos apsaugos informacijos tinklų dalijimąsi informacija ir duomenimis, elektroninius sveikatos įrašus, telemedicinos paslaugos ir panašiai) [11].
Atskiros šalys e. sveikatos paslaugas pradėjo plėtoti skirtingai, tačiau netrukus buvo pastebėta, kad suderinus bendrus standartus tarp šalių galime tikėtis didesnės naudos [12]. Taigi, 2004 m. Europos komisija paskelbė Europos Sąjungos (ES) strateginį dokumentą e. sveikatos klausimu - ,,E. sveikata: sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas Europos gyventojams – veiksmų planas Europos e. sveikatos erdvei“ [6], 2005 m. vykusios 58-osiso PSO Generalinės Asamblėjos sesijos metu priimta rezoliucija, nustatanti PSO e. sveikatos strategiją [7]. Remiantis šiais dokumentais bei Lietuvoje stebimais pokyčiais, reiklaujančiais ieškoti naujų, efektyvių, ekonomiškesnių sveikatos priežiūros būdų, 2002 m. Lietuvoje pradedama kurti, o 2007 m. spalio 9 d. patvirtinama ,,Lietuvos e. sveikatos
2007-2015 m. plėtros strategija“. Šios strategijos tikslai – kurti ir plėtoti e. sveikatos priežiūros paslaugų informacinę infrastruktūrą bei e. sveikatos priežiūros paslaugas teikti gyventojams, pacientams, specialistams ir įstaigoms [13]. Tam, kad pasiekti norimą rezultatą užsibrėžta:
1. nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) kūrimas, palaikymas ir plėtra; 2. paslaugų gyventojams palaikymas ir plėtra;
3. sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų – nacionalinės e. sveikatos sistemos komponentų (posistemių) kūrimas, diegimas, palaikymas ir plėtra;
4. duomenų kokybės ir patikimumo užtikrinimas; 5. klinikinių sprendimų palaikymo priemonių diegimas; 6. medicininių vaizdų ir telemedicinos priemonių diegimas;
7. valdymo, statistikos ir atsiskaitymo ataskaitų, analizės priemonių diegimas; 8. e. sveikatos sistemos galimybių viešinimas ir vartotojų mokymas.
Kaip matyti, planas gana ambicingas ir platus, kiekvienam punktui įgyvendinti reikia atskiros strategijos.
8.2. Nacionalinė elektroninės sveikatos sistema
NESS Lietuvoje plėtojama pagal e. sveikatos sistemos 2009-2015 m. plėtros programą. Lietuvos e. sveikatos sistemos architektūros modelį sudaro [14]:
1. e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS);
2. sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos;
3. sveikatos priežiūros sektoriaus registrai ir informacinės sistemos; 4. telemedicinos paslaugų informacinės sistemos;
5. kitų sektorių informacinės sistemos ir registrai.
ESPBI IS yra pagrindinė e. sveikatos įgyvendinimo priemonė. Šios sistemos funkcijoms priklauso:
1. elektroninių sveikatos įrašų kaupimas bei prieigos jiems tvarkyti užtikrinimas; 2. medicininių vaizdų ir signalų registravimas, kaupimas, tvarkymas;
3. e. receptų tvarkymas;
4. duomenų analizė ir ataskaita.
Taigi, pagaliau galima įsivaizduoti kuriame e. sveikatos sistemos lygmenyje yra e. receptas, kaip jis susijęs su kitomis e. sveikatos sistemomis ir nuo jų priklausomas.
8.3. Elektroninio recepto posistemė
E. recepto posistemė sukurta įgyvendinat projektą ,,Elektroninės paslaugos ,,E. receptas“ plėtra“. Projekto pagrindinis tvarkytojas Registrų centras, partneriai Vilniaus universitetinė ligoninė (VUL) Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (LSMUL KK). Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis pagal 2007-2013 m. ekonomikos augimo veiksmų plano 3 prioriteto ,,Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę. Projekto metu tikimasi sukurti 3 elektronines paslaugas: e. recepto rašymas (e. receptas sveikatos priežiūros specialistams), vaisto ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės išdavimas vaistinėje pagal e. receptą (e. receptas farmacijos specialistui) ir e. recepto informacijos pateikimas pacientui [15].
Sukūrus visus Registro centro reikalavimus atitinkančią e. recepto sistemą, ji buvo testuojama ir 2015 m. pradėta bendroji eksplotacija. Išrašyti e. receptą galimybes turi 170 iš beveik 550 šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų, kurios aptarnauja apie 60 proc. šalies pacientų, kiekviena įstaiga e. receptą diegia pagal savo galimybes. Taip pat sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasirašė sutartis su 75 proc. Lietuvos vaistinių, kurios nuo pat 2015 m. lakričio 2 d, turi išduoti vaistus pagal e. receptus. Tai galima padaryti visose ,,Eurovaistinėse“ bei ,,BENU“, o ,,Gintarinėje vaistinėje“ ir ,,Camellia“ – kol kas tik prie didžiųjų gydymo įstaigų [8].
8.4. E. recepto išrašymo ypatumai
Išrašyti e. recpetą Lietuvoje yra dvi galimybės: įstaigos turinčios savo informacinę sistemą, tai gali daryti per ją, suintegravus su ESPBI IS, įstaigos, neturinčios savo informacinės sistemos tai gali atlikti tiesiogiai per ESPBI IS portalą. Pastaruoju atveju e. recepto išrašymas pradedamas nuo prisijungimo prie ESPBI IS. Tai galima padaryti naršyklės lauke suvedus www.esveikata.lt arba prisijungti per e. valdžios portalą www.epaslaugos.lt. Prisijungimui reikalinga viena iš priemonių: mobilus elektroninis parašas, kriptografine universaliosios nuosekliosios jungties (USB) laikmena, lustinė kortelė ar elektroninės bankininkystės pagalba. Užpildžius anamnezės, apžiūros duomenis ir nustačius diagnozę leidžiama išrašyti e. receptą [16].
E. recepto posistemėje tris popierinio recepto blankų formas pakeitė vienas e. recepto standartas tinkantis visoms. Tą standartą sudaro 4 dalys: naujas skyrimas - įrašoma ta diagnozė pagal kurią skiriamas medikamentas; skiriamas vaistas – nurodoma kompensacija, pasirenkamas vaistas; vaisto vartojimas – nurodomas vartojimo būdas, metodas, vienkartinė dozė, vartojimo dažnumas, laikas, paros dozė, trukmė, informacija pacientui, dozuočių skaičius bei recepto išrašymo žyma.
Lyginant su popieriniais receptais, elektroniniuose daugiau galima suteikti informacijos apie vaisto vartojimą, nes tai yra punktais išdėliota ir gydytojui mažiau galimybių lieka ką nors užmiršti. Tačiau ne visi laukai yra privalomi pažymėti, todėl sąmoningai taupant laiką galima juos praleisti. Paskutinėje dalyje užpildomi recepto duomenys – nuo kada galioja, kiek laiko ir iki kada, galima parašyti pastabą farmacijos specialistui ir įrašomas asmens ambulatorinio gydymo apskaitos (AAGA) ar stacionare gydomo asmens statistinis (SGAS) numeris. Recepto išrašymas galutinai baigiamas užtvirtinus jį elektroniniu parašu [16].
Sekant Lietuvoje išrašomų e.receptų skaičius stebima gana vangi e. receptų išrašymo pradžia pirmąjį pusmetį ir vis didesnį pagreitį įgaunanti antrąjį pusmetį (1 pav.). Daugiausiai elektroninių receptų išrašo Vilniaus Centro poliklinika ir LSMUL KK [17].
1 pav. Išrašytų e.receptų skaičius Lietuvoje laikotarpyje nuo 2016m. sausio iki lapkričio
8.5. E. receptas Europoje, jo privalumai ir trūkumai remiantis užsienio šalių patirtimi
Pirmieji e. receptus Europoje pradėjo plėtoti ir išrašinėti Švedija, Danija ir Olandija [18]. Šiuo metu e. receptus naudoja septynios ES šalys: Danija, Norvegija, Švedija, Suomija, Estija, Ispanija, Graikija ir Didžioji Britanija [19].
Danijoje vietiniuose tinkluose įdiegus e. recepto programą, atsirado poreikis plėtrai, todėl 1994 m. pradėta plėtoti nacionaliniu mąstu sujungus su e. sveikatos diegimu [20]. Plėtra vyko palaipsniui, plėtros apimtys pateiktos 1 lentelėje. Lietuva e. receptą pradėjo plėtoti iš karto nacionaliniu mąstu ir per pirmuosius metus stebimos 15 kartų geresnės nei Danijos e.receptų apimtys.
E. recepto pradžia Švedijoje prasideda taip pat nuo vietinių tinklų ir dešimtmečiu vėliau nei Danijoje išplėtojamas nacionaliniu mąstu. E. recepto apimtys pirmaisiais metais kur kas didesnės nei
Danijoje [20], nepaisant to abejose šalyse e. recepto apimtys pasiekė 90 proc. tais pačiais metais [20] (1 lentelė).
Estija yra viena iš Baltijos šalių, kurioje, kaip ir Lietuvoje, įvairių sričių reformos, tarp jų ir sveikatos prasidėjo po Nepriklausomybės atgavimo 1991 m. [21]. Reformų pasekoje Estija pradėjo plėtoti elektronines paslaugas: mokesčius, skaitmeninius parašus, asmens dokumentus. Taigi, esant skaitmeniniam domenui plačiai paplitus tiek tarp įmonių, tiek tarp individualių vartotojų, gana nesunkiai 2010 m. buvo pradėtas plėtoti e. receptas, kuris įgavo neregėtą pagreitį ir literatūroje vadinamas ,,didžiuoju sprogimu“ (,,big bang“) [3]. Įvertinus Lietuvos ir Estijos panašią istorinę paeitį, valstybių dydžius, pajamas gyventomas galima tikėtis ir Lietuvoje panašios e. recepto sėkmės, tačiau palyginus pirmųjų metų rezultatus Estijoje 100 kartų daugiau buvo išrašyta e. receptų nei Lietuvoje, todėl kliautis tik sėkmingos šalies patirtimi diegiant e. receptą nepakanka (1 lentelė).
1 lentelė Pirmųjų Europoje šalių, pradėjusių išrašinėti e. receptus (Danijos, Švedijos) bei Baltijos šalių, išrašančių e. receptus (Estija, Lietuva) palyginimas.
Danija Švedija Estija Lietuva
Gyventojų sk. (mln.) 5,7 9,8 1,3 2,9 Pajamos vienam gyventojui (JAV dol.) 44 44 24 24 E. recepto sistemos įdiegimas (metais) 1994 2002 2010 2015 Išrašytų e.receptų skaičius praėjus metams nuo įdiegimo (tūkst.) 4 2000 6517 60 Metai, kuriais e.receptų apimtys sudaro > 90 proc. visų išrašytų receptų
2014 2014 2015 -
E. recepto plėtros ypatybės
Pakopinė Pakopinė ,,Didysis
sprogimas“
-
E. receptui plintant Europoje, literatūroje aptinkama vis daugiau straipsnių vertinančių šią sistemą. Šalyse, kur e. recepto apimtys gana didelės, dažnai vardijami privalumai, ir kur e. receptas dar tik pradedamas plėtoti neretai daugiau dėmesio skiriama kylantiems sunkumams.
Pasak Zadeh ir kitų autorių atliktos literatūros apžvalgos, e. recepto privalumai daugiausiai siejami su ekonomine nauda, tai nurodo 81 proc. visų apžvelgtų straipsnių, ir sumažėjęs klaidų skaičius – 83 proc. [22].
Ekonominė nauda siejama su efektyvesniu gydytojų bei vaistininkų darbu padedančiu sutaupyti laiko. Švedijoje gydytojai kiekvieną dieną mano sutaupantys 30 min, gydytojai Estijoje pažymi, kad pakartotinai rašant e. receptą laiko sutaupo dar daugiau nei išrašant naują e. receptą (naują e. receptą išrašyti trunka 30-60 s, o pakartotinį 10-15 s). Vaistininkams laiko padeda sutaupyti
sumažėjęs atgalinių skambučių skaičius gydytojui dėl neįskaitomo rašto ar iki galo neužbaigto recepto trūkstant jame informacijos. Masiškai išrašinėjant e. receptus sumažėjo išlados popieriui, Estijos duomenimis 2009 m. popieriui buvo išlaista 63668 eurai, o 2010 m. – tik 1000 eurų [3]. Taigi, turėti e. recepto sistemą ir išrašynėti receptus elektroniškai yra labai naudinga, tačiau, kad tai pasiekti reikia gana nemažai investuoti į sistemos diegimą.
Estijoje įdigimo kaina siekė 500000 eurų, įskaitant pačios sistemos įdiegimą, metinę eksploataciją, bet neįskaičiuojant kainos už projekto valdymą, sistemos integracijos ir veiklos išlaidų [3]. Dėl to ne visos šalys gali turėti tokią sistemą. Viena iš tokių šalių Latvija, kuri įvertinus reikalingas investicijas vis dar delsia įsigyti sistemą. Paskaičiuota, kad sistemos įdiegimas Latvijai turėtų kainuoti 338700 eurų [23]. Tuo tarpu Lietuvoje elektroninės paslaugos ,,E. receptas“ plėtros projektui išmokėta 980729,21 eurai [15].
E. receptas sumažino receptuose padaromų klaidų dažnį. Tyrimų Australijos ligoninėse duomenimis, pradėjus vaistus skirti elektroniškai klaidų sumažėjo 58-66 proc., nebaigtų ar neaiškių medikamentų paskyrimų sumažėjo 90 proc., o rimtų, galinčių sąlygoti mirtį, klaidų sumažėjo 44 proc. [23]. Pasak U.Deetjen atliktos analizės pagrindinės klaidos – neteisingi vaistai ar dozuotės tam tikram pacientui, pamirštama paklausti dėl alergijos, neįvertinamos vaistų sąveikos. Tuo tikslu receptą išrašant elektroniškai yra privalomi laukai, kurių neužpildžius, tokio recepto nebus galima išduoti, taip pat yra perspėjamieji ženklai, kurie papildomai atkreipia gydytojo dėmesį, kad recepte neliktų klaidų. Aišku gali būti ir kitas kraštutinumas, kai tokių perspėjimų būna labai daug ir didžioji dalis nereikšmingi, gydytojo dėmesingumas jų atžvilgiu sumažėja ir tokie perspėjimai yra ignoruojami. Taip yra daromos ,,naujosios klaidos“. Didžiojoje Britanijoje yra pastebėta, kad iš 117 įspėjimų gydytojas patikrina tik tris [3].
E. receptas taip pat suteikia galimybę kaupti duomenis sveikatos sistemoje, dėl kurios lengva surinkti statistinę informaciją apie tam tikrų medikamentų tinkamumą kai kurioms pacientų grupėms, numatyti antibiotikų rezistentiškumą ar vertinti vaistų kainas – visa tai yra reikalinga tobulinti sveikatos priežiūros sistemą [3].
E. receptas padeda spręsti ir tam tikras socialines problemas, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės dažnai pamiršta receptų lapelius, esant e. receptui vaistus galima įsigyti betkurioje vaistinėje betkuriuo metu, svarbu, kad gydytojas jau būtų juos išrašęs [3]. Taip pat įprasta, kad vyresni žmonės vartoja daugiau medikamentų, todėl atlikus retrospektyvinę studiją, nustatyta, kad po e. recepto įdiegimo pastebimas racionalesnis vaistų išrašymas tokiems pacientams [24].
Pacientai taip pat yra patenkinti e. receptu. Štai Pensilvanijoje (JAV), kurioje e. receptas naudojamas jau daugiau kaip dešimtį metų, apklausti vyresni kaip 50 metų pacientai sutiko, kad e. receptą rinktųsi vietoj paprasto (81 proc.) [25]. Švedijoje 85 proc. pacientų yra patenkinti e. recepto
privalumus pacientai įvardina saugumą (79 proc.), patogumą (78 proc.), greitą vaistų gavimą (69 proc.) [26].
Kol e. receptas dar tik pradedamas išrašinėti, kyla įvairių iššūkių. Kanadoje atliktoje apklausoje gydytojai kaip trūkumą įvardino vaistų istorijų atsidarymą atskirame lange, neaiškų medikamentų statusą (aktyvus ar sustabdytas), išrašyti vaistai būna vienu pavadinimu įtraukti į vaistų istoriją, o vaistinėje išduoti kitu. Siekiant pratęsti anksčiau išrašytą vaistą, jį pasirinkus iš vaistų istorijos, nesutampa laukų dydžiai, praleidžiamos datos, taigi gydytojui atsiranda naujų užduočių – patikrinti ir pataisyti receptą prieš jį patvirtinant. Dar daugiau, gydytojams tenka laukti kol patvirtintas receptas pasieks centrinę saugyklą (parocesas gali užtrukti iki 6 s.), kad galėtų spausdinti ir užtikrinti pacientą, kad vaistinėje jis gaus reikiamą medikamentą [4]. Graikijoje atlikto tyrimo metu net 96 proc. respondentų pasisakė, kad pagrindinis barjieras naudoti e. receptus yra dažnai atsinaujinanti ir pernelyg nepasiekiama sistema. Dėl to 46 proc. respondentų vis dar naudoja popierinius receptus, kai sistema pradeda strigti [27].
Atsiradus e. receptui pacientai pastebi susikalbėjimo trūkumą tarp gydytojų ir vaistininkų, jaučia bendravimo su pacientu stoką, nes gydytojas/vaistininkas būna daugiau dėmesio sutelkęs į kompiuterį nei į žmogų. Pacientai skundžiasi kontrolės stygiumi savo vaistuose aiškindami, kad tik nusipirkę vaistą mato ką iš tiesų nusipirko [28]. Žinoma, gali būti, kad pacientai nežino visų e. recepto funkcionalumo galimybių, kas ir buvo nustatyta 2012 m. Indianoje, todėl reikalingas pacientų aktyvus švietimas ir mokymas apie e. receptą.
9. TYRIMO METODIKA
Tyrimui atlikti buvo sukurtos gydytojams ir pacientams skirtos anoniminės anketos, naudojant atviro ir uždaro tipo klausimus. Gydytojų anketoje pateikti klausimai apie respondentų sociodemografinę aplinką, darbo apimtis, duomenys apie išrašomus receptus, teiginiai apie e. receptą ir atviri klausimai apie įžvelgtus e. recepto privalimus bei trūkumus (Priedas Nr.1). Pacientų klausta sociademografinių duomenų, nuomonės apie e. receptą ir e. recepto privalumų bei trūkumų (Priedas Nr.2). Tyrimo vykdymui gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimas, protokolo Nr. BEC-MF-70, 2016-10-19 (Priedas Nr.3).
Gydytojų pilotinio tyrimo metu LSMUL KK anketą užpildė 21 gydytojas. Tyrimui reikalingą imtį paskaičiavus pagal formulę n=z²υ(1-υ)/Δ², kur n - imties tūris, z – normaliojo skirstinio N(0,1) 1+P/2 kvantilis (z=1,96), υ – įvykio gydytojų palankiai nuomonei apie e. receptą nustatyti surinkta 40 ar daugiau balų santykinis dažnis (16 proc.), o Δ – tikimybės įvertinimo tikslumas (10 proc.), nustatyta, kad reikia apklausti 52 gydytojus. Gydytojų apklausa vykdyta 2016.10.19 - 2017.01.31 laikotarpiu LSMUL KK Šeimos medicinos, Kardiologijos, Endokrinologijos, Odos ir venerinių ligų klinikų ambulatoriniuose skyriuose, pasirinkus jas kaip vieninteles tiriamuoju laikotarpiu dalyvavusias e. recepto mokymuose. Taip pat gydytojai apklausti VUL Santariškių klinikų Konsultacinėje poliklinikoje bei Šeimos medicinos klinikoje, Šeškinės poliklinikoje, atsižvelgiant į tai, kad a) šios įstaigos yra vienos iš pirmųjų pradėjusių išrašyti e. receptus, b) e. receptų išrašo daugiausiai ir c) tai atlieka tiesiogiai per ESPBI IS. Iš viso į anketos klausimus atsakė 58 gydytojai (LSMUL KK – 21, VUL Santariškių klinikos – 25, Šeškinės poliklinika – 12).
Pacientų apklausa vykdyta LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje. Pilotinio tyrimo metu apklausta 50 pacientų. Tyrimui reikalingą imtį apskaičiuoti pasirinkta formulė, kai nagrinėjama generalinė aibė yra baigtinė: n= z²υ(1-υ)/((1-1/N)× Δ²+ z²υ(1-υ)/N), kur n - imties tūris, z – normaliojo skirstinio N(0,1) 1+P/2 kvantilis (z=1,96), υ – įvykio pacientų nuomonė apie e.receptą palanki ir labai palanki santykinis dažnis (58 proc.), Δ – tikimybės įvertinimo tikslumas (5 proc.), ir N – baigtinės aibės elementų skaičius (LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje yra 13733 prisirašę 18 metų ir vyresni pacientai). Apskaičiuota imtis – 364, surinkta - 367 anketos.
Atlikta kiekybinių požymių analizė naudojantis SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) 24,0 programiniu statistinės analizės paketu. Kiekybinių požymiai buvo grupuojami, o jų palyginimui taikytas Chi² testas. Gydytojų nuomonė apie e. receptą buvo vertinta pateikus klausimyną su penkiais galimais atsakymo variantais. Atsakymai vertinti balais nuo 1 iki 5, kai 1 - visiškai nesutinku, 2 - iš dalies nesutinku, 3 - neturiu nuomonės, 4 - iš dalies sutinku ir 5 - visiškai sutinku, išskyrus paskutinį klausimą, kuriam 1 - visiškai sutinku, 2 - iš dalies sutinku, 3 - neturiu nuomonės, 4 -
alfa 0,833, vidutinis koreliacijos koeficientas 0,316). Visų klausimų balai buvo sumuojami, gautas minimalus suminis balas - 11, maksimalus - 51, mediana - 30. Respondentai surinkę > 30 balų buvo laikomi daugiau palankiai vertinančiais e. receptą, o ≤ 30 balų – mažiau palankiai vertinčiais e. receptą. Lyties, amžiaus, specialybės, darbo stažo, naudojimosi kompiuteriu trukmės ir gebėjimo juo naudotis vertinimo, konsultuojamų pacientų skaičius per dieną, vidutinės vienos konsultacijos trukmės, išrašomų receptų skaičius per dieną ir e. receptų dalis tarp jų, laiko trukmės išrašyti vieną popierinį receptą ir vieną e. receptą duomenys, galimai turintys įtakos gydytojų nuomonei apie e. receptą, buvo suskirstyti į dvi grupes logistinei regresijai įvertinti. Į logistinės regresijos modelį įtraukti tie prediktoriai, kurių Chi2 testo p reišmė < 0,1, nes jie galimai turėjo įtakos pasitenkinimui. Taikytas atbulinės žingsninės regresijos metodas. Apskaičiuoti galimybių santykiai (GS) ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė < 0,05.
Pacientai nuomonei apie e. receptą išsakyti galėjo pasirinkti vieną iš penkių variantų (,,labai nepalanki“, ,,nepalanki“, ,,neturiu nuomonės“, ,,palanki“ ir ,,labai palanki“), tačiau vyraujant atsakymams ,,palanki“ ir ,,nepalanki“, duomenys suskirstyti į dvi grupes: palanki ir labai palanki pacientų nuomonė bus vadinama tiesiog ,,palanki“, nepalanki, labai nepalanki ir nuomonės neturintys pacientai priskiriami ,,nepalankiai“ vetinančių e. receptą grupei.
10. REZULTATAI
10.1. Gydytojų apklausos rezultatai
Tyrime dalyvavo 58 gydytojai, išrašantys e. receptus. Apklaustųjų tarpe vyravo moterys ir didžioji dalis respondentų buvo 45 m. ir vyresni. Apklausoje dalyvavo 19 skirtingų specialybių atstovų, trečdalį jų sudarė šeimos medicinos gydytojai. Pagal specialybę didžioji dalis gydytojų dirba daugiau negu 15 metų. Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų daugiau kaip 15 metų naudojasi kompiuteriu, tačiau savo kompiuterinius įgūdžius puikiai įvertino mažiau nei trečdalis apklaustųjų. Dauguma gydytojų nurodė dalyvavę e. recepto mokymuose ir apie pusė jų mokymus vertino gerai. Dauguma apklaustųjų per dieną konsultuoja iki 20 pacientų ir konsultacijai sugaišta 20 min ar daugiau. Detali informacija pateikta 2 lentelėje.
2 lentelė Gydytojų sociodemografiniai ir kompiuterinį raštingumą bei darbo krūvį atspindintys duomenys.
Tiriamųjų grupė Tiriamųjų dalis
n proc. Lytis vyrai moterys 10 48 17 83 Amžius < 45 m. 45-50 m. > 50 m. 20 19 19 34,5 32,8 32,8 Specialybė
Šeimos medicinos gydytojai Kiti specialistai
19 39
32,8 67,2 Darbo stažas pagal specialybę
< 15 m. 15-20 m. > 20 m. 19 18 21 32,8 31 36,2 Naudojimosi kompiuteriu trukmė
≤ 15m. 16-20m. > 20m. 20 25 13 34,5 43,1 22,4 Gebėjimo naudotis kompiuteriu vertinimas
Puikiai Gerai Vidutiniškai 15 30 13 25,9 51,7 22,4 Gydymo įstaigos administracijos organizuoti mokymai
Buvo Nebuvo 40 18 69 31 Organizuotų mokymų vertinimas
Puikiai Gerai Vidutiniškai 6 18 12 15,4 46,2 30,8
2 lentelės tęsinys
Tiriamųjų grupė Tiriamųjų dalis
n proc.
Konsultuojamų pacientų skaičius per dieną < 10 10-20 > 20 15 25 18 25,9 43,1 31 Konsultacijos trukmė vienam paciantui
< 20 min. 20 min. > 20 min. 17 19 22 29,3 32,8 37,9
Nustatyta, kad dauguma gydytojų per dieną išrašo bent 5 receptus, tačiau e. receptai sudaro ne daugiau pusės visų išrašytų receptų. Vienam popieriniam receptui didžioji dalis gydytojų sugaišta iki 3 min, o e. receptui pusė apklaustųjų skiria daugiau negu 3 min. (3 lentelė).
3 lentelė Gydytojų duomenys apie išrašomus receptus.
Požymis Tiriamųjų dalis
n proc.
Vidutinis išrašomų receptų skaičius per dieną < 5 5-15 > 15 17 24 17 29,3 41,4 29,3 Išrašomų e.receptų dalis tarp visų receptų
< 10 proc. 10-50 proc. > 50 proc. 23 21 14 39,7 36,2 24,1 Vieno popierinio recepto išrašymo trukmė
≤ 1 min. > 1-3 min. > 3 min. 21 29 8 36,2 50 19,8 Vieno e. recepto išrašymo trukmė
≤ 1 min. > 1-3 min. > 3 min. 8 19 30 15,5 32,8 51,7
Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp laiko, reikalingo išrašyti e. receptą ir gydytojų amžiaus. Daugumai vyresnių kaip 50 m. respondentų e. receptui užpildyti reikia daugiau kaip 3 min. (2 pav.). Panaši tendencija pastebima lyginant laiką e. recepto išrašymui ir gydytojų darbo stažą, 66 proc. respondentų, turinčių darbo stažą daugiau kaip 20 m. e. receptui sugaišta daugiau kaip 3 min (p = 0,143).
* - statistiškai patikimas skirtumas lyginant su kitomis amžiaus grupėmis Pastaba: p=0,021
2 pav. Laiko, reikalingo išrašyti vieną e. receptą sąsaja su gydytojų amžiumi
Anketoje gydytojams buvo pateikta 11 teiginių apie e. receptą, kuriuos jie galėjo vertinti nuo ,,visiškai nesutinku“ iki ,,visiškai sutinku“. Dauguma gydytojų sutinka dėl įrangos e. recepto išrašymui (kompiuterio, spausdintuvo) kokybės ir tinkamumo bei teigiamai vertina galimybę išsaugoti e. receptą e. erdvėje. Vis dėlto net 96,6 proc. respondentų nurodė, kad e. recepto posistemę reikėtų tobulinti. Dauguma respondentų nesutinka, kad programa patogi vartotojui, e. receptas padeda sugaišti mažiau laiko recepto išrašymui, yra priimtinesnis pacientui ir kad gydytojas gali daugiau dėmesio skirti pacientui išrašydamas e. receptą (3 pav.).
3 pav. Gydytojų pritarimas teiginiams apie e. receptą (proc.)
Įvertinus teiginius, kuriais siekta nustatyti respondentų nuomonę apie e. receptą, paaiškėjo, kad vyraujančios nuomonės gydytojų tarpe nėra: 44,8 proc. (26) e. receptą vertina palankiai ir 55,2 proc. (32) vertina nepalankiai.
Pastebėta gydytojų nuomonės sąsaja su kai kuriais veiksniais: daugiau nei pusė palankiai vertinančių e. receptą a) savo darbo stažą skaičiuoja iki 20 m., b) puikiai ir gerai atsiliepia apie organizuotus e. recepto mokymus, c) turi ilgesnes konsultacijas (20 min ar daugiau) ir d) išrašo nuo 5 iki 15 receptų per dieną. Nors statistiškai patikimi skirtumai negauti, tačiau stebima, kad apie pusė palankiai vertinančių e. receptą gydytojų, e. receptų išrašo 10 proc. ir daugiau ir jiems išrašyti užtrunka iki 3 min. (4 lentelė).
4 lentelė Gydytojų sociodemografinių, kompiuterinį raštingumą ir darbo krūvį atspindinčių požymių, bei požymių apie išrašomus receptus sąsaja su palankia nuomone apie e. receptą.
Tiriamųjų grupė Palankiai vertinančių e. receptą dalis reikšmė p
n proc. Lytis vyrai moterys 3 23 30 47,9 0,300 Amžius < 45 m. 45-50 m. > 50 m. 9 10 7 45 52,6 36,8 0,619 Specialybė
Šeimos medicinos gydytojai Kiti specialistai 7 19 36,8 48,7 0,353 Darbo stažas pagal specialybę
< 15 m. 15-20 m. > 20 m. 5 13 5 42,1 72,2 23,8* 0,010
Naudojimosi kompiuteriu trukmė ≤ 15 m. 16-20 m. > 20 m. 7 15 4 35 60 30,8 0,126
Gebėjimo naudotis kompiuteriu vertinimas Puikiai Gerai Vidutiniškai 5 16 5 33,3 53,3 38,5 0,388
Gydymo įstaigos administracijos organizuoti mokymai Buvo Nebuvo 19 7 47,5 38,9 0,542 Organizuotų mokymų vertinimas
Puikiai ir gerai Vidutiniškai ir prastai 15 3 62,5 20 0,01
Konsultuojamų pacientų skaičius per dieną < 10 10-20 > 20 6 15 5 40 60 27,8 0,101
4 lentelės tęsinys Tiriamųjų grupė Palankiai vertinančių e. receptą dalis p reikšmė n proc.
Konsultacijos trukmė vieno pacianto < 20 min. 20 min. > 20 min. 3 19 14 17,6** 47,4 63,6 0,016
Vidutinis išrašomų receptų skaičius per dieną < 5 5-15 > 15 7 17 2 41,2 70,8 11,8*** 0,001
Išrašomų e.receptų dalis tarp visų receptų < 10 proc. 10-50 proc. > 50 proc. 7 11 8 30,4 52,4 57,1 0,195
Vieno popierinio recepto išrašymo trukmė ≤ 1 min. > 1-3 min. > 3 min. 6 17 3 28,6 58,6 37,5 0,098
Vieno e. recepto išrašymo trukmė ≤ 1 min. > 1-3 min. > 3 min. 5 11 10 55,6 57,9 33,3 0,189
* - statistiškai patikimas skirtumas lyginant su gydytojais turinčiais 15-20 m. darbo stažą
** - statistiškai patikimas skirtumas lyginant su gydytojais, kurie konsultacijai sugaišta daugiau kaip 20 min. *** - statistiškai patikimas skirtumas lyginant su gydytojais, kurie išrašo 5-15 receptų per dieną
Sudarius logistinės regresijos modelį nustatyta, kad palankiai nuomonei sudaryti turi reikšmės konsultacijos trukmė, išrašomas bendras (tiek popierinių, tiek elektroninių) receptų skaičius, e.receptų dalis ir laikas, skiriamas e. recepto išrašymui. Gydytojai, kurie konsultacijai skiria 20 min. ar daugiau 8,375 karto labiau tikėtina palanki nuomonė apie e. receptą nei tų, kurie konsultuoja mažiau kaip 20 min. Išrašant iki 10 receptų per dieną (tiek popierinių tiek elektroninių), palankios nuomonės tikimybė apie e.receptą didėja 14,505 karto lyginant su tais, kurie receptų išrašo daugiau. Išrašant 10 proc. ir daugiau e. receptų palankios nuomonės galimybė didėja 7,074 karto, lyginant su tais atvejais, kai e. receptų išrašoma mažiau kaip 10 proc. Gydytojai, kurie e. recepto išrašymui trunka iki 4 min., tikėtina turės palankią nuomonę apie e. receptą 5,254 karto labiau nei tie gydytojai, kurie užgaišta daugiau kaip 4 min. (5 lentelė).
5 lentelė Veiksniai didinantys galimybę gydytojų palankiai nuomonei apie e. receptą. Veiksnys Koeficientas B p reikšmė Galimybių santykis Galimybių santykio 95 proc. pasikliautinasis intervalas Stažas (≤ 20 m./ > 20 m.) 1,508 0,052 4,518 0,985 20,730 Pacientų skaičius per dieną (≥ 20/<
20) 1,693 0,166 5,438 0,496 59,630
Konsultacijos trukmė (≥ 20 min./<
20 min.) 2,125 0,029 8,375 1,246 56,298
Receptų skaičius per dieną (< 10/ ≥
10) 2,674 0,015 14,505 1,688 124,635
E receptų dalis (≥ 10 proc./ < 10
proc.) 1,956 0,037 7,074 1,126 44,447
Laikas e receptui (< 4 min./ ≥ 4 min.) 1,659 0,047 5,254 1,024 26,949
Gydytojų buvo paprašyta išsakyti savo nuomonę į atvirus klausimus apie e. recepto privalumus ir trūkumus. 8 respondentai paliko neužpildytą šią anketos dalį.
10.1.1. E. recepto privalumai, remiantis gydytojų nuomone
Į atvirą klausimą apie privalumus atsakė 44 gydytojai, 6 gydytojai į šį klausimą neatsakė. 10 respondentų atsakė nematantys privalumų.
Beveik pusė respondentų (19) vertina galimybę išsaugoti e. receptus elektroninėje erdvėje (6 pasikartojimai). Pasak gydytojų: ,,galima pasitikrinti kokie medikamentai buvo skirti, kada baigsis,
peržvelgti skirų medikamentų istoriją“, ,,galima išrašyti e. receptą nepriklausomai ar pacientas turi knygutę“. Gydytojai pastebi, kad receptus rašydami elektroniniu būdu išvengia jų rašymo ranka, dėl to
receptai tampa įskaitomi ir visiems aiškūs (7 pasikartojimai), o dokumentacija tvarkinga (9 pasikartojimai).
17 respondentų pažymėjo kad e. receptas padeda išvengti klaidų (8 pasikartojimai), yra patogus (7 pasikartojimai) ir greitas (6 pasikartojimai). Patogumas aiškinamas taip: ,,vaistus lengva
rasti ir pasirinkti iš sąrašo“, ,,automatiškai užpildomos tam tikros e. recepto dalys“, ,,galima pasirašyti kelis vaistus iš karto“, ,,automatiškai suformuojama santrauka į paciento kortelę“. Minėtą
greitesnį e. receptų išrašymą, pasak gydytojų, lydi tam tikros sąlygos: ,,kai sistema nestringa“,
,,greitesnis kompensuojamųjų vaistų išrašymas“, ,,pakartotinis receptas išrašomas greičiau“.
10 gydytojų pastebi, kad e. receptas yra patogesnis pacientams nei popierinis receptas:
,,pacientui nereikia vaistų paso“, ,,nereikia po tyrimų papildomai atvykti iš rajono ar kaimo“ (8
pasikartojimai). Dalis gydytojų mano, kad e. receptas yra priimtinesnis jaunesniems pacientams (3 pasikartojimai).
Suskaičiuota, kad 9 respondentai vertina e. receptą už modernumą bei šiuolaikiškumą (7 pasikartojimai), gamtos saugojimą ir popierizmo mažinimą (2 pasikartojimai). Taip pat buvo išsakyta viltis, kad ,,ateityje, kai bus patobulinta sistema, bus lengviau atlikti įrašus“ (1 pasikartojimas).
10.1.2 E. recepto trūkumai, remiantis gydytojų nuomone
Į klausimą apie trūkumus atsakė 49 gydytojai. Tik vienas gydytojas neatsakė į šį klausimą ir vienas gydytojas, atsakęs į šį klausimą pažymėjo, kad nemato e. recepto trūkumų.
69 proc. (39) respondentų teigia, kad e. recepto išrašymas trunka ilgiau nei popierinio recepto:
,,per ilgai tenka laukti patvirtinimo iš ESPBI IS“, ,,ilgai trunka pasirašymas“ (25 panašūs
pakartojimai) – rodantys , kad pati sistema dirba per lėtai. Taip pat gydytojus vargina ir užima laiko papildomi laukai (14 pasikartojimų) - ,,daug reikia spausti ,,patvirtinti““, ,,programa sudėtinga,
reikalaujanti apie 40 žingsnių“. Gydytojai nurodo, kad kartais sistema neveikia - ,,nežinau ar tą dieną veiks sistema ar ne“ (7 pasikartojimai). Vienas gydytojas pastebi, kad laiko užima naujos užduotys,
susijusios su e. receptu: ,,aiškinimas pacientui apie e. receptą, užrašymas ant lapelio“.
Ketvirtadalis gydytojų (12) nurodė įvairius e. recepto programinius trūkumus: ,,dažniausiai
vaistai naudojami per burną, o e. recepte pradedama nuo rečiausių atvejų“, ,,sistema ,,nesusipažinusi“ su kompensuojamųjų vaistų kainynu“, ,,nenurodoma iki kada užtenka skiriamo vaisto“, ,,sunku rasti norimą vaistą“, ,,tenka ieškoti pagal firminį pavadinimą“, ,,dalis vaistų iš viso nėra įtraukti į sistemą“, ,,negalima išrašyti vardinių receptų“, ,,atspausdintoje santraukoje trūksta kompensuojamojo vaisto numerio, dozės“. Iš viso priskaičiuota 24 pasikartojimai.
Įvairius sunkumus, atsiradusius pacientams, nurodė 10 gydytojų. Jie pastebi, kad ,,pacientai
nepasitiki e. receptu“, ne visose vaistinėse galima atsiimti vaistus pagal e. receptą, todėl būna taip, kad ,,pacientas nenori e. recepto, nes nežino ar gaus vaistinėje“, ,,žmonės nežino kada baigsis vaistai, pamiršta nusipirkti“, ,,nepatogu pagyvenusiems žmonėms“ (12 panašių pasikartojimų).
Gydytojai turi baimių susijusių su e. receptu. Nerimą kelia galimybė dubliuoti popierinius ir e. receptus (2 pasikartojimai). Taip pat gydytojai nerimauja dėl savo asmens duomenų saugumo, kurie naudojami e. recepto sistemoje (1 pasikartojimas). Vienas gydytojas pastebi, kad elektroniniu parašu reikia pasirūpinti asmeninėmis lėšomis.
10.1.3. Gydytojų siūlymai dėl e. recepto
Į klausimą apie siūlymus neatsakė 17 respondentų, atsakė – 41. Iš jų trys respondentai atsakė nežinantys, ką siūlyti.
Didžioji dauguma respondentų (87proc.) rekomendavo koreguoti trūkumus. Siūlymai, kaip tai daryti, pradedami nuo ,,vykdyti gydytojų apklausas“ ir ,,e. recepto sistemos kūrėjai turėtų
bendradarbiauti su gydytojais“ iki ,,sumažinti ,,patvirtinti“ mygtuko spaudimo skaičių“, ,,trumpinti pasirašymo laiką“, ,,nenurodyti asmeninės informacijos apie gydytoją“, ,,atsisakyti elektroninio parašo“ (40 panašių pasikartojimų).
Du gydytojai pasiūlė atsisakyti e. recepto išrašymo.
10.2. Pacientų apklausos rezultatai
Pacientų apklausoje dalyvavo 367 respondentai. Vyrai sudarė 25,1 proc. (92) apklaustųjų, moterys – 74,9 proc. (275). Amžiaus vidurkis 61,83 m. (jauniausiam respondentui buvo 19 m., vyriausiam 93 m.). Pagal amžių pacientai buvo suskirstyti į 3 grupes: < 60 m. – 35,4 proc. (130), 60-70 m. – 33,2 proc. (122) ir > 70 m. – 31,3 proc. (115).
Vyraujančios nuomonės apie e. receptą pacientų tarpe nestebėta: 55 proc. e. receptą vertina palankiai ir 45 proc. nepalankiai.
Bent kartą e. receptas buvo išrašytas – 67,6 proc. (248) respondentų, neišrašytas – 32,4 proc. (119). E. recepto išrašymas neturejo įtakos respondentų nuomonei apie e. receptą (p = 0,854).
Vyrai ir moterys e. receptą vertina vienodai (p = 0,242). Nustatyta amžiaus įtaka nuomonei apie e. receptą. Dauguma jaunesnių kaip 60 m. respondentų e. receptą vertino palankiai, vyresnieji vieningos nuomonės neturėjo (4 pav.).
* - statistiškai patikimas skirtumas lyginant su kitomis amžiaus grupėmis Pastaba: p=0,000
E. receptui pirmenybę teikia 40,6 proc. (149) respondentai, popieriniam – 41,4 proc. (152), likusiems 18 proc. (66) pacientų nesvarbu, koks receptas bus išrašytas.
Lytis pirmenybės teikimui įtakos neturėjo (p = 0,851). Stebėta, kad daugiau kaip pusė (53,1 proc.) jaunesnių nei 60 m. respondentų rinkosi e. receptą, o vyresni nei 70 m. – popierinį (52,2proc.) (p = 0,002). Ar e. receptas jau buvo išrašytas, ar ne, pirmenybės teikimui įtakos neturėjo (p = 0,874).
Pacientų, kuriems bent kartą buvo išrašytas e. receptas, buvo paprašyta papildomai atsakyti į du klausimus – kokius įžvelgia e. recepto privalumus ir kokius trūkumus. Į klausimus atsakė 248 respondentai.
10.2.1 E. recepto privalumai remiantis pacientų nuomone
Beveik pusė respondentų (111), turėjusių įvardinti privalumus, iš tiesų taip padarė. Pacientai pastebėjo, kad: ,,nereikia nešiotis knygelės“ (50 pasikartojimų), ,,operatyviau vyksta, nereikia laukti“ (27 pasikartojimai), ,,patogu“ (17 pasikartojimų), ,,paprasta“ (5 pasikartojimai).
Tačiau labai panaši dalis – 108 respondentai – atsakė neįžvelgiantys privalumų.
Likusieji 29 repondentai didelių skitumų tarp popierinio ir e. recepto nestebėjo: ,,ir tas ir tas
gerai“ (25 pasikartojimai), kiti labiau sukonkretino - ,,vaistų knygutės nereikia nešiotis, bet reikia kaupti iš vaistinės čekučius, taigi šiaip ar taip popierizmas“ (3 panašūs pasikartojimai).
6 pacientai pasisakė už tikėtiną didesnę naudą ateityje ir tobulėjimą: ,,ateityje bus greičiau“,
,,esu už naujoves, ėjimą į priekį“.
10.2.2 E. recepto trūkumai remiantis pacientų nuomone
Trūkumų neįžvelgusių respondentų buvo per pusę mažiau nei privalumų neįžvelgusių – 56. Trūkumus išsakė 163 respondentai, tai sudarė trečdaliu daugiau nei tų, kurie išsakė privalumus.
Kiek daugiau nei pusė respondentų (88), išsakiusių trūkumus, kritiškai vertina e. recepto programą ir darbuotojų paruošimą ja naudotis. Jie pastebi, kad ,,kol kas nėra sistema tvarkinga, ji
stringa, nevisada galima išsirašyti vaistų“ (26 panašūs pastebėjimai). Iš to seka, kad ,,ilgai užtrunka vaisto rašymas ir atsiėmimas“ (16 pasikartojimų). Taip pat pacientai pastebi, kad ,,vaistininkams ir gydytojams trūksta apmokymų“ (24 pasikartojimai). Kai kurie respondentai pasidalino savo patirtimi
apie tai: ,,vaistai buvo su kompensacija, o reikėjo pirkti be jos“, ,,ilgai trukau vaistinėje, nes
vaistininkė nesugebėjo prisijungti prie sistemos“. Reiktų pažymėti, kad apie vaistininkų apmokymų
trūkumą buvo dažniau paminėta – 22 kartus, o apie neapmokytus gydytojus – 4 kartus.
užteks vaistų ir kada jau eiti pas gydytoją jų išsirašyti“, ,,nematau galiojimo laiko, galiu pamiršti nueiti išsirašyti vaistų“ (45 panašūs pasikartojimai). Taip pat dažnai išsakytos mintys buvo šios: ,,nežinau, kokie vaistai išrašyti“, ,,nieko nematau apie vaistus“ (26 panašūs pasisakymai). Pacientai
pastebi, kad ,,reikia saugoti čekį, kad žinotum iki kada vaisto pakaks“, ,,reikia vaistinėje prašyti, kad
įsegtų čekutį“, ,,reikia atskiro sąsiuvinio, kad pasižymėti kada baigsis vaistai“. Į šiuos panašių
pasisakymų apie čekius buvo priskaičiuota 27 pasikartojiami.
Suskaičiuota, kad 23 pacientai susidūrė su vaistų atsiėmimo problemomis. Viena iš jų – reikalavimas pateikti asmens dokumentą - ,,nevisada nešiojuosi dokumentą“ (13 pasikartojimų). Viena pacientė papasakojo savo situaciją: ,,reikėjo sūnui nupirkti vaistų, paprašė asmens kodo, nežinojau, tai
ir nepardavė“. Kitas pacientas nerimauja dėl asmeninių duomenų saugumo šiuo atveju: ,,negerai, kad reikia rodyti asmens kodą“. Dar viena problema - ,,ne visose vaistinėse galima atsiimti išrašytą vaistą“ (10 pasikartojimų).
Dalis apklaustųjų abejoja savo galimybėmis pasinaudoti e. receptu, nes ,,nesinaudoju
kompiuteriu“ (8 pasikartojimai), ,,neturiu kompiuterio“ (3 pasikartojimai), ,,ne visi turi prieigą prie interneto, ne visur geras ryšys, todėl nepatogu pasitikrinti“ (1 pasikartojiams), ,,esu pripratusi prie popierinio recepto“ (5 pasikartojimai), ,,esu per senas naujovėms“ (4 pasikartojimai). Apie minėtas
11. REZULTATŲ APTARIMAS
Gydytojų apklausoje dalyvavo 58 gydytojai. Apklaustųjų tarpe vyravo moterys, tačiau tai tikėtinas rezultatas, nes moterys sudaro apie 70 proc. Lietuvos gydytojų [29]. Dauguma gydytojų e. receptų išrašo iki 50 proc. Vienam popieriniam receptui didžioji dalis gydytojų sugaišta iki 3 min., o e. receptui – daugiau kaip 3 min. Pastebėta, kad dauguma gydytojų, e. recepto išrašymui trunkančių daugiau kaip 3 min., yra vyresni negu 50 m..
Gydytojų nuomonė šiame tyrime ir kituose yra panaši: pas mus palankiai e. receptą vertina 44,8 proc. gydytojų, Jungtinėje Karalystėje – 42 proc. [30]. Graikijoje atlikto tyrimo metu 45 proc. respondentų turinčių bazinius kompiuterinius įgūdžius nurodė, kad reikalinga papildoma pagalba norint išmokti naudotis e. recepto programa [27]. Lietuvoje 69 proc. respondentų nurodė dalyvavę tuo tikslu mokymuose. Stebima, kad esant naudingiems mokymams (kurie vertinami ,,puikiai“ ar ,,gerai“), respondentai palankiau vertina e. receptą.
Pastebėti ir kiti veiksniai darantys įtaką palankiai nuomonei apie e. receptą, pavyzdžiui, trumpesnis gydytojų darbo stažas (iki 20 m.). Jungtinėse Valstijose atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ne tik trumpesnis darbo stažas, bet ir jaunesnis amžius statistiškai reikšmingai didina palankios nuomonės galimybę [31]. Manoma, kad tai susiję su geresniu kompiuterinių įgūdžių vertinimu esant jaunesniam amžiui. Taip pat stebėta, kad palankiau e. receptą vertina tie gydytojai, kurie dažniau išrašo e. receptą vietoj popierinio (GS 7), nes tokiu būdu įgyja daugiau įgūdžių išrašyti e. receptą. Logiška, kad kuo greičiau pavyksta receptą išrašyti tuo nuomonė apie e. receptą bus palankesnė, mūsų tyrimo metu nustatyta, kad jei e. receptui sugaištama iki 4 min., plankios nuomonės tikimybė didėja 5 kartais. Iš kitos pusės, gydytojas neturėtų būti labai apkrautas darbu, nes tikėtina, kad darbo intensyvumas įtakoja nuomonę apie e. receptą, tai patvirtino tyrimo metu gauti rezultatai. Nustatyta, kad skiriant pakankamai laiko konsultacijai (bent 20 min.) gydytojai būna labiau patenkinti e. receptu (GS 8), nei skirant konsultacijai mažiau laiko. Taip pat išrašant iki 10 receptų (tiek popierinių tiek elektroninių kartu) per dieną gydytojai palankiau vertina e. receptą, nei jų išrašant daugiau (GS 14).
Tyrimo metu paaiškėjo, kad svarbiausias e. recepto privalumas, gydytojų nuomonė, galimybė išsaugoti su jais susijusią informaciją e. erdvėje (70,7 proc. pasisakiusiųjų). Nagrinėtoje literatūroje taip pat apie tai kalbama ir nors šioje studijoje gydytojai nepatikslino kokia yra to nauda, apžvalginiuose straipsniuose akcentuojama sveikatos statistikos svarba vertinant vaistų tinkamumą skirtingų populiacijų grupėms, antibiotikų rezistencijos problemą ir pan. [3]. 56,5 proc. gydytojų e. receptą vertina už galimybę išvengti klaidų. Australijoje atlikto tyrimo metu vaistus skiriant elektroniniu būdu klaidų sumažėjo 58 – 66 proc., nebaigtų ir neaiškių vaistų paskyrimų 90 proc., o galinčių salygoti mirtį – 44 proc. [23]. 91 proc. Švedijos gydytojų rašydami e. receptą sutaupo daugiau
laiko, nei rašydami paprastą, tuo tarpu šiame tyrime tik 29,3 proc. respondentų paminėjo, kad e. receptui sugaišta mažiau laiko ir tai tik tuo atveju jei ,,sistema nestringa“ [3].
Vis dėlto, ilgas e. recepto išrašymas yra pagrindinis e. recepto trūkumas Lietuvoje. Taip teigia 69 proc. respondentų nepaisant, kad 70,7 proc. įrangą e. recepto išrašymui vertina kaip tinkamą ir kokybišką. Ilgas e. recepto išrašymas siejamas su pernelyg lėta e. recepto programine veikla, programos trukdžiais, kurių metu neįmanoma naudotis e. recepto sistema, ir kaip vienas gydytojas pastebėjo, laiko atimančiais ,,aiškinimais pacientui apie e. receptą“. Kad e. recepto programa yra nepatogi vartotojui ir duomenų apdorojimas vyksta nepakankamai greitai atsakė 67,2 proc. gydytojų. Graikijoje atlikto tyrimo metu net 96 proc. respondentų pripažįsta, kad e. recepto sistema neveikia dažniau nei veikia ir 53 proc. gydytojų netiki, kad e. receptas palengvina jų darbą, nors pripažįsta e. recepto privalumus [27].
Pacientų apklausoje dalyvavo 367 respondentai, tai yra kur kas daugiau nei Pensilvanijoje atlikto tyrimo metu - 75 dalyviai [25], ir Indianoje atliktame tyrime – 12 [28], tačiau mažiau nei Švedijoje atliktame tyrime, kurio metu apklausta 739 pacientai [28]. Šiame tyrime 55 proc. pacientų e. receptą vertino palankiai, tuo tarpu Švedijoje atliktame tyrime – 85 proc. Vėlgi Švedija lyginimui gal nėra pati tinkamiausia šalis, nes jau daugiau kaip 10 metų plėtoja e. recepto sistemą, kai Lietuvoje skaičiuojame pirmuosius e. recepto metus, iš kitos pusės organizuojant e. recepto plėtrą Lietuvoje buvo galima vadovautis Švedijos patirtimi ir šiandien galbūt jau turėti tokius rezultatus kaip kad Švedija po dešimtmečio.
Pensilvanijoje atlikto tyrimo metu e. receptas bent kartą buvo išrašytas 76 proc. apklaustųjų [25], tuo tarpu šiame tyrime kiek mažiau – 67,6 proc., šį skirtumą galėjo sąlygoti skirtingas apklaustųjų amžius: Pensilvanijoje atliktame tyrime dalyvavo 50 metų ir vyresni žmonės [25], tuo tarpu šioje studijoje – nuo 18 m. Minėtame tyrime prioritetai receptams pasiskirstė taip: 84,3 proc. rinktųsi e. receptą, o 10,7 proc. – popierinį. Toks pasiskirstymas sietas su e. recepto naudojimu. E. receptu pastoviai naudojosi 76 proc. tyrime dalyvavusių respondentų [25]. Mūsų tyrime tokie ryškūs skirtumai nestebėti: e. receptą rinktųsi 40,6 proc. respondentų, popierinį – 41,4 proc. Taip pat nestebėta pirmenybės pasirinkimo sąsajos su jau išrašytu ar dar ne e. receptu, tačiau nustatyta, kad palankiau e. receptą vertina jauni ir brandaus amžiaus žmonės iki 60 m., be to atviruose klausimuose pacientai minėjo, kad vyresnieji yra pripratę prie įprasto recepto ir jiems prisitaikyti prie naujovių yra sunku. Vadinasi, skirtingai nei Pensilvanijoje, Lietuvoje pirmenybė e. receptui siejama su amžiumi ir įpročiais.
Šiame tyrime pacientai, kaip pagrindinius e. recepto privalumus vardino patogumą, operatyvumą ir paprastumą, nors reikia pasakyti, kad pusė respondentų atsakė neįžvelgiantys privalumų. Indianoje atlikto tyrimo metu pacientai e. receptu labiau pasitiki nei popieriniu, mano jis
yra saugesnis ir kokybiškesnis [28]. Panašūs rezultatai ir Švedijoje atliktame tyrime – saugumą vertina 79 proc. respondentų, patogumą – 78 proc. ir greitą vaistų gavimą – 69 proc. [26].
Apie kontrolės trūkumą (nežinomybė kokie vaistai išrašyti, iki kada jų užteks) savo receptuose pasisako tiek mūsų tirti pacientai tiek Indianoje, tik pas mus šį trūkumą išsako pusė respondentų, o Indianoje – ketvirtadalis. Šiame tyrime antras pagal svarbą trūkumas – nepakankamai tobula e. recepto programa ir nepakankamas darbuotojų paruošimas ja naudotis. Tuo tarpu Indianoje – santykio ir bendradarbiavimo tarp paciento ir sveikatos priežiūros specialistų stoka (25 proc. taip galvojančių pacientų) [28].
Apibendrinus tyrimo rezultatus daromos išvados, kad gydytojų ir pacientų nuomonė apie e. receptą yra dviprasmiška ir pusė tirtųjų e. receptą vertina palankiai, o kita pusė nepalankiai. Pagrindiniai veiksniai galintys įtakoti gydytojų nuomonę apie e. receptą yra trumpesnis darbo stažas, mažesnis išrašomų receptų skaičius, geresnis e. recepto mokymų vertinimas, greitesnis e. recepto išrašymas, ilgesnė konsultacijos trukmė ir didesnis e. recepto išrašymo dažnis. Pagrindiniai privalumai gydytojų nuomone yra galimybė išsaugoti e. receptą e. erdvėje, mažesnis klaidų skaičius, tačiau lyginant su analizuota literatūra mažuma gydytojų mano sutaupantys daugiau laiko. Lietuvoje, atvirkščiai, laiko e. receptui yra skiriama daugiau nei popieriniui ir lėtas e. recepto išrašymas yra vienas pagrindinių trūkumų gydytojų nuomone, siejamas su nepatogia, stringančia, lėta programa. Pacientai e. receptą vertina už patogumą, paprastumą, tačiau pastebi, kad pati e. recepto programa yra nepatogi ir darbuotojai nepakankamai paruošti ja naudotis.
12. IŠVADOS
1. Gydytojų nuomonė apie e. receptus dviprasmiška: pusė jų e. receptą vertina palankiai ir pusė nepalankiai.
2. Pagrindiniai veiksniai galintys įtakoti palankią gydytojų nuomonę apie e. receptą yra a) ilgesnė konsultacijos trukmė (20 min. ar daugiau), b) mažesnis išrašomų receptų (tiek popierinių tiek elektroninių) skaičius (iki 10 receptų), c) didesnis e. recepto išrašymo dažnis gydytojo praktikoje (10 proc. ar daugiau), d) trumpesnis e. recepto išrašymas (mažiau kaip 4 min), e) trumpesnis darbo stažas (iki 20 m.), f) geresnis organizuotų e. recepto mokymų vertinimas.
3. Remiantis gydytojų nuomone pagrindiniai privalumai - galimybė išsaugoti e. receptus e. erdvėje ir e. receptas padeda išvengti klaidų. Pagrindinis trūkumas, kad e. recepto išrašymas trunka ilgiau nei popierinio recepto. Stebimi įvairius e. recepto programiniai trūkumai, susiję su apsunkintu vaistų radimu, kai kurių, reikalingų recepto išrašymui, funkcijų trūkumu.
4. Pacientų nuomonės apie e. receptą išsiskyrė: pusė vertina palankiai ir pusė nepalankiai. 5. Remiantis pacientų nuomone, pagrindinis privalumas – paprastas, patogus ir greitas
būdas gauti vaistus. Pagrindiniai trūkumai – nepakankamai tobula e. recepto programa ir nepakankamas darbuotojų paruošimas ja naudotis bei galimybės kontroliuoti savo turimus vaistus praradimas.
13. REKOMENDACIJOS
Remiantis gautais rezultatais, siekiant gerinti e. recepto programos įgyvendinimą ir plėtrą Lietuvoje, rekomenduojama:
VĮ Registrų centrui:
1. Tobulinti e. recepto posistemę siekiant, kad ji būtų patogi sistemos naudotojams: mažinti papildomų laukų kiekį, klasifikatoriuose padaryti lengvesnį priėjimą prie dažniausių pasirinkimų, supaprastinti vaistų paiešką;
2. Skatinti bendradarbiavimą su gydytojais ir e. recepto posistemės kūrėjais tikslu aptarti sistemos trūkumus ir juos savalaikiškai taisyti;
3. Vykdyti mokymus e. recepto posistemės naudotojams;
4. Šviesti visuomenę apie e. recepto ir kitų asmens sveikatos duomenų peržiūros galimybe e. erdvėje;
5. Raginti visas Lietuvos vaistines pereiti prie vaistų pardavimo pagal e. receptus. Sveikatos priežiūros įstaigoms:
1. Skatinti gydytojus naudotis e. recepto sistema;
2. Užtikrinti mokymų apie e. receptą organizavimą ir vykdymą. Vaistinėms:
1. Užtikrinti mokymų apie e. receptą organizavimą ir vykdymą;
2. Užtikrinti pacientams galimybę atsiimti vaistus pagal e. receptus visose vaistinėse ir jų filialuose.
