LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
JURGITA DRĄSUTYTĖ
TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO STIPRINIMO
GALIMYBĖS ŠEIMOS GYDYTOJŲ IR VISUOMENĖS SVEIKATOS
SPECIALISTŲ NUOMONE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO STIPRINIMO GALIMYBĖS ŠEIMOS GYDYTOJŲ IR VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ NUOMONE
Jurgita Drąsutytė
Mokslinis vadovas dr. Jurgita Vladičkienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademja Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2017. 112 p.
Darbo tikslas - išsiaiškinti šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų nuomonę apie bendradarbiavimo stiprinimo galimybes.
Uždaviniai: Išsiaiškinti koks visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų požiūris į tarpinstitucinį sričių bendradarbiavimą; Išanalizuoti visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų nuomonę apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą; Išanalizuoti kokie veiksniai lemia šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimą ir jo stiprinimo galimybes.
Metodika: Tyrimo duomenys buvo renkami 2016 m. birželio-2017 m. vasario mėn. Kokybinis tyrimas atliktas pusiau struktūruoto interviu metodu. Tyrime dalyvavo 5 informantai, kurių atranka buvo formuojama tikslinės atrankos būdu. Vienmomentinėje anketinėje apklausoje dalyvavo šeimos gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai (n=162). Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 20,0 for Windows. Statistinių hipotezių tikrinimui naudotas chi kvadrato kriterijus.
SUMMARY
Management of Public Health
POSSIBILITIES FOR STRENGTHENING INTERINSTITUTIONAL COLLABORATION IN THE OPINION OF GENERAL PRACTITIONERS AND PUBLIC HEALTH SPECIALISTS
Jurist Drąsutytė
Supervisor Name Surname, Dr. Jurist Vladičkienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2017. 112 p.
Aim of the work – to find out the opinion of general practitioners and public health specialists about collaboration strengthening possibilities.
Objectives: Find out what is viewpoint of public health specialists and general practitioners about interinstitutional strengthening possibilities; Analyze public health specialists and general practitioner’s opinion about interinstitutional collaboration; Analyze what factors determine public health specialists and general practitioner’s collaboration and strengthening possibilities.
Methods: Study data was collected from June 2016 to February 2017. Qualitative survey was carried out using the method of semi-structured interview. The study involved 5 informants whose selection was formed using target selection method. General practitioners and public health specialists participated in an instant questionnaire survey (n=162). Statistical data analysis was carried out with SPSS 20.0 for Windows. Chi square criterion was used for statistical hypotheses verification.
Results: According to the opinion of the study participants, collaboration should be held by observing a person’s health from his conception in the womb to his death. Collaboration between specialists is very listless while implementing integrated prevention programs. There are several reasons for lack of interinstitutional collaboration: shortage of time, work overload, bureaucracy. Specialists claim that the reason for insufficient collaboration is absence of legislative framework and managers’ initiative. 51.5 percent of general practitioner’s state that collaboration is occasional, meanwhile 84.9 percent of public health specialists claim that they collaborate rarely or do not collaborate at all. Half of the respondents give average or bad evaluation to collaboration. 70.5 percent of public health office specialists. 54.9 percent of general practitioners consider that collaboration is very important carrying out health strengthening practice. All public health specialists and 74.4 percent of general practitioners think that strengthening of collaboration is necessary. Conclusions: Personal and public health specialists are open for collaboration, therefore, in order to strengthen collaboration between general practitioners and public health specialists, it is necessary to receive support from national legislators as well as agreed development of public health strengthening plans and activities. Public health specialists claim that collaboration usually take place via institution managers and there is no collaboration while implementing presentational programs, meanwhile in the opinion of general practitioner’s collaboration process is already proceeded. Personal and public health specialists agree that one of the obstacles for collaboration is indeterminacy of functions and responsibilities and also absence of legal basis and rules that define collaboration.
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.
PSPC – Pirminės sveikatos priežiūros centras. PSPĮ – Pirminės sveikatos priežiūros įstaiga.
PSPO – pirminės sveikatos priežiūros organizacijos. VS – Visuomenės sveikata.
VSPS – Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. VSB – visuomenės sveikatos biuras.
SĄVOKŲ ŽODINĖLIS
Visuomenės sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė (1).
Visuomenės sveikatos priežiūra – organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma (1).
Šeimos gydytojas – medicinos gydytojas, įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją (2). Sveikatinimas – sveikatos taisymas, gerinimas (3).
Sveikatinimo veikla - asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija (4).
Tarpsektorinis bendradarbiavimas – tai vienas kitą papildantis bendradarbiavimas tarp valdžios, valstybinių institucijų (sveikata, švietimas, aplinka, kultūra, sportas, ir kt.), visuomenės,nevyriausybinių organizacijų, verslo ir žiniasklaidos (5).
Jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų (5).
6
TURINYS
SANTRAUKA ... 2 SUMMARY ... 3 SANTRUMPOS ... 4 SĄVOKŲ ŽODINĖLIS ... 5 PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS ... 7 LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 12 ĮVADAS ... 13DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 15
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 16
1.1.Sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje ... 16
1.2.Šeimos gydytojo ir visuomenės specialisto funkcijos ... 21
1.3.Tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmė šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų praktikoje ... 22
2.TYRIMO METODIKA ... 27
3.TYRIMO REZULTATAI ... 31
3.1.Koks visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų požiūris į tarpinstitucinį sričių bendradarbiavimą?... 31
3.2. Visuomenės sveikatos biuruose ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių tyrimo dalyvių charakteristikos ... 48
3.3. Visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų nuomonės apie bendradarbiavimą palyginimas ...50
3.4. Veiksniai lemiantys šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimą ir jo stiprinimo galimybes ... 71
IŠVADOS ... 83
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 84
LITERATŪRA ... 85
7
PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS
1. 1 pav. Sveikatos stiprinimo modelis...18
2. 3.1.1 pav. Tyrimo medžiagos kategorijos bei subkategorijos...31
3. 3.2.1 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal lytį ir darbovietę...48
4. 3.2.2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal amžių ir darbovietę ...49
5. 3.2.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal darbo patirtį ir darbovietę...49
6. 3.3.1 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės apie bendradarbiavimą palyginimas...50
7. 3.3.2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal bendradarbiavimą ir darbovietę...51
8. 3.3.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimo priemones ...51
9. 3.3.4 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės (proc.) apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programos vykdymą palyginimas...52
10. 3.3.5 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės (proc.), apie krūties vėžio prevencinės programos vykdymą, palyginimas...53
11. 3.3.6 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės (proc.), apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymą, palyginimas...53
12. 3.3.7 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės (proc.), apie priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymą, palyginimas...54
13. 3.3.8 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės (proc.), apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos vykdymą, palyginimas...55
14. 3.3.9 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės (proc.), apie vaikų krūminių dantų dengimo silantais programos vykdymą, palyginimas...55
15. 3.3.10 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui trukdančias kliūtis: neaiškiai apibrėžtos funkcijos ir atsakomybės...56
16. 3.3.11 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui trukdančias kliūtis: Lietuvos sveikatos apsaugos sistema nesudaro teisinio pagrindo tokiam bendradarbiavimui...57
8 18. 3.3.13 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: nėra pakankamo finansavimo...58 19. 3.3.14 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: Lietuvos sveikatos apsaugos sistema neskatinamas šių sektorių
bendradarbiavimo...59 20. 3.3.15 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: bendradarbiavimą skatintų naujų pirminės sveikatos priežiūros organizacijų įkūrimas, sujungus pirminės sveikatos priežiūros įstaigas su visuomenės
sveikatos tarnybomis...59 21. 3.3.16 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: institucijų vadovų, šeimos gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų neaktyvus įsitraukimas į bendradarbiavimą...60 22. 3.3.17 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: nėra sukurtų bendrų darbotvarkių ar vizijų...61 23. 3.3.18 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: nesutvarkyti techniniai, organizaciniai dalykai (nėra patalpų, įrangos, darbui būtinų priemonių ir pan.)...61 24. 3.3.19 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: nepakankama partnerių komunikacija ir grįžtamasis ryšys...62 25. 3.3.20 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: profilaktikos programų efektyvumo įvertinimo nebuvimas...63 26. 3.3.21 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: kitų sektorių ir bendruomenės narių neįsitraukimas...63 27. 3.3.22 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: nėra žinoma tarpinstitucinio bendradarbiavimo nauda ir
poreikis...64 28. 3.3.23 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: mažai informacijos apie visuomenės vertybes, mąstymo ir elgesio
9 29. 3.3.24 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: visuomenės sveikatos specialistai ir šeimos gydytojai nerodo didelio aktyvumo...65 30. 3.3.25 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: nenumatyta laiko ir kitų resursų vykdyti bendras sveikatos stiprinimo programas...66 31. 3.3.26 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: PSPĮ nėra visuomenės sveikatos specialisto etato...67 32. 3.3.27 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: šeimos gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai nėra asmeniškai pažįstami...67 33. 3.3.28 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: tinkamų kvalifikacijų ir žinių stoka...68 34. 3.3.29 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: nėra tinkamų lyderių, kurie paskatintų glaudesnį bendradarbiavimą ir sujungtų šias sritis į vieną visumą...69 35. 3.3.30 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: tyrimo dalyviai nėra asmeniškai suinteresuotas, nes iš jo negaus jokios finansinės ar informacinės naudos...69 36. 3.3.31 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie bendradarbiavimui
trukdančias kliūtis: tyrimo dalyviai neturi informacijos kokiose srityse galėtų
bendradarbiauti su šeimos gydytoju/visuomenės sveikatos specialistu...70 37. 3.4.1 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal sritis, kuriose bendradarbiavimas
galimas: vykdant sveikatingumo programas, skirtas tikslinėms gyventojų, priklausančių padidėjusios rizikos susirgti tam tikromis ligomis, grupėms...71 38. 3.4.2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal sritis, kuriose bendradarbiavimas
galimas: gyventojų informavimo apie sveikatos priežiūrą, sveikatos išsaugojimą ar sveiką gyvenseną kampanijose ...71 39. 3.4.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal sritis, kuriose bendradarbiavimas
galimas: konsultuojantis su visuomenės sveikatos specialistais ar šeimos gydytojais
10 40. 3.4.4 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal sritis, kuriose bendradarbiavimas
galimas: konsultuojantis su visuomenės sveikatos specialistais ar šeimos gydytojais
planuojant, kuriant, vykdant sveikatos programas ...73 41. 3.4.5 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal sritis, kuriose bendradarbiavimas
galimas: renkant ir sisteminant informaciją apie tam tikras gyventojų ligas, simptomus ar rizikos veiksnius ...73 42. 3.4.6 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal sritis, kuriose bendradarbiavimas
galimas: dalyvaujant vaikų ir jaunimo švietimo apie sveiką gyvenseną programose...74 43. 3.4.7 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal sritis, kuriose bendradarbiavimas
galimas: PSPĮ įgyvendinamų profilaktikos programų veiksmingumo analizėje...75 44. 3.4.8 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal sritis, kuriose bendradarbiavimas
galimas: dalyvavimas PSPĮ įgyvendinamose pirminės profilaktikos, sveikatingumo
programose ...75 45. 3.4.9 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal sritis, kuriose bendradarbiavimas
galimas: sveikatos netolygumų mažinimo srityje ...76 46. 3.4.10 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal šeimos gydytojų ir visuomenės
sveikatos specialistų bendradarbiavimo svarbą vykdant sveikatos stiprinimo veiklą
bendruomenėje...76 47. 3.4.11 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal veiklas, kuriose bendradarbiavimas
galimas: žmonių informavimo apie žalingų įpročių galimas
pasekmes...77 48. 3.4.12 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal veiklas, kuriose bendradarbiavimas
galimas: sveikatos stiprinimo, mokymo ir ligų prevencijos
srityje...78 49. 3.4.13 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal veiklas, kuriose bendradarbiavimas
galimas: nukreipiant pas specialistą (pvz. dietistą)...78 50. 3.4.14 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal veiklas, kuriose bendradarbiavimas
11 51. 3.4.15 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal veiklas, kuriose bendradarbiavimas
galimas: organizuojant seminarus atitinkančius to regiono sveikatos sutrikimų
problemas...79 52. 3.4.16 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal veiklas, kuriose bendradarbiavimas
galimas: sisteminant ir pateikiant bendruomenėse kilusias sveikatos problemas...80 53. 3.4.17 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal veiklas, kuriose bendradarbiavimas
galimas: nukreipimas ir kvietimas dalyvauti profilaktinėse programose (pvz., širdies ir kraujagyslių profilaktinėje programoje)...80 54. 3.4.18 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal veiklas, kuriose bendradarbiavimas
galimas: pasiūlant padalomosios medžiagos, informacinių straipsnių, internetinių puslapių susijusių su sveika gyvensena...81 55. 3.4.19 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę į bendradarbiavimo
stiprinimo reikalingumą ...81 56. 3.4.20 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę kurios priemonės padėtų
12
LENTELIŲ SĄRAŠAS
13
ĮVADAS
Temos aktualumas. Sveikatos priežiūros efektyvumo vertinimas nacionaliniame, o juo labiau tarptautiniame kontekste yra nepaprastai sudėtinga problema. Dėl sveikatą lemiančių veiksnių gausybės, jų įvairovės ir poreikio kompleksiškumo moksliniuose tyrimuose dažniausiai apsiribojama kurios nors pasirinktos veiksnių grupės analize, ypač jeigu galutinis tyrimo tikslas yra tarptautinis analizuojamų rodiklių palyginimas. PSO nacionalinių sveikatos sistemų funkcionavimo efektyvumui nagrinėti pasiūlė rodiklių sistemą, kuri kartu vertintu sveikatos sektoriaus ir šalies socialinio ir ekonominio sektorių veiklos įtaką tos šalies gyventojų sveikatai (7).
Daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, yra įprasta, kad nuo pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje dirbančio šeimos gydytojo prasideda piliečio kontaktai su gana sudėtinga sveikatos apsaugos sistema. Nuo gydytojo stipriai priklausys ir paciento požiūris į savo sveikatą bei į visą šalies sveikatos apsaugos sistemą (2). Norint užtikrinti tinkamą gyventojų sveikatą visuotinu mastu, reikia ne tik gydyti sergančiuosius, bet ir veiksmingai vykdyti pirminę profilaktiką. Lietuvos medicinos normoje ,,Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” yra nurodyta, kad šeimos gydytojas privalo propaguoti sveiką gyvenseną, sveikatos ugdymo ir ligų profilaktikos priemones, turi kompetencijos atlikti ir mokyti pacientus profilaktikos įgūdžių, atlikti ligų profilaktiką, mažinti bendruosius rizikos veiksnius , mokėti sveikos gyvensenos principus ir sveikatos mokymo metodikas (2). Visuomenės sveikatos stiprinimas apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagandą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą, kitas šio įstatymo ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų nustatytas priemones (9, 10).
Dabartiniu metu respublikoje kaip niekada skiriamas didelis dėmesys sveikatos priežiūros sistemos pertvarkai ir jos veiklai planuoti. Priimant politinius visuomenės sveikatos gerinimo sprendimus, būtina naudotis moksliškai pagrista informacija apie žmogaus sveikatą veikiančias priežastis ir jų kontrolės galimybes. Pagaliau, galima atlikti ir kai kuriuos skaičiavimus, norint įsitikinti, kaip keisis gyventojų sveikata įvykdžius reformą ar įgyvendinus kurią nors ligų prevencijos programą, o ne dešimtmečiais beviltiškai laukti neracionaliai sunaudotų lėšų grąžos (11).
14 atliktas tyrimas atskleidė tarpinstitucinio bendravimo ypatumus Lietuvoje ir ES, taip pat paliestas teisinis reglamentavimas. R. Gurevičius ir kiti nustatė visuomenės sveikatos specialistų nuomonę apie bendradarbiavimą su pirmine sveikatos priežiūros grandimi bei bendradarbiavimo kliūtis (12, 13). I. Jakubynaitė ir S. Kaselienė tyrė pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros grandžių bendradarbiavimą Alytaus apskrityje (14). Vienas iš naujausių tyrimų, atliktas G. Petronytės ir V. Aguonytės analizuoja tarpinstitucinį bendradarbiavimą įgyvendinant sveikata visose politikose principą, daugiau dėmesio skiriant tarpinstituciniam bendradarbiavimui sveikatos netolygumų srityje (15). Nors moksliniuose tyrimuose gvildenamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, tačiau tyrimuose stinga gilesnės pačių šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų nuomonės. Tyrimo problema apibrėžiama probleminiu klausimu: ar pakankamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas sveikatos priežiūros sistemoje ir kokiomis priemonėmis galima skatinti bendradarbiavimą (12, 13).
15
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas - išsiaiškinti šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų nuomonę apie bendradarbiavimo stiprinimo galimybes.
Uždaviniai:
1. Išsiaiškinti koks visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų požiūris į tarpinstitucinį sričių bendradarbiavimą.
2. Išanalizuoti visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų nuomonę apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
16
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje
Kilus sveikatos stiprinimo bangai, mokslui įrodžius, kad pagrindinės visuomenės sveikatos problemos negali būti išspręstos vien medicinos sektoriuje, sveikatos stiprinimas tapo sudėtinė naujosios visuomenės sveikatos dalimi (16).
Sisteminiai visuomenės sveikatos stiprinimo sritį reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos sistemos įstatymas; LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos sveikatos 2014 - 2025 metų programa ir kt.) akcentuoja sveikatos stiprinimo ir sveikatos atgavimo santykių teisinio reguliavimo ribas, sveikatos mokymo, informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimo, sveikos gyvensenos propagavimo, formavimo ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimo pagrindus, sveikatos stiprinimo veiklą, jos organizavimą ir valdymą, ryšium su pacientų teisėmis į šią veiklą (15, 17, 18, 19, 20).
Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų programoje yra išskiriamas vienas iš tikslų – n,,Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą”. Šis tikslas turėtų būti pasiektas sumažinus alkoholinių gėrimų ir tabako vartojimą, neteisėtą narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą, skatinant sveikos mitybos įpročius ir ugdant optimalaus fizinio aktyvumo įpročius (18, 19, 20). Visa tai yra įmanoma jei tik visos institucijos atsakingos už visuomenės saugą dirbtų kartu, darniai ir kompleksiškai.
Moderniosios visuomenės sveikatos tikslas yra saugoti ir stiprinti sveikatą:
gerinant žmonių gyvenimo sąlygas (būstą, užimtumą, švietimą, aplinką); keičiant žmonių gyvenimo būdą į sveikesnį;
gerinant sveikatos paslaugas;
saugant visuomenę nuo užkrečiamų ligų ir aplinkos keliamų pavojų; didinant individų ir bendruomenių pajėgumą sveikatai išsaugoti ir stiprinti (16).
17 Akivaizdu, kad sveikatos stiprinimas yra priemonių kompleksas, o tam reikalinga sistema, kuri ne tik suteiktų žinių, bet ir formuotų teigiamas gyventojų sveikatos vertinimo nuostatas bei įpročius (20).
2009 m. Kenijoje vykusioje sveikatos stiprinimo konferencijoje buvo pabrėžiama, jog sveikatos priežiūros sistema turi būti atsakinga už sveikatos stiprinimą bei sveikatos skirtumų mažinimą, o norint pasiekti geresnių sveikatos bei ekonomikos rezultatų turi būti kaip balansas tarp ligų prevencijos, gydymo bei sveikatos stiprinimo (10, 21, 22. 23, 24, 25).
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suformulavo penkis pagrindinius sveikatos stiprinimo principus:
1. Sveikatos stiprinimas apima visus gyventojus, o ne tik sergančius ar priklausančius didesnės rizikos susirgti grupėms;
2. Sveikatos stiprinimas orientuotas į sveikatos determinantus (sveikatą lemiančius veiksnius ir priežastis), jis reikalauja, kad visi sektoriai aktyviai bendradarbiautų; 3. Sveikatos sektorius sieja įvairius metodus ir būdus (informaciją, mokymą, teisę, finansus, organizacines priemones, bendruomenės iniciatyvas);
4. Sveikatos stiprinimas remiasi efektyviu ir konkrečiu visuomenės dalyvavimu sprendžiant sveikatos problemas;
5. Sveikatos stiprinimas pirmiausia yra socialinis ir politinis uždavinys, o ne medicinos paslauga, nors sveikatos priežiūros profesionalai vaidina svarbų vaidmenį (11, 16, 21, 25).
Sveikatos stiprinimu turi būti siekiama keisti ne tik žmonių sveikatos elgesį, bet ir jis turi apimti socialinius ir politinius pokyčius, taip lengviau būtų pasirenkamos ir nustatomos kuo sveikesnės sąlygos visuomenei.
PSO pažymi, kad 50 - 60 proc. žmogaus sveikatos lemia gyvenimo būdas (gyvensena, elgsena). Pasaulio banko ekspertų teigimu, ligoms, atsirandančioms dėl netinkamo gyvenimo būdo, gydyti skiriama apie 80 proc. visų sveikatos priežiūros išteklių, todėl išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas ne ligoms gydyti, o jų prevencijai, profilaktikai, sveikatos mokymui, sveikatos ugdymui ir informavimui (10, 22, 23, 24).
18 žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa ir vaikų krūminių dantų dengimas silantais. Šių programų tikslas yra išankstinė diagnostika arba išankstinis ligos išvengimo būdas.
Praktinę sveikatos stiprinimo veiklą populiariai iliustruoja A. Tannahill pasiūlytas sveikatos stiprinimo modelis (1 pav.), kuris sujungia tris tarpusavyje susijusias veiklos sferas: sveikatos mokymą, ligų profilaktiką ir sveikatos saugą, kuri apima įstatyminę ir finansinę sveikatos stiprinimo srities kontrolę (16).
1.1. pav. Sveikatos stiprinimo modelis Tannahil išskiria septynias sveikatos stiprinimo veiklos sritis:
1. Profilaktiniai veiksmai (pvz., profilaktiniai sveikatos tikrinimai).
2. Profilaktinis sveikatos mokymas (pvz., pamokos ir motyvacija žmonėms sveikiau gyventi).
3. Profilaktinė sveikatos sauga (pvz., darbų saugos taisyklės, vandens fluoravimas).
4. Sveikatos mokymas, palaikantis profilaktinę sveikatos saugą (pvz., privalomas saugos diržų naudojimas automobiliuose).
5. Pozityvios sveikatos mokymas (pvz., laisvalaikiu sportuoti). 6. Pozityvios sveikatos sauga (pvz., draudimas rūkyti darbo vietoje).
19 Visos šios tarpusavyje susijusios sferos parodo įvairias sveikatos stiprinimo galimybes, tačiau jos negali būti atskirtos viena nuo kitos.
Sėkminga sveikatos stiprinimo veikla neįmanoma be sveikatos mokymo. Sveikatos mokymas gali padėti ,,praplauti smegenis“ politikams, siekiant sėkmingai realizuoti sveikatos stiprinimo idėjas. Ir priešingai, sveikatos mokymas bus neefektyvus, jeigu nebus užtikrintas jo politinis palaikymas. Sveikatos mokymas priklauso nuo politinių aplinkybių. Kita vertus, sveikatos mokymas per kritinio mąstymo metodą daro įtaką politiniams sprendimams. Siekiant padidinti sveikatos mokymo efektyvumą pastaraisiais metais buvo pakeistas paprastas prevencijos modelis, suformuluoti pagrindiniai sveikatos stiprinimo principai, taikomas įgalinimo modelis (9).
Pasak PSO atliktų tyrimų, sėkmingo tabako vartojimo mažinimo priemonės skatinančios elgesio keitimąsi, taip pat apima motyvacijos didinimą , patarimus ir konsultacijas, o pakartotiniai sveikatos priežiūros specialistų patarimai kiekvieno vizito metu, gali užkirsti kelią tabako vartojimui bei padidinti nerūkančiųjų ratą (26). S. Casswell, T. Thamarangsi teigimu, net ir trumpa sveikatos priežiūros darbuotojų intervencija gali veiksmingai pakelti individo sąmoningumą atsisakant alkoholio ar keičiant alkoholinių gėrimų vartojimo įpročius (21). Trumpoji intervencija yra efektyvi mažinanti priemonė rizikingai ir žalingai vartojančiųjų alkoholinius gėrimus pacientų skaičių bei jų mirtingumą. Trumposios intervencijos taikymas apie 20,0 proc. sumažina alkoholinių gėrimų vartojimą, o suteikus konsultaciją 282 pacientams yra išsaugoma viena gyvybė per metus (26, 27). Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir klinikinės kompetencijos (NICE) institutas, rengiantis įrodomais pagrįstas visuomenės sveikatos gaires teigia, jog sveikatos priežiūros specialistų teikiami patarimai fizinio aktyvumo klausimais, gali ženkliai padidinti pacientų fizinio aktyvumo lygį, o konsultuojant sveikos mitybos klausimais, išvengiama nutukimo, sumažėja cukrinio diabeto rizika ir pan. (28, 29).
20 PSO, skatindama valstybes rūpintis žmonių sveikata, 1978 metais paskelbė Almatos deklaraciją, kurioje buvo apibrėžta pirminės asmens sveikatos priežiūros sąvoka: tai: „pagrindinė sveikatos priežiūra, paremta praktiniais, moksliškai pagrįstais, socialiai priimtinais metodais ir technologijomis, prieinama visiems bendruomenės nariams ir šeimoms <...>“. Taip pat buvo pereita nuo tradicinio gydymo paslaugų prie sveikatos priežiūros sąvokos (žr. 1 lentelė) (33, 34).
1 lentelė. Tradicinės ir naujos sąvokos pagrindiniai bruožai Lyginama
paradigma
Tradicinė gydymo paslaugos sąvoka
Sveikatos priežiūra – nauja sąvoka Orientacija Liga Gydymas Sveikata Prevencija, priežiūra ir gydymas Turinys Gydymas Epizodinės problemos Specifinės problemos Sveikatinimo veikla Tęstinė sveikatos priežiūra Visapusė sveikatos priežiūra Struktūra Gydytojai specialistai
Kiti gydytojai
Savarankiška praktika
Šeimos gydytojai Kitas personalas Komanda Atsakomybė Tik sveikatos priežiūros
sektoriuje Profesinis dominavimas Pasyvus pacientų priėmimas Bendradarbiavimas tarp sektorių Bendruomenės dalyvavimas
Šaltinis: Valstybės kontrolės ataskaita, 2013 (31).
Kaip matome iš pateiktos lentelės pagrindinis vaidmuo įgyvendinant naują sveikatos priežiūros koncepciją tenka šeimos gydytojams. Taip pat siekiama užtikrinti ne epizodinį gydymą, bet tęstinę sveikatinimo priežiūrą bei visapusį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Naujos koncepcijos nuostatuose įtvirtintas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
21 paslaugas (40, 41, 42). Darbo autorės nuomone siekiant įgyvendinti minėtą tikslą būtinas tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas sveikatos priežiūros sistemoje (22, 23).
1.2.Šeimos gydytojo ir visuomenės specialisto funkcijos
Esminis šiuolaikinės visuomenės sveikatos stiprinimo požymis – ne tik įveikti ligas, bet ir ieškoti būdų, kaip saugoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą nuo vaikystės iki senatvės. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai bendraudami su bendruomenės nariais, turi gebėti įsigilinti į jų problemas, padėti atpažinti sveikatą lemiančius veiksnius, bei naudingas priemones, kurias galėtų taikyti praktiškai, norėdami gyventi sveikai ir saugiai. mokyklose ir savivaldybių biuruose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai turi gebėti atpažinti bendruomenės nariams gresiančią riziką ir atsakyti į ją tinkamais ir kokybiškais veiksmais (43, 44, 45, 46, 47).
Sveikata yra žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti pakankamai tvirtas, kad būtų sėkmingai sprendžiami kasdienio gyvenimo klausimai, įvertinti socialiniai ir ekonominiai iššūkiai. Visuomenės sveikata yra nacionalinis turtas ir kapitalas, kurio saugojimas ir puoselėjimas yra svarbiausias valstybės tikslas, užtikrinantis šalies socialinę ir ekonominę plėtrą. Gera visuomenės sveikatos būklė užtikrina aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Sveikata vertinama kaip didžiausias turtas ir yra svarbi tiek asmens tiek ir visuomenės gerovei, todėl sveika gyvensena yra nuosekliai ugdoma nuo pat mažens ir skiriamas ypatingas dėmesys ligų prevencijai bei sveikatos išsaugojimui (18, 40).
Olandijoje jau XX amžiaus pradžioje įvyko svarbūs pokyčiai visuomenės sveikatos sistemoje, Nacionaliniu lygmeniu visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikia viena iš svarbiausių institucijų – Nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas. Šis institutas vykdo keletą funkcijų:
1. Kontroliuoja užkrečiamąsias ligas,
2. Kontroliuoja maisto saugą ir visą sveikatos saugos sritį,
3. Kontroliuoja farmacinę veiklą ir naujų medikamentų įdiegimą į rinką,
4. Teikia visuomenei ir sveiktos politikos formuotojams sveikatos ataskaitą (kas keturis metus) (41).
22 Visuomenės sveikatos specialistai savo veikloje turi gebėti tinkamai planuoti sveikatos programas bei jas įgyvendinti. Todėl reikia mokėti atsirinkti tinkamą literatūrą bei ją kritiškai nagrinėti, gebėti naudotis sveikatos duomenų bazėmis. Kurdamas sveikatos stiprinimo programą, specialistas remiasi bendruomenės epidemiologiniais ir sociodemografiniais duomenimis, kuriuos jis renka ir kaupia. Taip pat visuomenės sveikatos specialistas betarpiškai bendrauja su vietos bendruomene ir įsiklauso į jos poreikius. Naudodamasis turimais vietiniais ir valstybiniais duomenimis, specialistas nustato sveikatos gerinimo prioritetus. Geba įvertinti rizikos veiksnius ir randa būdus jiems šalinti (25, 49).
Šeimos gydytojo istorija susijusi su laikotarpiu, kai Lietuvoje 1995 metais buvo įteisinta šeimos gydytojo specialybė, remiantis kitų šalių patirtimi. Šeimos gydytojas suvokiamas kaip patarėjas, konsultuojantis sveikatos klausimais, gydytojas, kuris teikia kvalifikuotą nespecializuotą pagalbą ir prižiūri lėtinių ligų eigą. Šeimos gydytojas suvokiamas ir kaip koordinatorius, padedantis orientuotis sveikatos sistemoje. Įgyvendinant Sveikatos priežiūros reformą ir sukūrus šeimos gydytojo instituciją, palaipsniui pereita nuo vidaus ligų, vaikų ligų ir kitų gydytojų teikiamų paslaugų prie šeimos gydytojų vykdomos pirminės asmens sveikatos priežiūros (16, 18).
1.3.Tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmė šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų praktikoje
23 klausimų politinis aktualumas ir jų savalaikis sprendimas, politinės ir kitos aplinkybės (kontekstas) ir finansiniai ištekliai (34, 50, 51).
Kitų mokslininkų nuomone įgalinimas yra vienas iš tarpinstituvinio bendradarbiavimo elementų, susijęs su profesionalaus darbuotojo gebėjimu profesionaliai atlikti savo pareigas bei priimti sprendimus kasdieninėje veikloje. Taip pat iš sveikatos priežiūros specialistų perspektyvos profesinė autonomija arba įgalinimas pasireiškia nenoru, kad sprendimus priimtų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, gydytojai, psichologai ir kt.(52, 53).
Įgalinimas nereiškia, kad specialistai turi visišką kontrolę, tačiau savarankiškas ir bendradarbiaujantis specialistas turi teisę pasirinkti ir priimti sprendimą. Tai reiškia, savarankiškai nukreiptą gydymo bei sveikatinimo praktiką, orientacija į klientą priimant atsakingus sprendimus savo nuožiūra.
D. Chalk ir kiti teigia, kad specialistams galėtų būti suteikti įgaliojimai visuose organizacijos lygiuose. Be to, įgalinimas yra procesas, kurio metu lyderis pasidalija galia su kitais tam, kad darbuotojai galėtų laisvai veikti (54). Tai yra transformacinio vadovavimo pagrindas, kuomet lyderis pritaria bei deleguoja daugiau laisvės sprendimų priėmimo procese ir leidžia darbuotojams dalintis džiaugsmu pasiekus organizacijos tikslus (55).
Tiek šeimos gydytojas, tiek visuomenės sveikatos specialistas nori užtikrinti savo pacientų teises, sveikatą ir saugumą. Tačiau neretai gali būti nesuteikiama teisė dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Jei organizacijos struktūra nesukuria sveikų ir saugių darbo sąlygų, įtampa darbe yra tokios situacijos rezultatas. Mokslininkai nustatė, kad psichologinis įgalinimas ir profesinė raiška lemia pasitenkinimą darbu (31, 32, 56).
Įgalinimas apima daugiau nei įgaliojimų delegavimą; jis apima darbuotojų kompetencijos suvokimą, apsisprendimo laisvę, profesinę raišką. Psichologiškai įgalinti darbuotojai yra įsitikinę savo sugebėjimais, kontroliuoja savo darbą, jaučia, kad jų darbo reikalavimai sutampa su jų vertybėmis ir įsitikinimais. Autonomija yra asmens gebėjimas nukreipti savo gyvenimą pageidaujama linkme tiek, kad galėtų priimti racionalius sprendimus. Jei slaugytojos darbo kultūra trukdo jų gebėjimams priimti savarankiškus sprendimus dėl pacientų priežiūros, esant tokiai situacija specialistams neužtikrinama profesinė autonomija bei profesinė raiška (32, 43, 44).
24 sritį. Specialistai gali laisvai vykdyti savo įgaliojimus. Taigi, savarankiškumas atlieka svarbų vaidmenį profesinėje raiškoje (57, 58, 59).
Žvelgiant iš visuomenės sveikatos specialisto perspektyvos, autonomija yra sudėtingas procesas. Trys požiūriai į autonomiją yra identifikuojami mokslinėje literatūroje: teisėmis grindžiama autonomijos samprata, individuali užimtumo autonomija ir profesinė autonomija. Šios nuomonės pagrindžia autonomiją tiek pacientų, tiek specialistų požiūriu ir parodo šios sąvokos panašumus ir skirtumus. Pavyzdžiui, teisėmis pagrįstu požiūriu, autonomija yra taikoma gydant pacientus; su užimtumu susijusiu požiūriu autonomija yra susijusi su darbo sąlygomis ir profesinės autonomijos aspektu dėmesys skiriamas sveikatinimo bei gydymo drausmei, savarankiškumui apibūdinti.
Be to, autonomija sveikatinimo srityje yra laikoma daugiamate. Trys visuomenės sveikatos specialisto autonomijos matmenys yra identifikuoti: klinikinis / praktinis savarankiškumas; gydymo praktikos kontrolė ir darbo savarankiškumas (14, 53). Klinikinė praktinė autonomija reiškia nepriklausomo, atsakingo sprendimų priėmimo paciento naudai. Gydymo praktikos kontrolė apima specialistų veiklos politikos raidą, kurie lemia ir tiesioginę praktiką. Darbo arba profesinė autonomija reiškia sprendimų priėmimo savarankiškumą, t.y. organizuojant darbo krūvį ir nustatant prioritetus.
Istorinė literatūros apžvalga rodo, kad sveikatinimo bei gydymo veiklos evoliucija, daugiausia moterų profesija, atspindi moterų padėtį visuomenėje (37). Pradžioje 1800-aisiais, organizuota slauga buvo suvokiama kaip natūralus moters vaidmens tęstinumas, atliekant globėjos ir maitintojos vaidmenį. Kaip “moterų darbas”, slauga buvo suvokiama kaip reikalaujanti mažai žinių ar specializuoto mokymo. Taip pat nebuvo tikimąsi, kad moteris visą gyvenimą dirbs slaugytojos darbą. Tačiau 20 amžiuje įvykę sveikatos sistemos pakeitimai, lėmė ir požiūrio į slaugytojas kaitą, tačiau iki šiol slaugytojos profesija yra siejama su moters atliekamais vaidmenimis (57, 58).
25 atskaitomybę, nepriklausomumą. Be to, karjeros įsipareigojimo tarp slaugytojų trūkumas skatino idėją, kad atliekamos funkcijos yra darbas, bet ne karjera (59).
Autonomija yra svarbus profesinio identiteto elementas ir galios šaltinis klinikinėje praktikoje (35). Visuomenės sveikatos specialistų autonomija yra viena iš pagrindinių PSO pareigų. Taigi, naujosios valstybės narės turėtų plėtoti teigiamą požiūrį į specialistų profesinę raišką ir sveikatos priežiūros institucijų vadovai turėtų turėti tokius valdymo ir vadovavimo įgūdžius, leidžiančius skatinti ir palaikyti savarankiškumą bei bendradarbiavimo su šeimos gydytojais galimybes. Autonomija yra laisvė priimti savarankiškus sprendimus vardan pacientų, bei užtikrinant jų interesus. Klinikiniu požiūriu, autonomija reiškia, veikimą savarankiškai, be jokių apribojimų, biurokratinių taisyklių atliekant savo funkcijas (56).
Visuomenės sveikatos specialistai, kuriems suteikiama autonomija paprastai efektyviau bendrauja su pacientais, jų šeimomis ir sveikatos priežiūros komanda, tame tarpe ir šeimos gydytojais. Be to, visuomenės sveikatos specialistai teikia nuolatinę, tikslią ir efektyvią pacientų priežiūrą. Kita vertus, visuomenės sveikatos specialistai, kuriems nesuteikiama autonomija darbe, pasižymi žemu pasitenkinimu darbu bei motyvacija dirbti, prastu įsipareigojimu organizacijai ir linkę keisti darbą. Profesinė autonomiją nėra savaime užtikrinamas procesas. Sveikatos priežiūros institucijų administracija atlieka svarbų vaidmenį skatinant specialistų savarankiškumą (45).
Taigi įgalinimo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo rezultatas apima atskaitomybę, įgalinimą ir profesinį įsipareigojimą. Atskaitomybė yra dažnai painiojama su atsakomybe. Būvimas atsakingu už sprendimus ir veiksmus, reiškia, atskleisti save pacientui, sveikatos priežiūros įstaigos vadovybei bei atsiskleisti profesinėje veikloje. Didelę įtaką profesinei raiškai ir autonomijai turi ir darbo aplinka, santykiai su kolegomis, vadovybės pažiūros. Specialistai, kurie jaučiasi saugūs, vertinami turi galimybę sustiprinti profesinę padėtį.
26 galimybių didinimas nustatant išvengiamų ligų rizikos veiksnius, statistinių duomenų panaudojimas planuojant paslaugas, visuomenės poreikių įgyvendinimas dalyvaujant bendruomenei ir dėmesys sveikatos determinantėms, kuriant stiprius visuomenės sveikatos stiprinimo ir asmens sveikatos priežiūros partnerystės ryšius (51, 60).
Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai yra atviri bendradarbiavimui, todėl bendradarbiavimo tarp šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų stiprinimui būtinas didesnis politikos ir valdžios institucijų palaikymas, integruotų visuomenės sveikatos stiprinimo planų ir veiklų plėtojimas. Stiprinant visuomenės ir asmens sveikatos sektorių bendradarbiavimą ir partnerystę būtina nuspręsti, kas dalyvaus partnerystėje, kokie bus finansavimo šaltiniai, kuris sektorius imsis lyderio vaidmens, taip pat būtina numatyti bendrus ir priimtinus tikslus, jungiančius asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas bei veiklas o taip pat teisės aktuose nustatyti aiškų atsakingų institucijų funkcijų ir atsakomybių pasidalijimą (60).
27
2. TYRIMO METODIKA
Siekiant įvertinti Šiaulių regiono šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo galimybes, 2016 m. birželio – 2017 vasario mėn. buvo atlikta šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų anketinė apklausa. Tyrimas buvo vykdomas Šiaulių regiono privačiose ir viešosiose PSPĮ ir visuomenės sveikatos biuruose.
Tyrimo metodai. Tyrimui buvo pasirinkta mišri tyrimo metodologija. Pasak Bitino ir kitų, kiekybinis tyrimas - tai toks empirinis tyrimas, kurio duomenis galima pateikti skaičiais (kiekybine išraiška). Kiekybinis tyrimas – tai visada pozityvistinis tyrimas (svarbu aprašyti tai, kas objektyvu, realu ir bandyti tai paaiškinti). Kitaip tariant, tiriama tai, kas yra, o ne tai, ko norėtume, kad būtų (61). Įgyvendinant tyrimo tikslą pasirinktas anketinio tyrimo metodas. Anketinės apklausos metodas yra dažniausiai naudojamas dėl savo paprastumo, taip pat reikalingos nedidelės laiko sąnaudos, atliekant anketinę apklausą. Apklausos būdu yra dažniausiai tiriamos respondentų nuomonės, žinios (62).
Tyrimo populiacija – 2016 m. birželio – 2017 m. vasario mėn. Šiaulių regione privačiose ir viešosiose PSPĮ dirbę šeimos gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai dirbantys biuruose bei mokyklose. Higienos instituto duomenimis 2015 m. Šiaulių regione dirba 152 šeimos gydytojai. Visuomenės sveikatos biurų duomenimis tais pačiais metais biuruose dirbančiųjų specialistų yra 96. Tyrimo metu bus apklausti visi Šiaulių regione dirbantys šeimos gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai.
Apklausos atlikimo tvarka bus suderinta su kiekvienos tyrime dalyvavusios PSPĮ ir visuomenės sveikatos biurų vadovais ir buvo gauti žodiniai ir/ar rašytiniai leidimai vykdyti šį tyrimą. Įstaigų vadovams bus pristatytas planuojamas tyrimas, jo tikslas, metodologija, laisvo apsisprendimo dalyvauti tyrime teisė bei būsimų rezultatų paskelbimo būdai. Parengtos tyrimui anketos buvo paliekamos įstaigų vadovams, administratorėms, skyrių vadovams ar dalijami asmeniškai. Po tam tikro laikotarpio (suderinus su įstaigos vadovu), šeimos gydytojų užpildytos anketos bus grąžinamos tiesiai tyrimo vykdytojui.
28 bendradarbiavimą, jei ne tai kokias kliūtis įžvelgia tiriamieji. Apklaustųjų leidimu bus interviu panaudoti ir tyrime. Atsižvelgiant į atsakymus yra sudaroma anketa, kuri dar koreguojama.
Žvalgomojo (interviu) tyrimo metu surinkti duomenys buvo naudojami galutinėje statistinėje duomenų analizėje. Norint, kad kokybinis tyrimas būtų svarus momentinio tyrimo svertas buvo apklausiami grupinio interviu pagalba respondentų grupė, kurią sudarė šeimos gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai. Šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų apklausai atlikti pasirinktas anoniminės anketos apklausos metodas. Anketos pradžioje tiriamiesiems bus pateikta informacija apie tyrimo tikslą, anketos pildymo tvarką.
Originalus tyrimo instrumentas bus sudarytas remiantis atlikta moksline literatūros analize. 1. Bendroji informacija. Klausimai apie pagrindines socialines ir demografines respondentų charakteristikas (amžius, lytis, darbo patirtis).
2. PSP ir VS sektorių bendradarbiavimas. Šios dalies klausimai skirti, norint įvertinti respondentų nuomonę apie šių sektorių bendradarbiavimo svarbą, galimas kliūtis, bendradarbiavimą skatinančius veiksnius, bendradarbiavimo sritis, VS specialisto įdarbinimo galimybes PSPĮ.
Duomenų analizės metodai: Kiekybinė analizė atlikta taikant aprašomosios statistikos metodus bei pateikiant tyrimo rezultatus grafiškai.
Statistinis duomenų apdorojimas. Šio darbo tyrimo duomenys buvo nuosekliai sisteminami ir grupuojami, lyginami bei skirstomi pagal anketinėje apklausoje pateiktus klausimus. Duomenys apdoroti Microsoft Excel programa. Statistinė tyrimo rezultatų analizė atliekama taikant SPSS 20.00 programinį paketą.
Statistinės hipotezės tikrinamos statistiniais kriterijais. Formali matematinė procedūra leidžia rasti atsakymus į tyrimo turinio požiūriu labai svarbius klausimus, pavyzdžiui, ar kelios imtys priklauso (nepriklauso) tai pačiai generalinei aibei, ar pokyčiai toje pačioje imtyje po eksperimentinio poveikio statistiškai reikšmingi (nereikšmingi), ar statistiniai ryšiai tarp požymių dėsningi, ar jie veikiami atsitiktinių faktorių ir t.t. Statistiniai kriterijai skirstomi į parametrinius ir neparametrinius.
Klausimyno patikimumui vertinti bus naudojama patikimumo analizė ir taikomas Cronbach‘o alfa koeficientas. Klausimynas yra patikimas ir validus, kai klausimų kategorijų Cronbach‘o alfa yra daugiau kaip 0,7.
Vienas iš populiariausių suderinamumo kriterijų yra χ2
29 Chi kriterijus parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, t. y. tikrinama, ar turimas empirinis skirstinys suderinamas su teoriniu modeliu.
Siekiant ištirti specialistų požiūrį į tarpinstitucinį bendradarbiavimą, buvo atliekamas kokybinis tyrimas – panaudojant pusiau struktūruoto interviu metodą. Šis metodas yra ypač tinkamas, kai siekiama atskleisti keletą dažnai skirtingų idėjų, požiūrių, susijusių su ta pačia tema ar problema. Tyrime pasirinktas pusiau struktūruotas interviu, pagal iš anksto parengtus klausimus taip siekiant nenukrypti nuo pagrindinių problemos klausimų.
Tyrimas buvo atliktas Šiaulių regione. Dalyvauti tyrime kviečiau šeimos gydytojus ir visuomenės sveikatos specialistus. Tyrime dalyvavo 5 informantai, iš kurių 1 – visuomenės sveikatos priežiūros specialistai,1 – biuro direktorius, 3 – šeimos gydytojai iš jų 1 įstaigos direktorius 2.1 lentelėje.
2.1 lentelė. Tyrimo dalyvių charakteristika
Informanto
kodas Užimamos pareigos
Darbo trukmė dabartinėje
pareigose
Amžius
A2 PSPC direktorius/šeimos gydytojas 7 metai 54
A1 Šeimos gydytojas 16 metai 57
A3 Šeimos gydytojas 20 metai 44
B1 VSB direktorius 9 metai 47
B2 Visuomenės sveikatos specialistas 4 metų 36
Vidutinis tiriamųjų amžius 47,6 metai, vidutinė darbo trukmė dabartinėse pareigose 11,2 metus. Visi tyrimo dalyviai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
30 Pusiau struktūruotas grupinis interviu su specialistais vyko vienos iš įtaigų posėdžių salėje. Dėl tyrimo atlikimo su specialistais buvo tariamasi iš anksto telefonu, buvo prašoma jų asmeninio sutikimo dalyvauti tyrime. Gavus teigiamą atsakymą, buvo susitariama dėl konkretaus interviu laiko. Bei dėl patogumo interviu dalyviai buvo renkami iš vieno miesto.
Prieš pradedant interviu tyrimo dalyviai buvo supažindinti su tyrimu ir paaiškinta, kad interviu metu duomenys bus fiksuojami, užrašant svarbiausią ir aktualiausią gaunamą informaciją lape. Respondentų atsakymai buvo fiksuojami atskirame lape po kiekvieno diskutuojamo klausimo.
Gavus verbalinį duomenų masyvą, remiantis sutartiniais turinio analizės metodais, buvo analizuojamas keturiais etapais: daugkartinis atsakymų skaitymas, ieškoma semantiškai artimų atsakymų ir „raktinių“ žodžių, tada konstruojamos kategorijos ir subkategorijos, o vėliau išskirtų kategorijų ir subkategorijų interpretacijos.
Siekiant išsiaiškinti šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų požiūrį į
tarpinstitucinį bendradarbiavimą, bendradarbiavimo skatinimo priemones bei specialistų požiūrį į esamą bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo situaciją, buvo išsikelti tokie interviu klausimai:
1. Specialisto požiūris į visuomenės sveikatos specialistą/ šeimos gydytoją?
2. Kaip vyksta šeimos gydytojo ir visuomenės sveikatos specialisto bendradarbiavimas? 3. Ko reikėtų kad bendradarbiavimas vyktų geriau?
31
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1.Koks visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų požiūris į tarpinstitucinį sričių bendradarbiavimą?
Tyrimas buvo atliekamas išskyrus šias kategorijas: specialistų nuomonė apie bendradarbiavimą; veiksniai, lemiantys sektorių bendradarbiavimą arba ne bendradarbiavimą; bendradarbiavimo stiprinimo galimybės. 3.1 paveiksle pavaizduotos išskirtos tyrimo medžiagos kategorijos bei subkategorijos.
3.1.1 pav. Tyrimo medžiagos kategorijos bei subkategorijos
Šios kategorijos ir subkategorijos bus naudojamos aprašant kokybinio tyrimo rezultatus. 3.1.1. Visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų nuomonė apie
bendradarbiavimą
Aprašant specialistų nuomonę apie bendradarbiavimą buvo išskirtos pagrindinės temos: 1. Šeimos gydytojų požiūris į viswuomenės sveikatos specialistų veiklą;
2. Visuomenės sveikatos specialistų požiūris į šeimos gydytojų veiklą;
32 Detaliau aptarsime šiuos aspektus.
3.1.1.1. Šeimos gydytojo požiūris į visuomenės sveikatos specialistų veiklą. Šeimos gydytojų požiūris į visuomenės sveikatos specialistus yra skirtingas. Vadovų manymų, kad visuomenės sveikatos specialistas neturėtų pakankamai veiklos dirbdamas PSPĮ:
A2:„Neįsivaizduoju sveikatos specialisto dirbančio čia, ką jis čia veiktų? Tiesiog jis netūrėtų čia darbo visai darbo dienai, o ir žmonės nenorėtų atsėdėję eiles eiti dar ir pas sveikos gyvensenos mokytoją. Taip sutinku, kad kaip laisvai samdomas darbuotojas, ateinantis tik pravesti kažkokių paskaitų. Aš tokį žmogų samdyčiau, nuo manęs atkristų begale darbo, sutaupyčiau laiko, kurį galėčiau skirti svarbesniems dalykams“, tai pažymi ir visuomenės sveikatos biuro vadovas, tačiau
šeimos gydytojai mano kitaip: B2:„Taip, tikrai jis būtų pagalbininkas gydytojui. Galėtų daug kur
pakonsultuoti pacientą“.
Dažnai šeimos gydytojai pamini, kad visuomenės sveikatos specialistai labai pasitarnautų profilaktikos srityje, tačiau, jų teigimu trūksta veiklos organizavimo: A1„Kol kas neatlieka
svarbaus vaidmens. Neturiu nuomonės...“ A2„Jei būtų gerai organizuota jų veikla, jie labai pasitarnautų ligų profilaktikos srityje“, A3„Manau, kad tai tik pareigybė, kuri nieko nereiškia. Kaip Anglijos karalienė. Tik dėl vaizdo... Juokauju... Bet taip yra
3.1.1.2. Visuomenės sveikatos specialistų požiūris į šeimos gydytojų veiklą.
Visuomenės sveikatos specialistai labai atsargiai išsako savo požiūrį apie šeimos gydytojus. Toliau matyti, jog jie supranta, kad šeimos gydytojai yra labai užimti, turi be galo daug dokumentinio darbo, todėl bendradarbiavimui iškyla tam tikrų kliūčių. Taip pat biuro vadovas pažymi, kad bendradarbiavimą turėtų koordinuoti savivaldybės gydytojas, kuris yra atsakingas už tarpinstitucinio bendradarbiavimo organizavimą savivaldybėje: B2:„Noriu pabrėžti, kad
33 specialistas pastebi, kad šeimos gydytojai nevertina specialistų įdedamo darbo, tai gali būti viena iš kliūčių, kuri trukdo bendradarbiavimui: B2:„Gydytojai į mus žiūri kaip į kokius antrarūšius, mūsų
nuomonė jiems nesvarbi. Ir net nelabai jie supranta mūsų darbo“, A3„Manau, kad tai tik pareigybė, kuri nieko nereiškia. Kaip Anglijos karalienė. Tik dėl vaizdo... Juokauju... Bet taip yra“.
3.1.1.3. Kaip realiai šiuo metu vyksta visuomenės sveikatos specialisto ir šeimos gydytojo bendradarbiavimas?
Norint išsiaiškinti kokiomis priemonėmis bendradarbiavimas vyksta dažniausiai specialistų buvo prašoma išvardyti priemones, kuriomis vyksta bendradarbiavimas. Šeimos gydytojai įvardija, kad bendradarbiavimas vyksta telefonu arba pildant dokumentaciją, tai įrodo ir kiekybinio tyrimo duomenys. Nors šeimos gydytojai įvardija priemones, tačiau pabrėžia, kad tai vyksta retai:
A1:„Telefonu, bet retai“, A2:„Paskambina kartais. Faksą apie seminarą sykį atsiuntė“, A3:„Neteko bendradarbiauti nei viena forma. Kaip jau ir minėjau, turėtų būti įdiegta vieninga elektroninė sistema“, A1:„Nebendradarbiaujame“, A2:„Dėl seminaro buvo kalbėta“, A3:„Kad niekas nevyksta, tai ir nebendradarbiaujame“. Visuomenės sveikatos specialistai mano, kad
bendradarbiaujama, tačiau vangiai: B2:“kartą į metus apsikeičiame informacija”. Tačiau visuomenės sveikatos specialistai nėra tokie skeptiški, jie įvardija, jog bendradarbiauja įvairiomis formomis, Jų teigimu yra pateikiama informacija, apie teisinius pasikeitimus: B1:„Ir taip ir taip, ir
taip ir taip. Tarkime jeigu yra teisės aktų pasikeitimai, kas liečia prevenciją, vaikų sveikatos tikriną, aš tuoj pat jiems siunčiu laiškelį, nuorodą, kartais raštą, kad atkreipti dėmesį, kad atkreipti dėmesį, kad keitėsi, sakykim, profilaktinių patikrinimų tvarkos aprašas. Va šiemet ir keitėsi, kad vaiką nuvedus pas odontologą, privalės duoti taloną – gydymui, o ne tik diagnozuoti“, bendradarbiaujama
ir organizuojant seminarus: B2:„Bendraujame ir rašytine, ir žodine forma, ir , ir , ir pasitarime
34 ir per profilaktikos programas, tačiau buvo galima suprasti, jog tas bendradarbiavimas yra vangus:
B1:“Bendradarbiauja atsiųsdamas sąrašus, ištirdamas žmogų, po 3 mėnesių pakartodamas tyrimus. Po to aptariame tą programą, planuojame rudenį, rugsėjį susikviesti savo grupę, pasikalbėsime kaip jiems sekėsi, jie pildys anketas ir po 12 mėnesių jiems vėl atliekami išsamūs tyrimai” Visuomenės sveikatos specialistai pažymi, kad PSPĮ pagalba būtų labai neatsiejama
profilaktikos srityje, tačiau šeimos gydytojai įvardija, jog dėl darbo krūvio tos pagalvos yra maža:
B1:“Kaip pasakyti, mums pagalbos, iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, reikėtų tai specialistų: mums reikia kardiologo, mums reikia kineziterapeuto, bet jie visada atsako, kad jie labai užimti, bet, realiai, jie turėtų surasti laiko atidirbti prevencinį darbą... Kad mes organizuojame, sukviečiame grupes, bet kad galėtume gauti savo gyvenamojoje teritorijoj, kad galėtume gauti lektorius. Taip lektorių pagalba – ypatingai specialistų: kardiologas, kineziterapeutas, dietologas, va šitų”, B2:“Visais rūpimais klausimais”, A2:,,daugiausiai laiko atima dokumentų pildymas, mažai laiko pabendraujame su savo pacientais, turime dirbti kaip konvejeriai“. Visuomenės
sveikatos specialistai pažymi, kad šeimos gydytojai turėtų paskatinti žmones apsilankyti seminaruose, tačiau šeimos gydytojai pastebi, kad neturi informacijos: B1:“Kad ir sveikus žmones,
nėščias moteris motyvuoti ateiti į paskaitą apie natūralų maitinimą, kad jo nebūtų verčiamos, kad jos išgirstų... Jeigu prižiūrintis gydytojas pasakys, kad tai yra svarbu ir turi išklausyti... Va čia jau mes savo išdėstysim medžiagą, nes realiai yra, dabar kur turime savo šitą ,,Vardenį Pavardenį“. Kaip jisai šauniai išdėsto visą medžiagą ir tos mamos kur buvo, tiesiog visos nusiteikusios maitinti, pagal galimybes, ir žino kaip prisižiūrėti ir kaip maitinti jos išmoko, jos buvo labai patenkintos. Bet jeigu ateina tik 10 mamų, o nėščių mes, pagal tai, pagal gimdymų skaičių turime daugiau, ir jeigu neateina medikų vaikai, tai vis tiek...” B2:“Šeimos gydytojas turėtų skatinti į mus kreiptis” A2:,,Faksą apie seminarą sykį atsiuntė... Jei žinotume, kur yra organizuojamas renginys, tiesiog kiekvieną pacientą pakviestume atvykti“, A3:„Ką aš galiu padaryti, jeigu niekas nieko neorganizuoja? Čia visos sveikatos apsaugos sistemos trūkumas“.
35 1. Kokios yra specialistų bendradarbiavimo galimybės?
2. Visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimo trūkumo priežastys;
3. Stereotipai, trukdantys visuomenės sveikatos specialistams ir šeimos gydytojams bendradarbiauti.
Detaliau aptarsime šiuos aspektus.
3.1.2.1. Kokios yra specialistų bendradarbiavimo galimybės?
Interviu dalyvių nuomone bendradarbiavimas galimas yra vykdant profilaktikos programas, informuojant ir skatinant žmones sveikos gyvensenos: A1:„Vykdant profilaktines, prevencines
programas“, A2:„Visais visuomenės švietimo sveikatos klausimais. Jie organizuoja paskaitas, samdo lektorių, mes, kaip gydytojai, duodame idėjų“, A3: „Tikrai ką turėčiau jiems patarti šviečiant visuomenę ligų profilaktikos klausimais. Bet, deja, niekas nesikreipia. Tikrai rasčiau laiko tam“. Visuomenės sveikatos specialistų manymų šeimos gydytojas yra didelis autoritetas
pacientams ir jei informaciją apie sveikatos išsaugojimą pateiktų šeimos gydytojas pacientas ne tik paklausytų, bet ir pasiskaitytų apie profilaktiką: B1:“Mes ruošiame padalomąją medžiagą, kai mes
ją išdaliname žmonėms vieni paskaito kiti nepaskaito. Jeigu šitą padalomąją medžiagą įduos gydytojas, jisai pasakys, kad tai labai svarbu ir reikia laikytis šitų, sakykim, sveikos gyvensenos principų... Gydytojas yra autoritetas, ypatingai segančiam žmogui ir jisai įsiklausys gydytojo, gal ne 100 procentų, bet tai turi paveikti. Gali motyvuoti... Šeimos gydytojai gali motyvuoti žmones dalyvauti prevencinėse programose, ne šiaip, kad tik pasiūlyti, ar norit, va yra tokia programa, tiesiog motyvuoti dalyvauti šitoj programoje, nes jie yra autoritetai”, B2:“galėtų prisidėti kaip konsultantai visose profilaktinėse programose”, B1:“Kad ir sveikus žmones, nėščias moteris motyvuoti ateiti į paskaitą apie natūralų maitinimą, kad jo nebūtų verčiamos, kad jos išgirstų... Jeigu prižiūrintis gydytojas pasakys, kad tai yra svarbu ir turi išklausyti... Va čia jau mes savo išdėstysim medžiagą, nes realiai yra, dabar kur turime savo šitą ,,Vardenį Pavardenį“. Kaip jisai šauniai išdėsto visą medžiagą ir tos mamos kur buvo, tiesiog visos nusiteikusios maitinti, pagal galimybes, ir žino kaip prisižiūrėti ir kaip maitinti jos išmoko, jos buvo labai patenkintos. Bet jeigu ateina tik 10 mamų, o nėščių mes, pagal tai, pagal gimdymų skaičių turime daugiau, ir jeigu neateina medikų vaikai, tai vis tiek...”B2:“Šeimos gydytojas turėtų skatinti į mus kreiptis”.
36 su bendradarbiavimu kylančių problemų: B1:„Aš neįsivaizduoju sveikatos priežiūros specialisto
dirbančio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nes buvo tokia patirtis kai mokyklos sveikatos specialistai pradėjo dirbti mokyklose, bet įdarbinti buvo biuruose, kol mes pasiekėme tą lygmenį kad sveikatos specialistas turėtų savo svorį, savo žodį, kad jis būtų įtakingas mokyklos bendruomenėje, reikėjo labai daug metų. Kad visuomenės sveikatos specialistas prigytų ir galėtų būti naudingas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje... neįsivaizduoju, čia per sudėtingas dalykas, todėl, kad žmogus išlaukęs pas gydytoją eilėje, kad ir su talonu valandą ar dvi, jisai dar nueis paklausyti apie sveiką gyvenseną, sveiką mitybą, kai jisai atvažiavęs iš kaimo, laukė autobuso valandą, kol jis pasiekia polikliniką, prasėdėjo dvi valandas prie kabineto, kol išrašė krūvą vaistelių ir dar nueiti pas sveikatos specialistą, neįsivaizduoju šitos“, B2:„Tai ne mūsų sritis, dirbtinė integracija, manau, nereikalinga“, B1:„Šiaip nereikėtų kurti naujų struktūrų ir įdarbinti visuomenės sveikatos specialisto asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, bet išnaudoti tai... dabar teisės aktuose yra toks dalykas, yra tokie klasteriai, kad prie vieno šeimos gydytojo, tai prie 800 prisirašiusių gyventojų turi dirbti vienas bendrosios praktikos slaugytojas. Dabar prie vieno gydytojo yra prisirašę 1500 – 1800 gyventojų ir vis tiek dirba vienas slaugytojas, bet kaip sakiau, pirminė visuomenės sveikatos priežiūra prasideda pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tai šitos slaugytojos, jos turi atidirbti ir visuomenės sveikatos specialisto darbą. Tos kurios dirba su savo apylinke pažįsta savo žmones... naujagimis... ateiti ne dėl pliusiuko aplankyti vaiko, bet mokyti mamos. Išmokyti mamą, kaip jai pačiai maitintis maitinant kūdikį, kokios ten prevencinės priemonės prižiūrint odą, vaiką ir panašiai, visa tai yra visuomenės sveikata ir tai turi atlikti slaugytojas. Turi atlikti slaugytojas pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“.
3.1.2.2. Visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimo trūkumo priežastys
Šeimos gydytojai pažymi, kad bendradarbiavimui trukdo darbo krūvis, didelis biurokratizmas: A1:„Apie asmenines problemas mes nekalbame. Tiesiog didžiulis darbo krūvis,
37
asmeninių problemų, ir pernelyg didelio darbo krūvio pasekmė. Visgi į darbą asmeninių problemų atsinešti nederėtų. Šią savybę ypač turi išsiugdyti sveikatos srityje dirbantys asmenys, nes gebėjimas valdyti stresą yra sveikatos pagrindas. Žmonės, kurie rūpinasi kitų sveikata, pirmiausia turi mokėti pasirūpinti savąja. Visuomenės sveikatos specialistai pažymi, kad šeimos gydytojų
požiūris yra pagrindinis trukdis bendradarbiavimui: B1:„Taip jie be galo užsiėmę, mes pritariam,
didžiuliai krūviai, daug dokumentacijos yra, bet iš dalies, kartais būna toks dalykas, kad, nu, mes tai stengėmės prevencinę veiklą, o žmonės nėra dar sąmoningi ir daktarai žmonėmis nepasitiki, kad tarkim, jeigu yra aukštas kraujospūdis mes rekomenduosime kažkokias tai priemones išvengti vaistų, o gydytojas turi pasitikėti žmogumi, kad tikrai jisai darys taip, ir lengviau yra parašyti vaistus. Ir mes tokie, kaip ir, skirtingose barikadų pusėse“, B2:„Gydytojai į mus žiūri kaip į kokius antrarūšius, mūsų nuomonė jiems nesvarbi. Ir net nelabai jie supranta mūsų darbo“. Vieną iš
trukdžių šeimos gydytojai įvardija pacientų laiko, kurį užtrunka apsilankymo metu stoka: A1:,,Kaip
38
būti net kalbos. Ateini į darbą ir visa tai pamiršti, rūpiniesi tik pacientu. Apie tai, kad VS specialistai nebendradarbiauja irgi negalvoji. Pats stengiesi padėti žmonėms, kiek gali“. Taip pat
šeimos gydytojai pabrėžia, kad nėra įstatyminės bazės, kuri apibrėžtu tarpinstitucinį bendradarbiavimą: A1:„Nėra įstatyminės bazės, nėra vadovų iniciatyvos“. Interviu dalyviai pabrėžia, kad nėra kontrolės, yra teisės aktai, tačiau jie nėra vykdomi: A2:„Kodėl taip nevyksta, nes
nėra kontrolės, nėra kontrolės, yra teisės aktai, bet jie nėra kontroliuojami, nėra kontroliuojami kaip jie yra įgyvendinami. Asmeniškai aš net nežinau ką vykdo biuras, kokiomis profilaktinėmis programomis jie užsiima, jei žinočiau tikrai rekomenduočiau savo pacientams apsilankyti.“, B1:„Kodėl taip nevyksta, nes nėra kontrolės, nėra kontrolės, yra teisės aktai, bet jie nėra kontroliuojami, nėra kontroliuojami kaip jie yra įgyvendinami. Paslaugų paketas, paslaugų paketas turi būti patvirtintas, konkrečiai reglamentuotas, kokias paslaugas privalo asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir juo labiau, sakykime, kai kurios paslaugos šiandien yra apmokamos, tuos visuomenės sveikatos paslaugos yra skatinamosios, apmokamos iš ligonių kasų jos apmokamos yra. Reikia tik tą darbą daryti“, B2:„Noriu pabrėžti, kad savivaldybės lygmeniu sveikatos politiką formuoja savivaldybės gydytojas. Jisai, turi būti, šita grandis turi būti tarp asmens ir visuomenės sveikatos. Turėtų būti koordinaciniai pasitarimai, veiklų pristatymai, bendradarbiavimo galimybių numatymas, kažkokios gairės, kažkokia sveikatos strategija, sveikatos politikos strategija, dokumentas rajoninis, kas už ką atsakingas yra ir, kad šitos programos, sakykim, šita strategija vertinama būtų kasmet, kas ką nuveikė. Čia, čia sveikatos politika formuojama per savivaldybės gydytojo instituciją. Reikia labai stipraus žmogaus, kuris išmanytų tiek visuomenės, tiek asmens sveikatą ir būtų ta grandis“.
3.1.2.3.Stereotipai, trukdantys visuomenės sveikatos specialistams ir šeimos gydytojams bendradarbiauti
Interviu dalyvių nuomonė apie tam tikrų stereotipų buvimą ir jų trukdymą bendradarbiavimui, labai išsiskyrė, todėl sunku prieiti vieningos išvados analizuojant atsakymus:
39
klausimais yra ne tik šeimos gydytojo, bet ir visuomenės sveikatos priežiūros specialisto. Kažkodėl mes apie tai pamirštame.“, A3: „Nėra bendradarbiavimo, nėra ir stereotipų“, B1: „Labai. Šiaip nereikėtų kurti naujų struktūrų ir įdarbinti visuomenės sveikatos specialisto asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, bet išnaudoti tai... dabar teisės aktuose yra toks dalykas, yra tokie klasteriai, kad prie vieno šeimos gydytojo, tai prie 800 prisirašiusių gyventojų turi dirbti vienas bendrosios praktikos slaugytojas. Dabar prie vieno gydytojo yra prisirašę 1500 – 1800 gyventojų ir vis tiek dirba vienas slaugytojas, bet kaip sakiau, pirminė visuomenės sveikatos priežiūra prasideda pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tai šitos slaugytojos, jos turi atidirbti ir visuomenės sveikatos specialisto darbą. Tos kurios dirba su savo apylinke pažįsta savo žmones... naujagimis... ateiti ne dėl pliusiuko aplankyti vaiko, bet mokyti mamos. Išmokyti mamą, kaip jai pačiai maitintis maitinant kūdikį, kokios ten prevencinės priemonės prižiūrint odą, vaiką ir panašiai, visa tai yra visuomenės sveikata ir tai turi atlikti slaugytojas. Turi atlikti slaugytojas pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“.
3.1.3. Bendradarbiavimo stiprinimo galimybės
Aprašant bendradarbiavimo stiprinimo galimybes buvo išskirtos tokios pagrindinės temos: 1. Sritys, kuriose turėtų bendradarbiauti visuomenės sveikatos specialistas ir šeimos
gydytojas;
2. Pokyčiai, kurie turėtų įvykti visuomenės sveikatos biurų ir/ar pirminės sveikatos priežiūros struktūroje, kad pagerėtų visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimas;
3. Motyvaciniai veiksniai, skatinantys bendradarbiauti šeimos gydytojus ir visuomenės sveikatos specialistus.
Detaliau aptarsime šiuos aspektus.
3.1.3.1. Sritys, kuriose turėtų bendradarbiauti visuomenės sveikatos specialistas ir šeimos gydytojas
