LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
AGATA SEMIONOVIENĖ
AKUŠERIŲ IR SLAUGYTOJŲ KOMPETENCIJOS, VYKDANT
GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMĄ
Magistro studijų programos „Slaugos lyderystė“ (valst. kodas6211GX009) baigiamasis darbas
Darbo vadovė: Doc. dr. Renata Vimantaitė
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8
ŽODYNĖLIS... 9
ĮVADAS ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Gimdos kaklelio vėžio samprata... 12
1.2. Gimdos kaklelio vėžio prevencija ... 13
1.3. Teisės aktai, reglamentuojantys slaugytojų profesinę kompetenciją ... 17
1.4. Teisės aktai, reglamentuojantys akušerių profesinę kompetenciją... 18
1.5. Kompetencijos sąvoka, jos lygmenys ... 19
1.6. Pacientų sveikatos mokymas ir ugdymas ... 21
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA... 23
3. REZULTATAI ... 28
3.1. Akušerių kompetencijos lygmuo, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą .. 28
3.2. Slaugytojų kompetencijos lygmuo, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą33 3.3. Akušerių ir slaugytojų kompetencijos lygmens, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, palyginimas ... 38
3.4. Moterų nuomonė apie akušerių ir slaugytojų kompetencijos lygmenį, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą ... 45
1. REZULTATŲ APTARIMAS ... 53
IŠVADOS ... 56
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57
MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 58
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 59
SANTRAUKA
Agata Semionovienė. Akušerių ir slaugytojų kompetencijos, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Renata Vimantaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2020; 68 p.
Tikslas: ištirti akušerių ir slaugytojų kompetencijas vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti akušerių kompetencijos lygmenį, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą.
2. Nustatyti slaugytojų kompetencijos lygmenį, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą.
3. Palyginti akušerių ir slaugytojų kompetencijos lygmenį, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą.
4. Išsiaiškinti moterų nuomonę apie akušerių ir slaugytojų kompetencijos lygmenį, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą.
Tyrimo metodika: tyrimas vykdytas 2020 m. vasario-balandžio mėnesiais, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą. Tyrimo metu atlikta vienmomentinė tikslinė apklausa internetu.
Tiriamieji: tyrime dalyvavo 109 akušeriai ir slaugytojai, vykdantys gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos tikslus, bei 149 moterys, dalyvaujančios gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje. Tyrime dalyvavę respondentai gyveno Lietuvoje; vykdė arba dalyvavo gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje; vykdomos apklausos metu turėjo galimybę prisijungti prie internetinės platformos.
Darbo išvados:
1. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių akušerių įvardija, jog jų kompetencijos lygmuo labai aukštas. Kiek daugiau nei pusė akušerių nurodo, jog jų darbas yra vidutiniškai savarankiškas, dėl šios priežasties mažiau nei pusė tiriamųjų teikia pacientėms informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą.
2. Beveik pusė tyrime dalyvavusių slaugytojų įvardija, jog jų kompetencijos lygmuo labai aukštas. Kiek daugiau nei pusė slaugytojų nurodo, jog jų darbas yra vidutiniškai savarankiškas. Nustatyta, kad daugiau nei pusė tiriamųjų teikia pacientėms informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą.
3. Beveik penktadaliu daugiau akušerių nurodo, jog jų profesinės kompetencijos lygis yra labai aukštas, lyginant su slaugytojomis. Statistiškai reikšmingai dažniau akušerės, lyginant su slaugytojomis, teikia moterims informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą.
4. Nustatyta, kad moterys statistiškai reikšmingai geriau vertina akušerių kompetenciją vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą lyginant su slaugytojų kompetencija.
ABSTRACT
Agata Semionovienė. Competences of midwives and nurses in the implementation of the cervical cancer prevention program. Master‘s thesis. Supervisor – Assoc. Prof. Renata Vimantaitė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2020; 68 p.
The aim. To investigate competences of midwives and nurses in the implementation of the cervical cancer prevention program.
Tasks:
1. To determine the level of competence of midwives in the implementation of the cervical cancer prevention program.
2. To determine the level of competence of nurses in the implementation of the cervical cancer prevention program.
3. To compare the level of competence of midwives and nurses in the implementation of the cervical cancer prevention program.
4. To find out the opinion of women about the level of competence of midwives and nurses in the implementation of the cervical cancer prevention program.
Methodology. The study was conducted in February-April in 2020, after receiving the permission of the LSMU Bioethics Center. An instantaneous targeted online survey was conducted during the study.
Participants.The study included 109 midwives and nurses who met the goals of the cervical cancer prevention program and 149 women who participated in the cervical cancer prevention program. The respondents in the study lived in Lithuania; has performed or participated in a cervical cancer prevention program; had the opportunity to connect to the online platform during the ongoing survey.
Conclusions:
1. More than half of the midwives in the study say their level of competence is very high. Slightly more than half of midwives’ report that their work is moderately self-sufficient, which is why less than half of the subjects provide patients with information about cervical cancer and its prevention program.
2. Almost half of the nurses participating in the study state that their level of competence is remarkably high. Slightly more than half of nurses’ report that their work is moderately self-sufficient. It has been found that more than half of the subjects provide patients with information about cervical cancer and its prevention program.
3. Nearly one-fifth more midwives report that their level of professional competence is remarkably high compared to nurses. Statistically significantly more often, midwives compared to nurses provide women with information about cervical cancer and its prevention program.
4. It was found that women statistically significantly better rated the competence of midwives compared to the competence of nurses, in the implementation of the cervical cancer prevention program.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo darbo vadovei doc. dr. Renatai Vimantaitei, kuri konsultavo, visapusiškai padėjo ir nukreipė tinkama linkme viso magistro darbo rengimo metu.
Dėkoju visiems specialistams: akušeriams ir slaugytojams, dalyvavusiems tyrime ir nuoširdžiai atsakius į anketos klausimus.
Dėkoju visoms moterims, sutikusioms dalyvauti organizuojamame tyrime.
Dėkoju savo šeimai, artimiesiems, draugams, už nuolatinį palaikymą, paskatinimą nesustoti ir kilti karjeroje.
SANTRUMPOS
BPG – bendrosios praktikos gydytojasDNR – deoksiribonukleininė rūgštis ES – Europos Sąjunga
GKV – Gimdos kaklelio vėžys LNL – lytinės neinfekcinės ligos LR – Lietuvos Respublika MN – medicinos normos
PAP – angl. Papanicolaou test – gimdos kaklelio vėžio citologinis tyrimas PASPĮ – pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga
PSA – prostatos specifinis antigenas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija VLK – Valstybinė ligonių kasa
ŽODYNĖLIS
Akušeris – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją [1].
PAP testas – tai nesudėtingas, neskausmingas tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti, ar yra ikivėžinių pokyčių epitelio, dengiančio gimdos kaklelį ir išklojantį kaklelio kanalą, ląstelėse. Šis testas moteriai turėtų būti atliekamas tarp menstruacijų (geriausias laikas – praėjus 10–20 dienų nuo pirmosios menstruacijų dienos). Maždaug 2 dienas prieš PAP testą moteris turi neplauti makšties, nenaudoti spermicidinių kremų, putų bei gelių, vaginalinių medikamentų (išskyrus nurodytus gydytojo) [2].
Slaugytojas – asmuo įgijęs slaugos studijų diplomą, taip pat bendrosios praktikos ir (ar) atitinkamą specialiosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją [3].
Sveikatos mokymas – kryptinga, planinga, sisteminga ugdytojų ir ugdytinių sąveika siekiant suteikti žinių kaip stiprinti ar grąžinti sveikatą ir apsisaugoti nuo ligų [4].
ĮVADAS
Gimdos kaklelio vėžio pagrindinis sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), o vieni pagrindinių rizikos veiksnių yra: dažna lytinių partnerių kaita, lytinių partnerių skaičius, kontracepcijos priemonių naudojimas, rūkymas, didelis gimdymų skaičius bei nutukimas [5-7].
Lietuvoje moterų mirties priežasčių struktūra jau daug metų nekinta ir jau nuo 2005 m. moterų mirčių priežasčių struktūroje pirmauja kraujotakos sistemos ligos, navikai, išorinės mirties priežastys bei virškinimo sistemos ligos [8].
Onkologinės ligos užima antrą vietą bendroje mirtingumo struktūroje, o 45–64 m. amžiaus moterų grupėje – pirmąją. Didžiausia problema – pavėluota onkologinių ligų diagnostika [9]. Didelio mirtingumo nuo onkologinių ligų priežastis – nepakankamos diagnozavimo ir efektyvių gydymo metodų panaudojimo galimybės. Nors, kai kurių tyrimų duomenimis, moterų mirtingumas nuo piktybinių navikų Lietuvoje pamažu mažėja [10].
Atsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos komisijos rekomendacijas, Lietuvoje nuo 2004 m. buvo pradėta vykdyti gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 m. amžiaus [11]. Ši programa yra finansuojama iš Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir atlieka kas trejus metus. Tyrimo metu iš gimdos kaklelio yra paimamas citologinis tyrimas ir tiriama dėl ŽPV faktorių gimdos kaklelio gleivinėje [12].
Lietuvoje, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus, gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą gali vykdyti: akušeriai, slaugytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, infektologai. Šių sričių specialistams yra taikomi aukšti kompetencijos lygmenys, kaip ir kitų medicinos sričių specialistams [10, 12].
Lietuvoje tyrimų, apie slaugytojų ir akušerių kompetencijas, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, nėra arba nėra laisvai prieinamų duomenų, tad šis tyrimas atskleidžia gimdos kaklelio vėžio problematiką ir akušerių/slaugytojų kompetencijas, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevenciją.
Šio darbo tikslas: ištirti akušerių ir slaugytojų kompetencijas vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti akušerių kompetencijos lygmenį, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą.
2. Nustatyti slaugytojų kompetencijos lygmenį, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą.
3. Palyginti akušerių ir slaugytojų kompetencijos lygmenį, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą.
4. Išsiaiškinti moterų nuomonę apie akušerių ir slaugytojų kompetencijos lygmenį, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gimdos kaklelio vėžio samprata
Onkologinės ligos – antra dažniausia Lietuvos moterų mirties priežastis. Nors pastaraisiais metais nustatyta moterų mirtingumo nuo onkologinių ligų mažėjimo tendencija, bet Lietuvos gyventojų sergamumas ir mirtingumas nuo piktybinių navikų išlieka vienas didžiausių Europoje ir netgi matoma, kad Lietuvoje moterų mirčių skaičius dėl piktybinių navikų auga – nuo 2015 m. moterų mirčių skaičius dėl piktybinių navikų išaugo 2,6 procento [13, 14].
Onkologinės ligos užima antrą vietą bendroje mirtingumo struktūroje, o 45–64 m. amžiaus moterų grupėje – pirmąją. Didžiausia problema – pavėluota onkologinių ligų diagnostika [15]. Didelio mirtingumo nuo onkologinių ligų priežastis – nepakankamos diagnozavimo ir efektyvių gydymo metodų panaudojimo galimybės [16, 17].
2010 m. gimdos kaklelio vėžio buvo užfiksuota 500 atvejų. 2015 m. krūties vėžių pagal statistika moterų sergamumas buvo užfiksuotas 1322 atvejai (1 pav.).
1 pav. Lietuvos gyventojų sergamumo (proc.) piktybiniais navikais, 2010 ir 2015 m. [18]
Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės epitelinių ląstelių. Pradžioje ląstelės pakinta ir tampa nebenormalios (atipinės), tačiau jos dar nėra vėžinės. Tokie pokyčiai kartais išnyksta savaime, bet kartais ima vystytis toliau. Tai gali trukti net 10–20 metų, kol galų gale išsivysto vėžys. Kitaip tariant, ląstelių pokyčiai, kol išsivysto piktybinis navikas, yra ikivėžiniai [19-21].
Gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių ikivėžiniams pokyčiams apibūdinti dabar vartojami terminai [22]:
• „Nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai“ – tarptautinė santrumpa LSIL (angl. low grade sguamous intraepithelial lesion);
• „Žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai“ – tarptautinė santrumpa HSIL (angl. high grade sguamous intraepithelial lesion).
Šie pokyčiai nustatomi atlikus PAP testą (gimdos kaklelio ląstelių citologinį tyrimą) – specialia mentele ar šepetėliu švelniu brūkštelėjimu nuo gimdos kaklelio paimama paviršinių ląstelių, jos paskleidžiamos ant stiklelio, gautas tepinėlis ištiriamas mikroskopu. Jei citologinis gimdos kaklelio tyrimas atliekamas naudojant skystųjų terpių technologiją, mentelė ar šepetėlis su paimta gimdos kaklelio ląstelių medžiaga nuskalaujama indelyje su specialiu skysčiu (skystąja terpe) ir pasiunčiama į laboratoriją, kur pagaminamas vieno sluoksnio ląstelių tepinėlis ir ištiriamas mikroskopu [20-22].
Stebint turimus duomenis 2010 m. 32,2 atvejai, o 2015 m. 40,8 atvejai 100 000 gyventojų. Remiantis tokiais duomenimis galima teigti, kad sergamumo atvejų yra diagnozuota daugiau, bet mirštamumo atvejų yra sumažėja. 2010 m. buvo užregistruota 14,6, 2015 m. 13,2 atvejai 100 000 gyventojų. Nors nustatytų sergamumo atvejų daugėja, bet mirštamumas mažėja. 2005 m. gimdos kaklelio vėžio buvo užfiksuota 500 atvejų.
1.2. Gimdos kaklelio vėžio prevencija
Veiksminga antrinės prevencijos priemonė – kuo anksčiau diagnozuota liga. Net 80 procentų šiomis ligomis susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėta gydyti. Ankstyvoji diagnostika dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – šeimos gydytojų, į kuriuos pacientė pirmiausia ir kreipiasi, taip pat nuo moters žinių, jos požiūrio į savo sveikatą [23].
Atrankinėse patikrose dažniau dalyvauja aukštesnio išsilavinimo, ištekėjusios, miestuose gyvenančios moterys [24]. Daug didesnes galimybes dalyvauti programose turi bent kartą per paskutiniuosius metus pas gydytoją dėl kitų priežasčių apsilankiusios moterys. Vakarų šalyse mažesnes galimybes pasitikrinti turėjo imigrantės iš kitų šalių. Rūkymo, alkoholio vartojimo ir kitų gyvensenos veiksnių sąsajos nustatomos rečiau [25].
Valstybės politika - pasiekti, kad lėšos, skiriamos sveikatos profilaktikai ir ligų prevencijai per penkerius metus pasiektų 10 procentų nuo visų sveikatos priežiūrai skirtų lėšų. Valstybės finansuojamų programų krypties tikslas yra sumažinti moterų sergamumą bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, pailginti vidutinę gyvenimo trukmę bei pagerinti gyvenimo kokybę, modernizuojant sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, sumažinti moterų mirtingumą ir
neįgalumą dėl onkologinių susirgimų, investuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir valstybės biudžeto lėšas į onkologinę pagalbą teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą. Dėl šių priežasčių yra kuriamos įvairios programos ir skiriamas atitinkamas finansavimas, kad būtų pasiekti kuo didesni moterų sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio atvejai mūsų šalyje [26-30].
Programa, numatanti prevencinių priemonių, kurių efektyvumas pagrįstas medicinos mokslo, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Programa pradėta vykdyti nuo 2004 m. birželio 30 d. Tikslinės grupės moterys – gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programoje galinčios dalyvauti 25– 59 metų (imtinai) moterys, kurios prirašytos prie konkrečios pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir kurioms vieną kartą per 3 metus gali būti suteikta gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga (asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir sveikatos programose numatytų paslaugų, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo) [31]. Iš PSDF biudžeto lėšų sveikatos priežiūros įstaigoms mokama už šias programoje numatytas paslaugas:
• informavimą apie gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktiką; • gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimą ir rezultatų įvertinimą; • gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimą;
• gimdos kaklelio biopsiją ir jos rezultatų įvertinimą; • gimdos kaklelio biopsijos medžiagos ištyrimą [32].
Pradėjus vykdyti gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Lietuvoje, ėmė kisti sergamumo gimdos kaklelio vėžiu struktūra. Jei iki 2004 metų sergamumo gimdos kaklelio vėžiu struktūroje vyravo invazinis vėžys, kuris dažniausiai moteriai būdavo diagnozuojamos vėlyvosios stadijos, kai moteris turi mažiau galimybių pasveikti, tai nuo 2004 metų, kai pradėta vykdyti prevencinė programa, vis dažniau diagnozuojamas neišplitęs ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio vėžys (Ca in situ), kuris, kaip teigia sveikatos priežiūros specialistai, yra visiškai išgydomas (2 pav.) [33, 34].
2 pav. Gimdos kaklelio vėžio ir Ca in situ santykio dinamika Lietuvoje 2000-2013 m. [33, 34]
Svarbiausias programos laimėjimas, teikiantis vilčių, kad sergamumo ir mirtingumo rodikliai nuo šios ligos Lietuvoje pradės mažėti, tai, kad dažniau aptinkami ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai, o ne užleista vėlyvųjų stadijų liga, kai pasveikimo tikimybė gerokai didesnė, kai onkologinė liga diagnozuojama anksti, t. y. I–II stadijų, o dar geriau, kai aptinkamos ir išgydomos ikivėžinės būklės [35, 36]. Pavyzdžiui, 2003 m. buvo nustatyta 118 neišplitusio vėžio atvejų, o 2012 m. – beveik 7 kartus daugiau, t. y. 805 [37, 38].
Tai, kad mūsų šalies moterų sergamumo ir mirtingumo rodikliai vis dar didesni nei, pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ar Norvegijoje, galima paaiškinti tuo, kad minėtose šalyse tokios prevencinės programos pradėtos vykdyti daugiau nei prieš 50 metų. Be to, tų šalių moterys labiau vertina jų naudą ir labiau nei lietuvės rūpinasi savo sveikata. Lietuva pirmoji iš naujųjų Europos Sąjungos narių pradėjo vykdyti šią prevencinę programą – 2004-aisiais [38].
Gimdos kaklelio vėžio mirtingumas Lietuvoje yra didžiausias Europoje: sergamumas – 1,64 proc., mirštamumas – 94 proc. [39, 40]. Viena iš pagrindinių sergamumo gimdos kaklelio vėžiu didėjimo priežasčių – sumažėjęs citologinių gimdos kaklelio tyrimų skaičius, nepakankamas ikivėžinių gimdos kaklelio ligų gydymas [41]. Efektyviai vykdant patikros programą valstybėje sergamumą gimdos kaklelio vėžiu galima sumažinti 30 – 70 proc., o mirtingumą – beveik 30 proc. per kelerius metus. Gimdos kaklelio patikra yra vykdoma Lietuvoje nuo 2004 m. Jos metu atliekami gimdos kaklelio PAP (angl. Papanicolaou test) testai, t.y. kas 3 metus moterims nuo 25 – 60 metų yra atliekami citologiniai tyrimai. Jo tikslas nustatyti ikivėžinius pakitimus gimdos kaklelyje [42].
Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš pagrindinių mirčių nuo vėžio priežastis Centrinėje Amerikoje, Rytų, Šiaurės ir Vidurio Afrikoje, Pietų ir Centrinėje Azijoje. Indijoje – kasmet užregistruojama 134 000 naujų atvejų ir 73 000 mirčių. Didžiausias sergamumas registruojamas
468 484 468 462 570 500 541 487 524 457 506 452 434 381 60 63 80 118 256 533 470 531 608 627 634 702 805 729 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Ca I - IV st. Ca in situ
Gvinėjoje – 6,5 proc. [43]. Ekonomiškai besivystančioms šalims tenka 78 proc. kasmet pasaulyje registruojamo sergamumo [44].
LR sveikatos apsaugos ministras, įsakymu Nr. V-548, patvirtino gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programą [33, 49].
Organizuotoje gimdos kaklelio vėžio prevencijos patikros programoje dalyvauja [45]: 1. pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) bendrosios praktikos gydytojai
(BPG), akušeriai-ginekologai ir/ar akušerės, bendrosios praktikos slaugytojos; 2. apmokyti gydytojai apžiūri moterį kliniškai ir paima Pap tepinėlį;
3. Bendros praktikos gydytojas suteikia moterims informaciją apie patikrą, žino tepinėlio paėmimo datą ir rezultatą, reikiamu laiku nurodo kito tepinėlio paėmimo terminą. Kadangi mirtingumo rodiklis yra vienas iš svarbių kriterijų įvertinti patikros efektyvumą, BPG išrašomuose mirties liudijimuose turi tiksliau nurodyti mirties priežastis (endometriumo ar gimdos kaklelio vėžys):
4. patologijos skyrių patologai, citotechnologai. Gimdos kaklelio citologiniai tyrimai (Pap testas) atliekami įstaigose, kurios turi licenciją patologijos tyrimų veiklai ir atitinka patologijos tyrimų kokybės reikalavimus (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 631 „Dėl patologijos tyrimų kokybės reikalavimų tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3189);
5. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose gydomos pacientės, esant nustatytai patologijai. Patikra nebus efektyvi, jei moterims, kurioms nustatyti citologiniai pakitimai, nebus laiku teikiamos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Šis tyrimas atliekamas valstybės lėšomis, jeigu moteris pageidauja atlikti ankščiau arba nepraėjus trims metams nuo ankstesnės patikros, tačiau tik savo lėšomis. Tai yra antrinė profilaktika. Tačiau teikiant profilaktiką svarbu ne tik antrinė, bet ir pirminė- rizikos veiksnių vengimas ir vakcinacija, vystant ir plėtojant pirminę gimdos kaklelio vėžio profilaktiką, kuriai priklauso rizikos veiksnių mažinimas, lytinis auklėjimas, socialinių - ekonominių sąlygų gerinimas. Todėl be galo svarbus yra pacientų mokymas. Tretinė profilaktika – savalaikis ikivėžinių pakitimų gydymas [31, 33, 34, 45].
Apibendrinant, gimdos kaklelio vėžys yra didelė šių dienų problema ne tik sergamumo, bet ir mirtingumo padėtimi. Gimdos kaklelio vėžio galima išvengti reguliariai dalyvaujant prevencinėje patikros prieš gimdos kaklelio vėžį programoje, kurioje kas trejus metus yra atliekamas citologinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas.
1.3. Teisės aktai, reglamentuojantys slaugytojų profesinę kompetenciją
Šiame skyriuje pateikti Lietuvos Respublikos (LR) Sveikatos apsaugos ministro įsakymai, kurie reglamentuoja slaugytojų profesinę veiklą, jų kompetencijas ir kvalifikacijos tobulinimą.Pirmoji Medicinos Norma (MN) apibrėžianti bendrosios praktikos slaugytojų veikla buvo išleista 1996 metais tuometinio Sveikatos apsaugos ministro Antano Vinkaus. Įsakymas dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:1996 „Bendrosios praktikos slaugytoja (slaugytojas)“, nustatė slaugytojos/slaugytojo turinčio valstybės pripažintą teisę užsiimti bendrosios slaugos praktika, pareigas ir atsakomybes, veiklos sritis, pagrindinius darbo reikalavimus, kompetencijas, funkcijas bei teises. Prie pareigų nurodoma „vykdyti įvairaus amžiaus asmenų slaugymą, rūpintis ligų profilaktika, tenkinti gyvybines veiklas, esant slaugos poreikiams“. Periodiškai slaugytojų medicinos norma yra atnaujinama. Naujausia bendrosios praktikos slaugytojos norma MN 28:2004 pažymi, kad profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos įgyja baigę bendrosios praktikos slaugytojos profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamos įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę slaugos mokslo praktikos pažangą [3].
2000 metais Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos apsaugos ministro Raimundo Aleknos skelbtame įsakyme „Bendrieji reikalavimai Lietuvos medicinos normoms“ yra teigiama, kad MN- yra teisės aktas, kuris nustato tam tikros sveikatos priežiūros veiklos įteisintus įstatymus. Jos turi būti rengiamos vadovaujantis LR Konstitucija, galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, ES direktyvomis, PSO dokumentais, Lietuvos tarptautiniais susitarimais ir kitais norminiais dokumentais. Įsakyme nurodoma, kad MN akreditavimo tarnybų, turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 m., o prireikus turi būti atnaujinamos ar keičiamos [46].
2001 m. birželio 28 d. priimtas „Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas“. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2001 m. spalio 1 d. ir juo buvo reglamentuoti slaugos praktikos teisiniai pagrindai, slaugytojų teisės ir pareigos, o slauga apibrėžta, kaip asmens sveikatos priežiūros dalis, kuri apima sveikatos ugdymą, stiprinimą bei išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų bei sergančių asmenų fizinę, psichine ir socialinę priežiūrą [47].
Nuo 2001 metų Lietuvoje slauga įteisinta kaip savarankiška profesija, nors apibrėžimas jau apėmė ugdymą, profilaktiką ir priežiūrą. Yra priimta bendrosios praktikos slaugytojo, psichikos sveikatos slaugytojo, bendruomenės slaugytojo, anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojo, vaikų slaugytojo, operacinės slaugytojo ir skubios medicinos pagalbos slaugytojo medicinos normos. Jose pažymima, kad slaugytojo kompetencija apima slaugymo planavimą ir vertinimą, slaugos tyrimo rezultatų taikymą, slaugos vadybos problemų sprendimą. Į funkcijas įeina pasiūlymų dėl slaugos tobulinimo teikimas, pacientų mokymas. Šiuo metu slaugytojas vadovaujasi Sveikatos
apsaugos ministro priimtu įsakymu MN160:2017 „Išplėstinės praktikos slaugytojas“, kuris patvirtintas 2017 m. liepos 7 d. Nr. V-852 [48].
Apibendrinant, slaugytojų kompetencija palaipsniui kyla, pridedant jiems vis daugiau atsakomybių ir pareigų, tik praktinis įgyvendinimas jau priklauso jau ne nuo slaugytojų. Slaugytojų profesinę veiklą ir kompetencijas reglamentuoja Lietuvoje įvesti teisės aktai, įstatymai ir normos, kuriais vadovaujantis slaugytojais gali teikti prevencinių programų įgyvendinimui reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas.
1.4. Teisės aktai, reglamentuojantys akušerių profesinę kompetenciją
Nuo 1997 metų teisės aktų paieškoje apie įstatymus, susijusius su akušerių profesine veikla priimtas Juozo Galdiko MN 40:1997 „Akušerė (Akušeris). Funkcijos, kompetencija, pareigos, teisės ir atsakomybė“ įsigaliojo pakeitimas dėl akušerio funkcijų papildymo, suteikiant akušerio profesinę kvalifikaciją, reikalavimai parengti siekiant įgyvendinti 1980 m. sausio 21 d. Tarybos direktyvą 80/154/EEB dėl akušerių diplomų, pažymėjimų ar kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas [48]. Šį įstatymą pakeitė vis atnaujinama akušerių medicinos norma, kurią paskutinį kartą 2014 m. patvirtino Rimantė Šalaševičiūtė MN 40:2014 „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ šiuo metu galiojanti norma ir pareigų punkte teigiama, kad akušeris turi propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos išsaugojimo bei ugdymo priemones [1].Dar vienas įstatymas, kuriuo remiantis yra reglamentuojama akušerių veikla bei apibrėžiamos akušerių kompetencijos ribos yra – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas. Remiantis Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymu, akušerio pareiga yra „pagal kompetenciją teikti akušerinę priežiūrą ir pagalbą moterims, vykdyti sveikatos profilaktiką ir naujagimių priežiūrą, konsultuoti šeimas ir moteris“. Normoje teigiama, jog turi būti nuolat tobulinami gebėjimai, žinios ir įgūdžiai, privaloma įgyti baigus akušerio profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas, kurios atitinka LR teisės aktų reikalavimus [49].
Išnagrinėjus pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius akušerių kompetencijas ir veiklą matyti, kad sveikatos profilaktikos vykdymas nėra apibrėžtas ir konkretus ir, skirtingai nei daugelio užsienio valstybių teisės aktuose, neminimas požiūrių, vertybių, ir asmeninių savybių ugdymas.
1.5. Kompetencijos sąvoka, jos lygmenys
Akivaizdu, kad slaugos praktika reikalauja sudėtingų žinių, veiksmų, įgūdžių, vertybių ir požiūrio derinimo taikymo. Taigi autoriai daro išvadą, kad slaugos kompetencijos, suvokiamos kaip elgesio ar psichologinės konstrukcijos, įskaitant kognityvinius ir emocinius įgūdžius [50].
Slaugytojo kompetencija apibrėžiama kaip reikalingų žinių, gebėjimų ir supratimo turėjimą, kuris reikalingas besikreipiančiam asmeniui. Pagalbos gavimas – tai kontaktinio lygio atsiradimas ir galėjimas susisiekti su specialistais [51-53].
Vienas iš pagrindinių sunkumų, susijusių su klinikinių specialistų kompetencijos vertinimu, yra sąvokos „kompetencija“ apibrėžimas. Kompetencija yra miglota koncepcija, kurią skirtingi žmonės apibrėžia skirtingai. Tačiau kompetencijos apibrėžtys tapo sinonimiškomis, o tai lemia tolesnę kompetencijos ir veiklos sąsają. Autoriai nurodo, jog kompetencija – tai asmenų gebėjimas tiksliai ir aiškiai atlikti jiems priskirtus veiksmus, o už atliktus veiksmus jie prisiima atsakomybę [54].
Kompetencijos ryšys su kitomis sąvokomis, pvz., gebėjimais ir patirtimi, nėra visai aiškus. Pavyzdžiui, nėra vieningo sutarimo dėl to, ar kompetencija yra daugiau nei galia arba veikla, ar atvirkščiai. Spektaklis, kuriame vaidina žmonės akivaizdžiai susijęs su gebėjimais kažką daryti, tačiau ar tai įrodo kompetenciją, ar ne, ir ar yra reikalinga kokia nors veikla, siekiant parodyti kompetenciją – nėra vieningo susitarimo [55]. Sveikatos priežiūros specialistų kompetencija dažnai yra apibrėžiama vertinant sąsajas su pačių asmenų turima patirtimi sveikatos priežiūros grandyse, su turimu išsilavinimu bei užimamomis pareigomis. Kuo aukštesnis kompetencijų lygmuo, tuo didesnę erudiciją turi turėti sveikatos priežiūros specialistas [56-58].
Remiantis moksline literatūra, kompetencijos gali būti suskirstytos į lygmenis [59-62]: 1. Naujokas. Neturi jokios patirties. Naujokai mokomi konkrečių taisyklių, padedančių
veikti konkrečioje situacijoje ar atlikti konkrečius veiksmus. Taisykles tikimasi pritaikyti universaliai, bet kokiai situacijai. Taisyklėmis paremtas naujoko elgesys yra ribotas ir nelankstus. „Tik pasakyk man, ką aš turiu padaryti, ir aš tai padarysiu“ citata puikiai apibūdina naujoką.
2. Pažengęs pradedantysis. Šiame lygmenyje esantis slaugytojas gali demonstruoti nežymų pasirengimą, yra dalyvavęs svarbių situacijų sprendimuose, pradedami formuoti patirtimi paremti veiksmų valdymo principai.
3. Kompetentingas. Slaugytojo kompetencija įgyjama per 2-3 metus darbo patirties toje pačioje srityje. Esant kompetentingo slaugytojo lygmenyje, dar trūksta greičio ir lankstumo, lyginant su profesionalu (patyrusiu), nėra pakankamai patirties, atpažįstant situaciją iš bendro vaizdo ar išskiriant svarbiausius aspektus.
4. Profesionalas (patyręs). Situaciją suvokia ir vertina kaip visumą, o ne kaip atskirų dalių sankaupą. Profesionalas slaugytojas mokosi iš patirties - ko iš konkrečios situacijos galima tikėtis ir koks gali būti veiksmų planas šioje situacijoje. Holistinis supratimas padeda priimti sprendimus, ir jiems reikia mažiau pastangų, nes situacijos vystymasis numatomas iš daugelio konkrečioje situacijoje vyraujančių svarbių aspektų.
5. Ekspertas. Slaugytojas - ekspertas nesiremia analitiniais principais (taisyklėmis, nuorodomis, maksimalizmu) tam, kad suprastų situaciją ir imtųsi veiksmų. Jam būdingas intuityvus kiekvienos situacijos vertinimas bei susitelkimas ties konkrečiu problemos tašku, nešvaistant laiko papildomiems sprendimams, analizei. Eksperto veikla paremta giliu visos situacijos suvokimu.
J. Ezelskienė (2018), atliko tyrimą, kurio tikslas - ištirti pirminės sveikatos priežiūros slaugytojų profesinę kompetenciją. Tyrimas vykdytas 2017 m. rugsėjo – spalio mėnesiais trijuose Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros centruose. Pasirinkti trys didžiausi Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros centrai (pagal darbuotojų ir prisirašiusių pacientų skaičių, kuris buvo > 10-15 tūkst.). Tyrime dalyvavo 192 respondentai. atsako dažnis 94,0 proc.. Slaugytojų buvo prašoma įvertinti savo kompetenciją pagal vizualinę analoginę skalę nuo 0 iki 100 balų. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendras kompetencijos vertinimo vidurkis - 80,78 balo. Galima daryti prielaida, kad pirminės sveikatos priežiūros slaugytojų profesinė kompetencija labai aukšta [63].
Kitas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti pažangią slaugos klinikinę kompetenciją pagal profesiją apibūdinančius įgūdžius, lyginant skirtingos praktinės patirties ir išsilavinimo grupes vykdytas 2009 m. Buvo atliktas momentinis kiekybinis ir kokybinis tyrimas, vykdoma anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 318 respondentų, dviejose slaugos specialistus rengiančiose institucijose ir dvejose gydymo įstaigose. Tyrimas atliktas, naudojant autorės sudarytą nestandartizuotą Slaugytojų klinikinės kompetencijos skalę. Prieš tyrimą skalė buvo testuojama. Klausimyno patikimumo rodiklis atskirose skalės kategorijose svyravo nuo 0,67 iki 0,95 [64].
D. Ševcovienė ir D. Kriukelytė (2010), nagrinėjo slaugytojų kompetencijos skalės patikimumą, vertinant slaugytojų kompetenciją. Analizei buvo atrinka 12 literatūros šaltinių, o straipsnių apžvalga atlikta taikant metaanalizės metodą. Gauti rezultatai patvirtino, kad slaugytojų kompetencijos vertinimas yra labai svarbus plėtojant slaugytojų kompetencijos ribas, nes reprezentuoja individą, jo patirtį, jėgas, gebėjimus ir įgūdžius. Slaugytojų kompetencijos skalė – patikimas slaugytojų kompetencijos vertinimo instrumentas, pagrįstas objektyviais matavimais, palengvina slaugytojų kompetencijos vertinimo galimybes [65].
Apibendrinant, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientams reikalauja didelių kompetencijų tiek akušeriams, tiek slaugytojams. Sveikatos priežiūros specialistai gali vykdyti
profilaktinių programų veiklą tuo atveju, jeigu tai yra jų kompetencijos ribose ir jeigu yra susiję su vykdoma sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistema.
1.6. Pacientų sveikatos mokymas ir ugdymas
Sveikatos ugdymo tikslas – ugdyti žmogų, kuris, saugodamas savo sveikatą, sveiką aplinką, realizuodamas sveikos gyvensenos principus, siektų bei gebėtų užtikrinti ir palaikyti tinkamą savo sveikatos lygį [66, 67]. Šiandien sveikatos ugdymas tampa viena iš pagrindinių bendruomenės slaugytojų veiklos krypčių dirbant tiek su sveikais, tiek su sergančiais įvairaus amžiaus žmonėmis [68]. Sveikatos ugdymo svarba plačiai analizuojamas slaugos ir sveikatos mokslinėje literatūroje. Akcentuojama, jog gerinant pacientų žinias ir įgūdžius mažėja galimų komplikacijų skaičius, gerėja pacientų sveikata bei jų gyvenimo kokybė, stiprėja ir pacientų autonomija, didėja pasitikėjimas savimi. Taip pat sveikatos ugdymas padeda pacientui po įvairiausių pokyčių greičiau integruotis į visuomeninį gyvenimą [69-73], pvz., slaugytojai sveikus pacientus supažindina su ligų profilaktika, o sergančius apmoko teisingai vartoti vaistus, išaiškina gydymo režimą, supažindina su dietos ypatumais ar moko prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų [74-76].
Pagrindinės sveikatos ugdymo kryptys orientuotos į sveikatos išsaugojimą susijusios su žalingų priklausomybių prevencija, sveikos ir racionalios mitybos, fizinio aktyvumo nauda, psichikos sveikatos stiprinimu, onkologinių ligų prevencija, lytinio auklėjimo ir lytiškai plintančių ligų prevencija, traumų ir susižalojimų prevencija bei LNL prevencija [77-80]. Šiame darbe aktualiausia vėžio profilaktika.
Lietuvoje vykdomos keturios onkologinių susirgimų prevencinės programos. Dvi skirtos tik moterims ir viena tik vyrams bei viena bendra. Moterims vykdomos gimdos kalelio vėžio ir krūties vėžio prevencinės programos. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa skirta 25-60 metų amžiaus moterims, kurios periodiškumas vienas kartas per 3 metus, o atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa 50-69 metų amžiaus moterims, vieną kartą per du metus. Vyrams 50-69 metų amžiaus ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu atliekama priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50–74 metų amžiaus asmenims. Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas [81].
Slauga ir akušerija yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių prevenciją, sveikų ir sergančių asmenų fizinę,
psichinę ir socialinę priežiūrą [3]. Lietuvoje ligų ir kitų sveikatos sutrikimų profilaktikos priemonės skiriamos į trijų lygių (pirminio, antrinio ir tretinio) priemonių grupes. Pirminės profilaktikos tikslas išvengti galimų sveikatos sutrikimų - traumų, infekcijų (gripo, erkinio encefalito ir kt.) plitimo, nelaimingų atsitikimų ir traumų. Vyresniems žmonėms tai yra pagalba ir mokymas kaip saugiau susitvarkyti savo buitį, jaunų žmonių populiacijose sveikos gyvensenos populiarinimas siekiant išvengti lėtinių ligų ir širdies ligų rizikos. Antrinės profilaktikos tikslas kaip galima anksčiau nustatyti ir gydyti jau esamus sveikatos sutrikimus ir ligas. Tai prevencinės programos – gimdos kaklelio vėžio, krūtų vėžio, prostatos vėžio, antsvorio, cholesterolio, cukraus lygio sekimas ir kt. Tretinės profilaktikos priemonėmis siekiama sustabdyti įsisenėjusios ligos progresavimą, išvengti neįgalumo ir pagerinti gyvenimo kokybę [82, 83].
Apibendrinant galima teigti, kad slaugytojas ar akušeris šiandien nėra tik gydytojo padėjėjas ir dokumentų pildymui paskirtas asmuo, tai yra pilnavertis, kvalifikuotas medicinos darbuotojas, turintis įvairių funkcijų, įskaitant ir asmenų sveikatos stiprinimą, siekiant išvengti ligų ir negalavimų, remiantis sveikatos mokymu ir pacientų sveikatos ugdymu.
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
Tyrimo planavimas ir organizavimasTyrimas buvo vykdomas 2020 m. vasario – balandžio mėnesiais.
Tyrimo metu atlikta vienmomentinė tikslinė apklausa (angl. cross-sectional) internetu, paskelbus apie vykdomą apklausą ir pateikus nuorodą į anketą socialiniame tinkle Facebook, specializuotose grupėse (pvz.: Lietuvos slaugytojos; Lietuvos akušerės; moterų pokalbiai apie sveikatą ir kt.).
Atliekant tyrimą buvo svarbu užtikrinti tiriamųjų konfidencialumą, todėl tyrimo metu tiriamiesiems nereikėjo nurodyti savo vardo, pavardės. Anketas respondentai galėjo pildyti jiems patogiu metu, patogioje vietoje. Tiriamųjų buvo prašoma užpildyti anketą internete, anketų kūrimo ir plėtojimo platformoje www.apklausa.lt. Prieš pildant anketą, visi respondentai preambulėje buvo supažindinti su tyrimo tema, jos reikšme ne tik akušerių ir slaugytojų bendruomenei, bet ir moterims, dalyvaujančioms gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje. Aprašant gautus tyrimo rezultatus, jie buvo pateikti tik apibendrinta forma.
Tyrimo metu buvo apklausiami akušeriai ir bendrosios praktikos slaugytojai (toliau – slaugytojai), dirbantys sveikatos priežiūros įstaigose, kurie teikia pirminę sveikatos priežiūrą ir vykdo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą. Taip pat buvo apklaustos moterys, kurios yra įtrauktos į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą ir joje dalyvauja (25-65 m. amžiaus).
Tiriamojo darbo metu buvo pildomos anoniminės anketos internetu, respondentams preambulėje paaiškinus apklausos tikslą.
Tyrimo etika
Tyrimo atlikimui buvo gautas Lietuvos Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-SL(M)-180 2020-01-16 (1 priedas). Tiriamųjų konfidencialumas yra užtikrintas. Anketa yra anoniminė, tiriamųjų identifikuojantys duomenys nebus renkami. Surinkti duomenys bus statistiškai apdoroti. Skelbiami bus tik apibendrinti rezultatai. Anketas užpildę respondentai suteikia leidimą naudoti tyrimo duomenis apibendrinta forma ir tik mokslo tiriamaisiais tikslais.
Taikant anketinės apklausos metodą, rizikos bei žalos tiriamieji nepatirs. Apklausa gali sukelti mažus nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku.
Tiriamųjų atranka
Tyrime dalyvavo tie akušeriai ir slaugytojai, kurie: • sutiko dalyvauti tyrime,
• turintys galimybę prisijungti prie www.apklausa.lt internetinės platformos 2020 m. vasario – balandžio mėn.,
• vykdo gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Tyrime dalyvavo tos moterys, kurios:
• tiriamuoju laikotarpiu dalyvaujančios gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje, • buvo tarp 25 ir 65 metų amžiaus,
• sutiko dalyvauti tyrime,
• Turinčios galimybę prisijungti prie www.apklausa.lt internetinės platformos 2020 m. vasario – balandžio mėn.,
• moka skaityti ir rašyti lietuviškai. Tyrime nedalyvavo tie asmenys, kurie:
• nesutinka dalyvauti tyrime, • vyriškos lyties atstovai,
• moterys, kurios jaunesnės nei 25 m. ir vyresnės nei 65 metų amžiaus.
Sveikatos priežiūros įstaigų duomenimis, PSPC gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą vykdo 296 akušeriai ir slaugytojai visoje Lietuvoje. Remiantis Paniotto formule, reikėtų apklausti bent 167 sveikatos priežiūros specialistus. Šio tyrimo metu dėl mažo respondentų aktyvumo bei neigiamos nuostatos apie analizuojamą temą, buvo apklausta 109 sveikatos priežiūros specialistai (64 akušeriai ir 45 bendrosios praktikos slaugytojai).
Moterų, galinčių dalyvauti tyrime pagal atrankos kriterijus (amžius 25-65 m.; dalyvauja patikroje tiriamuoju laikotarpiu), imtis iš anksto nebuvo numatyta, todėl taikytas patogiosios atrankos metodas. Tyrime dalyvavo 149 moterys, dalyvaujančios gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje ir sutikusios atsakyti į anketos klausimus.
Tiriamųjų charakteristikos
Siekiant įvertinti akušerių ir slaugytojų kompetenciją, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, buvo svarbu įvertinti akušerių ir slaugytojų socialinius ir demografinius duomenis. Visi tyrime dalyvavę slaugytojai ir akušeriai nurodė, jog yra moteriškos lyties. Išsami tiriamųjų sociodemografinių veiksnių analizė pateikiama 1 lentelėje.
1 lentelė. Akušerių ir slaugytojų socialiniai, demografiniai rodikliai
Sociodemografinis veiksnys N Proc.
Amžius 25-37 m. 38-48 m. 49-59 m. ≥ 60 m. 56 25 24 4 51,4 22,9 22,0 3,7 Tiriamųjų grupė Akušeris
Slaugytojas 64 45 58,7 41,3 Išsilavinimas Aukštesnysis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis 14 52 43 12,8 47,7 39,5 Šeiminė padėtis Netekėjusi/nevedęs
Ištekėjusi/vedęs Išsiskyrusi/išsiskyręs Našlė/našlys
Gyvena su partneriu/partnere ne santuokoje 11 69 10 2 17 10,1 63,3 9,2 1,8 15,6 Darbo stažas 2-10 m. 11-20 m. 21-30 m. ≥31 m. 56 15 26 11 51,4 13,8 23,8 11,0 Darbo krūvis 0,25-0,75 et.
1,0 et. 1,25 et. ir daugiau 8 69 32 7,3 63,3 29,4
Dėl mažo respondentų pasiskirstymo tarp rezultatų, siekiant tiksliau įvertinti analizuojamą problemą, kai kurių tyrimo rezultatų atsakymo variantai buvo apjungti. Amžiaus grupėje analizuojami duomenys pagal šias kategorijas: 25-37 m. (N=56; 51,4 proc.), 38-48 m. (N=25; 22,9 proc.) ir 49 m. ir daugiau (N=28; 25,7 proc.). Šeiminės padėties grupėje analizuojami duomenys pagal šias kategorijas: gyvena ne santuokoje (N=28; 25,7 proc.), ištekėjusi (N=69; 63,3 proc.), išsiskyrusi/našlė (N=12; 11,0 proc.).
Daugiausiai tyrime dalyvavo akušerių bei respondenčių, įgijusių aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, ištekėjusių, dirbančių 1,0 etato krūviu bei turinčios iki 10 metų darbo stažą.
Analizuojant moterų, kurios gali dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje, nuomonę apie akušerių ir slaugytojų kompetenciją, vykdyti šią veiklą, svarbu nustatyti jų socialinius ir demografinius rodiklius. Išsami moterų socialinių ir demografinių rodiklių analizė pateikiama 2 lentelėje.
2 lentelė. Moterų socialiniai, demografiniai rodikliai
Sociodemografinis veiksnys N Proc.
Amžius 25-35 m. 36-45 m. 46-55 m. 55-65 m. 87 31 17 14 58,4 20,8 11,4 9,4 Išsilavinimas Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis 14 29 107 9,4 19,3 71,3 Gyvenamoji vieta Miestas
Kaimas
149 0
100,0 0,0
Dėl mažo respondentų skaičiaus, kai kurių veiksnių rezultatai buvo apjungti tam, kad būtų tiksliau palyginti duomenys tarp atskirų sociodemografinių veiksnių. Buvo apjungtos amžiaus kategorijos ir toliau analizuojama pagal: 25-35 m. (N=87; 58,4 proc.), 36-45 m. (N=31; 20,8 proc.), 46-65 m. (N=31; 20,8 proc.).
Didžioji dalis tyrime dalyvavusių moterų buvo 25-35 metų amžiaus, įgijusios aukštąjį išsilavinimą bei gyvenančios mieste.
Tyrimo metodai ir priemonės
Tyrimui vykdyti buvo sudaryti du klausimynai: specialistams, t.y. akušeriams ir slaugytojams, vykdantiems gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą (2 priedas), bei moterims, dalyvaujančioms gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje (25-65 m.) (3 priedas).
Anketa, skirta akušeriams ir slaugytojams, sudaryta iš 16 skirtingo tipo klausimų. Pirmoji anketos dalis, skirta įvertinti tiriamųjų sociodemografinius duomenis, buvo sudaryta iš 7 klausimų. Buvo klausiama: profesijos, amžiaus, lyties, darbo stažo, išsilavinimo, šeiminės padėties bei darbo krūvio (etatine struktūra). Antroji anketos dalis skirta įvertinti akušerių ir slaugytojų kompetencijos įsivertinimą. Buvo užduodami klausimai tokie, kaip: „Kiek jūsų darbe jums yra suteikiama savarankiškumo?“, „Ar jūs pats/pati pacientėms teikiate informaciją apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ir jos programą?“, „Kaip jūs vertinate savo kompetenciją gimdos kaklelio vėžio prevencijos aspekte?“ ir kt. Trečioji dalis skirta nustatyti akušerių ir slaugytojų kompetencijas gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje, remiantis akušerių ir slaugytojų medicinos normose apibrėžtomis kompetencijomis. Šią dalį sudarė 46 teiginiai, kuriuos tiriamieji galėjo įvertinti procentais bei pasirinkti įvertinimo balus nuo 0 iki 4, kur 0 – neturi patirties, 1 – niekada nenaudojamas, 2 – retai naudojamas, 3 – dažnai naudojamas, 4 – labai dažnai naudojamas. Galutiniuose tyrimo rezultatuose kompetencijos buvo pateikiamos suskirsčius į pagrindines keturias grupes: informacijos valdymas, psichologinės kompetencijos, asmeninės kompetencijos, gimdos kaklelio vėžio prevencija.
Anketa, skirta moterims, sudaryta iš 13 įvairaus tipo klausimų. Pirmoji anketos dalis skirta įvertinti tiriamųjų sociodemografinius duomenis, tokius kaip: amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta. Antroji anketos dalis skirta įvertinti akušerių ir slaugytojų kompetenciją, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Moterų buvo klausiama: „Koks, jūsų nuomone, yra Lietuvos akušerių/slaugytojų kompetencijos, atliekant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, lygmuo?“, „Kokiu būdu Jums būtų priimtiniausia gauti informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevenciją?“, „Ar kada nors gavote informacijos apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevenciją iš akušerio/slaugytojo?“, ir kt.
Siekiant išsiaiškinti, ar klausimai anketoje yra lengvai suprantami ir aiškia suformuluoti, buvo atliktas pilotinis (bandomasis) tyrimas, pateikiant anketą 10 pagimdžiusių moterų. Keli klausimai buvo pakoreguoti atsižvelgus į išsakytas apklaustų moterų pastabas.
Duomenų analizės metodai
Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 23.0. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Word 2013 ir Microsoft Office Excel 2013 biuro programomis.
Klausimyno vidiniam nuoseklumui (atskirų klausimyną sudarančių klausimų koreliacijai ir įvertinimui, ar visi klausimai atspindi tą patį rezultatą) įvertinti buvo apskaičiuotas Cronbach‘s alpha koeficientas, lygus α=0,843. Vadinasi, tyrimo instrumento vidinis nuoseklumas ir patikimumas yra stiprus, nes Cronbach alpha koeficientas didesnis nei 0,6 [84], o atskiri klausimai tarpusavyje koreliuoja ir atspindi tą patį dalyką [85].
Rezultatų pasiskirstymas dažniais pateikiamas procentine išraiška (žymėjimas „proc.“) ir absoliučiaisiais skaičiais (žymėjimas „N“). Dviejų kokybinių požymių sąsajos skaičiuotos naudojant Pearson Chi kvadrato (žymėjimas „χ2“) nepriklausomumo kriterijų kartu su laisvės laipsnių skaičiumi (žymėjimas „lls“). Dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybė buvo tikrinama Z kriterijumi (žymėjimas „r“). Gavus rezultatus, buvo nustatytas jų reikšmingumo lygmuo. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
3. REZULTATAI
3.1.
Akušerių kompetencijos lygmuo, vykdant gimdos kaklelio vėžio
prevencijos programą
Vertinant akušerių savarankiškumo darbe lygį nustatyta, kad 57,8 proc. akušerių yra vidutiniškai savarankiškai dirbantys (N=37) (3 pav.).
3 pav. Akušerių savarankiškumo darbe lygis (N=64)
Beveik pusė akušerių (N=31) nurodo, jog teikia pacientėms informaciją apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą (4 pav.).
28,1 57,8 7,8 6,3 0 10 20 30 40 50 60 70 Visiškai savarankiškai dirbantis specialistas Vidutiniškai savarankiškai dirbantis specialistas Visiškai nesavarankiškai dirbantis specialistas Negali atsakyti Pr oce nt ai
4 pav. Akušerių teikiama informacija apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą (N=64)
Vertinant akušerių profesinę kompetenciją gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos aspekte, nustatyta, kad daugiau nei pusės akušerių (N=40) kompetencijų lygmuo yra 76-100 proc. (5 pav.).
5 pav. Akušerių kompetencijos lygis gimdos kaklelio vėžio prevencijos kontekste (N=64)
Daugiau nei trys penktadaliai akušerių (N=39) nurodė, jog turi pakankamai žinių apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą (6 pav.).
48,4 9,4 42,2 0 10 20 30 40 50 60
Teikia Neteikia Kartais teikia
Pr oce nt ai 3,1 14,1 20,4 62,4 0 10 20 30 40 50 60 70
0-25 proc. 26-50 proc. 51-75 proc. 76-100 proc.
Pr
oce
nt
6 pav. Akušerių žinių apie gimdos kaklelio vėžį ir prevencijos programą lygis (N=64)
Nustatyta, kad tik 1,6 proc. akušerių (N=1) yra nereikalingi papildomi mokymai apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą (7 pav.).
7 pav. Akušerių žinių apie gimdos kaklelio vėžį ir prevencijos programą poreikis (N=64)
4,7 proc. akušerių (N=3) nurodo, jog joms nėra reikalingos papildomos kompetencijos apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencinę programą (8 pav.).
60,9 0 39,1 0 10 20 30 40 50 60 70
Pakankamai Nepakankamai Abejoja, kad pakankamai
Pr oce nt ai 1,6 98,4 0 20 40 60 80 100 120 Nereikalingi Reikalingi Pr oce nt ai
8 pav. Akušerių kompetencijų apie gimdos kaklelio vėžį ir prevencijos programą poreikis (N=64)
Daugiausiai akušerių (N=25; 39,1 proc.) nurodė, jog jų darbovietėje nėra vykdomi mokymai gimdos kaklelio vėžio ir jo prevencijos klausimais, tačiau tiriamosios įvardijo, jog tokių mokymų poreikis yra didelis (9 pav.).
9 pav. Akušerių kompetencijų apie gimdos kaklelio vėžį ir prevencijos programą vykdymas darbovietėje (N=64) 4,7 92,2 3,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Nereikalinga Reikalinga Neturi nuomonės
Pr oce nt ai 32,8 28,1 39,1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Nevykdoma Vykdoma Nevykdoma, bet yra
poreikis
Pr
oce
nt
Akušerių nuomone (N=27; 42,2 proc.), pagrindinis sveikatos priežiūros specialistas, turintis teikti moterims informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevenciją, yra akušeris (10 pav.).
10 pav. Specialistai, turintys teikti informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevenciją, akušerių nuomone (N=64)
Vertinant akušerių kompetencijas gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje, buvo išskirtos pagrindinės kompetencijų grupės. Nustatyta, kad dažniausiai akušerės darbo aplinkoje pasitelkia informacijos valdymo bei gimdos kaklelio vėžio prevencijos principus. Psichologines kompetencijas gimdos kaklelio vėžio prevencijoje akušerės naudoja retai, o asmeninės kompetencijos lieka nevertinamos (3 lentelė).
3 lentelė. Akušerių kompetencijų gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje įvertinimas (N=64) Kompetencijos grupė Nevertina Niekada nenaudoja Retai naudoja Dažnai naudoja Labai dažnai naudoja N (proc.) N (proc.) N (proc.) N (proc.) N (proc.) Informacijos valdymas 8 (12,5) 3 (4,6) 14 (21,9) 14 (21,9) 25 (39,1) Psichologinės
kompetencijos 22 (34,4) 5 (7,8) 24 (37,5) 9 (14,1) 4 (6,2)
Asmeninės
kompetencijos 21 (32,8) 2 (3,1) 14 (21,9) 16 (25,0) 11 (17,2)
Gimdos kaklelio vėžio
prevencija 10 (15,6) 8 (12,5) 12 (18,8) 8 (12,5) 26 (40,6) 42,2 3,1 28,1 26,6 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Akušeriai Slaugytojai Gydytojai
akušeriai ginekologai Šeimos gydytojai Pr oce nt ai
Apibendrinant, daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių akušerių įvardija, jog jų kompetencijos lygmuo labai aukštas. Kiek daugiau nei pusė akušerių nurodo, jog jų darbas yra vidutiniškai savarankiškas, dėl šios priežasties mažiau nei pusė tiriamųjų teikia pacientėms informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą. Du penktadaliai akušerių nurodo, jog joms trūksta kompetencijos apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą, todėl yra didelis poreikis papildomoms kompetencijoms, mokymams šia tema. Akušerės profesinėje srityje daugiausiai pasitelkia informacijos valdymo bei gimdos kaklelio vėžio ir jo prevencijos aspektus, dalyvaujant ir vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos tikslus.
3.2.
Slaugytojų kompetencijos lygmuo, vykdant gimdos kaklelio vėžio
prevencijos programą
Vertinant slaugytojų savarankiškumo darbe lygį nustatyta, kad 55,6 proc. slaugytojų yra vidutiniškai savarankiškai dirbantys (N=25) (11 pav.).
11 pav. Slaugytojų savarankiškumo darbe lygis (N=45)
Daugiau nei pusė slaugytojų (N=25) nurodo, jog teikia pacientėms informaciją apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą (12 pav.).
40,0 55,6 0 4,4 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 Visiškai savarankiškai dirbantis specialistas Vidutiniškai savarankiškai dirbantis specialistas Visiškai nesavarankiškai dirbantis specialistas Negali atsakyti Pr oce nt ai
12 pav. Slaugytojų teikiama informacija apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą (N=45)
Vertinant slaugytojų profesinę kompetenciją gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos aspekte, nustatyta, kad beveik pusės slaugytojų (N=21) kompetencijų lygmuo yra 76-100 proc. (13 pav.).
13 pav. Slaugytojų kompetencijos lygis gimdos kaklelio vėžio prevencijos kontekste (N=45)
Daugiau nei pusė slaugytojų (N=24) nurodė, jog turi pakankamai žinių apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą, tačiau aštuntadalis slaugytojų (N=6) teigia, kad turi nepakankamą lygį žinių (14 pav.).
55,6 28,8 15,6 0 10 20 30 40 50 60
Teikia Neteikia Kartais teikia
Pr oce nt ai 11,1 19,9 22,3 46,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
0-25 proc. 26-50 proc. 51-75 proc. 76-100 proc.
Pr
oce
nt
14 pav. Slaugytojų žinių apie gimdos kaklelio vėžį ir prevencijos programą lygis (N=45)
Nustatyta, kad net 13,3 proc. slaugytojų (N=6) yra nereikalingi papildomi mokymai apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą (15 pav.).
15 pav. Slaugytojų žinių apie gimdos kaklelio vėžį ir prevencijos programą poreikis (N=45)
13,3 proc. slaugytojų (N=6) nurodo, jog joms nėra reikalingos papildomos kompetencijos apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencinę programą (16 pav.).
53,4 13,3 33,3 0 10 20 30 40 50 60
Pakankamai Nepakankamai Abejoja, kad pakankamai
Pr oce nt ai 13,3 86,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Nereikalingi Reikalingi Pr oce nt ai
16 pav. Slaugytojų kompetencijų apie gimdos kaklelio vėžį ir prevencijos programą poreikis (N=45)
Daugiausiai slaugytojų (N=18; 40,1 proc.) nurodė, jog jų darbovietėje nėra vykdomi mokymai gimdos kaklelio vėžio ir jo prevencijos klausimais, tačiau tiriamosios įvardijo, jog tokių mokymų poreikis yra didelis (17 pav.).
17 pav. Slaugytojų kompetencijų apie gimdos kaklelio vėžį ir prevencijos programą vykdymas darbovietėje (N=45) 13,3 77,8 8,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Nereikalinga Reikalinga Neturi nuomonės
Pr oce nt ai 33,3 26,6 40,1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Nevykdoma Vykdoma Nevykdoma, bet yra
poreikis
Pr
oce
nt
Slaugytojų nuomone (N=19; 42,2 proc.), pagrindinis sveikatos priežiūros specialistas, turintis teikti moterims informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevenciją, yra gydytojas akušeris ginekologas (18 pav.).
18 pav. Specialistai, turintys teikti informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevenciją, slaugytojų nuomone (N=45)
Vertinant slaugytojų kompetencijas gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje, buvo išskirtos pagrindinės kompetencijų grupės. Nustatyta, kad dažniausiai slaugytojų darbo aplinkoje pasitelkia gimdos kaklelio vėžio prevencijos principus. Psichologines ir asmenines kompetencijas gimdos kaklelio vėžio prevencijoje slaugytojos naudoja retai, o informacijos valdymo kompetencijos lieka nevertinamos (4 lentelė).
4 lentelė. Slaugytojų kompetencijų gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje įvertinimas (N=45)
Kompetencijos grupė Nevertina
Niekada nenaudoja Retai naudoja Dažnai naudoja Labai dažnai naudoja N (proc.) N (proc.) N (proc.) N (proc.) N (proc.) Informacijos valdymas 14 (31,2) 2 (4,4) 10 (22,2) 11 (24,4) 8 (17,8) Psichologinės kompetencijos 13 (28,9) 6 (13,3) 19 (42,2) 3 (6,7) 4 (8,9) Asmeninės kompetencijos 13 (28,9) 2 (4,4) 19 (42,2) 6 (13,4) 5 (11,1)
Gimdos kaklelio vėžio
prevencija 11 (24,4) 4 (8,9) 4 (8,9) 7 (15,6) 19 (42,2) 4,4 17,8 42,2 35,6 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Akušeriai Slaugytojai Gydytojai
akušeriai ginekologai Šeimos gydytojai Pr oce nt ai
Apibendrinant, beveik pusė tyrime dalyvavusių slaugytojų įvardija, jog jų kompetencijos lygmuo labai aukštas. Kiek daugiau nei pusė slaugytojų nurodo, jog jų darbas yra vidutiniškai savarankiškas. Nustatyta, kad daugiau nei pusė tiriamųjų teikia pacientėms informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą. Daugiau nei pusė slaugytojų nurodo, jog joms trūksta informacijos apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą, todėl yra didelis poreikis papildomoms kompetencijoms, mokymams šia tema. Slaugytojos profesinėje srityje daugiausiai pasitelkia psichologinės ir asmeninės kompetencijos veiksnius, dalyvaujant ir vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos tikslus.
3.3.
Akušerių ir slaugytojų kompetencijos lygmens, vykdant gimdos
kaklelio vėžio prevencijos programą, palyginimas
Lyginant akušerių ir slaugytojų savarankiškumo darbe lygį pastebėta, kad daugiausiai respondentų savarankiškumą darbe įvardija kaip vidutinį. 7,8 proc. akušerių (N=5) nurodo, jog yra visiškai nesavarankiškai dirbančios specialistės (19 pav.). Tarp požymių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
χ2=4,8, lls=3, p=0,185
19 pav. Akušerių ir slaugytojų savarankiškumo darbe lygis (N=109)
28,1 57,8 7,8 6,3 40,0 55,6 0 4,4 0 10 20 30 40 50 60 70 Visiškai savarankiškai dirbantis specialistas Vidutiniškai savarankiškai dirbantis specialistas Visiškai nesavarankiškai dirbantis specialistas Negali atsakyti Pr oc en tai Akušeris Slaugytojas
Lyginant akušerių ir slaugytojų teikiamą informaciją pacientėms apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas. Slaugytojos (N=13; 28,8 proc.) dažniau neteikia informacijos pacientėms apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą lyginant su akušerėmis (N=6; 9,4 proc.) (20 pav.).
*p<0,01 lyginant su akušerėmis, neteikiančiomis informacijos apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą
χ2=12,0, lls=2, p<0,01
20 pav. Akušerių ir slaugytojų teikiama informacija apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą (N=109)
Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau akušerės (N=40; 62,4 proc.) nurodo, jog jų kompetencijos lygmuo apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą yra labai aukštas (75-100 proc.), lyginant su slaugytojomis (N=21; 46,7 proc.) (21 pav.).
48,4 9,4 42,2 55,6 28,8* 15,6 0 10 20 30 40 50 60
Teikia Neteikia Kartais teikia
Pr
oce
nt
ai
*p<0,05, lyginant su slaugytojų aukšto lygio kompetencijos įvertinimu χ2=26,6, lls=16, p<0,05
21 pav. Akušerių ir slaugytojų kompetencijos lygis gimdos kaklelio vėžio prevencijos kontekste (N=109)
Lyginant akušerių ir slaugytojų žinių apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą lygį pastebėta, kad 13,3 proc. slaugytojų (N=6) nurodo turinčios nepakankamai informacijos šia tema (22 pav.). Tarp požymių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
3,1 14,1 20,4 62,4* 11,1 19,9 22,3 46,7 0 10 20 30 40 50 60 70
0-25 proc. 26-50 proc. 51-75 proc. 76-100 proc.
Pr
oce
nt
ai
χ2=9,0, lls=2, p=0,052
22 pav. Akušerių ir slaugytojų žinių apie gimdos kaklelio vėžį ir prevencijos programą lygis (N=109)
Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau slaugytojoms (N=6; 13,3 proc.) yra nereikalingi papildomi mokymai ar žinių įgijimas apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą, lyginant su akušerėmis (N=1; 1,6 proc.) (23 pav.).
*p<0,05 lyginant su akušerių poreikiu neturėti papildomų mokymų žinioms įgyti χ2=6,1, lls=1, p<0,05
23 pav. Akušerių ir slaugytojų žinių apie gimdos kaklelio vėžį ir prevencijos programą poreikis (N=109) 60,9 0 39,1 53,4 13,3 33,3 0 10 20 30 40 50 60 70
Pakankamai Nepakankamai Abejoja, kad pakankamai
Pr oce nt ai Akušeris Slaugytojas 1,6 98,4 13,3* 86,7 0 20 40 60 80 100 120 Nereikalingi Reikalingi Pr oce nt ai Akušeris Slaugytojas
Lyginant akušerių ir slaugytojų nuomonę apie kompetencijų tobulinimo apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą lygį, 13,3 proc. slaugytojų (N=6) ir 4,7 proc. akušerių (N=3) nurodė, jog joms nėra reikalinga papildoma kompetencija šia tema (24 pav.). Tarp požymių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
χ2=4,6, lls=2, p=0,099
24 pav. Akušerių ir slaugytojų kompetencijų apie gimdos kaklelio vėžį ir prevencijos programą poreikis (N=109)
Lyginant akušerių ir slaugytojų informaciją apie mokymų gimdos kaklelio vėžio ir jo prevencijos tematika vykdymą darbovietėje, pastebėta, kad trečdaliui tiriamųjų (akušerių: N=21, 32,8 proc.; slaugytojų: N=15, 33,3 proc.) nėra vykdomi mokymai šia tema. Tuo tarpu didžioji dalis tiriamųjų (akušerių: N=25, 39,1 proc.; slaugytojų: N=18, 40,1 proc.) išsako, jog yra poreikis mokymams apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą (25 pav.). Tarp požymių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
4,7 92,2 3,1 13,3 77,8 8,9 0 20 40 60 80 100
Nereikalinga Reikalinga Neturi nuomonės
Pr
oce
nt
ai
χ2=0,1, lls=2, p=0,986
25 pav. Akušerių ir slaugytojų kompetencijų apie gimdos kaklelio vėžį ir prevencijos programą vykdymas darbovietėje (N=109)
Statistiškai reikšmingai dažniau akušerės (N=27; 42,2 proc.) nurodė, jog informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą moterims turi teikti akušeriai, lyginant su slaugytojais (p<0,001). Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau slaugytojos (N=8; 17,8 proc.) nurodė, jog informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos programą moterims turi teikti slaugytojai, lyginant su akušerėmis (p<0,01). Tarp kitų požymių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (26 pav.). 32,8 28,1 39,1 33,3 26,6 40,1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Nevykdoma Vykdoma Nevykdoma, bet yra
poreikis Pr oce nt ai Akušeris Slaugytojas
*p<0,001, lyginant su slaugytojų nuomone, jog informaciją turi teikti akušeris; **p<0,01, lyginant su akušerių nuomone, jog informaciją turi teikti slaugytojas;
χ2=22,6, lls=3, p<0,001
26 pav. Specialistai, turintys teikti informaciją apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevenciją, tiriamųjų nuomone (N=109)
Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau (p<0,05) akušerės profesinėje veikloje, susijusioje su gimdos kaklelio vėžiu ir jo prevencijos programa, pasitelkia informacijos valdymo bei psichologines kompetencijas, lyginant su slaugytojomis.
Informacijos valdymo kompetencijos yra susijusios su tinkamu pacienčių informavimu prieš ir po tyrimų, tyrimo atlikimo eigą, procedūras, dokumentaciją, atsakymų gavimą. Psichologinės kompetencijos yra susijusios su sveikatos priežiūros specialistų teikiama psichologine pagalba ir informavimu, esant pacienčių poreikiui šios pagalbos. Išsami akušerių ir slaugytojų kompetencijų gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje įvertinimų analizė pateikiama 5 lentelėje. 42,2* 3,1 28,1 26,6 4,4 17,8** 42,2 35,6 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Akušeriai Slaugytojai Gydytojai akušeriai
ginekologai Šeimos gydytojai Pr oce nt ai Akušeris Slaugytojas
