AKUŠERIŲ PROFESINIŲ IR ASMENINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

RENATA JAGMINIENĖ

AKUŠERIŲ PROFESINIŲ IR ASMENINIŲ VERTYBIŲ

SĄSAJOS

Magistro studijų programos „Slaugos lyderystė“ (valst. kodas 6211GX009) baigiamasis darbas

Darbo vadovė Prof. dr. Rosita Aniulienė

(2)

TURINYS

ĮVADAS ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Profesinių vertybių samprata ... 13

1.2. Asmeninių vertybių samprata ... 19

1.3. Akušerių profesinės ir asmeninės vertybės profesinėje kompetencijoje ... 22

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 26

3. REZULTATAI ... 32

3.1. Akušerių profesinių vertybių vertinimas ir analizė ... 32

3.2. Akušerių asmeninių vertybių vertinimas ir analizė ... 37

3.3. Akušerių profesinių ir asmeninių vertybių sąsajos bei svarbiausios akušerių profesinės ir asmeninės vertybės ... 39

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 45

IŠVADOS ... 48

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 49

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 50

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 51

(3)

SANTRAUKA

Renata Jagminienė. Akušerių profesinių ir asmeninių vertybių sąsajos. Darbo vadovė – prof. dr. Rosita Aniulienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2020; 61 p.

Tikslas. Įvertinti akušerių profesinių ir asmeninių vertybių sąsajas. Uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir įvertinti akušerių profesines vertybes. 2. Išanalizuoti ir įvertinti akušerių asmenines vertybes.

3. Ištirti sąsajas tarp akušerių profesinių ir asmeninių vertybių bei išskirti akušerių svarbiausias profesines ir asmenines savybes.

Tyrimo metodika. Nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. buvo vykdytas momentinis tyrimas (angl. cross-sectional survey) anonimine anketine apklausa raštu Kauno miesto gimdymo stacionaruose. Iš viso buvo apklausta 147 akušerės iš visų Kauno miesto gimdymo stacionarų. Gautas Bioetikos centro pritarimas tyrimo vykdymui (Nr. BEC-82(M)-190). Gauti tyrimo duomenys buvo apdorojami ir analizuojami naudojantis Microsoft Office Excel 2017 biuro programa ir statistinės duomenų analizės paketu SPSS 22.0 versija (angl. Statistical Package for

Social Sciences).

Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 147 akušerės iš visų Kauno miesto gimdymo stacionarų. Visos tiriamosios buvo moteriškos lyties (n=147; 100,0 proc.). Respondenčių amžius svyravo nuo 21 m. iki 67 m., o darbo stažas nuo 2 mėnesių iki 44 m. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių akušerių buvo 36-50 m. amžiaus, akušerijos srityje dirbo 16-30 m., gyveno mieste, buvo ištekėjusios ir turėjo aukštąjį išsilavinimą.

Išvados:

1. Akušerėms yra svarbios profesinės vertybės: žmogaus orumas, socialinis teisingumas/ lygybė, sprendimo autonomija, preciziškumas ir kruopštumas slaugoje, atsakomybė, savitarpio santykiai, individuali ir profesinė kompetencija, savikontrolė bei pasitikėjimas. 2. Akušerių asmeninės vertybės susideda iš dviejų dalių: gyvenimo tikslų ir priemonių

gyvenimo tikslams pasiekti.

3. Akušerių asmeninių ir profesinių vertybių sąsajos atskleidė akušerių darbo ir asmeninio gyvenimo vertybių ryšį. Nustatyta, kad akušerės, kurios gyvenimo tikslų siekia

(4)

besivadovaudamos ambicingumo, linksmumo, drąsumo ir atsakingumo vertybėmis, dažniau nurodo, jog vertina ir vadovaujasi profesinėmis vertybėmis: socialiniu teisingumu/lygybe, atsakomybe, pasitikėjimu, individualia ir profesine kompetencija. Svarbiausios akušerių profesinės savybės yra: savikontrolė, individuali ir profesinė kompetencija bei preciziškumas ir kruopštumas slaugoje. Svarbiausios akušerių asmeninės savybės yra atsakingumas, meilė, linksmumas, šeimos saugumas, vidinė harmonija ir pasiekti ilgalaikiai tikslai.

(5)

ABSTRACT

Renata Jagminienė. Relationships between midwives' professional and personal values. Master‘s thesis. Supervisor – Prof. Dr. Rosita Aniulienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2020; 61 p.

The aim - To evaluate the relationships between professional and personal values of midwives. Tasks:

1. To analyze and evaluate the professional values of midwives. 2. To analyze and evaluate the personal values of midwives.

3. To explore the relationships between midwives ’professional and personal values and to distinguish the most important professional and personal values of midwives.

Methodology. From 2019 March 1st until 2020 February 28th a cross-sectional survey was

conducted with an anonymous written questionnaire survey in Kaunas city maternity hospitals. A total of 147 midwives from all Kaunas city maternity hospitals were interviewed. The approval of the Bioethics Center for the implementation of the research was received (No. BEC-82(M)-190). The obtained research data were processed and analyzed using Microsoft Office Excel 2017 office program and Statistical Data Analysis Package SPSS version 22.0.

Participants. 147 midwives from all Kaunas city maternity hospitals participated in the study. All subjects were female (n=147; 100.0%). The age of the respondents ranged from 21 years to 67 years, and work experience from 2 months to 44 years. The majority of midwives in the study were 36-50 years old, worked in the field of midwifery for 16-30 years, lived in the city, was married and had higher education.

Conclusions.

1. Midwives have important professional values: human dignity, social justice/ equality, decision autonomy, precision and diligence in nursing, responsibility, interpersonal relationships, individual and professional competence, self-control and trust.

2. The personal values of midwives consist of two parts: life goals and means to achieve life goals.

3. The links between midwives ’personal and professional values revealed a link between midwives’ work and personal life values. It has been found that midwives who pursue life goals based on the values of ambition, fun, courage and responsibility are more likely to

(6)

indicate and value professional values: social justice/ equality, responsibility, trust, individual and professional competence. The most important professional qualities of midwives are: self-control, individual and professional competence, and precision and diligence in nursing. The most important personal qualities of midwives are: responsibility, love, fun, family safety, inner harmony and achieved long-term goals.

(7)

PADĖKA

Esu labai dėkinga savo magistro baigiamojo darbo vadovei prof. dr. Rositai Aniulienei už prasmingus patarimus ir pagalbą rengiant magistro baigiamąjį darbą, už padrąsinimus, palaikymą magistro darbo rengimo metu.

Dėkoju Slaugos fakulteto dėstytojams, kurie kryptingai suteikė žinias ir išmokė kritinio mąstymo studijų laikotarpiu.

Esu dėkinga Kauno miesto gimdymo stacionarų vadovams, už galimybę atlikti tyrimą jų vadovaujamose įstaigose. Taip pat dėkoju visiems akušeriams, sutikusiems dalyvauti tyrime ir užpildžiusiems tyrimo instrumentą.

Labai dėkoju kiekvienam iš kolegų už supratimą, palaikymą, patarimus ir paskatinimą baigti pradėtus darbus.

Taip pat dėkoju savo draugams, kurie visada suprato mano siekius ir skatino jų siekti.

Galiausiai, esu be galo dėkinga savo šeimai: mamai, sūnui Benui ir vyrui Ernestui už tikėjimą manimi, už jų nuoširdų palaikymą, paskatinimą ir kantrybę magistrinio darbo rašymo metu.

Su didele meile ir pagarba, Renata Jagminienė

(8)

SANTRUMPOS

KGN – VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškieji gimdymo namai

KKL – VšĮ Kauno klinikinė ligoninė lls – laisvės laipsnių skaičius

LR – Lietuvos Respublika

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas M – moda

Max – aukščiausia reikšmė Min – minimali reikšmė MN – Medicinos norma

p – statistinio reikšmingumo lygmens rodiklis

PMGN – VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo Prano Mažylio gimdymo namai r – koreliacijos koeficientas

SN – standartinis nuokrypis

SPSS – angl. Statistical Package for Social Sciences – Socialinių mokslų statistikos skaičiavimo paketas

t – vidurkis

α – lot. alpha – reikšmingumo lygmuo χ2_{– požymių suderinamumo kriterijus}

(9)

ŽODYNĖLIS

Akušeris – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją.

Asmeninės vertybės – asmeniniai įsitikinimai, mąstymas, jog tam tikras elgesys ar gyvenimo būdas yra asmeniškai priimtinesnis nei yra manoma pagal visuomenės normas.

Atsakomybė (angl. Responsibility) – tai akušerių gebėjimas savarankiškai atsakyti už atliktus slaugos ir sveikatos priežiūros paslaugas.

Individuali ir profesinė kompetencija (angl. Individual and Professional Competency) – tai gebėjimas atlikti sveikatos priežiūros paslaugas pagal iš anksto sudarytą akušerių medicinos normą, įteisinančią akušerių kompetenciją.

Pasitikėjimas - tai požiūris, kuris leidžia žmogui susidaryti pozityvų, bet kartu ir realistišką savęs bei susiklosčiusios situacijos vaizdą.

Preciziškumas ir kruopštumas slaugoje (angl. Precision and Accuracy In Caring) – kokybiškai ir efektyviai atliekamos procedūros, slaugos veiksmai, užtikrinamas pacientų saugumas ir sveikata, esant sveikatos priežiūros įstaigoje ar akušerio kompetencijoje.

Profesinės vertybės – elgesio standartai ir principai, kurie yra laikomi pageidaujamais ir priimtinais tam tikroje, darbinėje aplinkoje.

Savikontrolė (angl. Sympathy) – gebėjimas valdyti savo emocijas ir jausmus įvairiose stresinėse ir ne stresinėse situacijose. Savikontrolė būtina sveikatos priežiūros specialistams teikiant sveikatos priežiūros paslaugas visiems žmonėms.

Savitarpio santykiai (angl. Human Relationship) – tai efektyvūs ir tolerantiški santykiai tarp kolegų, draugų, šeimos narių, pacientų ir kitų asmenų, su kuriais tenka bendrauti ir bendradarbiauti.

Socialinis teisingumas/lygybė (angl. Social Justice) - principas, kuriuo remiantis, visi veiksmai/ sveikatos priežiūros paslaugos, medikamentai ir kiti aspektai, tam tikroje visuomenėje, bendruomenėje (pa)skirstomos, (pa)dalijamos „teisingai“, t. y. laikantis teisingumo.

Sprendimo autonomija (angl. Autonomy in Decision Making) – tai elgesio standartas, kai akušeris, teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, turi galimybę teikti pacientui reikalingą pagalbą be atskiro, vyresnių ar rangu aukštesnių specialistų ar vadovų sutikimo. Tai savarankiškas akušerio darbas, teikiant kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams.

(10)

Vertybių kongruencija – tai procesas, kai individų vertybes stengiamasi susieti su socialinėmis vertybėmis.

Žmogaus orumas (angl. Human Dignity) - kertinė moralinės sąmonės sąvoka, reiškianti asmenybės vertingumą. Kaip etikos kategorija atspindi žmogaus moralinį santykį su pačiu savimi ir visuomenės su žmogumi.

(11)

ĮVADAS

Temos aktualumas ir naujumas. Šiuolaikinėje visuomenėje akušeriai turi didelę įtaką moterų gyvenimui [1]. Svarbiausias akušerių vaidmuo moteriai yra pagalba (žinios, patarimai, švietimas) nuo gyvybės užsimezgimo iki naujagimio gimimo ir pogimdyminio laikotarpio bei žindant naujagimį. Be specialiųjų žinių ar bazinio akušerių pasirengimo, kuris įgyjamas mokslo procese, akušeris negali tinkamai funkcionuoti ir atlikti savo profesinių pareigų [1, 2]. Be akušerių profesionalumo bruožų ir su profesine veikla susijusių vertybių, dar labai svarbu yra ir akušerių asmenybės veiksniai, pašaukimas, asmeninės vertybės [3]. Yra įprasta ir visiems suprantama, kad sutampant profesinėms ir asmeninėms vertybėms, akušeris įgyja pranašumą savo profesinėje srityje [4].

Pagalba planuojančioms pastoti, nėščioms bei gimdančioms moterims ir jų šeimos nariams, artimiesiems - visais laikotarpiais yra viena svarbiausių sveikatos priežiūros formų, kuomet akušerio vertybės tiesiogiai susisieja su pacienčių lūkesčių ir poreikių patenkinimu, išpildymu, realizavimu [5-7].

Akušeris, pagal savo profesinę kompetenciją, turi teikti aukštos kokybės, saugias ir veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas tam, kad akušerių pagalba būtų įvertinta ir palaikoma visuomenės normų, įpročių bei vertybių [8, 9].

Pasaulyje stebima, jog daugiausiai yra atliekama tyrimų apie pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis, pacientų patirtis sveikatos priežiūros įstaigose, pacientų lūkesčius, susijusius su sveikata, sveikatos priežiūra ir sveikatos išsaugojimu [10-16], pacientų vertybių išsaugojimui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas [17-19]. Taip pat yra atlikta daug mokslinių tyrimų, atskleidžiančių slaugytojų, gydytojų specialistų profesines ar asmenines vertybes [11, 20-22], tačiau tyrimų, atskleidžiančių akušerių profesines ir asmenines vertybes bei jų sąsajas nebuvo rasta. Todėl šis tyrimas yra vienas pirmųjų Lietuvoje, kuomet siekiama nustatyti akušerių profesinių ir asmeninių vertybių sąsajas, atliekant momentinį tyrimą anonimine anketine apklausa, apklausiant visus Kauno miesto gimdymo stacionaruose dirbančius akušerius.

Tikimasi, jog šis darbas, kai bus atskleista akušerių profesinių ir asmeninių vertybių sąsajos, užtikrins akušeriams galimybes dirbti profesionaliai, susiejant savo profesines ir asmenines vertybes. Taip pat šio darbo rezultatai gali būti panaudojami kuriant akušerių profesinių bei asmeninių savybių sąsajų modelį, siekiant profesionalaus akušerių darbo egzistavimo ir gyvavimo mūsų šalyje.

Darbo temos sąsajos su studijų programa. Akušerių profesinės ir asmeninės vertybės yra susijusios su akušerių galimybėmis siekti karjeros, tobulėti savo profesinėje srityje, atsiskleisti

(12)

akušerių etiniams ir moraliniams principams ir vertybėms. Todėl studijų programoje „Slaugos lyderystė“ dėstomi etikos, deontologijos, sveikatos mokymo studijų dalykai yra tiesiogiai susiję su akušerių profesinėmis ir asmeninėmis vertybėmis, nes akušeris savo darbe turi ne tik žinoti, bet ir mokėti naudoti etikos principus, deontologijos žinias, o pacientėms ir jų artimiesiems teikti pagalbą, patarimus, juos mokyti įvairių nėštumo, gimdymo bei pogimdyminio laikotarpio įgūdžių, reikalauja daug asmeninių vertybių (atsakingumo, empatijos, nuoširdumo, naudingumo ir kt. vertybių) raiškos.

Tikslas: Įvertinti akušerių profesinių ir asmeninių vertybių sąsajas.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir įvertinti akušerių profesines vertybes. 2. Išanalizuoti ir įvertinti akušerių asmenines vertybes.

3. Ištirti sąsajas tarp akušerių profesinių ir asmeninių vertybių bei išskirti akušerių svarbiausias profesines ir asmenines savybes.

(13)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Profesinių vertybių samprata

Šiuolaikinėje visuomenėje didžioji dalis praleisto laiko būna darbe arba mokymo įstaigose [23]. Daugelis žmonių nurodo, jog jų dirbamas darbas yra jų „gyvenimo variklis“, „postūmis judėti pirmyn“, „kopimas karjeros laiptais – pirmoje vietoje“ ir pagrindinę savo gyvenimo veiklą organizuoja aplink darbą, o ne įtraukiant darbą į gyvenimo ratą [24]. Teigiama, jog darbas ir jame praleistas laikas, yra tiesiogiai susijęs su žmonių poreikiais, jų pasitenkinimu gyvenimu, todėl dažnai darbas yra laikomas vertybe [25, 26].

Sąvoka „vertybė“ bendrąja prasme reiškia asmens požiūrio, įvykių ar procesų samplaiką, nuo kurios priklauso žmogaus elgsena, reakcija, nuostata į gyvenimą, siekiai [27].

Profesinės vertybės dažnai yra apibrėžiamos kaip elgesio standartai ir principai, kurie yra laikomi pageidaujami ir priimtini tam tikroje, darbinėje aplinkoje [28]. Nurodoma, jog vertybių skalės yra labai plačios ir abstrakčios, priklausančios nuo kiekvieno individo atskirai [29]. Tokios vertybės, kurios yra priimamos savo noru ir palaikomos vidinio asmens suinteresuotumo, ir yra susijusios su profesine veikla, yra vadinamos moralinėmis profesinėmis vertybėmis [30]. Tokios vertybės yra labai svarbios žmogaus profesinės stiprybės atžvilgiu, yra tikrasis motyvatorius darbui, o vertybinės orientacijos yra reikalingos profesionaliam ir efektyviam darbui atlikti [31].

Darbo svarba kiekvieno individo yra suvokiama skirtingai. Vieni darbą laiko labai svarbiu dėl darbo funkcijos kaip pragyvenimo šaltinio, kitiems darbas svarbus dėl socialinių visuomeninių ryšių, dar kitiems – darbas yra svarbus dėl galimybės užimti aukštas pareigas visuomenėje, o kiti nurodo, jog darbas jiems tėra jų gebėjimų išpildymas, atskleidimas [32, 33]. Todėl čia išryškėja asmenų materialios ir nematerialios profesinės vertybės ir nurodoma, jog nematerialios profesinės vertybės yra moralės principai darbe, tikėjimas savo jėgomis ir darbu, profesijos pasirinkimas „iš pašaukimo“, o materialios profesinės vertybės yra susijusios su pinigine verte, gaunamu už darbą atlygiu, papildomais finansiniais priedais už atliktą darbą, papildomas veiklas [34, 35].

Yra autorių nurodančių, kad profesinės vertybės labai priklauso nuo to, kiek individas yra priklausomas nuo kitų instancijų, institucijų, ar dirba savarankiškai. Nustatyta, kad individo lygmenyje profesinės vertybės dažniausiai būna kylančios iš asmeninių vertybių poreikio ir egzistavimo, o ne iš priklausomybės organizacijai darbo poreikio. Organizacijoms ir įstaigoms vertybės dažniausiai būna kylančios iš tam tikrų naudingumo aspektų, pvz.: pelnas, bendradarbiavimas, ryšių palaikymas, atnaujinimas ar naujų pažinčių užmezgimas. Tuo tarpu visuomenės lygmenyje vertybės yra kylančios iš asmeninių ir profesinių vertybių samplaikos, kai socialiniai aspektai susipina su asmeninėmis vertybėmis [36, 37]. Apibrėžiant šias profesines

(14)

vertybes kartu kyla ir kitų vertybių sąryšis bei skirtumai, todėl atsiranda profesinės vertybės organizacijų ir individų aspektais. Ne visuomet profesinės vertybės, kurios yra susidariusios organizacijose, bus vienodos su individo vertybėmis. Iš čia ir kyla profesinių vertybių priešprieša [38], galinti turėti įtakos darbuotojo pasitenkinimui savo darbu, darbo aplinka ir darbe suformuotomis vertybėmis [39-44].

Profesinės vertybės yra ne tas pats, kas darbo tikslai ar misijos. Vertybės, susijusios su darbu, yra vienos svarbiausių darbuotojų profesinės kompetencijos ir tobulėjimo, kilimo karjeros laiptais sričių. Darbuotojams yra labai svarbu skirti pakankamai dėmesio ne tik savo asmeninėms, bet ir profesinėms vertybėms, siekiant profesionalumo darbe [45]. Tai labiausiai sietina su sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančiais asmenimis, nes sveikatos priežiūros sektorius yra labai jautrus vertybių iškraipymui ir individų asmeninių vertybių atskyrimui nuo profesinių vertybių [46]. Dažniausiai sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių asmenų darbo vertybės yra siejamos su individualia asmenų motyvacija, darbo produktyvumu, profesionalumu, pasitenkinimu darbu ir atskirų asmenų gyvenimo kokybe [47-50].

Amerikos slaugytojų asociacija pabrėžia, jog darbo vertybės yra skirstomos į [51, 52]: 1. Vidines vertybes, kurios yra siejamos su asmens savirealizacija darbe, kompetencijos

lygiu bei tikslų, kuriuos užsibrėžia asmuo, pasiekimu.

2. Išorines vertybes, kurios yra siejamos su pasiektais darbe rezultatais, įdirbiu. Dažniausiai išorinės vertybės yra siejamos su finansiniu atlygiu, premijomis, papildomu finansiniu skatinimu.

Daugelyje tyrimų, siekiančių nustatyti profesinės veiklos vertybes, išskiria, kad profesinės vertybės daugiausiai siejamos su darbuotojų būdo savybėmis, tokiomis kaip: pastovumas, lojalumas, sąžiningumas, atsakomybės jausmas, geranoriškumas, darbštumas, patikimumas ir darbo efektyvumas [14, 18, 53-57]. Kiti autoriai nurodo, jog darbuotojams yra labai svarbu asmeninės etikos, įstaigos etikos bei profesinės srities etikos principų laikymasis darbo vietoje [58, 59]. Dar kiti autoriai nurodo, jog empatija, noras padėti kitiems, etikos principų laikymasis sudaro sąlygas darbuotojams rinktis profesijas, kuriose yra reikalaujama pagalbos kitiems žmonėms ar net altruizmo [60].

Dažnai darbuotojai renkasi profesijas ar darbo vietas, sritis, kurios prieštarauja jų susikurtoms profesinėms vertybėms. Sveikatos priežiūros srityje dirbantys žmonės su šia situacija susiduria dažniausiai, kadangi dar studijų metu jiems yra sukuriamas iliuzinis „tobulo darbo“ vaizdinys, kuris atsiskleidžia tik pradėjus praktinę veiklą įstaigose arba pradėjus dirbti savarankiškai [61, 62]. Nustatyta, kad šiems veiksniams įtakos turi etninė darbuotojų priklausomybė, amžius, domėjimasis savo siekiamos srities aspektais ir realiais darbo organizavimo ir planavimo veiksniais šalyje [63].

(15)

Yra autorių, teigiančių, jog vertybės – tai abstrakčios žmogaus idėjos, pagal kurias jis renkasi ir sprendžia, ar tai yra priimtina jo gyvenime, ar yra teisinga, ar blogai, ar gerai [64, 65]. Kiti autoriai nurodo, jog vertybės gali būti suprantamos kaip jausmas, kad žmogus egzistuoja, veikia, gyvena savo gyvenimą. Todėl čia buvo išskirta 15 vertybių, susijusių su profesine veikla, darbu [66-68]:

1. Pasiekimai darbinėje veikloje; 2. Darbštumas ir uolumas; 3. Moralės etikos pripažinimas;

4. Altruizmas, noras padėti kitiems, rūpinimasis kitais; 5. Praktiškumas ir iniciatyvumas;

6. Kilimas karjeroje, siekis tobulėti, tikėjimas šviesia ateitimi; 7. Materiali padėtis;

8. Vienodos galimybės darbe ir gyvenime; 9. Visiems vienodų reikalavimų taikymas;

10. Suvaržymų nuo išorinių ir atsitiktinių veiksnių nebuvimas; 11. Mokslas ir moksliniai įrodymai yra svarbesni už tradicijas; 12. Prisitaikymas prie aplinkos, kitų žmonių teisių pripažinimas; 13. Patriotizmo jausmas;

14. Konfliktinių situacijų sprendimo įgūdžiai; 15. Nepriklausomos asmenybės raida ir tobulėjimas.

Nurodoma, kad daugelis vertybių profesinėje srityje priklauso nuo paties asmens siekių turėti asmenines ir profesines gerąsias, o ne priskirtąsias vertybių sistemas, kurios žmogui dažnai yra priskiriamos dar ugdymo(si) laikotarpiu, siekiant profesijos [69, 70].

Didelis dėmesys literatūros šaltiniuose skiriamas ir profesinėms fundamentinių ir instrumentinių vertybių sąvokoms. Nurodoma, kad fundamentinės vertybės yra tokios vertybės, kurios kyla iš būties suvokimo ir gyvenimo tiesos, t.y. vadinamosios dvasinės vertybės, o instrumentinės vertybės yra susijusios su socialine ir ūkine asmens gerove, valdžia, prestižu, užimama padėtimi socialinėje grupėje, visuomenėje ar šalyje [71].

Mokslinėje literatūroje galima rasti informacijos, jog profesinės vertybės yra kintančios nuo jas supančios kultūrinės aplinkos. Daugelyje šalių sveikatos priežiūros specialistų profesinių vertybių atvaizdavimas teoriškai susijęs su kultūrinės aplinkos pokyčiais, geografinėmis sąlygomis, sveikatos priežiūros darbuotojams nustatytų elgesio ir moralės, etikos ir geros sveikatos priežiūros praktikos standartų, kuriems yra priskirtos atitinkamos tą patį elgesį skatinančios normos [72]. Tuo tarpu kiti autoriai teigia, jog gyvenimo prioritetus ir pasaulio formavimą sudaro

(16)

profesinių vertybių turėjimas žmogaus gyvenime. Nurodoma, kad socialinio elgesio determinantės yra visos profesinės vertybės, todėl labai svarbu suprasti ryšį tarp asmeninių vertybių bei darbo vertybių, ypač siekiant pasisekimo, paaukštinimo galimybių darbe. Visos šios vertybės turi įtakos motyvacijai darbui, altruizmui, tobulėjimui profesinėje srityje [73, 74].

Kalbant apie profesines vertybes, svarbu atskleisti ir profesinių vertybių klasifikaciją, tipologiją. Pirmasis vertybes suklasifikavo Rokeach M. (2001) (1 pav.), išskirdamas tris pagrindines vertybių orientacijos grupes.

1 pav. Vertybių tipologija pagal Rokeach M. [75]

Remiantis 1 pav. esančia informacija galima daryti prielaidą, kad tiek organizacijose, tiek gydymo įstaigose yra labai svarbu rodyti dėmesį visiems klientams, pacientams, norint, kad paslaugos būtų paklausios ir jomis naudotųsi kuo daugiau žmonių [75].

Be šių vertybių tipologijos Rokeach M. (2001) išskiria ir kitas vertybių rūšis, kaip: instrumentalines ir terminalines. Instrumentalinės vertybės yra tokios vertybės, kuriomis žmogus savo gyvenime pasiekia tikslus ir šios vertybės gali būti moralinės (atlaidumas, paslaugumas, empatija) bei kompetencinės (logiškumas, nuoseklumas, vizualizacija, organizuotumas). Terminalinės vertybės yra tokios vertybės, kurios sudaro žmogaus gyvenimo tikslą ir šios vertybės gali būti asmeninės (savigarba, savirūpa, vidinė harmonija, pasitikėjimas savimi) ir socialinės (lygybė, tolerancija, taika pasaulyje) [17, 75].

Yra žinoma, kad vertybių neįmanoma išmatuoti ir palyginti, kuri yra „geresnė“ ar „blogesnė“ vertybė, nes kiekvienam žmogui jo vertybės yra jam vienam suprantamos ir aiškios, todėl ir vertybių vertinimas gali būti tik subjektyvus [76]. Kartais individams yra sunku priimti

(17)

organizacijoje sukurtas vertybes, kuriomis vadovaujantis organizacijos veikla yra sėkminga ir palankiai vertinama aplinkinių žmonių [77]. Dažniausiai šios vertybės buvo susiformavusios per ilgą organizacijos gyvavimo laiką, yra stabilios ir organizacijoje jos yra „prigijusios“ kaip elgesio standartai [78].

Profesinių vertybių suformavimas yra labai priklausomas nuo organizacijos veiklos ir jos narių įsitraukimo aspektas. Manoma, kad socialinis darbuotojų vertingumas kyla būtent iš susiformavusių organizacijos vertybių laikymosi ir stabilumo darbe [77]. Tačiau už aiškių organizacijos vertybių suformulavimą yra atsakingas organizacijos vadovas ar jo paskirti atsakingi asmenys. Visi darbuotojai turėtų būti aiškiai ir suprantamai supažindinami prieš įsidarbinant su įstaigos profesinėmis vertybėmis, kuriomis vadovaujantis, vyksta efektyvus darbas organizacijoje [78]. Kai šios pagrindinės vertybės yra nustatomos, įdiegiamos į organizacijos darbą ir suprantamai paaiškinamos darbuotojams, tuomet įstaigoje vyksta kokybiškesnis darbas, kiekvienas darbuotojas lengviau supranta savo poziciją ir darbo sąlygas bei apimtis, o vertybės tampa patvarios [79].

Teigiama, kad organizacijoje susiformavus ir įdiegus profesines vertybes, jos įgauna tam tikras funkcijas [80]:

• Sukuria konkurencingą rinką ir organizacija/įstaiga tampa savarankiškesnė; • Sukuria nuoseklių ir pastovių darbuotojų palaikymo sąlygas organizacijoje; • Tampa vienu iš svarbiausių veiksnių, priimant svarbius organizacijai ir jos

darbuotojams sprendimus;

• Sukuria sąlygas pritraukti potencialus kvalifikuotus, profesionalius savo srities specialistus.

Nustatyta, kad pagrindinės profesinės vertybės sveikatos priežiūros sektoriuje yra garbingumas, geranoriškumas, pažado tesėjimas bei teisingumas. Tik vadovaujantis šiomis vertybėmis, autorių nuomone, bus pasiekta aukščiausio įvertinimo pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis [81].

Analizuojant sveikatos priežiūros darbuotojų (šio darbo atveju – akušerių) profesines vertybes, čia išryškėja svarbiausios akušerių profesinės vertybės (2 pav.), kuriomis vadovaujantis turėtų dirbti kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas, siekiantis suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas [71, 79].

(18)

2 pav. Svarbiausios sveikatos priežiūros specialistų profesinės vertybės [71, 79]

Mokslinių tyrimų duomenimis, profesinės vertybės sveikatos priežiūros darbuotojams labai stipriai priklauso nuo vertybių sistemos šalyje ir sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamų paslaugų lygio. Aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose sveikatos priežiūros specialistų vertybių sistema yra silpniausiai išvystyta ir šiose įstaigose sveikatos priežiūros specialistai yra mažiau patenkinti savo darbu nei žemesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Mažesnėse ligoninėse svarbiausios vertybės buvo socialinė padėtis, orumas, stabilumas ir išminties kūrimas ir puoselėjimas, o didžiosiose Lietuvos ligoninėse išryškėjo daugiau asmeninės vertybės, kaip: paklusnumas, laisvė, laimė, ambicijos, tikra draugystė [82].

Apibendrinant, profesinės vertybės yra apibrėžiamos kaip elgesio standartai ir principai, kuriais vadovaujantis darbovietėje yra siekiama efektyviausių ir optimaliausių darbo rezultatų. Daugelis vertybių profesinėje srityje priklauso nuo paties asmens siekių turėti gerąsias, o ne priskirtąsias vertybių sistemas. Socialinis stabilumas ir organizacijos vertybių laikymasis sudaro sąlygas susiformuoti socialiniam darbuotojų vertingumui. Profesinės vertybės yra glaudžiai susijusios su asmeninėmis individų vertybėmis, kadangi sutampant individo asmeninėms ir profesinėms vertybėms, individas tampa labai universaliu ir gali dirbti ir kurti savo gyvenimą nesusipriešinant vertybėms.

(19)

1.2. Asmeninių vertybių samprata

Apibūdinant vertybes, ne ką mažiau nei profesinės vertybės, yra svarbios asmeninės vertybės. Šios gali būti suprantamos kaip asmeniniai įsitikinimai, mąstymas, jog tam tikras elgesys ar gyvenimo būdas yra asmeniškai priimtinesnis nei yra manoma pagal visuomenės normas [83]. Asmeninės vertybės atspindi kiekvieno individo supratimą apie savo gyvenimą, kaip teisingai ar neteisingai jam atrodo. Visos vertybės kartu sudaro individo vertybių sistemą, kuria vadovaujantis individas gyvena, kuria ir egzistuoja, o kiekvieno individo vertybių sistema yra skirta tik jam, individualiai [17, 64, 72].

Ne visos vertybės yra vienodos ir skirtos visiems individams. Visos vertybės yra labai universalios, tačiau tuo pačiu skirtos pagal kiekvieno žmogaus poreikius. Kadangi vertybių negalime įvertinti kaip „geresnių“ ar „blogesnių“, dėl subjektyvaus kiekvieno žmogaus įvertinimo, galima tik nustatyti požymius, nulemiančius kiekvienam žmogui svarbias vertybes [16, 45, 84].

Kiekvieno žmogaus vertybės gali nuolatos kisti arba nusistovėti ir visą gyvenimą išlikti tomis pačiomis. Vertybių kitimas/pastovumas priklauso nuo individų lyties, amžiaus, darbo pobūdžio, gyvenimo sąlygų, išsimokslinimo, išsilavinimo, pajamų lygio ir kitų veiksnių [56, 63, 85]. Iš čia iškyla vertybių skirtumai tarp individų.

Nustatyta, kad asmeninės vertybės gali būti konkrečios arba abstrakčios. Konkrečios vertybės yra siejamos su kasdieniu žmonių gyvenimu, darbu, veiklomis, o abstrakčios vertybės yra siejamos su asmeniniais norais ir tikslais, siekiant gyvenimo pilnatvės, pvz.: socialinės vertybės, garbė, valdžia, įtaka, kilimas karjeros laiptais, sukurtų galimybių ir tikslų realizavimas [52, 56, 80, 81, 86].

Dažnai asmeninės individų vertybės yra suprantamos kaip žmogaus poreikių, lūkesčių bei susiformavusių gyvenimo tikslų objektas, kuomet vertybe gali būti tiek gyvas objektas (asmuo, augintinis ir pan.), tiek neapčiuopiamas dalykas (pvz.: šeima, socialinis santykis, gyvenimo veikla ir pan.) [54-56, 79, 80, 87].

Kaip ir profesinės vertybės, taip ir asmeninės vertybės yra skirstomos į materialias bei nematerialias vertybes. Materialios vertybės yra susijusios su finansiniais veiksniais: noras ir siekis turėti stabilias pajamas, stabilią ir pakankamą finansinę padėtį, ir pan. Nematerialios vertybės yra susijusios su „pačiu savimi“, kas apima: išsilavinimą, išsimokslinimą, šeiminę padėtį, pasitenkinimą darbu ir gyvenimu, gyvenimo kokybę ir pan. [35, 45, 71].

Atlikto mokslinio tyrimo duomenimis individų kūrybingumas, estetika ir etikos principų laikymasis bei vadovavimo bent vienai organizacijos grandžiai yra vienos svarbiausių vertybių sveikatos priežiūros profesijos pasirinkimui. Tuo tarpu materialinė gerovė, kaip asmeninė vertybė

(20)

pasitenkinant darbu ir gyvenimu buvo priskirta prie mažiausią įtaką turinčių veiksnių profesijos pasirinkime [88].

Asmeninės vertybės, susisiejusios į vieną visumą sudaro vertybių sistemą, kurią kiekvienas žmogus pradeda savintis ir įgyvendinti jau nuo pirmųjų žmogaus, kaip asmenybės, vystymosi etapų. Dažniausiai tai būna šeimos, tautinės, kultūrinės, socialinės, politinės, išsimokslinimo ir kitos su individo gyvenimu susijusios vertybės [55, 56, 65]. Nėra abejonių, jog asmeninės individų vertybės yra idealas kiekvienam asmeniui, siekiančiam laimės ir ramaus, stabilaus gyvenimo [66, 85, 86].

Asmens vertybių sistemą formuoja daugelis veiksnių, kur dažniausiai yra normų ir vertybių samplaika iš visuomenės paradigmų. Visuomenėje individų asmeninės vertybės yra skirtingos ir taip yra dėl šeimos, bendruomenės, grupės, darbo ar kitų organizacijų įtakos [87, 89]. Tyrimai rodo, jog tokios asmeninės vertybės kaip geraširdiškumas, noras padėti, empatija yra vienos iš svarbiausių vertybių, siekiant prisitaikyti modernėjančioje ir tuo pačiu stabarėjančioje visuomenėje. Pasirinkimas dirbti sveikatos priežiūros srityje yra viena iš priežasčių atsiskleisti šioms vertybėms ir realizuoti motyvatorius, dėl kurių ir yra pasirenkama sveikatos priežiūros specialisto profesija [73].

Dar viena rūšis asmeninių vertybių yra moralinės asmeninės vertybės, kurios yra priimamos savo noru ir palaikomos individo asmeninio suinteresuotumo pagrindu. Iš čia natūraliai individams kyla ne tik fiziologinių poreikių vertybės, bet ir materialinių poreikių vertybės. Vienas iš dvasinės žmogaus stiprybės požymių yra moralinės vertybės [90].

Žinoma, kad žmogus yra daugialypė asmenybė ir jau gimdamas jis turi įvairių talentų ir gabumų, kurie gyvenimo eigoje nesikeičia, nebent tobulėja. Tuo tarpu poreikiai, vertybės ir normos gali kisti nuolatos, todėl vertybių pasirinkimas yra labai svarbus ir aktualus procesas, nuo kurio priklauso tolimesnis individo siekių ir tikslų įgyvendinimas [91]. Yra autorių, nurodančių, kad meilė yra svarbiausia vertybė, kuri nėra priemonė savo tikslams pasiekti. Meilė, kaip vertybė, suprantama kaip vertybė, sukurianti dvasinę harmoniją tarp atskirų individų ar individų viduje „savyje“ [92].

Dažnai autoriai, rašydami apie asmenines individų vertybes, sudaro vertybių klasifikaciją, kurios pagrindinės sudedamosios dalys dažniausiai būna šios [6, 7, 18, 33, 93-96]:

• pasiekimas, kai individas gyvena ir kuria taip, kad sugeba nuveikti didžius darbus savo gyvenime;

• pagalba ir priklausymas nuo kitų arba su kitais individais, kai asmenys būna susieti tam tikrais ryšiais ar priežastimis su kitais žmonėmis ir jie gali vieni kitiems padėti, pagelbėti;

(21)

• sąžiningumas, kai yra sakoma tiesa ir elgiamasi teisingai visų individų atžvilgiu; • dorumas, kai individas yra nešališkas ir elgiasi dorai visų individų atžvilgiu. Kiti autoriai pagrindines asmenines individų vertybes įvardija kaip: principingumą, asmens teises, teisingumą bei geranoriškumą [74, 76, 88, 97].

Tuo tarpu yra grupė autorių, teigiančių, jog pagrindinės ir svarbiausios asmeninės individo vertybės turėtų būti siejamos su etikos principais ir individai vertybėmis turėtų laikyti šiuos veiksnius [18, 22, 30, 39, 92]:

1. Rūpinimasis kitų gerove ir sveikatos išsaugojimu, sveikata bei sveikatinimu; 2. Pagarba kito žmogaus autonomijai ir savarankiškumui;

3. Patikimumas, sąžiningumas, teisingumas;

4. Labdaringa, savanoriška veikla, siekis padėti prasčiau gyvenantiems žmonėms; 5. Galimų blogų pasekmių nustatymas ir kitų įspėjimas dėl netinkamo elgesio.

Svarbu paminėti, jog kiekvienas darbuotojas, pacientas, ateidamas į sveikatos priežiūros įstaigą, „atsineša“ ir savo iš anksto suformuotas ir siekiamas vertybes, kurios yra derinamos ne tik su paties individo asmeniniais poreikiais, bet ir su socialinėmis vertybėmis. Tokiu atveju visi sveikatos priežiūros specialistai turėtų gebėti vykdyti vertybių kongruenciją, kuomet individų vertybes stengiamasi susieti su socialinėmis vertybėmis, kas vėliau turi teigiamos įtakos pacientų – sveikatos priežiūros specialistų bendravimo paradigmai [36, 76, 98-100].

Asmeninės kiekvieno žmogaus vertybės apima kasdienę individo veiklą, nuomonę, įsitikinimus, pažiūras, papročius, materialų gerbūvį. Asmeninės vertybės nulemia kiekvieno individo pasirinkimą, elgesį, veiklą, tikslų siekimą, tačiau kiekvienam žmogui dažnai reikia suvokti, kodėl būtent vienos ar kitos priežastys paskatino jį mąstyti ir siekti savo tikslo vienokiu ar kitokiu būdu. Tačiau tai ir sudaro kiekvieno individualaus žmogaus asmenybę, jo vertybes [101].

Teigiama, kad vertybės yra vienos iš sudėtingiausiai apibūdinamų sąvokų individų gyvenime, kadangi visų žmonių vertybės skiriasi, dažnai netgi labai kardinaliai, kadangi vertybės kiekvienam asmeniui iškyla jo pasąmonėje [102]. Pasirinkti tai, kas teisingiausia, susieti savo tikslus su gyvenimo prasmingumu bei padėti sau suprasti gyvenimo dėsningumus padeda vertybių su(si)formavimas individų galvose ir gyvenimo tėkmėje. Todėl vertybės, kaip ir asmenybės, yra labai individualios ir suteikia žmonėms skirtingas tikslų siekimo priemones [103-105].

Apibendrinant, asmeninės vertybės parodo tai, kas kiekvienam individui yra svarbiausia jo paties požiūriu, nuomone, tikslų siekimu. Asmeninės vertybės negali būti vertinamos kaip „geresnės“ ar „blogesnės“, nes kiekvieno asmens vertybės yra skirtingos, dėl to ir jų vertinimas

(22)

yra labai subjektyvus reiškinys. Kiekvienas asmuo susikuria savo asmeninių ir profesinių vertybių visumą, kuria vadovaujantis siekia savų užsibrėžtų tikslų, atskleidžia savo gyvenimo būdo propagavimo esmę ir nustato, kokiai vertybei yra teikiama pirmenybė.

1.3. Akušerių

profesinės ir asmeninės vertybės profesinėje

kompetencijoje

Vertybės, teisės ir asmenų gyvenimo principai yra akcentuojami ne tik moksliniuose straipsniuose ar knygose, bet ir teisės aktuose, įstatuose, normatyvuose, o vienas pagrindinių akušerių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos (LR) Akušerių medicinos norma MN 40:2014. Šis dokumentas nustato akušerių veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę ir nusako, kad akušeris vadovaujasi LR įstatymais ir kitais teisės aktais, nurodyta medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei pareigybės aprašymu. Remiantis medicinos norma, akušerių kompetenciją apima ne tik tiesioginė nėščiųjų ir gimdyvių priežiūra ir slauga, bet ir nuolat tobulinami gebėjimai, žinios ir įgūdžiai, įgyti baigus akušerio profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas, atitinkančias LR teisės aktų reikalavimus [8]. Dėl nuolatos vykstančių pokyčių visuomenėje bei sveikatos priežiūros paslaugų grandyse, akušeriai susiduria su profesinių bei etinių klausimų svarstymu ir nagrinėjimu, kas dažniausiai yra susiję su akušerių profesinėmis ir asmeninėmis vertybėmis [106].

Įvertinant akušerių profesines vertybes darbinėje veikloje ir remiantis Akušerių medicinos norma, buvo išskirtos šios pagrindinės akušerių profesinių ir asmeninių vertybių grupės [8]:

1. Nuolatinis tobulėjimas ir naujų žinių siekimas profesinėje veikloje. Medicinos normoje išdėstyta: „12.10. teisės aktų nustatyta tvarka tobulinti profesinę

kvalifikaciją, kad žinios ir įgūdžiai atitiktų praktikos reikalavimus bei mokslo įrodymais grįstas akušerijos naujoves“ (Lietuvos Medicinos norma MN40:2014).

2. Pareigingumas, teisingumas. Medicinos normoje išdėstyta: „2.11. vykdyti gydytojo

paskyrimus, atlikti gydymo procedūras, informuoti pacientę apie paskirtus vaistus, paaiškinti jų poveikį ir galimas nepageidaujamas reakcijas, įspėti apie laikiną specialųjį režimą prieš procedūras ir po jų; skubiai informuoti gydytoją apie galimas arba kilusias komplikacijas, alergines reakcijas; 12.12. stebėti pacientės elgesį, fizinę ir psichikos sveikatą visais moters gyvenimo tarpsniais, atkreipti dėmesį į nebūdingus požymius, reakcijas ir nedelsiant apie tai informuoti gydytoją; <...> 12.15. laikytis

(23)

medicinos etikos normų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti; 12.16. ne akušerio kompetencijos atvejais patarti pacientui kreiptis į atitinkamos srities specialistus; 12.20. paaiškinti akušerio praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu“ (Lietuvos Medicinos norma MN40:2014).

3. Atsakomybė už pacientų sveikatos priežiūrą darbo vietoje ir savo veiksmus. Medicinos normoje išdėstyta: „19. Akušeris už padarytas klaidas, aplaidumą,

netinkamą savo funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už kompetencijos viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“

(Lietuvos Medicinos norma MN40:2014).

Pagrindinis akušerių teisės aktas, kuriuo vadovaujasi akušeriai Lietuvoje teikdami sveikatos priežiūros paslaugas yra Akušerių medicinos norma [8]. Kiti dokumentai, siejami su akušerių veikla, reglamentuoja akušerių darbo specifikos aspektus, neapibrėžiant akušerių kompetencijų ir atsakomybės veiksnių. Išsamesnių tyrimų, apie akušerių asmeninių ir profesinių vertybių sąsajas profesinėje veikloje, surasti nepavyko arba nėra prieinamų duomenų pasaulio mokslinių tyrimų duomenų bazėse. Lietuvoje akušerės dažnai prilyginamos bendrosios praktikos slaugytojų lygmeniui, todėl radus keletą tyrimų apie slaugytojų profesines ir asmenines vertybes profesinėje kompetencijoje, jie buvo išanalizuoti ir pateikti šiame darbe, su intencija, kad panašūs duomenys atsispindėtų ir akušerių populiacijoje.

Mokslinių tyrimų duomenimis, profesinėje veikloje slaugytojus (akušerius) motyvuoja gebėjimas padėti kitiems bei dirbti savarankiškai, prižiūrint nesudėtingus klinikinius atvejus. Slaugytojų (akušerių) susikurtų vertybių sistema sudaro sąlygas didesniam slaugytojų (akušerių) pasitenkinimui darbu ir yra tiesiogiai susijusi su slaugytojų (akušerių) teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe. Slaugytojams (akušeriams) yra labai svarbu ne tik dirbti savarankiškai, bet ir dirbti komandoje su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais, gauti grįžtamąjį ryšį iš kolegų bei pacientų, dalintis ir gauti naujausią profesinę informaciją. Todėl tyrimo rezultatai parodė, jog sutampant slaugytojų (akušerių) profesinių ir asmeninių vertybių sistemai su organizacijos vertybių sistema, slaugytojų (akušerių) pasitenkinimas darbu padidėja, o kartu pagerėja teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė [107].

Viena iš slaugytojų (akušerių) profesinių vertybių yra pacientų konfidencialumo užtikrinimas, kuomet ne tik užtikrinamas pacientų anonimiškumas, bet ir įgaunamas pasitikėjimas slaugytojais (akušeriais). Ši vertybė profesinėje veikloje yra labai svarbi, nes yra viena iš sudedamųjų slaugytojų (akušerių) praktikos dalių. Tai atskleidžia ir tyrimas, kurio metu nustatyta, kad viena iš svarbesnių slaugytojų (akušerių) vertybių tiek profesinėje, tiek asmeninėje

(24)

paradigmoje yra konfidencialumo užtikrinimas ir pacientų pasitikėjimo įgavimas [108]. Apie žmonių privataus gyvenimo neliečiamybės teisę tvarkant asmens duomenis, teigiama ir „LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme“. Šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis [109].

Be konfidencialumo vertybės, slaugytojai (akušeriai) besivadovaudami teisės aktuose nustatyta tvarka bei žmogiškuoju faktoriumi, pacientams turėtų užtikrinti orumo ir pagarbos vertybes. Tyrimai rodo, kad slaugytojų (akušerių) pasitenkinimas darbu padidėja tuomet, kai jaučia iš pacientų nuoširdumą, paprastumą bei pasitikėjimą slaugytojų teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, o patys slaugytojai (akušeriai) pacientams teikia atjautos, supratingumo pacientams ir jų artimiesiems, psichologinio palaikymo ir nuraminimo jausmus ir potyrius [110].

Visos profesinės ir asmeninės slaugytojų (akušerių) vertybės turėtų būti susietos vienos su kitomis, kad būtų pasiekta harmonija slaugytojų (akušerių) asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Slaugytojai (akušeriai) teikdami sveikatos priežiūros paslaugas turi gebėti ne tik būti empatiški, rūpestingi, dėmesingi, pakantūs, bet ir organizuotai ir greitai spręsti kritines situacijas, valdyti konfliktines situacijas, neparodyti streso ar išgyvenimų, asmeninių problemų pacientams ir jų artimiesiems. Todėl dažnai slaugytojai (akušeriai) rizikuoja „perdegti“, nors ir vadovaujasi savo vertybinėmis nuostatomis [111].

Slaugytojai (akušeriai) be visų aukščiau išvardintų vertybių ir savybių, turi gebėti būti psichologiškai atsparūs, stiprūs ir supratingi pacientų poreikiams. Teikiant pagalbą slaugytojai (akušeriai) privalo būti dėmesingi, supratingi, tačiau kartu realistiški ir teisingi, rūpestingi ir psichologiškai stiprūs. Slaugytojų (akušerių) veikla, gebėjimas būti psichologiškai atspariems ir kartu empatiškiems, aukštas kompetencijų bei įgūdžių lygis sudaro sąlygas patenkinti slaugytojų (akušerių) sudarytoms vertybėms, kartu užtikrinant teisingą slaugytojų (akušerių) etikos įvaizdį visuomenėje [112].

Tyrimų metu nustatyta, kad socialinis statusas yra labai svarbi slaugytojų (akušerių) vertybė. Rajono ligoninių darbuotojams svarbiausios yra darbo ambicijos, siekiai, o universitetinių ligoninių darbuotojams – savigarba ir savivertė. Tyrimo metu išryškėjo tai, kad slaugytojams (akušeriams), kaip ir kitiems sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems specialistams, darbinėje veikloje yra svarbiausios profesinės, darbovietėje suformuotos, vertybės, o už darbo ribų – asmeninės vertybės [82].

(25)

Apibendrinant, akušerių profesines ir asmenines vertybes profesinėje veikloje nustatyta, kad akušeriai Lietuvoje vadovaujasi pagrindiniu teisės aktu (LR Medicinos norma „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, 2014), reglamentuojančiu akušerių veiklą, kompetencijas ir atsakomybę, ir kuriame atskleidžiama akušerių profesinių vertybių aspektai. Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog slaugytojų/akušerių profesinėms ir asmeninėms vertybėms gyvuoti, egzistuoti ir plėtotis įtakos turi slaugytojų/akušerių teikiamos paslaugos pacientėms ir jų artimiesiems bei gaunamas grįžtamasis ryšys.

(26)

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

Tyrimo planavimas ir organizavimas

Šis mokslinis darbas ir jo tyrimas buvo planuojamas ir vykdomas pagal mokslinių darbų rengimo reglamentą [113] šia schema:

1. Mokslinio darbo temos formulavimas, hipotezės iškėlimas, mokslinės literatūros paieška ir analizė pagal pasirinktą temą;

2. Tyrimo instrumento sudarymas, remiantis moksline literatūra bei standartizuotais klausimynais;

3. Leidimų atlikti tyrimą gavimas iš Kauno miesto gimdymo stacionarų vadovų bei Bioetikos centro;

4. Bandomojo tyrimo vykdymas, tyrimo instrumento tikslinimas, tyrimo duomenų rinkimas;

5. Tyrimo duomenų analizavimas, rezultatų formulavimas ir apibendrinimas; 6. Išvadų ir rekomendacijų formulavimas.

7. Darbo viešinimas (mokslinių straipsnių, tezių, stendinių ir žodinių pranešimų publikavimas) ir gynimas.

Šio darbo mokslinio tyrimo objektas – akušerių profesinių ir asmeninių savybių sąsajos. Tyrimo subjektas – Kauno miesto gimdymo stacionaruose dirbantys akušeriai.

Remiantis rasta moksline literatūra apie darbuotojų profesinių ir asmeninių vertybių sąsajas ir standartizuotais klausimynais buvo sudarytas tyrimo instrumentas – anketa (1 priedas). Siekiant išsiaiškinti, ar anketoje klausimai buvo lengvai suprantami ir aiškūs, buvo atliktas bandomasis tyrimas. Bandomojo tyrimo metu apklausta 20 dirbančių akušerių, kurios nurodė patikslinti kai kuriuos teiginius dėl dviprasmiškumo. Patikslinus ir sukonkretinus anketoje nurodytus teiginius, anketa pakartotinai buvo duota dar 5 akušeriams, kuriems neišsakius pastabų, buvo pradėtas tyrimo vykdymas.

Nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. buvo vykdytas momentinis tyrimas (angl. cross-sectional survey) anonimine anketine apklausa raštu Kauno miesto gimdymo stacionaruose. Iš viso buvo apklausta 147 akušerės iš visų Kauno miesto gimdymo stacionarų:

• VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL) – 29 akušerės;

• VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose (KGN) – 9 akušerės;

• VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo Prano Mažylio gimdymo namuose (PMGN) – 20 akušerių;

(27)

• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) – 89 akušerės.

Tyrimo vykdymo laikotarpiu buvo išdalinta 160 anketų, iš kurių sugrįžo ir tolimesnei tyrimo rezultatų analizei tiko 147 užpildytos anketos (atsako dažnis 91,88 proc.).

Tyrimo etika

Sudarius tyrimo anketinę apklausą, buvo paruošta tiriamųjų informavimo ir tiriamųjų sutikimo formos. Paruoštos formos, kartu su Kauno miesto gimdymo stacionarų vadovų raštiškais leidimais, atlikti tyrimą pasirinktoje ligoninėje, buvo pristatyti Bioetikos komisijai, kuri išdavė pritarimą vykdyti tyrimą Kauno mieste (Nr. BEC-82(M)-190; 2 priedas).

Atliekant tyrimą buvo svarbu užtikrinti tiriamųjų konfidencialumą ir autonomiškumą, dėl to tyrimo metu tiriamiesiems nereikėjo nurodyti nei savo vardo, nei pavardės, nei kitos informacijos, kuri galėtų juos identifikuoti. Anketos tiriamiesiems buvo išdalintos baltuose, nežymėtuose ir neužklijuotuose vokuose ir buvo prašoma grąžinti užklijuotame voke. Sugrįžus visoms anketoms, jos buvo užkoduotos skaičiais iš eilės. Prieš pradedant pildyti anketas tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu, trumpa eiga ir informacija, kaip reikia pildyti klausimyną (anketos preambulėje).

Aprašant gautus tyrimo rezultatus, jie buvo pateikti tik apibendrinta forma.

Tiriamųjų atranka

Tyrime dalyvavo visi Kauno miesto gimdymo stacionaruose tiriamuoju laikotarpiu dirbantys akušeriai (naudotas Census apklausos metodas). Visi akušeriai tyrime dalyvavo savo noru.

Į tyrimą įtrauktos tos akušerės, kurios:

1. Tiriamuoju laikotarpiu dirbo bent viename iš tiriamų Kauno miesto gimdymo stacionarų;

2. Sutiko dalyvauti tyrime ir užpildyti anoniminę anketą.

Į tyrimą neįtrauktos tos akušerės, kurios:

1. Nedirba nė viename Kauno miesto gimdymo stacionare; 2. Nesutinka dalyvauti tyrime;

3. Anketą užpildė mažiau nei 80 proc.

Kauno miesto gimdymo stacionarų duomenimis, 2019 m. vasario 1 dieną visuose Kauno miesto gimdymo stacionaruose dirbo 162 akušerės. Kiekybinio tyrimo imtis buvo apskaičiuota

(28)

remiantis Kauno miesto gimdymo stacionarų statistiniais duomenimis, apie dirbančių akušerių skaičių kiekvienoje įstaigoje, bei EpiInfo 7.2 statistine programa, pagal 95 proc. patikimumo kriterijų.

Siekiant, kad imtis būtų reprezentatyvi Kauno miesto gimdymo stacionarų akušerių profesinių ir asmeninių vertybių sąsajoms nustatyti, apskaičiuota, kad turėtų būtų apklausta bent 81 akušerę iš Kauno miesto gimdymo stacionarų. Šio tyrimo metu apklausta 147 akušerės, vadinasi, tyrimo imtis yra reprezentatyvi Kauno miesto gimdymo stacionarų akušerių nuomonei apie profesines ir asmenines vertybes ir jų sąsajas.

Tiriamųjų charakteristikos

Tyrime dalyvavo 147 akušerės iš visų Kauno miesto gimdymo stacionarų. Visos tiriamosios buvo moteriškos lyties (n=147; 100,0 proc.). Respondenčių amžius svyravo nuo 21 m. iki 67 m., o darbo stažas nuo 2 mėnesių iki 44 m. Išsami respondenčių amžiaus bei darbo stažo metais analizė pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė. Akušerių amžiaus ir darbo stažo analizė (n=147)

Min Max M t SN

Amžius (m.) 21 67 45 40 11,6 Darbo stažas (m.) 0,1 44 1 18 12,5

Amžiaus bei darbo stažo klausimai anketoje buvo pateikiami atvira forma, todėl darbe tolimesnei analizei amžiaus bei darbo stažo grupės buvo sugrupuotos į tris atskiras grupes. Išsamūs tiriamųjų sociodemografiniai duomenys pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Akušerių socialiniai ir demografiniai duomenys (n=147)

Sociodemografinis rodiklis n (proc.)

Amžius: 21-35 m. 36-50 m. 51-67 m. 56 (38,1) 69 (46,9) 22 (15,0) Darbo stažas akušerijos srityje:

0-15 m. 16-30 m. 31-44 m. 61 (41,5) 67 (45,6) 19 (12,9) Gyvenamoji vieta: Miestas Kaimas 117 (79,6) 30 (20,4)

(29)

Šeiminė padėtis: Vieniša (-as) Ištekėjusi (vedęs) Išsiskyrusi (-ęs) Netekėjusi (nevedęs) Našlė (našlys) 13 (8,8) 95 (64,6) 13 (8,8) 23 (15,6) 3 (2,0) Išsilavinimas: Aukštasis universitetinis

Aukštasis neuniversitetinis (kolegija) Aukštesnysis

53 (36,1) 81 (55,1) 13 (8,8)

Dėl mažo respondenčių pasiskirstymo šeiminės padėties kategorijoje, tolimesnei tyrimo analizei buvo naudojama šeiminės padėties pasiskirstymas, kai: vieniša/išsiskyrusi/našlė – n=29, 19,6 proc.; ištekėjusi – n=95, 64,6 proc.; netekėjusi – n=23, 15,6 proc.

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių akušerių buvo 36-50 m. amžiaus, akušerijos srityje dirbo 16-30 m., gyveno mieste, buvo ištekėjusios ir turėjo aukštąjį išsilavinimą.

Tyrimo metodai ir priemonės

Tyrimui vykdyti, remiantis mokslinės literatūros analize apie darbuotojų profesinių asmeninių vertybių sąsajas bei standartizuotais klausimynais, buvo sudaryta trijų dalių anketa.

Prieš pildant anketą, visi akušeriai anketos preambulėje buvo supažindinti su tyrimo tikslu, tyrėju bei užtikrintas tiriamųjų anonimiškumas ir tyrimo duomenų konfidencialumas.

PIRMOJI ANKETOS DALIS yra skirta įvertinti akušerių profesines vertybes, remiantis Abdulla Al-Banna D. (2011) sudaryta anketa apie slaugytojų profesinių vertybių įvertinimą [114]. Autorių pateikiamas anketos Cronbach‘s alpha koeficientas α=0,859.

Gavus autoriaus leidimą naudotis anketa (3 priedas), ši buvo išversta į lietuvių kalbą, po to vėl į anglų kalbą. Dvigubas vertimas reikalingas, kad būtų išvengta dviprasmybių anketoje bei dėl tikslesnio anketos išvertimo. Profesinės vertybės anketoje buvo suskirstytos į devynias dalis:

1. Žmogaus orumas (angl. Human Dignity);

2. Socialinis teisingumas/lygybė (angl. Social Justice);

3. Sprendimo autonomija (angl. Autonomy in Decision Making);

4. Preciziškumas ir kruopštumas slaugoje (angl. Precision and Accuracy In Caring); 5. Atsakomybė (angl. Responsibility);

6. Savitarpio santykiai (angl. Human Relationship);

7. Individuali ir profesinė kompetencija (angl. Individual and Professional

Competency);

8. Savikontrolė (angl. Sympathy); 9. Pasitikėjimas (angl. Trust).

(30)

Kiekvienos dalies teiginius, kurių iš viso buvo 24, buvo prašoma įvertinti pagal Likert skalę nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“, o galutinis įvertinimas buvo pateikiamas kiekvienos dalies vidurkiais. Šios klausimyno dalies Cronbach‘s alpha koeficientas α=0,669.

ANTROJI ANKETOS DALIS yra skirta įvertinti akušerių asmenines vertybes, remiantis

Rokeach vertybių skale [115], atspindinčia vertybes, kaip priemones savo tikslams pasiekti bei

vertybes, atspindinčias gyvenimo tikslą. Ši skalė yra laisvai prieinama per internetą, o skalės autorius nurodęs, jog skalę galima naudoti mokslinių tyrimų tikslais be atskiro autoriaus leidimo [115]. Kiekvienoje asmeninių vertybių dalyje buvo po 11 teiginių, kuriuos buvo prašoma išranguoti nuo 1 iki 11, kai rangų skaičiai kiekvienoje vertybių grupėje negali kartotis. Galutinis anketos vertinimas pateikiamas išranguojant pagal dažnumą nuo aukščiausio iki žemiausio įvertinimo (nuo svarbiausio iki mažiausiai svarbaus). Šios klausimyno dalies Cronbach‘s alpha koeficientas α=0,735.

Klausimyno vidiniam nuoseklumui ir statistiniam patikimumui įvertinti buvo apskaičiuotas Cronbach‘s alpha koeficientas, kurio reikšmė lygi α=0,663. Tai rodo, kad klausimyno atskiri klausimai tarpusavyje koreliuoja ir jie atspindi tą patį dalyką, o anketos patikimumas yra geras [116].

TREČIOJE ANKETOS DALYJE tiriamųjų buvo prašoma nurodyti savo socialinius ir demografinius duomenis tokius kaip: amžius, gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, išsilavinimas, akušerių darbo stažas.

Duomenų analizės metodai

Gauti tyrimo duomenys buvo apdorojami ir analizuojami naudojantis Microsoft Office Excel 2017 biuro programa ir statistinės duomenų analizės paketu SPSS 22.0 versija (angl.

Statistical Package for Social Sciences). Lentelės ir grafikai sudaryti naudojantis Microsoft Office

Word 2017 biuro programa. Rezultatai pateikiami:

• Dažnių procentais, absoliučiais skaičiais.

• Dažniausiai pasikartojantis atsakymo variantas buvo aprašytas kaip moda (žymima „M“).

• Vidurkiai pateikiami dešimties balų skalėje kartu su standartinio nuokrypio skaitine reikšme (SN).

• Vidurkių lygybei įvertinti buvo naudojamas T-testas dviem nepriklausomoms imtims (žymėjimas „t“).

(31)

• Dviejų požymių nepriklausomumo sąsajos buvo tikrinamos naudojantis χ2 kriterijumi (žymėjimas „χ2“) kartu su laisvės laipsnių skaičiais (žymėjimas „lls“). • Dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybė buvo tikrinama Z kriterijumi

(žymima „r“).

Šiame darbe pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05, o požymių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

(32)

3. REZULTATAI

3.1. Akušerių profesinių vertybių vertinimas ir analizė

Vertinant akušerių profesines vertybes, buvo išskirtos 9 pagrindinės grupės. Nustatyta, kad daugiau nei pusei tyrime dalyvavusių akušerių yra svarbios šios profesinės vertybės: savikontrolė, individuali ir profesinė kompetencija, preciziškumas ir kruopštumas slaugoje bei atsakomybė. Išsami akušerių profesinių vertybių analizė pateikiama 3 lentelėje.

3 lentelė. Akušerių profesinių vertybių vertinimas (n=147)

Profesinė vertybė Visiškai sutinku/ sutinku Priklauso nuo aplinkybių Visiškai nesutinku/ nesutinku

n (proc.) n (proc.) n (proc.)

Žmogaus orumas 35 (23,8) 107 (72,8) 5 (3,4)

Socialinis teisingumas/ lygybė 3 (2,0) 16 (10,9) 128 (87,1)

Sprendimo autonomija 40 (27,2) 81 (55,1) 26 (17,7)

Preciziškumas ir kruopštumas slaugoje 88 (59,8) 57 (38,8) 2 (1,4)

Atsakomybė 84 (57,1) 22 (15,0) 41 (27,9)

Savitarpio santykiai 11 (7,5) 66 (44,9) 70 (47,6)

Individuali ir profesinė kompetencija 122 (83,0) 25 (17,0) 0 (0,0)

Savikontrolė 125 (85,0) 20 (13,6) 2 (1,4)

Pasitikėjimas 46 (31,3) 89 (60,5) 12 (8,2)

Analizuojant akušerių profesinių vertybių priklausomybę pagal amžių, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau 21-35 m. amžiaus akušerėms buvo svarbios profesinės vertybės, tokios kaip: sprendimo autonomija (p<0,05), atsakomybė (p<0,05), nei vyresnėms akušerėms. Išsami akušerių profesinių vertybių analizė pagal tiriamųjų amžių pateikiama 4 lentelėje.

4 lentelė. Akušerių profesinių vertybių analizė pagal tiriamųjų amžių (n=147) Amžius

Profesinė vertybė

21-35 m. 36-50 m. 51-67 m. χ2

lls p

n (proc.) n (proc.) n (proc.)

Žmogaus orumas

Visiškai sutinku/ sutinku 16 (28,6) 16 (23,2) 3 (13,6) 4,506 4 0,129 Priklauso nuo aplinkybių 39 (69,6) 49 (71,0) 19 (86,4)

Visiškai nesutinku/ nesutinku 1 (1,8) 4 (5,8) 0 (0,0) Socialinis

teisingumas/ lygybė

Visiškai nesutinku/ nesutinku 49 (87,5) 59 (85,5) 20 (90,9) Sprendimo

autonomija

Visiškai sutinku/ sutinku 19 (33,9) 19 (27,5) 2 (9,1) 5,501 4 0,021 Priklauso nuo aplinkybių 29 (51,8) 38 (55,1) 14 (63,6)

(33)

Preciziškumas ir kruopštumas slaugoje

Visiškai sutinku/ sutinku 35 (62,5) 42 (60,9) 11 (50,0) _4,741 4 0,356 Priklauso nuo aplinkybių 19 (33,9) 27 (39,1) 11 (50,0)

Visiškai nesutinku/ nesutinku 2 (3,6) 0 (0,0) 0 (0,0)

Atsakomybė Visiškai sutinku/ sutinku 35 (62,5) 38 (55,1) 11 (50,0) 5,778 4 0,044 Priklauso nuo aplinkybių 11 (19,6) 9 (13,0) 2 (9,1)

Visiškai nesutinku/ nesutinku 10 (17,9) 22 (31,9) 9 (40,9) Savitarpio

santykiai

Visiškai nesutinku/ nesutinku 28 (50,0) 31 (44,9) 11 (50,0) Individuali ir

profesinė kompetencija

Savikontrolė Visiškai sutinku/ sutinku 50 (89,3) 59 (85,5) 16 (72,7) 6,343 4 0,070 Priklauso nuo aplinkybių 6 (10,7) 8 (11,6) 6 (27,3)

Pasitikėjimas Visiškai sutinku/ sutinku 16 (28,5) 24 (34,8) 6 (27,3) 8,621 4 0,097 Priklauso nuo aplinkybių 31 (55,4) 42 (60,9) 16 (72,7)

Vertinant akušerių profesinių vertybių priklausomybę pagal darbo stažą, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau 0-15 m. darbo stažą turinčioms akušerėms buvo svarbios šios profesinės vertybės: sprendimo autonomija (p<0,05), pasitikėjimas (p<0,05), nei akušerėms, turinčioms didesnį nei 15 metų darbo stažą.

Išsami akušerių profesinių vertybių analizė pagal tiriamųjų darbo stažą pateikiama 5 lentelėje.

5 lentelė. Akušerių profesinių vertybių analizė pagal tiriamųjų darbo stažą (n=147) Darbo stažas

Profesinė vertybė

0-15 m. 16-30 m. 31-44 m. χ2

lls p

n (proc.) n (proc.) n (proc.)

Žmogaus orumas

Visiškai nesutinku/ nesutinku 2 (3,2) 3 (4,5) 0 (0,0) Socialinis

Visiškai nesutinku/ nesutinku 52 (85,2) 59 (88,0) 17 (89,5) Sprendimo

autonomija

Visiškai sutinku/ sutinku 22 (36,1) 15 (22,4) 3 (15,8) 5,221 4 0,018 Priklauso nuo aplinkybių 31 (50,8) 39 (58,2) 11 (57,9)

Visiškai nesutinku/ nesutinku 8 (13,1) 13 (19,4) 5 (26,3) Preciziškumas

ir kruopštumas slaugoje

Atsakomybė Visiškai sutinku/ sutinku 38 (62,3) 35 (52,3) 11 (57,9) 4,756 4 0,102 Priklauso nuo aplinkybių 11 (18,0) 10 (14,9) 1 (5,3)

(34)

Savitarpio santykiai

Visiškai nesutinku/ nesutinku 29 (47,5) 32 (47,8) 9 (47,4) Individuali ir

Savikontrolė Visiškai sutinku/ sutinku 54 (88,5) 57 (85,1) 14 (73,7) 5,359 4 0,099 Priklauso nuo aplinkybių 7 (11,5) 8 (11,9) 5 (26,3)

Pasitikėjimas Visiškai sutinku/ sutinku 17 (27,9) 26 (38,8) 3 (15,8) 10,829 4 0,029 Priklauso nuo aplinkybių 35 (57,3) 38 (56,7) 16 (84,2)

Analizuojant akušerių profesinių vertybių priklausomybę pagal tiriamųjų gyvenamąją vietą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Pastebėta, kad mieste gyvenančios akušerės įvardijo daugiau joms svarbių profesinių vertybių, reikalingų akušerės darbe, nei kaime gyvenančios akušerės. Išsami akušerių profesinių vertybių analizė pagal tiriamųjų gyvenamąją vietą pateikiama 6 lentelėje.

6 lentelė. Akušerių profesinių vertybių analizė pagal tiriamųjų gyvenamąją vietą (n=147) Gyvenamoji vieta Profesinė vertybė Miestas Kaimas χ2 lls p n (proc.) n (proc.)

Žmogaus orumas Visiškai sutinku/ sutinku 28 (23,9) 7 (23,3) 1,363 2 0,432 Priklauso nuo aplinkybių 84 (71,8) 23 (76,7)

Visiškai nesutinku/ nesutinku 5 (4,3) 0 (0,0) Socialinis

Visiškai sutinku/ sutinku 2 (1,7) 1 (3,3) 2,453 2 0,331 Priklauso nuo aplinkybių 15 (12,8) 1 (3,3)

Visiškai nesutinku/ nesutinku 100 (85,5) 28 (93,4) Sprendimo

autonomija

Visiškai nesutinku/ nesutinku 18 (15,4) 8 (26,7) Preciziškumas ir

kruopštumas slaugoje

Visiškai nesutinku/ nesutinku 2 (1,7) 0 (0,0)

Atsakomybė Visiškai sutinku/ sutinku 65 (55,6) 19 (63,3) 0,894 2 0,348 Priklauso nuo aplinkybių 19 (16,2) 3 (10,0)

Visiškai nesutinku/ nesutinku 33 (28,2) 8 (26,7) Savitarpio

santykiai

Visiškai sutinku/ sutinku 8 (6,8) 3 (10,0) _0,347 2 0,426 Priklauso nuo aplinkybių 53 (45,3) 13 (43,3)

Visiškai nesutinku/ nesutinku 56 (47,9) 14 (46,7) Individuali ir