LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Monika Bastienė
GYDYTOJŲ AKUŠERIŲ GINEKOLOGŲ IR AKUŠERIŲ
OPTIMIZMO, GYVENSENOS, DARBO SPECIFIKOS
SĄSAJOS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicina
Studentė Mokslinė vadovė
Monika Bastienė dr. Giedrė Širvinskienė
2018-12-21 2018-12-21
2
SANTRAUKA
Gyvensenos medicina
GYDYTOJŲ AKUŠERIŲ GINEKOLOGŲ IR AKUŠERIŲ OPTIMIZMO, GYVENSENOS, DARBO SPECIFIKOS SĄSAJOS
Monika Bastienė
Mokslinis vadovas dr. Giedrė Širvinskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018. 67 p.
Vertinant darbuotojų optimizmą galima prognozuoti ir darbuotojo produktyvumą. Ypatingą reikšmę optimizmas turi medicinos darbuotojams, kurie nuolatos patiria stresą, turi būti aktyvūs, atidūs ir budrūs visą parą, o dirbant keliose darbovietėse, ir daugiau nei parą laiko. Pozityviosios psichologijos srityje vis dažniau yra atkreipiamas dėmesys į optimizmo svarbą žmogaus sveikatai ir psichologinei gerovei. Tačiau dar labai trūksta tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos optimizmo ir gyvensenos sąsajos.
Darbo tikslas. Išanalizuoti gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių optimizmo, gyvensenos, darbo specifikos sąsajas.
Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių optimizmo ir pesimizmo raišką; 2. Atskleisti gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių gyvensenos bei darbo specifikos ypatumus; 3. Išanalizuoti gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių optimizmo ir gyvensenos sąsajas. Metodika. 2018 m. balandžio – liepos mėn. LSMUL KK buvo atlikta anoniminė anketinė darbuotojų apklausa, kurioje iš viso apklausta 180 Akušerijos ir ginekologijos klinikoje dirbančių gydytojų akušerių ginekologų, gydytojų rezidentų ir akušerių.
Rezultatai. Tyrime dalyvavusių respondentų optimizmo ir pesimizmo įverčių vidurkis siekė 17 balų (SN=±2,9). Tai reiškia, jog vidutiniškai respondentai buvo daugiau optimistai nei pesimistai. Nustatyta, kad akušerės (14,0 proc.) dažniau pasižymėjo aukštu optimizmu nei kitų specialybių respondentai. 60,0 proc. aukštu optimizmu pasižyminčių respondentų dažniau sveiką mitybą įvardijo kaip labai svarbią. 14,2 proc. medikų, per mėnesį dirbančių 170 val. ir mažiau, pasižymėjo didesniu optimizmu nei medikai, kurie dirbo daugiau nei 170 val. per mėnesį.
Išvados. Tarp sveikatos priežiūros specialistų vyravo labiau optimizmas nei pesimizmas. Optimizmu pasižymintys respondentai dažniau sveikai maitinosi, nerūkė. Tarp gydytojų akušerių ginekologų į optimizmą linkę respondentai dažniau pusryčiavo kasdien, nevartojo alkoholio. Tarp gydytojų rezidentų į optimizmą linkę respondentai dažniau pusryčiavo nors ir ne kasdien, miegojo 7 val. ir mažiau, fizinį pajėgumą įvardijo kaip blogą. Tarp akušerių į optimizmą linkę respondentės dažniau pusryčiavo kasdien, sveikai maitinosi, nerūkė ir vartojo alkoholį.
3
SUMMARY
Lifestyle Medicine
COHERENCY BETWEEN OPTIMISM, LIFESTYLE, WORK SPECIFICITY OF OBSTETRITIAN GYNECOLOGISTS AND MIDWIFES
Monika Bastienė
Supervisor Dr. Giedrė Širvinskienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2018. 67 p.
Employee productivity can also be predicted in terms of employee optimism.Optimism for medical staff have particular importance because of constantly stressed, active, attentive and alert 24 hours a day, while working in multiple workplaces and more than a day. In the field of positive psychology, attention is increasingly paid to the importance of optimism for human health and psychological well-being. However, there is still a lack of research that analyzes the coherencies between optimism and lifestyle.
Aim of study. To analyze the coherency between optimism, lifestyle and work specificity of obstetritian gynecologists and midwifes.
Objectives. 1. To evaluate the expression of optimism and pesimism among obstetritian gynecologists and midwifes. 2. To reveal peculiarities of the lifestyle and work specificity of obstetritian gynecologists and midwifes. 3. To analyze coherency between optimism and lifestyle of obstetritian gynecologists and midwifes.
Methods. 180 obstetritian gynecologists, resident doctors‘ and midwifes of LHSUH Kaunas Clinics were surveyed by anonymous questionnaire at 2018 April till July.
Results. In the study the average of respondents' optimism and pessimism estimates reached 17 points (SN = ± 2.9). This means that on average, respondents were more optimistic than pessimistic. It was found that 14.0% midwives were more likely to be highly optimistic than respondents of other specialties. 60.0% highly optimistic respondents the diet often described as very important. 14.2% for doctors who work 170 hours a month. and less, were more optimistic than those who worked more than 170 hours. per month.
Conclusions. Among healthcare professionals prevails more optimism than pessimism. Optimistic respondents more often choose a healthy diet, prefer do not smoke. Respondents tended to optimism among the obstetritian gynecologists more often ate breakfast, do not drink alcohol. Respondents who tended to optimism among resident doctors‘ were more likely to have breakfast though and not everyday, sleeping for 7 hours. and less, has described physical fitness as bad. Among respondents who tended to optimism among midwives, more often ate breakfast, eat well, do not smoke and more often drink alcohol.
4
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo darbo vadovei dr. Giedrei Širvinskienei už vertingas konsultacijas, tikslingas pastabas ir nuoširdų palaikymą.
Taip pat dėkoju visiems darbuotojams, sutikusiems dalyvauti tyrime, už jų geranorišką bendradarbiavimą ir savo brangaus laiko skyrimą.
5
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Optimizmo ir pesimizmo bendroji charakteristika ir reikšmė ... 9
1.2. Gyvensenos ypatumų reikšmė sveikatai ir ligų prevencijai ... 10
1.2.1. Sveika mityba ... 11
1.2.2. Fizinis aktyvumas ... 13
1.2.3. Streso kontrolė ... 14
1.2.4. Žalingų įpročių atsisakymas ... 17
1.3. Medicinos darbuotojų darbo specifika ... 18
1.4. Optimizmas ir gyvensena ... 20
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 22
3. REZULTATAI ... 26
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ... 26
3.2. Gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių optimizmo ir pesimizmo įvertinimas ... 27
3.3. Gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių gyvensenos bei darbo specifikos ypatumai ... 30
3.4. Gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių optimizmo ir gyvensenos sąsajos ... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 57
IŠVADOS ... 59
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 60
LITERATŪRA...61
6
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
lls – laisvės laipsnių skaičius
LOT-R – angl. Life Orientation Test-Revised – Gyvenimo orientacijos testas LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
SN – standartinis nuokrypis
SPSS – angl. Statistical Package for the Social Sciences – Socialinių mokslų statistinės duomenų analizės paketas
Akušeris – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją, kuris rūpinasi
nėščiomis moterimis, šeimomis, auginančiomis vaikus, teikia akušerinę pagalbą per gimdymą ir pogimdyminiu laikotarpiu, slaugo motiną ir naujagimį, dirba švietimo darbą.
Gydytojas akušeris ginekologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją.
Gyvensena – tai įpročių ir papročių visuma, per visą žmogaus gyvenimą veikiama, keičiama, skatinama socializacijos vyksmo.
Optimizmas – tai pasitikėjimas gyvenimu ir ateitimi; šviesi, džiaugsminga pažiūra į gyvenimą. Pesimizmas – polinkis viską vertinti blogai, nusivylimas, netikėjimas ateitimi.
Pozityvioji psichologija – psichologijos mokslo šaka, kuri „studijuoja žmogiškąsias dorybes ir stiprybes, leidžiančias individams ir bendruomenėms suklestėti“.
Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse).
7
ĮVADAS
„Linksma širdis – geriausias vaistas, o prislėgta siela alina kūną“, - teigiama senajame testamente, ir tai parodo, jog jau nuo senų senovės optimizmas ir optimistinis požiūris į gyvenimą turi didelės įtakos kiekvieno iš mūsų gyvenimui ir sveikatai. Optimizmas pagal lietuvių kalbos žodyną - „pasitikėjimas gyvenimu ir ateitimi; šviesi, džiaugsminga pažiūra i gyvenimą, polinkis įžvelgti gerą, pozityviai vertinant realius įvykius“ [1]. Optimistinis požiūris į gyvenimą, žmogui teikia daugiau pasitikėjimo savimi, lemia pozityvų požiūrį į iškilusias problemas, juos supančią aplinką, ateities planus [2]. Daugelis autorių ir mokslinių tyrėjų optimizmą laiko svarbiausia pozityvia asmenybės savybe, jos dėka asmuo siekia užsibrėžtų tikslų ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbinėje aplinkoje [3, 4]. Asmenys, pasižymintys stipriai išreikštu optimizmu, palankiau ir paprasčiau žiūri į savo gyvenimą, dažniau būna geros nuotaikos, bei stipresnės imuninės sistemos, jie sėkmingiau reaguoja ir susidoroja su stresiniais gyvenimo įvykiais, nei pesimistai [5].
Temos aktualumas. Nustatyta, kad vertinant darbuotojų optimizmą galima prognozuoti ir darbuotojo produktyvumą [6]. Ypatingą reikšmę optimizmas turi medicinos darbuotojams, kurie nuolatos patiria stresą, turi būti aktyvūs, atidūs ir budrūs visą parą, o dirbant keliose darbovietėse, ir daugiau nei parą laiko. Medikai, kurie pasižymi stipriu optimizmu dažniau užsiima fiziškai aktyvia veikla, yra laimingesni, rečiau patiria perdegimo sindromą ir gyvena sveikiau, nei į pesimizmą labiau linkę medicinos darbuotojai.
Temos naujumas. Mokslinėje literatūroje yra nemažai duomenų apie įvairių sričių gydytojų gyvenseną. Pozityviosios psichologijos srityje vis dažniau yra atkreipiamas dėmesys į optimizmo svarbą žmogaus sveikatai ir psichologinei gerovei. Tačiau dar labai trūksta tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos optimizmo ir gyvensenos sąsajos. Tyrimų, analizuojančių gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių optimizmo ir gyvensenos sąsajas atrasti nepavyko arba nėra prieinamų duomenų mokslinių tyrimų duomenų bazėse.
Tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Atlikto tyrimo rezultatai gali būti pritaikyti siekiant pagerinti gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių darbo sąlygas bei pasitenkinimą darbu. Gauti tyrimo rezultatai gali būti pristatomi mokslinėse praktinėse gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių konferencijose, siekiant atskleisti pesimizmo vyravimą medicinos darbuotojų tarpe, taip paskatinant domėtis įvairiomis gyvensenos alternatyvomis, pozityviąja psichologija. Numatoma, jog atlikto tyrimo rezultatai bus publikuojami Lietuvos gydytojų moksliniuose žurnaluose, taip atskleidžiant optimizmo ir gyvensenos netolygumus ir sąsajas atsižvelgiant į medicinos darbuotojų darbo specifiką.
Tiriama problema. Ar optimizmas yra susijęs su gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių gyvensena?
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Išanalizuoti gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių optimizmo, gyvensenos, darbo specifikos sąsajas.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių optimizmo ir pesimizmo raišką;
2. Atskleisti gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių gyvensenos bei darbo specifikos ypatumus; 3. Išanalizuoti gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių optimizmo ir gyvensenos sąsajas.
Hipotezė:
Didesniu optimizmu pasižymintys gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai rezidentai ir akušeriai dažniau renkasi sveiką gyvenimo būdą nei į pesimizmą linkę respondentai.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Optimizmo ir pesimizmo bendroji charakteristika ir reikšmė
Optimizmas pagal lietuvių kalbos žodyną – „pasitikėjimas gyvenimu ir ateitimi; šviesi, džiaugsminga pažiūra į gyvenimą, polinkis įžvelgti gerą“. Tuo tarpu atvirkštinė optimizmui sąvoka yra pesimizmas „nusivylimas, netikėjimas ateitimi, polinkis viską vertinti neigiamai“ [1].
Optimizmas plačiai nagrinėjama tema ne tik visuomenėje, bet ir psichologijoje. Daugelis autorių ir mokslinių tyrėjų, optimizmą laiko svarbiausia pozityvia asmenybės savybe [2, 3]. Optimistai yra įsitikinę, kad ir kokios kliūtys benutiktų jų gyvenime, jos nesustabdys jų pasiekti užsibrėžtų tikslų ir tai priima kaip natūralų gyvenimišką iššūkį. Jie nekaltina aplinkinių, jei nutinka kas nors blogą ir visada įžvelgia teigiamų aspektų net ir blogiausiose situacijose. Optimistų pasitikėjimas savimi yra ypač didesnis, jie lengviau užmezga naujas pažintis, dažniausiai dirba mėgstamą darbą, sėkmingiau skinasi kelią [4]. Optimizmas laikomas stabiliu asmenybės bruožu, jis nekinta bėgant laikui bei skatina asmens efektyvią veiklą, asmeninį tobulėjimą. Asmenys, pasižymintys stipriai išreikštu optimizmu, palankiau žiūri į savo gyvenimą, jų elgesys yra daug paprastesnis nei realistų ar pesimistų, nes yra tikima, kad dažniau nutinka teigiami, o ne neigiami dalykai. Stipri optimizmo išraiška naudinga, nes tai skatina ir kitus teigiamus asmens bruožus: didesnis pasitikėjimas savimi, mažesnis neurotiškumas, nervingumas, tokie asmenys rečiau serga depresija ar kitomis psichikos ligomis [5]. Optimizmas optimistams padeda lengviau išgyventi stresines situacijas, nes stipriu optimizmu pasižymintis asmuo mato teigiamą stresinės situacijos baigtį ir tuo pačiu patiria mažiau neigiamų jausmų ir emocijų. Dėl tokio požiūrio optimizmas siejamas su geresne tiek fizine, tiek psichine asmens sveikata [8]. Kiti autoriai apibrėžia optimizmą kaip tikėjimą, jog sėkminga gyvenimo patirtis yra vertingesnė už nesėkminga gyvenimo patirtį. Kitais žodžiais tariant, visada gyvenime įžvelgiama šviesioji gyvenimo pusė, kai tuo tarpu pesimistas tiki, kad jei kažkas gyvenime įvyko blogai, tai būtinai įvyks ir dar kartą, kad tai neišvengiama [9].
Pagal optimizmo ar pesimizmo matmenį galima nustatyti, kiek bejėgiai arba veiklūs žmonės jaučiasi. Tie, kurie optimistiškai žvelgia į gyvenimą ir jo teikiamas kliūtis bei iššūkius, laikydami jas laimingais atsitiktinumais ar lemtimi, arba naujo požiūrio, patyrimo, tobulėjimo galimybe, o ne sugebėjimo ženklu, pasiekia daugiau nei pesimistai, kurie visur pastebi tik neigiamus aspektus, neįžvelgia teigiamos įvykių reikšmės [10]. Pagal Luthans atliktus tyrimus yra patvirtinta, kad vertinant darbuotojų optimizmą galima prognozuoti ir darbuotojo produktyvumą. Kilus problemoms, stiprus optimizmo pojūtis sustiprina pasitikėjimą savimi ir leidžia darbuotojams išlikti ramiems ir ieškoti padėties sprendimų, o ne mąstyti apie savo trūkumus, silpnybes, nežinojimą ar baimes. Tai skatina žmogų labiau orientuotis į vidines, o ne išorines galimybes bei trukdžius ir tuo pačiu skatina
10 darbuotojų motyvaciją atliekamam darbui ar pavestoms užduotims [6]. Taip pat buvo nustatyta, jog tokio pobūdžio optimizmas, kuomet darbuotojai tiki ir teigiamomis, ir neigiamomis pasekmėmis dėl pavesto darbo ar užduoties tuo pačiu metu, yra ne kas kitas kaip gynybinis pesimizmas [11].
Pastebėta, kad kada žmonės labiau orientuojasi į vidinius gyvenimo tikslus: asmeninis tobulėjimas, dvasiškumas, asmeniniai santykiai ir noras priklausyti bendruomenei, tuomet jų pasitenkinimas gyvenimu yra daug aukštesnis, nei tų žmonių, kurių tikslai yra išoriniai, t.y. finansiniai pasiekimai arba visai neapibrėžti, t.y. tikslų neturėjimas [12]. Darbuotojai pasižymintys stipriai išreikštu optimizmu yra laikomi produktyvesniais, jie labiau įsipareigoja organizacijai, bendradarbiauja, atkakliau siekia jos tikslų, efektyviau vykdo paskirtus darbus. Nustatyta, kad optimistai turi mažiau tiek darbinių, tiek ne darbinių konfliktų [13].
Kalbant apie optimizmo ir pesimizmo sąvokas svarbu kalbėti apie pozityviąją psichologiją. Seligman ir jo pasekėjai [14] tiki, kad šiuolaikinės psichologijos paradigma turėtų būti pakeista: nuo negatyvumo - ligos sąvokos, į teigiamas - į sveikatos koncepciją. Mokslinių tyrimų ir praktikos tikslas turi tapti asmens gebėjimai, jo kūrybinis potencialas, formuojamas naujas požiūris i sveiką asmenybę, kartu ieškant jo asmeninių privalumų. Pozityvioji psichologija skirstoma į:
1. Subjektyvų laimės pojūtį - pozityvias emocijas: džiaugsmas, pasitenkinimas gyvenimu, artumo jausmas, konstruktyvus mąstymas apie save ir ateitį, optimizmas, pasitikėjimas, prasmė.
2. Individualias žmogaus psichologines savybes – išmintis, meilė, dvasingumas, sąžiningumas, drąsa, geranoriškumas, realybės jausmas, atlaidumas ir užuojauta.
3. Pozityvią socialinę bendruomenę – sveika šeima, sveika aplinka, darbo vieta [15].
Pozityvioji psichologija į gyvenimą įneša naują požiūrį į psichologijos mokslą, kuomet yra vertinama ne blogosios darbuotojų savybės, o ieškojimas ir stiprinimas gerųjų bei stipriųjų darbuotojų savybių. Poziyviosios psichologijos šalininkų nuomone, optimizmas gali būti išmokstamas gyvenimo eigoje. Tai pakeičia ne tik supratimą psichologijoje, bet ir teikia naujovių į kitas sritis, tokias kaip vadyba, sociologija ir medicina, kuomet yra formuojamas naujas požiūris į asmenybę [14].
Apibendrinant galima teigti, kad nuo žmogaus požiūrio į gyvenimą didele dalimi priklauso jo sveikata bei pasitekinimas gyvenimu. Nuo senovės žinoma, jog optimistams gyvenime pasiekti užsibrėžtų tikslų yra lengviau nei pesimistams, pozityviai mąstantis žmogus sėkmingiau skinasi kelią.
1.2. Gyvensenos ypatumų reikšmė sveikatai ir ligų prevencijai
Sveikata yra subtilus ir jautrus veiksnys, kurį puoselėti reikia visomis įmanomomis priemonėmis, nes nepaisant mokslo progreso, sergamumas ir ligotumas lėtinėmis neinfekcinėmis ir kitomis ligomis
11
auga ir vis jaunėja. Tradicinė medicina jau dabar chaose, o greitai gali kolaptuoti, nes nepajėgs suvaldyti sergamumo srautų.
Gyvenimo būdas yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijęs su sveikata. Tiesiogiai sveikatą lemiantys veiksniai yra žmogaus elgesys (rūkymas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ar stresas), o netiesiogiai sveikatą veikia teigiamos mintys, muzikos klausymasis, knygos skaitymas ir kita, žmogui maloni veikla [16]. Lietuvos žmonių požiūrio į sveikatos problemas tyrime buvo nustatyta skirtinga žmonių nuomonė apie sveikatą lemiančius veiksnius. Daugiausiai tyrimo dalyvių teigė, jog fizinė aplinka (46,4 proc.), tokia kaip klimatas, triukšmas, oro užterštumas, finansinė aplinka (44,3 proc.) bei psichologinis klimatas darbe (31,9 proc.) yra daugiausiai įtakos sveikatai turintys veiksniai. Tuo tarpu fizinis aktyvumas (26,2 proc.), šeimos bendravimas (23,1 proc.), elgesys ir įpročiai (21,7 proc.) bei socialinis bendravimas (17,3 proc.) respondentų nuomone yra mažiausiai įtakos sveikatai turintys veiksniai. Tai rodo, jog Lietuvos žmonės tiriamuoju laikotarpiu sveikatą apibūdino kaip aplinkos veiksniais veikiamą faktorių, nei veikiamą gyvenimo būdo, dėl ko žmonės dėl prastos sveikatos kaltina aplinkos veiksnius, nei savo gyvenimo būdą [17].
Tarptautinė patirtis rodo, kad propaguojant mokslu grįstas gyvensenos keitimo priemones, galima sumažinti daugelio ligų dažnį ir pagerinti fizinę bei psichinę sveikatą [18]. Globalioje strategijoje išskiriami svarbiausi gyvensenos veiksniai, turintys įtakos sveikatai. Tai mityba, fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai [19]. Taigi aktyviai propaguojant ir tarpusavyje derinant šiuos veiksnius galima ženkliai sumažinti ligų rizik, pagerinti savo savijautą bei sveikatą.
1.2.1. Sveika mityba
Kad žmogus jaustųsi sveikas, žmogui reikalinga prigimtinė fizinė sveikata, prieglobstis, nuolatinis ir stabilus pragyvenimo šaltinis, sveika socialinė aplinka, mėgstamas darbas, galimybės mokytis, tinkama mityba, sveika ekologinė aplika bei galimybė būti fiziškai aktyviu [20].
Auganti antsvorio ir nutikimo problema šiuo metu yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Ji aktuali įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir socialinio statuso žmonių tarpe. Šios problemos pasekmė – didėjantis sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, augantis cukrinio diabeto ir kitų su mityba susijusių ligų skaičius. Kai kuriose besivystančiose šalyse iki 10 procentų jaunesnių nei 5 vaikų turi antsvorio [16]. Nesveika ir nesubalansuota mityba gali sukelti išeminę širdies ligą, arterinę hipertenziją, vėžinius susirgimus, nutukimą, osteoporozę, anemiją, jodo stokos sukeltus sveikatos sutrikimus ir kitas visuomenę varginančias ligas. Visos šios sveikatos problemos sukeliamos dėl netinkamos, nesubalansuotos mitybos. Sveika mityba padeda žmogui būti sveikesniam, energingesniam ir aktyvesniam [21].
12 Gyventojų mityba, kad ji būtų palanki sveikatai, turi atitikti sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas. O tam, kad mityba būtų subalansuota ir visavertė, gyventojai, maisto gamintojai bei maitinimo organizatoriai turi laikytis sveikos mitybos rekomendacijų, vadovaujantis sveikos mitybos pasirinkimo piramide [22]. Mokslininkai akcentavo sveikos mitybos įtaką sveikatai ir tik tinkama mityba aprūpina žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalią raidą, fizinę būklę, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą, teikia veikliųjų medžiagų [23]. Kiti autoriai teigia, kad mitybos veiksniai labai svarbūs mažiausiai penkių iš dešimties ligų, dažniausiai tampančių mirties priežastimi, etiologijos ir patogenezės vystymuisi. Netinkama mityba skatina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktybinių navikų, nutukimo, nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kitų lėtinių ligų atsiradimą. Lėtinių ligų epidemija dvidešimto amžiaus antroje pusėje siejama su išaugusiu didelės energinės vertės maisto produktų vartojimu, gaunama per daug trumpos grandinės angliavandenių, sočiųjų riebiųjų rūgščių, omega 6 riebiųjų rūgščių, per mažai skaidulų, polifenolių, beta gliukanų, omega 3 riebiųjų rūgščių, vitamino D [24].
Išsivysčiusiose valstybėse vis platesnį pripažinimą įgyja sveikos gyvensenos koncepcija, kuri yra orientuota į žmogaus organizmo natūralių adaptacinių galimybių panaudojimą. Ši koncepcija remiasi holistiniu požiūriu į sveikatos palaikymą, išsaugojimą ir stiprinimą, nagrinėjančią žmogų ir įvairias jo sferas kaip vieningą sistemą [25]. Norint užtikrinti tinkamą sveikatą, būtina gebėti derinti mitybos racioną, nes būtent tinkami maisto produktai, maisto medžiagų balansas, įvairumas ir nuosaikumas, turi įtakos žmogaus sveikatos rodikliams bei žmogaus emocijoms. Tam pritaria ir mokslo tyrėjai pažymėdami, jog įvairūs sveikos mitybos aspektai gali pagerinti sveikatą ir apsaugoti nuo ligų [26].
Visame pasaulyje nuolatos vyksta sisteminiai visų amžiaus grupių žmonių mitybos tyrimai, kurių tikslas stebėti pokyčius, vertinti sveikatos ugdymo poveikį sveikos gyvensenos formavimui. Subalansuotos mitybos specialistai rekomenduoja mažiausiai penkis kartu per dieną valgyti daržovių ir vaisių, sumažinti sočiųjų, transriebalų, druskos bei nereikalingų angliavandenių vartojimą [27, 28]. PSO teigimu dėl netinkamos mitybos vystosi nutukimas, kuris yra didžiausia nepripažinta visuomenės sveikatos problema, turinti reikšmingą poveikį sergamumui ir mirtingumui visame pasaulyje. Antsvoris ir nutukimas dažnėja tiek aukšto ekonominio lygio, tiek ir žemo ekonominio lygio šalyse [29]. Tą patvirtina ir JAV mokslininkai. Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų statistika, vienas iš keturių iki 18 metų vaikų turi nutikimo riziką ir 15 proc. turi viršsvorį [30].
Apibendrinant galima teigti, kad tiek Europos, tiek Lietuvos žmonių mityba nėra palanki sveikatai, o valgymo įpročiai gana panašūs: per mažai vartojama vaisių ir daržovių, grūdinių produktų, žuvies, skaidulų, vitaminų ir mikroelementų turinčio maisto. Paros maisto davinyje, daugiau nei rekomenduojama, energijos tiekia riebalai, sočiosios riebalų rūgštys, cukrus, dėl ko vystosi viršsvoris, nutukimas ir kitos lėtinės ligos, kurios tampa visuotine problema visame pasaulyje.
13 1.2.2. Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas – tai įvairūs kūno judesiai, kuriuos atliekant sunaudojama daugiau energijos negu esant ramybės būsenoje ir fizinio aktyvumo metu padažnėja pulsas, daugiau prakaituojama. Tai veikla, kurios metu žmogus bėgioja, mankštinasi, plaukia, žaidžia judriuosius žaidimus ar užsiima kita aktyvia veikla. Žmogus būna fiziškai aktyvus dirbdamas sunkesnį ar lengvesnį fizinį darbą, darydamas mankštos pratimus, atlikdamas namų ruošos darbus, pasivaikščiojimo metu, aktyviai poilsiaudamas [31]. Pagrindiniai veiksniai, kurie lemia žmonių fizinį aktyvumą yra: asmeninės psichinės, fizinės ir raidos ypatybės, šeimos įtaka, fizinė bei socialinė aplinka [32]. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina žmogaus sveikatą ir mažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, pagerina savijautą ir laikyseną, padeda lengviau įveikti stresą, didiną pasitenkinimą gyvenimu [33].
Fizinis aktyvumas yra geros sveikatos, socialinės ir emocinės gerovės sąlyga [34]. Fiziškai aktyvesni žmonės yra laimingesni, nes fiziškai judant, mankštinantis, smegenyse išskiriama daugiau endorfinų - laimės ir pasitenkinimo hormonų, kurie gerina nuotaiką, mažiną dirglumą ir nerimo lygį, didina pasitikėjimą savimi, gydo depresiją, gerina atmintį, fiziškai aktyvūs žmonės geriau miega [33].
Fizinis aktyvumas gali formuoti veiksnius, ugdančius asmenų psichinį atsparumą (pvz. asmenines, socialines kompetencijas). Tai parodo, kad egzistuoja ryšys tarp psichinio atsparumo ir fizinio aktyvumo, kai asmenys patys renkasi laisvalaikio fizinio aktyvumo veiklas ir dalyvauja skirtingos trukmės bei intensyvumo fizinio aktyvumo užsiėmimuose, ir tai gali būti susiję su asmenybės ir elgesio psichologinių veiksnių formavimusi [35].
Sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo svarba pabrėžiama ir tokiuose svarbiuose Europos ir Lietuvos dokumentuose, kaip ES Baltoji knyga sportui [36], Europos kovos su nutukimu chartija [37], Nacionalinė darnaus vystymosi strategija [38], Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas. Pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis apie fizinį aktyvumą nustatyta, kad Lietuvoje visiškai nesportuoja ir nesimankština apie 44 proc. gyventojų (ES valstybių narių vidurkis – 39 procentai) [39].
Vertinant fizinį aktyvumą ir jo skatinimą yra išskirtos keturios pagrindinės gyvenimo sritys, kuriose žmonės turi galimybę būti fiziškai aktyvūs: darbas, susisiekimas, buitis, laisvalaikis, o fizinio aktyvumo stoka suprantama kaip ypač ribota fizinė veikla ar fizinės veiklos bet kurioje gyvenimo srityje nebuvimas [40].
Mokslininkai yra įrodę teigiamą ryšį tarp fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos. Fizinis aktyvumas gali sumažinti nerimą ir depresiją, pagerina psichologinę gerovę bei savivertę [41]. Taip pat, moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad fizinis aktyvumas turi tiesioginį ryšį su viršsvoriu ir nutukimu. Be to, turi teigiamą poveikį mažinant rizikos veiksnius bei kraujospūdį [42].
14 Apibendrinant galima teigti, kad fizinio aktyvumo įtaka sveikatai yra neabejotina, nes fizinio aktyvumo dėka yra reguliuojamas kūno svoris, greitėja medžiagų apykaita, gerėja psichologinė savijauta, miegas, padidėja darbingumas. Tai gyvybiškai svarbus veiksnys, todėl svarbu fizinį aktyvumą organizuoti taip, kad jis darytų teigiamą įtaką sveikatai, taptų sveikatos stiprinimo ir fizinio pajėgumo didinimo priemone.
1.2.3. Streso kontrolė
Stresas, kuris suprantamas kaip apsauginė organizmo būsena ir reakcija į įvairius aplinkinius dirgiklius, yra nuolatinis žmogaus gyvenimo palydovas, kurio išvengti neįmanoma [43]. Stresas – tai organizmo būklė, nulemta netikėtų, nepalankių aplinkybių (t.y. stresorių) poveikio ir dezorganizuojanti žmogaus veiklą [44]. Pastebėta, kad mokslinėje literatūroje nėra vienareikšmio apibūdinimo apie stresą – išskiriamos net trys šio termino prasmės (1 pav.).
1 pav. Termino „stresas“ prasmės [35]
Stresas yra tokia būsena, kurios metu stengiamasi įveikti suvoktą grėsmę (susidūrus su įvykiais, kurie suvokiami kaip grėsmė žmogaus psichinei ar fizinei gerovei) ar pasitaikyti prie tų grėsmingų įvykių (kai nežinoma kaip elgtis tokių įvykių metu). džiugesio iki lengvo sielvarto ir galiausiai iki stipraus sielvarto [45]. Nustatyta, kad trumpalaikis stresas netgi gali būti naudingas organizmui: skatina veiklumą, išradingumą ir aktyvumą. Svarbu pažymėti, kad stresas nėra liga, bet, jei jis didelis ir patiriamas tam tikrą laiką, gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimų [46]. Psichoemocinė įtampa tampa žalinga tada, kai nuolat kartojasi konfliktinės situacijos, kai žmogus nuolat nervinasi, jaučia pastovią įtampą, susierzinimą ir neranda išeities iš susidariusios padėties. Tokiu atveju sekinama nervų sistema, sumažėja atsparumas ligoms, sukeliamas nerimas ir depresija [43].
Organizmo reakcijos į stresą yra skirstomos į dvi grupes [47]: Stresas kaip
reakcija
Stresas Stresas kaip stimulas
Stresas kaip tarpinis procesas
Stresas dėl susidariusių nepalankių darbinių situacijų, sukeliančių neigiamas pasekmes, gali būti kaip stimulas
Su įtampa susijusios situacijos provokuoja stresą kaip reakciją
Tarpinis procesas visą dėmesį sutelkia į kognityvinius, vertinimo ir motyvacinius procesus, t.y. reakcija į stresą priklauso nuo asmens ir aplinkos sąveikos
15 1. Fiziologinės reakcijos, kurios pasireiškia išsekimu, galvos skausmu, bendru silpnumu, nuovargiu, raumenų įtampa (dėl nuolatinės įtampos atsiranda kaklo, pečių ir juosmens skausmai).
2. Psichologinės reakcijos, kurios pasireiškia trejopai: emocinės (dominuoja neigiamos emocijos ir jausmai (pyktis, baimė), kognityvinės (formuojasi mintys apie žalos ar grėsmės galima pasekmes ir galimybė jas kontroliuoti, gali pablogėti dėmesio koncentracija) ir elgesio (pasireiškia irstančiais tarpasmeniniais santykiais, alkoholizmu, narkomanija ir kt.). 2008 m. atlikto tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad stresinė būsena turi didžiausią įtaką 35-64 metų moterų pirmojo miokardo infarkto rizikai [48]. 2013 m. atlikto tyrimo metu pastebima, kad žmogus dažnai sąmoningai vengia su stresoriais susijusių minčių, jausmų ar pokalbių tam, kad užkirstų kelią organizmo reakcijoms, tokioms kaip nerimas, depresija. O tai sąlygoja tokias problemas, kaip miego sutrikimai, dėmesio koncentracija ir nesėkmes asmeniniame gyvenime ir darbinėje veikloje [49]. Nuolat patirdamas stresą žmogus nebegali atsipalaiduoti ir pailsėti, jį dažniau užklumpa peršalimo ligos ar virusinės infekcijos, jaučiamas lėtinis nuovargis, panika ir depresija [50].
Stresą iššaukia įvairaus pobūdžio aplinkinio pasaulio dirgikliai – stresoriai [51]. Stresoriai - tai streso būseną sukeliantys veiksniai [52]. Stresoriai – tai bet tokie reikalavimai, stimulai, aplinkybės ar situacijos, kurios pažeidžia žmogaus emocinę pusiausvyrą ir verčia vienaip ar kitaip į juos reaguoti [44]. Todėl svarbu atrasti individualiai tinkamas streso kontrolės priemones.
Mokslininkai streso įveikimą apibūdina kaip procesą, kurio metu asmuo savo kognityvinėmis ar fizinėmis pastangomis siekia suvaldyti jam nepalankią aplinkos ataką [53]. Streso įveikimo tikslas yra sumažinti situacijos grėsmę ir su reakcijomis į stresą susijusias neigiamas emocijas ir fiziologinį atsaką. Stresinių situacijų įveikimas – tai visos asmens pastangos įveikti stresinę situaciją [54].
Mokslinėje literatūroje išskiriama daug streso įveikimo būdų. 2010 m. atlikto tyrimo metu autoriai pastebi, kad veiksmingiausi yra tie streso įveikimo būdai, kurie padeda sumažinti iš aplinkos sąlygų kylančią grėsmę, išlaikyti savigarbą, emocinę pusiausvyrą ir santykius su aplinkiniais bei prisitaikyti prie neigiamų įvykių ir realybės ir juos toleruoti [55]. Streso įveikimo įgūdžiams tobulinti yra sukurta įvairių technikų, kurių paprastai išmokstama specialiuose mokymuose. Visos šios technikos yra išskiriamos į tris grupes [56]:
1. Technikos, kurios skatina įsisavinti tas elgesio strategijas, kurios padeda sumažinti stresinio susijaudinimo tikimybę, padeda išvengti stresorių, juos sumažinti arba juos pakeisti. Tai kognityvine-elgesio psichoterapija besiremiantys mokymai, kurie daugiausia yra susitelkę į adekvatesnę kognityvinę įvykių interpretaciją ir adaptyvesnį streso įveikimą.
2. Technikos, kurios skatina įsisavinti įgūdžius, padėsiančius sumažinti stresinį reaktyvumą ir stresinį atsaką. Tai įvairūs atsipalaidavimo mokymai.
16 3. Technikos, skatinančios įsisavinti įgūdžius, kurie leistų adekvačiai išreikšti stresinį
sujaudinimą. Tai fizinio aktyvumo skatinimas, ekspresyvaus rašymo mokymai ir pan.
Pastebėta, kad streso įveikimas didžia dalimi priklauso nuo asmens vidinės darnos. Vidinė žmogaus darna pasireiškia vidiniu stabilumu, pozityviais santykiais su pačiu savimi ir aplinka ir atspindi žmogaus gebėjimą reaguoti į stresines situacijas neatsižvelgiant į tai, kas vyksta gyvenime. Vidinė darna suprantama kaip gyvenimo pilnatvė, savivertė ir psichologinė savijauta. Aukštą vidinę darną turintis žmogus nejaučia vidinių konfliktų, jis būna atviras naujiems patyrimams, tiki savo sėkme ir realiai vertina savo galimybes. Taip pat jis turi polinkį valdyti įtampą, būna geresnės sveikatos, sugeba susidoroti su esamais stresoriais, o žema vidinė darna siejama su bloga sveikata ir stresu [57].
Kitas svarbus aspektas įveikiant stresą yra socialinė parama (arba socialinis palaikymas). Socialinė parama daro didelę įtaką tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai, lemia pilnatvės jausmą ir turi įtakos patiriamo streso valdymui ir jo mažinimui [58]. Socialinis palaikymas yra suprantamas kaip specifinių socialinių poreikių tenkinimas per socialinį tinklą ir socialinius santykius. Ji gali pasireikšti per emocinį socialinį palaikymą (tokį palaikymą teikia simpatizuojantys, mylintys ir gerbiantys žmonės), informacinį socialinį palaikymą (reikalinga informacija yra gaunama iš palaikančių asmenų) ir instrumentinį socialinį palaikymą (tokį palaikymą tekia žmonės, kurie išties pagalbos ranką). Nustatyta, kad socialinio palaikymo moterys siekia dažniau nei vyrai. Be to, emocinį palaikymą vyrai gauna iš vieno artimiausio žmogaus, o moterys – iš kelių joms artimų žmonių [59]. Pastebima, kad kuo platesnis žmogaus socialinis tinklas, tuo įvairesnius vaidmenis atlieka jame esantys žmonės. O tai reiškia didesnę paramos tikimybę. Tačiau platus socialinis tinklas, kuriame dominuoja paviršutiniški tarpusavio santykiai, gali ir nesuteikti reikiamos paramos. Šiuo atveju svarbesnis gali būti vienas stiprus tarpusavio ryšys. Atsižvelgiant į tai išskiriami du socialinės paramos tipai: realiai turima parama (tai asmeniui pasiekiami artimieji ir draugai) ir subjektyviai suvokiama parama (svarbus ne artimų žmonių skaičius, o paramos tikimybė) [59].
Nustatyta, kad moterys ir vyrai naudoja skirtingas streso įveikimo strategijas. Moterys dažniau už vyrus naudoja socialinės paramos paieškos, emocinės iškrovos įveikimo būdus, o vyrai dažniau už moteris pasirenka alkoholį ar narkotikus kaip įveikimo strategiją. Taip pat moterys aktyviau naudoja į emocijas nukreiptą įveikos strategiją ir vengimą [54].
Atliekant streso įveikimo tyrimus naudojamos įvairios streso įveikimo strategijos. Stresinių situacijų įveikimo strategijos yra konkretūs būdai, kuriais įveikiama tam tikra stresinė situacija [54]. Streso įveikimo strategijas skirsto į adaptyvias ir neadaptyvias. Adaptyvios strategijos (pvz., aktyvus problemos sprendimas, mankštinimasis, relaksacija, tinkamas maitinimasis) sumažina stresą ir drauge turi teigiamų padarinių vėlesnei sveikatos būsenai. Neadaptyvios strategijos trumpam sumažina stresą, bet gali pakenkti sveikatai ateityje (alkoholio vartojimas, rūkymas, nusišalinimas) [56].
17 Apibendrinant stresą galima įvardinti kaip asmens reakciją į jį veikiančius išorinius ir vidinius dirgiklius. Stresą gali sukelti daugybė veiksnių ir priežasčių, tačiau iš tiesų stresą sukelia ne patys įvykiai, o tai, kaip žmogus juos vertina. Siekiant išvengti didelių sveikatos problemų labai svarbu atpažinti organizmo reakcijas į stresą, o streso įveikimas priklauso nuo stresinės situacijos pobūdžio ir stresą patyrusio žmogaus vidinių resursų bei vidinės darnos. Didelės įtakos tam turi ir stresą patyrusio žmogaus lytis.
1.2.4. Žalingų įpročių atsisakymas
Viena iš sudėtingiausių sveikos gyvensenos ugdymo dalių – žalingi įpročiai. Yra pastebėta, kad į žalingus įpročius linkę mokiniai yra iš nepilnų šeimų, irzlūs, jautrūs, greitai netenkantys dvasinės pusiausvyros, yra ribotų interesų, labai nepasitikintys savimi. Dažniausiai tokie mokiniai neturi savo gyvenimo tikslo, linkę pervertinti savo galimybes ar nusivylę po nesėkmių. Mažiau paplitęs (kadangi yra nelegalus), bet labiau pavojingas žalingas įprotis – narkotikų vartojimas [60].
Vienas iš žalingų įpročių, kuris tampa vis aktualesne problema mūsų visuomenėje yra didelis alkoholio vartojimas. Nagrinėjant alkoholio vartojimą buvo nustatyta, kad alkoholis – trečias pagal svarbą Europoje žalos sveikatai ir pirmalaikės mirties rizikos veiksnys po aukšto kraujo spaudimo ir rūkymo, svarbesnis už didelį cholesterolio kiekį ir antsvorį [61]. Alkoholio vartojimo prevencijai skatinant reikėtų ne vien imtis veiksmų visuomenėje, bet ir šeimose. Teigiama, kad vienas iš alkoholio vartojimo rizikos veiksnių yra konfliktiškos šeimos, skyrybos, netinkamas vaikų auklėjimo stilius, nusikalstamas elgesys šeimoje ir alkoholio ar kitų narkotikų vartojimas šeimoje [62]. Didėjantis alkoholio vartojimo paplitimas yra viena didžiausių visuomenės sveikatos ir socialinių, psichinių ir fizinių problemų [63]. Alkoholis yra aktyviai psichiką veikianti medžiaga, vartotojui galinti sukelti priklausomybės ligą [64], kuri yra ilgai gydoma. Ypatingas alkoholio poveikis žmogaus psichikai žinomas nuo ypač senų laikų, kai alkoholio vartojimas apsiribojo religiniais ritualais ir šventėmis, tačiau dabar tapo kasdieninio vartojimo produktu, ir daugelio nelaimių, ligų ir kančių vartojančiajam ir jo aplinkoje esantiems žmonėms priežastimi [65].
Be įvairiausių ligų, alkoholio vartotojas rizikuoja tapti priklausomas nuo alkoholio, nors kiekvienas gausiai alkoholį vartojantis žmogus yra linkęs manyti, kad jam ši problema negresia ir kad alkoholi vartoja tik saikingai [65, 66]. Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių alkoholinius gėrimus vis daugiau vartoja jauni žmonės [68, 66, 67]. Alkoholio vartojimo augimą mūsų šalyje patvirtina ir Statistikos departamento kasmet skelbiami statistiniai duomenys. 2001 metais vienam Lietuvos gyventojui tenkantis gryno alkoholio kiekis buvo 10,0 litrų, o 2008 metais – jau 11,2 litrų [69].
18 PSO skelbia, kad vis daugiau jaunų žmonių, ypač moterų, rūko [70]. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo stipresnė būna priklausomybė tabakui [71]. Statistiškai kas antras nuo jaunystės rūkęs ir nemetęs rūkyti žmogus miršta nuo tabako sukeltų ligų [72]. Rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga, kuri pirmauja prieš alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą. Šis žalingas įprotis nulemia daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, nei visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu sudėjus [73]. Statistikos departamento duomenimis 2001 m. vienam Lietuvos gyventojui tenkantis cigarečių skaičius buvo 1323 cigarečių, o 2008 m. – 1199 cigarečių. Pastebėta, jog vienam, vyresniam nei 15 metų, Lietuvos gyventojui tenka 1421 tabako gaminys per metus [76]. Tabako produktų gamintojai kasmet išleidžia milijonus, kad padaryti priklausomais nuo rūkymo kuo daugiau naujų vartotojų ir išsaugoti rūkančius, kad jie kuo ilgiau nenutrauktų rūkymo [74]. Tarptautinė tabako kontrolės pagrindų konvencija rekomenduoja ant tabako gaminių pakuočių spausdinti įspėjamuosius užrašus bei talpinti piešinius apie rūkymo neigiamus padarinius žmogaus organizmui [75].
Narkotikų žala yra pati didžiausia iš visų žalingų įpročių, kadangi prie jų priprantama labai greitai, o su tuo vyksta greita žmogaus organizmo degradacija. Po pirmosios narkotikų dozės (net ypač mažos), žmogus išgyvena euforiją, palaimą, gyvenimo laimę, kuri vartojant toliau silpnėja, vystosi psichinė ir fizinė priklausomybės. Noras patirti palaimingą būklę auga minutėmis ir žmogus labai greitai patampa narkomanu [77]. Nustatyta, kad žalingi įpročiai plačiausiai paplitę tarp paauglių, kadangi jiems ypač trūksta informacijos apie narkotikų žalą, priklausomybes ir socialinių įgūdžių pasipriešinti narkotikus vartojantiems draugams. Narkotikų vartojimo mastai didėja labai greitai, nes tyrimai parodė, kad narkotikų bandžiusių paauglių daugėja: 1997 m. bandžiusių narkotikus buvo 4,2 proc. moksleivių, 2000 m. – 7,5 proc., o 2004 m. jau kiek daugiau nei dešimtadalis (10,9 proc.) moksleivių [78, 79, 80]. Ištirta, kad per penkerių metų (1995-2000 m.) laikotarpį narkomanų skaičius išaugo beveik 10 kartų nei per 1990-1995 m. [81].
Apibendrinant galima teigti, kad sveikatą žalojantys gyvensenos įpročiai tokie, kaip rūkymas, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, yra ypač didžiulė problema. Tai vertinant labai svarbu užtikrinti žalingų įpročių mažinimo bei prevencijos priemones, ypač įvertinant gyventojų aplinkos, darbo, gyvenimo ritmo specifiką.
1.3. Medicinos darbuotojų darbo specifika
Lietuvoje skirtingų profesinių kvalifikacijų medicinos darbuotojų veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybes nustato LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos medicinos normos, kurios nuolatos yra peržiūrimos ir atnaujinamos [82].
19 Daugelio medikų darbas visame pasaulyje pasižymi tam tikru specifiškumu. Medicinos darbuotojai dirba pamainomis vykstantį darbą, trunkantį 8, 12 ar net 24 val. per parą, dažnai dirbama naktimis, poilsio, taip pat švenčių dienomis. Pagrindiniai, neretai pasitaikantys sveikatos sutrikimai dėl naktinio ir pamaininio darbo yra: nemiga, medžiagų apykaitos sutrikimai, ilgalaikis stresas, kuris ypač didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, ir daugeliu kitų. Aktyviausiai medikų darbo specifikos ir sveikatos ryšio tyrimai atliekami JAV, Anglijoje, Australijoje. Užsienio valstybėse itin didelis dėmesys skiriamas naktinį darbą dirbantiems medikams, dėl didesnių galimų sveikatos sutrikimų nei dirbant dieninį darbą. Daug tyrimų atliekama tiriant gydytojus, slaugytojas ir kitą personalą. Tyrimais įrodyta, kad medikams dirbantiems naktį, ypač padidėja traumų darbe tikimybė. Dažniausiai patiriamos traumos yra įsidūrimai adatomis ar kitais instrumentais atliekant intervencijas, įvairių raumenų patempimai, sumušimai transportuojant pacientus, nelaimingi atsitikimai vykstant į darbą ar iš jo. Nors medikų darbas visame pasaulyje įvardijamas kaip prestižinis, šios specialybės atstovai veikiami beveik daugiausiai pašalinių kenksmingų ir pavojingų veiksnių darbe [83].
Mediko profesija yra viena labiausiai su naktiniu darbu susijusių profesijų, nes pacientai ligoninėse tiriami, gydomi ir prižiūrimi tiek dieną, tiek naktį. Ligoninėse besigydantys pacientai pusę laiko ten prabūna nakties metu. Pacientų sveikatos priežiūra nakties metu pasižymi savo specifika, ir tai susiję su jų fiziologiniais poreikiais, saugumu, aplinka ir priklauso nuo juos prižiūrinčių medikų komandos [84].
Naktinis medikų darbas turi įtakos pacientų saugumui ir jų sveikatos priežiūros kokybei. Ši įtaka pasireiškia didesniu nepageidautinų įvykių ir medicinos klaidų skaičiumi dėl naktinio darbo ypatumų, streso, nuovargio [85, 86]. Visgi net ir idealiausiais atvejais naktinis medikų darbas niekada nebus tapatus dieniniam darbui. Naktį didesnės skubios hospitalizacijos apimtys, daugiau komplikacijų ir medicininių klaidų, daugiau pacientų mirčių, dažnu atveju ir didesni pacientų srautai [87, 88]. Vienas iš naktinio darbo pasekmių yra įtaka tam tikrų ligų atsiradimui mediko sveikatoje [89]. Dažniausiai minimos galimai su naktiniu darbu susijusios ligos yra išeminė širdies liga, krūties vėžys, kolorektalinis vėžys, afektiniai susirgimai, įvairios širdies ligos, diabetas, hipertenzija, plaučių ligos ir vėžys, nėštumo patologija (nesivystantis nėštumas, savaiminis persileidimas, nevaisingumas). Darbo aplinka (tinkamas apšvietimas, galimybė pailsėti ir pavalgyti, tinkami ir ergonomiški darbo įrankiai ir priemonės) turi įtakos medikų pasitenkinimui darbu, mažina naktinio ir dieninio darbo skirtumus, gerina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, mažina nepageidaujamų įvykių ir klaidų riziką [85, 90, 91].
Patiriamas stresas darbo metu ir jo pasekmės tiesiogiai atsiliepia darbo kokybei, kadangi medikai patyrę stresą, po sunkaus darbo labai sunkiai prisiverčia pildyti medicininę dokumentaciją. Dažniausiai jie pasirenka lengvo turinio skaitinius [92].
20 Stresinės situacijos būdingos medikams dirbantiems reanimacijos, intensyvios terapijos, gimdymo skyriuose, kur kiekvieną akimirką galimi įvairūs netikėtumai. Taip pat nerimą jaučia dirbantys ir ramesniuose skyriuose. Teigiama, kad medikai, per daugybę darbo metų pripratę prie kraujo ir mirčių, kiekvieną pacientą pasitinka kaip stresorių [93].
Tyrimai nustatyta, kad sumažinti pervargimo sindromą, skirstant medikus dirbti kaip labiau kvalifikuotus toje srityje, kurioje jie yra gabūs, davė teigiamus rezultatus, ir dėl to sumažėjo pervargimo sindromo atvejų [94].
Apibendrinant galima teigti, kad medicinos darbuotojai susiduria su unikaliais streso šaltiniais, būtinybe susidoroti su intensyviomis emocijomis, darboholizmu, perfekcionizmu, naktiniu (pamaininiu) darbu bei pacientų ir visuomenės aukštais reikalavimais, o pats medikų darbas yra natūralus stresorius jų gyvenime.
1.4. Optimizmas ir gyvensena
Optimistinis požiūris į gyvenimą lemia ir geresnę psichologinę sveikatą, o teigiamas nusiteikimas atsispindi ir žmogaus sveikatoje. Jau anksčiau atlikti tyrimai atskleidė ryšį tarp optimistinio požiūrio ir geresnės širdies sveikatos bei imuninės sistemos sustiprėjimo. Neseniai mokslininkai apklausė daugiau nei 6 000 suaugusiųjų, vyresnių nei 50 metų, siekiant įvertinti jų optimizmo lygį. Gautus rezultatus jie palygino su insulto statistika ir nustatyta, kad per dvejus metus pakilęs pacientų optimizmo lygis atitinkamai 9 proc. sumažino insulto riziką. Vis dėlto buvo įrodymų, kad optimizmas turi ir biologinį poveikį. Nustatyta, kad optimistai stengiasi gyventi sveikiau, jie reguliariai sportuoja ir būna fiziškai aktyvūs, o tai mažina tikimybę būti ištiktam insulto nei pesimistai [95]. Tuo tarpu sveikatos stiprinimo modelyje laikomasi prielaidos, kad asmens įsitikinimai apie sveikatą, ir tai, kaip jis apibūdina sveikatą, lemia jo gyvenimo būdo, su sveikata susijusio elgesio pasirinkimą [96].
Gyvenimo būdas yra pasirenkamas pačio asmens, tačiau šį pasirinkimą lemia daugelis veiksnių, iš kurų svarbiausieji yra [97]: asmens įgūdžiai, gebėjimai; stresas; kultūra; socialiniai santykiai; kontrolės jausmas; požiūris į gyvenimą. Taip pat išskiriami tokie veiksniai kaip priklausymo, savivertės jausmas (kuris sumažina stresą, padidina savikontrolę, sumažina socialinę izoliaciją), individualūs bruožai (optimizmas, saviefektyvumas ir pan.).
PSO Europos regioninio biuro pranešime, sudarytame Lietuvos mokslininkų, nurodoma, kad septyni rizikos veiksniai (padidėjęs arterinis kraujospūdis, tabako bei alkoholinių gėrimų vartojimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, antsvoris, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas) lemia širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų atsiradimą Europoje. Vis gausėjantys tyrimai rodo, kad išsivysčiusiose šalyse dauguma sveikatos
21 problemų susijusios su vyraujančiu gyvenimo būdu ir aplinkos veiksniais. Žmogaus gyvensenos pagrindai susiformuoja vaikystėje ir vėliau reikia daug pastangų jiems pakeisti [98].
Individualūs gyvensenos skirtumai leidžia daryti prielaidą, kad su sveikata susijusiam elgesiui turi įtakos asmens psichologiniai veiksniai. Gausu tyrimų, kuriuose analizuojama tokių psichologinių veiksnių kaip savigarba, bendrosios žmogaus vertybės, sveikatos kontrolė ir kitų įtaka asmens gyvensenai. Šie tyrimai leidžia daryti prielaidas, kad tam tikri aplinkos veiksniai gali turėti įtakos gyvensenai bei paskatinti jos pokyčius, kad demografinės charakteristikos kartais yra susijusios su skirtingu gyvenimo būdu, kad tokie psichologiniai veiksniai kaip savigarba, savo sveikatos suvokimas bei svarbiausios žmogaus vertybės mažai paaiškina gyvenimo būdo pasirinkimą [99].
Kiti moksliniai tyrimai nurodo, kad nuo medicininio požiūrio į sveikatą pereita prie sisteminio, kuomet svarbiais tampa ne tik fizinis, bet ir psichologinis bei socialinis žmogaus sveikatos aspektai, kurie sąveikaudami tarpusavyje palaiko pusiausvyrą žmogaus gyvenime, suteikia žmogui laimės ir pilnatvės jausmą [100, 101, 102].
Pozityviosios psichologijos šalininkai teigia, kad žmogų paskatinti augti, kilti, tobulėti yra daugiau nei fiksavimas to, kas su juo negerai. Tai yra jo potencinių galių atradimas, atpažinimas ir šių atradimų ugdymas ir stiprinimas [102].
Holistinė gerovės filosofija pabrėžia, kad individai siekdami pakelti savo gyvenimo kokybę turi atsakingai priimti sprendimus, susijusius su rūpinimusi savimi, savęs priežiūra. Tad sveikatos specialistų tikslas yra padėti klientams įsisąmoninti, jog būtina ne tik kuo efektyviau įveikti gyvenimo sunkumus, bet ir pasirinkti bei palaikyti sveiką gyvenseną, pozityviai žiūrėti į gyvenimą ir sieti savo gyvenime laimės ir pilnatvės, džiaugsmo [101, 102].
Vienas iš aiškinimų, kodėl manoma, jog psichologinis atsparumas gali pagerinti sveikatą yra sveiko gyvenimo būdo praktikavimas [103], kadangi individai, pasižymintys aukštu atsparumu, yra linkę rinktis sveikesnį gyvenimo būdą nei tie, kurių atsparumas žemas. Buvo tirti beveik 300 suaugusių žmonių, iš kurių sudarytos dvi grupės: sveiki ir sergantys tiriamieji. Nustatytas atsparumo buvimas ir sveikatai palankaus elgesio pasireiškimas abiejose tiriamųjų grupėse [104].
Apibendrinant galima teigti, kad optimistiškas požiūris į gyvenimą yra vienas iš sveikos psichologinės sveikatos aspektų, turintis biologinį poveikį žmogaus organizmui, nes optimistai stengiasi gyventi sveikiau, būna fiziškai aktyvūs ar reguliariai sportuoja, o tai mažina tikimybę susirgti įvairiomis ligomis nei pesimistai.
22
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimo objektas – gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių optimizmo, gyvensenos, darbo specifikos sąsajos.
Tyrimo eiga. Baigiamasis darbas buvo planuojamas ir vykdomas etapais: I etapas. Mokslinės literatūros paieška ir analizė pagal pasirinktą temą; II etapas. Tyrimo instrumento sudarymas, remiantis moksline literatūra; III etapas. Bioetikos leidimo procedūros;
IV etapas. Bandomasis tyrimas ir tyrimo instrumento korekcija; V etapas. Tyrimo duomenų rinkimas;
VI etapas. Tyrimo duomenų kodavimas, analizavimas ir interpretavimas; VII etapas. Išvadų ir rekomendacijų formulavimas.
2018 m. balandžio – liepos mėn. LSMUL KK buvo atlikta anoniminė anketinė darbuotojų apklausa, kurioje dalyvavo Akušerijos ir ginekologijos klinikoje dirbantys gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai rezidentai ir akušerės. Prieš atliekant tyrimą buvo gautas LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės raštiškas sutikimas, leidžiantis apklausti klinikoje dirbančius darbuotojus. Gavus įstaigos vadovės sutikimą, tyrėja pradėjo tyrimą, tačiau tiesiogiai pildant anketas nedalyvavo. Prieš pildant anketas, darbuotojai buvo supažindinti su tyrimo tema ir anketos pildymo instrukcija, buvo akcentuojamas respondentų dalyvavimo tyrime svarbumas, garantuojamas anonimiškumas. Respondentai turėjo teisę atsisakyti dalyvauti tyrime. Sutikę dalyvauti tyrime, tai patvirtino pasirašydami tiriamojo asmens sutikimo formą. Anketos buvo pildomos medicinos įstaigoje, darbo metu. Laikantis konfidencialumo principų, respondentai buvo informuoti, kad užpildytas anketas mestų į specialiai tam paruoštą uždarą dėžę, kuri kiekviename skyriuje buvo padėta matomoje vietoje. Tyrėja anketas susirinkdavo reguliariai, kas keletą dienų.
Siekiant išsiaiškinti, ar klausimai anketoje yra tinkami ir aiškiai suformuluoti, prieš atliekant tikrąjį duomenų rinkimą, atliktas bandomasis tyrimas. Apklausta 20 LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje dirbančių akušerių. Apžvelgus bandomojo tyrimo rezultatus, keletas respondentų išreiškė abejones dėl netiksliai suformuluoto klausimyno klausimo, neaiškios keleto klausimų pildymo instrukcijos, išsakytos pastabos buvo atitinkamai koreguotos.
2.2. Bioetikos leidimas
Parengus tyrimo instrumentą – anoniminę anketą (1 priedas), buvo paruoštos tiriamųjų informavimo (2 priedas) bei tiriamųjų sutikimo (3 priedas) formos ir kartu su LSMUL KK Mokslo ir
23 studijų koordinavimo tarnybos vadovo sutartimi, Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės sutikimu, buvo pateiktos Bioetikos komisijai. Bioetikos komisija išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, suteikė leidimą (2018-01-25 Nr. BEC-GM(M)-65) (4 priedas) atlikti tyrimą pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje.
Taikant respondentams anketinės apklausos metodą, rizikos bei žalos tiriamieji nepatyrė. Respondentų apklausa sukėlė nepatogumus, susijusius tik su sugaištu laiku. Siekiant užtikrinti respondentų konfidencialumą, užpildytos anketos buvo metamos į tam skirtą dėžę, sutartoje vietoje, kiekviename skyriuje. Tiriamųjų vardų, pavardžių, adreso nebuvo klausiama. Surinkti duomenys buvo panaudoti tik apibendrinti ir moksliniais tikslais.
2.3. Tyrimo imtis ir respondentų atranka
Dalyvauti tyrime buvo kviesti tiriamuoju laikotarpiu LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje dirbantys darbuotojai, 47 gydytojai akušeriai ginekologai, 33 gydytojai rezidentai bei 100 akušerių. Prieš atliekant tyrimą respondentai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, anketos pildymo instrukcija, pasirašomos tiriamųjų sutikimo dalyvauti tyrime formos.
2018 m. balandžio - liepos mėn. atlikta tiriamųjų anketinė apklausa, tyrime analizuota 180 respondentų užpildytų anketų (2 pav.).
2 pav. Tyrimo imties schema Bendras gydytojų akušerių
ginekologų, gydytojų rezidentų ir akušerių, dirbančių LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje
skaičius N=191
Išdalintos anketos N=187
Grąžintos anketos N=184
Atsako dažnis - 98,4 proc.
Analizuotos anketos N=180
24 Įtraukimo į tyrimą kriterijai: LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijoje, akušerijos, ginekologijos ir gimdymo skyriuje dirbantys gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai rezidentai ir akušerės; sutinkantys dalyvauti tyrime.
Atmetimo kriterijai: nesutikę dalyvauti tyrime respondentai; tyrimo metu esantys vaiko priežiūros atostogose ar turintys nedarbingumo pažymėjimą.
2.4. Tyrimo instrumentas
Siekiant nustatyti LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje dirbančių gydytojų akušerių ginekologų, gydytojų rezidentų ir akušerių optimizmo, gyvensenos, darbo specifikos sąsajas, buvo sudaryta keturių dalių anketa. Remiantis mokslinės literatūros analize, buvo sudarytas tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa (1 priedas).
Pirmoje anketos dalyje, siekiant įvertinti tyrimo dalyvių optimizmą, respondentams buvo pateiktas revizuotas Gyvenimo orientacijos testas LOT-R (angl. Life Orientation Test-Revised; Scheier, Carver ir Bridges 1994). Šis klausimynas ir jo naudojimosi instrukcija yra viešai prieinama internete, autoriai leidžia versti ir naudoti klausimyną moksliniams tyrimams be atskiro prašymo. Šiame darbe buvo naudotas Lietuvoje validuotas LOT-R klausimynas. Klausimynas sudarytas iš 10 teiginių, kuriuose atsispindi individualūs skirtumai, varijuojantys nuo pesimizmo iki optimizmo. Trys anketos klausimai (1, 4, 10) matuoja optimistinę gyvenimo pusę, pvz.: „Neaiškiose situacijose paprastai aš tikiuosi geriausio“; kiti trys klausimai (3, 7, 9) matuoja pesimistinę gyvenimo dispoziciją, pvz.: „Jeigu man gali atsitikti kas nors blogo, tai ir atsitinka“; o likusieji 4 klausimai (2, 5, 6, 8) yra ,,užpildantieji“ (angl. filler questions) ir nėra naudojami sumuojant balus. Respondentai buvo prašomi nurodyti, kaip sutinka su kiekvienu teiginiu, skalėje nuo 0 (visiškai nesutinku) iki 4 (visiškai sutinku). 3, 7, ir 9 klausimo balai yra apverčiami (remiantis autorių instrukcija) ir vertinami skalėje nuo 4 – (visiškai nesutinku) iki 0 (visiškai sutinku). Skaičiuojama bendra suma, kuri svyruoja nuo 0 iki 24 balų. Kuo aukštesnis įvertinimas, tuo didesnis optimizmo išreikštumas, kuo žemesnis balas, tuo žemesnis optimizmo lygis, arba kitaip pesimizmas.
Antroji anketos dalis (1-23 klausimai), buvo skirta atskleisti tiriamųjų gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių) ypatumus;
Trečiojoje anketos dalyje (24-28 klausimai), atsiskleidžia darbuotojų darbo specifikos ypatumai (pareigos, skyrius kuriame daugiausiai dirbama, darbo stažas, darbo krūvis, pamaina, kurioje dirba);
Ketvirtoje klausimų grupėje (29-32 klausimai), pateikta bendroji informacija, kuria siekta išsiaiškinti respondentų lytį, amžių, išsimokslinimą bei šeiminę padėtį.
25
2.5. Statistinė duomenų analizė
Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 22.0. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Word 2013 ir Microsoft Office Excel 2013 biuro programomis.
Tyrime dalyvavusių respondentų optimizmo raiška buvo vertinama sudėjus jų atsakymų balus. Mažiausia balų suma tyrimo metu buvo 11 balų. Siekiant optimizuoti ir aiškiau atskleisti optimizmo ir pesimizmo bei gyvensenos ypatumų sąsajas, optimizmo vertinimo balai buvo sugrupuoti į tris grupes: žemo optimizmo grupė (11-15 balų), vidutinio optimizmo grupė (16-20 balų) ir aukšto optimizmo grupė (21-24 balai). Šių trijų grupių balai buvo vertinami atsižvelgiant į gyvensenos veiksnius.
Aprašomosios statistinės analizės rezultatai pateikiami procentine išraiška kartu su absoliučiaisiais skaičiais, bei vidurkiais, kartu su standartinio nuokrypio reikšmėmis. Anketoje pateikti maisto produktai buvo suskirstyti į sveiko ir nesveiko maisto kategorijas ir atlikta analizė, ieškant sąsajų su maisto produktų kategorijomis. Duomenų analizei taikytos statistinės procedūros: lls – laisvės laipsnių skaičius; dviejų požymių nepriklausomumo sąsajos buvo tikrinamos naudojant χ2 („Chi“ kvadrato) kriterijų. Dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybė buvo tikrinama naudojant Z kriterijų. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
26
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika
Kiekybiniame tyrime dalyvavo LSMUL KK akušerijos ir ginekologijos klinikoje tiriamuoju laikotarpiu dirbantys gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai rezidentai bei akušerės. Tiriamųjų, sutikusių dalyvauti tyrime, pasiskirstymas pagal sociodemografinius duomenis pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų sociodemografiniai duomenys
Požymis Grupė Respondentų dalis
N Proc. Lytis: Vyras Moteris 14 165 7,8 92,2 Amžius: 22 - 29 m. 30 - 39 m. 40 - 49 m. 50 – 59 m. 60 – 69 m. 52 23 59 33 13 28,9 12,8 32,8 18,3 7,2 Išsimokslinimas: Aukštasis neuniversitetinis
Aukštasis universitetinis
60 120
33,3 66,7 Šeiminė padėtis: Gyvena registruotoje santuokoje
Gyvena neregistruotoje santuokoje Gyvena be sutuoktinio (partnerio)
117 31 32 65,0 17,2 17,8
Tyrime dalyvavo 180 darbuotojų, iš kurių dauguma (92,2 proc.) yra moterys. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis – 40 m. (SN=±12,1). Daugiau nei pusė (66,7 proc.) respondentų nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei gyvenantys registruotoje santuokoje (65,0 proc.).
Vertinant tiriamųjų pasiskirstymą pagal darbo specifiką buvo išskirti pagrindiniai darbo specifikos kriterijai, kurie pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Tiriamųjų darbo specifikos ypatumai
Požymis Grupė Respondentų dalis
N Proc.
Pareigos Gydytojas akušeris ginekologas Gydytojas rezidentas Akušerė 47 33 100 26,1 18,3 55,6 Pagrindinė darbo vieta Moterų konsultacija Gimdymo skyrius Akušerijos skyrius Ginekologijos skyrius 35 48 81 25 19,4 26,7 45,0 13,9
27 2 lentelės tęsinys. Tiriamųjų darbo specifikos ypatumai
Požymis Grupė Respondentų dalis
N Proc.
Darbo stažas Mažiau nei 5 m. 5– 15 m. 16– 30 m. Daugiau nei 30m. 55 31 60 34 30,6 17,2 33,3 18,9 Darbo krūvis 0,5 et.
1 et.
Daugiau nei 1 et.
8 88 84 4,4 48,9 46,7 Pamaina Dieninė Dieninė ir budėjimai Tik budėjimai 45 107 28 25,0 59,4 15,6
Daugiausiai tyrime dalyvavo (55,6 proc.) akušerių. Tyrimas parodė, kad didžioji dalis respondentų buvo dirbantys akušerijos skyriuje (45,0 proc.), turintys 16-30 metų darbo stažą (33,3 proc.), dirbantys pilnu darbo krūviu (48,9 proc.) ir įvairiomis darbo pamainomis (59,4 proc.).
3.2. Gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių optimizmo ir pesimizmo įvertinimas Tyrime dalyvavusių respondentų optimizmo raiška buvo vertinama sudėjus jų atsakymų į Gyvenimo orientacijos testo balus. Balų suma galėjo svyruoti nuo 0 iki 24. Kuo aukštesnis įvertinimas, tuo didesnis optimizmo išreikštumas, kuo žemesnis balas, tuo žemesnis optimizmo lygis, arba kitaip pesimizmas.
Tyrime dalyvavusių respondentų optimizmo ir pesimizmo įverčių vidurkis siekė 17 balų (SN=±2,9). Tai reiškia, jog vidutiniškai respondentai yra daugiau optimistai nei pesimistai.
Vertinant gydytojų akušerių ginekologų, gydytojų rezidentų ir akušerių optimizmo raiškos ir respondentų specialybės ryšį nustatyta, kad akušerės dažniau pasižymi aukštu optimizmu nei kitų specialybių respondentai (1 pav.).
28 r=0,077; lls=4; p=0,866
1 pav. Ryšys tarp optimizmo ir respondentų specialybės
Taip pat optimizmo ir pesimizmo skalės įverčiai buvo palyginti atsižvelgiant į respondentų šeiminę padėtį, bet statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Tačiau pastebėta, jog respondentai, kurie buvo vedę ar ištekėjusios arba gyvena neregistruotoje santuokoje labiau linkę į optimizmą nei gyvenantys be sutuoktinio (partnerio) respondentai (2 pav.).
r=-0,098; lls=4; p=0,708
2 pav. Ryšys tarp optimizmo ir respondentų šeiminės padėties 36,2 53,2 10,6 33,3 57,6 9,1 29,0 57,0 14,0 0 10 20 30 40 50 60 70
Žemas Vidutinis Aukštas
P
roc
en
tai
Optimizmas
Gydytojas akušeris ginekologas Gydytojas rezidentas Akušerė
28,2 59,0 12,8 35,5 51,6 12,9 40,6 50,0 9,4 0 10 20 30 40 50 60 70
Žemas Vidutinis Aukštas
P
roc
en
tai
Optimizmas
Vedęs/ištekėjusi Gyvena neregistruotoje santuokoje Gyvena be sutuoktinio (partnerio)
29 Vertinant skirtumą tarp respondentų optimizmo raiškos ir lyties, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Pastebėta, jog aukštu optimizmu pasižymi tik moterys. Respondentai vyrai pasižymi vidutiniu optimizmu (3 pav.).
χ2=10,16; lls=13; p=0,68
3 pav. Skirtumas tarp optimizmo ir respondentų lyties
Manoma, jog optimizmas turi ryšį su darbo valandomis. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog tie respondentai, kurie dirbo 170 val. ir mažiau per mėnesį, pasižymėjo didesniu optimizmu, nei respondentai, kurie dirbo daugiau nei 170 val. per mėnesį. Išsamesni rezultatai atsispindi 4 pav.
χ2=3,38; lls=2; p=0,184
4 pav. Ryšys tarp optimizmo ir respondentų darbo krūvio valandomis per mėnesį 28,6 71,4 0 31,9 54,8 13,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Žemas Vidutinis Aukštas
P roc en tai Optimizmas Vyras Moteris 26,4 59,4 14,2 38,1 52,4 9,5 0 10 20 30 40 50 60 70
Žemas Vidutinis Aukštas
P
roc
en
tai
Optimizmas
30 Apibendrinant gydytojų akušerių ginekologų, gydytojų rezidentų ir akušerių optimizmo ir pesimizmo raiškos vertinimo rezultatus galima teigti, jog tarp sveikatos priežiūros specialistų vyrauja labiau optimizmas nei pesimizmas. Nustatyta, kad medikai, per mėnesį dirbantys 170 val. ir mažiau, pasižymi didesniu optimizmu nei medikai, kurie dirba daugiau nei 170 val. per mėnesį.
3.3. Gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių gyvensenos bei darbo specifikos ypatumai
Siekiant įvertinti gydytojų akušerių ginekologų, gydytojų rezidentų bei akušerių gyvensenos ir darbo specifikos ypatumus, svarbu nustatyti ryšį tarp mitybos, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių bei tiriamųjų darbo specifikos: specialybės, darbo stažo, darbovietės, darbo pobūdžio bei išdirbamo per mėnesį valandų skaičiaus.
Vertinant respondentų siekį sveikai maitintis nustatyta, jog 21,7 proc. respondentų (n=39) yra labai svarbu sveikai maitintis, 54,4 proc. respondentų (n=98) – svarbu sveikai maitintis, 23,3 proc. respondentų (n=42) – nei svarbu, nei nesvarbu sveikai maitintis, o 0,6 proc. respondentų (n=1) yra visiškai nesvarbu sveikai maitintis.
Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti įvairių gyvensenos veiksnių ypatumus pagal tiriamųjų specialybę. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp respondentų specialybės ir sveikos mitybos svarbos nenustatyta, tačiau pastebėta, jog visų specialybių sveikatos priežiūros specialistams yra svarbu sveikai maitintis (5 pav.).
χ2=4,39; lls=6; p=0,62
5 pav. Ryšys tarp respondentų specialybės ir sveikos mitybos svarbos
21,3 24,2 21,0 59,6 51,5 53,0 17,0 24,2 26,0 2,1 0 0 0 10 20 30 40 50 60 70 Gydytojas akušeris ginekologas
Gydytojas rezidentas Akušerė
P
roc
en
tai
Specialybė
