1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS KARDIOLOGIJOS KLINIKA
Jorūnė Jurjonaitė
ŪMINĮ PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMĄ PATYRUSIŲ PACIENTŲ
KLINIKINIŲ DUOMENŲ SĄSAJOS SU LOKALAUS
GEOMAGNETINIO LAUKO SVYRAVIMAIS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
prof. Gediminas Jaruševičius
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 4 PADĖKA ... 5 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
SANTRUMPOS ... 6
SĄVOKOS ... 7
1.ĮVADAS ... 8
2.DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
3.LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
3.1Žemės magnetinio lauko svyravimai ... 10
3.2Magnetinio lauko poveikis žmogaus organizmui ir PV išsivystymui ... 11
3.3Žemės ir Saulės magnetinio lauko pokyčiai ir aritmijos ... 12
4.TYRIMO METODIKA IR METODAI... 14
3
SANTRAUKA
Autorius: Jorūnė Jurjonaitė. Mokslinis vadovas: prof. Gediminas Jaruševičius.
Pavadinimas: „Ūminį prieširdžių virpėjimą patyrusių pacientų klinikinių duomenų sąsajos su lokalaus
geomagnetinio lauko svyravimais“
Darbo tikslas: nustatyti skirtingų lokalaus GML dažnių intensyvumo sąsajas su ūminiu PV sergančių pacientų paplitimu bei gretutiniais susirgimais ir būklėmis.
Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti ryšį tarp lokalaus GML virpesių intensyvumo ir ūminį PV patyrusių pacientų kiekio, lyties, amžiaus, amžiaus grupių. 2. Įvertinti ryšį tarp lokalaus GML bangų intensyvumo ir pacientų su ūminiu PV sergamumo AH ir MI. 3. Įvertinti ryšį tarp lokalaus GML bangų intensyvumo ir rūkymo bei nutukimo paplitimo tarp ūminiu PV sergančių pacientų.
Metodika: tiriamųjų grupė – 240 pacientų, ūminiu PV sirgusių 2015 m. laikotarpyje. Pacientai suskirstyti
į grupes pagal lytį, amžių, amžiaus grupes, sergamumą AH, IŠL, MI, rūkymą bei nutukimą anamnezėje. Gauti duomenys palyginti su lokalaus GML įvairių dažnių intervalų intensyvumu, atliekant statistinę analizę IBM SPSS 25.0 ir Microsoft Excel 2016 programomis.
Rezultatai: nustatytas statistiškai reikšmingas stiprus neigiamas ryšys tarp lokalaus GML STeta [3,5; 7]
Hz intervalo intensyvumo ir ūminiu PV sergančių pacientų vidutinio amžiaus, taip pat minėtas statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo neigiamas ryšys SDelta [0; 3,5] Hz, SAlfa [7; 15] Hz, SBeta [15; 32] Hz intervaluose. Moterų vidutinis amžius bei vyresnių pacientų skaičius turi statistiškai reikšmingą vidutinio stiprumo neigiamą ryšį su SDelta [0; 3,5] Hz, STeta [3,5; 7] Hz, SAlfa [7; 15] Hz intervalų intensyvumu. Tarp vyrų, sergančių ūminiu PV ir AH, ir lokalaus GML SDelta [0; 3,5] Hz, STeta [3,5; 7] Hz intervalų intensyvumo nustatytas statistiškai reikšmingas neigiamas vidutinio stiprumo ryšys. Statistiškai reikšmingas teigiamas vidutinio stiprumo ryšys nustatytas tarp MI ir ūminį PV patyrusių vyrų kiekio ir SGama [32; 65] Hz intervalo intensyvumo. Tarp rūkančių ir nutukusių vyrų, sergančių ūminiu PV, skaičiaus ir lokalaus GML pastebėtas statistiškai reikšmingas stiprus neigiamas ryšys SDelta [0; 3,5] Hz, STeta [3,5; 7] Hz, SAlfa [7; 15] Hz, SBeta [15; 32] Hz intervaluose.
Išvados: nustatyta, kad žemo dažnio lokalaus GML intensyvumas yra susijęs su retesniu ūminio PV
pasireiškimu tarp vidutinio amžiaus, o taip pat tarp vyresnių tiriamųjų. Taip pat žemo dažnio lokalaus GML intensyvumo laikotarpiais rečiau ūminiu PV serga vyrai, kurie serga AH, rūko arba yra nutukę. Aukšto dažnio lokalaus GML intensyvumas yra susijęs su padidėjusiu sergamumu MI tarp ūminiu PV sergančių pacientų.
4
SUMMARY
Author: Jorūnė Jurjonaitė. Scientific supervisor: prof. Gediminas Jaruševičius.
Title: „Association between the Cases of Acute Atrial Fibrillation Clinical Data and Fluctuations of Local
Geomagnetic Field“
Aim: to determine different local geomagnetic field‘s (GMF) intervals‘ links with acute atrial fibrillation
(AF) and other diseases manifestation among patients.
Objectives: 1. To determine the bond between local GMF intensity and acute AF patients‘ number, sex,
age and age groups. 2. To evaluate the connection between local GMF intensity and acute AF cases comorbid with arterial hypertension (AH) and myocardial infarction (MI). 3. To evaluate the connection between local GMF intensity and the prevalence of obesity and smoking among the patients‘ with acute AF.
Methods: the group of subjects – 240 acute AF patients during the year of 2015. Patients were divided
into sex, age, AH and MI morbidity, obesity and smoking groups. The results were compared with different local GMF interval‘s intensity during the analysis of IBM SPSS 25.0 and Microsoft Excel 2016.
Results: after the analysis there was found the statisticly significant strong negative correlation between
local GMF STeta [3,5; 7] Hz interval‘s intensity and acute AF patients‘ average age, also the significant average negative correlations in SDelta [0; 3,5] Hz, SAlfa [7; 15] Hz, SBeta [15; 32] Hz intervals between the same variables. Women‘s average age and older patients cases have statisticly significant average negative correlations with SDelta [0; 3,5] Hz, STeta [3,5; 7] Hz, SAlfa [7; 15] Hz intervals intensity. Between acute AF men with AH cases and local GMF SDelta [0; 3,5] Hz, STeta [3,5; 7] Hz intervals there were significant average negative correlations. Statisticly significant average positive correlation was found between acute PV with MI cases in men group in SGama [32; 65] Hz interval. There were found the strong negative correlations among obese and smoking with acute AF patients‘ number and local GMF SDelta [0; 3,5] Hz, STeta [3,5; 7] Hz, SAlfa [7; 15] Hz, SBeta [15; 32] Hz intervals‘ intensity.
Conclusions: the low frequency local GMF intensity is connencted with the lower number of acute AF
cases among average age patients, also among older patients. In addition the low frequency local GMF intensity time periods are connected with the lower number of men who have acute AF as well as AH, obesity or smoking in anamnesis. On the contrary the high frequency local GMF intensity is connected with the higher number of MI cases among acute AF patients.
5
PADĖKA
Labai dėkoju prof. Alfonsui Vainorui ir prof. Gediminui Jaruševičiui, kurie savo idėjomis, žiniomis ir patarimais padėjo parengti šį darbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Rašant baigiamąjį magistro darbą, interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos komitetas, išdavęs bioetikos leidimą atlikti tyrimą: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras.
6
SANTRUMPOS
AH – arterinė hipertenzija
AKS – arterinis kraujo spaudimas ANS – autonominė nervų sistema CD – cukrinis diabetas
GML – geomagnetinis laukas IŠL – išeminė širdies liga MI – miokardo infarktas PV – prieširdžių virpėjimas
RAAS – renino-angiotenzino-aldosterono sistema ŠKL – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ŠN – širdies nepakankamumas
7
SĄVOKOS
Geomagnetinis laukas – Žemės rutulio vidinių jėgų generuojamas magnetinis laukas.
Magnetometras – prietaisas, matuojantis magnetinio lauko stiprumo pokyčius, magnetinių bangų kryptį. Protuberansų išmetamų dalelių masės – tai didelės energijos magnetinio lauko saulės plazmos pliūpsniai, kurie sukelia magnetinius reiškinius Žemės paviršiuje.
Reentry – aritmijos maechanizmas, kai elektrinis impulsas sklinda uždaru ratu, kuris sudarytas iš dviejų ar
daugiau skirtingo laidumo ir refrakteriškumo takų.
Schumann rezonansai – Žemės magnetinio lauko spektre išmatuojami pakilimai, pagal kuriuos
8
1. ĮVADAS
Prieširdžių virpėjimas (PV) yra labiausiai pasaulyje paplitusi aritmija, kuria serga 1-2 proc. bendrosios populiacijos. Beveik 6 mln. Europos gyventojų serga PV. Numatoma, kad per ateinančius 50 metų ligotumas išaugs dvigubai dėl visuomenės senėjimo [1]. Ši aritmija išlieka viena pagrindinių ligų, sukeliančių insultą, širdies nepakankamumą (ŠN) ir staigią mirtį [2].
PV yra supraventrikulinė tachikardija, kurios metu nekordinuotai susitraukia prieširdžiai. PV skirstomas į ūminį (iki 7d.), persistuojantį (>7d.), ilgai trunkantį persistuojantį (>12 mėn.) ir nuolatinį (pasirinkus dažnio kontrolės gydymo strategiją) [1]. Pagrindiniai PV elektrofiziologiniai mechanizmai: ektopinių židinių aktyvumas, dauginiai kompleksiniai reentry ratai ir rotorių susidarymas [3]. Taip pat patofiziologijoje svarbus autonominės nervų sistemos (ANS) bei renino-angiotenzino-aldosterono sistemos (RAAS) aktyvumo padidėjimas, oksidacinis stresas ląstelėms, intraląstelinio Ca2+ apykaitos
sutrikimai [4,5,6,7]. PV vystymasis yra glaudžiai susijęs su struktūriniais miokardo pokyčiais (uždegimu, fibroze, hipertrofija), kuriuos gali sukelti arterinė hipertenzija (AH), išeminė širdies liga (IŠL), ŠN, širdies vožtuvų ligos, kardiomiopatijos. Literatūroje išskiriami ir kiti svarbūs rizikos faktoriai: nutukimas, rūkymas, vyresnis amžius, cukrinis diabetas (CD), hipertirozė, buvusios kardiotorakalinės operacijos [8].
Aritmijų išsivystyme svarbų vaidmenį atlieka įvairūs fiziniai aplinkos veiksniai. Pastebėta, kad žema temperatūra, bei didelis oro užterštumas gali sukelti ritmo sutrikimus [9,10]. Mokslininkai atkreipia dėmesį į saulės audrų, kosminių spindulių intensyvumo kitimų ir geomagnetinio aktyvumo pokyčių reikšmę aritmijų išsivystymui [11,12]. Manoma, kad geomagnetiniai reiškiniai neabejotinai susiję su ritmo sutrikimų atsiradimu, nes sukelia pokyčius organizmo ląstelėse bei veikia įvairias reguliacines organizmo sistemas [13]. Analizuojant užsienio literatūrą pastebėta, jog trūksta patikimų įrodymų, patvirtinančių žemės magnetinio lauko ryšį su PV atsiradimu, o lokalaus geomagnetinio lauko (GML) poveikis šiuo aspektu netirtas.
Lietuva turi galimybę matuoti lokalaus GML kitimus savo teritorijoje. 2014 metais pasirašius bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto ir
HeartMath instituto (JAV), Baisogaloje buvo įrengtas ypač jautrus magnetometras. Duomenys gaunami
9
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Nustatyti skirtingų lokalaus GML dažnių intensyvumo sąsajas su ūminiu PV sergančių pacientų paplitimu bei gretutiniais susirgimais ir būklėmis.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti ryšį tarp lokalaus GML virpesių intensyvumo ir ūminį PV patyrusių pacientų kiekio, lyties, amžiaus, amžiaus grupių.
2. Įvertinti ryšį tarp lokalaus GML bangų intensyvumo ir pacientų su ūminiu PV sergamumo AH, IŠL, miokardo infarktu (MI).
10
3. LITERATŪROS APŽVALGA
3.1 Žemės magnetinio lauko svyravimai
Geomagnetinis laukas (GML) gali būti matuojamas Žemės paviršiuje (lokaliai) arba palydovais kosmose (globaliai). Pagrindinis magnetinio lauko šaltinis Žemėje – mantija, esantis Žemės rutulio viduriniame sluoksnyje (branduolio išorėje). Virš mantijos esanti pluta sukelia silpnus magnetinius svyravimus judant litosferos plokštėms. Išorinės magnetinės bangos, veikiančios jonosferoje ir magnetosferoje (sukeliamos saulės magnetinio lauko), generuoja įvairios amplitudės magnetinį lauką, kuris reikšmingai veikia palydovo išmatuojamus GML rodiklius ir iškraipo vidinių Žemės sluoksnių magnetinio lauko pokyčius [14]. Suminis vidinių ir išorinių magnetinio lauko jėgų padidėjimas stebimas per magnetines audras, kurias sukelia saulės pliūpsniai ir protuberansų išmetamų dalelių masės.
GML poveikis žmogaus organizmui yra plačiai tyrinėjamas visame pasaulyje. Mokslinėje literatūroje dažniausias tyrimų objektas yra globalus Žemės magnetinis laukas. Tačiau pastebima, kad globalaus GML intensyvumas kinta priešingai lokaliam GML [15]. Kol kas aiškaus mechanizmo, paaiškinančio šiuos skirtumus, nerasta, tačiau tai galimai susiję su minėtomis išorinių Žemės rutulio sluoksnių elektromagnetinėmis bangomis. Manoma, kad matuojant lokalų magnetinį lauką, galime nustatyti tikslesnį magnetinių bangų poveikį organizmui. Lietuvoje mokslininkai jau pradėjo tyrinėti lokalaus GML pokyčius metų eigoje ir jų sąsajas su nestabilios krūtinės anginos ir miokardo infarkto išsivystymu [16,17]. Pastebėta, kad lokalaus GML stiprumas keičiasi metų eigoje: žemiausias žiemos viduryje, kylantis pavasarį, pasiekiantis piką vasaros viduryje, vėl silpnėjantis rudenį ir grįžtantis į žemiausią tašką žiemą [17]. Taigi, lokalus GML kinta cikliškai, varijuoja tarp skirtingų metų laikų. Aritmijų išsivystymo dažnis taip pat siejamas su skirtingais metų sezonais [18].
11
3.2 Magnetinio lauko poveikis žmogaus organizmui ir PV išsivystymui
Širdies ritmo variabilumas (ŠRV) – tai laiko intervalų pokytis tarp skirtingų širdies susitraukimų. Šis rodiklis nusako širdies-smegenų sąveiką ir autonominės nervų sistemos (ANS) funkciją [22]. McCraty su bendraautoriais atrado, kad ANS veikla gali sinchronizuotis su laike kintančiu GML [23]. 2018 m. publikuotame tyrime tirtas ŠRV atsakas į saulės ir GML poveikį ir nustatyta, kad padidėję kosminių spindulių intensyvumas bei Schumann rezonanso jėga (kuri koreliuoja su GML kitimais), yra susiję su ŠRV ir parasimpatinės nervų sistemos aktyvumo padidėjimu [24]. Šie rezultatai patvirtina neabejotiną magnetinių bangų poveikį ANS.
Žinoma, kad širdies raumenyje yra išsidėstęs platus įvairių nervinių skaidulų tinklas. Ektopinių židinių abliacija plautinėse venose yra vienas iš PV gydymo būdų [2]. Tan ir bendraautoriai nustatė, kad simpatinės ir parasimpatinės skaidulos randamos žmogaus širdies plautinių venų srityje ir jų aktyvumo pokyčiai galimai susiję su aritmijų iniciacija [25]. Nesant struktūrinės širdies ligos, vien autonominės nervų sistemos dirginimas gali sukelti PV epizodus [26]. Keliuose moksliniuose eksperimentuose pastebėta, kad nedideliu stiprumu stimuliuojant klajoklį nervą, galima sulėtinti PV dažnį bei atrioventrikulinį laidumą [27,28]. Ieškodami neinvazinių vaistams atspariam PV gydymo būdų, tyrėjai nustatė, kad labai žemo dažnio magnetinio lauko bangos, tiesiogiai veikiančios klajoklio nervo skaidulas, o taip pat neinvaziniu būdu per elektrodus ant krūtinės, reikšmingai slopina PV [29]. Tai įrodo žemo dažnio elektromagnetinių bangų slopinantį poveikį autonominei sistemai ir PV atsiradimui.
12 Tyrėjai nustatė, kad kamienines širdies ląsteles veikiant labai žemo dažnio elektromagnetiniam laukui, aktyvėja jų metabolizmas, proliferacija, pagreitėja diferencijacija, padidėja intraląstelinio Ca2+ kiekis [33]. Būtent Ca2+ disbalansas kardiomiocituose susijęs su aritmogeniniu poveikiu širdžiai. PV išsivystymas taip pat susijęs su padidėjusiu oksidacinio streso poveikiu ląstelėms. 2013 m. atliktoje apžvalgoje aptartas teigiamas magnetinio lauko poveikis šio streso mažinimui [34].
Taigi, pastebime, kad magnetinis laukas veikia įvairias PV patogenezėje dalyvaujančias grandis. Tačiau tikslus GML vaidmuo PV išsivystyme dar nėra žinomas.
3.3 Žemės ir Saulės magnetinio lauko pokyčiai ir aritmijos
Geomagnetiniai svyravimai kinta priklausomai nuo Saulės ciklo (mokslininkai pastebėjo, kad rodikliai cikliškai kinta kas 11 metų, šiuo metu gyvename 24 Saulės ciklo laikotarpiu [35]). Viename tyrime buvo atrastas ryšys tarp Saulės magnetinio lauko pokyčių ir supraventrikulių bei skilvelinių aritmijų atsiradimo [11]. Gauti rezultatai nurodo, jog saulės poliškumo pasikeitimas (vyksta Saulės ciklo viduryje, kai Saulės magnetinis aktyvumas didžiausias) yra labiausiai susijęs su skilvelinių ekstrasistolių padaugėjimu tarp tiriamųjų. 2016 m. Graikijoje tiriant magnetinius rodiklius 23 Saulės ciklo laikotarpiu, rastos patikimos koreliacijos tarp GML rodiklių ir PV pasireiškimo tarp tiriamųjų [36]. Šios koreliacijos buvo siejamos su magnetinių rodiklių intensyvumo pasikeitimo (sumažėjimo ar padidėjimo) faze.
Mayo klinikoje stebėtas GML aktyvumo ryšys su implantuojamų kardioverterių defibriliacijų
skaičiumi [37]. GML intensyvumas buvo suskirstytas į 4 lygius, nuo žemo iki aukšto GML intensyvumo, o defibriliacijos monitoruotos nuotoliniu būdu. Rezultatai parodo, kad daugiau defibriliacijų (kitaip tariant ūmių ritmo sutrikimų, kuriems indikuotina resinchronizuojanti terapija – dažniausiai skilvelių tachikardija ir virpėjimas) įvyksta žemo GML intensyvumo laikotarpiais. Galime iškelti hipotezę, kad esant žemo intensyvumo GML, žmogaus organizmas gauna per mažai energijos iš aplinkos, todėl išsekus rezervui sutrinka elektrinė širdies veikla. O priešingai – aukštesnio intensyvumo žemo dažnio GML galėtų turėti antiaritminį poveikį. Tai patvirtina Stoupel ir kitų mokslininkų atlikto tyrimo [38] išvados, kuriose teigiama, jog GML galimai turi antiaritminį efektą lyginant su aritmogeniniu Saulės magnetinio lauko poveikiu [11]. Tyrime iškelta idėja dirbtinai sukeltą magnetinį lauką naudoti aritmijų gydymui, kas vėliau buvo išbandyta eksperimentuose, siekiant nutraukti ūminį PV labai žemo dažnio magnetinėmis bangomis [29].
13 koreliacijos aukštesnės vyrų ir vyresnių, nei 65 metai pacientų grupėse. Kitame apžvalginiame straipsnyje Stoupel nusprendė, kad GML veikia kaip skydas, apsaugantis mūsų planetą nuo kosminių fizinių veiksnių (pavyzdžiui nuo kosminio protonų srauto) [12]. Šie veiksniai aktyviau veikia Žemės paviršiuje, kai GML intensyvumas žemas. Todėl padidėja įvairių kosminių magnetinių reiškinių poveikis žmogaus sveikatai, o taip pat ir aritmijų išsivystymui.
14
4. TYRIMO METODIKA IR METODAI
4.1 Tiriamoji populiacija
Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Atrinkti 240 pacientų, sergančių ūminiu PV, išanalizuotos jų epikrizės. Pacientai į tyrimą įtraukti 01-01 – 2015-12-31 laikotarpiu. Atrankos kriterijai: TLK I48 kodas (prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas) ir nustatyta tiksli ritmo sutrikimo data 2015 m. laikotarpyje. Į tyrimą nebuvo įtraukti lėtiniu PV sergantys pacientai.
Tiriamieji buvo suskirstyti į grupes pagal lytį, amžių, amžiaus grupes, sergamumą AH, IŠL, MI, kitus rizikos veiksnius (rūkymas, nutukimas).
4.2 Magnetometro duomenys
Lokalaus Žemės magnetinio lauko kitimų duomenys buvo gauti iš Lietuvos teritorijoje (Baisogaloje) esančio Zonge Engineering magnetometro. Duomenys nuolat fiksuoja lokalų GML šiaurės-pietų ir rytų-vakarų kryptimis (tyrimo metu naudoti rytų-vakarų krypties duomenys, pagal Heart Math
Institute rekomendacijas, kuriose teigiama, jog šios krypties laukas reikšmingiau veikia žmogaus
organizmą). Registruojami duomenys patenka į serverį, kuriame apdorojami ir pateikiami spektrogramos pavidalu. Tada yra apskaičiuojami vidutiniai GML stiprumo dydžiai laiko vienete (mūsų tyrimo atveju tai buvo mėnuo), Schumann rezonansų (veikiančių tarp Žemės paviršiaus ir jonosferos) stiprumo dydžiai kiekviename išskirtame dažnumų intervale, kurie pateikiami suminiu magnetinio lauko galingumu pT2
(pikoteslomis) [41].
Remiantis moksliniais tyrimais [42,43], išskiriami šie Schumann rezonanso intervalai: P1 [0; 3,5] Hz, P2 [3,5; 7] Hz, P3 [7; 15] Hz, P4 [15; 32] Hz, P5 [32; 65] Hz, P6 [0; 65] Hz. Nustatyta, kad Schumann rezonansai atkartoja elektroencefalogramoje (EEG) registruojamas bangas [44], todėl anksčiau minėti lokalaus GML intervalai pavadinti: SDelta [0; 3,5] Hz, STeta [3,5; 7] Hz, SAlfa [7; 15] Hz, SBeta [15; 32] Hz, SGama [32; 65] Hz. Skirtingų intervalų GML stiprumo pasiskirstymas 2015 m. pateiktas 1 pav. Tyrimo metu šie duomenys buvo lyginti su ūminio PV paplitimu, pacientų sveikatos būklės rodikliais.
4.3 Statistinė analizė
15 normalųjį skirstinį pasiskirstę duomenys pateikti vidurkiu su standartiniu nuokrypiu. Vidurkiai tarp šių skirtingų kiekybinių dydžių palyginti taikant Stjudento t testą. Kiekybinių požymių ryšiui vertinti ir apskaičiuoti taikytas Pearson koreliacijos koeficientas (r). Koreliacijos koeficientas susietas su ryšio stiprumu: 0 < r < 0,2 – labai silpnas, 0,2 ≤ r < 0,5 – silpnas, 0,5 ≤ r < 0,7 – vidutinis, 0,7 ≤ r < 1 – stiprus. Statistinio reikšmingumo lygmuo p < 0,05.
1 pav. Geomagnetinio lauko stiprumas (pT2) Lietuvoje 2015 m. 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 p T 2 Mėnesiai
16
5. REZULTATAI
Tiriamąją grupę sudarė 240 ūminiu PV sergantys pacientai (1 lentelė): 133 (55,4 proc.) vyrai ir 107 (44,6 proc.) moterys. Vidutinis tiriamųjų amžius 66,83±11,96 metų. Vyrų amžiaus vidurkis 64,08±12,83 metų, o moterų – 68,75±9,98 metų. Pacientus suskirsčius į amžiaus grupes (skiriant per vidurkį), nustatyta, kad iš viso tiriamųjų, kurių amžius ≤67 metai – 121 (50,4 proc.), o >67 metai – 119 (49,6 proc.). Atitinkamai vyrų, kurių amžius ≤64 metai – 60 (45,1 proc.), o >64 metai – 73 (54,9 proc.). Moterų, kurių amžius ≤69 metai – 49 (45,8 proc.), o >69 metai – 58 (54,2 proc.). Abiems lytims būdingas didesnis skaičius pacientų, kurie yra vyresni už amžiaus vidurkį.
Net 90,4 proc. pacientų sirgo AH (iš moterų beveik visos pacientės – 97,2 proc.). ŠN turėjo 88,8 proc. – dažniau moterys, nei vyrai (95,3 proc. vs. 83,5 proc.). Pusė pacientų buvo nutukę (50,8 proc.). Maždaug trečdalis dalyvavusių pacientų sirgo IŠL (28,8 proc.) ir dislipidemija (36,3 proc.), dažniau vyrai. Penktadaliui anamnezėje buvo atliktos širdies operacijos (17,5 proc.), taip pat dažniau vyrams. Apie 10 proc. tiriamųjų sirgo MI ir rūkė, abiem atvejais dažniau vyrai, nei moterys. CD sirgo 12,0 proc. pacientų, nežymiai dažniau moterys.
1 lentelė. Tiriamosios grupės klinikinių duomenų charakteristikos
Klinikiniai duomenys Visi tiriamieji Vyrai Moterys P reikšmė
Pacientų skaičius 240 (100 proc.) 133 (55,4 proc.) 107 (44,6 proc.) p < 0,05
Amžius (m.) 66,83±11,96 64,08±12,83 68,75±9,98 p < 0,05
Arterinė hipertenzija 217 (90,4 proc.) 113 (85,0 proc.) 104 (97,2 proc.) p < 0,05 Širdies
nepakankamumas
213 (88,8 proc.) 111 (83,5 proc.) 102 (95,3 proc.) p = 0,056
Išeminė širdies liga 69 (28,8 proc.) 42 (31,6 proc.) 27 (25,2 proc.) p = 0,075 Miokardo infarktas 25 (10,4 proc.) 16 (12,0 proc.) 9 (8,4 proc.) p = 0,055 Dislipidemija 87 (36,3 proc.) 54 (40,6 proc.) 33 (30,8 proc.) p < 0,05 Cukrinis diabetas 31 (12,9 proc.) 17 (12,8 proc) 14 (13,1 proc.) p = 0,067
Rūkymas 20 (8,3 proc.) 16 (12,0 proc.) 4 (3,7 proc.) p = 0,160
17 Nors statistiškai reikšmingas ryšys tarp visų ūminiu PV sergančių pacientų skaičiaus (taip pat tarp vyrų ir moterų grupių) ir lokalaus GML stiprumo įvairiuose dažnių intervaluose neatrastas, tačiau nustatytas vidutinio stiprumo neigiamas ryšys SDelta [0; 3,5] Hz, STeta [3,5; 7] Hz ir SAlfa [7; 15] intervaluose tarp visų pacientų bei labai silpnas teigiamas ryšys SGama [32; 65] Hz intervale (2 pav.). Pastarasis ryšys kartojasi ir vyrų bei moterų grupėse atskirai. Vyrų grupėje žemo dažnio intervaluose (SDelta, STeta) pastebime, kad koreliacijos vidutinio stiprumo neigiamos, kai tuo tarpu moterų grupėje silpnos neigiamos (3 pav.).
2 pav. Ūminį PV patyrusių pacientų kiekio ryšys su lokalaus GML stiprumu 2015 m. mėnesiais
3 pav. Ūminį PV patyrusių vyrų ir moterų skaičiaus ryšys su lokalaus GML stiprumu 2015 m. mėnesiais -0.552 -0.548 -0.513 -0.453 0.069 -0.396 -0.6 -0.5 -0.4 -0.3 -0.2 -0.1 0.0 0.1 0.2 [0; 3.5] Hz [3.5; 7] Hz [7; 15] Hz [15; 32] Hz [32; 65] Hz [0; 65] Hz Ko reliac ij o s k o ef . (r )
Geomagnetinio lauko dažnių intervalai (Hz)
-0.567 -0.545 -0.447 -0.444 0.003 -0.426 -0.222 -0,244 -0.309 -0.211 0.115 -0.136 -0.7 -0.6 -0.5 -0.4 -0.3 -0.2 -0.1 0.0 0.1 0.2 [0; 3.5] Hz [3.5; 7] Hz [7; 15] Hz [15; 32] Hz [32; 65] Hz [0; 65] Hz Ko reliac ij o s k o ef . (r )
18 Analizuojant visų įtrauktų pacientų, patyrusių ūminį PV, amžiaus ryšį su lokalaus GML stiprumu įvairių dažnių intervaluose 2015 m. mėnesiais, rastas statistiškai reikšmingas stiprus neigiamas ryšys STeta [3,5; 7] Hz intervale, vidutinio stiprumo neigiamas ryšys SDelta [0; 3,5] Hz, SAlfa [7; 15] Hz, SBeta [15; 32] Hz intervaluose ir statistiškai nereikšmingas silpnas teigiamas ryšys SGama [32; 65] Hz intervale (4 pav.). Suskirsčius duomenis į vyrų ir moterų grupes, moterų grupėje panašios tendencijos pastebimos žemo dažnio intervaluose, kai tuo tarpu vyrų grupėje visos koreliacijos šiuose intervaluose silpnos ir statistiškai nereikšmingos (5 pav.). Tačiau moterų grupėje aukšto dažnio intervale (SGama) – labai silpna teigiama koreliacija, o vyrų grupėje – aukštesnė silpna teigiama koreliacija.
Suskirsčius pacientus į amžiaus grupes (perskiriant imtį per vidurkį), stebimas statistiškai reikšmingas vyresnių (>67 m.) pacientų vidutinio stiprumo neigiamas ryšys SDelta [0; 3,5] Hz, SAlfa [7; 15] Hz, SBeta [15; 32] Hz intervaluose, lyginant su lokalaus GML duomenimis (6 pav.). Jaunesnių pacientų grupėje ryšys visuose intervaluose buvo silpnas ir labai silpnas.
4 pav. Koreliacijos tarp ūminiu PV sirgusių pacientų amžiaus vidurkio ir lokalaus GML stiprumo 2015 m. mėnesiais, * p < 0,05 -0,699* -0,711* -0,685* -0,645* 0.408 -0.321 -0.8 -0.6 -0.4 -0.2 0.0 0.2 0.4 0.6 [0; 3.5] Hz [3.5; 7] Hz [7; 15] Hz [15; 32] Hz [32; 65] Hz [0; 65] Hz Ko reliac ij o s k o ef . (r )
19 5 pav. Koreliacijos tarp ūminiu PV sirgusių vyrų ir moterų amžiaus vidurkio ir lokalaus GML stiprumo
2015 m. mėnesiais, * p < 0,05
6 pav. Skirtingų amžiaus grupių, ūminį PV patyrusių, pacientų skaičiaus ryšys su lokalaus GML stiprumu 2015 m. mėnesiais, * p < 0,05
Įvertinus ūminį PV patyrusių ir AH sergančių pacientų kiekio ryšį su lokalaus GML stiprumu, išskiriant į grupes pagal lytį, statistiškai reikšmingi neigiami vidutinio stiprumo ryšiai nustatyti vyrų grupėje SDelta [0; 3,5] Hz ir STeta [3,5; 7] Hz intervaluose. Moterų grupėje reikšmingų ryšių nepastebėta, koreliacijos neigiamos silpnos (7 pav.). Abiejose grupėse SGama [32; 65] Hz intervale labai silpnas teigiamas ryšys. -0.283 -0.309 -0.295 -0.293 0.457 0.045 -0,641* -0,633* -0,611* -0.562 0.138 -0.434 -0.8 -0.6 -0.4 -0.2 0.0 0.2 0.4 0.6 [0; 3.5] Hz [3.5; 7] Hz [7; 15] Hz [15; 32] Hz [32; 65] Hz [0; 65] Hz Ko reliac ij o s k o ef . (r )
Geomagnetinio lauko dažnių intervalai (Hz) Vyrų vidutinis amžius Moterų vidutinis amžius
-0.202 -0.200 -0.143 -0.108 -0.104 -0.205 -0,653* -0,649* -0,635* -0.573 0.163 -0.432 -0.7 -0.6 -0.5 -0.4 -0.3 -0.2 -0.1 0.0 0.1 0.2 0.3 [0; 3.5] Hz [3.5; 7] Hz [7; 15] Hz [15; 32] Hz [32; 65] Hz [0; 65] Hz Ko reliac ij o s k o ef . (r )
Geomagnetinio lauko dažnių intervalai (Hz)
20 7 pav. AH sergančių ir ūminį PV patyrusių vyrų ir moterų atvejų skaičiaus per mėnesį ryšys su lokalaus
GML stiprumu 2015 m. * p < 0,05
IŠL ir ūminiu PV sergančių pacientų kiekio ir lokalaus GML intensyvumo skirtinguose intervaluose sąsajos statistiškai reikšmingos moterų grupėje SDelta [0; 3,5] Hz ir STeta [3,5; 7] Hz intervaluose – rastos neigiamos vidutinio stiprumo koreliacijos (8 pav.). Vyrų grupėje minėtuose intervaluose koreliacijos taip pat neigiamos vidutinio stiprumo, tačiau statistiškai nereikšmingos (tendencija ta pati). Tarp lyčių skirtingai išsidėstė SGama [32; 65] Hz intervalo koreliacijos: vyrų grupėje teigiama silpna, o moterų grupėje neigiama labai silpna. Nagrinėjant MI paplitimą tarp tiriamųjų, vyrų grupėje pastebėtas statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo teigiamas ryšys SGama [32; 65] Hz intervale tarp ūminiu PV ir MI sergančių pacientų skaičiaus ir lokalaus GML intensyvumo (9 pav.). Moterų grupėje rezultatai priešingi – pastarajame intervale ryšys neigiamas silpnas. Kituose intervaluose abiejų lyčių ryšiai statistiškai nereikšmingi ir silpni neigiami.
-0,623* -0,600* -0.488 -0.508 0.045 -0.446 -0.209 -0.221 -0.283 -0.189 0.060 -0.154 -0.7 -0.6 -0.5 -0.4 -0.3 -0.2 -0.1 0.0 0.1 [0; 3.5] Hz [3.5; 7] Hz [7; 15] Hz [15; 32] Hz [32; 65] Hz [0; 65] Hz Ko reliac ij o s k o ef . (r )
Geomagnetinio lauko dažnių intervalai (Hz)
21 8 pav. IŠL sergančių ir ūminį PV patyrusių vyrų ir moterų atvejų skaičiaus per mėnesį ryšys su
lokalaus GML stiprumu 2015 m. * p < 0,05
9 pav. MI ir ūminį PV patyrusių vyrų ir moterų atvejų skaičiaus per mėnesį ryšys su lokalaus GML stiprumu 2015 m. * p < 0,05z
10 ir 11 paveiksluose pavaizduoti ryšiai tarp rūkančių bei nutukusių tiriamųjų pacientų skaičiaus per mėnesį ir lokalaus GML. Tarp rūkančių vyrų, sergančių ūminiu PV, skaičiaus ir lokalaus GML pastebėtas statistiškai reikšmingas stiprus neigiamas ryšys SDelta [0; 3,5] Hz, STeta [3,5; 7] Hz, SAlfa [7; 15] Hz, SBeta [15; 32] Hz intervaluose. Taip pat vyrų grupėje SGama [32; 65] Hz intervale nustatytas teigiamas vidutinio stiprumo ryšys. Rūkančių moterų grupėje statistiškai reikšmingų ryšių nerasta, daugelis koreliacijų yra neigiamos silpnos. Įvertinus tiriamųjų nutukimo sąsajas su lokaliu GML, vyrų
-0.543 -0.501 -0.430 -0.437 0.331 -0.196 -0,653* -0,593* -0.575 -0.567 -0.102 -0.581 -0.8 -0.6 -0.4 -0.2 0.0 0.2 0.4 [0; 3.5] Hz [3.5; 7] Hz [7; 15] Hz [15; 32] Hz [32; 65] Hz [0; 65] Hz Ko reliac ij o s k o ef . (r )
Geomagnetinio lauko dažnių intervalai (Hz) Vyrai, sergantys IŠL Moterys, sergančios IŠL
-0.419 -0.434 -0.431 -0.359 0,615* 0.049 -0.494 -0.495 -0.429 -0.458 -0.267 -0.574 -0.8 -0.6 -0.4 -0.2 0.0 0.2 0.4 0.6 0.8 [0; 3.5] Hz [3.5; 7] Hz [7; 15] Hz [15; 32] Hz [32; 65] Hz [0; 65] Hz Ko reliac ij o s k o ef . (r )
22 grupėje nustatytos statistiškai reikšmingos stiprios neigiamos koreliacijos visuose žemo dažnio intervaluose, išskyrus SGama [32; 65] Hz intervalą, kuriame koreliacija yra silpna teigiama ir statistiškai nereikšminga. Moterų grupėje tendencija priešinga – žemo dažnio intervaluose koreliacijos silpnos ir labai silpnos teigiamos.
10 pav. Rūkančių vyrų ir moterų, patyrusių ūminį PV, skaičiaus per mėnesį ryšys su lokalaus GML stiprumu 2015 m. * p < 0,05
11 pav. Nutukusių ir ūminį PV patyrusių vyrų ir moterų atvejų skaičiaus per mėnesį ryšys su lokalaus GML stiprumu 2015 m. * p < 0,05
Kitų klinikinių charakteristikų ryšys su lokaliu GML rezultatuose nepateikiamas, nes rastos sąsajos buvo silpnos ir statististiškai nereikšmingos.
-0,717* -0,745* -0,783* -0,705* 0.530 -0.287 -0.400 -0.326 -0.340 -0.372 -0.127 -0.397 -1.0 -0.8 -0.6 -0.4 -0.2 0.0 0.2 0.4 0.6 [0; 3.5] Hz [3.5; 7] Hz [7; 15] Hz [15; 32] Hz [32; 65] Hz [0; 65] Hz Ko reliac ij o s k o ef . (r )
Geomagnetinio lauko dažnių intervalai (Hz) Rūkantys vyrai Rūkančios moterys
-0,749* -0,726* -0,763* -0,710* 0.280 -0.452 0.179 0.204 0.120 0.223 0.108 0.224 -1.0 -0.8 -0.6 -0.4 -0.2 0.0 0.2 0.4 [0; 3.5] Hz [3.5; 7] Hz [7; 15] Hz [15; 32] Hz [32; 65] Hz [0; 65] Hz Ko reliac ij o s k o ef . (r )
23
6. REZULTATŲ APTARIMAS
Nors statistiškai reikšmingos sąsajos tarp ūminiu PV sergančių pacientų skaičiaus ir lokalaus GML stiprumo įvairiuose dažnių intervaluose nepastebėta, tačiau suskirsčius pacientus į grupes pagal lytį, išryškėjo skirtingo stiprumo koreliacijos. Vyrų grupėje matomas vidutinio stiprumo neigiamas ryšys SDelta [0; 3,5] Hz ir STeta [3,5; 7] Hz intervaluose, kai tuo tarpu moterų grupėje daugelyje intervalų ryšys yra silpnas, nors tendencija išlieka panaši. Abiejų lyčių grupėse SGama [32; 65] Hz intervale rastas labai silpnas teigiamas ryšys. Interpretuojant šiuos duomenis, galime teigti, kad žemo dažnio GML intervalų laikotarpiuose PV paroksizmai pasireiškia rečiau, nei aukšto dažnio intervalų. Nors neigiamos koreliacijos pastebėtos ir kitame panašiame tyrime [37], tačiau nustatyti neigiami ryšiai prieštarauja anksčiau publikuotų tyrimų rezultatams [12,39], kuriuose žemo dažnio intervalai yra susiję su didesniu ritmo sutrikimų skaičiumi, o šiame tyrime priešingai – teigiamos koreliacijos rastos aukšto dažnio intervale (SGama), tad didesnis kiekis aritmijų stebimas šiame intervale. Taip pat tikslinga duomenis palyginti su 2016 m. tyrimu, nagrinėjusiu lokalaus GML sąsajas su ūminiu PV [40]. Šiame tyrime koreliacijos abiejose lyčių grupėse buvo silpnos teigiamos žemo dažnio intervaluose. Tad matome, kad tyrimų rezultatai yra priešingi. Šis skirtumas galimas dėl įvairių gretutinių patologijų paplitimo tiriamųjų grupėje, jų skirtingų sąsajų su GML intensyvumu.
Tiriant lokalaus GML ryšį su ūminiu PV sergančių pacientų vidutiniu amžiumi, rastos statistiškai reikšmingos stiprios neigiamos koreliacijos STeta [3,5; 7] Hz intervale ir vidutinio stiprumo neigiamos koreliacijos SDelta [0; 3,5] Hz, SAlfa [7; 15] Hz, SBeta [15; 32] Hz intervaluose. Moterų grupėje stebimos panašios tendencijos – statistiškai reikšmingi vidutinio stiprumo neigiami ryšiai žemo dažnio (SDelta, STeta, SAlfa) intervaluose, o vyrų grupėje visi ryšiai silpni ir statistiškai nereikšmingi. Atsižvelgiant į šiuos rezultatus, galime spręsti, kad vidutinio amžiaus pacientai, sergantys ūminiu PV, rečiau serga esant didesniam žemo dažnio GML intensyvumui. Vidutinio amžiaus moterys rečiau serga minėtų dažnių laikotarpiais, nei vyrai. Šių duomenų negalime palyginti su anksčiau atliktais tyrimais, nes niekur nebuvo tirta vidutinio amžiaus priklausomybė nuo lokalaus GML dažnių intensyvumo.
24 dalis buvo vyrai), tačiau duomenis palyginti sunku dėl skirtingų laiko intervalų analizės, kadangi minėtame tyrime duomenys nagrinėti savaičių ir pusmečių, o ne mėnesių laikotarpiu (naudota kita laiko fraktalinė skalė).
Statistiškai reikšmingas neigiamas vidutinio stiprumo ryšys nustatytas tarp tiriamųjų vyrų, sergančių AH, skaičiaus ir lokalaus GML intensyvumo, žemo dažnio SDelta [0; 3,5] Hz ir STeta [3,5; 7] Hz intervaluose. Aukšto dažnio intervale (SGama) yra nors statistiškai nereikšmingas ir labai silpnas, bet teigiamas ryšys. Moterų grupėje reikšmingų ryšių nepastebėta. Taigi, vyrų grupėje padidėjęs kraujo spaudimas reikšmingai rečiau pasitaiko žemo dažnio intervaluose. Šie rezultatai atitinka literatūros duomenis, kuriuose teigiama, jog stiprėjant geomagnetinio lauko intensyvumui, didėja arterinis kraujo spaudimas [32]. Gauti rezultatai taip pat sutampa su tyrimu, kuriame taip pat ieškota sąsajų tarp ūminiu PV ir AH sergančių pacientų ir lokalaus GML [40]. Abiejuose tyrimuose didesnio stiprumo teigiamos koreliacijos rastos SGama [32; 65] Hz intervale. Nors šie rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi, tačiau jie patvirtina tendenciją, kad AH provokuoja aukšto dažnio GML.
IŠL ir ūminiu PV sergančių pacientų skaičiaus ir lokalaus GML intensyvumo statistiškai reikšmingos neigiamos vidutinio stiprumo sąsajos moterų grupėje SDelta [0; 3,5] Hz ir STeta [3,5; 7] Hz intervaluose, o vyrų grupėje, nors tendencija ta pati, sąsajos nereikšmingos. SGama [32; 65] Hz intervale vyrų grupėje rastas teigiamas silpnas ryšys, o moterų grupėje – neigiamas labai silpnas ryšys. Galima kelti hipotezę, kad IŠL provokuoja aukšto dažnio GML. Neseniai buvo atliktas panašus tyrimas, bet tarp nestabilia krūtinės angina sergančių pacientų [16]. Tyrime nustatytas vienintelis statistiškai reikšmingas ryšys – moterų grupėje SGama intervale, kai šio tyrimo metu analogiškas, nors ir nereikšmingas, ryšys pastebėtas vyrų grupėje. Tad rezultatai iš dalies sutampa ir patvirtina anksčiau iškeltą hipotezę.
MI ir ūminį PV patyrusių pacientų kiekio ir lokalaus GML intensyvumo ryšys vyrų grupėje statistiškai reikšmingas SGama [32; 65] Hz intervale, rasta vidutinio stiprumo teigiama koreliacija. Moterų grupėje ryšys statistiškai nereikšmingas ir neigiamas silpnas. Jau ankstesniuose tyrimuose rasta sąsajų tarp ūmaus koronarinio sindromo ir aukšto GML [45,46]. 2018 m. tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys SGama intervale tarp ūminiu MI sirgusių moterų ir lokalaus GML [17]. Tad matome, kad nors panašūs rezultatai būdingi skirtingoms amžiaus grupėms, tačiau sąsajos yra statistiškai reikšmingos ir patvrtina ankstesnių tyrimų rezultatus – MI atsiradimas yra susijęs su aukšto dažnio GML.
25 Taigi, ūminis PV rūkančiųjų vyrų grupėje rečiau išsivysto žemo dažnio lokalaus GML laikotarpiais. Panašių tyrimų atlikta nebuvo, tad duomenų palyginti negalime, tačiau yra žinoma, kad rūkymas padidina PV atsiradimo riziką [47]. Nustatytas ryšys gali tapti prielaida tolimesniems tyrimams, nes rūkymo sukeltų procesų pažeistas širdies raumuo galimai yra jautresnis GML pokyčiams.
Nustatytas statistiškai reikšmingas stiprus neigiamas ryšys visuose žemo dažnio intervaluose tarp nutukusių, ūminiu PV sergančių, vyrų skaičiaus ir lokaliu GML intensyvumo. Moterų grupėje tendencija priešinga – žemo dažnio intervaluose koreliacijos silpnos ir labai silpnos teigiamos. Nutukę vyrai ūminiu PV statistiškai reikšmingai rečiau serga žemo dažnio lokalaus GML laikotarpiais. Nustatyta, kad nutukimas 49 proc. padidina PV išsivystymo riziką [48]. Nichols publikuotame tyrime ieškota magnetinio lauko poveikio sąsajų su pelių nutukimu ir riebalų metabolizmo procesais žmogaus embriono ląstelėse. Rezultatai rodo, kad didesnio intensyvumo magnetinis laukas susijęs metabolinių procesų ir genų ekspresijos aktyvinimu [49]. Galbūt nutukusių pacientų organizmuose, didelio intensyvumo žemo dažnio GML laikotarpiais, aktyvėjant metabolizmui ir mažėjant riebalų sankaupoms audiniuose, veikiama ir aritmiją sukelianti grandis – mažėja rizika išsivystyti ūminiam PV. Norint patvirtinti šią hipotezę, reikalingi tolesni tyrimai.
Beveik visuose rezultatuose matyti, kad didžiausi koreliacijų skirtumai stebimi tarp žemiausio ir aukščiausio dažnio GML intervalų (SDelta ir SGama). Panašus skirtumas pastebėtas ir kitame tyrime, kur didžiausi skirtumai stebimi tarp 1-o (žemiausio intensyvumo) lygio ir 4-o (aukščiausio intensyvumo) lygio intervalų [37]. Tai patvirtina hipotezę, kad žemo ir aukšto dažnio lokalus GML žmogaus organizmą veikia skirtingai ar net priešingai.
26
7. IŠVADOS
1. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp ūminiu PV sergančių pacientų atvejų skaičiaus bei skirtingų lyčių ir lokalaus GML įvairaus intensyvumo intervalų nenustatyta. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp lokalaus GML įvairių intervalų intensyvumo ir ūminiu PV sergančių pacientų vidutinio amžiaus: stiprus neigiamas ryšys STeta intervale ir vidutinio stiprumo neigiamas ryšys SDelta, SAlfa, SBeta intervaluose. Moterų vidutinis amžius bei vyresnių pacientų skaičius taip pat turi statistiškai reikšmingą vidutinio stiprumo neigiamą ryšį su SDelta, STeta, SAlfa lokalaus GML intervalų intensyvumu.
2. Tarp vyrų, sergančių ūminiu PV ir AH, ir lokalaus GML SDelta ir STeta intervalų intensyvumo nustatytas statistiškai reikšmingas neigiamas vidutinio stiprumo ryšys. Vienodo stiprumo neigiamas ryšys tuose pačiuose intervaluose rastas tarp IŠL ir ūminiu PV sergančių moterų skaičiaus ir lokalaus GML intensyvumo. Statistiškai reikšmingas teigiamas vidutinio stiprumo ryšys nustatytas tarp MI ir ūminį PV patyrusių vyrų kiekio ir lokalaus GML SGama intervalo intensyvumo.
27
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
28
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Camm AJ, Kirchhof P, Lip GYH, Schotten U, Savelieva I, Ernst S, et al. Guidelines for the management of atrial fibrillation: the task force for the management of atrial fibrillation of the European Society of Cardiology (ESC). Europace. 2010;12:1360-1420.
2. Kirchhof P, Benussi S, Zamorano JL, Aboyans V, Achenbach S, Agewall S, et al. 2016 ESC guidelines for the management of atrial fibrillation developed in collaboration with EACTS. Russ J Cardiol. 2017;147(7):7–86.
3. Pellman J, Sheikh F, Diego S, Jolla L. HHS Public Access. Atrial Fibrillation: Mechanisms, Therapeutics, and Future Directions. 2017;5(2):649–65.
4. Park H, Shen MJ, Lin S, Fishbein MC, Chen LS, Chen P. Neural mechanisms of atrial fibrillation. 2013;27(1):24–8.
5. Healey JS, Baranchuk A, Crystal E, Morillo CA, Garfinkle M, Yusuf S, et al. Prevention of Atrial Fibrillation With Angiotensin-Converting Enzyme Inhibitors and Angiotensin Receptor Blockers. J Am Coll Cardiol. 2005;45(11):1832–9.
6. Dudley SC, Hoch NE, Mccann LA, Honeycutt C, Diamandopoulos L, Fukai T, et al. Atrial Fibrillation Increases Production of Superoxide by the Left Atrium and Left Atrial Appendage Role of the NADPH and Xanthine Oxidases. 2005;1266–73.
7. Nattel S, Dobrev D. The multidimensional role of calcium in atrial fibrillation pathophysiology: Mechanistic insights and therapeutic opportunities. Eur Heart J. 2012;33(15):1870–7.
8. January CT, Stevenson WG, Murray KT, Ezekowitz MD, Alpert JS, Field ME, et al. 2014 AHA/ACC/HRS Guideline for the Management of Patients With Atrial Fibrillation: Executive Summary. Circulation. 2014;130:2071-2104.
9. Kim J, Kim H. Influence of ambient temperature and diurnal temperature range on incidence of cardiac arrhythmias. Int J Biometeorol. 2017;61(3):407–16.
10. Tjønneland A, Ketzel M, Raaschou-Nielsen O, Sørensen M, Christensen JS, Overvad K, et al. Long-Term Exposure to Traffic-Related Air Pollution and Risk of Incident Atrial Fibrillation: A Cohort Study. Environ Health Perspect. 2016;125(3):422–7.
11. Mavromichalaki H, Papadima T, Giannaropoulou E, Tvildiani L, Preka-Papadema P, Janashia K, et al. A study on the various types of arrhythmias in relation to the polarity reversal of the solar magnetic field. Nat Hazards. 2013;70(2):1575–87.
29 13. Pishchalnikov RY, Sasonko ML, At’kov OY, Breus TK, Gurfinkel YI, Vasin AL. Effect of zero
magnetic field on cardiovascular system and microcirculation. Life Sci Sp Res. 2015;8:1–7.
14. Olsen N, Hulot G, Sabaka TJ. Handbook of Geomathematics. Handb Geomathematics. 2014;1–20. 15. McCraty R, Deyhle A, Childre D. The Global Coherence Initiative: Creating a Coherent Planetary
Standing Wave. Glob Adv Heal Med. 2012;1(1):64–77.
16. Žiubrytė G., Jaruševičius G., Landauskas M., McCraty R., Vainoras A. The local earth magnetic field changes impact on weekly hospitalization due to unstable angina pectoris. Journal of Complexity in Health Sciences. 2018;1:16-25.
17. Jaruševičius G., Rugelis T., McCraty R., Landauskas M., Berškienė K., Vainoras A. Correlation between changes in local Earth’s magnetic field and cases of acute myocardial infarction. International Journal of Environmental Research and Public Health. 2018;15:399.
18. Abbasnezhad M, Separham A, Shahnazarli G, Namdar H, Akhondi B. Circadian Rhythms and Seasonal Incidence of Cardiac Arrhythmia in Cardiovascular Patients. 2019;6(1):51–5.
19. Electromagnetic Hypersensitivity. International Workshop on Electromagnetic Field Hypersensitivity, World Health Organization, 2006.
20. Leitgeb N, Schröttner J. Electrosensibility and Electromagnetic Hypersensitivity. Bioelectromagnetics. 2003;24(6):387–94.
21. Alabdulgade A, Rollin M, Atkinson M, Vainoras A, Berškienė K, Mauricienė V, et al. Human heart rhythm sensitivity to earth local magnetic field fluctuations. 2015;3271–9.
22. McCraty R, Shaffer F. Heart rate variability: New perspectives on physiological mechanisms, assessment of self-regulatory capacity, and health risk. Glob Adv Heal Med. 2015;4(1):46–61.
23. McCraty R, Atkinson M, Stolc V, Alabdulgader A, Vainoras A, Ragulskis M. Synchronization of Human Autonomic Nervous System Rhythms with Geomagnetic Activity in Human Subjects. International Journal of Environmental Research and Public Health. 2017;14(7):770.
24. Alabdulgader A, McCraty R, Atkinson M, Dobyns Y, Vainoras A, Ragulskis M, et al. Long-term study of heart rate variability responses to changes in the solar and geomagnetic environment. Sci Rep. 2018;8(1):1–14.
25. Chen P-S, Fishbein MC, Wachsmann-Hogiu S, Li H, Tan AY, Chen LS. Autonomic Innervation and Segmental Muscular Disconnections at the Human Pulmonary Vein-Atrial Junction. J Am Coll Cardiol. 2006;48(1):132–43.
30 27. Fishbein MC, Shen C, Choi E-K, Maruyama M, Chen LS, Shinohara T, et al. Continuous Low-Level Vagus Nerve Stimulation Reduces Stellate Ganglion Nerve Activity and Paroxysmal Atrial Tachyarrhythmias in Ambulatory Canines. Circulation. 2011;123(20):2204–12.
28. Fu G, Yu L, Nakagawa H, Po SS, Scherlag BJ, Sheng X, et al. Prevention and Reversal of Atrial Fibrillation Inducibility and Autonomic Remodeling by Low-Level Vagosympathetic Nerve Stimulation. J Am Coll Cardiol. 2011;57(5):563–71.
29. Yu L., Dyer J. W., Scherlag B. J., Stavrakis S., Sha Y., Sheng X., et al. The use of low-level electromagnetic field to suppress atrial fibrillation. Heart Rhythm. 2015;12:809-817.
30. Papailiou M, Mavromichalaki H, Kudela K, Stetiarova J, Dimitrova S, Giannaropoulou E. The effect of cosmic ray intensity variations and geomagnetic disturbances on the physiological state of aviators. 2011;7:373–377.
31. Zenchenko TA, Rekhtina AG, Poskotinova L V., Zaslavskaya RM, Goncharov LF. Comparative analysis of the response of microcirculation parameters and blood pressure to geomagnetic activity in healthy people. Bull Exp Biol Med. 2012;152(4):402–5.
32. Vencloviene J, Babarskiene RM, Dobozinskas P, Sakalyte G, Lopatiene K, Mikelionis N. Effects of weather and heliophysical conditions on emergency ambulance calls for elevated arterial blood pressure. Int J Environ Res Public Health. 2015;12(3):2622–38.
33. Gaetani R, Ledda M, Barile L, Chimenti I, De Carlo F, Forte E, et al. Differentiation of human adult cardiac stem cells exposed to extremely low-frequency electromagnetic fields. Cardiovasc Res. 2009;82(3):411–20.
34. Ghodbane S, Lahbib A, Sakly M, Abdelmelek H. Bioeffects of Static Magnetic Fields: Oxidative Stress, Genotoxic Effects, and Cancer Studies. BioMed Research International. 2013;2013:1-12. 35. Sun X, Todd Hoeksema J, Liu Y, Zhao J. On polar magnetic field reversal and surface flux transport
during solar cycle 24. The Astrophysical Journal. 2015;798(2):114.
36. Mavromichalaki H, Preka-Papadema P, Theodoropoulou A, Paouris E, Apostolou T. A study of the possible relation of the cardiac arrhythmias occurrence to the polarity reversal of the solar magnetic field. Advances in Space Research. 2017;59(1):366-378.
31 38. Stoupel E, Kusniec J, Mazur A, Zabarsky R, Golovchiner G, Abramson E et al. Temporal Relationship of Implantable Cardioverter Defibrillator Discharges and Environmental Physical Activity. Pacing and Clinical Electrophysiology. 2005;28(8):777-781.
39. Stoupel E, Martfel J, Rotenberg Z. Paroxysmal atrial fibrillation and stroke (cerebrovascular accidents) in males and females above and below age 65 on days of different geomagnetic activity levels. Journal of Basic and Clinical Physiology and Pharmacology. 1994;5(3-4).
40. Žiubrytė G, Jaruševičius G, Jurjonaitė J, Landauskas M, McCraty R, Vainoras A. Correlations between acute atrial fibrillation and local earth magnetic field strength. Journal of Complexity in Health Sciences. 2018;1(2):31-41.
41. Landauskas M, Vainoras A, Ragulskis M. Algebraic and spectral analysis of local magnetic field intensity. 2015;56.
42. McCraty R, Deyhle A, Childre D. The Global Coherence Initiative: Creating a Coherent Planetary Standing Wave. Glob Adv Heal Med. 2012;1(1):64–77.
43. Measurements SR. On the Need of a Unified Methodology for Processing. 2018;277–90.
44. Saroka KS, Vares DE, Persinger MA. Similar Spectral Power Densities Within the Schumann Resonance and a Large Population of Quantitative Electroencephalographic Profiles: Supportive Evidence for Koenig and Pobachenko. Ward LM, ed. PLoS ONE. 2016;11(1):e0146595.
45. Stoupel E, Kalediene R, Petrauskiene J, Domarkiene S, Radishauskas R, Abramson E, et al. Three kinds of cosmophysical activity: links to temporal distribution of deaths and occurrence of acute myocardial infarction. Med Sci Monit 2004;10:BR80 – CR4
46. Stoupel, E., Tamoshiunas, A., Radishauskas, R., Bernotiene, G., Abramson, E. and Israelevich, P. Acute myocardial infarction (AMI) (n-11026) on days of zero geomagnetic activity (GMA) and the following week: differences at months of maximal and minimal solar activity (SA) in solar cycles 23 and 24. Journal of Basic and Clinical Physiology and Pharmacology. 2012;23(1).
47. Chamberlain, A., Agarwal, S., Folsom, A., Duval, S., Soliman, E., Ambrose, M., Eberly, L. and Alonso, A. Smoking and incidence of atrial fibrillation: Results from the Atherosclerosis Risk in Communities (ARIC) Study. Heart Rhythm. 2011;8(8):1160-1166.
48. Wanahita, N., Messerli, F., Bangalore, S., Gami, A., Somers, V. and Steinberg, J. Atrial fibrillation and obesity—results of a meta-analysis. American Heart Journal, 2008;155(2):310-315.
32
10. PRIEDAI
1 priedas. Straipsnio santrauka:
Journal of Complexity in Health Sciences. 2018;1(2):31-41.
Correlations between acute atrial fibrillation and local earth magnetic field strength
Greta Žiubrytė1, Gediminas Jaruševičius2, Jorūnė Jurjonaitė3, Mantas Landauskas4, Rollin McCraty5, Alfonsas Vainoras6
1 Faculty of Medicine, Academy of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, 44307,
Lithuania
2 Department of Cardiology, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics,
Kaunas, 50161, Lithuania
2, 6 Cardiology Institute, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, 44307, Lithuania
3 Faculty of Medicine, Academy of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, 44307,
Lithuania
4 Department of Mathematical Modelling, Kaunas University of Technology, Kaunas, Lithuania 5 HeartMath Institute, California, USA
6 Sport Institute, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, 47181, Lithuania Abstract:
