DARBAS ATLIKTAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Prieštaringa informacija apie vaistus iš skirtingų jos šaltinių: paciento reakcija į pasitaikančias klaidas“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 05 05 Vilma Kvedaravičiūtė
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 05 05 Vilma Kvedaravičiūtė
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretoriaus (-ės) vardas, pavardė) (parašas)
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
VILMA KVEDARAVIČIŪTĖ
EKSTEMPORALIŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ VARTOJIMO YPATUMŲ BEI SEGMENTO VYSTYMOSI PERSPEKTYVŲ VERTINIMAS. PACIENTŲ IR FARMACIJOS SPECIALISTŲ
NUOMONĖS TYRIMAS VISUOMENĖS VAISTINĖSE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė
Kaunas, 2020
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė
EKSTEMPORALIŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ VARTOJIMO YPATUMŲ BEI SEGMENTO VYSTYMOSI PERSPEKTYVŲ VERTINIMAS. PACIENTŲ IR FARMACIJOS SPECIALISTŲ
NUOMONĖS TYRIMAS VISUOMENĖS VAISTINĖSE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė
Recenzentas:
Darbą atliko: magistrantė Vilma Kvedaravičiūtė
Kaunas, 2020
TURINYS
SANTRAUKA 6
SUMMARY 8
SANTRUMPOS 10
SĄVOKOS 11
ĮVADAS 12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA 15
2. TYRIMO METODIKA 24
2.1. Tyrimo metodai ir eiga 24
2.2. Tiriamųjų atranka ir tyrimo imtis 25
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 27
3.1. Tiriamųjų demografiniai duomenys 27
3.2. Farmacijos specialistų apklausos rezultatų analizė 28
3.3. Gyventojų apklausos rezultatų analizė 43
IŠVADOS 59
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 60
LITERATŪROS SĄRAŠAS 61
PRIEDAI 65
1 Priedas 65
2 Priedas 72
3 Priedas 77
SANTRAUKA
Vilmos Kvedaravičiūtės magistro baigiamasis darbas „Ekstemporalių vaistinių preparatų vartojimo ypatumų bei segmento vystymosi perspektyvų vertinimas. Pacientų ir farmacijos specialistų nuomonės tyrimas visuomenėse vaistinėse“. Mokslinis vadovas Dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė;
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas, 2020.
Darbo tikslas - išanalizuoti ekstemporalių vaistinių preparatų vartojimo ypatumus bei nustatyti segmento vystymosi perspektyvas. Darbo uždaviniai: Atskleisti dažniausiai gaminamas vaistų formas bei ligas, kurioms dažniausiai gaminami ekstemporalūs vaistiniai preparatai; Nustatyti farmacijos specialistų nuomonę apie ekstemporalių vaistinių preparatų segmento vystymosi perspektyvas visuomenės vaistinėse Lietuvoje; Įvertinti pacientų informuotumą apie ekstemporalius vaistus ir preparatų įsigijimo galimybes; Atskleisti pacientų nuomonę apie ekstemporalių vaistinių preparatų vartojimo ypatumus.
Tyrimo dalyviai - Kauno bei Vilniaus miesto visuomenės gamybinių vaistinių farmacijos specialistai, Vilniaus miesto gyventojai. Tyrimo metodai: anketinė apklausa, duomenų, turinio analizės ir lyginamasis metodas. Sudaryti du klausimynai: Kauno ir Vilniaus farmacijos specialistams ir Vilniaus miesto gyventojams. Anketose buvo atvirų klausimų, kurie po apklausos buvo perkvalifikuoti į kiekybinius atsakymus. Vilniaus miesto gyventojams anketos klausimai buvo sugrupuoti į blokus pirkusiems ekstemporalius vaistus ir nepirkusiems ekstemporalių vaistų. Vilniaus miesto respondentams išdalinta 400 anketų, iš jų grįžo 228. Vilniaus miesto gyventojų atsakas – 57 proc.
Vilniaus ir Kauno miesto farmacijos specialistams išdalinta 56 anketos, iš jų grįžo 48 anketos, atsakas - 86 proc.
Pagrindinės tyrimo išvados: Farmacijos specialistų apklausos rezultatai rodo, kad dažniausiai ekstemporalius vaistinius preparatus pacientai įsigyja ambulatoriniam gydymui pagal receptus – odos ir peršalimo ligoms gydyti, kai nėra atitinkamo pramoniniu būdu pagaminto preparato ir/ar reikia parinkti individualią preparatų sudėtį. Daugiausiai gaminamos vaistų formos yra tepalai, kremai ir milteliai. Nustatyta, kad ekstemporaliai gaminamų vaistų paklausos kritimui įtaką daro mažėjantis gydytojų išrašomų receptų kiekis, vaistų išdavimas tik su receptais. 37 proc. farmacijos specialistų teigia, kad ekstemporali gamyba augs, nes yra neišnaudotų segmento galimybių. Dauguma apklaustųjų
farmacijos specialistų nurodė, kad būtina vykdyti gydytojų ir vaistininkų tobulinimą, teikti gydytojams informaciją apie sudėtis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma apklaustųjų Vilniaus gyventojų yra bent vieną kartą įsigiję ekstemporaliai gaminamų vaistų. Dažniausiai vaistai buvo įsigyti odos ir peršalimo ligų gydymui, nes atitiko paciento individualius poreikius vaisto sudėčiai. Trečdalis apklaustųjų pirko pakartotinai. 37 proc. apklaustųjų preparatus pirko vaikams. Nustatyta, kad 32 proc.
respondentų niekada nepirko ekstemporalių vaistų, nes jiems nebuvo skirti gydytojo ir apie juos neturi jokios informacijos. Tačiau 69 proc. jų svarstytų įsigyti, jeigu turėtų informacijos apie vaistų individualaus parinkimo galimybes. Pacientai turintys ekstemporalių vaistų pirkimo patirtį, įsigytų produktų daugiau jei nereikėtų receptų, būtų daugiau gamybinių vaistinių ir turėtų daugiau informacijos iš gydytojų ir vaistininkų.
Praktinės rekomendacijos: Sveikatos apsaugos ministerijai: Padidinti dėmesį gydytojų ir vaistininkų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursuose ekstemporaliai gaminamiems vaistams;
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai: Ekstemporalius vaistinius preparatus, turinčius ilgalaikę vartojimo patirtį reglamentuoti kaip berecepčius vaistus; Sukurti elektroninius žinynus gydytojams su ekstemporalių vaistų sudėtimis; receptų išrašymo informacija. Farmacijos mažmeninės prekybos įmonių vadovams, farmacijos specialistams: Skleisti informaciją vartotojams apie ekstemporaliai gaminamus vaistus, jų asortimentą, individualaus pritaikymo pacientui galimybes.
SUMMARY
The following text is the Master‘s thesis titled ,,Evaluation of the peculiarities of the use of extemporaneous medicinal products and the development perspectives of the segment. Survey of patients’ and pharmacists’ views on social pharmacy“, by Vilma Kvedaravičiūtė, supervisor: Dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė. Lithuanian University of Health Science, Medicinal Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. Kaunas, 2020.
The aim of the research is to analyze the peculiarities of extemporaneous drug use and to determine the development perspectives of the segment. Tasks: to reveal the most commonly produced pharmaceutical forms and diseases for which extemporaneous medicinal products are most often produced; to determine the attitude of pharmaceutical specialists to the development perspectives of the extemporaneous pharmaceutical preparations segment in industrial pharmacies in Lithuania; to disclose patients' awareness of the possibilities of acquiring extemporaneous medicinal products; to reveal patients opinion of the peculiarities of the use of extemporaneous.
The participants of the research were the pharmacy specialists from Kaunas and Vilnius areas, and Vilnius city residents. Research methods include the questionnaire survey, data and content analysis and comparative method. We have constructed two questionnaires for the pharmacy specialists from Vilnius and Kaunas areas. These questionnaires contained the open questions, which were later changed into the quantitative responses. Survey questions for respondents from Vilnius area were grouped into two blocks, namely the ones who purchased extemporal mediations and those who have not. In total, we handed out 400 questionnaires, of which 228 have been filled up and returned, which makes a response rate 57 %. The pharmacy specialists from Vilnius and Kaunas area have received 56 questionnaires, of which 48 and that makes the response rate 86 %.
The main findings of the research: The results of a survey of pharmacists suggests that patients usually buy extemporaneous medicines for outpatient treatment following the prescriptions - for the treatment of skin and cold diseases, when there is no corresponding industrially prepared product and / or it is necessary to choose an individual composition. The most commonly produced drug forms are ointments, creams and powders. It has been established that the decline in the demand for extemporaneously produced medicines is influenced by the decreasing number of prescriptions issued by doctors and the dispensing of medicines only with prescriptions. 37% of pharmaceutical
experts say that the extemporal production will grow as a result of increasingly growing opportunities in the segment.
Most of the surveyed pharmaceutical specialists indicated that it is necessary to carry out the development of doctors and pharmacists, to provide doctors with information about the composition of drugs. The results of the study revealed that the majority of the surveyed residents of Vilnius have purchased extemporaneously produced medicines at least once. The drugs were most commonly purchased for the treatment of skin deseases and colds because the composition of the drug met the patients’ individual needs. One third of the respondents have bought extemporaneous drugs repeatedly. 37 % of the respondents have bought the drugs for their children. It was found that 32 % of respondents had never bought extemporaneous drugs because they were not prescribed by their doctor and had no information about drugs at all. However, 69 % of them would consider purchasing it if they had information about individual drug selection options. Patients with experience in purching extemporaneous drugs would purchase more products if the prescription would not be necessary, there were more manufacturing pharmacies, and if they had more information from doctors and pharmacists.
Practical recommendations: To the Ministry of Health: Increase the focus on the professional development courses for doctors and pharmacists about extemporaneously medicines; To the State Medicines Control Agency: To regulate extemporaneous medical products with long-term experience as over-the-counter medicines; Create electronic manuals for physicians with extemporaneous drug formulations; prescription information. For managers of pharmaceutical retail companies, pharmaceutical specialists: Disseminate information to consumers about extemporaneously produced medicines, their range, possibilities of individual application to the patient.
SANTRUMPOS
GVP – Gera vaistinių praktika JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LR – Lietuvos Respublika
MVA - Maisto ir vaistų agentūra
PSDF – Privalomo sveikatos draudimo fondas SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM
SĄVOKOS
Ekstemporalus vaistinis preparatas – vaistinėje pavieniam pacientui pagal gydytojo receptą ir (arba) sveikatos priežiūros įstaigos užsakymą pagamintas vaistinis preparatas (kartinis vaistinis preparatas) ar pagal vaistinio preparato aprašą pagamintas vaistinis preparatas (aprašinis vaistinis preparatas) [23].
Gera vaistinių praktika − normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės paslaugos teikimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma [26].
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [23].
Homeopatinis vaistinis preparatas (toliau – homeopatinis preparatas) – vaistinis preparatas, pagamintas iš medžiagų, vadinamų homeopatinėmis žaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei tokio nėra, EEE valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas [23].
Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra [23].
ĮVADAS
Analizuodami medicinos istoriją, randame informacijos, kad senovėje gydytojai dažniausiai patys paskirdavo ir pagamindavo vaistus, tačiau nuo XIX amžiaus pradžios šios funkcijos buvo padalintos tarp vaistininko ir gydytojo. Gydytojo atsakomybėje liko paskirti, o vaistininko pagaminti vaistus. Istoriškai vaistų paruošimas yra neatsiejama farmacijos proceso dalis. Šia visuomenės vaistinių teikiama paslauga naudojosi ir iki šiol naudojasi viso pasaulio žmonės. Vaistinėse gaminamų vaistų svarba išliko iki XX a pradžios, tačiau sparčiai vystantis pramonei vaistinėse paruošiamų vaistų poreikis pradėjo mažėti [18;30]. Ypatingai svarbūs pokyčiai vaistinių veikloje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įvyko XX a viduryje, kai buvo sugriežtintas medicinos praktikos valstybinis reguliavimas, išleisti vaistų kokybę reguliuojantys teisės aktai. Nuo 1950 metų JAV dauguma populiariausių vaistinėse gaminamų vaistų jau buvo gaminama pramoniniu būdu [34]. Ši tendencija plito ir Europoje, Australijoje. Visuomenės vaistinių veikla buvo nukreipta į farmacinės rūpybos vykdymą, kitų vaistinės asortimento prekių pardavimą [10].
Tolesnis farmacijos pramonės vystymasis, rinkodaros metodų naudojimas, prekės ženklų populiarinimas turėjo didžiulės įtakos ekstemporalių vaistinių preparatų paklausai, ji sparčiai mažėjo.
Šių vaistų naudojimas dabar nėra plačiai paplitęs nei Lietuvoje nei kituose Europos Sąjungos šalyse [14]. Ekstemporaliai vaistus gaminančių vaistinių skaičius Lietuvoje yra ženkliai mažesnis nei 2010 metais [43].
Didelę įtaką ekstemporalių vaistų paklausos mažėjimui turi pastaraisiais dešimtmečiais sugriežtinti kokybės reikalavimai vaistams. Gamybiniai vaistai nėra patvirtinti Amerikos Maisto ir Vaistų Agentūros (MVA)( (angl. Food and Drug Administration). Tai reiškia, kad agentūra netikrina šių vaistų saugumo ir veiksmingumo, jiems trūksta MVA išvados apie gaminių kokybę. Kaip autoriai teigia, ekstemporalūs vaistai užima labai svarbią sritį pacientų aprūpinimo vaistais grandinėje, tačiau jie neturi kokybės, saugumo, veiksmingumo garantijų kaip pramoniniu būdu pagaminti preparatai.
MVA įspėja, kad jie netikrina šių vaistų kokybės ir todėl dėl netinkamos dozuotės ar vaisto užterštumo, pacientai gali patirti sunkių sveikatos sužalojimų. Yra aprašyta atvejų , kai į rinką buvo išleistos partijos nekokybiškų vaistų ir nuo jų mirė pacientai [3;6]. Tuo tarpu literatūros šaltiniuose aprašomų nekokybiškų vaistų padarytos žalos pacientams Europoje neaptikau. Lietuvoje ekstemporalių vaistų gamyba visuomenės vaistinėse griežtai reglamentuojama Lietuvos farmacijos
įstatymo, GVP, kokybės kontrole rūpinasi VVKT kontroliuojanti institucija. Užsiimti ekstemporalių vaistų gamybą Lietuvoje leidžiama tik vaistinėms, kurios atitinka keliamus reikalavimus patalpoms, įrangai, kvalifikuotam personalui. Manoma, kad pacientų nepasitikėjimas ekstemporaliais vaistais yra dėl kokybės standartų nebuvimo [14], tačiau darbo autoriaus manymu tai nėra vienintelis veiksnys.
Tikėtina, kad šių vaistinių preparatų gamybos sumažėjimą gali sąlygoti ir per dideli reikalavimai ekstemporalių vaistų gamybai, per mažas poreikis, žemas veiklos rentabilumas, informacijos apie šių vaistų privalumus stoka.
Daugeliui gali atrodyti, kad gamybiniai vaistai laikui bėgant išnyks, tačiau tai netiesa. Šių vaistų gamyba atgyja ir ateityje neabejotinai augs, nes individualiai pagamintų vaistų svarba didėja.
Išsivysčiusios ekonomikos šalyse poreikis prekių pritaikytų individualiems poreikiams yra augantis, o ypatingai sveikatinimo prekėms. Ekstemporalinė gamyba įgalina gydytojus individualizuoti sudėtis ir dozes, parinkti tinkamas pagalbines medžiagas, vaisto formas pagal kiekvieno paciento poreikius. Ši vaistinių veiklos sritis gali plėsti savo ribas pediatrijoje, geriatrijoje, oftalmologijoje, užpildant vaistų stygių rinkoje, išfasuojant dideles pramoniniu būdu pagamintas pakuotes į mažesnes, paskaičiuotas pagal paciento poreikius, taip būtų taupomos PSDF lėšos.
Mokslinių tyrimų analizuojančių gyventojų informuotumą, bei jų patirtį įsigyjant ekstemporalius vaistinius preparatus Lietuvoje nebuvo atlikta. Farmacijos specialistų nuomonės tyrimas apie segmento vystymosi perspektyvas buvo vykdytas prieš 10 metų, todėl buvo įdomu atlikti visuomenės vaistinės pacientų ir farmacijos specialistų nuomonės tyrimą apie ekstemporaliai gaminamų vaistų poreikį, visuomenės informuotumą, vartojimo ypatumus, gautus duomenis palyginti su ankstesnio tyrimo rezultatais. Gauto tyrimo išvados padės nustatyti ekstemporalių vaistinių preparatų segmento vystymosi perspektyvas, priemones, kurių pagalba būtų galima didinti šių preparatų poreikį.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Išanalizuoti ekstemporalių preparatų vartojimo ypatumus bei nustatyti segmento vystymosi perspektyvas.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti farmacijos specialistų nuomonę apie dažniausiai gaminamas vaistų formas bei ligas, kurioms dažniausiai gaminami ekstemporalūs vaistiniai preparatai;
2. Nustatyti farmacijos specialistų nuomonę apie ekstemporalių vaistinių preparatų segmento vystymosi perspektyvas visuomenės vaistinėse Lietuvoje;
3. Atskleisti pacientų nuomonę apie ekstemporalių vaistinių preparatų vartojimo ypatumus;
4. Įvertinti pacientų informuotumą apie ekstemporalius vaistus ir preparatų įsigijimo galimybes;
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Gaminant ekstemporalius vaistinius preparatus labai svarbu užtikrinti saugių, veiksmingų vaistų gamybą, tačiau pastaruoju metu vis daugėja susirūpinimų dėl ekstemporalių preparatų kokybės [19]. Nurodoma, kad farmacijos specialistų paruošti preparatai nėra išbandyti — neįvertinama jų kokybė, saugumas ar veiksmingumas, priešingai nei parduodamų licencijuotų vaistų atveju [6;11;16].
Kad gaminant ekstemporalius vaistinius preparatus svarbus jų saugumas teigė ir N. Grincevičiūtė ir kt.
(2012), anot šių autorių dažniausiai vadovaujamasi ilgamete ekstemporalių vaistų vartojimo patirtimi, teoriniu sudėtinių vaisto dalių poveikiu, nes klinikiniai tyrimai su jais neatlikti [14].
Žinoma, už preparatų paruošimą atsakingas vaistininkas turi užtikrinti jų kokybę bei saugumą, kaip ir įsitikinti, ar preparatas yra tinkamas pacientui, nustatyti preparato vartojimo tinkamumo laiką [34], tačiau tai jau yra rizikinga, kadangi anot P. McCague ir kt. (2012) vis mažėja farmacijos specialisto kompetencija [33], todėl gaminami vaistiniai preparatai būna nekokybiški, neatitinka reikalingos dozės ir pan. Vartotojai nežino, ar ekstemporalūs vaistai buvo pagaminti patvirtintu būdu tinkamai kalibruotoje ir išvalytoje įrangoje, ar vaisto ingredientai buvo gauti iš patvirtintų žaliavų, ar gamybos personalas turėjo reikiamų žinių, buvo gerai apmokyti ir ar buvo atlikti tinkami laboratoriniai tyrimai, siekiant patikrinti sudėtinio vaisto stiprumą, grynumą ir kokybę. Esant sterilioms sąlygoms taip pat kelia susirūpinimą aplinkos monitoringo tinkamumas, įskaitant mikrobiologinius įrenginio, įrangos, oro valymo ir vandens tyrimus [16]. Taip pat nurodoma, kad sunku įvertinti nepageidaujamas reakcijas į vaistą, nes ne visada įmanoma nustatyti, ar reakciją sukėlė veiklioji medžiaga, ar pagalbinė medžiaga, dėl kurios kyla problemų [7].
Visgi yra nemažai tyrimų, akcentuojančių ekstemporalių vaistų saugos klausimus [3], prastesnę šių preparatų kokybę [4;16], stiprumo neatitikimus [39] ar nepageidaujamas reakcijas [20;32;39]. To pasekoje gali sumažėti ir pacientų pasitikėjimas ekstemporaliais vaistais — tai nurodė ir N. Grincevičiūtės ir kt. (2012) atliktas tyrimas, kuomet buvo apklausti 18 vaistinių vadovų iš didžiųjų Lietuvos miestų. Tyrimo duomenimis net 46,7 proc. jų teigė, kad ekstemporalių vaistų gamybos apimčių sumažėjimą galėjo sąlygoti ir mažėjantis pacientų pasitikėjimas ekstemporaliai gaminamų vaistinių preparatų kokybe [14].
Ekstemporalių vaistų gamyba, jos organizavimas, vykdymas, kontrolė dar 1991 m. buvo reglamentuojama Lietuvos Farmacinės veiklos įstatymu. Šis įstatymas galiojo iki 2016 m. liepos 18 d.
Jame buvo akcentuojama tik apibendrinta farmacinė veikla, nurodoma, kad valstybė garantuoja Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimą būtino asortimento vaistais ir kitais medicininės paskirties gaminiais, tačiau šiame įstatyme nebuvo nei apibrėžiami ekstemporalūs vaistai, nei jų gamybos ypatumai, nors nurodoma, kad gaminti vaistus pagal individualius raštiškus paskyrimus (receptus) leidžiama tik vaistinėse [27].
Atsižvelgiant į tai, kad minėtas įstatymas buvo labai abstraktus, 2006 m. birželio 22 d.
išleistas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas [23]. Šiame įstatyme, priešingai nei minėtame, jau pateikiama ne tik ekstemporalių vaistinių preparatų samprata (kurie apibrėžiami kaip vaistinėje gaminami kartiniai vaistiniai preparatai pavieniams pacientams, kurie gaminami pagal receptus „ir (arba) asmens sveikatos priežiūros įstaigos užsakymą“ arba aprašiniai vaistiniai preparatai kurie gaminami „pagal vaistinio preparato aprašą“ [23] bet ir nurodomos vaistinių rūšys bei apibrėžiami jų veiklos ypatumai — tame tarpe ir ekstemporalių vaistų gaminime. Šio įstatymo 51 punkte nurodoma, kad vaistinės kaip juridiniai asmenys ar jo padaliniai, vykdant farmacinę veiklą gali užsiimti ekstemporalių vaistinių preparatų gamyba bei jų kokybės kontrole [23].
Vaistinio preparato gamyba Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme apibrėžiama kaip pramoninė vaistinio preparato gamyba arba jo gamyba taikant pramoninį gamybos procesą apimantį metodą [23]. Vėlgi klasifikuojamos ir pačios vaistinės pagal veiklos pobūdį (ligoninės, visuomenės, labdaros, universiteto vaistinės), tačiau nurodoma, kad ekstemporalių vaistinių preparatų gamyba gali užsiimti tik vaistinės turinčios licenciją, kurioje numatyta šių preparatų gamyba.
Nors N. Grincevičiūtės ir kt. (2012) teigimu ekstemporalius vaistus gaminančių vaistinių mažėja [14], tačiau analizuojant valstybinėje vaistų kontrolės tarnybos tinklalapyje pateiktus statistinius duomenis, pastebima, kad 2019-12-31 duomenimis, 2019 m. vykdančių ekstemporalių vaistų gamybą vaistinių buvo 41, o gaminančių ligoninės vaistinių — 18 [43]. Ir galima sutikti su minėtais autoriais, kad šių vaistinių skaičius nuo 2009 m. sumažėjo, tačiau lyginant su 2013 - 2017 m.
— vaistinių, gaminančių vaistinius preparatus, skaičius neženkliai, tačiau vis auga (1 pav.).
1 pav. Vaistinių pasiskirstymas pagal veiklos pobūdį Lietuvoje Lietuvoje 2009 - 2019m. [43]
Svarbu pažymėti, kad šio farmacijos įstatymo 35 straipsnyje, nurodoma, kad:
- Visuomenės vaistinės tai vaistinės, kuriose yra laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika [23].
- Gamybinės visuomenės vaistinės tai visuomenės vaistinės, gaminančios bei parduodančios (išduodančios) ekstemporalius vaistinius preparatus, tuo tarpu kartinius vaistinius preparatus gali parduoti (išduoti) ir juridiniams asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją.
Gamybinė visuomenės vaistinė (toliau gamybinė vaistinė), gali parduoti (išduoti) savo pagamintus kartinius vaistinius preparatus per savo filialus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka [23].
- Ligoninės vaistinės kaip ir gamybinės ligoninės vaistinės yra sveikatos priežiūros įstaigų (įmonių) padaliniai aprūpinantys ligoninę vaistiniais preparatais, bet neturi teisės jų parduoti (išduoti) ambulatoriškai besigydantiems pacientams [23].
- Universiteto vaistinės yra universiteto, rengiančio farmacijos specialistus, struktūrinis padalinys ir atlieka visuomenės arba gamybinės visuomenės vaistinės funkcijas [23].
- Labdaros vaistinės vaistinius preparatus įsigyja paramos būdu ir juos išduoda labdaros gavėjams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kaip paramą gautus vaistinius preparatus parduoti draudžiama [23].
Kaip matyti iš 1 paveiksle pateiktų duomenų, Lietuvoje vaistinių gaminančių ekstemporalius vaistinius preparatus buvo tik 42, o ligoninės vaistinių — 20. Galima pastebėti, kad gaminančių vaistus vaistinių skaičius išaugo palyginus su 2013-2017 m., tačiau sumažėjo lyginant su 2009 - 2012 m.
Svarbu pažymėti, kad analizuojamu 2009 - 2018m. laikotarpiu nebuvo nė vienos universiteto vaistinės, o labdaros vaistinių buvo 2 — 2009 - 2015 metais. Ir nors visuomenės vaistinių gaminančių vaistinius preparatus skaičius augo, tačiau jų filialų skaičius — mažėjo (2 pav.) 2018 m. (duomenys nepateikiami).
2 pav. Visuomenės vaistinių filialų skaičius 2009 - 2018 m. [43]
Tuo tarpu ligoninių vaistinių gaminančių vaistus skaičius nekito — 2009 - 2010 m. jų buvo tik 1.
Analizuojant valstybinėje vaistų kontrolės tarnybos tinklalapyje pateiktus statistinius duomenis, matyti, kad daugiausia visuomeninių bei ligoninės vaistinių gaminančių ekstemporalius vaistinius preparatus yra Kauno apskrityje (daugiausia jų — 10/3 — Kauno mieste) (1 lentelė) [43].
1 lentelė. Visuomenės bei ligonių vaistinių (su ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba) rinkos pasiskirstymas pagal regioną
Visuomenės vaistinės
(su ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba)
Ligoninės vaistinės
(su ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba)
ALYTAUSAPSKRITIS 2 1
KAUNOAPSKRITIS 14 4
KLAIPĖDOSAPSKRITIS 4 3
MARIJAMPOLĖS APSKRITIS
4 3
PANEVĖŽIOAPSKRITIS 3 1
ŠIAULIŲAPSKRITIS 4 1
TAURAGĖSAPSKRITIS 1 1
TELŠIŲAPSKRITIS - 1
UTENOSAPSKRITIS 1 1
VILNIAUSAPSKRITIS 8 2
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, 36 šio įstatymo straipsnyje reglamentuojama ir ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba ir jų išdavimas (pardavimas) gyventojams. Nurodoma, kad ekstemporalūs vaistiniai preparatai gali būti gaminami tik tose visuomenės vaistinėse, ligoninės vaistinėse ir universiteto vaistinėse, kurių licencijoje nurodyta ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba. Draudžiama gaminti ekstemporalųjį vaistinį preparatą, tapatų registruotam vaistiniam preparatui ir (ar) vaistiniam preparatui, kurio registracijos pažymėjimo galiojimas sustabdytas arba panaikintas, tuo tarpu universiteto ar visuomenės vaistinės jiems turint ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybos licenciją gali parduoti (išduoti) kartinius vaistinius preparatus kitoms vaistinėms pagal vaistinei pateiktus receptus, juridiniams asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, – pagal vaistinei pateiktus užsakymus [23]. Be to šio įstatymo 36 straipsnyje nurodoma, kad aprašiniai vaistiniai preparatai gaminami pagal vaistinių preparatų aprašus, kuriuos tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Už vaistinėje pagamintų vaistinių preparatų kokybę atsako juos pagaminusi vaistinė [23]. O 24 straipsnyje nurodoma, kad gaminant vaistinius preparatus privaloma atsižvelgti ir laikytis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų vaistinių preparatų ir tiriamųjų
vaistinių preparatų geros gamybos praktikos nuostatų ir atsižvelgiant į Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos institucijų rekomendacijas [23].
Šiame įstatyme akcentuojama ir tai, kad vaistinių preparatų gamybai pradinėmis medžiagomis galima naudoti tik tas veikliąsias medžiagas, kurios pagamintos atsižvelgiant į pradinių medžiagų Europos Komisijos geros gamybos praktikos principus ir rekomendacijas. Ši nuostata taikoma ir pagalbinėms medžiagoms, kurių sąrašą ir specifines naudojimo sąlygas nustato Europos Komisija [23]. Kaip matyti Lietuvos farmacijos įstatymas gana detaliai reglamentuoja ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, teikimą.
Ekstemporalių vaistų samparata pateikiama ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo)“ [24]. Čia nurodoma, kad: ekstemporalūs vaistai – vaistinėje pagal gydytojų receptus pagaminti vaistai [24]. Šiame įstatyme akcentuojama, kad išrašant ekstemporalių vaistų receptus svarbu vaistų sudedamąsias dalis rašyti lotynų kalba, netrumpinti vaistų pavadinimų ir pan. Be to nurodoma, kad kuomet parduodami ar išduodami ekstemporalūs vaistai, o jų receptai paliekami vaistinėje, ligoniui būtina išduoti signatūrą [24].
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 01 18 įsakymo Nr. 35 papildymo“ — t. y. prieš tai buvusio įsakymo 1995 m. išleisto įsakymo „Dėl vaistinėse leidžiamų gaminti vaistų“ pateikiamas vaistų, leidžiamų gaminti vaistinėse mažomis serijomis ir realizuoti kitoms vaistinėms, papildymo sąrašuose pateikiamos leidžiamos tablečių, tirpalų, tepalų gamybinės sudėtys, nurodomas jų tinkamumo laikas. Nurodoma, kad pagaminti aseptiškai akių lašai tinkami 2 paras, emulsijos — 5 paras; tepalai, žvakutės — 15 parų ir kt.
Darbo autoriaus manymu kadangi šis įstatymas nebuvo redaguotas jau 23 metus sąrašą būtina tikslinti [25].
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“ IV skyriuje (šis skyrius 2016 m. buvo labai daug keistas) nurodoma, kad gamybinėse vaistinėse už ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybą bei jų kokybę turi būti paskirtas atsakingas vaistininkas, o gaminant šiuos vaistinius preparatus turi būti laikomasi sveikatos apsaugos ministro patvirtintų reikalavimų ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybai ir kontrolei, taip pat šių nuostatų reikalavimų [26]. Akcentuojama ir tai, kad vaistininkai patys turi įvertinti kiekvieno išrašyto ar užsakyto vaistinio preparato sudėtį pagal vaistinių medžiagų suderinamumą ir vartojimo dozes ir
užtikrinti tinkamą vaistinio preparato gamybą ir kokybės kontrolę [26]. Tuo tarpu aprašiniai vaistiniai preparatai turi būti gaminami vadovaujantis vaistinių preparatų aprašais patvirtintais valstybinės vaistų kontrolės tarnybos esančios prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.
Šiame įstatyme taip pat akcentuojama, kad gaminant vaistinius preparatus turi būti naudojamos tik Europos farmakopėjoje aprašytos vaistinės medžiagos, o joms neesant — galiojančios valstybės narės farmakopėjos monografijose [26]. Gaminant ekstemporaliuosius vaistinius preparatus būtina vadovautis galiojančios Europos farmakopėjos bendrinio straipsnio „Vaistiniai preparatai (2619) (Pharmaceutical preparations (2619)) nuostatomis“ [26], o pati medžiagų kokybė turi būti užtikrinta pritaikius įvairius tyrimų metodus, kurie yra aprašyti Europos farmakopėjoje, jiems neesant vadovautis galiojančios valstybės narės farmakopėjos bendriniuose straipsniuose ir (ar) monografijose [26].
Įstatyme minimos ir ekstemporaliųjų vaistinių preparatų pakuotės bei jų ženklinimo ypatumai. Nurodoma, kad jos turi būti lietuvių kalba, kad ant pakuočių negali būti reklamos, o šrifto dydis įskaitomas. Ženklinant turi būti nurodomas gamybinės vaistinės adresas, pavadinimas vaistinės bei preparato, taip pat preparato sudėtis — veikliųjų bei pagalbinių medžiagų pavadinimai, kiekiai, tinkamo vartojimo laikas, laikymo sąlygos, vartojimo dažnumas, būdai, laikymo sąlygos ir kt. [26].
Kiek vėliau 2008 m. išleistame Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme
„Dėl didžiausių vaistinių preparatų gamybos vaistinėje kainų patvirtinimo“ pateikiamos ir kompensuojamųjų ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybos vaistinėse kainininkas.
Minėti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, prekybą, ženklinimą vadovaujasi Europos Sąjungos direktyvomis — tokiomis kaip Direktyva 2001/83 / EB ir Reglamentas (EB) Nr. 726/2004.
Europos farmacijos teisyno (politikos) poveikio vaistų prieinamumui Lietuvos gyventojams vertinimo galutinėje ataskaitoje (2011) nurodoma, kad vaistinėje gaminamiems preparatams teisinis reglamentavimas gana detalus ir platus, tačiau jiems trūksta nuoseklumo, nurodoma, kad iki 2006 m.
vidurio Lietuvoje galiojo du artimai susijusiomis sritims skirti įstatymai: Farmacinės veiklos įstatymas ir Vaistų įstatymas. 1991 m. sausio 31 d. priimtas Farmacinės veiklos įstatymas iš pradžių buvo skirtas bendrai reglamentuoti farmacinę veiklą. 1996 m. lapkričio 19 d. priimtas Vaistų įstatymas nustatė vaistų registravimo pagrindus, taip pat reglamentavo vaistų gamybą, vaistų klinikinius tyrimus, vaistų prekybos, kokybės kontrolės sąlygas [8]. Teigiama, kad būtent į šiuos įstatymus, besirengiant Lietuvos
narystei Europos Sąjungoje, buvo perkelta nemažai ES teisės aktų nuostatų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie įstatymai buvo kaip papildantys vienas kitą, todėl 2006 m. birželio 22 d. buvo priimtas Farmacijos įstatymas, kuris panaikino abu minėtus įstatymus ir užpildė likusias reglamentavimo spragas [8].
Analizuojant visą įmanomą informaciją, mokslinius šaltinius apie ekstemporalius vaistinius preparatus, jų segmentus, oficialios statistikos neaptinkama. Tačiau nurodoma, kad:
- Olandijoje ekstemporalių vaistų receptai sudaro 54 proc. iš visų išrašomų vaistų [17]. Nors anot N. Grincevičiūtės ir kt. (2012) ekstemporalių vaistinių preparatų apimtys Olandijoje siekia 6 proc.
[14].
- Jungtinėje Karalystėje ekstemporalių vaistų receptai sudaro 4,5 proc. iš visų išrašomų vaistų [13].
- Norvegijoje, Danijoje, Airijoje, Švedijoje bei Jungtinėje Karalystėje daugiausia (apie 60 proc.) iš ekstemporalių vaistinių preparatų gaminami preparatai skystame pavidale. O Kroatijoje, Šveicarijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje — kapsulės. Milteliai tuo tarpu populiariausi Škotijoje, Suomijoje bei Italijoje [14].
- N. Grincevičiūtės ir kt. (2012) teigimu ekstemporalių vaistinių preparatų apimtys Jungtinėse Amerikos valstijose 2000 m. siekė tik 1 proc. [14]. Jungtinėse Amerikos valstijose dažnai gaminamos įvairios suspensijos, dermatologiniai preparatai bei geriamosios suspensijos [29]. Kituose šaltiniuose taip pat akcentuojama, kad Jungtinėse Amerikos valstijose gamybinės vaistinės dažnai gamina tepalus, losjonus, kremus, gelius, kapsules, tirpalus, suspensijas, pastiles, žvakutes ir burnos skalavimo skysčius [37].
- Jordanijoje taip pat populiariausi dermatologiniai preparatai, o pagal vaisto formas dažniausiai gaminami ir parduodami kremai (99,6 proc.), tepalai (91,5 proc.) ir tirpalai (23,3 proc.) [2].
- Australijoje ekstemporalių vaistinių preparatų išrašoma apie 30 milijonų receptų per metus [13] — daugiausia jų sudaro dermatologiniai produktai ir dermatologinės vaisto formos — kaip ir Nyderlanduose [31].
- Latvijoje dažniausiai išrašomi ekstemporalūs vaistiniai preparatai — pusiau kietos dozavimo formos, suspensijos, geriamieji tirpalai, milteliai ir nosies lašai [22].
Anot N. Grincevičiūtės ir kt. (2012) Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse ekstemporalūs vaistiniai preparatai nėra labai paplitę [14], tačiau oficialios statistikos autoriai taip pat neaptiko ir nepateikė.
Ekstemporali vaistų gamyba — tai individualiems pacientams, turintiems specialiųjų medicininių poreikių, vaistų paruošimas [16]. Todėl ekstemporalių preparatų gamybos svarbą sąlygoja vaistų, kurie atitinka pacientų individualius poreikius gamyba [30;34], be to nurodoma, kad ekstemporalūs vaistai gali būti skiriami tuomet, kai reikalingos dozės arba dozuotės formos prekyboje nėra ir reikalingas individualus dozavimas, taip pat, kai vaistinio preparato sudėtis yra netinkama ir ją norima koreguoti [5;11;16;28;33;35;36;41]. Pastebima vis augantis alergijų skaičius vaistams [1], ko pasekoje ekstemporalių vaistų pagalba galima keisti pagalbinių medžiagų komponentus.
Europos asociacijos tinklalapyje nurodoma, kad pastebėta įvairių situacijų, kurios sąlygoja ekstemporalių vaistų poreikį. Ekstemporalūs vaistiniai preparatai būtini kuomet:
- pacientai yra alergiški pramoniniu būdu pagamintų vaistų komponentams [9;40];
- pacientams reikalingos modifikuotos dozės, pvz., vaikams [9;12;41];
- senyvo amžiaus pacientams, ar pacientams turintiems praryjimo sunkumus [9;29];
- pacientams, kuriems reikalingas konkretus vaisto vartojimo būdas;
- pacientams, kurių imuninė sistema yra nepakankama;
- pacientams, sergantiems retomis ligomis;
- pacientams, kuriems atliekami klinikiniai tyrimai;
- pacientams, kuriems taikoma individuali terapija;
- jei ligoninėje trūksta tam tikrų vaistų;
Taigi, ekstemporalių vaistų gamyba yra pritaikoma specialiesiems poreikiams [9];
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai ir eiga
Tyrimo tikslui buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas (anketavimas) - apklausiant farmacijos specialistus dirbančius visuomenės gamybinėse vaistinėse, ir gyventojus besilankančius visuomenės vaistinėse.
Atsižvelgiant į tai, kad taikytas kiekybinis tyrimo metodas- respondentų anketavimas, prieš atliekant apklausą, buvo sudaryti du klausimynai - vienas jų skirtas farmacijos specialistams dirbantiems visuomenės gamybinėse vaistinėse, kitas - Lietuvos gyventojams. Kad tyrimo duomenys būtų tikslesni, Lietuvos gyventojams skirtoje anketoje klausimai buvo sugrupuoti į blokus pirkusiems ekstemporalius vaistus ir nepirkusiems ekstemporalių vaistų.
Farmacijos specialistams, dirbantiems visuomenės gamybinėse vaistinėse klausimyną sudarė 16 uždaro tipo klausimų (1 Priedas), kuriais siekiama atskleisti jų požiūrį į ekstemporalių vaistinių preparatų vartojimo ypatumus bei į ekstemporalių vaistinių preparatų segmento vystymosi perspektyvas gamybinėse vaistinėse Lietuvoje. Lietuvos gyventojams skirtas klausimynas taip pat buvo sudarytas iš 16 uždaro tipo klausimų (2 Priedas), kuriais siekiama nustatyti jų informuotumą apie ekstemporalių vaistinių preparatų įsigijimo galimybes, atskleisti jų ekstemporalių vaistinių preparatų vartojimo ypatumus bei jų požiūrį į ekstemporalių vaistinių preparatų segmento vystymosi perspektyvas gamybinėse vaistinėse Lietuvoje. Prieš išdalijant anketas buvo atliktas pilotinis tyrimas:
išdalintos anketos tikslu įvertinti ar klausimai suprantami vartotojams, po pilotinio tyrimo klausimynas pagal pastabas pakoreguotas.
Pats tyrimas atliktas 4 etapais:
• I etapas - tyrimo būdo, metodų ir instrumentų pasirinkimas;
• II etapas - tyrimo imties nustatymas;
• III etapas - apklausų vykdymas;
• IV etapas - gautų tyrimo rezultatų apdorojimas ir jų analizė.
Apklausa atlikta 2020 m. Vasario - Balandžio mėnesiais. 400 anketų buvo išdalintos Vilniaus miesto „Gintarinė” ir Norfos vaistinėse, bei 56 anketos buvo išdalintos Vilniaus ir Kauno miestuose
visuomenės gamybinėse vaistinėse dirbantiems farmacijos specialistams. Duomenų apdorojimui netaikyti jokie statistiniai metodai. Gauti duomenys apdoroti MS Excel programa.
2.2. Tiriamųjų atranka ir tyrimo imtis
Kiekybiniam visuomenės vaistinių klientų tyrimui apklausai atlikti buvo pasirinktos Vilniaus miesto „Gintarinė” ir Norfos vaistinėse. O siekiant ištirti Farmacijos specialistų - kiekybinė apklausa buvo vykdoma Kauno ir Vilniaus miesto esančių visuomenės gamybinėse vaistinėse.
Apklausiant Vilniaus gyventojus, respondentai buvo pasirenkami atsitiktinai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jaunesnių nei 18 amžiaus asmenų, be tėvų leidimo apklausti negalima, todėl nuspręsta apklausti visus asmenis ne jaunesnius nei 18 m. Be to tyrime dalyvavo gyventojai besilankantys tik „Gintarinės” ir Norfos tinklo vaistinėse priklausančioms UAB „Limedika“ įmonių grupei. Vilniaus mieste pagal Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą 2019 metais viso yra 224 visuomenės vaistinės, todėl vaistinės, kurios buvo vykdoma apklausa sudaro 25% Vilniaus miesto visuomenės vaistinių. Vilniuje - „Gintarinės” tinklo ir Norfos vaistinių yra 56.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, Vilniaus mieste gyvena - 583 029 gyventojų, iš kurių - 471 918 asmenų vyresnių nei 18 metų.
Valackienės (2007) teigimu žinant respondentų skaičių, galima apskaičiuoti ir respondentų imtį vadovaujantis Paniotto formule [44]:
(1)
„n - imties dydis; Δ - imties paklaidos dydis arba ribinė atrankos paklaida (socialinių mokslų tyrimuose priimtina 5-10% paklaida, tai yra ∆ = 0,05 iki 0,1); N - tyrinėjamos visumos dydis“
(Ruževičius, 2016, p. 20).
Taigi pagal šią formulę, reikėtų apklausti 400 Vilniaus miesto gyventojų vyresnių nei 18 metų. (2)
= 400 (2)
Kaip minėta, tyrimas minėtose vaistinėse atliktas 2020 m. Vasario - Balandžio mėnesiais.
Tyrimo metu pavyko apklausti 228 respondentus, mažesnį respondentų dalyvavimą galėjo sąlygoti tai, kad nuo 2020 metų kovo 16 d. 00.00 val. Lietuvoje įvestas karantinas, ko pasekoje žmonės nenori ilgai būti viešose vietose, kaip ir vaistinėje. Anketų išdalinta 400, iš jų grįžo 228 anketos. Taigi šio tyrimo respondentų atsakas buvo 57%.
Kadangi 56% visuomenės gamybinių vaistinių yra įsteigtos didžiuosiuose miestuose, buvo nuspręsta apriboti imtį apklausiant tik Vilniaus ir Kauno miestų visuomenės gamybinėse vaistinėse dirbančius farmacijos specialistus. Pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2020 metų pateiktus duomenis, Vilniaus ir Kauno miestuose veikia 15 ekstemporalių vaistų gamybą vykdančų vaistinių [43]. Atliekant apklausą, paaiškėjo, kad 2 vaistinės gamybos nevykdo, 1 uždaryta, o dviejų vaistinių apklausti nepavyko. Taigi šiame tyrime apklausti 10 visuomenės gamybinių vaistinių farmacijos specialistai.
Šis tyrimas taip pat atliktas 2020 m. Vasario - Balandžio mėnesiais, gamybinėse vaistinėse išdalinus 56 anketas gamybinėse vaistinėse dirbantiems farmacijos specialistams, sugrįžo 48 anketos.
Respondentų atsakomumas - 86%.
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Tiriamųjų demografiniai duomenys
Apklaustus 228 Vilniaus miesto gyventojus, nustatyta, kad tyrime daugiausia dalyvavo moterys (64 proc. visų apklaustųjų), asmenys su aukštuoju išsilavinimu (34 proc.) bei asmenys kuriems yra 36 - 50 m. - jie sudarė 32 proc. iš tyrime dalyvavusių asmenų (2 lentelė).
2 lentelė. Tyrime dalyvavusių gyventojų charakteristikos
N Proc.
Amžius 18 - 35 m. 60 26
36 - 50 m. 74 32
51 -65 m. 63 28
> 66 m. 31 14
Lytis Moteris 147 64
Vyras 81 36
Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 4 2
Vidurinis (bendrojo lavinimo mokykla) 27 12
Profesinė technikos mokykla 57 25
Nebaigtas aukštasis 21 9
Aukštasis neuniversitetinis 42 18 Aukštasis universitetinis 77 34 Apklausus 48 Vilniaus ir Kauno miestų gamybinėse vaistinėse dirbančius farmacijos specialistus, nustatyta, kad tyrime dalyvavo 29 vaistininkai bei 19 jų padėjėjų, iš kurių dauguma (56 proc.) turėjo daugiau kaip 10 metų darbo stažą (3 lentelė).
3 lentelė. Tyrime dalyvavusių vaistininkų charakteristikos
N Proc.
Pareigos Vaistininkas 29 60
Vaistininko padėjėjas (Farmakotechnikas) 19 40
Darbo stažas gamybinėje vaistinėje Iki 1 metų 3 6
nuo 1 iki 5 metų 9 19
nuo 5 iki 10 metų 9 19
Daugiau kaip 10 metų 27 56
Kaip matyti 3 lentelėje pateikiamų duomenų, dauguma apklaustų farmacijos specialistų gamybinėse vaistinėse daug metų, todėl tikėtina, kad jie turi pakankamai žinių ir jų atsakymai/nuomonė apie ekstemporalių vaistinių preparatų vartojimo ypatumus bei ekstemporalių vaistinių preparatų segmento vystymosi perspektyvas visuomenės gamybinėse vaistinėse Lietuvoje, bus naudingi/naudinga.
3.2. Farmacijos specialistų apklausos rezultatų analizė
Apklausus Vilniaus ir Kauno miestų gamybinėse vaistinėse dirbančius farmacijos specialistus, nustatyta, kad dažniausiai gaminamos vaistų formos jų vaistinėse - tepalai (taip teigė net 93 proc. apklaustų farmacijos specialistų), kremai (juos nurodė 85 proc. tyrime dalyvavusių respondentų), ir milteliai (tokios nuomonės laikėsi 85 proc. apklaustųjų) (3 pav.).
3 pav. Farmacijos specialistų požiūris į dažniausiai gaminamas vaistų formas Vilniaus ir Kauno miestų gamybinėse vaistinėse (proc.) (Respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus) Kaip matyti iš 3 paveiksle pateiktų tyrimo duomenų, anot Vilniaus ir Kauno miestų gamybinėse vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų, rečiausiai gaminama vaistų forma - inhaliaciniai skysčiai (4 proc.), homeopatiniai preparatai (10 proc.), arbatos (14 proc.) bei sirupai (17 proc.) ir injekciniai tirpalai (17 proc.). Palyginus gautus tyrimo duomenis su 2010 m. Grincevičiūtės tyrimo rezultatais (kuomet buvo apklausta 18 farmacijos specialistų dirbančių gamybinėse vaistinėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), pastebima, kad ir tuomet dažniausiai gamina vaistų forma buvo tepalai (94,4 proc.), milteliai (88,9 proc.), o rečiausiai - arbatos bei kapsulės (16,7 proc.) [15]. Galima
pastebėti, kad gauti tyrimo duomenys panašūs į šio tyrimo duomenis, tik 2010 m. nustatyta, kad po tepalų ir miltelių, trečias pagal populiarumą yra – akių lašai (83,3 proc.), o šiame tyrime - kremai (85 proc.), kuomet 2010 m. kad kremus gamina dažnai nurodė 72,2 proc. respondentų - t. y. kiek mažiau nei dabartiniame tyrime. Lyginant šio tyrimo rezultatus su Kavaliauskaitės 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis (kuomet autorė išanalizavo 364 receptus), nustatyta, kad iš minkštų farmacinių vaistų formų dažniausiai išrašomi tepalai (88 proc.), iš kurių didžioji dalis - 62 proc. odos regeneraciją skatinantys tepalai [21]. Jordanijoje taip pat apklausus 431 farmacijos specialistą, nustatyta, kad didžioji gaminamų farmacijos vaistų formų buvo - kremai (99,6 proc.) ir tepalai (91,5 proc.) [2].
Galima pastebėti, kad kaip ir šiame tyrime, taip ir kituose minėtuose tyrimuose - dažniausiai gaminama farmacinių vaistų forma gamybinėse vaistinėse - tepalai bei kremai.
K. Ramanauskienės, A. Savicko ir L.K. Švambario (2005) teigimu vaistinėse dažniausiai gaminami vaistai skirti odos ligoms (94,1 proc.), peršalimo ligoms (58,8 proc.), akių ligoms (52,9 proc.) gydyti, 52,9 proc. burnos bei gerklės priežiūrai (52,9 proc.), įtampai bei nerimui ar nemigai sumažinti (52,9 proc.), o rečiausiai - tulžies takų bei kasos veiklos sutrikimams sumažinti (11,8 proc.), cukriniam diabetui gydyti (11,8 proc.), imuninės sistemos stiprinimui (5,9 proc.), antibiotikai (5,9 proc.) [38].
Tyrime analizavome kokioms ligoms gydyti, farmacijos specialistams tenka gaminti ekstemporalius vaistinius preparatus Kauno ir Vilniaus miestų gamybinėse vaistinėse. Gauto tyrimo rezultatai pateikiami 4 lentelėje.
4 lentelė. Ligos, kurioms dažniausiai gaminami ekstemporalūs vaistiniai preparatai (proc.) Labai
retai
Retai Nei retai, nei dažnai
Dažnai Labai dažnai
Odos ligoms 10 31 59
Peršalimo ligoms 13 13 15 22 37
Akių ligoms 19 15 15 27 25
Gerklės priežiūrai 25 31 21 15 8
Įtampai/nerimui/nemigai mažinti 4 17 23 29 27
Ginekologinėms ligoms 23 21 19 25 13
Priešgrybeliniai 6 19 35 27 13
Psichinės veiklos ir neurologiniams ligoms
17 21 27 17 19
Odontologiniams sutrikimams 19 13 35 19 15
Ausų ligoms 17 29 25 23 7
Vitaminai 35 17 19 21 8
Širdies ligoms gydyti 15 13 27 29 17
Šlapimo/ inkstų ir kepenų ligoms 17 10 23 29 21
Reumatiniams susirgimams 13 10 29 31 17
Skausmo malšinimui 15 19 31 19 17
Skrandžio ir žarnyno Veiklos sutrikimams
17 17 19 31 17
Kraujospūdžiui normalizuoti 10 17 21 35 17
Medžiagų apykaitos sutrikimams 25 21 27 10 17
Tulžies takų ir kasos Veiklos sutrikimams
35 13 23 19 10
Cukriniam diabetui 40 21 23 8 8
Imuninės sistemos stiprinimui 31 10 21 19 19
Antibiotikai 27 23 15 21 15
Mineralinių medžiagų preparatai 25 10 38 17 10
Kita (įrašykite)
antiepilepsiniai, veterinariniai
2
Kaip matyti iš 4 lentelėje pateikiamų duomenų, anot apklaustų farmacijos specialistų, labai dažnai ir dažnai ekstemporalūs vaistiniai preparatai gaminami odos (90 proc.) ir peršalimo ligoms (59 proc.) gydyti, taip pat įtampai/nerimui/nemigai mažinti (56 proc.), esant akių ligoms (52 proc.) ar kraujo spaudimui normalizuoti (52 proc.), taip pat reumatinėms ligoms (48 proc.) ar skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimams (48 proc.). Tuo tarpu retai ir labai retai - cukriniam diabetui (61 proc.), gerklės priežiūrai (56 proc.), vitaminai (52 proc.) ar antibiotikai (50 proc.). Galima pastebėti, kad K.
Ramanauskienės, A. Savicko ir L.K. Švambario (2005) teiginiai pateikti dar 2005 m. iš dalies sutampa su šio tyrimo duomenimis. Tai rodo, kad ligos, kurioms dažniausiai gaminami ekstemporalūs vaistiniai preparatai beveik nepakito - ir toliau dažniausiai gaminami vaistai skirti odos ir peršalimo ligoms gydyti, o rečiausiai - antibiotikai, imuninės sistemos stiprinimui bei preparatai cukriniam diabetui gydyti. Palyginus gauto tyrimo duomenis su 2010 m. Grincevičiūtės tyrimo rezultatais, pastebima, kad ir 2010 m. buvo gauti panašūs tyrimo rezultatai - šiame tyrime taip pat nurodyta, kad gamybinės vaistinės rečiausiai gamina antibiotikus (taip teigė 16 iš 17 farmacijos specialistų), imuninės sistemos stiprinimui (taip teigė 16 iš 17 farmacijos specialistų) bei vaistai cukriniam diabetui gydyti (tokios nuomonės laikėsi 16 respondentų iš 17), tuo tarpu dažniausiai - odos ligoms (16 iš 17), peršalimo ligoms (10 iš 17) bei akių ligoms (9 iš 17) gydyti [15].
Šis tyrimas atskleidė, kad dažniausiai (dažnai ir labai dažnai) ekstemporalios gamybos vaistai gaminami individualiai pagal receptą (taip teigė 93 proc. tiriamųjų), bei vaistai gaminami sveikatos priežiūros įstaigoms (58 proc.). Be to net 50 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie labai dažnai ir dažnai gamina populiariausių vaistų/kitų prekių paruošas. Tuo tarpu rečiausiai (retai) - stacionare besigydantiems pacientams (19 proc.), be to kad jiems niekada negamina teigė net 37 proc.
respondentų (4 pav.).
4 pav. Farmacijos specialistų požiūris į subjektus kuriems dažniausiai gaminami ekstemporalios gamybos vaistai (proc.)
Galima pastebėti, kad apklaustų farmacijos specialistų nuomonė išsiskyrė dėl gaminamų populiariausių vaistų/kitų prekių paruošų - dalis 44 proc. respondentų teigė, kad juos gamina dažnai ir labai dažnai, tuo tarpu kita dauguma (31 proc.) teigė, kad jų negamina arba juos gamina tik retai (6 proc.). Tuo tarpu Grincevičiūtės (2010) atlikto tyrimo duomenimis gamybinės vaistinės daugiausia gamina vaistinius preparatus „tiek ambulatoriškai besigydantiems pacientams, tiek sveikatos
priežiūros įstaigoms (72.2 %)“ [15]. Galima pastebėti, kad ir šio tyrimo duomenimis ekstemporalios gamybos vaistai daugiausia gaminami individualiai pagal receptą, bei sveikatos priežiūros įstaigoms.
Paklausus su kokiomis problemomis farmacijos specialistai susiduria gamybinėje vaistinėje norint pagaminti vaistus, nustatyta, kad kai kurios vaistinės teigė, kad negali pagaminti sterilių preparatų ( akių lašų), kuriems yra didelis poreikis (taip teigė net 51 proc. apklaustų specialistų) (5 pav.).
5 pav. Farmacijos specialistų požiūris į problemas su kuriomis susiduriama norint gamybinėse vaistinėse pagaminti vaistus (proc.)
Ir nors anot apklaustų farmacijos specialistų apart, kad kai kurios vaistinės negali pagaminti sterilių vaistų, jokių kitų rimtų problemų neturi, tačiau 2010 m. Grincevičiūtės atliktas tyrimas įvardijo ir tokias kliūtis kaip žaliavų nebuvimas - tokios nuomonės laikėsi visi apklausti - tame tyrime dalyvavę farmacijos specialistai [15]. Kaip matyti iš 5 paveiksle pateikiamų duomenų šiame tyrime tokios nuomonės laikėsi tik 32 proc. respondentų. Tačiau sutiko, kad vaistų formų (kosmetikos prekių), kurios gamybai yra poreikis, tačiau nors ir retai pagaminti negali dėl sutrikusio žaliavų tiekimo (6 pav.).
6 pav. Farmacijos specialistų požiūris į vaistų formos gamybos trikdžius esant gamybos poreikiui (proc.)
Respondentai kurie pasirinko atsakymą „kita“ nurodė, kad jie negali gaminti akių lašų, vaistažolių mišinių, žvakučių, bei sterilių tirpalų. Palyginimui pateikiame duomenis, kad gamybinėse vaistinėse Jordanijoje, sterilūs produktai gaminami labai retai - nustatyta, kad Jordanijoje tai sudaro tik 2,2 proc. tirtų vaistinių preparatų. [2]
Įdomu buvo ištirti ir koks santykis vaistinėje gydytojų išrašytų ir be gydytojų receptų užsakomų ekstemporalių vaistų. Respondentų atsakymai į šį klausimą pateikiami 7 paveiksle.
7 pav. Farmacijos specialistų požiūris į santykį vaistinėje gydytojų išrašytų ir be gydytojų receptų užsakomų ekstemporalių vaistų (proc.)
Kaip matyti iš 7 paveiksle pateikiamų tyrimo duomenų, dauguma - 31 proc. apklaustų farmacijos specialistų teigė, kad gydytojų išrašyti vaistai sudaro 90 proc. gaminamų vaistų, tuo tarpu be gydytojų receptų - 10 proc. Apklaustieji pasirinkę atsakymą „kita“ teigė, kad jie be gydytojo recepto negamina. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad pacientai dažniausiai į gamybines vaistines kreipiasi tik nukreipti gydytojų - gavus gydytojo receptą.
Mokslinėje literatūroje rašoma, kad ekstemporalūs vaistai naudingi tuomet, kai reikalinga dozė arba dozės forma prekyboje nėra prieinama arba individualiai dozuojama [35; 36; 41]. Tyrime dalyvavusių farmacijos specialistų paklausus dėl kokių priežasčių dažniausiai skiriamas ekstemporalios gamybos produktas, nustatyta, kad dažniausiai ekstemporalūs vaistiniai preparatai skiriami dėl galimybės parinkti individualią dozę (92 proc.) bei neesant pramoniniu būdu pagamintų tam tikros kompozicijos vaistų (tokios nuomonės laikėsi 85 proc. respondentų) (8 pav.).
8 pav. Farmacijos specialistų požiūris į priežastis dėl kurių dažniausiai skiriamas ekstemporalios gamybos produktas (proc.) (Respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus)
Analizuojant kitų mokslininkų tyrimus šiuo klausimu, pastebima, kad pavyzdžiui Jordanijoje atlikto tyrimo duomenimis daugiausia ekstemporalios gamybos produktai buvo skiriami kuomet trūko ar nebuvo reikalingų pramoniniu būdu pagamintų vaistų (tokios nuomonės laikėsi 87,9 proc. visų apklaustų farmacijos specialistų) [2].
Uždavus farmacijos specialistams atvirą klausimą - Kokie ekstemporalios gamybos trūkumai, - nustatyta, kad 31 proc. apklaustųjų teigė, kad jokių trūkumų nėra; 26 proc. įvardino pagaminto preparato trumpą galiojimo laiką; 23 proc. įvardijo kad gamyba užtrunka, reikia palaukti, 11 proc.
įvardijo ekstemporalios gamybos vaistų kainą - anot jų jie yra brangesni. Pavieniai - 9 proc.
respondentų įvardijo: kvalifikuoto personalo bei žinių reikalingų su gamyba stoką. (9 pav.).
9 pav. Farmacijos specialistų požiūris į ekstemporalios gamybos trūkumus (proc.)
Galima sutikti su apklaustais farmacijos specialistais, kad trūkumų nėra, nors žinoma - ekstemporalios gamybos vaistai turi trumpesnį galiojimo laiką - kaip teigė Falconer ir Steadman (2017) paprastai galiojimo terminas yra 28 dienos vartojamiems į vidų ir išoriniams preparatams arba 24 valandos parenteraliniams vaistams [11]. Tuo tarpu 2010 m. Grincevičiūtės atliktas tyrimas parodė, kad visi apklausti farmacijos specialistai laikėsi nuomonės, kad ekstemporalūs vaistai nėra brangūs [15] - kai tuo tarpu šiame tyrime 11 proc. respondentų manė, kad ekstemporalios gamybos vaistai yra brangūs - ir tai jie laikė vienu iš šios gamybos trūkumų.
Šis tyrimas atskleidė, kad dalis apklausiamųjų teigė, kad paklausa padidėjo - net 27 proc.
teigė, kad paklausa labai padidėjo ir 21 proc. manė, kad paklausa padidėjo, nors ir neženkliai (10 pav.).
10 pav. Farmacijos specialistų požiūris į gaminamų vaistų poreikių pokyčius per paskutinius 3metus (proc.)
Kaip matyti iš 10 paveiksle pateikiamų duomenų - kita dauguma - 41 proc. apklaustų farmacijos specialistų teigimu gaminamų vaistų poreikių pokyčių per paskutinius 3 metus nepastebėjo.
Tačiau pastebima, kad nebuvo nė vieno apklausto farmacijos specialisto, kuris teigtų, kad paklausa labai sumažėjo, o kad ji neženkliai sumažėjo teigė tik 8 proc. apklaustų farmacijos specialistų. Augimo tendencijos farmacijos specialistų buvo įžvelgtos dar 2010 m. Grincevičiūtės atliktame tyrime - šio tyrimo duomenimis, dauguma - 33,3 proc. apklaustų farmacijos specialistų teigė, kad gaminamų vaistų poreikis per paskutinius 3 metus šiek tiek išaugo, nors nemaža dalis (27,8 proc.) respondentų taip pat pokyčių nepastebėjo [15].
Ir nors dauguma apklaustųjų jokių esminių pokyčių per 3 metus nepastebėjo, tačiau dauguma (98 proc. apklaustųjų) teigė, kad pacientai linkę grįžti ir pirkti prieš tai jau vartotų ekstemporalių vaistų (11 pav.).
11 pav. Farmacijos specialistų požiūris į pacientų grįžimo pirkti prieš tai jau vartotų ekstemporalių vaistų tendenciją (proc.)
Nepaisant to, tik 37 proc. farmacijos specialistų mano, kad ekstemporalių vaistų gamybos plėtra ateityje augs, tuo tarpu dauguma - 50 proc. apklaustųjų buvo linkę tuo dvejoti ir teigė, kad jie to nežino (12 pav.).
Pastebima, kad ir 2010 m. Grincevičiūtės atliktame tyrime - kaip ir šiame tyrime, dauguma apklaustų farmacijos specialistų ekstemporalių vaistų gamybos plėtros ateityje augimo nebuvo linkę prognozuoti - kad jie nežino teigė daugiau nei pusė apklaustų farmacijos specialistų (51 proc.), nors kita dauguma (31 proc.) - kaip ir šiame tyrime buvo linkę gamybos plėtrą vertinti teigiamai [15].
12 pav. Farmacijos specialistų požiūris į ekstemporalių vaistų gamybos plėtros ateityje augimą (proc.)
Apklaustųjų buvo prašoma savo atsakymą pagrįsti. Respondentai nurodę, kad jie mano, kad ekstemporalių vaistų gamyba ateityje augs, teigė „tai naudinga pacientams, kuriems reikalinga individuali vaisto dozė, o pramoniniu būdu jos pagamintos nėra, o gydymas juk reikalingas“, kad
„siekiant užtikrinti geresnį atsaką vaistas turi būti gaminamas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į visus niuansus, susijusius su jo sveikata“. Respondentai, kurie atsakė neigiamai teigė, kad „gydytojai neskiria ekstemporaliai gaminamų vaistų“. Ne visi apklaustieji pagrindė savo atsakymus.
Farmacijos specialistų buvo klausiama, kaip jie mano, ar pramoniniu būdu gaminamų vaistų tiekimui sutrikus, ar ekstemporalūs vaistai galėtų būti alternatyva tiekimo sutrikimui mažinti. Gauti tyrimo duomenys pateikiami 13 paveiksle.
13 pav. Farmacijos specialistų požiūris į pramoniniu būdu gaminamų vaistų tiekimui sutrikus, ekstemporalūs vaistai galėtų būti alternatyva tiekimo sutrikimui mažinti (proc.)
Kaip matyti iš 13 paveiksle pateikiamų duomenų, dauguma - 73 proc. apklaustųjų sutinka, kad pramoniniu būdu gaminamų vaistų tiekimui sutrikus, ekstemporalūs vaistai galėtų būti alternatyva tiekimo sutrikimui mažinti. Respondentai tuo tarpu įvardiję kita, teigė, kad: „sunku pasakyti, nes kai kurie ekstemporalūs vaistai gaminami ir pramoniniu būdu pagamintų vaistų, todėl gali sutrikti ir ekstemporalių vaistų tiekimas“, dar kiti teigė, kad taip - „jeigu būtų užtikrintas žaliavų tiekimas“. Kai kurie atsakė, kad „ne visada, kai kada negali pagaminti dėl vaistų formų sudėtingumo“.
Ištyrėme farmacijos specialistų nuomonę ar yra neišnaudotas vaistinių gamybos potencialas.
Pateikus respondentams atvirą klausimą, nustatyta, kad apklaustieji teigė, kad ekstemporalių vaistų gamybos didinimo potencialas nėra išnaudotas, tai sąlygoja informacijos stoka - tokios nuomonės laikėsi apie 20 proc. respondentų, teigdami, kad „per mažai informacijos apie ekstemporalius vaistus, mažai reklamos“. Farmacijos specialistai teigė, kad „Gydytojams trūksta žinių apie ekstemporalių vaistų skyrimo galimybes, gaminamų vaistų sudėtis, šių vaistų individualias galimybes“. Dar kiti teigė, kad „vaistinėje gamyba vyksta intensyviai, tačiau turint daugiau kvalifikuotų darbuotojų ir įrangos, būtų galima gaminti dar daugiau“. McCague, McElnay ir Donnelly (2012) taip pat teigė, kad vis
mažėja farmacininkų kompetencija [33]. Kai kurie respondentai teigė, kad „trūksta specialistų gaminančių ekstemporalius vaistus.
Dalis respondentų teigė, kad gamybinių vaistinių preparatų paklausą mažina teisinis reglamentavimas Lietuvoje - „jeigu homeopatiniai gaminami vaistai būtų taikomas atskiras reglamentavimas ir jie būtų registruojami kaip nereceptiniai, gamyba vaistinėse augtų, didėtų homeopatinių vaistų prieinamumas gyventojui“. Gamybinių vaistinių preparatų galimybės neišnaudojamos „pediatrijoje, dermatologijoje“. Nors pavyzdžiui tyrimai atlikti užsienyje priešingai rodo, kad daugiausia ekstemporalių vaistinių preparatų priešingai skiria būtent dermatologai - kad dermatologai išrašo daugiausia individualiai gaminamų vaistų teigė dauguma (98,2 proc.) apklaustų farmacijos specialistų iš Jordanijos [2] bei 46,6 proc. farmacijos specialistų iš Pietų Afrikos [31]. Kad dauguma receptų gaunama iš dermatologų nustatyta ir Latvijoje [22].
Tyrimo metu atskleista, kad dauguma (92 proc.) apklaustų farmacijos specialistų sutinka ir visiškai sutinka, kad ekstemporalių vaistų gamyba, paklausa padidėtų jei gydytojams ir vaistininkams būtų skiriama dalis kvalifikacijos tobulinimo valandų būtų skirta ekstemporaliems vaistams. 90 proc.
taip pat sutinka ir visiškai sutinka, kad paklausą padidintų sukurta elektroninė bazė gydytojams - kurioje būtų ekstemporaliai gaminamų vaistų asortimentas, sudėtys, vaistinių preparatų formos, receptų išrašymo pavyzdžiai, trumpi aprašymai sudėtinių dalių. 88 proc. taip pat sutinka ir visiškai sutinka, kad paklausa padidėtų jei visuomenei būtų skleidžiama daugiau informacijos apie ekstemporalių vaistų naudą, įsigijimo galimybes, asortimentą (14 pav.).
14 pav. Farmacijos specialistų požiūris į veiksnius galinčius padidinti ekstemporalių vaistų gamybos paklausą (proc.)
Galima pastebėti, kad su dauguma pateiktų teiginių respondentai buvo daugiau linkę sutikti nei nesutikti ar dvejoti. Nors dauguma - 52 proc. farmacijos specialistų nesutinka ir visiškai nesutinka, kad supaprastintas leidimas vykdyti ekstemporalių vaistų gamyba, padidintų ekstemporalių vaistų paklausą.
3.3. Gyventojų apklausos rezultatų analizė
Vilniaus miesto gyventojų pirmiausia buvo klausiama ar jie kada nors pirko individualiai gaminamus vaistus vaistinėje. Apklaustų gyventojų nuomonė pateikiama 15 paveiksle.
15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pirkote individualiai gaminamų vaistų pirkimą vaistinėje (proc.)
Kaip matyti iš 15 paveiksle pateikiamų duomenų, dauguma - 68 proc. - apklaustų Vilniaus miesto gyventojų teigė, kad jiems yra tekę pirkti individualiai gaminamus vaistus. Tokie apklausos rezultatai rodo, kad individualiai gaminami vaistai yra ganėtinai populiarūs ir jiems yra paklausa.
Siekiant nustatyti kodėl dalis (32 proc.) respondentų nepirko gamybinių vaistų - jų buvo prašoma įvardinti nepirkimo priežastis (16 pav.).
