1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA
BEATA KAIRYTĖ
REABILITACIJA PO KRŪTIES VĖŽIO OPERACIJOS, METODAI
IR IŠEITYS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Medicina)
Darbo vadovė
Doc. I. Rimdeikienė
2
TURINYS
1. Santrauka ... 3
2. Sumarry ... 4
3. Interesų konfliktas ... 5
4. Etikos komiteto leidimas ... 5
5. Santrumpos ... 6
6. Įvadas ... 7
7. Darbo tikslas ir uždaviniai ... 9
8. Tyrimo metodika ir metodai ... 10
8.1. Literatūros paieška ... 10 8.2. Literatūros atranka ... 10 8.3. Atrankos kriterijai ... 11 8.3.1. Dalyviai ... 11 8.3.2. Intervencijos ... 11 8.3.3. Išeitys ... 11 9. Duomenų analizė ... 13
9.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 13
9.2. Įtrauktų studijų kokybės vertinimas ... 14
9.3. Įtrauktų studijų charakteristika ... 14
9.3.1. Apžvalgų atlikimo metodai ... 14
9.3.2. Tiriamųjų apibūdinimas ... 15
9.3.3. Išeičių aprašymas ... 16
10. Rezultatai ... 18
10.1. Fizinės išeitys ... 18
10.1.1. Peties sąnario bei rankos funkcija ir skausmas ... 18
10.1.2. Limfedema ... 18
10.1.3. Nuovargis ... 19
10.2. Psichosocialinės išeitys ... 19
10.2.1. Gyvenimo kokybė ... 19
10.2.2. Nuotaika, depresija, nerimas ir stresas ... 20
10.2.3. Miego sutrikimai ... 20
10.2.4. Kognityviniai sutrikimai ... 20
11. Diskusija ... 21
11.1. Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 22
12. Išvados ... 23
13. Literatūros sąrašas ... 24
3
1. SANTRAUKA
Darbą atliko: Beata Kairytė.Darbo pavadinimas: „Reabilitacija po krūties vėžio operacijos, metodai ir išeitys“.
Tyrimo tikslas: šio tyrimo tikslas - apžvelgti pagrindinius reabilitacijos metodus, taikomus krūties vėžiu
sirgusiems pacientams po mastektomijos, bei įvertinti jų pagrįstumą ir galimus privalumus į reabilitacijos procesą įtraukiant įvairius metodus.
Uždaviniai: 1) išsiaiškinti bei aptarti pagrindinius metodus taikomus reabilitacijoje po krūties vėžio
operacijos. 2) išanalziuoti įvairių reabilitacijos metodų reikšmę rankos funkcijos bei gyvenimo kokybės gerinimui. 3) įvertinti galimybę reabilitacijos metu kombinuoti kelis metodus bei tokio modelio privalumus.
Metodai: sisteminė literatūros apžvalga atlikta naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis PubMed,
ClinicalKey, ScienceDirect, SpringerLink ir Wiley Online Library. Paieškai duomenų bazėse naudoti raktiniai žodžiai ir jų deriniai: „breast cancer“, „breast carcinoma“, „surgery“, „mastectomy“, „total mastectomy“, „treatment“, „therapy“, „rehabilitation“, „intervention“, „physical“, „psychosocial“, „cognitive“, „alternative“, „complementary“, „physical activity“, „exercise“ ir „systematic review“. Pirmiausia atrinkta literatūra lietuvių ir anglų kablomis, išleista 2012 m. – 2021 m. Vėliau literatūros atranka atlikta remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais.
Rezultatai: atlikus straipsnių paiešką ir atranką, į apžvalgą įtraukta 12 sisteminių literatūros analizių.
Aprašomų intervencijų efektyvumas buvo vertintas atsižvelgiant į fizines išeitis (peties is rankos funkcija, skausmas ir kt.) ir psichosocialines išeitis (gyvenimo kokybė, nerimas, depresija ir kt.). Daugiausia įrodymų rasta dėl teigiamo kineziterapijos ir kito fizinio aktyvumo poveikio fizinėms išeitimis. Buvo pakankamai reikšmingų duomenų įvertinti, jog KET, psichoedukacija ir kitos psichosocialinės intervencijos turėjo tiegiamą poveikį depresijai, nerimui ir nuotaikos sutrikimams. Tiek fizikiniai, tiek psichosocialiniai metodai turėjo įtakos gyvenimo kokybei. Tik alternatyvių ir papildomųjų intervencijų rezultatai buvo nepatikimi arba prieštaraujantys, taigi reikalaujantys papildomo ištyrimo.
Išvados: dauguma išvardintų intervencijų turį patvirtintą poveikį fizinėms arba psichosocialinėms
išeitims, tačiau egzistuoja pernelyg mažai informacijos apie kombinuotos terapijos metodus. Taikant kombinuotus reabilitacijos metodus ir galima būtų palengvinti tiek fizines, tiek psichosocialines išeitis ir pasiekti ir palaikyti patenkinamą gyvenimo kokybės lygį po krūties vėžio gydymo.
4
2. SUMARRY
Author: Beata Kairytė.
Title: “The Methods and Outcomes of Rehabilitation Following Breast Cancer Surgery”.
Aim: the aim of this study is to review the main methods of rehabilitation in post-surgery patients with
breast cancer, evaluate the efficacy and prospects of these interventions, as well as discuss the prospects of combined therapy.
Main tasks: 1) discover and discuss the main methods of rehabilitation for post-surgery breast cancer
patients. 2) review the effectiveness of these methods in managing side-effects and negative outcomes. 3) discuss the possibility of combined therapy and its possible benefits.
Method: the systematic review was carried out using online databases PubMed, ClinicalKey,
ScienceDirect, SpringerLink ir Wiley Online Library to search for articles published in English or Lithuanian between 2012 and 2021. The following keywords and their combinations were used: “breast cancer“, “breast carcinoma“, “surgery“, “mastectomy“, “total mastectomy“, “treatment“, “therapy“, “rehabilitation“, “intervention“, “physical“, “psychosocial“, “cognitive“, “alternative“,
“complementary“, “physical activity“, “exercise“ and “systematic review“.
Results: the search and selection yielded 12 systematic reviews, analyzing the effects of chosen
interventions on physical (range of motion, pain, etc.) or/and psychosocial (quality of life, anxiety, depression, etc.) outcomes. Most definite evidence was found on exercise and physical activity that significantly improved physical outcomes. There was conclusive evidence on such psychosocial interventions as CBT, psychoeducation and counselling having a definite positive effect on anxiety depression and mood disorders. Both physical and psychosocial interventions had significant effect on certain aspects of quality of life. Only alternative and complementary intervention results were largely inconclusive or contradictory, thus requiring more study.
Conclusions: while most of these treatments have definite effects on their own seperate areas, however
little is written about combination treatments. It is highly imperative that combination treatments should be employed so that to have improved effects on both physical and psychosocial sequelae, including a greater improvement of quality of life for a greater period of time.
5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Baigiamasis magistro darbas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr. BEC-MF-309.
6
5. SANTRUMPOS
AMSTAR – sisteminių analizių vertinimo įrankis (ang. Assessment of Multiple Systematic Reviews) GLOBOCAN – statistinių vėžio duomenų pristatymo platforma (ang. Global Cancer Observatory) KET – kognityvinė ir elgesio terapija (ang. Cognitive Behavioural Therapy – CBT)
KMI – kūno masės indeksas (ang. Body Mass Index – BMI)
MeSH – medicininių terminų bazė (ang. Medical Subject Headings) MLD – manualinis limfos drenažas (ang. Manual Lymphatic Drainage)
PICOS - populiacijos, intervencijos, palyginimo, išeičių ir tyrimo metodas (angl. Population, Intervention, Comparison, Outcomes and Study)
PRISMA – schema skirta sisteminių analizių ir metaanalizių pristatymui (ang. Preffered Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses)
7
6. ĮVADAS
Krūties vėžys yra dažniausiai pasitaikanti vėžio forma moterims, o nuo 2020 m. ir dažniausiai nustatoma piktybinė liga pasaulyje. Pagal GLOBOCAN duomenų bazę 2020 m. diagnozuota apie 2,3 milijonai naujų krūties vėžio atvejų – tai sudaro 11,7% visų tipų onkologinių ligų tarp visų amžiaus grupių ir abiejų lyčių [1]. Žemiausi sergamumo rodikliai būdingi besivystantiems regionams (pvz. Centrinė-rytų Azija ir Afrika) – maždaug nuo 27 atvejų 100000 moterų, ir didžiausi išsivysčiusioms šalims (pvz. Australija, Šiaurės Amerikos, vakarų Europos) – iki 85-94 atvejų 100000 moterų [2]. Lietuvoje 2020 m. krūties vėžys buvo diagnozuotas 1769 moterims ir sudarė 10,4% visų tipų abiejų lyčių piktybinių ligų atvėjų [1].
Atsižvelgiant į didėjančius sergamumo bei mirštamumo nuo krūties vėžio rodiklius pasaulyje, vis daugiau šalių yra įdiegiamos ankstyvosios diagnostikos programos. Lietuvoje ši programa yra skirta 50-69 m. moterims, kurioms kartą per 2 m. atliekamas mamografinis tyrimas [3]. Galimybė anksti aptikti naviką bei modernūs terapijos būdai reikšmingai padidino pacientų išgyvenamumą. Pagal 2000 m. - 2014 m. duomenimis atliktą CONCORD-3 programos tyrimą 5 metų išgyvenamumas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Izraelyje, Japonijoje bei dalyje vakarų ir šiaurės Europos valstybių - 85% ir daugiau [4]. Lietuvoje 2010 m. - 2015 m. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis 5 metų išgyvenamumas siekė 77,1% [5].
Dėl nuolatos didėjančio sergamumo bei išgyvenamumo po krūties vėžio, atitinkamai didėja ir skaičius moterų, kurios susiduria su ilgalaikėmis ligos ar gydymo pasekmėmis [6, 7]. Reabilitacijos po mastektomijos metu daugiausia dėmesio yra skiriama fizinę negalią sukeliančioms komplikacijoms, iš kurių dažniausios yra viršutinės galūnės judesio amplitudės ir motorikos sutrikimai, limfedema bei skausmas [8, 9] – bent vieną iš jų patiria net 92% pacienčių [10]. O naujausiais duomenimis šie sutrikimai 5 m. ir daugiau persistuoja atitinkamai 51%, 27% ir 12% atvejų [11]. Kita vertus, nesant galimybės tiksliai identifikuoti sutrikimo kilmę, dažnai nepakankamai vertinamos kognityvinės
funkcijos bei kitos psichosocialinės problemos, kurios pasireiškia net iki 85% atvejų [6-8, 12, 13]. Kad būtų užtikrintas adekvatus grįžimas į darbą, socialinę aplinką ir kitas gyvenimo sritis bei užtikrinta gera gyvenimo kokybė, svarbi visapusiška reabilitacija arba holistinis reabilitacijos modelis [7, 10, 14].
Atsižvelgiant į persistuojantį dėmesingumą vien fiziniams reabilitacijos aspektams,
8 metodus, taikomus po krūties vėžio šalinimo operacijos, įvertinti jų pagrįstumą bei kombinuotos
9
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Apžvelgti pagrindinius reabilitacijos metodus, taikomus krūties vėžiu
sirgusiems pacientams po mastektomijos, bei įvertinti jų pagrįstumą ir galimus privalumus į reabilitacijos procesą įtraukiant įvairius metodus.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti bei aptarti pagrindinius metodus taikomus reabilitacijoje po krūties vėžio operacijos.
2. Išanalziuoti įvairių reabilitacijos metodų reikšmę funkcijos bei gyvenimo kokybės gerinimui.
3. Įvertinti galimybę reabilitacijos metu kombinuoti kelis metodus bei tokio modelio privalumus.
10
8. TYRIMO METODIKA IR METODAI
8.1. LITERATŪROS PAIEŠKASisteminė literatūros apžvalga atlikta remiantis PRISMA (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) schema. Naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis PubMed, ClinicalKey, ScienceDirect, SpringerLink ir Wiley Online Library buvo atlikta literatūros paieška, įtraukiant tik sistemines tyrimų apžvalgas lietuvių ir anglų kalba, publikuotas nuo 2012 m. iki 2021 m. Papildomai buvo peržiūrėti šaltiniai iš straipsnių literatūros sąrašų.
Tinkamų straipsnių paieškai duomenų bazėse naudoti raktiniai žodžiai ir jų deriniai iš MeSH (Medical Subject Headings) terminų bazės: „breast cancer“, „breast carcinoma“, „surgery“,
„mastectomy“, „total mastectomy“, „treatment“, „therapy“, „rehabilitation“, „intervention“, „physical“, „psychosocial“, „cognitive“, „alternative“, „complementary“, „physical activity“, „excercise“ ir
„systematic review“.
Literatūros paieškai svarbūs raktažodžiai bei straipsnių atrankos kriterijai buvo identifikuoti remiantis populiacijos, intervencijos, palyginimo, išeičių ir tyrimo (angl. population, intervention, comparison, outcomes and study – PICOS) modeliu. Identifikuoti įtraukimo bei atmetimo kriterijai pateikti PICOS principu parengtoje lentelėje (1 lentelė).
8.2. LITERATŪROS ATRANKA
Duomenų paieškos elektroninėse duomenų bazėse rezultatai buvo įrašyti ir išsaugoti citavimo programoje RefWorks, kurios pagalba pašalinti šių įrašų dublikatai. Į literatūros sąrašą RefWorks programoje taip pat buvo įtraukti tyrimo eigoje aptikti nauji susiję straipsniai iš analizuojamų
publikacijų šaltinių. Pirmiausia peržvelgti straipsnių pavadinimai bei santrumpos ir atrinktos sisteminės literatūros apžvalgos anglų arba lietuvių kalba, išleistos tarp 2012 m. ir 2021 m. imtinai, kurių
prieinamas pilnas tekstas. Ieškota klinikinių ir klinikinių atsitiktinių imčių, kokybinių tyrimų bei kitų analizių, pirmenybę teikiant sisteminėms klinikinių atsitiktinių imčių apžvalgoms. Šių kriterijų neatitikę straipsniai bei pilkoji literatūra buvo atmesti. Toliau nagrinėtas pilnas atrinktų straipsnių tekstas ir publikacijos atrinktos pagal PICOS modeliu iškeltus įtraukimo/atmetimo kriterijus.
11
8.3. ATRANKOS KRITERIJAI
Publikacijų atrankos kriterijai buvo nustatyti PICOS modelio pagalba ir pateikti pirmoje lentelėje (1 lentelė).
8.3.1. DALYVIAI
Į tyrimą įtrauktos publikacijos, kurių tiriamieji – suaugusios (18 m. ir vyresnės) moterys, kurioms atlikta krūties vėžio šalinimo operacija. Atmesti straipsniai, jei tarp tiriamųjų buvo vaikai ar paaugliai, vyrai, sunkiomis gretutinėmis ligomis ar kitos lokalizacijos ir/ar tipo vėžiu sergantys asmenys.
8.3.2. INTERVENCIJOS
Sisteminės literatūros apžvalgos metu vertinti leidiniai, kuriuose aprašomos pagrindiniai šiuo metu taikomi metodai:
• Kineziterapija – kompleksinis limfedemos gydymas, manualinis limfos drenažas (MLD), fiziniai pratimai, atliekami nurodžius ir prižiūrint kineziterapeutui ir kt. • Fizinis aktyvumas – fiziniai pratimai bei mankšta atliekama savarankiškai. • Psichosocialinės intervencijos – kognityvinė ir elgesio terapija (KET),
psichoedukacija, paramos grupės ir kt.
• Alternatyvūs ir papildantieji metodai – muzikos terapija, meno terapija, joga, akupunktūra, masažai ir kt.
• Intervencijų kombinacijos
8.3.3. IŠEITYS
Norint įvertinti reabilitacijos metu taikomų intervencijų efektyvumą bei pagrįstumą, į apžvalgą įtraukti straipsniai, kuriuose vertinamas šių metodų poveikis fizinėms, kognityvinėms ir
psichosocialinėms išeitims:
• Fizinės išeitys – nuovargis, skausmas, rankos jėga ir judesio amplitudė, rankos limfedema.
• Psichosocialinės – nuotaika, depresija, nerimas, stresas, gyvenimo kokybė, kognityvinė funkcija (atmintis, atidumas).
Literatūros atrankos metu pirmenybė taikyta straipsniams, aprašantiems intervencijos poveikį daugiau nei vienos rūšies išeičiai.
12 1 lentelė. Įtraukimo ir atmetimo kriterijai pagal PICOS modelį
Vertinama Įtraukimo kriterijai Atmetimo kriterijai
Populiacija
Suaugusios moterys (18 m. ir vyresnės) Moterys po krūties vėžio šalinimo operacijos (mastektomijos)
Vaikai ir paaugliai Vyrai
Sunkiomis gretutinėmis ligomis sergantys asmenys Intervencija Kineziterapija ir fizinis aktyvumas (pvz.
limfedemos gydymo metodai ir manualinis drenažas, kineziterapija ir kiti fiziniai pratimai) Psichosocialinės intervencijos (pvz. kognityvinė elgesio terapija, psichoedukacija, emocinės paramos ir mokomosios grupės)
Alternatyvūs ir papildantieji metodai (pvz. muzikos ir/ar meno, kvapų terapija, joga, akupunktūra, masažas)
Dviejų ar daugiau intervencijų kombinacijos (pvz. psichoedukacija ir mankštos)
Farmakoterapija
Palyginimas Duomenys lyginami su kitais straipsniais šia tema, įskaitant sistemines literatūros analizes, klinikinių imčių tyrimai ir kt.
Nėra
Išeitys Vertinamas intervencijų poveikis fiziniams, kognityviniams bei kitiems psichosocialiniams sutrikimams
Nėra
Tyrimų pobūdis
Sisteminės literatūros analizės, metaanalizės (klinikinių ir klinikinių atsitiktinių imčių, kokybinių tyrimų)
Straipsniai tik lietuvių arba anglų kalbomis Išleisti tarp 2012 m. ir 2021 m. imtinai
Klinikinių imčių ir kiti tyrimai Nepublikuota literatūra
Sisteminės analizės išleistos iki 2012 m. sausio
Sisteminės analizės, į kurias įtraukti mažiau nei 5 tyrimai
13
9. DUOMENŲ ANALIZĖ
9.1. DUOMENŲ PAIEŠKOS REZULTATAIDuomenų paieška ir atranka atlikta PRISMA principu ir schema pateikta pirmame paveiksle (1 pav.). Naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis PubMed, ClinicalKey, ScienceDirect,
SpringerLink ir Wiley Online Library iš viso buvo identifikuoti 5332 potencialiai tinkantys straipsniai. Papildomai 8 straipsniai rasti nagrinėtų publikacijų literatūros sąrašuose. Pašalinus pasikartojančias publikacijas atranka atlikta peržvelgiant 4890 straipsnių pavadinimus ir santrumpas. Perskaičius pilno teksto straipsnius, iš 38 potencialiai tinkamų, remiantis 1 lentelėje pateiktais įtraukimo ir atmetimo kriterijais, 26 straipsniai buvo atmesti [27-49] .Į literatūros apžvalgą atrinktos ir įtrauktos 12 publikacijų [15-26].
14
9.2. ĮTRAUKTŲ STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMAS
Į literatūros apžvalgą įtrauktų 12 publikacijų metodologinė kokybė buvo įvertinta remiantis AMSTAR 2 (Assessment of Multiple Systematic Reviews) įrankiu. Iš jų 6 studijos buvo įvertinto kaip žemos kokybės [16, 17, 21, 24-26] ir 6 – vidutinės [15, 18-20, 22, 23]. Pagal intervencijos pobūdį, tarp tyrimų, kuriuose aprašomi fizioterapijos metodai bei kineziterapija, trys studijos buvo vidutinės
kokybės [15, 18, 19], o dvi ž žemos [16, 17]. Tarp publikacijų aprašančių psichosocialines intervencijas tik viena buvo vidutinės kokybės [20] ir viena žemos [21]. Tarp studijų tiriančių alternatyvius ir
papildančiuosius reabilitacijos metodus dvi buvo vidutinės kokybės [23, 24] ir dvi žemos [25, 26]. Tik Cheng et al. [22] buvo aprašomi kombinuoti reabilitacijos metodai ir studijos kokybė – vidutinė. Kadangi nustatyta, jog dalis studijų yra žemos kokybės, yra tikimybė, jog jų pateikti rezultatai bus nevisiškai tikslūs. Rezultatai pateikti pirmame priede (1 priedas).
9.3. ĮTRAUKTŲ STUDIJŲ CHARAKTERISTIKA
Į studiją įtrauktų straipsnių apžvalgos metu pirmiausia buvo įvertinti taikomi reabilitacijos metodai, kokiu tikslu straipsnis parengtas, kokie buvo tyrimų ir literatūros atrankos kriterijai, tiriamųjų skaičių ir amžių bei taikomų intervencijų išeitis. Į apžvalgą įtrauktų publikacijų charakteristikų
santrauka pateikta trečioje lentelėje (3 lentelė).
9.3.1. APŽVALGŲ ATLIKIMO METODAI
Atrinkti ir į tyrimą įtraukti straipsniai beveik nesiskyrė nagrinėjamų tyrimų pobūdžiu, tačiau buvo žymių skirtumų tarp duomenų paieškos kriterijų ir buvo aprašyti įvairūs intervencijų tipai. Net 10 studijų buvo parengta aprašant klinikinių atsitiktinių imčių tyrimus [15, 17-20, 22-26] ir tik į 2 studijas buvo įtraukti klinikinių imčių tyrimai bei klinikinių atsitiktinių imčių tyrimai [16, 21].
Visų atrinktų straipsnių literatūros paieška buvo atlikta naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis ir buvo pateikti naudoti raktiniai žodžiai, tik dviejų studijų [19, 22] atvejais pagal poreikį buvo nagrinėta ir pilkoji literatūra. Apžvalgos metu buvo vertinti ir į straipsnius įtrauktų tyrimų ribojimai pagal leidimo datą ir kalbą. Tik keturių studijų atvejais buvo įtraukti ne senesni, nei 10 m. tyrimai [22, 23, 25, 26]. Trijų studijų atvejais buvo įtraukti ir senesni nei 20 m. tyrimai [18, 20, 21]. Juvet et al. [15] paiešką atliko iki 2014 m., į tyrimą buvo įtrauktos 2001 m. – 2013 m. išleistos publikacijos. Zeng et al.[16] įtrauktos publikacijos, išleistos 2003 m. – 2013 m. Yang et al. [17] į studiją įtrauktos
15 iki 2012 m. Į Ezzo et al. [19] įtraukti 1998 m. – 2013 m. išleisti tyrimai. Xiao et al. [20] į tyrimą buvo įtrauktos publikacijos išleistos 1996 m. – 2015 m. Matthews et al. [21] aprašyti 1996m. – 2015 m. publikuoti tyrimai. Cheng et al. [22] į studiją įtraukti tyrimai išleisti 2008 m. -2015 m. Pan et al. [23] studijoje aprašyti 2004 m. -2013 m. publikacijos. Pan et al. [24] įtraukė 2006 m. – 2012 m.
publikacijas. Pan et al. [25] į studiją įtraukti 2004 m. – 2012 m. leidiniai. Lee et al. [26] aprašytos 2010 m. -2014 m. publikacijos.
Didžioji dalis į sisteminę literatūros analizę įtrauktų studijų aprašė tyrimus publikuotus tik anglų kalba [15, 21-25]. Dvejose studijose buvo įtraukta literatūra anglų ir kinų kalbomis [16, 17]. De Groef et al. [18] aprašyti tyrimai buvo ieškoti net trimis kalbomis – anglų, prancūzų ir vokiečių, o trijose studijose tyrimams kalbos apribojimų netaikyta [19, 20, 26].
Atsižvelgiant į taikomą intervenciją 5 studijose buvo nagrinėti įvairūs fizioterapijos bei fizinio aktyvumo metodai: ištvermę, jėgą bei koordinaciją gerinantys pratimai [15], įvairūs aerobiniai ir anaerobiniai pratimai ir jų kombinacijos [16], tik aerobiniai pratimai, įskaitant mankštą vandenyje ir alternatyvius metodus pvz. Tai Chi [17], pasyvaus tempimo pratimai bei miofascialinė terapija [18], manualinis limfos drenažas [19]. Alternatyvūs ir papildantieji reabilitacijos metodai buvo vertinti 4 studijose: trijose publikacijoje atitinkamai nagrinėtas išskirtinai Tai Chi [23], jogos [24] bei masažo [25] poveikis, o vienoje aptarti įvairūs alternatyvūs metodai, įskaitant akupunktūrą ir terapiją rašant [26]. Psichosocialinės intervencijos nagrinėjamos dvejose studijose – aptarti metodai: psichoedukacija, KET, konsultacijos, relaksacijos metodai bei įvairios paramos grupės [20, 21]. Matthews et al. [21] taip pat aptariamos ir psichoseksualinės intervencijos. Tik Cheng et al. [22] yra aptariamas kombinuotas metodas – namie esantiems pacientams nuotoliniu būdu teikiami patarimai (dietos, simptomų valdymo ir kitais klausimais), apmokymai fizinių pratimų atlikimui ir pichosocialinė pagalba – konsultacijos, KET, psichoterapija.
9.3.2. TIRIAMŲJŲ APIBŪDINIMAS
Bendras tiriamųjų skaičius ir amžius buvo nurodytas visuose į analizę įtrauktuose
straipsniuose. Atmetimo kriterijai atsižvelgiant į tiriamuosius aprašyti 4 straipsniuose [15, 17, 21, 26]. Visoms tiriamųjų grupėms bendri bruožai – tiriamosios yra 18 m. arba vyresnės moterys, kurioms diagnozuotas ir aktyviai gydytas (mastektomija ir skirta arba neskirta chemioterapija ir/ar radioterapija) [15-26].
16
9.3.3. IŠEIČIŲ APRAŠYMAS
Studijose buvo aprašytos įvairios galimos fizinės ir psichosocialinės išeitys. Reabilitacijos metodų efektyvumui vertinti numatytos fizinės išeitys: nuovargis [15, 22, 24-26], skausmas [18, 25, 26], peties ir rankos jėga ir judesio amplitudė [15, 17-19, 22, 23], viršutinės galūnės limfedema
(vertinant rankos apimtį dinamikoje) [18, 19, 25]. Aprašytos psichosocialinės išeitys: gyvenimo kokybė ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė [16, 18, 19, 21-26], nerimas [19-21, 24-26], depresija [19-21, 24-26], stresas [21], miego sutrikimai [21, 24, 26]. Kitos studijose aprašytos ir sisteminėje apžvalgoje įvertintos išeitys: nuotaika, kūno įvaizdis, savigarba ir seksualinė funkcija [21], pyktis [25], kūno masės indeksas (KMI) [23]. Studijose aprašytos, bet šioje apžvalgoje nevertintos išeitys: programos, taikomos nuotoliniu būdu, reikalavimų laikymasis [22], interleukinas 6 (IL-6), į insuliną panašus augimo
faktorius (IGF) [23], kortizolio koncentracijos [25]. Pan et al. [24] taip pat aprašyti gastrointestinaliniai simptomai, kurie galimai susiję su liga ir jos gydymu arba su kitais simptomais (nerimu, stresu), kuriuos patiria moterys po krūties vėžio gydymo.
3 lentelė. Į apžvalgą įtrauktų studijų charakteristika
Apžvalga, metai
Reabilitacijos metodas Tikslas Įtraukimo ir atmetimo kriterijai Pacientų skaičius
ir amžius Vertinamos išeitys
Juvet et al. 2017 [15]
Ištvermės, jėgos, judrumo ir koordinacijos pratimai ir kineziterapija.
Ištirti mankštos naudą krūties vėžiu sergantiems pacientams adjuvantinės terapijos metu ir po jos, vertinant poveikį gyvenimo kokybei pagal tiriamųjų atsiliepimus apie poveikį nuovargiui ir rankos funkcijai.
Įtraukimo: 1) klinikinių atsitiktinių imčių tyrimai; 2) krūties vėžiu sergančios moterys po mastektomijos; 3) intervencija - kineziterapija (jėgos, ištvermės, judrumo pratimai); 4) išeitys pacientų atsiliepimai apie nuovargį ir funkciją; 5) ≥20 tiriamųjų kiekvienoje grupėje. Atmetimo: 1) žemos kokybės šaltiniai, šaltiniai su <20 tiriamųjų kiekvienoje grupėje, įtraukti tiriamieju su metastazėmis ar kitos lokalizacijos vėžiu sergantys tiriamieji aprašyti kartu.
Viso 3418 (41-422 studijoje) tiriamųjų. ≥18 m. amžiaus. Nuovargis ir fizinė (rankos) funkcija. Zeng et al. 2014 [16]
Bet kokio tipo fiziniai pratimai (aerobiniai, anaerobiniai, jų kombinacijos).
Įvertinti fizinių pratimų efektyvumą tiriamųjų gyvenimo kokybės gerinimui.
Įtraukimo: 1) studijos anglų ir kinų kalba; 2) tiriamosios 18 m. ir vyresnės, atlikta krūties vėžio operacija ir baigtas gydymas; 3) intervencija - bet kokio tipo fiziniai pratimai.
Viso 2908 (18-573 studijoje) tiriamieji. ≥18 m. amžiaus. Gyvenimo kokybės vertinimas naudojantis įvairiomis skalėmis. Yang et al. 2021 [17] Aerobiniai pratimai (dviratis, Tai Chi, pilates, kineziterapija vandenyje ir kiti pratimai).
Ištirti aerobinių pratimų poveikį peties ir rankos funkcijai ir pateikti rekomendacijas reabilitacijai po krūties vėžio gydymo.
Įtraukimo: 1) klinikinių atsitiktinių imčių tyrimai, kuriuose vertinama pacientų po krūties vėžio rankos judesių amplitudė ir jėga; 2) ≥18 m. amžiaus pacientės po krūties vėžio operacijos ir kito gydymo; 3) tiriamas aerobinių pratimų efektyvumas lyginant su kontroline grupe. Atmetimo: 1) nebaigtas vėžio gydymo procesas; 2) metastazės ar kitos sunkios gretutinės ligos.
Viso 421 (21-67 studijoje) tiriamasis. ≥18 m. amžiaus.
Peties ir rankos judesių amplitudė ir jėga. De Groef et al. 2015 [18] Pasyvūs ir tempimo pratimai, miofascialinė terapija ir kineziterapija.
Ištirti įvairių fizinės terapijos metodų efektyvumą gydant po krūties vėžio operacijos pasireiškusį skausmą bei rankos motorikos sutrikimus.
Įtraukimo: 1) suaugusios moterys po krūties vėžio operacijos; 2) pratimai pradėti iki 6 sav. po mastektomijos.
Viso 1105 (61-439 studijoje) tiriamieji. ≥18 m. amžiaus.
Pirminės - skausmas, rankos ir peties judesio amplitudė ir funkcija. Antrinės - limfedema, gyvenimo kokybė.
17 3 lentelė. (Tęsinys)
Apžvalga, metai
Reabilitacijos metodas Tikslas Įtraukimo ir atmetimo kriterijai Pacientų skaičius ir amžius
Vertinamos išeitys
Ezzo et al. 2015 [19]
Manualinis limfos
drenažas. Ištirti manualinio limfos drenažo saugumą bei efektyvumą gydant su krūties vėžiu susijusią limfedemą ir nepageidaujamas pasėkmes.
Įtraukimo: klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai bet kokia kalba.
Viso 426 (52-95 studijoje) tiriamieji. ≥18 m. amžiaus. Pirminės - rankos apimtis ir limfedemos mažėjimas. Antrinės - peties ir rankos judesio amplitudė, rankos jėga, gydymo kaina. Xiao et al. 2016 [20] Psichoedukacija, apmokymas atsipalaiduoti, psichologinės konsultacijos, kognityvinė ir elgesio terapija.
Ištirti aprašytų metodų efektyvumą gydant su krūties vėžiu ir jo terapija susijusią depresiją ir nerimą.
Įtraukimo: 1) tiriamosios - suaugusios moterys po krūties vėžio operacijos; 2) klinikinių atsitiktinių imčių tyrimai; 3) kognityvinės elgesio terapijos ir psichologines intervencijas gaunančios tiriamųjų grupės palyginimas su kontroline, gydymo depresijai ir nerimui negavusia, grupe. Viso 966 tiriamieji. Amžius 21 m.- 76 m. Depresija ir nerimas. Matthews et al. 2016 [21] Kognityvinė ir elgesio terapija, psichoedukacija, paramos ir saviraiškos grupės bei konsultacijos, dėmesingumu paremta streso mažinimo terapija, psichoseksualinės intervencijos, muzikos terapija ir atsipalaidavimo metodai.
Įvertinti ir palyginti įvairių psichosocialinių ir alternatyvių metodų efektyvumą
reabilituojant moteris po krūties vėžio šalinimo operacijos.
Įtraukimo: 1) suaugusios moterys po krūties vėžio šalinimo operacijos; 2) aptariamos psichologinės, psichoedukacinės ir psichosocialinės intervencijos; 3) kiekybiniu metodu parengtos studijos anglų kalba. Atmetimo: 1) tyrimai aprašantys fizinius reabilitacijos metodus ir fiziologines išeitis; 2) metastazinis krūties vėžys; 3) studija yra konferencijos santrumpa ar atvejo analizė.
Viso 4148 (20-442 studijoje) tiriamųjų. ≥18 m. amžiaus. Nerimas, depresija, gyvenimo kokybė, nuotaika, distresas, miego sutrikimai, kūno įvaizdis ir savigarba, seksualinė funkcija.
Cheng et al. 2017 [22]
Nuotoliniu būdu taikomos sudėtinės išgyvenamumo programos (home-based multidimensional survivorship programmes - HBMS). Įvertinti HBMS programų efektyvumą gerinant pacientų po krūties vėžio gydymo gyvenimo kokybę
Įtraukimo: 1) klinikinių imčių tyrimai, aprašantys HBMS programas; 2) tiriamieji - moterys po krūties vėžio gydymo, jei jis baigtas ne daugiau nei prieš 10 m.
Viso 2272 tiriamieji. ≥18 m. amžiaus. Pirminė - su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, įvertinta naudojant įvairius klausimynus. Antrinės - fizinė būklė (funkcija ir simptomai), programos reikalavimų laikymasis. Pan et al. 2015 [23]
Tai Chi. Įvertinti intervencijos poveikį
po krūties vėžio ir jo gydymo atsirandantiems sutrikimams, fizinei būklei ir bendrai gerovei.
Įtraukimo: 1) ≥18 m. amžiaus tiriamosios; 2) diagnozuotas krūties vėžys ir beigtas gydymas; 3) tiriamas Tai Chi Chuan poveikis vertinant įvairias išeitis. Viso 273 (16-73 studijoje) tiriamieji. Tiriamųjų amžius 33 m.-74 m. Skausmas, Interleukinas 6 (IL-6), į insuliną panašus augimo faktorius (IGF), dinamometro rodmenys, lankstumas, kūno masės indeksas (KMI), fizinė, emocinė ir/ar socialinė gerovė, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Pan et al.
2017 [24]
Joga. Nustatyti, ar joga efektyvi
sveikatos gerinimui ir su krūties vėžiu ir jo gydymų susijusių sutrikimų lengvinimui. Įvertinti ar šis metodas turi reikšmingą naudą fizinei ir/ar psichologinei moterų po krūties vėžio operacijos šalinimo sveikatai.
Įtraukimo: 1) ≥18 m. amžiaus moterys; 2) diagnozuotas ir aktyviai gydomas krūties vėžys; 3) klinikinių imčių tyrimai, vertinantys jogos poveikį psichosocialiniams sutrikimams bei su gydymais susijusiems simptomams.
Viso 930 (18-128 studijoje) tiriamųjų. Tiriamųjų amžius 30 m.-70 m. Depresija, nerimas, fizinė gerovė, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, nuovargis, nemiga, skausmas, gastrointestinaliniai simptomai. Pan et al. 2014 [25]
Masažas. Įvertinti masažo terapijos
efektyvumą gydant su krūties vėžiu ir jo gydymu susijusius sutrikimus bei poveikį gyvenimo kokybei.
Įtraukimo: 1) ≥18 m. amžiaus moterys; 2) diagnozuotas ir aktyviai gydomas krūties vėžys; 3) klinikinių imčių tyrimai, vertinantys masažo efektyvumą simptomams atsiradusiems po krūties vėžio gydymo.
Viso 950 (14-134 studijoje) tiriamųjų. Tiriamųjų amžius 45 m.-78 m. Depresija, pyktis, nerimas, nuovargis, skausmas, viršutinės galūnės limfedema, kortizolio koncentracijos, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Lee et al. 2016 [26] Akupunktūra, masažas ir
rašymas (rašymo terapija).Įvertinti metodų poveikį gyvenimo kokybei, neigiamoms emocijoms ir su liga
susijusiems simptomams.
Įtraukimo: 1) moterys sirgusios krūties vėžius, neribojant amžiaus, rasės, socialinės padeties, ligos trukmės. Atmetimo: 1) jei tiriamieji serga kitomis sunkiomis ligomis ar kitos lokalizacijos ir/ar tipo vėžiu.
Viso 2346 (12-507 studijoje) tiriamieji. Tiriamųjų amžius: 37 m.-85 m. Pirminės - gyvenimo kokybė ir skausmas. Antrinės - nerimas, depresija, nuovargis, miego sutrikimai.
18
10. REZULTATAI
10.1. FIZINĖS IŠEITYS
Atrinktos literatūros apžvalgos rezultatai - įvairių reabilitacijos metodų poveikis fizinėms išeitims yra pavaizduoti antrame priede (2 priedas). Pasirinktų intervencijų įtaka fizinėms išeitims buvo
aptarta iš viso 9 tyrimuose [15, 17-19, 22-26].
10.1.1. PETIES SĄNARIO BEI RANKOS FUNKCIJA IR SKAUSMAS
Reabilitacijos metodai peties sąnario bei rankos funkcijai gerinti buvo aprašyti 7 studijose [15, 17-19, 22-24]. Kineziterapija bei aerobinio tipo pratimai, įskaitant dviračio minimą ir pratimus baseine, dauguma atvejų turėjo nežymų poveikį rankų jėgos atstatymui, tačiau reikšmingai pagerino peties sąnario funkcijos ir judesių amplitudės atsistatymą [15, 17, 18, 22] bei mažino patiriamą skausmą [18]. Buvo pastebėta, jog tiriamųjų, kuriuos užsiėmimo metu prižiūrėjo specialistai, peties ir rankos funkcija atsistatė greičiau, nei tų kurie mankštinosi savarankiškai [18, 22]. Pagal Cheng et al. [22], apmokant ir prižiūrint progresą nuotoliniu būdu tiriamieji buvo labiau linkę praleisti treniruotes ar neatlikti pratimų iki galo. Analizėje, parengtoje Juvet et al. [15] taip pat nustatyta, jog pradedant mankštą adjuvantinio gydymo metu galima tikėtis mažesnio efekto, nei pradėjus po adjuvantinio gydymo.
Dviejuose tyrimuose [17, 23] buvo aptartas alternatyvus aerobinių pratimų metodas – Tai Chi. Lyginant su kontroline grupe metodas turėjo statistiškai reikšmingą poveikį tiek funkcijai, tiek
skausmui. O lyginant su tiriamaisiais, atliekančiais kitus aerobinius pratimus, buvo pastebėta didesnis poveikis rankos jėgos atsistatymui ir didinimui. Lyginant su aerobiniais pratimais, rankų ir kojų jėgos didinimui efektyvesni buvo ir jėgos bei anaerobiniai pratimai [15, 16]. Masažas nebuvo efektyvus metodas gerinant rankos funkciją, tačiau žymiai sumažino patiriamą skausmą [25, 26]. Joga, kaip intervencijos metodas, neturėjo reikšmingo poveikio fizinei būklei [24].
10.1.2. LIMFEDEMA
Tik viename tyrime [18] buvo aprašytas teigiamas fizinių pratimų poveikis limfedemai. Tuo tarpu MLD poveikis buvo prilyginamas kitiems limfedemos gydymo metodams ir papildomai turėjo teigiamą poveikį peties sąnario judesių amplitudei [19].
19 Masažas neturėjo reikšmingos įtakos nei limfedemai, nei rankos funkcijai [25].
10.1.3. NUOVARGIS
Skiriant kineziterapiją ir savarankiškai atliekamus fizinius pratimus buvo stebimas žymus teigiamas poveikis nuovargiui, nepriklausomai nuo skyrimo laiko [15, 22, 23]. Tačiau pagal Cheng et al. [22], jau po 3 mėn. šis efektas silpo.
Tarp alternatyvių metodų akupunktūros poveikis nuovargiui buvo akivaizdus, tačiau
duomenys apie masažo ir ekspresyvaus rašymo poveikį buvo nevienareikšmiai - dalis tyrimų patvirtino teigiamą poveikį, kituose – jis nebuvo nustatyas.
10.2. PSICHOSOCIALINĖS IŠEITYS
Psichosocialines išeitis ir jų reabilitacijos metodus aptariančių straipsnių rezultatai pateikti trečiame priede (3 priedas). Viso šios išeitys aptariamos 9 studijose [16, 18, 20-26].
10.2.1. GYVENIMO KOKYBĖ
Naudojantis klausimynais 8 studijose buvo vertinta bendra ir nuo sveikatos priklausoma gyvenimo kokybė [16, 18, 21-26]. Zeng et al. ir Cheng et al. [16, 22] buvo įvertintas savarankiškai atliekamų fizinių pratimų ir kineziterapijos poveikis bendrai gyvenimo kokybei. Nustatyta, jog
aerobiniai pratimai turi reikšmingą poveikį bendrai ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei [16,22], tuo tarpu anaerobiniai pratimai daugiausia veikia peties ir rankos funkciją, ir dėl to poveikis nėra statistiškai reikšmingas.
Tarp alternayvių metodų teigiamas efektas pasiektas jogos [24], masažo [25, 26] intervencijomis, bei taikant akupunktūrą ir ekspresyvų rašymą [26]. Kita vertus Tai chi poveikis gyvenimo kokybei nesiskyrė nuo įprastų metodų.
Nustatyta, jog KET, psichoedukacija, konsultacijos, atsipalaidavimo pratimai, muzikos
terapija yra efektyvūs metodai gerinti gyvenimo kokybę po onkologinės ligos [21, 22]. Tačiau paramos ir saviraiškos grupės teigiamo efekto neturėjo [21].
20
10.2.2. NUOTAIKA, DEPRESIJA, NERIMAS IR STRESAS
Psichoemocinės išeitys buvo aptartos 7 straipsniuose [20-26]. KET, saviraiškos grupės, dėmesingumu paremta streso mažinimo terapija ir konsultacijos buvo efektyvūs metodai depresijos ir nerimo bei kitų nuotaikos sutrikimų ir streso gydymui [20-22], o poveikis persistavo net iki 3 mėn. [22]. Konsultacijos ir KET buvo ypač veiksmingi, jei taikyti tiriamiesiems individualiai [20].
Joga bei akupunktūra buvo efektyvūs šalinant depresijos simptomus, tačiau neturėjo
reikšmingo poveikio kitoms psichoemocinėms išeitims [24, 26]. Kitų alternatyvių metodų – Tai Chi ir ekspresyvaus rašymo poveikis nebuvo reikšmingas [23, 26].
10.2.3. MIEGO SUTRIKIMAI
Intervencijų efektyvumas miego sutrikimams gydyti buvo aprašytas 4 straipsniuose [21, 22, 24, 26]. Jogos [24], akupunktūros ir ekspresyvaus rašymo [26] poveikis buvo nereikšmingas.
Reikšmingai miego kokybę pagerino KET, konsultacijos ir paramos grupės [21, 22], tačiau geriausias efektas pasiekiamas pirmiausia palengvinant kitų sutrikimų, depresijos ir nerimo, simptomus.
10.2.4. KOGNITYVINIAI SUTRIKIMAI
Tarp atrinktų studijų nebuvo tyrimų, vertinusių intervencijų poveikį kognityvinėms funkcijoms.
21
11. DISKUSIJA
Krūties vėžys yra lėtinė liga, kuri dar ilgą laiką daro įtaką išgyvenusiųjų gyvenimo kokybei. Nepaisant greitai tobulėjančių diagnostikos ir gydymo metodų, su pačiu vėžiu ir jo šalinimu bei terapija susijusios komplikacijos ir pasekmės gali visiškai sutrikdyti ne tik paciento darbingumą ar laisvalaikį, bet ir gebėjimą pasirūpinti savimi. Šios sisteminės apžvalgos metu buvo atrinktos sisteminės analizės ir metaanalizės, kuriose nagrinėjami pagrindiniai krūties vėžio reabilitacijos metodai ir jų efektyvumas.
Šiuo metu dominuoja literatūra, kurioje aprašomos vien fizinės komplikacijos ir tik sąlyginai nedidelė dalis skirta psichosocialinių bei kognityvinių funkcijų reabilitacijai. Šis faktas patvirtinamas ir kitoje, panašia tema atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje [7].
Iš 12 į analizę įtrauktų studijų, kiek daugiau nei pusė [15-18, 22-24] aptaria kineziterapijos ir fizinio aktyvumo intervencijų poveikį. Nustatyta jog kineziterapija, ypač aerobiniai pratimai, turi žymų poveikį peties sąnario judesių amplitudės atsistatymui ir šiuo metu yra pagrindinė taikoma intervencija. Pagal Juvet et al. [15], priešingai, nei aprašoma kituose tyrimuose [30], didžiausio funkcijos
pagerėjimo galima tikėtis pratimus pradedant po adjuvantinės terapijos, o ne jos metu. Tai paaiškinama tuo, jog adjuvantinės terapijos metu dėmesys tenka esamų simptomų slopinimui ir funkcijos
palaikymui, o ne jos gerinimui. Palyginus alternatyvūs metodai (Tai Chi, joga) gali būti praktikuojami, tačiau nėra pranašesni už įprastas intervencijas. Taip pat buvo nustatytas reikšmingas teigiamas fizinių pratimų poveikis skausmo malšinimui ir su liga susijusio nuovargio mažinimui. Tačiau pagal Cheng et al. [22], jau po 3 mėn. šis efektyvumas buvo nedidelis. Buvo nustatyta, jog nuovargio atveju
akupunktūra buvo veiksmingesnė intervencija.
Kita vertus, dažnai vien fizinio funkcionavimo nepakanka grąžinti žmogų į gyvenimą. Nerimas, depresija ir kitos psichosocialinės krūties vėžio ir jo gydymo pasekmės gali tapti nedarbingumo ir sunkesnių sutrikimų priežastimi. Lyginant su anksčiau atliktomis sisteminėmis analizėmis [7, 51], buvo atrasta santykinai daugiau tyrimų, aptariančių psichosocialinių ir alternatyvių bei komplementarių intervencijų poveikį ne fizinėms išeitims. Nustatyta, jog KET, saviraiškos grupės, dėmesingumu paremta streso mažinimo terapija ir konsultacijos buvo efektyvūs metodai depresijos ir nerimo ir streso mažinimui. KET ir konsultacijos buvo ypač veiksmingos organizuojant individualius susitikimus. Miego sutrikimams gydyti tinkamiausios buvo KET, konsultacijos ir saviraiškos grupės, tačiau didžiausias efektas pasiekiamas tik išgydžius kitas psichosocialines problemas.
22 Matthews et al. [21], Pan et al. [23-25] bei Lee et al. [26] studijose nuodugniau nagrinėjama alternatyvių ir komplementarių metodų reikšmė reabilitacijos procese, tačiau didžioji dalis tyrimų dėl kokybės, per mažo tiriamųjų skaičiaus ar netikslių duomenų yra nepatikimi, rezultatai buvo prieštaringi ar nustatytas nereikšmingas poveikis.
Vertinant bendrą moterų po krūties vėžio gydymo gyvenimo kokybę svarbu pastebėti, jog tiek fiziniai aspektai, tiek psichosocialiniai apima tik po dalį bendros gyvenimo kokybės ir atitinkamai, taikant tik vieną iš metodų nebus pasiektas pacientų pilnas grąžinimas į gyvenimą. Tik Cheng et al. [22] tyrime buvo aptarta kombinuota kineziterapijos bei fizinio aktyvumo ir psichosocialinių intervencijų programa. Teigiamas efektas buvo pasiektas, tačiau daugeliu atvejų trūko duomenų statistiškai reikšmingam rezultatui pateikti. Galima teigti, jog poveikį taip pat mažino tai, jog
intervencijos buvo taikomos nuotoliniu būdu, ir tyrimo duomenimis tai skatino tiriamuosius nesilaikyti nustatyto režimo.
11.1. SISTEMINĖS APŽVALGOS TRŪKUMAI
Didelė studijų ir jų parengimo metodikų įvairovė yra pagrindinis šios sisteminės literatūros analizės trūkumas. Nesant vieningo metodo, skiriasi tyrimų atrankos kriterijai bei tyrimų rezultatų vertinimui išskiriamos išeitys. Dėl šių priežasčių sunkėja ir ilgėja informacijos rinkimo ir gryninimo procesas, tampa sunku lyginti atrinktus tyrimus tarpusavyje bei išgauti patikimus duomenis.
Sisteminę literatūros analizę parengusio tyrėjo patirties trūkumas taip pat tampa prielaida mažiau efektyviam ir mažiau kokybiškam darbo atlikimui, bei vertinimo klaidų atsiradimui.
23
12. IŠVADOS
Apibendrinant, atlikus sisteminę apžvalgą išsiaiškinta, jog kineziterapija ir savarankiškai atliekami fiziniai pratimai neabejotinai turi teigiamą poveikį fiziniams sutrikimams, o taikant psichosocialinius metodus gaunamas reikšmingas poveikis psichologinėms ir emocinėms išeitims. Tačiau dabartiniai reabilitacijos metodai apima pernelyg siaurias sritis, dažniausiai sukaupiant dėmesį į fizinę negalią. Taikant kombinuotas intervencijas ir galimai įtraukiant alternatyvius metodus, kurių veiksmingumui dar trūksta duomenų, galima būtų pasiekti ir palaikyti patenkinamą gyvenimo kokybės lygį po krūties vėžio gydymo.
24
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Sung H, Ferlay J, Siegel RL, Laversanne M, Soerjomataram I, Jemal A, et al. Global cancer statistics 2020: GLOBOCAN estimates of incidence and mortality worldwide for 36 cancers in 185 countries. CA: a cancer journal for clinicians 2021 Feb 04.
2. Sancho-Garnier H, Colonna M. Épidémiologie des cancers du sein. La Presse médicale (1983) 2019 Oct;48(10):1076-1084.
3. Valstybinė ligonių kasa [Internet]. Prevencinės programos. Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa; 2020 [žiūrėta 2021-03-24]. Prieiga per internetą:
http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/kruties-vezio-ankstyvosios-diagnostikos-programa.
4. Allemani C, Matsuda T, Di Carlo V, Harewood R, Matz M, Nikšić M, et al. Global surveillance of trends in cancer survival 2000-14 (CONCORD-3): analysis of individual records for
37 513 025 patients diagnosed with one of 18 cancers from 322 population-based registries in 71 countries. Lancet. 2018 Mar 17;391(10125):1023-1075.
5. Nacionalinis vėžio institutas [Internet]. Statistiniai duomenys; 2015 [žiūrėta 2021-03-22]. Prieiga per internetą: https://www.nvi.lt/naujausi-duomenys/.
6. Fors EA, Bertheussen GF, Thune I, Juvet LK, Elvsaas IK, Oldervoll L, Anker G, Falkmer U, Lundgren S, Leivseth G. Psychosocial interventions as part of breast cancer rehabilitation programs? Results from a systematic review. Psychooncology. 2011 Sep;20(9):909-18. 7. Loh SY, Musa AN. Methods to improve rehabilitation of patients following breast cancer
surgery: a review of systematic reviews. Breast cancer targets and therapy 2015;7:81-98. 8. Cheville AL, McLaughlin SA, Haddad TC, Lyons KD, Newman R, Ruddy KJ. Integrated
Rehabilitation for Breast Cancer Survivors. Am J Phys Med Rehabil. 2019 Feb;98(2):154-164. 9. Stubblefield MD. The Underutilization of Rehabilitation to Treat Physical Impairments in
Breast Cancer Survivors. PM R. 2017 Sep;9(9S2):S317-S323.
10. Cheville AL, Troxel AB, Basford JR, Kornblith AB. Prevalence and treatment patterns of physical impairments in patients with metastatic breast cancer. J Clin Oncol. 2008 Jun 1;26(16):2621-9.
11. Jariwala P, Kaur N. A descriptive study on prevalence of arm/shoulder problems and its impact on quality of life in breast cancer survivors. Indian J Cancer. 2021 Jan 6.
25 12. Bedillion MF, Ansell EB, Thomas GA. Cancer treatment effects on cognition and depression:
The moderating role of physical activity. Breast. 2019 Apr;44:73-80.
13. Campbell KL, Zadravec K, Bland KA, Chesley E, Wolf F, Janelsins MC. The Effect of Exercise on Cancer-Related Cognitive Impairment and Applications for Physical Therapy: Systematic Review of Randomized Controlled Trials. Phys Ther. 2020 Mar 10;100(3):523-542. 14. Chao YH, Wang SY, Sheu SJ. Integrative review of breast cancer survivors' transition
experience and transitional care: dialog with transition theory perspectives. Breast Cancer. 2020 Sep;27(5):810-818.
15. Juvet LK, Thune I, Elvsaas IKØ, Fors EA, Lundgren S, Bertheussen G, Leivseth G, Oldervoll LM. The effect of exercise on fatigue and physical functioning in breast cancer patients during and after treatment and at 6 months follow-up: A meta-analysis. Breast. 2017 Jun;33:166-177. 16. Zeng Y, Huang M, Cheng AS, Zhou Y, So WK. Meta-analysis of the effects of exercise
intervention on quality of life in breast cancer survivors. Breast Cancer. 2014 May;21(3):262-274.
17. Yang Y, Gu D, Qian Y, Wang H, Chai X. Effectiveness of aerobic exercise on upper limb function following breast cancer treatment: a systematic review and meta-analysis. Ann Palliat Med. 2021 Mar;10(3):3396-3403.
18. De Groef A, Van Kampen M, Dieltjens E, Christiaens MR, Neven P, Geraerts I, Devoogdt N. Effectiveness of postoperative physical therapy for upper-limb impairments after breast cancer treatment: a systematic review. Arch Phys Med Rehabil. 2015 Jun;96(6):1140-53.
19. Ezzo J, Manheimer E, McNeely ML, Howell DM, Weiss R, Johansson KI, Bao T, Bily L, Tuppo CM, Williams AF, Karadibak D. Manual lymphatic drainage for lymphedema following breast cancer treatment. Cochrane Database Syst Rev. 2015 May 21;(5):CD003475.
20. Xiao F, Song X, Chen Q, Dai Y, Xu R, Qiu C, Guo Q. Effectiveness of Psychological Interventions on Depression in Patients After Breast Cancer Surgery: A Meta-analysis of Randomized Controlled Trials. Clin Breast Cancer. 2017 Jun;17(3):171-179.
21. Matthews H, Grunfeld EA, Turner A. The efficacy of interventions to improve psychosocial outcomes following surgical treatment for breast cancer: a systematic review and meta-analysis. Psychooncology. 2017 May;26(5):593-607.
22. Cheng KKF, Lim YTE, Koh ZM, Tam WWS. Home-based multidimensional survivorship programmes for breast cancer survivors. Cochrane Database Syst Rev. 2017 Aug
26 23. Pan Y, Yang K, Shi X, Liang H, Zhang F, Lv Q. Tai Chi Chuan Exercise for Patients with
Breast Cancer: A Systematic Review and Meta-Analysis. Evid Based Complement Alternat Med. 2015 Feb 22;2015:535237-15.
24. Pan Y, Yang K, Wang Y, Zhang L, Liang H. Could yoga practice improve treatment-related side effects and quality of life for women with breast cancer? A systematic review and meta-analysis. Asia Pac J Clin Oncol. 2017 Apr;13(2):e79-e95.
25. Pan Y, Pan Y, Yang K, Yang K, Wang Y, Wang Y, et al. Massage interventions and treatment-related side effects of breast cancer: a systematic review and meta-analysis. Int J Clin Oncol 2014 Oct;19(5):829-841.
26. Lee PL, Tam KW, Yeh ML, Wu WW. Acupoint stimulation, massage therapy and expressive writing for breast cancer: A systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Complement Ther Med. 2016 Aug;27:87-101.
27. Bekhet AH, Abdallah AR, Ismail HM, Genena DM, Osman NA, El Khatib A, et al. Benefits of Aerobic Exercise for Breast Cancer Survivors: A Systematic Review of Randomized Controlled Trials. Asian Pac J Cancer Prev 2019 -11-01;20(11):3197.
28. Li X, Wang X, Song L, Tian J, Ma X, Mao Q, et al. Effects of Qigong, Tai Chi, acupuncture, and Tuina on cancer-related fatigue for breast cancer patients: A protocol of systematic review and meta-analysis. Medicine (Baltimore) 2020 Nov 06,;99(45):e23016.
29. Selamat MH, Loh SY, Mackenzie L, Vardy J. Chemobrain experienced by breast cancer survivors: a meta-ethnography study investigating research and care implications. PloS one 2014;9(9):e108002.
30. Kim KH, Yeo SM, Cheong IY, Kim Y, Jeon BJ, Hwang JH. Early Rehabilitation after Total Mastectomy and Immediate Reconstruction with Tissue Expander Insertion in Breast Cancer Patients: A Retrospective Case-control Study. J Breast Cancer. 2019 Sep 5;22(3):472-483. 31. Paramanandam VS, Roberts D. Weight training is not harmful for women with breast
cancer-related lymphoedema: a systematic review. J Physiother. 2014 Sep;60(3):136-43.
32. Zhu G, Zhang X, Wang Y, Xiong H, Zhao Y, Sun F. Effects of exercise intervention in breast cancer survivors: a meta-analysis of 33 randomized controlled trails. Onco Targets Ther. 2016 Apr 13;9:2153-68.
33. Meneses-Echávez JF, González-Jiménez E, Ramírez-Vélez R. Effects of supervised exercise on cancer-related fatigue in breast cancer survivors: a systematic review and meta-analysis. BMC Cancer. 2015 Feb 21;15:77.
27 34. Schmidt ME, Wiskemann J, Armbrust P, Schneeweiss A, Ulrich CM, Steindorf K. Effects of
resistance exercise on fatigue and quality of life in breast cancer patients undergoing adjuvant chemotherapy: A randomized controlled trial. Int J Cancer. 2015 Jul 15;137(2):471-80. 35. Campbell KL, Zadravec K, Bland KA, Chesley E, Wolf F, Janelsins MC. The Effect of
Exercise on Cancer-Related Cognitive Impairment and Applications for Physical Therapy: Systematic Review of Randomized Controlled Trials. Phys Ther. 2020 Mar 10;100(3):523-542. 36. Cramer H, Lauche R, Klose P, Lange S, Langhorst J, Dobos GJ. Yoga for improving
health-related quality of life, mental health and cancer-health-related symptoms in women diagnosed with breast cancer. Cochrane Database Syst Rev. 2017 Jan 3;1(1):CD010802.
37. Huang HP, He M, Wang HY, Zhou M. A meta-analysis of the benefits of mindfulness-based stress reduction (MBSR) on psychological function among breast cancer (BC) survivors. Breast Cancer. 2016 Jul;23(4):568-76.
38. Shao Y, Zhong DS. Manual lymphatic drainage for breast cancer-related lymphoedema. Eur J Cancer Care (Engl). 2017 Sep;26(5).
39. Bluethmann S, Vernon S, Gabriel K, Murphy C, Bartholomew L. Taking the next step: a systematic review and meta-analysis of physical activity and behavior change interventions in recent post-treatment breast cancer survivors. Breast Cancer Res Treat 2015 Jan;149(2):331-342.
40. Browall M, Mijwel S, Rundqvist H, Wengström Y. Physical Activity During and After
Adjuvant Treatment for Breast Cancer: An Integrative Review of Women's Experiences. Integr Cancer Ther. 2018 Mar;17(1):16-30.
41. Tatham B, Smith J, Cheifetz O, Gillespie J, Snowden K, Temesy J, Vandenberk L. The efficacy of exercise therapy in reducing shoulder pain related to breast cancer: a systematic review. Physiother Can. 2013 Fall;65(4):321-30.
42. Espíndula RC, Nadas GB, Rosa MID, Foster C, Araújo FCD, Grande AJ. Pilates for breast cancer: A systematic review and meta-analysis. Rev Assoc Med Bras 1006;63(11):1006. 43. Ayako Matsuda, Kazue Yamaoka, Toshiro Tango, Tomohiro Matsuda, Hiroshi Nishimoto.
Effectiveness of psychoeducational support on quality of life in early-stage breast cancer patients: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Qual Life Res 2014 Feb 01;23(1):21-30.
44. Jassim GA, Whitford DL, Hickey A, Carter B. Psychological interventions for women with non-metastatic breast cancer. Cochrane Database Syst Rev. 2015 May 28;(5):CD008729.
28 45. Keilani M, Hasenoehrl T, Neubauer M, Crevenna R. Resistance exercise and secondary
lymphedema in breast cancer survivors-a systematic review. Support Care Cancer. 2016 Apr;24(4):1907-16.
46. Montaño-Rojas LS, Romero-Pérez EM, Medina-Pérez C, Reguera-García MM, de Paz JA. Resistance Training in Breast Cancer Survivors: A Systematic Review of Exercise Programs. Int J Environ Res Public Health. 2020 Sep 7;17(18):6511.
47. Luo X, Liu JL, Fu J, Yin H, Shen L, Liu ML, et al. Effect of Tai Chi Chuan in Breast Cancer Patients: A Systematic Review and Meta-Analysis. Front Oncol 2020 -04;10.
48. Yan JH, Pan L, Zhang XM, Sun CX, Cui GH. Lack of efficacy of Tai Chi in improving quality of life in breast cancer survivors: a systematic review and meta-analysis. Asian Pac J Cancer Prev. 2014;15(8):3715-20.
49. Nayeri ND, Bakhshi F, Khosravi A, Najafi Z. The effect of complementary and alternative medicines on quality of life in patients with breast cancer: A systematic review. Indian J Palliat Care 2020;26:95-104.
50. Cheema BS, Kilbreath SL, Fahey PP, Delaney GP, Atlantis E, Fahey PP, et al. Safety and efficacy of progressive resistance training in breast cancer: a systematic review and meta-analysis. Breast Cancer Res Treat 2014;148:249.
51. Olsson Möller U, Beck I, Rydén L, Malmström M. A comprehensive approach to rehabilitation interventions following breast cancer treatment - a systematic review of systematic reviews. BMC Cancer. 2019 May 20;19(1):472.
29
14. PRIEDAI
1 priedas. AMSTAR 2 kokybės vertinimas
Apžvalga, metai, šaltinis Kl. 1 Kl. 2 Kl. 3 Kl. 4 Kl. 5 Kl. 6 Kl. 7 Kl. 8 Kl. 9 Kl. 10 Kl. 11 Kl. 12 Kl. 13 Kl. 14 Kl. 15 Kl. 16 AMSTAR 2 vertinimas Juvet et al. 2017 [15] + - - +/- + + - + +/- - + - + + - + Vidutinis Zeng et al. 2014 [16] + - - +/- + - - +/- +/- + +/- + + + - + Žemas Yang et al. 2021 [17] + - - +/- + + - +/- + - + ? - + ? + Žemas De Groef et al. 2015 [18] - - + +/- + - - + +/- - ? ? + + ? + Vidutinis Ezzo et al. 2015 [19] + + + + + + + + + - + - + + - + Vidutinis Xiao et al. 2016 [20] + - + +/- - + - +/- +/- - + + + + + - Vidutinis Matthews et al. 2016 [21] - +/- - +/- + - - - +/- + + + + + Žemas Cheng et al. 2017 [22] + + - + + + + + + - + ? + + - + Vidutinis Pan et al. 2015 [23] + - - +/- + + - + + - + - + + + + Vidutinis Pan et al. 2017 [24] + - - +/- + - - + + - + - + + - + Žemas Pan et al. 2014 [25] - - - +/- - - - +/- + - + - + + - + Žemas Lee et al. 2016 [26] + - - +/- + + - +/- +/- - + - + - - - Žemas
AMSTAR 2 klausimynas: 1) Did the research questions and inclusion criteria for the review include the components of PICO? 2) Did the report of the review contain an explicit statement that the review methods were established prior to the conduct of the review and did the report justify any significant deviations from the protocol? 3) Did the review authors explain their selection of the study designs for inclusion in the review? 4) Did the review authors use a comprehensive literature search strategy?
5) Did the review authors perform study selection in duplicate?6) Did the review authors perform data extraction in duplicate? 7) Did the review authors provide a list of excluded studies and justify the exclusions? 8) Did the review authors describe the included studies in adequate detail? 9) Did the review authors use a satisfactory technique for assessing the risk of bias (RoB) in individual studies that were included in the review? (RCT/NRSI). 10) Did the review authors report on the sources of funding for the studies included in the review? 11) If meta-analysis was performed did the review authors use appropriate methods for statistical combination of results? (RCT/NRSI). 12) If meta-analysis was performed, did the review authors assess the potential impact of RoB in individual studies on the results of the meta-analysis or other evidence synthesis? 13) Did the review authors account for RoB in individual studies when interpreting/ discussing the results of the review? 14) Did the review authors provide a satisfactory explanation for, and discussion of, any heterogeneity observed in the results of the review? 15) If they performed quantitative synthesis did the review authors carry out an adequate
investigation of publication bias (small study bias) and discuss its likely impact on the results of the review? 16) Did the review authors report any potential sources of conflict of interest, including any funding they received for conducting the review?
Kokybės reikšmės: aukšta – nėra kritinių trūkumų ir ne daugiau 1 nekritinio, vidutinė – nėra kritinių trūkumų ir 2-6 nekritiniai, žema – vienas kritinis trūkumas ir nėra nekritinių arba ≥7 ne kritinių trūkumų, kritiškai žemai – daugiau nei vienas kritinis trūkumas.
30 2 priedas. Reabilitacijos metodų poveikio fizinėms išeitims tyrimų rezultatai.
Išeitys Juvet et al. 2017 [15] Yang et al. 2021 [17] De Groef et al. 2015 [18] Ezzo et al. 2015 [19] Peties bei
rankos jėga ir judesio amplitudė
Naudojantis fizinės funkcijos vertinimo klausimynais, įvertintas 21 klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas. Nustatytas reikšmingas teigiamas poveikis, lyginant su kontroline grupe. Poveikis mankštą skiriant po
adjuvantinio gydymo didesnis, nei skiriant adjuvantinio gydymo metu.
Į metaanalizę įtraukti 9 klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai, kuriuose aprašomi metodai - aerobiniai pratimai, tai chi ir dviračio minimas ir vertinami rankos griebimo jėga ir peties sąnario judesių amplitudė. Reabilitacijos numatytomis intervencijomis pabaigoje rankos jėga tarp tiriamųjų ir kontrolinės grupės reiškmingai nesiskyrė, tačiau buvo statistiškai reikšmingas pagerėjimas vertinant peties sąnario amplitudę, ypač atliekant peties abdukciją, vidinę ir išorinę rotaciją.
Į studiją įtraukta 18 klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjama pasyvių bei tempimo pratimų ir mankštos įtaka rankos bei peties simptomams. Nebuvo rasta tyrimų, kuriuose būtų aprašytas miofascialinės terapijos poveikis, taikant ją iki 6 sav. po operacijos. Pastebėtas statistiškai reikšmingas teigiamas pasyvios mobilizacijos poveikis peties sąnario amplitudei. Tempimo pratimai reikšmingo poveikio neturėjo net įvertinus pakartotinai po 7 mėn. Mankštos intervencijos grupėje stebėtas reikšmingas peties sąnario funkcijos pagerėjimas lyginant su kontrolinėmis grupėmis - kineziterapija neskirta arba suteikta informacija apie pratimus.
Tarp tiriamųjų, kuriuos pratimų metu prižiūrėjo specialistai, buvo žymiai daugiau pilnai atgavusių peties abdukcijos funkciją.
Į studiją įtraukti 6 klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai, kuriuose lyginamas manualinio limfos drenažo poveikis atsižvelgiant į kontrolinę grupę ir grupę, gaunančią įprastą kompresinę terapiją. Lyginant tiriamuosius su kontroline grupe nebuvo reikšmingo skirtumo, tačiau grupių viduje buvo stebėtas žymus peties sąnario amplitudės pagerėjimas.
Skausmas
- -
Net iki 2 m. po pasyvios mobilizacijos taikymo, tiriamųjų grupė patyrė mažiau skausmo rankos, peties ir krūtinės srityse, nei kontrolinės grupės atstovai. Tempimo pratimai reikšmingo poveikio neturėjo net įvertinus pakartotinai po 7 mėn. Mankštos intervencijos grupėje, lyginant su kontrolinėmis grupėmis, buvo stebėtas reikšmingas skausmo sumažėjimas.
Intervencijos, atliekamos su specialistų priežiūra buvo efektyvesnės.
Stebėtas reikšmingas skausmo sumažėjimas abiejose grupėse, nors didelio skirtumo tarp jų nepastebėta. Duomenys apie peties funkciją ir skausmą skaitmenine forma tyrimuose nepateikti.
Limfedema
- -
Mankštą atliekančioje grupėje stebėtas
poveikis limfedemos mažinimui. Limfedema vertinta procentiniu mažėjimu. Lyginant su grupe gaunančia kitokį limfedemos gydymą, reikšmingo skirtumo nebuvo. Tačiau lyginant su kontroline grupe, negavusia specifinio gydymo, stebėtas teigiamas poveikis.
Nuovargis Naudojantis su liga susijusio nuovargio vertinimo klausimynais ir skalėmis buvo įvertinti 17 klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų. Stebėtas statistiškai reikšmingas poveikis nuovargio mažinimui mankštą skiriant tiek per, tiek po adjuvantinio gydymo.
31 2 priedas. (Tęsinys)
Išeitys Cheng et al. 2017 [22] Pan et al. 2015 [23] Pan et al. 2017 [24] Pan et al. 2014 [25] Lee et al. 2016 [26] Peties bei
rankos jėga ir judesio amplitudė
Į studiją viso įtraukti 34 tyrimai, kuriuose naudota intervencija - įvairūs metodai ir jų kombinacijų programos (įskaitant mankštą, psichoedukaciją, konsultacijas ir kt.), taikomos nuotoliniu būdu. Poveikis peties sąnario amplitudei bei rankos jėgai, patiriamam skausmui ir limfedemai buvo vertintas bendrai, naudojantis
klausimynais gyvenimo kokybės po krūties vėžio vertinimui. Buvo nustatytas reikšmingas peties sąnario ir rankos funkcijos pagerėjimas.
Viso į studiją įtraukti 9 tyrimai, kurių metu buvo vertintas Tai Chi efektyvumas lyginant su įprastais reabilitacijos metodais. 3 iš 9 tyrimų vertino poveikį peties ir alkūnės sąnarių judesių amplitudei ir rankos griebimo jėgai. Lyginant su kontroline grupe buvo stebėtas reikšmingai didesnė rankos jėga ir paveiktos rankos sąnarių amplitudė.
Viso įvertinta 16 klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų, aprašančių jogą, kaip reabilitacijos metodą. Bendra fizinė būklė vertinta fizinės būklės ir gyvenimo kokybės po vėžio gydymo klausimynais. Nebuvo nustatytas reikšmingas fizinės būklės pagerėjimas taikant jogą, kaip intervenciją.
- -
Skausmas Poveikis skausmui atskirai neaprašytas.
Vertinti 3 iš 9 tyrimų, rezultatai parodė, jog kontrolinėje grupėje buvo pasiektas geresnis skausmo malšinimas.
Poveikis skausmui tirtas 4 tyrimuose, tačiau nebuvo nustatytas reikšmingas skirtumas lyginant su kontroline grupe.
Viso įvertinta 18 klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose pasirinktas intervencijos metodas - masažas. Aprašyti 4 iš 18 tyrimų, jų rezultatais masažas reikšmingai palengvino patiriamą skausmą. Skausmo stiprumas vertintas VAS ir kitomis skalėmis bei klausimynais.
Viso į studiją įtraukti 23 tyrimai, tarp jų 9 vertintas akupunktūros, 7 - masažo ir 7 - ekspresyvaus rašymo poveikis. Nustatyta, jog akupunktūra ir masažas turi teigiamą poveikį skausmo malšinimui, tačiau jis statistiškai nereikšmingas didžiojoje tyrimų dalyje (gauti rezultatai smarkiai skyrėsi tarp tyrimų). Vertinant ekspresyvų rašymą su kontroline grupe, kuriai intervencija netaikyta, nustatytas statistiškai reikšmingas poveikis skausmo mažinimui.
Limfedema Poveikis limfedemos mažinimui atskirai
neaprašytas. - -
Aprašyti 3 iš 18 tyrimų, jų rezultatais reikšmingo poveikio limfedemai nebuvo.
-
Nuovargis Buvo stebėtas žymus pagerėjimas taikant intervencijas ir artimuoju laikotarpiu, tačiau jau po 3 mėn. efektyvumas žymiai sumažėjo. Poveikis su liga susijusiam nuovargiui buvo vertintas 5 tyrimuose, tačiau reikšmingo efekto lyginant su kontroline grupe nestebėta. - -
Tik 3 tyrimuose buvo vertintas akupunktūros poveikis su liga susijusiam nuovargiui. Tarp tyrimų nebuvo žymaus heterogeniškumo ir buvo nustatytas statistiškai
reikšmingas teigiamas poveikis. Masažo intervencija vertinta 2 tyrimuose, kurių rezultatai skyrėsi, viename praneštas statistiškai reikšmingas pagerėjimas, kitame - poveikis buvo statistiškai nereikšmingas. Vertinant ekspresyvaus rašymo poveikį, 2 tyrimuose nustatytas reikšmingas ir 1 nereikšmingas teigiamas poveikis.
32 3 priedas. Reabilitacijos metodų poveikio psichosocialinėms išeitims tyrimų rezultatai.
Išeitys Zeng et al. 2014 [16] De Groef et al. 2015 [18] Xiao et al. 2016 [20] Matthews et al. 2016 [21] Gyvenimo
kokybė
Į studiją įtraukta 19 tyrimų, kuriuose aprašomas fizinių pratimų ir mankštos poveikis gyvenimo kokybei, kuris buvo įvertintas naudojant klausimynus. Nustatyta, jog aerobiniai pratimai turi didelį statistiškai reikšmingą poveikį gyvenimo kokybei, tuo tarpu anaerobiniai ir jėgos pratimai efektyvus tik atsižvelgiant į peties ir rankos funkciją, todėl poveikis nėra statistiškai reikšmingas bendros gyvenimo kokybės atžvilgiu.
Į studiją buvo įtraukta 18 klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose aptariami reabilitacijos metodai - pasyvi mobiliacija ir tempimo pratimai, kineziterapija. Tik penkiuose tyrimuose buvo vertintas poveikis gyvenimo kokybei, tarp jų 3 buvo nustatyta, jog žymaus efekto nebuvo ir 2 aprašytas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su kontroline grupe.
-
Viso į studiją buvo įtraukti 32 tyrimai. 13 iš jų buvo vertintas pasirinktų
intervencijų poveikis gyvenimo kokybei ir, išskyrus paramos grupes, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas teigiamas poveikis gyvenimo kokybei.
Nuotaika, depresija ir nerimas.
- -
Į metaanalizę buvo įtraukta 13 klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose vertinamas psichologinių intervencijų poveikis. Buvo nustatyta, jog KET turi statistiškai reikšmingą teigiamą poveikį gydant su liga susijusią depresiją ir nerimą, šis poveikis dar didesnis taikant individualias konsultacijas. Tik 2 tyrimų rezultatai paridė statistiškai nereikšmingą skirtumą su kontroline grupe, kuriai intervencija netaikyta.
Nustatyta, jog nuotaikai teigiamą poveikį turėjo paramos ir saviraiškos grupės, dėmesingumu paremta streso mažinimo terapija, konsultacijos telefonu bei KET. Depresijai teigiamą statistiškai reikšmingą poveikį turėjo KET, psichoedukacija, konsultacijos, paramos ir saviraiškos grupės, video konferencijos, psichoseksualinės intervencijos, dėmesingumu paremta streso mažinimo terapija, muzikos terapija,
atsipalaidavimo pratimai. Nerimas reikšmingai mažėjo tik reabilitacijos metu taikant KET.
Nustatyta, jog KET taip pat veiksmingas kūno suvokimo ir savigarbos gerinimui. Nei vienas taikytas metodas nedavė statistiškai reikšmingų rezultatų seksualinės funkcijos sutrikimų gydymui. Distresas
- - -
Žymus teigiamas poveikis distresui stebėtas po KET, paramos ir saviraiškos grupių ir atsipalaidavimo terapijos metodų taikymo. Tačiau vieno tyrimo metu buvo pastebėtas neigiamas poveikis po psichoedukacinių intervencijų. Miegas
- - -
Tyrimų metu nustatyta, jog KET ir paramos grupės turi nedidelį teigiamą efektą. Didžiausias poveikis pasiektas pirmiausia palengvinus kitus sutrikimus depresiją, nerimą ir kt.
