1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Medicinos fakultetas
Kontrasto įtaka Müller-Lyer figūrų suvokimui pacientams sergantiems šizofrenija, šizotipiniais ir kliedesiniais sutrikimais
Tyrimą atliko: studentas Aurimas Kalašinskas Medicinos fakultetas Vadovas: Gyd. Edgaras Diržius LSMU MA MF Psichiatrijos klinika
2
2. Turinys
2. Turinys ...2 3. Santrauka ...4 3. Summary ...6 4. Padėka...7 5. Interesų konfliktas ...76. Bioetikos centro leidimas ...7
7. Santrumpos ...8
9. Įvadas ...9
10. Darbo tikslas ir uždaviniai ... 10
11. Literatūros apžvalga ... 11
11.1Šizofrenija ... 11
11.2 Optinės iliuzijos. ... 13
11.3 Müller-Lyer iliuzija. ... 15
11.4. Šizofrenija ir Müller-Lyer iliuzija. ... 17
12. Tyrimo metodika ... 18
12.1 tyrimo planavimas ... 18
12.2 Tyrimo objektas ir atranka ... 18
12.3 Tyrimo metodai ... 21
13.Rezultatai ... 23
13.1 Tiriamosios ir kontrolinės grupės iliuzijas sukeliančių vaizdų vertinimo skirtumų vidurkių palyginimas pagal skirtingas procentines ryškio charakteristikas. Pasiskirstymo pagal amžiaus vidurkį ir lytį skirtumų palyginimas. ... 23
13.2 Skirtumai tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės klaidų vidurkių esant iliuzijos poveikiui... 25
13.3 Koreliacijos tarp abiejų pacientų grupių amžiaus ir chlorpromazino ir diazepamo ekvivalentinių dozių ir iliuzijos efekto statistinis reikšmingumas. ... 26
13.4 Ryšys tarp iliuzijos pasireiškimo stiprumo ir antimuskarininių vaistų ir jo statistinis reikšmingumas. ... 28
13.5 Iliuzijos stiprumo skirtumas tarp kontrolinės grupės ir tiriamosios grupės vartojančios antimuskarininius vaistus. ... 30
3 13.6 Iliuziją sukeliančių figūrų vertinimo klaidų vidurkiai tarp grupės vartojusios
prieštraukulinius medikamentus ir jų nevartojusios bei ryšio tarp vartojamų medikamentų ir
iliuzijos statistinis reikšmingumas. ... 31
14.Rezultatų aptarimas ... 33
15.Išvados ... 34
17.Literatūros sąrašas ... 35
4
3. Santrauka
Kontrasto įtaka Müller-Lyer figūrų suvokimui pacientams
sergantiems šizofrenija, šizotipiniais ir kliedesiniais
sutrikimais
Baigiamasis Magistro darbas
Autorius: Aurimas KalašinskasĮvadas: Pastebėta, jog sergantieji vertindami Müller-Lyer figūras daro didesnes klaidas. Nustatyta, jog sergantieji prasčiau suvokia kontrasto skirtumus. Tyrimo metu bus tiriami M-L figūrų vertinimo ypatumai naudojantis kompiuterine įranga. Bus palygintas M-L figūrų
suvokimas tarp sveikų ir šizofrenija, šizotipiniais ir kliedesiniais sutrikimais (ŠŠKS) sergančių žmonių. Taip pat bus įvertintas ryšys tarp medikamentų, demografinių charakteristikų ir iliuzijos pasireiškimo. Tyrimo pabaigoje bus formuluojamos išvados apie ryšį tarp ŠŠKS ir figūrų suvokimo.
Metodika: Tyrimui parinkti LSMU ligoninės pacientai: 29 savanorių, 9 vyrai ir 20 moterų 20-40
metų amžiaus intervale. 15 savanorių neturėjo psichikos sutrikimų, jie sudarė kontrolinę grupę, 14 savanorių turėjo ŠŠKS, jie sudarė tiriamąją grupę. Tyrimo metu buvo įvertintas psichikos sutrikimų simptomų pasireiškimas naudojant standartizuotus klausimynus. Tyrimai atlikti tamsiame kambaryje, naudojant kompiuterį, monitorių, veidrodį, smakro laikiklį. Tiriamieji patys reguliavo figūrų pasirodymą, laikas buvo neribotas, kiekvienas tyrimas turėjo 4 serijas po 20 figūrų pasikartojančių 2 kartus kiekvienoje serijoje. Bandymo metu tiriamasis turėjo pažymėti centrą tarp tuščio ir figūromis užpildyto intervalo. Nuokrypis nuo centro buvo vertinamas, kaip iliuzijos pasireiškimo stiprumas. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22.0 programą ir Excel 2016 programą.
Rezultatai: Iliuzija stipriau pasireiškia kontrolinės grupės pacientams, jie daro didesnes klaidas nei tiriamosios grupės pacientai. Taip pat buvo įvertintas tiriamosios grupės chlorpromazino ir diazepamo ekvivalentinių dozių reikšmė, antimuskarininių vaistų reikšmė, antitraukulinių vaistų reikšmė iliuzijos pasireiškimo stiprumui. Tarp chlorpromazino ir diazepamo ekvivalentų ir iliuzijos pasireiškimo stiprumo buvo statistiškai reikšminga neigiama koreliacija, vartojant šiuos
5 vaistus silpnėjo iliuzijos pasireiškimas. Antimuskarininių vaistų įtaka iliuzijos pasireiškimui buvo statistiškai reikšminga, o antitraukulinių vaistų įtaka buvo statistiškai reikšminga. Išvada: Įprastomis sąlygomis, psichikos sutrikimais nesergantiems pacientams iliuzijos pasireiškia stipriau nei ŠŠKS sergantiems pacientams. Tai parodo kontrolinės grupės didesnis klaidų vidurkis. Taip pat buvo aptikta statistiškai reikšminga neigiama koreliacija tarp
6
3. Summary
Influence of contrast to Müller-Lyer figure perception by the
patients diagnosed with schizophrenic, schizotipic and desulsional
disorders
Master’s thesis
Author: Aurimas KalašinskasIntroduction: It was observed by previous studies that patients aflicted with schizophrenic disoders make errors mistakes when evaluating M-L illusion figures. It was also noticed that ill people don’t perceive differences between contrast as well as healthy people. This study will investigate the peculiarities of M-L illusions perception using computer equipment. There will be a comparison of the perception of illusions between healthy people and people diagnosed with schizophrenic spectrum disorders. Also will be evaluated the connection between medicines, demografical characteristics and illusion manifestation. In the end of the study will be formulated conclusions about the connection between shizophrenic disorders and illusion perception.
Methods: For the experiment were chosen the patients of Hospital of Lithuanian University of Health Sciences: 29 volunteers: 9 men and 20 women between the age ranges of 20 and 40 years old. 15 volunteers didin‘t have schizophrenic disorders,they made up the control group and 14 were diagnosed with schizophrenic disorders they made up the study group. During the experiment will be investigated the manifestation of psychiatric disorder symptoms using standardized questionnaires. Evaluated consumed medicines and demografical characteristics using standardized questionnaire. Experiments were done in a dark room using computer, monitor, mirror and chin holder. Emergence and switching between figures was regulated by volunteers. Time was not constrained and every test consisted of 4 sets of 20 figures which were repeated two times at every set. During the tests volunteers had to choose and pinpoint the middle of empty and elements filled interval. Deviation from the mean was interpreted as strength of illusion.
Results: According to the results the effect of the illusion is stronger in the control group than in the research group. Which is proved by the control group making more mistakes during the
7 experiment than the research group. In addition an analysis was made on the effect of the
illusions strength made by the equivalent doses of chlorpromazine and diazepame,
antimuscarinic medication and anticonvulsant medication. The results show that the equivalent doses of chlorpromazine and diazepame had a statisticaly important effect on the illusions strength. The antimuscarinic medication had a statisticaly important effect and the
anticonvulsants effect was statisticaly important.
Conclusion: In usual circumstances there is a stronger manifestation of M-L illusion for patients without psichiatric illnesses compared to patients diagnosed with schizophrenia. This is shown by the control groups bigger average of made mistakes. Benzodiazepine and antipsichotic drug groups ar statisticaly important to the manifestation of the M-L illusion.
4. Padėka
Dėkoju Kauno psichiatrijos ir odos ir venerinių ligų pacientams dalyvavusiems mano tyrime. Dėkoju savo kolegoms, kurie man patarė ir padėjo.
5. Interesų konfliktas
Autoriui interesų konflikto nebuvo. Rėmėjų paramos nebuvo.
6. Bioetikos centro leidimas
Pritarimas dėl mokslinio - tiriamojo darbo vykdymo LSMU Bioetikos centro, leidimas Nr. BEC – MF –103 , išdavimo data: 2019 – 01 - 06.
8
7. Santrumpos
1. Müller-Lyer – M – L 2. Diazepamas – DZP 3. Benzodiazepinai – BZD 4. Antipsichotikai – APSI 5. Chlorpromazinas – CPZ 6. Antimuskarininiai – ATMUS 7. Antidepresantai – AD 8. Antitraukuliniai – ANTITRAUK 9. Valproinė rūgštis – VPR10. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – LSMU 11. Karbamazepinai – KZP
12. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai – SSRI 13. Šizofrenija, šizotipiniais ir kliedesiniais sutrikimais - ŠŠKS
9
9. Įvadas
Rega yra svarbiausias žmonių jutimas, juo gaunamas didžiausias kiekis informacijos apie mus supantį pasaulį. Įdomus tyrimų objektas susijęs su rega yra fiziologinės iliuzijos bei kaip skiriasi jų suvokimas tarp žmonių. Mokslininkai tiria regimąsias iliuzijas, kokie faktoriai skatina jų pasireiškimą ir kaip susietas iliuzijos pasireiškimo stiprumas su įvairiomis smegenų
struktūromis. Norėdami palyginti kaip skirtingi žmonės mato pasaulį pateikia jiems įvairių tipų regimąsias fiziologines iliuzijas įvairiomis sąlygomis. Daugumoje atliktų mokslinių tyrimų buvo pastebėta, kad žmonės sergantys šizofrenija, šizotipiniu ir kliedesiniais sutrikimais skirtingai suvokia regimąsias iliuzijas nei sveiki žmonės. Iliuzijų suvokimas skiriasi pagal pateiktos iliuzijos rūšį, kai kurios iliuzijos pasireiškia stipriau, kai kurios silpniau, o kai kurias suvokiant skirtumų neaptikta. Šiam darbui tirti buvo pasirinkta mokslininko Franz Carl Müller-Lyer vardu pavadinta iliuzija. Ankstesniais tyrimais pastebėta, jog Müller-Lyer iliuzija ŠŠKS sergantiems žmonėms pasireiškia šiek tiek stipriau palyginus su kitomis iliuzijomis. Taip pat yra pastebėta, jog ŠŠKS sergantieji prasčiau suvokia kontrasto skirtumus.
10
10. Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas: Ištirti kontrasto įtaką Müller-Lyer iliuzijos pasireiškimui pacientams sergantiems
šizofrenija, šizotipiniais ir kliedesiniais sutrikimais. Darbo uždaviniai:
1. Ištirti Müller-Lyer iliuzijos suvokimo ypatumus naudojantis kompiuterine įranga.
2. Palyginti sveikų ir šizofrenija, šizotipiniais ir kliedesiniais sutrikimais sergančių pacientų iliuzijos suvokimą.
11
11. Literatūros apžvalga
11.1Šizofrenija
Šizofrenija žinoma kaip lėtinis psichozinis sutrikimas, pasižymintis charakteringų požymių ir simptomų kompleksu(1).
Šizofrenija buvo pirmą kartą paminėta 1852 metais belgų psichiatro Benedict Morel, kuris šią ligą pavadino demenciniu procesu. Įprastai ši liga diagnozuojama nuo 20 iki 25 metų amžiaus, tai yra jaunų asmenų liga. Šios ligos bruožai ypač ryškėja asmeniui tampant pilnai savarankišku, kuriant romantinius santykius, intensyviai mokantis, pradėjus dirbti ar kuriant karjerą(2). Vyrams ši liga dažniausiai pasireiškia apie 15-25 metus, o moterims apie 25-35 metus(3).
Remiantis valstybinio psichikos sveikatos centro (toliau – VPSC) duomenimis, šizofrenijos paplitimas Lietuvoje 2018 m. buvo 529 atvejų 100000 gyventojų(4).Šizofrenija serga maždaug 1% pasaulio žmonių(5).
Tiriant mokslinių tyrimų duomenis atrasta, kad šizofrenija nėra vienalytė, todėl jos etiologija iki šiol nėra aiški. Nagrinėjant mokslinę literatūrą (6) buvo atskleista, kad didelę vertę šizofrenijos atsiradimui turi biocheminiai pakitimai smegenyse (padidėjęs dopamino, noradrenalino kiekis, pakitęs serotonino aktyvumas), nėštumo ar gimdymo komplikacijos, virusinės smegenų infekcijos. Anot B. Miežienės manoma, kad be fiziologinių faktorių, ligai atsirasti didelį poveikį turi visas kompleksas socialinių ir psichologinių faktorių. Moksliniai tyrimai parodo, kad psichosocialiniai veiksniai nėra vienareikšmiai šizofrenijos sukėlėjai, tačiau tai vienas iš faktorių skatinantis sutrikimo ar ligos atkryčio pasireiškimą(7).
Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją šizofrenijos sutrikimas išsiskiria svarbiausiais psichopatologiniais fenomenais: minčių skambėjimu, minčių įdėjimu ar atėmimu, minčių perdavimu, kliedesiniu suvokimu, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijomis, pasireiškiančiomis balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimais ir negatyviais simptomais. Sergant šia liga pažeidžiamos trys pagrindinės psichikos veiklos sferos, tai - valia, mąstymas ir emocijos. Pastebėta, kad laikui
12 bėgant ir ligai regresuojant gali atsirasti tam tikrų kognityvinių trūkumų, tačiau dažniausiai šizofrenijos sutrikimui būdinga išlikusi aiški sąmonė ir intelektas(8).
Naudojantis duomenimis iš C.N. Andrearsen (1986), P.Derosse (2008) ir V.Šurkute (2006) darbų, šizofrenijos simptomai gali būti skirstomi į: pozityviuosius, negatyviuosius (arba deficitinius) ir dezorganizuotus simptomus. Pirmiausiai pozityvūs simptomai – tai reiškiniai, kurie atsiranda papildomai ir anksčiau asmeniui nebuvo būdingi. Šiai simptomų grupei priskiriamos: haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys ir neadekvatus afektas. Toliau dezorganizuoti simptomai – tai nenuosekli kalba ir neadekvatus, keistas elgesys. Dezorganizuotas mąstymas, kalba bei elgesys buvo priskiriami prie pozityviųjų simptomu grupės, tačiau pastaruoju metu išskiriami kaip atskira simptomu grupė(9).
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje negatyvūs simptomai įvardijami kaip susilpnėjusios arba išnykusios funkcijos ir savybės ,kuomet prarandama tai, kas buvo būdinga žmogaus psichikai iki ligos. Deficito arba negatyvieji simptomai pasireiškia įvairiais aspektais, tai gali būti: blankus afektas (skurdi veido išraiška, abejingas žvilgsnis, nenatūralus balsas, mechaniški ar dirbtini judesiai), apatija, alogija (skurdi kalba ir sutrikęs mąstymas), valios sutrikimai (iniciatyvos, tikslingo elgesio stoka), anhedonija (nejaučiama pasitenkinimo ar džiaugsmo), socialinis atsiribojimas (nenoriai bendraujama, nesidomima socialiniais įvykiais)(10).
Pagal šizofrenijos gydymo gaires pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai: tradiciniai: haloperidolis, aminazinas ir naujesni atipiniai: klozapinas, risperidonas, olanzapinas ir kt.(11);(12).
Remiantis mokslinių šaltinių duomenimis dažniausi neuroleptikų sukelti šalutiniai poveikiai yra: akatizija, akinezija, fiziniai ir psichiniai anticholinerginiai reiškiniai, tremoras, svorio pokyčiai, distonija ir diskinezija(13).
Buvo prieita prie išvados, kad gydyme svarbu ne tik medikamentų vartojimas, bet ir psichologinė, psichoterapinė bei socialinė pagalba, reabilitacija(14).
Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad antipsichoziniai vaistai vieni nėra tokie veiksmingi, todėl juos svarbu derinti kartu su psichosocialinėmis intervencijomis(15).
13 Remiantis moksliniais šaltiniais pagrindinės psichosocialinės intervencijos yra: psichoedukacinė grupė, problemų sprendimo įgūdžių mokymas, savitarpio pagalbos grupė. Pats naujausias ir veiksmingiausias metodas psichosocialinė reabilitacija, tokios reabilitacijos metu pacientui suteikiama kompleksinė pagalba. Įverinami paciento įgūdžiai, ištekliai, bandoma juos atkurti arba ugdyti naujus, skatinama integracija į visuomenę (16)
11.2 Optinės iliuzijos.
Iliuzija tai jutimų paklaida, kuri sukelia prieštaravimą tarp suvokiamo, arba subjektyvaus, ir fizinio, arba objektyvaus, pasaulio. Iliuzijos būdingos visiems žmogaus jutimams – regai, klausai, lietimui, temperatūros pojūčiams – ir yra prigimtinis arba imanentinis nervų sistemos struktūros bei informacijos apdorojimo būdo bruožas(17).
Įdomu, kad iliuzijos atsiranda net stebint visai paprastus vaizdus, sudarytus tik iš kelių linijų, taškų arba kreivės atkarpų. Vis dėlto, regimojo suvokimo klaidos yra didelės, išmatuojamos kiekybiškai ir atsikartojančios sistemingai kiekvieno bandymo metu ir kiekvienam stebėtojui. Geometrinių iliuzijų reiškinys tampa svarbiu stebėjimų ir tyrinėjimų objektu ypač dėl šios savybės(18).
Pagal mokslinę literatūrą geometrinės iliuzijos galėtų būti laikomos sensorinių sistemų bendra fiziologine savybe, tačiau jos pasireiškia ryškiausiai regoje. Bet kokio regimojo vaizdo
suvokimas yra lydimas didesnio ar mažesnio iškraipymo, kurio stiprumas priklauso nuo vaizdo erdvinės bei laikinės struktūros(18).
A. Bulatov teigimu geometrinės iliuzijos yra bene labiausiai tinkama iliuzijų rūšis tyrimams, kadangi, pirmiausia, užtenka gana paprastų stimulų joms sukelti, nes stimulai yra nesudėtingi ir kurių sudėtis susidaro iš horizontalių bei vertikalių linijų ir taškų. Tai yra patrauklu ir paprasta tuo, kad tokių stimulų sudarymui ir tyrinėjimui nereikalinga sudėtinga įranga ir tokie stimulai nesukelia distreso pačiai akiai ir jos optinei sistemai.(19).
14 Mokslininko Oppel pastangomis geometrinės iliuzijos įgavo savo vardą, 1855 m. Šie įvairūs regimosios erdvės iškraipymo variantai, vadinami žmonių, pirmųjų aprašiusių stimulus, vardais: Zöllner, Poggendorff, Hering, Oppel-Kundt ( toliau O – K ), Hermann, Müller-Lyer ( toliau M – L ), Ebbinghaus, Ponzo, Ehrenstein, Lingelbach ir kt ( 1 pav.).
1 pav. Dydžio geometrinės iliuzijos.
(Jacques Ninio. Geometrical illusions are not always where you think they are a review of some classical and less classical illusions, and ways to describe them. Frontiers in human
neuroscience. 2014; 8: 856).
a) Müller – Lyer; b) Müller - Lyer iliuzijos variantas be sparnelių; c) Judd; d) Pegrassi; e) Sanderio paralerograma; f) Delboeuf iliuzija su apskritimais; g) Poggendorffo; h) Hemholtz; i) Oppel – Kundt; j) Ebbinhaus; k) j ir n figūros hibridas; l) perpjovimo; m) Zöllner; n) Ponzo;
15 11.3 Müller-Lyer iliuzija.
Müller-Lyer iliuzija yra optinio tipo, joje vaizduojamos dvi to paties ilgio linijos, kurios lyg turėtų skirtingą ilgį.(20).
2 Pav. ML_A matoma pavaizduota Müller-Lyer iliuzija.
Müller-Lyer iliuzija yra pavadinta jos kūrėjo, Franz Carl Müller-Lyer (1857 - 1916), vardu. vokiečių psichologas ir sociologas, kuris pirmas aprašė iliuziją psichologijos žurnale Archiv für
Anatomie und Physiologie, Physiologische Abteilung 1889 metais.(21).
Pirmasis Müller-Lyer iliuzijos piešinys buvo sudarytas iš dviejų atskirų linijų atkarpų, apribotų sparnelių poromis. Vienos atkarpos sparneliai nukreipti į išorę, kitos – į vidų.(2 Pav. ML_A) Vertikalios arba horizontalios figūros dalys buvo pateikiamos viena šalia kitos. Atstumas tarp į vidų pasuktų sparnelių stebėtojui atrodė mažesnis negu tarp pasuktų į išorę, nors iš tikrųjų šie atstumai buvo lygūs.
Müller-Lyer iliuzija buvo tyrinėjama per pusantro šimto metų ir sukurta daug šios iliuzijos modifikacijų. Pavyzdžiui, F. Brentano (1892) pasiūlė Müller-Lyer piešinio variantą, sudarytą iš trijų porų sparnelių, išdėstyti vienoje linijoje (18).(3 Pav. M-L_B).
16
3 Pav. M-L_B.
Nėra tiksliai aišku kas sukelia Müller-Lyer iliuzijos pasireiškimą, yra daug teorijų. Viena iš populiariausių yra perspektyvos teorija.
Trijų dimensijų pasaulyje žmonės dažnai naudoja kampus, kad įvertinti gylį ir atstumą. Mes įpratę gyventi kvadratinių sienų apsuptame pasaulyje. Todėl mūsų smegenys yra pripratusios skirstyti tuos kampus į artimus ir tolimus ir naudoja šią informacija vertinti dydžiams. Kai žiūrime į Müller-Lyer strėles, smegenys jas interpretuoja kaip artimus ir tolimus kampus ir užgožia tinklainės teikiamą informacija, kuri teigia, kad linijos yra vienodo ilgio. Šis
paaiškinimas yra paremtas tyrimų lyginant reakcijas į iliuziją tarp Amerikiečių vaikų ir Zambijos vaikų tiek iš kaimų, tiek iš miestų. Amerikiečių vaikai buvo veikiami iliuzijos, Zambijos vaikai iš miestų buvo labiau veikiami iliuzijos nei Zambijos vaikai iš kaimų. Kadangi Zambijos vaikai iš kaimų mažiau įpratę prie kvadratinių struktūrų aplinkoje, tai paremia šią teoriją (29).
M-L efektas, akivaizdus linijos ilgio skirtumas, atsiradęs dėl šios iliuzijos galuose esančių rodyklių variacijų yra viena iš geriausiai žinomų klasikinių optinių geometrinių iliuzijų. M-L stimulo ir jo pagrindinių variantų sukeltas suvokimo efektas yra teisingai prognozuojamas galimų fizinių šaltinių, kurie yra atitinkamų tinklainės vaizdų, tikimybių pasiskirstymu. M-L iliuzija gali būti tikimybinės vizualinio apdorojimo strategijos, kuri išsivystė taip, kad susidorotų su neteisingą tinklainės stimulų kilmės interpretaciją, išraiška(22).
17 Pagal A. Bulatovo straipsnį keičiant stimulo parametrus, pavyzdžiui ilginant ar trumpinant M-L figūrų sparnelius(M-L figūros A) , keičiant intervalo ilgį tarp sparnelių(M-L figūros D), atsiranda galimybė išsiaiškinti jų įtaką M-L iliuzijos pasireiškimo dydžiui ir padeda sukurti atitinkamą fenomeno apibūdinimą(23).
4 Pav. M-L figūros (23)
11.4. Šizofrenija ir Müller-Lyer iliuzija.
Vadim Axelrod atliktas tyrimas parodo, kad Müller-Lyer iliuzijos ryškumas koreliuoja su vietiniu pilkosios medžiagos tankumu parahipokampinėje žievėje, kuri dalyvauja vizualinės erdvės integracijoje ir vaizdo rekonstrukcijoje(24).
Elena Alexandrovna Tolmacheva atlikto tyrimo duomenys pabrėžia, kad nenormalus vizualinės erdvės suvokimas pas šizofrenija ir parkinsono liga sergančius pacientus parodo jog žemas paveikiamumas šiai iliuzijai psichiatriniose pacientuose yra iš dalies susijęs su netaisyklingu linijų ilgio įvertinimu bendrais bruožais ir kad periferiniai neurodegeneraciniai procesai nekeičia paveikiamumo Müller-Lyer iliuzijai(25).
Pacientai sergantys šizofrenija suvokia Müller-Lyer iliuzijos linijų ilgį mažesniu tikslumu (26) . Tyrėjai svarsto, jog ML iliuzija kapučino beždžionėse gali būti laikoma kaip
18 Shoshina II darbe kaip kontrastas veikia šizofrenija sergančius pacientus palyginus su sveikais pacientais, buvo atrasta, kad sergantiesiems yra sumažėjęs jautrumas kontrasto kaitai (1) Słowomir Ciszewski tyrime buvo lyginamas šizofrenija sergančių žmonių įvairių iliuzijų suvokimas. Buvo atrasta, kad dauguma iliuzijų pasireiškia silpniau pacientams, o M-L iliuzija skirtingai nuo kitų pasireiškia stipriau (2).
Joshua T. Kantrowitz straipsnyje taip pat yra parodoma, kad iliuzijos susijusios su kontrastu, tokios kaip M-L, stipriau pasireiškia šizofrenija sergantiems pacientams nei kitos iliuzijos (3). Shoshina II tyrimas parodo, kad Šizofrenija sergantys pacientai stipriau suvokė M-L iliuziją ,kai figūros buvo aukšto arba vidutinio erdvės dažniuose (4).
Letourneau J.E. atrado, kad M-L iliuzija pasireiškia stipriau šizofrenija sergantiems nei sveikiems žmonėm (5).
12. Tyrimo metodika
12.1 tyrimo planavimas
Tyrimo planavimas remiasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Medicinos fakulteto, medicinos vientisųjų studijų programos Magistro mokslinio darbo reglamentu, patvirtintu MF Tarybos 2019 01 16. Darbo organizavimas atliktas pagal šiame reglamente nurodytą grafiką, įtraukiant literatūros studijavimą, tyrimų eigą, rezultatų analizę ir darbo rašymą.
12.2 Tyrimo objektas ir atranka
Tiriamieji – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Psichiatrijos klinikos (LSMUL PK) pacientai, stacionare gydyti nuo 2019 02 01 iki 2019 06 30. LSMU Bioetikos centras suteikė leidimą tyrimui atlikti. Visi tiriamieji informuoti pateikiant raštišką informavimo formą, o kilę klausimai atsakyti žodžiu. Tiriamieji pasirašė sutikimus laisva valia dalyvauti tyrime.
19 Eksperimento pradžioje pildytos anketos, kuriose žymimas amžius, lytis, sutrikimas, sirgimo trukmė, gydymosi trukmė, vartoti medikamentai ( Priedas Nr. 1 ).
Į tiriamųjų grupę įtraukiami:
1. Neturintys regos patologijos, arba rega koreguota regos korekcijos priemonėmis. 2. Nesergantys protiniu atsilikimu.
3. Nesergantys neurologinėmis patologijomis, sąlygojančiomis judesių ribotumą. 4. Turintys diagnozuotą ŠŠKS.
5. Nevartojantys kitų psichoaktyvių medžiagų, išskyrus psichotropinius medikamentus, skirtus stacionare.
Iš tyrimo buvo atmesti pacientai negalėję matyti eksperimento metu naudojamo stimulo, pacientai, kurie nesuprato užduoties. Pacientai atitinkantys šiuos kriterijus sudarė tiriamąją grupę.
Į kontrolinę grupę buvo įtraukti:
1. Asmenys kuriems nėra nustatytas psichikos sutrikimas.
2.Pacientai neturintys regos patologijos, arba rega koreguota regos korekcijos priemonėmis. 3. Nesergantys protiniu atsilikimu.
4.Nevartojantys psichoaktyvių medžiagų.
Pacientai atitinkantys šiuos kriterijus sudarė kontrolinę grupę. Iš tyrimo buvo atmesti pacientai negalėję matyti eksperimento metu naudojamo stimulo.
20
5 Pav. Pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų (%).
Ištirti 29 savanoriai, 9 vyrai ir 20 moterų. Diagramoje (5pav.) matomas procentinis lyčių pasiskirstymas tarp tiriamųjų. Yra didesnis kiekis moteriškosios lyties pacientų dalyvavusių tyrime.
1 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal sutrikimus.
Diagnozė, pagal TLK-10 AM
nF23.2 Ūminis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas 1
F20.0 Paranoidinė šizofrenija 3
F25.2 Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas 3
F25.0 Šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas 2
F23.0 Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų 1
23.8 Kiti ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai 1
25.1 Šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas 2
F20.3 Nediferencijuota šizofrenija 1
Eksperimente dalyvavo 8 skirtingus psichinius sutrikimus turintys pacientai. 1 Lentelėje matomas pasiskirstymas pagal sutrikimus. Tyrime buvo labiausiai linkę dalyvauti pacientai diagnozuoti paranoidine šizofrenija (n=3) ir mišraus tipo šizoafektiniu sutrikimu (n=3).
21
2 lentelė. Vartojamų psichoaktyvių medikamentų pasiskirstymas.
APS
BZD
SSRI
ATMUS
KBZ
ANTITRAUK
Olanzapini Diazepami Fluoxetini Trihexyphenidyli Carbamazepini Haloperidoli
Haloperidoli Lorazepami Sertralini Fluoxetini
Quetiapini Diazepami Chlorpromazinum Chlorpromazinum Clozapini Carbamazepini Trihexyphenidyli Lorazepami Clozapini
Tyrime dalyvavę savanoriai vartojo įvairius psichoaktyvius medikamentus. Duomenys pateikti 2 lentelėje. Vartojami antipsichotikai (APS) versti i chlorpromazino (CPZ) ekvivalentus,
benzodiazepinai (BZD) – į diazepamo (DZP) ekvivalentus. Vartojami antidepresantai (AD) suskirstyti į grupes pagal veikliosios medžiagos veikimo mechanizmą: Selektyvūs seratonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Antimuskarininių (ATMUS) grupės vaistai išsskirti kaip atskira grupė, karbamazepinai (KBZ) taip pat išskirti, kaip atskira vaistų grupė ir buvo išskirti antitraukuliniai medikamentai (ANTITRAUK).
12.3 Tyrimo metodai
Tyrimai buvo atliekami tamsiame kambaryje. Sony SDM-KS95P monitorius naudojamas stimulo vaizdavimui. Kembridžo tyrimų sistemos OptiCAL fotometras sujungtas su monitoriumi
kalibruoti monitoriaus švytėjimo lygiui ir gamma korekcijai. 15cm ilgio ir 15 cm pločio veidrodis 200cm atstumu nuo ekrano pastatytas stimulo atspindžiui ir spindulio fokusavimui į akį. Naudojamas smakro laikiklis su integruotu, dirbtiniu 3mm skersmens vyzdžiu, galvos judesių ribojimui ir galvos stabilizavimui. Atstumas tarp tiriamojo akies ir veidrodžio – 100 cm. Tiriama tik dešinė akis, nepriklausomai nuo dominuojančios akies. Tyrimas buvo
kontroliuojamas kompiuterio programos, kuri pagal mūsų modifikaciją parinko stimulų rodymo tvarką, fiksuodavo tiriamojo atsaką ir išsaugodavo duomenis. Ryškio kitimą kontroliavo pats tiriamasis, po atliktos užduoties duodamas ženklą pelės klavišu. Stimulai: baltos Mueller-Lyer
22 figūros, kurių ryškis kito nuo 10 iki 100 procentų, buvo pateikiamos juodame fone. Vieno
eksperimento metu buvo pateikiama 40 stimulų su skirtingu ryškumu. Centrinės figūros dalies padėtis kito atsitiktine tvarka ir tiriamojo užduotis buvo patalpinti šią dalį simetriškai tarp dviejų galinių taškų. Kiekvienas tiriamasis eksperimentą atlikdavo 4 kartus. Taigi , kiekvienas
tiriamasis atlikdavo užduotis su 160 stimulų parinktų atsitiktine tvarka. Iliuzijos stiprumas buvo vertinamas kaip atstumas( išmatuotas pikseliais) tarp tiriamojo parinktos padėties ir geometrinio figūros centro.
Medikamento įtaka iliuzijos pasireiškimo stiprumui buvo stebima žymint bandymo metu veikiančius medikamentus, apskaičiuojant tai pagal pusinės eliminacijos laiką kiekvienam pacientui individualiai kiekvieno eksperimento metu.
Duomenų statistinei analizei atlikti, naudojamas SPSS paketas (versija 22.0 SPSS Inc., Chicago, IL) ir Excel 2016 programa. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos juos aprašančios skaitinės charakteristikos (vidurkis, reikšmių dažnis). Duomenys apdoroti neparametriniais kriterijais.
23
13.Rezultatai
13.1 Tiriamosios ir kontrolinės grupės iliuzijas sukeliančių vaizdų vertinimo skirtumų vidurkių palyginimas pagal skirtingas procentines ryškio charakteristikas. Pasiskirstymo pagal amžiaus vidurkį ir lytį skirtumų palyginimas.
3 Lentelė Tiriamosios ir kontrolinės grupės iliuzijas sukeliančių vaizdų vertinimo skirtumų vidurkių palyginimas pagal skirtingas procentines ryškio charakteristikas.
Ryškio procentai Tiriamųjų grupės Imtis Vidurkis P-reikšmė Standartinio nuokrypio vidurkis
Amžius Kontrolinė 100 26.88 .000 .497 Tiriamoji 88 29.55 .561 Lytis Kontrolinė 100 1.68 .060 .047 Tiriamoji 88 1.55 .053 10% Kontrolinė 100 12.77 .000 .987 Tiriamoji 88 5.73 1.137 14,7% Kontrolinė 100 14.88 .000 1.093 Tiriamoji 88 7.85 1.065 19,5% Kontrolinė 100 17.28 .000 1.111 Tiriamoji 88 10.88 1.118 24,2% Kontrolinė 100 20.58 .000 .830 Tiriamoji 88 13.41 1.016 28,9% Kontrolinė 100 21.12 .000 .894 Tiriamoji 88 14.30 1.068 33,7% Kontrolinė 100 21.39 .000 .921 Tiriamoji 88 15.74 1.002 38,4% Kontrolinė 100 23.10 .000 .775 Tiriamoji 88 14.53 1.158 43,2% Kontrolinė 100 21.40 .000 .895 Tiriamoji 88 16.04 .992 47,9% Kontrolinė 100 22.56 .000 .772 Tiriamoji 88 16.28 1.033 52,6% Kontrolinė 100 21.87 .000 .835 Tiriamoji 88 16.18 1.039 57,4% Kontrolinė 100 22.71 .000 .786 Tiriamoji 88 15.73 1.004 62,1% Kontrolinė 100 24.63 .000 .722 Tiriamoji 88 17.16 .947 66,8% Kontrolinė 100 22.75 .000 .735 Tiriamoji 88 16.84 1.011 71,6% Kontrolinė 100 22.78 .000 .872 Tiriamoji 88 16.36 1.049 76,3% Kontrolinė 100 23.19 .000 .861 Tiriamoji 88 16.74 1.091
24 81,1% Kontrolinė 100 23.14 .000 .822 Tiriamoji 88 17.00 .910 85,6% Kontrolinė 100 23.63 .000 .653 Tiriamoji 88 16.54 .918 90,5% Kontrolinė 100 23.17 .000 .806 Tiriamoji 88 16.67 1.147 95,3% Kontrolinė 100 22.74 .000 .772 Tiriamoji 88 16.29 1.026 100% Kontrolinė 100 22.97 .000 .799 Tiriamoji 88 17.51 1.140
Lentelė Nr. 3 parodanti tiriamosios ir kontrolinės grupės padarytų klaidų vidurkius kintant ryškiui, kurio stiprumas išreikštas procentais (nuo 10 iki 100 proc.). Klaidų vidurkių
patikimumų vertinimas. Amžiaus ir lyties skirtumų statistinis reikišmingumas iliuzijos
pasireiškimo stiprumui.
Lentelėje Nr 3. parodyta, kad tarp abiejų grupių nėra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių, tačiau yra statistiškai reikšmingi skirtumai grupėse pagal amžių. Tyrimo metu buvo palygintos dvi grupės ir kaip joms pasireiškia Müller-Lyer iliuzija. Iliuzijos stiprumas yra išreiškiamas padaromų klaidos dydžiu. Kuo didesnė klaidos, tuo stipriau pasireiškia iliuzija. Pagal gautus duomenis ties visais ryškio procentais kontrolinės grupės padarytų klaidų vidurkis yra didesnis nei tiriamosios grupės. Tačiau ties visais ryškio procentais tiriamosios grupės standartinė
paklaida yra didesnė nei kontrolinės grupės .Tai reiškia, kad iliuzijos stipriau pasireiškia kontrolinei grupei nei tiriamąjai grupei . Atsižvelgiant į duomenis koreliacijos reikšmingumas tarp abiejų gupių ir amžiaus nesiekė 0,05 ties ryškio procentais nuo 10 iki 100, tai reiškia, kad koreliacija tarp iliuzijos stiprumo ir amžiaus yra statistiškai reikšminga. Ties lytimi P-reikšmė
25 13.2 Skirtumai tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės klaidų vidurkių esant iliuzijos
poveikiui.
6 Pav. Klaidų vidurkių skirtumai tarp grupių esant iliuzijos poveikiui.
Grafikas Nr. 6 parodantis skirtumus tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės padarytų klaidų vidurkių esant skirtingam geometrinių figūrų ryškiui.
Grafike Nr. 6 pavaizduota, kad didėjant ryškiui/kontrastui didėja padarytų klaidų vidurkis, reiškia, kad didėjant ryškiui stipriau pasireiškia iliuzija. Taip pat matomi skirtumai tarp grupių, sveikieji darė didesnes klaidas vertindami figūras.
26 13.3 Koreliacijos tarp abiejų pacientų grupių amžiaus ir chlorpromazino ir diazepamo ekvivalentinių dozių ir iliuzijos efekto statistinis reikšmingumas.
4 Lentelė Koreliacijos tarp abiejų grupių amžiaus ir APSI bei BZD ekvivalentų dozių ir iliuzijos poveikio statistinis reikšmingumas.
Ryškio proc. Amžius Chlorpromazino ekvivalentai Diazepamo ekvivalentai
Amžius Pearson Correlation 1 .073 ,275**
P-reikšmė .318 .000 N 188 188 188 Chlorpromazino ekvivalentai Pearson Correlation .073 1 ,748** P-reikšmė .318 .000 N 188 188 188 Diazepamo ekvivalentai Pearson Correlation ,275** ,748** 1 P-reikšmė .000 .000 N 188 188 188 10% Pearson Correlation -,179* -,255** -,353** P-reikšmė .014 .000 .000 N 188 188 188 14,7% Pearson Correlation -.047 -,267** -,329** P-reikšmė .522 .000 .000 N 188 188 188 19,4% Pearson Correlation -.078 -,284** -,322** P-reikšmė .288 .000 .000 N 188 188 188 24,2% Pearson Correlation -.115 -,331** -,375** P-reikšmė .116 .000 .000 N 188 188 188 28,9% Pearson Correlation -,161* -,252** -,265** P-reikšmė .028 .000 .000 N 188 188 188 33,7% Pearson Correlation -,198** -,240** -,266** P-reikšmė .006 .001 .000 N 188 188 188 38,4% Pearson Correlation -.086 -,390** -,345** P-reikšmė .242 .000 .000 N 188 188 188 43,2% Pearson Correlation -,144* -,282** -,266** P-reikšmė .049 .000 .000 N 188 188 188 47,9% Pearson Correlation -,205** -,293** -,316** P-reikšmė .005 .000 .000 N 188 188 188 52,6% Pearson Correlation -,202** -,284** -,353** P-reikšmė .006 .000 .000 N 188 188 188 57,4% Pearson Correlation -,183* -,298** -,256** P-reikšmė .012 .000 .000 N 188 188 188
27 62,1% Pearson Correlation -.119 -,365** -,390** P-reikšmė .103 .000 .000 N 188 188 188 66,8% Pearson Correlation -,237** -,334** -,353** P-reikšmė .001 .000 .000 N 188 188 188 71,6% Pearson Correlation -,216** -,285** -,242** P-reikšmė .003 .000 .001 N 188 188 188 76,3% Pearson Correlation -,230** -,291** -,333** P-reikšmė .002 .000 .000 N 188 188 188 81,1% Pearson Correlation -.048 -,317** -,331** P-reikšmė .511 .000 .000 N 188 188 188 85,8% Pearson Correlation -,147* -,362** -,355** P-reikšmė .043 .000 .000 N 188 188 188 90,5% Pearson Correlation -.097 -,308** -,238** P-reikšmė .187 .000 .001 N 188 188 188 95,3% Pearson Correlation -,156* -,311** -,314** P-reikšmė .032 .000 .000 N 188 188 188 100% Pearson Correlation -,186* -,265** -,256** P-reikšmė .010 .000 .000 N 188 188 188
Lentelė parodanti koreliacijos tarp abiejų pacientų grupių amžiaus ir chlorpromazino ir diazepamo ekvivalentinių dozių statistinį reikšmingumą.
Atsižvelgus į lentelėje Nr. 4 pateiktus duomenis yra statistiškai reikšminga koreliacija tarp amžiaus ir iliuzijos stiprumo ties 10; 28,9; 33,7; 43,2; 47,9; 52,6; 57,4; 66,8; 71,6; 76,3; 85,8; 95,3; 100 ryškio procentais nes reikšmingumas nesiekia 0,05. Tai reiškia kad, ties šiais procentais amžius yra statistiškai reikšmingas iliuzijos pasireiškimui. Taip pat tarp amžiaus ir iliuzijos pasireiškimo yra statistiškai reikšminga neigiama koreliacija. Pagal tolimesnius duomenis buvo nustatyta statistiškai reikšminga neigiama koreliacija tarp diazepamo ekvivalentų dozių ir daromų klaidų esant visiems ryškio procentams. Nes ties šiais ryškio procentais P-reikšmė nesiekia 0,05, o Pearson Correlation yra neigiama reikšmė. Reiškia didinant benzodiazepinų klasės medikamentų dozę mažėja iliuzijos pasireiškimas pacientui, nes mažėja padarytų klaidų skaičius. Taip pat buvo nustatyta statistiškai reikšminga neigiama koreliacija tarp antipsichotikų klasės vaistų ir iliuzijos stiprumo ties visais ryškio procentais, nes
28 Pearson Correlation buvo neigiamas, o P-reikšmė nesiekė 0,05. Reiškia didinant antipsichotikų dozę mažėja padarytų klaidų skaičius, silpniau pasireiškia iliuzija.
13.4 Ryšys tarp iliuzijos pasireiškimo stiprumo ir antimuskarininių vaistų ir jo statistinis reikšmingumas.
5 Lentelė Iliuzijos pasireiškimo stiprumo ir ATMUS vaistų ryšys bei jo statistinis reikšmingumas.
Ryškio proc. Tiriamųjų grupės Imtis Vidurkis P- reikšmė Standartinio nuokrypio vidurkis
10% Kontrolinė 24 6.86 .600 2.654 Tiriamoji 64 5.31 1.216 14.7% Kontrolinė 24 12.03 .040 2.454 Tiriamoji 64 6.29 1.090 19.5% Kontrolinė 24 9.98 .697 2.947 Tiriamoji 64 11.21 1.085 24.2% Kontrolinė 24 12.81 .765 2.565 Tiriamoji 64 13.64 1.028 28.9% Kontrolinė 24 9.56 .035 2.780 Tiriamoji 64 16.08 .961 33.7% Kontrolinė 24 12.74 .165 2.758 Tiriamoji 64 16.87 .890 38.4% Kontrolinė 24 14.40 .941 1.940 Tiriamoji 64 14.58 1.425 43.2% Kontrolinė 24 12.12 .056 2.548 Tiriamoji 64 17.51 .924 47.9% Kontrolinė 24 12.35 .070 2.712 Tiriamoji 64 17.76 .945 52.6% Kontrolinė 24 13.00 .127 2.584 Tiriamoji 64 17.37 1.026 57.4% Kontrolinė 24 9.75 .008 2.780 Tiriamoji 64 17.98 .751 62.1% Kontrolinė 24 15.31 .299 2.194 Tiriamoji 64 17.85 1.008 66.8% Kontrolinė 24 12.58 .035 2.472 Tiriamoji 64 18.44 .977 71.6% Kontrolinė 24 11.64 .037 2.825 Tiriamoji 64 18.14 .902 76.3% Kontrolinė 24 11.64 .025 2.797 Tiriamoji 64 18.66 .987 81.1% Kontrolinė 24 14.76 .187 2.076 Tiriamoji 64 17.84 .970 85.8% Kontrolinė 24 14.59 .290 2.310 Tiriamoji 64 17.27 .916 90.5% Kontrolinė 24 14.07 .260 2.900 Tiriamoji 64 17.65 1.136
29
95.3% Kontrolinė 24 13.59 .200 2.659
Tiriamoji 64 17.31 .985
100% Kontrolinė 24 12.74 .076 3.452
Tiriamoji 64 19.31 .806
Lentelėje pateikti padarytų klaidų dydžių vidurikiai ir jų statistinis reikšmingumas vartojant antimuskarininius vaistus.
Pagal lentelėje Nr. 5 pateiktus duomenis kontrolinės grupės padarytų klaidų vidurkis yra didesnis už tiriamosios ties 10 ir 14,7 ryškio procentais. Ties visais kitais ryškio procentais tiriamosios grupės padarytų klaidų vidurkis yra didesnis nei kontrolinės grupės. Tai reiškia, kad iliuzija pasireiškia stipriau kontrolinei grupei ties 10 ir 14,7 procentais, o ties 19,5-100 procentais iliuzijos pasireiškimo stiprumas didesnis tiriamąjai grupei. Tai parodo, kad yra ryšys tarp
antimuskarininių vaistų ir iliuzijos stiprumo tiriamąjai grupei. Esami duomenys parodo, kad klaidų vidurkiai yra statistiškai nereikšmingi ties 10; 19,5;24,2;33,7-52,6;62,1 ir 81,1-100 ryškio procentais , nes P-reikšmė reikšmė viršija 0,05. Reiškia ties šiais procentais antimuskarininiai vaistai nedaro reikšmingos įtakos iliuzijos pasireiškimui. Klaidų vidurkiai yra statistiškai reikšmingi ties 14,7;28,9;57,4 ir 66,8-76,3 ryškio procentais. Reiškia ties šiais procentais antimuskariniai vaistai daro statistiškai reikšmingą įtaką iliuzijos pasireiškimui.
30 13.5 Iliuzijos stiprumo skirtumas tarp kontrolinės grupės ir tiriamosios grupės
vartojančios antimuskarininius vaistus.
7 Pav. Iliuzijos stiprumo skirtumas tarp grupės vartojančios ATMUS vasitus ir nevartojančios.
Grafikas Nr.7 parodantis iliuzijos stiprumo skirtumą tarp kontrolinės grupės ir tiriamosios grupės, tiriamąjai grupei vartojant antimuskarininius vaistus.
Statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant iliuzines figūras sukeliančius vaizdus ir lyginant pacientus vartojusius antimuskarininius vaistus su nevartojusiais buvo pastebėtas tik ryškiui esant nuo 10 iki 14,7%. Ties visais kitais procentais tiriamoji grupė turi didesnį padarytų klaidų vidurkį. Reiškia, kad ties šiais ryškio procentais antimuskariniai daro įtaką tiriamąjai grupei.
31 13.6 Iliuziją sukeliančių figūrų vertinimo klaidų vidurkiai tarp grupės vartojusios
prieštraukulinius medikamentus ir jų nevartojusios bei ryšio tarp vartojamų medikamentų ir iliuzijos statistinis reikšmingumas.
7 Lentelė M-L figūrų vertinimo klaidų vidurkiai tarp grupės vartojusios prieštraukulinius vaistus ir nevartojusios bei ryšio tarp vartojamų medikamentų ir iliuzijos statistinis
reikšmingumas.
Ryškio proc. Tiriamųjų grupės Imtis Vidurkis P-reikšmė
Standartinio nuokrypio vidurkis 10% Tiriamoji 8 5.95 .953 3.092 Kontrolinė 80 5.71 1.217 14.7% Tiriamoji 8 13.94 .945 3.132 Kontrolinė 80 7.24 1.112 19.5% Tiriamoji 8 19.60 .075 1.067 Kontrolinė 80 10.00 1.182 24.2% Tiriamoji 8 18.82 .000 1.174 Kontrolinė 80 12.87 1.094 28.9% Tiriamoji 8 18.33 .001 .794 Kontrolinė 80 13.89 1.163 33.7% Tiriamoji 8 19.89 .003 .417 Kontrolinė 80 15.33 1.091 38.4% Tiriamoji 8 20.28 .000 .659 Kontrolinė 80 13.95 1.255 43.2% Tiriamoji 8 19.50 .000 .625 Kontrolinė 80 15.70 1.083 47.9% Tiriamoji 8 21.16 .003 .520 Kontrolinė 80 15.80 1.121 52.6% Tiriamoji 8 21.94 .000 .633 Kontrolinė 80 15.60 1.122 57.4% Tiriamoji 8 21.65 .000 1.139 Kontrolinė 80 15.14 1.078 62.1% Tiriamoji 8 21.26 .000 .748 Kontrolinė 80 16.75 1.028 66.8% Tiriamoji 8 22.04 .001 .790 Kontrolinė 80 16.32 1.093 71.6% Tiriamoji 8 22.52 .000 .616 Kontrolinė 80 15.75 1.130 76.3% Tiriamoji 8 22.62 .000 .794 Kontrolinė 80 16.16 1.178 81.1% Tiriamoji 8 20.48 .000 .483 Kontrolinė 80 16.65 .992 85.6% Tiriamoji 8 20.67 .001 .659 Kontrolinė 80 16.13 .997 90.5% Tiriamoji 8 21.65 .000 1.381 Kontrolinė 80 16.18 1.242 95.3% Tiriamoji 8 21.55 .008 1.083 Kontrolinė 80 15.77 1.107 100% Tiriamoji 8 22.23 .001 .766 Kontrolinė 80 17.04 1.240
32
Lentelė parodanti iliuzijas sukeliančių figūrų vertinimo klaidų vidurkius grupei vartojusiai antitraukulinius vaistus ir jų nevartojusiai, priklausomai nuo ryškio. Figūros ryškis išreikštas procentais nuo 10 iki 100%.
Pagal lentelėje Nr. 7 esamus duomenis ties visais ryškio procentais tiriamosios grupės padarytų klaidų vidurkis yra didesnis nei kontrolinės grupės, ties 10 ryškio procentų skirtumas tarp
vidurkių yra minimalus. Tai reiškia, kad tiriamąjai grupei antitraukuliniai vaistai daro įtaką iliuzijos pasireiškimo stiprumui. Tačiau tiriamosios grupės standartinė paklaida daug didesnė nei kontrolinės grupės. Reiškia, kad tiriamoji grupė padaro klaidas daug platesniame intervale nei kontrolinė grupė. Nėra statistiško reikšmingumo ties 10-19,5 ryškio procentais, nes
reikšmingumas viršija 0,05, taigi ties šiais procentais nėra reikšmingo ryšio tarp iliuzijos
pasireiškimo ir antitraukulinių vaistų. Ties visais kitais ryškio procentais reikšmingumas nesiekia 0,05, reiškia yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp antitraukulinių vaistų ir iliuzijos pasireiškimą. Pagal duomenis galima pasakyti, kad vartojant antitraukulinius vaistus didėja iliuzijos
33
14.Rezultatų aptarimas
Mano mokslinio darbo tikslas buvo ištirti kaip kontrastas daro įtaką Müller-Lyer iliuzijos pasireiškimui pacientams, kurie serga šizofrenija, šizotipiniais ir kliedesiniais sutrikimais. Literatūroje apie šią iliuziją yra įrodymų, kad iliuzija stipriau pasireiškia ŠŠKS sergantiems žmonėms, nei nesergantiems. Tai minima Elena A. Tolmacheva [25] parašytame straipsnyje, jos atlikto eksperimento metu ŠŠKS sergantys pacientai buvo labiau paveikti Müller-Lyer iliuzijos nei ligoniai nesergantys psichiniais sutrikimais. Ji teigė ,kad mažas pasireiškimas iliuzijos psichiatriniams pacientams yra iš dalies dėl bendro netikslaus linijų ilgio įvertinimo. Mano tyrimo metu kontrolinei grupei iliuzija pasireiškė stipriau nei tiriamąjai, galimai dėl
psichiatrinėmis ligomis sergančių pacientų amžiaus, jis buvo statistiškai reikšmingas iliuzijos pasireiškimui. Mano eksperimento metu tiriamieji buvo jaunesni nei 40m. skirtingai nei Elena A. T. tyrime. Taip pat mano tyrimo rezultatai skyrėsi nuo Shoshina II [26] padaryto tyrimo, kurio rezultatai parodė, kad ŠŠKS sergantys pacientai suvokia Müller-Lyer iliuzijos figūras mažesniu tikslumu nei psichinėmis ligomis nesergantys pacientai. Šiame tyrime buvo pabrėžta, kad pacientai sirgę ŠŠKS ilgą laiką buvo labiau paveikiami M-L iliuzijos. Kitaip nei mano tyrime, kurio metu labiau buvo paveikiami ŠŠKS nesergantys pacientai. Shoshina II[1] tyrime buvo atrasta, kad kontrastas silpniau veikia šizofrenija sergančius žmones. Skirtingai nuo mano darbo, kontrastui didėjant stiprėja iliuzijos pasireiškimas. Ciszewski S. [2] tyrimo metu šizofrenija sergantiems pacientams M-L iliuzija pasireiškė stipriau nei kitos iliuzijos. Mano tyrimo metu M-L iliuzija pasireiškė silpniau. Kantrowitz J.T.[3] tyrime buvo atrasta, kad didėjant kontrastui didės M-L iliuzijos pasireiškimo stiprumas, tai sutampa su mano tyrimo rezultatais. Shoshina II[4] darbe buvo pastebėta, kad M-L iliuzija stipriau pasireiškia šizofrenija sergantiems pacientams nei sveikiems. Šie rezultatai skiriasi nuo mano tyrimo metu gautų rezultatų.
Letourneau J.E. [5] taip pat atrado, kad šizofrenija sergantiems M-L iliuzija stipriau pasireiškia nei sveikiems žmonėm, tai skiriasi nuo mano tyrimo rezultatų.
34
15.Išvados
1. Tyrimo rezultatai rodo, jog didėjant iliuzijas sukeliančių figūrų ryškiui, didėją ir padaromos klaidos vertinant iliuzijas sukeliančias figūras. Tai rodo, jog iliuzijos pasireiškimo stiprumas priklauso nuo figūrų ryškio.
2. Sergantieji darė reikšmingai mažesnes klaidas vertindami iliuzijas sukeliančias M-L figūras. Tai leidžia manyti, jog pacientams iliuzija pasireiškia silpniau nei sveikiems
3. Pastebėta neigiama koreliacija tarp vartotų benzodiazepinų klasės ir antipsichozinių
medikamentų dozės iliuzijas sukeliančių figūrų vertinimo klaidų dydžio. Kitų pacientų vartotų medikamentų ir iliuzijas sukeliančių figūrų vertinimas yra sudėtingas ir rezultatai
35
17.Literatūros sąrašas
x
[1]. Shoshina II ir kiti. The Contrast Sensitivity in Schizophrenia With Different Durations Disease. Ross Fiziol Zh Im I M Sechenova. 2013.
[2]. Ciszewski S. ir kiti. Perception of physiological visual illusions by individuals with schizophrenia. Psychiatr Pol. 2015.
[3]. Kantrowitz J.T. ir kiti.. Seeing the world dimly: the impact of early visual deficits on visual experience in schizophrenia. Schizophr Bull. 2009.
[4]. Shoshina II ir kiti.. Study of Parvocellular and Magnocellular Visual Channels in Normal Subjects and in Patients With Psychopathology. Ross Fiziol Zh Im I M Sechenova. 2012. [5]. J.E. L. The Oppel-Kundt and the Müller-Lyer illusions among schizophrenics. Percept Mot
Skills. 1974.
[6]. Šizofrenijos gydymo gairės. Psichiatrijos aktualijos. 2010;: p. 10.
[7]. Skubioji medikamentinė trankvilizacija psichikos ligonių pavojingam elgesiui valdyti. Psichiatrijos aktualijos. 2009;: p. 10.
[8]. Tarptautinė ligų klasifikacija, Australijos modifikacija. 2015.. [9]. A.Dembinskas. Psichiatrija. Vilnius; 2003.
[10]. Axelrod V. ir kiti.. Perceptual similarity andthe neural correlates of geometrical illusions in human brain structure.. Scientific Reports. 2017.
[11]. Bulatov A. Weighted Positional Averaging in the Illusions of the Müller-Lyer Type. In Bulatov A. The Oxford compendium of visual illusions. Oxford ; New York: Oxford University Press; 2017. p. p. 159-164.
[12]. Bulatov A. ir kiti.. Neurofiziologiniai regimojo suvokimo pradmenys Kaunas: KMU leidykla; 2008.
[13]. Chandrashekar H. ir kiti.. Psychiatric Rehabilithation. 2010. [14]. Cherry K. very well mind. [Online].; 2020. Available from:
36 [15]. Donaldson ir kiti.. The Illusions Index. [Online].; 2017. Available from:
https://www.illusionsindex.org/ir/mueller-lyer.
[16]. Howe C. Q. ir kiti.. The Muller-Lyer illusion explained by the statistics of image–source relationships. Proceedings of the National Academy of Sciences. 2005;: p. 102 (4): p. 1234-1239.
[17]. Kadžienė G. LSMU repository. [Online].; 2015. Available from: https://repository.lsmuni.lt/handle/1/60325.
[18]. Leskauskas D. ir kiti.. Psichodinaminė psichiatrija; 2016.
[19]. Leurent B. ir kiti.. Moderating factors for the effectiveness of group art therapy for
schizophrenia: secondary analysis of data from the MATISSE randomised controlled trial. Soc Psychiatry Psychiatr Epidemiol. 2014;: p. 1703–1710.
[20]. Miežienė B. Sergančiųjų depresija ar šizofrenija savo sveikatos vertinimas bei kitimai stacionarinio gydymo laikotarpiu. Magistrinis baigiamasis darbas, VDU. 2010: p. 76. [21]. Pessoa V.F. ir kiti.. The Miiller-Lyer Illusion as a Tool for Schizophrenia Screening.
Reviews in the Neurosciences. 2008;: p. 19(2-3).
[22]. Shizophrenia. Niomh. Mental health America. [Online].; 2016. Available from: http://www.mentalhealthamerica.net/conditions/schizophrenia.
[23]. Shoshina II ir kiti.. Pubmed. [Online].; 2011. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22384730.
[24]. Surkys T. Ryškio ir spalvos kontrasto įtaka stimulo geometrijos suvokimo. 2007. [25]. Tolmacheva E.A. ir kiti.. Science direct. [Online].; 2018. Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0042698917300937?via%3Dihub. [26]. Kestler L. ir kiti.. Schizophrenia.Psichopathology: foundations for contemporary
understanding. 247th ed.; 2012.
[27]. Montag Ch. ir kiti.. A Pilot RCT of Psychodynamic Group Art Therapy for Patients in Acute Psychotic Episodes: Feasibility, Impact on Symptoms and Mentalising Capacity. Plos one. 2014.
[28]. mentalhelp. [Online].; 2018 [cited 2019 12 29. Available from: https://www.mentalhelp.net/schizophrenia/statistics/.
37 [29]. VPSC. Psichikos ir elgesio sutrikimų statistika. [Online].; 2018 [cited 2019 12 29.
Available from: https://vpsc.lrv.lt/lt/statistika/psichikos-ir-elgesio-sutrikimu-statistika. [30]. Ceaser A. E. ir kiti.. Striatal Activity is Associated with Deficits of Cognitive Control and
Aberrant Salience for Patients with Schizophrenia. In human neuroscience. 2016. [31]. Tarptautinėje psichikos ir elgesio ligų klasifikacija, Australijos modifikacija. 2015.. [32]. Tarptautinė psichikos ir elgesio ligų klasifikacija, Australijos modifikacija. 2015.. [33]. New World Encyclopedia. [Online].; 2018 [cited 2020. Available from:
https://www.newworldencyclopedia.org/entry/Muller-Lyer_illusion.
38
18.Priedai
Anketa optinių iliuzijų suvokimo vertinimui. Bendrieji duomenys ID - _______
Amžius - ______ m. Lytis – vyras / moteris
Sutrikimas: ________________________ Sirgimo trukmė: ______ m
Gydymosi trukmė: __________ Vartojami medikamentai:
39 TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Aš, ____________________________________________________________, sutinku
(tiriamojo asmens vardas ir pavardė )
dalyvauti Lietuvos sveikatos moklų universiteto Medicinos fakulteto Aurimo Kalašinsko atliekamame tyrime, skirtame ištirti Kontrasto įtaka Müller-Lyer figūrų suvokimui pacientams
sergantiems šizofrenija, šizotipiniais ir kliedesiniais sutrikimais
Tiriamojo asmens _____________________ (Parašas)
