Sveikatos psichologijos katedra LAURA MIKUTYTĖ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Sveikatos psichologijos katedra

LAURA MIKUTYTĖ

Moterų patiriamų sunkumų susilaukti kūdikio sąsajos su gyvenimo kokybe ir

suvokiamu socialiniu palaikymu

Sveikatos psichologijos antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

Leidžiama ginti doc. dr. Nida Žeimaitienė ____________ (Rengimo komisijos pirmininkas, vardas ir pavardė, parašas)

Studentė Laura Mikutytė __________ Darbo vadovė Lekt. Gita Argustaitė- Zailskienė __________ (Mokslinis laipsnis, vardas ir pavardė, parašas) 2019 m. gegužės mėn. 20 d.

Santrauka

Mikutytė, L. (2019) Moterų patiriamų sunkumų susilaukti kūdikio sąsajos su gyvenimo kokybe ir

suvokiamu socialiniu palaikymu: (Sveikatos psichologijos antrosios studijų pakopos baigiamasis

magistrantūros darbas). Mokslinė vadovė lekt. Gita Argustaitė-Zailskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra. – Kaunas. – apimtis puslapiais 56 p.

Tyrimo problema: Sunkumai susilaukiant kūdikio aktuali tema šiandieniniame pasaulyje, kai vis daugiau moterų susiduria su sunkumais ir jų skaičius vis didėja. Tai pat mažai tyrinėta, kaip šie sunkumai paveikia moterų gyvenimo kokybę ir jų suvokiamą socialinį palaikymą. Dėl to svarbu tyrinėti šią sritį, kad būtų surastas kuo efektyvesnis psichosocialinis pagalbos būdas, siekiant pagerinti moterų susiduriančių sus sunkumais susilaukiant kūdikio ir jų gyvenimo kokybę ir socialinį palaikymą.

Tyrimo tikslas: įvertinti moterų patiriamų sunkumų susilaukti kūdikio sąsajas su gyvenimo kokybe ir suvokiamu socialiniu palaikymu.

Tyrimo dalyvės : tyrime dalyvavo 176 moterys – savanorės nuo 17 iki 49 m. amžiaus. Daugiau nei pusė tiriamųjų (56,1 proc.) nurodė, jog patiria sunkumų susilaukti kūdikio. Tyrime taikoma tikslinė atranka, ieškant moterų, kurios susiduria sus sunkumais susilaukti kūdikio ir yra jauno suaugusiojo amžiaus. Tyrimo metodai: Šis tyrimas buvo vykdomas nuotoliniu būdu, apklausiant moteris internetu, per socialinį tinklą Facebook, kuriame yra grupių susijusių su moterų sunkumais susilaukti kūdikio. Tiriamosios atrinktos tikslinės atrankos imties būdu, internetine apklausa, socialiniais tinklais, siunčiant dalyvėms apklausą ir prašant užpildyti tyrimo anketas. Moterys atsakė į klausimus apie socialines ir demografines charakteristikas (amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą). Buvo naudojami šie klausimynai Gyvenimo kokybės indeksas (angl. Quality of Life Index), Suvokiamo socialino palaikymo skalė (ang. The Multidimensional Scale of Perceived Social Support). Šių skalių naudojimui buvo gauti skalių autorių sutikimai.

Rezultatai: atlikus kiekybinį duomenų analizės metodą buvo gauti šie rezultatai. Nustatyta, jog moterys 30 m. ir vyresnės dažniau nurodė patiriančios sunkumus susilaukiant kūdikio, lyginant su moterimis 30 m., ir jaunesnėmis (p=0,009). Ištekėjusios moterys dažniau pažymėjo sunkumus mėginant susilaukti kūdikio, kai tuo tarpu gyvenusios su draugu ar partneriu ar vienišos – sunkumus minėjo rečiau (p=0,003). 66 proc. tyrime dalyvavusių moterų, kurios užtruko ilgiau nei 1 metus mėgindamos susilaukti kūdikio, nurodė patyrusios sunkumų ir tik 3,6 proc. tiriamųjų sunkumų neturėjo (p<0,0001). Lyginant moterų, patiriančių sunkumų susilaukiant kūdikio gyvenimo kokybę atsižvelgiant į laiką iki susilaukiant vaikų, nustatyta, jog geriau buvo vertinta sveikata ir fizinės funkcijos bei bendra gyvenimo kokybė toje grupėje, kur laikas iki susilaukiant vaikų buvo trumpesnis nei vieneri metai. Nustatyta stipri koreliacija moterims, patiriančioms sunkumų susilaukiant kūdikio, tarp jų gyvenimo kokybės ir suvokiamo socialinio palaikymo (r=0,80, p<0,01). Vertinant visų tirtų veiksnių reikšmę moterų gyvenimo kokybės indeksui, nustatyta, jog vyresnis nei 30 metų amžius (β=0,14), trumpesnis nei vieneri metai, laikas iki susilaukiant kūdikio (β=-0,20), labiau jaučiamas draugų (β=0,27), šeimos (β=0,21) ir kitų artimų asmenų (β=0,30) socialinis palaikymas reikšmingai gerino moterų, kurios patiria sunkumus susilaukiant kūdikio, gyvenimo kokybės vertinimą.

Išvados: 1) Sunkumų susilaukiant kūdikio dažniau patirdavo vyresnės nei 30 metų moterys nei jaunesnės ir gyvenančios registruotoje santuokoje nei vienišos.2)Moterys, patiriančios sunkumų susilaukiant kūdikio toje grupėje, kur laikas iki susilaukiant kūdikio buvo trumpesnis nei vieneri metai, geriau vertino bendrą gyvenimo kokybę ir sveikatos, fizinių funkcijų subskalėje, o gyvenančios registruotoje santuokoje pažymėjo geresnę gyvenimo kokybę šeimos subskalėje. 3)Moterys, patiriančios sunkumų susilaukiant kūdikio ir gyvenančioms registruotoje santuokoje, geriau vertino savo gyvenimo kokybę šeimos, kitų asmenų paramos ir bendro suvokiamo socialinio palaikymo skalėse.4)Moterų patiriami

sunkumai bandant susilaukti kūdikio ir suvokiamas socialinis palaikymas buvo stipriai susijęs su gyvenimo kokybės indeksu.

Raktažodžiai: Sunkumai susilaukiant kūdikio; Gyvenimo kokybė; Socialinis palaikymas

Summary

Mikutytė, L. (2019) Links between difficulties in females becoming pregnant, life quality and perceived

social support. (Master Thesis of Health Psychology). Supervised by: Lecturer Gita Argustaitė -

Zailskienė; Lithuanian Health Sciences University, Academy of Medicine, Faculty of Public Health; Department of Health Psychology. – Kaunas. – volume: 56 pages

Problem: in nowadays world, when a number of females, facing difficulties in becoming pregnant, has been increasing, the problem of difficulties in becoming pregnant is very relevant. However, there is a lack of studies, related to matters, how it influences the life quality and their perceived social support. So, it is important to examine this issue, in order to identify the most effective psychological social way of support, thus improving life quality and social support of females, facing difficulties in becoming pregnant.

Aim: to assess links between difficulties in becoming pregnant, life quality and comprehended social support.

Respondents: 176 females – volunteers, aged 17 - 49. More than a half of respondents (56,1 per cent) stated facing difficulties in becoming pregnant. Research was based on the intended selection, searching for females of young adult age, facing difficulties in becoming pregnant.

Methods: via Internet distant questionnaire in social network Facebook, involving groups of females, facing difficulties in becoming pregnant. The respondents have been selected on the target basis, by Internet questionnaire in the social networks, asking to fill in the inventories. Females answered the questions, related to social and demographic characteristics (age, education, family status, place of residence). The used inventories: Quality of Life Index and The Multidimensional Scale of Perceived Social Support. The consents o0f the scale authors have been received before use of the scales.

Results have been obtained according to the qualitative data analysis. Females, aged 30 and more, stated facing difficulties in becoming pregnant more frequently, than females, aged 30 and less (p=0.009). Married females stated facing difficulties in becoming pregnant more frequently than ones, living with a partner or alone (p=0.003). 66 per cent of females, who failed to become pregnant for 1 year or more, stated facing difficulties in becoming pregnant, and only 3.6 per cent of respondents stated having no difficulties (p<0.0001). Comparing life quality of females, facing difficulties in becoming pregnant, considered time of attempts to become pregnant, health, physical functions and general life quality appeared to be better for the group, failed to become pregnant for 1 year or less. A strong correlation between life quality and the perceived social support of females, facing difficulties in becoming pregnant, has been detected (r=0.80, p<0.01). Assessment of importance of all factors on the life quality index has revealed that females age 30 and more (β=0.14), failure to become pregnant for 1 year or less (β=-0.20), better expressed support of friends (β=0.27), family (β=0.21) and other close people (β=0.30) social support have improved evaluation of life quality of females, facing difficulties in becoming pregnant. Conclusions: 1) Females, aged 30 and more, also married females faced difficulties in becoming pregnant more frequently, compared to younger and not married ones.2) Females in the group, failed to become pregnant for 1 year or less, considered time of attempts to become pregnant, assessed their health, physical functions and general life quality subscales higher than others; married females marked better life quality in family subscale, compared to single. 3) Married females, facing difficulties in becoming pregnant, marked better life quality in family, social support and general perceived social support scales. 4) Difficulties in becoming pregnant and perceived social support were strongly linked to quality of life index.

Padėka

Didžiausią padėką norėčiau išreikšti savo darbo vadovei Lekt. Gitai Argustaitei- Zailskienei, už bendradarbiavimą darbo rašymo metu, už nemažą laiko skyrimą, per kurį pavyko įgyvendinti visas su šiuo darbu susijusias idėjas. Už supratingumą, kuris man buvo labai svarbus.

Norėčiau taip pat padėkoti visoms Moterims, kurios skyrė laiko ir nuoširdžiai prisidėjo prie tyrimo duomenų surinkimo, be jūsų Moterys nebūtų buvę šio magistro darbo.

Dėkoju savo šeimai, ypač savo Mamai, už emocinį palaikymą ir tikėjimą manimi, net tada kai pati pradėdavau netikėti savimi.

TURINYS

Pagrindinės sąvokos ... 6

Santrumpos ... 7

1.Įvadas ... 8

1.1 įžanga ... 8

1.2. Tyrimo objektas, problema, aktualumas ir naujumas ... 10

1.4. Literatūros apžvalga... Error! Bookmark not defined. 1.4.1. Nevaisingumas ... Error! Bookmark not defined. 1.4.1.1.Nevaisingumo apibrėžimas ir paplitimas ... Error! Bookmark not defined. 1.4.1.2. Sunkumų susilaukti kūdikio sąsajos su amžiumi ... Error! Bookmark not defined. 1.4.1.3. Veiksniai, susiję su sunkumais susilaukti kūdikio ... Error! Bookmark not defined. 1.4.1.4. Reprodukciniai veiksniai ... Error! Bookmark not defined. 1.4.1.5. Ekonominiai veiksniai ... Error! Bookmark not defined. 1.4.1.6. Emocinė sunkumų susilaukti kūdikio pusė ... Error! Bookmark not defined. 1.4.1.7. Tarpasmeniniai (šeimyniniai-poros) santykiai ... Error! Bookmark not defined. 1.5.Gyvenimo kokybė ... Error! Bookmark not defined. 1.5.1. Sąvokos paaiškinimas ... Error! Bookmark not defined. 1.5.2. Gyvenimo kokybė ir emocinė nevaisingumo pusė ... Error! Bookmark not defined. 1.5.3. Išsilavinimas ir gyvenimo kokybė ... Error! Bookmark not defined. 1.6. socialinis palaikymas ... Error! Bookmark not defined. 1.6.1. Sąvokos aptarimas ... Error! Bookmark not defined. 1.7. sunkumai susilaukiant kūdikio, gyvenimo kokybė, socialinis palaikymas ... Error! Bookmark not defined. 2. Tyrimo metodai... 25

2.1 Tyrimo eiga ir imtis ... 25

2.2. Tyrimo instrumentai ... 25

2.3. Duomenų analizės metodai ... 26

3. Rezultatai ... 29

4. APTARIMAS ... 44

5. IŠVADOS ... 50

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 51

P

Nevaisingumas - biologinė būklė, kai moteris, gyvendama aktyvų lytinį gyvenimą bei nė vienam iš partnerių nenaudojant jokios kontracepcijos, negali pastoti per vienerius metus (PSO).

Gyvenimo kokybė - tai individualus savo gyvenimo prasmės vertinimas, kultūros ir vertybių sistema, kurioje žmogus gyvena, požiūriu susijęs su jo tikslais, viltimis ir interesais (Staškutė, 2014).

Suvokiamas socialinis spaudimas- ,,tai vieno asmens reiškiamas teigiamas požiūris į kitą asmenį, jo veiksmus ir pastangas, rodomas pasitikėjimas kito asmens jėgomis“ ( Buzaitytė-Kašalynienė, 2005, p.149).

S

KMI – kūno masės indeksas.

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija. GK – Gyvenimo kokybė.

1.Į

1.1 ĮŽANGA

Gebėjimas susilaukti vaiko ir jį auginti – labai svarbus įvykis kiekvienos moters gyvenime, nes yra susijęs su pilnatvės jausmu, laime, moters integracija visuomenėje (Roupa ir kt., 2009). JAV maždaug 11 proc. 15–44 metų amžiaus moterų susiduria su sunkumais susilaukti kūdikio arba jį

išnešioti (Chandra ir kt., 2013). Plačiai pripažįstama, kad moterų egzistencinė pilnatvė susijusi su vaiko turėjimu ir išpildo jų reprodukcinius poreikius. Palyginus žmogaus vaisingumą su įvairiomis gyvūnų rūšimis, moters vaisingumas yra mažas (Roupa ir kt., 2009). Pasak Simonavičienės (2007, 6 p.), ,,Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia duomenis, kad nuo 2 iki 10 proc. porų pasaulyje susiduria su sunkumais siekdamos susilaukti kūdikio, o dar 10–25 proc. patiria antrinį nevaisingumą, t. y. negali pastoti pakartotinai“. Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia, jog „natūralus šeimos planavimas – tai nėštumo vengimo ar siekimo būdai, pagrįsti lytinių santykių pasirinkimo laiku, kuris nustatomas pagal natūralius vaisingos ir nevaisingos moters ciklo fazių simptomus“ (PSO, cit.

Rudzinskas, 1999).

Pasak Greil ir kt. (2011), daugumai moterų nesugebėjimas susilaukti kūdikio – sunkiausias emocinis išgyvenimas, sukeliantis tokio lygio psichologinį stresą, kokį jaučia onkologine ar išemine širdies liga sergantys žmonės. Remiantis Rockliff ir kt. (2014), moteriai nevaisingumo pripažinimas, įvertinimas ir gydymas yra vienas labiausiai neigiamai paveikiančių veiksnių ir daugiau nei pusė pacienčių tai apibūdina kaip sunkiausią savo gyvenimo patyrimą.

Psichologiniai veiksniai, lemiantys nevaisingumą, yra susiję su beviltiškumo, bejėgiškumo ir nepilnavertiškumo jausmais, kurie yra glaudžiai susiję su depresijos rizika (Steuber, High, 2015). Moterys teigia dėl nevaisingumo patiriančios tokius jausmus kaip nerimas, pyktis ir kaltės jausmas (Steuber, High, 2015), kylančias abejones dėl savo santuokos (Greil, 2010). Šios moterys taip pat teigia apie patiriamus sunkumus bendraudamos nevaisingumo tema su savo šeima, rašydamos apie tai

socialiniuose tinkluose, o su nevaisingumu susidūrusių asmenų komforto siekimas dažnai būna nepatenkintas (Steuber, Solomon, 2011). Daugelis su nevaisingumu susijusių veiksnių, tokių kaip lėtinės ligos (pvz., diabetas ar vėžys), nutukimas ir rūkymas, taip pat gali neigiamai paveikti fizinę ir psichinę moterų sveikatą (Macaluso ir kt., 2010).

Moteriai sunkumai susilaukti kūdikio – viena iš gyvenimą paveikiančių sričių – lemia ir moters gyvenimo kokybę. Vis daugiau tyrimų rodo, kad tokie sunkumai susilaukti vaiko kaip nevaisingumas ir jo gydymas gali sukelti didelių socialinių, emocinių ir psichologinių kančių ir taip sumažinti

daug įvairių veiksnių, įskaitant amžių, kuris yra vienas iš pagrindinių lemiamų veiksnių, fiziologinės disfunkcijos (tai taip pat yra vyrų ar porų nevaisingumo veiksnys), gyvenimo būdas (pvz., nutukimas, per mažas kūno svoris, rūkymas) ir kitų nenustatytų priežasčių. Vis daugiau įrodymų, jog

nevaisingumas kelia didelę psichologinę naštą nukentėjusioms poroms, nes jis gali turėti neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei ir psichologinei bei socialinei gerovei (Rockliff ir kt., 2014). Moterų sunkumai susilaukti kūdikio glaudžiai susiję su gyvenimo kokybe, kuri gali lemti geresnę moterų psichologinę, socialinę būseną.

Dėl to šiame darbe apžvelgiamas socialinio palaikymo konstruktas, kuris susijęs su moterų sunkumais susilaukti kūdikio, ir jų gyvenimo kokybė. Siekiant padėti asmenims ir poroms įveikti su nevaisingumu susijusius sunkumus, reikia išnagrinėti komunikacinį elgesį, kurį asmenys gali naudoti, kad padidintų kokybiškesnį socialinės paramos gavimą. Naujausi tyrimai rodo, jog moterys nepatiria socialinės paramos teikiamos naudos, jeigu neatskleidžia paramos davėjams, jog jos patiria sunkumų (Martins ir kt., 2014), o kiti tyrimai parodė, jog žmonės atskleisdami informaciją apie savo

išgyvenamus sunkumus gali daryti teigiamą įtaką gaunamam socialiniam palaikymui (Steuber, High, 2015).

Dar vienas darbe naudojamas konstruktas, glaudžiai susijęs su moterų sunkumais susilaukti kūdikio ir socialiniu palaikymu, – gyvenimo kokybė. PSO gyvenimo kokybę apibūdina kaip „individo gyvenimo būdo suvokimą kultūros ir vertybių sistemų kontekste, kuriuose jie gyvena, ir atsižvelgiant į jų tikslus, lūkesčius, standartus ir susirūpinimą“. Šis apibrėžimas apima fizines ir psichologines sritis, nepriklausomumo lygį, socialinius santykius, aplinką ir asmeninius įsitikinimus (Mahmodi, Valiee, 2015). Šeiminis pasitenkinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos moterų sveikatai ir jų pasitenkinimui gyvenimu.

Remiantis Martins ir kt. (2011) gautais tyrimais rodo, kad socialinė parama iš įvairių šaltinių gali būti siejama su konkrečiomis kovos su strategijomis ir nevaisingumo streso sritimis. Pagrindinės išvados rodo, kad nors skirtingos susidūrimo strategijos gali tarpininkauti procesą, kuriuo socialinio palaikymo kontekstas daro įtaką nevaisingumo stresui, socialinė parama per partnerį ir šeimą gali tiesiogiai sumažinti nevaisingumo stresą kai kuriose iš šių sričių. Šie rezultatai atskleidžia įvairių socialinės paramos kontekstų svarbą, padedančią moterims spręsti nevaisingumo iššūkius, ir gali būti naudingi psichikos sveikatos specialistams ir gydytojams, nes jie padeda poroms naviguoti dėl šio netikėto gyvenimo streso.

Apibendrinant būtų galima teigti, kad moterų sunkumai susilaukiant kūdikio plačiai literatūroje aptariami kaip su nevaisingumu susiję sunkumai. Šie sunkumai sukelia įvairių psichologinių sunkumų, kurie gali būti palengvinami gerinant moterų gyvenimo kokybę, glaudžiai susijusią su moterų patiriamu

socialiniu palaikymu: gerėjant moterų socialiniam palaikymui, gerėja moterų gyvenimo kokybė, kuri lemia moterų gebėjimą geriau įveikti patiriamus sunkumus susilaukiant kūdikio.

1.2.

T

,

,

Pagrindinis šio tyrimo objektas – moterų patiriamų sunkumų susilaukti kūdikio sąsajos su gyvenimo kokybe ir suvokiamu socialiniu palaikymu. Kokio socialinio palaikymo sulaukia šios moterys, kokia jų gyvenimo kokybė, kai jos susiduria su sunkumais susilaukiant kūdikio.

Viena iš problemų yra ta, jog daugelis Lietuvoje atliekamų mokslinių tyrimų labiau orientuoti į medikamentų veiksmingumą ir medicininių intervencijų tyrinėjimą. Ir priešingai, tyrimai, susiję su moterų sunkumais susilaukiant kūdikio, mažai tyrinėti iš psichologinės pusės, siekiant išsiaiškinti moterų gyvenimo kokybę ir socialinį palaikymą. Tai svarbi problema, nes moterų nevaisingumas pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė tema ne tik moterims Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Nevaisingumas neturi etninių ar rasinių skirtumų – apie 15 proc. pasaulio gyventojų yra nevaisingi, o nevaisingumo paplitimas per paskutinį dešimtmetį padidėjo 50 proc. (Ashraf, Ali, Azadeh, 2015). Tai gali kelti didelį socialinį susirūpinimą ir kartu kelia daug psichologinių ir socialinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas, socialinė izoliacija ir seksualinė disfunkcija (Namdar ir kt., 2017).

Tyrimo naujumas. Šia tema tyrimai Lietuvoje nėra vykdomi, dėl to ši tema išsamiau apžvelgiama tyrime, būtent moterų patiriamus sunkumus siekiant susilaukti kūdikio, į kuriuos įeina daugelis kintamųjų, tokių kaip medicininiai, aplinkos, partnerio ir pan., Lietuvoje nėra nagrinėti. Šiame darbe bus plačiau apžvelgiami moterų patiriami sunkumai siekiant susilaukti kūdikio, vertinant iš moterų nevaisingumo perspektyvos. Nagrinėjant mokslinę literatūrą paprastai autoriai nenurodo sunkumų siekiant susilaukti kūdikio, bet ieškant panašiomis temomis darbų, dažniausiai patiriami sunkumus palyginami su moterų nevaisingumu. Paskutiniu metu vis daugiau pradėta kalbėti apie šeimų, negalinčių susilaukti kūdikio, problemas. Nors įvairioje literatūroje giliau ar paviršutiniškiau nagrinėjami moterų patiriami sunkumai, nes su šia problema susiduria daugybė jaunų šeimų, o taip pat ir vieniši asmenys Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau ši tema labai subtili, dėl to dažnai vengiama apie tai kalbėti viešai (Vaitiekus, Talačkienė, 2014).

1.3. D

Tyrimo tikslas: Įvertinti moterų patiriamų sunkumų susilaukti kūdikio sąsajas su gyvenimo kokybe ir suvokiamu socialiniu palaikymu.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti moterų patiriamus sunkumus susilaukiant kūdikio; 2. Įvertinti moterų gyvenimo kokybę;

3. Įvertinti moterų suvokiamą socialinį palaikymą;

4. Įvertinti moterų patiriamų sunkumų susilaukti kūdikio sąsajas su suvokiamu socialiniu palaikymu ir gyvenimo kokybe.

1.4.

L

1.4.1.

N

1.4.1.1.N

Nevaisingumas yra pasaulinė sveikatos problema, kuri paveikia nuo 60 iki 168 milijonų žmonių visame pasaulyje (Qadir, Khalid, Medhin, 2015). Nevaisingumas – reprodukcinės sistemos liga, apibrėžiama kaip poros negalėjimas pasiekti klinikinį nėštumą po 12 ar daugiau mėnesių reguliarų nesaugių lytinių santykių. Nevaisingumas apibrėžiamas kaip negalėjimas moteriai pastoti gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir vengiant naudoti kontraceptines priemones ilgiau nei vienerius metus (Vaitiekus, Talačkienė, 2014). Remiantis PSO vadovo mintimis, diagnozuoti nevaisingumą moteriai galima po 12 mėnesių nuo to, kai turint nuolatinius lytinius santykius neįmanoma susilaukti kūdikio (Rowe ir kt., 1993), bet daugelis specialistų moterų nevaisingumą konstatuoja remdamiesi 24 mėnesių laikotarpiu, per kurį nepavyksta susilaukti kūdikio (Gurunath ir kt., 2011).

Remiantis PSO apibrėžimu, nevaisingumas yra tokia biologinė būklė, kai moteris, gyvendama aktyvų lytinį gyvenimą bei nė vienam iš̌̌̌ partnerių nenaudojant jokios kontracepcijos negali pastoti per vienerius metus. Demografiniuose tyrimuose nevaisingumas apibrėžiamas kaip būklė̇̇̇ , kai:

 vaisingo amžiaus moteris (15–49 metų) negali pastoti arba išnešioti vaisiaus per penkerius metus nuo nėštumo planavimo pradžios (Rutstein, Shah, 2004);

 moteris per penkerius metus negali pagimdyti gyvo naujagimio, kai (Mascarenhas ir kt., 2012):

 - nėštumas yra pageidaujamas;

 - moteris turi nuolatinį partnerį,

 - nenaudojamos kontracepcijos priemonės; ir

 - nežindomas kūdikis (Mascarenhas ir kt., 2012).

Pasak Mascarenhas ir kt. (2012), nevaisingumas skirstomas į pirminį ir antrinį. Pirminis nevaisingumas nustatomas, kai moteris neturi vaikų dėl:

 - negalėjimo pastoti;

 - negalėjimo išnešioti kūdikį;

 - negalėjimo pagimdyti gyvą naujagimį.

Pirminis nevaisingumas taip pat nustatomas moteriai, kurios nėštumas nutrūksta dėl savaiminių persileidimų arba kuri pagimdo negyvą vaiką, jei anksčiau nėra gimdžiusi gyvo naujagimio. Antriniu

nevaisingumu vadinama būklė, kai moteris negali pastoti arba išnešioti ir pagimdyti gyvo naujagimio, nors anksčiau buvo pastojusi ir pagimdė gyvą vaiką.

Nevaisingumo problema aktuali visose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje, kadangi nevaisingų porų skaičius nuolat didėja. Cit. Vaitiekų ir Talačkienę (2014), kurie nurodo, jog ,,Lietuvoje kas penkta ar šešta šeima turi didesnių arba mažesnių vaisingumo problemų, taigi kalbama maždaug apie 100 000 žmonių. Kasmet šis skaičius padidėja dar 2000. Nevaisingumas JAV paveikia maždaug 6,7 milijonus moterų“. Nevaisingos poros pasižymi labiau išreikštu nerimu, depresija ir stresu (Winkelman, Katz, Smith, Rowen, 2016).

1.4.1.2.

S

Motinystės amžius pastaraisiais dešimtmečiais didėja. Daugumoje industrializuotų pasaulio šalių daugelio socialinių ir demografinių tendencijų susiliejimas lėmė, jog vis daugiau moterų susilaukia kūdikio vėliau, neatsižvelgiant į reprodukcinį amžių (Cohen, 2013). Yra glaudus ryšys tarp moters amžiaus ir nevaisingumo. Moterims, kurioms daugiau nei 35 metų, yra maždaug 50 proc. tikimybė susilaukti kūdikio (Tabong, Adongo, 2013).

Pastaraisiais metais Vakarų šalyse sparčiai mažėja gimstamumas dėl vėliau kuriamų šeimų, moterų pirminio nevaisingumo, aukšto skyrybų rodiklio, atidedamo vaiko auginimo. Tai nutinka moterims, kurios linkusios atidėti kūdikio susilaukimą iki 30-ojo dešimtmečio vidurio, ir tai susiję su vaisingumo sumažėjimu po 35 metų amžiaus moterims (Hassan, 2015).

Naujausioje JAV apklausoje teigiama, jog 2002 m. 7,4 proc. susituokusių moterų (2,1 mln.) buvo nevaisingos, o problemos paplitimas buvo panašus lyginant tarp skirtingų rasių ir etninių grupių. Ir nors nevaisingumas nėra vien tik su amžiumi susijęs reiškinys, yra aiškus ryšys tarp amžiaus ir nevaisingumo. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose susituokusias moteris nevaisingumas paveikia taip (Nacionalinis sveikatos statistikos centras, 2015):

- 11 proc. 15–29 metų amžiaus moterų; - 17 proc. 30 metų amžiaus moterų; - 23 proc. 35–39 metų moterų;

- 27 proc. 40–44 metų amžiaus moterų.

Augantis feminizmas suteikė moterims geresnių švietimo ir karjeros galimybių, dėl kurių moterys, palyginti su jų pirmtakėmis, apsisprendžia vėliau sukurti šeimas. Šios visuomenės tendencijos kartu su veiksmingomis pagalbinio apvaisinimo priemonėmis ir sudėtingais nevaisingumo gydymo rezultatais

lėmė, kad moterų, kurios pirmą kartą bandė susilaukti kūdikio būdamos 35 metų ir vyresnės, skaičius padidėjo (Cohen, 2013).

Daugelis moterų ir vyrų patiria emocinių kančių dėl nugebėjimo susilaukti kūdikio. Paprastai, jei moteris yra 34 metų ar jaunesnė, nevaisingumas diagnozuojamas po 12 mėnesių po to, kai buvo siekiama susilaukti kūdikio, arba po 6 mėnesių, jei moteris yra 35 metų ir vyresnė arba kai yra buvęs pakartotinis persileidimas (Nacionalinis sveikatos statistikos centras, 2005).

1.4.1.3.

V

,

1.4.1.4.REPRODUKCINIAI VEIKSNIAI

Didėjant moterų amžiui didėja su amžiumi susijusio nevaisingumo rizika. Be to, padidėja ir kiti rizikos veiksniai, kurie gali sumažinti vaisingumą, pavyzdžiui, gimdos miomos, kiaušintakių ligos ir endometriozė. Vyresnis moterų amžius lemia dažnesnį nevaisingumą (Kuohung, Hornstein, 2019). Įvairūs veiksniai, įskaitant socialinius, demografinius, elgesio, fizinius bei psichikos sveikatos

sutrikimus, apima galimus moterų nevaisingumą lemiančius veiksnius. Daugelio elgsenos ir sveikatos veiksnių dažniausiai gali būti išvengta, pavyzdžiui, kalbant apie rūkymą, nutukimą ir diabetą.

Literatūroje taip pat įvardijami ir skirtumai tarp rasės ar etniškumo ir socialinės bei ekonominės padėties paplitimo, prieigos prie priežiūros ir nevaisingumo paslaugų ar gydymo būdų (Chin ir kt., 2015). Tokie veiksniai, kaip aplinka, rūkymas, amžius ir nutukimas, gali pakenkti reprodukcinės sistemos vystymuisi ir veikimui, taip pat kaip ir genų mutacija, sukeldama metabolinius ir hormoninius sutrikimus bei sumažindama moterų vaisingumą (Woodruff, Carlson, 2008).

Pasaulio sveikatos organizacija atlikto 8500 nevaisingų porų tyrimus ir paaiškėjo, jog moterų nevaisingumas išsivysčiusiose šalyse siekė 37 proc., vyrų nevaisingumo veiksniai – 8 proc. Vyrų ir moterų veiksniai, lemiantys nevaisingumą, siekė 35 proc. (PSO, 1992). Kitos poros turėjo nenustatytą nevaisingumo priežastį arba pastojo tyrimo metu. Dažniausiai identifikuojami buvo moterų

nevaisingumo veiksniai, kurie sudarė 81 proc. visų atvejų. Autoriai išskiria šiuos moterų nevaisingumo veiksnius:

 ovuliacijos sutrikimai (25 proc.),  endometriozė (15 proc.),

 dubens sukibimai (12 proc.),  užakę kiaušintakiai (11 proc.),

 kiti kiaušintakių pakitimai (11 proc.),

 hiperprolaktinemija (7 proc.) (Kuohung, Hornstein, 2019).

1.4.1.5.EKONOMINIAI VEIKSNIAI

Daugelyje šalių gimstamumas mažėja iki pakaitinio gimdymo lygio (Boling, 2008) iš dalies dėl to, jog vis daugiau moterų atideda pirmąjį gimdymą vėlesniam laikui (Morgan ir Hagewen 2005) ir dėl to didėja bevaikių tėvų skaičius (Rowland 2007). JAV dauguma moterų ir toliau nori bent dviejų vaikų (Hagewen ir Morgan 2005), tačiau moterų vaisingumo ketinimai ir idealai dažnai skiriasi. Vis daugiau moterų nenori vaikų arba nori tik vieno vaiko (Rowland 2007), nors gana didelė dalis moterų ir toliau trokšta trijų ar daugiau vaikų (Hagewen, Morgan 2005).

Moterų noras susilaukti kūdikio vėliau galiausiai priimamas kaip galimybė iš viso netapti biologinėmis motinomis (Lunenfeld, Steirteghem, 2004). Tyrime atskleista, jog dauguma moterų, kurios vis dar patyrė sunkumus dėl nėštumo, nesiekė gydyti nevaisingumo. Tačiau maždaug pusė moterų, patyrusių nevaisingumą, siekė gydyti nevaisingumą, o 18,0 proc. moterų norėjo nevaisingumo gydymo konsultacijų. Be skirtingų šių dviejų moterų grupių demografinių charakteristikų, priežastis taip pat gali būti ir ta, kad daugiau gydymo būdų yra skirti nevaisingumui gydyti, o ne sunkumams siekiant susilaukti kūdikio spręsti.

2011–2013 m. Nacionalinis šeimos augimo tyrimas (NSFG) parodė, jog 11,3 proc., arba 6,9 mln., 15–44 metų amžiaus moterų yra gavusios nevaisingumo paslaugas (Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, 2015), o iš 25–44 metų amžiaus grupės moterų, šiuo metu turinčių vaisingumo problemų, mažiau nei 40 procentų siekia gydyti nevaisingumą bandydamos susilaukti kūdikio arba vengdamos persileidimo (Chandra, Copen, Stephen, 2014). Kiti autoriai nurodo kiek kitokias priežastis, dėl kurių moterys nesusilaukia vaikų.

Moterys dažnai lieka bevaikės dėl šių trijų priežasčių (Baudin, Croix, Gobbi, 2015): 1. „Natūralus nevaisingumas” gali atsitiktinai paveikti bet kurią moterį.

2. „Socialinis nevaisingumas” trukdo vargingoms moterims, kurios dėl prastų finansinių galimybių negali pasirūpinti kūdikiu.

3. Išsilavinusios moterys, kurios nėra ,,natūraliai nevaisingos“, dažnai lieka bevaikės, nes vaiko auginimas reikalauja per daug laiko, taip pat vaiko auginimas gali sukelti pavojų jų iš anksto planuotoms darbo pajamoms.

1.4.1.6.EMOCINĖ SUNKUMŲ SUSILAUKTI KŪDIKIO PUSĖ

Nevaisingumas yra reprodukcinė liga, kuri apibrėžiama kaip nugebėjimas pasiekti arba palaikyti klinikinį nėštumą 12 mėnesių ar daugiau, turint reguliarius nesaugius lytinius santykius. Daugelis moterų išreiškia didžiausią norą susilaukti kūdikio, o nevaisingumo diagnozė neigiamai paveikia jų emocinę būseną (Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, 2015).

Kai kuriose kultūrose motinystė yra vienintelis būdas moterims pagerinti savo šeimos ir visuomenės statusą. JAV nevaisingumą tiriantys specialistai pastebėjo, jog nevaisingos šeimos yra vienos iš labiausiai ,,apleistų ir tyliausių mažumų“ (Domar, Seibel, 1997). Nors nevaisingumas nėra liga, ji ir jos gydymas gali paveikti įvairius žmonių gyvenimo aspektus, kurie gali sukelti įvairius psichologinius ir emocinius sutrikimus ar pasekmes, įskaitant neramumą, nusivylimą, depresiją, nerimą, beviltiškumą, kaltę ir bejėgiškumo jausmą gyvenime (Hasanpoor-Azghdy, Simbar, Vedadhir, 2014). Moterys jaučia didelį psichologinį spaudimą atitikti socialiai nustatytas normas, susijusias su motinyste. Sunkumai susilaukti kūdikio moterims sukelia stigmatizaciją, kelia grėsmę jų savijautai ir sugebėjimui atlikti moterims daugelį šimtmečių priskiriamą vaidmenį.

Irane atliktas kiekybinis tyrimas atskleidė, jog nevaisingumo gydymas yra vienas iš labiausiai stresą keliančių veiksnių nevaisingoms moterims (Hasanpoor-Azghdy, Simbar, Vedadhir, 2014). Kitas veiksnys, dėl kurio kai kurioms poroms gali tekti laikinai nutraukti santuokinį pasitenkinimą, yra būtinybė tiksliai planuoti sudėtingus vaisingumo gydymo reikalavimus. Spaudimas suplanuotai turėti lytinius santykius tam tikru laiku gali daryti neigiamą poveikį norui turėti lytinių santykių ir sutuoktinių seksualinei funkcijai (Daniluk, 1997). Lytiniai santykiai gali tapti mechanizuoti, sumažėti intymumas, dar labiau sustiprėti stresas, kurį ir taip pora išgyvena (Mahlstedt, 1985). Kai kurioms poroms sunkumai dėl intymumo ir seksualinio pasitenkinimo gali išlikti dar daugelį metų po to, kai jau būna išspręstos nevaisingumo problemos (Daniluk, 1997).

1.4.1.7.TARPASMENINIAI (ŠEIMYNINIAI-POROS) SANTYKIAI

Milijonams porų visame pasaulyje negebėjimas susilaukti biologinio vaiko laikoma asmenine tragedija (Cousineau, Domar, 2007). Tokia patirtis buvo apibūdinta kaip sukelianti stresą tiek pačiam asmeniui, tiek porai (Vayena ,Rowe ,Griffin, 2002). Negebėjimą susilaukti vaiko patiria individai ir poros, dažnai šią patirtį įvardydamos kaip labiausiai įtemptą ir širdį skaudinančią. Kaip medicininę problemą sumažėjusį vaisingumą patiria maždaug 80 milijonų žmonių visame pasaulyje (PSO, 2002).

Nevaisingumas paveikė daugiau nei 12 proc., arba 7,5 mln., amerikiečių moterų nuo 15 iki 44 metų amžiaus, arba vieną iš šešių porų. Iš šių atvejų 40 proc. visų atvejų yra siejami su moterų nevaisingumo veiksniais, 40 proc. – su vyrų veiksniais ir 20 proc. – su abiejų partnerių arba nepaaiškinamomis etiologijomis (Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, 2015).

Nevaisingumas gali būti kildinamas tiek dėl moters, tiek dėl vyro problemų arba dėl abiejų. 40 proc. nevaisingumas priskiriamas moterims, tiek pat (40 proc.) priskiriama vyrams, 10 proc. priskiriama abiem partneriams, dar 10 proc. – nenustatytos nevaisingumo priežastys (Hi-Kwan Luk, Yuen Loke, 2015). Maždaug 15 proc. porų susiduria su sunkumais susilaukti kūdikio po vienerių metų nesisaugant lytinių santykių metu, ir tos poros jau yra vertinamos kaip nevaisingos. Šiuo metu su nevaisingumo problema susiduria daugiau kaip 10 milijonų amerikiečių (Louis ir kt., 2013; Thoma ir kt., 2013).

Nevaisingumo prognozė paveikia ne tik moterį, bet ir jos partnerį, todėl abu nevaisingos poros nariai turėtų būti tiriami individualiai, kol nebus sukurtas tikslus intervencijų planas. Daugelyje tyrimų, kuriuose dalyvavo abu nevaisingos poros partneriai, buvo nustatyta, kad skiriasi psichologinės reakcijos į nevaisingumą – moterys patiria didesnį nerimą, palyginti su jų partneriais (Chachamovich ir kt., 2010). Nevaisingumo būklė ir su tuo susiję veiksniai turi įtakos gyvenimo kokybei, sukuriant psichosocialinį stresą, mažindami gyvenimo kokybę, didindami santuokinius konfliktus ir mažindami seksualinį pasitenkinimą ir santuokinį pasitenkinimą (Hassanin ir kt., 2010). Toliau bus apžvelgiama su gyvenimo kokybę susiję moterų sunkumai susilaukiant kūdikio.

1.5.GYVENIMO

KOKYBĖ

1.5.1.SĄVOKOS PAAIŠKINIMAS

Gyvenimo kokybė pagal PSO apibrėžimą – tai individualus savo vietos gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, kontekste, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais (cit. Jurgelėną ir kt., 2007). Kiti autoriai šią sąvoką apibrėžia kiek kitaip. Pasak Hass (1999), gyvenimo kokybė – subjektyvus gerovės suvokimas, apimantis fizinį, psichologinį, socialinį ir dvasinį lygmenis. Žmogaus sveikata lemia pasitenkinimą gyvenimu, o gyvenimo kokybės individualus suvokimas ir įvertinimas priklauso nuo žmogaus gebėjimo suprasti, valdyti ir įprasminti kritines gyvenimo situacijas. Vieno sąvokos „gyvenimo kokybė“ apibrėžimo nėra, ir tai tampa sudėtinga užduotimi tyrėjams, kurie privalo konceptualizuoti pagrindinę sąvoką kiekvienam konkrečiam tyrimui (Gilhooly ir kt., 2005; cit. Starkauskienė, 2011).

Pastebėta, kad dažnai gyvenimo kokybės ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąvokos vartojamos pakaitomis apibūdinant tą pačią savoką, dėl to būtų tikslinga paminėti abiejų sąvokų

skirtumus. Gyvenimo kokybė – plati sąvoka, apimanti įvairius žmogaus gyvenimo aspektus, o, palyginus su sveikata siejama gyvenimo kokybe, labiau atkreipia dėmesį į asmens gyvenimo kokybę, kurią paveikia liga, ir ypač į su liga susijusį gydymą (Staškutė, 2014).

Cit. Šumskienę (2007), gyvenimo kokybės terminas įgijo sąsajų su sveikata, kai PSO apibrėžė sveikatos sąvoką: „Sveikata – tai visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas“. ,,Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – atspindys, refleksija to, kaip žmonės suvokia ir reaguoja į savo sveikatos būklę ir su sveikata susijusius veiksnius, tokius kaip fizinė, funkcinė, emocinė ir psichinė gerovė, bei su sveikata tiesiogiai nesusijusius veiksnius, tokius kaip šeima, draugai, darbas ir kiti veiksniai‘‘ (cit. Staškutė, 2014).

Gyvenimo kokybei įtakos turi asmens fizinė, dvasinė, sveikatos būklė, nepriklausomybės lygis ir socialiniai ryšiai su aplinka. Gyvenimo kokybė leidžia nustatyti žmogaus ryšius šeimoje, bendruomenėje ir jų gyvenimo pokyčius (Valeikienė, Juozulynas, 2003). Į pacientą orientuotas priežiūros teikimas galėtų suteikti pacientams daug naudos, ypač kai kalbama apie pacientų gerovę. Gydymo pritaikomumas orientuojantis į pacientą galėtų pašalinti kai kurias emocines nevaisingumo problemas, kurios dažniausiai nurodomos kaip blogesnė gyvenimo kokybė (GK), didesnis nerimo bei depresijos pasireiškimas (Aarts ir kt., 2011; Boivin ir kt., 2011). Šis potencialiai naudingas ryšys tarp paciento ir paciento gerovės dažnai akcentuojamas (van Empel ir kt., 2010; Dancet ir kt., 2010), tačiau dar nebuvo tirtas reprodukcinėje medicinoje.

1.5.2.GYVENIMO KOKYBĖ IR EMOCINĖ NEVAISINGUMO PUSĖ

Remiantis Boivin ir kt., (2011) Nevaisingumas yra visuotinė visuomenės sveikatos problema, susijusi su maždaug 10–15 proc. reprodukcinio amžiaus porų visame pasaulyje, kuri mažina gyvenimo kokybę, ypač dėl neigiamų psichosocialinių ir kultūrinių pasekmių. Remiantis Rugiene ir kt. (2005), gyvenimo kokybė – tai individualus savo gyvenimo prasmės vertinimas, kultūros ir vertybių sistema, kurioje žmogus gyvena, požiūriu susijęs su jo tikslais, viltimis ir interesais. Tai gerai žinoma koncepcija – kompleksiška asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės, nepriklausomybės lygio, socialinių ryšių ir ryšių su aplinka sąveika. Toliau bus aptariama gyvenimo kokybės ir psichologinės būklės tarpusavio ryšys.

Paskutiniais metais vis dažniau pradėta domėtis, kaip nevaisingų moterų emocinė būklė paveikia jų gyvenimo kokybę. Daugelis tyrėjų nustatė, kad žemesnė gyvenimo kokybė yra susijusi su stipresniais nerimo ir depresijos simptomais (Kanclerytė, 2017). Tyrimai atskleidė, kad jaunesnio amžiaus nevaisingumą patiriančių moterų gyvenimo kokybė yra prastesnė nei vyresnių moterų. Remiantis J. Aarts

ir kt. (2011), jaunesnės moterys prasčiau vertina emocinę, psichosocialinę ir socialinę sritis bei jų bendra gyvenimo kokybė yra prastesnė.

Pastaraisiais metais vis labiau pripažįstama emocinė nevaisingumo našta (Verhaak ir kt., 2007; Gameiro ir kt., 2012). Norint suprasti pacientų emocinių problemų, susijusių su vaisingumu, sudėtingumą, dažnai pasirenkama tirti nevaisingų pacientų emocinę būseną. Dėl to tyrimuose teigiama, kad nevaisingumas ir jo gydymas daro įtaką pacientų gyvenimo kokybei (Schmidt, 2006; Verhaak ir kt., 2007), vertinant pacientų psichosocialinę gerovę, seksualinės būklės sutrikimą, pasitenkinimą ir santuokinių santykių aspektus (Nelson ir kt., 2008; Chachamovich ir kt., 2010).

Gydymo pritaikomumas orientuojantis į pacientą galėtų pašalinti kai kurias emocines nevaisingumo problemas, kurios dažniausiai nurodomos kaip blogesnė gyvenimo kokybė, didesnis nerimo bei depresijos pasireiškimas (Verhaak ir kt., 2007; van Empel ir kt., 2010a Aarts ir kt., 2011; Boivin ir kt., 2011). Šis potencialiai naudingas ryšys tarp paciento ir paciento gerovės buvo dažnai akcentuojamas (van Empel ir kt., 2010a; Dancet ir kt., 2010), tačiau dar yra mažai tirtas reprodukcinės medicinos srityje.

1.5.3. Išsilavinimas ir gyvenimo kokybė

Svarbus gyvenimo kokybei įtakos turintis veiksnys yra išsilavinimas. Moterys, įgijusios geresnį išsilavinimą, susikuria geresnę gyvenimo kokybę. Remiantis Maroufizadeh ir bendraautorių (2017) atliktu tyrimu, aukštesnį išsilavinimą įgijusios moterys geriau vertina tokias gyvenimo kokybės sritis kaip emocinė, psichosocialinė, santykių, socialinė sritis (Maroufizadeh, Ghaheri, Amini, Samani, 2017). Panašius rezultatus aprašė ir Keramat ir kt. (2014). Jų tyrime geresnis išsilavinimas buvo susijęs su geresniu socialiniu, psichosocialiniu ir tarpusavio santykių sričių vertinimu (Keramat ir kt., 2014). Literatūroje tai siejama ir su tuo, kad aukštesnį išsilavinimą turinčios moterys geba geriau ieškoti joms aktualios informacijos apie sveikatą ir panaudoti įgytas žinias.

Aukštasis išsilavinimas buvo siejamas su mažesniu moterų, kurios pasirinko natūralų gimdymą, skaičiumi. Pavyzdžiui, iš moterų, turinčių bakalauro ar aukštesnį išsilavinimą, tik 53 proc. gimdė natūraliai, o moterų, įgijusių vidurinį ar žemesnį išsilavinimą, natūraliai gimdė 88 proc. (Martinez ir kt., 2012). Taigi išsilavinimas turėjo reikšmingos įtakos moterų patiriamiems sunkumams siekiant susilaukti kūdikio.

Gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip tam tikras fizinių, socialinių, psichologinių ir elgesio sričių poreikių patenkinimas ir poreikių įgyvendinimas, o svarbiausia – gera savijauta (Mahmodi, Valiee, 2015).

Remiantis Sezgin (2016), aukštojo išsilavinimo lygis, ir ypač universitetinis išsilavinimas, gyvenamoji vieta mieste ir didesnės mėnesinės pajamos gali tam tikru mastu kompensuoti vaiko nebuvimą. Tai gali turėti teigiamos įtakos šių nevaisingų moterų gyvenimo kokybės gerėjimui, palyginti su mažesnes pajamas gaunančiomis, menkesnio išsilavinimo ir kaimo vietovėse gyvenančiomis moterimis. Socialiniai veiksniai gali turėti įtakos nevaisingumui, ir pagrįstai galima tikėtis, kad nevaisingų moterų paplitimas turėtų skirtis, palyginus skirtingas kultūras (Sezgin, 2016).

1.6.

SOCIALINIS

PALAIKYMAS

1.6.1.SĄVOKOS APTARIMAS

Nustatyta, kad nėščiųjų gyvenimo kokybė yra glaudžiai susijusi su socialine parama (Ngai, Ngu, 2012). Kūdikio besilaukianti moteris siekia paramos iš savo artimųjų. Pasitenkinimas socialine parama atspindi paramos gavėjo įsitikinimą, ar parama yra pakankama, ar ne. Jis rodo, ar asmens paramos, informacijos ir grįžtamojo ryšio poreikiai yra patenkinti (cit. Filipavičiūtė ir kt., 2007). Pasitenkinimas suvokta socialine parama priklauso nuo žinojimo, kad yra svarbūs žmonės, galintys bet kuriuo metu padėti. Tai moteriai teikia saugumo jausmą, o gaunama parama vertinama patenkinamai. Manoma, jog svarbiau yra išsiaiškinti, ar parama teikia pasitenkinimą, nei žinoti tikslų jos mastą ir apimtis (Taylor, Lynch, 2004).

Remiantis Helgeson (2002), socialinės paramos sąvoką nėra taip lengva apibrėžti. Žmonės vartoja terminą arba frazę „socialinė parama“ nurodydami įvairius reiškinius, apibūdinančius socialinę aplinką arba žmones, kurie artimoje aplinkoje supa asmenis. Socialinė parama yra plati sąvoka,

apimanti paramos būdus, kuriais įvairūs žmonės elgiasi socialinėje aplinkoje.

Socialinė parama apibrėžiama kaip suvokimas, kad kiekvienas turi pasiekiamą ir patikimą žmogų (Cohen ,Wills, 1985) arba patiria rūpestingą dėmesį ar gauna priežiūrą, kurią skiria konkretūs asmenys (Walen, Lachman, 2000), dažniausiai partneriai, šeima ir draugai. Socialinė parama iš šių asmenų gali sumažinti daugelio sveikatos veiksnių, įskaitant miokardo, infarkto, vėžio ligos, riziką (Schwarzer, Knoll, 2007).

Socialinė parama sumažina patiriamą stresą, toks paramos poveikis pasireiškia, kai stresinėje situacijoje moteris sulaukia didesnės socialinės paramos (Collins ir kt., 1993). Tuo metu moterys jaučiasi saugesnės, pradeda labiau pasitikėti savimi ir yra mažiau linkusios į nerimą, depresiją (Elsenbruch ir kt., 2007).

Socialinis palaikymas nebūtinai turi būti aktyvus veiksmas – dažniausiai geriausia pagalba būna artimo žmogaus buvimas šalia. Tada palaikantys santykiai lemia asmenų suvokimą, jog aplinkiniai žmonės yra rūpestingi, geranoriški ir prireikus suteikia pagalbą. Socialinis palaikymas yra gana plataus turinio reiškinys.

Nors autorių nuomonės dėl turinio klasifikacijos skiriasi, tačiau galima skirti dvi bendriausias socialinio palaikymo formas: emocinį ir materialų (cit. Žemgulienę, Rimkų, 2013):

a) Palaikyti kitą emociškai reiškia parodyti, jog jis yra mylimas, svarbus. Tai išklausyti jį, padrąsinti, pakelti jo savivertę.

b) Materialus palaikymas – tai konkreti pagalba ar paslauga, tokia kaip informacijos suteikimas, pavėžėjimas, patarimas priimant sprendimą, knygos ar pinigų paskolinimas Autoriai išskiria du socialinio palaikymo aspektus: suvokiamą ir gaunamą (teikiamą) (cit.

Žemgulienę, Rimkų, 2013):

1) Gaunamas (teikiamas) palaikymas – tai konkretūs veiksmai, atliekami siekiant padėti kitam, tačiau jie ne visada kito suprantami kaip pagalba, todėl gali nelemti norimų rezultatų.

2) Suvokiamas palaikymas – tai subjektyvus palaikymą gaunančio asmens vertinimas. Tai gali būti pasitenkinimas gauta pagalba, įsitikinimas, jog prireikus aplinkiniai jį palaikys, ar tiesiog jausmai socialinio tinklo narių atžvilgiu. Suvokiamas palaikymas atskleidžia asmens pasitikėjimą palaikančiais santykiais su aplinkiniais ir pasitenkinimą iš jų gaunamu palaikymu.

Socialinė parama yra esminis veiksnys, lemiantis moters prisitaikymą prie nevaisingumo sukelto streso, ypač dėl to, kad moterys savo nevaisingumo patirtimis dažniau dalijasi su aplinkiniais, palyginti su vyrais.

Tyrimais įrodyta, kad socialinė parama yra teigiamai susijusi su psichine ir fizine sveikata (Umberson, Montez, 2010). Tačiau mechanizmas, kuriuo socialinė parama padeda apsaugoti sveikatą, dar vis yra diskusijų klausimas. Kai kurie mokslininkai teigia, jog socialinė parama turi teigiamą tiesioginį poveikį sveikatai (pvz., užpildant pagrindinius socialinius poreikius, kurie teigiamai skatina imuninės sistemos funkcionavimą) (Cassel, 1976). Kiti autoriai teigia, jog socialinės paramos gavimas teigiamai skatina sveikatą ir ji veikia kaip kelio tam tikram stresiniams gyvenimo įvykiui. Pagrindinis tiesioginio poveikio ir socialinės paramos modelių skirtumas yra numatomas socialinės paramos teikimo laikas. Tiesioginio poveikio modelyje numatomas nuolatinis socialinės paramos teikimas, o buferinio modelio keliama prielaida, kad socialinė parama teikiama reaguojant į konkrečius stresą sukeliančius sveikatos įvykius (Ogle ir kt., 2016).

Pasak Ogle ir kt. (2016), socialinė parama buvo konceptualizuota kaip veiksmas ar elgesys, kurių imamasi norint padėti asmeniui pasiekti asmeninių tikslų arba patenkinti tam tikros situacijos poreikį. Tarpasmeninių santykių kontekste socialinė parama skatina savęs pripažinimą, savigarbą ir tenkina meilės, intymumo ir bendravimo su kitais poreikius.

Socialinė parama yra kitiems teikiama pagalba ir apsauga (Langford ir kt., 1997), suteikiama trimis formomis – informacine (informacijos teikimas kitam streso metu), emocine (rūpinimasis, empatija, meilė ir pasitikėjimas) ir materialia ar instrumentine (prekių, paslaugų ar finansinės paramos teikimas) (Langford ir kt., 1997).

Remiantis Soman ir kt. (2016), lyčių skirtumai socialinio palaikymo atžvilgiu yra įvairūs: autoriai nustatė didesnį moterų nei vyrų socialinio palaikymo lygį, o keli tyrimai parodė, jog lyčių lygybės skirtumai yra neženkliai didesni arba skirtumų nebuvo pastebėta, nors pažymima, kad

moterims reikalinga didesnė socialinė parama geresnei psichologinei sveikatai išlaikyti. Todėl moterys yra labiau pažeidžiamos įvykių, susijusių su jų artimaisiais (pvz., sutuoktinio mirtis, santuokinių konfliktas ar šeimos konfliktas).

Pasak Bolger, Amarel, (2007), socialinė parama gali būti esminis komponentas, moters prisitaikymo prie nevaisingumo sukelto streso, ypač dėl to, kad dauguma moterų atviriau dalinasi apie savo nevaisingumą su kitais, daugiau nei vyrai (Slade ir kt., 2007). Socialinė parama apibrėžiama kaip suvokimas, kad moteris pasitiki kitu asmeniu (Cohen and Wills, 1985), arba rūpinasi kitu asmeniu (Walen ir Lachman, 2000), parama paprastai teikia partneriai, šeima ir draugai. Socialinė parama gali sumažinti daugelio gyvenimo veiksnių rizika, įskaitant miokardo infarktą, vėžį ir kt. (Schwarzer ir Knoll, 2007).

Remiantis Martins ir kt., (2011) aukštas suvokiamos socialinis palaikymas iš draugų (bet ne iš partnerio) gali sumažinti moterų socialinį stresą, naudodami aktyvias streso įveikos strategijas (pvz., skaitymas apie gyvenimą be vaikų, išveikdami neigiamus jausmus) išvados rodo, kad šeimos suvokiama socialinia paramą gali padėti prisiimant tiesioginį vaidmenį, sumažinant nevaisingumo sukeltą socialinį stresą (pvz., geresnis jausmas, kai kyla klausimų apie vaikus).

1.7.

S

,

,

PALAIKYMAS

Sunkumai sukelia psichologini stresą. Psichologinio poveikis moterims, susiduriančioms su sunkumais siekiant susilaukti kūdikio, sukelia stresą, dėl to svarbu aptarti elgesį, kuriuo moterys galėtų pasinaudoti norėdamos sumažinti patiriamą stresą. Tiek vertinant išgyvenamus sunkumus (Lechner ir

kt., 2007), tiek tyrimai platesnėmis temomis parodė, kad socialinė parama gali apsaugoti asmenis nuo emocinės naštos, susijusios su stresu. Teigiama, kad socialinė parama yra susijusi su padidėjusia psichologine ir fizine sveikata įvairiose situacijose (Bodie ir kt., 2011). Santykis tarp gyvenimo kokybės ir socialinės paramos yra linijinis. Tačiau ,,streso buferinė“ hipotezė teigia, kad socialinės paramos santykis su gyvenimo kokybe priklauso nuo asmens streso lygio. Jei nėra streso arba stresas mažas, socialinė parama nėra susijusi su gyvenimo kokybe. Tačiau patiriant didelį stresą socialinė parama padeda kaip buferis nuo neigiamo streso poveikio (Helgeson, 2002).

Nors tiek pat vyrai ir moterys yra nevaisingi, moterys dažniau kaltinamos,, o nevaisingumas siejamas su partnerių smurtu (Cui, 2010). Baimė susijusi su nevaisingumu, gali paveikti kontraceptinių priemonių naudojimą tarp moterų (Gebremariam, Addissie, 2014 ), nevaisingumas taip pat siejamas su rizikingu seksualiniu elgesiu (Dhont ir kt., 2011). Ribota prieiga prie nevaisingumo priežiūros besivystančiose šalyse dar labiau apsunkina šias problemas (Asemota, Klatsky, 2015).

Remiantis Adamson ir kt.,(2011) moterys su pirminiu nevaisingumu, dažniau turėjo aukštąjį išsilavinimą ir pranešė vėliau pradėjusios aktyvų lytinį gyvenimą, vėliau sukūrė šeimas ir tai buvo susiję su moterų išsilavinimu. Nevaisingos moterys dažniau pranešė turinčios didesnės pajamas, lyginant su vaisingomis moterimis. Tikėtina, kad moterys su didesnėmis pajamomis galėjo dažniau naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, nes jos galėjo sau leisti mokėti už paslaugas daugiau nei mažas pajamas gaunančios moterys (Adamson ir kt.,(2011).

Asmuo, susiduriantis su dideliais streso reikalaujančiais ištekliais, yra beveik toks pat, kaip asmuo, kuris nepatiria streso. Kai streso lygis aukštas, reikalingi ištekliai iš socialinės paramos, tam kad būtų lengviau susidoroti su kylančiu stresu. Tyrimai atskleidė, kad moterys, nesidalinančios informacija su aplinkiniais apie savo patiriamus sunkumus, negauna pagalbos socialinės paramos forma (Helgeson, 2002). Demografiniame ir socialinių mokslų literatūra, yra labiausiai pažįstami su nevaisingomis moterimis, kurios yra bevaikės. Tai reikšminga grupė ir demografiniams, ir socialiniams mokslininkams, kadangi ši grupė turi svarbią reikšmę vaisingumo skaičiavimams (Bongaarts, Pots, 2013) ir todėl, kad nevaisingumas ypač kelia sielvartą moterims, kurios yra bevaikės ir jų išreikštas norą tapti vaisingomis (Schwerdtfeger, Shreffler 2009). Dauguma moterų, kurios patiria nevaisingumą nelieka bevaikės (Schwerdtfeger, Shreffler 2009).

Nevaisingumas yra pagrindinis stresą sukeliantis veiksnys, turintis įtakos daugeliui moterų gyvenimo aspektų (Peterson ir kt., 2008) Pasak Jamilian ir kt. (2017) su sveikata susijusi gyvenimo kokybė (angl. HRQOL) yra svarbi priemonė daugelyje klinikinių tyrimų, ji apibrėžiama kaip asmens bendra sveikatos būklė ligos, negalios ar sutrikimo nebuvimu. Remiantis Verhaako ir kt. (2005) kai susiję su nevaisingumu, ypač svarbu su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Kai kurie tyrimai parodė, kad

socialinė parama yra susijusi su žemesne depresijos ir nerimo lygiu. Praktika atskleidė, kad socialinė parama apskritai sumažina nevaisingumo sukeliama stresą.

Laikydamiesi šių išvadų Peterson ir kt., (2008) nurodė, kad parama savo partneriams yra svarbus veiksnys, padedantis poroms sėkmingai valdyti gyvenimo streso poveikį. Kadangi nevaisingumas yra mažai kontroliuojamas veiksnys, kurio moterys sunkiai keičiamos prigimties sukeltos naštos (Jamilian ir kt. 2017).

Tyrimai parodė, kad psichologinis stresas dėl nevaisingumo gydymo paveikia pacientų gyvenimo kokybę, paveikdamas jų psichologinę, socialinę gerovę (Huppelschoten ir kt., 2013). Nevaisingumas sukelia socialinį spaudimą, kurį lemia tradicinė poras supanti kultūra (Forsythe, 2009). Tyrimo rezultatai parodė, kad nevaisingos poros patiria daugiau bejėgiškumo ir daugiau nusivylimo (Forsythe, 2009). Vieno tyrimo duomenys atskleidė, kad beveik trečdaliui visų moterų ir jų partnerių trūksta socialinės paramos, jiems susidūrus su sunkumais siekiant susilaukti kūdikio (Huppelschoten ir kt., 2013).

2.

T

2.1

T

Tyrimas buvo vykdomas nuotoliniu būdu, apklausiant moteris internetu, per socialinį tinklą Facebook, kuriame yra grupių susijusių su moterų sunkumais susilaukti kūdikio. Tyrimas buvo pradėtas vykdyti nuo 2019 m. Kovo 18 d. iki 2019 m. Balandžio 14 d.

Tyrimo dalyvės jauno suaugusiojo amžiaus moterys, kurios susiduria su sunkumais susilaukti kūdikio, taip pat moterys, kuriuos su sunkumais nesusiduria. Tyrime dalyvavo 176 moterys – savanorės nuo 17 iki 49 m. amžiaus. Daugiau nei pusė tiriamųjų (56,1 proc.) nurodė, jog patiria sunkumų

susilaukti kūdikio. Tyrime taikoma tikslinė atranka, ieškant moterų, kurios susiduria sus sunkumais susilaukti kūdikio ir yra jauno suaugusiojo amžiaus.

2.2.

T

Tiriamosios atrinktos tikslinės atrankos imties būdu, internetine apklausa, socialiniais tinklais, siunčiant dalyvėms apklausą ir prašant dalyvauti tyrime, bei užpildyti tyrimo anketas. Moterys atsakė į klausimus apie socialines ir demografines charakteristikas (amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą). Taip pat buvo užduodami klausimai apie patiriamus sunkumus susilaukti kūdikio, laiką, iki sėkmingai susilaukiant vaikų ir turimų vaikų skaičių. Vaikų skaičius buvo suskirstytas į šias grupes: neturi, turi vieną, turi 2-3.

Gyvenimo kokybės indeksas (angl. Quality of Life Index) Šios skalės naudojimui, buvo gautas sutikimas elektroniniu paštu, parašius vienai iš skalių autorių Carol Estwing Ferrans. Šią anketą sudaro dvi dalys, kiekvienoje dalyje yra po 35 teiginius. Pirmoje dalyje atsispindi pasitenkinimas įvairiais gyvenimo aspektais momentai – ar Jūs patenkintas - siūlomi 6 atsakymų variantai: labai patenkintas (6), vidutiniškai patenkintas (5), šiek tiek patenkintas (4), šiek tiek nepatenkintas (3), vidutiniškai nepatenkintas (2), visai nepatenkintas (1). Antroje dalyje įvairių gyvenimo aspektų svarba – ar Jums svarbu – siūlomi 6 atsakymų variantai: labai svarbu (6), vidutiniškai svarbu (5), šiek tiek svarbu (4), šiek tiek nesvarbu (3), vidutiniškai nesvarbu (2), visiškai nesvarbu (1). Kiekvieno teiginio atsakymas vertinamas šešių balų Likerto skale. Vertinama balais nuo 1 (mažiausias) iki 6 (didžiausias). Kuo didesnė reikšmė tuo geresnė gyvenimo kokybė. Gyvenimo kokybės indeksas, apskaičiuotas atsižvelgiant tiek į individualų kiekvieno kintamojo pasitenkinimą, tiek į svarbumą vertinamas balais skalėje nuo 0 iki 30, o suvokiamas socialinis palaikymas balais skalėje nuo 1 iki 7.

Suvokiamo socialino palaikymo skalė (ang. The Multidimensional Scale of Perceived Social Support) šios skalės autoriai Zimet, Dahlem, Zimet ir Farley, (1988). Šią skalę sudaro 12 teiginių, vertinama pagal 5 rangų Likerto skalę nuo „1 – visiškai nesutinku“ iki „5 – visiškai sutinku“ vertina patys dalyviai. Šiame klausimyne skiriamos trys skalės: tai socialinis palaikymas, gautas iš šeimos (4 teiginiai, pvz., „iš šeimos aš gaunu reikiamą emocinę pagalbą ir palaikymą“), draugų (4 teiginiai, pvz., „mano draugai man iš tiesų padeda“), kitų svarbių žmonių (4 teiginiai, pvz., „yra tam tikras žmogus, kuris yra netoliese ir man padeda“). Aukštesnis surinktas balas reiškia stipriau išreikštą tiriamojo suvokiamą socialinį palaikymą. Suvokiamo socialinio palaikymo ir gyvenimo kokybės atsakymai buvo transformuoti į balus pagal klausimynų kūrėjų rekomendacijas, kur aukštesnis balas nurodo geresnį vertinimą.

2.3.

D

Šiame tyrime naudoti aprašomosios ir palyginamosios statistikos metodai. Rezultatai pateikiami kaip dažniai (proc.) arba vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Gautų duomenų apdorojimui naudotos MS Excel 2010 ir standartinis duomenų analizės paketas SPSS 22.0. Vidinis skalių suderinamumas buvo vertinamas Cronbach α rodikliu. Suvokiamo socialinio palaikymo ir gyvenimo kokybės atsakymai buvo transformuoti į balus pagal klausimynų kūrėjų rekomendacijas, kur aukštesnis balas nurodo geresnį vertinimą. Gyvenimo kokybės indeksas, apskaičiuotas atsižvelgiant tiek į individualų kiekvieno kintamojo pasitenkinimą, tiek į svarbumą vertinamas balais skalėje nuo 0 iki 30, o suvokiamas socialinis palaikymas balais skalėje nuo 1 iki 7.

Ryšiai tarp kategorinių požymių vertinti chi kvadrato kriterijumi. Kiekybinių požymių skirstinio normalumas vertintas Kolmogorov-Smirnov testu. Nenustačius normaliojo pasiskirstymo, kiekybinių požymių lyginimui grupėse naudoti neparametriniai Mann-Whitney U (2 grupėse) ir Kruskal-Wallis (daugiau nei 2 grupėse) testai. Ryšiai tarp kiekybinių kintamųjų buvo vertinti Spearman koreliacijos koeficientu. Sunkumų susilaukiant kūdikio turinčių moterų suvokiamo socialinio palaikymo reikšmė gyvenimo kokybei ir atskiroms jos sritims buvo nustatyta taikant tiesine regresija. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė nustatyta <0,05.

Tyrime dalyvavo 176 moterys – savanorės nuo 17 iki 49 m. amžiaus, amžiaus vidurkis buvo 28,8±5,4 metų. Tiriamųjų charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje. Daugiau nei pusė apklaustųjų (56,1 proc.) nurodė, jog patiria sunkumų mėgindamos susilaukti vaikų. 55,7 proc. tyrime dalyvavusių moterų buvo ištekėjusios, 57,1 proc. nurodė, jog neturi vaikų. Daugiu nei pusė tyrime dalyvavusių moterų pažymėjo, jog laikas iki sėkmingai susilaukiant kūdikio truko daugiau nei metus.

1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos, proc. (n=176)

Charakteristikos n proc.

Amžius, m. M±SN 28,8±5,4

Turi sunkumų susilaukiant vaikų 97 56,1

iki metų 59 48,4 1-2 m. 26 21,3 >2 m. 37 30,3 neturi 100 57,1 vienas 57 32,6 du arba trys 18 10,3 santuokoje 98 55,7 partnerystėje 56 31,8 gyvena viena 22 12,5 vidurinis ar žemesnis 23 20,5 aukštasis neuniversitetinis 43 24,4 aukštasis universitetinis 97 55,1 n – tiriamųjų skaičius, M – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis.

Moterys atsakė į klausimus apie socialines ir demografines charakteristikas (amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą). Taip pat buvo užduodami klausimai apie patiriamus sunkumus, mėginant susilaukti vaikų, laiką, iki sėkmingai susilaukiant vaikų ir turimų vaikų skaičių. Vaikų skaičius buvo suskirstytas į šias grupes: neturi, turi vieną, turi 2-3.

Gyvenimo kokybė buvo vertinta Ferrans ir Powers gyvenimo kokybės indeksu (Ferrans and

Powers Quality of Life Index), kurio originalią generinę versiją sudaro 33 klausimai (Ferrans C ir Powers

M, 1992). Šį klausimyną sudaro keturios subskalės: sveikatos ir fizinių funkcijų, socialinė – ekonominė, psichologinė – dvasinė ir šeimos. Vidinio skalės suderinamumo rodikliai tirtoje imtyje pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Ferrans ir Powers gyvenimo kokybės indekso skalės vidinis suderinamumas

Subskalės Klausimų skaičius Cronbach α

Pasitenkinimas

Sveikatos ir fizinių funkcijų 13 0,90

Socialinė ir ekonominė 8 0,82

Psichologinė ir dvasinė 7 0,92

Šeimos 5 0,82

Visas GK indeksas 33 0,97

Svarba

Sveikatos ir fizinių funkcijų 13 0,91

Socialinė ir ekonominė 8 0,83

Psichologinė ir dvasinė 7 0,80

Šeimos 5 0,88

Visas GK indeksas 33 0,96

GK – gyvenimo kokybė.

Suvokiamas socialinis palaikymas buvo vertintas 12 klausimų skale (Multidimensional Scale of

Perceived Social Support), kurią sudaro trys subskalės: šeimos, draugų ir kitų asmenų palaikymo

(Zimet GD ir kt., 1988). Vidinio skalės suderinamumo rodikliai tirtoje imtyje pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Suvokiamo socialinio palaikymo skalės vidinis suderinamumas

Subskalės Klausimų skaičius Cronbach α

Šeimos 4 0,92

Draugų 4 0,96

Kitų asmenų 4 0,92

Visa suvokiamo socialinio

palaikymo skalė 12 0,95

3.

R

3.1. Sunkumų bandant susilaukti kūdikio palyginimas pagal socialines ir demografines charakteristikas

Iki 30 m. apklaustų jaunesnių grupėje, moterys nepatyrė sunkumų susilaukiant kūdikio, lyginant su 30 m. ir vyresnių grupėje, kurioje moterys patyrė sunkumus, bandant susilaukti kūdikio (1 pav., p=0,009).

χ2_{=6,7,lls=1, p=0,009.}

Lyginant patiriamų sunkumų susilaukiant kūdikio dažnumą išsilavinimo grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (2 pav.). Tyrimo dalyvės, įgijusios vidurinį išsilavinimą, dažniau nurodė, jog nesusiduria su sunkumais susilaukiant kūdikio, nei įgijusios aukštąjį išsilavinimą, kurios dažniau žymėjo, jog patiria sunkumus susilaukiant kūdikio (p=0,06).

χ2=5,6, df=2, p=0,06.

Vaikų neturėjusios tyrimo dalyvės dažniau įvardino patiriamus sunkumus mėginant susilaukti kūdikio (3 pav., p=0,051).

χ2=3,8, df=1, p=0,051.

66 proc. tyrime dalyvavusių moterų, kurios užtruko ilgiau nei metus mėgindamos susilaukti kūdikio, nurodė patyrusios sunkumų ir tik 3,6 proc. tiriamųjų sunkumų neturėjo (4 pav., p<0,0001).

χ2=33,6, df=1, p<0,0001.

Ištekėjusios moterys dažniau pažymėjo sunkumus mėginant susilaukti kūdikio, tuo tarpu gyvenusios su draugu ar partneriu ar vienišos – sunkumus minėjo rečiau (p=0,003, 5 pav.).

χ2=11,4, df=2, p=0,003.

3.2. Moterų gyvenimo kokybės vertinimas

4 lentelėje pateikiamos tyrime dalyvavusių moterų gyvenimo kokybės indekso aprašomosios charakteristikos. Geriausiai gyvenimo kokybė buvo vertinama šeimos subskalėje, prasčiausiai – psichologinėje ir dvasinėje. Bendra gyvenimo kokybė buvo vertinama vidutiniškai – 16,6 balo iš galimų 30.

4 lentelė. Gyvenimo kokybės indekso aprašomosios charakteristikos (n=176) Gyvenimo

kokybės indekso subskalės

M SN Mediana Min. Maks. Asimetrija Ekscesas Sveikatos – fizinių funkcijų 16,7 3,5 17,2 2,5 22,5 -0,92 1,48 Socialinė – ekonominė 16,5 3,7 16,9 2,5 22,5 -0,87 1,72 Psichologinė – dvasinė 16,0 4,6 16,7 2,5 22,5 -0,66 0,011 Šeimos 17,4 4,0 18,5 2,5 22,5 -1,06 1,54 Bendra gyvenimo kokybė 16,6 3,5 17,2 2,5 22,5 -0,93 1,66

M – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, min., maks. – minimali ir maksimali vertinimo reikšmė. Moterys, turinčios vaikų, bendrą gyvenimo kokybę, sveikatos ir fizinių funkcijų, socialinėje ir ekonominėje bei šeimos subskalėse vertino geriau nei neturinčios vaikų (5 lentelė).

5 lentelė. Gyvenimo kokybės indekso palyginimas tarp turinčių ir neturinčių vaikų moterų (n=176) Gyvenimo kokybės indekso

subskalės

Neturinčios vaikų Turinčios vaikų

Mann-Whitney U p

M SN M SN

Sveikatos ir fizinių funkcijų 16,2 3,6 17,5 3,2 2936,5 0,014

Socialinė – ekonominė 16,0 4,1 17,3 3,1 2970,5 0,026

Psichologinė – dvasinė 15,4 4,8 16,9 4,2 3108,0 0,053

Šeimos 16,0 4,3 19,2 2,7 2006,5 <0,0001

Bendra gyvenimo kokybė 15,9 3,8 17,6 3,0 2769,0 0,003

M – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis.

Lyginant moterų, patiriančių sunkumų susilaukiant kūdikio gyvenimo kokybę atsižvelgiant į laiką iki susilaukiant vaikų, nustatyta, jog geriau buvo vertinta sveikata ir fizinės funkcijos bei bendra gyvenimo kokybė toje grupėje, kur laikas iki susilaukiant vaikų buvo trumpesnis nei vieneri metai (6 lentelė).

6 lentelė. Gyvenimo kokybės indekso palyginimas atsižvelgiant į laiką iki susilaukiant vaikų, tarp

moterų, patiriančių sunkumų susilaukiant kūdikio (n=97)

Gyvenimo kokybės indekso subskalės

Iki 1 metų Daugiau 1 metų

Mann-Whitney U p

M SN M SN

Sveikatos ir fizinių funkcijų 17,7 3,4 16,1 3,9 1445,5 0,041 Socialinė ir – ekonominė 17,1 4,2 16,0 4,1 1633,0 0,206

Psichologinė – dvasinė 16,8 4,8 15,2 4,8 1520,0 0,105

Šeimos 18,1 3,8 16,5 4,2 1361,0 0,056

Bendra gyvenimo kokybė 17,5 3,6 15,9 3,9 1450,5 0,045

M – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis.

Lyginant moterų, patiriančių sunkumų susilaukti kūdikio gyvenimo kokybę grupėse iki 30 metų ir vyresnių, reikšmingų skirtumų nebuvo gauta (7 lentelė).

7 lentelė. Gyvenimo kokybės indekso palyginimas atsižvelgiant į amžių tarp moterų, patiriančių

sunkumų susilaukiant kūdikio (n=97)

Gyvenimo kokybės indekso subskalės

<30 metų ≥30 metų

Mann-Whitney U p

M SN M SN

Sveikatos ir fizinių funkcijų 15,7 4,3 17,5 2,8 884,5 0,05 Socialinė ir – ekonominė 15,5 4,9 17,3 3,0 928,0 0,101

Psichologinė – dvasinė 15,3 5,6 16,3 4,0 1068,5 0,543

Šeimos 16,5 4,7 17,5 3,4 1049,5 0,559

Bendra gyvenimo kokybė 15,7 4,5 17,2 2,9 946,5 0,133

M – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis.

Moterys, patiriančios sunkumų susilaukiant kūdikio ir gyvenančios regstruotoje santuokoje, šeimos srityje savo gyvenimo kokybę vertino geriau, nei vienišos (8 lentelė).

8 lentelė. Gyvenimo kokybės indekso palyginimas atsižvelgiant į šeiminę padėtį tarp moterų,

patiriančių sunkumų susilaukiant kūdikio (n=97)

Gyvenimo kokybės indekso subskalės

Registruotoje

santuokoje Partnerystėje Vienišos

Kruskal Wallis test

p

M SN M SN M SN

Sveikatos ir fizinių funkcijų 17,0 3,1 16,2 5,1 14,2 2,3 4,1 0,130 Socialinė ir – ekonominė 16,9 3,6 15,3 5,5 15,7 2,3 1,4 0,494 Psichologinė – dvasinė 16,5 4,2 15,1 5,9 11,8 4,4 5,0 0,081

Šeimos 17,5 3,2 16,7 5,4 12,8 3,7 7,1 0,029

Bendra gyvenimo kokybė 16,9 3,1 15,8 5,2 13,8 2,3 4,9 0,088 M – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis.