Indrė Garbuzaitė
V kursas, 6 grupėSERGANČIŲJŲ LĖTINIU PERIODONTITU GYVENIMO
KOKYBĖS VERTINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Dr. Inga Vaitkevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
SERGANČIŲJŲ LĖTINIU PERIODONTITU GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO
VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil. BMD reikalavimų
BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
Nr.
Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0 bei reikalavimus?
Santrauka
Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
2 (0,5 balo) 0,2 0,1 0
bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0
aktualumas ir reikšmingumas? tikslas ir
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? (1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
apžvalga Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
12 tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos 0,6 0,3 0 Medžiaga ir kriterijai?
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
13 metodai ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga 0,4 0,2 0
(2 balai)
ir pan.)?
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos,
14 naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, 0,4 0,2 0
kuriais vodovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0 tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
reikalavimus? Rezultatai
Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
17 (2 balai) 0 0,2 0,4
informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0 trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis 0,4 0,2 0
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3 rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius? Išvados
25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra 28
Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
sąrašas
29 (1 balas) Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0
temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci- ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 <15 psl.
33 psl. (-5
(-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
Plagiato kiekis darbe >20%
39 (nevert.
)
Bendri Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir -0,5
40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo
reikalavimai balo
yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5 41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRUMPOS ... 9 SANTRAUKA ... 10 SUMMARY ... 11 ĮVADAS ... 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 141.1. Sveikata ir gyvenimo kokybė ... 14
1.1.1. Gyvenimo kokybės samprata ... 14
1.1.2. Sveikatos ir GK vertinimo svarba ... 14
1.1.3. Burnos sveikatos samprata ... 15
1.1.4. Burnos sveikata ir GK ... 15
1.1.5. Burnos sveikatos nulemtos GK vertinimo metodikos ... 16
1.1.6. Panaudojimas klinikinėje praktikoje ... 18
1.2. Periodonto ligų sąsaja su burnos sveikata ir jų įtaka GK ... 18
1.2.1. Periodonto audinių patologija ir pasekmės ... 18
1.2.2. Lėtinio periodontito pasekmių poveikis GK ... 20
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 22
2.1. Tyrimo pradžia ir pabaiga... 22
2.2. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka ... 22
2.3. Tyrimo eiga ... 22
2.3.1. Klinikinė vizualinė- taktilinė burnos apžiūra ... 23
2.3.2. Anketinė apklausa... 24
2.4. Tiriamųjų grupių palyginimas ... 24
2.5. Statistinė duomenų analizė ... 25
3. REZULTATAI ... 26
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
PADĖKA ... 33
IŠVADOS... 34
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36
SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas m. – metai
d. – diena žr. – žiūrėti ir kt. – ir kiti
GK – gyvenimo kokybė
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija pvz. – pavyzdys
AOA – Amerikos odontologų asociacija Nr. – numeris
OHIP - Oral Health Impact Profile PDJ – padidintas dantų jautrumas PDP – patologinis dantų paslankumas N – generalinė tyrimo visuma
PK – periodontalinė kišenė ZG – zondavimo gylis SP – standartinė paklaida
ANOVA – Analysis of Variance pav. - paveikslas
SERGANČIŲJŲ LĖTINIU PERIODONTITU GYVENIMO KOKYBĖS
VERTINIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas
Lėtinis periodontitas sukelia dantis supančių audinių irimą. Tai lemia padidėjusį dantų jautrumą, paslankumą ir galiausiai netekimą. Sergantieji šia liga kasdien susiduria su įvairiais funkciniais, fiziniais ar psichologiniais apribojimais. Nors mokslinėje literatūroje apstu gyvenimo kokybės (GK) vertinimų sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, tačiau vis dar trūksta duomenų apie lėtinio periodontito poveikį ir santykį su GK. Darbo tikslas – nustatyti sergančiųjų lėtiniu periodontitu ligos sunkumo, dantų jautrumo, paslankumo bei netekimo sąsajas su GK.
Medžiaga ir metodai
Tyrimą sudarė du etapai. Klinikinis atrinktų sergančiųjų lėtiniu periodontitu pacientų periodonto tyrimas, kurio metu vertintas ligos sunkumas, dantų jautrumas šalčio dirgikliui, paslankumas ir netektų dantų skaičius ir anketinė apklausa. Apklausos metu naudotas tarptautinis GK OHIP-49 klausimynas. Duomentų statistinė analizė atlika SPSS 17.0 programa. Pasirinktas 0,05 statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo.
Rezultatai
Tyrime dalyvavo 83 asmenys (amžiaus vidurkis – 52±1,6 metai). GK klausimyno visų balų sumos vidurkis sergančiųjų lengvo ir vidutinio sunkumo lėtinio periodontito forma buvo reikšmingai (p<0,001) mažesnis nei sergančiųjų sunkiu lėtiniu periodontitu. Sergantieji lėtiniu periodontitu, kuriems nustatyta adentija ar patologinis dantų paslankumas savo GK įvertino reikšmingai (p<0,05) blogiau. Statistiškai reikšmingo GK klausimyno visų balų sumos vidurkio tarp jaučiančių ir nejaučiančių padidintą dantų jautrumą nustatyta nebuvo (p>0,05).
Išvados
Sergančiųjų lėtiniu periodontitu reikšmingai blogesnę GK lemia ligos sunkumas, dantų paslankumas ir adentija.
Raktiniai žodžiai: periodontitas, OHIP-49, burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė, gyvenimo kokybė
EVALUATION OF QUALITY OF LIFE IN PATIENTS WITH CHRONIC
PERIODONTITIS
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work
Chronic periodontitis causes destruction of teeth rounding tissues. This leads teeth sensitivity, mobility and loss. Patients face various functional, physical, psychological limitations on a daily living. Although scientific literature has a long history of QoL values, there is still a lack of data on the impact of chronic periodontitis and its relationship with QoL. The aim of this study is to determine the relationship between the severity of chronic periodontitis, teeth mobility, sensitivity, teeth loss and QoL.
Material and the methods
The study consists of two parts. Patients severity of chronic periodontitis, their teeth sensitivity to cold stimulus, tooth migration and loss was evaluated. Then patients were interviewed using the international OHIP-49 QoL questionnaire. The statistical analysis of the tests is performed by the SPSS 17.0 program. The significance level of the 0.05 statistical hypothesis was chosen.
Results
The study involved 83 people (mean age 52±1,6 years). The average QoL assessment score in the form of mild to moderate periodontitis (p<0,001) was significantly different from QoL in the severe periodontitis. Patients with chronic periodontitis who have missing teeth or pathological teeth mobility rated their QoL significant (p<0,05) worse. The statistically significant mean of the total score of QoL questionnaire between sensory and non-sensed increased teeth sensitivity was not established (p> 0.05).
Conclusions
Significantly worse QoL in patients with chronic periodontitis is due to disease severity, tooth mobility and missing teeth.
12
ĮVADAS
Periodonto ligos plačiai paplitusios pasaulyje. Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis šiuo metu serga 70-80 % populiacijos, o nuo 1990 m. iki 2010 m. periodonto ligų dažnumas padidėjo 57,3 % [1,2]. Daugiausiai jų yra infekcinės kilmės ir lėtinės eigos. Pirmiausia dantų bakterinėse apnašose esančios bakterijos ir jų produktai sąlygoja uždegimines reakcijas dantenose, o ligai progresuojant, pažeidžiamos giliau esančios dantį supančios struktūros: periodonto raištis, žandikaulių alveolės kaulas ir danties cementas. Vystosi lėtinis periodontitas, kuriam būdinga dantenų kraujavimas, pūliavimas, periodonto kišenės susiformavimas, blogas burnos kvapas, skausmas dantenų recesija, kuri yra dažna padidinto dantų jautrumo priežastimi. Dažnai dėl šių priežasčių pacientai vengia valytis dantis, neužtikrina geros burnos higienos, o tai sunkina ligos eigą ir veda prie daugelio dantų netekimo [3, 4, 5], kramtymo funkcijos sutrikimo.
Lėtinės periodonto ligos siejamos su blogesniais sergančiųjų gyvenimo kokybės vertinimais. Dantenų ir dantų skausmas, dantų netekimas, kramtymo funkcijos sutrikimas sąlygoja fizinį skausmą, funkcinį apribojimą, fiziologinį apribojimą, o pablogėjusi dantų estetika, blogas burnos kvapas turi neigiamos įtakos socialiniam gyvenimui [3,5]. Gyvenimo kokybė nurodo individo teigiamą ar neigiamą suvokimą apie asmeninį gyvenimą, atsižvelgiant ne tik į klinikinę būklę, bet ir psichologinę, fizinę gerovę bei socialinį gyvenimą [4]. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad lėtinio periodontito diagnostika negali būti pagrįsta remiantis vien tik klinikiniais tyrimais. Tiksli diagnozė turi būti nustatyta atsižvelgiant ir į subjektyvius pacientų nurodymus [5]. Vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų metodų, padedančių įvertinti subjektyvius pacientų duomenis yra OHIP-49 klausimynas, įvertinantis asmens burnos būklės poveikį jo kasdieninei veiklai [3].
Šis tyrimas yra kitų pasaulyje atliktų tyrimų apie burnos sveikatos būklės įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei modifikuota versija. Nors randama nemažai straipsnių šia tema, tačiau vis dar trūksta tyrimų, kurie išsamiai paaiškintų, kaip įvairaus sunkumo lėtinio periodontito sukeltas dantų jautrumas, dantų paslankumas ar adentija siejasi su sergančiųjų socialiniu ir fiziniu aktyvumu bei emociniu stabilumu. Gauti tyrimo rezultatai padėtų gydytojams odontologams, sudarant individualų gydymo planą, pasirinkti ir chronologiškai taikyti tuos gydymo metodus, kurie sistemingai padėtų palengvinti ar pašalinti diskomfortą sukeliančius klinikinius ligos simptomus, darančius neigiamą įtaką pacientų kasdieniniam gyvenimui [5].
Problema: Ligai progresuojant ir sunkėjant stebimi didesni destrukciniai pakitimai periodonte lemiantys dantų jautrumą, paslankumą ir adentiją, kurie paveikia paciento GK socialiniu, fiziologiniu, psichologiniu ar fiziniu aspektu.
13 Hipotezė: Sunkesnės ligos formos sąlygoja didesnius destrukcinius pakitimus periodonte- lemia didesnį dantų jautrumą, paslankumą ar jų netekimą, o tai blogina pacientų GK.
Darbo tikslas: Nustatyti sergančiųjų lėtiniu periodontitu ligos sunkumo, dantų jautrumo, paslankumo ir netekimo sąsajas su gyvenimo kokybe.
Darbo uždaviniai:
Nustatyti sergančiųjų lėtiniu periodontitu ligos sunkumą, dantų jautrumą, paslankumą ir netekimą.
Įvertinti sergančiųjų lėtiniu periodontitu gyvenimo kokybę.
Nustatyti sergančiųjų lėtiniu periodontitu ligos sunkumo, dantų jautrumo, paslankumo bei netekimo sąsajas su jų gyvenimo kokybe.
14
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikata ir gyvenimo kokybė
1.1.1. Gyvenimo kokybės samprata
Gyvenimo kokybė (GK) tai tiksliai apibrėžta sąvoka, kuri apibūdina asmens pasitenkinimą savo gyvenimu. Ši samprata apima visus žmogaus potyrius, susijusius su jo gyvenimu, ir charakterizuoja individo subjektyvius pojūčius. Ši sąvoka, kuri gali būti taikoma darbo, religijos, socialinių santykių, sveikatos, ekonomikos ir daugybės kitų gyvenimo sričių vertinime. Sveikatos apsaugos sistema ir jos teikėjai daugiausia dėmesio skiria sveikatos ir GK sąsajų vertinimui. Bowling A. atliktame tyrime, kuriame buvo siekta nustatyti penkis svarbiausius asmens gyvenimo objektus, sveikata atsidūrė pirmoje pozicijoje. Medicinos ir sveikatos priežiūros srityse vis dažniau atliekami GK vertinimai.
Medicinos darbuotojai pripažįsta, kad šie tyrimai tampa vis svarbesniais sveikatos priežiūroje ir
klinikiniuose tyrimuose [6]. Dažnai GK sąvoka naudojama odontologijos ir medicinos praktikoje
[7]. Pagal pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) GK apima fizinę sveikatą, nepriklausomumą, psichologinę būklę ir socialinius ryšius [8].
Sveikatos požiūriu vertinama GK apibrėžiama platesne sąvoka nei PSO pasiūlyta sveikatos koncepcija [7]. Nors GK ir GK susijusi su sveikata yra dažnai siejamos, tačiau jos netapačios. GK apima visus žmogaus gyvenimo aspektus, o vertinant GK susijusią su sveikata daugiausiai dėmesio skiriama ligų poveikiui ir konkrečios gydymo įtakos vertinimui. Be to tai plati sąvoka, grindžiama praeities patirtimi, dabartinėmis aplinkybėmis ir ateities lūkesčiais. Koncepcija apima tiek ligas ir disfunkcijas, tiek psichinės ir fizinės gerovės jausmą bei visišką organizmo funkcionavimą. Ši daugiamatė dinaminė sąvoka apima keletą komponentų, tokių kaip asmens fizinė sveikata, psichologinė būklė, nepriklausomumo lygis ir socialiniai santykiai [6].
1.1.2. Sveikatos ir GK vertinimo svarba
GK sveikatos aspektu vertinama objektyviai ir subjektyviai. Subjektyvus vertinimas apima asmens pasitenkinimą gyvenimu bei jo emocinę gerovę. Objektyvus vertinimas yra orientuotas į tai, ką žmogus gali daryti, pvz., judėjimo ar savęs aprūpinimo galimybė ir tokių simptomų kaip skausmo, nuovargio ar silpnumo pasireiškimas [6].
Mokslinėse publikacijose išskiriamos trys priežastys, kodėl tyrėjai ir gydytojai turėtų sutelkti dėmesį į GK vertinimą sveikatos aspektu. Pirma, tai padeda suprasti paciento požiūrį į ligą ir taikomus
15 gydymo metodus. Antra, vertinamas paciento prisitaikymas prie ligų ir gydymo proceso. Trečia, tarpusavyje lyginami skirtingi gydymo metodai ir vertinamos atliekamos intervencijos. Ši priemonė gali būti vienas iš keleto svarbiausių klinikinių tyrimų rezultatų, sprendžiant apie optimalų gydymo būdą [6].
1.1.3. Burnos sveikatos samprata
Sveikatos sąvoka apibrėžiama labai įvairiai. Tačiau PSO sveikatą įvardina kaip visišką fizinę, socialinę ir emocinę gerovę, o ne tik ligos ar negalios nebuvimą [7]. Amerikos odontologų asociacijos (AOA) teigimu burnos sveikata, tai yra gera funkcinė, struktūrinė, estetinė, fiziologinė ir psichologinė būklė, kuri yra svarbi individo bendrai savijautai ir GK [9]. Burnos sveikatą rekomenduojama vertinti kaip didžiulę įtaką asmens gerovei turintį objektą. Pastaraisiais dešimtmečiais imta plačiai taikyti su burnos sveikata susijusios GK vertinimą. 2003 metais PSO pripažino, kad šis vertinimas yra svarbi visuotinės sveikatos apsaugos programos dalis [10]. MacEntee bei Brondani pasiūlė naują burnos sveikatos modelį. Šiame modelyje burnos sveikata yra apibūdinama kaip kintanti koncepcija, kuri prilauso nuo išorinių veiksnių (1 pav.) [11].
1 pav. Burnos sveikatos ir išorinių veiksnių sąveika
1.1.4. Burnos sveikata ir GK
Apie burnos sveikatos ir GK sąsajas dažnai kalbama odontologijos praktikoje. Ši subjektyvi koncepcija, pagrįsta prielaida, kad burnos sveikata turi įtakos žmogaus GK. Ja siekiama įvertinti asmens subjektyvius išgyvenimus susijusius su burnos ir dantų būkle. Bagramian dar 2002 metais pasiūlė, penkias pagrindines veiksnių grupės, kurios lemia asmens gerovę: funkciniai, psichologiniai,
16 socialiniai faktoriai ir skausmas bei diskomfortas. Tai reiškia, kad asmens kultūrinė aplinka, buvusi ir dabartinė burnos sveikatos priežiūra ir burnos būklė gali turėti įtakos asmeniui tam tikrose gyvenimo situacijose. Burnos sveikata susijusi su GK neatskiriama nuo bendros organizmo sveikatos būklės. Sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis stebimi pakitimai burnos ertmėje, kurie akivaizdžiai turi tam tikrą poveikį asmens gerovei [7].
Duomenų bazėse randama straipsnių, kuriuose burnos sveikatos ir GK sąsajos vertinamos tarp skirtingo amžiaus žmonių grupių ir įvairiomis burnos bei dantų problemomis besiskundžiančių asmenų, pvz., vertinama GK asmenų, kuriems dėl gastrointestinalinio refliukso buvo pažeistas dantų vientisumas [12]. P. de Lima da Silva ir bendraautoriai ištyrė sergančiųjų gingivitu GK. Atlikus klinikinį ištyrimą ir susumavus anketinės apklausos „Autoquestionnaire Qualite de Vie Enfant Image“ rezultatus paaiškėjo, jog didžiausią diskomfortą tiriamieji jaučia dėl gingivito sukelto dantenų kraujavimo [13]. F. Farzanegan tyrimo metu buvo sudarytas klausimynas įvertinantis emocinius, funkcinius ir fizinius pokyčius ortodontinio gydymo metu ir po jo. Įrodyta, jog ortodontinio gydymo metu tiriamųjų GK blogesnė. Po anksčiau minėto gydymo GK rezultatai geresni nei prieš jį [14].
1.1.5. Burnos sveikatos nulemtos GK vertinimo metodikos
Burnos sveikatos nulemtos GK vertinimas yra svarbus dėl praktinių ir teorinių priežasčių. Jis padeda atkreipti dėmesį ne tik į klinikinius duomenis, bet vertinant paciento socialinę, emocinę būklę ir fizinį funkcionalumą pasirinkti tinkamą gydymo metodą. Visai neseniai šis vertinimas buvo įtrauktas į klinikinius tyrimus ir bandymus, siekiant įvertinti gydymo protokolo efektyvumą ir patikimumą [10].
Pastaraisiais dešimtmečiais pasiūlyta daug GK vertinimo priemonių. Lentelėje Nr. 1 pateikiamos dažniausiai naudojamos iš jų [15].
Lentelė Nr. 1. Burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės vertinimo klausimynai [15].
Klausimyno
pavadinimas Vertinimo kriterijai
Klausimų
kiekis Atsakymų tipas
„Social dental scale“ Kramtymas, kalba, šypsena,
juokas, skausmas. 14 Taip/ne
„RAND dental
health index“ Skausmas, nerimas, kalba. 3
4 tipai: nuo „visiškai ne“ iki „visiškai taip“
17 „General oral health
assessment index“
Kramtymas, valgymas, socialiniai santykiai, skausmas, nerimas, savęs
suvokimas.
12 6 tipai: „visada- niekada“
„Dental impact profile“
Išvaizda, kramtymas, kalbėjimas, pasitikėjimas savimi, laimė, socialiniai
santykiai.
25
3 tipai: geras efektas, blogas efektas, jokio
efekto
„Oral health impact profile“
Funkcija, skausmas, fizinis apribojimas, negalios, socialinis apribojimas.
49 5 tipai: „labai dažnai- niekada“ „Subjective oral health status indicators“ Kramtymas, kalba, bendravimas ir socialiniai santykiai.
42 Įvairūs, priklauso nuo klausimo formuluotės
„Oral-health quality of life inventory“
Burnos sveikata, mityba, bendra gyvenimo kokybė,
asmens įvertinta burnos sveikata.
56
A dalis: 4 tipai nuo „visai ne“ iki „geras
pasiūlymas“ B dalis: 4 tipai „nelaimingas- laimingas“ „Dental impact on daily living“ Komfortas, kramtymas,
skausmas, kasdieninė veikla. 36
Įvairūs, priklauso nuo klausimo formuluotės „Oral health related
quality of life“
Kasdieninė veikla, socialiniai
santykiai. 3
6 tipai: nuo „visą laiką“ iki „niekada“ „Oral impacts on
daily performances“
Kramtymas, miegas, kalba,
burnos higiena, emocijos. 9
Įvairūs, priklauso nuo klausimo formuluotės Populiariausia ir lengviausiai naudojama iš jų, yra dar 1994 metais Slade ir Spencer pateiktas burnos sveikatos poveikio klausimynas (angl. „Oral Health Impact Profile“ (OHIP)) [7]. Pilna OHIP versija sudaryta iš 49 klausimų, suskirstytų į 7 grupes (fizinis skausmas, funkciniai apribojimai, psichologinis diskomfortas, fizinė negalia, psichologinė negalia, socialiniai apribojimai ir funkcinė negalia), kurie padeda nustatyti suaugusių žmonių burnos sveikatos įtaką GK. OHIP klausimynas įvertina pasireiškiančios problemos, susijusios su burna, dantimis ar protezais, dažnumo poveikį asmens gerovei. Neretai naudojama sutrumpinta, pagal D. Locker sukurta, OHIP-14 versija, sudaryta iš keturiolikos klausimų, parinktų iš kiekvienos anksčiau minėtos grupės [16]. Mike T. John ir
18 bendraautorių tyrimo metu buvo nustatyta, kad OHIP-14 ir OHIP-49 klausimynų patikimumo laipsniai yra panašūs [17].
1.1.6. Panaudojimas klinikinėje praktikoje
Kaip jau minėta, burnos sveikatos ir GK vertinimas yra daugiasisteminė konstrukcija, kuri atspindi asmens komfortą valgio, miego, bendravimo metu bei individo savęs suvokimą. Šį vertinimą rekomenduojama taikyti šiais atvejais [15]:
diagnozuojant ligas ir renkantis gydymo metodiką;
palengvinant bendravimą tarp gydytojo ir paciento;
aiškinantis nežinomoms sveikatos problemoms;
stebint pokyčius gydymo metu ar įvertinti gydymo efektyvumą [15];
tarpusavyje lyginant ligų, gydymo būdų ar atliktų intervencijų tipus, sunkumo laipsnius bei jų skirtumus [6].
1.2.Periodonto ligų sąsaja su burnos sveikata ir jų įtaka GK
1.2.1.Periodonto audinių patologija ir pasekmės
Periodontas tai yra dantį supančių audinių: alveolės kaulo, danties šaknies cemento, periodonto raiščio ir dantenų visuma. Periodonto ligos, tai atraminių danties audinių pažeidimai, kurie sukelia alveolinio kaulo rezorbciją ir danties netekimą. Dažniausios dantų apnašų sukeltos periodonto audinių ligos yra gingivitas ir periodontitas. Gingivitas tai dantenų uždegimas, kuriam progresuojant išsivysto periodontitas. Periodontitas tai yra infekcinės kilmės lėtinis danties atraminių audinių, paūmėjimais arba remisijomis pasireiškiantis, uždegimas [18]. Pasaulyje 30-90% suaugusiųjų kenčia nuo įvairaus sunkumo periodontito [19,20].
Pagrindinė periodontito etiologinė priežastis yra bakterinės dantų apnašos, kuriose be mikroorganizų taip pat yra intraląstelinė medžiaga, deskvamuotos epitelio ląstelės ir maisto likučiai. Ligos etiologijoje ne mažiau svarbu yra sisteminiai faktoriai – organizmo ligos, pvz., antro tipo cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas, lėtinės inkstų bei obstrukcinės plaučių ligos ir kt., avitaminozės- nes sumažėjus organizmo atsparumui paspartinamas ligos progresavimas [21,22,23].
Formuluojant lėtinio periodontito diagnozę ir planuojant gydymą labai svarbu nustatyti sunkumo laipsnį. Dažniausiai nustatomas lengvo ir vidutinio sunkumo lėtinis periodontitas. Dažnis svyruoja nuo 13% iki 57% [24]. Sunkesnė lėtinio periodontito ligos eiga lemia audinių pažeidimo
19 sunkumą ir prognozę, kaip ligos gydymo ir dantų funkcijos išsaugojimą, o tai tiesiogiai paveikia pacientų socialinį, fiziologinį ir ekonominį gerbūvį, kurie apibrėžia asmens gyvenimą [25,26].
Periodonto ligos klinikiniai simptomai, tokie kaip padidėjęs dantų jautrumas, dantenų recesija, patologinis dantų paslankumas ar visiškas jų netekimas yra vieni iš dažniausių sergančiųjų nepasitenkinimą sukeliančių faktorių [27].
Padidintas dantų jautrumas (PDJ) tai – staiga pasireiškiantis ir neilgai trunkantis dantų skausmas. Atsiradimo priežastis yra apsinuoginųsį dentino paviršių veikiantys cheminiai, taktiliniai, osmosiniai ir temperatūros išoriniai dirgikliai. Apnuogintas dentino paviršius atveria dentino kanalėlius, kuriais išorinis dirgiklis veikia pulpos nervines skaidulas. Dentino atsidengimą gali sukelti dantenų recesija [28]. Dantenų recesija yra dažniausias PDJ predisponuojantis faktorius. Pagrindiniai dantenų recesijos etiologiniai faktoriai yra traumuojantis dantų valymas ir periodonto audinių uždegimas [29]. Prasta burnos higiena sudaro sąlygas bakterijų akumuliacijai. Jų išskiriami toksinai ardo danties atraminius audinius, įvyksta kaulo rezorbcija sukeldama dantenų migraciją link danties šaknies viršūnės [30]. Brannstorm įrodyta hidrodinaminė teorija buvo dar kartą patvirtinta Cunha-Cruz ir bendraautorių duomenimis. Jie teigia, kad atitinkami išoriniai dirgikliai padidina dentino kanalėlių skysčio judėjimą. Judėdamas skystis keičia slėgį kanalėliuose ir mechaniškai dirgina odontoblastų A-beta ir A-delta nervines skaidulas [31]. Stimuliuojami baroreceptoriai lemia neuronų pakitimus, kurie sukelia trumpalaikį skausmo pojūtį [32].
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis odontologo kabinete apsilankiusių pacientų skundžiasi PDJ. Pasaulyje atliktų įvairių tyrimų metu įrodyta, kad PDJ pasireiškimas tarp suaugusiųjų svyruoja nuo 2,8% iki 74% [33,34,35]. Shaveta Sood ir bendraautorių tyrime, klinikinės apžiūros metu įvertinta 1000 lėtiniu periodontitu sergančių pacientų, tarp kurių 47,8% nustatytas PDJ [36]. Lietuvoje, pagal atlikta I. Vaitkevičienės tyrimą nurodoma, kad tarp 25-55 metų asmenų sergančių lėtiniu periodontitu PDJ nustatytas 69,9% tiriamųjų [37].
N. Amarasena ir benraautoriai nustatė, kad PDJ besiskundžiantys pacientai dažniausiai jaučia diskomfortą ir trumpalaikį dantų skausmą, atitinkamai 64,6% ir 31,6%. Dažniausiai jautrumas pasireiškia pirmųjų nuolatinių prieškrūminių dantų skruostiniuose paviršiuose. Šiuos pojūčius dažniausiai net iki 80,1 % išprovokuoja šaltis [38].
Patologinis dantų paslankumas (PDP) yra apibrėžiamas kaip danties vietos pasikeitimas, pakitus dantį veikiančioms jėgoms [39]. Pasaulyje PDP paplitimas tarp periodonto ligomis sergančių pacientų svyruoja nuo 30% iki 55.8% [29]. Dantims būdintas 1mm fiziologinis paslankumas [36]. Periodonte vykstantys uždegiminiai procesai, bruksizmas, traumuojantis sąkandis ar žalingi įpročiai- visa tai turi įtakos PDP atsiradimui [32]. Dažniausia PDP priežastis yra progresuojanti periodonto audinių liga, esant atraminių danties audinių lėtiniam infekciniam uždegimui. Susidariusi audinių edema padidina spaudimą periodonto kišenėje, kuris perduodamas periodonto raiščiui. Dėl praplatėjusio periodonto
20 plyšio ir alveolės kaulo rezorbcijos atsiranda ašinis paslankumas. Ši teorija pagrįsta ilgalaikiais klinikiniais stebėjimais, kuomet dantis yra linkęs pakrypti į giliausios periodonto kišenės pusę [38]. Sergant lėtiniu periodontitu ardomi periodonto audiniai. Progresuojant šiai ligai vyksta alveolinio kaulo destrukcija, formuojasi gilios periodontalinės kišenės. Netekus dantims atraminių audinių jie iškrenta [39]. Nustatyta, kad sergantieji sunkaus laipsnio lėtinio periodontito forma dantų netenka dažniau nei sergantieji lengvo ar vidutinio sunkumo forma [40,41]. Ivanos Savić Pavičin tyrimus nustatyta, kad net 61% atvejų netenkama apatinio žandikaulio pirmojo krūminio danties. O rečiausiai 9,7% atvejų netenkama viršutinio žandikaulio šoninių ir apatinio žandikaulio centrinių kandžių [39].
1.2.2. Lėtinio periodontito pasekmių poveikis GK
Neigiamas periodonto ligų poveikis GK yra mažiau ištirtas, nei kitų dantų ligų, kaip pavyzdžiui dantų karieso ar adentijos. Pagal Ferreirą ir kitus autorius periodonto ligas reikėtų vertinti ne tik objektyviai bet ir subjektyviai, nustatant burnos sveikatos poveikį GK [42]. Pacientus labiausiai veikia fizinis skausmas, sukeldamas funkcinius apribojimus, fiziologinį diskomfortą, fizinį ir fiziologinį nepajėgumą. Pastebėta, kad sunkesnio laipsnio lėtinis periodontitas labiau veikia sergančiųjų gyvenimo kokybę [42].
Įvairių pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis buvo rasta sąsaja tarp periodonto audinių ligos ir GK. Taip pat nustatyta sąsaja bei tiesioginė priklausomybė tarp įvairaus lėtinio periodontito sunkumo laipsnio ir sergančiųjų GK įvertinimo. Lengvo laipsnio lėtinis periodontitas sukelia mažesnį nepasitenkinimą lyginant su sunkaus laipsnio lėtinio periodontito forma [43,44,40]. Nurodoma, kad sunkaus laipsnio periodonto liga beveik visais atvejais sukelia sunkumų socialiniame gyvenime, o dažniausiai pažeidžiama žmonių grupė yra pagyvenę asmenys [40]. Fizinis skausmas, atsiradęs dėl padidėjusio dantų jautrumo, yra dažniausiai pasireiškiantis simptomas [43,44,40]. Geresnis supratimas, kaip periodonto ligos veikia asmens gyvenimo kokybę, padėtų planuojant ir įgyvendinant ne tik individualų gydymo planą, bet ir sumažinant paciento diskomfortą gydymo metu [44].
Pagrindiniai periodontito klinikiniai simptomai- kraujavimas, nemalonus burnos kvapas, dantenų recesija, padidintas dantų jautrumas, paslankumas ir dantų netekimas- gali turėti įtakos individualiems išgyvenimams. Kaip ir bet kuri kita lėtinė liga veikia pacientų socialinį, fiziologinį ir ekonominį gerbūvį, todėl smarkiai lemia jų GK [25,26].
Net trumpi ir dažnai pasikartojantys skausmo priepuoliai, esant PDJ gali apsunkinti pacientų maitinimąsi, burnos higienos įpročius, pabloginti GK [25]. Nustatyta, kad PDJ neigiamai veikia 80% sergančiųjų GK. Nors moterims dažniau pasireiškia PDJ, tačiau atliktų tyrimų duomenimis ši patologija daugiau problemų sukėlė vyrams [37,38]. Nustatyta, kad didžiausias problemas, susijusias
21 su dantimis, patiria vidutinio amžiaus (40-60 metų) žmonės. Šie pacientai jaučia nepasitenkinimą savo mityba, yra priversti riboti šalto maisto vartojimą. Neretai ribojami jų socialinio bendravimo įgūdžiai. Vengia bendrauti su žmonėmis, jausdami diskomfortą dėl matomo apnuoginto gelsvo dentino paviršiaus [45].
Dantų paslankumas ir netekimas veikia kramtymo sistemą, mitybos pasirinkimą ir žinoma estetiką [41]. Vieninteliame tokio pobūdžio Lietuvoje atliktame tyrime, J. Zūbienė su bendraautoriais nurodo, kad vidutinio ir senyvo amžiaus bedančių tarp kauniečių yra 7,6% [46]. Batista ir bendraautorių tyrimų duomenimis, nurodomas ryšys tarp žemesnių GK įvertinimo rezultatų ir dantų netekimo. Daugiausiai nepasitenkinimo GK 56,5% sukelia visų dantų netekimas, o mažiausiai 40,6% - 1 ar 4 dantų netekimas, įskaitant ir pirmąjį krūminį dantį. Tiriamieji nurodo, kad labiausiai dėl to kenčia psichologiškai, sumenkinama jų savivertė [41].
22
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo pradžia ir pabaiga
Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikoje. 2017 m. rugsėjo 28 d. gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-12 (žr. priedą Nr.1). Tyrimas pradėtas 2017 m. lapkričio 1 dieną, baigtas 2018 m. vasario 15 d.
2.2. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka
Tiriamųjų kontingentą sudarė pacientai, sergantys įvairaus sunkumo lėtiniu periodontitu. Tyrimo metu apžiūrėta 100 pacientų (generalinė tyrimo visuma (N)), kurie atitiko įtraukimo į tyrimą kriterijus (Lentelė Nr.2) ir pasirašė dalyvavimo tyrime sutikimą. Iš jų 83 tiriamieji pilnai atsakė į anketoje pateiktus klausimus, likusieji nebaigė pildyti klausimyno. Visi dalyvavę asmenys, buvo informuoti apie tyrimo eigą bei pasirašė informuoto sutikimo formą.
Lentelė Nr.2. Įtraukimo ir atmetimo į tyrimą kriterijai
Įtraukimo kriterijai Atmetimo kriterijai
Pacientai, sergantys įvairaus sunkumo
lėtiniu periodontitu Jaunesni nei 18 metų pacientai Pacientai, kurie 6 mėnesius iki tyrimo
neturėjo baigto periodontologinio gydymo Nėščiosios
Burnoje turintys bent 20 dantų Pacientai, sergantys sunkiomis sisteminėmis ar užkrečiamomis infekcinėmis ligomis Pacientai, galintys savarankiškai užpildyti
klausimyną
Nešiojantys fiksuotus dantų įtvarus ar ortodontinius aparatus
Imties dydis apskaičiuotas pagal Panijoto formulę [47]. Apskaičiuota, kad rekomenduojama tyrimo imtis turi būti ne mažesnė nei 80 pacientų. Šio tyrimo kontingentas buvo 83 pacientai.
2.3. Tyrimo eiga
Tyrimo metu naudoti du duomenų rinkimo metodai- tai klinikinis pacientų dantų bei periodonto įvertinimas ir anketinė apklausa [40].
23 2.3.1. Klinikinė vizualinė- taktilinė burnos apžiūra
Klinikinio tyrimo metu vertinti pacientų periodonto audinių būklė, dantų jautrumas, paslankumas ir adentija. Gauti duomenys fiksuoti klinikinio vertinimo lentelėje (žr. priedą Nr.2). Tiriamųjų burnos apžiūra atlikta odontologinėje kėdėje. Burnos ir dantų periodonto audinių būklės įvertinimui naudotas šviesos šaltinis, sterilūs instrumentai (odontologinis veidrodėlis, periodontologinis zondas ir pincetas) bei šalto oro srovė.
Iš pradžių visiems tiriamiesiems Williams periodontologiniu zondu atliktas periodonto audinių ištyrimas, pagal kurį nustatytas lėtinio periodontito sunkumas. Matavimai atlikti šešiuose danties vainiko taškuose, bukaliniame ir oraliniame paviršiuje- medialiai, mezialiai ir distaliai. Lengvas lėtinis periodontitas nustatytas kuomet periodontalinės kišenės gylis (PK) (atstumas nuo cemento- emalio jungties iki periodontalinės kišenės dugno) zonduojant ≥ 2 vietose buvo 1-2 mm (ne tame pačiame dantyje). Vidutinis lėtinis periodontitas nustatytas, kai ≥ 2 vietose (ne tame pačiame dantyje) PK 3-4 mm. Sunkus lėtinis periodontitas, kuomet ≥ 1 vietoje (ne tame pačiame dantyje) PK ≥ 5 mm (2 pav) [48].
2 pav. Periodontalinės kišenės matavimo schema. (PK) periodontalinė kišenė, (ZG) zondavimo gylis [49].
PDJ vertintas šalto oro srove iš standartinės odontologo kėdės orapūtės. Vieną sekundę buvo pučiama į danties paviršių, prieš tai jį izoliavus pirštais nuo greta esančių dantų. Fiksuotas žodinis tiriamojo atsakymas (1- buvo, 0- nebuvo) po šalčio dirgiklio poveikio. PDP vertintas, tyrėjui judinant dantį pincetu (suėmus danties vainiką už liežuvinio/ gomurinio ir vestibulinio paviršių), pagal pasaulyje plačiai taikoma Waserman klasifikaciją (Lentelė Nr. 3) [50]. Klinikinio vertinimo lentelėje fiksuotas dantų paslankumas, kurio judrumas didesnis už fiziologinį. Netektų dantų kiekis buvo nustatytas objektyviai remiantis klinikinio vaizdo duomenimis.
24 Lentelė Nr.3. Waserman PDP klasifikacija [50]
Io fizioliginis danties paslankumas (mažesnis nei 1 mm) IIo horizontaliai paslankumas apie 1 mm
IIIo horizontaliai paslankumas apie 2 mm
IVo horizontaliai paslankumas > 2 mm, dantis paslankus vertikaliai
2.3.2. Anketinė apklausa
Šio tyrimo metu kartu su klinikiniu įvertinimu buvo atlikta anketinė pacientų apklausa. Tyrime naudota lietuviška OHIP-49 klausimyno versija. Klausimai, padedant anglų filologei, versti iš originaliai anglų kalba parašytos versijos į lietuvių kalbą, vėliau versta atgal į anglų kalbą ir galiausiai paruošta OHIP-49 lietuviška versija (žr. priedą Nr.3). Klausimynas buvo tikrintas, į OHIP-49 anketos klausimus atsakant 10 tyrime nedalyvavusių asmenų. Tiriamiesiems visi klausimai buvo suprantami ir aiškūs. Tai reiškia, jog lietuviška OHIP-49 versija yra tinkama naudoti ir gali būti naudojama įvertinti lėtinio periodontito sunkumo įtaką suaugusiųjų GK [51,52].
Sudarytoje tyrimo anketoje pateiktos dvi klausimų grupės: 1. Bendrieji klausimai- tyrimo data, lytis, gimimo metai. 2. OHIP-49 klausimynas.
Klausimyną sudarė 49 klausimai, kurie buvo suskirstyti į 7 grupes apie fiziologinį, fizinį, psichologinį, socialinį apribojimą, fizinį skausmą, psichologinį diskomfortą, ir su tuo susijusias negalias. Kiekvienas klausimo atsakymo variantai yra įvertintas balais (0=niekada, 1=labai retai, 2=kartais, 3=dažnai, 4=labai dažnai), nurodančiais kaip dažnai veiksniai pasireiškė per paskutiniuosius 12 mėnesių ir kaip dėl šių pokyčių burnoje jautėsi pacientai [53].
2.4. Tiriamųjų grupių palyginimas
Atlikus klinikinį ir anketinį pacientų ištyrimą, gauti rezultatai buvo palyginti tarpusavyje suformavus tiriamųjų grupes, atsižvelgiant į PDJ, PDP, adentiją ir lėtinio periodontito sunkumą. Pagal lėtinio periodontito sunkumą buvo sudarytos trys grupės: lengvo, vidutinio ir sunkaus. Pagal PDJ pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes, kuriems nustatytas ir nenustatytas dantų skausmas po šalčio dirgiklio. Pagal PDP tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes, kuriems nustatytas bent vienas įvairaus laipsnio PDP dantis pagal Waserman klasifikaciją, o kitą grupę sudarė paslankių dantų neturėjusieji. Vertinant adentija tiriamieji suskirstyti taip pat į dvi grupes: pirmoji -pacientai, kurie turėjo dėl lėtinio
25 periodontito bent 1 netektą dantį, antroji- pacientai neturėję dėl šios ligos netektų dantų. Visos suformuotos grupės buvo tarpusavyje lyginamos pagal OHIP-49 klausimyną.
2.5. Statistinė duomenų analizė
Tiriamųjų anketinės apklausos rezultatų ir klinikinio vertinimo lentelių duomenų statistinė analizė buvo atlikta programų paketu SPSS 17.0. Statistinės analizės reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Klausimyno skalės validumas įvertintas Chronbach alpha koeficientu, kuris buvo 0,97. t.y., stipri vidinė skalės konsistencija. Keletai nepriklausomų grupių analizuoti naudota vienfaktorinė dispersinė parametrinė analizė (ANOVA)- vertintos sąsajos tarp lėtinio periodontito sunkumo ir sergančiųjų GK. Stjudento t testu analizuotos atskirai PDJ, PDP ir adentijos priklausomybs su sergančiųjų GK. Analizė atlikta tarp sudarytų tiriamųjų grupių ir 7 OHIP-49 klausimų grupėmis, rezultatai nurodyti kiekvienos klausimų grupės surinktų balų vidutine suma. Prieš taikant šiuos kriterijus, analizuojant duomenis pagal Kolmogorov –Smirnov testą, gavome, kad visi kiekybiniai parametrai tenkino normalumo sąlygą. Kiekybiniai dydžiai buvo analizuojami apskaičiuojant vidurkius su standartinėmis paklaidomis (SP) bei 95% pasikliautinaisiais intervalais.
26
3. REZULTATAI
Šiame tyrime dalyvavo 83 asmenys sergantys įvairaus sunkumo lėtiniu periodontitu, iš kurių 48 moterys (57,8%) ir 35 vyrai (42,2%). Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 52±1,6 metai. Jauniausias dalyvis buvo 22 metų (n=1, 1,2%), vyriausias 89 metų (n=1; 1,2%). Daugiausia buvo 46- 49 metų amžiaus pacientų (n=15; 18%).
Atlikus klinikinį tyrimą nustatyta, kad daugiausia tiriamųjų sirgo sunkia lėtinio periodontito forma. Lengva ligos forma diagnozuota rečiausiai (3 pav.).
3 pav. Sergančiųjų lėtiniu periodontitų pasiskirstymas priklausomai nuo ligos sunkumo formos Rasta, kad 52 m. ir vyresnio amžiaus tyrime dalyvavę asmenys reikšmingai (p<0,05) dažniau sirgo sunkia lėtinio periodontito forma, o jaunesni – vidutinio sunkumo lėtiniu periodontitu. Nustatyta, kad vyrų ir moterų sergamumas lengvu, vidutinio sunkumo ir sunkiu lėtiniu periodontitu reikšmingai (p>0,05) nesiskyrė (Lentelė Nr.4).
Lentelė Nr. 4. Sergamumas lėtinio periodontito lengva, vidutinio ir sunkia forma priklausomai nuo lyties ir amžiaus Kintamasis Kategorija Lengvas lėtinis periodontitas Vidutinis lėtinis periodontitas Sunkus lėtinis periodontitas Viso P n %** n %** n %** n %*** Lytis Vyrai 8 22,9 13 37,1 14 40,0 35 42,2 0,70 71 Moterys 17 35,4 13 27,1 18 37,5 48 57,8 Amžius ≤52* metai 16 36,4 17 38,6 11 25,0 44 53,0 <0,0 5 >52 metai 9 23,1 9 23,1 21 53,8 39 47,0 * imties mediana; ** eilutės procentinė išraiška; *** stulpelio procentinė išraiška
Įvertinus klinikinio tyrimo metu gautus rezultatus nustatyta tiesioginė adentijos ir PDP priklausomybė nuo ligos sunkumo. Paslankių ir netektų dėl ligos dantų reikšmingai (p<0,05) rečiausia buvo rasta sergantiesiems lengva, o dažniausia – sergantiems sunkia ligos forma. PDJ sergantiems
27 vidutinio sunkumo lėtiniu periodontitu nustatytas reikšmingai (p<0,05) rečiau nei sergantiems lengva ir sunkia forma (4 pav.). Reikšmingo PDJ dažnumo tarp pastarųjų grupių nebuvo (p>0,05).
4 pav. Tirtų pacientų dantų netekimo, jautrumo ir patologinio paslankumo pasiskirstymas priklausomai nuo lėtinio periodontito sunkumo
Išanalizavus anketinės apklausos ir klinikinio tyrimo duomenis nustatyta, kad didžiausią neigiamą poveikį sergančiųjų lėtiniu periodontitu GK darė ligos sąlygotas fizinis skausmas ir funkcinis apribojimas. Šių grupių atsakymų balų vidurkiai tarpusavyje reikšmingai nesiskyrė. Buvo rasti reikšmingai (p<0,05) mažesni GK kitų grupių atsakymų balų vidurkiai (5 pav.).
5 pav. Gyvenimo kokybės vertinimo pasiskirstymas
Bendras klausimyno atsakymų balų vidurkis sergančiųjų sunkiu lėtiniu periodontitu (105±7,16) reikšmingai (p<0,05) buvo didesnis nei sergančiųjų lengvu (43,5±5,71) ar vidutinio sunkumo (60,9±5,69) lėtiniu periodontitu. Reikšmingo rezultatų skirtumo tarp sergančiųjų lengva ar vidutinio sunkumo ligos forma nustatyta nebuvo (6 pav.).
28 *,** - p<0,05
6 pav. Lėtinio periodontito ligos sunkumo ir GK vertinimo tarpusavio priklausomybė
Nepriklausomai nuo ligos sunkumo reikšmingai (p<0,05) didžiausi balų vidurkiai buvo rasti fizinį skausmą įvertinančių atsakymų grupėje, o mažiausi – socialinį diskomfortą. Visose GK anketos grupėse sergančiųjų sunkiu lėtiniu periodontitu balų vidurkiai buvo reikšmingai (p<0,05) didžiausi, o sergančiųjų lengva forma – mažiausi ir reikšmingai nesiskyrė nuo rastų sergančiųjų vidutinio sunkumo lėtiniu periodontitu (Lentelė Nr.5).
Lentelė Nr. 5. OHIP-49 klausimyno balų priklausomybė nuo lėtinio periodontito sunkumo
OHIP-49 Lengvas lėtinis periodontitas Vidutinis lėtinis periodontitas Sunkus lėtinis periodontitas Balų vidurkis±SP Balų vidurkis±SP Balų vidurkis±SP 1. Funkcinis apribojimas (1-9 kl.) 9,68±0,99* 12,92±0,99* 19,97±1,32** 2. Fizinis skausmas (10-18 kl.) 11,60±1,08* 14,27±1,08* 21,63±1,26** 3. Psichologinis diskomfortas (19-23 kl.) 6,16±0,85* 9,35±0,85* 13,19±0,7** 4. Fizinis nepajėgumas (24-32 kl.) 4,36±0,63* 7,65±0,72* 18,16±1,17** 5. Psichologinis apribojimas (33-38 kl.) 4,64±0,84* 6,54±0,84* 11,31±1,02** 6. Socialinis diskomfortas (39-43 kl.) 2,92±0,6* 4,65±0,55* 10,28±0,85** 7. Negalios (44-49 kl.) 4,16±0,72* 5,50±0,66* 10,78±0,84** SP – standartinė paklaida; * - p<0,001; ** - p<0,05
Nustatyta, kad tiriamųjų, kurie dėl lėtinio periodontito buvo netekę dantų, GK vertino prasčiau. Jų reikšmingai (p<0,05) buvo didesni bendras ir atskirų klausimyno grupių vertinimo balų vidurkiai. Adentija turėjo mažiausią reikšmę socialiniam gyvenimui ir su GK susijusioms negalioms, o daugiausia – dėl dantų netekimo patiriamam fiziniui skausmui (Lentelė Nr. 6).
29 Lentelė Nr. 6. Skirtingų klausimyno grupių vertinimo pasiskirstymas pagal dantų netekimą
OHIP-49 Adentija P Buvo Nebuvo Balų vidurkis±SP Balų vidurkis±SP 1. Funkcinis apribojimas (1-9 kl.) 15,82±1,01 11,24±0,10 <0,05 2. Fizinis skausmas (10-18 kl.) 17,71±0,97 12,14±1,13 <0,05 3. Psichologinis diskomfortas (19-23 kl.) 10,82±0,64 7,05±0,94 <0,05 4. Fizinis nepajėgumas (24-32 kl.) 11,92±1,04 7,12±1,11 <0,05 5. Psichologinis apribojimas (33-38 kl.) 8,52±0,74 5,71±1,00 <0,05 6. Socialinis diskomfortas (39-43 kl.) 7,34±0,65 3,24±0,61 <0,05 7. Negalios (44-49 kl.) 7,82±0,64 5,10±0,79 <0,05
OHIP-49 visas klausimynas 79,95±5,69 51,60±5,68 <0,05
SP – standartinė paklaida
PDJ šalčio dirgikliui jautė 71,1 % tirtų asmenų. Viso GK klausimyno balų vidurkis apklaustųjų, kuriems buvo nustatytas PDJ, buvo mažesnis ir reikšmingai nesiskyrė nuo nustatyto apklaustiesiems, kurie neturėjo PDJ. Suformuotų tiriamųjų grupių didžiausias GK klausimyno atskirų grupių balų vidurkių skirtumas buvo nustatytas fizinio skausmo, fizinio nepajėgumo ir socialinio diskomforto srityse (Lentelė Nr. 7).
Lentelė Nr. 7. Klausimyno skirtingų klausimų grupių balų pasiskirstymas pagal padidintą dantų jautrumą OHIP-49 Dantų jautrumas P Buvo Nebuvo Balų vidurkis±SP Balų vidurkis±SP 1. Funkcinis apribojimas (1-9 kl.) 14,58±1,08 14,94±1,17 0,847 2. Fizinis skausmas (10-18 kl.) 16,02±0,99 17,10±5,76 0,546 3. Psichologinis diskomfortas (19-23 kl.) 9,65±0,65 10,40±1,05 0,566 4. Fizinis nepajėgumas (24-32 kl.) 9,99±0,99 12,42±1,62 0,215 5. Psichologinis apribojimas (33-38 kl.) 7,74±0,78 8,04±0,90 0,811 6. Socialinis diskomfortas (39-43 kl.) 5,8±0,65 7,50±1,01 0,141 7. Negalios (44-49 kl.) 6,96±0,66 7,50±0,90 0,664
OHIP-49 visas klausimynas 70,74±5,8 77,90±12,41 0,564
SP – standartinė paklaida
Skirtingo laipsnio PDP nustatytas 52 (62,7%) tirtiems asmenims. Lyginant tiriamųjų grupių GK vertinimo balų vidurkius buvo rastas reikšmingas (p<0,05) skirtumas. Tiriamieji, kuriems buvo nustatytas PDP, GK vertino blogiau. Dantų paslankumas didžiausią neigiamą įtaką GK darė dėl fizinio skausmo (Lentelė Nr.8).
30 Lentelė Nr. 8. GK klausimyno skirtingų grupių balų pasiskirstymas pagal dantų paslankumą
OHIP-49 Dantų paslankumas P Buvo Nebuvo Balų vidurkis±SP Balų vidurkis±SP 1. Funkcinis apribojimas (1-9 kl.) 16,29±1,08 11,97±1,17 <0,05 2. Fizinis skausmas (10-18 kl.) 17,37±1,08 14,58±1,17 <0,05 3. Psichologinis diskomfortas (19-23 kl.) 10,65±0,7 8,55±0,9 <0,05 4. Fizinis nepajėgumas (24-32 kl.) 11,70±0,84 8,91±1,35 <0,05 5. Psichologinis apribojimas (35-38 kl.) 8,16±0,9 7,20±0,78 <0,05 6. Socialinis diskomfortas (39-43 kl.) 7,35±0,7 4,55±0,75 <0,05 7. Negalios (44-49 kl.) 7,92±0,72 5,76±0,78 <0,05
OHIP-49 visas klausimynas 79,44±6,02 61,52±6,9 <0,05
31
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiuo tyrimu siekta rasti sąsajas tarp GK vertinimo ir sergančiųjų lėtiniu periodontitu ligos sunkumo, PDJ, PDP ir netekimo, naudojant pilną OHIP-49 klausimyną. Mokslinių publikacijų, kuriose būtų lyginami šie kriterijai, naudojant tuos pačius tyrimo metodus nebuvo rasta. Panašų tyrimą atliko Durham su bendraautoriais. Jie naudodami OHIP-49 klausimyną vertino GK sąsajas tarp sergančiųjų lėtiniu periodontitu ir nesergančių. Autoriai nustatė statistiškai reikšmingą skirtumą (p<0,001) tarp sergančiųjų ir sveikų asmenų atskirų klausimyno sričių balų vidurkių [3].
Atlikus tyrimą įrodyta, kad priklausomai nuo lėtinio periodontito ligos sunkumo sergantiesiems pasireiškia sunkesni burnos audinių pažeidimai. Dažniausiai klinikinės apžiūros metu sergantiesiems sunkiu lėtiniu periodontitu nustatytas PDP ir dantų netekimas dėl šios ligos. Rečiausiai šie ligos simptomai nustatyti prie lengvos lėtinio periodontito formos. Priklausomybės tarp sergančiųjų lengva ar sunkia lėtinio periodontito ligos forma bei PDJ nepastebėta. Sergantiesiems vidutiniu lėtiniu periodontitu PDJ nustatytas rečiau nei sergantiesiems lengva forma.
Šiame tyrime buvo rasti reikšmingi skirtumai tarp lyginamų GK vertinimo sričių grupių (p<0,05). Dėl lėtinio periodontito patiriamas fizinis skausmas (PDJ, dantenų, dantų, žandikaulių galvos skausmas) darė 2,6 karto didesnį neigiamą poveikį sergančiųjų GK nei socialinis diskomfortas (nuotaikos pokyčiai, apsunkintas bendravimas ir darbas, viešumos vengimas). Fizinis skausmas ir funkcinis apribojimas (kalbos sutrikimai, kramtymas, garsų tarimas, skonio pakitimas, nemalonus burnos kvapas) labiausiai neramino sergančiuosius. Kitų vertinamų sričių (psichologinis diskomfortas, fizinis nepajėgumas, psichologinis apribojimas ir su tuo susijusios negalios) poveikis sergančiųjų GK pasiskirstė panašiai. Šie duomenys sutampa su Nimali Wellapuli ir Lilani Ekanayakeir atlikto tyrimo rezultatais, kuriuose rasta priklausomybė tarp patiriamo fizinio skausmo ir GK sergančiųjų įvairaus sunkumo lėtiniu periodontitu. Fizinis skausmas buvo pagrindinis sergančiųjų nusiskundimas lengvos (26,5%), vidutinės (50,3%) ir sunkios (60,3%) ligos formose [43]. Sam K. S. Ng ir W. Keung Leung atliktas tyrimas įrodė, kad neigiamas psichologinio apribojimo ir psichologinio diskomforto poveikis GK svyruoja nuo 4.0% iki 6.3%. Socialinio diskomforto ir negalios poveikis buvo nustatytas mažesnis. Tai reiškia, jog tiriamųjų socialinis gyvenimas reikšmingai nesiskiria nuo sergančiųjų lengvesnėmis ligos formomis, dėl jų burnos sveikatos būklės [54].
Nustatyta, kad sergančiųjų sunkiu lėtiniu periodontitu GK yra vidutiniškai 1,5 karto blogesnė už sergančiųjų vidutine ir 2 kartus už sergančiųjų lengva forma. Rastas reikšmingas skirtumas tarp OHIP-49 klausimyno balų ir lengvo, vidutinio bei sunkaus (p<0,05) lėtinio periodontito. Sunkaus lėtinio periodontito tiriamųjų grupės skirtingų klausimyno sričių balai buvo aukštesni nei kitų lyginamųjų grupių. Sergančiųjų sunkia forma OHIP-49 klausimyno balų vidurkis buvo aukštesnis už
32 vidutinės ir lengvos formų. Aukštesni klausimyno balai įrodo blogesnį GK vertinimą. Atlikto tyrimo rezultatai sutampa su anksčiau atliktais tyrimais. Dayse R. D. Z. Meusel su bendraautoriais ištyrė lengvo vidutinio ir sunkaus lėtinio periodontito įtaką sergančiųjų GK. Jų tyrimo rezultatai įrodo, kad GK vertinimai skyrėsi tarp sergančiųjų pacientų grupių. Sunki ligos forma turėjo didesnį neigiamą poveikį jų GK (p=0.0455) [40]. Panašius duomenis galima rasti ir Tan He su bendraautoriais atliktame tyrime [55]. Šiuos tiriamųjų vertinimus galima būtų sieti su atsirandančiais klinikiniais simptomais (PDP, dantenų kraujavimas, PDJ, blogas burnos kvapas ir kt.), kurie esant sunkiai ligos formai labiau pastebimi, nes trikdo estetiką bei funkciją. Asmenys su lengvu ar vidutinio sunkumo lėtiniu periodontitu dažnai nežino apie pirmuosius jų periodonto ligos požymius.
Rastas statistiškas reikšmingumas (p<0,05) lyginant dantų netekimo ir PDP grupes su OHIP-49 klausimyno įvertinimais. Anketinės apklausos balų vidurkis pacientų, kurie dėl lėtinio periodontito turėjo netektų dantų buvo aukštesnis už neturėjusius. Įrodyta, kad sergančiųjų lėtiniu periodontitu, kurie turėjo PDP, klausimyno balų vidurkis buvo didesnis už neturėjusius PDP. Pagal H. Tan, K. G. Peres ir M. A. Peres tyrimą nustatyta, jog dantų nebuvimas yra susijęs su blogesne GK. Netektų dantų porų skaičius ir vieta daro neigiamą poveikį pacientų GK vertinimui [56]. Adentija sutrikdo kramtymo funkciją, estetika tampa nepriimtina. Dėl PDP sergantieji patiria funkcinį apribojimą, todėl privalo koreguoti mityba ar higienos įpročius. Tai reiškia, jog sergančiųjų įvairaus sunkumo lėtiniu periodontitu GK priklauso nuo likusių dantų skaičiaus ir jų paslankumo.
Šio tyrimo metu priklausomybės tarp sergančiųjų lėtiniu periodontitu PDJ ir jų GK vertinimo nebuvo rasta. Tiriamųjų, kuriems klinikinės apžiūros metu nebuvo nustatytas PDJ, anketinės apklausos OHIP-49 balai buvo aukštesni už turėjusius dantų jautrumą (p>0,05). Analizuojant rezultatus nustatyta, jog klausimų apie fizinį skausmą ir funkcinį apribojimą balų vidurkiai buvo aukštesni už kitų klausimų sričių. Tai reiškia, kad sergantieji lėtiniu periodontitu, dėl patiriamo skausmo ir funkcijos sutrikimo savo GK vertina blogiau. Šie rezultatai prieštarauja K. Bekes ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenims. Autoriai įrodė, kad dėl tiriamųjų jaučiamo PDJ jų GK yra blogesnė (p<0,001) [45]. Nurodytame tyrime pasirinkti pacientai, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas siekdami PDJ gydymo. Ši tiriamųjų imtis lyginta su bendra populiacija. Šiame darbe pasirinkti tiriamieji kreipėsi dėl lėtinio periodontito gydymo. Taigi gauti rezultatai galėjo skirtis nuo pateikto tyrimo rezultatų dėl skirtingo tiriamųjų atrankos kriterijų.
Gauti šio tyrimo duomenys gali skirtis nuo kitų, panašių pasaulyje atliktų tyrimų, dėl mažesnio pasirinkto imties dydžio, nevienodos tiriamųjų motyvacijos ir geranoriško bendradarbiavimo atsakinėjant OHIP-49 klausimyno klausimus, pacientų išsilavinimo lygio, skirtingo klausimyno klausimų interpretavimo. Vis dėlto pavyko pasiekti tyrimo tikslą- nustatyti sergančiųjų lėtiniu periodontitu ligos sunkumą, dantų jautrumą, paslankumą ir adentiją ir rasti sąsajas su GK. Šio tyrimo rezultatai iš dalies patvirtino darbo pradžioje iškeltą hipotezę. Įrodyta, kad sergantieji sunkia lėtinio
33 periodontito ligos forma, netekę dantų ir turintys paslankių dantų turi blogesnę GK. Pateikti duomenys gali tapti pagrindu tolesniems tyrimams, siekiant išsiaiškinti atitinkamo periodontologinio gydymo protokolo efektyvumą, įvertinant sergančiųjų GK po gydymo.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto nebuvo.
PADĖKA
Dėkoju už visokeriopą pagalbą ir taiklias pastabas baigiamojo magistrinio darbo vadovei dr. Ingai Vaitkevičienei.
34
IŠVADOS
1. Didžioji dalis (53,8%) vyresnio amžiaus (>52 metai) pacientų serga sunkiu lėtiniu periodontitu. Ligos sunkumo rpeiklausomybės nuo lyties nėra.
2. PDP ir adentija vyrauja sergančiųjų sunkiu lėtiniu periodontitu grupėje. PDJ priklausomybės nuo ligos sunkumo nėra.
3. Daugiausia sergančiųjų lėtiniu periodontitu GK daro įtakos fizinis skausmas ir funkcinis apribojimas, o mažiausiai socialinis diskomfortas.
4. Sunkesnė lėtinio periodontito ligos forma, PDP ir adentija lemia blogesnę sergančiųjų GK. PDJ neturi įtakos sergančiųjų GK vertinimui.
35
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Siekiant pagerinti sergančiųjų lėtiniu periodontitu GK, didžiausią dėmesį reikėtų skirti pacientui fizinį skausmą keliančiams veiksniams, tokiems kaip gleivinės, dantenų, žandikaulių, dantų skausmas ir juos šalinti.
Sergantieji lengvesnėmis lėtinio periodontito formomis dažnai net nepastebi pirmųjų ligos simptomų, todėl vyksta ligos progresavimas. Sunkaus lėtinio periodontito pacientų GK ženkliai skiriasi nuo sergančiųjų lengvesnėmis formomis. Būtų tikslinga gydymą pradėti kuo anksčiau, kol dar nėra išreikšti ligos klinikiniai simptomai.
Daugiau dėmesio vertėtų skirti ligos profilaktikai: švietimas, reguliarūs apsilankymai pas odontologą, sveika gyvensena, tinkama burnos higiena. Gydytojų organizuojamos profilaktinės programos, kurios padėtų sveikiems asmenims sužinoti apie ligos sunkumo įtaką sergantiesiems, padėtų mažinti ligos paplitimą.
Dantų estetikos ir kramtymo funkcijos atsatymas padėtų ženkliai pagerinti sergančiųjų sunkiu lėtiniu periodontitu GK.
36
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Tonetti SM, Jepsen S, Jin L, Otomo-Corgel J. Impact of the global burden of periodontal diseases on health, nutrition and wellbeing of mankind: A call for global action. J Clin Periodontol. 2017;1–7.
2. Samaranayake LP. Essential Microbiology for Dentistry. Churchill Livingstone Elsevier. 2012. p. 292.
3. Durham J, Fraser HM, McCracken GI, Stone KM, John MT, Preshaw PM. Impact of periodontitis on oral health-related quality of life. J Dent. 2013;41(4):370-6.
4. Wright CD, McNeil DW, Edwards CB, Crout RJ, Neiswanger K, Shaffer JR, Marazita ML. Periodontal Status and Quality of Life: Impact of Fear of Pain and Dental Fear. Pain Res Manag. 2017;2017:5491923.
5. Abubekir E, Mustafa OU, Elta SD. Association of Oral Health-related Quality of Life with periodontal status and treatment needs. Oral Health Prev Dent. 2016;14:339-347.
6. Xiao-Jun Lin, I-Mei Lin, Sheng-Yu Fan. Methodological issues in measuring health-related quality of life. Tzu Chi Medical Journal. 2013;25(1):8-12.
7. Johansson G, Östberg AL. Oral health-related quality of life in Swedish young adults. Int J Qual Stud Health Well-being. 2015;10:27125.
8. Post MWM. Definitions of Quality of Life: What Has Happened and How to Move On. Topics in Spinal Cord Injury Rehabilitation. 2014;20(3):167-180.
9. Glick M, Meyer DM. Defining oral health: A prerequisite for any health policy. JADA. 2014;145(6):519-520.
10. Sischo L, Broder HL. Oral Health-related Quality of Life. What, Why, How, and Future Implications. J Dent Res. 2011;90(11):1264–1270.
11. Brondani M, MacEntee M. Thirty years of portraying oral health through models: what have we accomplished in oral health-related quality of life research? Qual Life Res. 2014;23:1087-1096.
12. Almoznino G, Zini A, Aframian DJ, Kaufman E, Lvovsky A, Hadad A, Levin L. Oral Health Related Quality of Life in Young Individuals with Dental Anxiety and Exaggerated Gag Reflex. Oral Health Prev Dent. 2015;13(5):435-40.
13. da Silva Pde L, Barbosa Tde S, Amato JN, Montes AB, Gavião MB. Gingivitis, Psychological Factors and Quality of Life in Children. Oral Health Prev Dent. 2015;13(3):227-35.
14. Farzanegan F, Heravi F, Ramezani M. Evaluation of health related quality of life changes after initial orthodontic treatment. Oral Health Prev Dent. 2015;13(2):143-7.
37 15. Bennadi D, Reddy CVK. Oral health related quality of life. J Int Soc Prev Community Dent.
2013;3(1):1–6.
16. Yuen HK, Nelson SL. Test-Retest Reliability of Oral Health Impact Profile (OHIP-49) in Adults with Systemic Sclerosis. Spec Care Dentist. 2014;34(1):10.1111/scd.12036.
17. John MT, Feuerstahler L, Waller N, Baba K, Larsson P, Čelebić A, Kende D, Rener-Sitar K, Reißmann DR. Confirmatory factor analysis of the Oral Health Impact Profile. J Oral Rehabil. 2014;41(9):644–652.
18. Wohlfeil M, Scharf S, Siegelin Y, Schacher B, Oremek GM, Sauer-Eppel H. Increased systemic elastase and C-reactive protein in aggressive periodontitis (CLOI-D-00160R2). Clinical Oral Investigations. 2012;16(4):1199–1207.
19. Pacauskienė IM, Smailienė D, Siudikienė J, Savanevskytė J, Nedzelskienė I. Self-reported oral health behavior and attitudes of dental and technology students in Lithuania. Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal. 2014;16:65-71.
20. Sulewska M, Pietruski J, Sulima E, Swislocki R, Paniczko A. Periodontal status of Bialystok citizens aged 65-74 years: A pilot study. Dent Med Probl. 2017;54(2):173-178.
21. Zou Y, Li C, Shu F, Tian Z, Xu W. lncRNA expression signatures in periodontitis revealed by microarray: the potential role of lncRNAs in periodontitis pathogenesis. J Cell Biochem. 2015;116(4):640-7.
22. Suzuki J, Imai Y, Aoki M, Fujita D, Aoyama N. Periodontitis in cardiovascular disease patients with or without Marfan syndrome--a possible role of Prevotella intermedia. PLoS One. 2014;9(4):e95521.
23. Kuzmanova D, Jansen IDC, Schoenmaker T, Nazmi K, Teeuw WJ. Vitamin C in plasma and leucocytes in relation to periodontitis. J Clin Periodontol. 2012;39:905–912.
24. Al-Harthi LS, Cullinan MP, Leichter JW, Thomson WM. The impact of periodontitis on oral health-related quality of life: a review of the evidence from observational studies. Australian Dental Journal. 2013;58:274–27.
25. Batchelor P. Is periodontal disease a public health problem? British Dental Journal. 2014;217:405–409.
26. Chapple ILC . Time to take periodontitis seriously. BMJ. 2014;348:2645.
27. Borges Tde F, Regalo SC, Taba M Jr, Siéssere S, Mestriner W Jr, Semprini M. Changes in masticatory performance and quality of life in individuals with chronic periodontitis. J Periodontol. 2013;84:325-331.
28. Shellis RP, Addy M. The interactions between attrition, abrasion and erosion in tooth wear. Monogr Oral Sci. 2014;25:32-45.
38 29. Vassalli J, Grebenstein C, Topouzelis N, Sculean A, Katsaros C. Orthodontic therapy and gingival recession: a systematic review. Orthodontics & Craniofacial Research. 2010;13:127– 141.
30. Jati AS, Furquim LZ, Consolaro A. Gingival recession: its causes and types, and the importance of orthodontic treatment. Dental Press J Orthod. 2016;21(3):18–29.
31. Cunha-Cruz J, Wataha JC, Zhou L, Manning W, Trantow M, Bettendorf MM, Heaton LJ, Berg J. Treating dentin hypersensitivity: therapeutic choices made by dentists of the northwest PRECEDENT network. J Am Dent Assoc. 2010;141(9):1097-105.
32. Miglani S, Aggarwal V, Ahuja B. Dentin hypersensitivity: Recent trends in management. J Conserv Dent. 2010;13(4):218-24.
33. Rees JS. The prevalence of dentine hypersensitivity in general dental practice in the UK. J Clin Periodontol 2000;27:860-5.
34. Rees JS, Addy M. A cross-sectional study of dentine hypersensitivity. J Clin Periodontol 2002;29:997-1003.
35. Udoye CI. Pattern and distribution of cervical dentine hypersensitivity in a Nigerian tertiary hospital. Odontostomatol Trop. 2006;29:19-22.
36. Sood S, Nagpal M, Gupta S, Jain A. Evaluation of dentine hypersensitivity in adult population with chronic periodontitis visiting dental hospital in Chandigarh. Indian Journal of Dental Research. 2016;27(3):249-255.
37. Vaitkevičienė I. Sergančiųjų lėtiniu priedančio audinių uždegimu padidinto jautrumo dantų ypatumai. Daktaro disertacija. Odontologija. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2007.
38. Amarasena N, Spencer J, Ou Y, Brennan D. Dentine hypersensitivity in a private practice patient population in Australia. Journal of Oral Rehabilitation. 2011;38:52–60.
39. Pavičin IS, Dumančić J, Jukić T, Bade T. The relationship between periodontal disease, tooth loss and decreased skeletal bone mineral density in ageing women. Gerodontology. 2017;00:1–5.
40. Meuse DRDZ, Ramacciato JC, Motta RHL, Brito Júnior RB, Flório FM. Impact of the severity of chronic periodontal disease on quality of life. Journal of Oral Science. 2015;57(2):87-94.
41. Batista MJ, Lawrence HP, de Sousa M da LR. Impact of tooth loss related to number and position on oral health quality of life among adults. Health Qual Life Outcomes. 2014;12: 165.
42. Ferreira MC, Dias-Pereira AC, Branco-de-Almeida LS, Martins CC, Paiva SM. Impact of periodontal disease on quality of life: a systematic review. J Periodont Res, 2017.
