LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Simona Smilgevičiūtė
,,SERGANČIŲJŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU GYVENIMO KOKYBĖS IR GYVENSENOS VERTINIMAS”
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, sveikatos ekologija)
Studentė Mokslinis vadovas Simona Smilgevičiūtė prof. dr. Ričardas Radišauskas 2016-05-15 2016-05-15
SANTRAUKA Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
SERGANČIŲJŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU GYVENIMO KOKYBĖS IR GYVENSENOS VERTINIMAS
Simona Smilgevičiūtė
Mokslinio darbo vadovas prof. dr. Ričardas Radišauskas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra, Kaunas, 2016. 84 p.
Tikslas: Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybę ir gyvenseną priklausomai nuo komplikacijų.
Medţiaga ir metodai: Buvo atliekamas vienmomentinis kiekybinis epidemiologinis tyrimas, kurio metu buvo vykdoma anoniminė anketinė dalyvių apklausa. Tyrimas vykdytas nuo 2015 rugsėjo 28d. iki 2016 sausio 8 d. Dalyviai: LSMU KK Endokrinologijos klinikos pacientai sergantys 2 tipo cukriniu diabetu (n=274). Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS (20,0 versija) duomenų analizės paketu. Skirtumo statistinis reikšmingumas laikytas patikimas, kai p<0,05.
Rezultatai. Vertinant sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenseną, nustatyta, jog trys iš keturių (73,6 proc.) tiriamųjų buvo maţai fiziškai aktyvūs. Tyrimo metu nustatyta, kad rūkė kas penktas (22,6 proc.) tiriamasis, kurie surūkydavo vidutiniškai 1,5±0,9 cigaretes per dieną. Alkoholį vartojo daugiau nei trečdalis (36,9 proc.) tiriamųjų, kurie vidutiniškai suvartodavo 4,8±3,4 standartinių alkoholio vienetų (SAV) per mėnesį. Du trečdaliai (65,7 proc.) 2 tipo cukrinio diabeto pacientų papildomai vartojo druską. Diabeto komplikacijų daţnis buvo reikšmingai didesnis tarp pacientų, kurie daţniau vartojo saldumynus ir druską (p<0,05). 70,2 proc. apklaustųjų dėl sveikatos sutrikimų buvo labai apribota energinga veikla. Apie trečdalis (35,2 proc.) tiriamųjų dėl skausmo apribojo darbą. Komplikacijos pasireiškė reikšmingai daţniau vyresnio amţiaus (50-90 metų) pacientams, kurie buvo nutukę. Didėjant sirgimo staţui reikšmingai didėjo komplikacijų daţnis (p<0,05). Fiziškai aktyviems pacientams, komplikacijos pasireiškė reikšmingai rečiau (p<0,05). Tiriamieji pacientai, kuriems nebuvo nustatytos komplikacijos, savo fizinę bei psichinę sveikatą vertino aukštesniais balais, lyginant su respondentais, kuriems buvo nustatytos komplikacijos.
Išvados. Didţioji dauguma tiriamųjų asmenų buvo maţai fiziškai aktyvūs. Daugiau nei trečdalis (36,9 proc.) pacientų vartojo alkoholį,, o rūkė kas ketvirtas. Dauguma tiriamųjų papildomai vartojo druską, o saldumynus vartojo tik 6,2 proc. Daugumai apklaustųjų fizinės sveikatos sutrikimai sukėlė problemų atliekant kasdieninę veiklą, o daugiau kaip pusė sergančiųjų turėjo emocinių problemų, trikdţiusių kasdieninę veiklą. Trečdalis sergančiųjų kasdieną jautė gyvenimo pilnatvę. Nutukę pacientai reikšmingai daţniau patyrė komplikacijas. Ilgėjant ligos trukmei, reikšmingai didėjo komplikacijų pasireiškimas (p<0,05). Fiziškai aktyvūs pacientai komplikacijas patyrė reikšmingai
rečiau (p<0,05). Tirtųjų pacientų fizinė sveikata buvo reikšmingai geresnė, pacientams be komplikacijos, tačiau psichikos sveikatos vertinimas reikšmingai nesiskyrė.
SUMMARY Public Health (Health ecology)
QUALITY OF LIFE AND LIFESTYLES EVALUATION AMONG PATIENTS WITH 2 TYPE DIABETES
Simona Smilgevičiūtė
Scientific supervisor prof. dr. Ričardas Radišauskas
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas, 2016. 84 p.
Aim of the thesis. Evaluate quality of life and lifestyles among patients with 2 type diabetes.
Methods. Epidemiologic study by anonymous questionnaire was used. Study was made from September 2015 to January 2016. Participants – LUHS Clinic of Endocrinology patients with 2 type diabetes (n=274). Statistical data analysis has been carried out using Statistical Package for Social Sciences (20.0 version). The difference has been considered to be significant when the p value <0.05.
Results. The evaluation of the lifestyle of patients with type 2 diabetes revealed that three out of four (73.6%) respondents exhibited low level of physical activity. The research showed that every fifth respondent was a smoker (22.6%) and smoked 1.5±0.9 cigarettes per day in average. More than a third of the respondents (36.9%) drank alcohol, i.e. 4.8±3.4 standard drinks (SD) per month in average. Two thirds (65.7%) of patients with type 2 diabetes consumed additional amounts of salt. The rate of complications of diabetes was significantly higher in patients that consumed sweets and salt more often (p<0.05). Physical activities were highly restricted in cases of 70.2% of the respondents due to health disorders. Approximately a third (35.2%) of the respondents limited their work due to pain. Complications presented in older obese patients (50-90 years old) on a significantly higher frequency. As the stage of the disease increased, so did the frequency of complications (p<0.05). The rate of complications was significantly lower in patients that were more physically active (p<0.05). The respondents experiencing no complications assessed their physical condition and mental health in higher points compared to those patients who suffered from complications.
Conclusions. The majority of the respondents demonstrated low level of physical activity. The patients showed no tendencies of alcohol abuse, but every fifth respondent was a smoker. Most of the respondents consumed additional amounts of salt. Majority of patients their physical health disorders caused them trouble in their daily activities and half of the patients had emotional problems. The rate of complications in obese patients was significantly higher. As the duration of the disease increased, the occurrence of complications. The rate of complications was significantly
lower in patients that were more physically active. The physical condition of the respondents with no complications was significantly better; however, mental health evaluation showed no significant difference.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje ... 11
1.2. Cukrinio diabeto rizikos veiksniai ... 14
1.3. Cukrinio diabeto komplikacijos ... 17
1.4. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybė ... 20
2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI... 22
2.1. Tyrimo organizavimas ir tiriamieji ... 22
2.2. Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas ... 22
2.3. Tyrimo instrumentai ... 23
2.4. Kintamieji ir jų vertinimo kriterijai ... 24
2.5. Statistinė duomenų analizė ... 25
3. REZULTATAI ... 26
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ... 26
3.2. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvensenos vertinimas ... 27
3.3. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybės vertinimas ... 32
3.4. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvensenos ir gyvenimo kokybės vertinimas priklausomai nuo komplikacijų ... 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 64
4.1. Pagrindiniai rezultatai ir jų palyginimas su kitais tyrimais ... 64
IŠVADOS ... 70
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 71
LITERATŪRA ... 72
7
SANTRUMPOS
AFR – Afrikos regionas
ARŠA (MENA) – Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionas BSV – bendras sveikatos vertinimas
CD – Cukrinis diabetas EB – emocinė būklė EG – energingumas, gyvybingumas EU – Europos regionas FA – fizinis aktyvumas FS – fizinė sveikata
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMI – Kūno masės indeksas
PA (SPAV) – Pietryčių Azijos regionas
PACA (SACA) – Pietų Amerikos ir Centrinės Amerikos regionas PAL – periferinių arterijų liga
PS – psichikos sveikata
PSO (WHO) – Pasaulio sveikatos organizacija S – skausmas
SAV – standartinis alkoholio vienetas SF – socialinė funkcija
SGT (IGT) – sutrikusi gliukozės tolerancija T1CD (T1DM) – 1 tipo cukrinis diabetas T2CD (T2DM) – 2 tipo cukrinis diabetas TDF (IDF) – Tarptautinė diabeto federacija VE – veiklos apribojimas dėl emocinių problemų VF – veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų VRV (DP) – Vakarų Ramiojo vandenyno regionas
8
ĮVADAS
Cukrinis diabetas (CD) yra vienas iš labiausiai paplitusių medţiagų apykaitos sutrikimų visame pasaulyje. Mokslinių tyrimų duomenimis 2014 metais CD paplitimas pasaulyje tarp 18 metų ir vyresnių amţiaus grupėje sudarė 9 proc. Per pastaruosius 15 metų sergančiųjų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, o per 50 metų, net 25 kartus [1]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis diabetas šiuo metu sudaro apie 5 proc. visų mirties prieţasčių pasaulyje. O sergančiųjų skaičius sparčiai auga ir šiuo metu siekia apie 415 mln. suaugusiųjų [1, 2]. Prognozuojama jog 2040 metais šis skaičius išaugs iki 642 mln. Sergančiųjų CD skaičius sparčiai auga tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose pasaulio šalyse. PSO duomenimis, apie 80 proc. mirčių nuo diabeto pasireiškia maţas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Manoma, kad 2030 metais CD bus pirmaujanti mirties prieţastis ir pasaulyje uţims 7 vietą pagal mirtingumą [3, 4].
Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje sergančiųjų CD skaičius kasmet didėja, o per pastarąjį dešimtmetį net padvigubėjo. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 18 metų ir vyresnių amţiaus grupėje 2004 m. registruota 20 atvejų 1000-iui gyventojų, o 2014 m. – 41 atvejis 1000-iui gyventojų. Šiuo metu 2 tipo cukrinio diabeto paplitimas yra daugiau nei 115,48 tūkst. (5,84 proc.) gyventojų Lietuvoje. Tačiau sveikatos informacijos centras neįvertina nediagnozuoto 2 tipo cukrinio diabeto atvejų. Manoma, kad Lietuvoje, nediagnozuoti apie 37,23 tūkst. CD atvejų. Didţiulę grėsmę kelia vėlyva cukrinio diabeto diagnostika, dėl ko išauga didelė komplikacijų rizika, bei sergančiųjų mirtingumas [5].
Cukrinis diabetas − tai lėtinė, endokrinologinė, progresuojanti liga, kuri negydoma ar vėlai diagnozuota sukelia įvairių organų sistemos veiklos sutrikimų. Ilgainiui išsivysto mikrovaskulinės komplikacijos, tokios kaip – retinopatija, neuropatija ir makrovaskulinės komplikacijos – miokardo infarktas, krūtinės angina, insultas. Be su diabetu susijusių komplikacijų pacientus vargina cukrinio diabeto gydymas, gyvensenos pokyčiai ir baimė susidurti su ilgalaikėmis ligos pasekmėmis, kurios yra siejamos su pacientų blogėjančia gyvenimo kokybe. Ūminės ir lėtinės diabeto komplikacijos daro didţiulę įtaką ne tik sergančiojo asmens fizinei būklei, bet ir psichologinei savijautai [3, 6]. Ţmonės labai sunkiai susitaiko su negalia, daliniu ar visišku nedarbingumu, jaučiasi paţeidţiami ir nesavarankiški, tai stipriai veikia ţmogaus gyvenimo kokybę. Taigi, su cukriniu diabetu susijusios komplikacijos gali sukelti psichoemocinių problemų, negalią ir daro neigiamą poveikį ţmogaus sveikatai, o ši yra glaudţiai susijusi su gyvenimo kokybės vertinimu [7].
Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, kuriuose nagrinėjama CD trukmės, komplikacijų, gydymo būdo ir gyvensenos veiksnių įtaka ţmogaus gyvenimo kokybei, buvo nustatyta, jog ji prastėja ilgėjant ligos trukmei, taip pat priklausomai nuo komplikacijų specifikos bei skaičiaus, nuo ţmogaus gebėjimo palaikyti normalią gliukozės koncentraciją kraujyje ir kitų ligos kontrolei
9 būdingų savybių. Šie rezultatai gauti atliekant tyrimus įvairiuose pasaulio regionuose – Pietų Amerikos ir Centrinės Amerikos (PACA), Šiaurės Amerikos ir Karibų (ŠAK), Vakarų Ramiojo vandenyno (VR), Afrikos (AFR), Pietryčių Azijos (PAR) regionuose bei Europos (EU) regiono šalyse [10, 13, 20, 28]. 2013 metais Lietuvoje buvo vykdomas tyrimas, susietas su 2 tipo cukrinio diabeto valdymu ir gyvenimo kokybe, kuris atskleidė, kad kai kurios ţmogaus gyvenimo kokybės sritys prastėja dėl nepakankamo ligos valdymo bei dėl prevencijos priemonių stokos [7, 8].
Mokslinis naujumas ir praktinė vertė. Cukrinis diabetas plinta visame pasaulyje didţiuliu mastu, įtakodamas didėjantį ţmonių neįgalumą ir mirtingumą. Didėlė dalis diagnozuotų cukrinio diabeto atvejų yra pavėluoti arba visai nediagnozuoti. Tai didina išsivystančių komplikacijų riziką bei daro įtaką ţmonių gyvenimo kokybei. Sergantieji 2 tipo cukriniu diabetu su šia liga turi gyventi visą savo gyvenimą, nes tai nepagydoma liga, todėl svarbu sutelkti didelį dėmesį į ţmogaus gyvenimo kokybę, kuri siejama su paciento ligos kontroliavimui. Šis tyrimas svarbus norint įsigilinti į tai, kaip ţmogaus gyvenimo sąlygos, gyvensena bei komplikacijų pasireiškimas siejasi su ţmogaus gyvenimo kokybės vertinimu.
10
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybę ir gyvenseną priklausomai nuo komplikacijų.
Uţdaviniai:
1. Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenseną.
2. Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybę.
3. Palyginti pacientų sergančių 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybę ir gyvenseną, su komplikacijomis ir be komplikacijų.
11
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje
Cukrinis diabetas (CD) yra laikomas pasauline epidemija, kuri sukelia didelę ţalą ţmonių sveikatai ir socialinę bei ekonominę naštą valstybėms [1, 3]. Jog būtų nustatytas ligos poveikis regionams, būtina ţinoti gyventojų charakteristikas, kurios gali paaiškinti diabeto epidemiologijos skirtumus. PSO duomenimis šiuo metu pasaulyje diabetu serga apie 415 mln. suaugusiųjų. Prognozuojama jog 2040 metais šis skaičius išaugs iki 642 mln. Nustatyta, kad 80 proc. sergančiųjų 2 CD gyvena besivystančiose šalyse, septynios iš dešimties šalių, kuriose gyvena daugiausiai sergančiųjų CD, yra neturtingos. Diabetas sudaro apie 5 proc. visų mirties prieţasčių, 80 proc. sergančiųjų gyvena ţemo ir vidutinio išsivystymo šalyse, daugumą jų sudaro vidutinio darbingo amţiaus (45–64 m.) ţmonės [3, 4, 6]. Cukrinio diabeto paplitimas nevaldomai didėja visame pasaulyje, sukeldamas negrįţtamus sveikatos sutrikimus. Tai aktuali visuomenės sveikatos problema, sukelianti neigiamą įtaką ţmonių sveikatai ir šalių ekonomikai [4].
Remiantis Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) duomenimis 2013 metais Pietų ir Centriniame Amerikos regione (PACA) cukrinio diabeto paplitimas siekė 8 proc. Prognozuojama, kad 2035 metais šiame regione sergančiųjų cukriniu diabetu paplitimas išaugs iki 9,5 proc. Tačiau vidutiniškai 24 proc. šio regiono gyventojų ligos atvejų nėra diagnozuoti [10]. Tyrimų duomenimis PACA regione CD paplitimas kur kas didesnis tarp miesto gyventojų, nei kaimo vietovėse [10, 11]. Tai sietina su fizinio aktyvumo bei gyvenimo būdo skirtumais tarp miesto ir kaimo gyventojų, tai veiksniai turintys didelės įtakos ţmonių sergamumui cukriniu diabetu, bei jo sukeltomis komplikacijomis. Pietų ir Centrinės Amerikos regioną sudaro įvairios gyventojų etninės grupės ir šalys su skirtingu išsivystymo lygmeniu. Pokyčiai šiose šalyse turi įtakos augančiam CD paplitimui ateinančioms kartoms ir didėjančioms sveikatos problemoms [10, 12].
Šiaurės Amerika ir Karibai (ŠAK) yra vienas iš septynių Tarptautinės diabeto federacijos regionų. Šis regionas taip pat susiduria su didele cukrinio diabeto problema. 2013 metais buvo nustatyta, jog 1 tipo cukriniu diabetu serga net 108 600 vaikų, kurių amţius svyruoja nuo 10 iki 14 metų. Per metus diagnozuojama 16,7 naujų CD atvejų 100000 vaikų. Remiantis Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, tais pačiais metais buvo nustatyta, jog 2 tipo cukriniu diabetu ŠAK regione sirgo 36, 755, 500 suaugusiųjų (20-79 metų), o papildomai 44, 277, 700 asmenims buvo sutrikusi gliukozės tolerancija [13, 14, 15]. Manoma, kad net ketvirtadalis cukrinio diabeto atvejų 2013 metais buvo nediagnozuoti. Tarp septynių Tarptautinės diabeto federacijos regionų, šis pagal diabeto paplitimą 2013 metais uţėmė antrą vietą ir siekė 9,6 proc. Prognozuojama, kad 2035 metais diabeto paplitimas išaugs vidutiniškai iki 9,9 proc. Kaip ir kitose pasaulio šalyse, diabetas yra reikšminga mirties prieţastis ir ŠAK regione. 2013 metais apie 292, 900 mirčių priskirtinos diabetui. Nustatyta, jog mirtingumas dėl diabeto šiame regione yra būdingas ne tik vyresnio
12 amţiaus ţmonėms. Apie 37,6 proc. mirčių priskiriamos jaunesniems nei 60 metų amţiaus ţmonėms. Diabetas daro didţiulį nepageidaujamą poveikį šalies ekonomikai ir visuomenės sveikatai. Taigi labai svarbu plėtoti prevencines priemones ir stiprinti diabeto valdymą siekiant įveikti šią didėjančią problemą [16, 17, 18, 19].
Vakarų Ramiojo vandenyno (VRV) regione gyvena daugiau nei 1,6 milijardo ţmonių, sudarančių 31 proc. pasaulio gyventojų ir prisideda prie daugiau nei 34 proc. pacientų, sergančiųjų CD visame pasaulyje. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, šiame regione 2013 metais buvo nustatyta net 138 mln. cukrinio diabeto atvejų, o tai sudaro apie 8,6 proc. visų šio regiono gyventojų. Tačiau tai tik oficialūs duomenys, manoma, jog 50 proc. susirgimų yra nenustatyti ir ţmonės net nenumano, jog serga [20, 21]. Mokslinių tyrimų duomenimis 2013 metais, net 187 mln. mirčių buvo tiesiogiai susijusios su cukriniu diabetu. Manoma, jog 2035 metais VRV regione sergančiųjų skaičius išaugs iki 201 mln. atvejų ir diabeto paplitimas sieks 11,1 proc. Tarp šiam regionui priklausančių šalių, didţiausias CD susirgimų skaičius nustatytas Kinijoje, net 98,4 mln. [21, 22, 23]. Tačiau didţiausias cukrinio diabeto paplitimas šiame regione yra ne tik didţiosiose šalyse, bet ir maţuose salynuose. Pats didţiausias sergančiųjų paplitimas yra Tokelau – atogrąţų salyne, net 37,49 proc.[24, 25, 26].
Cukrinis diabetas tapo pasauline visuomenės sveikatos problema, kuri jautriausiai paţeidţia skurdţius ir neturtingus regionus, tai kelia didelę grėsmę visų šalių ekonomikai [27, 28]. Afrikos regione (AFR) cukriniu diabetu gyventojai sirgdavo labai retai, tačiau per pastarąjį dešimtmetį diabeto paplitimas stipriai išaugo. TDF duomenimis 2013 metais 1 tipo cukriniu diabetu sirgo apie 39 000 ţmonių ir per metus buvo nustatomi 6,4 naujų atvejų 100000 gyventojų, 14 metų ir vyresnio amţiaus vaikams. 2 tipo cukrinio diabeto paplitimas tarp 20-79 metų amţiaus ţmonių 2013 metais, AFR regione vidutiniškai siekė apie 4,9 proc. Nustatyta, jog didţiausia dalis sergančiųjų (43,2 proc.) buvo 40-59 metų amţiaus. Prognozuojama, jog nuo 2013 metų sergančiųjų skaičius iš 19,8 mln. 2035 metais išaugs iki 41,5 mln. Sergančiųjų, t.y. numatomas 110 proc. absoliutus padidėjimas. Staigus diabeto paplitimas byloja apie ţemą pragyvenimo lygmenį AFR regione, kuriame pajamos 5 proc. ţemesnės uţ vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Prognozuojama, jog didelė ţmonių dalis, serganti 2 tipo CD, nukentės nuo šios ligos ir jos komplikacijų. Manoma, jog nediagnozuota diabeto paplitimo dalis išlieka nepriimtinai didelė, net 50,7 proc., o maţesnes pajamas gaunančiose AFR šalyse nenustatytas dar didesnis sergančiųjų paplitimas apie 75,1 proc. [29, 30, 31]. Tai rodo nepakankamą vietos sveikatos apsaugos sistemų funkcionavimą, sveikatos prieţiūra gyventojams yra sunkiai prieinama ir neįperkama. PSO duomenimis infekcinės ligos AFR regione šiuo metu yra pirmaujanti mirties prieţastis, tačiau prognozuojama, jog per ateinančius du šimtmečius cukrinis diabetas ir jo komplikacijos aplenks infekcines ligas kaip pirmaujanti mirties prieţastis AFR regione [32, 33, 34].
13 Pastaraisiais dešimtmečiais diabeto paplitimas dramatiškai išaugo Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (ARŠA) regione [35]. Šį padidėjimą lėmė keletas veiksnių, kurie apima sparčią ekonomikos plėtrą ir urbanizaciją, gyvenimo būdo pasikeitimus, kurie įtakojo maţesnį fizinį aktyvumą, padidėjo suvartojamų rafinuotų angliavandenių, taip pat ir nutukimas. Šie pokyčiai lėmė ARŠA regiono šalių aukščiausią diabeto paplitimo rodiklį pasaulyje. 2013 metais cukrinio diabeto paplitimas šiame regione tarp suaugusiųjų siekė apie 9,2 proc. [36]. Manoma, jog iš 34 milijonų sergančiųjų CD, beveik 17 milijonų atvejų buvo nediagnozuota, todėl iškilo didelė cukrinio diabeto komplikacijų rizika. Prognozuojama, jog 2035 metais sergančiųjų skaičius išaugs iki 67,9 mln. arba 11,6 proc. atvejų. Be didelio cukrinio diabeto paplitimo, 2013 metais taip pat buvo nustatytas didelis gyventojų paplitimas su sutrikusia gliukozės tolerancija (SGT) apie 6,7 proc. (25,2 mln. ţmonių), kuriems kyla didelis pavojus susirgti cukriniu diabetu [37]. Ţmonių su SGT skaičius 2035 metais gali išaugti iki 44 mln. arba 7,5 proc. suaugusių gyventojų. Labai svarbu, jog ARŠA regione atliekami diabeto tyrimai būtų siejami ir glaudţiau susiję su veiksminga pirmine diabeto prevencija ir ankstyvąja ligos diagnostika, cukrinio diabeto valdymu, didesnį dėmesį skiriant savivaldos ir pirminės sveikatos prieţiūros valdymui bendruomenės aplinkoje [38].
TDF duomenimis, Pietryčių Azijos (PA) regione, susidedančiame iš Indijos, Šri Lankos, Bangladešo, Butano, Mauricijaus ir Maldyvų, 2013 metais buvo nustatyti daugiau nei 72 milijonai suaugusiųjų (20-79 metų), sergančių cukriniu diabetu, bei 24,3 milijonai gyventojų, su sutrikusia gliukozės tolerancija. Prognozuojama, kad 2035 metais sergančiųjų CD skaičius išaugs iki 123 mln. [39]. Tyrimų duomenimis 95 proc. ţmonių, sergančių diabetu, yra 2 tipo cukrinio diabeto pacientai (T2CD). Nors 1 tipo cukrinis diabetas (T1CD) yra santykinai retas šiose šalyse, jo paplitimas taip pat auga. Taigi, diabeto paplitimas ir SGT, yra didţiulė visų PA regiono problema, kuri, manoma, ūmės ir toliau didės per ateinančius dešimtmečius [40, 41].
TDF duomenimis cukrinis diabetas yra viena iš pirmaujančių mirties prieţasčių Europos (EU) regione [41, 42]. Diabeto paplitimas sparčiai auga, sukeldamas mikrovaskulines ir makrovaskulines komplikacijas, didėja pacientų neįgalumas, tai sietina su milţiniškomis sveikatos prieţiūros išlaidomis. EU regione 2013 metais ţmonių, sergančių diabetu, skaičius buvo vidutiniškai 56 mln., kurių bendras paplitimas siekė 8,5 proc. [43, 44]. Tačiau diabeto paplitimo įverčiai tarp 56 įvairių Europos regiono šalių stipriai skyrėsi, nuo 2,4 proc. – Moldovoje iki 14,9 proc. – Turkijoje. Prognozuojama, jog 2035 metais EU regione sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius padidės dar 10 mln. Aukštas mirtingumas byloja apie vėlyvą CD diagnostiką ir nepakankamą prevenciją. EU regione privalu stiprinti ankstyvąją ligos diagnostiką ir taikyti intervencijas CD valdymui [45, 46].
Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad Lietuvoje sergančiųjų 2-ojo tipo CD skaičius per pastaruosius 20 metų padvigubėjo. Lietuvoje 20–79 m. amţiaus grupėje diabetas 2014 m. buvo diagnozuotas 109,48 tūkst. (4,84 proc.) gyventojų, be to, manoma, kad 37,23 tūkst. sergančiųjų 2
14 tipo diabetu liga dar nediagnozuota, vadinasi, ir negydoma, todėl didėja CD komplikacijų rizika. Dėl cukrinio diabeto 2014 metais Lietuvoje mirė per 1,7 tūkst. šios amţiaus grupės ligonių. Tai didţiulė visuomenės sveikatos problema, sukelianti didţiulę ekonominę naštą šaliai. Kaip ir viso pasaulio regiono šalyse, taip ir Lietuvoje, CD paplitimas sparčiai auga. Vėlyva CD diagnostika sietina su didėjančia komplikacijų rizika, tai lemia prastą ţmonių gyvenimo kokybę, negalią ir ankstyvą mirtį [5, 22, 43].
2-ojo tipo cukrinis diabetas labai sparčiai plinta ir yra viena aktualiausių XX a. antrosios pusės ir XXI a. visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje. CD yra laikomas vienu iš pagrindinių mirtingumo, ilgalaikės negalios, ilgalaikio nedarbingumo prieţasčių. TDF duomenimis, 1994 m. pasaulyje CD sirgo apie 110 mln., o šiuo metu šis skaičius išaugo iki 415 mln. sergančiųjų. Blogiausia, kad suserga vis jaunesni ţmonės, o daugelis jų neţino, jog serga. Tai sparčiai progresuojanti liga visose pasaulio regionuose, kuri nekontroliuojama gali sukelti didelę grėsmę ţmonijos sveikatai [44].
1.2. Cukrinio diabeto rizikos veiksniai
PSO cukrinį diabetą apibūdina kaip daugelio veiksnių sukeltą metabolinį sutrikimą, kuriam būdinga lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimu, atsirandančiu dėl įvairių egzogeninių ir genetinių, daţnai vienas kitą papildančių veiksnių sąveikos. Genetinis polinkis, netinkama mityba ir gyvenimo būdas, antsvoris ir nutukimas – pagrindiniai rizikos veiksniai šiai ligai atsirasti [44].
Viršsvoris ir nutukimas, tai didţiausi 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai. Remiantis PSO duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius nutukusių skaičius patrigubėjo, vienas iš penkių europiečių yra nutukęs (KMI ≥30 kg/m2
), o 25–70 proc. gyventojų turi antsvorį (KMI ≥ 25 kg/m2). PSO rekomendacijose teigiama, kad KMI 25–29,9 kg/m2 vertinamas kaip antsvoris, o KMI 30 kg/m2 – kaip nutukimas, kuris skirstomas į klases: I klasės – KMI 30–34,9 kg/m2, II klasės – KMI 35–39,9 kg/m2, III klasės nutukimas – KMI 40 kg/m2 ir didesnis [45, 46] 2013 metais atliktais tyrimais buvo nustatyta, jog Lietuvoje, pacientai sergantys cukriniu diabetu prastai rūpinasi ir kontroliuoja savo kūno svorį. Mokslininkai teigia, kad kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 35 kg/m2, diabeto riziką moterims padidina 93 kartus, o vyrams – 42 kartus. TDF duomenimis, 58 proc. sergančiųjų CD KMI didesnis nei 25 kg/m2. Todėl akivaizdţiai didėjant nutikimo tendencijai pasaulyje, kartu sparčiai didėja ir cukrinio diabeto paplitimas [47, 48].
Fizinis neveiklumas yra reikšmingas cukrinio diabeto rizikos veiksnys. TDF duomenimis fizinis aktyvumas maţina 2 tipo cukrinio diabeto riziką iki 50 proc. maţindamas nutukimą ir viršsvorį, bei skatindamas insulino gamybą organizme. Viršsvoris padidina cukrinio diabeto riziką 2 kartus, o nutukimas, net 9 kartus. Taigi svorio kontroliavimas fiziškai aktyviai judant, padėtų
15 sergantiesiems valdyti ligą, bei sumaţinti komplikacijų riziką. Tačiau didėjant urbanizacijai, sėdimam darbui fizinis neaktyvumas sparčiai paplito visame pasaulyje. JAV, fiziškai aktyvūs yra maţiau nei pusė (48 proc.) suaugusių. Tik 15 proc. Kanados sergančiųjų cukriniu diabetu, laikėsi rekomendacijų ir uţsiėmė 150 min per savaitę vidutinio sunkumo ir intensyvia fizine veikla. TDF duomenimis 2013 metais buvo nustatyta, jog 3 proc. Europos Sąjungos (ES) piliečių, nėra fiziškai aktyvūs arba fizine veikla uţsiima labai retai [48, 49]. Tais pačiais metais Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad didţioji dauguma Lietuvos sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu turi antsvorį arba yra nutukę ir labai nedidelė sergančiųjų dalis pasiţymi pakankamu fiziniu aktyvumu. Nors plačiai kalbama apie fizinio neaktyvumo sukeliamą neigiamą įtaką sveikatai, ţmonės tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, nėra linkę grieţtai laikytis siūlomų rekomendacijų, todėl cukrinio diabeto valdymas yra nepakankamas [50].
Maistas turintis daug kalorijų ir maistinių medţiagų, įskaitant riebalus, sukelia didelę nutukimo riziką. Per pastaruosius dešimtmečius ţmonija stipriai pakeitė savo mitybos įpročius. Pradėta vartoti daug kaloringo, greitai paruošiamo, perdirbto maisto, tai įtakojo daug maţesnį darţovių, vaisių ir daug skaidulų turinčio maisto suvartojimą. Šis pokytis yra laikomas industrializacijos ir globalizacijos rezultatu, netinkama mityba įtakoja lėtinių ligų riziką, tarp jų ir cukrinį diabetą. Nors šis mitybos įpročių perėjimas aukšto ekonominio lygio šalyse (pvz. JAV) jau įvyko prieš kelis dešimtmečius, skurdţiose ir vidutinio pragyvenimo lygio šalyse šis procesas taip pat prasidėjo ir plinta labai sparčiai [51, 52]. Taigi, su šiuo perėjimu, nutukimas bei diabetas vis daţniau pasireiškia tarp gyventojų kurie, gyvena ţemo ekonominio lygio šalyse ar net besivystančiose šalyse. Nepriklausomai nuo nutukimo, yra įrodymų, kad tam tikros mitybos įpročiai gali padidinti CD ir lėtinių ligų riziką. Rafinuotų angliavandenių vartojimas gali padidinti cukrinio diabeto riziką, tuo tarpu skaidulų vartojimas šią riziką maţina. Turtingas augalinių skaidulų, vitaminų ir mineralų racionas didina sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu jautrumą insulinui ir daro teigiamą įtaką gliukozės metabolizmui [53, 54, 55]. Nors pastarąjį dešimtmetį JAV, dėjo daug pastangų, jog supaţindintų ţmones su netinkamos mitybos rizika sveikatai, ląstelienos suvartojimas kiekis išliko maţdaug per pus maţesnis nei rekomenduojama paros norma. Lietuvoje sergantieji taip pat nepakankamai laikosi mitybos rekomendacijų, tai įtakoja didelį sergančiųjų cukriniu diabetu nutukimą, padidėjusią komplikacijų riziką, bei mirtingumą [56].
Genetinis paveldimumas, tyrimų duomenimis turi įtakos cukrinio diabeto pasireiškimui. Nors genetinis polinkis, nėra laikomas didţiausiu CD rizikos veiksniu, tačiau uţima gan svarbų vaidmenį. Yra daug genetinių komponentų, susijusių su 2 tipo cukriniu diabetu. Mokslinių tyrimų duomenimis, buvo nustatyta, jog 2013 metais juodaodţiai ir lotynų amerikiečiai, turėjo statistiškai reikšmingai didesnį šansą susirgti cukriniu diabetu, nei baltaodţiai (šansų santykis 2,0 ir atitinkamai 2,4, lyginant su baltaodţiais). Tačiau, mokslininkai teigia, jog galima sumaţinti cukrinio diabeto
16 riziką, pasitelkus veiksmingas gyvenimo intervencijas, net ir tiems ţmonėms, kuriems būdingas genetinis ligos paveldimumas. Po daugiamečių analizių ir atliktų tyrimų, mokslininkai padarė išvadą, kad socialinis ir ekonominis statusas turi daug didesnę asociaciją su diabeto paplitimu, nei ţmogaus rasė ar etninė priklausomybė [56, 57, 58].
TDF duomenimis rūkymas ir psichosocialiniai veiksniai, taip pat aplinkos teršalų poveikis prisideda prie 2 tipo cukrinio diabeto vystymosi. Aktyvus rūkymas, tai rizikos veiksnys siejamas su 2 tipo cukrinio diabeto ligos plitimu. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis kasdien rūkančiųjų dalis tarp suaugusiųjų Europos šalyse yra pasiskirstę labai skirtingai, bet nuo 2000 metų rūkymo normos sumaţėjo vidutiniškai apie 5 procentus. Mokslininkai teigia, kad cukrinio diabeto pacientų didėjimas būdingas ir tarp pasyvių rūkalių. Didţiausia ţala yra dar negimusiems kūdikiams, kurių motinos rūko nėštumo metu, tai gali įtakoti kūdikio viršsvorį, cukrinio diabeto išsivystymą bei kitus medţiagų apykaitos sutrikimus [57, 58]. Rūkymas susijęs su didesniu (daţnai du ar tris kartus) nefropatijos ir neuropatijos išsivystymo ir progresavimo lygiu, bet nėra aiškios priklausomybės su retinopatija. Yra reikšmingų įrodymų, kad metus rūkyti, ţalingas rūkymo poveikis sergantiems cukriniu diabetu išlieka ilgiau nei sveikiems ţmonėms. Todėl mesti rūkyti yra labai svarbu, nes rūkymas yra rizikos veiksnys, kurio galima išvengti: įprasti metimo būdai yra veiksmingi, tačiau būna daţnesnė depresija, turinti įtakos metimo sėkmei [58].
Psichosocialiniai veiksniai apima dvi plačias sritis, kurios yra labiau susijusios su socialine ir ekonomine padėtimi bei psichikos veiksniais. Manoma, jog emocinis stresas, darbo įtampa, nerimas ir depresijos sutrikimai gali turėti sąsajų su padidėjusiu 2 tipo cukriniu diabeto paplitimu, todėl šioje srityje rekomenduotini išsamesnei tyrimai, kurie padėtų geriau suprasti sąsajas tarp šių, galimų rizikos veiksnių [59].
Mokslininkų tyrimų duomenimis, saikingai vartojamas alkoholis nėra kenksmingas. Tačiau jo vartojimas reguliariai ar labai didelėmis dozėmis gali turėti neigiamos įtakos ir sukelti organizmo veiklos sutrikimus. Siekiant apskaičiuoti bendrą suvartoto alkoholio kiekį, suvartotas kiekvienos rūšies alkoholio tūris paverčiamas standartiniais alkoholio vienetais (SAV). Vienas SAV atitinka 10 g absoliutaus alkoholio ir atitinka 250 ml alaus, arba 120 ml vyno, arba 32 ml degtinės kiekį. Atliktų tyrimų rezultatai yra prieštaringi dėl alkoholio sąsajų su 2 tipo cukrinio diabeto poveikio sveikatai. Tai įtakoja skirtingos vertinimo metodikos, ţmonių alkoholinių gėrimų specifiškumas, bei respondentų atsakymų subjektyvumas. Didţioji dalis tiriamųjų, įprastai nurodo maţesnį suvartotų alkoholinių gėrimų kiekį, nei suvartoja iš tiesų. Nors 2 tipo CD rizikos priklausomybę nuo alkoholio vartojimo bandoma ištirti visose šalyse, dėl prieštaringų nuomonių, turėtų būti taikomi nuoţmesnei tyrimai, kurie padėtų išsiaiškinti sąsajas tarp ligos rizikos ir alkoholinių gėrimų poveikio [60, 61].
17 Visame pasaulyje vyrauja aukšto cukrinio diabeto ligos paplitimas, kuris turi neigiamą poveikį sveikatai, bei siejamas su prastėjančia ţmonių gyvenimo kokybe. Su šios ligos plitimu, sparčiai didėja ir darbingo amţiaus ţmonių neįgalumas bei mirtingumas. Todėl diabetas turėtų būti vertinamas kaip rimta grėsmė ne tik visuomenės sveikatai, bet taip pat ir šalių vystymosi perspektyvoms [62, 63]. Norint spręsti šią problemą, reikia tobulinti ir aktyvinti epidemiologinius bei elgsenos tyrimus, pagerinti sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą bei uţtikrinti geresnę klinikinę prieţiūrą, plėsti pirminę prevenciją ir nacionalinę sveikatos politiką, skatinti sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą [64].
1.3. Cukrinio diabeto komplikacijos
Ţmonės, sergantys diabetu turi padidintą riziką patirti sudėtingus organizmo veiklos sutrikimus. Ilgainiui dėl aukšto gliukozės lygio kraujyje pacientas gali susirgti širdies ir kraujagyslių, akių, inkstų, nervų ligomis. Be to, ţmonės, sergantys diabetu, taip pat turi didesnę riziką susirgti infekcinėmis ligomis. Beveik visose ekonomiškai aukšto pragyvenimo šalyse, diabetas yra pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų, aklumo, inkstų nepakankamumo, bei apatinių galūnių amputacijos prieţastis. Pacientai palaikydami normalų gliukozės kiekį kraujyje, kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį gali atitolinti arba išvengti ligos komplikacijų. Todėl ţmonės, sergantys diabetu turėtų reguliariai stebėti savo organizmą, tai gali padėti kontroliuoti ligą ir sumaţinti komplikacijų riziką [66, 67].
Širdies ir kraujagyslių ligos yra labiausiai paplitusios tarp cukrinio diabeto pacientų. Paveikta širdis ir kraujagyslės gali sukelti mirtinų komplikacijų, tokių kaip širdies vainikinių arterijų liga (dėl širdies priepuolio) ir insultas. Širdies ir kraujagyslių ligos yra daţniausia mirties prieţastis ţmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, mirties rizika padidėja net 40 kartų. Nustatyta, jog sergantieji cukriniu diabetu turi 1,5 karto didesnę insulto riziką nei pacientai, kurie diabetu neserga. Aukštas kraujo spaudimas, didelis cholesterolio kiekis, aukštas gliukozės kiekis kraujyje ir kiti rizikos veiksniai didina širdies ir kraujagyslių komplikacijų pavojų [68, 69].
Kasmet pasaulyje nustatoma 35–40 proc. inkstų veiklos sutrikimų paplitimas, kurių prieţastis – cukrinis diabetas. Inkstų liga, dar įvardijama kaip diabetinė nefropatija, ši sukelia ţalą inkstų smulkiosioms kraujagyslėms, dėl kurių sutrinka inkstų funkcionavimas. Iš lėto vystosi inkstų veiklos nepakankamumas. Vėlesnėse stadijose jis gydomas hemodialize ar inkstų transplantacija. Ne kiekvienas sergantis cukriniu diabetu susiduria su inkstų liga. Veiksniai, kurie gali turėti įtakos inkstų ligos vystymuisi, yra genetika, cukraus kiekis kraujyje, kraujo spaudimas. Kuo geriau ţmogus išlaiko diabeto ir kraujospūdţio kontrolę, tuo maţesnė tikimybė susirgti inkstų ligomis [70, 71].
18 Nervų ligos (diabetinė neuropatija): kai gliukozės kiekis kraujyje ir kraujospūdis yra per didelis, diabetas gali sukelti viso kūno nervų paţeidimus. Tai gali pakenkti virškinimui, sukelti erekcijos disfunkciją ir daug kitų organizmo veiklos sutrikimų. Nervų ligos daţniausiai ir stipriausiai paţeidţia paciento galūnes, ypač kojas. Nervų paţeidimai šiose srityse yra vadinami periferine neuropatija arba periferinių arterijų liga (PAL), kuri sumaţina kraujo tekėjimą į kojas. Pacientams šie paţeidimai gali sukelti skausmą, dilgčiojimą ir galūnių tirpimą. Sutrikus kraujotakai, ţmonėms pradeda tirpti pėdos, išsivysto nejautra dirgikliams. Dėl šių prieţasčių padidėja infekcijų rizika, kuriai progresavus gresia galūnių amputacija. Ţmonės, sergantys cukriniu diabetu, turi net 25 kartais didesnę galūnių amputacijos riziką, nei ţmonės be diabeto. Tačiau cukrinis diabetas yra valdoma ir kontroliuojama liga, reguliarus galūnių stebėjimas, tinkama avalynė – tai gali padėti išvengti amputacijų. Net tada, kai yra vykdoma amputacija, likusi paciento galūnė gali būti išsaugota tęsiant tolesnį gydymą. Labai svarbu, jog ţmonės, sergantys diabetu, reguliariai tikrintų savo kojas ir vengtų rūkymo, nes rūkymas prastina kraujo cirkuliaciją į kojas, įtakoja prastesnį ţaizdų gijimą [71, 72].
Cukrinis diabetas sukelia akių problemas ar netgi aklumą apie 2 proc. pacientų. Ţmonės, sergantys cukriniu diabetu, turi didesnę aklumo riziką, nei sveiki ţmonės. Viena būdingiausių akių ligų sergantiesiems yra diabetinė retinopatija. Dauguma ţmonių, sergančių diabetu, susiduria su tam tikra akių liga (retinopatija), kuri sietina su suprastėjusiu regėjimu ar netgi išsivysčiusiu aklumu. Ilgainiui didelis gliukozės kiekis kraujyje, aukštas kraujo spaudimas ir didelis cholesterolio kiekis kraujyje, sietinas su išsivysčiusia retinopatija. Nustatyta, jog ţmonės, sergantys cukriniu diabetu, yra 40 proc. labiau linkę sirgti glaukoma nei ţmonės be diabeto [72, 73]. Kuo ilgiau pacientai serga diabetu, tuo didesnė glaukomos rizika. Šio akių sutrikimo rizika taip pat didėja su amţiumi. Daugelis ţmonių be diabeto suserga katarakta, bet ţmonės, sergantys diabetu, yra 60 proc. labiau linkę susirgti šia akių liga. Katarakta gali pasireikšti ir daug jaunesniame amţiuje bei sparčiai progresuoti. Sergantieji CD reguliariai besitikrinantys akis ir palaikantys normalų gliukozės ir lipidų lygį organizme, akių sutrikimų gali išvengti [73].
Moterys, su bet kuriuo tipo diabetu, nėštumo metu turi komplikacijų riziką, taigi labai svarbu atidţiai stebėti ir kontroliuoti organizmo būklę. Siekiant išvengti galimos organų ţalos vaisiui, moterys, sergančios 1 tipo ar 2 tipo cukriniu diabetu, turi pasiekti tikslinį gliukozės kiekį kraujyje prieš pastojimą, tai sumaţina komplikacijų riziką. Aukštos gliukozės kiekis kraujyje nėštumo metu gali būti sietinas su vaisiaus viršsvoriu. Tai gali sukelti problemų gimdymo metu – vaiko ir motinos traumas. Vaikai, kurie ilgą laiką veikiami didelio gliukozės kiekio kraujyje, įsčiose turi didesnį pavojų susirgti diabetu ateityje [74].
Cukrinis diabetas (CD) yra viena aktualiausių dabartinės medicinos problemų. Daţnai CD diagnozuojamas pavėluotai, jau atsiradus komplikacijoms. Dėl hiperglikemijos atsirandantis
19 diabetinis kraujagyslių ir nervų sistemos paţeidimas sukelia įvairių organų funkcijos sutrikimų. Cukrinio diabeto sukeliamos komplikacijos sietinos ne tik su prastėjančiu ţmonių gyvenimo kokybės vertinimu, bet ir su didėjančia mirtingumo rizika [44, 74, 75]. Taigi didţiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ankstyvai ligos diagnostikai ir laiku pradėtam pacientų gydymui.
20
1.4. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybė
1948 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibrėţė sveikatą iš naujos perspektyvos, kurioje teigiama, kad sveikata yra ne tik ligos ir negalios nebuvimas, bet ir fizinė, protinė ir socialinė gerovė. Tuo laikotarpiu prasidėjo ir susidomėjimas gyvenimo kokybės klausimais, ypač aktuali tapo su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. 1993 m. PSO gyvenimo kokybę (GK) apibrėţė kaip individualų, susijusį su asmeniniais tikslais, viltimis, standartais bei poreikiais, savo paskirties įvertinimą esamoje kultūros ir vertybių sistemoje. Ţmogaus gyvenimo kokybę gali sąlygoti daugybė veiksnių. Tai ne tik psichologinė savijauta, bet ir fizinė savijauta, socialiniai ryšiai ir aplinka [76, 77].
Ţmonės, sergantys cukriniu diabetu, daţnai jaučia įtampą ir nerimą dėl savo ligos valdymo poreikių kiekvieną dieną. Cukrinis diabetas (CD) – tai lėtinė ir nepagydoma, tačiau kontroliuojama liga. Pacientai privalo prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo bei ligos kontroliavimo. Kasdieną vykdomas diabeto gydymas, pavyzdţiui, insulino vartojimas, gali iš esmės paveikti gyvenimo kokybę tiek teigiamai, maţinant ligos simptomus padidėjus cukraus kiekiui kraujyje, tiek neigiamai, padidėjus ligos simptomams dėl maţo cukraus kiekio kraujyje. Psichosocialinis gyvenimas, sergant cukriniu diabetu, pacientui daţnai tampa sunkus ir gali neigiamai sąlygoti ţmogaus ligos prieţiūrą ir ilgalaikę netinkamą glikemijos kontrolę, besivystančių ilgalaikių komplikacijų riziką ir gyvenimo kokybę [77].
Mokslinių tyrimų duomenimis, depresija daţnai pasireiškia 2 tipo cukrinio diabeto pacientams. Manoma, kad diabetas yra vienas iš depresijos rizikos faktorių. Ilgainiui psichikos sutrikimai blogina pacientų gyvenimo kokybę. Tyrėjų teigimu, psichosocialiniai veiksniai yra labai svarbūs gerai 2 tipo cukrinio diabeto prieţiūrai. Psichosocialiniai veiksniai daţniausiai lemia savo ligos kontroliavimo elgesį ir psichologinius sutrikimus, tokius kaip nerimas ar depresija. Šie veiksniai daţnai stipriau įtakoja sveikatos prieţiūrą ir netgi mirtingumą, nei fiziologiniai organizmo pokyčiai (pavyzdţiui, cukrinio diabeto komplikacijos, KMI) [78].
Mokslinių tyrimų duomenimis, sergančiųjų 2 tipo CD gyvenimo kokybė sietina su paciento amţiumi, lytimi, ligos trukme ir komplikacijomis, socialine aplinka ir gyvensena. Lietuvos bei uţsienio šalių autoriai tyrimų metu nustatė, jog pacientų gyvenimo kokybė reikšmingai prastėja, ilgėjant ligos trukmei, tuo tarpu išauga ir didesnė komplikacijų rizika, kurios taip pat neigiamai veikia ţmogaus gyvenimo kokybę. Manoma, kad 2 tipo cukrinio diabeto komplikacijos daro didţiausią neigiamą įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei. CD pacientai, turintys dvi ir daugiau nustatytų komplikacijų, visas gyvenimo kokybės sritis vertina prastesniais balais. Nustatyta, jog didţiausią neigiamą įtaką GK turi insultas ir galūnių amputacijos. Šios komplikacijos stipriausiai apriboja ţmogaus fizinę veiklą. Pacientai priversti apriboti savo laisvalaikį ir pomėgius, dalinai arba
21 visapusiškai apriboti darbinę veiklą. Tai sukelia neigiamas emocijas, sergantieji patiria stresą, nerimą, vertina savo gyvenimo kokybę prastais balais [79, 80, 81].
Fizinė ir psichikos sveikata, socialinė aplinka yra svarbūs ţmogaus gyvenimo kokybės rodikliai, kurie yra svarbūs sergančiųjų ligos kontrolei ir valdymui. Deja, brandţiame amţiuje, tuo pačiu ilgėjant ir ligos trukmei, didėjant komplikacijų rizikai, išauga ir prastesnės gyvenimo kokybės rizika. Taigi viena reikšmingiausia šių laikų problema yra vėlyva cukrinio diabeto diagnostika. Didėjant komplikacijų daţniui, prastėja pacientų fizinė sveikata bei didėja psichosocialinių sutrikimų rizika. Didţiausias dėmesys turėtų būti skiriamas 2 tipo CD prevencijai ir ankstyvai ligos diagnostikai [82, 83, 84].
22
2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas ir tiriamieji
Atlikome vienmomentinį kiekybinį epidemiologinį tyrimą, taikant anoniminį, anketinį respondentų apklausos metodą. Tyrimas buvo pradėtas vykdyti nuo 2015 metų rugsėjo 28 dienos iki 2016 metų sausio 8 dienos, LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje. Šiuo tyrimu, buvo siekiama įvertinti Endokrinologijos klinikos 2 tipo cukrinio diabeto pacientų gyvenimo kokybę ir gyvenseną priklausomai nuo komplikacijų. Pacientų apklausą atliko tyrimo autorė. Tyrimo metu buvo apklausinėjami pacientai, kurie buvo gydomi stacionare ir pacientai, kurie buvo konsultuojami ambulatoriniame skyriuje. Respondentai buvo supaţindinti su atliekamu tyrimu. Anketos pildomos pačių apklaustųjų, o esant sunkiems sveikatos sutrikimams tyrimo autorės pagalba.
Tiriamasis kontingentas. Tyrimo metu buvo apklausti 274 LSMUL KK Endokrinologijos klinikos 2 tipo cukrinio diabeto pacientai. 49,3 proc. (134) sudarė vyrai ir 50,7 proc. (139) moterys. Sergančiųjų amţius svyravo nuo 32 iki 82 metų. Apklaustų vyrų vidutinis amţius – 55,96±9,05 metai, o moterų – 56,51±9,75, (p>0,05). Vidutinis tiriamųjų amţius buvo 56±9,45 metus. 66,4 proc. (182) pacientų buvo nutukę (KMI >30 kg/m2
), 25,9 proc. turėjo viršsvorį (KMI 25,0 – 29,9 kg/m2) ir tik nedidelė dalis 7,7 proc. turėjo normalų kūno svorį (KMI 18,5 – 4,9 kg/m2
). Dagiau nei pusė pacientų buvo su komplikacijomis 168 (61,3 proc.), sergančiųjų ligos trukmė svyravo nuo 0,5 iki 35 metų.
2.2. Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas
Tyrimo imtis buvo skaičiuojama remiantis cukrinio diabeto paplitimu Lietuvoje. Kadangi šiuo metu Lietuvoje 2 tipo cukriniu diabetu serga apie 415 tūkst. gyventojų, o paplitimas siekia 5,9 proc. paskaičiuota, jog Kauno mieste sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu populiacija siekia apie 12 tūkst. gyventojų. Tyrimo imčiai skaičiuoti pasirinkta 95 proc. pasikliautinumo lygmuo.
Ţinant sergančiųjų populiacijos dydį, tyrimo imtis, buvo skaičiuojama taikant internetinę imties dydţio skaičiuoklę (apklausos.lt), kurioje taikoma skaičiavimo formulė:
N – atitiko populiacijos dydį, reikšmė 1,96 standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį. p – tai numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas poţymis pasireikš tiriamoje populiacijoje q – tai tikimybė, kad nagrinėjamas poţymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje; ε yra pageidautinas tikslumas, šiuo atveju ε=0,05 Taikant šią imties dydţio skaičiavimo formulę, nustatyta, jog tiriamoji imtis turėtų siekti 372 respondentus. Šio tyrimo metu anketas uţpildė 274 pacientai, mūsų tyrimo atsako daţnis – 73 proc.
q p N q p N n 2 2 2 96 , 1 ) 1 ( 96 . 1
23 Pacientai buvo atrinkti tyrimui pagal šiuos įtraukimo kriterijus:
Moterys ir vyrai sergantys 2 tipo cukriniu diabetu
Pacientai, kurie tyrimo metu nesirgo ūminėmis ligomis Tiriamosios grupės atmetimo kriterijai:
Pacientai sergantys 1 tipo cukriniu diabetu
Nėščiosios sergančios gestaciniu diabetu
2.3. Tyrimo instrumentai
Vertinant 2 tipo cukrinio diabeto pacientų gyvenseną buvo sudaryta klausimyno dalis, į kurią buvo įtraukti bendrieji klausimai (lytis, kūno svoris, amţius, šeiminė padėtis, išsilavinimas, socialinė padėtis, darbo profesija, darbo staţas, neįgalumas). Originalus gyvensenos klausimynas buvo sudarytas remiantis plačiai taikomu „Finbalt Health Monitor― klausimynu skirtu vertinti gyvensenai (fizinis aktyvumas, ţalingi įpročiai, mityba) [89]. Vertinant sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybę buvo naudojamas plačiai taikomas standartizuotas SF-36 klausimynas [6]. Šį klausimyną sudarė 36 klausimai, kurie apima visas tiriamųjų gyvenimo sritis – fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų/emocinių sutrikimų, skausmas, bendras sveikatos vertinimas, energingumas/gyvybingumas, socialinė funkcija, emocinė būklė. Gyvenimo sritys buvo sisteminamos pagal fizinę sveikatą (FS) ir psichologinę sveikatą (PS) (ţiūr. 2.3.1. pav.). Fizinei sveikatai buvo priskiriamos šios gyvenimo sritys: fizinis aktyvumas (FA) – tai gyvenimo kokybės sritis, kuri įvertina ţmogaus gebėjimą atlikti kasdieninę veiklą; Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų (VF) – nusako, kaip dėl fizinių sutrikimų, pakito ţmogaus darbo trukmė, gebėjimas atlikti darbą, sunkumai ir darbo apribojimas; skausmas (S) – nurodoma skausmo trukmė, jo trukdymas atliekant kasdienę veiklą; bendras sveikatos vertinimas (BSV) – rodo, kaip tiriamasis pats vertina savo sveikatos būklę. Psichikos sveikatai buvo priskiriamos šios sveikatos sritys: energingumas/gyvybingumas (EG) – nurodomas tiriamųjų energingumo/nuovargio lygmuo; socialinė funkcija (SF) – įvertinama, kaip ţmogaus fiziniai sutrikimai ir emocinės problemos trukdo bendrauti su artimaisiais ir kitomis ţmonių grupėmis; veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų (VE) – nurodo paciento pakitusią darbo kokybę, darbo ar kasdieninės veiklos apribojimą, dėl emocinių sutrikimų; emocinė būklė (EM) – atkleidţiama paciento emocinė būklė, patiriamas nerimas ar depresija. Visos šios gyvenimo kokybės sritys buvo vertinamos atsiţvelgiant į praėjusias pastarąsias 4 savaites.
24 2.3.1. pav. SF-36 klausimyno schema
Klausimyno skalės vidinis nuoseklumas remiasi atsakymų į atskirus klausimyną sudarančius klausimus koreliacija. SF-36 klausimyno patikimumas buvo nustatytas apskaičiuojant kiekvienos srities Kronbacho alfa koeficientus (ţiūr. 2.3.1. lentelė). Taip įvertinta ar visi skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį.
2.3.1. lentelė.SF-36 klausimyno patikimumas
Gyvenimo kokybės sritys Klausimų skaičius Kronbacho alfa
FA 10 0,925 VF 4 0,879 S 2 0,839 BSV 5 0,638 FS 21 0,815 EG 5 0,707 VE 3 0,887 EB 5 0,797 PS 14 0,76
2.4. Kintamieji ir jų vertinimo kriterijai Kūno masės indeksas (KMI kg/m2
) – normali kūno masė – 1 (18,5 – 24,9 kg/m2), 2 – antsvoris (25,0 – 29,9 kg/m2 ), 3 – nutukimas (30> kg/m2).
Amţius – 1 – 30 – 49 metai; 2 – 50 – 69 metai; 3 – 70> metai.
Šeiminė padėtis – 1 – vienas (nevedęs/netekėjusi, išsiskyręs našlys); 2 – kartu (vedęs/ištekėjusi, gyvena partnerystėje).
Fizinė sveikata
Fizinis aktyvumas Veiklos apribojimas dėl fizinės sveikatos Skausmas Bendras sveikatos vertinimasApbendrintos
sveikatos sritys
Psichikos sveikata
Energingumas/ gyvybingumas Socialinė funkcija Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų Emocinė būklė25 Išsilavinimas – 1 – aukštasis, universitetinis; 2 – nebaigtas aukštasis/kolegija; 3 – vidurinis/nebaigtas vidurinis.
Profesinė veikla (LPK) – vadovaujamos pareigos 1 – vadovai; specialistai; 2 – technikai ir jaunesnieji specialistai, ţemės ūkio/miškų specialistai; 3 – paslaugų sektorius, valstybės tarnautojai; amatininkai; mašinų operatoriai; nekvalifikuoti darbuotojai.
Darbo staţas – 1 – <10 metų; 2 – 11 – 12 metų; 3 – >20 metų.
Rūkymas – 1 – rūko (kasdien/retkarčiais); 2 – nerūko (metė rūkyti/nerūko). Cigarečių skaičius – 1 – 1 – 10; 2 – 11 – 20; 3 – >20.
Alkoholio vartojimas – 1 – vartojo (vartoja saikingai; vartoja reguliariai); 2 – nevartoja. Sirgimo laikotarpis cukriniu diabetu – 1 – <6; 2 – 6–14; 3 – >14.
Fizinis aktyvumas – kasdieninė mankšta – 1 – ne; 2 – taip, bet ne kasdien; 3 – taip. Tiriamųjų fizinis aktyvumas jaunystėje/šiuo metu – 1 – maţas (vaikščiojimas, šuns vedţiojimas, lengvas darbas sode); 2 – vidutinis (lengvas bėgiojimas, plaukiojimas, šokiai, intensyvus darbas sode); 3 – didelis (intensyvūs ţaidimai su kamuoliu (futbolas, krepšinis), ilgų nuotolių bėgimas).
2.5. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta taikant standartinius programinės įrangos paketus SPSS (20,0 versija) ir MS Excel. Parametrinių duomenų vertinimui buvo taikytos šios statistinės charakteristikos: daţniai, kurie buvo išreikšti procentais, vidurkis, mediana, standartinis nuokrypis (SN). Kiekybinių dydţių normalusis skirstinys buvo vertinamas taikant Kolmogorov–Smirnov testą. Esant pakankamam imties dydţiui ir būdingam normaliam skirstiniui, dviejų vidurkių skirtumai nepriklausomoms imtims buvo lyginti Stjudento (t) kriterijumi. Daugiau negu dviejų vidurkių skirtumai nepriklausomoms imtims buvo lyginami ANOVA kriterijumi. Hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti buvo naudotas chi kvadrato kriterijus bei Fišerio kriterijus. Vertindami poţymių patikimumą, taikėme Pearsono koreliacijos koeficientą (r). Esant nenormaliam kintamųjų pasiskirstymui, buvo taikomi neparametriniai vidurkių lyginimo testai. Dviejų vidurkių skirtumai nepriklausomoms imtims buvo lyginti taikant Mann-Whitney U testą. Daugiau negu dviejų vidurkių skirtumai nepriklausomoms imtims buvo lyginami taikant Kruskal-Wallis kriterijų. Vertinti reikšmingumo lygmenį skaičiavome p reikšmę. Kai p<0,05, laikytina, jog nulinė hipotezė yra teisinga, tokiu atveju ji buvo priimama, jeigu nustatytas reikšmingo lygmuo buvo didesnis uţ p>0,05, laikytina, jog hipotezė yra neteisinga, todėl ji buvo atmetama. Taigi statistiškai reikšmingais buvo laikomi tie atvejai, kai p<0,05.
Tyrimo etika. Norint atlikti tyrimą LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje, buvo gautas šios klinikos vadovės leidimas. Sudarius sutartį su LSMUL KK dėl apklausos leidimo, gautas Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą.
26 3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika
Buvo apklausti 274 2 tipo cukrinio diabeto pacientai, iš jų 135 (49,3 proc.) vyrai ir 139 (50,7 proc.) moterys. Tiriamųjų amţius svyravo nuo 32 iki 82 metų. Apklaustų vyrų vidutinis amţius - 55,96±9,05 metai, o moterų - 56,51±9,75, (p>0,05). Didţioji dalis pacientų buvo nutukę arba turėjo viršsvorį - 66,4 proc. (n=182) pacientų buvo nutukę (KMI >30 kg/m2
), 25,9 proc. (n=71) turėjo viršsvorį (KMI 25,0-29,9 kg/m2) ir tik nedidelė dalis 7,7 proc. (n=21) buvo normalaus kūno svorio (KMI 18,5-24,9 kg/m2). Vidutinis tiriamųjų vyrų KMI buvo 32,5±5,4 kg/m2, o moterų 33,6±56,2 kg/m2. Pacientų KMI priklausomai nuo lyties reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). 73 proc. (n=26,6) respondentų gyveno partnerystėje arba buvo susituokę. Uţimamos darbo pareigos tarp tiriamųjų reikšmingai skyrėsi (p<0,05), daugiausia respondentų dirbo fiziškai sunkų darbą. 150 (54,7 proc.) apklaustųjų turėjo pripaţintą neįgalumą. Nustatytas sirgimo laikotarpis 2 tipo cukriniu diabetu buvo nuo 0,5 metų iki 35 metų, kuris reikšmingai skyrėsi tarp tiriamųjų (p<0,05). Vidutinis sirgimo staţas 2 tipo cukriniu diabetu 10,58±7,06 metai. 47,1 proc. (n=129) apklaustųjų pirmos eilės giminės sirgo 2 tipo cukriniu diabetu. Didesnioji dalis pacientų 168 (61,3 proc.) buvo pasireiškusios 2 tipo cukrinio diabeto komplikacijos (3.1.1. lentelė).
3.1.1. lentelė. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu sociodemografinės ir kitos charakteristikos (n=274) Poţymis N Proc. Lytis: Vyras Moteris 135 139 49,3 50,7 Amţius (metais) 30-49 50-69 70> 71 184 19 25,9 67,2 6,9 Kūno masės indeksas (KMI/kg2
): 18,5-24,9 25,0-29,9 30> 21 71 182 7,7 25,9 66,4 Šeiminė padėtis: Gyvena vienas Gyvena kartu 73 201 26,6 73,4 Socialinė padėtis: dirbantis neįgalus pensininkas bedarbis 127 97 42 8 46,4 35,4 15,3 2,9 Profesija: Vadovaujamos pareigos asistentai, jaun. specialistai
70 23
25,5 8,4
27
darbininkai 181 66,1
Darbo staţas (metais) <=10 11-20 >20 32 78 164 11,7 28,5 59,9 Invalidumas: I grupė II grupė III grupė 22 107 21 8,0 39,1 7,7 Išsilavinimas: Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis Vidurinis/kitas (profesinis) 46 91 137 16,8 33,2 50 Sirgimo staţas (metais)
<5 6-14 15> 87 110 77 31,8 40,1 28,1 Komplikacijos: Yra Nėra 168 106 61,3 38,7 Pirmos eilės giminių sergamumas
2 tipo CD: serga neserga 129 144 47,1 52,6
3.2. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvensenos vertinimas
Analizuojant 2 tipo cukrinio diabeto pacientų fizinį aktyvumą, buvo vertinama kaip daţnai per pastaruosius 12 mėn. sergantieji atlieka rytinę mankštą, bent 30 min. Nustatyta, jog didţioji dauguma respondentų buvo maţai fiziškai aktyvūs. Iš 274 tiriamųjų, tik 20 (7,3 proc.) kasdieną atliko rytinę mankštą, bent 30 minučių, 115 (42 proc.) iš jų mankštinosi retkarčiais, o 50 proc. apklaustųjų nesimankštino visai (ţiūr. 3.2.2. pav.). Vertinant vyrų ir moterų, atliekamos mankštos daţnumą, reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05) (ţiūr. 3.2.1. pav.).
3.2.1. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo mankštos atlikimo daţnio
50,7 42,0 7,3 Neatlieka Atlieka, bet ne kasdien Atlieka
28 χ2
=0,027, lls=2, p=0,983
3.2.2. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu vyrų ir moterų mankštos atlikimo pasiskirstymas (proc.)
Jaunystėje 168 (61,3 proc.) pacientų fizinis aktyvumas buvo vidutiniškas, o 73 (26,6 proc.) nurodė, palaikę didelį fizinį aktyvumą. Vertinant vyrų ir moterų sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu fizinio aktyvumo intensyvumą jaunystėje, nustatyta, jog jų fizinis aktyvumas jaunystėje reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Didesnė dalis vyrų palaikė didelį fizinį aktyvumą, lyginant su moterimis (ţiūr. 3.2.3. pav.).
3.2.3. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu fizinio aktyvumo pasiskirstymas (proc.) jaunystėje 51,1 41,5 7,4 50,4 42,4 7,2 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
ne taip, bet ne kasdien taip
p r o c . Atliekama mankšta vyras moteris 12,0 61,3 26,6 maţas vidutinis didelis
29 χ2
=22,5, lls=2, p=0,0001, * - p<0,05, lyginant tarp vyrų ir moterų
3.2.4. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu fizinio aktyvumo pasiskirstymas (proc.) jaunystėje, priklausomai nuo lyties
Vertinant sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu palaikomą fizinį aktyvumą tyrimo metu, daugiau nei pusė tiriamųjų, nurodė, jog jų fizinis aktyvumas yra maţas. Tik 0,7 proc. pacientų, palaikė didelį fizinį krūvį. Taigi, vertinant tiriamųjų fizinį aktyvumą jaunystėje ir dabar, didţioji dalis pacientų tapo maţai fiziškai aktyvūs ir tik keletas vis dar palaiko didelį fizinį aktyvumą (ţiūr. 3.2.5. pav.). Analizuojant sergančiųjų fizinį aktyvumą tiriamuoju laikotarpiu priklausomai nuo lyties, reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,005).
3.2.5. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu fizinio aktyvumo pasiskirstymas (proc.), tyrimo metu
Vertinant 2 tipo cukrinio diabeto pacientų gyvenseną, buvo analizuojami tiriamųjų ţalingi įpročiai. Nustatyta, jog rūkė 74 (27 proc.) tiriamųjų. Remiantis gautais duomenimis vidutinis amţius, kada pacientai pradėjo rūkyti yra 21,01±4,7 metai. Ankščiausiai pradėta rūkyti 15 metų, vėliausiai – 35 metų. Tiriamųjų vidutinis surūkytų cigarečių skaičius per dieną 1,5±0,9 cigaretės. 43
4,4 59,3 36,3* 19,4* 63,3 17,3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
maţas vidutinis didelis
p
r
o
c
.
Fizinio aktyvumo intensyvumas vyras moteris 76,3 23,0 0,7 maţas vidutinis didelis
30 (15,7 proc.) sergančiųjų rūkė iki 10 cigarečių per dieną, 25 (9,1 proc.) rūkė iki 20 cigarečių per dieną, o 6 (2 proc.) nurodė surūkę daugiau nei 20 cigarečių per dieną. (ţiūr. 3.2.6.pav.).
3.2.6. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pasiskirstymas (proc.), pagal per dieną surūkytų cigarečių skaičių
Analizuojant alkoholio vartojimą, nustatyta, jog 36,9 proc. respondentų nurodė, vartojantys alkoholinius gėrimus. Vidutiniškai tiriamieji suvartojo 4,8±3,4 (SAV) per mėnesį. Maţiausias suvartojamas gryno alkoholio kiekis 0,6 (SAV), o didţiausias siekė 18 (SAV). Nustatyta, jog 9,1 proc. pacientų per mėnesį suvartoja vidutiniškai 6,4 (SAV) alaus, šis kiekis svyravo nuo 1,5 (SAV) iki 18 (SAV). 14,6 proc. tiriamųjų suvartojo vidutiniškai 2 (SAV) vyno, maţiausias suvartotas kiekis 0,6 (SAV), didţiausias 3,3 (SAV). 12,4 proc. pacientų vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Jie stipriųjų alkoholinių gėrimų vidutiniškai suvartojo 6,8 (SAV) per mėn. (ţiūr. 3.2.7. pav). Suvartojamas stipriųjų gėrimų kiekis svyravo nuo 2,5 (SAV) iki 12,5 (SAV).
3.2.7. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu suvartojamas alkoholio kiekis (SAV) per mėn. 15,7 9,1 1,8 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 1-10 11-20 21> p roc .
Surūkytų cigarečių skaičius
6,4 2,0 6,8 0,0 1,0 2,0 3,0 4,0 5,0 6,0 7,0 8,0
alus vynas degtinė
st a n d a rt in is a lk oh ol io vi en et a s (S A V ) Alkoholiniai gėrimai
31 Vertinant mitybos įpročius, buvo nustatytas pacientų druskos vartojimas. Didţioji dalis tiriamųjų 180 (65,7 proc.) nurodė, kad papildomai deda druskos į paruoštą maistą, kai jos trūksta, 72 (26,3 proc.) pacientai druskos papildomai nededa niekada, o 22 (8 proc.), druską papildomai vartojo visada (ţiūr. 3.2.8. pav.).
3.2.8. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu druskos vartojimo pasiskirstymas (proc.) Saldumynų vartojimas tarp tiriamųjų nebuvo daţnas, 97 (35,4 proc.) pacientai saldumynų nevartojo niekada, 79 (28,8 proc.) vartojo saldumynus kartą per mėnesį. Nustatyta, kad kasdieną saldumynus vartojo 17 (6,2 proc.) tiriamųjų (ţiūr. 3.2.9. pav.).
3.2.9. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu saldumynų vartojimo pasiskirstymas (proc.) Vertinant sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenseną, nustatyta, jog tiriamieji buvo maţai fiziškai aktyvūs, kadangi kasdieninę mankštą atlieka, vos 7,3 proc. respondentų. Daugiau nei pusė respondentų, nurodė, jog jaunystėje jų fizinis aktyvumas buvo vidutiniškas. Lyginant vyrų ir moterų fizinį aktyvumą jaunystėje, vyrų fizinis aktyvumas buvo reikšmingai didesnis (p<0,05), negu moterų. Nustatyta, jog 76,3 proc. pacientų fizinis aktyvumas tyrimo metu. buvo maţas. Rūkymas būdingas 22,6 proc., o alkoholio vartojimas 36,9 proc. tiriamųjų. Daugiau nei pusė 2 tipo cukrinio
8,0 65,7 26,3 beveik visada kai trūksta niekada 28,8 19,7 9,9 6,2 35,4
Kelis kartus per mėnėsį
kelis kartus per savaitę
kartą per savaitę kasdien
32 diabeto pacientų papildomai vartojo druską. Saldumynus tiriamieji vartojo retai. Apie trečdalį tiriamųjų saldumynų nevartojo visai ir dar trečdalis juos vartojo labai retai arba kartą per mėnesį.
3.3. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybės vertinimas
Vertinant 2 tipo cukrinio diabeto pacientų gyvenimo kokybę, buvo analizuojama jų subjektyvi sveikata. Tiriamieji vertino savo subjektyvią sveikatą skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 – bloga sveikata, o 10 – puiki sveikata. Apie trečdalis respondentų savo subjektyvią sveikatą vertino 5 balais. Daugiau nei pusė tiriamųjų savo sveikatą vertino 6-8 balais (ţiūr. 3.3.1. pav.).
3.3.1. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pasiskirstymas (proc.), pagal subjektyvios sveikatos vertinimą
Vertinant sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu subjektyvią sveikatą, priklausomai nuo lyties, nustatyta, jog apie 50 proc. moterų, vertino savo subjektyvią sveikatą 5-6 balais, trečdalis 7-8 balais. Aukščiausiais balais savo sveikatą vertino tik 6,5 proc. moterų, tuo tarpu vyrai 1,5 proc. Tačiau lyginant su moterimis, reikšmingai daugiau vyrų vertino savo sveikatą 7-8 balais (ţiūr. 3.3.2. pav.). 0,7 0,4 4,7 6,6 29,2 16,1 19,0 19,3 3,3 0,7 0 10 20 30 40 50 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 p r o c .
33 χ2
=9,7, lls=3, p=0,021, * - p<0,05, lyginant su vyrais ir moterimis 3.3.2. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu subjektyvios sveikatos vertinimas priklausomai nuo lyties (proc.)
Analizuojant sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu sveikatos nusiskundimus, nustatyta, jog pacientus daţniausiai vargino aukštas arterinis kraujo spaudimas (AKS), nuovargis, skausmai širdies plote, taip pat galvos skausmai. Labai daţnai tiriamiesiems, nustatyti miego sutrikimai (24,1 proc.). Rečiausiai pacientai patyrė apetito sutrikimus, depresiją ir stresą (ţiūr. 3.3.1. lentelė).
3.3.1. lentelė. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu sveikatos nusiskundimų pasiskirstymas (proc.) Sveikatos nusiskundimai Beveik kiekvieną dieną Daţniau nei kartą per savaitę Beveik kiekvieną savaitę Beveik kiekvieną mėnesį Niekada Apetito sutrikimai 8,4 4,4 2,6 6,9 77,7 Aukštas AKS 12,4 8,0 4,0 9,9 65,7 Skausmai širdies plote 8,0 8,0 10,9 13,5 59,5 Virškinimo sutrikimai 7,3 13,9 15,3 15,7 47,8 Galvos skausmai 6,6 17,9 10,6 19,0 46,0 Miego sutrikimai 24,1 18,2 9,1 14,2 34,3 Išsekimas 10,2 10,6 13,1 15,0 51,1 Nuovargis 17,2 12,0 13,1 16,4 41,2 Depresija 4,7 6,6 5,8 4,0 78,8 Stresas 5,1 6,2 6,9 9,5 72,3 10,4 42,2 45,9* 1,5 14,4 48,2 30,9 6,5* 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 0-4 5-6 7-8 9-10 p ro c.
Subjektyvi ligonių sveikata (balais)
34 Vertinant pacientų gyvenimo kokybę, buvo analizuojama, kaip tiriamieji vertina savo sveikatą. Tik 1,1 proc. respondentų vertino savo sveikatą puikiai. Didţioji dalis pacientų savo sveikatą vertino neblogai (70,1 proc.), o dar 18,2 proc. blogai (ţiūr. 3.3.3. pav.).
3.3.3. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu savo sveikatos vertinimas (proc.)
Lyginant sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu dabartinę sveikatą, su buvusia prieš metus, didţioji dauguma (41 proc.) pacientų nurodė, jog jų sveikata panaši kaip ir buvo prieš metus. Trečdalis pacientų teigė, kad jų sveikata truputį pablogėjo. Beveik 10 proc. vertino savo sveikatą daug blogiau negu prieš metus. Tik 4 proc. tiriamųjų nurodė, jog jų sveikata daug geresnė lyginant su buvusia prieš metus. Taigi rezultatai rodo, jog pacientų sergančių 2 tipo cukriniu diabetu sveikata metų laikotarpyje, blogėja (ţiūr. 3.3.4. pav.).
3.3.4. pav. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo sveikatos pokyčių per pastaruosius metus
1,1 0,4 9,5 70,8 18,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Puiki Labai gera Gera Nebloga Bloga
p roc . Sveikatos vertinimas 4,0 8,0 41,6 36,5 9,9 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Daug
geresnė Truputįgeresnė Panaši kaipir buvo
Truputį
blogesnė blogesnėDaug
p
roc
.
