1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
MEDICINOS STUDENTŲ GYVENIMO KOKYBĖS ĮVERTINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbasMedicinos vientisųjų studijų programa
Darbo vadovas: Prof. Leonas Valius
Darbą atliko: Marija Šmitaitė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. ABSTRACT ... 4
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6 6. SĄVOKOS ... 6 7. ĮVADAS ... 7 8. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8 9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 9.1. Stresas ... 9 9.2. Depresija ... 10 9.3. Perdegimas... 11 10. TYRIMO METODIKA ... 12 11. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 14
11.1. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų charakteristikos ... 14
11.2. Palyginimas su kitomis grupėmis ... 20
11.3. Religijos, dvasiškumo įtaka ... 20
11.4. Mokymosi aplinkos bei rezistentiškumo įtaka ... 21
11.5. Studijų etapo bei pasiekimų įtaka ... 22
11.6. Poilsio įtaka ... 23
11.7. Fizinio aktyvumo įtaka ... 23
11.8. Lyties įtaka ... 24
11.9. Socialinių faktorių įtaka ... 24
11.10. Priklausomybės įtaka ... 25
12. IŠVADOS ... 26
3
1. SANTRAUKA
Marija Šmitaitė
Medicinos studentų gyvenimo kokybės įvertinimas.
Tyrimo tikslas. Apžvelgti literatūros straipsnius, kuriuose nagrinėjama medicinos studentų gyvenimo
kokybė ir apibendrinti juose pateikiamas išvadas.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti, kokie veiksniai turi neigiamą įtaką medicinos studentų gyvenimo kokybei.
2. Nustatyti, kokie veiksniai siejami su medicinos studentų geresniu gyvenimo kokybės vertinimu.
3. Įvertinti studijų etapo įtaką medicinos studentų gyvenimo kokybei.
Tyrimo metodas. Kokybinis tyrimas- sisteminė literatūros analizė. Mokslinių darbų paieškai buvo
naudojama kompiuterinė bibliografinė mokslinių darbų bazė „PubMed“ naudojant paieškos laukelyje: „Quality of Life"[Mesh terms] AND „Students, Medical"[Mesh terms]. Analizuoti ne senesni nei 5 metų straipsniai, kurie atitiko nustatytus atrankos kriterijus.
Rezultatai. Rasti 207 straipsniai, pasirinktas filtras publikacijų metams, pateikiant ne senesnius nei
penkių metų senumo mokslinius straipnius. Likę 82 straipnsiai peržiūrėti, perskaitytos jų santraukos ir taikant nustatytus atrankos kriterijus į tyrimą įtraukti 17 straipsnių. Visi tyrimai atlikti su medicinos studentais, naudojant anketas gyvenimo kokybei tirti: 10 analizuotų tyrimų naudojo WHOQOL-BREF klausimyną, 2 tyrimai- SF-36 klausimynus, 3 tyrimai- linijines skales, 1 tyrimas- Veras-q klausimyną, 1 tyrimas- Maslach, PRIME MD bei patiriamo streso klausimyną.
Išvados. Moteriška lytis, miego trūkumas, priklausomybė nuo interneto, laikas, skirtas keliauti į ar iš
universiteto yra faktoriai, siejami su blogesne medicinos studentų gyvenimo kokybe. Dvasiniai, religiniai įsitikinimai, palanki mokymosi aplinka, aukštas pažymių vidurkis, rezistentiškumas, savipagalbos priemonės, draugų parama, bent vieno iš tėvų su medicininiu išsilavinimu turėjimas, fizinis aktyvumas ir optimalus KMI yra siejami su geresne medicinos studentų gyvenimo kokybe. Studijų etapas vienų autorių atliktais tyrimais darė įtaką medicinos studentų gyvenimo kokybei, kitų autorių išvadomis- sąsajos tarp studijų etapo ir gyvenimo kokybės rasta nebuvo.
4
2. ABSTRACT
Marija Šmitaitė
Assessment of the Quality of Life of Medical Students.
Aim. To review literature articles that examine the quality of life of medical students and to
summarize the conclusions presented in them.
Objectives:
1. To determine what factors have a negative impact on the quality of life of medical students. 2. To determine what factors are associated with a better assessment of the quality of life of
medical students.
3. To evaluate the impact of study stage to the quality of life of medical students.
Method. Qualitative research - systematic literature review. A computer bibliographic database,
PubMed, was used to search for research articles using keywords: "Quality of Life" [Mesh terms] and "Students, Medical" [Mesh terms]. Articles not older than 5 years that met the established selection criteria were analyzed.
Results. 207 articles were found. Filter was selected for the year of publication, presenting articles not
older than five years. The remaining 82 were thoroughly analysed, summaries were read and 17 articles were included in the study using the established selection criteria. All studies were conducted with medical students using questionnaires to study quality of life: 10 studies analyzed using WHOQOL-BREF questionnaire, 2 studies - SF-36 questionnaires, 3 studies - linear scales, 1 study - Veras-q questionnaire, 1 study - Maslach, PRIME MD and stress questionnaire.
Conclusions. Female gender, lack of sleep, internet addiction, time spent traveling to or from
university are factors associated with poorer quality of life for medical students. Spiritual, religious beliefs, a supportive learning environment, a high grade point average, resistance, self-care, support from friends, having at least one parent with medical education, physical activity, and optimal BMI are associated with a better quality of life for medical students. Some authors found that study stage influenced the quality of life of medical students, the conclusions of other authors though found no link between the study stage and the quality of life.
5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
6
5. SANTRUMPOS
HRQOL- su sveikata susijusi gyvenimo kokybė.
Internet Addiction Test (IAT) of Young – anketa priklausomybei nuo interneto tirti. KMI- kūno masės indeksas.
LKPC- Ligų Kontrolės ir Prevencijos Centras.
Maslach klausimynas- klausimynas perdegimo sindromui nustatyti.
PRIME MD (Primary Care Evaluation of Metal Disorders Patient Questionnaire ) klausimynas- klausimynas psichiniams sutrikimams nustatyti.
SF-36 klausimynas- 36 klausimų anketa asmens sveikatai tirti. Veras-q klausimynas- klausimynas gyvenimo kokybei tirti.
WHOQOL-BREF- The World Health Organization Quality of Life (WHOQOL) trumpesnė klausimyno versija gyvenimo kokybei tirti.
WHOQOL-SRPB - klausimynas dvasiškumui, religiškumui ir asmeniniams įsitikinimams vertinti.
6. SĄVOKOS
Gyvenimo kokybė- individo suvokimas apie savo padėtį gyvenime kultūros ir vertybių, kuriose jis gyvena, kontekste, susijęs su jo tikslais, lūkesčiais, standartais ir rūpesčiais.
Rezistentiškumas- asmens savybė neigiamų potyrių atsparumui apibūdinti, išvengiant fizinių, psichologinių ir socialinių negatyvių padarinių.
7
7. ĮVADAS
Gyvenimo kokybę Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia kaip „individo suvokimą apie savo padėtį gyvenime kultūros ir vertybių, kuriose jis gyvena, kontekste, susijusius su jo tikslais, lūkesčiais, standartais ir rūpesčiais“ [1]; bei ji susideda iš kelių aspektų- tokių kaip fizinė sveikata, psichologinė gerovė, socialiniai santykiai bei aplinkos sąlygos. 2019 metais Jaunųjų gydytojų asociacijos ir Jaunųjų psichiatrų asociacijos viešoje diskusijoje apie Lietuvos medikų psichikos sveikatą „Daktare, kaip jaučiatės?“ Lietuvos medicinos studentų asociacijos narė Ignė Balsytė pristatė biomedicinos studentų apklausą, į kurią atsakė 1416 respondentų. Tyrimas parodė, kad savo psichinę sveikatą jie vertina nuo 4 iki 8 balų, dažniausiai – 7 balais (iš 10 galimų). Akademinė atmosfera vertinama 6–8 balais. Trečdalis atsakiusiųjų mano, kad neišpildę šeimos lūkesčių prarastų artimųjų palaikymą, trečdalis prisipažino turintys minčių apie savižudybę. 2014 m Breazau ir kt. nustatė, kad pradėjus mokytis universitete perdegimo, depresijos paplitimas tarp medicinos studentų yra mažesnis, o gyvenimo kokybė geresnė nei panašaus amžiaus kitų studijų krypčių studentų [2], tačiau Dyrbye ir kt. tyrimas parodė, kad mokymosi metu medicinos studentai dažniau patiria perdegimą, depresijos simptomus, bei jų gyvenimo kokybė tampa blogesne lyginant su kitose srityse studijuojančiaisias [3]. Kitaip tariant, galima daryti prielaidą, jog gyvenimo kokybė pablogėja medicinos studijų metu. Studentų patiriamas stresas susijęs su tokiomis pasekmėmis kaip mažesnis empatijos lygis, didesnis ciniškumo lygis, blogesnis akademinis lygis, mažesnis profesionalumo lygis bei neoptimali pacientų priežiūros praktika [4–6]. Šiame moksliniame darbe siekėme apžvelgti naujausius- pastarųjų penkių metų straipsnius, kuriuose buvo tirta medicinos studentų gyvenimo kokybė, susisteminti juose pateikiamas išvadas ir suprasti kokie faktoriai daro teigiamą bei neigiamą įtaką jos pokyčiui.
8
8. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Apžvelgti literatūros straipsnius, kuriuose nagrinėjama medicinos studentų gyvenimo
kokybė ir apibendrinti juose pateikiamas išvadas.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti, kokie veiksniai turi neigiamą įtaką medicinos studentų gyvenimo kokybei.
2. Nustatyti, kokie veiksniai siejami su medicinos studentų geresniu gyvenimo kokybės vertinimu.
9
9. LITERATŪROS APŽVALGA
Gyvenimo kokybę sudaro keli aspektai, tokie kaip fizinė sveikata, psichologinė gerovė, socialiniai santykiai ir aplinkos sąlygos [7]. Dabartinėje medicinos praktikoje atsižvelgiama į paciento gyvenimo kokybę, ypatingai į pacientą orientuototoje medicinoje. Visgi, daugelis gydytojų, kurie skatina sveikus savo pacientų gyvenimo įpročius, ne visada patys pasižymi gera gyvenimo kokybe [8]. Kai kurie tyrimai rodo, kad medicinos studentų gyvenimo kokybė yra prastesnė nei tokio paties amžiaus bendros populiacijos žmonių [9]. Kiti tyrimai, kuriuose buvo palyginta medicinos ir kitų sričių studentų gyvenimo kokybė, atskleidė prieštaringus rezultatus [10,11]. Taigi studentų gyvenimo kokybė yra vis dar studijuojama sritis ir klausimas diskusijoms. Visgi, tyrimai rodo, kad dabartinis švietimo procesas gali neigiamai paveikti studentų psichinę sveikatą, su dažnai pasireiškiančiais depresijos, patiriamo nerimo ar streso atvejais tarp medicinos studentų [12–14]. Taip pat yra įrodymų, jog perdegimas, kuris siejamas su rezidentų ir gydytojų patiriamu spaudimu ir kančia [15–17] savo ištakas turi medicinos universitete [18,19]. Kadangi visi šie faktoriai neabejotinai turi įtakos gyvenimo kokybei, svarbu įsigilinti ir suprasti jų paplitimą, bei su šiais faktoriais susijusius veiksnius.
9.1. Stresas
Medicinos studentai kenčia nuo didesnio streso nei bendros populiacijos ar kitų sričių studentai [20–22], o tai daro neigiamą poveikį akademiniams rezultatams, kompetencijai, profesionalumui ir sveikatai [23–26]. Svarbu, kad medicinos universitetų dėstytojai suprastų studentų nelaimingumo, kančios priežastis ir paplitimą, neigiamas pasekmes asmeninei ir profesinei gerovei bei institucinius veiksnius, turinčius įtakos studentų sveikatai [27]. Medicinos studentų patiriamas stresas prasideda nuo mokymosi proceso pradžios [25]. Nors tam tikras streso laipsnis yra priimtinas kaip įprasta medicininio mokymo dalis ir kai kuriuos asmenis tai veikia skatinamai, ne visi studentai sugeba suvaldyti stresą [23–25]. Stresas gali sukelti baimės, nekompetencijos, nenaudingumo, pykčio ir kaltės jausmą ir yra susijęs tiek su psichologiniais, tiek su fiziniais sutrikimais [27]. Stresas gali neigiamai paveikti medicinos studentų emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę [28], sukeldamas depresiją, mintis apie savižudybę, perdegimą, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ir kitas asmenines bei profesines problemas [29–32]. Atlikta keletas tyrimų, siekiant išsiaiškinti medicinos studentų patiriamus streso šaltinius, tyrimai buvo sutelkti į tris pagrindines sritis: akademinį spaudimą, socialines problemas ir finansinius sunkumus. Nustatyta, kad dauguma stresinių būsenų yra susijusios su medicininiu mokymu, o ne su asmeninėmis problemomis [33,34]. Netinkamas emocijų valdymo stilius ir stresas medicinos studentams kyla dėl didelio mokslo krūvio, menkų laiko valdymo įgūdžių,
10 nerealių lūkesčių, žemo pasitikėjimo savo sugebėjimais lygio ir didelės konkurencijos medicinos mokyklose [35]. Tyrėjai ir terapeutai pasiūlė, kad sėkmingiems medicinos studentų savipagalbos kursams, reiktų sutelkti dėmesį ne tik į streso mažinimą ir bendros gerovės didinimą, taip pat turėtų būti siekiama aptikti ir pašalinti tiek akademinius, tiek asmeninius stresą sukeliančius faktorius [36], skatinti pozityvaus susidorojimo strategijas [37], bei įtraukti reflektyvios praktikos elementus [38]. Optimizmas ir saviveiksmingumas buvo taip pat patvirtinti kaip patiriamo streso buferiai. Nustatyta, kad aukštesnis optimizmo laipsnis yra susijęs su mažesniu patiriamo streso lygiu tiek tarp bendrosios populiacijos gyventojų, tiek tarp studentų [39,40].
9.2. Depresija
Remiantis 77 tyrimų metaanalizės duomenimis, 2016 metais medicinos studentų depresija visame pasaulyje buvo 28,0 % [41]. Literatūroje pranešama apie padidėjusį paplitimą, lyginant su bendros populiacijos bendraamžiais [3,42] bei kitų sričių studentais [43]. Nustatyti įvairūs veiksniai, atsakingi už šių studentų psichinės sveikatos sutrikimą, įskaitant akademinį spaudimą- padidėjusį darbo krūvį, finansines problemas, miego trūkumą ir kenčiančių pacientų bei mirčių atvejus [44–46]. Kalbant apie lytį, remiantis Brenneisen Mayer ir kt., medicinos studentės buvo labiau linkusios patirti depresijos ir nerimo simptomus nei vyrai [47]. Didesnis medicinos studenčių depresijos paplitimas turi daugybę paaiškinimų, įskaitant kultūrinius aspektus, susijusius su socialine stigma ir lyčių nelygybe [48,49], asmenybės bruožus [50] ir medicininę švietimo aplinką [49]. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad medicinos studentės jaučiasi labiau nusivylę ir pavargę nuo medicinos mokslų nei vyriškosios lyties atstovai, taip pat moterys pasižymėjo didesne vienatve ir neigiamu asmeninio socialinio gyvenimo suvokimu [51]. Visgi, visos medicinos mokyklos siūlo palaikymo paslaugas studentams. Plačiai paplitusios priemonės - asmeninių mokytojų suteikimas, sielovados paramos programos, bendraamžių palaikymo grupės [52]. Daugelis medicinos mokyklų įgyvendina ir papildomas psichinės sveikatos gerinimo priemones, nors įrodymų, kad jos yra veiksmingos, trūksta [53]. Hillis ir kt. pranešė, kad dauguma studentų (71 proc.) žino apie jų mokyklose teikiamas palaikymo paslaugas, visgi tik nedaugelis teigė, kad paslaugos buvo teikiamos tinkamai [54]. Svarbu laiku suteikti pagalbą studentams, nes bloga psichinė sveikata siejama su gydytojo profesijos patiriamos kančios prognoze [55,56].
11
9.3. Perdegimas
Perdegimui būdinga emocinio išsekimo, nuasmeninimo ir žemesnio pasitenkinimo pasiektais tikslais triada [57] . Nacionalinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 41% medicinos studentų patyrė didelį emocinį išsekimą, 27% - didelį nuasmeninimą ir 50% - perdegimo simptomus [15]. Perdegimas gali sukelti rimtų profesinių ir asmeninių padarinių [60]. Duomenys rodo, kad perdegimas gali pakenkti medicinos studentų profesiniam tobulėjimui ir pabloginti daugelį profesinių savybių (pvz., sąžiningumą, dorumą, altruizmą ir savireguliaciją). Atliekant daugiainstitucinį JAV medicinos studentų tyrimą, studentai, patiriantys perdegimą buvo labiau linkę į neprofesionalų elgesį (pvz.: įsitraukimas į sukčiavimą ir plagiavimą), o tai galėjo pakenkti jų kompetencijai, taip pat pakenkti tinkamos ir tikslios pacientų priežiūros teikimui (pvz.: pranešimas pacientui, jog laboratorinio tyrimo atsakymas yra laukiamas, kai nežinoma, ar jis buvo užsakytas; arba pranešimas apie normalios fizinės apžiūros išvadą, kai apžiūra nebuvo atlikta) [61]. Perdegimas taip pat buvo susijęs su mažesne empatija ir žemesniu gydytojo altruistiškos atsakomybės prieš visuomenę lygiu [59,61,62]. Medicinos studentai, kuriems yra perdegimas, taip pat mažiau linkę nustatyti, kaip tinkamai valdyti interesų konfliktus, pranešti apie netinkamai dirbačius kolegas ir išrašyti tinkamus paskyrimus [58,61]. Perdegimas, be profesinių pasekmių, gali sukelti ir didžiulį asmeninį poveikį. 2012 m. JAV buvo atliktas 4402 medicinos studentų nacionalinis tyrimas, kuris nustatė, kad perdegimas buvo susijęs su padidėjusia piktnaudžiavimo ar priklausomybės alkoholiui rizika [63].
12
10. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas
Kokybinis tyrimas- sisteminė literatūros analizė. Tyrimo metodika
Mokslinių darbų paieškai buvo naudojama kompiuterinė bibliografinė mokslinių darbų bazė „PubMed“ naudojant paieškos laukelyje: „Quality of Life"[Mesh terms]) AND „Students, Medical"[Mesh terms]. Iš viso rasti 207 straipsniai, kurie atitiko šiuos raktinius žodžius. Toliau buvo taikomi šie kriterijai:
1. Straipsniai publikuoti anglų kalba. 2. Straipsniai ne senesni nei 5 metų.
3. Negali būti apžvalginio pobūdžio darbai: sisteminės analizės, meta-analizės.
Pritaikius šiuos kriterijos liko 82 straipniai. Toliau buvo skaitoma tyrimo santrauka ir taikomi tokie kriterijai:
1. Aiški tyrimo pradžia ir pabaiga. 2. Tyrimo grupės aiškiai apibrėžtos.
3. Tiriama medicinos studentų gyvenimo kokybė.
4. Naudojama patvirtinta anketa ar kitas instrumentas gyvenimo kokybei vertinti.
Pritaikius šiuos kriterijus atmesti 65 straipsniai. Likę 17 straipsnių pilnai išnagrinėti ir išanalizuoti.
13
14
11. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
11.1. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų charakteristikos
Sisteminei literatūros analizei atlikti buvo panaudota elektroninė duomenų bazė „PubMed“, identifikavimui panaudoti raktažodžiai „Quality of Life" ir „Students, Medical", buvo rasti 207 straipsniai. Pasirinktas filtras publikacijų metams, pateikiant ne senesnius nei penkių metų senumo mokslinius straipnius. Likę 82 straipnsiai peržiūrėti, perskaitytos jų santraukos ir taikant nustatytus atrankos kriterijus į tyrimą įtraukti 17 straipsnių. Visi tyrimai atlikti su medicinos studentais, naudojant anketas gyvenimo kokybei tirti: 10 analizuotų tyrimų naudojo WHOQOL-BREF klausimyną, 2 tyrimai- SF-36 klausimynus, 3 tyrimai- linijines skales, 1 tyrimas- Veras-q klausimyną, 1 tyrimas- Maslach, PRIME MD bei patiriamo streso klausimyną. Šiuose tyrimuose iš viso dalyvavo 11673 medicinos studentai, iš kurių 6603 (56,6%) buvo moterys, 5043 (43,2%) buvo vyrai, 27 (0,2%) asmenys nenurodė savo lyties. Iš analizuotų tyrimų 6 atlikti Brazilijoje, 3 JAV, po vieną- Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Naujojoje Zelandijoje, Saudo Arabijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Pakistane, Irane. Išnagrinėti straipsniai išsamiai aprašyti 1 lentelėje:
Lentelė nr. 1 – Išanalizuotų tyrimų charakteristikos.
Nr. Tyrimas Tyrimo
imtis
Tikslas Naudotas metodas Rezultatai 1. The Relationship between Quality of Life and Spirituality, Religiousness, and Personal Beliefs ofMedical Students. 2015. [40] 275 Įvertinti dvasiškumo, religiškumo, tikėjimo įtaką gyvenimo kokybei tarp studentų siejančių save su religiniais įsitikinimais ir savęs nesiejančių studentų. WHOQOL-BREF (gyvenimo kokybės įvertinimo klausimynas) ir WHOQOL-SRPB (klausimynas dvasiškumui, religiškumui ir tikėjimui). Dvasiniai, religiniai ir asmeniniai įsitikinimai, bet ne religinė
priklausomybė yra susiję su geresniu gyvenimo kokybės suvokimu. 2. Relationship among Medical Student Resilience, Educational Environment and Quality of Life.2015. [64] 1350 Įvertinti sąsajas tarp rezitentiškumo, mokymosi aplinkos ir gyvenimo kokybės. Wagnild and Young’s rezistentiškumo skalė (RS-14), the Dundee Ready mokymosi aplinkos skalė (DREEM), WHOQOL-BREF
Studentai, turintys didesnį rezistentiškumą, turėjo geresnę gyvenimo kokybę. Geresnė mokymosi
aplinka taip pat siejama su geresne gyvenimo kokybe.
15 gyvenimo kokybės klausimynas, the Beck Depression Inventory (BDI) klausimynas depresijai vertinti ir the State-Trait Anxiety Inventory (STAI) nerimui vertinti. 3. Self-reported extracurricular activity, academic success, and quality of life in UK medical students. 2015.[65] 629 Įvertinti sąsajas tarp akademinių pasiekimų, užklasinės veiklos ir gyvenimo kokybės tarp medicinos studentų. 12 uždaro tipo klausimų apie dermografinius, akademinius pasiekimus, valandas praleidžiamas mokymuisi ir užklasinei veiklai, bei linijinė skalė nuo 1 iki 7 (7 aukščiausias įvertinimas ) gyvenimo kokybei vertinti. Studentai su aukštesniais akademiniais pasiekimais turėjo geresnį gyvenimo kokybės įvertinimą. Studentai, kurie praleido daugiau laiko mokymuisi turėjo blogesnius gyvenimo kokybės įvertinimus. 4. The interplay between academic performance and quality of life among preclinical students. 2015.[66] 335 Įvertinti akademinių pasiekimų, lyties, kurso ir gyvenimo kokybės sąsajas tarp medicinos studentų. WHOQOL- BREF gyvenimo kokybės klausimynas. Studentai su aukštesniais akademiniais pasiekimais turėjo geresnį gyvenimo kokybės įvertinimą. Vyriškosios lyties respondentai turėjo aukštesnius fizinės ir psichologinės gyvenimo kokybės aspektų įvertinimus nei moteriškosios lyties respondentės. 5. Health-related quality of life of students from a private medical school in Brazil Liliane. 2015. [67] 180 Įvertinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę tarp medicinos studentų SF-36 anketa (klausimynas asmens sveikatai tirti). Su sveikata susijusio gyvenimo kokybės (HRQOL) klausimyno rezultatai buvo žemi. Žemi rezultatai buvo siejami su moteriška lytim, mieguistumu, galvos skausmais, žemu fiziniu aktyvumu, bei dalyvavimu studentų paskolos programoje. 6. Perceived Social Support as a 109 Įvertinti faktorius susijusius su WHOQOL-BREF -gyvenimo kokybės
Socialinės paramos grupės ir nuovargio mažinimas labiausiai pagerino
16 Determinant of Quality of Life Among Medical Students: 6-Month Follow-up Study.[68] medicinos studentų gyvenimo kokybės pokyčiais. klausimynas ir BFI- trumpas nuovargio klausimynas. studentų gyvenimo kokybę. 7. Brief Communicatio n Comparison of Quality of Life Between Medical Students and Young General Populations. [69] 206 medi-cinos studen-tai ir 199 bendros populia -cijos atstovų Palyginti medicinos studentų ir bendrosios populiacijos atstovų gyvenimo kokybę atkreipiant dėmesį į lytį, kursą. WHOQOL-BREF gyvenimo kokybės klausimynas. Medicinos studentų gyvenimo kokybė blogesnė lyginant su bendrosios populiacijos to paties amžiaus atstovais. Pusė studentų turėjo žemus psichologinio ir socialinio gyvenimo kokybės dalių rezultatus, ketvirtadalis- fizinės ir aplinkos gyvenimo kokybės rezultatus.
Mokymosi kursas neturėjo įtakos gyvenimo kokybei, moteriškoji lytis buvo siejama su blogesne gyvenimo kokybe. 8. International study of medical school learning environments and their relationship with student well-being and empathy.2017. [70] 400 Įvertinti ar mokymosi aplinka yra susijusi su geresne medicinos studentų gyvenimo kokybe, mažesniu perdegimu ir didesniu empatijos lygiu. Johns Hopkins Learning Environ- ment Scale (JHLES)- mokymosi aplinkos klausimynas, linijinė skalė nuo 1 iki 5 (5 aukščiausias įvertinimas ) gyvenimo kokybei vertinti, linijinė skalė depersonalizacijai ir perdegimui vertinti, Jefferson Empathy Scale- empatijos klausimynas. Geresnė mokymosi
aplinka siejama su geresne gyvenimo kokybe,
mažesne emocinio išsekimo ir
depersonalizacijos tikimybe. Statistiškai reikšmingos sąsajos tarp geresnės mokymosi aplinkos ir empatijos lygio nebuvo rasta. 9. Italian medical students quality of life: years 2005-2015 G. 2016.[71] 1104 Įvertinti medicinos studentų gyvenimo kokybę.
SF-36 anketa. Medicinos studentų SF-36 klausimyno
įvertinimai žemesni lyginant su bendrosios populiacijos tuo paties amžiaus įvertinimais. Moteriška lytis ir rūkymas
17 turėjo neigiamą sąsają su keliais šio klausimyno aspektais (fiziniu aktyvumu, bendra sveikata, gyvybingumu, socialiniu aktyvumu, psichine sveikata). 10. Amount of Sleep, Daytime Sleepiness, Hazardous Driving, and Quality of Life of Second Year Medical Students.[72] 307 Įvertinti sąsajas tarp miego trukmės, depresijos, perdegimo, gyvenimo kokybės, akademinių pasiekimų, užmigimo vairuojant. Epworth skalė miegui ir mieguistumui vertinti, Maslach klausimynas perdegimui vertinti, PRIME MD klausimynas depresijai vertinti, patiriamo streso klausimynas stresui verinti.
Rastos sąsajos tarp miego trūkumo ir perdegimo, depresijos, emocinių problemų. Ilgesnis miegas buvo stipriai siejamas su geresne gyvenimo kokybe ir aukštesniais akademiniais pasiekimais. 11. A cross-sectional study of sociodemograp hic factors and their influence on quality of life in medical students at Sao Paulo, Brazil. 2017.[73] 405 Įvertinti sociodemografi-nių veikssociodemografi-nių įtaką medicinos studentų gyvenimo kokybei. WHOQOL-BREF klausimynas gyvenimo kokybei ir socioodemografi-niams rodikliams vertinti. Studentai su religiniais įsitikinimais turėjo
geresnę gyvenimo kokybę nei tie kurie jų neturėjo. Didesnis kūno masės indeksas turėjo neigiamą koreliaciją su gyvenimo kokybe. Ilgesnis laikas, praleidžiamas per dieną keliaujant į ar iš universiteto turėjo neigiamą koreliaciją su gyvenimo kokybe. Vyriškos lyties respondentai turėjo geresnius gyvenimo kokybes klausimyno įvertinimus trijose iš keturių klausimyno apie gyvenimo kokybę dalyse. Bent vieno iš tėvų su medicininiu išsilavinimu turėjimas buvo susijęs su geresne gyvenimo kokybe. 12. U.S. medical
students who engage in self- care report less stress and higher quality of life Erin.2018.[74] 871 Įvertinti kaip medicinos studentų veiklos, skirtos pasirūpinti savimi veikia patiriamą stresą ir gyvenimo kokybę. The Perceived Stress Scale klausimynas stresui vertinti, The Health Promoting Lifestyle Profile II klausimynas savimi
Patiriamas stresas turėjo neigiamą įtaką gyvenimo kokybei; veiklos, skirtos pasirūpinti savimi (fizinis aktyvumas, mityba, tarpasmeniniai santykiai, dvasinis augimas, streso valdymas, sveikatos priežiūra) gali sumažinti
18 besirūpinančiai veiklai vertinti (fizinis aktyvumas, mityba, tarpasmeniniai santykiai, dvasinis augimas, streso valdymas, sveikatos priežiūra), WHOQOL-BREF klausimynas gyvenimo kokybei vertinti.
streso daromą neigiamą įtaką gyvenimo kokybei.
13. Mental health and quality of life of Brazilian medical students: Incidence, prevalence, and associated factors within two years of follow-up.2019.[75] 312 Įvertinti paplitimą ir sergamumą, psichinėmis ligomis ir veiksnius, susijusius su gyvenimo kokybe bei depresijos, nerimo ir streso simptomais. DASS-21 klausimynas pschinei sveikatai vertinti, WHOQOL-BREF klausimynas gyenimo kokybei vertinti, DUREL klausimynas - religiškumui vertinti.
Beveik pusė studentų turėjo aukštus depresijos, nerimo, patiriamo streso lygius per atliekamą dviejų metų tyrimą. Tokie veiksniai kaip depresija, nerimas, stresas, žemos pajamos, moteriška lytis, pirmieji medicinos kursai, ne baltoji rasė buvo susiję su blogesne psichine sveikata ir gyvenimo kokybe. 14. Quality of life of Pakistani medical students studying in a private institution.201 5.[76] 417 Įvertinti medicinos studentų gyvenimo kokybę Pakistane. WHOQOL-BREF klausimynas gyvenimo kokybei.
Pirmų ir paskutinių metų studentų gyvenimo kokybė buvo prastesnė lyginant su kitų metų studentais. Klausimai apie aplinkos įtaką gyvenimo kokybei turėjo
aukščiausius rezultatus, iš eilės sekė- fizinė sritis, socialiniai santykiai ir psichologinė sveikata. Vyriškos lyties atstovai turėjo statistiškai reikšmingai aukštesnius fizinės srities klausimyno rezultatus, moteriškos lyties- socialinių santykių. 15. Quality of life of medical students in Brazil. A comparative study.2019. 197 Įvertinti medicinos studentų gyvenimo kokybę ir palyginti Veras-q klausimynas gyvenimo kokybei vertinti.
Pirmų ir antrų metų studentai turėjo geresnius gyvenimo kokybės klausimyno įvertinimus nei kitų metų studentai. Pirmų ir antrų metų
19
[77] skirtingų kursų
studentų gyvenimo kokybę.
studentai turėjo statistiškai reikšmingus geresnius psichologinio ir laiko praleidimo sričių įvertinimus. Penktų ir šeštų metų studentai turėjo geresnius fizinės ir
aplinkos sričių įvertinimus nei antrų ir trečių metų studentai. Moterys surinko statistiškai žemesnius fizinės, laiko sunaudojimo ir psichologinės srites rezultatus nei vyrai. 16. Quality of Life in Medical Students With Internet Addiction.201 6. [78] 174 Įvertinti medicinos studentų, kurie kenčia priklausomybę nuo interneto, gyvenimo kokybę. WHOQOL-BREF klausimynas gyvenimo kokybei vertinti, Internet Addiction Test (IAT) of Young (anketa priklausomybei nuo interneto vertinti). Studentų, turinčių priklausomybę nuo interneto, gyvenimo kokybė buvo blogesnė, lyginant su studentais, neturinčiais
priklausomybės. Taip pat buvo stebima neigiama koreliacija tarp interneto priklausomybės bei fizinio, psichologinio ir socialinio gyvenimo kokybės sričių.Vidutinis studentų, turinčių priklausomybę, mokymosi vidurkis buvo žemesnis nei neturinčiųjų šios priklausomybės. 17. Healthy
exercise habits are associated with lower risk of burnout and higher quality of life among U.S. Medical Students. 2017.[79] 4402 Įvertinti fizinės veiklos įtaką medicinos studentų gyvenimo kokybei. Maslach Burnout Inventory perdegimui vertinti, linijinė skalė nuo 0 iki 10 gyvenimo kokybei vertinti, klausimai apie fizinę veiklą, pagal Ligų Kontrolės ir Prevencijos Centro (LKPC) gaires. Medicinos studentų, užsiimančių fizine veiklą pagal LKPC gaires gyvenimo kokybė buvo geresnė, nei tų, kurie šių gairių neatitiko.
20
11.2. Palyginimas su kitomis grupėmis
Anot Pagnin ir kt. daryto tyrimo medicinos studentų fizinės sveikatos ir aplinkos gyvenimo kokybės sričių rezultatai buvo panašūs į bendrosios populiacijos gyventojų gyvenimo kokybę, tačiau psichologinės sveikatos ir socialinių ryšių sričių gyvenimo kokybės rezultatai buvo žemesni. Nemaža dalis studentų turėjo žemą gyvenimo kokybės įvertinimą visose srityse, tai yra žemiau 25 normatyvinių balų procentilio [69]. Moutinho ir kt. tyrime nustatyta, kad medicinos studentų tarpe yra didelis emocinių sutrikimų paplitimas ir dažnis- beveik pusei studentų per dvejus metus trukusį stebėjimą pasireiškė aukštas depresijos, nerimo ir streso lygis. Nors daliai studentų tyrimo pradžioje nebuvo jokių simptomų, tyrimo pabaigoje vienam iš penkių studentų, neturėjusiam jokių sutrikimų, pasireiškė aptartų sindromų simptomai [75].
11.3. Religijos, dvasiškumo įtaka
Krägeloh ir kt. darytame tyrime apie dvasingumo, religijos ir asmeninio tikėjimo sąsajas su gyvenimo kokybe atrado, jog šiek tiek daugiau nei pusė šio tyrimo dalyvių (viso dalyvavo 275) nurodė priklausymą religiniam tikėjimui ir jų WHOQOL-SRPB klausimyno balai, atspindintys dvasiškumą, religiškumą ir asmeninius įsitikinimus, bei vertinantys tokius aspektus kaip gyvenimo prasmė, dvasinė stiprybė, vidinė ramybė ir kt. buvo aukštesni nei dalyvių, nepriskiriančių savęs religijai visais WHOQOL-SRPB aspektais, išskyrus klausimais apie viltį. Tačiau gyvenimo kokybės srities vertinimai tarp dalyvių, priskiriančių ir nepriskiriančių savęs jokiai religijai, reikšmingai nesiskyrė. Visgi, WHOQOL-SRPB klausimyno balai buvo siejami su aukštesniais WHOQOL-BREF klausimyno balais, parodant jog dvasiniai, religiniai ir asmeniniai įsitikinimai, bet ne religinė priklausomybė yra susiję su geresniu gyvenimo kokybės suvokimu. Šiame tyrime nustatyta, kad tiek save su religija siejančių, tiek su ja nesiejančių studentų viltis, optimizmas bei gyvenimo prasmė yra egzistencinių įsitikinimų faktoriai, kurie turi teigiamą koreliaciją su gyvenimo kokybės psichologinės gerovės aspektu bei galintys apsaugoti nuo psichologinės kančios. Kitaip tariant, nesvarbu, ar studento egzistenciniai įsitikinimai grindžiami formaliu religiniu tikėjimu, ar įsitikinimai yra neformalūs, ar įsitikinimai grindžiami asmenine ir bendrąja gyvenimo filosofija- tai suteikia asmeniui gyvenimo prasmės ir tikslo jausmą, taip pat teikia vilties ir optimizmo ateičiai ir daro teigiamą naudą sveikatai [40]. Serinolli ir kt. darytame tyrime aukštesnius vidutinius psichologinės sveikatos rodiklius turėjo studentai, kurie laikėsi religinių įsitikinimų. Religiniai įsitikinimai turėjo teigiamą koreliaciją su gyvenimo kokybės klausimyno psichologinės gerovės ir aplinkos sritimis [73].
21
11.4. Mokymosi aplinkos bei rezistentiškumo įtaka
Sajida ir kt. darytame tyrime apie Pakistano medicinos studentų gyvenimo kokybę buvo pastebėta, kad studentai iš visų sričių aukščiausius balus surinko aplinkos srityje, kuri susideda iš klausimų apie finansinį stabilumą, laisvę, namų sąlygas, galimybes įgauti naujų įgūdžių, dalyvavimą laisvalaikio ar rekreacinėse veiklose ir kt., o tai parodo, kad gera mokymosi aplinka gali žymiai pagerinti medicinos studentų gyvenimo kokybę, todėl reikia imtis priemonių, kad mokymosi aplinka būtų patogi bei kuo labiau palanki studentams [76]. Įdomu tai, jog studentai su aukštesniais pažymių vidurkiais surinko daugiau balų vertindami tokius aspektus kaip fizinis saugumas, finansai, galimybė įgauti naujų žinių, namų aplinka, pirminės sveikatos apsaugos pasiekiamumas, lyginant su studentais, turinčius žemesnius vidurkius [66]. Barros ir kt. tyrime apie Brazilijos studentų gyvenimo kokybę pabrėžė, jog mokymo programos pakeitimai, nukreipti į aktyvią mokymosi metodiką bei tvarkaraščių koregavimą siekiant užtikrinti laisvo laiko užklasinei veiklai, darbo krūvio mažinimą, gali prisidėti prie aukštesnio studentų gyvenimo kokybės lygio [77]. Serinolli ir kt. taip pat nustatytė, kad laikas, skirtas keliauti į ar iš universiteto turi neigiamą koreliaciją ne tik su aplinkos, kartu ir su psichologinės gerovės aspektu [73]. Tackett ir kt. darytame tarptautiniame tyrime pabrėžė, jog palanki mokymosi aplinka susijusi ne tik su geresne gyvenimo kokybe, kartu ir su mažesniu perdegimu [70].
Mokymosi procese studentai susiduria su daug iššūkių, kurie gali sukelti stresą ir paveikti jų psichologinę sveikatą. Ypatingai svarbu, jog susidūrus su problemomis kasdieniame gyvenime asmuo mokėtų tinkamai priimti jų keliamus uždavinius. Terminas „rezistentiškumas “ vartojamas apibūdinant asmens savybę neigiamų potyrių atsparumui apibūdinti, išvengiant fizinių, psichologinių ir socialinių neigiamų padarinių [80]. Tempski ir kt. tyrime apie gyvenimo kokybės, mokymosi aplinkos ir rezistentiškumo sąsajas buvo pastebėta, jog studentų, turinčių labai didelį rezitentiškumą, bendra gyvenimo kokybė buvo aukštesnė nei dalyvių, turinčių labai žemą, žemą, vidutiniškai aukštą ir aukštą rezistentiškumo lygį. Taip pat šie studentai turėjo mažesnius KMI, mažiau nerimo bruožų, lyginant su kitomis rezitentiškumo grupėmis. Tyrėjai nustatė, kad pagal jų pirminę hipotezę, medicinos studentai, kurių atsparumo lygis mažesnis, turėjo blogesnę gyvenimo kokybę, taip pat jie teigė turintys blogesnę mokymosi aplinką. Ši koreliacija nepriklausė nuo lyties, medicinos mokymosi kurso, depresijos ar nerimo simptomų [64].
Ayala ir kt. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti JAV medicinos studentų savipagalbos poveikį gyvenimo kokybei po patirto streso. Tyrimo duomenys parodė tvirtą atvirkštinį ryšį tarp patirto streso ir medicinos studentų gyvenimo kokybės ir pabrėžė, jog studentų savipagalba gali padėti susilpninti šį ryšį. Šios pradinės išvados rodo, kad studentai, kurie skiria daugiau laiko savo fizinei ir psichinei sveikatai išsaugoti, naudoja strategiją, leidžiančią sumažinti streso poveikį gyvenimo kokybei- tie, kurie pasižymėjo stiprinantys sveikatą keliose gyvenimo srityse, taip pat teigė patiriantys
22 mažiau streso ir turintys geresnę gyvenimo kokybę. Taigi daugialypis požiūris į rūpinimąsi savimi, apimantis mitybą, tarpasmeninius santykius, atsakomybę už sveikatą, fizinį aktyvumą, dvasinį augimą ir streso valdymą, gali kolektyviai sumažinti streso padarinius gyvenimo kokybei, sumažindamas šio ryšio stiprumą [74].
11.5. Studijų etapo bei pasiekimų įtaka
Kalbant apie mokymosi pasiekimų ir gyvenimo kokybės santykį, Lumley ir kt. darytame tyrime nustatyta, jog studentai su aukštesniais akademiniais pasiekimais pasižymėjo aukštesne gyvenimo kokybe nei studentai, turintys žemesnius vidurkius. Visgi, tam pačiam tyrime nustatyta, jog studentai, praleidžiantys daugiau laiko savarankiškam mokymuisi, yra mažiau patenkinti savo gyvenimu [65]. Shareef ir kt. padarė panašias išvadas- aukštas studentų vidurkis tyrime buvo susijęs su aukštu psichologinės sveikatos įvertinimu, aukštu dvasingumo balu, pasitikėjimu savimi, geresniu mąstymu, mokymusi, atmintimi ir koncentracija, stipriais asmeniniais įsitikinimais, teigiamu savo kūno ir išvaizdos vertinimu, optimistiniu požiūriu ir mažesniu neigiamų minčių kiekiu. Kita vertus, mokymosi kursas tam neturėjo jokio efekto [66]. Pagnin ir kt. taip pat gavo rezultatus, kurie iš dalies atitinka prieš tai aptarto tyrimų išvadas- darytame tyrime nebuvo rasta reikšmingo skirtumo tarp mokymosi etapo ir fizinės, psichologinės sveikatos, socialinės ir aplinkos sričių įvertinimų. Medicinos studentai pasižymėjo blogesne gyvenimo kokybe lyginant su bendrąja jauno amžiaus populiacija, nepriklausomai nuo kurso, taip pat studentai laiką, skirtą akademiniams pasiekimams įgyvendinti iškėlė kaip prioritetą prieš laiką, skirtą pasirūpinti savo asmenine gerove [69]. Serinolli ir kt. taip pat padarė išvadą, jog mokymosi kursas medicinos mokykloje neturėjo įtakos gyvenimo kokybės pokyčiui [73]. Lins ir kt. gavo kitokius rezultatus- jų darytame tyrime pastebėta, jog su psichine sveikata susijęs gyvenimo kokybės komponentas turėjo tendenciją mažėti, lyginant pirmųjų ir šeštų kursų medicinos studentus [5]. Sajida ir kt. tyrime taip pat atskleista. jog faktoriai, darantys įtaką gyvenimo kokybei ir jos lygis kinta mokymosi metu- pirmo kurso studentai patiria aukštesnį streso lygį, kuris metams bėgant sumažėja ir paskutinio kurso metais vėl pakyla. Taip pat pastebėta, jog pirmo ir penkto kurso studentų balai buvo žemiausi visose gyvenimo kokybės klausimyno srityse, o trečiojo kurso studentų balai buvo aukščiausi, lyginant su kitų kursų studentais [76]. Barros ir kt. taip pat nustatė, jog kursas jų tyrime turėjo įtakos gyvenimo kokybei- tirti pirmų dviejų metų studentai surinko aukštesnius balus pagal „Veras-q“ klausimyną lyginant su likusių trečio-šešto kurso studentais [77].
23
11.6. Poilsio įtaka
Johnson ir kt. tyrimo duomenimis, dauguma antro kurso medicinos studentų miega nepakankamai, kad būtų užtikrinta optimali sveikata, be to, mieguistumas dienos metu yra dažnas studentų tarpe. Taip pat pastebėta, kad nepakankamas miego kiekis gali būti pavojingas- studentai, gaunantys <6 h miego, keturis kartus dažniau trumpam prarasdavo budrumą ir sąmonę vairuodami, nei tie, kurie teigė miegantys ≥ 7 h. Buvo pastebėtas ryšys tarp per mažo miego kiekio ir perdegimo, depresijos ir emocinių problemų, prislėgimo jausmo susikaupus iššūkiams, nors tik depresijos ir perdegimo ryšys su miegu buvo statistiškai reikšmingas (p≤ 0,05). Didesnis savaitės miego kiekis buvo susijęs su pasitenkinimu gyvenimo kokybe ir suvokiama akademine sėkme. Tyrimo duomenys rodo, jog studentų, kuriems pavyksta skirti 7 valandas per naktį poilsiui gyvenimo kokybė ir psichinė sveikata statististiškai reikšmingai skiriasi, lyginant su tais, kurie įprastomis savaitės naktimis miega mažiau nei 6 valandas [72]. Lins ir kt. padarė išvadą, kad medicinos studentai, tirti privačioje medicinos mokykloje, pasižymėjo ne tik bloga su sveikata susijusia gyvenimo kokybe, vienas iš komponentų su kuria buvo siejama blogesnė gyvenimo kokybė buvo mieguistumas. Tiesa, mieguistumas buvo susijęs tik su psichiniu gyvenimo kokybės komponentu [67]. Hwang ir kt. taip pat rado panašias sąsajas- nuovargis buvo susijęs su blogesne gyvenimo kokybe, tačiau šiuo atveju, sąsajos buvo rastos su visomis gyvenimo kokybės sritimis [68]. Visgi, Lumley ir kt. savo tyrime atskleidė kiek kitokias išvadas, nei prieš tai aptartuose tyrimuose- buvo nustatyta, jog tirtų studentų ilgesnės miego valandos buvo silpnai susijusios su geresniu gyvenimo kokybės įvertinimu [65].
11.7. Fizinio aktyvumo įtaka
2017 m. Dyrbye ir kt. atliko tyrimą apie fizinio aktyvumo įtaką medicinos studentų gyvenimo kokybei. Tyrimo duomenys leidžia manyti, kad JAV medicinos studentai yra fiziškai aktyvesni nei panašaus amžiaus bendrosios populiacijos asmenys. Tirtos grupės medicinos studentams, kurių aerobiniai pratimai ir (arba) jėgos treniruočių užsiėmimai atitiko LKPC fizinio aktyvumo rekomendacijas, buvo rečiau diagnozuotas perdegimas, jie pasižymėjo geresne gyvenimo kokybe. Šie duomenys taip pat rodo, kad medicinos studentai, kurie laikosi fizinio aktyvumo rekomendacijų pagal LKPC, pasižymi geresne psichine sveikata. Kadangi aerobinis aktyvumas ir jėgos treniruotės buvo nepriklausomai susiję su mažesne perdegimo rizika, galima daryti prielaidą, kad dauguma medicinos studentų patys to nežinodami praledžia progą paprastai ir efektyviai užsiimti veikla, kuri galėtų pagerinti jų ne tik fizinę, kartu ir emocinę savijautą [17]. Lins ir kt. tirdami Brazilijos studentų grupę taip pat padarė išvadą, jog fizinio aktyvumo stoka yra vienas iš komponentų, susijęs su blogesne
24 gyvenimo kokybe [67]. Darytuose tyrimuose taip pat rasta sąsajų su asmens KMI ir gyvenimo kokybe- Messina ir kt. tirdami studentus Italijos universitete pastebėjo, jog optimalus KMI buvo susijęs su aukštesniu fizinio aktyvumo balu gyvenimo kokybės SF-36 klausimyne [71]. Serinolli ir kt. tirdami Brazilijos studentus taip pat pastebėjo jog KMI> 30 buvo susijęs su žemesniais gyvenimo kokybės klausimyno balais psichologinės gerovės, socialinių santykių ir fizinės sveikatos srityse, bet ne aplinkos srityje [73].
11.8. Lyties įtaka
Lyties įtaka gyvenimo kokybei buvo pastebėta ne viename tyrime – Ayala ir kt. pastebėjo, jog nors vyrai skiria mažiau laiko, skirto pasirūpinti savimi ir savo sveikata, moterys visvien patiria daugiau streso [74]; net kelios studijos padarė išvadą, jog moteriška lytis- vienas iš faktorių susijęs su prastesne psichine sveikata bei blogesne gyvenimo kokybe [67,71,75]. Keliuose tyrimuose atskleista, jog moteriška lytis yra susijusi ne tik su blogesnės gyvenimo kokybės fizinės sveikatos [76], kartu ir su psichologinės gerovės aspektais [66,69,73]. Barros ir kt. tyrimo rezultatai taip pat nesiskyrė- moterys surinko statistiškai reikšmingai žemesnius (p <0,0001) Veras-q klausimyno balus, atspindinčius gyvenimo kokybę. Blogesnė gyvenimo kokybė buvo susijusi su moterimis, kurios pasirinko medicinos karjerą dėl gero atlyginimo, rinkosi karjerą ne iš pašaukimo. Geresnė gyvenimo kokybė moterims buvo susijusi su šeimos, kurioje yra daktarų, įtaka bei gero uždarbio perspektyvomis [77].
11.9. Socialinių faktorių įtaka
Socialiniai faktoriai taip pat turi įtakos studento gyvenimo kokybei- Hwang it kt. tyrimas atskleidė, jog draugai kaip palaikymo šaltinis yra pagrindinis įtaką studento gyvenimo kokybei darantis faktorius iš tirtų grupių (kitos tirtos grupės- šeima, partneris ir kt.), veikiantis visus jos aspektus- fizinę sveikatą, psichologinę sveikatą, socialinius ryšius ir aplinką. Socialiniam ir psichologiniam gyvenimo kokybės aspektams didžiausią įtaką darė parama gaunama iš partnerio [68]. Serinolli ir kt. rado kitų įdomių faktorių, darančių įtaką gyvenimo kokybei- dalyvių, kurių bent vienas iš tėvų turėjo medicininį išsilavinimą, vidutiniai balai aplinkos srityje buvo aukštesni lyginant su grupe, kurių tėvai buvo ne medikai. Šis rezultatas gali būti paaiškinamas tuo, kad tėvai, turintys medicininį išsilavinimą, galėjo teigiamai paveikti savo atžalas padėdami jiems geriau apsiprasti medicinos mokyklos aplinkoje [73].
25
11.10. Priklausomybės įtaka
Fatehi ir kt. tirdamas sąsajas tarp medicinos studentų interneto priklausomybės ir gyvenimo kokybės nustatė, jog gyvenimo kokybė buvo žemesnė priklausomiems nuo interneto fizinės sveikatos, psichologinės gerovės ir socialinių ryšių srityse. Tokia neigiama asociacija gali būti paaiškinta pažvelgus į fizinės sveikatos rezultatus. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio toje pačioje pozoje bei intensyvus žiūrėjimas į ekraną yra fizinio aktyvumo stokos priežastis, kuri taip pat sukelia ir sveikatos problemas- apatinės nugaros skausmus, kaklo, peties skausmus, tunelinį riešo sindromą, akių nuovargį. Kalbant apie pasekmes socialiniams ryšiams, priklausomybė internetui gali neigiamai paveikti socialinius ir šeimos ryšius, nes naudojimasis kompiuteriu gali patapti šių ryšių pakaitalu, taip pat laikas kuris būtų skirtas šeimai ir draugams, šiuo atveju skiriamas veiklai prie kompiuterio. Šiame tyrime akademiniai rezultatai, įvertinti pagal savarankiškai paskelbtą mokymosi vidurkį, studentams, turintiems priklausomybę, buvo žymiai prastesni. Prastesni akademiniai rezultatai šiuo atveju galėtų būti pablogėjusių mokymosi įpročių pasekmė, nes sėdėjimas prie kompiuterio gali tapti mokymosi pakaitalu, dėl to žymiai pablogėja pažymiai, atsiranda paskaitų praleidinėjimas, nenoriau įsitraukiama į papildomus užsiėmimus [78].
26
12. IŠVADOS
1. Moteriška lytis, miego trūkumas, priklausomybė nuo interneto, laikas, skirtas keliauti į ar iš universiteto yra faktoriai, siejami su blogesne medicinos studentų gyvenimo kokybe.
2. Dvasiniai, religiniai įsitikinimai, palanki mokymosi aplinka, aukštas pažymių vidurkis, rezistentiškumas, savipagalbos priemonės, draugų parama, bent vieno iš tėvų su medicininiu išsilavinimu turėjimas, fizinis aktyvumas ir optimalus KMI yra siejami su geresne medicinos studentų gyvenimo kokybe.
3. Studijų etapas vienų autorių atliktais tyrimais darė įtaką medicinos studentų gyvenimo kokybei, kitų autorių išvadomis- sąsajos tarp studijų etapo ir gyvenimo kokybės rasta nebuvo.
27
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Group W. Development of the WHOQOL: Rationale and Current Status. Int J Ment Health. 1994 Sep;23(3):24–56.
2. Brazeau CMLR, Shanafelt T, Durning SJ, Massie FS, Eacker A, Moutier C, et al. Distress among matriculating medical students relative to the general population. Acad Med. 2014;89(11):1520–5.
3. Dyrbye LN, West CP, Satele D, Boone S, Tan L, Sloan J, et al. Burnout among u.s. medical students, residents, and early career physicians relative to the general u.s. population. Acad Med. 2014;89(3):443–51.
4. Dyrbye LN, Thomas MR, Shanafelt TD. Systematic review of depression, anxiety, and other indicators of psychological distress among U.S. and Canadian medical students. Acad Med. 2006;81(4):354–73.
5. Lu DW, Dresden S, McCloskey C, Branzetti J, Gisondi MA. Impact of burnout on self-reported patient care among emergency physicians. West J Emerg Med. 2015;16(7):996–1001.
6. Dyrbye LN, Thomas MR, Shanafelt TD. Medical student distress: causes, consequences, and proposed solutions. Mayo Clin Proc [Internet]. 2005 Dec [cited 2020 Jan 17];80(12):1613–22. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16342655
7. Pagnin D, De Queiroz V. Comparison of quality of life between medical students and young general populations. Educ Heal Chang Learn Pract. 2015;28(3):209–12.
8. Suñer-Soler R, Grau-Martín A, Font-Mayolas S, Gras ME, Bertran C, Sullman MJM. Burnout and quality of life among Spanish healthcare personnel. J Psychiatr Ment Health Nurs. 2013 Apr;20(4):305–13.
9. Henning MA, Krägeloh CU, Hawken SJ, Zhao Y, Doherty I. The Quality of Life of Medical Students Studying in New Zealand: A Comparison With Nonmedical Students and a General Population Reference Group. Teach Learn Med. 2012 Oct;24(4):334–40.
10. Jurkat H, Höfer S, Richter L, Cramer M, Vetter A. Lebensqualität, Stressbewältigung und Gesundheitsförderung bei Studierenden der Human- und Zahnmedizin: Eine Vergleichsuntersuchung. Dtsch Medizinische Wochenschrift. 2011;136(23):1245–50.
11. Pekmezovic T, Popovic A, Tepavcevic DK, Gazibara T, Paunic M. Factors associated with health-related quality of life among belgrade university students. Qual Life Res. 2011 Apr;20(3):391–7.
12. Moffat KJ, McConnachie A, Ross S, Morrison JM. First year medical student stress and coping in a problem-based learning medical curriculum. Vol. 38, Medical Education. 2004. p. 482–91. 13. Aktekin M, Karaman T, Senol YY, Erdem S, Erengin H, Akaydin M. Anxiety, depression and
stressful life events among medical students: a prospective study in Antalya, Turkey. Med Educ [Internet]. 2008 Jul 7 [cited 2020 Jan 21];35(1):12–7. Available from: http://doi.wiley.com/10.1111/j.1365-2923.2001.00726.x
14. Givens JL, Tjia J. Depressed medical students’ use of mental health services and barriers to use. Acad Med. 2002;77(9):918–21.
15. Shanafelt TD, Bradley KA, Wipf JE, Back AL. Burnout and self-reported patient care in an internal medicine residency program. Ann Intern Med. 2002 Mar 5;136(5):358–67.
28 16. Thomas NK. Resident burnout. Vol. 292, Journal of the American Medical Association. 2004.
p. 2880–9.
17. Gelfand D V., Podnos YD, Carmichael JC, Saltzman DJ, Wilson SE, Williams RA, et al. Effect of the 80-hour workweek on resident Burnout. Arch Surg. 2004 Sep;139(9):933–40.
18. WOLF TM, BALSON PM, FAUCETT JM, RANDALL HM. A retrospective study of attitude change during medical education. Med Educ. 1989;23(1):19–23.
19. Krakowski AJ. Stress and the practice of medicine- The myth and reality. J Psychosom Res. 1982;26(1):91–8.
20. Dyrbye LN, Shanafelt TD. Commentary: Medical student distress: A call to action. Vol. 86, Academic Medicine. Lippincott Williams and Wilkins; 2011. p. 801–3.
21. Voltmer E, Kötter T, Spahn C. Perceived medical school stress and the development of behavior and experience patterns in German medical students. Med Teach. 2012 Oct;34(10):840–7. 22. Dyrbye LN, Harper W, Durning SJ, Moutier C, Thomas MR, Massie FS, et al. Patterns of
distress in US medical students. Med Teach. 2011 Oct;33(10):834–9.
23. Alfaris EA, Naeem N, Irfan F, Qureshi R, Van Der Vleuten C. Student centered curricular elements are associated with a healthier educational environment and lower depressive symptoms in medical students [Internet]. 2014 [cited 2020 Feb 2]. Available from: http://www.biomedcentral.com/1472-6920/14/192
24. Mohammad abdulghani hamza, irshad M, al Zunitan M, al sulihem ali, al Dehaim M, al esefir W, et al. Neuropsychiatric Disease and Treatment Dovepress Prevalence of stress in junior doctors during their internship training: a cross-sectional study of three saudi medical colleges’ hospitals. 2014 [cited 2020 Feb 2]; Available from: http://dx.doi.org/10.2147/NDT.S68039 25. Mohammad Abdulghani H, Abdulghani HM, AlKanhal AA, Mahmoud ES, Ponnamperuma
GG, Alfaris EA. Stress and Its Effects on Medical Students: A Cross-sectional Study at a College of Medicine in Saudi Arabia. 2011;
26. Learning Objectives for Medical Student Education Guidelines for Medical Schools Medical School Objectives Project. 1998.
27. Dyrbye LN, Thomas MR, Shanafelt TD. Medical student distress: Causes, consequences, and proposed solutions. Mayo Clin Proc. 2005;80(12):1613–22.
28. Michalec B, Keyes CLM. A multidimensional perspective of the mental health of preclinical medical students. Vol. 18, Psychology, Health and Medicine. 2013. p. 89–97.
29. Prins JT, Hoekstra-Weebers JEHM, Gazendam-Donofrio SM, Dillingh GS, Bakker AB, Huisman M, et al. Burnout and engagement among resident doctors in the Netherlands: A national study. Med Educ. 2010 Mar;44(3):236–47.
30. Mavor KI, Mcneill KG, Anderson K, Kerr A, O’Reilly E, Platow MJ. Beyond prevalence to process: The role of self and identity in medical student well-being. Med Educ. 2014 Apr;48(4):351–60.
31. Nandi M, Hazra A, Sarkar S, Mondal R, Ghosal MK. Stress and its risk factors in medical students: An observational study from a medical college in India. Indian J Med Sci. 2012 Jan;66(1–2):1–12.
32. Shapiro SL, Schwartz GE, Bonner G. Effects of mindfulness-based stress reduction on medical and premedical students. J Behav Med. 1998;21(6):581–99.
29 33. Moffat KJ, McConnachie A, Ross S, Morrison JM. First year medical student stress and coping in a problem-based learning medical curriculum. Med Educ [Internet]. 2004 May [cited 2020 Feb 2];38(5):482–91. Available from: http://doi.wiley.com/10.1046/j.1365-2929.2004.01814.x 34. Eva EO, Islam MZ, Mosaddek ASM, Rahman MF, Rozario RJ, Iftekhar AFMH, et al.
Prevalence of stress among medical students: A comparative study between public and private medical schools in Bangladesh. BMC Res Notes. 2015 Dec 14;8(1).
35. Cherkil S, Gardens SJ, Soman DK. Coping styles and its association with sources of stress in undergraduate medical students. Indian J Psychol Med. 2013 Oct;35(4):389–93.
36. O’Reilly E, McNeill KG, Mavor KI, Anderson K. Looking Beyond Personal Stressors: An Examination of How Academic Stressors Contribute to Depression in Australian Graduate Medical Students. Teach Learn Med. 2014 Jan;26(1):56–63.
37. An H, Chung S, Park J, Kim SY, Kim KM, Kim KS. Novelty-seeking and avoidant coping strategies are associated with academic stress in Korean medical students. Psychiatry Res. 2012 Dec 30;200(2–3):464–8.
38. Lutz G, Scheffer C, Edelhaeuser F, Tauschel D, Neumann M. A reflective practice intervention for professional development, reduced stress and improved patient care - A qualitative developmental evaluation. Patient Educ Couns. 2013 Sep;92(3):337–45.
39. Kocalevent R, Klapp B, Albani C, Brähler E. Zusammenhänge von Ressourcen, chronisch aktiviertem Distress und Erschöpfung in der deutschen Allgemeinbevölkerung. PPmP - Psychother · Psychosom · Medizinische Psychol [Internet]. 2013 Feb 27 [cited 2020 Feb 2];63(03/04):115–21. Available from: http://www.thieme-connect.de/DOI/DOI?10.1055/s-0032-1327705
40. Krägeloh CU, Henning MA, Billington R, Hawken SJ. The relationship between quality of life and spirituality, religiousness, and personal beliefs of medical students. Acad Psychiatry. 2015 Feb 5;39(1):85–9.
41. Puthran R, Zhang MWB, Tam WW, Ho RC. Prevalence of depression amongst medical students: A meta-analysis. Med Educ. 2016;50(4):456–68.
42. Dahlin ME, Runeson B. Burnout and psychiatric morbidity among medical students entering clinical training: A three year prospective questionnaire and interview-based study. BMC Med Educ. 2007;7.
43. Bacchi S, Licinio J. Qualitative Literature Review of the Prevalence of Depression in Medical Students Compared to Students in Non-medical Degrees. Vol. 39, Academic Psychiatry. Springer New York LLC; 2015. p. 293–9.
44. Melaku L, Mossie A, Negash A. Stress among Medical Students and Its Association with Substance Use and Academic Performance. 2015 [cited 2020 Feb 1]; Available from: http://dx.doi.org/10.1155/2015/149509
45. Iqbal S, Gupta S, Venkatarao E. Stress, anxiety & depression among medical undergraduate students & their socio-demographic correlates. Indian J Med Res Suppl. 2015 Mar 1;141(Mar2015):354–7.
46. Dyrbye LN, Thomas MR, Shanafelt TD. Systematic review of depression, anxiety, and other indicators of psychological distress among U.S. and Canadian medical students. Vol. 81, Academic Medicine. Lippincott Williams and Wilkins; 2006. p. 354–73.
47. Mayer FB, Santos IS, Silveira PSP, Helena M, Lopes I, Regina A, et al. Factors associated to depression and anxiety in medical students: a multicenter study. 2016;
30 48. Hardeman RR, Przedworski JM, Burke SE, Burgess DJ, Phelan SM, Dovidio JF, et al. Mental Well-Being in First Year Medical Students: A Comparison by Race and Gender: A Report from the Medical Student CHANGE Study. J racial Ethn Heal disparities. 2015 Sep 1;2(3):403–13. 49. Bleakley A. Gender matters in medical education. Med Educ. 2013 Jan;47(1):59–70.
50. Shi M, Liu L, Wang ZY, Wang L. The Mediating Role of Resilience in the Relationship between Big Five Personality and Anxiety among Chinese Medical Students: A Cross-Sectional Study. Voracek M, editor. PLoS One [Internet]. 2015 Mar 20 [cited 2020 Feb 1];10(3):e0119916. Available from: https://dx.plos.org/10.1371/journal.pone.0119916
51. Enns SC, Perotta B, Paro HB, Gannam S, Peleias M, Mayer FB, et al. Medical Students’ Perception of Their Educational Environment and Quality of Life: Is There a Positive Association? Acad Med. 2016 Mar 1;91(3):409–17.
52. Welford P, OBrien A. Improving student mental wellbeing. BMJ [Internet]. 2019 [cited 2020 Feb 2]; Available from: http://group.bmj.com/group/rights-licensing/
53. Nunez-Mulder L. Researcher cautions against initiatives to reduce student suicide that lack evidence. BMJ. 2018 Sep 19;362:k3969.
54. Hillis JM, Perry WRG, Carroll EY, Hibble BA, Davies MJ, Yousef J. Painting the picture: Australasian medical student views on wellbeing teaching and support services. Med J Aust. 2010 Feb 15;192(4):188–90.
55. Walkiewicz M, Tartas M, Majkowicz M, Budzinski W. Academic achievement, depression and anxiety during medical education predict the styles of success in a medical career: A 10-year longitudinal study. Med Teach [Internet]. 2012 Sep 21 [cited 2020 Feb 1];34(9):e611–9. Available from: http://www.tandfonline.com/doi/full/10.3109/0142159X.2012.687478
56. Støen Grotmol K, Gude T, Moum T, Vaglum P, Tyssen R. Risk factors at medical school for later severe depression: A 15-year longitudinal, nationwide study (NORDOC). J Affect Disord. 2013 Mar 20;146(1):106–11.
57. IsHak WW, Lederer S, Mandili C, Nikravesh R, Seligman L, Vasa M, et al. Burnout During Residency Training: A Literature Review. J Grad Med Educ. 2009 Dec;1(2):236–42.
58. Dyrbye LN, West CP, Satele D, Boone S, Sloan J, Shanafelt TD. A national study of medical students’ attitudes toward self-prescribing and responsibility to report impaired colleagues. Acad Med. 2015 Apr 1;90(4):485–93.
59. Paro HBMS, Silveira PSP, Perotta B, Gannam S, Enns SC, Giaxa RRB, et al. Empathy among medical students: Is there a relation with quality of life and burnout? PLoS One. 2014 Apr 4;9(4).
60. Dyrbye L, Shanafelt T. A narrative review on burnout experienced by medical students and residents. Med Educ. 2016;50(1):132–49.
61. Dyrbye LN, Massie FS, Eacker A, Harper W, Power D, Durning SJ, et al. Relationship between burnout and professional conduct and attitudes among US medical students. JAMA - J Am Med Assoc. 2010 Sep 15;304(11):1173–80.
62. Brazeau CMLR, Schroeder R, Rovi S, Boyd L. Relationships between medical student burnout, empathy, and professionalism climate. Acad Med. 2010;85(10 SUPPL.).
63. Jackson ER, Shanafelt TD, Hasan O, Satele D V., Dyrbye LN. Burnout and alcohol abuse/dependence among U.S. Medical Students. Acad Med. 2016 Sep 1;91(9):1251–6.
31 medical student resilience, educational environment and quality of life. PLoS One. 2015 Jun 29;10(6).
65. Lumley S, Ward P, Roberts L, Mann JP. Self-reported extracurricular activity, academic success, and quality of life in UK medical students. Int J Med Educ. 2015 Sep 19;6:111–7. 66. Shareef MA, Alamodi AA, Al-Khateeb AA, Abudan Z, Alkhani MA, Zebian SI, et al. The
interplay between academic performance and quality of life among preclinical students Career choice, professional education and development. BMC Med Educ. 2015 Oct 31;15(1).
67. Lins L, Carvalho FM, Menezes MS, Porto-Silva L, Damasceno H. Health-related quality of life of students from a private medical school in Brazil. Int J Med Educ. 2015 Nov 8;6:149–54. 68. Hwang IC, Park KH, Kim JJ, Yim J, Ko KP, Bae SM, et al. Perceived Social Support as a
Determinant of Quality of Life among Medical Students: 6-Month Follow-up Study. Acad Psychiatry. 2017 Apr 1;41(2):180–4.
69. Pagnin D, De Queiroz V. Comparison of Quality of Life Between Medical Students and Young General Populations. 2015 [cited 2019 Dec 11]; Available from: http://www.educationforhealth.net
70. Tackett S, Wright S, Lubin R, Li J, Pan H. International study of medical school learning environments and their relationship with student well-being and empathy. Med Educ. 2017;51(3):280–9.
71. Messina G, Quercioli C, Troiano G, Russo C, Barbini E, Nisticò F, et al. Italian medical students quality of life: years 2005-2015. Ann Ig. 2016;28:245–51.
72. Johnson KM, Simon N, Wicks M, Barr K, O’Connor K, Schaad D. Amount of Sleep, Daytime Sleepiness, Hazardous Driving, and Quality of Life of Second Year Medical Students. Acad Psychiatry. 2017 Oct 1;41(5):669–73.
73. Serinolli MI, Novaretti MCZ. A cross-sectional study of sociodemographic factors and their influence on quality of life in medical students at Sao Paulo, Brazil. PLoS One. 2017 Jul 1;12(7).
74. Ayala EE, Winseman JS, Johnsen RD, Mason HRC. U.S. medical students who engage in self-care report less stress and higher quality of life. BMC Med Educ. 2018 Aug 6;18(1).
75. Moutinho ILD, Lucchetti ALG, Ezequiel O da S, Lucchetti G. Mental health and quality of life of Brazilian medical students: Incidence, prevalence, and associated factors within two years of follow-up. Psychiatry Res. 2019 Apr 1;274:306–12.
76. Sajida Naseem, Fizza Orooj, Haider Ghazanfar AG. Quality of life of Pakistani medical students studying in a private institution. 2016.
77. Barros RA, Menezes MS, Lins L. Quality of life of medical students in Brazil. A comparative study. Rev Med Chil. 2019;147(1):107–13.
78. Fatehi F, Monajemi A, Sadeghi A, Mojtahedzadeh R, Mirzazadeh A. Quality of Life in Medical Students With Internet Addiction. Acta Med Iran. 2016;54(10):662–6.
79. Dyrbye LN, Satele D, Shanafelt TD. Healthy exercise habits are associated with lower risk of burnout and higher quality of life among U.S. Medical Students. Acad Med. 2017 Jul 1;92(7):1006–11.
80. Tempski P, Martins MA, Paro HBMS. Teaching and learning resilience: A new agenda in medical education [Internet]. Vol. 46, Medical Education. John Wiley & Sons, Ltd; 2012 [cited 2020 Mar 15]. p. 345–6. Available from:
http://doi.wiley.com/10.1111/j.1365-32 2923.2011.04207.x
