LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
GYVŪNŲ MOKSLO (GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS IKI 2018) MAGISTRO IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA
GIEDRĖ MILAŠIENĖ
PIENO SUDĖTIES SKIRTUMAI KARVIŲ LAIKYMO GANYKLINIU IR TVARTINIU LAIKOTARPIAIS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė Prof. dr. Asta Racevičiūtė Stupelienė
Konsultantas Doc. dr. Saulius Tušas
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieno sudėties skirtumai karvių laikymo ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Giedrė Milašienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Giedrė Milašienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Asta Racevičiūtė-Stupelienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Elena Bartkienė
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos (parašas) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, (parašas) pavardė)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS (gynimo komisijos sekretorės (-riaus)
3 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1 Karvių laikymas tvartiniu laikotarpiu ... 9
1.1.1 Karvių laikymo sistema ... 9
1.1.2 Mėšlo šalinimo sistema ... 10
1.1.3 Karvių šėrimas ... 11
1.1.4 Karvių melžimas ... 12
1.2 Karvių laikymas ganykliniu laikotarpiu ... 14
1.2.1 Ganyklų vertinimas ir tvarkymas ganiavos metu ... 15
1.2.2 Karvių melžimo organizavimas ganykliniu laikotarpiu ... 16
1.2.3 Nepalankūs veiksniai ganiavos metu ... 17
1.3 Karvių pieno sudėtis ir kokybė bei ją įtakojantys veiksniai tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais 18 1.3.1 Karvių veislės įtaka pieno sudėčiai ir kokybei ... 19
1.3.2 Karvių šėrimo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei ... 20
1.3.3 Karvių laikymo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei ... 22
1.3.4 Karvių melžimo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei ... 23
1.3.5 Karvių laktacijos įtaka pieno sudėčiai ir kokybei ... 24
1.3.6 Karvių sveikatingumo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei ... 24
2. TYRIMŲ METODIKA ... 26
2.1 Statistinis duomenų įvertinimas... 28
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 29
3.1 Karvių pieno primilžio kitimas tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais ... 29
3.2 Karvių pieno sudėties kitimas tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais ... 31
3.3 Karvių pieno kokybės kitimas tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais ... 38
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44
IŠVADOS ... 47
4 SANTRUMPOS
BBS – bendras bakterijų skaičius °C – Celsijaus laipsnis
Ca - kalcis
cm2 – kvadratinis centimetras d. - diena
GV/ha – etaloninis vienetas naudojamas gyvulių skaičiui erdvėja apskaičiuoti K - kalis
kg - kilogramai
kg/d – kilogramai per dieną mėn. - mėnesis Mg - magnis mg - miligramai ml - mililitrai Na - natris Nr. - numeris P - fosforas pav. - pavyzdys proc. - procentai
SLS – somatinių ląstelių skaičius THI – temperatūros drėgmės indeksas tūkst. – tūkstantis
tūkst./ml – tūkstančiai mililitre UAB – uždaroji akcinė bendrovė
5 SANTRAUKA
Autorė - Giedrė Milašienė
Darbo pavadinimas - Pieno sudėties skirtumai karvių laikymo ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais.
Darbo vadovė - Prof. dr. Asta Racevičiūtė Stupelienė
Darbo apimtis - 52 puslapiai, jame yra 11 lentelių, 15 paveikslų, naudoti 62 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas - atlikti karvių pieno sudėties palyginamąją analizę ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais.
Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti karvių produktyvumo kitimą ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais; 2. Atlikti pieno sudėties palyginamąją analizę tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais skirtinguose ūkiuose; 3. Atlikti karvių pieno kokybės palyginamąją analizę tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais skirtinguose ūkiuose.
Tyrimo metodika. Darbas atliktas 2019 – 2020 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute bei Šilalės rajone esančių, dviejų šeimų, melžiamų karvių ūkiuose - Nr. 1 ir Nr. 2. Kiekviename ūkyje laikoma po 50 melžiamų karvių. Tyrimo metu buvo analizuojama ir įvertinama dviejų ūkių pieno primilžio, sudėties ir kokybės rodikliai skirtingais karvių laikymo laikotarpiais – tvartiniu ir ganykliniu. Pieno riebumo, baltymingumo, laktozės ir urėjos kiekiai piene nustatyti matuokliu ,,LactoScope FTIR“, somatinių ląstelių skaičiaus piene nustatytas naudojant skaitiklį „Somascope“, o bendras bakterijų skaičiaus piene - matuokliu ,,Bentley Bactocount IBC“.
Gauti rezultatai ir išvados. Vertinant karvių primilžį tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais, nustatyta, kad ūkyje Nr. 1 tvartiniu laikotarpiu karvių primilžis buvo 16 proc. (p<0,05), o ūkyje Nr. 2 32 proc. (p<0,001) mažesnis nei ganykliniu laikotarpiu. Pieno sudėties rodiklis, pieno riebumas ūkyje Nr. 1 tvartiniu laikotarpiu buvo 0,42 proc. (p<0,01), o ūkyje Nr. - 0,66 proc. (p<0,001) didesnis nei ganykliniu laikotarpiu. Kiti pieno sudėties rodikliai: pieno baltymingumas, laktozė ir urėja statistiškai reikšmingo skirtumo tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais neturėjo. Somatinių ląstelių skaičius piene ūkyje Nr. 1 tvartiniu laikotarpiu buvo 10 proc. (p>0,05), o ūkyje Nr. 2 - 39 proc. mažesnis nei ganykliniu laikotarpiu (p<0,001). Bendras bakterijų skaičius piene tvartinio laikotarpio metu ūkyje Nr. 1 buvo 20 proc. (p>0,05), o ūkyje Nr. 2 - 50 proc. (p<0,05) didesnis nei ganykliniu laikotarpiu.
6 SUMMARY
Author - Giedrė Milašienė
Title of the thesis - Differences in milk composition during cows' grazing and barn periods Supervisor - Prof. dr. Asta Racevičiūtė Stupelienė
Volume of the thesis - 52 pages, 11 tables, 15 figures, 62 references.
The aim of the thesis is to perform a comparative analysis of cow 's milk composition in the grazing and barn period.
Tasks of the thesis: 1. To determine the change of cow productivity in the grazing and barn period; 2. To perform a comparative analysis of milk composition in the barn and grazing period in different farms; 3. To perform a comparative analysis of cow's milk quality in the barn and grazing period in different farms.
Methodology of the research. The work was performed in 2019 - 2020 at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Institute of Animal Husbandry Technologies and two-family dairy farms in Šilalė district - No. 1 and No. 2. Each of the farms keeps 50 dairy cows. During the research, the milk yield, composition and quality indicators of two farms in different cow housing periods - barn and pasture - were analysed and evaluated. Milk fat, protein, lactose and urea levels were determined with a LactoScope FTIR meter, somatic cell counts in milk were measured with a Somascope meter, and total bacterial counts in milk were measured with a Bentley Bactocount IBC meter.
Results and conclusions obtained. Assessing the milk yield of cows during the barn and grazing period, it was found that in farm No.1, during barn period 1, the milk yield of cows was 16 percent. (p <0.05), and in farm No. 2 it was 32 percent. (p <0.001) lower than in the grazing period. Milk composition indicator, milk fat content in the farm No. 1 during barn period was 0.42 percent. (p <0.01), and in farm No. 2 - 0.66 percent (p <0.001) higher than in the grazing period. Other milk composition indicators did not show a statistically significant difference in milk protein, lactose and urea between barn and grazing periods. Somatic cell count in dairy farm No. 1 during barn period was 10 percent. (p> 0.05), and in farm No. 2 - 39 percent lower than in the grazing period (p <0.001). Total number of bacteria in milk during the barn period on farm No. 1 was 20 percent. (p> 0.05), and in farm No. 2 - 50 percent (p <0.05) higher than during the grazing period.
7 ĮVADAS
Pieno sektorius Lietuvoje turi gilias tradicijas. Pirminė pieno gamyba yra viena pagrindinių žemės ūkio šakų, o pieno perdirbimas – svarbiausia maisto perdirbimo sritis. Lietuviški pieno gaminiai sėkmingai konkuruoja eksporto rinkose ir augant pieno paklausai pasaulyje, turi geras vystymosi perspektyvas. Tačiau dėl sektoriaus specifikos, išorinių veiksnių bei iš praeities paveldėtų struktūrinių problemų, pieno sektorius išlieka gana pažeidžiamas [1].
Lietuvoje gyvulininkystės produkcija yra antra pagal svarba žemės ūkio veiklos sričių ir užima 32,0 proc. žemės ūkio ekonominės veiklos produkcijos. Pienininkystė yra pirmoji pagal svarbą gyvulininkystės šaka ir 2019 metais sudarė 14,7 proc. visos gyvulininkystės produkcijos [2]. 2019 metais pieno sektoriuje vyravo smulkus 1 - 2 karvių ūkiai, jie sudarė, net 61 proc. visų šalyje laikomų karvių ūkių. Karvių ūkių, kuriuose laikomos 31 ir daugiau karvių sudaro tik 4 proc. ūkių [3].
Ilgalaikėje perspektyvoje didėjant gyventojų skaičius pasaulyje paklausa pienui ir jo produktams augs. Pagrindinis augimo variklis – augantis gyventojų skaičius ir gerėjantis gyvenimo lygis besivystančiose šalyse. Tačiau vystysis tik tų valstybių pieno sektoriai, kurių augimas orientuotas arba į vidaus vartojimo didinimą arba kurių pieno sektoriai bus konkurencingi regiono ir pasauliniu lygiu [1].
Per pastaruosius dešimtmečius Europoje pienininkystė labai pasikeitė. Ūkio sąnaudos kyla sparčiau nei pieno kainos, todėl ūkininkams tenka gerinti savo išlaidas, ekonominius rezultatus, didinti ūkio efektyvumą – mažinti išlaidas/padidinti pajamas ir didinti gamybos apimtis. Galimybės pasinaudoti Europos sąjungos parama leido ūkininkams plėstis ir sustiprinti savo ūkius. Kita vertus, daugelis ūkininkų nusprendžia nutraukti savo veiklą [4].
Pieno gamintojai planuodami užsiimti pienine gyvulininkyste apsvarsto, kokia gyvulių laikymo sistema jiems bus priimtiniausia. Tai įvertina atsižvelgdami į vietos klimato sąlygas, statybų išlaidas, darbo jėgos prieinamumą, galvijų priežiūros išlaidas ir į investicijų grąžą. Nors ganyklos paprastai suteikia puikų komfortą karvėms, atšiaurūs orai ir netinkamos gyvulių laikymo sąlygos gali sukelti sunkumų, susijusių su karvių švara, pieno kokybe, karščiu ar šalčiu. Dėl šių priežasčių gyvūnai žiemos sezonu metu uždaromi į tvartus [5].
Nors karvių pienas yra labai maistingas produktas, kuriame yra makro ir mikro komponentų ir moksliškai yra įrodyta, jog jis yra naudingas žmonių sveikatai, tačiau pienas turi būti pritaikytas žmonių maistui, gaunamas iš gerai šeriamų laktuojančių karvių [6]. Pieno sudėčiai ir kokybei turi įtakos daugelis veiksnių, tokių kaip genetika, gyvulio sveikata, laktacijos stadija, tačiau karvių laikymas, o tuo pačiu ir gyvūnų mityba, išlieka pagrindiniu veiksniu, kuris įtakoja karvių pieno sudėtį ir kokybę.
8 Šio darbo tikslas - atlikti karvių pieno sudėties palyginamąją analizę ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais.
Darbo uždaviniai:
Nustatyti karvių produktyvumo kitimą ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais;
Atlikti pieno sudėties palyginamąją analizę tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais skirtinguose ūkiuose;
Atlikti karvių pieno kokybės palyginamąją analizę tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais skirtinguose ūkiuose.
9 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Karvių laikymas tvartiniu laikotarpiu
Daugelis gamintojų renkasi karvių laikymo sistemą, pagrįstą visiškai gyvulio neprieinamumu prie ganyklų, nes nauji, laisvo gyvūnų judėjimo tvartai yra skirti užtikrinti didelį gyvulio produktyvumą. Tinkamai suprojektuoti tvartai suteikia karvėms tinkamą jų judėjimo, gulėjimo erdvę, gyvūnas turi laisvą prieiga prie sudaryto pašaro raciono, padedančio išlaikyti aukštą karvių produktyvumo lygį. Laikant karves tvarte galima kontroliuoti aplinkos temperatūrą, apsaugoti gyvūnus nuo plėšrūnų ir ligų bei kontroliuoti gyvulių sveikatingumą [5].
Pastaraisiais metais yra skatinama grįžti prie natūralesnių gyvulių laikymo sąlygų. Ieškoma būdų, kaip mažinti darbo sąnaudas, siūlomi įvairūs nauji techniniai sprendimai. Sukurti įvairūs robotai mėšlo takams ir šėrimo takui valyti, įvairūs įrenginiai guoliaviečių valymui, automatizuojamas šėrimas, plačiau taikomos automatinės melžimo sistemos [7].
Laikant karves uždaroje patalpoje būtina užtikrinti tinkamą jų priežiūrą - parinkti tinkamą karvių laikymo tipą, kad tenkintų gyvūnų gerovės, sveikatingumo reikalavimus; atsižvelgti į karvių melžimo tipą, kuris atitiktų bandos dydį, veislę, karvių produktyvumą; parinkti šėrimo sistemą, kuri reikalautų mažiausiai darbo sąnaudas ir užtikrintų visavertį, subalansuotą pašarą gyvūnams.
1.1.1 Karvių laikymo sistema
Būsto sistema ir valdymo praktika daro didelę įtaką gyvūnų produktyvumui, sveikatai, pieno kokybei, reprodukcijai ir gerovei, taip pat ūkio pelningumui [8]. Net ir produktų savybės, ypač kai tai
susiję su vietiniais, tradiciniais produktais, gali skirtis priklausomai nuo gyvūnų laikymo sistemos. Dėl netinkamai suplanuotų gyvūnų laikymo vietų atsiranda papildomų darbo sąnaudų ir padidėja tvartų priežiūros išlaidos. Tinkamu gyvulių laikymu siekiama padidinti pieno gamybą, geresnį darbo jėgos panaudojimą, geresnę gyvūnų sveikatą, ligų kontrolę, geresnę gyvūnų priežiūrą ir valdymą, gaunant aukštos kokybės pieną ir didesnį ūkio pelningumą.
Ūkininkas turi pasirinkti tinkamą karvių laikymo sistemą, atsižvelgdamas į vietą, aplinką ir ekonominę būklę [9].
Lietuvoje galvijų fermoje gali būti taikomos dvi gyvulių laikymo sistemos: tvartinė - ganyklinė – žiemą gyvuliai laikomi tvarte, o vasarą ganomi ganyklose ir tvartinė – gyvuliai žiemą ir vasarą laikomi tvarte.
10 sunormalizuota oro temperatūra ir tvarto mikroklimatas bei užtikrinta gyvūnų gerovė [10].
Galvijai laikomi šiltuose, šaltuose ir pusšilčiuose tvartuose. Taikant saitinį galvijų laikymo būdą, galvijai laikomi tik šiltuose tvartuose. Šaltuose ir pusšilčiuose tvartuose laikomi galvijai turi būti palaidi, o jų guoliavietės kreikiamos arba išklotos apšiltintais paklotais [11].
Laikant karves saitiniu būdu, jos yra šeriamos ir melžiamos stovėjimo vietose, todėl galima taupyti pašarus tiksliai normuojant pagal kiekvieno gyvulio produktyvumą. Kiekviena karvė per visą tvartinį laikotarpį turi pastovią, ramią šėrimo ir gulėjimo vietą bei tas pačias kaimynes, dėl to patiria mažiau stresų. Gyvūnai būna švaresni bei galima kiekviena gyvulį apžiūrėti, lengviau sukontroliuoti ligas [7, 10].
Saitinių tvartų pagrindinis trūkumas: ribojama gyvulio laisvė, karvės mažiau juda, visame tvarte turi būti šilta (pliusinė temperatūra), sunku užtikrinti karvių švarą, didelės darbo sąnaudos, blogos darbo sąlygos. Pasirinkus saitinį karvių laikymą, karvės laikomas individualiuose perdarynėse ir paleidžiamos individualiai ar grupėmis. Pririšamos dažniausiai individualiai, rečiau – grupėmis [7].
Pasirenkant saitinį karvių laikymą, reikia tinkamai įrengti ir jų stovėjimo vietą. Tinkamai įrengta stovėjimo vieta, turi leisti karvėms gulėti ir atsistoti natūraliai ir patogiai [12].
1.1.2 Mėšlo šalinimo sistema
Mėšlo tvarkymas gyvulininkystėje yra neatskiriama gamybos proceso dalis, todėl atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties gyvūnų laikymo technologiją, parenkamas ekonomiškiausias mėšlo ir nuotėkų šalinimo iš statinių ir kaupimo būdas bei atitinkamos mechanizavimo priemonės. Naujausi technologiniai sprendimai užtikrina, kad mėšlo tvarkymas būtų atliekamas kur kas greičiau sklandžiau ir operatyviau. Norint užtikrinti higienos normas atitinkančias gyvulių laikymo sąlygas bei apsaugoti pagamintą produkciją, būtina reguliariai šalinti mėšlą [13].
Ūkyje laikant karves ant gilaus kraiko, šalto ir kieto pagrindo galvijų guoliavietės yra kreikiamos sudarant minkštą ir šiltą paklotą. Kraikui naudojami šiaudai, medžio pjuvenos, drožlės, durpės. Toks kraikinis mėšlas šalinamas įrengiant gale perdarynių iki 0,2 m įgilintą atvirą kanalą su transporteriu arba buldozeriu. Tirštajam (kraikiniam) mėšlui kaupti turi būti įrengta antžeminė dengta ar atviros aikštelės tipo mėšlidė ir gamybinių nuotekų kauptuvas [11]. Tirštas mėšlas gali būti kaupiamas tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto ir laikomas rietuvėse laukuose [14].
Skystasis ir pusskystis (bekraikis) mėšlas šalinamas grotelėmis dengtu kanalu, transporteriu arba savitaka. Bekraikis arba su minimaliu kraiko kiekiu mėšlas šalinamas skreperiniais transporteriais, buldozeriais ir kanalais, įrengtais po grotelėmis dengtais mėšlo šalinimo takais. Šiuo atveju kraikas ir
11 pašarai turi būti smulkinti. Iš tvarto skystas mėšlas šalinamas transporteriu arba siurbliais. Skystam mėšlui kaupti turi būti įrengta kauptuvas, kuriame kaupiamas visas skystas mėšlas ir gamybinės nuotekos [11].
Bekraikio mėšlo, nereikėtų kaupti ilgiau kaip 3 savaites, nes vėliau aktyvėja biologiniai procesai, kurių metu kyla mėšlo temperatūra ir pradeda gausiai išsiskirti kenksmingos dujos [13].
Mėšlas iš tvartų turi būti šalinamas, transportuojamas ir laikomas vadovaujantis Lietuvos ir Europos sąjungos įstatymais, atsižvelgiant į gyvulių laikymo sistemą, tvartų išplanavimą, mėšlo šalinimo sistemą. Mėšlidžių ir kauptuvų talpa turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti [11].
1.1.3 Karvių šėrimas
Karvių pieno gamybos efektyvumas priklauso nuo to, kaip jos yra šeriamos. Tik gavus su pašaru būtinas medžiagas biologiniams poreikiams tenkinti, išryškėja galvijų potencialios produktyvumo savybės. Su pašarais gaunamas optimalus energijos kiekis yra būtina galvijų sveikatingumo ir produktyvumo sąlyga. Galvijams energija reikalinga gyvybei palaikyti, pienui gaminti. Iš viso karvei sušerto pašaro apie 28 proc. energijos tenka pieno sintezei.
Svarbu gyvūnų šėrimui parinkti tinkamus pašarus. Galvijų šėrimui naudojami stambieji, sultingieji, koncentruotieji, visaverčiai, biologiškai aktyvios medžiagos ir kiti pašarai [15].
Stambiesiems pašarams priklauso šienas, šiaudai, pelai. Jie turi daugiau kaip 40 proc. ląstelienos ir mažiau kaip 20 proc. vandens. Šiene yra daug energijos, proteinų, ląstelienos, neazotinių ekstraktinių medžiagų (cukraus ir krakmolo), mineralinių medžiagų ir kita. Šiene esanti ląsteliena svarbi virškinimo trakto veiklai. Iš stambiųjų pašarų ūkininkai gyvulius šeria ir šiaudais. Šiaudų masė sudaro apie 70 - 100 proc. grudų masės. Jų energinė vertė prilygsta 40 - 50 proc. grūdų turimos energijos. Tačiau šiaudai nėra maistingi, nes juose yra daug ląstelienos, kuri sunkiai virškinama. Be to, ji dar trukdo pasisavinti visas maisto medžiagas, būna mažesnė maistinių medžiagų koncentracija ir energija [16].
Ko ne kiekvienas ūkininkas karvėms šerti naudoja sultingus pašarus. Tai silosas, šienainis, šakniavaisiai, šakniagumbiai. Sultinguose pašaruose yra 40 - 97 proc. vandens. Jie lengvai virškinami ir įsisavinami, skatina pieno sekreciją. Žolėje yra daug provitamino A, vitamino D, E ir kitų. Joje gausu biologiškai aktyvių medžiagų.
Iš sultingųjų pašarų ūkiuose dažnai yra gaminamas silosas. Silose išsilaiko beveik visos žolės savybės. Karvės siloso gali suėsi 30 - 40 kg.
12 miglinių žolių, jas apvytinant iki 40 - 50 proc., o pupines iki 60 proc. drėgnio. Šienainis užima tarpinę vietą tarp siloso ir šieno. Palyginus su silosu ir šienu, šienainis yra maistingesnis, tačiau palyginus su silosu, šienainyje yra 3 – 4 kartus mažiau organinių rūgščių. Melžiama karvė per parą suėda 20 – 25 kg šienainio. Gerai paruoštą šienainį gyvuliai noriai ėda.
Dažnai ūkininkai karves papildomai šeria ir visaverčiais kombinuotaisiais pašarais. Grūdai šeriami rupiai sumalti (1,0 – 1,8 mm dalelėmis) arba traiškyti. Labiausiai tinka nuo 2,5 iki 3,0 mm stambumo traiškyti grūdai. Iš tokio stambumo traiškytų grūdų gyvūnai geriausiai pasisavina juose esančias maisto medžiagas [15].
Ne tik tinkama pašaro kokybė turi įtakos karvių sveikatingumui, produktyvumui, bet ir tinkamai paruoštas racionas. Pasaulyje yra įvairios gyvūnų šėrimo sistemos, siekiant išlaikyti aukštą gyvulių pieno produktyvumą [17].
Priklausomai nuo šėrimo būdo gyvulių šėrimą galima suskirstyti į du etapus: pašaro pateikimą dviem dalimis (nemaišant pašaro) ir šėrimą visų racionų pašarų mišiniu (maišant pašarą). Klasikiniame ir mažesniame ūkyje dominuoja pašaro pateikimas dviem dalimis. Šio šėrimo metu karvėms yra duodama 15 - 20 kg pagrindinio raciono, kuriame, be stambaus pašaro ir sultingo pašaro, yra daug energijos, baltymų ir mineralinių medžiagų turinčių koncentratų [16].
Šio gyvulių šėrimo trūkumas yra tas, kad gyvūnai bando išsirinkti tam tikrus maisto komponentus, o kitus atmesti. Tokiais atvejais sunku išlaikyti stabilų atrajotojų pH. Koncentratų šėrimas, atskirtas nuo pašaro, taip pat gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimus melžiamoms karvėms, nes gyvūnai gali suėsti per daug koncentratų, sukeliančių atrajotojų acidozę [18].
Gyvulius šeriant bendruoju mišriu racionu galimas tolygesnis maistinių medžiagų išskirstymas, mažesni pH vertės svyravimai prieskrandyje, didesnis pašaro suvartojimas, mažesnė pašaro atranka, didesnis koncentruoto pašaro kiekis, mažesni pašarų likučiai ir mažesnės darbo sąnaudos. Ši šėrimo sistema turi ir trūkumų – didesnės išlaidos, todėl tokiu būdu šerti gyvulius galima tik turint tam tikro dydžio bandą, esant mažam produktyvumui didesnis nutukimo pavojus, didesnės koncentruotų pašarų sąnaudos [16].
1.1.4 Karvių melžimas
Karvių melžimas yra vienas svarbiausių darbų kiekviename pieno ūkyje. Tešmens sveikumas ir kokybiška pieno produkcija nulemia pieno produktų vertę [19].
Melžimas yra labai svarbus, pakankamai sunkus ir atsakingas darbas pieno fermose. Jo efektyvumas priklauso nuo karvių priežiūros ir laikymo sąlygų, nuo melžimo įrenginio tipo, jų
13 eksploatacijos, pasirinktos melžimo technologijos, darbuotojų kvalifikacijos ir nuo daugelio kitų veiksnių [20].
Tinkamas melžimo procesų organizavimas daro didelę įtaką pieno kokybei. Viena iš svarbiausių geros kokybės pieno gamybos prielaidų yra tinkama melžimo technologija, melžimo įranga bei higiena. Kad melžimo įranga pateisintų visus lūkesčius, karvės turi būti melžiamos tinkama technologija bei turi būti optimali melžimo operacijų trukmė.
Karvių melžimo procesas gali tiesiogiai paveikti pieno kokybę ir saugą tiek žalio pieno, tiek pieno produktų. Pagrindiniais mikrobų užteršimo šaltiniais laikomos pieno liaukos, tešmens ir žinduolių išorė bei melžimo įranga [21].
Karvių melžimo organizavimas skirtingo dydžio ūkiuose priklauso nuo melžimo įrangos, karvių laikymo sistemos, ūkininkų žinių, finansinių galimybių. Net ir smulkiuose ūkiuose, pasirinkus tinkamą melžimo organizavimą, galima pasiekti gerų rezultatų gyvūno gerovės, karvių reprodukcijos ir pieno kokybės sistemoje.
Priklausomai nuo ūkio dydžio, melžiant melžimo aparatais naudojami šie įrenginiai: nedidelėse karvidėse, kur laikoma 15 – 20 karvių, naudojami mobilūs melžimo agregatai, vienu metu melžiantys 1 – 2 karves; stacionarūs melžimo įrenginiai su nešiojamais bidonėliais ir melžtuvėmis naudotini daugiau kaip 15 vietų karvidėse; stacionarūs melžimo įrenginiai su nešiojamomis melžtuvėmis ir pieno linija – 20 ir daugiau vietų karvidėse [16]. Ūkyje melžiant daugiau kaip 50 karvių, dažnai yra naudojamos įvairaus dydžio ir tipo melžimo aikštelės, pieno linijos.
Smulkiuose, vidutinio stambumo ir stambiuose ūkiuose melžimo organizavimą galima suskirstyti pagal automatizavimo lygį - į neautomatizuotą, pusiau automatizuotą, pilnai automatizuotą ir melžimą robotais.
Neautomatizuoti melžimo įrenginiai yra visi mobilieji melžimo įrenginiai, naudojami melžti karves stovėjimo vietose į melžtuves. Melžėjai dirbdami su tokia įranga patys atlieka visas operacijas ruošdami tešmenį melžimui [20].
Pusiau automatizuoti ir pilnai automatizuoti melžimo įrenginiai dažniausiai naudojami stovėjimo vietose melžiant į pieno liniją arba melžimo aikšteles. Tokie įrenginiai tam tikrą laiką gali papildomai masažuoti spenius, keisti vakuumo dydį, keisti pulsatoriaus darbą, vaizdiniais signalais informuoti melžėją apie tam tikrą operacijų eigą ir atlikti kitus panašius veiksmus. Tokie įrenginiai lengvina melžėjų darbą ir padeda užtikrinti tešmens sveikatingumą [20].
Dažnai ūkiuose pasirenkamas karvių melžimas į pieno linijas. Karves melžiant į pieno liniją rekomenduojama melžėjai turėti dvi arba tris neautomatizuotas arba pusiau automatizuotas melžtuves. Naudojant šį karvių melžimo būdą, pienas patenka tiesiai į pieno šaldymo talpą, todėl yra lengvesnis pieno transportavimas į pieno talpą būdas ir nėra jokio išorinio faktoriaus, kuris galėtų pabloginti pieno
14 kokybę.
Pastaruoju metu vis daugiau pieno ūkių melžiamas karves laiko palaidas ir taikomas sistemingas jų melžimas aikštelėse. Aikštelių tipų pasirinkimas priklauso nuo fermos išplanavimo, melžiamų gyvulių skaičiaus, ūkininko finansinės padėties ir poreikio. Ūkiuose dažniausiai naudojamos tandemo, eglutės, šonas prie šono, karuselės tipo melžimo aikštelės.
Vidutinio stambumo ir stambiuose ūkiuose ūkininkai dažniausiai karvių melžimą patiki melžimo robotams. Melžimo robotai atlieka visą melžimo procesą: priima, pamelžia ir išleidžia karvę.
Robotinės melžimo mašinos yra naujos technologijos, perimančios pieno ūkininkavimo darbą ir mažinančios žmonių ir gyvūnų sąveikos poreikį. Robotinis melžimas turi naudos karvių sveikatai ir gerovei, didina karvių produktyvumą [22], leidžia ūkininkams, turintiems dideles karvių bandas, mažinti darbo jėgos poreikius, užtikrina aukštesnę pieno kokybę, geresnį gyvulio sveikatingumą, didesnį karvių produktyvumą [23].
1.2 Karvių laikymas ganykliniu laikotarpiu
Tradicinis pieno gamybos elementas Europoje yra gyvulių ganymas. Per žolės augimo periodą, karvės išvaromos į ganyklas ir jos ganomos per visą vasaros sezoną. Ganymas yra susijęs su teigiama įtaka karvių sveikatingumui, gyvūnu gerovei, natūralia karvių elgsena [24].
Daugelio Europos šalių galvijų ganymas tampa vis retesnis dalykas. To priežastys skirtingos. Viena iš reikšmingiausių priežasčių yra skirtingi ūkio sistemos tipai. Šiuolaikiški, stambūs ūkiai, turintys daug produktyvių pieninių galvijų, riboja galvijų ganymą, nes siekiama kontroliuoti galvijų mitybą ir optimizuoti pievų panaudojimą. Šeriant karves tik ganyklų žole gali karvei trūkti maisto medžiagų, siekiant itin aukšto gyvulio produktyvumo. Reproduktyvios karvės reikalauja papildomo šėrimo siekiant patenkinti jų santykinai didelius energijos ir baltymų poreikius.
Didelė karvių banda apsunkina ganymą. Joms reikia didesnio ganymo ploto. Turint didesnį ganymo plotą ir ganant jame gyvulius gali būti apsunkinamas karvių melžimo procesas.
Kita priežastis, apribojanti gyvulių ganymą, yra vis didesnis automatinių melžimo sistemų, robotų naudojimas.
Gyvulių ganymas atlieka esminį vaidmenį mažinant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, ypač susijusiu su anglies kaupimo ir sekvestracija. Dėl vis mažėjančio gyvulių ganymo daugelis pievų yra nualinamos ir paverčiamos ariamąja žeme, sodais ar vynuogynais. Tai turi įtakos augalų rūšių išnykimui, taip pat tam tikrų gyvūnų rūšių nykimui [25].
15 1.2.1 Ganyklų vertinimas ir tvarkymas ganiavos metu
Ganomi gyvuliai turi turėti tam tikrą ganomą plotą. Optimali gyvulių ganymo erdvė yra 1 GV/ha.
Pievose ir ganyklose dažniausiai vyrauja daugiametės žolės. Vienmetės žolės pievose pasitaiko retai, jos naudojamos dažniausiai tuo tikslu, kai nualintą pievą siekiama atnaujinti [25].
Pievų ir ganyklų ekonominę būklę lemia skirtingos jose esančios žolių savybės, o svarbiausias rodiklis yra pievos produktyvumas normaliomis klimato sąlygomis, kuris priklauso nuo dirvožemio derlingumo ir pievos naudojimo būdo. Natūraliose pievose ir ganyklose yra randama daug augalų rūšių iš skirtingų botaninių šeimų. Rūšių skaičius pievose dažnai viršija 50 - 60 rūšių. Pievų ir ganyklų žolės yra suskirstytos į tris grupes: javai, ankštiniai augalai ir žolės. Plačiausiai pievoje paplitusios miglinės šeimos žolių rūšys, sudarančios 50 - 90 proc. [25].
Svarbu žinoti, kad pievų netinkama priežiūra gyvulių ganymo metu gali sukelti gyvūnų gerovės kokybės problemų, pavyzdžiui, padidėjusią parazitų atsiradimo galimybę ar nesubalansuotą mitybą [26].
Gyvulių ganymas ankstyvą pavasarį gali sunaikinti tam tikras vertingas augalų rūšis ir leisti dominuoti piktžolėms. Ganyklų sudėtis pastebimai keičiasi gyvulių ganymo metu. Ganymo metu, gyvūnai dažniausiai ėda aukštų žolių lapus, o šių augalų atnaujinimas yra sudėtingas ir jie gana greitai pasinaikina iš pievų. Žemaūgiai augalai greičiau atsigauna, nes jie išsaugo pagrindinius lapus. Sistemingas ir organizuotas gyvulių ganymas gali padėti išsaugoti augalų rūšių įvairovę ir žolių tankumą.
Dideliu efektyvumu pasižymi karvių rotacinis ganymas – ganymas, kai didelis ganyklos plotas yra padalinamas į kelias dalis ir gyvuliai yra ganomi tik tam tikrame ganyklų plote. Toks gyvūnų ganymas leidžia žolei atnaujinti energines atsargas, pagilinti šaknų sistemą ir gauti didesnį pievų derlingumą [25].
Galvijai, ganomi kultūrinėje pievoje ir ganyklų žolėje, ją noriai ėda, lengvai virškina ir gerai pasisavina jų maisto medžiagas. Daugiausia žolės karvės suėda, kai jos aukštis būna 10 – 15 cm. Labai produktyvios karvės per dieną gali suėsti net 80 – 90 kg žolės. Jei gera žolės botaninė sudėtis, iš karvės, neduodant koncentruotųjų pašarų, galima primelžti 15 – 18 kg pieno. Peraugusioje žolėje sausųjų medžiagų kiekis padidėja, tačiau maisto medžiagų įsisavinimas būna mažesnis. Tai priklauso nuo žolės vystymosi tarpsnio ir kitų veiksnių [15].
Gerai suplanuotas ir valdomas gyvulių ganymas gali turėti teigiamos įtakos gyvulių produktyvumui, sumažinti darbo sąnaudas ir duoti teigiamą ekonominę grąžą. Ganant gyvulius ganykloje būtina tinkamai pasirūpinti ganomų ganyklų ražienomis, atsiradusiomis po ganymo.
16 1.2.2 Karvių melžimo organizavimas ganykliniu laikotarpiu
Lietuvoje yra daug ūkių, kurie karves šiltuoju metu laiku, gegužės - spalio mėn., gano ganyklose. Yra įrodyta, kad šios karvės gamina sveiką, maistingą ir omega-3 riebalų rūgščių praturtintą pieną. Tuomet karvių melžimo organizavimas priklauso nuo karvių ganymo vietos, bandos dydžio.
Jeigu ganyklos įrengtos arti fermų, tuomet karves galima melžti tvartuose. Tokiu atveju melžimo darbų organizavimas vyksta taip pat kaip tvarte.
Kai ganyklos yra šalia tvarto, tuomet jas galima melžti praleidžiamosiose melžimo aikštelėse. Jose yra įrengtos pieno linijos su tvarte stovinčiu pieno šaldytuvu. Greta melžimo aikštelės yra įrengtas aptvaras, karvėms atskirti nuo melžtų ir nemelžtų karvių [20].
Stambesniuose ūkiuose yra naudojamos kilnojamosios melžimo aikštelės. Melžimo aikštelėse karvės įėjusios į melžimo vietą yra fiksuojamos – iš užpakalinės pusės nuleidžiant lanką. Tokiose melžimo aikštelėse dažnai yra taikomas šėrimas – įrengti loviai pašarams. Pasimelžus karvei ir atlikus spenių antiseptiką yra atidaromi vartai ir ji išleidžiama iš melžimo vietos, į jos vietą įleidžiama kita karvė. Tokio tipo aikštelėje karvės gali būti melžiamos į liniją arba į melžtuves.
Mobilios melžimo aikštelės yra sudarytos iš kilnojamosios melžimo aikštelės ir melžimo įrangos, sumontuotos ant priekabos. Priekaboje yra dviejų tipų melžimo įranga – pieno bakas su pieno aušintuvu arba pieno bakas be aušintuvo (1 pav.).
1 pav. Karvių mobili melžimo aikštelė [27]
Prieš melžimą karvės yra suvaromos į aptvarą, priešmelžiminę aikštelę. Gyvūnai dažnai gauna koncentruoto pašaro, todėl noriai sueina į melžimo aikštelę. Pamelžta karvė išleidžiama atgal į ganyklą [27].
17 šaldytuvas, pieno linijos plovimo sistema, apšvietimas. Tokiu būdu yra užtikrinama aukštesnė pieno kokybė.
Stambūs ūkiai, turintys dideles karvių bandas ir melžiant karves toliau nuo tvartų esančiose ganyklose, turi ganyklinius centrus. Tokie centrai įrengiami nuo vėjų apsaugotose teritorijose, daromos dengtais stogais, betonuotos. Dažnai prie tokių ganyklinių centrų būna įrengtos pagalbinės patalpos, šaldytuvai. Darbai organizuojami kaip ir karvidėje [20].
1.2.3 Nepalankūs veiksniai ganiavos metu
Karvių melžimą ganykliniu laikotarpiu dažnai apsunkina oro sąlygos. Vasarą, esant aukštai oro temperatūrai, gyvuliai dažnai kaista ant saulės ir taip yra sukeliama gyvulio dehidratacija, sumažėja gyvulio produktyvumas, tampa prastesnė pieno kokybė.
Rudenį, atšalus orams, taip pat yra sunku užtikrinti tinkamą melžimo organizavimą. Atšalus orams ir esant drėgmei, lietui karvių tešmenys dažnai būna purvini, melžimo vieta virsta purvynu, todėl pieno kokybę yra sunkiau užtikrinti [20].
Dažnai ūkininkus vargina ir sausra. Sausra gali būti apibūdinama kaip didelis pašaro ir (arba) vandens trūkumas, dažniausiai dėl kritulių trūkumo. Karštis ir sausra neigiamai paveikia ganyklas, sukelia dirvožemio degradaciją, vandens prieinamumo sumažėjimą, ganyklų žolės nykimą ir kitus neigiamus poveikius [28].
Yra žinoma, kad aplinkos temperatūra, aukštesnė nei 25 ºC, susijusi su mažesniu gyvulių prieaugiu, sumažėjusia pieno gamyba ir reprodukcija [29]. Pieno produkcijos sumažėjimas būna didelis, kai temperatūros drėgmės indeksas THI>76. Be to, didesnis THI labiau paveikia produktyvesnes karves nei mažesnio produktyvumo karves [30]. Šilumos streso poveikis gali būti ypač svarbus karvėms, laikomoms lauke, ypač, kai nėra pastogės. Karvėms suteikiant prieigą prie pavėsio, galima sumažinti neigiamą temperatūros poveikį [31].
Ne tik blogos oro sąlygos, bet ir vabzdžiai kenkia karvėms. Musės neigiamai veikia gyvūnų sveikatą bei produktyvumą ir mažina pašarų suvartojimą, o tai turi įtakos karvių svorio mažėjimui, pieno gamybai ir pieno riebumui. Be to, musės gali būti ligų pernešėjos.
Vasarą ganomiems gyvuliams dažnai padidėja tikimybė užsikrėsti parazitine infekcija, kurią sukelią įvairūs parazitai. Vieni iš parazitų - tai virškinimo trakto nematodai, kurie sukelia tiesioginius gamybos nuostolius, ypač karvių produktyvumo sumažėjimą [26].
Laukinių kanopinių gyvūnų ir naminių gyvūnų sąveika dažnai pasitaiko ganymo sistemose. Ganomos karvės dažnai susiduria su laukiniais gyvūnais per bendrą pašarą, paviršių ar vandenį. Ligų
18 plitimas tarp laukinių kanopinių ir naminių gyvulių yra dažnai pasitaikanti gyvūnų sveikatos problema, kurią sunku sukontroliuoti [32].
1.3 Karvių pieno sudėtis ir kokybė bei ją įtakojantys veiksniai tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais
Karvių pieno sudėtis turi didelę reikšmę pieno gamintojui ir vartotojui. Pieno sudėtį įtakoja karvių mityba, karvių genetika ir gamybos technologijos. Todėl pieno sudėtis turi didelę reikšmę pieno pramonei [33].
Paprastai pienas yra sudarytas iš 87,5 proc. vandens, 12,5 proc. sausųjų medžiagų, 3,2 proc. baltymų, 3,8 proc. riebalų, 4,7 proc. laktozės. Riebalų, baltymų ir kazeino kiekis yra svarbūs pieno komponentai pieno produktų, o ypač sūrio gamybai [34, 35].
Vienas iš svarbiausių pieno komponentų yra vanduo. Vandens kiekį piene kontroliuoja laktozės kiekis piene, sintetinamas pieno liaukų sekrecinėse ląstelėse.
Laktozė yra pagrindinis pieno angliavandenis. Nors laktozė ir yra cukrus, tačiau jis neturi saldaus skonio. Jo koncentracija piene yra nuo 4,5 iki 5,2 g/100 g. Laktozė naudojama kaip pieno substratas fermentuojant pieno rūgšties bakterijas, gaminant raugintus pieno produktus – tokius kaip jogurtas ar sūris.
Pieno baltymų sudėtyje yra visos reikalingos amino rūgštys ir elementai, kurios žmogaus organizmas negamina. Baltymai įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį. Pieno baltymas kazeinas ir kitos aminorūgštys yra svarbios augimui ir vystymuisi. Pieno baltymus sudaro 95 proc. žaliųjų baltymų. Likę 5 proc. pieno baltymų yra laisvos amino rūgštys, maži peptidai ir nebaltyminis azotas [35].
Piene esantys riebalai yra pagrindiniai energijos šaltiniai. Pieno riebalai turi maistinę reikšmę energijos suvartojime. Piene esantys riebalai suteikia organizmui būtinus vitaminus: A ir D. Riebalai taip pat turi įtakos ir jau pagaminto produkto skoniui ir tekstūrai – tepamųjų produktų tepumui. Riebalų skonis ir tekstūra kinta priklausomai nuo gyvūnų mitybos ir metų laiko. Sviestas yra praturtintas nesočiomis riebalų rūgštimis tuomet, kai gyvūnai minta žaliaisiais pašarais [35].
Ne tik pieno sudėtis, bet ir kokybė yra svarbi vertinant tinkamą vartotojams pieną. Somatinių ląstelių skaičius piene dažniausiai apibūdinamas kaip karvių sveikatos rodiklis, jis atspindi karvių imuninį atsaką bei infekcijas karvių tešmens pieno liaukoje. Somatinių ląstelių skaičius sveikų karvių piene turi būti <100 000 ląstelių/ml. Kai somatinių ląstelių skaičius pakyla iki >200 000 ląstelių/ml, tai rodo, kad karvė serga bakterine infekcija [36].
19 ligų yra mastitas. Todėl sergamumui mastitu dažnai įtakos turi sezoniškumas. Didelėje karvių bandoje daugiausia vyrauja subklinikinis ir klinikinis mastitas, kuris priklauso nuo tokių veiksnių kaip laktacijos stadija, laikymo vieta, ganyklų prieinamumas, gyvulių priežiūra ir aplinkos veiksniai: temperatūra, drėgmė ir sezonas. Bandose, kuriose gyvulių veršiavimasis vyksta ištisus metus, daugiausia somatinių ląstelių skaičiui įtakos turi gyvulių sezoniškumas, kuris dažniausiai pasireikšdavo liepos - spalio mėn. [37].
Pagal pieno sudėties pokyčius galima vertinti karvių būklę ir sveikatą, karvių mitybą, aplinkos poveikį. Pagrindiniai pieno komponentai, kaip riebalai, baltymai, laktozė, urėja, daugelio mokslininkų nuomone, yra vieni iš pagrindinių įrankių karvės būklės pokyčiams įvertinti. Pavyzdžiui, riebalų ir baltymų santykis, naudojamas kaip rodiklis nustatyti karvių, turinčių neigiamą energijos pusiausvyrą.
Karvių pieno sudėtis parodo gyvūnų sveikatos, gerovės ir gyvūnų elgesio normas. Pieno sudėties pokyčiai gali būti siejami ne tik su gyvūnų sveikatos pokyčiais, bet ir su bendrąją gyvūnų savijauta ir net su gyvūnų elgesiu, pavyzdžiui, pašaro suvartojimu [38].
1.3.1 Karvių veislės įtaka pieno sudėčiai ir kokybei
Esant skirtingai galvijų veislių genetinei sudėčiai skiriasi ir pieno sudėtis [39]. Cheminė galvijų pieno sudėtis – riebalų ir baltymų santykis yra nuolat keičiamas, tam, kad atitiktų vartotojų poreikį. Karvių produktyvumas buvo vienas iš pagrindinių veisimo tikslų visame pasaulyje, dominuojančių selekcijoje per pastaruosius dešimtmečius. Tačiau pastaruoju metu siekiama naujų veisimo tikslų – ypač yra atsižvelgiama į pieno sudėtį, į žmogaus sveikatingumą [40]. Pakeisti pieno sudėti galima selektyviai veisiant karves [41].
Galvijų veislė turi didelę įtaką pienui, jo sudėčiai ir technologinėms savybėms. Dėl genetinės kilmės skirtingų galvijų veislių pienas turi skirtingą pieno sudėtį [39].
Šiandien pieno ūkiai pamažu pereina prie didelių bandų ir pramoninės ūkininkavimo struktūros. Karvės šeriamos laikantis griežto raciono, o karvių bandos suformuotos atsižvelgiant į pieno produktyvumą ir pieno kokybę [42].
Melžiamų karvių veisimas nuolat susiduria su iššūkiais, prisitaikyti prie besikeičiančių gamybos sąlygų, atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę situaciją. Veisiant gyvulius yra didelis dėmesys skiriamas galvijų reprodukcinių savybių skatinimui, stengiamasi išvengti tešmens sveikatingumo problemų ir medžiagų apykaitos ligų sutrikimo, tuo pačiu didinamas karvių produktyvumas [38].
Karvių veislės genetinė sudėtis turi įtakos ne tik pieno sudėčiai, bet ir šėrimo racionui, gyvūnų sveikatai ir daugybei kitų veiksnių [38].
20 Iš pieninių veislių galvijų riebiausią (4,99 proc.) ir baltymingiausią (3,77 proc.) pieną duoda džersių veislės karvės. Gerokai liesesnį pieną, bet pasižyminčios dideliu produktyvumu duoda – Holšteinų (4,26 proc.), Lietuvos juodmargių (4,28 proc.) karvių veislės. Lietuvos žaliųjų karvių pienas yra riebesnis (4,37 proc.) už Lietuvos juodmargių (4,28 proc.). Nevienodas yra įvairių veislių karvių pieno rūgštingumas ir riebalinių rutulėlių dydis [43].
Nuo karvių veislės priklauso ne tik pieno sudėtis, bet ir produktyvumas. Dideliu produktyvumu pasižymi Holšteinų veislės karvės, kurių pieningumas siekia – 9000 - 11000 kg pieno per metus, juodmargių veislės - 7500 kg per metus, žaliųjų ir žalmargių veislės karvių produktyvumas siekia 8000 kg per metus. Kuo karvės produktyvesnės, tuo jos jautresnės ligoms, dažnai serga ūminėmis ligoms, karvių organizmas greičiau reaguoja į pasikeitusį, prastesnį pašarą. Produktyvioms karvės reikia daugiau dėmesio skirti jų imuniteto stiprinimui, tinkamo pašarų raciono sudarymui. Labai produktyvios, Holšteinų veislės karvės, dėl reto jų melžimo, netinkamo pašaro parinkimo, dažnai serga ūminiu ir lėtiniu mastitu. Todėl pasirenkant Holšteinų veislių karves reikia daug dėmesio skirti jų sveikatingumui, raciono sudarymui.
1.3.2 Karvių šėrimo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei
Karvių šėrimas ir pašarai yra vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių pieno sudėtį ir kokybę. Karvių pašaro fermentaciją vykdo milijardas bakterijų didžiajame prieskrandyje. Skirtingų bakterijų fermentacijos produktai lemia pieno sudėtį, įskaitant pieno baltymus, pieno laktozę ir pieno riebalus.
Karvių racionas turi būti visavertis. Karvės su pašaru turi gauti reikiamą kiekį sausųjų medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių [15]. Karvių racioną dažnai reikia papildyti mineralais, mikroelementais ir vitaminais, kad karvių organizmas gautų visas medžiagas reikalingas vykti intensyviai laktacijai. Maisto papildai taip pat reikalingi imuninei sistemai funkcionuoti.
Karvės su pašaru turi gauti pakankamą kiekį baltymų, nuo kurių priklauso galvijų produktyvumas, produkcijos kokybė ir pačių karvių sveikatingumas, nes iš jų susidaro kūno ir pieno baltymai. Pašaro baltymai prieskrandyje suskaidomi maždaug 70 – 80 proc. ir panaudojami mikrobinių bakterinių baltymų sintezei [15]. Todėl galvijų produktyvumas priklauso ne tik nuo baltymų kiekio racione, bet ir nuo jų visavertiškumo [16].
Baltymų kiekis pašaruose turi būti subalansuotas ir neviršyti rekomenduojamų normų. Tačiau, jei racione trūksta baltymų, tuomet baltymų kiekis sumažėja ir karvių piene. Karves šeriant labai baltymingais pašarais baltymų kiekis piene nedidėja, nes didžioji dalis baltymų pertekliaus yra pašalinama su išmatomis. Nebaltyminiai azoto junginiai, tokie kaip karbamindas (urėja), gali sumažinti
21 pieno baltymų kiekį nuo 0,1 proc. iki 0,3 proc., jei karvės su pašaru gauna tik nebaltyminio azoto junginių. Nebaltyminio azoto kiekis piene gali padidėti tuomet, kai karvės su pašarais gauna per didelį kiekį baltymų arba nebaltyminio azoto, kai karvės yra šeriamos šlapiu pašaru, silosu, siloso grūdais, ganomos nesubrendusiose ganyklose ir pašare trūksta prieskrandyje nesuyrančių baltymų [44].
Karvių pašaruose turi būti ir reikiamas kiekis riebalų. Gyvulio organizmo riebalai gaminami iš pašaro riebalų, todėl jeigu racione jų yra per mažai, sumažėja riebalų kiekis piene, taip pat sutrinka vitaminų A, D, E, K patekimas į gyvulio organizmą [45]. Melžiamų ir užtrūkusių karvių racionų sausojoje medžiagoje riebalai turi sudaryti 2 – 4 proc. [15]. Duodant per daug riebalų, gali pablogėti pašarų įsisavinimas, sutrinkti prieskrandžio funkcionavimas, sumažėti pieno baltymų kiekis [16,45].
Į karvių racioną įtraukus per daug riebalų turinčius pašarus, gali būti pakeičiami pieno riebalų sudėties komponentai. Riebalai toksiškai veikia prieskrandžio mikrobus ir gali sumažinti skaidulų virškinimą, tuomet, kai riebalai viršija 5 proc. raciono sausųjų medžiagų. Pieno baltymų kiekis gali sumažėti nuo 0,1 proc. iki 0,3 proc., kai pašare yra itin daug riebalų. Tai dažniausiai nutinka dėl sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje. Siekiant efektyvaus ūkininkavimo, ekonomiškiau yra didesnį dėmesį skirti pieno kiekio padidinimui, išlaikant mažesnį pieno riebumą [44].
Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis, kadangi galvijai iš pašarų angliavandenių gauna net iki 85 proc., jos reikmės. Angliavandenius mikroorganizmai skaido iki cukrų, kurie paverčiami į acto, propiono, sviesto ir kitas rūgštis [15]. Krakmolas, cukrus pektinai ir kiti angliavandeniai didina pieno riebalų ir baltymų kiekį.
Dalis augaluose esančių angliavandenių vadinami – ,,žalia ląsteliena“ [45]. Ląstelienos kiekis gyvūnų racione yra normuojamas, kadangi joje yra daug sunkiai virškinamų medžiagų. Ląsteliena arba skaidulinės medžiagos veikia sulčių įsiskyrimą ir žarnų peristaltiką [15].
Pašare esančios skaidulinės medžiagos turi įtakos pieno sudėčiai ir kokybei. Skaidulinės medžiagos skatina atrajojimą, seilių išsiskyrimą ir tuo pačiu metu palaiko optimalią pieno riebalų ir baltymų sudėtį. Esant mažesniam skaidulų kiekiui karvės su pašaru gali gauti mažesnį riebalų kiekį, gali pasireikšti acidozė, išsekimas, mažesnis pašaro suvartojimas ir pablogėjusi kūno būklė, ypač pasireiškianti ankstyvos laktacijos metu. Norint paruošti tinkamą pašaro ląstelieną, pašaro negalima smulkinti mažiau nei 8 cm ilgio. Pašarus smulkinant daugiau nei 8 cm galima smarkiai sumažinti riebalų kiekį piene ir padidinti pieno baltymų kiekį 0,2 - 0,3 proc. Nors pieno baltymingumo padidėjimas gali atrodyti naudingas, bet kai karvės gauna per mažą kiekį skaidulinių medžiagų, gali sutrikti karvių prieskrandžio funkcionavimas. Jei racione yra per daug skaidulų - per mažai pašare energijos, tuomet yra ribojama pieno baltymų gamyba, nes suvartojama nepakankamai energijos [44].
Dažniausiai 40 - 50 proc. pašarų racione sudaro sausosios medžiagos. Karves šeriant daugiau kaip 65 proc. sausosiomis medžiagomis, pašarai turi pasižymėti didele maistine verte, tam, kad būtų
22 išvengta energijos trūkumo, kuris mažina pieno baltymingumą.
Organizuodami gyvulių šėrimą galime veikti pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekį piene. Kokybiškas, vertingas pienas gaunamas tuomet, kai racione yra reikiamas pagal normą energijos, maisto ir mineralinių medžiagų, vitaminų kiekis. Jei racione minėtų medžiagų trūksta, mažėja primilžis, blogėja karvės sveikata, sutrinka reprodukcija, piene mažėja maistingųjų medžiagų, todėl būna prastesnė pagamintų produktų kokybė.
Kai karvėms yra subalansuotas teigiamas energijos balansas, kūno svoris atsistato, sugrįžta prarastas kūno svoris, pieno riebalų ir baltymų sudėtis normalizuojasi. Padidėjęs pašarų suvartojimas gali padidinti pieno baltymų kiekį piene 0,2 - 0,3 proc. Didelio produktyvumo karvės turėtų suėsti 3,6 - 4,0 proc. karvių kūno svorio sausųjų medžiagų. Jei karvės gauna mažiau sausųjų medžiagų, tuomet pieno riebalų ir baltymų kiekis piene gali sumažėti.
Trūkstant karvių racione energijos pieno baltymų kiekis gali sumažėti 0,1 - 0,4 proc. Šis energijos sumažėjimas gali atsirasti tuomet, kai gyvuliai gauna nepakankamą kiekį koncentratų, kai būna per mažas pašarų kiekis, nekokybiškas pašaras ir kai nėra subalansuotas baltymų ir mineralų kiekis racione. Tačiau per didelis energijos suvartojimas, koncentruotų pašarų perteklius, sumažina pieno riebalų kiekį ir padidina pieno baltymų kiekį. Didelis pieno baltymų kiekis gali būti gautas iš karvių tuomet, kai energijos kiekis gaunamas su pašarais yra subalansuotas. Dažnai to neįmanoma pasiekti tuomet, kai karvės yra labai produktyvios [44].
Pieno kokybei turi įtakos pašaruose esantys pesticidai, pelėsiai, sunkieji metalai, nuodingi augalai. Jei ganyklos gausiai tręšiamos azotinėmis trąšomis, pašaruose randama ir nitratų, nitritų. Pieno kokybę blogina ir netinkamai paruoštas, daug sviesto rūgščių turintis silosas.
Dideli šakniavaisių lapų, griežčių, ropių kiekiai racione suteikia pienui nemalonų kvapą, didina somatinių ląstelių skaičių piene.
1.3.3 Karvių laikymo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei
Pieno sudėtis ir kokybė – kintantis dalykas. Ganiavos laikotarpiu, kai karvės ganosi pievose, iš karvių išgaunamas didesnis pieno kiekis, tačiau pieno sudėtis ir kokybė kinta. Pavasarį, išginus karves į ganyklas, dažnai sumažėja pieno riebumas. Vasaros mėnesiais pieno riebumas yra 0,40 proc. mažesnis nei žiemos mėnesiais. Aukštesnė aplinkos temperatūra vasarą taip pat turi įtakos pieno riebalų rūgščių sudėčiai. Karvių pieno riebumas vasarą turi mažesnį palmitino rūgšties kiekį nei tų pačių karvių pieno riebumas žiemą.
23 žolėje esantis didelis kiekis virškinamųjų azoto junginių. Pieno baltymai yra sintetinami iš pašaruose esančių virškinamųjų azoto junginių. Šios medžiagos iš virškinamojo trakto patenka į kraują, o iš jo - į tešmens liaukinį audinį, kuriame ir susidaro pieno baltymai.
Pieno kokybės rodikliai - bakterinis užterštumas, somatinių ląstelių skaičius – visi šie rodikliai priklauso nuo gyvulių laikymo sąlygų.
Bakterinis pieno užterštumas ganiavos laikotarpiu gali padidėti dėl pasikeitusių melžimo sąlygų. Kai melžiama lauko melžimo aikštelėse, ne visada pavyksta tinkamai laikytis melžimo higienos, dažnai pienas šaldomas tik baigus visų karvių melžimą, o tai iššaukia bendro bakterijų skaičiaus padidėjimą.
Tvartiniu laikotarpiu padidėjusį somatinių ląstelių skaičių piene gali sukelti netinkamas pašaras, blogai sudarytas karvių racionas, blogos gyvulių laikymo sąlygos [19].
Ganiavos laikotarpiu somatinių ląstelių skaičius gali padidėti dėl tešmens traumų, dėl gyvulių patiriamo streso pasikeitus pašarui (nuo tvartinio raciono pereinant į ganyklinį), nepalankių oro sąlygų – vasarą - karščių, rudenį – šalčių.
1.3.4 Karvių melžimo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei
Nuo karvių melžimo įgūdžių priklauso pieno produktyvumas ir tešmens būklė. Melžėjos meistriškumas gali padidinti per laktaciją primelžiamą pieno kiekį 300 – 500 ir daugiau kilogramų. Melžimo klaidos, melžimo tvarkos pakeitimas, grubus elgesys su gyvuliu ir kiti veiksniai gali sumažinti pieno atleidimo refleksą arba jis gali visai išnykti, todėl tešmenyje liks neišmelžto pieno. Tai gali sukelti tešmens ketvirčių mastitą [16].
Pieno sudėties pokyčiai melžimo metu yra kintami. Pieno riebalų koncentracija padidėja, o pieno sausųjų medžiagų kiekis sumažėja karvių melžimo metu. Karves melžiant du kartus per dieną – ryte ir vakare, skiriasi ir pieno riebalų, baltymų sudėtis. Melžiant karves ryte būna didesnis pieno kiekis, todėl yra pastebimas mažesnis riebalų kiekis piene dėl pieno praskiedimo. Didesnis riebalų ir baltymų kiekis piene yra pastebimas vakare pamelžtų karvių [46].
Karvių pieno sudėtis taip pat gali kisti ir dėl blogai veikiančių melžimo įrenginių, kurie netinkamai išmelžia karvę ir lieka didelis likutinis pieno kiekis karvių tešmenyje.
Didelę įtaką karvių melžimas turi ir pieno kokybei. Ant 1 cm2
karvės odos, užterštos mėšlu ir įvairias nešvarumais, yra milijonas įvairių mikroorganizmų. Nuo to, kaip pasiruošime melžimui, priklausys kiek ir kokių mikroorganizmų pateks į tešmenį melžimo metu. Pavienius mikroorganizmus, patekusius į tešmenį, leukocitai (somatinės ląstelės) greitai sunaikina. Jei didelis kiekis
24 mikroorganizmų patenka į tešmenį, jų organizmas nepajėgia sunaikinti ir karvės suserga tešmens uždegimu.
Melžimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių karvių sergamumą mastitu. Pagrindinės melžimo klaidos: tinkamai neparuoštas tešmuo prieš melžimą ir blogai eksploatuojama melžimo technika – nesureguliuotas vakuumas bei pulsatorius, laiku nekeičiamos susidėvėjusios melžiklių gumos, prastai išplaunami ir dezinfekuojami melžimo aparatai, pasibaigus pieno išskyrimui, nenuimami melžimo aparatai ir panašiai. Nepakanka vien to, kad melžimo aparatai veikia, jie turi veikti tinkamai, pagal visus parametrus [19].
1.3.5 Karvių laktacijos įtaka pieno sudėčiai ir kokybei
Pirmomis karvių laktacijos dienomis po apsiveršiavimo, karvių priešpienyje yra pastebimas pH rūgštingumo padidėjimas, didelis baltymų, pelenų kiekis, tačiau mažas laktozės kiekis lyginant su įprastu karvės pienu. Priešpienyje yra pastebimai daugiau ir citratų, P, Ca, Mg, Na, K. Imonoglobulino (IgG) kiekis yra apie 100 kartų (100 mg /ml) didesnis nei įprastame karvių piene.
Pieno riebalų ir baltymų kiekis yra pastebimas didžiausias ankstyvosios ir vėlyvosios laktacijos metu, o mažiausias kiekis per vidurio laktaciją, kada yra didžiausias pieno kiekis. Vėlyvosios laktacijos metu gyvūnai gamina pieną, kuriame yra didesnis kiekis kazeino, palyginti su ankstyvos laktacijos karvių pienu [47].
Laktozės kiekis karvių piene mažesnis ankstyvoje ir vėlyvoje karvių laktacijos stadijoje, kuris susijęs su pieno liaukų osmosiniu slėginiu.
Po pirmosios laktacijos karvių mastito atvejų pasitaiko rečiau lyginant su antros ar vėlesnių laktacijų karvėmis. Pirmojo apsiveršiavimo metu karvės yra turėjusios mažesnį kontaktą su infekcijos sukėlėjais, todėl mastito tikimybė atsirasti pirmosios laktacijos karvių piene būna mažesnė [47].
Karvių pieno sudedamųjų dalių kitimui ir somatinių ląstelių skaičiui piene turi įtakos ir karvių amžius, laktacijų skaičius. Mokslininkai Freitas, Desouza, Lana, Neto [48] nustatė, kad karvių laktacijų skaičius neturi įtakos pieno baltymų, laktazės, sausųjų medžiagų kiekiui. Tačiau riebalų kiekis, somatinių ląstelių skaičius skiriasi, atsižvelgiant į laktacijų skaičių. Kuo karvių laktacijų skaičius didesnis, tuo riebalų procentas karvių piene būna didesnis. Somatinių ląstelių skaičius taip pat didėja, didėjant laktacijų skaičiui [49].
1.3.6 Karvių sveikatingumo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei
25 organizuoti. Nuo karvių sveikatingumo priklauso ir pieno sudėtis, pieno kokybė.
Sergant karvei tešmens uždegimu dažnai sumažėja pieno riebalų procentas ir pasikeičia pieno riebalų sudėtis. Riebalų procentas sumažėja apie 10 proc., o laktozės ir kazeino sumažėja apie 15 proc. Karvei sergant mastitu padidėja laisvųjų riebalų rūgščių ir trumpųjų grandininių riebalų rūgščių kiekis. Pieno baltymų kiekiui piene mastitas turi nedidelės įtakos, tačiau smarkiai keičia pieno baltymų sudėtį. Mastito poveikis sutrikdo pieno sintezę ir atlaisvina ryšius tarp ląstelių, todėl padidėja kraujo komponentų pralaidumas. Pieno baltymai sintezuojami pieno liaukoje (kazeinai, beta-laktoglobulinas ir alfa-laktalbuminas) mažėja, o išrūgų baltymai didėja. Teigiama, kad išrūgų baltymai ir bendras baltymų santykis padidėja 2,08 proc., o kazeino ir bendrų baltymų santykis sumažėja 1,85 proc.
Pieno sudėtis gali atskleisti ir tam tikras karvių ligas. Kai kurias karvių ligas – ketozę, acidozę galima įtarti sergant karvei, iš pakitusios pieno riebalų, baltymų sudėties. Jei karvė serga ketoze tuomet pieno riebalų ir baltymų santykis būna didesnis nei 1,24 proc., jei acidoze - karvės pieno riebalų kiekis siekia 3,0 - 3,3 proc., jei pieno riebalų kiekis būna dar mažesnis 2,7 - 2,8 proc., tai reiškia, kad karvės serga laminitu.
26 2. TYRIMŲ METODIKA
Mokslinis tiriamasis darbas atliktas 2019 – 2020 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute bei Šilalės rajone esančių, dviejų šeimų, melžiamų karvių ūkiuose - Nr. 1 ir Nr. 2. Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2013-01-01 naujos redakcijos Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu) (Valstybės žinios, 2012, Nr. 122-6126) bei poįstatyminiu aktu – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymu „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2009-01-22, Nr.8-287). Taip pat, atitiko 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2010/63/ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
Tyrimo metu buvo analizuojama ir įvertinama dviejų ūkių pieno sudėties ir kokybės rodikliai skirtingais karvių laikymo laikotarpiais – tvartiniu ir ganykliniu. Ūkiuose laikoma po 50 melžiamų karvių.
Ūkyje Nr. 1 ir ūkyje Nr. 2 yra laikomos karvės trijų veislių: Lietuvos juodmargės, Holšteinai ir vietiniai šėmieji. Kiekvieno ūkio karvių pasiskirstymas pagal veisles pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Ūkių karvių pasiskirstymas pagal veisles
Abiejų ūkių I laktacijos karvės sudaro 26 proc. visos karvių bandos, II laktacijos karvės - ūkyje Nr. 1 – 28 proc., o ūkyje Nr. 2 – 18 proc., III laktacijos karvės ūkyje Nr. 1 sudaro 24 proc., o ūkyje Nr. 2 – 30 proc., vyresnės nei IV laktacijų karvės ūkyje Nr. 1 sudaro 22 proc., o ūkyje Nr. 2 – 26 proc.
Ūkiuose karvės ganykliniu laikotarpiu yra ganomos pievose, palaidu laikymo būdu. Ūkių ganyklų žolę sudaro daugiamečių žolių mišiniai: miglinės, pupinės, viksvinės, varpinės žolės. Ganomų ganyklų plotai sudaro daugiau nei 100 ha, kuriuose gyvuliai yra nuolat pervaromi iš vieno ganomo ploto į kitą. Ūkiuose karvių ganyklos yra aptvertos vielų tvora, kuri pajungta prie elektrinio piemenio, neleidžiančio karvėms išeiti iš aptvaro.
Tvartiniu laikotarpiu karvės laikomos pririštos – taikomas saitinis karvių laikymo būdas. Tvartinis laikotarpis ūkiuose fiksuojamas nuo 2019 metų spalio 25 d. iki 2020 metų gegužės 20 d. Ganyklinis laikotarpis - nuo 2020 metų gegužės 21 d. iki 2020 metų spalio 25 d. Ūkiuose tvartinis
Ūkis Lietuvos juodmargės Holšteinai Vietiniai šėmieji
Nr. 1 21 18 11
27 laikotarpis trunka 209 dienas, o ganyklinis 157 dienas.
Abiejuose ūkiuose yra ruošiami pašarai – šienas, šienainis, traiškytų grūdų mišinys. Šienas ir šienainis ūkiuose yra ruošiamas iš vidutinio vėlyvumo žolių mišinių – baltųjų ir raudonųjų dobilų, daugiametės svidrės, pašarinių motiejukų, tikrųjų eraičių. Šienas ūkiuose išdžiovinamas natūraliai ir laikomas daržinėje. Šienainis – nupjauta žolė, vytinama, vyniojama į rulonus, kurie apvyniojami tinkleliu ir plastikine plėvele laikomi prie ūkinių pastatų įrengtoje pašarų laikymo aikštelėje. Traiškytų grūdų mišinį sudaro ūkiuose auginami javai: kviečiai, kvietrugiai, miežiai.
Ūkių šėrimo charakteristika pateikta 2 lentelėje.
2 lentelė. Ūkių šėrimo charakteristika
Laikotarpis Šėrimo charakteristika
Tvartinis Koncentruoti pašarai (traiškytų grūdų mišinys (kviečiai, kvietrugiai, miežiai)), šienas, šienainis, melasas, druska.
Ganyklinis Kultūrinių ganyklų žolė, koncentruotieji pašarai (traiškytų grūdų mišinys (kviečiai, kvietrugiai, miežiai)), melasas, druska.
Tvartiniu laikotarpiu ūkių melžiamų karvių racionas pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė. Ūkių melžiamų karvių racionas, kg per parą
Pašarai Ūkis Nr. 1, kg per parą Ūkis Nr. 2 , kg per parą
Koncentruoti pašarai 4,2 4,0 Šienas 4,0 4,0 Šienainis 35 35 Melasas 0,60 0,50 Druska 0,08 0,08 Viso: 43,88 43,58
Ūkininkai laikosi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų [50], pašarų ruošimo higienos reikalavimų [51], galvijų laikymo, pastatų išplanavimo reikalavimų [11].
Ūkių pagrindinė veikla, aukštos kokybės pieno gamyba. Ūkiuose tvartinio laikotarpio metu karvės melžiamos jų stovėjimo vietose, į pieno linijas. Ganykliniu laikotarpiu karvės melžiamos mobiliuose, kilnojamose, šešių karvių stovėjimo vietų melžimo aikštelėse. Pieną iš ūkių superka AB ,,Žemaitijos pienas“, kuris jį išveža kas antrą dieną. Pienas superkamas ataušintas iki 6 °C temperatūros ir laikantis kitų pieno supirkimo taisyklių reikalavimų [52].
Tyrimo metu primelžto pieno kiekis yra nustatomas remiantis pieno paėmimo metu išspausdintų kvitų parodymais, kuriuose yra nurodomas ne tik pieno kiekis, bet ir pieno tankis, temperatūra. Pieno
28 mėginiai tyrimams imami kiekvienos pieno siuntos metu. Pieno mėginiai imami laikantis pieno mėginių ėmimo reikalavimų [52]. Paimti pieno mėginiai yra konservuojami konservantu „Sedupolas“ ir dedami į specialius vienkartinius maišelius, kurie yra užklijuojami ir transportuojami į pieno supirkimo įmonę. Iš įmonės mėginiai specialiu UAB ,,Pieno tyrimai“ transportu transportuojami į UAB ,,Pieno tyrimai“ laboratoriją tyrimams.
Tyrimo metu atliktas ūkių karvių produktyvumo, pieno sudėties (riebalų proc., baltymų proc., laktozės proc., urėjos mg/100 ml) ir kokybės (bendro bakterinio užterštumo tūkst./ml, somatinių ląstelių skaičiaus tūkst./ml) rodiklių kitimas tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu. Pieno mėginių sudėtis ir kokybės rodikliai tirti akredituotoje laboratorijoje, UAB „Pieno tyrimai“. Pieno kiekiui apskaičiuoti pasitelkta ,,SAP BO“ apskaitos programa. Tyrimų metu buvo analizuojami kontroliuojamų karvių produktyvumo duomenys pagal Galvijų veislininkystės apyskaitų informaciją.
Pieno riebalų, baltymų, laktozės, urėjos kiekio nustatymo tyrimas atliktas infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities matuokliu ,,LactoScope FTIR“.
Somatinių ląstelių skaičius pieno mėginiuose nustatytas rutininiu metodu, naudojant pramoninį skaitiklį „Somascope“.
Bendras bakterijų skaičius nustatytas tėkmės citometrijos metodu, naudojant matuoklį ,,Bentley Bactocount IBC“.
2.1 Statistinis duomenų įvertinimas
Gautiems tyrimo rezultatams apdoroti taikytas matematinės statistikos metodas bei atlikta gautų duomenų interpretacija. Statistiniam tirtų veiksnių įtakos tirtiems sudėties ir kokybės rodikliams įvertinimui naudotas SPSS statistinis paketas (SPSS Inc., 17 versija), pavienių veiksnių įtakos analizės (ANOVA) metodas. Skaičiuoklės pagalba buvo atlikta išsami duomenų analizė, kurios metu kiekvienam vertinamam požymiui (pieno kiekis, riebalai, baltymai, laktozė, urėja, somatinių ląstelių skaičius, bakterijų skaičius) paskaičiuoti skaičiaus aritmetiniai vidurkiai, vidurkio paklaida, duomenų statistinis patikimumas. Rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05.
29 3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Karvių pieno primilžio kitimas tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais
Analizuojant ūkiuose (Nr. 1 ir Nr. 2) primelžto pieno kiekį tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu didesnis pieno kiekis buvo gautas ūkyje Nr. 1 (4 lentelė).
4 lentelė. Ūkių karvių primilžis per tiriamąjį laikotarpį
a, b
- duomenų skirtumai statistiškai patikimi p<0,01
Ūkyje Nr. 1 per tiriamąjį laikotarpį iš karvių buvo gauta 17 proc. didesnis pieno kiekis nei per tą patį laikotarpį ūkyje Nr. 2, duomenys statistiškai patikimi (p<0,01).
Ganyklinis laikotarpis ūkiuose būna trumpesnis nei tvartinis, tačiau karvių primilžis per šį laikotarpį abiejuose ūkiuose buvo didesnis ganiavos metu (5 lentelė).
5 lentelė. Ūkių karvių pieno skirtumai tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais
a, b
- duomenų skirtumai statistiškai patikimi (*p<0,05;**p<0,001)
Ūkyje Nr. 1 tvartiniu laikotarpiu buvo primelžta 16 proc. mažesnis pieno kiekis nei ganykliniu laikotarpiu (p<0,05). Tuo tarpu ūkyje Nr. 2 tvartiniu laikotarpiu karvių primilžis buvo 32 proc. mažesnis nei ganykliniu laikotarpiu, duomenys statistiškai patikimi (p<0,001).
Siekiant nustatyti, ūkių karvių didžiausią ir mažiausią pieno primilžį gautą per metų mėnesius, buvo palyginti ūkių kiekvieno mėnesio pieno kiekio vidurkiai tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais ir išskirti tie metų mėnesiai, kurių karvių primilžiai tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais buvo didžiausi ir mažiausi.
Tvartinio laikotarpio ūkių karvių primilžio kitimas pateiktas 2 paveiksle.
Ūkiai Vidutinis produktyvumas, kg/d.
Nr. 1 1067,82±34,95a
Nr. 2 868,16±43,45b
Ūkiai Laikotarpis Pieno kiekis, kg/d.
Nr. 1 Tvartinis 1000,75±37,64 *a Ganyklinis 1157,25±44,34*b Nr. 2 Tvartinis 762,45±39,68 **a Ganyklinis 1009,11±39,53**b
30 2 pav. Ūkių karvių pieno primilžio kitimas tvartiniu laikotarpiu
Analizuojant tvartinio laikotarpio kiekvieno mėnesio karvių pieno primilžio vidurkį (2 pav.), nustatyta, kad didžiausias pieno kiekis ūkyje Nr. 1 buvo gegužės mėn. 1 - 20 d., jis siekė 1191,2 kg/d., o ūkyje Nr. 2 spalio 25 - 31 d. - 927,6 kg/d.
Mažiausias karvių pieno primilžis ūkiuose buvo kovo mėn. Ūkyje Nr. 1 šis rodiklis buvo 32 proc. didesnis nei ūkyje Nr. 2 (p<0,001).
Pastebimas pieno kiekio kitimas ir ganykliniu laikotarpiu. Ganykliniu laikotarpiu karvių pieno kiekio kitimas tiek ūkyje Nr. 1, tiek ir Nr. 2 kinta panašiai (3 pav.).
3 pav. Ūkių karvių primilžio kitimas ganykliniu laikotarpiu 0,0 200,0 400,0 600,0 800,0 1000,0 1200,0 1400,0 2019 spalio 25-31 d. 2019 lapkritis 2019 gruodis 2020 sausis 2020 vasaris 2020 kovas 2020 balandis 2020 gegužės 1-20 d. P ieno kie kis , kg/d. Ūkis Nr. 1 Ūkis Nr. 2 0,0 200,0 400,0 600,0 800,0 1000,0 1200,0 1400,0 1600,0 2020 gegužės 21-31 d. 2020 birželis 2020 liepa 2020
rugpjūtis rugsėjis2020 2020 spalio1-24 d.
P ieno kie kis , kg/d. Ūkis Nr. 1 Ūkis Nr. 2
