LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA
Ernesta Raštutytė
KARVIŲ PRODUKTYVUMO, TEŠMENS SVEIKUMO IR REPRODUKCINIŲ SAVYBIŲ TARPUSAVIO RYŠIAI
Gyvulininkystės technologijos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė dr. R. Japertienė
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Karvių produktyvumo, tešmens sveikumo ir reprodukcinių savybių tarpusavio ryšiai“
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Ernesta Raštutytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Dr. Renata Japertienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretorės/riaus vardas, pavardė) ( parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas
TURINYS
SUMMARY...5
ĮVADAS...6
1. LITERATŪROS APŢVALGA...8
1. 1. Karvių produktyvumo rodikliai ir jų dinamika...8
1.2. Karvių tešmens sveikumo įvertinimas...10
1.3. Įvairių veiksnių įtaka karvių produktyvumui ir tešmens sveikumui...11
1.4. Karvių reprodukcinės savybės ir jų įtaka produktyvumui...14
1.4.1. Karvių laktacijos trukmė...15
1.4.2. Uţtrūkimo laikotarpis...16
1.4.3. Karvių veršiavimosi laikas...17
1.4.4. Karvių neveršingumo laikotarpis...18
1.4.5. Karvių amţius pirmojo sėklinimo metu...19
2. DARBO METODIKA...20
3. TYRIMŲ REZULTATAI...23
3.1. Karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių įvertinimas...23
3.1.1. Vidutiniai karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių rodikliai...23
3.1.2. Karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių įvertinimas skirtinguose ūkiuose...24
3.1.3. Karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių įvertinimas skirtingų laktacijų metu...25
3.2. Karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus ir reprodukcinių savybių tarpusavio ryšių
įvertinimas...26
3.2.1. Karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus dinamika priklausomai nuo laktacijos trukmės...27
3.2.2. Karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus dinamika priklausomai nuo neveršingumo laikotarpio trukmės...28
3.2.3. Karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus dinamika esant skirtingam sėklinimų skaičiui...28
3.2.4. Karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus dinamika priklausomai nuo laikotarpio tarp dviejų apsiveršiavimų...29
3.3. Koreliacijos koeficientų tarp karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus ir reprodukcinių savybių rodiklių įvertinimas...31
4.REZULTATŲ APTARIMAS...33
IŠVADOS...36
LITERATŪROS SĄRAŠAS...37
SUMMARY
Ernesta Raštutytė – student, Faculty of Animals Husbandry Technology Advisor - dr. Renata Japertienė
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Animal Husbandry Technology, Kaunas.
Title of the work: Correlation between cow productivity, udder health and reproduction traits. Volume and structure of the final study .This final study is written in Lithuanian language, containing pages and includes: introduction, literature review, place and method of work, results, conclusion and list of the used literature including (59) references, appendix, (6) graphics, (10) tables and (6).
Aim of work: To evaluate cow productivity, somatic cell count in milk and reproduction traits and to determine correlation between them.
Place of research: The work was carried out in the Department of Animal Breeding and Genetics of Veterinary Academy and also in the dairy cow„s farm during 2011 – 2013 years of studies. The Results of Survey: Evaluation of cow milk amount and composition showed that average amount of milk from all analyzed cows was 5183.442 kg, 223.08 kg of fat was obtained, as well as 175.07 kg of proteins. Cows in farm B were more productive. 912.99 kg more milk, 29.30 kg more fat and 31.74 kg proteins were obtained from these cows on an average, in comparison to cows in farm A. Evaluation of SCC in cow milk showed that average SCC( somatic cells count) in analyzed cow milk was 307.946 thousand/cm3. It corresponds to EU requirements established for milk for production. SCC in milk of analyzed cows in farm A was 15.05 thousand/cm3 less. Evaluation of reproduction traits of analyzed cows showed that lactation of cows occurred 3.5 times on an average, average duration of lactation was 225.6 days, dry period lasted 155.6 days, number of days between parturitions was 470.4 and average number of seminations was 1.9. The research allowed to determine statistically reliable negative phenotypic correlation between SCC in milk and amount of milk (p<0.05). As productivity of cows increased, SCC in milk increased as well, it caused more frequent udder inflammation to productive cows and reproduction traits of cows became weaker. Rather large statistically reliable negative phenotypic correlation was determined between amount of milk of analyzed cows and duration of lactation, number of lactations and dry period (p<0.05). Rather large statistically reliable positive phenotypic correlation was determined between amount of milk during current lactation and milk composition (p<0.05). Statistically reliable negative phenotypic correlation was determined between SCC in milk and period between parturitions (p<0.001), number of lactations (p<0.01) and duration of lactation (p<0.001), i.e. as the period between parturitions increases, SCC in milk increases in cases of older cows and longer duration of lactation. Bigger positive correlation is noticed between SCC in milk and dry period, as well as number of seminations (p<0.01).
ĮVADAS
Lietuvoje gyvulininkystė yra labiausiai išvystyta ţemės ūkio sritis, kurios didesniąją dalį sudaro pieninė galvijininkystė (http://www.gpk.lt. Prieiga per internetą 2012-09-03). Pastaruoju metu pienininkystė yra viena iš rentabiliausių ir perspektyviausių ţemės ūkio šakų. Naujos gyvulių veislės, modernios pašarų ruošimo technologijos lemia vis didėjančius primilţius iš karvės. Tačiau su kiekvienu papildomu litru pieno daugėja karvių sveikatos problemų (Stankūnienė, Tacas, 2008).
Kad uţtikrintų parduodamo perdirbti pieno sudėtį ir kokybę, ūkininkai privalo laikytis superkamo pieno reikalavimų, pagal kuriuos somatinės ląstelės (SLS) negali viršyti 200 tūkst./ml. (nuo 2004 m. geguţės 1d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.853/2004). (http://vetzoo.lva.lt Prieiga per internetą 2012-09-03). Somatinių ląstelių skaičius piene yra svarbus pieno kokybės įvertinimo ir karvių sveikatos būklės rodiklis.
Somatinių ląstelių piene padaugėja dėl įvairių veiksnių: nesilaikoma melţimo zoohigienos ir melţimo technikos reikalavimų (nepakankamas paruošimas, tuščiai melţiamas tešmuo ir kt.), blogos zoohigieninės sąlygos (ţema tvarto temperatūra, šlapi pakratai ir kt.), šeriama blogos kokybės pašarais ir kt. (www.lig.lt. Prieiga per internetą 2013-03-26).
Padidėjęs somatinių ląstelių skaičius taip pat akivaizdus mastito poţymis. Tešmens uţdegimas – viena iš nuostolingiausių pieninių karvių ligų. Jam tenka 60–70 proc. visų nuostolių, patiriamų dėl karvių ligų. Nuostolių patiriama dėl produkcijos sumaţėjimo (50–55 proc.); gydymo išlaidų 20–25 proc.); dėl karvių išbrokavimo (30–35 proc.).
Kad pieno ūkis duotų naudos, o jo savininkas būtų pajėgus išlikti ir konkuruoti negailestingos rinkos ekonomikos sąlygomis, labai daug dėmesio reikia skirti ir bandos reprodukcijai. Tik tuomet karvių skaičių bandoje galima padidinti iki norimo, pagerinti pieno primilţius. Tam būtina ţinoti ir laikytis pagrindinių reikalavimų, turinčių didţiausios įtakos reprodukcijos efektyvumui. http://www.agroakademija.lt Prieiga per internetą 2013-03-05).
Pieno ūkis prasideda nuo sveikos, vaisingos, tinkamo įmitimo telyčios uţauginimo. O tuo tarpu uţaugintų karvių pieningumas priklauso nuo paveldimumo, veislės, jų pirmojo apsiveršiavimo amţiaus, šėrimo, uţtrūkimo laikotarpio, servis periodo trukmės, apsiveršiavimo sezono, karvės masės ir kitų veiksnių. (LVA Tęstinio mokymo centras, 2006.).
Darbo tikslas
Įvertinti karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių rodiklius ir nustatyti jų tarpusavio ryšius.
Darbo uţdaviniai
1.Įvertinti:
Karvių pieno kiekio ir sudėties (riebumo, baltymingumo) rodiklius.
Somatinių ląstelių skaičių karvių piene.
Karvių reprodukcines savybes.
2. Nustatyti karvių pieno kiekio bei sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir reprodukcinių savybių tarpusavio ryšius.
3. Apskaičiuoti koreliacijos koeficientus tarp karvių pieno kiekio bei sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir reprodukcinių savybių rodiklių.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Karvių produktyvumo rodikliai ir jų dinamika
Lietuvoje paplitusios dvi pieninių galvijų populiacijos: juodmargių bei ţalųjų ir ţalmargių. Juodmargių galvijų populiaciją sudaro apie 73 proc. visų Lietuvoje laikomų pieninių galvijų. Ţalųjų ir ţalmargių pieninių galvijų populiaciją sudaro apie 27 proc. visų laikomų pieninių galvijų. (Juozaitienė V., 2001).
Didesniu produktyvumu pasiţymi juodmargių veislių karvės (1 pav.).
1 pav. Karvių produktyvumo kitimas skirtingais metais pagal veisles (Apyskaita 2011/2012) 2013-01-01 Lietuvoje buvo laikoma 316,4 tūkst. karvių. Karvių skaičius, palyginti su 2012-01-01, sumaţėjo 3,6 proc. (11,9 tūkst.). Ūkių, laikančių karves, 2013-01-01 buvo 70,6 tūkst., palyginti su 2012-01-01, jų sumaţėjo 9 proc. (7 tūkst.). Šį sumaţėjimą nulėmė 1–2 karvių laikytojai. Minėtu laikotarpiu jų sumaţėjo 6 tūkst. Nors ūkių, laikančių karves, ir karvių skaičius 2013-01-01, palyginti su 2012-01-01, sumaţėjo, pieno gamintojai 2012 m. pardavė 1,4 mln. t pieno, t.y. 3,2 proc. daugiau nei 2011 m. (1,3 mln. t) (http://www.zum.lt. Prieiga per internetą 2013-03-01).
Pasaulio šalyse, kuriose pieninė galvijininkystė itin išvystyta, karvių vidutiniai produktyvumo rodikliai yra ţenkliai aukštesni nei mūsų šalyje, nes čia galvijų augintojai jau nuo seno turėjo ir turi palankesnes sąlygas veislių gerinimui. Aukšti produktyvumo rodikliai pasiekiami, taikant paţangiausias pasaulyje pašarų ruošimo, galvijų šėrimo ir laikymo technologijas bei mokslo naujoves selekcijos srityje (Gudonis A., 2009).
Pieno riebumas yra vienas iš svarbiausių pieno kokybės bei galvijų produktyvumo rodiklių. (Greičiuvienė ir kt., 2009) Lietuvos juodmargių veislės karvių pieno riebumas nuo 2003 iki 2012 metų vidutiniškai svyravo nuo 4,39 proc. iki 4,52 proc., o Lietuvos ţalųjų ir ţalmargių – nuo 4,25 iki 4,33 proc. (2 pav.). Atskirų šių veislių karvių pieno riebumo pokyčiai yra didesni.
2 pav. Karvių riebalų kiekio (proc.) kitimas piene pagal veisles (Apyskaita 2011/2012)
Pieno baltymingumas – svarbiausiais pieno maistinės ir biologinės vertės bei galvijų produktyvumo rodiklis (Greičiuvienė ir kt., 2009). Lietuvos juodmargių veislės karvių pieno baltymingumas nuo 2003 iki 2012 metų vidutiniškai svyravo nuo 4,39 proc. iki 4,52 proc., o Lietuvos ţalųjų ir ţalmargių – nuo 4,25 iki 4,33 proc. (3 pav.).
3 pav. Karvių baltymų kiekio (proc.) kitimas piene pagal veisles (Apyskaita 2011/2012)
Nustatyta, kad pieno baltymingumas ir pieno riebumas yra tarpusavyje susiję. Įvairių veislių karvių piene baltymai sudaro 77 – 89 proc. riebalų kiekio. Amerikiečių tyrinėtojų duomenimis, Holšteinų veislės karvių – 88 proc., Švedijos holšteinų – 87 proc., Dţersių – 87 proc., Lietuvos veislių – 87 proc. (Hamnetas, Minkevičius, 1998).
1.2. Karvių tešmens sveikumo vertinimas
Visose išvystytos pienininkystės šalyse, siekiant įvertinti, ar pienas gautas iš sveikų, nesergančių tešmens ligomis karvių, tiriamas SLS kiekis piene.
Somatinės ląstelės – tai biologinės kilmės priemaišos, išskiriamos tešmens liaukų latakuose: atplyšusios epitelio ląstelės, leukocitai, limfocitai ir raudonieji kraujo kūneliai. Somatinių ląstelių padaugėja apsiveršiavusių karvių ir uţtrūksiančių bei tešmens ligomis sergančių karvių piene (Gudonis, 2007).
Jei karvės tešmuo sveikas, 60 proc. pieno somatinių ląstelių sudaro epitelinės ląstelės, tačiau jei karvė serga mastitu, tai 75 proc. ląstelių sudaro leukocitai. Taigi, somatinių ląstelių piene yra visada (http://www.vet.lt. Prieiga per internetą 2012-09-15).
Lietuvai įstojus į ES, pagal bendrus ES reglamentus SLS piene turėtų neviršyti 400000 SLS/ml. (LR ţemės ūkio ministro įsakymas “Dėl pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo”, 2005). Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Kanadoje SLS piene turi būti maţiau nei 500000 SLS/ml (Normanet al., 2000).
SLS piene gali svyruoti nuo 10 tūkst./ml iki 10 mln./ml ir daugiau. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių:
karvės organizmo atsparumo, sugebėjimo kovoti su įvairiais dirgikliais (SLS piene didina bet kuri liga, ypač pasireiškianti sisteminiais simptomais, traumos, pasikeitusios aplinkos ar šėrimo sąlygos);
laktacijos laikotarpio (SLS būna didelis pirmomis dienomis po veršiavimosi, maţiausias, esant didţiausiam produktyvumui iki laktacijos vidurio, o didţiausias - karvei uţtrūkus);
karvės amţiaus (SLS laipsniškai auga po kiekvienos laktacijos);
metų laiko (SLS piene vasarą paprastai būna didesnis, nes šiluma ir drėgmė sukelia karvei papildomą stresą);
karvių bandos dydţio (pasauliniu masteliu lyginant, SLS piene maţesnis būna didelėse karvių bandose, kuriose galima uţtikrinti gerą bandų valdymo kokybę. Lietuvoje SLS maţesnis maţose (iki 100 karvių) privačiose bandose;
šėrimo (SLS piene padidėja, šeriant karves nekokybiškais pašarais, nesubalansuotais racionais);
melţimo (SLS piene didina melţimo higienos bei technologinių reikalavimų nesilaikymas);
laikymo sąlygų (SLS piene didina antisanitarinės karvių laikymo sąlygos, blogas karvidţių mikroklimatas, per ţema tvartų temperatūra, šlapi pakratai, skersvėjai) (http://www.gpk.lt. Prieiga per internetą 2012-11-19)
Pienas, kuriame gausu somatinių ląstelių yra netinkamas ir perdirbimui. Sumaţėjęs pieno primilţis yra vienas aiškiausių mastito simptomų. Ar produktyvumas labai sumaţės, priklauso nuo uţdegimo laipsnio, kurį galima nustatyti pagal SLS piene. Jei SLS yra 100 tūkst./ml, pieno kiekis pradeda maţėti proporcingai SLS didėjimui. Remiantis tyrimų rezultatais, karvių produktyvumas dėl šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumaţėja 25–35 proc., iš karvės per laktaciją – 10–15 proc., iš karvių bandos per laktaciją – 5–10 proc. (Japertienė, Japertas, 2006)
Iki 70– 80 proc. dėl mastito patiriamų nuostolių sudaro subklinikinio mastito sukeliami padariniai. (Scott S., Laar P. H., Bostedt H. 2002)
1.3. Įvairių veiksnių įtaka karvių produktyvumui ir tešmens sveikumui
Veislė. Pieno sudėtis ir pieno kiekis priklauso nuo karvių veislės. Labai pieningos yra Danijos, Švedijos, Olandijos, Vokietijos juodmargės, Britų fryzų, Anglerų ir kitų pieninių veislių karvės.
Respublikoje auginamų karvių produktyvumą galima didinti naudojant kitų veislių galvijus. Pavyzdţiui, yra ţinoma, kad Lietuvos ţalųjų ir Amerikos švicų bulių palikuonių piene būna kiek daugiau sausųjų medţiagų (0,03 proc.), Lietuvos ţalųjų veislės karvių pieno riebumą didina Anglerų veislės buliai, tačiau daugiau įliejus Anglerų veislės bulių kraujo gali sumaţėti pieningumas (Jukna, 1998). Lietuvos ţalųjų produktyvumą didina ir Holšteino ţalmargių veislės buliai (Strazdas, Tušas, 1998).
JAV ir Kanados Holšteino fryzai naudojami daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, beveik visų juodmargių ir kai kurių kitų galvijų veislių produktyvumui didinti (Lohuis, 1997).
Atskirų veislių karvių produktyvumą labiausiai lemia kiekvieno ūkio pasirengimas sudaryti geras karvių laikymo, prieţiūros sąlygas ir apsirūpinimas pašarais, be pieno gamybos savikainos svarbūs veiksniai yra taip pat pieno kokybės uţtikrinimas, veterinarijos ir higienos, gyvulių gerovės, aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas ir jų laikymasis (Darbutas, Ulevičienė, 2003).
Mokslininkai (Oltenacu Algers, 2005), statistiškai įvertinę somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) piene paveldimumą, nustatė, kad 8–15 proc. SLS priklauso nuo veislės. Z. Litwinczuk, J. Krol (2002), palyginę SLS skirtingų veislių karvių piene, didţiausią jų kiekį (734,7 tūkst./cm3) nustatė
Lenkijos juodmargių ir holšteinų mišrūnių, o maţiausią – Herefordo (206,5 tūkst./ cm3) veislės karvių piene.
Intensyvus SLS piene ir jo ryšio su veisle ir pieno kokybiniais rodikliais tyrimai atliekami Skandinavijos šalyse. SLS vertinamas kaip vienas iš pagrindinių mastitą nusakančių veiksnių. Pagal
SLS piene vertinamos ne tik dideliu pieningumu pasiţyminčios karvių veislės, bet ir tos veislės, iš kurių primelţiama nedaug, tačiau riebaus ar baltymingo pieno.(Juozaitienė ir kt., 2004).
Paveldimumas. Gyvulių savybių formavimasis, jų įvairavimas ir ryškumas priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos sąlygų. Nėra organizmo be paveldimumo ir kiekvienas organizmas susiformuoja tam tikromis aplinkos sąlygomis. Vienus poţymius lemia aplinkos sąlygos, kitus aplinkos sąlygos veikia silpnai arba jie yra tik paveldimi. (Jukna, 1988).
Paveldimumo įtakai nustatyti naudojami paveldimumo koeficientai. Kuo didesnis paveldimumo koeficientas, tuo labiau poţymį lemia genetiniai veiksniai ir tuo maţiau jis priklauso nuo aplinkos sąlygų. Poţymiai, kuriems nustatytas didesnis paveldimumo koeficientas, greičiau pagerinami, taikant kryptingą atranką porų parinkimą. Įvairių šalių moksliniais tyrimais nustatyta, kad karvių pieningumo paveldimumo koeficientas nėra didelis (0,19–0,44), o pieno riebumo ir baltymingumo – didesnis (0,35–0,70). Paveldimumo koeficientas nėra stabilus vienos ar kitos pieninių galvijų populiacijos parametras, nes priklauso nuo genetinių ir negenetinių veiksnių, jų tarpusavio sąveikos, populiacijos dydţio, selekcinio proceso intensyvumo. (Oltenacu, Algers, 2005)
JAV ir Kanados Holšteino fryzai naudojami daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, beveik visų juodmargių ir kai kurių kitų galvijų veislių produktyvumui didinti (Jukna, 1998). Suporavus įvairių veislių karves su Holšteino Fryzų buliais, pirmos ir antros kartos mišrūnės būna gerokai pieningesnės uţ motinas ir bendraamţes, tačiau pieno riebumas būna 0,15 – 0,20 proc. maţesnis ir ne toks baltymingas. Bandymo metu pastebėta, kad pieningiausio mišrūnės buvo gautos stelbiamuoju kryţminimu, ir kuo mišrūnių kraujyje yra didesnė Holšteino fryzų kraujo dalis, tuo jos yra pieningesnės ir gaunama daugiau pieno riebalų ir baltymų produkcijos. Tačiau mišrūnių pienas yra liesesnis ir maţesnio baltymingumo nei grynaveislių Lietuvos juodmargių. (Pauliukas ir kt., 2005).
Nustatyta, kad ir SLS yra paveldimas. Jo paveldimumas (h2) priklauso nuo laktacijų skaičiaus, t.y. trečioje laktacijoje SLS paveldimumo koeficientas yra aukštesnis nei pirmoje laktacijoje. Vidutiniškai SLS koeficientas siekia apie 0,12, o Vokietijos specialistai teigia, kad SLS paveldimumo koeficientas vidutiniškai siekia net 0,17. Toks pakankamai aukštas paveldimumo koeficientas rodo, kad sėklinant karves ar telyčias buliais, turinčiais aukštą SLS įvertinimą, gimusios dukterys pasiţymės ţemesniu SLS piene (http://www.litgenas.lt Prieiga per internetą 2012-11-19).
Išvystytos gyvulininkystės kraštuose pieninių galvijų selekcija dabar vykdoma pagal SLS piene. Tuo tikslu įdiegtas gamybinis bulių veislinės vertės pagal SLS dukterų piene nustatymas BLUP metodu, statistiškai eliminuojant negenetinių veiksnių įtaką. Neigiamos veislinės vertės pagal somatines ląsteles yra geros, tikintis gauti dukteris su maţu SLS piene. Nustatant bulių veislinę vertę reikės atsiţvelgti ne tik į karvių produktyvumo rodiklius, bet ir į SLS piene. Šie
duomenys yra būtini sėklinimo įmonėms, kurios ir sudaro sąlygas pieno gamintojams pasirinkti norimą bulių savo bandai gerinti pagal SLS piene. (Juozaitienė, Ţakas, 2002)
Šėrimas. Tinkamai šeriant karves, primilţiai bus dideli, jei karves šersime blogai – karvės greit susirgs. Norint tinkamai šerti, reikia subalansuoti racioną. Karvė turi gauti reikiamą kiekį pagrindinių maisto medţiagų, subalansuotų tinkamu santykiu, atsiţvelgiant į laktacijos laikotarpį. Kiek maisto medţiagų reikia karvei, priklauso nuo jos amţiaus, laktacijos laikotarpio, pieningumo, aplinkos ir kitų veiksnių. Racione turi būti visų reikalingų medţiagų.
Ar tinkamai subalansuotas karvių šėrimo racionas, sprendţiame iš šių poţymių: • nenoriai ėda;
• sumaţėja pieno riebumas ir baltymingumas;
• per pirmuosius laktacijos mėnesius labai suliesėja; nenoriai juda, skausmingi sąnariai ir nagai;
• neryški ruja;
• serga medţiagų apykaitos ligomis. (Japertas, Minkevičius, 2002)
Pašarai ir šėrimo būdas turi įtakos ne tik kiekybiniams pieno sudedamųjų dalių pokyčiams, bet ir pieno kokybei, technologinėms jo savybėms. (Gudonis, 2002)
Blogai šeriamos karvės ne tik duos maţiau pieno, bet ir daţniau sirgs tešmens uţdegimu. Labai daţnai tešmens uţdegimu karvė suserga pirmąjį laktacijos mėnesį, kada pieno tešmenyje gaminasi ypač daug, o karvė dar nepajėgia suėsti reikiamo pašaro kiekio. (Japertienė, Japertas, 2003).
Laikymo sąlygos. Tiek rišamoms, tiek palaidoms karvėms labai svarbu tinkamai įrengti guoliavietes. Tvarte laikoma karvė sausoje, šiltoje ir pakankamai minkštoje guoliavietėje per parą guli 12 – 14 val. Pririštos karvės guli šiek tiek ilgiau negu palaidos. Tačiau jei guoliavietės grindys kietos ir šaltos, karvės guli tik 8 – 10 vai. Jei guoliavietė šlapia, kartais karvė visai nesigula. H. Ganovskio bandymai su fistulinėmis karvėmis parodė, kad sutrikus jų poilsio reţimui sutrinka atrajojimo funkcijos ir pašarų virškinimas. Jei poilsis normalus, per dvylikapirštės ţarnos anastomozę praeidavo 9 – 10 litrų humuso, o sutrikdţius karvės poilsį – tik 3 – 6 litrai. Taigi netinkama guoliavietė neigiamai veikia karvės virškinimo procesus, apetitą ir produktyvumą. (Bendikas ir kt., 2001)
Tyrimais nustatyta, kad karvės mastitu daţniau serga tvartiniu laikotarpiu. Pagrindinė ligos prieţastis tuo metu - prasta tvartų ventiliacija. Karvės išskiria daug šilumos ir drėgmės, todėl tvarto temperatūra pakyla, o šilta ir drėgna aplinka sudaro palankias sąlygas tešmens uţdegimo sukėlėjams daugintis. Be to, tvartiniu laikotarpiu, karvės suėda maţiau pašarų, sumaţėja produktyvumas, jos tampa jautresnės infekcijai.( Japertienė, Japertas, 2003)
Galvijų fermose gali būti taikomos dvi gyvulių laikymo sistemos:
1) tvartinė – ganyklinė (gyvuliai ţiemą laikomi tvarte, vasarą – ganykloje); 2) tvartinė (gyvuliai ţiemą ir vasarą laikomi tvarte).
Gyvulininkystės instituto Bandymų skyriaus karves per vasarą ganant kultūrinėse ganyklose, iš jų primelţta po 271 kg pieno daugiau negu šeriant tvarte. (Bendikas ir kt., 2001)
Ganyklinis laikotarpis yra palankiausias pieno gamybos metas. Ganyklų ţolė ir kiti ţalieji pašarai noriai ėdami, lengvai virškinami, juose yra beveik visų organizmui būtinų maisto medţiagų. (Juraitis, Kulpys, 2003)
Ganiava mūsų respublikoje trunka nuo geguţės pradţios iki spalio pradţios, t.y. 145–155 dienas. (Bakutis, 2003)
Ganyklose besiganančius galvijus puola musės ir kiti vabzdţiai. Dėl to gyvuliai sočiai nepaėda, nepailsi, sumaţėja jų produktyvumas. Galvijams vabzdţiai gali sukelti vasaros mastitą. Daţniau šiomis ligomis suserga galvijai, ganomi prastai ar visiškai nenumelioruotose ganyklose, krūmais ar medţiais apaugusiose vietose, miškinguose plotuose. Ligą, pernešdamos sukėlėjus platina musės. Jas privilioja nedideli spenio paviršiaus suţeidimai ar uodų įkandimai, sudarantys palankesnes sąlygas atsirasti mastitui. Infekcija daţniau paţeidţia priekinius, lengviau „pasiekiamus“ musių, ketvirčius. Vasaros mastitu taip pat gali sirgti mėsinės karvės ir veršeliai. (Japertas, 2002).
1.4. Karvių reprodukcinės savybės ir jų įtaka produktyvumui
Karvių produktyvumas priklauso nuo daugelio negenetinių veiksnių taip pat ir reprodukcinių savybių: servis periodo, uţtrūkimo laikotarpio, amţiaus pirmojo sėklinimo metu, amţiaus pirmojo veršiavimosi metu, laktacijos trukmės.
Pastebėta, kad, gerinant karvių produktyvumą, silpnėja karvių reprodukcinės savybės. Tai siejasi su organizmo homeostazę palaikančių sistemų, tarp jų ir imuninės, funkcinio pajėgumo susilpnėjimu (Hogeveen, 2005).
Siekiant didţiausios pieno gamybos, labai svarbu, kad kiekvienas gyvulys būtų priţiūrimas atsiţvelgiant į jo produktyvumą ir laktacijos laikotarpį. Taip turėtų būti dirbamas ir veislinis darbas, rūpinamasi bandos sveikata bei reprodukcija (Hogeveen, 2005).
Neabejotina, kad sėkmingos pieno ūkio raidos garantas yra optimalios bandos reprodukcinės savybės. Dėl sutrikusių karvių reprodukcinių savybių ar pavėluoto sėklinimo, ūkininkai patiria nemaţų nuostolių. Pastaraisiais metais Lietuvoje pieno ūkiai stambėja, didėja primilţiai, kartu daugėja ir įvairių reprodukcijos problemų. Produkcija su sveikata ir reprodukcija itin siejasi labai produktyviose bandose (Windig et al., 2005). Produkcijos įtaka karvės sveikatai netiesioginė.
Didėjant išmilţiui, didėja karvės poreikiai, kuriuos vis sudėtingiau patenkinti. Geriausiomis reprodukcinėmis savybėmis išsiskiria 5–7 metų amţiaus karvės. Su karvių amţiumi didėja embrionų mirtingumas ir dėl nevisaverčio kiaušinėlio išsivystymo maţėja apsivaisinimo galimybė. Supratimas apie karvės nevaisingumą grindţiamas ekonominiais skaičiavimais. Natūralu, kad ne visos šiuolaikinių veislių pieninės karvės apsivaisina per tris mėnesius po veršiavimosi. Neapsivaisinimo prieţastis – didelis produktyvumas ir sutrikusi energijos apykaita. (http://www.nmvrvi.lt Prieiga per internetą 2012-09-03).
Pieno ūkis prasideda nuo sveikos, vaisingos, tinkamo įmitimo telyčios uţauginimo. Tuo tarpu uţaugintų karvių pieningumas priklauso nuo paveldimumo, veislės, jų pirmojo apsiveršiavimo amţiaus, šėrimo, uţtrūkimo laikotarpio, servis periodo trukmės, apsiveršiavimo sezono, karvės masės ir kitų veiksnių. (Marčiulionytė, 2008).
Karvės amţius (laktacija). Karvių pieningumas priklauso ir nuo jų amţiaus. Pirmaveršės ir antraveršės būna maţiau pieningos nei tolesnių laktacijų karvės, kadangi būna dar ne visai išsivystęs tešmuo. (Jukna, 1998)
Uţtrūkimo laikas. Pieninių karvių uţtrūkimo laikotarpis labai svarbus būsimai laktacijai. Per laktaciją jos su pienu išskiria daug baltymų, mineralinių medţiagų ir vitaminų. Karvių organizmas įtemptai dirba ir nusilpsta. (Gaidţiūnienė, 2000).
Neveršingumo (servis) periodas – tai laikas nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo. Juo anksčiau po apsiveršiavimo karvė bus apvaisinta, tuo trumpesnė bus jos laktacija. (http://www.lgi.lt Prieiga per internetą 2012-10-29).
1.4.1. Karvių laktacijos trukmė
Karvių laktacija – tai laikotarpis nuo veršiavimosi iki uţtrūkimo. Jis tęsiasi nuo 8 iki 15mėn. ir ilgiau. Laktacijos trukmė priklauso nuo neveršingumo laikotarpio trukmės – 60–90 dienų, laktacijos – 305 (270 – 330), uţtrūkimo – 45–60 dienų, laikotarpio tarp veršiavimųsi – 12–13 mėnesių.
Praėjus 7 dienom po apsiveršiavimo, pradedamas gaminti normalus pienas. Per šį laikotarpį pieno sudėtis nėra pastovi. Pirmąjį mėnesį piene gausu sausųjų medţiagų (baltymų, riebalų, mineralinių medţiagų). Antrąjį laktacijos mėnesį šių medţiagų kiekis piene yra maţiausias, o vėliau šis rodiklis didėja. Laktozės ir mineralinių medţiagų kiekis šiuo metu praktiškai nesikeičia. Nepaisant karvių veislės, daugiausia pieno primelţiama antrą ir trečią laktacijos mėnesį. Laktacijos pabaigoje primelţiamo pieno kiekis gerokai sumaţėja. (Liutkevičius, Lazdauskienė, 2005).
Pirmaveršių pieningumas sudaro 85 – 87,5 proc. trečios ir tolesnių laktacijų karvių pieningumo. Daugiausia pieno primelţiama iš 4 – 6 laktacijų karvių.(Minkevičius, 1999). Karvių produktyvumas didėja iki šeštos laktacijos, vėliau pieno riebumas ir primilţis palaipsniui pradeda
maţėti. Nuo pirmos iki 5–7 laktacijos karvių produktyvumas didėja 20–40 proc. po 10–12 laktacijų produktyvumas sumaţėja tiek, kad karvės laikyti ekonomiškai nebeapsimoka. (Stankūnienė ir kt., 2008).
Laikui bėgant, pieningumas kinta priklausomai nuo individualių karvės savybių ir šėrimo. Ţinomi atvejai, kai daugiausia pieno iš karvės primelţta per VIII – X laktacijas. Iš greitai bręstančių veislių pirmaveršių jau per pirmą laktaciją primelţiama apie 80 proc., o iš vėlesnio brendimo pirmaveršių – apie 70 proc. pieno, palyginti su didţiausiu pieningumu per laktaciją (Jukna ir kt., 2004).
Nuo 1997 iki 2012 laktacijos metų (ţr. 4, 5, 6 pav.) Lietuvoje karvių produktyvumas kilo tolygiai, daugiausiai buvo primelţiama II laktacijos metu, o maţiausiai I laktacijos metu. Pieno kiekis kito lygiagrečiai visoms karvių veislėms. Skirtumas pastebimas 2002 - 2003 metais, šiais metais pieno kiekis sumaţėjo, tačiau vėliau pradėjo vėl kilti.
4 pav. Juodmargių veislės karvių pieno kiekio kitimas skirtingais laktacijos metais (apyskaita 2011/2012)
5 pav. Ţalųjų ir ţalmargių veislės karvių pieno kiekio kitimas skirtingais laktacijos metais (apyskaita 2011/2012)
6 pav. Visų veislių karvių pieno kiekio kitimas skirtingais laktacijos metais (apyskaita 2011/2012) Pieno sudėtinių dalių kaita laktacijos metu priklauso nuo fiziologinės gyvulio būklės.
1.4.2. Uţtrūkimo laikotarpis
Karvės pieningumą bei sveikatą kitoje laktacijoje lemia uţtrūkimo laikotarpio trukmė bei karvės šėrimas šiuo laikotarpiu. (http://www.pieno–tyrimai.lt Prieiga per internetą 2012-11-19). Uţtrūkimo laikotarpis būtinas ne tik tam, kad organizmas sukauptų reikalingų maisto medţiagų kūnui atstatyti, bet ir dėl tešmens sekrecinio audinio regeneracijos. Jeigu karvė neuţtrūkinama iki pat veršiavimosi, primilţis per laktaciją gali sumaţėti iki 30–40 proc., taip pat maţėja ir pieno riebumas. Optimalus uţtrūkimo laikas – 60 dienų. Nepageidautina trumpinti laiko iki 50 ar maţiau dienų: sutrumpinus uţtrūkimo laiką iki 30 dienų, pieno per laktaciją primelţiama 20 proc. maţiau. (Stankūnienė ir kt., 2008).
M. Svensonas (1989) bandymais su dvynėmis nustatė, kad iš trumpiau uţtrūkintų karvių pieno primelţiama 25-38 proc. maţiau negu iš uţtrūkintų apie 2 mėnesius. Taigi remiantis daugelio tyrimų duomenimis galima teigti, kad optimali uţtrūkimo laikotarpio trukmė yra 50-60 dienų. Labai produktyvias karves kartais labai sunku uţtrūkinti, o maţo produktyvumo kartais pačios uţtrūksta net likus 3 – 4 mėnesiams iki veršiavimosi. (Jukna, 1988).Uţtrūkimo laikotarpis būtinas ne tik tam, kad organizmas sukauptų reikalingų maisto medţiagų kūnui atstatyti, bet ir dėl tešmens sekrecinio audinio regeneracijos. (Stankūnienė ir kt., 2008).
Kai laikotarpis tarp apsiveršiavimo ir apvaisinimo trunka 60 -160 d., sergamumas mastitu yra pats maţiausias, o kai jo trukmė iki 60 d. ir daugiau kaip 160 d., - didėja. Persirgusių mastitu karvių
laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki apsivaisinimo pailgėja 12 d., o apsivaisinimo indeksas yra 0,45 didesnis. (Aniulis, 2007).
1.4.3. Karvių veršiavimosi laikas
Kuo vyresnės telyčios veršiuojasi, tuo maţiau iš jų primelţiama pieno. Jei telyčia apsiveršiuoja 24 mėnesių, iš karto pradeda grįţti jos išauginimo išlaidos, o apie 36–38 mėnesį jau gaunama ir pelno. Suvėlinus pirmąjį apsiveršiavimą 6 mėnesiais, pinigų grįţimas vėluoja visą laktaciją. Taigi pirmą kartą reikėtų sėklinti telyčias, sulaukusias 14–15 mėnesių amţiaus ir sveriančias 325 kg (http://www.agroakademija.lt Prieiga per internetą 2012-09-27).
Daţniausiai karvės pirmą kartą veršiuojasi 24–29 mėnesių, be to, pirmojo veršiavimosi amţiaus (Ţr. 7 pav.) trumpinimas yra pranašesnis uţ genetinį progresą, nes trumpėja intervalas tarp kartų ir palikuonys yra geriau įvertinami. (Pirlo et al., 2000).
7 pav. Karvių amţiaus pirmojo veršiavimosi metu daţnis
Fenotipinė koreliacija tarp amţiaus pirmojo veršiavimosi metu ir produktyvumo rodiklių skirtingose amţiaus grupėse yra nevienoda. Nors ir labai silpni, teigiami fenotipinės koreliacijos koeficientai 1–oje grupėje (20,0–23,4 mėn.) rodo, kad amţiaus pirmojo veršiavimosi metu ilginimas iki 24 mėn. daro teigiamą įtaką karvių produktyvumui per pirmąsias tris laktacijas.
Neigiami koreliacijos koeficientai 3–ioje grupėje (29,5–42,0 mėn.) rodo, kad karvių amţiaus pirmojo veršiavimosi metu ilginimas iki 42 mėn. daro neigiamą įtaką karvių produktyvumui. Karvių amţiaus pirmojo veršiavimosi metu trumpinimas maţiau nei iki 22 mėn. sąlygoja pirmos ir vėlesnių laktacijų nedidelį pieno kiekio, pieno riebumo ir baltymingumo maţėjimą; ilginimas daugiau nei iki 32 mėn. – ţymų pieno kiekio, riebumo bei pieno baltymingumo maţėjimą. Bandos
vadyba turi būti tobulinama, kad būtų galima sumaţinti telyčios auginimo kaštus neaukojant būsimo karvės produktyvumo (http://vetzoo.lva.lt Prieiga per internetą 2012-09-27).
Supratimas apie karvės nevaisingumą grindţiamas ekonominiais skaičiavimais. Natūralu, kad ne visos šiuolaikinių veislių pieninės karvės apsivaisina per tris mėnesius po veršiavimosi. Neapsivaisinimo prieţastis – didelis produktyvumas ir sutrikusi energijos apykaita.
Energijos deficitas išnyksta, pasiekus laktacijos piką. Sumaţėjus produktyvumui, susidaro sąlygos reprodukcijos sistemai „įsijungti“. Nevaisingomis laikomos tos karvės, kurios neapsivaisina sėklinant 4–5 kartus (arba iki 160 dienu po apsiveršiavimo) (http://www.nmvrvi.lt Prieiga per internetą 2012-11-03).
Tuoj po apsiveršiavimo somatinių ląstelių skaičius didesnis, bet maţėja sveikų karvių piene maţėjant krekenų kiekiui. Ketvirtą–penktą parą po apsiveršiavimo somatinių ląstelių būna maţiau negu 200 tūkst./ml. Antrą savaitę sveikų karvių piene somatinių ląstelių būna maţiau nei 100 tūkst./ml. Sumaţėjus karvės produktyvumui iki 4 kilogramų per parą, pastebimas neţymus SLS padidėjimas. Karvių, sergančių slaptu mastitu, SLS po apsiveršiavimo krekenose maţėja lėčiau negu sveikų karvių, o laktacijos eigoje sparčiai didėja.(Japertienė, Japertas, 2006)
1.4.4. Karvių neveršingumo laikotarpis
Servis periodas - tai laikas nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo. Ilgas laikotarpis tarp veršiavimųsi reiškia ilgą neveršingumo laikotarpį. Jo trukmės įtaką reprodukciniams poţymiams ir produktyvumui nemaţai metų tyrė daugelis mokslininkų. Jie nustatė, kad neveršingumo laikotarpio trukmei įtaką daro tokie veiksniai, kaip karvės amţius (Лось, 2002), produktyvumas (Voll, 1989), amţius pirmojo veršiavimosi metu (Исаева, 1998), veršiavimosi sezonas (Voll, 1989), taip pat ir vadybiniai sprendimai.
Pats neveršingumo laikotarpis daro įtaką laikotarpiui tarp veršiavimųsi, sėklinimo indeksui (Чхатариди, 1999), ilgaamţiškumui ((Карамаев, 2001), produktyvumui (Чхатариди, 1999; Яковлева, 1999; Карамаев, 2001; Louca and Legates, 1968; Лось, 2002).
Visi šie ir nepaminėti veiksniai rodo, kad neveršingumo laikotarpis yra labai svarbus reprodukcinis poţymis, kuris apsprendţia laikotarpio tarp veršiavimųsi trukmę (kartu ir veršelių skaičių per metus) ir daro įtaką karvių produktyvumui (http://vetzoo.lva.lt Prieiga per internetą 2012-11-26).
Optimali neveršingumo laikotarpio trukmė 60 – 65 d. Jei šis periodas yra trumpesnis, tolesnių laktacijų pienas būna maţesnio riebumo.
1.4.5. Karvių amţius pirmojo sėklinimo metu
Telyčios sudaro genetinį būsimos bandos pagrindą. (Heinrichs irVazquez– Anon, 1993) Iš per anksti apsėklintos nepakankamais išsivysčiusios telyčios produktyvios karvės nebus, nes vaisiaus augimo ir laktacijos laikotarpiu sulėtėja pirmaveršės augimas bei vystymasis, ir kai kurie organai ne iki galo susiformuoja. (Jukna, 1988)
Per vėlai sėklinti telyčias taip pat netikslinga, nes padidėja darbo ir lėšų sąnaudos pirmaveršėms išauginti, dalis telyčių sunkiau apsisėklina, be to, iš karvės per visą jos produktyviojo amţiaus laikotarpį gaunama maţiau pieno ir veršelių. (Gaidţiūnienė, 2000)
Telyčios kergiamos ar sėklinamos ne tada, kai subręsta lytiškai (pasiekusios 40 proc. suaugusių svorio (9–12 mėn.)), o tada, kai jų svoris pasiekia 60 proc. suaugusių svorio. Tinkamai auginamos telyčios šį svorį pasiekia būdamos 15 mėn. amţiaus. Nuo lytinės brandos iki apvaisinimo laikotarpio mitybos veiksniai telyčioms nėra svarbūs. (http://agroakademija.lt Prieiga per internetą 2012-10-16).
2.
DARBO METODIKA
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2011–2013 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo katedroje bei pieninių galvijų ūkiuose.
Buvo ištirtos 2–juose ūkiuose laikomos 1600 pieninės karvės. Tyrimo metu buvo analizuojami karvių pieno kiekio (kg), pieno riebumo (kg.) ir baltymingumo (kg.), somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) piene (tūkst./cm3
), reprodukcinių savybių (laktacijos, laktacijos trukmės, dienų skaičius tarp apsiveršiavimų, uţtrukimo laikotarpio, sėklinimo kartų) duomenys.
Karvių produktyvumo ir reprodukcinių savybių duomenys gauti iš ūkių ir VĮ „Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras“. Produktyvumo ir SLS piene tyrimai buvo atliekami kartą per mėnesį kontrolinio melţimo metu VĮ „Pieno tyrimai“.
SLS buvo nustatomas prietaisu „Somascop MK2“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisas „Somascop MK2“ veikia fluoreoptoelektroniniu metodu. Tiriamas pienas pirmiausia sumaišomas su daţomuoju tirpalu. Toks mišinys patenka į prietaiso dalį – kiuvetę, kuri apšviečiama specialios ultravioletinės lempos spinduliais. Kiekviena nudaţyta ląstelė švyti, o speciali kompiuterio programa registruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja somatines ląsteles.
Riebalų, baltymų ir laktozės kiekis piene nustatytas prietaisu „Lactoscope 550“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisu „Lactoscope 550“ matuojama kiekvieno komponento (riebalų, baltymų, laktozės) vidutinių infraraudonųjų spindulių specifinio bangų ilgio absorbcija. Pagal sugertos energijos kiekį ir apskaičiuojamas šių sudedamųjų dalių kiekis.
Statistinė duomenų analizė buvo atliekama dispersinės analizės metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R 2.15.2. (http://www.rproject.org/). Suprojektuotoje duomenų bazėje buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai. Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam poţymiui buvo paskaičiuoti karvių pieno kiekio per laktaciją, pieno riebumo, baltymingumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene vidurkiai (x) ir jų paklaidos (mx), patikimumas (p), fenotipinės koreliacijos
(Pearson) koeficientas (r) tarp tirtų rodiklių.
Vidutinių rodiklių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas apskaičiuojant patikimumo kriterijų td tarp skirtingų grupių rodiklių. Patikimumo kriterijus td buvo lygintas su
standartine t reikšme iš Student lentelės. Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Rezultatai laikyti patikimais, kai patikimumas buvo p<0,05, nepatikimais, kai patikimumas buvo p>0,05.
Ryšių tarp poţymių nustatymui buvo naudojamas Pearson koreliacijos koeficientas. Fenotipinės koreliacijos koeficiento patikimumas nustatytas naudojantis Dţ. U. Snedekor lentele. Atliekant analizę tirtos karvės buvo grupuojamos pagal karvių SLS piene, veisles, bulius (karvių tėvus), bulių (karvių tėvų) veislę, bulių linijas. Gauti tyrimų rezultatai buvo lyginami tarpusavyje.
TYRIMŲ SCHEMA
Karvių produktyvumo, tešmens sveikumo ir reprodukcinių savybių įvertinimas. (n=1605)
Karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių tarpusavio ryšių nustatymas ir statistinė duomenų analizė
Karvių produktyvumo įvertinimas. Tešmens sveikumo įvertinimas
I ETAPAS
II ETAPAS
III ETAPAS
Reprodukcinių savybių įvertiniams Somatini ų ląstelių skaičius Riebalų kiekis piene Baltymų kiekis piene Pieno kiekio per laktaciją Laktacijos trukmė Dienų skaičius tarp apsiveršiavimų Neveršin-gumo laikotarpis Sėklinta kartųKoreliacijos koeficientų tarp karvių pieno kiekio bei sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir reprodukcinių savybių rodiklių skaičiavimas ir įvertinimas.
3.
TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. KARVIŲ PRODUKTYVUMO, SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS PIENE IR REPRODUKCINIŲ SAVYBIŲ ĮVERTINIMAS
3.1.1. Vidutiniai karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių rodikliai
Įvertinus karvių produktyvumo, SLS piene ir reprodukcines savybes (ţr. 1 lentelė), nustatyta, kad tirtų karvių pieno kiekis per einamą laktaciją svyravo nuo 19,8 iki 12149,2 kg, riebalų kiekis piene nuo 5,2 iki 546 kg, baltymų kiekis piene nuo 3,1 iki 405,9 kg. Vidutinis SLS karvių piene atitiko ţaliam pienui keliamus reikalavimus, tačiau atskirų karvių SLS piene svyravo nuo 6 iki 6652,5 tūkst./cm3
.
1. lentelė. Tirtų rodiklių vidutinės reikšmės.
Rodikliai n x±mx
Pieno kiekis per laktaciją, kg 1584 5176,442 ±70,105
Riebalų kiekis piene, kg 1584 223,08 ±3,19
Baltymų kiekis piene, kg 1532 175,07 ±2,4
Somatinių ląstelių skaičius tūkst../cm3
1290 307,946 ±18,392
Laktacija (I, II, III ir vėlesnės) 1600 3,554 ±0,197
Laktacijos trukmė, d 1547 225,596 ±4,683
Neveršingumo (servis) laikotarpis, d 861 155,639 ±3,209
Trukmė tarp apsiveršiavimų, d 1191 470,484 ±3,381
Sėklinimų skaičius 1122 1,974 ±0,035
Tiriamų karvių laktacijos trukmė buvo nuo 1 iki 907 dienų, neveršingumo laikotarpis - nuo 5 iki 512 dienų, trukmė tarp apsiveršiavimų – nuo 324 iki 888 dienų. Karvės iki apvaisinimo buvo sėklinamos nuo 1 iki 9 kartų. Somatinių ląstelių skaičius svyravo nuo 6 iki 6612 tūkst./cm3
3.1.2. Karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių įvertinimas skirtinguose ūkiuose
Atlikus karvių produktyvumo, SLS piene ir reprodukcinių savybių skirtinguose ūkiuose (ţr. 2 lentelė) analizę, nustatyta, kad B ūkyje karvės buvo 26,68 proc. (p<0,001) pieningesnės negu A ūkyje. B ūkyje vidutinis karvių pieningumas – 912,99 kg buvo didesnis (p<0,001). Šiame ūkyje iš karvių gauta 12,3 proc. (p<0,001) daugiau riebalų ir 16,5 (p<0,001) proc. daugiau baltymų. B ūkyje vidutiniškai gauta 29,3 kg daugiau riebalų (p<0,001)ir 31,74 kg daugiau baltymų (p<0,001).
2. lentelė. Karvių pieno kieko, sudėties ir SLS vidutiniai rodikliai skirtinguose ūkiuose.
Ūkis
Pieno kiekis, kg Riebalų kiekis,
kg Baltymų kiekis, kg SLS, tūkst./cm3 n x±mx n x±mx n x±mx n x±mx A 824 4596,853 ±90,462*** 824 209,018 ±4,130*** 797 159,846 ±2,990*** 659 315,309 ±27,726 B 760 ±112,598*** 5509,847 760 ±4,858*** 238,319 735 ±3,704*** 191,584 631 ±24,002 300,255 *p<0,01; **p<0,005; ***p<0,001
A ūkyje laikomos karvės pasiţymėjo neţymiai didesniu SLS piene. Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 15,05 tūkst./cm3
(p>0,05).
3. lentelė. Karvių reprodukcinių savybių vidutiniai rodikliai skirtinguose ūkiuose.
Ūkis Laktacijų skaičius Laktacijos trukmė, d Neveršingumo periodas, d Trukmė tarp apsiveršiavimų, d Sėklinimų skaičius n x±mx n x±mx n x±mx n x±mx n x±mx A 8 19 8,83 ±1,410 8 24 359,08 ±29,741 441 161,11 ±5,243 650 646,05 ±40,790 575 2,10*** ±0,057 B 7 70 9,37 ±1,561 7 77 367,81 ±36,032 420 149,90 ±3,587 594 747,67 ±52,887 547 1,84*** ±0,039 *p<0,01; **p<0,005; ***p<0,001
B ūkyje karvių laktacijų skaičius buvo 0,54 didesnis negu ūkyje A. Laktacijų trukmė ir dienų skaičius tarp apsiveršiavimų buvo taipogi ilgesni ūkyje B, t.y. 8,73 dienomis ilgesnė laktacijos
trukmė ir 101,6 dienomis ilgesnis dienų skaičius tarp apsiveršiavimų. A ūkyje ilgiau truko tik neveršingumo laikotarpis, t.y. 11,21 dienų ilgiau. Vidutinis karvių sėklinimų skaičius šiame ūkyje buvo 0,26 karto didesnis.
3.1.3. Karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių įvertinimas skirtingų laktacijų metu
Atlikus skirtingų laktacijų tirtų rodiklių statistinę analizę (ţr. 4 lentelę), nustatyta, kad maţiausias karvių pieningumas nustatytas I laktacijos metu ir buvo 33,85 proc. maţesnis nei II ir 10,65 proc.maţesnis nei III laktacijos, t.y. atitinkamai 1561,535 kg (p>0,05) ir 491,046 kg (p<0,05) maţiau nei II ir III laktacijų metu (p<0,05).
II laktacijos metu, pieno kiekis per laktaciją buvo didţiausias ir 25,29 proc. didesnis nei I ir buvo 29,63 proc. didesnis nei III laktacijos, t.y. atitinkamai 1561,535 kg (p>0,05) ir 1070,489 (p>0,05) kg daugiau nei I ir III laktacijų metu.
4 lentelė. Laktacijos įtaka karvių pieno sudėčiai ir kiekiui.
Laktacijų skaičius
Pieno kiekis, kg. Riebalų kiekis, kg. Baltymų kiekis,
kg. SLS tūkst./ cm 3 n x±mx n x±mx n x±mx n x±mx I laktacija 135 4612,054 ±221,794 135 199,488 ±9,776 136 163,281 ±7,611 113 108,381 ±30,184 II laktacija 198 ±168,845 6173,589 198 ±8,121*** 279,918 198 204,313 ±5,85** * 141 219,596 ±28,495** * III ir vėlesnės laktacijos 120 9 5103,100 ±81,841 1200 225,482 ±3,546 1200 171,542 ±2,754 1197 348,071 ±22,844 *p<0,01; **p<0,005; ***p<0,001
II laktacijos metu gautas didţiausias riebalų kiekis ir buvo 28,73 proc. (p<0,001) didesnis nei I laktacijos ir 19,44 proc. (p<0,001)didesnis nei III ir vėlesnių laktacijų, t.y. atitinkamai 80,43 kg daugiau negu I laktacijos ir 54,43 kg daugiau nei III ir vėlesnių laktacijų metu.
Didţiausias baltymų kiekis gautas II laktacijos metu ir buvo 20,08 proc. (p<0,001) didesnis nei I laktacijos ir 16,04 proc. (p<0,001) didesnis nei III ir vėlesnių laktacijų, t.y. atitinkamai 41,03 kg daugiau nei I laktacijos ir 32,77 kg daugiau nei III ir vėlesnių laktacijų metu.
Didėjant laktacijų skaičiui, didėja ir SLS piene. Maţiausias SLS nustatytas I laktacijos karvių piene ir buvo 36,91 proc. (p>0,05) maţesnis negu II ir 68,86 proc. (p<0,01) maţesnis nei III ir vėlesnių laktacijų metu. Daugiausiai SLS piene nustatyta III ir vėlesnių laktacijų metu.
3.2. KARVIŲ PRODUKTYVUMO, SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS IR REPRODUKCINIŲ SAVYBIŲ TARPUSAVIO RYŠIŲ ĮVERTINIMAS
3.2.1. Karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus dinamika priklausomai nuo laktacijos trukmės
Išanalizavus karvių pieningumo, riebalų, baltymų kiekio ir SLS piene kitimą priklausomai nuo laktacijos trukmės (ţr. 8 pav.) nustatyta, kad daugiausiai pieno buvo primelţta iš karvių, kurių laktacija truko nuo 305 – 405 dienų. Šiuo laikotarpiu vidutiniškai buvo primelţta 3617,0 kg pieno daugiau nei karvių, kurių laktacija truko iki 305 d. (p<0,001), 268,0 kg pieno daugiau nei karvių, kurių laktacija truko nuo 405 iki 505 d. (p>0,05) ir 2512,1 kg pieno daugiau nei karvių, kurių laktacija truko virš 505 d. (p<0,001).
8 pav. Laktacijos trukmės įtaka pieno kiekiui, sudėčiai ir SLS piene.
Baltymų ir riebalų kiekis kito lygiagrečiai su pieno kiekiu. Daugiausiai pieno riebalų gauta iš karvių, kurių laktacija truko nuo 305 – 405 dienų. Šiuo laikotarpiu vidutiniškai gauta 161,2 kg pieno riebalų daugiau nei karvių, kurių laktacija truko iki 305 d. (p<0,001), 5 kg pieno riebalų daugiau nei karvių, kurių laktacija truko nuo 405 iki 505 d. (p>0,05) ir 167,1 kg pieno riebalų daugiau nei karvių, kurių laktacija truko virš 505 d. (p<0,001).
Daugiausiai pieno baltymų gauta iš karvių, kurių laktacija truko nuo 305 – 405 dienų. Šiuo laikotarpiu vidutiniškai gauta 119,7 kg pieno baltymų daugiau nei karvių, kurių laktacija truko iki
305 d. (p<0,001), 4,7 kg pieno baltymų daugiau nei karvių, kurių laktacija truko nuo 405 iki 505 d. (p>0,05) ir 81,4 kg pieno baltymų daugiau nei karvių, kurių laktacija truko virš 505 d. (p<0,001).
Maţiausiai pieno riebalų ir baltymų gauta iš karvių, kurių laktacija truko iki 305 d. Daugiausiai SLS piene nustatytas, kai karvių laktacija truko 305 - 405 dienas. Šiuo laikotarpiu vidutinis SLS piene buvo 133,2 tūkst./cm3 daugiau nei karvių, kurių laktacija truko iki 305 d. (p<0,05), 26,1 tūkst./cm3 daugiau nei karvių, kurių laktacija truko nuo 405 iki 505 d. (p>0,05) ir 147,2 tūkst./cm3 daugiau nei karvių, kurių laktacija truko virš 505 d. (p>0,05).
Maţiausiu SLS skaičiumi piene pasiţymėjo karvės, kurių laktacija truko virš 505 d., o SLS buvo 14,0 tūkst./cm3 maţesnis negu karvių, kurių laktacija truko iki 305 dienų (p<0,05), 210,2 tūkst./cm3
maţesnis negu karvių, kurių laktacija truko 305-405 dienas (p<0,05) ir 121,1 tūkst./cm3 maţesnis nei karvių, kurių laktacija truko nuo 405 iki 505 d. (p<0,05). Pastebima tendencija, kad didėjant karvių produktyvumui didėja ir somatinių ląstelių skaičius.
3.2.2. Karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus dinamika priklausomai nuo neveršingumo laikotarpio trukmės
Atlikta tirtų rodiklių priklausomai nuo neveršingumo laikotarpio trukmės statistinė analizė (ţr. 9 pav.) parodė, kad karvės buvo pieningiausios, kai neveršingumo laikotarpis truko nuo 161 – 260 dienų.
9 pav. Neveršingumo laikotarpio įtaka karvių pieno kiekiui, sudėčiai ir SLS.
Iš šios grupės karvių primelţta 64,3 proc. (p>0,05) daugiau pieno negu iš karvių, kurių šis laikotarpis truko iki 60 dienų, 38,9 proc.(p>0,05) daugiau pieno negu iš karvių, kurių šis laikotarpis truko 61 iki 160 dienų ir 12,4 proc. (p<0,001) daugiau pieno negu iš karvių, kurių šis laikotarpis
truko virš 260 dienų. Iš karvių, kurių neveršingumo laikotarpis truko nuo 161 – 260 dienų, primelţta pieno 2855,4 kg daugiau nei iš karvių, kurių šis laikotarpis truko iki 60 dienų (p>0,05), 1404,5 kg - 61 iki 160 dienų (p>0,05), ir 957,5 kg - virš 260 dienų (p<0,001).
Didţiausias kiekis pieno riebalų ir baltymų gauta iš karvių, kurių neveršingumo laikotarpis truko nuo 161 – 260 dienų. Iš šių karvių gauta 114,4 kg pieno riebalų daugiau nei iš karvių, kurių šis laikotarpis truko iki 60 dienų (p>0,05), 71,6 kg daugiau nei iš karvių, kurių šis laikotarpis truko 61 iki 160 dienų (p>0,05), ir 46,8 kg daugiau nei iš karvių, kurių šis laikotarpis truko virš 260 dienų (p>0,05). Atitinkamai pieno baltymų gauta 91,6 kg daugiau nei iš karvių, kurių šis laikotarpis truko iki 60 dienų (p>0,05), 47,7 kg daugiau nei iš karvių, kurių šis laikotarpis truko 61 iki 160 dienų (p>0,05), ir 38,3 kg daugiau nei iš karvių, kurių šis laikotarpis truko virš 260 dienų (p>0,05). Maţėjant pieno kiekiui maţėjo ir riebalų (33 proc.) bei baltymų (33,41 proc.) kiekis piene.
Didţiausias SLS piene nustatytas karvių, kurių neveršingumo laikotarpis truko virš 260 dienų ir buvo 139,0 tūkst./cm3 daugiau nei karvių, kurių laktacija truko iki 60 d. (p>0,05), 270,7 tūkst./cm3
daugiau nei karvių, kurių laktacija truko nuo 61 iki 160 d. (p<0,01) ir 177,0 tūkst./cm3 daugiau nei karvių, kurių laktacija truko 161 iki 260 d. (p>0,05).
Maţiausias SLS piene nustatytas karvių, kurių neveršingumo laikotarpis truko 61 iki 160 d. dienų ir buvo 131,7 tūkst./cm3
pieno maţiau nei karvių, kurių laktacija truko iki 60 d. (p>0,05), 93,7 tūkst./cm3
maţiau nei karvių, kurių laktacija truko nuo 161 iki 260 d. (p<0,01) ir 270,7 tūkst./cm3 maţiau nei karvių, kurių laktacija truko virš 260 d. (p>0,05).
3.2.3. Karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus dinamika esant skirtingam sėklinimų skaičiui
Atlikta tirtų rodiklių priklausomai nuo sėklinimų kartų statistinė analizė (ţr. 5 lentelė) parodė, kad karvės buvo pieningiausios, kai buvo sėklinamos 3 kartus. Iš šios grupės karvių primelţta 19,78 proc. (p>0,05) daugiau pieno negu iš karvių, kurios sėklintos 1 kartą, 4,59 proc. (p>0,05) daugiau negu iš karvių, kurios sėklintos 2 kartus ir 3,71 proc.(p<0,05) daugiau negu, kurios sėklintos 4 ir daugiau. Iš karvių, kurios sėklintos 3 kartus, primelţta pieno 1371,48 kg (p>0,05) daugiau nei iš karvių, kurios sėklintos 1 kartą, 318,57 kg (p<0,05) – 2 kartus, 257,38 kg (p>0,05) – keturis ir daugiau.
Daugiausiai pieno riebalų gauta iš karvių, kurios sėklintos 4 ir daugiau kartų. Iš šios grupės karvių vidutiniškai gauta 62,37 kg (p>0,05) pieno riebalų daugiau nei karvių, kurios sėklintos 1 kartą, 15,17 kg (p>0,05) pieno riebalų daugiau nei karvių, kurios sėklintos 2 kartus ir 10,74 kg (p>0,05) pieno riebalų daugiau nei karvių, kurios sėklintos 4 ir daugiau kartų.
Daugiausiai pieno baltymų gauta iš karvių, kurios sėklintos 3 kartus. Iš šių karvių vidutiniškai gauta 52,40 kg (p>0,05) pieno baltymų daugiau nei karvių, kurios sėklintos 1 kartą, daugiau 13,57 kg (p<0,05) nei 2 kartus ir 10,78 (p>0,05) kg nei 4 ir daugiau kartų. Maţiausiai pieno baltymų gauta iš karvių, kurios sėklintos 1 kartą.
5 lentelė. Sėklinimų kartų įtaka pieno sudėčiai ir kiekiui Sėklinta
kartų
Pieno kiekis, kg. Riebalų kiekis,
kg. Baltymų kiekis, kg. SLS, tūkst./cm 3 n x±mx n x±mx n x±mx n x±mx 1 463 ±104,344 5562,520 463 246,267 ±4,613 453 188,100 ±3,387 387 ±31,502 272,609 2 375 ±115,369 6615,429 375 293,465 ±5,144 367 226,937 ±3,651 272 ±28,470 285,128 3 172 ±198,686 6934,000 172 297,891 ±8,339 165 240,503 ±5,637 132 ±44,449 301,696 4 ir daugiau kartų 101 6676,620 ±251,256 101 308,633 ±11,315 99 229,722 ±7,790 60 502,033 ±89,086 p>0,05
SLS piene palaipsniui didėjo didėjant sėklinimo kartams. Taigi daugiausiai SLS piene nustatytas, kai karvės sėklintos 4 ir daugiau kartų. Šių karvių vidutinis SLS piene buvo 229,42 tūkst./cm3
(p>0,05) daugiau nei karvių, kurios sėklintos 1 kartą, 216,91 tūkst./ cm3 (p>0,05) daugiau nei 2 kartus ir 200,34 tūkst./ cm3 (p>0,05) daugiau nei 3 kartus.
3.2.4.1. Karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus dinamika priklausomai nuo laikotarpio tarp dviejų apsiveršiavimų
Atlikta tirtų rodiklių priklausomai nuo laikotarpio tarp dviejų apsiveršiavimų trukmės statistinė analizė (ţr. 10 pav.) parodė, kad daugiausiai pieno iš karvių primelţta, kai laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų truko iki 425 d. Šiuo laikotarpiu karvių primelţto pieno kiekis buvo didesnis 122,3 kg (p>0,05), negu karvių, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų buvo nuo 426 iki 565 d., 60,0 kg (p>0,05) didesnis negu karvių, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų buvo nuo 565 iki 625 d., 1116,1 kg (p>0,001) didesnis negu karvių, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų buvo virš 625 d.
10 pav. Dienų skaičiaus tarp apsiveršiavimų įtaka pieno sudėčiai ir kiekiui.
Pastebima tendencija, kad didėjant laikotarpiui tarp apsiveršiavimų didėja ir produktyvumas. Pieno primilţis, kai dienų skaičius tarp apsiveršiavimų siekia iki 425 dienų 3,45 proc. (p>0,05) didesnis negu, karvių, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų truko nuo 426 iki 565 d., 1,15 proc. (p>0,05) didesnis – nuo 565 iki 625d., 21,4 proc. (p<0,001) didesnis – virš 625 d.
Didţiausias pieno riebalų kiekis gautas, kai laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų truko iki 425 d. Šiuo laikotarpiu riebalų kiekis buvo didesnis 4,9 kg (p>0,05), negu karvių, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų buvo nuo 426 iki 565 d., 8,3 kg (p>0,05) didesnis negu karvių, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų buvo nuo 565 iki 625 d., ir 42,0 kg (p<0,001) didesnis negu karvių, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų buvo virš 625 d.
Didţiausias pieno baltymų kiekis buvo karvių, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų buvo virš 625 d. Šiuo laikotarpiu baltymų kiekis 13,2 kg (p>0,05) didesnis, negu, karvių kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų buvo iki 425, 18,8 kg (p>0,05) didesnis nei karvių, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų truko nuo 426 iki 565 d., 19,3 kg (p>0,05) didesnis nei karvių, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų buvo nuo 565 iki 625d.
Didţiausiu SLS piene pasiţymėjo karvės, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų buvo nuo 426 iki 565 d. Šių karvių piene SLS 117,8 tūkst./cm3 (p>0,05) buvo didesnis, negu karvių, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų buvo virš 625 d. Šiuo laikotarpiu SLS aptinkama maţiausiai.
3.3. KORELIACIJOS KOEFICIENTŲ TARP KARVIŲ PRODUKTYVUMO, SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS IR REPRODUKCINIŲ SAVYBIŲ RODIKLIŲ
ĮVERTINIMAS
Atlikus karvių produktyvumo rodiklių koreliacinę analizę (Ţr. 6 lentelę), pakankamai didelė statistiškai patikima teigiama karvių fenotipinė koreliacija nustatyta tarp einamos laktacijos pieno kiekio ir pieno riebumo, bei baltymingumo (p<0,05), t.y. didėjant pieno kiekiui, didėja ir pieno riebumas, bei baltymingumas.
Didţiausia statistiškai patikima teigiama karvių fenotipinė koreliacija nustatyta tarp vidutinio pieno kiekio per laktaciją ir pieno riebumo (p<0,05), bei baltymingumo (p<0,05). Didėjant pieno kiekiui didėja ir pieno riebumas, bei baltymingumas.
Statistiškai patikima neigiama karvių fenotipinė koreliacija nustatyta tarp SLS piene ir pieno kiekio (p<0,05).
Taip pat statistiškai patikima neigiama karvių fenotipinė koreliacija nustatyta tarp SLS piene ir dienų skaičiaus tarp apsiveršiavimų (p<0,001), laktacijų skaičiaus(p<0,01) bei laktacijos trukmės (p<0,001), t.y. ilgėjant laikotarpiui tarp apsiveršiavimų, vyresnio amţiaus karvių bei esant ilgesnei laktacijai SLS piene būna didesnis. Didesnė teigiama koreliacija pastebima tarp SLS piene ir neveršingumo laikotarpio bei sėklinimo kartų (p<0,01).
Pakankamai didelės statistiškai patikimos neigiamos fenotipinės koreliacijos nustatytos tarp tirtų karvių pieno kiekio ir laktacijos trukmės, laktacijos skaičiaus bei neveršingumo laikotarpio (p<0,05).
6 lentelė. Pieno kiekio bei sudėties ir reprodukcinių savybių tarpusavio ryšių įvertinimas Rodikliai Vidutinis per laktaciją pieno kiekis, kg Einamos laktacijos pieno kiekis, kg Riebalų kiekis, kg Baltymų kiekis, kg SLS, tūkst./cm3 Dienu skaičius tarp apsiveršiavimų Laktacijų
skaičius Laktacijos trukmė
Sėklinta kartų Einamos laktacijos pieno kiekis, kg 0,166** Riebalų kiekis, kg 0,981** 0,153** Baltymų kiekis, kg 0,991** 0,117** 0,983** SLS -0,030 -0,118** -0,025 -0,019
Dienų skaičius tarp
apsiveršiavimų -0,055 0,012 -0,075* -0,059 -0,005 Laktacijų skaičius -0,038 -0,052 -0,053 -0,036 -0,017 0,831** Laktacijos trukmė -0,038 -0,121** -0,054 -0,031 -0,009 0,858** 0,963** Sėklinta kartų -0,108** -0,249** -0,107** -0,080* 0,108** 0,036 0,029 0,092* Neveršingumo laikotarpis -0,255** -0,301** -0,256** -0,227** 0,124** -0,029 -0,025 0,042 0,744** *p<0,05; **p<0,01
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Pieninėje galvijininkystėje karvių didelis primilţis buvo pirminis selekcijos veiksnys. Pastebėta, kad vykdant selekciją pagal produktyvumo poţymius, prastėjo kai kurie reprodukcijos rodikliai (Burţa, Ţentelytė, 1983).
Karvės reprodukcijos pagrindiniais rodikliais yra laikoma neveršingumo periodo trukmė, laktacijos trukmė, sėklinimo indeksas, laikotarpiu tarp dviejų paskutinių apsiveršiavimų ir kt. Sutrikus bet kuriam išminėtų reprodukcijos rodiklių, gaunami dideli ekonominiai nuostoliai dėl neprimilţto pieno, negauto veršelio ir papildomo pašarų sunaudojimo (Пешук, 2002).
Primelţto pieno kiekis nėra pagrindinis reprodukcijos rodiklis. Labai svarbu atsiţvelgti ir į pieno kokybę. Išvystytos pienininkystės šalyse, norint gauti geros kokybės pieną, ypatingas dėmesys skiriamas karvių amţiui ir laktacijos stadijai. Dėl intensyvios gyvulių eksploatacijos ir didelio produktyvumo vyresnės karvės keičiamos jaunomis. (Jukna, Andrus ir kt., 1994)
Mūsų tyrimo rezultatai patvirtino, kad vyresnių karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo didesnis. Daugiausiai SLS piene aptikta III ir vėlesnių laktacijų metu - 348 tūkst./ cm3
, t.y. netgi 68,86 proc. (p<0,01) daugiau negu I laktacijos metu.
K. Jeffrey, A. Reneau (2002) tyrimų rezultatai taip pat patvirtino, kad somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas susijęs su amţiumi. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad somatinių ląstelių skaičiaus piene pirmos laktacijos metu buvo maţesnis (232 tūkst./ml), lyginant su karvių, kurios vyresnės nei septintos laktacijos (868 tūkst./ml). Su amţiumi karvių atsparumas tešmens uţdegimui maţėja.
Jodkonio (1999) atliktais tyrimų duomenimis nustatyta, kad pagal SLS piene galima diagnozuoti mastitą, daţniausiai pasitaikantį ir daugiausia išlaidų reikalaujantį melţiamų karvių susirgimą. Genetinė koreliacija tarp SLS ir mastito yra labai aukšta todėl vienas poţymis leidţia nustatyti kitą poţymį. Finansiniai nuostoliai dėl didelio SLS, kuris daro įtaką pieno produkcijos sumaţėjimui ir pieno kokybės suprastėjimui.
Mūsų tyrimo duomenimis, pastebima tendencija, kad didėjant somatinių ląstelių skaičiui piene, didėja ir produktyvumas. Tirtų karvių didţiausiais pieno kiekis nustatytas II laktacijos metu - 6173,5 kg, t.y. atitinkamai daugiau 1561,535 kg (p>0,05) negu I laktacijos metu ir 1070,489 (p>0,05) kg daugiau nei III ir vėlesnių laktacijų metu. Produktyvumas kito lygiagrečiai su pieno riebumu bei baltymingumu.
Tyrimo metu, statistiškai patikima neigiama karvių fenotipinė koreliacija nustatyta tarp SLS piene ir pieno kiekio (p<0,05).
Taip pat statistiškai patikima neigiama karvių fenotipinė koreliacija nustatyta tarp SLS piene ir dienų skaičiaus tarp apsiveršiavimų (p<0,001), laktacijų skaičiaus (p<0,01) bei laktacijos trukmės (p<0,001), t.y. ilgėjant laikotarpiui tarp apsiveršiavimų, vyresnio amţiaus karvių bei esant ilgesnei laktacijai SLS piene būna didesnis. Didesnė teigiama koreliacija pastebima tarp SLS piene ir neveršingumo laikotarpio bei sėklinimo kartų (p<0,01).
Tirdami neveršingumo periodo įtaką karvių pieno kiekiui ir kokybei nustatėme, kad iš karvių, kurių neveršingumo laikotarpis truko nuo 161 – 260 dienų buvo primelţta daugiausiai pieno – 7747,0 kg , tačiau ir toliau ilgėjant neveršingumo laikotarpiui primelţiamo pieno kiekis pradeda maţėti. Pieno kiekis sumaţėja 12,4 proc. (p<0,001) lyginant su karvėmis, kurių šis laikotarpis truko virš 260 dienų. Pieno riebumas ir baltymingumas kinta toliau lygiagrečiai pieno kiekiui. Ilgėjant neveršingumo laikotarpiui pieno kokybė pradeda sparčiai blogėti. Somatinių ląstelių piene aptinkama daugiau negu leidţiama normos ribose, t.y. 510,9 tūkst./cm3
.
Ţinoma, kad ilgiausias neveršingumo (servis) periodas būna pirmaveršėms karvėms. Taisurišta daţnai su patologiniu veršiavimusi, dėl ko uţsitęsia gimdos atsistatymas. Autoriai (Паршуков (2004),Пешук(2002)) teigia, kad servis periodas įtakos turi amţius laktacijomis.
J.K. Hillers ir kt. (1984) nustatė, kad sėklinimo indeksas taip pat turi įtakos karvių produktyvumui.
Tyrimo duomenimis, kai karvės sėklinamos iki keturių kartų, pieno kiekis didėja. Po ketvirto sėklinimo pradeda maţėti, suprastėja ir pieno kokybė, piene aptinkama daug somatinių ląstelių - 502,0 tūkst./ ml.
Pieningiausios, kai buvo sėklinamos 3 kartus. Iš šios grupės karvių primelţta 19,78 proc. (p>0,05) daugiau pieno negu iš karvių, kurios sėklintos 1 kartą, 4,59 proc. (p>0,05) daugiau negu iš karvių, kurios sėklintos 2 kartus ir 3,71 proc. (p<0,05) daugiau negu, kurios sėklintos 4 ir daugiau.
J.K. Hillers ir kt. (1984) nurodo, kad sėklinant karves po veršiavimosi per anksti, apvaisinama tik maţa dalis karvių, o kitoms ruja pasikartoja. Parenkant laiką karvių sėklinimui po veršiavimosi, reikia atsiţvelgti į daug veiksnių (temperatūrą, produktyvumą ir kt.), sėklinti karves anksčiau kaip 70 dienų po veršiavimosi yra nepatartina. (Hillers ir kt. (1984)).
Karvių pieno kiekiui ir kokybei įtakos turi taip pat ir dienų skaičius tarp apsiveršiavimų. Daugiausiai pieno iš karvių primelţta, kai laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų truko iki 425 d. – 5215,3 kg. Pieno primilţis, kai dienų skaičius tarp apsiveršiavimų siekia iki 425 dienų 3,45 proc. (p>0,05) didesnis negu, karvių, kurių laikotarpis tarp dviejų apsiveršiavimų truko nuo 426 iki 565 d., 1,15 proc. (p>0,05) didesnis – nuo 565 iki 625d., 21,4 proc. (p<0,001) didesnis – virš 625 d. Šiuo laikotarpiu pienas būna riebiausiais.
