LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos Akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
BRIGITA MAŽENYTĖ
SVEIKATOS RAŠTINGUMO MOKYMŲ MOTINYSTĖS KLAUSIMAIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinė vadovė
Brigita Maženytė Prof. dr. Skirmantė Sauliūnė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
SVEIKATOS RAŠTINGUMO MOKYMŲ MOTINYSTĖS KLAUSIMAIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI
Brigita Maženytė
Mokslinė vadovė prof. dr. Skirmantė Sauliūnė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2016. 66 p.
Darbo tikslas. Įvertinti gimdyvių požiūrį į sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą respublikinėje ligoninėje.
Uždaviniai. 1. Įvertinti gimdyvių nuomonę apie sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą; 2. Įvertinti gimdyvių nuomonę apie gautos informacijos motinystės klausimais kokybę; 3. Ištirti gimdyvių sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais poreikius.
Metodika. Tyrimo dalyvės – respublikinės ligoninės akušerijos skyriuje hospitalizuotos gimdyvės po normalaus gimdymo esant normaliai gimdymo baigčiai. Tiriamųjų atrankos būdas – parankioji atranka. Pasirinktas kiekybinis tyrimų metodas – momentinis tyrimas. Tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Analizei tinkamomis pripažintos 203 anketos. Apklausos atsako dažnis – 61,5 proc. Analizuojami duomenys pateikiami absoliučia ir procentine išraiška (n (%)). Gautų anketinės apklausos duomenų analizei buvo taikomas aprašomosios statistinės analizės metodas. Statistiniu paketu SPSS 22.0 buvo tikrinamos hipotezės apie dviejų požymių priklausomumą, kurios buvo tikrinamos naudojant χ2 (Pearson chi-kvadrato) kriterijų. Hipotezės tarp dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybę, buvo tikrinamos pasinaudojant t kriterijumi. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
Rezultatai. Respondenčių amžiaus vidurkis – 28 metai. Vertinant gimdyvių nuomonę apie sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą, nustatyta, jog daugiau nei pusė respondenčių, gavusių sveikatos raštingumo mokymus motinystės klausimais, vertina juos gerai arba labai gerai. 31,5 proc. tyrimo dalyvių pažymi, jog sveikatos raštingumo mokymai motinystės klausimais nebuvo vykdyti. 43,4 proc. respondenčių sutiko, jog mokymai buvo vykdomi organizuotai. Vertinant gimdyvių nuomonę apie gautos informacijos, sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais metu, kokybę nustatyta, kad 12,3 proc. tyrimo dalyvių teigia tikrai nesutinkančios, kad mokymai buvo vykdyti. Tyrimo dalyvės gimdžiusios pirmą kartą dažniau pritarė teiginiui, jog mokymai vyko organizuotai ir buvo naudingi (p<0,05). 72,1 proc. tyrimo dalyvių, kurioms buvo suteikti tos pačios temos mokymai pakartotinai, sutiko ir su teiginiu, jog medicinos personalas tais pačiais klausimais laikėsi vieningos nuomonės/teikė vienodą informaciją. Tiriant gimdyvių poreikius, susijusius su sveikatos raštingumo mokymais motinystės klausimais, nustatyta 62,1 proc. tyrimo dalyvių šie mokymai buvo tikrai reikalingi. 54,7 proc. tyrimo dalyvių teigia, jog joms reikalingi išsamesni sveikatos raštingumo mokymai. 63,5 proc. tyrimo dalyvių pažymi svarbą, kad medicinos personalas teiktų vienodą informaciją.
Išvados. 1. Gimdyvių nuomone sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimas dažniausiai buvo vertinamas gerai arba labai gerai. Beveik pusė (43,4 proc.) respondenčių sutiko, jog mokymai vykdomi organizuotai. 2. Gimdyvių, kurioms buvo suteikti tos pačios temos mokymai pakartotinai, nuomone medicinos personalas tais pačiais klausimais laikosi vieningos nuomonės/teikia vienodą informaciją. Dalyvės, gimdžiusios pirmą kartą, teigė, jog mokymai buvo naudingi ir vykdomi organizuotai. 3. Tyrimo metu, daugiau nei pusė (54,7 proc.) tyrimo dalyvių teigė, jog joms reikalingi išsamesni sveikatos raštingumo mokymai. 63,5 proc. tyrimo dalyvių pažymi, jog yra svarbu, kad medicinos personalas teiktų vienodą informaciją.
Raktiniai žodžiai. Sveikatos raštingumas, vadyba, sveikatos priežiūros organizavimas, sveikatos mokymas, gimdyvių sveikatos priežiūra
SUMMARY
Management of Public Health
ORGANIZATIONAL SPECIFICITY OF HEALTH LITERACY TRAINING OF MATERNITY ISSUES
Brigita Maženytė
Supervisor Skirmantė Sauliūnė, Dr. Professor
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2016, 66 p.
Aim of the study. Rate the maternal approach to basic health literacy training of motherhood organization at republican hospital.
Objectives. 1. To assess maternal opinion on health literacy training of maternity issues; 2. To evaluate a feedback from maternal regarding the information received on the quality of health literacy training of maternity issues; 3. To investigate maternal needs for health literacy training of maternity issues. Methods. The study participants were republican hospital obstetric unit maternal after a normal birth with normal birth outcome. The selection of participants was completed using handy selection. Instant survey was used as a selected quantitative research method. The research data was generated by employing an anonymous questionnaire. In total, 203 questionnaires were admitted to be suitable for this analysis. Survey response rate was found to be 61.5%. An analyzed data was presented in absolute terms and as a percentage (n (%)). In order to analyze survey results, a descriptive statistical analysis was used. The respondents were divided into groups according to age, education, marital status and birth experience. A statistical package SPSS 22.0 was used to test the hypotheses on the dependence of two signs, which was then examined using χ2 (Pearson chi-square) test. A t-criterion was employed to check on the equality of the two independent sample proportions. The indicators were said to be statistically significant at p<0.05.
Results. Respondents average age was 28 years. It was found that women giving birth for the first time, tend to favor health literacy training given by parenthood organization (p<0.05). The assessment of maternal opinion on health literacy training sponsored by motherhood organization, showed that more than half of the respondents who received health literacy training for motherhood, evaluated this training scheme as good or very good. 31.5 % of all survey participants indicated that the training was not carried out at all. 43.4% of all respondents agreed that training was carried out in a very well organized manner. During the assessment of maternal opinion on the quality of the information received, it was found out that 12.3% of survey participants did not agree that the training was to carry out at all. The study participants giving a birth for the first time often concurred with the view that the training was very well organized and was useful too (p<0.05). 72.1% survey participants those had had repeated training also agreed with the statement, that medical staff followed the same notion and provided participants with the same information throughout the entire training session. During the examination of maternal needs that was related to health literacy parenthood training, it was found out that for 62.1% of this study participants the training was really helpful and needful. 54.7% of all survey participants agreed that they will need extensive health literacy training in a future. 63.5% of all survey participants noted, that it is very important that the medical staff provide the same information to all the trainees.
Conclusions. 1. Maternal opinion on health literacy training given by motherhood organization was evaluated. It was found that most of the respondents those received health literacy training for maternity, gave a very good feedback. Almost half of the respondents (43.4%) agreed that training was carried out in an organized way. 2. Maternal, those were given the repeated training, specified that medical staff followed the same notion and provided participants with the same information throughout the entire training session. The study participants those gave birth for the first time concurred that training took place in an organized way and were useful too. 3. During the examination of maternal needs more than half (54.7%) of all survey participants agreed that they will need extensive health literacy training in a future. 63.5% of all survey participants noted, that it is very important that the medical staff provide the same information to all the trainees.
Key words. Health literacy, management, health care organization, health learning, maternal health care
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Motinos ir vaiko sveikata bei sveikatos priežiūros organizavimas ... 13
1.1.1. Motinos sveikata ... 13
1.1.2. Vaiko sveikata ... 13
1.1.3. Motinos ir vaiko sveikatos priežiūros organizavimas ... 14
1.2. Sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais samprata ... 16
1.2.1. Sveikatos raštingumo mokymai motinystės klausimais ... 17
1.2.2. Sveikatos raštingumo mokymų paslaugos kokybė... 18
1.3. Sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimas Lietuvoje ir kitose šalyse ... 19
1.3.1. Sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimas Lietuvoje ... 19
1.3.2. Sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimas kitose šalyse ... 21
2. TYRIMO METODIKA ... 23
3. REZULTATAI ... 27
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ... 27
3.2. Gimdyvių nuomonė apie sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą . 29 3.3. Gimdyvių nuomonė apie gautos informacijos, motinystės klausimais, kokybę ... 34
3.4. Sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais poreikis gimdyvėms ... 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49
IŠVADOS ... 52
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53
LITERATŪRA ... 55
7
SANTRUMPOS
KMUK – Kauno medicinos universiteto Klinikos LR – Lietuvos Respublika
LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija VUL – Vilniaus universiteto ligoninė
8
SĄVOKOS
Naujagimis – tai kūdikis nuo gimimo iki 28 pilnų dienų po gimimo [1]
Naujagimiui palanki ligoninė – ligoninė, kurioje siekiama, kad motina ir naujagimis kartu palatoje būtų visą parą. Naujagimiui palankioje ligoninėje skatinama žindyti kūdikį tiek, kiek reikiama ir kada jis nori [2]
Normalus gimdymas – tai gimdymas, kuris prasidėjo savaime, nėščioji buvo priskiriama mažos rizikos grupei, išnešiotas vaisius gimė pakaušine eiga, po gimdymo moters ir vaisiaus būklė išliko gera [3]
Perinatalinis periodas – tai laikotarpis, prasidedantis nuo 22-os pilnos (154 dienos) vaisiaus gyvenimo savaitės ir baigiasi 7 pilną dieną po gimimo (168 val.) [1]
Sveikatos determinantas – sveikatai darantis įtaką veiksnys [4]
Sveikatos mokymas – sąmoninga žinių perdavimo veikla, kurios tikslas – padidinti supratimą apie sveikatą, plėsti gyvensenos įgūdžius, siejamus su asmens ir visuomenės sveikata [4]
Sveikatos raštingumas – gebėjimas ieškoti, rasti, suprasti ir pritaikyti įvairiais informacijos kanalais perduodamą informaciją apie sveikatą [4]
9
ĮVADAS
Sveikatos raštingumo mokymai motinystės klausimais – tai mokymai skirti gimdyvėms, organizuojami gimdyvių perinataliniu hospitalizavimo laikotarpiu, kuris trunka tris paras po gimdymo, jei motinos ir naujagimio būklė yra gera. Vienas iš svarbiausių sveikatos raštingumo mokymo tikslų yra skatinti visuomenę spręsti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo problemas. Sveikatos raštingumo mokymų procese asmenys įgyja sveikos gyvensenos supratimą, sveikatos rizikos determinantų kontrolę [5]. Analizuojamu aspektu supratimą apie savo ir kūdikio sveikatos priežiūrą įgyja pagimdžiusi moteris. Nors dažnai sveikatos būklių sprendimai ir priežastys yra akivaizdūs, tačiau praktikoje šiuos sprendimus pritaikyti sunku, norint pagerinti gimdyvių ir jų kūdikių sveikatą. Moterys gauna nepakankamai sveikatos raštingumo pagalbos šeimos planavimo, gimdymo, pogimdyminių būklių metu [6]. Šioje pagalboje moterims svarbų vaidmenį atlieka akušerės, kurios stebi, prižiūri ir moko mamas sveikatos raštingumo motinystės klausimais. Svarbu išanalizuoti, kaip šie mokymai yra organizuojami, vykdomi; ar ši paslauga teikiama moterims kokybiškai.
Vienas svarbiausių pripažintų veiksnių skatinant sveiką vaiko raidą yra atsakinga ir sąmoninga tėvystė [7]. Jau pirmosiomis dienomis su naujagimiu kuriamas saugus tėvų-vaikų ryšys, vaiko emocijos ir pirmieji išgyvenimai, kurie lydi visą sveiką vaiko augimą. Daug tėvų, ką tik gimus vaikui, nežino kur galima kreiptis pagalbos iškilus klausimams ar naujiems iššūkiams susijusiems su vaiko priežiūra, higiena, auklėjimu. Moterys su žemu sveikatos raštingumo lygmeniu informaciją gali suprasti klaidingai, pritaikyti ją neteisingai. Dažnai tėvai nesuprasdami informacijos bijo klausti, teirautis, yra linkę daryti interpretacijas [8]. Neteisinga informacija ir nepagrįstos interpretacijos gali sukelti žalą kūdikio sveikatai. Todėl, sveikatos priežiūros personalas turi pasirūpinti tinkamu bei suprantamu tėvų švietimu pirmosiomis dienomis, padedant jiems pradėti pirmuosius teisingus žingsnius vaiko sveikatoje.
2000 metais Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) Miuncheno deklaracijoje analizuojant akušerijos klausimus pabrėžė, kad akušeriai turi užimti vieną svarbiausių ir vis didėjančių vaidmenų, sprendžiant visuomenės sveikatos problemas bei užtikrinant aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, kurios būtų prieinamos, atsižvelgiančios į kintančius poreikius ir grindžiamos lygiomis teisėmis [9]. Nėra žinoma, kokį iš tiesų vaidmenį užima akušerės gerinant visuomenės sveikatą – suteikiant moterims žinių apie sveikatą. Viena iš akušerių svarbiausių teikiamų paslaugų yra sveikatos raštingumo mokymai motinystės klausimais, todėl svarbu išsiaiškinti ar ši paslauga teikiama
10 kokybiškai; ar informacija, ypač mamoms su žemu sveikatos raštingumo lygmeniu, yra suprantama ir naudinga.
Tiriama problema. Šiame darbe tiriamas reiškinys – sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimas, kokybė bei poreikiai gimdyvėms. Šis reiškinys bus tiriamas respublikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Tyrimo dalyvės – gimdyvės, esančios trečią parą po normalaus gimdymo, prieš išrašant namo ir gavusios sveikatos raštingumo mokymus motinystės klausimais.
Darbo aktualumas. Tėvų sveikatos raštingumo lygmuo – didelę įtaką darantis veiksnys vaiko sveikatos raidoje. Labai svarbus yra tėvų švietimas iš sveikatos priežiūros personalo – reikšminga suteikti pagrįstas ir teisingas žinias tėvams, pagal kurias bus auginamas vaikas. Akcentuojama, kad pirmosios naujagimio dienos yra vienos svarbiausių tolimesnei vaiko raidai ir vystymuisi, todėl labai svarbu, kad tėvai gautų teisingą, pagrįstą informaciją bei suprantamus atsakymus į jiems iškilusius klausimus, t.y. gautų kokybišką sveikatos raštingumo motinystės klausimais mokymų paslaugą [10].
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse yra labai akcentuojami mokymai nėščiosioms, kurie paruošia šeimas gimdymui – tiriamas moterų pasitenkinimas mokymais, jie tobulinami, yra plačiai žinomi. Tačiau šios paskaitos yra labiau orientuotos į patį gimdymo procesą [11]. Sveikatos raštingumo mokymų po gimdymo organizavimas nėra plačiai minimas ar tyrinėjamas, nors tai yra labai svarbus laikotarpis tiek tėvams, tiek naujagimiui. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį ir suprasti gimdyvių poreikius, esamą situaciją ir suteikiamos paslaugos organizavimo principus.
Mokslinis naujumas. Sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais sąvoka yra nauja ir nėra oficiali, nors akušerių darbo praktikoje tai yra kasdienė užduotis. Moters priežiūros kortelėje yra nurodoma, jog gimdyvę akušerė privalo mokyti naujagimio sveikatos priežiūros, tačiau šių mokymų standarto nėra. Taip pat nerandama ir atliktų mokslinių tyrimų apie šio reiškinio svarbą ir vykdymą, apie pacienčių pasitenkinimą suteiktais mokymais. Šiame darbe nagrinėjamose atskirose mokslinėse publikacijose yra aptarinėjamos vienos ar kitos mokymų temos, akušerių įsitraukimo, moterų švietimo, motinystės klausimais pogimdyminiu laikotarpiu, svarba. Vis dėlto tyrimų apie sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą; moterų poreikį ar pasitenkinimą šia paslauga nėra pakankamai. Tikėtina, jog šis tyrimas atskleis gimdyvių požiūrį į teikiamos paslaugos kokybę, poreikius, organizavimo ypatumus. Atliktas tyrimas galėtų būti pagrindu tolimesniam šios temos vystymui ir tyrinėjimui; taip pat aktualus teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos gerinimui.
11 Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Tyrimo teorinė reikšmė – teoriniu aspektu bus analizuojami sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimo ypatumai; mokymų reikšmė motinos ir vaiko sveikatai; analizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos poreikis ir kokybė. Bus apžvelgiamas įvairių autorių požiūris į sveikatos raštingumo lygmens didinimą, moterų švietimą motinystės klausimais; pagrindiniai organizavimo aspektai.
Tyrimo praktinė reikšmė – gauti tyrimo rezultatai padės respublikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovams organizuoti akušerių darbo procesą susijusį su sveikatos mokymu po gimdymo. Nustatyti rezultatai padės išsiaiškinti moterų poreikius susijusius su teikiama paslauga; esamą teikiamos paslaugos kokybę; kylančias organizacines problemas. Atliktas tyrimas gali būti pradžia platesniems šios temos tyrinėjimams ir pagrindas teikiamos paslaugos gerinimui.
Asmeninis autoriaus indėlis. Autorė dalyvavo visuose mokslinio darbo rengimo etapuose – nuo temos idėjos iki viso tyrimo atlikimo. Baigiamasis darbas buvo rengiamas iš naujai surinktų duomenų, naudojantis naujai sukurtu apklausos instrumentu. Sąsajų su anksčiau atliktais darbais, projektais ar tyrėjais šis baigiamasis darbas neturi.
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti gimdyvių požiūrį į sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą respublikinėje ligoninėje.
Uždaviniai:
1. Įvertinti gimdyvių nuomonę apie sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą;
2. Įvertinti gimdyvių nuomonę apie gautos informacijos, motinystės klausimais, kokybę; 3. Ištirti gimdyvių sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais poreikius.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Motinos ir vaiko sveikata bei sveikatos priežiūros organizavimas
Motinos ir vaiko sveikata – laikoma viena iš svarbiausių ir aktualiausių visos sveikatos sričių. Sveikatos priežiūroje, kalbant apie motinos ir vaiko sveikatą, svarbiausiu tikslu yra laikomas principas – sveika moteris – sveikas vaikas – sveika šeima [12]. Sveika šeima laikoma ir sveikos valstybės pagrindu, todėl svarbu išsiaiškinti ir skatinti visus komponentus, kurie gerina motinos ir vaiko sveikatą, didina sveikatos supratimą.
1.1.1. Motinos sveikata
Motinystė – tai vienas iš stipriausių moters vidinių troškimų, moteriškumo realizacijos išraiška. Tiek būdama nėščia, tiek pagimdžiusi motina susiduria su vaidmenų derinimo problema, su sveikatos klausimais, kurie iškyla ir dėl jos pačios, ir dėl jos naujagimio [13]. Gimdymas yra vienas iš evoliucijos procesų, tačiau moteriai tai naujų potyrių, naujo gyvenimo etapo metas. Tiek moters, tiek vaiko sveikatai labai svarbus veiksnys yra moters reakcija į gimdymą. Didžioji dalis visų moterų jaučia prieštaringas emocijas, tačiau svarbu jas suvaldyti ir suprasti, kad normalus nėštumas ir normali pogimdyminė moters būsena yra labai reikšminga ne tik pačios moters, bet ir vaiko sveikatai [14]. Gimdyvių emocijos, patiriami išgyvenimai ir sveikatos problemos yra susijusios tarpusavyje [15]. Tiek emociniai, tiek fiziniai moters pokyčiai viso nėštumo bei gimdymo metu naujagimiui sukuria aplinką, kurioje jis auga, vystosi. Ir šie vyksmai daro įtaką visai kūdikio sveikatai ateityje [16; 17]. Socialinė parama, palaikymas, vidinė ramybė daro teigiamą įtaką tiek nėštumo, tiek pogimdyminiu laikotarpiu [18; 19]. Tai padeda susidoroti su stresu ir jį keliančiais įvykiais, pvz.: medicininėmis intervencijomis, tyrimais, kurie gali daryti įtaką pogimdyminėms būklėms [20]. Vienas iš prioritetinių sveikatos siekinių yra nėščiųjų bei gimdyvių sveikatos gerinimas [21], kuris įrodo poreikį suvaldyti įvairias pogimdymines moterų būsenas bei įvertinti moters sveikatos raštingumo lygmenį bei požiūrį; moteris supažindinti su natūraliai įvykusiais pokyčiais; šviesti apie teisingą elgseną susijusią su sveikata.
1.1.2. Vaiko sveikata
2005 metais PSO patvirtino bendrą Europos strategiją apie vaikų ir paauglių sveikatą bei vystymąsi, kuriai pritarė visos 53 valstybės narės PSO Europos regione. Šią strategiją pradėta įtvirtinti šalims narėms pakeičiant jau esamas nacionalines strategijas ir veiksmų planus [22]. PSO šią strategiją nuolat atnaujina remdamasi pagrindiniais principais, tokiais kaip vaikų teisėmis grindžiamas požiūris,
14 socialiniai sveikatos veiksniai, sveikatos priežiūra nuo apvaisinimo iki paauglystės pabaigos. Atnaujintos 2015 – 2020 metų vaikų ir paauglių sveikatos strategijos tikslas yra atnaujinti veiksmų planą padedantį šalims gerinti vaikų sveikatą, pasiremiant sėkmėmis ir pamokomis išmoktomis prieš tai sudarytų strategijų, esamais mokslo įrodymais, epidemiologija, politika ir socialinėmis normomis, [23]. Atnaujinta strategija siekia PSO Europos regione sumažinti vaikų išvengiamas ligas bei pagerinti sveikatos priežiūrą ir jos vystymąsi. Nurodoma, kad svarbu skatinti valdymo, partnerystės ir tarpsektorinio bendradarbiavimo veiksmus visuose sveikatos lygmenyse; stiprinti visuomenės sveikatos pajėgumus siekiant pagerinti vaikų sveikatą; spręsti socialinius veiksnius darančius įtaką vaikų sveikatai ir sveikatos netolygumams šalyse [23]. Vaikų sveikatai pritaikytos visuomenės sveikatos intervencijos turėtų būti pritaikomos pagal matomus dėsningumus. Pasitelkiant profilaktinius tyrimus vaikams, galima tiek identifikuoti naujus, tiek stebėti jau įprastus vaikų sveikatos rodiklius ir sveikatos determinantus. Remiantis tokiais duomenimis, galima pastebėti populiacijoje paplitusias problemas ir joms pritaikyti sprendimo būdus sveikatos politikoje [24]. Diegiant įvairius problemų sprendimo būdus svarbiausia nepamiršti problemą spręsti iš esmės t.y. pradedant nuo veiksnių, dėl kurių problema atsiranda. Svarbu ne tik šalinti jau atsiradusią problemą, tačiau nepamiršti, kas daro įtaką problemos atsiradimui. Netinkamas mamų švietimas sveikatos klausimais gali sukelti grandininę reakciją tolimesnei vaikų sveikatai. Todėl reikėtų, vaikų sveikatos priežiūroje, nepamiršti profilaktinės dalies, kuri galimai užkirstų kelią tolimesnėms problemoms.
1.1.3. Motinos ir vaiko sveikatos priežiūros organizavimas
Pirmasis motinos ir vaiko sveikatos centras Lietuvoje buvo įsikūręs 1922 metais. Patys svarbiausi patarimai nėščioms moterims buvo raginantys būti sveikomis ir taip jų kūdikiai taip pat bus sveiki. Moterys buvo raginamos gerti daug vandens, negerti alaus, vyno, laikytis higienos [25]. Šį laikmetį galima laikyti motinos ir vaiko sveikatos priežiūros pradžia Lietuvoje, nuo kurio motinos ir vaiko sveikatos svarba tik augo, rekomendacijos nėščiosioms didėjo, o sveikatos priežiūra – tapo nebe tokia primityvi. Šiuolaikinis motinos ir vaiko sveikatos priežiūros laikotarpis laikomas nuo 1990 metų, kuomet Lietuvoje buvo reglamentuotas naujagimių įregistravimas pagal PSO rekomendacijas [26]. Šių laikų sveikatos priežiūroje motinos ir vaiko sveikata laikoma viena svarbiausių sveikatos sričių.
Motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai ir gerinimui, Lietuvoje regioniniais principais yra įdiegti trys sistemos lygiai perinatologijos paslaugų suteikimui. Motinos ir vaiko sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti gimdymo stacionarai, specializuoti skyriai, pirminės sveikatos priežiūros skyriai [12]. Akušerijos ir neonatologijos pagalbai, sukurti trys lygiai: pirminis – jame prižiūrimos nėščiosios
15 ambulatoriškai; antrinis – teikiama akušerijos bei neonatologijos konsultacinė ir stacionarinė pagalba; tretinis – teikiama specializuota akušerijos ir neonatologijos konsultacinė ir stacionarinė pagalba [12]. Atsižvelgiant į rizikos veiksnius, yra numatoma kur ir kokia pagalba turi būti suteikta, koks turi būti pagalbos eiliškumas tam tikrame sveikatos priežiūros centre, kokią įrangą privaloma turėti ir kur reikėtų siųsti ar vežti gimdyves bei naujagimius esant sunkesniems atvejams nei numatyta [12]. Taip šiai grupei Lietuvoje yra užtikrinimas sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas.
LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) strateginiame 2015-2017 metų plane prioritetu nurodomas motinos ir vaiko sveikatos stiprinimas, siekiamas gerinti ne tik per vaikų ligų diagnostiką, tačiau taip pat ir per ligoninių, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, paslaugų kokybės gerinimą, profilaktinio švietimo užtikrinimą [27]. Šiam tikslui pasiekti taip pat yra kuriamos įvairios iniciatyvos. Viena iš jų – Lietuvos-Šveicarijos bendradarbiavimo programa, kuri siekia pagerinti sveikatos priežiūrą nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams [28; 29], kuri yra laikoma labai dideliu žingsniu į priekį visame Lietuvos motinos ir vaiko sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinime.
Dar viena iniciatyva, skatinanti motinos ir vaiko geresnę sveikatą – Naujagimiui palanki ligoninė. Ši iniciatyva pasaulyje buvo pradėta 1991 metais, kurią inicijavo PSO. Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos žingsniai yra grindžiami pagrįstais mokslo įrodymais [30]. Naujagimiui palanki ligoninė turi būti patvirtinusi žindymo politiką ligoninėje, informuoti nėščiąsias apie žindymą, jo privalumus, skatinti mamas žindyti ir tam turi būti sudarytos tinkamos sąlygos [31].
Įvairių iniciatyvų eigą pristabdo sveikatos raštingumo motinystės klausimais trūkumas. Pavyzdžiu galima teikti faktą, jog nors žindymo svarba kūdikiui yra plačiai paplitusi tematika, kurią ligoninės laiko prioritetine sritimi šviečiant naujagimių mamas, tyrimai rodo, kad moterys vis dar turi per mažai žinių apie žindymo svarbą kūdikio raidai [30; 32]. Taigi galima daryti prielaidą, jog apie kitus kūdikių sveikatos klausimus moterys taip pat turi per mažai sveikatos raštingumo žinių.
Iniciatyvos, vykdomos nacionaliniu mastu, įrodo, kad moters ir vaiko sveikata yra tikrai viena svarbiausių šių laikų sveikatos sričių, tačiau, ne visada yra atkreipiamas pakankamas dėmesys į paslaugos įgyvendinimo kokybę bei tobulinimą. Siekiant atkreipti kuo didesnį dėmesį ir inicijuoti pokyčius, reikėtų dar kartą akcentuoti, jog sveikatos raštingumas yra aktuali tema visuomenės sveikatos organizavime.
16 1.2. Sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais samprata
Norint priimti tinkamus sprendimus dėl savo ir savo vaikų sveikatos, pacientės privalo suprasti ir naudoti su sveikata susijusią informaciją tinkamai. Nors gydytojai turėtų atsižvelgti į pacientės sveikatos raštingumą ir mokėti paaiškinti rekomendacijas paprastai, tačiau dažnai tai nėra įvertinama. Gydytojų rekomendacijų laikymasis labai stipriai priklauso nuo paciento suvokimo ir žinių apie sveikatą. Sveikatos raštingumas labai akcentuojamas ypač akušerijos pacientėms, nuo kurių suvokimo priklauso ne tik jų pačių, bet ir jų naujagimių sveikata. Papildomas pacienčių švietimas, informacijos suteikimas motinystės klausimais gali suteikti daug naudos jų sveikatos gerinimui [33]. Svarbu akcentuoti, kad suteiktą informaciją pacientės priimtų ir suprastų teisingai; joms informacijos suteikimas būtų kokybiškas.
Sveikatos raštingumas bendrąja prasme siejamas su kritiniu mąstymu ir atsakomybe už padarytus veiksmus. Kai žmogus supranta jam pateikiamą informaciją apie sveikatą taip, jog galima būtų teisingai ją pritaikyti sveikatos labui; kai pateikiamą informaciją geba įvertinti kritiškai ir argumentuotai ją paaiškinti – taip dažnai apibūdinamas sveikatos raštingumas [34]. Įvairūs autoriai pabrėžia, jog sveikatos raštingumas tai nėra vien tik sugebėjimas perskaityti medicinos lankstinukus ar lankytis pas gydytoją. Todėl yra pasiūlytas modelis išskiriantis sveikatos raštingumą į tris skirtingus lygius [35; 36]:
- Bazinis (funkcinis) sveikatos raštingumas (sveikatos raštingumo gebėjimas, padedantis kasdieniame gyvenime);
- Komunikacinis (interaktyvusis) sveikatos raštingumas (sveikatos raštingumo įgūdžiai, kurie ne tik leidžia efektyviai veikti kasdienėje veikloje, tačiau ir rasti informaciją, ją teisingai suprasti, pritaikyti reikalingai situacijai);
- Kritinis sveikatos raštingumas (tai pažintiniai įgūdžiai, kurie leidžia surastą informaciją išanalizuoti kritiškai, teisingai panaudoti reikalingoje situacijoje, priimti sveikatai palankius sprendimus, argumentuotai diskutuoti dėl sveikatos sprendimų).
Kuo didesnis sveikatos raštingumo lygis – tuo didesnis savęs įgalinimas savo paties sveikatos priežiūroje, asmeninis savarankiškumas, sveikatai palankesnių sprendimų priėmimas. Išsivysčiusiose šalyse sveikatos ugdymas ir sveikatos mokymai yra nukreipti į komunikacinį ar į kritinį sveikatos raštingumo lygį. Atkreipiamas dėmesys, jog šiuolaikiniame pasaulyje yra labai smarkiai besikeičianti socialinė, politinė, netgi technologinė padėtis, todėl reikalinga sveikatos ugdymo įrankius naudoti tinkamais informacijos pateikimo kanalais. Siekiant sveikatos raštingumo tikslo – padidinti asmenų ir
17 visuomenės savarankiškumą ir įgalinimą sveikatos priežiūroje [36], reikėtų atkreipti dėmesį ir į sveikatos informacijos pateikimą skirtingą sveikatos raštingumo lygį turintiems žmonėms. Ruošiant sveikatos informaciją reiktų atkreipti dėmesį į norimo pateikti pranešimo turinį ir metodą bei parinkti jį tokį, koks bus suprantamiausias tam tikro lygio pacientui.
Šias teorijas pritaikant sveikatos raštingumui motinystės klausimais, reikėtų atkreipti dėmesį į motinų sveikatos informacijos priėmimo pasiruošimą; prieš pateikiant informaciją ir apmokant, svarbu įvertinti ir atkreipti dėmesį į jau turimas žinias, požiūrį, sveikatos informacijos supratimą, sveikatos raštingumo lygmenį. Įvertinus šiuos kriterijus labai svarbu pateikiamą informaciją pritaikyti ir pateikti kuo suprantamiau, ypač žemesnio sveikatos raštingumo lygmens pacientėms, kurios sveikatos informaciją gali suprasti ir pritaikyti neteisingai.
1.2.1. Sveikatos raštingumo mokymai motinystės klausimais
Sveikatos raštingumo mokymai motinystės klausimais – tai mokymai skirti gimdyvėms, organizuojami gimdyvių perinataliniu hospitalizavimo laikotarpiu. Šis laikotarpis įprastai tęsiasi tris paras po gimdymo, jei kūdikio svoris nenukrenta daugiau nei 10 proc. viso kūno svorio ir jei nėra jokių kitų komplikacijų tiek gimdyvei, tiek naujagimiui [37]. LR teisės aktuose nurodoma, jog akušerinėje priežiūroje po gimdymo yra privalomas akušerių suteikiamas sveikatos mokymas gimdyvėms [38]. Nėščiųjų sveikatos priežiūra turi būti padalinta taip, kad būtų apimtas ne tik laikas prieš gimdymą, bet ir pogimdyminis laikotarpis. Jo metu turi būti suteikiamos gydytojų, akušerių, žindymo ar kitų sveikatos specialistų paslaugos skirtos moters ir kūdikio sveikatos priežiūrai, apimančios ne tik medicinines intervencijas, bet ir švietimo, profilaktines programas, skirtas motinystei/tėvystei [39; 40]. Gimdyvė turėtų būti mokoma kaip naujagimį žindyti, maitinti (jei negali žindyti), skatinti laktaciją, sverti, matuoti, stebėti naujagimio fiziologinius poreikius ir pokyčius, prausti, valyti virkštelę, migdyti, vystyti, rengti, atpažinti savo ir naujagimio emocijas, supažindinti su vakcinacijos kalendoriumi bei ypatumais, jai reikėtų patarti dėl naujagimio sveikatos priežiūros, suprantamai atsakyti į iškilusius klausimus.
Tyrimas, atliktas Lietuvoje, apie moterų gimdymo pasitenkinimą stacionaro, kuriame gimdė, paslaugomis, parodė, jog moterys tikisi, kad bus įvertinta ir, suprantamai bei išsamiai, paaiškinta jų kūdikio būklė, priežiūra. 94 proc. visų tirtų moterų tikisi, jog grįžusios iš ligoninės, bus turinčios pakankamą kiekį žinių dėl kūdikio žindymo ir priežiūros, ir joms daugiau nereikės informacijos ieškoti papildomai [41]. Tai rodo, jog sveikatos raštingumo mokymai motinystės klausimais yra aktualūs gimdyvėms, tačiau nėra tikslių duomenų kaip ši paslauga yra suteikiama. Nėra žinoma ar sveikatos
18 raštingumo mokymai patenkina pacienčių lūkesčius, ar suteiktos informacijos užtenka ir ar ji buvo suprasta teisingai; ar mokymų organizavimas moterims yra priimtinas.
1.2.2. Sveikatos raštingumo mokymų paslaugos kokybė
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė dažniausiai apibrėžiama kaip: „Kokybė – tai laipsnis, kuriuo individualiems pacientams ir gyventojų grupėms suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos padidina galimybę gauti norimus sveikatos priežiūros rezultatus bei šių paslaugų atitiktį esamoms profesinėms žinioms.“ Tačiau norint paprastai suprasti kokybės sąvoką sveikatos priežiūroje galima teigti, jog sveikatos priežiūros paslaugos kokybė tai patenkinti pacientų poreikiai bei lūkesčiai [42]. Tačiau dažnai sveikatos priežiūros įstaigų vadovai teikiamos paslaugos kokybę supranta siedami su savo išsilavinimu bei patirtimi: vadovai-gydytojai dažniausiai atkreipia dėmesį į klinikinio darbo kokybę, vadovai-visuomenės sveikatos specialistai kreiptų dėmesį į bendruomeniškumą, komandinį darbą bei vadovautųsi kiekybiniu požiūriu, o vadovai-epidemiologai kreiptų dėmesį į esminių problemų analizes [42]. Tačiau sveikatos priežiūros organizacijos vadovai turi nepamiršti holistinio požiūrio į suteikiamas paslaugas bei pacientų lūkesčių patenkinimą.
Sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais paslaugos kokybė priklauso nuo ją teikiančio asmens, jo išsilavinimo, pasirengimo šviesti ir ugdyti pacientes. Formuojant kokybišką moterų ugdymą, teikiant sveikatos raštingumo mokymus motinystės klausimais, svarbu atkreipti dėmesį į [43]:
– Mokymų turinį bei tikslą;
– Mokymų turinio medžiagą: numatyti ugdymo įrankius;
– Mokymų aiškumą bei suprantamumą: turi būti pateikiama aiški, standartizuota informacija bei užtikrinama, jog informacija suprantama teisingai;
– Mokymų prieinamumą: užtikrinamos vienodos galimybės mokytis.
Taip pat siekiant įvertinti pacienčių patirtį susijusią su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe labai svarbūs kriterijai yra elgesys su gimdyve bei pagarba jai, gimdyvės lūkesčių bei poreikių analizė; pakankamas laiko, dėmesio kiekis; patogi vieta bei konfidencialumas; pateikiamos informacijos kokybė bei teisingumas; gimdyvės ir akušerės tarpusavio ryšys [44].
Siekiant užtikrinti sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais paslaugos kokybę reikėtų išsiaiškinti galimai daromas klaidas ir trūkumus, stengtis juos pašalinti ir/ar patobulinti;
19 pasimokyti iš sėkmių. Turi būti sutelkiamas dėmesys į pacientę, nuolatinės veiklos gerinimą bei darbo organizavimo principus.
1.3. Sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimas Lietuvoje ir kitose šalyse
1.3.1. Sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimas Lietuvoje
Lietuvoje vaikų sveikatos priežiūra yra vykdoma pagal LR SAM ministro įsakymą Nr.301, kuriame yra nustatyta vaikų sveikatos tikrinimo ir priežiūros tvarka. Numatyta, kad šeimoms, turinčioms naujagimius, teikiant medicininį-higieninį švietimą būtina akcentuoti higienos reikšmę asmeniui (šeimos nariams ir naujagimiui/kūdikiui), patalpų vėdinimo ir gryno oro reikšmę bei naujagimio/kūdikio tualeto ir maudymo reikšmę; supažindinti su profilaktika dėl ūminių infekcinių ligų; pabrėžti žindymo privalumus [45]. Tačiau tokie reikalavimai yra nustatyti tik šeimos gydytojo funkcijose, kurios prasideda po 3 parų nuo išvykimo iš gimdymo skyriaus [45]. Tačiau labai svarbu akcentuoti kas yra ir kas turi būti vykdoma per motinos ir vaiko hospitalizavimą tris paras po gimdymo – stacionare. To Lietuvoje reglamentuota nacionaliniu mastu dar nėra. Dėl sveikatos raštingumo mokymų gimdyvėms LR teisės aktuose rašoma: „Visi gydytojai ir akušerės privalo organizuoti ir vykdyti sveikatos mokymo darbą“ [38], tačiau kokie tiksliai mokymai turi būti pravesti gimdyvėms šiuo laikotarpiu LR teisės aktuose reglamentuota nėra. Medicinos normoje dėl akušerio pareigų yra rašoma, jog akušeris turi žinoti: “14.15. moters ir naujagimio anatomijos, fiziologijos, patologijos ypatumus, galimas komplikacijas bei jų išvengimo būdus; 14.16. nėščios, gimdančios, pagimdžiusios moters ir naujagimio priežiūros ypatumus; 15.9. pogimdyminio periodo eigą; 15.10. laktacijos principus; 15.11. naujagimio žindymo principus, naujagimio priežiūros ypatumus” bei turi mokėti: “16.4. konsultuoti ir mokyti nėščiąsias, gimdyves ir jų artimuosius natūralaus maitinimo (žindymo) ir naujagimių priežiūros klausimais; 16.5. skatinti nėščiąsias ir gimdyves natūraliai maitinti (žindyti) naujagimį ir kūdikį; 16.6. bendrauti su moterimi, jos šeima, sveikatos priežiūros specialistais ir įstaigomis, kitomis institucijomis, kurių veikla susijusi su motinos ir vaiko sveikata, siekti bendrų tikslų jų sveikatos labui” [46].
Šie visi principai, nurodyti akušerio pareigose, siejasi su sveikatos raštingumo mokymais motinystės klausimais gimdyvėms, pogimdyminiu hospitalizavimo periodu – gimdyvė turi būti supažindinta su naujagimio priežiūra susijusia informacija. Tačiau šią tvarką, pagal kurią moterims yra suteikiami sveikatos raštingumo mokymai motinystės klausimais nustato pati gydanti įstaiga, nesivadovaudama jokiomis iš anksto nurodytomis gairėmis.
20 Naujagimių priežiūra Lietuvoje yra organizuojama skirtingomis kryptimis, atsižvelgiant į naujagimio sveikatą [47]:
- Profilaktikos kryptis apima sveikų naujagimių priežiūrą ir stebėjimą, kuri vykdoma po normalaus gimimo. Vykdoma gimdykloje, stacionare, namuose, poliklinikoje;
- Gydymo kryptis apima sergančių naujagimių priežiūrą, stebėjimą ir gydymą, kuri vykdoma visą laiką iki naujagimiui pasveikstant. Vykdoma naujagimių patologijos, neišnešiotų naujagimių skyriuose, stacionaruose, perinataliniuose centruose. Sunkiai sergantys naujagimiai turi būti gydomi tretinio lygio stacionaruose.
Naujagimių sveikatos priežiūros sudėtingiausioms paslaugoms suteikti Lietuvoje veikia du perinatologijos centrai: Vilniaus perinatologijos centras (esantis VUL Santariškių klinikose) ir Kauno perinatologijos centras (esantis LSMUL Kauno Klinikose) [29]. Tačiau ir sveikų, ir sergančių naujagimių mamos turi būti supažindintos su naujagimio higiena, žindymu, priežiūra. Lietuvoje labai aktyviai veikia nėščiųjų sveikatos mokymo kursai, kurie padeda šeimoms pasiruošti gimdymui, suteikia informaciją apie nėščiosios sveikatą. Juos vykdo ligoninės, privačios klinikos, visuomenės sveikatos biurai, sveikos gyvensenos iniciatyvos ir pan. Dažnai šie mokymai yra akcentuojami į gimdymo skausmo malšinimą, psichologinį pasiruošimą gimdymui, nėščiųjų sveikatos gerinimą [48; 49]. Tačiau dar nėra atkreiptas dėmesys į gimdyvių mokymus, kurie yra vykdomi sveikatos priežiūros specialistų, tačiau nėra standartizuoti, tyrinėjami ar reglamentuoti nacionaliniu mastu.
2010 metais Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais metu moterims yra svarbu, jog medicinos personalas tais pačiais klausimais laikytųsi tos pačios nuomonės ar teiktų vienodą standartizuotą informaciją – 49,7 proc. visų apklaustųjų atsakė, jog tai būtų joms labai svarbu [41]. To paties tyrimo metu pastebėta, kad ne visos moterys pastebėjo, kad medicinos personalas moko apie naujagimių priežiūrą ir žindymą – 71,4 proc. moterų gimdžiusių KMUK pritarė, jog medicinos personalas moko apie naujagimių žindymą ir priežiūrą, o moterų gimdžiusių VUL tokiam teiginiui pritarė tik 49,0 proc. [41].
Tokie duomenys parodo nepakankamą moterų švietimą ligoninėse hospitalizavimo po normalaus gimdymo metu, nes visos gimdžiusios moterys turėtų gauti sveikatos raštingumo mokymus motinystės klausimais, joms į klausimus turėtų būti atsakoma suprantamai bei pateikiama standartizuota, pagrįsta informacija.
21 1.3.2. Sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimas kitose šalyse
Išsivysčiusiose šalyse, taip pat kaip ir Lietuvoje, sveikatos raštingumo mokymus motinystės klausimais dažniausiai teikia slaugytojos, akušerės, esant poreikiui – gydytojai. Tačiau skirtingai nei Lietuvoje ligoninių personalas yra specifiškai apmokomas, tobulinamos žinios šioje srityje. Sveikatos raštingumo mokymai gimdyvėms yra vedami standartizuoti, pagrįsti, tačiau kartu ir šiuolaikiški, naudojamasi įvairiais mokymo metodais. Gimdyvėms informacija pateikiama ne tik asmeniškai tačiau ir grupėmis; mokymai vykdomi ne tik žodžiu (angl. face-to-face), bet ir technologijų pagalba: rodoma video medžiaga, pavyzdžiai, muliažai, dalinamasi patirtimi komandoje [50]. Švietimo intervencijos siūlomos ne tik gimdyvei, tačiau ir tėčiams, ar abiems tėvams kartu. Mokymų temos yra labai įvairios: nuo naujagimio raidos priežiūros, maitinimo iki šiuolaikinės profilaktinės priežiūros (automobilinės kėdutės naudojimas, dūmų detektoriaus įrengimas ir pan.) [50].
Skandinavijos šalių sveikatos priežiūra dažnai apibūdinama kaip pirmaujanti Europoje. Taip pat jos laikomos pirmaujančiomis ir nėščiųjų, gimdyvių bei naujagimių sveikatos priežiūros srityje. Motinystės priežiūra Švedijoje laikoma viena labiausiai išsivysčiusių. Nėščiųjų priežiūros, gimdymo bei pogimdyminio laikotarpio metu su gimdyve bendrauja ir sveikatą prižiūri akušerės, jei nėštumas nėra rizikingas. Po gimdymo akušerių atsakomybė perteikti tėvams žinias yra labai didelė – buvimo ligoninėje trukmė gimdyvei po gimdymo siekia 48 val., o per jas akušerė turi perteikti visus sveikatos raštingumo mokymus motinystės klausimais [51]. Taip pat Švedijoje labai skatinamas tėvo įsitraukimas į šiuos mokymus kartu su mama. Kitiems šeimos nariams nėra pateikta rekomendacijų, tačiau leidžiama būti kartu ir mokytis, jei to pageidauja gimdyvė. Tokiu būdu skatinamas šeimos įsitraukimas vaiko gerovei ir sveikai raidai – žmonės, kurie artimai kontaktuos su vaiku turės pagrįstas žinias iš patikimo šaltinio – medicinos personalo [50; 51]. Švedijoje pripažįstama, jog akušerės bendravimas su gimdyve po gimdymo yra svarbus veiksnys ir pačios gimdyvės požiūryje į vaiko sveikatą ir priežiūrą [51].
Lietuvoje dar nėra visuotinai priimtas požiūris, jog nėštumą ir gimdymą gali prižiūrėti tik akušerė, nepasitikima jų kompetencija, nors tai turėtų būti siekiamybė. Australijoje, kaip ir Lietuvoje, moterys po normalaus gimdymo ligoninėje praleidžia tris paras, tačiau, skirtingai nei mūsų šalyje, yra reglamentuota priežiūra po gimdymo ir sveikatos raštingumo mokymai motinystės klausimais yra viena iš būtiniausių priemonių, užtikrinant moters ir vaiko saugumą, gerovę bei sveiką raidą. Australijoje taip pat praktikuojami akušerių vizitai į namus – po laiko praleisto ligoninėje, akušerės
22 suteikia papildomą sveikatos raštingumo informaciją ir pagalbą vykdamos pas gimdyves, taip sukuriant paslaugos tęstinumą ir užtikrinimą [52].
Pagal Nyderlandų vartotojo kokybės indekso gydymo skalę, kuri yra skirta įvertinti pacienčių patirtį sveikatos priežiūros paslaugomis, rekomenduojama dėmesį atkreipti į [44]:
– Elgesį su gimdyvę, pagarbą gimdyvei; – Gimdyvės lūkesčių, poreikių paisymą;
– Skiriamą pakankamą laiko kiekį, skirto gimdyvės individualiai priežiūrai; – Gimdyvei pateikiamos informacijos teisingumą ir suprantamumą;
– Gimdyvės pasitikėjimą akušere.
Modeliai, kuomet gimdyves po normalaus gimdymo prižiūri akušeres, yra grindžiami natūralių fiziologinių procesų, moters gyvenime, priežiūra. Toks modelis nukreipia į individualią moters ir naujagimio priežiūrą pogimdyminiu laikotarpiu bei užtikrina fizinę, dvasinę moters gerovę, leidžia išvengti nereikalingų medikamentų vartojimo, padeda mažinti medicininių intervencijų skaičių [44].
Nėra vieno universalaus modelio pagal kurį dirbtų ir kurio laikytųsi visos šalys. Paslaugų suteikimas gali veikti pagal skirtingus principus – atsižvelgiant į kainą, kokybę, rinkos poreikius. Tačiau susipažinti su kitų šalių praktika, mokytis iš sėkmių bei pritaikyti gerus, efektyvius pavyzdžius yra naudinga. Reikia suprasti, kad sveikatos priežiūros paslaugos turi keistis ir tobulėti, siekiant patenkinti pacientų poreikius, siekiant pagerinti visuomenės sveikatą.
23
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas. Tyrimo atlikimui buvo pasirinktas epidemiologinių tyrimų metodas – momentinis tyrimas (stebėjimo tyrimo tipas). Atliekant momentinį tyrimą yra nustatomas paplitimas (ligos, rizikos veiksnių, elgsenos) populiacijoje, tam tikru laikotarpiu [53]. Pasirinktas tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa (priedas 1). Anketinės apklausos metodas naudojamas surinkti tinkamus duomenis ir juos tarpusavyje palyginti. Anoniminės anketos klausimais buvo siekiama išsiaiškinti respublikinės ligoninės gimdyvių požiūrį į sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą, šių mokymų metu teikiamos informacijos kokybę bei tokių mokymų poreikį.
Tyrimo organizavimas. Tyrimo atlikimui buvo gauti respublikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės leidimas (priedas 2). Atlikti tyrimą buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (priedas 3). 2015 m. birželio mėn. 19 d. buvo sudaryta sutartis Nr. SUT-APK-15-0155 dėl apklausos vykdymo tarp respublikinės ligoninės Mokslo ir koordinavimo tarnybos vadovės ir apklausos vykdytojos (priedas 4). Pagal šią sutartį apklausos vykdytojai buvo leidžiama atlikti anoniminę respublikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos pacienčių apklausą.
Tyrimas buvo vykdomas 2015 m. liepos mėn. 1 – 2015 m. spalio mėn. 1 dienomis. Žvalgomasis tyrimas buvo atliekamas 2015 m. birželio mėnesį. Šio etapo metu buvo išdalinta bandomoji anketa 10 pacienčių. Respondentės nurodė, jog klausimai aiškūs ir atsakė pilnai į visas anketas. Kadangi pakeitimų nedaryta, šio etapo anketos buvo įtrauktos į tyrimo atsakymus. Tyrimo metu į pasirinktą kliniką buvo atneštos tyrimo anketos su vokais. Kartu su klinikos akušerių pagalba buvo sudaromas palatų sąrašas, kuriame atsispindėjo pacientės numatoma paskutinė diena stacionare. Pacientėms buvo nešamos anoniminės anketos prieš išvykstant namo, taip užtikrinant, jog jos jau turėtų būti gavusios visus reikalingus sveikatos raštingumo motinystės klausimais mokymus. Prieš apklausos atlikimą pacientėms buvo paaiškinamas tyrimo tikslas ir užtikrinamas pacienčių atsakymų anonimiškumas. Pacientėms sutikus, buvo duodama užpildyti apklausą. Užpildyta anketa buvo dedama į voką ir užklijuojama. Užklijuoti vokai buvo kaupiami klinikos administratorių kabinete iki tol, kol visos apklausos tyrimo laikas buvo baigtas.
Buvo išdalinta viso 330 anoniminių anketų. Užpildytas anketas grąžino 224 pacientės, 21 anketa buvo pašalinta iš tyrimo. Galimos pašalinimo priežastys – nepilnai užpildytos, sugadintos anketos. Analizei tinkamomis pripažintos 203 anketos (žr. 2.1 pav.). Apklausos atsako dažnis – 61,5 proc. Analizuojami duomenys pateikiami absoliučia ir procentine išraiška (n (%)).
24
Šaltinis: sudaryta autorės
2.1 pav. Tyrimo atlikimo schema
Tiriamasis kontingentas. Siekiant įvertinti gimdyvių požiūrį į sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą respublikinėje ligoninėje buvo pasirinkta apklausti respublikinės ligoninės akušerijos skyriuje hospitalizuotas gimdyves po normalaus gimdymo esant normaliai gimdymo baigčiai. Tyrime dalyvavo 203 gimdyvės, gimdžiusios respublikinėje ligoninėje ir gavusios sveikatos raštingumo motinystės klausimais mokymų paslaugas akušerijos stacionare apklausos atlikimo metu.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Tyrimo imtis – apskaičiuota remiantis 2014 metų gimdymų skaičiumi respublikinėje ligoninėje (2321 gimdymai natūraliais takais) ir naudojantis reprezentatyviosios imties dydžio skaičiuokle (pasirinkta tikimybė 95 proc., paklaida 5 proc.) [54]. Tiriamųjų atrankos būdas – parankios imties sudarymo metodas. Parankios imties sudarymo metodu apklausiami tam tikru metu, tam tikroje vietoje buvę asmenys. Įtraukimo kriterijai: į tyrimą buvo įtrauktos gimdyvės po normalaus gimdymo natūraliais takais, be komplikacijų, 3 parą išvykstančios namo. Atmetimo kriterijai: dalyvauti negalėjo gimdyvės esančios po cezario pjūvio operacijos, gimdyvės su komplikacijomis, gimdyvės stacionarizuotos ilgiau nei 3 paroms. Tyrimo imties sudarymo metodas – reprezentatyvioji imtis. Reprezentatyvioji imtis – kai pasirinktų objektų požymiai
Išdalintos anketos n = 330 (100 proc.)
Atsisakė dalyvauti tyrime n = 106 (32,1 proc.)
Anketos pašalintos iš tyrimo
n = 21 (6,4 proc.)
Analizei tinkamos anketos n = 203 (61,5 proc.)
25 atitinka tiriamąją populiaciją [53]. Reprezentatyviosios imties išvados yra taikomos tiriamajai populiacijai, todėl buvo siekta apklausti 330 kriterijus atitinkančių gimdyvių. Analizei tinkamos ir tinkamai užpildytos buvo pripažintos 203 anketos (atsako dažnis 61,5 proc.). Dėl nedidelio atsako dažnio, tyrimo duomenys atspindi tik tyrime dalyvavusių respondenčių požiūrį.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Pasirinktas tyrimo instrumentas – anoniminė anketa. Šis duomenų surinkimo metodas pasirinktas dėl anonimiškumo garantijos, sistemingo duomenų surinkimo, taip pat siekiant maksimaliai sumažinti klaidų tikimybę atliekant tyrimą [53]. Anketa buvo sudaryta remiantis moksline literatūra ir akušerijos skyriaus darbo patirtimi. Anoniminę anketą sudarė 4 atskirti klausimų blokai, kurie buvo išskirti pagal išsikeltus tyrimo uždavinius. Pirmąjį bloką sudarė uždari klausimai skirti bendros socialinės-demografinės charakteristikos analizei, antrąjį-ketvirtąjį blokus sudarė lentelės su uždavinius atspindinčiais teiginiais ir vertinimo skaitinėmis skalėmis:
1. Bendra socialinė – demografinė charakteristika (amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, gimdymų patirtis) – 1-7 klausimai.
2. Lentelė skirta įvertinti gimdyvių nuomonę apie joms teiktų sveikatos raštingumo motinystės klausimais mokymų organizavimą, pasitenkinimą mokymais (pirmasis uždavinys) – 8.1-8.14 teiginiai.
3. Lentelė skirta įvertinti gimdyvių nuomonę apie mokymų metu gautos informacijos motinystes klausimais kokybę, pateikimą, suprantamumą (antrasis uždavinys) – 9.1-9.17 teiginiai.
4. Lentelė skirta ištirti sveikatos raštingumo motinystės klausimais mokymų poreikius gimdyvėms (trečiasis uždavinys) – 10.1-10.11 teiginiai.
Duomenų analizės metodai. Gautų anketinės apklausos duomenų analizei buvo taikomas aprašomosios statistinės analizės metodas, kurio tikslas yra statistinių parametrų skaičiavimas ir interpretavimas. Kiekybinių duomenų analizei buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) 22.0 programos versija, o statistinės duomenų analizės grafiniam atvaizdavimui – MS Excel programa. Respondentės buvo skirstomos pagal amžiaus grupes, išsilavinimą, šeiminę padėtį, gimdymo patirtį. Statistiniu paketu SPSS 22.0 buvo tikrinamos hipotezės apie dviejų požymių priklausomumą, kurios buvo tikrinamos naudojant χ2
(Pearson chi-kvadrato) kriterijų. Hipotezės apie dviejų nepriklausomų imčių lygybę, buvo tikrinamos pasinaudojant Stjudento t kriterijumi. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
26 Tyrimo etika. Pacientės, dalyvavusios apklausoje, buvo užtikrintos, kad jų anketos yra anoniminės ir jų asmeniniai duomenys nebus paviešinti. Anketinė apklausa buvo atlikta nedarant įtakos pacienčių atsakymams, norint atskleisti bendrus dėsningumus moksliniams tikslams. Prieš pateikiant anketą tyrimo dalyvėms, buvo gaunamas jų žodinis sutikimas dalyvauti tyrime. Atlikti tyrimą buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (priedas 3), respublikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vadovės leidimas tyrimui (priedas 2) bei respublikinės ligoninės sutartis su apklausos vykdytoju dėl apklausos atlikimo (priedas 4).
27
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika
Surinkti demografiniai duomenys padeda atskleisti bendrą tyrimo dalyvių vaizdą ir taip pat suteikia reikšmingos informacijos apie respondenčių požiūrio priklausomybę nuo: amžiaus, gyvenamosios vietos, išsilavinimo, šeiminės padėties, gimdymų patirties bei bendro pasitenkinimo suteiktomis ligoninės akušerijos skyriaus paslaugomis. Tyrimo metu buvo išdalintos 330 anketos gimdyvėms po normalus gimdymo, trečią hospitalizavimo parą (prieš išrašant gimdyves namo). Anketinėje apklauso dalyvavo 330 respondentės. Tyrimui buvo panaudotos 203 anketos. Anketų atsako dažnis – 61,5 proc. Respondenčių pasiskirstymas pagal amžių (nustatyta amžiaus mediana – 28 metai), gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį, išsilavinimą pateikiamas 3.1.1 lentelėje.
3.1.1 lentelė. Respondenčių pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas Matavimo vienetai Charakteristikos n proc. Amžius 17 – 28 metų 29 – 44 metų 104 99 51,2 48,8 Amžiaus vidurkis SN 28,48 6,11 Gyvenamoji vieta Miestas Kaimas/rajonas 137 66 67,5 32,5 Šeiminė padėtis Netekėjusi Gyvenu partnerystėje Ištekėjusi Išsiskyrusi Našlė 32 48 116 6 1 15,8 23,6 57,1 3 0,5 Išsilavinimas Pradinis Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis 2 22 34 20 31 94 1 10,8 16,7 9,9 15,3 46,3 n – respondentų skaičius, proc. – procentai, – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis
Respondenčių amžiaus vidurkis – 28 metai. Didesnę dalį respondenčių (137 (67,5 proc.)) sudarė moterys gyvenančios mieste. Pagal šeiminę padėtį apklausoje daugiausiai dalyvavo ištekėjusios
28 moterys (57,1 proc.). Daugiausiai respondenčių turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą – 94 (46,3 proc.), o 2 (1 proc.) respondenčių pažymėjo turinčios pradinį išsilavinimą. Respondenčių pasiskirstymas pagal gimdymų patirties bei bendro pasitenkinimo suteiktomis ligoninės akušerijos skyriaus paslaugomispateikiamas 3.1.2 lentelėje.
3.1.2 lentelė. Respondenčių pasiskirstymas pagal gimdymų patirtį ir pasitenkinimą respublikinės ligoninės paslaugomis Matavimo vienetai Charakteristikos n proc. Gimdymų skaičius 1 2 3 4 5 kartą ir daugiau 110 78 12 2 1 54,2 38,4 5,9 1 0,5 Gimdymų skaičius šioje ligoninėje 1 2 3 4 5 kartą ir daugiau 148 50 3 1 1 72,9 24,6 1,5 0,5 0,5 Pasitenkinimas akušerijos skyriaus paslaugomis Labai patenkinta Patenkinta Vidutiniškai patenkina Nepatenkinta Labai nepatenkinta 108 58 18 13 6 53,2 28,6 8,9 6,4 3 Pasitenkinimo paslaugomis vidurkis SN 1,77 1,04
n – respondentų skaičius, proc. – procentai, – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis
Daugiausia tyrimo dalyvių – 110 (54,2 proc.) buvo po pirmojo gimdymo, 78 (38,4 proc.) dalyvių buvo po antro gimdymo. Didelė dalis respondenčių 148 (72,9 proc.) tiriamoje respublikinėje ligoninėje gimdė pirmą kartą. Tiriant moterų pasitenkinimą respublikinės ligoninės akušerijos skyriaus paslaugomis buvo prašyta pažymėti labiausiai atitinkančią būseną nuo 1 – Labai patenkinta iki 5 – Labai nepatenkinta. Gautas pasitenkinimo paslaugomis vidurkis – 1,77, taigi dažniausiai moterys pažymėjo, jog buvo labai patenkintos arba patenkintos tiriamos ligoninės akušerijos skyriaus paslaugomis.
29 3.2. Gimdyvių nuomonė apie sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą
Analizuojant gimdyvių nuomonę apie sveikatos raštingumo mokymų organizavimą, buvo prašyta pažymėti labiausiai atitinkantį vertinimą nuo 0 – Mokymai vykdyti nebuvo iki 5 – Labai gerai. Trečdalis – 69 (34 proc.) tyrimo dalyvių pažymėjo, jog mokymų organizavimą vertina gerai. 64 (31,5 proc.) tyrimų dalyvės pažymėjo, jog mokymai visai nebuvo vykdyti (žr. 3.2.1 pav.).
3.2.1 pav. Procentinis skirstinys vertinant sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą
Analizuojant dalyvių vertinimą apie sveikatos raštingumo mokymų organizavimą įvairiais motinystės klausimais pagal amžiaus grupes, pastebėta tendencija, jog bendrai jaunesnio amžiaus gimdyvės kiekvieną mokymų sritį įvertino palankiau, lyginant su vyresnio amžiaus grupe. Skirstant apklausos dalyves pagal amžiaus grupes, reikšmingi skirtumai nustatyti iš viso vertinant 11 teiginių (p<0,05) (žr. 3.2.1. lentelė). Mokymų organizavimo naujagimio vystymo tema statistiškai reikšmingo skirtumo tarp amžiaus grupių nepastebėta, tačiau lyginant vidurkius, matoma, kad jaunesnio amžiaus grupė šios tematikos mokymų organizavimą įvertino taip pat palankiau.
Skirstant apklausos dalyves pagal išsilavinimo grupes, reikšmingi skirtumai nustatyti tik vertinant 3 teiginius (p<0,05): naujagimio žindymas, naujagimio vystymas, virkštelės priežiūra (žr. 3.2.1 lentelė). Šiuos teiginius palankiau įvertino aukštesnį išsilavinimą turinčios moterys. Vertinant kitas mokymų organizavimo temas statistiškai reikšmingo skirtumo tarp išsilavinimo grupių nepastebėta.
31,5 proc.
0,5 proc.
3 proc.
12,3 proc. 34 proc.
18,7 proc. Mokymai vykdyti nebuvo
Labai blogai Blogai Vidutiniškai Gerai Labai gerai
30 3.2.1 lentelė. Gimdyvių vertinimo apie sveikatos raštingumo mokymų organizavimą analizė pagal
amžiaus ir išsilavinimo grupes
Statistiškai reikšmingi vidurkių skirtumai pažymėti paryškintu šriftu (p< 0,05)
Sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimas organizavimą atspindinčių teiginių vertinimas, atsižvelgiant į moterų patirtį gimdant pateiktas 3.2.2 lentelėje. Lyginant moterų patirtį gimdant tiriamoje respublikinėje ligoninėje, atskleidė statistiškai reikšmingus skirtumus šiems teiginiams: naujagimio žindymas, naujagimio maitinimas, naujagimio virkštelės priežiūra. Moterys, gimdžiusios daugiau nei pirmą kartą tiriamoje ligoninėje, šias suteiktas paslaugas įvertino palankiau (p<0,05).
Vertinant teiginius pagal moterų gimdymų patirtį (žr. 3.2.2 lentelė), nustatyta, jog moterys gimdančios pirmą kartą, linkusios palankiau vertinti joms suteiktų sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą. Iš trylikos vertintų teiginių, penkiuose atvejuose apskaičiuota p reikšmė buvo
Analizuojamos grupės
Mokymų temos organizavimas
Pagal amžiaus grupes
SN
Pagal išsilavinimo grupes
SN 17-28 m. n=104 29-44 m. n=99 t (p) Žemesnis išsilavinimas n=58 Aukštesnis išsilavinimas n=145 t (p) Naujagimio žindymo 4,15±0,90 3,49±1,87 0,001 3,24±1,8 4,07±1,27 0,000 Naujagimio maitinimo (ne
žindymo) 2,97±1,90 1,80±2,23 0,000 2,02±2,14 2,55±2,14 0,110 Naujagimio vystymo 2,80±2,07 2,39±2,25 0,184 1,97±2,11 2,86±2,13 0,008 Naujagimio svorio matavimo 2,32±2,05 1,94±2,10 0,197 1,86±2,08 2,24±2,08 0,242 Naujagimio ūgio matavimo 2,49±2,11 1,70±2,06 0,007 2,21±2,23 2,06±2,08 0,662 Naujagimio temperatūros matavimo 3,36±1,94 1,94±2,14 0,000 2,52±2,23 2,72±2,13 0,539 Naujagimio virkštelės priežiūros 4,26±1,14 3,13±2,07 0,000 3±2,08 3,99±1,52 0,000 Naujagimio maudymo/prausimo 3,47±1,58 2,65±2,08 0,002 2,67±2,13 3,23±1,75 0,058 Naujagimio migdymo 2,63±2,15 1,24±1,89 0,000 2,07±2,18 1,91±2,12 0,634 Naujagimio kūno stebėjimo 3,21±1,94 1,88±2,14 0,000 2,55±2,27 2,57±2,10 0,967 Naujagimio judesių stebėjimo 3,20±1,89 1,61±2,02 0,000 2,5±2,23 2,39±2,06 0,745 Naujagimio raidos ypatumų 3,13±1,76 1,70±1,95 0,000 2,57±2,04 2,37±1,97 0,526 Naujagimio vakcinacijos
31 gauta mažesnė už nustatytą reikšmingumo lygį p<0,05. Statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas vertinant organizavimo teiginius Naujagimio svorio matavimas, Naujagimio vystymas, Naujagimio temperatūros matavimas, Naujagimio migdymas, Naujagimio kūno stebėjimas, Naujagimio judesių stebėjimas, Naujagimio raidos ypatumai, Naujagimio vakcinacijos ypatumai (p<0,05).
3.2.2 lentelė. Gimdyvių vertinimo, apie sveikatos raštingumo mokymų organizavimą, analizė pagal gimdymų patirtį
Analizuojamos grupės
Mokymų temos organizavimas
Pagal gimdymų skaičių
SN
Pagal gimdymų skaičių šioje ligoninėje SN Po pirmojo gimdymo n=110 Po daugiau nei pirmojo gimdymo n=93 t (p) Šioje ligoninėje gimdė pirmą kartą n=148 Šioje ligoninėje gimdė daugiau nei pirmą kartą n=55 t (p) Naujagimio žindymo 41,15 3,621,79 0,066 3,641,57 4,351,07 0,003 Naujagimio maitinimo (ne
žindymo) 2,622,02 2,142,27 0,114 2,162,07 3,042,24 0,010 Naujagimio vystymo 2,951,96 2,182,31 0,011 2,492,08 2,892,36 0,245 Naujagimio svorio matavimo 2,352,03 1,822,13 0,114 1,982 2,552,25 0,086 Naujagimio ūgio matavimo 2,352,09 1,822,13 0,077 1,982,04 2,442,3 0,174 Naujagimio temperatūros
matavimo 2,972,09 2,302,19 0,027 2,62,1 2,842,3 0,492 Naujagimio virkštelės priežiūros 3,811,57 3,591,95 0,380 3,511,8 4,251,49 0,007 Naujagimio maudymo/prausimo 3,211,78 2,901,98 0,250 2,961,92 3,361,76 0,175 Naujagimio migdymo 2,422,18 1,411,96 0,001 1,92,14 2,112,13 0,535 Naujagimio kūno stebėjimo 2,952,13 2,112,08 0,005 2,422,17 2,952,04 0,121 Naujagimio judesių stebėjimo 2,852,09 1,912,02 0,001 2,412,1 2,452,14 0,899 Naujagimio raidos ypatumų 2,841,89 1,951,99 0,001 2,341,99 2,671,96 0,288 Naujagimio vakcinacijos
ypatumų 2,811,98 1,901,87 0,001 2,322,05 2,61,78 0,369
Statistiškai reikšmingi vidurkių skirtumai pažymėti paryškintu šriftu (p< 0,05)
Atliktas ir teiginių, apie sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą, vertinimas atsižvelgiant į dalyvių gyvenamąją vietą (žr. 3.2.3 lentelė). Šiame lyginime statistiškai reikšmingai skiriasi dviejų teiginių vertinimas – naujagimio žindymas, naujagimio maitinimas. Gauti
32 duomenys rodo (p<0,05), kad mieste gyvenančios moterys daug palankiau įvertino šių tematikų mokymų organizavimą. Kitų teiginių vertinimas, atsižvelgiant į dalyvių gyvenamąją vietą, reikšmingų skirtumų neparodė.
3.2.3 lentelė. Gimdyvių vertinimo, apie sveikatos raštingumo mokymų organizavimą, analizė pagal gyvenamąją vietą
Analizuojamos grupės
Mokymų temos organizavimas
Pagal gyvenamąją vietą
SN Miestas n=137 Kaimas/ rajonas n=66 t (p) Naujagimio žindymo 41,37 3,481,65 0,021
Naujagimio maitinimo (ne žindymo) 2,662,12 1,852,1 0,011
Naujagimio vystymo 2,642,17 2,522,15 0,696
Naujagimio svorio matavimo 2,272,09 1,852,04 0,178
Naujagimio ūgio matavimo 2,232,1 1,852,16 0,236
Naujagimio temperatūros matavimo 2,862,14 2,262,15 0,062 Naujagimio virkštelės priežiūros 3,851,7 3,411,84 0,091 Naujagimio maudymo/prausimo 3,121,85 2,971,94 0,604
Naujagimio migdymo 2,122,16 1,612,06 0,106
Naujagimio kūno stebėjimo 2,642,14 2,412,16 0,484 Naujagimio judesių stebėjimo 2,582,07 2,112,17 0,137 Naujagimio raidos ypatumų 2,611,96 2,061,99 0,067 Naujagimio vakcinacijos ypatumų 2,551,98 2,061,96 0,097
Statistiškai reikšmingi vidurkių skirtumai pažymėti paryškintu šriftu (p< 0,05)
Vertinant ryšių priklausomybę tarp šeiminės padėties ir gimdyvių požiūrio į sveikatos raštingumo mokymų organizavimą, statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (p>0,05). Tik 3,5 proc. visų dalyvių (n=203), suteiktų sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą įvertino labai blogai arba blogai. 40 (34,5 proc.) tyrimo ištekėjusių dalyvių teigė, kad mokymai joms vykdyti nebuvo visai (žr. 3.2.4 lentelė).
33 3.2.4 lentelė. Gimdyvių požiūrio į sveikatos raštingumo mokymų organizavimą sąsajos su šeimine
padėtimi Požiūris į mokymų organizavimą Šeiminė padėtis (n=203) Netekėjusi (n=32) Gyvenu partnerystėje (n=48) Ištekėjusi (n=116) Išsiskyrusi (n=6) Našlė (n=1) ²; p n (proc.) Mokymai vykdyti nebuvo 5 (15,6) 19 (39,6) 40 (34,5) 0 (0) 0 (0) ²=29,960; p=0,071, p>0,05 Labai blogai 0 (0) 1 (2,1) 0 (0) 0 (0) 0 (0) Blogai 1 (3,1) 0 (0) 5 (4,3) 0 (0) 0 (0) Vidutiniškai 2 (6,3) 8 (16,7) 14 (12,1) 1 (16,7) 1 (100) Gerai 14 (43,8) 17 (35,4) 32 (27,6) 5 (83,3) 0 (0) Labai gerai 10 (31,3) 3 (6,3) 25 (21,6) 0 (0) 0 (0)
² - chi kvadratas, p – reikšmingumo lygmuo, n – respondentų skaičius, proc. – procentai Apibendrinant galima teigti, jog daugiau nei pusė respondenčių, gavusių sveikatos raštingumo mokymus motinystės klausimais, juos įvertino gerai arba labai gerai. Tačiau net trečdalis gimdyvių teigė, jog šie mokymai vykdyti nebuvo visai. Stebint atsakymų vidurkius, matoma, kad kaime/rajone gyvenančios respondentės buvo linkusios vertinti suteiktus mokymus dažniausiai blogai arba vidutiniškai. Žemesnio išsilavinimo respondentės taip pat šių mokymų temas įvertino prasčiau, lyginant su aukštesnį išsilavinimą turinčiomis tyrimo dalyvėmis. Dažniausiai vidutiniškai, gerai arba labai gerai mokymų temas buvo linkusios vertinti gimdyvės, respublikinėje ligoninėje gimdančios nebe pirmą kartą. Pirmą kartą gimdančios moterys buvo linkusios suteiktus mokymus įvertinti palankiau, nei moterys po daugiau nei pirmojo gimdymo.
