Aistė Kragnytė
V kursas, 3 grupėPACIENTŲ INDIVIDUALIOS BURNOS HIGIENOS
YPATUMŲ RYŠYS SU PERIODONTO SVEIKATA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė
Dr. Inga Vaitkevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
PACIENTŲ INDIVIDUALIOS BURNOS HIGIENOS YPATUMŲ RYŠYS SU PERIODONTO SVEIKATA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO
VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas ir uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
9
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
0,6 0,3 0 tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai?
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos, naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vodovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
0,4 0,2 0
tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius?
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci-
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39
Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert. )
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo Bendri reikalavimai 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRUMPOS ... 19 SANTRAUKA ... 20 SUMMARY ... 21 ĮVADAS ... 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14 1.1. Periodonto ligos ... 14 1.1.1. Paplitimas ... 14 1.1.2. Etiologija ... 15 1.1.3. Gydymas ir prevencija ... 161.2. Mechaninis apnašų pašalinimas ... 17
1.2.1. Dantų šepetėliai ... 17
1.2.2. Dantų valymo dažnumas ... 18
1.2.3. Dantų valymo trukmė ... 19
1.3. Tarpdančių priežiūra ... 19
1.3.1. Tarpdančių siūlai ... 20
1.3.2. Tarpdančių šepetėliai... 20
1.3.3. Kitos tarpdančių priežiūros priemonės ... 21
1.3.4. Priemonių parinkimas ... 21
1.4. Cheminės burnos higienos priemonės ... 21
1.4.1. Dantų pastos ... 22
1.4.2. Skalavimo skysčiai ... 22
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 24
2.1. Tyrimo pradžia ir pabaiga ... 24
2.2. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka ... 24
2.3. Duomenų rinkimo metodai ... 25
2.4. Klinikinė vizualinė-taktilinė burnos apžiūra ... 25
2.5. Anketinė apklausa ... 27
2.5.1. Hiroshima University-Dental Behavioral Inventory (HU-DBI) klausimynas ... 27
2.6. Tyrimo eiga ... 27
2.7. Statistinė duomenų analizė ... 28
3. REZULTATAI ... 30
IŠVADOS ... 44
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46
SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
m. – metai
mėn. – mėnesis d. – diena
BH – burnos higiena
PBH – profesionali burnos higiena
ir kt. – ir kiti
Nr. – numeris
OHI-s – supaprastintas burnos higienos indeksas
DI-s – supaprastintas apnašų indeksas
GI – dantenų indeksas
HU-DBI – Hiroshima University-Dental Behavioral Inventory (klausimynas)
žr. – žiūrėti n – tyrimo dalyviai p – reikšmingumo lygmuo V – vidurkis SP – standartinė paklaida PI – pasikliautinasis intervalas r – koreliacijos koeficientas pav. – paveikslas pvz. – pavyzdžiui pan. – panašiai CD – cukrinis diabetas min – minutė
PACIENTŲ INDIVIDUALIOS BURNOS HIGIENOS YPATUMŲ RYŠYS SU
PERIODONTO SVEIKATA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas
Dėl prastos asmeninės burnos higienos didėja periodonto ligų paplitimas, sunkėja ligos formos, stebimi prasti gydymo rezultatai. Visa tai sąlygoja dantų netekimą. Darbo tikslas – ištirti pacientų motyvacijos ir individualios burnos higienos įpročių ryšį su periodonto klinikine būkle.
Medžiaga ir metodai
Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmuoju etapu Odontologijos fakulteto studentų darbuose apsilankę pacientai buvo apklausti naudojant modifikuotą HU-DBI klausimyną, atlikta burnos apžiūra, nustatant Greene-Vermillion apnašų ir Silness-Löe dantenų indeksus, atlikta profesionali burnos higiena ir pacientai apmokyti taisyklingos burnos higienos. Pakartotinė pacientų apklausa ir apžiūra įvykdyta po dviejų mėnesių. Duomenų statistinė analizė atlikta SPSS 17.0 programa. Pasirinktas 0,05 statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo.
Rezultatai
Tyrime dalyvavo 85 (amžiaus vidurkis 29,4±1,2 metai) pacientai. Pirmo tyrimo etapo HU-DBI klausimyno balų vidurkis buvo mažesnis ir reikšmingai (p<0,05) skyrėsi nuo nustatyto pakartotinio tyrimo metu. Vyresnių ir profesinį išsilavinimą turinčių asmenų klausimyno balų vidurkis buvo reikšmingai (p<0,05) mažesnis. Nustatyta tiesioginė koreliacija tarp dantenų ir apnašų indekso (r=0,51, p<0,01). Vyrų ir moterų, skirtingą išsilavinimą turinčių pacientų dantenų ir apnašų indeksų balų vidurkiai reikšmingai nesiskyrė. Vyresnių tiriamųjų burnos higiena ir klinikinė dantenų būklė abiejų etapų metu buvo blogesnė. Jiems nustatyta daugiausia (22,2%) sunkaus gingivito atvejų. HU-DBI klausimyno balų vidurkis atvirkščiai koreliavo su apnašų ir dantenų indeksų vertėmis.
Išvados
Blogesnius individualios burnos higienos įgūdžius ir motyvaciją valytis dantis turi vyresnio amžiaus ir profesinį išsilavinimą turintys pacientai.
RELATIONSHIP BETWEEN PATIENTS’ INDIVIDUAL ORAL HYGIENE
HABITS AND CLINICAL PERIODONTAL STATUS
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work
Due to poor personal oral hygiene, the prevalence of periodontal diseases increases, forms of the disease get worse and bad treatment results can be observed. All this leads to tooth loss. The aim of the work is to investigate the connection between patient's motivation, individual oral hygiene habits and clinical periodontal status.
Material and the methods
The study was conducted in two stages. In the first stage, during the clinical work of the odontology students, patients were interviewed using a modified HU-DBI questionnaire, which was followed by oral examination in order to determine Greene-Vermillion plaque and Silness-Loe gingival indices. Also, professional oral hygiene was done and patients were trained in proper oral hygiene. In the second stage, questioning and examination of the patients were performed again after two months. Statistical data analysis was carried out using SPSS 17.0 software. The selected significance level of statistical hypothesis was 0.05.
Results
85 patients participated in the study (mean age 29.4±1.2 years). HU-DBI questionnaire mean score was significantly reduced (p<0.05) in the first stage. Older people and people with vocational training had significantly (p<0.05) lower questionnaire scores.A direct correlation between gum and plaque indices were estimated (r=0.51, p<0.01). There was no significant difference of gingival and plaque indices mean scores among patients with different education or men and women. During both study stages, the older patients’ oral hygiene and clinical condition of the gums were worse and the majority of the severe gingivitis diagnoses (22.2%) were given to them. HU-DBI questionnaire mean scores inversely correlated with plaque and gingival indices values.
Conclusions
Older people and people with vocational training have worse individual oral hygiene skills and motivation to brush their teeth.
12
ĮVADAS
Nors sveikatos priežiūra tobulėja ir tampa vis prieinamesnė, periodonto ligų paplitimas ne mažėja, bet priešingai – nuolat didėja. Ši tendencija aiškinama populiacijos augimu, senstančia visuomene ir ilgiau burnoje išsaugomais dantimis [1]. Periodonto ligų paplitimo didėjimas daro nemažą poveikį ekonomikai [1]. Apskaičiuota, kad šių ligų gydymui išleidžiama nuo 5% iki 10% sveikatos priežiūrai skiriamų pinigų [2]. Pagal atliktų tyrimų rezultatus, suaugusiųjų periodonto ligų paplitimas svyruoja nuo 5,5% iki 85,1% [3]. Ne išimtis ir Lietuva. Šiomis ligomis serga 37,6% moterų ir 52,3% vyrų [4]. Remiantis naujausiais duomenimis, realybėje šie skaičiai dar didesni, nes yra žymiai daugiau žmonių, kuriems gali būti diagnozuotos periodonto ligos ir nedelsiant turi būti pradėtas jų gydymas [5].
Bakterinės dantų apnašos yra pagrindinė periodonto ligų priežastis. Apnašų pašalinime esminis vaidmuo tenka kasdieninei individualiai burnos higienai – dantų bei tarpdančių valymui, burnos skalavimui. Dažnai pacientai dėl įvairių priežasčių nekontroliuoja dantų bakterinių apnašų pašalinimo. Tuomet periodonto ligos progresuoja, gydymo rezultatai būna blogi ir vėlesnėse ligų stadijose netenkama dantų [4]. Be to, apnašos ant dantų gali padidinti riziką sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis dėl endotelio disfunkcijos [6, 7], kvėpavimo sistemos infekcijomis [8] ar net vėžiu [9]. Taip pat gali paskatinti priešlaikinį gimdymą [6].
Laikytis pagrindinių burnos higienos taisyklių nėra sunku, tačiau daugeliui trūksta noro ir motyvacijos. Kiekvienas pacientas yra skirtingas. Jis yra asmenybė, turinti savitą požiūrį į burnos sveikatos palaikymą. Todėl gydytojo odontologo pareiga ne tik išmokyti taisyklingos burnos higienos, bet ir motyvuoti pacientus, pabrėžti, kad tik gydytojo ir paciento darni komanda gali užtikrinti burnos sveikatą. Atlikti tyrimai parodė, kad maždaug 30-60% suteiktos informacijos yra pamirštama per 1 valandą, o 50% rekomendacijų nesilaikoma [5]. Todėl būtina paskirti kartotinius apsilankymus, kad pacientai įsisavintų informaciją, o gydytojai galėtų patikrinti, kaip laikomasi rekomendacijų.
Problema: Daugeliui pacientų trūksta žinių ir motyvacijos burnos higienos įgūdžių formavime. Dėl prastos asmeninės burnos higienos didėja periodonto ligų paplitimas, sunkėja ligos formos, stebimi prasti gydymo rezultatai. Visa tai sąlygoja dantų netekimą.
Hipotezė: Pacientų motyvacija, burnos higienos įpročiai bei klinikinė periodonto būklė yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Nuo individualios burnos higienos įpročių priklauso burnos sveikata, geri periodonto ligų gydymo rezultatai. Taisyklingos burnos higienos įgūdžių ugdyme pacientų
13 motyvacija užima svarbiausią vietą. Pacientai turi patys norėti prisidėti, suprasti savo elgsenos svarbą gydymo rezultatams.
Darbo tikslas: Nustatyti pacientų motyvacijos ir individualios burnos higienos įpročių ryšį su periodonto klinikine būkle.
Darbo uždaviniai:
Išsiaškinti pacientų burnos higienos įpročius bei požiūrį į burnos sveikatos palaikymą ir įvertinti klinikinę periodonto būklę.
Nustatyti, kaip pakito tyrimo dalyvių požiūris į burnos sveikatos palaikymą, gebėjimas savarankiškai kokybiškai laikytis burnos higienos po PBH atlikimo ir apmokymo.
Rasti ryšį tarp pacientų motyvacijos, burnos higienos ir periodonto būklės.
14
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Periodonto ligos
Periodontas yra dantį supančių atraminių struktūrų visuma. Jį sudaro dantenos, raiščiai, danties šaknies cementas, alveolės kaulas. Periodonto ligų yra įvairių. Dauguma jų – uždegiminės kilmės [10]. Uždegimo sąlygotos periodonto ligos yra gingivitas ir periodontitas [10]. Gingivitas yra dantenų uždegimas. Tai grįžtamas procesas. Gingivitą galima visiškai išgydyti. Negydomas dantenų uždegimas ilgainiui progresuoja į periodontitą [11]. Šiam susirgimui būdingi požymiai – dantenų uždegimas, dantį supančio kaulo ir jį prilaikančio raiščio nykimas, periodonto kišenių susidarymas [10]. Progresuojant ligai, dantys netenka atramos, pradeda judėti ir galiausiai iškrenta [3]. Periodontito sukelti pažeidimai yra negrįžtami, juos galima tik stabdyti ir palaikyti, kad neprogresuotų.
Burnos būklę ir bendrąją sveikatą sieja abipusis ryšys [12]. Įrodyta, jog periodontitas ženkliai padidina tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis [6, 7]. Periopatogenai gali sukelti bakteriemiją, paveikti trombocitus bei kraujo krešėjimą [13]. Be to, nustatyta, kad, jei nėščiosios serga sunkia periodontito forma, yra didelė rizika, kad vaikas gims neišnešiotas, būsimai motinai pasireikš preeklampsija [6]. Taip pat ir bendrieji susirgimai daro įtaką periodonto pakitimams [12]. Sunkesni patologiniai procesai periodonte vystosi dažniausiai esant imuninės sistemos deficitui, kuris pasireiškia sergant endokrininėmis, kraujodaros organų ligomis. Daugiausiai aprašytas periodonto ligų ryšys su visuomenėje paplitusiu cukriniu diabetu, kuris laikomas vienu svarbiausiu rizikos veiksniu [14].
Periodonto ligos paveikia ne tik fizinę paciento sveikatą. Nustatyta, jog gingivitas ir periodontitas neigiamai koreliuoja su komfortu. Kuo sunkesnė ligos forma, tuo labiau ji veikia gyvenimo kokybę, blogina paciento psichologinę būklę [3].
1.1.1. Paplitimas
Nors sveikatos priežiūra vis tobulėja ir tampa prieinamesnė, tačiau dėl populiacijos augimo, senstančios visuomenės ir ilgiau burnoje išsaugomų dantų, periodonto ligų paplitimas ne mažėja, o priešingai – nuolat didėja [1]. Tokios tendencijos daro poveikį ir ekonomikai [1]. Apskaičiuota, kad periodonto ligų gydymui išleidžiama nuo 5% iki 10% sveikatos priežiūrai skiriamų pinigų [2]. Atliktų
15 tyrimų duomenimis suaugusiųjų periodonto ligų paplitimas svyruoja nuo 5,5% iki 85,1% [3]. Gingivitas nustatomas dažniausiai – 50-90% žmonių [15]. Ne išimtis ir Lietuva. Šiomis ligomis serga 37,6% moterų ir 52,3% vyrų [4]. Remiantis naujausiais duomenimis, realybėje šie skaičiai dar didesni, nes yra žymiai daugiau žmonių, kuriems gali būti diagnozuotos periodonto ligos ir siekiant išsaugoti dantis, prailginti jų funkcionavimą, turi būti pradėtas gydymas [5].
Paplitimo rodikliai priklauso nuo tiriamo regiono, pasirinktų diagnostikos kriterijų, ligos sunkumo ir kt. [3] Pavyzdžiui, labai didelis gingivito paplitimas būdingas ankstyvame amžiuje, žymus sumažėjimas vėlyvoje paauglystėje ir nuolatinis susirgimų, jų sunkumo bei išplitimo didėjimas sulaukus brandaus amžiaus [16].
1.1.2. Etiologija
Gingivitas ir periodontitas yra mikrobinės kilmės uždegiminės ligos. Pagrindinis etiologinis veiksnys – apnašų kaupimasis ties ir po dantenų kraštu [1]. Dantų apnašos – organizuotas biofilmo matriksas, sudarytas iš seilių glikoproteinų ir ekstraląstelinių mikroorganizmų produktų [17]. Jei apnašos nėra reguliariai pašalinamos, jos kaupiasi ir sukelia dantenų uždegimą, kuris pasireiškia paraudimu, paburkimu, kraujavimu. Ligai progresuojant, bakterinių apnašų patogeniniai mikroorganizmai sąlygoja audinių pokyčius, galiausiai – jų destrukcinius procesus ir gingivitas pereina į periodontitą [17].
Periodonto ligų etiologija daugeliu atvejų yra multifaktorinė ir ne visada aiški [18]. Rizikos veiksniai yra įvairūs. Skiriami bendriniai veiksniai (pvz., cukrinis diabetas, nėštumas) ir vietiniai veiksniai. Pastarieji dar klasifikuojami į inicijuojančius (bakterinės apnašos), predisponuojančius (konkrementai, kabantys plombų kraštai ir kt.) ir funkcinius (bruksizmas ir kt.) [18].
Periodonto ligą skatinantys veiksniai gali būti modifikuojami arba nemodifikuojami [13]. Modifikuojami – tokie, kuriuos bent jau sąlyginai galima pakeisti. Labiausiai akcentuojami yra tabako rūkymas bei cukrinis diabetas. Šių veiksnių poveikis aprašomas ilgalaikiuose tyrimuose [16]. Įrodyta, jog laikui bėgant rūkančiųjų periodontas labiau pažeidžiamas nei nerūkančiųjų – zonduojamos gilesnės periodontinės kišenės, stebima didesnė alveolinio kaulo rezorbcija, dantenų recesija, prastesnis žaizdų gijimas. Rūkantieji rizikuoja sirgti periodontitu 3 kartus dažniau [19]. Be to, tie asmenys, kurie rūko daug ir ilgą laiką, serga sunkesnėmis periodontito formomis [13]. Pastaruoju metu rūkančių 15 metų ir vyresnio amžiaus asmenų skaičius mažėja ir spėjama, kad ateityje dar sumažės. Tačiau tai prognozuojama tik išsivysšiusioms šalims [16].
16 Nustatytas aiškus ryšys tarp cukrinio diabeto (CD) ir periodontito [12]. Sergant sunkiai valdomu CD, rizika susirgti sunkia periodontito forma padidėja apie 3 kartus [20]. Cukrinio diabeto sukeliami periodonto pažeidimai ryškesni sergant II-o tipo CD. Šia liga sergantiems pacientams, atsižvelgiant į gliukozės kontrolės lygį, stipriau kraujuoja iš dantenų ir greičiau nyksta alveolinis kaulas [21]. Nors cukrinis diabetas nėra išgydomas, tačiau jį galima suvaldyti.
Nemodifikuojamiems rizikos veiksniams priklauso genetika, senėjimas, lytis [13]. Ryšys tarp amžiaus ir ligos yra sudėtinis. Imlumas periodonto ligoms vyresniame amžiuje gali būti paaiškintas uždegimui palankių sąlygų atsiradimu bei pasikeitusiu ląstelių bei audinių gijimo pajėgumu [16]. Prisideda amžiniai periodonto pokyčiai – jungties epitelis pasislenka link danties šaknies viršūnės, vyksta alveolinio kaulo rezorbcija, sumažėja seilėtekis, o tai lemia savaiminio burnos apsivalymo sutrikimą [22]. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimas santykinis vyresnių pacientų periodonto sveikatos pagerėjimas. Nepaisant to, periodonto ligų paplitimas išlieka didelis [16]. Didesni periodonto pažeidimai būdingi vyrams [3]. Nors išsamesnių tyrimų nėra, tačiau manoma, jog taip yra dėl prastesnės vyrų burnos higienos, ne tokio pozityvaus požiūrio į burnos sveikatą bei nereguliarių apsilankymų pas odontologą [13].
1.1.3. Gydymas ir prevencija
Periodonto ligų diagnostika remiasi paciento ligos istorijos analize, taip pat klinikine apžiūra ir radiologiniu ištyrimu [3]. Vizualiai ir taktiliškai įvertinama klinikinė periodonto būklė, naudojami įvairūs indeksai. Tik nustačius tikslią diagnozę galima pradėti planuoti gydymą. Gydymas planuojamas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į bendrą ir burnos sveikatos būklę [18].
Periodontinį gydymą galima suskirstyti į tris fazes [18]:
I fazė. Etiologinių veiksnių pašalinimas ir burnos higienos kontrolė, netaikant chirurginio gydymo. Pirmoje fazėje ypač svarbu įvertinti genetinius veiksnius, galėjusius turėti įtakos ligai, taip pat prognozuoti esamų dantų būklę, šalinti negydomus dantis, konkrementus ir apnašas (atlikti PBH), taikyti laikiną protezavimą.
II fazė. Koreguojanti terapija: chirurginis periodonto gydymas, praėjus 2-5 mėn. po periodonto sanacijos – atstatomasis gydymas, protezavimas. Antroje fazėje taikomas chirurginis gydymas (kiuretažas arba lopo operacija, gingivektomija), chirurginis rizikos veiksnių koregavimas (pvz., pasaitėlių plastika).
III fazė. Palaikomasis periodonto gydymas. Trečioje fazėje įvertinama bendra paciento sveikatos ir periodonto būklė, suformuojami reikiami burnos higienos įpročiai,
17 rekomenduojama PBH procedūra. Esant reikalui, koreguojamos esamos plombos ir/ar protezai. Skiriamas kitas kontrolinis vizitas. Efektyvi ilgalaikė palaikomoji terapija būtina, kadangi dalis periodonto ligų yra lėtinės ir turi polinkį recidyvuoti.
Siekiant gerų gydymo rezultatų, nepakanka tik gydytojo odontologo ir burnos higienisto pastangų. Daugumos pacientų periodonto prognozė būna geresnė, jeigu išaiškinama ligos eigos priklausomybė nuo jų pačių pastangų ir rezultatų kontroliuojant bakterinių apnašų kiekį. Periodonto ligų išvengiama ar periodonto audinių destrukcija atitolinama tuomet, kai išugdytas teisingas požiūris į burnos sveikatą: pacientas reguliariai lankosi pas gydytoją odontologą, gydosi dantų ir burnos ligas, laikosi asmeninės burnos higienos [23].
Periodonto sveikatai palaikyti ir užkirsti kelią ligoms ar jų recidyvams būtina gera individuali burnos higiena. Ji susideda iš mechaninio ir cheminio apnašų pašalinimo [24]. Gydytojo bei burnos higienisto pareiga išmokyti pacientą taisyklingos BH. Kartotinių apsilankymų metu patikrinama, kaip pacientas laikosi nurodymų, jeigu reikia, higienos mokymai pakartojami. Dažniausiai vieno vizito pas gydytoją neužtenka [25]. Atlikti tyrimai parodė, kad maždaug 30-60% suteiktos informacijos yra pamirštama per 1 valandą, o 50% rekomendacijų nesilaikoma. Todėl aiškinant pacientams, kaip taisyklingai prižiūrėti burną, labai svarbu juos motyvuoti, pabrėžti, kad tik nuo jų priklauso burnos, periodonto ir apskritai bendroji sveikata [5].
Pacientų motyvacija užima labai svarbią vietą lėtinių ligų gydyme. Gydymas reikalauja pacientų elgsenos pasikeitimo bei gydytojų rekomendacijų sąžiningo laikymosi. Periodontitas yra geras pavyzdys, kaip griežtas burnos higienos režimo laikymasis padeda palaikyti periodonto sveikatą. Tam reikia stiprios pacientų motyvacijos. Tyrimais nustatyta, kad periodontologiniai pacientai su stipresne motyvacija turi sveikesnę burną. Tai įrodo pacientų nusiteikimo svarbą gydymo rezultatams [26].
1.2. Mechaninis apnašų pašalinimas
1.2.1. Dantų šepetėliai
Dantų šepetėlis yra pagrindinė burnos higienos palaikymo priemonė [27]. Jų pasirinkimas labai platus. Dantų šepetėliai skirstomi į rankinius ir elektrinius. Įrodyta, kad elektriniai šepetėliai nuvalo apnašas nuo dantų šiek tiek efektyviau nei rankiniai [28, 29]. Elektrinis šepetėlis ypač naudingas
18 žmonėms, kuriems dėl įvairių sutrikimų bei negalių sunku naudoti įprastą dantų šepetėlį. Taip pat specialūs elektriniai šepetėliai gaminami vaikams [18].
Daugumos šiuolaikinių šepetėlių šereliai yra nailoniniai. Plonesni šereliai – minkštesni ir lankstesni, stori – mažiau lankstūs. Gaminami įvairaus šerelių kietumo dantų šepetėliai: kieti, vidutinio kietumo ir minkšti. Rekomenduojama naudoti dantų šepetėlius kuo minkštesniais šereliais. Nors kieti šereliai efektyviau pašalina apnašas, tačiau jie žaloja minkštuosius audinius – yra dantenų nubrozdinimo priežastis [30, 31].
Dažnai žmonės dantų valymui skiria per mažai laiko. Be to, dažniausiai tą daro netaisyklingai. Todėl dantų šepetėlių gamintojai stengiasi ieškoti naujovių, kurios kompensuotų laiko stoką. Siekiant geresnio apnašų pašalinimo, ypač ties dantenų linija, buvo sukurti lenkti šereliai. Reikšmingo skirtumo tarp tiesių ir lenktų šerelių nenustatyta. Svarbiausia, kad dantų šepetėlių šereliai būtų minkšti, o jų išdėstymas nėra toks svarbus [32]. Gaminamos skirtingos dantų šepetėlių šerelių formos. Įrodyta, jog pluošteliai apvaliais galais mažiau traumuoja dantenas valymo metu nei pluošteliai neapvaliais galais [33].
Šepetėlį rekomenduojama keisti kas 2-3 mėnesius. Jį reikia keisti, kai šereliai išsikraipo, nusidėvi, praranda elastingumą. Šepetėlio tinkamumo trukmė priklauso nuo keleto veiksnių, tarp jų ir nuo valymo dažnumo bei naudojimo metodo. Šepetėlis gali užsiteršti ir per 1 mėnesį. Valantis užterštu šepetėliu dantis, galima sukelti vietinę ar sisteminę infekciją, ypač jei paciento imunitetas yra nusilpęs. Šepetėlis plaunamas šiltu tekančiu vandeniu kaskart juo pasinaudojus, kad pasišalintų įvairios dalelės, pasta, bakterijos, įstrigusios tarp šerelių. Šepetėlio dezinfekcijai efektyvūs chlorheksidino arba natrio hipochlorito tirpalai [34].
1.2.2. Dantų valymo dažnumas
Dantis patariama valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare prieš miegą. Taip periodiškai pašalinamos apnašos ir užkertamas kelias jų kaupimuisi [35]. Rečiau nei reikia dantis besivalantys asmenys turi aukštesnę ėduonies riziką bei paplitimą. Tai ypač galioja pieniniams dantims. Šis efektas nepriklauso nuo fluoridų buvimo dantų pastoje [36, 37]. Nustatytas ryšys tarp dantų valymo dažnumo ir kai kurių sisteminių ligų, pažeidimų. Dviejuose Kajikawa su bendraautoriais atliktuose tyrimuose nustatyta, kad dantų valymo dažnis ir trukmė siejasi su sutrikusia endotelio funkcija. Jei dantys valomi rečiau nei 2 kartus per dieną arba valomi trumpiau nei 2 min, padidėja endotelio pažeidimo tikimybė. Pažeistas endotelis sąlygoja aterosklerozę, kuri veda į širdies ir kraujagyslių sistemos patologiją [38, 39]. Išsiaiškinta, kad, net atsižvelgus į gyvenimo būdo įpročius, jei dantys valomi
19 rečiau nei patariama, būdingas didesnis II-o tipo cukrinio diabeto, dislipidemijos ir hipertenzijos paplitimas. Tai yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksniai [40].
1.2.3. Dantų valymo trukmė
Dantis rekomenduojama valyti bent dvi minutes. Periodontologiniams pacientams šis laikas yra per trumpas – jiems dantų valymo trukmė turėtų būti dar ilgesnė [35].
Valant dantis nereikia skubėti. Ne tik dėl to, kad paliksime daug nenuvalytų apnašų. Dantų valymo trukmė daro įtaką dantų pastos su fluoridais efektyvumui [41]. Ilgesnė dantų valymo trukmė pagerina emalio remineralizaciją, atsparumą rūgštims, nepriklausomai nuo dantų pastos kiekio [42].
1.3. Tarpdančių priežiūra
Gydytojai odontologai ir burnos higienistai vienareikšmiškai sutinka, jog siekiant išvengti dantų bei periodonto audinių ligų, tarpdančių valymas turi būti neatsiejama kasdieninės burnos priežiūros dalis [17]. Interproksimaliniai paviršiai negali būti pasiekiami įprastais šepetėliais, ar, geriausiu atveju, labai mažai pasiekiami. Nepašalinus bakterinio apnašų biofilmo iš tarpdančių, jis kaupiasi, prasideda tos srities dantenų uždegimas, kuris progresuoja, ilgainiui pereina į periodontitą. Susidaro puikios sąlygos ėduoniui, atsiranda nemalonus burnos kvapas [17, 43]. Visa tai sukelia diskomfortą, bakterijos gali patekti į kraujotaką ir sukelti tam tikras patologijas, tokias kaip bakterinį endokarditą [44]. Efektyvi priežiūra reikalauja pastangų. Tarpdančių priežiūrai skirtingi gamintojai siūlo platų priemonių asortimentą: dantų siūlus ir juostas, tarpdančių šepetėlius, dantų krapštukus, elektrinius valymo aparatus, irigatorius ir pan. [17] Dažniausiai naudojami – dantų siūlas bei tarpdančių šepetėliai.
Tarpdančius rekomenduojama valyti nors vieną kartą per dieną, bet tą galima daryti ir kiekvieną kartą po valgio [44]. Kai kurių autorių duomenimis nustatyta, jog apnašų kontrolei palaikyti statistiškai geresni rezultatai gaunami, kai pirmiau išvalomi tarpdančiai, o paskui – dantys [45]. Tada dantų pasta lengviau pasiekia proksimalinius paviršius ir apsaugo juos nuo ėduonies vystymosi [17, 27]. Be to, žmonės, išsivalę dantis, dėl gaivumo pojūčio klaidingai mano, jog jų dantys švarūs, todėl nemato prasmės valyti tarpdančius [17].
20 1.3.1. Tarpdančių siūlai
Kai dantenų spenelis nepažeistas, tarpai tarp dantų yra siauri, efektyviausiai tarpdančiai išvalomi dantų siūlu [27, 44]. Pagal Amerikos Odontologų Asociacijos duomenis, naudojant siūlą, galima pašalinti apie 80% tarpdantinių apnašų [46].
Dantų siūlai yra įvairūs: vaškuoti arba nevaškuoti, monofilamentiniai ar multifilamentiniai, pluoštiniai ar pinti, impregnuoti fluoridais ar chlorheksidinu, su laikikliu ir kt. Pasirinkimas priklauso nuo individualios situacijos [43]. Asmeniui su negalia, ar žmogui, kuris valo vaiko ar paciento dantis, patogu naudoti siūlo laikiklį. Siūlai su pastorinta minkšta dalimi (,,Superfloss“) patogūs naudoti ortodontiniams pacientams, kai reikia pašalinti apnašas po tilto tarpine dalimi [27]. Fluoruoti siūlai suteikia papildomą apsaugą nu ėduonies, impregnuoti chlorheksidino gliukonatu – efektyvesni mažinant bakterinį biofilmą, lyginant su paprastu vaškuotu siūlu [47].
1.3.2. Tarpdančių šepetėliai
Tarpdančių šepetėliai turėtų būti pirmo pasirinkimo priemonė, jei tik gali įeiti į tarpą tarp dantų, nesukeldami traumos ar diskomforto [35, 44]. Jie ypač tinkami periodontologiniams pacientams, kai tarp dantų yra atviri kontaktiniai tarpai, tarpušakniai, ortodontiniai įtvarai, fiksuoti protezai, dantų implantai, periodontologiniai įtvarai (šinos) ir kitos sunkiai pasiekiamos įprastam valymui sritys, gaubti proksimalūs paviršiai, kurių siūlas nepasiekia [27].
Tarpdančių šepetėlis – pagrindinė ir efektyviausia priemonė tarpdančių valymui, lyginant su dantų valymu paprastu šepetėliu ar dantų šepetėliu ir siūlu [44, 48]. Naudojant tarpdančių šepetėlius žymiai labiau sumažėja periodonto kišenių gylis nei valant dantų siūliu [48], juos pacientams yra paprasčiau naudoti [17].
Šepetėliai pritaikomi pagal tarp dantų esančio tarpo skersmenį. Tinkamu laikomas didžiausio dydžio šepetėlis, kuris nesunkiai įeina į tarpdantį, užpildo visą tarpą, tačiau nesukelia nepatogumo jausmo [44]. Skirtingi dydžiai žymimi skirtingomis spalvomis. Šie šepetėliai gali būti tiesūs arba lenkti kampu. Pasak Jordan R. A. su bendraautoriais, tiesūs šepetėliai šiek tiek geriau pašalina apnašas iš sunkiai pasiekiamų vietų. Traumatiškumo atžvilgiu skirtumų nenustatyta [49]. Cilindro formos tarpdančių šepetėliai pasižymi šiek tiek geresnėmis savybėmis nei smailėjantys, tai yra jie geriau pašalina apnašas [50]. Didesniam patogumui, pacientams galima pasiūlyti naudoti guminius tarpdantinius šepetėlius. Jie savo savybėmis beveik nesiskiria nuo tų su metaline šerdimi, tačiau juos naudojantiems nesukelia diskomformo, netraumuoja dantenų [17]. Yra elektroniniai šepetėliai. Jie patogūs naudoti, gerai pašalina apnašas, ypač iš krūminių dantų tarpdančių [17].
21 1.3.3. Kitos tarpdančių priežiūros priemonės
Tarpdančių stimuliatoriai nėra tokie populiarūs. Jie dažniausiai būna guminiai. Tarpdančių antgaliukai yra 2 rūšių: mediniai – trikampio formos, plastmasiniai – konuso formos. Juos sudėtinga naudoti priekinių dantų bei kaplių srityse, gali sukelti dantenų atsitraukimą, todėl patariama naudoti tik esant platiems tarpdančiams [17]. Tarpdančių antgaliukų nereikia painioti su dantų krapštukais, kurių galiukas yra apvalus ir yra skirtas pašalinti įstrigusiems maisto likučiams. Mediniai krapštukai neefektyvūs šalinant tarpdantines apnašas. Tačiau juos naudojant šiek tiek sumažėja dantenų uždegimas, kraujavimas [51].
Pastaruoju metu populiarėja burnos irigatoriai. Jie sukuria vandens srovę, kuri efektyviai išvalo tarpdančius. Irigatorius patariama naudoti kaip papildomą priemonę kartu su tarpdančių šepetėliu ar dantų siūlu [17]. Atlikus in vitro tyrimą nustatyta, kad naudojant irigatorius, dantenos yra labiau traumuojamos nei apnašas iš tarpdančių šalinant rankiniu būdu [52]. Be to, šie prietaisai nėra pigūs, todėl juos įsigyti gali ne kiekvienas.
1.3.4. Priemonių parinkimas
Tarpdančių higienai keliami aukšti reikalavimai, ypač pacientams, kurie serga periodonto ligomis. Kiekvieno gydytojo odontologo pareiga įvertinti ne tik pačius dantis, jų poziciją, supančius audinius, tarpdantinius tarpus, bet atsižvelgti ir į paciento motyvaciją. Parenkami tinkamiausi tarpdančių valymo metodai, tinkančios priemonės. Jos turi būti paprastos ir patogios naudoti. Tada pacientai išmokomi taisyklingai tarpdančių valymo priemonėmis naudotis [17, 35]. Pacientus būtina nuolat motyvuoti, juos stebėti, kad išsivystytų įprotis prižiūrėti tarpdančius. Todėl pacientai kviečiami pakartotinei apžiūrai [17].
1.4. Cheminės burnos higienos priemonės
Užtikrinti pilnavertę burnos sveikatą vien mechaninio apnašų pašalinimo nepakanka [53]. Papildomai vartojamos cheminės burnos higienos priemonės, dažniausiai – dantų pasta ir burnos skalavimo skystis [35]. Cheminiu metodu siekiama sumažinti apnašų susidarymą ir jo neigiamą poveikį burnos audinių sveikatai (stabdyti mikroorganizmų dauginimąsi, sumažinti jų skaičių; inhibuoti bakterijų adheziją prie dantų paviršių; palengvinti apnašų nuvalymą mechaniniu būdu;
22 stabdyti apnašų mineralizaciją), aprūpinti danties kietuosius audinius mineralinėmis medžiagomis, padaryti juos atsparesnius ėduoniui (skatinti pažeisto emalio remineralizaciją) [54].
1.4.1. Dantų pastos
Tai labiausiai paplitusios cheminės burnos higienos priemonės, būtinos mechaniškai valant dantis. Įvairios dantų pastos skiriasi savo abrazyvumu, konsistencija, skoniu.
Pati dantų pasta nepadeda mechaniškai šalinti apnašų – nėra reikšmingo skirtumo valantis dantis su ar be pastos [55, 56]. Tačiau, priklausomai nuo veikliosios medžiagos, pastos gali būti skirtos ėduonies profilaktikai ar priešuždegiminės, skirtos periodonto ir burnos gleivinės ligų profilaktikai [54].
Ėduonies profilaktikai skirtose pastose yra mikroelementų, mineralinių druskų, stiprinančių danties emalio atsparumą rūgščių poveikiui bei skatinančių remineralizaciją. Plačiausiai naudojami fluoro junginiai. Dantų valymas su fluoridų turinčia pasta reikšmingai stabdo demineralizaciją, skatina regeneracinius procesus lyginant su dantų pasta be fluoro junginių ar dantų valymu be pastos [54].
Priešuždegiminėse pastose aktyviųjų medžiagų vaidmenį atlieka natūralūs vaistinių augalų (medetkų, ramunėlių ir kt.) ekstraktai [57], fermentai arba cheminės antimikrobinės medžiagos (pvz., triklozanas, chlorheksidinas) [58].
Gaminamos ir specialios pastos: balinančios, mažinančios jautrumą, slopinančios konkrementų susidarymą ir pan. Rekomenduojant pacientui dantų pastą, būtina įvertinti dantų kietųjų audinių, periodonto bei burnos gleivinės būklę, amžių, bendrą sveikatos būklę, polinkį konkrementų kaupimuisi, rūkymą, dantų jautrumą ir kitus veiksnius [55].
1.4.2. Skalavimo skysčiai
Tai priemonė papildanti mechaninį dantų valymą šepetėliu bei pasta. Burnos skalavimo skysčiai pacientams yra priimtini dėl lengvo naudojimo. Jie sumažina apnašų kaupimąsi, užtikrina gaivų burnos kvapą [53]. Buvo baimintasi, jog skalavimo skysčiai, dažnai juos vartojant, gali sukelti burnos vėžį. Tačiau ši nuomonė klinikiniais tyrimais buvo paneigta [35].
23 Alina Pūrienė išskiria šias burnos skalavimo skysčių klinikines indikacijas [27]:
mechaninės burnos higienos pagalbinė priemonė; po burnos chirurgijos procedūrų;
neįgaliųjų, sunkių ligonių, senų žmonių burnos higiena;
pacientams su silpnu imunitetu, linkusiems sirgti burnos infekcijomis;
pacientams, kurių burnoje yra padidinta apnašų retencija (tarpžandikauliniai įtvarai, ortodontiniai aparatai ir įtvarai, protezai, implantai);
pacientai su padidėjusia ėduonies rizika; prieš ir po odontologinių procedūrų.
Labiausiai ištirtas chlorheksidino 0,1-0,2% tirpalas. Jis laikomas ,,auksiniu standartu“. Klinikinėje praktikoje dažniausiai vartojamos 0,12% ir 0,2% koncentracijos. Šių koncentracijų tirpalų efektyvumas panašus, tačiau 0,12% tirpalas turi mažesnį šalutinį poveikį [59]. Chlorheksidino tirpalas pasižymi plačiu antimikrobinio veikimo spektru. Aktyviai veikia prieš gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas, fakultatyvinius anaerobus, aerobus bei grybelius [53]. Gerai adsorbuojasi prie burnos ertmės organinių paviršių, todėl dar kelias valandas po skalavimo išlieka veiksmingas, pasižymi ilgesniu poveikiu nei kitos skalavimo skysčių aktyviosios medžiagos [27, 53]. Ilgą laiką vartojant didelės koncentracijos chlorheksidino tirpalą gali pasireikšti šalutinis poveikis: dantų ir liežuvio rudos spalvos dėmės, skonio sutrikimas, gali atsirasti gleivinės jautrumas ar net deskvamacija [53, 59]. Skiriant chlorheksidino tirpalus ar bet kokį kitą cheminį preparatą skalavimui, būtina žinoti griežtas jų vartojimo indikacijas, siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio burnos audiniams ir visam organizmui [35].
Dažnai vartojami fluoro junginių turintys burnos skalavimo skysčiai. Jie sumažina ėduonies išsivystymo riziką, fluoro jonai skatina emalio remineralizacijos procesus [60]. Galima ir skalavimo skysčių kombinacija – chlorheksidino tirpalas su fluoro turinčiais junginiais. Jis turi geresnį poveikį prieš apnašų susidarymą lyginant su chlorheksidino tirpalu [61].
Eterinių aliejų pagrindu pagaminti skalavimo skysčiai taip pat pasižymi antimikrobiniu poveikiu, veiksmingi mažinant dantenų uždegimą. Jie veikia šiek tiek silpniau nei chlorheksidino tirpalai, tačiau, kaip ir pastarieji, gali sukelti dantų dėmėtumą [53].
Kaip alternatyva cheminėms aktyviosioms medžiagoms, naudojami įvairių žolelių burnos skalavimo skysčiai. Jie pasižymi antimikrobiniu poveikiu, neigiamai veikia mikroorganizmus, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Nors tas poveikis nėra toks stiprus kaip chlorheksidino tirpalų, tačiau iš žolelių pagaminti skalavimo skysčiai neturi šalutinio poveikio, be to, pacientams juos maloniau vartoti [62].
24
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo pradžia ir pabaiga
Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikoje. Tyrimas pradėtas 2016 m. lapkričio 8 dieną, baigtas 2017 m. vasario 10 d. Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-35 (žr. priedą Nr.1.).
2.2. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka
Tiriamųjų kontingentą sudarė LSMU Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto penkto kurso Odontologijos specialybės studentų pacientai, kurie sirgo lėtinėmis periodonto ligomis ir pageidavo, kad jiems būtų atlikta profesionali burnos higiena (PBH). Nuo lapkričio 8 d. iki gruodžio 23 d. buvo vykdytas pirmasis tyrimo etapas. Šiuo laikotarpiu apžiūrėti 142 pacientai. Iš jų 103 pacientai atitiko tyrimo kriterijus, todėl buvo ištirti ir apklausti. Juos ėmėme kaip generalinę tyrimo visumą (N), norėdami statistiškai nustatyti imties dydį. Likę pacientai neatitiko įtraukimo į tyrimą kriterijų (Lentelė Nr.1.).
Lentelė Nr.1. Įtraukimo ir atmetimo kriterijai
Įtraukimo kriterijai Atmetimo kriterijai
18-55 m. amžiaus pacientai Jaunesni nei 18 m. asmenys
Serga lėtinėmis periodonto ligomis Nėščiosios
Prarastų dantų skaičius neviršyja 4 Rūko ar rūkę ilgiau nei 5 metus
Nerūko ilgiau nei metus Sergantys cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis bei sunkiomis sisteminėmis ligomis Nenešioja breketų, kitų ortodontinių aparatų Nešioja ortodontinius aparatus, ortopedinius
25 Imties dydžiui apskaičiuoti pritaikėme Panijoto formulę [63]:
𝑛 = 1
∆² + 1/N
n – imties dydis (respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti); Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis, mūsų atveju 5%;
N – generalinė visuma (tiriamoji visuma)
𝑛 = 1
0,0025 + 1/103
Apskaičiuota, kad rekomenduojama tyrimo imtis turi būti ne mažesnė nei 82 pacientai. Iš 103 pirmojo etapo dalyvių tyrimą baigė 85 pacientai. Likusieji atsisakė atvykti pakartotiniam vizitui. Dažniausios atsisakymo priežastys – laiko neturėjimas, tolimas kelias.
2.3. Duomenų rinkimo metodai
Naudoti du epidemiologiniai tyrimo metodai – pacientų burnos apžiūra bei raštiška apklausa.
2.4. Klinikinė vizualinė-taktilinė burnos apžiūra
Pacientų burnos apžiūra atlikta odontologinėje kėdėje. Dantenų būklės bei apnašų įvertinimui pasitelktas odontologinės kėdės šviesos šaltinis, naudoti sterilūs instrumentai (veidrodėlis ir periodontalinis zondas). Vertinti supaprastintas burnos higienos indeksas (OHI-s) (Greene ir Vermillion) ir dantenų indeksas (GI) (Löe ir Silness) [64, 65]. Ištirti 85 pacientai. Pagal amžių jie buvo suskirstyti į dvi grupes: 18-25 m. (n=49, 57,6%) ir 25-55 m. (n=36, 42,4%).
Supaprastintas burnos higienos indeksas (OHI-s) (Greene ir Vermillion) objektyviai atspindi burnos higieną. Tyrime buvo panaudotas tik vienas OHI-s komponentas – supaprastintas apnašų indeksas (DI-s). Vertinami 16, 11, 26, 31 dantų prieanginiai paviršiai ir 36, 46 dantų liežuviniai paviršiai. Tiriami visiškai išdygę dantys. Jei nėra pirmojo krūminio danties, tiriamas antrasis krūminis dantis. Nesant centrinio kandžio, vertinamas kitos pusės centrinis kandis. Zondo galiuku lengvai braukiama per danties paviršių. Ištirti 6-ių dantų paviršiai yra vertinami nuo 0 iki 3 (Lentelė Nr.2.). Įvertinimai sudedami ir suma dalijama iš 6 (tirtų dantų skaičiaus). Jei tiriama grupė žmonių,
26 sudedamos individualios DI-s reikšmės ir padalijama iš tirtų asmenų skaičiaus. Indekso reikšmė gali būti nuo 0 iki 3: 0 – burnos higiena (BH) puiki; 0,1-0,6 – gera; 0,7-1,8 – patenkinama; 1,9-3,0 – bloga [18].
Lentelė Nr.2. Supaprastinto apnašų indekso (DI-s) vertinimo kriterijai
0 Nėra apnašų.
1 Minkštos apnašos dengia ne daugiau 1/3 tiriamo danties paviršiaus, arba yra pigmentinių dėmių bei minkštų apnašų.
2 Minkštos apnašos dengia daugiau nei 1/3, bet mažiau nei 2/3 danties paviršiaus.
3 Minkštos apnašos dengia daugiau nei 2/3 danties paviršiaus.
Dantenų indeksu (GI) (Löe ir Silness) nustatomas dantenų uždegimo (gingivito) sunkumo laipsnis, remiantis dantenų spalva, konsistencija ir kraujavimu zonduojant [18]. Tiriamos dantenos aplink kiekvieną dantį: distalinės, prieanginės, mezialinės, liežuvinės [65]. Tyrime naudotas modifikuotas indeksas – netiriamos distalinės dantenos (skaičiuojant indekso vertę, padvigubinamas mezialinių dantenų balas). Dantenos vertinamos balais nuo 0 iki 3 (Lentelė Nr.3.). Balai sudedami ir dalijami iš 4 – sužinomas vieno danties GI. Norint apskaičiuoti burnos ketvirčio GI – sudedami dantų GI balai ir dalijama iš tame ketvirtyje esančių dantų skaičiaus. Tokiu pačiu principu sužinomas visos burnos dantenų indeksas. Indekso reikšmės apibūdinamos gingivito sunkumu: 0 – dantenos sveikos (uždegimo nėra); 0,1-1,0 – lengvas gingivitas; 1,1-2,0 – vidutinio sunkumo gingivitas, 2,1-3,0 – sunkaus laipsnio gingivitas [18].
Lentelė Nr.3. Dantenų indekso (GI) vertinimas [64]
0 Kliniškai sveikos dantenos – nėra uždegimo požymių.
1 Neryškus spalvos pasikeitimas, nežymus paburkimas; zonduojant nekraujuoja.
2 Paraudimas, paburkimas; kraujavimas zonduojant.
27 2.5. Anketinė apklausa
Tyrimo metu vykdyta anketinė pacientų apklausa (žr. priedą Nr.2.). Tiek pirmojo, tiek antrojo vizito metu pacientams buvo išdalintos vienodos anketos. Jose pateikti 2 atviri ir 25 uždari klausimai – iš jų 24 dihotominiai, kurie turėjo tik dvi atsakymų alternatyvas: ,,sutinku“ arba ,,nesutinku“ [66]. Anketose pateiktos 3 klausimų grupės:
1. Bendrieji klausimai – lytis, amžius ir išsilavinimas.
2. Hiroshima University-Dental Behavioral Inventory (HU-DBI) klausimynas.
3. Klausimai apie pacientų burnos higienos įpročius – dantų valymosi dažnumas, ar naudojamos tarpdančių priežiūros priemonės ir burnos skalavimo skystis, ar reguliariai atliekama profesionali burnos higiena.
2.5.1. Hiroshima University-Dental Behavioral Inventory (HU-DBI) klausimynas
Tyrime panaudota modifikuota lietuviška HU-DBI klausimyno versija [4], kurią sudaro 24 klausimai. Į juos galimi 2 atsakymo variantai: ,,sutinku“ arba ,,nesutinku“. Panaudota 20 originalių klausimyno klausimų (žr. priedą Nr.3.). Lietuviškos HU-DBI klausimyno versijos nėra, todėl klausimai versti iš anglų kalbos į lietuvių, pasinaudojus anglų filologės pagalba. 9 dvikalbių respondentų buvo paprašyta atskirai atsakyti į klausimus tiek anglų, tiek lietuvių kalba (maždaug 4 valandų intervalu). Verstos versijos patikimumas patikrintas panaudojus Spearman‘o koreliacijos koeficientą. Gauta koreliacija tarp angliškos ir lietuviškos klausimyno versijos r=0,93 (n=9, p<0,01), kas rodė, kad lietuviška versija yra tinkama naudoti šiame tyrime [67].
Elgsenos, susijusios su burnos priežiūra, indeksas apskaičiuojamas remiantis atsakymais į 12 HU-DBI klausimyno klausimų [4]. 1 taškas duodamas už atsakymą ,,sutinku“ į 4, 9, 11, 12, 16 ir 19 klausimus bei už atsakymą ,,nesutinku“ į 2, 6, 8, 10, 14 ir 15 klausimus (žr. priedą Nr.3.). Maksimalus taškų skaičius – 12, minimalus – 0. Kuo daugiau surinkta taškų, tuo su burnos sveikata susijęs požiūris bei elgsena yra geresni [68].
2.6. Tyrimo eiga
Pacientai, kurie savanoriškai sutiko dalyvauti tyrime, pasirašė informuoto sutikimo formą (žr. priedą Nr.4.). Pirmiausia išdalintos anketos, vėliau – atlikta apžiūra, kurios metu nustatyti apnašų bei
28 dantenų indeksai. Pacientų pageidavimu, jiems buvo atlikta profesionali burnos higiena: minkštų ir mineralizuotų apnašų virš ir po dantenomis nuvalymas, dantų šaknų nulyginimas, dantų poliravimas. Naudotas ultragarsinis skaleris bei rankiniai instrumentai – kiuretės ir pjautuvėliai. Po šios procedūros pacientams parinkti individualūs burnos higienos metodai, jie pamokyti, kaip taisyklingai valytis dantis, kaip prižiūrėti tarpdančius ir pan. [69] Taip pat akcentuota individualios burnos higienos svarba, pabrėžta, kad daug priklauso nuo paties paciento valios bei jo noro ir motyvacijos kuo ilgiau išsaugoti sveikus dantis.
Praėjus 2 mėn. vykdytas antrasis tyrimo etapas Dantų ir burnos ligų klinikoje. Atvykti antrą kartą sutiko 85 pacientai. Jiems buvo išdalintos tokios pačios anketos, pakartotinai įvertinti apnašų bei dantenų indeksai [69]. Gauti duomenys surinkti, susisteminti, rezultatai apskaičiuoti naudojant statistinės analizės programą.
2.7. Statistinė duomenų analizė
Pacientų burnos apžiūros bei anketų atsakymų duomenų analizei atlikti buvo naudojamas SPSS 17.0 statistinės programos paketas (SPSS Statistics for Windows, Version 17.0. Chicago: SPSS Inc.).
Pacientų lytis, amžius bei išsilavinimas laikyti nepriklausomais kintamaisiais, o HU-DBI klausimyno balai, apnašų bei dantenų indeksų vertės – priklausomais kintamaisiais [68].
Tolydūs dydžiai buvo įvertinti šiomis statistinėmis charakteristikomis: vidurkiu (V), kuris pateikiamas kartu su standartine paklaida (±SP), pasikliautinaisiais intervalais (PI). Kolmogorovo-Smirnovo testu tikrintas kiekvienos duomenų grupės normalumas. Dviems nepriklausomų kiekybinių kintamųjų grupėms palyginti naudotas parametrinis Stjudento t kriterijus ir neparametrinis Mano-Witnio testas. Taip pat duomenų analizei naudota vienfaktorinė dispersinė analizė ANOVA (parametrinis metodas) - tai Sjtudento t kriterijaus apibendrinimas keletui nepriklausomų imčių (kai jų daugiau nei 2) [4, 63].
Porinėms imtims, kur lyginami du požymiai, naudoti šie neparametriniai metodai: Vilkoksono bei Maknemaro testai.
Dydžių tarpusavio ryšio patikrinimui naudotas Spearman’o koreliacijos testas. Koreliacija vertinta sekančiai: silpna (r<0,3), vidutinė (0,3≤r≤0,7), stipri (r>0,7).
29 Statistinių ryšių stiprumas nustatytas taikant Chi-kvadrato ( ) kriterijų. Jis naudojamas požymių (su 95 % tikimybe) tarpusavio priklausomumui įvertinti.
Visais atvejais p reikšmė lygi 0,05 buvo laikoma reikšmingumo lygmeniu (rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, jei p<0,05).
30
3. REZULTATAI
Abiejuose tyrimo etapuose dalyvavo 85 pacientai: 50 moterų (58,8%) ir 35 vyrai (41,2%). Pacientų amžiaus vidurkis – 29,4±1,2 m. Jauniausiems tyrimo dalyviams buvo 18 metų (n=2, 2,4%), vyriausiam – 55 m. (n=1, 1,2%). Daugiausia buvo 23 metų amžiaus dalyvių (n=15, 17,6%). Visi tiriamieji pagal amžių suskirstyti į dvi grupes: 18-25 m. (n=49, 57,6%) ir 25-55 m. (n=36, 42,4%).
Tyrimo dalyviai buvo įgiję vidurinį, profesinį arba aukštesnįjį/aukštąjį išsilavinimą. Visiškai nebuvo turinčių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą arba iš viso neturinčių išsilavinimo. Tyrime dalyvavo daugiausia aukštesnįjį/aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų (n=44) (1pav.).
1 pav. Tyrimo dalyvių išsilavinimas
Pirmosios apklausos metu gautas maksimalus Hiroshima University Dental Behavioral Inventory (HU-DBI) klausimyno balas buvo 10 iš 12 galimų (n=2), minimalus – 0 (n=2), vidurkis – 4,96±0,25. Antrosios apklausos metu maksimalus balas buvo 9 (n=3), minimalus – 2 (n=3), vidurkis – 5,98±0,19. Nustatytas statistiškai reikšmingas šio indekso padidėjimas 1,01 balu, p<0,05.
Tiek pirmojo, tiek antrojo vizito metu moterų HU-DBI klausimyno balų vidurkis buvo didesnis nei vyrų, tačiau vyrų šis vidurkis padidėjo labiau lyginant abiejų apklausų rezultatus. Atskirai tiek
31 vyrų, tiek moterų balų pokytis yra statistiškai reikšmingas, tačiau lyginant skirtumą tarp lyčių, statistinio reikšmingumo nebuvo (p>0,05) (Lentelė Nr.4.).
Lentelė Nr.4. HU-DBI klausimyno balų vidurkis ir lytis
Lytis HU-DBI indekso
vidurkis Standartinė paklaida (±SP) I apklausa Vyras 4,51 0,37 Moteris 5,28 0,33 II apklausa Vyras 5,57 0,32 Moteris 6,26 0,21 II apklausa- I apklausa Vyras 1,06 0,14 Moteris 0,98 0,24
Atlikus pirmąją apklausą, didžiausias klausimyno balų vidurkis apskaičiuotas vidurinį išsilavinimą turinčių tiriamųjų grupėje, po antrosios apklausos – turinčiųjų aukštesnįjį/aukštąjį išsilavinimą. Abiejų apklausų metu mažiausias klausimyno balų vidurkis nustatytas profesinio išsilavinimo pacientų grupėje, p<0,05 (2 pav.).
*,** p<0,05 (profesinį išsilavinimą turinčiųjų grupė statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo likusiųjų, kitos grupės nesiskyrė)
2 pav. HU-DBI klausimyno balų vidurkis (V) su pasikliautinuoju intervalu (PI) abiejų apklausų metu, atsižvelgiant į dalyvių išsilavinimą
32 Beveik vienodas balų pokytis stebimas aukštesnįjį/aukštąjį bei profesinį išsilavinimą turinčių tiriamųjų grupėse. Vidurinį išsilavinimą turinčių pacientų šis pokytis nedidelis (3 pav.). Reikšmingas HU-DBI klausimyno balų vidurkio skirtumas, lyginant abi apklausas, nustatytas tarp vidurinio ir profesinio bei vidurinio ir aukštesniojo/aukštojo išsilavinimo grupių (p<0,05).
*,** p<0,05 (vidurinį išsilavinimą turinčiųjų grupė statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo likusiųjų, kitos grupės nesiskyrė)
3 pav. HU-DBI klausimyno balų pokyčio vidurkis (V) su pasikliautinuoju intervalu (PI) abiejų apklausų metu, atsižvelgiant į dalyvių išsilavinimą
HU-DBI klausimyno balai tyrimo pirmojo etapo metu bei balų pokytis (lyginant abu etapus) statistiškai reikšmingai (p<0,05) koreliuoja su pacientų amžiumi (4 pav.).
Jaunesniems pacientams būdingas aukštesnis klausimyno balų vidurkis pirmosios apklausos metu. Tačiau vyresnių pacientų HU-DBI klausimyno balų vidurkių pokytis didesnis, p<0,05 (5 pav.).
5 pav. HU-DBI klausimyno balų vidurkis skirtingose amžiaus grupėse 5,35±0,31 5,96±0,23 0,61±0,19 4,44±0,4 6±0,31 1,56±0,21 0 5 10
HU-DBI I balai HU-DBI II balai HU-DBI balų
pokytis 18-25 25-55
33 4 pav. HU-DBI indekso priklausomybė nuo dalyvių amžiaus
Į teiginį ,,Dantis valau du kartus per dieną ar dažniau“ teigiamai atsakė 81,2% (n=69) visų tiriamųjų pirmosios apklausos metu. Pakartotinio vizito metu šis procentas išaugo iki 98,8% (neigiamai atsakė tik vienas pacientas), p<0,05.
,,Sutinku“ į teiginį ,,Reguliariai naudoju tarpdančių siūlą ir/ar tarpdančių šepetėlį“ atsakė tik 30,6% (n=26) apklaustųjų pirmojo apsilankymo metu. Vėliau šis procentas padvigubėjo – 62,4% (n=53), p<0,05.
Teiginiui ,,Reguliariai naudoju burnos skalavimo skystį“ pradinės apklausos metu pritarė 30,6% (n=26) apklaustųjų. Pakartotinai apklausus šis skaičius padidėjo iki 63,5% (n=54), p<0,05.
Į teiginį ,,Dantis valau du kartus per dieną ar dažniau“ pradinės apklausos metu teigiamai atsakė 24 vyrai – daug mažiau nei moterų. Kitos apklausos metu visi vyrai atsakė teigiamai (n=35). Paaiškėjo, kad tarpdančių higiena labiau rūpi moterims, o burnos skalavimo skystį dažniau naudoja vyrai (Lentelė Nr.5.). Šių atsakymų pasiskirstymas pagal lytį yra statistiškai reikšmingas (p<0,05).
Priklausomybė nenustatyta tarp amžiaus ir dantų valymo dažnumo (p>0,05). Abiejų apklausų metu į teiginius ,,Reguliariai naudoju tarpdančių siūlą ir/ar tarpdančių šepetėlį“ bei ,,Reguliariai naudoju burnos skalavimo skystį“ ,,sutinku” atsakė didesnė dalis jaunesnių pacientų nei vyresnių, p<0,05 (Lentelė Nr.5.).
Tik atsakymai į teiginį ,,Dantis valau du kartus per dieną ar dažniau“ nėra statistiškai reikšmingai susiję su tyrime dalyvavusių asmenų išsilavinimu (p>0,05). Tyrimo pirmojo etapo metu paaiškėjo, jog tarpdančių priežiūra labiausiai rūpi vidurinį išsilavinimą turintiesiems, o antrojo etapo metu – aukštesnįjį/aukštąjį išsilavinimą turintiesiems. Burnos skalavimo skystį dažniausiai naudoja
-6 -4 -2 0 2 4 6 8 10 12 0 10 20 30 40 50 60 HU -DB I b alai Dalyvių amžius, m.
34 aukštesnįjį/aukštąjį išsilavinimą įgiję apklaustieji (Lentelė Nr.5.). Atsakymų pokytis į teiginį apie dantų valymo dažnumą abiejų apklausų metu buvo statistiškai reikšmingas tik profesinį išsilavinimą turinčių asmenų grupėje (p<0,05), o į teiginius apie tarpdančių higieną bei burnos skalavimo skystį – priešingai, tik pastarojoje apklaustųjų grupėje reikšmingo statistinio skirtumo nebuvo (p>0,05). Lentelė Nr.5. Atsakymų pasiskirstymas pagal lytį, išsilavinimą, amžiaus grupę
Teiginys Apk lau sa Lytis ,,S u tin ku ” Išsilavinimas ,,S u tin ku “ Am žiu s, m. ,,S u tin ku ” ,,Dantis valau du kartus per dieną ar dažniau“ I Vyras Moteris 68,6% 90,0% Vidurinis Profesinis Aukštesnysis/aukštasis 88,9% 42,9% 88,6% 18-25 25-55 87,8% 72,2% II Vyras Moteris 100% 98,0% Vidurinis Profesinis Aukštesnysis/aukštasis 100% 92,9% 100% 18-25 25-55 100% 97,2% ,,Reguliariai naudoju tarpdančių siūlą ir/ar tarpdančių šepetėlį“ I Vyras Moteris 14,3% 42,3% Vidurinis Profesinis Aukštesnysis/aukštasis 33,3% 21,4% 31,8% 18-25 25-55 38,8% 19,4% II Vyras Moteris 54,3% 68,0% Vidurinis Profesinis Aukštesnysis/aukštasis 63,0% 42,9% 68,2% 18-25 25-55 65,3% 58,3% ,,Reguliariai naudoju burnos skalavimo skystį“ I Vyras Moteris 42,9% 22,0% Vidurinis Profesinis Aukštesnysis/aukštasis 22,2% 28,6% 36,4% 18-25 25-55 32,7% 27,8% II Vyras Moteris 71,4% 58,0% Vidurinis Profesinis Aukštesnysis/aukštasis 63,0% 50,0% 68,2% 18-25 25-55 73,5% 50,0%
Tik 38,8% (n=33) apklaustųjų sutiko su teiginiu ,,Bent kartą per metus man atliekama profesionali burnos higiena“. Atsakymų į šį teiginį pasiskirstymas pagal lytį parodytas 6-ame paveiksle.
35 6 pav. Atsakymų į teiginį ,,Bent kartą per metus man atliekama profesionali burnos higiena“ pasiskirstymas pagal lytį (p>0,05)
Tyrimo rezultatai rodo, kad PBH dažniau atliekama pacientams iki 25 metų amžiaus (46,9%) nei vyresnio amžiaus sulaukusiems (27,8%), p<0,05.
Bent kartą per metus PBH yra atliekama daugiausia vidurinį išsilavinimą turintiems tyrimo dalyviams, p<0,05 (7 pav.).
7 pav. Atsakymo ,,sutinku“ į teiginį ,,Bent kartą per metus man atliekama profesionali burnos higiena“ pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Pirmosios apžiūros metu nustatyta, kad dažniausiai pasitaikantis apnašų indeksas yra lygus 1,0 (n=13, 15,3%), vidurkis – 1,44±0,08, o antrosios – 0,5 (n=15, 17,6%), vidurkis – 0,84±0,05, p<0,05.
34,30% 42,00% 65,70% 58,00% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% Vyras Moteris Lytis ,,Sutinku" ,,Nesutinku" 51,9% 35,7% 31,8%
36 Didesnės dalies ištirtųjų burnos higiena įvertinta kaip patenkinama (n=46) , kito apsilankymo metu ši dalis padidėjo (n=50). Reikšmingai (p<0,05) sumažėjo blogų burnos higienos įvertinimų bei padaugėjo gerų (8 pav.).
8 pav. Burnos higienos įvertinimas I-osios ir II-osios apžiūros metu
Nustatyta, kad burnos higiena nepriklauso nuo dalyvių išsilavinimo (p>0,05). Vidurinį išsilavinimą turinčių tiriamųjų apnašų indekso vidurkis – 1,32±0,14, profesinį išsilavinimą turinčiųjų grupėje – 1,79±0,22, aukštesnįjį/aukštąjį – 1,41±0,1. Pakartotinai apžiūrėjus dantų paviršius nustatytas reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas visose grupėse: vidurinį išsilavinimą turinčiųjų grupėje apnašų indekso vidurkis sumažėjo iki 0,73±0,08, profesinį – iki 1,13±0,17, aukštesnįjį/aukštąjį – iki 0,80±0,07.
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų apnašų indekso balų vidurkio nenustatyta, p>0,05 (9 pav.).
9 pav. Apnašų indekso balų vidurkio pasiskirstymas pagal lytį
Nustatyta, kad vyresnių pacientų burnos higiena buvo prastesnė abiejų apžiūrų metų. Tačiau šioje grupėje apnašų indekso vidurkis sumažėjo šiek tiek daugiau lyginant su jaunesnių dalyvių grupe. Pokytis abiejose amžiaus kategorijose buvo statistiškai reikšmingas, p<0,05 (10 pav.).
2,4 5,9 54,1 28,2 0 37,6 58,8 2,4 0 10 20 30 40 50 60
Puiki Gera Patenkinama Bloga
Daly vių d alis , % BH įvertinimas I apžiūra II apžiūra 1,5±0,12 0,9±0,09 0,6±0,06 1,4±0,1 0,8±0,06 0,6±0,06 0 0,5 1 1,5 2
I-oji apžiūra II-oji apžiūra Pokytis Vyras Moteris
37 10 pav. Apnašų indekso balų vidurkio pokytis po pirminės ir pakartotinės apžiūros
Visų tiriamųjų dantenų indekso (GI) vidurkis, nustatytas pirmosios apžiūros metu buvo 1,02±0,11. Minimalus GI buvo 0 (n=24, 28,2%), maksimalus – 3,0 (n=5, 5,9%). Antrojo patikrinimo metu šio indekso vidurkis nukrito iki 0,45±0,05. Minimali vertė buvo 0 (n=33, 38,8%), maksimali – 2,0 (n=1, 1,2%). Šis GI pokytis yra statistiškai reikšmingas, p<0,05.
Pirmojo etapo metu kliniškai sveikos dantenos nustatytos 24 tiriamiesiems, o 12 – sunkaus laipsnio dantenų uždegimas. Pakartotinai patikrinus, sveikos dantenos rastos 9 žmonėms daugiau (n=33). Sunkaus laipsnio gingivito nenustatyta nei vienam pacientui. Šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi, p<0,05 (11 pav.).
11 pav. Dantenų indekso (GI) reikšmės skirtinguose tyrimo etapuose
Po pirmosios apžiūros apskaičiuota, kad 18-25 m. dalyvių dantenų indekso (GI) vidurkis buvo 0,83±0,13. Šios amžiaus grupės daugumai rastos sveikos dantenos arba lengvas gingivitas. Vyresnių pacientų GI vidurkis buvo 1,29±0,17. Daugiausia nustatyta lengvo gingivito atvejų ir dažniau nei jaunesniems pacientams sunkaus laipsnio gingivitas (Lentelė Nr.6.).
1,27±0,09 0,53±0,05 1,67±0,13 0,71±0,07 0 0,5 1 1,5 2 I A P Ž I Ū R A I I A P Ž I Ū R A A pn ašų in dek so v id ur kis 18-25 m. 25-55 m. 2 8 ,2 31 ,8 2 5 ,9 1 4 ,1 3 8 ,8 4 8 ,2 1 2 ,9 0 S v e i k o s d a n t e n o s L e n g v a s g i n g i v i t a s V i d u t i n i s g i n g i v i t a s S u n k u s g i n g i v i t a s I-oji apžiūra II-oji apžiūra
38 Lentelė Nr.6. Dantenų indekso (GI) reikšmės skirtingose amžiaus grupėse
Dantenų indekso (GI) reikšmės
I-oji apžiūra II-oji apžiūra
18-25 m. 25-55 m. 18-25 m. 25-55 m.
Kliniškai sveikos dantenos 34,7% 19,4% 46,9% 27,8%
Lengvas gingivitas 32,7% 30,6% 38,8% 61,1%
Vidutinio sunkumo gingivitas 24,5% 27,8% 14,3% 11,1%
Sunkaus laipsnio gingivitas 8,2% 22,2% 0% 0%
Antrojo etapo metu dantenų būklė abiejose amžiaus grupėse statistiškai reikšmingai pagerėjo, p<0,05 (Lentelė Nr.6.). GI vidurkis nukrito iki 0,38±0,07 18-25 m. pacientų grupėje ir iki 0,54±0,09 vyresniems tyrimo dalyviams antrosios apžiūros metu.
Statistiškai reikšmingo dantenų indekso balų vidurkio skirtumo tarp lyčių nebuvo nustatyta, p>0,05 (12 pav.).
12 pav. Dantenų indekso (GI) balų vidurkio pasiskirstymas pagal lytį
Prasčiausia dantenų būklė abiejų apžiūrų metu rasta profesinį išsilavinimą turintiems tyrimo dalyviams (Lentelė Nr.7.). Pirmą kartą apžiūrint, jiems nustatyta daugiausia sunkaus laipsnio gingivito atvejų (35,7%) lyginant su kitokį išsilavinimą turinčiais dalyviais (13 pav.). Visose skirtingo išsilavinimo grupėse stebimas reikšmingas (p<0,05) dantenų būklės pagerėjimas, lyginant pirmosios ir antrosios apžiūros duomenis.
0,95±0,16 0,42±0,09 1,08±0,14 0,47±0,07 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2
I-oji apžiūra II-oji apžiūra
GI v id u rk is Vyras Moteris
39 Lentelė Nr.7. GI vidurkis pagal išsilavinimą
Išsilavinimas Dantenų indekso (GI) vidurkis
I-oji apžiūra II-oji apžiūra Pokytis
Vidurinis 1,01±0,18 0,46±0,1 0,55±0,11
Profesinis 1,61±0,26 0,79±0,16 0,82±0,13
Aukštesnysis/aukštasis 0,85±0,15 0,33±0,06 0,52±0,1
13 pav. Skirtingo išsilavinimo pacientų dantenų būklė
Dantenų indeksas tiesiogiai koreliuoja su apnašų indeksu (r=0,51, p<0,01). Mažėjant apnašų indeksui, mažėja ir dantenų indeksas, t.y. gerėjant burnos higienai, klinikinė dantenų būklė taip pat pagerėja (14 pav.).
14 pav. Dantenų indekso balų pokyčio koreliacija su apnašų indekso balų pokyčiu (lyginant abiejų apžiūrų duomenis) 0 10 20 30 40 50 60 Sunkus gingivitas Vidutinis gingivitas Lengvas gingivitas Sveikos dantenos Sunkus gingivitas Vidutinis gingivitas Lengvas gingivitas Sveikos dantenos % Dan ten ų klin ik in ė bū klė
