LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
MILDA VALAITYTĖ
V k. 5 gr.SKAIDRIŲ TIESINIMO KAPŲ IR FIKSUOTŲ
ORTODONTINIŲ APARATŲ PALYGINIMAS. ŠAKNŲ
REZORBCIJA, PERIODONTO BŪKLĖ, PATIRIAMAS
SKAUSMAS IR POREIKIS VAISTAMS
Mokslinis darbas
Darbo vadovė:
Asist. Judita Naujokaitytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŢANDIKAULIŲ ORTODONTIJOS KLINIKA
SKAIDRIŲ TIESINIMO KAPŲ IR FIKSUOTŲ
ORTODONTINIŲ APARATŲ PALYGINIMAS. ŠAKNŲ
REZORBCIJA, PERIODONTO BŪKLĖ, PATIRIAMAS
SKAUSMAS IR POREIKIS VAISTAMS
Mokslinis darbas Darbą atliko: Studentas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) Milda Valaitytė Vk. 5gr. ... (vardas pavardė, kursas, grupė)Asist. Judita Naujokaitytė
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20….m. ...
(mėnuo, diena)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŢVALGOS VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil.Nr. Mokslinio
darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas
ir uţdaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apţvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai
parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba,
publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktaţodţiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktaţodţių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apţvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai
(santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus prieţastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar ţalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uţdavinius? 0,6 0,3 0
20 Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų
reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apţvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą, iškeltus
tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos;
ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
temą?
31 Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo rengimo
reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai,
logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo
-0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5
balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo,
vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų
Recenzento pastabos ir klausimai: _________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________
TURINYS
TURINYS ... 6 SANTRAUKA... 7 SUMMARY... 8 SANTRUMPOS IR PAAIŠKINIMAI... 9 ĮVADAS ... 101. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 11
1.1 Paieškos protokolas ... 11
1.1.1 Publikacijų tipai ... 11
1.1.2 Tyrimų tipai ... 11
1.1.3 Informacijos šaltiniai ... 11
1.1.4 Paieškos strategija ... 11
1.1.5 Išsami paieškos strategija ... 12
1.1.7 Straipsnių atranka ir atmetimo kriterijai... 13
1.1.8 Straipsnių tinkamumas ... 15
1.1.9 Straipsnių įtraukimas ... 15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 16
2.1. Termoplastinių kapų ir breketų įtaka apikalinei šaknų rezorbcijai ... 17
2.2. Pacientų gydomų skaidriomis kapomis ir breketų sistemomis periodonto būklės palyginimas ... 21
2.3. Pacientų patiriamas skausmas ir nuskausminamųjų vartojimas gydymo skaidriomis tiesinimo kapomis ir breketais metu ... 26
3. REZULTATŲ APTARIMAS... 31
3.1 Pagrindiniai rezultatai jų reikšmės ir interpretacijos ... 31
IŠVADOS ... 37 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 38 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39 PRIEDAS NR. 1 ... 32 PRIEDAS NR. 2 ... 36 PRIEDAS NR. 3 ... 37
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: šiandien, esant tiek įvairių ortodontinio gydymo
metodų ir siekiant tobulumo, pageidaujama, kad ortodontinis gydymas būtų efektyvus, maksimaliai komfortiškas pacientui bei nesukeltų komplikacijų. Vis daţniau pacientai renkasi labiau estetiškus gydymo metodus keramikiniais, safyriniais, lieţuviniais breketais ar skaidriomis tiesinimo kapomis. Termoplastinės tiesinimo kapos yra palyginus nauja sistema, atsiradusi vos prieš 17 metų, todėl šio gydymo metodo tyrinėjimai yra aktualūs ir svarbūs, norint išsiaiškinti, kokius pranašumus ir trūkumus jis turi. Šio darbo tikslas yra palyginti gydymą termoplastinėmis tiesinimo kapomis ir breketais šiais aspektais: įtaka šaknų rezorbcijai, įtaka periodonto būklei ir patiriamam skausmui, diskomfortui bei vaistų suvartojimui gydymo metu.
Medţiaga ir metodai: šiai sisteminei literatūros apţvalgai pasirinkti klinikiniai tyrimai
anglų kalba, kurie buvo atliekami tik su ţmonėmis, publikuoti nuo 2007 metų sausio 1 d. iki 2018 metų sausio 30 d. Straipsniai buvo atrinkti naudojant PRISMA atrankos sistemą iš Pubmed-Medline duomenų bazės (Publikuoti nuo 2007 metų sausio 1 d. iki 2018 metų spalio 31 d.), taip pat rankiniu būdu buvo vykdoma atranka American Journal of Orthodontics, European Journal of Dentistry, Angle Orthodontics, Journal of Dental Sciences. Paskutinė paieška rankiniu būdu buvo atlikta 2018 metų sausio 30d. Į analizę buvo įtraukti perspektyvūs kohortiniai tyrimai, retrospektyviniai tyrimai, pjūviniai tyrimai, kuriuose buvo analizuojama breketų ir tiesinimo kapų įtaką šaknų rezorbcijai, įtaka periodonto būklei ir patiriamam skausmui, diskomfortui bei vaistų poreikiui gydymo metu.
Rezultatai: buvo atrinkta 18 tyrimų, kurių rezultatai parodė, jog įtakos šaknų rezorbcijai
turi gydymas ir termoplastinėmis kapomis ir breketais. Breketais gydomiems pacientams šaknų rezorbcija pasireiškė daţniau ir buvo didesnė. Breketai turi didesnę neigiamą įtaką periodonto būklei, taip pat breketais gydomi pacientai daţniau patiria skausmą, diskomfortą, daţniau vartoja nuskausminančius vaistus gydymo metu. Galima teigti, kad breketais gydomų pacientų periodonto būklė yra ţymiai prastesnė nei termoplastinėmis kapomis gydomų pacientų, taip pat patiriamas skausmas, diskomfortas bei vaistų vartojimas yra daţnesnis.
Raktiniai ţodţiai: Invisalign; skaidrios tiesinimo kapos; termoplastinės kapos; breketai;
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: nowadays when there is a variety of
ortodontic treatment methods and reaching for the perfection, we are striving to make the ortodontic treatment higly efficient and comfortbale to the patient as much as possible also minimazing the risk of complications. Many patients seek for esthetic treatment such as ceramic, sapphire, lingual braces or clear aligners. Termopastic aligners is quite a new treatment system that was first introduced 17 years ago, so the researches of this treatment method are relevant and important. In order to find the advantages and disadvantages of this treatment. The aim of this work is to compare termoplastic aligners with braces by these aspects: the effect on apical root resorption, effect on periodontal health and experienced pain, discomfort and the consumption of medicaments during the duration of the treatment.
Material and methods: for this literature review, clinical studies were chosen written in
English language, which were undertaken only with human subjects and published from January 1st 2007 to January 31st 2018. Articles were screened by using the PRISMA filtering system from Pubmed-Medline database (published from January 1st 2018 to October 30st 2018). Also some of the material was chosen from American Journal of Orthodontics, European Journal of Dentistry, Angle Orthodontics, Journal of Dental Sciences. Latest search was made on October 31st 2018. To the analysis were included these treatment methods: prospective cohort studies, case – control studies, cross-sectional studies and retrospective medical records studies.
Results: 21 studies were selected which showed that treatments with termoplastic aligners
and braces have an effect of root resorption. Brackets have a higher negative effect on the periodontal health, pain level, discomfort and the usage of drugs during the duration of the treatment. It can be stated that the level of periodontic health of patients treated with braces are significantly worse than of the ones treated with termoplastic aligners. Also the ones treated with braces experience higher levels of pain, discomfort and consume more drugs during the period of treatment.
Keywords: Invisalign; Clear aligners; thermoplastic aligners; braces; fixed orthodontic
9
SANTRUMPOS IR PAAIŠKINIMAI
A/ţ – apatinis ţandikaulis;
CBCT – kūgio spindulio kompiuterinė tomografija (angl. cone-beam computed tomography); FOA – fiksuoti ortodontiniai aparatai;
OPT – Ortopantomograma; SD – standartinė deviacija; VAS – vizualinių analogų skalė; V/ţ – viršutinis ţandikaulis;
3D KT – trijų dimensijų kompiuterinė tomograma; 3D – trijų dimensijų;
10
ĮVADAS
Šiomis dienomis, kai visuomenėje dominuoja groţio kultas, graţi šypsena ir tiesūs dantys yra ne tik funkciškai svarbūs, jie atlieka svarbų vaidmenį kiekvieno asmens socialiniame gyvenime. Deja, ne kiekvienas gali pasidţiaugti natūraliai lygiais dantimis. Net 84,7% 7-15 metų Lietuvos moksleivių nustatyta vienos ar kitos rūšies ortodontinė anomalija, kuri sukelia ne tik funkcinių, bet ir estetinių, psichologinių problemų. [1] Nors po gydymo tradicine breketų sistema pacientai gali jaustis komfortiškai, turėdami graţią šypseną, gydymo procesas yra nepakankamai estetiškas ir sukelia diskomfortą. Esant tiek įvairių ortodontinio gydymo metodų ir siekiant tobulumo, pageidaujama, kad ortodontinis gydymas būtų efektyvus, maksimaliai komfortiškas bei nesukeltų komplikacijų. Vis daţniau pacientai renkasi labiau estetiškus gydymo metodus keramikiniais, safyriniais, lieţuviniais breketais ar skaidriomis tiesinimo kapomis. Termoplastinės tiesinimo kapos yra palyginus nauja sistema, kurią prieš 17 metų pristatė Align Technology (Santa Clara, CA, USA) įmonė. [2] Šis ortodontinio gydymo metodas tampa vis populiaresnis ir kartu sukelia vis daugiau mokslininkų diskusijų.
Darbo tikslas: susisteminti ir įvertinti klinikinius tyrimus, tarpusavyje palyginti ortodontinį
gydymą skaidriomis termoplastinėmis kapomis ir breketų sistemomis šiais aspektais: įtaka šaknų rezorbcijai, periodonto būklei, pacientų patiriamu skausmu ir nuskausminamųjų vaistų vartojimu.
Darbo uţdaviniai:
1. įvertinti ir palyginti skaidrių tiesinimo kapų ir fiksuotų ortodontinių aparatų įtaką šaknų rezorbcijai;
2. įvertinti ir palyginti skaidrių tiesinimo kapų ir fiksuotų ortodontinių aparatų įtaką periodonto būklei;
3. įvertinti ir palyginti pacientų, gydomų skaidriomis kapomis ir tradicinėmis breketų sistemomis patiriamą skausmą, diskomfortą ir nuskausminamųjų vaistų vartojimą gydymo metu.
11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1 Paieškos protokolas
1.1.1 Publikacijų tipai
Į sisteminę literatūros apţvalgą buvo įtraukti pilnateksčiai klinikiniai tyrimai atlikti su ţmonėmis ir publikuoti anglų kalba.
1.1.2 Tyrimų tipai
Į literatūros apţvalgą buvo įtraukti perspektyviniai bei retrospektyviniai medicininių įrašų kohortiniai tyrimai, taip pat pjūviniai tyrimai. Nebuvo įtraukti vieno paciento tyrimai, laiškai, meta-analizės, literatūros apţvalgos, doktorantūros tezės.
1.1.3 Informacijos šaltiniai
Informacijos paieška buvo atliekama naudojantis MEDLINE (Pubmed) bei Science Direct paieškos sistemomis, taip pat rankiniu būdu buvo atlikta paieška American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics (AJODO), Angle Orthodontist, European Journal of Orthodontics ţurnaluose. Į paiešką buvo įtraukti straipsniai publikuoti nuo 2007 m. spalio mėn. 1 d. iki 2018 m. sausio mėn. 30 d. Vėliau buvo atlikta papildoma straipsnių paieška rankiniu būdu iki 2018 m. sausio mėn. 30 d.).
1.1.4 Paieškos strategija
Paieška duomenų bazėse buvo vykdoma naudojant šiuos raktaţodţius ar jų derinius: „Invisalign, clear aligners, thermoplastic aligners, braces, fixed orthodontic appliances“. Paieškoje buvo naudojami filtrai: pilnateksčiai straipsniai, straipsniai anglų kalba, ne senesni kaip 10 metų straipsniai, tyrimai su ţmonėmis, raktiniai ţodţiai - tik pavadinime ar santraukoje. Atliekant pirminę straipsnių apţvalgą, perţiūrint straipsnių pavadinimus, buvo atmesti straipsniai, neatitinkantys baigiamojo magistrinio darbo tikslo ir uţdavinių. Atlikus straipsnių santraukų apţvalgą, buvo atmesti su tema susiję bet publikacijų tipo neatitinkantys tyrimai. Galutinė straipsnių atranka buvo vykdoma perskaičius pilnus straipsnių tekstus ir pritaikius įtraukimo bei atmetimo kriterijus.
12
1.1.5 Išsami paieškos strategija
MEDLINE: „Invisalign” [All Fields] OR „clear aligners” [All fields] OR „thermoplastic aligners” [All Fields] OR „braces” [All Fields] OR „fixed orthodontic appliances” [All Fields].
Paskutinės paieškos data 2017 metų spalio 30 d.
Suvedus šiuos raktinius ţodţius ir jų derinius buvo rasta 6696 straipsniai, pritaikius filtrą „pilnatekstis straipsnis“ - buvo rasta 5847 straipsnių, pritaikius filtrą „su ţmonėmis“ - buvo rasta 4184 straipsnių, pritaikius filtrą „tik anglų kalba“ - buvo rasta 4016 straipsnių. Toliau buvo vykdoma straipsnių atranka analizuojant straipsnių pavadinimus ir santraukas. Išsami staipsnių analizė buvo atliekama naudojant įtraukimo ir atmetimo kriterijus.
SCIENCE DIRECT: „Invisalign” (ab, ti, ke) [All fields] OR „clear aligners” (ab, ti, ke) [All fields] OR „thermoplastic aligners” (ab, ti, ke) [All fields] OR „braces” (ab, ti, ke) [All fields] OR „fixed orthodontic appliances” (ab, ti, ke) [All fields].
Suvedus šiuos raktinius ţodţius ir jų derinius pritaikant filtrą „tik pavadinime, abstrakcijose arba raktiniuose ţodţiuose“, nustačius datą nuo 2007 iki 2017m. buvo rasta 1106 straipsniai, kadangi, kaip pirmoji paieškos sistema buvo pasirinkta Pubmed duomenų bazė, pašalinus dublikatus buvo rasti 4 straipsniai. Toliau buvo vykdoma straipsnių atranka analizuojant straipsnių pavadinimus ir santraukas. Išsami staipsnių analizė buvo atliekama naudojant įtraukimo ir atmetimo kriterijus.
1.1.6 Įtraukimo kriterijai
Straipsniai, kuriuose tiriama šaknų rezorbcija, taikant gydymą breketų sistemomis arba termoplastinėmis kapomis:
- perspektyviniai bei retrospektyviniai medicininių įrašų kohortiniai tyrimai, pjūviniai tyrimai;
- tiriamųjų imtis >15; - sveiki pacientai;
- Angle I klasės pacientai; - dantų susigrūdimas ne >8mm.;
- nerasta šaknų rezorbcija prieš gydymą (išskyrus šaknies kontūro pirminius pokyčius);
- panoraminės rentgenogramos ar/ir šoninės cefalogramos, ar/ir 3D KT prieš gydymą, po 6 mėn. gydymo ar/ir po gydymo.
13 Straipsniai, kuriuose tiriama periodonto būklė taikant gydymą breketų sistemomis ir termoplastinėmis kapomis:
- perspektyviniai bei retrospektyviniai medicininių įrašų kohortiniai tyrimai, pjūviniai tyrimai;
- straipsniai, lyginantys abi sistemas tarpusavyje; - tiriamųjų imtis >15;
- bendrinių ligų neturintys, nerūkantys, vaistų, galinčių turėti įtakos periodonto būklei, nevartojantys, periodonto ligomis nesirgę ir per pastaruosius metus negydyti pacientai;
- tiriami indeksai ir dydţiai: apnašų indeksas (PI), dantenų indeksas (Silness-Loe) (GI), kraujavimo zonduojant indeksas (BOP), kišenės gylis zonduojant (PPD), dantenų vagelės kraujavimo indeksas (SBI), modifikuotas dantenų indeksas (MGI), papiliarinio kraujavimo indeksas (PBI), visos burnos apnašų balas (FMPS), visos burnos kraujavimo balas (FMBS).
Straipsniai, kuriuose tiriamas pacientų gydomų termoplastinėmis kapomis ir breketais, patiriamas skausmas, diskomfortas ir poreikis vaistams:
- perspektyviniai bei retrospektyviniai medicininių įrašų kohortiniai tyrimai, pjūviniai tyrimai;
- straipsniai, lyginantys abi sistemas tarpusavyje; - tiriamųjų imtis >15;
- skausmas vertinamas analogų skale VAS (Priedas Nr. 3).
1.1.7 Straipsnių atranka ir atmetimo kriterijai
Toliau tęsiant atranką buvo analizuojami staipsnių pavadinimai, santraukos bei raktiniai ţodţiai. Straipsnių atranka buvo vykdoma pagal atmetimo kriterijus, kurie matomi lentelėje apačioje. (ţr. Lentelė Nr. 1). Pagal pasirinktus kriterijus tolimesnei pilnų straipsnių analizei atrinkta 18 straipsnių.
14 Lentelė Nr. 1. Straipsnių atranka ir atmetimo kriterijai
Pubmed (n=73) Science Direct (n=4) Angle Orthodontics (n=1) AJODO (n=5) E-JDS (n=3) Atmesta n=58 - Straipsniai, tiriantys
tik termoplastinų kapų
arba tik breketų
sukeliamą poveikį
periodonto būklei
(n=29);
- Straipsniai, tiriantys
skausmą, diskomfortą bei suvartojamų vaistų
kiekį tik breketų
grupėje arba kapų
grupėje (n=26);
- Vieno tiriamojo
tyrimas (n=1);
- Tirta šaknų rezorbcijos
koreliacija su
morfologinėmis charakteristikomis (n=1);
- Tirta rezorbcijos sąsaja
su amţiumi, lytimi, gydymo laiku, ekstrakcinio gydymo priklausomybe (n=2). Atmesta (n=3): - Tirta tik breketų įtaka periodonto būklei (n=3). Atmesta (n=1): - Tirta tik breketų įtaka periodonto būklei (n=1). Atmesta (n=1) - Per maţa imtis (n=1). Atmesta (n=1) - Vieno tiriamojo straipsnis (n=1).
Atrinkti toliau: (n=14) Atrinkti toliau:
(n=1) Atrinkti toliau: (n=0) Atrinkti toliau: (n=4) Atrinkta toliau: (n=2)
15
1.1.8 Straipsnių tinkamumas
Atrankos strategija:
Atlikus pirminę atranką, toliau buvo tęsta pilnų straipsnių tekstų analizė rankiniu būdu. Visi straipsniai buvo tikrinami dėl tinkamumo kriterijų atitikimo. Nebuvo rasta nemokamos prieigos prie 3 American Journal of Orthodontics straipsnių. Jų nepavyko gauti naudojantis portalu www.researchgate.net., todėl straipsniai iš tolimesnės analizės buvo pašalinti. Išsamiai analizei buvo atrinkta 18 straipsnių, jie buvo suskirstyti į 3 dalis pagal palyginimo kriterijus.
1.1.9 Straipsnių įtraukimas
Tolimesnei analizei pasirinkta 18 straipsnių. 14 straipsnių PUBMED, 1 straipsnis Science Direct ir 1 straipsnis AJODO, 2 straipsniai E-JDS. Termoplastinių kapų ir breketų palyginimas buvo atliekamas trimis aspektais:
- įtaka šaknų rezorbcijai (n=9) Pubmed (n=7); Science Direct (n=1); E - JDS (n=1); - įtaka periodonto būklei (n=5); Pubmed (n=4); E – JDS (n=1);
- įtaka skausmo, diskomforto pojūčiui ir analgetikų vartojimui (n=4) Pubmed (n=3); AJODO (n=1);
16
Ident
ifi
ka
v
im
a
s
Paieškos raktaţodţiai: kombinacija: „Invisalign OR clear aligners OR thermoplastic aligners OR braces OR fixed orthodontic appliances “
2007-2017m. (n=6696)
Pateikus filtrus:
-Pilnas tekstas (n=5847)
-Tyrimai su ţmonėmis (n=4184) -Tyrimai anglų kalba (n=4016) -Iešoti tik pavadinime ir abstrakcijoje (n=1106)
Pateikti straipsniai (n=1106)
- Straipsniai, tiriantys
tik termoplastinų kapų arba tik breketų sukeliamą poveikį periodonto būklei (n=29);
- Straipsniai, tiriantys skausmą,
diskomfortą bei suvartojamų vaistų kiekį tik breketų grupėje arba kapų grupėje (n=26);
- Vieno tiriamojo tyrimas (n=1);
- Tirta šaknų rezorbcijos koreliacija su
morfologinėmis charakteristikomis (n=1);
- Tirta rezorbcijos sąsaja su amţiumi,
lytimi, gydymo laiku, ekstrakcinio gydymo priklausomybe (n=2).
A
tr
a
nk
a
Pašalinti straipsniai (išanalizavus pavadinimą ir santrauką) (n=73)Straipsniai, tinkami tolimesnei atrankai (n=14)
Ti
nk
a
m
um
a
s
Įtr
auki
m
as
Įtraukti straipsniai Science Direct (n=1) AJODO (n=1) E-JDS (n=2) Angle orthodontics (n=0) Visi įtraukti straipsniai (n=18)Straipsniai, pasirinkti pagal tinkamumą (n=14)
17
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Termoplastinių kapų ir breketų įtaka apikalinei šaknų rezorbcijai
Šioje dalyje analizuoti 9 straipsniai, kurių metu buvo tiriama termoplastinių kapų ir fiksuotų ortodontinių aparatų (FOA) įtaką šaknų rezorbcijai. (Detalesnė analizė priede Nr. 1 ţr. Lentelė Nr. 12).
Elena Krieger, kartu su bendraautoriais, atliko retrospektyvinį radiometrinį tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti šaknų rezorbciją ir jos sunkumą ortodontinio gydymo kapomis metu. Į tyrimą buvo įtraukta 100 sveikų pacientų, kurie buvo gydyti termoplastinėmis kapomis. Tiriamųjų amţiaus vidurkis buvo 37,7 metai. Vidutinė gydymo trukmė siekė 1 metus ir 9,9 mėnesio. Iš viso į tyrimą buvo įtraukta 1600 dantų. Rezultatai parodė, jog visiems pacientams po gydymo pasireiškė bent dviejų dantų rezorbcija. Kiekvienam pacientui pasireiškė vidutiniškai 7,36 dantų rezorbcija. 61% pacientui pasireiškė bent vieno danties 20% šaknies ilgio rezorbcija. Iš 1600 tirtų dantų, 46% pasireiškė neţymūs šaknies viršūnės kontūro pakitimai, 27,75% tirtų dantų pasireiškė rezorbcija 0-10% šaknies ilgio, 11,94% tirtų dantų pasireiškė rezorbcija 10-20% šaknies ilgio ir 6,31% tirtų dantų pasireiškė >20% šaknies ilgio rezorbcija. (p<0,05) [3]
Giulia Gay su kitais taip pat atliko radiometrinį tyrimą, kurio metu tyrė šaknų rezorbcijos pasireiškimą suaugusiems pacientams, gydomiems termoplastinėmis kapomis. Tyrime dalyvavo 71 pacientas nuo 17 iki 75 metų amţiaus (vidutinis amţius 32,8 ± 12,7 metai). Vidutinė gydymo trukmė buvo 14 mėnesių. Rezultatai parodė, jog visiems pacientams pasireiškė bent vieno danties šaknies rezorbcija, vienam pacientui vidutiniškai teko 6,38 ± 2,28 dantų. 41% visų pacientų buvo stebima bent vieno danies šaknies rezorbcija daugiau kaip 20% šaknies ilgio. Iš tirtų 1083 dantų, beveik 42% dantų pasireiškė šaknies rezorbcija: 58,2% dantų pasireiškė šaknies viršūnės kontūro pokyčiai, 25,94% dantų pasireiškė rezorbcija <10% šaknies ilgio, 12,18% dantų - 10-20% šaknies ilgio ir 3,96% dantų pasireiškė >20% šaknies ilgio. Daţniausiai buvo paveikiami viršutiniai šoniniai ir apatiniai centriniai bei šoniniai kandţiai. [4]
Alexander Dudic, kartu su bendraautoriais, ištyrė šaknų rezorbciją po ortodontinio gydymo naudojant ortopantomogramą ir 3D kompiuterinę tomografiją. Į tyrimą buvo įtraukti 22 breketų sistema gydyti pacientai nuo 12,6 iki 37,2 metų amţiaus. Rezorbcijos dydţiui nustatyti buvo naudojama Levander ir Malmgren 5 lygių sistema (0-4) (Priedas Nr. 2). Iš viso buvo įvertinti 275 dantys. OPT nebuvo galima išmatuoti 17 dantų rezorbcijos, todėl analizei buvo naudoti 258 dantys. Skirtingi rezultatai buvo gauti atliekant matavimus OPT ir 3D KT. Rezorbcija nebuvo nustatyta ortopantomogramoje 145 dantims ir tik 80 KT tirtų dantų. Neţymi 1 lygio rezorbcija
18 OPT buvo matoma 49% dantų, 2 lygio rezorbcija buvo matoma 19% dantų, 3 lygio rezorbcija buvo matoma 1% tirtų dantų. Atitinkamai, 3D KT rezultatai parodė 56,5%; 35,5% ir 8% (p<0,02). [5]
Lentelė Nr. 2. Apikalinės šaknies rezorbcijos vystymasis visuose dantyse remiantis panoramine radiografija ir 3D kompiuterine tomografija 3D kompiuterinė topografija Panoraminė radiografija Iš viso 0 1 2 0 62 (24 %) 18 (7%) 0 (0 %) 80 (31 %) 1 70 (27 %) 52 (20 %) 6 (2 %) 128 (49 %) 2 12 (5 %) 21 (8 %) 15 (6 %) 48 (19 %) 3 1 (0,5 %) 1 (0,5 %) 0 (0 %) 2 (1 %) Iš viso 145 (56,5 %) 92 (35,5 %) 21 (8 %) 258 (100 %)
Dimitrios Makedonas su bendraautoriais taip pat pasirinko perspektyvinį tyrimą ištirti breketų įtaką apikalinei šaknų rezorbcijai. Į tyrimą buvo įtraukti 97 pacientai nuo 10 iki 18 metų. Rezorbcijai nustatyti buvo atliekama 3D kompiuterinė tomografija prieš gydymą ir po 6 mėn. gydymo. Šaknų rezorbcijos lygiui nustatyti buvo naudojamas Malmgren indeksas (Priedas Nr. 2). Pirmojo lygio šaknies rezorbcija, t.y. irreguliarus šaknies kontūras buvo stebimas beveik visų dantų šaknų viršūnių paviršiuose dar prieš gydymą, todėl buvo vertinama II ir III lygio šaknies rezorbcija. Rezultatai parodė, jog po 6 mėn. aktyvaus gydymo II lygio šaknies rezorbcija buvo pastebėta 10 tiriamų pacientų, III lygio šaknies rezorbcija pasireiškė 4 pacientams, o IV lygio šaknies rezorbcija pastebėta nebuvo. Daţniau rezorbcija pasireiškė viršutiniame ţandikaulyje, nei apatiniame. Daţniausiai paţeidţiami dantys buvo kandţiai (net 2,8% pacientų pasireiškė 3 lygio rezorbcija). Rezultatai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05). [6]
Tas pats autorius su kitais bendraautoriais tęsė pradėtą tyrimą ir atliko KT matavimus po ortodontinio gydymo breketais. Tyrime dalyvavo 156 pacientai, kuriems buvo ištirta 3300 dantų. Šaknų rezorbcijos lygiui nustatyti buvo naudojamas Malmgren indeksas (Priedas Nr. 2). Matavimai buvo atliekami po gydymo. Rezultatai parodė, jog daţniausiai rezorbuoti buvo viršutiniai centriniai ir lateraliniai kandţiai. Net 41% centrinių ir 36,2% lateralinių kandţių pirmame kvadrante buvo paveikti II lygio rezorbcijos ir atitinkamai 10,3% ir 9,5% III lygio rezorbcijos. Panašūs rezultatai buvo gauti ir antrame kvadrante. Visi gauti rezultatai pateikti lentelėje Nr. 3. Statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) buvo gautas tarp viršutinio ir apatinio ţandikaulio kandţių rezorbcijos. [7]
19 Lentelė Nr. 3. Pacientų dantų šaknies rezobcijos lygių (Malmgrem indeksas) pasiskirstymas ortodontinio gydymo pabaigoje (156 pacientai)
Danties
numeris n, vnt 2 laipsnis, % 3 laipsnis, % 4 laipsnis, %
16/26 310 6,8 - - - - - 15/25 312 7,7 - 1,6 - - - 13/23 308 7,5 - 3,6 - - - 12/22 312 41,0 36,2 10,3 9,5 0,6 0,6 11/21 312 31,4 - 8,7 - 0,6 - 36/46d 216 3,7 - - - - - 36/46m 290 3,4 - - - - - 35/45 312 3,8 - 0,3 - - - 33/43 304 7,2 - 4,6 - - - 32/32 312 21,5 17,9 1,3 2,1 - - 31/41 312 14,4 - 2,9 - - -
Henrik Lund su bendraautoriais atliko perspektyvinį tyrimą, kurio metu analizavo breketų įtaką šaknų rezorbcijai naudojant 3D kompiuterinę tomografiją. Tyrimą baigė 171 pacientai. Vidutinis tiriamųjų amţius buvo 15,2 metai. Matavimai buvo atliekami prieš gydymą, po 6 mėnesių ortodontinio gydymo ir baigus gydymą. Net 94% pacientų bent vienas dantis buvo paţeistas daugiau kaip 1 mm šaknies ilgio. Iš 2466 tirtų dantų, 6,6% pasireiškė bent 1 danties rezorbcija daugiau kaip 4 mm šaknies ilgio. Iki 1 mm rezorbcija pasireiškė 70,3% dantų, iki 2 mm rezorbcija pasireiškė 27,13% dantų ir 2-4 mm šaknies ilgio rezorbcija pasireiškė 5,19% tirtų dantų. [8]
Weiting Chen su bendraautoriais tyrė šaknų rezorbciją po ortodontinio gydymo beligatūriniais ir tradiciniais breketais. Analizei naudoti anksčiau sukaupti ortopantomogramos duomenys. Tyrimui atrinkti 79 pacientai buvo padalinti į dvi grupes: I grupė – beligatūriniais breketais gydyti pacientai (n=35) ir II grupė – tradiciniais breketais gydyti pacientai (n=35). Iš viso buvo ištirta 560 dantų. Remiantis Malmgren apikalinės šaknies rezorbcijos laipsniais (Priedas Nr. 2), tradiciniais breketais gydomiems pacientams 0-1 laipsnio šaknies rezorbcija pasireiškė 67,14%, 2-4 laispnio šaknies rezorbcija pasireiškė 32,86% tirtų dantų, atitinkamai beligatūriniais breketais gydomiems pacientams 0-1 laipsnio šaknies rezorbcija pasireiškė 55,71% ir 2-4 laipsnio – 44,29% tirtų. Rezultatai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Rezultatai statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių neparodė (p>0,05). Detalesni tyrimo rezultatai pateikti 4 lentelėje. [9]
20 Lentelė Nr. 4. Apikalinės šaknies rezorbcijos laipsniai pagal Malmgren ir kt. (1982)
Laipsnis Pirmoji grupė (n=280) Antroji grupė (n=280) Viso dantų (n=560)
n % n % N 0 0 0 0 0 0 1 188 67,14 156 55,71 344 2 67 23,93 70 25,00 137 3 22 7,86 48 17,14 70 4 3 1,07 6 2,14 9
Carlos Eduardo Nassif su bendraautoriais atliko retrospektyvinį tyrimą, kuriame palygino bukalinių ir lingvalinių breketų sukeliamą šaknies rezorbciją viršutinio ir apatinio ţandikaulio kandţiams. Tyrimui buvo atrinkta 40 pacientų nuo 11 iki 45 metų amţiaus: 20 pacientų buvo gydyti bukaliniais breketais ir 20 - lingvaliniais breketais. Iš viso buvo ištirta 160 dantų. Rezultatai statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių neparodė. Po 8 gydymo mėnesių maţiausia stebima rezorbcija lingvalinių breketų grupėje buvo 0,35 mm, o didţiausia – 0,63 mm, bukalinių breketų grupėje maţiausia reikšmė buvo 0,66 mm, didţiausia reikšmė – 0,85 mm (p<0,05). Lentelėje Nr. 5 yra matomi kiekvieno danties vidutiniai rezorbcijos rezultatai. [10] Lentelė Nr. 5. Dantų šaknių ilgio pokytis prieš gydymą ir gydymo pabaigoje naudojant skirtingas breketų sistemas
Breketų sistema
Danties numeris
Gydymo pradţia Gydymo pabaiga
Skirstumas tarp gydymo pabaigos ir gydymo pradţios p reikšmė Vidurkis SD Vidurkis SD mm % Lingvaliniai 12 23,31 2,69 22,68 2,64 -0,63 -2,71 <0,001* 11 25,26 2,29 24,91 2,34 -0,35 -1,39 0,025* 21 25,52 2,41 24,94 2,44 -0,59 -2,31 <0,001* 22 23,59 2,68 23,04 2,71 -0,55 -2,33 <0,001* Bukaliniai 12 25,09 2,24 24,33 2,11 -0,77 -3,05 <0,001* 11 26,47 2,15 25,81 1,99 -0,66 -2,50 <0,001* 21 26,75 2,38 25,90 2,27 -0,85 -3,19 <0,001* 22 25,36 1,92 24,53 1,73 -0,83 -3,27 <0,001* * p reikšmė nusako, kad gautieji rezultatai yra neatsitiktiniai ir statistiškai reikšmingi (p <0,05)
Jianru Yi su bendraautoriais atliko retrospektyvinį tyrimą, kuriame palygino breketų ir Invisalign kapų poveikį dantų šaknų rezorbcijai. Tyrimui buvo atrinkta 80 vidutiniškai 22,54
21 metų amţiaus pacientų. Buvo atliekamos panoraminės rentgeno nuotraukos prieš ir po gydymo. Iš viso buvo išanalizuota 640 viršutinio ir apatinio ţandikaulio kandţių. Statistiškai reikšmingai maţesnė rezorbcija buvo gauta Invisalign gydomų pacientų grupėje (Lentelė Nr. 6). [11]
Lentelė Nr. 6.V/ţ ir a/ţ kandţių išorinės apikalinės šaknies rezobcijos rezultatai
Skaidrios kapos % FOA % p reikšmė
Viršutinio ţandikaulio centrinis kandis (n=160) 5,67 ± 2,92 6,80 ± 3,90 0,039* Viršutinio ţandikaulio šoninis kandis (n=160) 5,32 ± 3,08 7,08 ± 3,86 0,002* Apatinio ţandikaulio centrinis kandis (n=160) 5,36 ± 2,31 6,51 ± 3,52 0,016* Apatinio ţandikaulio šoninis kandis (n=160) 4,18 ± 2,71 7,48 ± 3,34 0,001* Vidurkis (n=640) 5,13 ± 2,81 6,97 ± 3,67 0,001*
* p reikšmė nusako, kad gautieji rezultatai yra neatsitiktiniai ir statiškai reikšmingi (P <0,05)
2.2. Pacientų gydomų skaidriomis kapomis ir breketų sistemomis periodonto
būklės palyginimas
Šioje dalyje buvo apţvelgti 5 straipsniai, lyginantys termoplastinių kapų ir breketų įtaką pacientų periodonto būklei. (Išsamiau apie straipsnius – priedas Nr. 1, ţr. Lentelė Nr. 13).
Azaripour su kitais bendraautoriai atliko skerspjūvio tyrimą, kurio metu ištyrė pacientų, gydomų Invisalign kapomis ir breketų sistema periodonto būklę. Į tyrimą buvo įtraukta 100 pacientų nuo 11 iki 65 metų. Respondentai buvo gydyti ne maţiau kaip 6 mėnesius Invisalign kapomis arba breketų sistema. Dantenų būklė buvo nustatoma naudojant dantenų indeksą (GI) bei vagelės kraujavimo indeksą (SBI). Invisalign pacientams buvo taikomas apnašų indeksas - API, breketais gydomiems pacientams – modifikuotas apnašų indeksas – MPI. Rezultatai parodė, jog prieš pradedant gydymą statistiškai reikšmingų skirtumų tarp pirmosios ir antrosios grupės indeksų nebuvo. Abejose grupėse pacientų burnos higiena buvo gera. Gydymo metu apnašų indeksai API ir MPI abejose grupėse išaugo: breketais gydomų pacientų grupėje 37,7 % ± 21,9, Invisalign grupėje 27,8 % ± 24,6. Tačiau rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. GI reikšmė taip pat buvo aukštesnė breketais gydomų pacientų grupėje, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Vienintelis, statistiškai reikšmingą skirtumą parodęs rodiklis buvo SBI (FOA –
22 15,2 ± 7,6, Invisalign - 7,6 ± 4,1). Jo vertė buvo net du kartus aukštesnė breketais gydomų pacientų grupėje (p<0,016). [12]
Marzieh Karkhanechi kartu su bendraautoriais taip pat tyrė periodonto būklę gydymo Invisalign kapomis bei tradiciniais breketais metu. Tyrimui buvo pasirinktas neatsitiktinių imčių perspektyvinis tyrimas, kuriame dalyvavo 42 tiriamieji, gydomi fiksuotais ortodontiniais aparatais (n=22) ir termoplastinėmis kapomis (n=20). Tyrimui buvo naudojami apnašų indeksas (PI), dantenų indeksas (GI), kraujavimo zonduojant indeksas (BOP), kišenių gylis zonduojant (PPD). Visi rodikliai buvo fiksuojami po 6 savaičių, 6 mėnesių ir 12 mėnesių nuo gydymo pradţios. Po 6 savaičių gydymo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių nebuvo pastebėta, tačiau po 6 ir 12 mėnesių PI, GI, BOP indeksai buvo reikšmingai aukštesni breketų grupėje. Tyrimo rezultatai aiškiai matomi 2, 3, 4, 5 paveiksluose. [13]
Paveikslas Nr. 2. Breketų ir Invisalign kapų apnašų indekso grafikas. 6 sav. - p=0,078; 6 mėn. – p<0,001; 12 mėn. – p<0,001. [13]
23 Paveikslas Nr. 3. Breketų ir Invisalign kapų dantenų indekso grafikas.
6 sav. - p=0,126; 6 mėn. – p<0,01; 12 mėn. – p<0,01. [13]
Paveikslas Nr. 4. Breketų ir Invisalign kapų kraujavimo zonduojant grafikas. 6 sav. - p=0,645; 6 mėn. – p<0,081; 12 mėn. – p<0,01. [13]
24 Paveikslas Nr. 5. Breketų ir Invisalign kapų kišenės gylio zonduojant grafikas.
6 sav. - p=0,012; 6 mėn. – p<0,021; 12 mėn. – p<0,003. [13]
Luca Levrini su bendraautoriais taip pat atliko perspektyvinį tyrimą, kuriame lygino burnos būklę ortodontinio gydymo breketais ir Invisalign kapomis metu. Į tyrimą buvo įtraukti 77 pacientai (52 moterys ir 25 vyrai nuo 16 iki 30 metų amţiaus), kurie buvo suskirstyti į 3 grupes: Invisalign grupę (n=32), fiksuotų ortodontinių prietaisų grupę (n=35) bei kontrolinę grupę (n=10). Buvo matuojama: apnašų indeksas (PI), kišenių gylis zonduojant (PPD), kraujavimo zonduojant indeksas (PDI). Rezultatai buvo renkami gydymo pradţioje, po 1 mėnesio gydymo ir po 3 mėnesių gydymo. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo rastas tarp pirmų dviejų grupių matuojant BOP, PD bei PI indeksus (p<0,05). Breketais gydomų pacientų grupėje po 1 ir 3 mėnesių visų tiriamų rodiklių reikšmės buvo didesnės nei Invisalign grupėje. Invisalign gydomiems pacientams PI indekso reikšmė statistiškai reikšmingai išaugo nuo gydymo pradţios iki 3 mėnesių gydymo, o statistiškai reikšmingo skirtumo matuojant BOP ir PD reikšmes pastebėta nebuvo. Kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. [14]
Levrini su kitais bendraautoriais atliko ir kitą perspektyvinį tyrimą, kuriame matavo periodonto indeksus (apnašų indeksą (PI), kišenės gylį (PD), kraujavimą zonduojant (POB). Tyrime dalyvavo 30 pacientų, kurių vidutinis amţius buvo 25,1 +/-4,5 metai. Tiriamieji buvo suskirstyti į 3 grupes po 10 pacientų, gydomų Invisalign skaidrių kapų sistema, breketais ir ortodontiškai negydomų pacientų. Matavimai buvo atliekami prieš pradedant gydymą, po 30 dienų nuo gydymo pradţios ir po 90 dienų nuo gydymo pradţios. Statistiškai reikšmingai aukštesnės buvo gautos PI, PD ir BOP reikšmės breketais gydomų pacientų grupėje. PI reikšmė breketų grupėje po 90 dienų buvo 1,15 (SD=0,67), kapomis gydomų pacientų grupėje 0,4 (SD=0,59). PD reikšmė breketų grupėje po 90 dienų buvo 2,95 (SD=0,60), kapomis gydomų
25 pacientų grupėje 2,3 (SD=0,47), atitinkamai BOP reikšmės breketų ir skaidrių kapų grupėje buvo 0,85 (SD=0,36) ir 0,3 (SD=0,47) p<0,002. [15]
Gian Marco Abbate su bendraautoriais tyrė paauglių, gydomų tradicine breketų sistema ir termoplatinėmis kapomis, burnos būklę. Į tyrimą buvo įtraukta 50 pacientų nuo 10 iki 18 metų. Atsitiktiniu būtu 25 pacientams buvo parinktas ortodontinis gydymas breketais, kitiems 25 pacientams – Invisalign gydymas. Buvo tirti šie rodikliai: visos burnos apnašų rodiklis (FMPS), visos burnos kraujavimo rodiklis (FMBS), kišenių gylis (PD), apnašų indeksas (PI), kraujavimo zonduojant indeksas (BOP). Matavimai buvo atliekami po 3, 6 ir 12 mėnesių gydymo. Statistiškai reiktmingai aukštesnės FMPS ir FMBS reikšmės po 12 mėnesių buvo gautos FOA grupėje. PI, PD ir BOP reikšmės po 3, 6 ir 12 mėnesių breketais gydomų pacientų grupėje taip pat buvo statistiškai reikšmingai aukštesnės. Plačiau rezultatai yra apţvelgti lentelėse Nr. 7 ir Nr. 8. [16]
Lentelė Nr. 7. Visos burnos apnašų ir kraujavimo rezultatai
T Invisalign FOA P
FMPS T0 24,32 22,36 0,018
T12 22,68 66,16 <0,01
FMBS T0 17,14 16,56 0,569
T12 15,32 35,76 <0,01
T0 – gydymo pradţia; T12 – po 12 gydymo mėnesių.
Lentelė Nr. 8. Apnašų indekso, periodontinės kišenės gylio ir kraujavimo zonduojant rezultatai
v/ţ kairės pusės centrinis kandis v/ţ dešinės pusės centrinis kandis
T Invisalign FOA P Invisalign FOA p
PI T0 0,82 0,72 >0,05 1,00 0,92 >0,05 T3 0,55 1,68 <0,05 0,73 2,16 <0,05 T6 0,36 2,20 <0,05 0,27 2,44 <0,05 T12 0,27 2,32 <0,05 0,45 2,52 <0,05 PD T0 1,91 mm 1,92 mm >0,05 2,64 mm 2,60 mm >0,05 T3 1,82 mm 2,48 mm <0,05 2,64mm 3,24 mm <0,05 T6 2,09 mm 2,96 mm <0,05 2,64 mm 3,48 mm <0,05 T12 2,27 mm 3,04 mm <0,05 2,73 mm 3,80 mm <0,05 BOP T0 18% 0% <0,05 9% 0% >0,05 T3 0% 12% <0,05 0% 60% <0,05 T6 9% 44% <0,05 0% 72% <0,05
26
T12 0% 64% <0,05 9% 84% <0,05
T0 – gydymo pradţia; T3 – po 3 gydymo mėnesių; T6 – po 6 gydymo mėnesių; T12 – po 12 gydymo mėnesių.
2.3. Pacientų patiriamas skausmas ir nuskausminamųjų vartojimas gydymo
skaidriomis tiesinimo kapomis ir breketais metu
Šiai analizei buvo atrinkti 4 palyginamieji straipsniai, analizavę pacientų patiriamą skausmą arba diskomfortą bei nuskausminančių vaistų vartojimą gydymo skaidriomis tiesinimo kapomis bei breketais metu. (Išsamiau apie straipsnius – priedas Nr. 1, ţr. Lentelė Nr. 14).
Koji Fujiyama ir kiti atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti ir palyginti skausmą, sukeliamą gydymo Invisalign ir tradicinėmis breketų sistemomis metu. Skausmo intensyvumui įvertinti buvo naudojama vizualinių analogų skalė (VAS) (Priedas Nr. 3). Tyrime dalyvavo 145 asmenys, kurie buvo suskirstyti į 3 grupes – 55 dalyviai buvo gydomi breketų sistema (I grupė), 38 dalyviai – Invisalign skaidriomis ortodontinėmis kapomis (II grupė) ir 52 asmenys buvo gydomi ir breketų sistema ir Invisalign skaidriomis kapomis (III grupė). VAS balai buvo skaičiuojami trimis etapais (pirmasis etapas nuo 0 iki 7 dienos, antrasis – nuo 14 iki 21 dienos, trečiasis – nuo 28 iki 39 dienos po ortodontinio gydymo pradţios, taip pat – gydymo pabaigoje. Rezultatai parodė, jog visų etapų metu statistiškai reikšmingai (p<0,05) aukščiausias skausmo rodiklis buvo gydomų breketais pacientų grupėje. Pirmojo etapo metu skausmas prasidėjo per pirmąsias 24 valandas ir I grupėje tęsėsi 5 dienas, II ir III grupėje 4 dienas. Antrojo ir trečiojo etapo metu aukščiausias skausmo rodiklis I grupėje buvo pasiektas po 24 val. nuo gydymo pradţios ir tęsėsi 4 dienas (Paveikslas Nr. 6), II ir III grupėse buvo pasiektas po 12 val. nuo matavimo pradţios ir tęsėsi 3 dienas. (p<0,05) (Paveikslas Nr. 7, paveikslas Nr. 8). Bendras skausmo intensyvumas nurodytas paveiksle Nr. 9. [17]
27 Paveikslas Nr. 6. Skausmo lygio kaita gydant pacientus skirtingais metodais pirmojo etapo metu;
* - p<0,05 lyginant su breketais ir Invisalign, Invisalign [17]
Paveikslas Nr. 7. Skausmo lygio kaita gydant pacientus skirtingais metodais antrojo etapo metu; * - p<0,05 lyginant su breketais ir Invisalign, Invisalign [17]
28 Paveikslas Nr. 8. Skausmo lygio kaita gydant pacientus skirtingais metodais trečiojo etapo metu;
* - p<0,05 lyginant su breketais ir Invisalign, Invisalign [17]
Paveikslas Nr. 9. Bendras skausmo intensyvumas (VAS);
* - p<0,05 lyginant su breketais ir Invisalign, Invisalign; ** - p<0,05 lyginant su Invisalign [17]
David V. White, kartu su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame palygino diskomfortą, sukeliamą ortodontinio gydymo kapomis ir breketais metu, taip pat ištyrė nuskausminančių vaistų vartojimą gydymo metu. Į šį atsitiktinių imčių perspektyvinį tyrimą buvo įtraukti 43 tiriamieji: 20 pacientų buvo gydomi tradicine breketų sistema ir 23 pacientai buvo gydomi skaidriomis tiesinimo kapomis (tyrimą baigė 21 asmuo). Šio tyrimo rezultatai parodė, jog pirmomis valandomis nuo gydymo pradţios statistiškai reikšmingo (P>0.05) skirtumo tarp pacientų gydomų kapomis bei tradicinėmis breketų sistemomis diskomforto lygio nebuvo. Pastebimai didesnis skausmas, breketų sistema gydomiems pacientams, buvo jaučiamas 3-ąją ir 4-ąją dieną nuo gydymo pradţios, taip pat 2-ąją ir 3-ąją dieną po pirmojo mėnesio (p<0,05). Kapomis gydomų pacientų grupėje 3 dieną vidutiniškai pacientai skausmą įvertino 10,68%, o breketais gydomi pacientai vidutiniškai skausmą įvertino 32,85%. Kapomis gydomų pacientų
29 grupėje 4 dieną vidutiniškai pacientai skausmą įvertino 11,31%, o breketais gydomi pacientai vidutiniškai skausmą įvertino 26,85%. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių po pirmojo mėnesio buvo matomas 1, 2, 5, 6 ir 7 dienomis. Didţiausias skirtumas tarp grupių pasireiškė antrąją dieną – kapomis gydomi pacientai skausmą įvertino 4,19%, breketais gydomi pacientai – 19,64%. Statistiškai reikšmingo skirtumo po antrojo mėnesio tarp grupių nebuvo. Breketų sistema gydomų pacientų grupei priklausantys respondentai nurodė pirmąją savaitę daţniau vartoję nuskausminamuosius dantų skausmui malšinti nei respondentai, gydomi ortodontinėmis tiesinimo kapomis. [18]
Kevin B. Miller ir kiti bendraautoriai atliko perspektyvinį kohortinį tyrimą, į kurį buvo įtraukta 60 pacientų. 33 respondentai buvo gydomi Invisalign kapomis, likusieji 27 – breketų sistema. Visi pacientai nuo pirmosios gydymo dienos kasdien 7 dienas pildė klausimyną, į kurį buvo įtraukti klausimai apie gyvenimo kokybę ortodontinio gydymo metu. Tiriamieji skausmą vertino remdamiesi vizualine analogų skale (Priedas Nr. 3), o apie nuskausminamųjų vartojimą – kasdien pildė dienyną. Statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas gydant abejomis sistemomis pasireiškė jau pirmąją dieną ir tęsėsi iki tyrimo pabagos (7 gydymo dienos). Kapomis gydomi pacientai nuo pirmosios gydymo dienos išreiškė maţesnį skausmą, nei breketais gydomi pacientai. Respondentams kasdien pasireiškė vis maţesnis skausmas. Kapomis gydomų pacientų grupėje skausmas pasiekė pradinį lygį 5-ąją gydymo dieną. Breketais gydomi pacientai išreiškė didesnį skausmą viso gydymo metu, taip pat viso tyrimo laikotarpiu skausmas nepasiekė pradinio rodiklio. Taip pat buvo tirtas medikamentų vartojimas abejose grupėse. Rezultatai taip pat buvo palankūs Invisalign sistema gydomiems pacientams. Antrąją tyrimo dieną kapomis gydomų pacientų grupėje medikamentų suvartojimas buvo 27%, breketų sistema gydomų pacientų grupėje – 67% (p<0,05). Trečiąją tyrimo dieną kapomis gydomų pacientų grupėje medikamentų suvartojimas buvo 21%, breketų sistema gydomų pacientų grupėje – 56% (p<0,05). Nuo 4 – osios gydymo dienos statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo nustatyta. Bendras skausmo intensyvumas 1 tyrimo laikotarpiu yra nurodytas paveiksle Nr. 10. [19]
30 Paveikslas Nr. 10. Bendras skausmo intensyvumo grafikas tiriamuoju laikotarpiu [19]
Miri Shalish su kitais bendraautoriais į perspektyvinį tyrimą įtraukė ne tik tradicinius bukalinius breketus bei termoplastines kapas, bet ir lingvalinius breketus. Į tyrimą buvo įtraukti 68 suaugę (nuo 18 metų) pacientai. Bukaliniais breketais buvo gydomi 28 asmenys, lingvaliniais – 19, Invisalign kapomis – 21 pacientas. Pacientai kasdien pildė apklausas pirmąją gydymo savaitę ir 14 dieną po gydymo pradţios. Į klausimyną buvo įtraukti klausimai apie patiriamą skausmą gydymo metu bei nuskausminamųjų vartojimą. Skausmo lygiui nustatyti buvo naudojama vizualinių analogų skalė (VAS) (Priedas Nr. 3), o apie suvartojamų vaistų kiekį pacientai pranešė asmeniškai atsakydami į klausimus. Rezultatai buvo kontraversiški. Pirmąją gydymo dieną aukščiausias skausmo rodiklis buvo nurodytas Invisalign grupėje (6,08), ţemesnis skausmo rodiklis lingvalinių breketų grupėje (5,25) ir ţemiausias – bukalinių breketų grupėje (4,5). 2 – 7 dienomis skausmo rodiklis bukalinių breketų grupėje išliko ţemiausias, lingvalinių breketų grupėje skausmo rodiklis visomis dienomis buvo aukštesnis nei Invisalign grupėje. Nors rezultatai parodė aukštesnį skausmo rodiklį termoplastinių kapų grupėje, skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05). 14 dieną Invisalign grupėje VAS rodiklis buvo ţemesnis nei bukalinių breketų grupėje, tačiau šie rezultatai taip pat nebuvo statistiškai reikšmingi. Nuskausminamųjų vaistų suvartojimas pirmąją dieną buvo didţiausias lingvalinių breketų grupėje (36,8%), tačiau vaistų vartojimo skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas. Visose grupėse vaistų vartojimas maţėjo. Bukalinių breketų grupėje vaistų vartojimas pasiekė 0% ketvirtąją gydymo dieną, Invisalign grupėje – šeštąją dieną, o lingvalinių breketų grupėje 5,2% pacientų nurodė, jog vaistus vartojo iki paskutinės tyrimo dienos (p>0,05). [20]
31
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1 Pagrindiniai rezultatai jų reikšmės ir interpretacijos
Lentelė Nr. 9.Rezultatų apibendrinimas, 1 dalis
Aut o rius T y rimo tipa s T iria ma s priet a is a s T y rimo bū da s T irt ų da ntų ska ičiu s PI M at av imų a tlik imo la ika s Rezultatai Kr ieg er et al. R etr o sp ek ty v in is Sk aid rio s k ap o s OPT 1600 P<0 ,0 5 Prie š gy dy m ą Po g y d y m o
Visiems pacientams buvo paveikti bent
2 dantys, vidurkis 7,36 danties
pacientui.
61% pacientų bent vienas dantis buvo
paveiktas >20% danties šaknies
rezorbcijos.
Rezorbcijos ţenklai – 54% pacientų Rezorbcija iki 10% - 27,75% pacientų Rezorbcija 10-20% - 11,94% pacientų Rezorbcija >20% - 6.31% pacientų Gay et al. Sk aid rio s k ap o s 1083 P<0 ,0 5 Prie š gy dy m ą Po g y d y m o
Visiems pacientams buvo paveiktas bent 1 dantis, vidurkis 6,8 +/- 2,28 danties pacientui.
61% pacientų bent vienas dantis buvo
paveiktas >20% danties šaknies
rezorbcijos
Rezorbcijos ţenklai – 58,2% šaknies ilgio
Rezorbcija iki 10% - 25,94% šaknies ilgio
Rezorbcija 10-20% - 12,18% šaknies ilgio
Rezorbcija >20% - 3.6% šaknies ilgio
Du d ic et al. R etr o sp ek ty v in is FOA OPT 3D KT 275 P<0 ,0 0 2 Prie š gy dy m ą Po g y d y m o OPT rezultatai: 0 lygis – 31% dantų; 1 – 49%, 2 – 19%, 3 – 1% CBCT rezultatai: 0 lygis – 56,5%; 1 lygis – 35,5%, 2 lygis – 8% Ma k ed o n as et al. (1 ) Per sp ek ty v in is FOA 3D KT 388 P<0 ,0 5 Prie š gy dy m ą Po 6 m ėn . g y d y m
o 0 ir 1 lygio rezorbcija nebuvo vertinama.
2 lygio rezorbcija – 10 pacientų 3 lygio rezorbcija – 4 pacientams
Ma k ed o n as e t a l. (2 ) Per sp ek t y v in is FOA 3D KT 3300 P<0 ,0 5 Po g y d y m
o Centrinių kandţių 2 lygio rezorbcija – 41%, lateralinių kandţių 2 lygio
rezorbcija – 36,2%, atitinkamai 3 lygio rezorbcija 10,3% ir 9,5%.
32 L u n d et al. Per sp ek ty v in is FOA 3D KT 3 8 9 5 ( 3 0 1 9 ) P<0 ,0 5 Prie š gy dy m ą Po 6 m ėn . G yd ym o Po g y d y m o
94% pacientų buvo paţeistas bent vienas dantis >1mm šaknies ilgio 6,6% pacientų pasireiškė bent 1 danties >4mm šaknies rezorbcija >0 mm – 70,3% (atitinka Malmgren 1 lygį) >1 mm – 27,13% (atitinka Malmgren 2 lygį) 2-4mm – 5,19% (atitinka Malmgren 3 lygį C h en et al. Re tr o sp ek ty v in is B elig atū rin iai b rek etai T rad icin iai b rek etai OPT 2466 0,0 5 80 Prie š gy dy m ą Po g y d y m o Tradiciniai breketai: 0 laipsnis – 0% dantų; 1 – 67,4%, 2 – 23,93%, 3 – 7,86%; 4 – 1,07 Beligatūriniai breketai: 0 laipsnis – 0% dantų; 1 – 55,71%, 2 – 25%, 3 – 17,14%; 4 – 2,14 Nasif et al. R etr o sp ek ty v i n is L in g v alin iai T rad icin iai Per iap ik alin ė s ren tg en o n u o tr au k o s 160 0,0 5 Prie š gy dy m ą Po g y d y m o Didţiausios reikšmės
Lingvaliniai breketai – nuo 0,35 iki 0,63 mm
Bukaliniai breketai – nuo 0,77 mm iki 0,85 mm Yi et al R etr o sp ek ty v in is Kap o s B rek etai OPT 640 0,0 5 Prie š gy dy m ą Po g y d y m
o Didţiausias skirtumas pastebėtas tiriant a/ţ šoninius kandţius
Kapų grupėje 4,18 ± 2,71% šaknies ilgio
Breketų grupėje 7,48 ± 3,34% šaknies ilgio
Lentelė Nr. 10.Rezultatų apibendrinimas, 2 dalis
Aut o rius T y rimo t ipa s T iria mi ind ek sa i Info rma cij o s surin kim o la ika s Rezultatai A. Aza rip o u r et al Sk er sp jū vio GI , SB I, API (I n v is alig n ) MPI (FOP) Prie š gy dy m ą T y rim o m o m en tu
GI: Reikšmė Invisalign grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo p>0,05
SBI: Reikšmė Invisalign grupėje buvo statistiškai reikšmingai maţesnė (FOA – 15,2 ± 7,6; Invisalign – 7,6 ± 4,1) p<0,05
API/MPI: Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo p>0,05 M. Kar k h an ec h i et al. Per sp ek ty v in is GI , PI , B OP, PP D , P rieš g yd ym ą p o 6 sav . 6m ėn . 2m ėn .
PI: Reikšmė Invisalign grupėje buvo statistiškai reikšmingai maţesnė po 6 mėn. ir 12 mėn. p<0,001
GI: Reikšmė Invisalign grupėje buvo statistiškai reikšmingai maţesnė po 6 mėn. ir 12 mėn. p<0,01
BOP: Reikšmė Invisalign grupėje buvo statistiškai reikšmingai maţesnė po 12 mėn. p<0,05
PPD: Reikšmė Invisalign grupėje buvo statistiškai reikšmingai maţesnė po 12 mėn. p<0,03 L ev rin i e t a l.( 1 ) Per sp ek ty v in is PI, PP D, B OP Gy d y m o pr ad ţio je Po 1 m ėn esio Po 3 m ėn esių
PI, PD, BOP reikšmės buvo statistiškai reikšmingai maţesnės Invisalign grupėje P<0,05
33 L ev rin i e t a l.( 2 ) Per sp ek ty v in is PI, PP D, B OP Gy dy m o pr ad ţi oje Po 1 m ėn esio Po 3 m ėn esių
Statistiškai reikšmingai aukštesnės reikšmės buvo gautos PI, PD ir BOP breketais gydomų pacientų grupėje.
PI reikšmė breketų grupėje po 90 dienų buvo 1,15 (SD=0,67), kapomis gydomų pacientų grupėje 0,4 (SD=0,59).
PD reikšmė breketų grupėje po 90 dienų buvo 2,95 (SD=0,60), kapomis gydomų pacientų grupėje 2,3 (SD=0,47).
BOP reikšmės breketų ir skaidrių kapų grupėje buvo 0,85 (SD=0,36) ir 0,3 (SD=0,47) p<0,002. Ab b ate et al. E k sp er im en tin is ty rim as FMPS, FM B S PD, PI, B OP Gy dy m o pr ad ţi oje Po 3 m ėn esių g yd ym o Po 6 m ėn esių g yd ym o Po 1 2 m ėn esių g yd ym o
FMPS po 12 mėn. p<0,01 Reikšmė Invisalign grupėje buvo statistiškai reikšmingai maţesnė (Invisalign - 22,68, FOA - 66,16) p<0,01
FMBS po 12 mėn.. Reikšmė Invisalign grupėje buvo statistiškai reikšmingai maţesnė (Invisalign – 15,32, FOA - 35,76) p<0,01 PI Po 3, 6, 12 mėn. reikšmė Invisalign grupėje buvo statistiškai reikšmingai maţesnė (didţiausias skirtumas tarp grupių buvo rastas po 12 mėnesių, ištyrus v/ţ kairės pusės centrinius kandţius - Invisalign – 0,27, FOA - 2,32) p<0,05
PD Po 3, 6, 12 mėn. reikšmė Invisalign grupėje buvo statistiškai reikšmingai maţesnė maţesnė (didţiausias skirtumas tarp grupių buvo rastas po 12 mėnesių, ištyrus v/ţ dešinės pusės centrinius kandţius - Invisalign – 2,73 mm, FOA - 3,80 mm) p<0,05
BOP Po 3, 6, 12 mėn. reikšmė Invisalign grupėje buvo statistiškai reikšmingai maţesnė maţesnė (didţiausias skirtumas tarp grupių buvo rastas po 12 mėnesių, ištyrus v/ţ dešinės pusės centrinius kandţius - Invisalign – 9% respondentų, FOA – 84%) p<0,05 Lentelė Nr. 11.Rezultatų apibendrinimas, 3 dalis
Auto riu s O rto d o n tin is p rieta isa s Ve rtin im o k riter ija i Info rm a cij o s surin k im o la ik a s Info rm a cij o s surin k im o m eto d a i CI PI Rezultatai F u ji y am a et al In v isa li g n n = 38 Bu ik ali n iai b re k etai. n = 55 Ab u p rieta isa i n = 52 S k au sm as 0 -7 d ien o m is 14 -2 1 d ien o m is 28 -35 d ien o m is VAS 95 % P < 0 ,0 5
Visų etapų metu statistiškai reikšmingai (p<0,05) aukščiausias skausmo rodiklis buvo gydomų breketais pacientų grupėje.
Pirmojo etapo metu skausmas prasidėjo per pirmas 24 valandas ir I grupėje tęsėsi 5 dienas, II ir III grupėje 4 dienas.
Antrojo ir trečiojo etapo metu aukščiausias skausmo rodiklis I grupėje buvo pasiektas po 24 val. nuo gydymo pradţios ir tęsėsi 4 dienas, II ir III grupėse buvo pasiektas po 12 val. nuo matavimo pradţios ir tęsėsi 3 dienas. (p<0,05) Wh it ea e t al In v isa li g n n = 23 F OA n = 18 S k au sm as Va stų v arto ji m as 0 -7 d ien o m is po 1 m ėn . 4 d ien as po 2 m ėn . 4 d ien as VAS Die no ra štis 9 5 % P < 0 ,0 5
Pastebimai didesnis skausmas, breketų sistema gydomiems pacientams, buvo jaučiamas 3-ąją ir 4-ąją dieną nuo gydymo pradţios, taip pat 2-ąją ir 3-ąją dieną po pirmojo mėnesio (p<0,05).
Kapomis gydomų pacientų grupėje 3 dieną vidutiniškai pacientai skausmą įvertino 10,68%, o breketais gydomi pacientai vidutiniškai skausmą įvertino 32,85%.
Kapomis gydomų pacientų grupėje 4 dieną vidutiniškai pacientai skausmą įvertino 11,31%, o breketais gydomi pacientai vidutiniškai skausmą įvertino 26,85%.
Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių po pirmojo mėnesio buvo matomas 1, 2, 5, 6 ir 7 dienomis.
Didţiausias skirtumas tarp grupių pasireiškė antrąją dieną – kapomis gydomi pacientai skausmą įvertino 4,19%, breketais gydomi pacientai – 19,64%.
Breketų sistema gydomų pacientų grupei priklausantys respondentai nurodė pirmąją savaitę daţniau vartoję nuskausminamuosius dantų skausmui malšinti nei respondentai, gydomi ortodontinėmis kapomis.
34 M il ler et al In v isa li g n n = 33 F OA N -27 S k au sm as Va istų v arto jima s 0 -7 d ien o m is 0 -7 d ien o m is VAS Die no ra štis - P < 0 ,0 5
Statistiškai reikšmingo (P>0,05) skirtumo naudojant ortodontinį gydymą kapomis ir breketais tik pradėjus gydymą nebuvo.
Kapomis gydomi pacientai nuo pirmosios gydymo dienos išreiškė maţesnį skausmą, nei breketais gydomi pacientai. Kapomis gydomiems pacientams kasdien pasireiškė vis maţesnis skausmas.
Breketais gydomi pacientai išreiškė didesnį skausmą viso gydymo metu, taip pat viso tyrimo laikotarpiu skausmas nepasiekė pradinio rodiklio.
Antrąją tyrimo dieną kapomis gydomų pacientų grupėje medikamentų suvartojimas buvo 27%, breketų sistema gydomų pacientų grupėje – 67% (p<0,05).
Trečiąją tyrimo dieną kapomis gydomų pacientų grupėje medikamentų suvartojimas buvo 21%, breketų sistema gydomų pacientų grupėje – 56% (p<0,05).
Nuo 4 – osios gydymo dienos statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo nustatyta
S h ali sh e t al In v isa li g n n= 21 Bu k ali n iai b re k etai n = 28 Li n g v ali n iai b re k etai n = 19 S k au sm as Va istų v arto jima s 0 -7 d ien o m is 14 d ien ą VAS Die no ra štis - P < 0 .0 5
Pirmąją gydymo dieną aukščiausias skausmo rodiklis buvo nurodytas Invisalign grupėje (6,08), ţemesnis skausmo rodiklis lingvalinių breketų grupėje (5,25) ir ţemiausias bukalinių breketų grupėje (4,5).Resultatai nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05).
2-7 dienomis skausmo rodiklis bukalinių breketų grupėje išliko ţemiausias, lingvalinių breketų grupėje skausmo rodiklis visomis dienomis buvo aukštesnis nei Invisalign grupėje. Tik 14 dieną Invisalign grupėje VAS rodiklis buvo ţemesnis nei bukalinių breketų grupėje, tačiau šie rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05). Nuskausminamųjų vaistų suvartojimas pirmąją dieną buvo didţiausias lingvalinių breketų grupėje (36,8%), tačiau vaistų suvartojimo skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingasp>0,05)
Visose grupėse vaistų vartojimas maţėjo. Bukalinių breketų grupėje vaistų vartojimas pasiekė 0% ketvirtąją gydymo dieną, Invisalign grupėje – šeštąją dieną, o lingvalinių breketų grupėje 5,2% pacientų nurodė, jog vaistus vartojo iki paskutinės tyrimo dienos. (p>0,05)
Remiantis nagrinėtų straipsnių medţiaga ir tyrimų rezultatais galima teigti, kad ortodontinis gydymas turi statistiškai reikšmingą poveikį apikalinei šaknų rezorbcijai. Visuose atliktuose tyrimuose, nepaisant ortodontinio gydymo būdo, buvo pastebėta bent vieno danties šaknies rezorbcija. Termoplastinių kapų poveikis šaknų rezorbcijai buvo vertinamas procentais [3], [4], breketų poveikis šaknų rezorbcijai buvo beveik visuose tyrimuose buvo nustatomas naudojantis Malmgren šaknų rezorbcijos lygio skale (Priedas Nr. 2) [5], [6] [7], [9], H. Lund su kitais šaknų rezorbciją matavo procentais [8], C.E.Nasif su kitais šaknų rezorbciją matavo milimetrais [10], o J. Yi su bendraautoriais, lygindami abi sistemas tarpusavyje, šaknų rezorbcijos dydį išreiškė procentais [11]. Pastarasis tyrimas buvo vienintelis rastas tyrimas, kuriame buvo palyginta gydymo breketais ir termoplastinėmis įtaka šaknų rezorbcijai. Dvejuose tyrimuose skirtingos breketų sistemos buvo lyginamos tarpusavyje: tradiciniai breketai lyginami su lingvaliniais arba beligatūriniais breketais [9], [10]. Apikalinės šaknų rezorbcijos dydţio matavimai buvo atliekami prieš gydymą ir po 6 mėnesių gydymo [6], prieš gydymą ir po gydymo [3], [4], [7], [9], [10], [11], bei prieš gydymą, po 6 mėnesių gydymo bei po gydymo [8]. Iš atliktų tyrimų gautų rezultatų galima daryti išvadą, jog breketais gydomiems pacientams apikalinė šaknų rezorbcija
