Vaida Visockyt÷

(1)

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

Vaida Visockyt÷

NITROFURANŲ LIEKANOS GYVŪNINöSE MAISTO

ŽALIAVOSE

Nitrofurans residues in food raw materials of animal origin

Magistro darbas

Darbo vadovas:

(2)

Darbas atliktas 2008–2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Neužkrečiamųjų ligų katedroje.

Darbą paruoš÷: Vaida Visockyt÷

(parašas)

Darbo vadovas: doc. dr. Gintaras Daunoras

(parašas) LVA Neužkrečiamų ligų katedra

Darbo recenzentas:

(3)

SANTRUMPOS

AMOZ – 3–amino–5–morfolin–4–ylmetil–oksazolidin–2–onas, AOZ – 3–amino–oksazolidin–2–onas,

DLK – didžiausia leistina koncentracija, IFA – imunofermentin÷ analiz÷;

NMVRVI – Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, VMVT – Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba,

PSO – Pasaulin÷ sveikatos organizacija,

RASFF – skubiųjų pranešimų apie pavojingus maisto produktus ir pašarus, tiekiamus į rinką, sistema,

(4)

TURINYS

1. ĮVADAS ... 5

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7

2.1. Antimikrobinių medžiagų samprata ... 7

2.2. Nitrofuranų charakteristika ... 7

2.3. Nitrofuranų chemin÷ sud÷tis ir dariniai ... 10

2.3.1. Furacilinas ... 11

2.3.2. Furazolidonas ... 11

2.3.3. Furaginas ... 12

2.3.4. Furadoninas ... 13

2.3.5 Furazolinas ... 13

3. NITROFURANŲ LIKUČIŲ KONTROLö IR NUSTATYMO BŪDAI ... 14

4. SAVI TYRIMAI ... 17 4.1. Darbo metodika ... 17 4.2. Tyrimų rezultatai ... 18 5. IŠVADOS ... 28 6. PADöKA ... 28 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29 8. SUMMARY ... 33

(5)

1. ĮVADAS

Per milijonus metų žmogus prisitaik÷ gyventi tam tikroje chemin÷je aplinkoje ir išmoko ne vien tik apsisaugoti nuo jos keliamų pavojų, bet ÷m÷ šią aplinką keisti. Šiandieninį žmogų sunku nustebinti naujai sintetinamomis medžiagomis ar jų savyb÷mis. Technokratin÷ civilizacija pasiryžusi patenkinti kiekvieną jo įgeidį, tod÷l žmogus tampa savo gyvensenos įkaitu. Visa aplinka persunkta pakeistomis, gyvai gamtai nebūdingomis medžiagomis. Gyvyb÷ atsiduria įprastin÷s ir kintančios chemin÷s aplinkų sandūroje [18].

Sprendžiant vieną iš globaliausių žmonijos problemų – visuomen÷s sveikatos būklę – labai svarbu deramą d÷mesį kreipti į maisto produktų saugumą. Saugūs produktai – tai ne tik visaverčiai produktai, bet ir produktai, kuriuose n÷ra medžiagų, galinčių neigiamai veikti žmonių sveikatą. Vienomis tokių medžiagų gali būti veterinariniai vaistai ar jų liekanos, su maisto produktais patekę į žmonių organizmą. Tarp šių cheminių medžiagų nemažai yra toksiškų, linkusių kauptis gyvuose organizmuose, atsparių degradacijai, pasižyminčių žalingu poveikiu žmogaus sveikatai ir aplinkai. Maisto saugumo problema, dabar aktuali visame pasaulyje, atsirado įvairiose srityse d÷l vis gausesnio gamtai svetimų cheminių medžiagų naudojimo, d÷l did÷jančios oro, vandens bei dirvožemio taršos. Nesaugiu maistas tampa, kai gaunant maisto žaliavas gausiai naudojamos dirbtin÷s mineralin÷s trąšos, sintetiniai pesticidai – chemin÷s augalų apsaugos priemon÷s, įvairūs augimo stimuliatoriai, hormonai. Maistui saugumo nesuteikia žaliavas perdirbant naudojami sintetiniai maisto priedai, ypač dažai, aromatin÷s medžiagos, o taip pat konservantai, stabilizuojamosios medžiagos, emulsikliai ir kt. Tod÷l reikia pakankamai išmanyti apie cheminių medžiagų poveikį norint mažinti nepageidautiną poveikį [17].

Daugelyje valstybių maisto produktų sauga reglamentuojama atitinkamais įstatymais ir dokumentais. Jie skirtingose šalyse n÷ra identiški, nes taikomi pagal vietos aplinkybes ir kenksmingų medžiagų toje šalyje aktualumą. Maisto saugos normatyvai nuolat peržiūrimi ir tikslinami [19].

Darbo tikslas: apibendrinti pagal LR kenksmingų medžiagų gyvūniniuose produktuose steb÷senos planą vykdomų tyrimų rezultatus d÷l nitrofuranų liekanų gyvūnin÷se maisto žaliavose, įvertinti galimą poveikį žmonių sveikatai.

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrin÷ti mokslin÷s literatūros duomenis apie nitrofuranų sandarą, savybes, taikymo sritis, kenksmingumą ir kt.;

(6)

3. Susipažinti su 2004–2008 metų A grup÷s medžiagų steb÷senos plano įvykdymo duomenimis ir išnagrin÷ti nitrofuranų tyrimų rezultatus. Interpretuoti gautus duomenis; 4. Išanalizuoti 2004–2007 metų Europos Bendrijų Komisijos pateiktas ataskaitas, kaip

(7)

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Antimikrobinių medžiagų samprata

Antimikrobinių medžiagų atradimas – didžiausias žmonijos pasiekimas. Jie yra svarbiausi vaistai, naudojami žmon÷ms ir gyvūnams, sergantiems mikroorganizmų sukeltoms ligomis, gydyti. Labai mažų koncentracijų antibiotikai atrankiai slopina mikroorganizmų augimą arba juos užmuša. Antibiotikai plačiai naudojami veterinarin÷je medicinoje sergantiems gyvūnams gydyti, norint užtikrinti gyvūnų sveikatą ir gerovę. Tačiau žinomos ir neigiamos antibiotikų naudojimo pasekm÷s. Naudojant šias medžiagas jautrios bakterijos žūva, o atsparios – išlieka. Patogeninių bakterijų atsparumo antimikrobin÷ms medžiagoms did÷jimas kelia gr÷smę antibakterinio gydymo s÷kmei. Atsparūs mikroorganizmai plinta gyvūnų bandose, jų sukeliamos ligos yra sunkiai gydomos. Dažnas ir neteisingas plataus veikimo antibiotikų naudojimas gyvūnų gydymui didina patogeninių mikroorganizmų atsparumą. Paskutiniu metu mikroorganizmų atsparumas antibiotikams d÷l jų plataus naudojimo medicinoje ir veterinarijoje tapo pasauline problema. Ypač didelį rūpestį kelia tie antibiotikai, kurie naudojami žmonių ir gyvūnų gydymui [21].

Plačiąja prasme antimikrobiniams vaistams priklauso įvairios antiseptin÷s bei dezinfekuojančios medžiagos (aldehidai, alkoholiai, fenolio dariniai ir kt.). Dalis jų yra gana nuodingos medžiagos, jos dažniausiai naudojamos vietiškai. Kiti antimikrobiniai vaistai yra skiriami sistemin÷ms infekcin÷ms ligoms gydyti, be to, gali būti naudojami vietiškai. Jiems priklauso: antibiotikai; sulfonamidai, 8-oksichinolino, naftiridino, chinoksalino bei nitrofurano dariniai [18].

Į gyvulio organizmą šios medžiagos patenka keliais būdais: 1) gydant infekcin÷mis ligomis susirgusius gyvulius;

2) naudojant profilaktiškai, norint išvengti susirgimo arba gyvuliui persirgus infekcine liga; 3) skatinant gyvulių augimą (didinant gyvulininkyst÷s efektyvumą antibakterinių medžiagų preparatai naudoti kaip pašarų priedai) [39].

2.2. Nitrofuranų charakteristika

Nitrofuranai – sintetin÷s plataus veikimo spektro antimikrobin÷s vaistin÷s medžiagos. Tai nebrangūs ir efektyvūs vaistai, kurie buvo plačiai naudojami veterinarijoje d÷l jų plataus antimikrobinio spektro [2].

(8)

terapijoje ar profilaktikoje, naudoti nitrofurano grup÷s vaistus maistui skirtiems gyvūnams, draudžiama ES šalyse [12]. Tod÷l furaltadonas, nitrofurantoinas ir nitrofurazonas buvo uždrausti naudoti maistui skirtiems gyvūnams gydyti ES nuo 1993 m., o furazolidonas – nuo 1995 m [14].

Europos Sąjungoje klinikin÷je praktikoje furaciliną, furazolidoną ir kt. nitrofuranus leidžiama naudoti nemaistiniams gyvūnams. Nitrofurano darinių antimikrobinio veikimo spektras platus. Priklausomai nuo koncentracijos gali veikti bakteriostatiškai arba baktericidiškai. Jie dažnai veikia sulfonamidams ir antibiotikams atsparias bakterijų formas, aktyviai slopina daugumos gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų, pirmuonių, spirochetų, riketsijų ir stambių virusų gyvybinę veiklą. Nitrofuranams labai jautrūs patogeniniai stafilokokai ir kitų rūšių kokai, ešerichijos, šigel÷s, salmonel÷s, klostridijos, juodlig÷s lazdel÷s, ir daugelis kitų patogeninių bakterijų [22].

Priklausomai nuo chemin÷s struktūros atskirų šios grup÷s junginių antimikrobinio veikimo spektras šiek tiek skiriasi, pvz., furazolidonui artimas furazolinas, stipriau veikia gramteigiamus mikrobus [19].

Nitrofurantoinas, furazolidonas – sintetin÷s nitrofurano grup÷s antimikrobin÷s vaistin÷s medžiagos. Veikia baktericidiškai. Slopina bakterijų fermentų veiklą. Gerai veikia gyvūnų prieauglio salmonelioz÷s suk÷l÷jus. Iš virškinamojo trakto rezorbuojasi greitai ir gerai, tod÷l beveik neturi įtakos žarnyno mikroflorai. Nitrofuranai lengvai praeina natūralius organizmo barjerus. Dalį nitrofuranų adsorbuoja eritrocitai [22]. Iš kraujo išsiskiria greitai. Visi šios grup÷s preparatai greitai patenka į įvairius vidaus organus, audinius bei organizmo skysčius: į tulžį, limfą, pieną, seiles ir net likvorą. Visi nitrofuranai prasismelkia pro placentą. Nitrofuranai nelabai toksiški. Kadangi furazolidonas yra monoamino oksidaz÷s (MAO) slopiklis, tai, jį naudojant, būtina laikytis tokių pat atsargumo priemonių kaip skiriant ir kitus MAO inhibitorius.

Pagal reglamentą Nr. 2377/90/EB veterinarinių vaistų liekanos reiškia visas farmakologiškai aktyvias medžiagas: veikliąsias, pagalbines ar jų skilimo produktus, kurie gali likti gyvūniniuose maisto produktuose veterinariniais vaistais gydžius maistinius gyvulius. Norint užtikrinti, kad vienodos taisykl÷s galios visoje ES teritorijoje, ir skirtingi reikalavimai d÷l vaistų liekanų maisto produktuose kiekvienoje nar÷je šalyje netrukdys laisvam prekių jud÷jimui, Europos Komisija patvirtino reglamentą Nr. 2377/90/EB, nustatantį veterinarinių vaistų didžiausius leistinus likučius (DLK) maisto produktuose. Joks veterinarinis vaistas negali būti naudojamas maistiniams gyvūnams, jei jo farmakologiškai aktyvioms sud÷tin÷ms dalims n÷ra nustatyta DLK ir jos n÷ra įtrauktos į Reglamento I, II ar III priedus [14].

Jei nustatoma, kad farmakologiškai veikli medžiaga bet kokiomis koncentracijomis maisto produktuose kelią pavojų naudotojo gyvybei, ji įrašoma į 2377/90/EB reglamento IV priedą. Galimi tokie atvejai, kai pateikiama nepakankamai duomenų, kad medžiaga būtų įvertinta ir

(9)

įtraukta į vieną iš 4 priedų. Tuo atveju šios medžiagos negalima naudoti maistiniams gyvūnams gydyti, nes negalima nustatyti saugaus vartotojui DLK [17].

Lietuvos Respublikoje joks veterinarinis vaistas negali būti skirtas gyvūnui, jei jis n÷ra registruotas Lietuvos Respublikoje ir jam n÷ra išduotas registracijos liudijimas, be to veterinarinis vaistas, kuris bus skiriamas maistiniams gyvūnams gali būti registruotas tik tada, kai jo sud÷tyje esančios veikliosios medžiagos įrašytos į didžiausių leistinų veterinarin÷s medicinos preparatų liekanų kiekių gyvūniniuose maisto produktuose I, II, III priedus. Daugeliui medžiagų liekanų kiekiai nustatyti tik tam tikroms gyvūnų rūšims (pvz., galvijams, kiaul÷ms), tačiau n÷ra duomenų kitoms maistinių gyvūnų rūšims. Tačiau visais atvejais vaistin÷ medžiaga maistiniams gyvūnams gali būti naudojama tik nustačius DLK.

Buvo įrodytas nitrofuranų mutageninis poveikis pel÷ms ir žiurk÷ms, bei citotoksiškas poveikis žinduolių ląstelių kultūroms. Nitrofuranai greitai metabolizuojasi, o jų metabolitai jungiasi su ląstelių baltymais. Tod÷l nitrofuranų metabolitai (žr. 1 pav.) yra žymiai pavojingesni organizme, ilgiau išsilaiko valgomuosiuose audiniuose, nei pagrindin÷ medžiaga [13].

(10)

2.3. Nitrofuranų chemin÷ sud÷tis ir dariniai

Chemin÷s struktūros pagrindą sudaro furano žiedas. Jo 5-oje pad÷tyje vandenilio atomas pakeistas nitro grupe (NO2), o 2-oje pad÷tyje, keičiant įvairius radikalus, gaunami skirtingų

farmakologinių savybių nitrofuranai [2, 4, 22]. Tai yra gelsvos spalvos, kartoko skonio, blogai tirpstantys vandenyje, gerai propilenglikolyje, milteliai. Klinikin÷je praktikoje naudojamas furacilinas, furazolidonas, furaginas, furadoninas ir kt. Europos Sąjungoje nitrofuranus leidžiama skirti nemaistiniams gyvūnams [36].

Nitrofuranai blokuoja deguonies patekimą į mikroorganizmus, d÷l to slopina mikroorganizmų fermentus dehidrogenazes, būtinas oksidacijos – redukcijos procesuose. Mikroorganizmus gerai veikia visose jų vystymosi stadijose – ir ramyb÷s, ir intensyvaus vystymosi metu. Priklausomai nuo koncentracijos gali veikti bakteriostatiškai arba baktericidiškai. Jų veikimui turi įtakos aplinkos pH. Furadonino ir furazolino aktyvumas rūgščioje terp÷je sustipr÷ja, o furazolidono ir furacilino antimikrobinis aktyvumas beveik nekinta. Nitrofuranai su kai kuriais penicilinais, aminoglikozidais, sulfonamidais veikia sinergiškai, o su chinolonais galimas antagonistinis poveikis. Sudavus per os iš virškinimo trakto rezorbuojasi greitai, lengvai praeina pro natūralius organizmo barjerus. Dalį nitrofuranų adsorbuoja eritrocitai. Vieni nitrofuranai, tokie kaip furadoninas, iš kraujo išsiskiria greitai, o kiti, pvz., furaginas, ilgai išlieka organizme ir gali net kumuliuotis. Visi nitrofuranai greitai patenka į vidaus organus, audinių tulžį, limfą, pieną, seiles ir smegenų skystį. Praeina placentą [22].

Nitrofuranų grup÷s pirminių vaistų likučių nelieka audiniuose, bet susidarę metabolitai jungiasi su baltymais sudarydami kompleksus, kurių galima rasti valgomosiose audiniuose po tam tikro laiko, nutraukus gyvulio gydymą [35].

Iš organizmo didesnioji dalis išsiskiria su šlapimu. Šlapime susidaro ypač didel÷ furadonino koncentracija.

Dažniausiai naudojamas vietiškai esant pūlinei ir anaerobinei žaizdų infekcijai, žaizdų plovimui, sergant virškinamojo trakto infekcin÷mis ligomis. Ilgai didel÷mis doz÷mis skiriami nitrofuranai gali sukelti nefritus, toksinę kepenų degeneraciją, antinksčių hipertrofiją, alergines reakcijas [22].

(11)

2.3.1. Furacilinas

2 pav. Furacilino chemin÷ struktūrin÷ formul÷ [15].

Sintetin÷ nitrofuranų grup÷s vaistin÷ medžiaga. Gelsvi, smulkūs kristaliniai milteliai, kartaus skonio. Sunkiai tirpsta vandenyje (1:4 200), etanolyje tirpsta geriau (1:2 000), šarmuose tirpsta gerai. Reikia laikyti tamsaus stiklo taroje. Ilgai laikant gali įgyti rusvą spalvą, bet antimikrobinis aktyvumas nekinta. Furacilinas žudančiai veikia žarnų lazdelę, stafilokokus, streptokokus, salmoneles. Skatina žaizdų granuliaciją. Gerai gydo nudegimus, pūlingas žaizdas. Furacilino tirpalais plaunamos žaizdos, girdomas sergant virškinimo trakto infekcin÷mis ligomis [22].

2.3.2. Furazolidonas

3 pav. Furazolidono chemin÷ struktūrin÷ formul÷ [3, 15].

Sintetin÷ nitrofuranų grup÷s vaistin÷ medžiaga, kuri yra plataus antimikrobinio poveikio ir plačiai naudojama kaip bakteriostatiniai vaistai žmon÷ms ir gyvūnams [1]. Gelsvi, bekvapiai kartaus skonio kristaliniai milteliai. Blogai tirpsta vandenyje (1:25 000), virinamas ir neutralioje terp÷je skyla. Furazolidonas veikia gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus – Escherichia coli, Staphylococcus spp., Salmonella spp., Shigella spp., Proteus spp., Enterobacter aerogenes, Vibrio cholerae. Bakterijų atsparumas šiai vaistinei medžiagai – minimalus [36].

Sudavus per os iš virškinamojo trakto rezorbuojasi blogai, tik apie 10 % doz÷s, tod÷l kraujyje, audiniuose ir šlapime terapin÷ koncentracija nesusidaro. Apie 80 % furazolidono metabolizuojama žarnyne ir apie 10 % nepakitusio išsiskiria su šlapimu, tiek pat su išmatomis [22].

Furazolidonu gali būti gydomi gyvūnai, sergantys virškinamojo trakto infekcin÷mis ligomis. Furazolidonas dažniausiai buvo naudotas gydyti salmonelių infekcijas daugeliui maistinių gyvūnų. Taip pat naudotas kaip pašarų priedas skatinantis gyvūnų augimą [4].

(12)

Furazolidonas – gali būti dedamas į pašarą kaip pagalbin÷ priemon÷ nuo kokcidioz÷s, kurią sukelia Eimeria tenella ir E. necatrix. Furazolidonas buvo skiriamas viščiukų (broilerių) bei kalakutų nekrotinio enterito, heksamitioz÷s ir storųjų žarnų infekcijų prevencijai [16].

Naminių paukščių, gydytų furazolidonu, 440 mg/kg pašaruose, vaistų likučių raumenyse gali būti nustatoma labai mažomis µg/kg koncentracijomis 4 dieną, po gydymo nutraukimo. Dedekl÷s vištait÷s buvo lesinamos vaistiniais lesalais 28 dienas. 14 dieną, po gydymo nutraukimo, vaistų likučiai visame kiaušinyje sumaž÷jo iki 1 µg/kg, o atitinkamai 9, 10 ir 11 dienomis buvo 100 µg/kg, 200 µg/kg ir 400 µg/kg. Atliekant tą patį tyrimą nustatyta, kad furazolidono likučių kaupimasis ir klirensas skiriasi tarp trynio ir baltymo. Baltyme koncentracija buvo mažesn÷ nei trynyje, ir likučių išsiskyrimas vyko žymiai greičiau iš baltymo negu iš trynio [4].

Nepaisant plataus masto tyrimų, tikslus furazolidono veikimo mechanizmas ir jo sukeliamas poveikis nenustatyti [1]. Galimas ir nepageidaujamas poveikis – tai alergin÷s reakcijos, sumaž÷jas kraujospūdis, v÷mimas [4].

2.3.3. Furaginas

4 pav. Furagino chemin÷ struktūrin÷ formul÷ [15].

Sintetin÷, plataus veikimo spektro nutrifuranų grup÷s antimikrobin÷ medžiaga. Smulkūs kristaliniai gelsvos spalvos milteliai. Silpnai tirpsta vandenyje ir etanolyje .

Veikia baktericidiškai, slopina mikroorganizmų fermentų veiklą. Veikia gramteigiamus ir gramaneigiamus mikroorganizmus – Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae, Salmonella spp., Shigella spp., Staphylococcus aureus, Enterococcus faecalis. Aktyviai veikia mikroorganizmus, atsparius sulfonamidams ir antibiotikams. Furaginas ir penicilinas sinergiškai veikia stafilokokus. Su tetraciklinais ir chloramfenikoliu kai kuriuos mikroorganizmus gali veikti ir sinergiškai, ir antagonistiškai.

Iš virškinamojo trakto rezorbuojasi gerai, pašaras rezorbciją skatina. Suduoto per os didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 0,5 val., tačiau dažniausiai ji nesiekia terapinio lygio. Nepakitusio apie 6 % išskiria su šlapimu, 5–10 % – su išmatomis.

(13)

Furaginu galima gydyti gyvūnus, sergančius cistitu, uretritu, o derinant su kitomis antimikrobin÷mis vaistin÷mis medžiagomis – ir pielonefritu. Galima skirti profilaktiškai nuo infekcijų atliekant šlapimo organų chirurgines operacijas [22].

2.3.4. Furadoninas

5 pav. Furadonino chemin÷ struktūrin÷ formul÷ (sin. nitrofurantoinas) [15].

Sintetin÷ nitrofuranų grup÷s antimikrobin÷ vaistin÷ medžiaga. Smulkūs gelsvos spalvos, kartaus skonio kristaliniai milteliai. Blogai tirpsta vandenyje (1:2000).

Veikia baktericidiškai. Slopina bakterijų fermentų veiklą. Antimikrobiškai veikia stafilokokus, streptokokus, žarninę lazdelę, dizenterijos suk÷l÷jus ir kitus mikrobus. Gerai veikia gyvūnų prieauglio salmonelioz÷s suk÷l÷jus [22].

Iš virškinamojo trakto rezorbuojasi greitai ir gerai, tod÷l beveik neturi įtakos žarnyno mikroflorai. Skyrus terapin÷mis doz÷mis koncentracija kraujo plazmoje maža. Pašaras rezorbcijai įtakos nedaro. Turi savybę kauptis šlapime, ypač m÷s÷džių. Apie 40 % nepakitusio išsiskiria su šlapimu, likusi dalis metabolizuojama ir išskiriama metabolitų pavidalu [4, 22].

Furadoninu gydomi gyvūnai, sergantys infekcin÷s kilm÷s šlapimo takų, virškinamojo trakto ligomis. Geriau veikia, kai šlapimo reakcija yra pH 5 [22].

2.3.5 Furazolinas

Sintetin÷ nitrofuranų grup÷s antimikrobin÷ vaistin÷ medžiaga. Gelsvi milteliai, sunkiai tirpūs vandenyje, gerai – organiniuose tirpikliuose.

Veikia baktericidiškai, slopina fermentų veiklą bakterijose. Gerai veikia gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus. Suduotas per os gerai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto. Šlapime susikaupia nedideli kiekiai. Veiksmingai gydo stafilokokų, streptokokų, pneumokokų sukeltas ligas. Furazolinu gydomos ir užkr÷stos žaizdos [22].

(14)

3. NITROFURANŲ LIKUČIŲ KONTROLö IR NUSTATYMO BŪDAI

Norint apsaugoti žmones, vartojančius gyvūninį maistą, pirmiausia laikomasi principo, kad maisto produktai, gauti iš gyvulių, gydytų veterinariniais vaistais neturi tur÷ti veterinarinių vaistų ar jų metabolitų liekanų, kurios gali sukelti didelį pavojų vartotojų sveikatai [17].

Svarbiausius maisto kokyb÷s ir saugos rodiklius reglamentuoja įvairūs teis÷s aktai – įstatymai, higienos normos, privalomieji rodikliai, techniniai reglamentai ir kt. Daugelyje pasaulio valstybių yra priimti įstatymai ir kiti norminiai aktai, reglamentuojantys valdymo sistemas, skirtas reguliuoti ir užtikrinti maisto saugą.

Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose steb÷senos taisykl÷s parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr.2-15) įgyvendina 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/23/EB [40], ir nustato priemones, skirtas tam tikrų medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūnin÷s kilm÷s produktuose steb÷seną [5].

Steb÷sena ir kontrol÷ nereiškia patikrinimo, ar galutiniai produktai atitinka nustatytus standartus. Norint įgyvendinti liekanų steb÷seną ir kontrolę, imami m÷giniai laboratoriniams tyrimams. Vykdant šią programą, surinkta daug duomenų apie faktišką mūsų šalies maisto produktų cheminę ir mikrobinę taršą. Daugelis pasaulio valstybių jau daugiau kaip 20 m. dalyvauja pasaulin÷je PSO/FAO/UNEP GEMS aplinkos tyrimo steb÷senoje. Tikslas yra steb÷ti ir valdyti įvairių nepalankių veiksnių ir teršalų poveikį žmogaus sveikatai. Reguliariai ir sistemingai kaupiama informacija, nustatomi prioritetiniai taršos veiksniai, tiksliau reglamentuojami teršalų kiekiai maisto produktuose, informuojama vyriausyb÷, gamintojai bei vartotojai apie esamą taršos būklę, perspektyvas ir priemones maisto taršai mažinti [42].

Lietuvos Respublikos Medžiagų liekanų gyvūnuose, piene, kiaušiniuose ir meduje steb÷senos planas sudaromas ir vykdomas vadovaujantis: Veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr.2-15; 1999, Nr.90-2639; 2000, Nr.61-1804), VMVT direktoriaus 2002 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 510 „D÷l Medžiagų ir jų likučių steb÷senos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr.111-4952), VMVT direktoriaus 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. B1-356 „D÷l M÷ginių ÷mimo tam tikrų medžiagų ir jų likučių steb÷senai gyvūniniuose produktuose reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.67-3049), VMVT direktoriaus 2003 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. B1-646 „D÷l Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose steb÷senos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.76-3514) [23–25].

Metinį Medžiagų likučių gyvūnuose ir jų m÷soje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žv÷rienoje, žuvyse ir meduje steb÷senos planą parengia Nacionalinis maisto ir veterinarijos

(15)

rizikos vertinimo institutas, patvirtina Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius. Institutas pagal pra÷jusių metų produkcijos kiekį (skaičių) ir tirtinų m÷ginių kiekį, bendrą respublikos planą, veterinarin÷s sanitarijos priežiūros ataskaitos duomenis, parengia kiekvienos apskrities VMVT metinį veterinarinių medžiagų liekanų steb÷senos planą. Apskričių VMVT atsakingi asmenys, atsižvelgę į rizikos veiksnius, paskirsto m÷ginių skaičių pagal rajonus. Nuo 2002 m. m÷giniai prad÷ti imti pagal apskritis [24].

Steb÷senos plane yra numatyta tirti dvi pagrindin÷s medžiagų grup÷s:

• A grup÷s medžiagos – tai neleistinos naudoti medžiagos ar leistinos naudoti medžiagos, kuriomis piktnaudžiaujama (naudojamos ne pagal paskirtį);

• B grup÷s medžiagos – tai leidžiamos naudoti medžiagos ar teršalai, kurioms 1990 m. Birželio 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2377/90 arba Lietuvos higienos norma HN 54:2003 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų koncentracijos (DLK) gyvūniniuose maisto produktuose“, nustatytos leidžiamos koncentracijos [17].

Ūkiai, kuriuose bus imami oficialūs m÷giniai, pasirenkami atsižvelgiant į visą rajone ar apskrityje turimą informaciją, pvz., įvertinama praeitų metų situacija, atsižvelgiama į gautų tyrimų rezultatus, užfiksuotus pažeidimus, į gyvūnų pen÷jimo sistemos tipą, gyvūnų veislę ir lytį. Teritorin÷s VMVT pareigūnas įvertina visus ūkyje laikomus gyvūnus ir atrenka atskirus individus m÷giniams paimti. Vertinant gyvūnus turi būti atsižvelgta į: naudotas farmakologiškai aktyvias medžiagas; antrinius lyties požymius, elgsenos pasikeitimus, išsivystymo lygio skirtumus skirtingų veislių/kategorijų grup÷se, gyvūnų konstituciją. Skerdyklose ar perdirbimo įmon÷se teritorin÷s VMVT pareigūnas turi įvertinti skerdenas ar gyvūninius produktus, atsižvelgdamas į: gyvūnų lytį, amžių, rūšį, ūkininkavimo būdą, informaciją apie gamintoją, naudotas farmakologiškai aktyvias medžiagas, įprastą toje vietoje farmakologiškai aktyvių medžiagų naudojimą atitinkamo tipo ūkyje.

Medžiagų likučių steb÷senos plano vykdymą kontroliuoja Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba. NMVRVI turi koordinuoti ir vykdyti metiniame Plane numatytus tyrimus, pad÷ti užkirsti kelią neteis÷tam medžiagų ir produktų naudojimui gyvūnams bei užtikrinti vienodų tyrimų standartų ir metodikų, susijusių su medžiagų ir produktų tyrimais, naudojimą, bei vykdyti atskirų medžiagų palyginamuosius tyrimus. VMVT duomenis ir rezultatus, tarp jų ir visų atliktų tyrimų rezultatus, pateikia Europos Komisijai (ne v÷liau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d). VMVT pateikia Komisijai Planą, kuriame numatytos priemon÷s, reikalingos įgyvendinti nurodytais metais [17].

(16)

metodus, sujungtiems nitrofuranų likučiams aptikti ir naudoti šiuos metodus, stebint kaip efektyviai ES šalys laikosi draudimo, nenaudoti nitrofuranų maistiniams gyvūnams. Ankstesnis nitrofuranų naudojimas buvo susijęs su intensyviąja gyvulininkyste. Visoje Europoje atliktos apklausos apie kiaulieną ir nitrofuranų likučius juose [35, 42].

Pasaulin÷ nitrofuranų „kriz÷“ įvyko 2002–2003 m. kai buvo pranešta apie nitrofuranų metabolitus paukščių ir žuvies produktuose iš įvairių šalių, tarp jų, Tailando, Vietnamo ir Brazilijos, Portugalijos, o kiaulienoje – iš Italijos, Portugalijos ir Graikijos. Per 2003 m. pranešimuose ES RASFF, užfiksuoti duomenys d÷l nitrofuranų Kinijos triušienoje, Italijos kiaulienoje, paukštienoje ir m÷sos produktuose iš Argentinos, Rumunijos ir Bulgarijos. Taip pat pranešta apie nitrofuranus žuvyje, krevet÷se, meduje ir kiaušinių milteliuose iš įvairių šalių. Šių medžiagų atsiradimas, paskatino daugelį maisto produktų gamintojų ir kontroliuojančias institucijas prad÷ti nitrofuranų tyrimo programas. Tačiau daugelis laboratorijų neturi galimybių įsigyti LC-MS/MS įrangos ir negalima nustatyti mažos nitrofuranų koncentracijos, kuri paprastai randama valgomuosiuose audiniuose [38].

(17)

4. SAVI TYRIMAI

4.1. DARBO METODIKA

2008–2010 m. atliekant A 6 grup÷s farmakologiškai aktyvių medžiagų steb÷senos Lietuvoje analizę, informacija ir tyrimų medžiaga rinkta Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Susipažinta su atliekamų tyrimų nomenklatūra ir analizių metodikomis. Darbo metu NMVRVI surinktos ir išanalizuotos 2004–2008 m. uždraustų naudoti nitrofuranų grup÷s medžiagų likučių steb÷senos, gyvūniniuose maisto žaliavose, ataskaitos. Ataskaitos buvo paruoštos remiantis 1998 m. NMVRVI prad÷tu vykdyti teršalų steb÷senos planu. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas koordinuoja ir vykdo metinio medžiagų likučių steb÷senos plano tyrimus.

Atsižvelgiant į tai, kad antibiotikų bei kitų medžiagų su antibakterin÷mis savyb÷mis, kurios gali būti naudojamos gyvulininkyst÷je, sąrašas yra labai ilgas ir jame daug skirtingos chemin÷s sud÷ties junginių grupių, n÷ra vienos visų galimų medžiagų radimo bei identifikavimo metodikos [49]. Kiekviena šalis pasirenka jai priimtiną tyrimo metodo variantą, tod÷l skirtingų metodų naudojimas gali tur÷ti įtakos rezultatams ir jų interpretavimui [39].

Lietuvoje veterinarijos preparatų likučių kiekiai gyvūniniuose produktuose nustatomi vadovaujantis įteisintais standartais ir laboratoriniais tyrimais atestuotose ir akredituotose laboratorijose. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas – pagrindin÷ laboratorija, tirianti medžiagų liekanas. Medžiagų liekanų tyrimai atliekami Cheminių, Maisto produktų mikrobiologinių ir Radiologinių tyrimų skyriuose. Cheminių tyrimų skyrius atlieka cheminius tyrimus, numatytus steb÷senos plane (hormonų, veterinarinių vaistų, pesticidų, sunkiųjų metalų ir mikotoksinų) [26].

2002 m. Portugalijoje, sukurtas naujas metodas skirtas aptikti nitrofuranų likučius, pasižymintis didesniu jautrumu ir specifiškumu, aptinkant šiuos junginius gyvūniniuose maisto produktuose. V÷liau imtas taikyti ir kitose Europos šalyse [2].

1 lentel÷. Nitrofuranų ir jų metabolitų likučių nustatymo gyvūniniuose produktuose metodai. Teršalo pavadinimas Tiriamo produkto rūšis Tyrimo metodai ir standartai

Nitrofuranai (AMOZ**) kiaušiniuose IFA, R3711 Nitrofuranai (AMOZ) m÷soje IFA, R3711 Nitrofuranai (AMOZ) piene IFA, R3711 Nitrofuranai (AOZ**) kiaušiniuose IFA, R3701

(18)

Tyrimai patvirtinti Nacionalinis maisto ir veterinarijos vertinimo instituto direktoriaus 2007 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1A-30 ir 2007 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1A-32 [41].

Individualūs nitrofuranų tyrimų duomenys buvo išrenkami iš bendrųjų duomenų srauto ir sugrupuoti pagal gyvūnų, produkcijos rūšį, apskritis ir kt. Duomenims išvestas aritmetinis vidurkis, apskaičiuota procentin÷ išraiška, parengti grafikai.

4.2. TYRIMŲ REZULTATAI

Analizuojant 2004–2008 m. medžiagų likučių steb÷senos ataskaitas, A 6 grup÷s farmakologiškai aktyvioms medžiagoms aptikti buvo paimti 4 823 ÷miniai. Iš jų, norint aptikti nelegaliai naudojamus nitrofuranų grup÷s medžiagas Lietuvos Respublikoje, ištirti 205 tyriniai.

Mūsų analizuojamu laikotarpiu n÷ vienos iš tirtų nitrofuranų medžiagų likučių gyvulin÷se žaliavose neaptikta.

6 pav. M÷ginių pasiskirstymas 2004–2008 metais.

0 50 100 150 200 250 M ÷ g in ių s k a ič iu s , v n t 2004 2005 2006 2007 2008 Metai M÷ginių pasiskirstymas 2004-2008 m. M÷ginių skaičius A VI gr. M÷ginių skaičius nitrofuranams

Kaip matyti iš 6 pav., 2004 m. buvo didžiausias m÷ginių skaičius, skirtas aptikti A 6 grup÷s medžiagas (229 m÷giniai). 2004 m. nitrofuranų aptikimui, skiriama tik apie 28 % visų A VI grup÷s m÷ginių skaičiaus. Palyginus 2004 metų nitrofuranų tyrimų duomenis su 2005–2008 m., m÷ginių skaičiais, sumaž÷jimas sudar÷ apie 50 %. Ši korekcija atsirado, tod÷l, kad LR pagal produkcijos rūšis ir galimą medžiagų naudojimą, nuspręsta d÷mesį ir l÷šas sutelkti kitų grupių medžiagoms.

(19)

Iš 2 lentel÷s duomenų galima pasteb÷ti, kad 2004–2005 m. pagrindinis d÷mesys buvo sukoncentruotas į nitrofurantoiną ir tik 4 % m÷ginių imti furaltadonui nustatyti.

2 lentel÷. M÷ginių pasiskirstymas pagal produkcijos rūšis 2004-2008 m. [27-31]

2004 metais pagal lentel÷s duomenis buvo ištirta daugiausia m÷ginių, lyginant su kitais metais. Pagrindin÷s tiriamosios žaliavų grup÷s buvo kiauliena, paukštiena ir kiaušiniai tiek 2004 m. tiek 2005 m.

Nuo 2006 metų medžiagų lieknų steb÷senos planas sukoncentruotas į furaltadono ir furazolidono aptikimą maisto produktuose, kadangi visi 106 m÷giniai skirti tirti tik šiems

M÷ginių skaičius Viso Metai Produkto

rūšis Furaltadonas Furazolinas Nitrofurantoinas

2004 Galvijiena - - - Kiauliena - - 25 Paukštiena - - 13 Kiaušiniai - - 28 Medus 1 - - Viso: 1 - 66 67 2005 Galvijiena - - - Kiauliena - - 12 Paukštiena - - 5 Kiaušiniai 3 - 12 Viso: 3 29 32 2006 Galvijiena 2 - Kiauliena 16 - Paukštiena 2 - Kiaušiniai 14 - Arkliena 1 Viso: 35 35 2007 Galvijiena - - - Kiauliena 4 - Paukštiena 5 - Kiaušiniai 24 - Medus 1 - Viso: 34 34 2008 Galvijiena - - - Kiauliena 12 - Paukštiena 8 - Kiaušiniai 15 - Vandens gyvūnai 1 - Vanduo 1 - Viso: 2 35 37

(20)

sudar÷ kiaušiniai. 2008 metais 8 % m÷ginių buvo ištirta daugiau nei 2007 m. Pagal medžiagų liekanų steb÷senos planą įtrauktos naujos kategorijos – po vieną m÷ginį tiriant furaltadoną vandenyje ir vandens gyvūnuose. Didžiausiais d÷mesys buvo skiriamas kiaulienai bei kiaušiniams, kadangi Lietuvoje šios produkcijos pagaminama nemažais kiekiais [31].

Galvijienos produktai buvo tiriami d÷l furaltadono ir furazolidono likučių m÷soje tik 2006 metais [29].

Per visą analizuojamą laikotarpį mažiausiai m÷ginių skirta tokioms produktų rūšims, kaip vandens gyvūnams, medui, vandeniui, arklienai, avienai ir kt., nes šių maisto produktų pagaminimo kiekiai yra žymiai mažesni.

Lietuvos Respublikos medžiagų likučių steb÷senos planai sudaromi skirtingai kiekvienai apskričiai. Tai galima pasteb÷ti, išanalizavus žemiau pateiktą 7 pav.

7 pav. M÷ginių pasiskirstymas pagal apskritis 2006–2008 m. [32-34]

0 5 10 15 20 25 M ÷ g in ių s k a ič iu s , v n t. Aly taus Kau no Kla ip÷d os Mar ijam pol÷ s Pan evež io Šia ulių Taur ag÷s _Telšių Ute nos Viln iaus

M÷ginių pasiskirstymas pagal apskritis 2006-2008

m.

2006 2007 2008

Iš duomenų matyti, kad m÷ginių pasiskirstymas pagal apskritis n÷ra tolygus. Aišku, tai yra tod÷l, kad nelygu apskritis, skiriasi auginamų gyvūnų skaičius. Pagal medžiagų liekanų steb÷senos planus, daugiausia m÷ginių imama iš Kauno ir Vilniaus apskričių, kadangi čia yra įsikūrę didžiausi ir pagrindiniai paukštynai, bei kiaulių auginimo kompleksai. Per nagrin÷jamus trejus metus apie 50 % daugiau m÷ginių buvo skirta imti iš Kauno apskrityje esančių maisto įmonių, negu iš Vilniaus. Šiose apskrityse m÷ginių skaičius kasmet vis didinamas, pvz., nuo

(21)

2006 m. iki 2008 m. Kauno apskrityje m÷ginių skaičius išaugo apie 43 %. Likusioms 8–ioms apskritims tenka tik 40 % visų m÷ginių skaičiaus.

2009 metų birželio 9–16 d. FVO misijos atstovai, siekiant įvertinti likučių ir teršalų kontrolę ir veterinarinių vaistų naudojimą maistiniams gyvūnams, pateik÷ Lietuvai rekomendacijas, jog norint užtikrinti, kad nitrofuranų keturi stabilieji furazolidono, nitrofurazono, furaltadono ir nitrofurantoino metabolitai būtų stebimi visoje šalies teritorijoje siekiant įvykdyti Komisijos sprendimo 2002/657/EB 3 straipsnio reikalavimus [44]. Mūsų šalyje, kaip matyti iš 7 pav. duomenų, iš Alytaus ir Marijampol÷s apskričių visiškai n÷ra imama m÷ginių vykdant kasmetinę nitrofuranų grup÷s likučių steb÷seną, nors gyvulininkyst÷s kompleksų šiuose regionuose yra.

Kaip ir min÷ta ankščiau, per visus dvylika metų, kai vykdoma likučių steb÷jimo steb÷sena, nitrofuranų nepatikta, tačiau ES šalyse, situacija šiek tiek kitokia.

Šių medžiagų ES šalių maisto žaliavose aptinkama gana dažnai. Airijoje tiriant galvijieną buvo rasta furazolidono 2–uose m÷giniuose. Airijoje 2005 m. geguž÷s m÷nesį buvo paimtas 1 m÷ginys iš skerdyklos (galvijų kepenys), kuris buvo teigiamas (0,27 µg/kg). Tolesnis išsamus gyvūnų tyrimas fermoje aiškiai parod÷, kad furazolidono n÷ra. Paimti 4 m÷giniai iš skerdyklos 2005 m. liepą, parod÷ furazolidono būvimą nuo 0,1 iki 0,16 µg/kg. Ši ferma ir toliau buvo stebima, bet po pakartotino m÷ginių ÷mimo furazolidono nebuvo rasta. D÷l furazolidono – 4 galvijienos m÷giniai imti Airijoje. Vienas m÷ginys paimtas iš skerdyklos 2005 m. liepą buvo teigiamas (0,1 µg/kg). Tolesni išsamūs fermos galvijų tyrimai neparod÷ furazolidono buvimo ar naudojimo. Iš viso buvo paimti 26 kraujo m÷giniai iš fermos, ir visi patvirtino furazolidono nebuvimą [5].

Iš šių pateiktų duomenų matyti, kad nors farmakologinių medžiagų likučiai lyg ir aptinkami įvairiose gyvūnin÷se žaliavose ar vandenyje, pakartotino tyrimo metu likučių buvimas gyvulių kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose n÷ra visada patvirtinamas. Gali būti, kad šios medžiagos neišlieka organizme pakankamai ilgai, kad būtų gauti teigiami rezultatai arba jų kiekiai nesiekia nustatymo ribos [4].

Pagal Europos Bendrijų Komisijos pateiktas ataskaitas apie Likučių steb÷senos planų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ES valstyb÷se nar÷se 2004–2007 metais, galima teigti, kad vykdant likučių steb÷seną, vis nuosekliai maž÷ja randamas teigiamų planuotų m÷ginių, bei d÷l įtarimų paimtų m÷ginių skaičius. Lyginant 2004 metus su 2007 metais, pagal planą paimtų m÷ginių, gautų iš jų teigiamus rezultatus, skaičius sumaž÷jo visoje Europos Sąjungoje apie 81 % [11].

(22)

Ispanijoje vienas teigiamas m÷ginys rastas tiriant naminius paukščius, furaltadono likučiai siek÷ 2,4 µg/kg. V÷liau iš ūkio paimta 150-ties naminių paukščių diferencijuoti m÷giniai (po 3 m÷ginius kas 3 m÷n.), teigiamų atsakymų negauta [6].

Analizuojant Europos Bendrijos Komisijos pateiktą ataskaitą už 2004 metus, galime pasteb÷ti, kad jeigu rastas teigiamas m÷ginys, kuris yra paimtas pagal likučių steb÷jimo planą, tai paimti papildomi m÷giniai, visad būdavo teigiami. Ypač daug įtartinų m÷ginių paimta 2004 metais tiriant Didžiojoje Britanijoje paukščius d÷l furazolidono likučių (44 m÷giniai), bei Italijoje d÷l AOZ likučių kiaul÷se (64 m÷giniai) [7].

Nuo 2004 m. prie Europos Sąjungos prisijung÷ 10 naujų šalių, ir iš 3 lentel÷s matomas gausesnis šalių skaičius ir įvairov÷, 2005 m. aptikus teigiamus rezultatus atliekant planinius patikrinimus. Pagrindin÷s šalys, kuriose rasta daugiausia teigiamų m÷ginių yra Ispanija ir Airija. Jos sudar÷ 68 % visų teigiamų m÷ginių, aptiktų per 2005 m.

Didžiausia problema 2005 metais Ispanijoje buvo su paukščiais ir jų produktais. Aptikta visų nitrofuranų grup÷s metabolitų: AOZ, AHD, SEM, AMOZ. Avies raumenyse rasta SEM-0,76 µg/kg, AHD – 0,58 µg/kg; 1,28 µg/kg; 0,73 µg/kg; 0,77 µg/kg; 0,98 µg/kg; 0,97 µg/kg; 1,24 µg/kg; 0,75 µg/kg, ir AMOZ – 0,16 µg/kg. AHD rastas kiaulių tyriniuose – 0,64 µg/kg, arklių – 1,05 µg/kg; 2,6 µg/kg. Triušienoje rasta SEM – 1 atvejis atliekant planinį tikrinimą – 1,28 µg/kg, ir 3 atliekant papildomus tyrimus – 0,57 µg/kg; 0,65 µg/kg; 0,58 µg/kg [8].

8 pav. Įtariamai teigiamų nitrofuranų m÷ginių pasiskirstymas ES 2004-2008 m. [6–10] Teigiamų m÷ginių pasiskirstymas ES 2004-2008 m.

0 20 40 60 80 100 120 140 2004 2005 2006 2007 2008 Metai M ÷ g in ių s k a ič iu s , v n t. Planiniai m÷giniai Įtartini m÷giniai

2006 m. ataskaitos duomenimis prie Europos Sąjungos prisijung÷ dvi nar÷s – Bulgarija ir Rumunija. Nitrofuranų nelegalus naudojimas maistiniams gyvūnams sumaž÷jo, kadangi rasta

(23)

tik 4-iose ES nar÷se teigiamų m÷ginių, tokiose kaip Bulgarija, Lenkija, Portugalija bei Vokietija. Ypač kontrol÷s atžvilgiu ir Medžiagų likučių steb÷senos plano patobulinimu ir įgyvendinimu padirb÷jo Ispanija. Bulgarijoje aptiktas teigiamas planinis m÷ginys paukščių raumenyse – 3,5 µg/kg AMOZ [9].

Pavyzdžiui, 2007 m. Italijoje aptiktas AOZ teigiamas m÷ginys, tiriant fazanus. Raumenyje rasta 3,4 µg/kg AOZ likučių. Atlikus tyrimus papildomus patikrinimus buvo paimti 4 papildomi m÷giniai, kurie buvo teigiami, tod÷l buvo imtasi papildomu sankcijų bei skirta administracin÷ bauda už neteis÷tą medžiagų naudojimą gydant maistui skirtus paukščius [6].

2008 metais ES iš viso ištirta ir patvirtinta 16 teigiamų m÷ginių. Airijoje tai sudar÷ net 75 % [10].

8 pav. galima matyti, kaip paimti m÷giniai ES šalyse pagal planą, skiriasi nuo m÷ginių suk÷lusių įtarimą skaičiaus 2004-2008 m.

(24)

3 lentel÷. Teigiamų m÷ginių d÷l nitrofuranų skaičius, atliekant planinę steb÷seną. Metai Šalis Produkto rūšis Farmakologin÷

medžiaga M÷ginių skaičius 2004 Ispanija Galvijai Furazolidonas 2

Italija Kiaul÷s AOZ 1

Protugalija Paukščiai AMOZ 1 Didžioji Britanija Paukščiai AOZ 4 Didžioji Britanija Avys/ožkos Nitrofurazonas 7 Nyderlandai Triušiena SEM 1

2005 Ispanija Galvijai AOZ 1

Airija Galvijai Furazolidonas 2

Ispanija Arkliai AHD 1

Ispanija Kiaul÷s AHD 2

Graikija Kiaul÷s AHD 1

Italija Kiaul÷s AHD 1

Ispanija Kiaul÷s SEM 1

Ispanija Paukščiai AHD 4

Ispanija Paukščiai AMOZ 1

Graikija Paukščiai AOZ 1

Ispanija Avys/ožkos AHD 1

Ispanija Avys/ožkos SEM 1

Didžioji Britanija Avys/ožkos SEM 1 Ispanija Ferminiai žv÷reliai AOZ 1 Italija Ferminiai žv÷reliai AOZ 1

Ispanija Triušiena AHD 1

Ispanija Triušiena SEM 1

2006 Belgija Paukščiai AMOZ 1

Lenkija Paukščiai AOZ 1

Portugalija Paukščiai Nitrofurantoinas 1 Vokietija Vandens

akvakultūra AOZ 40

Vokietija Kalakutiena SEM 34

2007 Ispanija Galvijai AMOZ 1

Ispanija Paukščiai Furaltadonas 1 Italija Laukiniai žv÷reliai AOZ 1

2008 Airija Galvijai AOZ 1

Airija Galvijai SEM 1

Danija Paukščiai AMOZ 3

Bulgarija Paukščiai AOZ 1

(25)

4 lentel÷. Teigiamų nitrofuranų m÷ginių skaičius atlikus pakartotinį patikrinimą.

Metai Šalis Produkto rūšis Farmakologin÷

medžiaga M÷ginių skaičius 2004 Airija Galvijai Furazolidonas 3

Italija Kiaul÷s AOZ 64

Didžioji Britanija Paukščiai AOZ 12

Malta Paukščiai AOZ 2

Didžioji Britanija Paukščiai Furazolidonas 44 2005 Airija Galvijai Furazolidonas 4

Ispanija Arkliai AHD 1

Ispanija Paukščiai AHD 2

Ispanija Paukščiai AMOZ 5

Ispanija Paukščiai AOZ 1

Ispanija Avys/ožkos AHD 8

Ispanija Avys/ožkos AMOZ 1

Ispanija Triušiena AHD 4

Ispanija Triušiena SEM 3

2006 Vokietija Vandens

akvakultūra AOZ 1

Vokietija Kalakutiena SEM 1

2007 Ispanija Galvijai AMOZ 1

Italija Paukščiai Furaltadonas 3

2008 Airija Galvijai AOZ 9

Apibendrinant 2004–2008 m. Europos Bendrijos Komisijos ataskaitų duomenis, iš 9 pav. matyti, kad daugiausia aptikta AOZ metabolitų, net iki 50 %, o furazolidono skilimo produktai sudar÷ iki 18 %. Kiti nitrofuranų grup÷s atstovai aptikti rečiau.

(26)

9 pav. Nitrofuranų likučių pasiskirstymas proc. 2004 – 2008 m. ES šalyse (apibendrinti duomenys).

Nitrofuranų pasiskirstymas pagal grupes

50%

7% 9%

15%

18% 1%

AOZ AMOZ AHD SEM Furazolidonas Nitrofurantoinas Furaltadonas

Pagal rekomendacijas į planus turi būti įtrauktos visos gyvūnų rūšys ir jų produktai, tod÷l pagal Medžiagų likučių steb÷senos planą privaloma tirti šių rūšių gyvūnų produktus:

• galvijų; • avių/ožkų; • kiaulių; • arklių; • paukščių; • vandens gyvūnų; • pieno; • kiaušinių;

• triušių, laukinių žv÷relių bei paukščių m÷sa ir fermose užaugintų laukinių žv÷relių bei paukščių m÷sa;

(27)

Analizuojant teigiamų m÷ginių ES šalyse pasiskirstymą 2004–2008 m. pagal gyvūnų rūšis, ir produktus, pagrindin÷ tiriamoji grup÷ yra paukščiai ir jų produktai. Tai galima matyti iš 10 pav., kuriame pateikiama procentin÷ gyvūnų rūšių išraiška.

10 pav. Procentinis gyvūnų rūšių, kuriems buvo vykdoma nitrofuranų steb÷sena, pasiskirstymas.

Tiriamųjų m÷ginių pasiskirstymas pagal gyvūnų grupes

44% 12% 34% 10% Paukščiai Galvijai Kiaul÷s Avys/ožkos

(28)

5.

IŠVADOS

1. Lietuvos Respublikoje Medžiagų likučių steb÷sena vykdoma kiekvienais metais nuo plano patvirtinimo datos (kovo m÷n. paskutin÷s dienos). Steb÷senos planai kasmet yra įvykdomi pagal planinių m÷ginių skaičių.

2. Lietuvoje antimikrobinių medžiagų nitrofuranų likučių, tiriant m÷ginius pagal steb÷senos planą neaptikta per 2004–2008 m. laikotarpį.

3. Remiantis analiz÷s duomenimis galima manyti, kad LR maistinių gyvūnų augintojai nepiktnaudžiauja neteis÷tai naudodami nitrofuranus maistiniams gyvūnams, o gyvūniniai maisto produktai nitrofuranų atžvilgiu yra saugūs.

4. Europos Sąjungos šalyse užterštumo nitrofuranais situacija prastesn÷ negu Lietuvoje, tačiau pagal turimus duomenis, lyginant 2004 m. rezultatus su gautaisiais 2008 m. teigiamų m÷ginių skaičius sumaž÷jo net 90 %.

5. Medžiagų steb÷senos planai iš dalies padeda matyti gyvūninių produktų užterštumo situaciją ir kontroliuoti draudžiamų veterinarinių preparatų maistiniams gyvūnams naudojimą, taikant sankcijas.

6. PADöKA

Nuoširdžiai d÷koju darbo vadovui doc. dr. Gintarui Daunorui už pagalbą, d÷mesingumą, rūpestį ir kantrybę. Taip pat noriu pad÷koti LVA doc. dr. Loretai Šernienei, bei bibliotekos ir skaityklos darbuotojams pad÷jusiems rinkti medžiagą magistriniam darbui.

(29)

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ahmeda H. H., Abd El-Aziem S. H., Abdel-Wahhab M. A. Potential role of cysteine and methionine in the protection against hormonal imbalance and mutagenicity induced by furazolidone in female rats. Toxicology 243, 2008, 31–42.

2. Antunes P., Machado J. and Peixe L. Illegal use of nitrofurans in food animals: contribution to human salmonellosis? Clin Microbiol Infect 2006, 12: 1047–1049.

3. Bao N., Sun J., Ma D., Lui F., Wang J.Degradation of biorefractory furaltadone in aqueous solution by ozonation. Chem Technol Biotechnol, 2008, P. 1347–1352.

4. Botsoglou, Nikolaos A. Drug residues in foods. Pharmacology food safety and analysis. New York/Basel : Marcel Dekker Inc. 2001. P 71-523.

5. Cannavan A. Capacity Building for Veterinary Drug Residue Monitoring. Programmes in Developing Countries. Prieiga per internetą:

http://www.fao.org/docrep/008/y5723e/y5723e0g.htm, (žiūr÷ta 2009 m. gruodžio 15 d.)

6. Commission staff working document on the implementation of national residue monitoring plans in the member states in 2007. Brussels, 23.12.2008. 285 p. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/workdoc_2007_en.pdf, (žiūr÷ta 2010 m. sausio 30 d.).

7. Commission staff working document on the implementation of national residue monitoring plans in the member states in 2004. Brussels, 14.02.2006. 105 p. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/workdoc_2004_en.pdf, (žiūr÷ta 2010 m. sausio 30 d.).

8. Commission staff working document on the implementation of national residue monitoring plans in the member states in 2005. Brussels, 08.02.2007. 231 p Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/workdoc_2005_en.pdf, (žiūr÷ta 2010 m. sausio 30 d.).

9. Commission staff working document on the implementation of national residue monitoring plans in the member states in 2006. Brussels, 06.08.2008. 190 p Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/workdoc_2006_en.pdf, (žiūr÷ta 2010 m. sausio 30 d.).

10. Commission staff working document on the implementation of national residue monitoring plans in the member states in 2008. Brussels, 2010. 274 p Prieiga per internetą:

(30)

11. Commission staff working document on the implementation of national residue monitoring plans in the member states. Brussels, 2001. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/control_en.htm, (žiūr÷ta 2010 sausio m.

30 d. ).

12. Coopera K. M, and Glenn Kennedy D. Nitrofuran antibiotic metabolites detected at parts per million concentrations in retina of pigs—a new matrix for enhanced monitoring of nitrofuran abuse

13. Di Corcia A., Nazzari M. Liquid chromatographic–mass spectrometric methods for analyzing antibiotic and antibacterial agents in animal food products, Dipartimento di Chimica, Universita, Rome, Italy 2002.

14. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 470/2009, nustatantis Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktuose tvarką, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004. OL L 152, 2009 6 16, p. 11-2.

15. Harting L., Czapiewski K. Detecting nitrofuran metabolites in animal products using LC/MS/MS. Article Germany, 2005, Vol. 17 Nr. 3.

16. Januškevičien÷ G., Zaborskien÷ G. Paukštienos technologija ir higiena. Kaunas, 2009, P. 152–161.

17. Jokimas J., Sudikien÷ K. Veterinarinių vaistų liekanos ir vaistinių medžiagų panaudojimas maistinimas gyvūnams, Kaunas. 2007 P. 50.

18. Kajokas T. V., Šurkus J., Badaras R., Gr÷belien÷ J., Jovaiša T., Kuzminskis V., Mačiulaitis R., Purvaneckas R., Stonys A., Vaitkaitis D., Žilinskait÷ V. Klinikin÷ toksikologija. Kaunas. 2002. P. 11–195.

19. Leskauskait÷ D., Kriūkova I. Rizikos analiz÷ užtikrinant maisto saugą. Maisto chemija ir technologija. 2003.T.37, Nr. 3. 41 p.

20. Mahedero M.C., Galeano Dı´az T., Gala´n S. Pascual Resolution of ternary mixtures of nitrofurantoin, furaltadone and furazolidone by partial least-square analysis to the spectrophotometric signals after photo-decomposition. Journal of Pharmaceutical and Biomedical Analysis 29 (2002) 477–485.

21. Maisto tarša antibiotikais kelia pavojų sveikatai ir kenkia prekybai. Prieiga per internetą:

http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/112/, (žiūr÷ta 2009 lapkričio 09 d.)

22. Matusevičius A., Špakauskas V. Antimikrobin÷s ir antiparazitin÷s vaistin÷s medžiagos ir vaistai veterinarijoje. Terra Publica. Kaunas. 2005. P. 22 – 249.

(31)

23. Medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų m÷soje, piene, kiaušiniuose, žuvyse ir meduje 2004 metų steb÷senos plano ataskaita. NMVRVI, Vilnius 2005–03–25. 4 p.

24. Medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų m÷soje, piene, kiaušiniuose, žuvyse ir meduje 2002 metų steb÷senos plano ataskaita. NMVRI, Vilnius. 2003–02– 22. 7 p.

25. Medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų m÷soje, piene, kiaušiniuose, žuvyse ir meduje 2005 metų steb÷senos plano ataskaita. NMVRI, Vilnius. 2006–03–12. 10 p.

26. Medžiagų liekanų steb÷senos analiz÷ Europos Sąjungoje ir Lietuvoje 2004–2007 m. 2009–10–28. 49 p. Prieiga per internetą:

http://www.nmvrvi.lt/uploads/File/Rizikos%20vertinimas/stebesenos%20planu%20analize%2 0_3_.pdf., ( žiūr÷ta 2009 m. rugs÷jo 12 d.).

27. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2004 m. gyvūnin÷s kilm÷s monitoringo m÷ginių tyrimų ataskaita d÷l kenksmingų likučių. NMVRVI, Vilnius. 2005–02– 20. 6 p.

32. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto metin÷ steb÷senos m÷ginių tyrimų d÷l medžiagų liekanų gyvūnuose, piene, kiaušiniuose ir meduje už 2006 m. ataskaita. NMVRVI Vilnius, 2007–03–01. 8 p.

33. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto metin÷ steb÷senos m÷ginių tyrimų d÷l medžiagų liekanų gyvūnuose, piene, kiaušiniuose ir meduje už 2007 m. ataskaita. NMVRVI Vilnius, 2008–03–21. 9 p.

34. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto metin÷ steb÷senos m÷ginių tyrimų d÷l medžiagų liekanų gyvūnuose, piene, kiaušiniuose ir meduje už 2008 m. ataskaita.

(32)

35. O’Keeffe M., Conneely A., Cooper K.M., Kennedy D.G, Kovacsics L., Fodor A., Mulder P.P.J., van Rhijn J.A., Trigueros G. Nitrofuran antibiotic residues in pork The FoodBRAND retail survey. Analytica Chimica Acta 520, 2004, P. 125–131.

36. Raugal÷ A. Nitrofuranai. Antimikrobiniai preparatai klinikin÷je praktikoje. Vilnius, 2001, P. 188-191.

37. Reig M., Toldra F. Veterinary drug residues in meat: Concerns and rapid methods for detection Meat Science 78, 2008, P. 60–67.

38. Samsonova J.V., Douglas A. J., Cooper K.M., Kennedy D.G., Elliott C.T. The identification of potential alternative biomarkers of nitrofurazone abuse in animal derived food products. Food and Chemical Toxicology 46, 2008, P. 1548–1554.

39. Šalomskien÷ J., Žvirdauskien÷ R. Mikrobiologiniai metodai antibakterinių medžiagų likučiams šviežioje m÷soje nustatyti (apžvalga). Maisto chemija ir technologija, T. 38, Nr.1. Kaunas. 2004, P. 80–85.

40. Tarybos direktyva 96/23 EB d÷l kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvūnuose ir gyvūninuose produktuose steb÷senos reikalavimų.

41. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. B1 - 642 „D÷l laboratorinių įkainių tvirtinimo“: (Valstyb÷s žinios: 2009-01-15 Nr.5-158 ) 42. Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas. Vilnius, 2009–06–30. Prieiga per internetą:

http://www.vilniausvsc.lt/aplinka/3_pub_apie_monitoringa.htm., (žiūr÷ta 2009 m. spalio 8 d.).

43. Verdon E., Couedor P., Sanders P. Multi-residue monitoring for the simultaneous determination of five nitrofurans (furazolidone, furaltadone, nitrofurazone, nitrofurantoine, nifursol) in poultry muscle tissue through the detection of their five major metabolites (AOZ, AMOZ, SEM, AHD, DNSAH) by liquid chromatography coupled to electrospray tandem mass spectrometry—In-house validation in line with Commission Decision 657/2002/EC. Analytica Chimica Acta 586, 2007, P. 336–347.

44. Veterinarinių preparatų ir liekanų valstybin÷s veterinarin÷s kontrol÷s auditas. 2009 m. birželio 04 d.

45. Žvirdauskien÷ R., Šalomskien÷ J., Urbšien÷ L. Inhibitorių grupių nustatymas žaliame karvių piene mikrobiologiniais metodais. Maisto chemija ir technologija. T. 38, Nr. 2. Kaunas. P. 55–60.

(33)

8. SUMMARY

Nitrofurans residues in food raw materials of animal origin

Research advisor: doc. dr. Gintaras Daunoras

The research for the Master Thesis has been carried out in the Lithuanian Veterinary Academy, the Department of Non Infectious Diseases in 2008-2010.

Data for the analysis of the monitoring of pharmacologically active substances, and relevant information were gathered in the National Food and Veterinary Risk Assessment Institute (NMVRVI) in Vilnius in 2009. During our practical work in the laboratory we familiarized with the nomenclature of the performed analysis and the methods used. Residue monitoring plans and reports on the nitrofuran group for 2004-2008 were collected and analyzed. The reports were prepared according to the contaminants monitoring plan executed in 1998 by the NMVRVI. The National Food and Veterinary Risk Assessment Institute coordinates and investigates the yearly residue monitoring plan. According the results of our analysis we ascertained that:

– In the Republic of Lithuania the monitoring of residues of substances of group A is done every year after validation (fin of March) of the plan. Each year monitoring plans are based on the number of target specimens;

– Analyzing the monitoring data, according to the monitoring plan, in Lithuania, during 2004 – 2008, no antimicrobial substances residues of nitrofuran group were found.

– Considering the results of the analysis, it could be stated that the livestock breeders in the Republic of Lithuania do not abouse nitrofuranus. We can conclude that local food of animal origin in this point of view is safe.

– The situation of the contamination with nitrofurans in other European Union countries is much worse than in Lithuania, however, the collected data shows that the number of positive specimen, collected in 2008, decreased 90% compared with the results obtained in 2004;

– The substance residues monitoring plans partially help to see the real situation of food contamination and make the possibility to control the usage of forbidden veterinary preparations and to apply sanctions.