TERŠALŲ PATEKIMO Į GALVIJŲ PIENĄ IR MöSĄ RIZIKOS VERTINIMAS

0

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA

Giedr÷ Degulyt÷

TERŠALŲ PATEKIMO Į GALVIJŲ PIENĄ IR MöSĄ RIZIKOS

VERTINIMAS

Magistro darbas

Darbo vadovas: dr. Jonas Milius

1 Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedroje, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.

Magistro darbą paruoš÷: Giedr÷ Degulyt÷ ______________ (Vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro darbo vadovas: dr. Jonas Milius

(Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas)

______________ (parašas)

Magistro darbo konsultantas: dr. Julijonas Petraitis

(Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas)

______________ (parašas)

Recenzentas:

2

TURINYS

ĮVADAS... 3

SANTRUMPOS... 5

1. LITERATŪROS APŽVALGA... 6

1.1 Chemin÷ maisto tarša ir jos šaltiniai... 6

1.2 Teršalų migracija, patekimo keliai į galvijo organizmą... 10

1.3 Maisto taršos moksliniai tyrimai ir kontrol÷... 12

1.3.1 Teršalų kontrol÷ gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktuose... 13

1.4 Teršalų keliamas pavojus... 15

2. DARBO METODAI IR SĄLYGOS... 17

2.1. Galvijų m÷ginių (m÷sos, subproduktų) medžiagų likučiams nustatyti ÷mimo tvarka... 17

2.2. Žaliavinio pieno m÷ginių pa÷mimo tvarka... 18

2.3. Eksperimentin÷ dalis... 18

2.3.1. Pesticidų ir polichlorintų bifenilų (PCB) nustatymas piene bei galvijo m÷soje... 19

2.3.1.1. M÷ginio paruošimas... 19

2.3.1.2. Riebalų ekstrakcija iš pieno... 19

2.3.1.3. Šalta riebalų ekstrakcija iš m÷sos... 20

2.3.1.4. Riebalų ekstrakto valymas GPS kolona... 20

2.3.1.5. Silikagelio kolon÷lių ruošimas ir m÷ginio valymas (1,5g)... 20

2.3.1.6. Silikagelio kolon÷lių ruošimas ir m÷ginio valymas (5g)... 21

2.3.1.7. Pesticidų likučių ir PCB nustatymas……….… 21

2.3.2. Mikotoksinų aflatoksino M1 ………...……….…. 22

2.3.2.1. Aflatoksino M1 nustatymas piene imunofermentiniu metodu…………... 22

2.3.2.1.1. M÷ginio paruošimas……….. 22

2.3.2.1.2. Imunofermentin÷s analiz÷s procedūra... 22

2.3.2.2. Ochratoksino A nustatymas kepenyse ir inkstuose imunofermentiniu metodu... 23

2.3.2.2.1. M÷ginio paruošimas... 23

2.3.2.2.2. Imunofermentin÷s analiz÷s procedūra... 24

3

3. TYRIMŲ REZULTATAI... 25

3.1. Eksperimentin÷s dalies analiz÷... 25

3.2. Kenksmingų aplinkos liekanų (3b grup÷s) 2004 – 2009 metų apžvalga... 27

3.2.1. Kenksmingų aplinkos likučių galvijų žaliaviniame piene steb÷senos 2004 – 2009 metų rezultatų analiz÷... 31

3.2.2. Kenksmingų aplinkos likučių galvijų m÷soje bei subproduktuose steb÷senos 2004 – 2009 metų rezultatų analiz÷... 34

IŠVADOS……….………… 39

PADöKOS………... 40

SUMMARY………. 41

LITERATŪROS SĄRAŠAS……….. 43

4

ĮVADAS

Žmogaus sveikata, jo gerov÷ neatsiejama nuo fizin÷s aplinkos. Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai rodo, kad aplinkos poveikio sveikatai dydis priklauso nuo cheminių medžiagų toksiškumo, taršos dydžio, veikimo trukm÷s bei individualių organizmo savybių. Tais atvejais, kai prie nepalankios socialin÷s ar ekonomin÷s situacijos, netinkamos gyvensenos prisideda kenksmingi aplinkos veiksniai, ligų rizika gali padid÷ti. Ligų rizika kiekvienai populiacijai yra skirtinga, jai nustatyti reikalingi lokalūs sveikatos ir aplinkos tyrimai. (RMC ataskaita, 2006)

Užterštas maistas išlieka vienas iš svarbiausių faktorių, sukeliančių su mityba susietus sveikatos sutrikimus. Tod÷l Europos Sąjungos šalyse labai didelis d÷mesys skiriamas maisto saugai ir teršalų lygio kontrolei. Europos Taryba išleido didelį skaičių direktyvų, reglamentų bei kitų teis÷s aktų, nustatančių reikalavimus maisto saugai. Kiekviena Europos Sąjungos šalis turi maisto įstatymus ir teis÷s aktus skirtus maisto produktų reguliavimui (J. Petraitis, 2006)

Siekiant apsaugoti visuomen÷s sveikatą, visuotinai pripažintais saugos įvertinimo principais, atsižvelgiant į mokslo pasiekimus nustatomi didžiausi teršalų kiekiai įvairiuose maisto kilm÷s produktuose, tame tarpe ir gyvūnin÷s kilm÷s. ES šalys įpareigotos kontroliuoti teršalų kiekius maisto produktuose, vertinti jų patekimo į maistą riziką. Tai atliekama vykdant nacionalines gyvūnin÷s ir augalin÷s kilm÷s produktų steb÷senos programas. Teršalų nustatymas vienas iš sud÷tingiausių analiz÷s objektų, teršalus reikalaujama aptikti mikrogramų, ar net jų dalių kilograme eil÷s koncentracijose. Analiz÷s metodai šiose srityse reikalauja vis pažangesn÷s aparatūros, o taip pat griežtesnių metodų įvertinimo procedūrų, savu ruožtu užtikrinančių atliekamų tyrimų kokybę. Ne pakankamai tiksliai identifikavus teršalą, ar jo kiekį gali nukent÷ti tiek gamintojas, tiek vartotojas, ant kurio stalo atsidurs užterštas maisto produktas. Lietuvoje taip pat pastoviai vykdoma augalin÷s gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktų bei pašarų taršos steb÷sena.

Darbo tikslas:

Įvertinti pašaruose ir galvijų aplinkoje esančių teršalų patekimo į gyvūnin÷s kilm÷s produktus galimybę ir riziką.

5 Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti literatūros šaltiniuose esančius duomenis apie gyvūnin÷s kilm÷s produkcijoje leidžiamą taršą ir tos taršos patekimo į galvijų žaliavinį pieną bei m÷są priežastis.

2. Praktiškai susipažinti su taršos nustatymu gyvūnin÷s kilm÷s produkcijoje, įsisavinti pesticidų likučių ir mikotoksinų nustatymo metodus.

3. Praktiškai susipažinti su m÷ginių atrinkimo reikalavimais, išmokti paimti m÷ginius. 4. atlikti 2004 – 2009 metais pagal kasmetines steb÷senos programas vykdytų tyrimų

6

SANTRUMPOS

CHOJ – chloroorganiniai junginiai COP – chloroorganiniai pesticidai

DDD – 1,1-dichlor-2,2-di-(p-chlorfenil)etanas DDE – 1,1-dichlor-2,2-di-(p-chlorfenil)etenas DDT – 1,1,1-trichlor-2,2-di(4-chlorfenil)etanas DKL – didžiausia liekanų koncentracija

DLL – didžiausias leistinas lygis DON – deoksinivalenolas

FOP – fosforoorganinai pesticidai HCH – heksachlorcikloheksanas PCB – polichlorbifenilai

PCDD – polichlordibenzodioksinai PCDF – dibenzofuranai

PSO – Psaulio sveikatos organizacija NIV – nivalenolis

NMVRVI – Nacionalinias maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas OA – ochratoksinas A

TCDD – 2,3,7,8-tetrachlordibenzo-p-dioksinas

TVTA – Tarptautin÷ v÷žio tyrimų agentūra (angl. IARC – International Agency for Research of Cancer)

7

I. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Chemin÷ maisto tarša ir jos šaltiniai

Pagal Codex Alimentarius Komisijos priimtą apibr÷žimą, teršalai - tai medžiagos atsitiktinai patekusios į maistą jo auginimo (auginant žem÷s ūkio produktus, gyvulius bei taikant veterinarin÷s medicinos priemones), gamybos, perdirbimo, apdorojimo, ruošimo, konservavimo, pakavimo, transportavimo, saugojimo metu ar d÷l aplinkos taršos (Codex Stan 193-1995).

Į maistą patenkantys teršalai skirstomi į dvi grupes natūraliai susidarantys ir susidarę kaip žmogaus veiklos pasekm÷. Augaluose, o taip pat ir jūrų augmenijoje natūraliai gali susidaryti tam tikros kenksmingos medžiagos, net natūralūs kancerogenai. Tai įvairios junginių grup÷s: mikotoksinai - pel÷sinių grybelių metabolitai; grybų toksinai, jūriniai toksinai, susidarantys jūros dumbliuose, nitrozamidai, histaminas ir biogeniniai aminai ir kt. Augalin÷s kilm÷s produktus gali užteršti iš dirvožemio patenkantys sunkieji metalai, nitratai, perchloratai, kurie per pašarus gali patekti į gyvulių organizmą ir pasklisti visos mitybos grandin÷je, tuo sukeldami pavojų žmogaus sveikatai (Petraitis J., 2006)

Prie žmogaus pagamintų teršalų, esančių ekosistemose ir besikaupiančių įvairiose maisto grandin÷s dalyse, priskiriami polichlorbifenilai (PCB), polichlordibenzodioksinai (PCDD), dibenzofuranai (PCDF), liepsnos gesinimui naudotos medžiagos ir kt.. D÷l žem÷s ūkyje naudojamų cheminių medžiagų – pesticidų, trąšų - išauginti produktai gali būti užteršti pesticidų likučiais, nitratais bei kitais kenksmingais junginiais. Tarp gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktų teršalų svarbią vietą užima veterinarinių vaistų likučiai, hormonai, pašarų priedai (J. Petraitis, 2006). Žem÷s ūkyje vartojama daug įvairių cheminių medžiagų, galvijai gydomi skirtingomis priemon÷mis. Vienomis iš tokių medžiagų gali būti veterinariniai vaistai ar jų liekanos, su maisto produktais patekę į žmonių maistą netinkamai gydžius maistinius gyvūnus ar naudojus juos profilaktiškai.

8 išvaizdą. Vienas tokių – Sudano dažai, kurie buvo rasti prieskoniuose bei palmių aliejuje, importuojamuose iš Azijos bei Afrikos kraštų (Petraitis J, 2006).

Pavojingiausi sunkieji metalai yra švinas (Pb), kadmis (Cd) ir gyvsidabris (Hg), bei radionuklidai Sr – 90, Cs – 137. Į maistą gyvsidabrio junginiai patenka kaip pesticidų likučiai, be to, metilgyvsidabrio junginius iš neorganinių gyvsidabrio junginių gali sintetinti ežerų bei upių mikroflora. Tod÷l daugiausia gyvsidabriu būna užteršti vandenyje gyvenantys organizmai (J.Petraitis, 2006).

Vienas pagrindinių švino taršos šaltinių - aplinkos tarša. Nedideli švino kiekiai būna ir dirvožemyje, kaip geologinis fonas, bet jie, paprastai, nesukelia maisto užteršimo pavojaus, nes neorganinius švino ir gyvsidabrio junginius augalai sunkiai absorbuoja. Labiausiai aplinką švinu teršia automobilių išmetamosios dujos. Labiausiai aplinka užteršta 5 m atstumu, mažiau – 50 m atstumu, o 200–300 m nuo autostradų švino kiekis artimas foniniam. (R. Valiuk÷nait÷, ir kt., 2005).

Kadmis nuo kitų toksinių elementų skiriasi tuo, kad daugelis augalų gerai absorbuoja jo jonus. Kadmio šaltiniai - pramon÷, cinko indai, trąšos, jo yra natūraliai dirvožemyje. Kai kurie augalai (grybai, grikiai, saul÷grąžos) sugeba kaupti kadmį. Kitas rimtas aplinkos taršos šaltinis yra metalų lydymo pramon÷, kurios padariniai jaučiami 20 km spinduliu Kadmis į aplinką patenka rūdų lydymo, dyzelinio kuro degimo metu ir per trąšas (Paškauskien÷ ir kt., 1995).

Labai dažnai švinas bei kadmis į maistą patenka per pakavimo medžiagas bei iš keramikinių indų, kurių glazūros gamybai buvo naudoti švino ar/ir kadmio junginiai.

9 dirvožemį, atmosferos kritulius nustatomi stroncio (Sr - 90) ir cezio (Cs - 137) aktyvumai. (Ladygien÷ R., 2001)

Mikotoksinai (graikiškai mycos - pel÷siai) tam tikrų pel÷sių rūšių gaminami kenksmingi junginiai. Tai pakankamai stabilios medžiagos, kurios išlieka produkte po juos pagaminusių pel÷sių žūties. Iš mikotoksinų patys pavojingiausi yra aflatoksinai, kurie priklauso stipriausių, natūraliai atsirandančių, kancerogeninių medžiagų grupei (Petraitis J., 2006).

Pavojingiausi iš visų mikotoksinų yra Aflatoksinai B1, B2, G1, G2, M1., kurių poveikis ir kenksmingumas išsamiausiai ištirti ir įvertinti. ES Maisto produktų mokslinio komiteto turima informacija, aflatoksinai, o ypač aflatoksinas B 1, yra kancerogenin÷s medžiagos ir net mažas jų kiekis gali sukelti kepenų v÷žį, o be to, jie yra genotoksiški. Dauguma riešutų ir kai kurios grūdų rūšys, augančios šiltame ir dr÷gname klimate, gali užsikr÷sti aflatoksinus gaminančiais pel÷siais. Lietuvoje išaugintose grūdin÷se kultūrose aflatoksinai randami retai, nes klimatas nelabai palankus aflatoksinus gaminančių pel÷sių augimui. Jei Lietuvoje ir randama aflatoksinais užterštų grūdų, jų kiekiai nesukelia pavojaus žmogaus sveikatai (Petraitis J., 2006). Aflatoksinas M1 aptinkams piene, kaips aflatoksino B1 metabolitas.

Gyvūninius produktuas užteršia ir Ochratoksinas A. Kai kurie pel÷siai (Penicillium ir Aspergillus rūšys) gamina Ochratoksiną A. Jo randama visose pasaulio šalyse auginamuose augaluose: grūduose, kavos pupel÷se, ankštiniuose, džiovintuose vaisiuose, bei iš jų pagamintuose produktuose, vyne, aluje, vynuogių sultyse. Per pašarus jis patenka į gyvūnų organizmą ir kaupiasi inkstuose, kepenyse ir kraujyje. Ochratoksinas A yra potencialus neurotoksinis kancerogenas ir turi genotoksinių savybių (Petraitis J., 2006).

Augalin÷s kilm÷s produktuose bei pašaruose randami ir kiti mikotoksinai - deoksinivalenolis (DON), nivalenolis (NIV), toksinai T2 ir HT-2, patulinas, bet gyvūniniuose produktuose jie aptinkami retai (Petraitis J., 2006)

10 Kai kurių pus÷jimo trukm÷ siekia iki 70 metų. Pavojingiausi ir ilgiausiai aplinkoje išliekantys pesticidai yra DDT, HCH, lindanas. (Kranauskas ir kt., 1998 )

Augalų kenk÷jams, piktžol÷ms, ektoparazitams naikinti dažnai naudojami fosforo organiniai junginiai, piretrinai, kurie yra toksiški ir gali būti gyvulių ir žmonių apsinuodijimo priežastimi.

Vieni iš pavojingiausių chloroorganinių junginių (CHOJ) yra 1,trichlor-2,2-di(4-chlorfenil)etanas (DDT), jo metabolitai dichlor-2,2-di-(p-1,trichlor-2,2-di(4-chlorfenil)etanas (DDD), 1,1-dichlor-2,2-di-(p-chlorfenil)etenas (DDE). CHOJ grupei taip pat priskiriami α- heksachlorcikloheksanas (α-HCH), β-heksachlorcikloheksanas (β-HCH), lindrinas, aldrinas, endrinas, dieldrinas (Kranauskas ir kt., 1998)

Daugelio šių pesticidų naudojimas ES yra uždraustas jau keli dešimtmečiai, tačiau didelį pavojų kelia maisto produktai, atkeliaujantys iš trečiųjų šalių, kuriose šie teršalai leidžiami naudoti, ar jų naudojimas uždraustas neseniai.

Pavojų kelia ir kiti žmogaus pagaminti produktai pasklidę aplinkoje ir besikaupiantys įvairiose maisto grandin÷s dalyse. Tai polichlorbifenilai (PCB), polichlordibenzodioksinai (PCDD), dibenzofuranai (PCDF) ir kt.

Sąvokos "dioksinai" apibr÷žimas taikomas 75 susijusių polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 susijusių polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) grupei, iš kurių 17 junginių yra toksiški. Polichlorinti bifenilai (PCB) — tai 209 skirtingų susijusių junginių, kuriuos pagal jų toksines savybes galima suskirstyti į dvi grupes: dvylikos junginių savyb÷s yra panašios į dioksinų savybes ir tod÷l jie dažnai vadinami "į dioksinus panašiais PCB". Kiti PCB neturi dioksinams būdingo toksiškumo - jų toksikologinis modelis yra kitoks. Pats toksiškiausias yra 2,3,7,8-tetrachlordibenzo-p-dioksinas (TCDD), kurį Tarptautin÷ v÷žio tyrimų agentūra priskiria prie žmogų veikiančių kancerogenų (Petraitis J., 2006).

Polichlorinti bifenilai (PCB) d÷l puikių techninių charakteristikų buvo naudojami įvairiausiose žmogaus veiklos sferose ir tod÷l dideli šių medžiagų kiekiai yra pasklidę aplinkoje. PCB buvo panaudota elektros įrenginiams, j÷gos ir šilumos perdavimo sistemoms, įvairių prekių gamybai: adhezinių medžiagų, plastifikatorių, dažų, kopijavimo popieriaus priedų ir t. t.

11 Šios medžiagos cirkuliuoja ir kaupiasi aplinkoje. Nemažai cheminių teršalų gali patekti į gyvulių organizmus, o iš jų – į maisto produktus.

1.2 Teršalų migracija, patekimo keliai į galvijų organizmą

Gamtoje vyksta du svarbūs procesai: medžiagų migracija ir kaupimasis.(Baltr÷nas P. ir kt., 1996) Į galvijo organizmą toksin÷s medžiagos gali patekti įvairiai: su oru, su vandeniu ar pašaru. Nustatant maisto produktų užterštumo šaltinį, dažniausiai išaišk÷ja, kad gyvūnai buvo šerti užterštais pašarais. (Jatkauskas J., 2005).

Toksines medžiagas organizme gali skaidyti kai kurie fermentai, tai daugiausiai vyksta kepenyse. Didelę šių medžiagų dalį iš organizmo pašalina inkstai, per kuriuos prafiltruojamas kraujas. Su šlapimu gali būti pašalinamos tik vandenyje tirpios medžiagos. Organizmui sunku pašalinti vandenyje netirpias medžiagas, ypač jei organizmas nesugeba jų skaidyti. Tokios medžiagos dažniausiai kaupiasi riebaliniame audinyje.

Galvijo organizme sunkiai skylantys chloro organiniai, fosforo organiniai pesticidai daugiausiai linkę kauptis riebaluose. Lipidų pasiskirstymas iš kraujo į audinius priklauso nuo izomerų lipofilinių savybių, lipidų kiekio audiniuose ir did÷ja šia seka: raumenys, centrin÷ nervų sistema, kepenys, inkstai, trach÷jos, riebalinis audinys. (Bliumbergas ir kt., 1998). PCD, kaip ir kitos lipofilin÷s chemin÷s medžiagos, turi savybę kauptis riebalų turtinguose audiniuose. Kaupimosi organizme mastas priklauso nuo molekul÷s cheminio stabilumo ir chloro atomo pad÷ties molekul÷je. Did÷jant molekul÷s stabilumui ir chloro atomų skaičiui o- pad÷tyje, kaupimasis did÷ja (Sparling, Save, 1980).

Į organizmą patekę sunkieji metalai koncentruojasi plaukuose, odoje, kaupiasi vidaus organuose. Galvijų organizme jų perteklius randamas inkstuose, kepenyse taip pat raumeniniame audinyje. Šių sunkiųjų metalų kiekis gyvūnų inkstuose gali būti 10 ar net iki 100 kartų didesnis nei raumenyse, tai labai priklauso nuo sunkiųjų metalų kiekio, gaunamo su pašarais, bei gyvūno amžiaus skerdimo. (Lukauskas K., 2007) Piene ir pieno produktuose švino ir kadmio koncentracija paprastai yra maža, išskyrus atvejus, kai gyvuliai šeriami užterštu pašaru (Valiuk÷nait÷ R., 2005).

12 pvz., kombinuotuose pašaruose: aflatoksinų kiekis svyravo nuo p÷dsakų iki 3 µg/kg, zearalenono – nuo p÷dsakų iki 700 µg/kg, dioksinivalenolio – nuo 50 iki 1000 µg/kg, T-2 toksino – nuo 5 iki 25 µg/kg (Lugauskas A., 2006). Į karv÷s organizmą patekęs aflatoksinas B1 po organizme vykstančių pokyčių susidaro aflatoksinas M1, kuris patenka į pieną. Aflatoksinas M1 yra gana stabilus, jo koncentracijai piene pasterizacija neturi įtakos, tod÷l iš užteršto pieno pagaminti produktai taip pat gali būti užteršti aflatoksinu M1 ( Jasutien÷ I ir kt., 2004). Per pašarus ochratoksinas A patenka į gyvūnų organizmą ir kaupiasi inkstuose, kepenyse ir kraujyje, d÷l ko gyvūnų inkstai bei kepenys gali tapti kenksmingu maisto produktu. (http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/80/. Prieiga per internetą 2010 sausio 14 d.)

Radionuklidai į gyvulio organizmą patenka tiesiai iš oro arba per dirvožemį tiesiogin÷s pernašos metu nuo augalų ir netiesiogin÷s pernašos metu per grandinę dirvožemis – augalai. Norint aprašyti radionuklidų migraciją naudojamasi d÷žutiniu modeliu. Supaprastinta tokio

modelio schema pateikta 1 paveiksle.

(http://aplinkotyra.vdu.lt/uploads/file/moduliai/radioekologija/radioekologija_Paskaitu_medziag a/pRadEk%2012%20paskaita.pdf . Prieiga per internetą 2010 m. geguž÷s 8 d. )

13

Iškritos Oras

Bq/(m2d)

Oras, radioaktyviosios dulk÷s

1pav. Suprastinta maistin÷s grandin÷s schema galvijams

(http://aplinkotyra.vdu.lt/uploads/file/moduliai/radioekologija/radioekologija_Paskaitu_medziag a/pRadEk%2012%20paskaita.pdf. Prieiga per internetą 2010 m. geguž÷s 8 d. )

Cs - 137 kaupimasis m÷soje priklauso gyvulio rūšies, amžiaus, individualių savybių, nuo raciono sud÷ties ir radionuklidų patekimo trukm÷s. Cezio radionuklidai išsiskiria iš karv÷s organizmo su pienu. Kuo karv÷s produktyvumas didesnis, tuo mažesn÷ radionuklido koncentracija piene. Pienas avarijų atveju pagrindinis indikatorius radiacin÷s taršos vertinimui.

Maistas, kuriame teršalų kiekis visuomen÷s sveikatos ir ypač toksikologiniu požiūriu viršija leistinas ribas, neturi patekti į rinką. Visuomen÷s sveikatai apsaugoti nustatomos didžiausios leidžiamos konkrečių teršalų koncentracijos (DLK) bei didžiausi leistini lygiai (DLL).

1.3 Maisto taršos moksliniai tyrimai ir kontrol÷

Kenksmingų ir neleistinų naudoti medžiagų likučių tyrimas – tai gyvų gyvulių ir paukščių jų m÷sos, pieno, žuvų, kiaušinių, medaus laboratoriniai tyrimai, skirti nustatyti hormonų, veterinarinių vaistų, pesticidų, sunkiųjų metalų ir kitų medžiagų likučius, kurių susikaupimas gyvulio organizme, taigi ir gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktuose, kelia pavojų žmonių sveikatai (J. Milius ir kt., 2003)

Pašarų paviršiaus tarša

Pašarų tūrin÷ tarša

Dirvožemis

14 Nuo 1996 metų Lietuvoje vykdomas kenksmingų ir neleistinų naudoti medžiagų likučių steb÷senos programos. Lietuvos valstybin÷ veterinarijos preparatų inspekcija sudaro kasmetinį Medžiagų likučių gyvūnuose ir jų m÷soje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žv÷rienoje, žuvyse ir meduje steb÷senos planą bei kontroliuoja pašarų ir veterinarinių vaistų gamintojus bei platintojus. Monitoringo (steb÷senos) programa sudaroma ir vykdoma pagal ES Tarybos 1996 m. balandžio 29d. direktyvos 96/23/EEC „D÷l žinomų medžiagų ir jų kenksmingų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrol÷s“ reikalavimus.(J.Milius ir kt., 2002) Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) koordinuoja ir vykdo programoje numatytus tyrimus, įvertina gautus rezultatus, ruošia tyrimų ataskaitas. Programa apima visas gyvūnų ir jų produkcijos rūšis visoje šalies teritorijoje. Tokios programos vykdymas yra viena iš sąlygų, kad Lietuvoje pagamintus maisto produktus galima būtų eksportuoti i ES ir kitas šalis. (J. Milius ir kt., 2003)

Steb÷senos plane yra numatytos tirti dvi pagrindin÷s medžiagų grup÷s:

A grup÷s medžiagos – tai neleistinos naudoti medžiagos ar leistinos naudoti medžiagos, kuriomis piktnaudžiaujama (naudojamos ne pagal paskirtį) (1 priedas).

B grup÷s medžiagos – tai leidžiamos naudoti medžiagos ar teršalai, kurioms 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentu (EB) arba Lietuvos higienos norma HN 54:2008 „Maisto produktai. Didžiausios leistinos teršalų ir pesticidų koncentracijos“ yra nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos (DLK) gyvūniniuose maisto produktuose. Jos tiriamos norint kontroliuoti tinkamą veterinarinių vaistų naudojimą, t.y., ar veterinarinių vaistų liekanos neviršija leistinų normų. Taip pat šios grup÷s medžiagų tyrimas padeda kontroliuoti didžiausią leistiną pesticidų kiekį, steb÷ti teršalų kiekius aplinkoje. (J. Jokymas ir kt., 2007)

1.3.1 Teršalų kontrol÷ gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktuose

Visų imamų m÷ginių ir tiriamų medžiagų procentinis balansas nustatomas remiantis pra÷jusiais metais pagamintos produkcijos kiekiais, surinkta informacija ir įgyta patirtimi.

15 metalams, mikotoksinams, radionuklidams) nustatyti. 70 % plane numatytų m÷ginių (raumuo, riebalai, inkstai, kepenys, kraujas, šlapimas) imami skerdyklose ar perdirbimo įmon÷se, kiti 30 % - ūkiuose. M÷giniai imami iš atsitiktinai pasirinktų galvijų vadovaujantis Kenksmingų medžiagų ir jų likučių steb÷senos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose taisykl÷mis (Jokymas J., 2007).

Mažiausias kiekvienais metais imamų oficialių žalio pieno m÷ginių skaičius yra 1 m÷ginys 15 000 tonų produkcijos. Iš viso per metus tiriama ne mažiau kaip 300 m÷ginių. B – 3 grup÷s medžiagoms tirti skiriama 15 % visų m÷ginių. Atrenkant žalio pieno m÷ginius vadovaujamasi Lietuvos standartu LST EN ISO 707 : 2008 „Pienas ir pieno produktai. M÷ginių ÷mimo vadovas“, 1991 m. vasario 14 d. Komisijos sprendimu 91/180/EEB, nustatančiu tam tikrus žalio ir termiškai apdoroto pieno tyrimų ir analiz÷s metodus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 11 tomas, p. 184), ir Kenksmingų medžiagų ir jų likučių steb÷senos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymais (Kokyb÷s sistemos programa KT – 3 - 2).

Radiologiniams tyrimams m÷giniai imami kiekvieną ketvirtį, proporcingai padalinant planuotų m÷ginių skaičių kiekvienam ketvirčiui. (Jokymas J., 2007)

Remiantis Lietuvos higienos norma HN – 54 : 2008 „ Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“, tiek 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1881/2006, nustatomos didžiausios leistinos tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijos. Reglamentuojant didžiausias leistinas koncentracijas (DLK) visų pirma kreipiamas d÷mesys į jų toksiškumą. 1 lentel÷je pateikiama informacija apie ES rekomenduojamas DLK, nustatytas Europos komisijos direktyvomis. Atskiros šalys gali patvirtinti ir dalis jų patvirtina savo nacionalin÷s DLK.

1 lentel÷. Lietuvoje ir ES priimtos DLK galvijuose ir žaliaviniame piene (Lietuvos higienos norma HN – 54 : 2008 „ Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“)

Medžiagų grup÷

16 dieldrinas HCB PCBs endrinas 20 µg/kg 5 µg/kg heptachloras DDTs α HCH β HCH lindanas aldrinas dieldrinas HCB PCBs endrinas žaliavinis pienas 4 µg/kg 40 µg/kg

alfa, beta HCH suma 7 µg/kg 1 µg/kg 0,6 µg/kg 0,6 µg/kg 10 µg/kg 0,8 µg/kg metitadionas metilchlorpirifosas diazinonas pirazofosas raumuo 20 µg/kg 50 µg/kg 50 µg/kg 20 µg/kg B3 b Organiniai fosforo junginiai metidationas metilchlorpirifosas diazinonas pirazofosas žaliavinis pienas 20 µg/kg 10 µg/kg 10 µg/kg 20 µg/kg švinas (Pb) kadmis (Cd) Raumuo/inkstas 0,10/0,5 mg/kg 0,05/1,0 mg/kg B3 c Sunkieji metalai švinas (Pb) kadmis (Cd) žaliavinis pienas 0,02 mg/kg suradimo riba ochratoksinas A inkstas/ kepenys 40 µg/kg B3 d

Mikotoksinai aflatoksinas M1 žaliavinis pienas 0,05 mg/kg

stroncis-90 37 Bq/kg cezis-134/137 raumuo 600 Bq/kg stroncis-90 37 Bq/kg B3 f Radionuklidai cezis-134/137 žaliavinis pienas 600 kg

1.4. Teršalų keliamas pavojaus

17 Įrodymų apie neigiamą sąveikos su pesticidais poveikį sveikatai sparčiai daug÷ja. Naujausių tyrimų duomenys pateikti Europos Kv÷pavimo Takų Visuomen÷s metinio susitikimo metu 2007 rugs÷jį įrodo, jog suaugę žmon÷s, sąveikaujantys su pesticidais, patenka į padidintos rizikos grupę d÷l didesnio polinkio į besivystančias kv÷pavimo takų problemas. ES Parkinsono ligos tyrimo metu nustatyta, kad net mažas sąveikavimas gali padidinti riziką, kad išsivystys ši liga – šiuo metu Parkinsono liga serga 1 % ES piliečių, kurių amžius yra virš 60 metų. Kanados mokslininkai pateik÷ įrodymų, kad pesticidai yra susiję su v÷žiniais susirgimais, tame tarpe ir leukemija bei ne-Hodgkino limfoma. (http://www.pesticidewatch.eu/download/Website%20-%20LT.pdf. Prieiga per internetą 2009 m. lapkričio 29 d.)

Esant nedidelei sunkiųjų metalų koncentracijai, pasireiškia l÷tinis nespecifinis veikimas. Žmon÷ms ir gyvūnams pažeidžiama centrin÷ ir periferin÷ nervų sistemos, sutrinka kraujodaros organų bei vidaus sekrecijos liaukų ir kt. veikla. Nustatyta, kad, be nuodingo poveikio, sunkieji metalai sutrikdo ir lytinę funkciją. Jie pagreitina aterosklerozę, piktybinių navikų atsiradimą,

pažeidžia genetinį aparatą.

(http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija:Naudingi_resursai/Sunki%C5%B3j%C5%B3_metal%C5 %B3_poveikis_%C5%BEmogaus_organizmui. Prieiga per internetą 2009 m. lapkričio 29 d.)

Pasaulin÷ Sveikatos Organizacija (PSO) ir Tarptautin÷ v÷žio tyrimų agentūra (TVTA) mikotoksinus klasifikuoja kaip kancerogenus, tai yra medžiagas, sukeliančias v÷žį. Aflatoksinas yra klasifikuojamas kaip I grup÷s kancerogenas, tai yra medžiaga, kurios kancerogeniškumas žmogui yra įrodytas ir neginčijamas (Bourda H. ir kt., 2007, Journal of Dairy Science) Ochratoksinai dažniausiai pažeidžia inkstus, imuninę sistemą, gali pereiti per placentą, taip sukeldami vaisiaus apsigimimus. Ochratoksinas jungiasi su kitomis v÷žį sukeliančiomis medžiagomis, stiprina jų poveikį. (http://www.mokslai.lt/referatai/kursinis/ksenobiotikai-puslapis4.html. Prieiga per internetą 2009 m. lapkričio 29 d.)

18

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA

Eksperimentinis darbas atliktas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Eksperimento metu buvo praktiškai susipažinta su m÷ginių ÷mimu, institute atliekamų maisto teršalų (chloro- ir fosforo organinių pesticidų, PCB, dioksinų, mikotoksinų, sunkiųjų metalų bei radionuklidų) nustatymo metodais. Atliekant praktinę magistrinio darbo dalį NMVRVI, tirti m÷giniai ieškant jose chloro- ir fosforo organinių pesticidų dujų chromatografijos metodais ir mikotoksinų imunofermentiniais metodais.

2.1. Galvijų m÷ginių (m÷sos, subproduktų) medžiagų liekanoms nustatyti pa÷mimo tvarka

Visi gyvūnin÷s kilm÷s m÷giniai, skirti kasmetiniam medžiagų liekanų nustatymui gyvūnuose bei jų produktuose, imami vadovaujantis Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. B1 - 245 „Gyvūnų, pieno, kiaušinių ir medaus m÷ginių d÷l medžiagų liekanų nustatymo pa÷mimo tvarka“ kokyb÷s sistemos programa.

Raumuo, kepenys, inkstai, dengiantys inkstą riebalai imami iš skirtingų gyvūnų. Jei kepenų ir inkstų m÷giniai paimami iš to paties arba iš skirtingų gyvūnų, iš kurių buvo paimti raumenų, šlapimo, plazmos m÷giniai, to paties gyvūno organų ir audinių m÷giniai yra laikomi vienu m÷giniu. Remiantis paskutiniaisiais ES direktyvų reikalavimais lentel÷je 2 pateikiama išsami informacija apie galvijų m÷ginių (m÷sos, subproduktų) dydžių pateikiamų į laboratoriją.

2 lentel÷. Analizei reikalingas m÷ginio kiekis, priklausomai nuo matricos

Produktas M÷ginio dydis

Raumuo, kuriame nedaug riebalų ir sausgyslių ≥ 400 g

Riebalai ≥ 100 g

Inkstas 1 organas

Kepenys ≥ 200 g

19 2.2. Žalio pieno m÷ginių medžiagų liekanoms nustatyti pa÷mimo tvarka

Atrenkant žalio pieno m÷ginius, būtina atsižvelgti į pieno kiekį, pagamintą įvairiose vietose, aplinkos užterštumo rizikos faktorius įvairiose vietose, antimikrobinių ir kitų medžiagų panaudojimo tikimybę.

Atrenkant žalio pieno m÷ginius vadovaujamasi Lietuvos standartu LST EN ISO 707:2008 „Pienas ir pieno produktai. M÷ginių ÷mimo vadovas“, 1991 m. vasario 14 d. Komisijos sprendimu 91/180/EEB, nustatančiu tam tikrus žalio ir termiškai apdoroto pieno tyrimų ir analiz÷s metodus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 11 tomas, p. 184), ir Kenksmingų medžiagų ir jų likučių steb÷senos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymais.

Žalio pieno bandiniai imami ūkiuose iš pieno surinkimo talpyklų, pieno surinkimo punktų, pienovežių, pristatančių pieną į perdirbimo įmonę.

Radiologiniams tyrimams atlikti žalio pieno m÷giniai imami

kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, proporcingai padalinant planuotų žalio pieno m÷ginių skaičių (m÷ginio dydis — 3,0 l). Cheminiams ir mikrobiologiniams tyrimams atlikti žalio pieno m÷ginio dydis turi būti po 0,5 l.

Į laboratoriją m÷giniai transportuojami vadovaujantis kokyb÷s sistemos programos KT-4-1 „M÷ginių duomenų registravimas ir m÷ginių transportavimas į laboratoriją“ nuostatomis.

2.3. Eksperimentin÷ dalis

Tyrimų objektai – galvijų m÷sos, jų subproduktų bei žaliavinio pieno m÷giniai paimti pagal kasmetinę steb÷senos programą.

Tyrimams įvykdyti pasirinkome įvertinti chloroorganinių pesticidų, fosforoorganinių junginių bei mikotoksino M1 (piene), ochratoksino A (inkstuose, kepenyse) likučius gyvūnin÷s kilm÷s produktuose. Ieškant pesticidų tirti 6 žaliavinio pieno ir 5 galvijo raumeninio bei 5 riebalinio audinio m÷giniai. Mikotoksinai įvertinti 7 žaliavinio pieno bei 5 galvijo subproduktų m÷giniuose.

20 Likučių nustatymo tyrimai paprastai atliekami dviem etapais: pirmiausiai, atrankos metodu randami cheminių medžiagų likučiais užteršti m÷giniai („teigiami“ m÷giniai), po to šie m÷giniai tiriami kitais patvirtinimo metodais, kad būtų nustatyta, kokių ir kiek likučių rasta m÷ginyje.

2.3.1. Pesticidų ir polichlorintų bifenilų (PCB) nustatymas piene bei galvijo m÷soje

Pesticidų ir PCB likučiams nustatyti buvo taikomas dujų chromatografinis metodas (LST EN 1528/1 – 4 : 2001).

Nustatomas šių chlororganinių junginių kiekis: heptachloras, DDTs, α-HCH, γ- HCH, lindrinas, aldrinas, dieldrinas, HCB, PCBs, endrinas, polichlorinti bifenilai.

2.3.1.1. M÷ginio paruošimas

Pirmiausia vykdomas m÷ginio paruošimas, jo homogenizanimas. Į centrifūginį m÷gintuv÷lį atsveriama 200 ml žaliavinio pieno. Centrifuguojama -40C temperatūroje 3500 aps/min. greičiu 15 min. Toliau, riebalai atsargiai nuimami į 250 ml cheminę stiklinę. Įberiama bevandenio Na2SO4 ir išmaišoma stikline lazdele kol gaunama biri mas÷.

2.3.1.2. Riebalų ekstrakcija iš pieno

21 2.3.1.3. Šalta riebalų ekstrakcija iš m÷sos

Pirmiausia analizuojami m÷giniai buvo atšildomi, sumalami m÷sos malimo mašin÷le. Pasveriama 20 g sumalto m÷ginio, pridedama 60 g bevandenio Na2SO4 ir 60 g jūros sm÷lio. Gauta mas÷ grūdama keramikin÷je grūstuv÷je iki birios, homogeniškos mas÷s. Gauta mas÷ suberiama (papurtant) į chromatografinę kolon÷lę, į kurią įd÷tas stiklo vatos kamštis. Riebalai ekstrahuojami 240 ml petrolio eterio : acetono mišiniu 4+1 (v/v). Ekstraktas surenkamas į pasvertą 500 ml apvaliadugnę garinimo kolbą. Ekstraktas nugarinama rotaciniu – vakuuminiu garintuvu (vandens vonios temperatūra 400C). Pasveriama kolba, kad žinotume riebalų kiekį. M÷ginio valymas GPC kolona ir silikagelio kolon÷le.

2.3.1.4. Riebalų ekstrakto valymas GPS kolona

M÷ginį valant GPC kolona, 1 g riebalų ištirpinamas GPC eliuate 10 ml matavimo kolut÷je iki žym÷s. Jei riebalų <1 g, tai ištirpinami visi išekstrahuoti riebalai. 5 ml ištirpinto riebalų ekstrakto nufiltruojama per membraninį PTFE filtrą į GPC buteliuką.Toliau ekstraktas analizuojamas GPC sistema. Renkamos frakcijos. Surinktos frakcijos sukoncentruojamos rotaciniu – vakuuminiu garintuvu iki 1 ml ir pridedama 20 ml cikloheksano. Toliau ekstraktas v÷l sukoncentruojamas iki 1 ml ir v÷l pridedama 20 ml cikloheksano. Sukoncentruojama iki 1 ml, garinimas baigiamas azoto dujomis iki sausos liekanos. Sausa liekana ištirpinama 2 ml cikloheksano. Ekstraktas pernešamas į silikagelio kolon÷lę.

Visi riebalai valomi su 5 g silikagelio kolon÷l÷mis (+10% H2O), išskyrus – fosforoorganinius, permetriną ir kumafosą, kur valymas atliekamas su 1,5 g silikagelio kolon÷le (+1,5%% H2O).

2.3.1.5. Silikagelio kolon÷lių ruošimas ir m÷ginio valymas (1,5g).

22 100 ml garinimo kolbutę. Kolbą kurioje buvo m÷ginys, praplaunama: 3 kartus po 5 ml eliuato A, ir pernešama į kolon÷lę, pirmą kartą 5 ml eliuato B ir antą kartą 20 ml B. Eliuatai sukoncentruojami iki 1 ml rotaciniu – vakuminiu garintuvu. Baigiama garinti azoto srove. Sausa liekana ištirpinama 1,5 ml isodrino/PCB 209 tirpale ir pernešama į chromatografinį buteliuką.

2.3.1.6. Silikagelio kolon÷lių ruošimas ir m÷ginio valymas (5g).

Į kolon÷lę įdedamas stiklo vatos kamštis. Įpilama 5g paruošto silikagelio (10% vandens v/v). Įberiama apie 1cm bevandenio Na2SO4 . Įdedama truputis stiklo vatos. Kolon÷l÷ praplaunama 20 ml n-heksano. Į kolon÷lę pernešamas ekstraktas. Eliuojama 50 ml dichlormetano : n-heksano (1:4) mišiniu ir surenkama į 100 ml garinimo kolbutę. Eliuatai sukoncentruojami iki 1 ml ,du kartus įnešant po 10 ml n-heksano. Baigiama garinti azoto srove. Sausa liekana ištirpinama 1,5 ml isodrino/PCB209 mišinyje ir pernešama į chromatografinius buteliukus.

2.3.1.7. Pesticidų likučių ir PCB nustatymas

Paskutin÷ stadija – pesticidų likučių nustatymas. Tiek pieno, tiek m÷sos paruošti m÷giniai analizuojami dujų chromatografijos metodais. Analiz÷s sąlygos parenkamos taip, kad chromatografuojami komponentai kuo geriau atsiskirtų. Analiz÷s pradžioje per kolon÷lę leidžiamas tirpiklis, etaloniniai pesticidų, jų metabolitų etaloniniai tirpalai, v÷liau analizuojamas ekstraktas, v÷l etaloniniai tirpalai ir analizuojami bandiniai.

23 2.3.2. Mikotoksinų aflatoksino M1 ir ohratoksino Anustatymas

Mikotoksinų kontrolei naudojami įvairūs imunofermentiniai bei chromatografiniai metodai. Rekomenduojama vienu metodu nustačius mikotoksinų kiekius, viršijančius didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK), rezultatus patikrinti kitu metodu, dažniausiai chromatografiniu.

2.3.2.1. Aflatoksino M1 nustatymas piene imunofermentiniu metodu

Konkuruojantis imunofermentinis metodas taikomas kiekybiniam aflatoksino M1 nustatymui piene ir pieno produktuose. Šis metodas yra apžvalginis.

2.3.2.2. M÷ginio paruošimas

Pirmiausia tinkamai paruošiamas m÷ginys. Iš pieno pašalinama grietin÷l÷. Grietin÷l÷s pašalinimui pienas centrifuguojamas 10 min / 3500 (aps./min.) / (0-4) °C. Atsargiai nuimamas viršutinis grietin÷l÷s sluoksnis. Analizei naudojama 100 µl nuriebalinto pieno.

2.3.2.3. Imunofermentin÷s analiz÷s procedūra

24 inkubuojama 15 min. kambario temperatūje (20 – 25)°C) tamsoje. Į kiekvieną mikroindelį įpilama po 100 µl stabdymo tirpalo. Atsargiai sumaišoma švelniai purtant plokštelę ir išmatuojama absorbcija esant bangos ilgiui 450 nm. Absorbciją reikia išmatuoti per 15 min. nuo stabdymo tirpalo įpilimo.

Galiausiai atliekami rezultatų skaičiavimai. Jeigu gautas rezultatas mažesnis už kiekybinio nustatymo ribą, darom išvadą, kad aflatoksino M1 tame m÷ginyje n÷ra. Gavus didesnį rezultatą už normatyvinių dokumentų nustatytas normas, m÷ginys atiduodamas patvirtinti efektyviosios skysčių chromatografijos metodu.

2.3.3. Ochratoksino A nustatymas kepenyse ir inkstuose imunofermentiniu metodu

Metodas skirtas kiekybiniam ochratoksino A nustatymui kepenyse ir inkstuose. Šis metodas yra apžvalginis.

2.3.3.1. M÷ginio paruošimas

25 2.3.3.2. Imunofermentin÷s analiz÷s procedūra

Į mikroplokštelę įdedamos akut÷s, po dvi kiekvienam standartiniam tirpalui ir m÷giniui. Į kiekvieną akutę supilama po 50 µl standartinio tirpalo arba paruošto m÷ginio. Pridedama 50 µl skiesto fermentų konjugato tirpalo. Atsargiai purtant inkubuojama 2 val. kambario temperatūroje, tamsoje. Skystis iš akučių išpilamas, plokštelę apverčiant pakratant 3 kartus ant filtravimo popieriaus įsitikinant, kad pašalintas visas skystis iš akučių. Akut÷s tris kartus praplaunamos 250 µl distiliuoto vandens. Į kiekvieną akutę pridedama 50 µl substrato ir 50 µl chromogeno. Atsargiai purtant inkubuojama 30 min. kambario temperatūroje, tamsoje. Pridedama 100 µl stabdymo reagento. Supurtoma ir matuojama absorbcija esant bangos ilgiui 450 nm. Pamatuojama per 60 min. po stabdymo reagento prid÷jimo.

Galiausiai atliekami skaičiavimai. Iš gautų duomenų sudaroma kalibracin÷ kreiv÷, kuri iš esm÷s yra tiesin÷ ochratoksinui A 75 – 675 ng/kg (ppt) srityje.

2.4 2004 – 2009 metais NMVRVI atliktų tyrimų rezultatų analiz÷

26 3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Eksperimentin÷s dalies analiz÷

Tirtuose galvijo žaliavinio pieno ir m÷sos m÷giniuose kenksmingų aplinkos teršalų likučių nerasta n÷ viename bandinyje. (3, 4 lentel÷s) Visų tirtų m÷ginių rezultatai neperženg÷ metodo nustatymo ribos.

3 lentel÷. Teršalų kiekių nustatymo rezultatai žaliaviniame galvijų piene

M÷ginių kiekis Metai Teršalas Tirta m÷ginių Rastas likučių kiekis viršijantis

metodo nustatymo ribą

Rastas likučių kiekis viršijantis DLK FOP 1 0 0 COP 2 0 0 2008 M1 4 0 0 FOP 2 0 0 COP 1 0 0 2009 M1 3 0 0

27 4 lentel÷. Teršalų kiekių nustatymo rezultatai galvijų m÷soje

M÷ginių kiekis Metai Teršalas Matrica Tirta m÷ginių Rastas likučių kiekis

viršijantis metodo nustatymo ribą

Rastas likučių kiekis viršijantis

DLK

FOP Galvijo raumuo 3 0 0

Galvijo raumuo 1 0 0 COP Galvijo riebalai 3 0 0 Galvijo kepenys 2 0 0 2008 OA Galvijo inkstas 1 0 0

FOP Galvijo raumuo 1 0 0

COP Galvijo riebalai 2 0 0

Galvijo kepenys 1 0 0

2009 OA

Galvijo inkstas 1 0 0

FOP – fosforoorganiniai pesticidai, COP – chloroorganiniai pesticidai, M1 – mikotoksinas M1, OA –

ochratoksinas A.

Eksperimento metu gauti rezultatai atspind÷jo visų 2008 – 2009 metų rezultatus (žr. 5 - 8 lenteles). Per šį laikotarpį maisto teršalų likučių, viršijančių nustatymo ar didžiausią leistiną koncentraciją neaptikta.

Lietuvoje chloroorganinių pesticidų (grup÷ 3a) randama vis mažiau. NMVRVI tyrimo duomenimis 1998 – 2003 metais fosforo organinių junginių likučių, viršijančių DLK, galvijų piene bei m÷soje neaptikta. (Milius J. ir kt., 2004).

28 3.2. Kenksmingų aplinkos teršalų liekanų (3b grup÷s) 2004 – 2009 metų apžvalga

Be eksperimentinio darbo buvo atlikta nuo 2004 metų Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktų tyrimų rezultatų apžvalga. Paprastai vertinant tyrimų rezultatus kaip rodiklis imamas vienas parametras nustatytos DLK viršijimas. Tačiau norint gauti išsamesnę informaciją rizikos vertinimui pasirinkome įvertinti ir tų tyrimų rezultatus, kai teršalų rasta leidžiamos normos ribose ir kai nerasta.

29 5 lentel÷. Sunkiųjų metalų (švino, kadmio) ir radionuklidų (cezio– 137, stroncio– 90) liekanų tyrimo galvijo žaliaviniame piene

2002 – 2009 m. duomenų suvestin÷

Sunkieji metalai Radionuklidai

Pb Cd Cs – 137 Sr – 90 Metai T R ↑DLK T R ↑DLK T R ↑DLK T R ↑DLK 2002 ** 30 0 0 30 0 0 - - - - 2003** 42 14 0 42 0 0 31 0 0 5 0 0 2004 25 4 0 25 0 0 30 30 0 9 9 0 2005 25 0 0 22 0 0 24 5 0 5 5 0 2006 21 1 0 20 2 0 10 1 0 2 2 0 2007 12 0 0 12 0 0 8 2 0 3 3 0 2008 12 1 0 11 0 0 12 0 0 6 6 0 2009 12 1 0 11 0 0 7 0 0 3 3 0 Iš viso: 107 7 0 101 2 0 91 38 0 33 28 0

30 6 lentel÷ Pesticidų (chloroorganinių pesticidų, fosforoorganinių junginių) ir mikotoksino M1 liekanų tyrimo galvijo

žaliaviniame piene 2003 – 2009 m. duomenų suvestin÷

Pesticidai CHOJ * FOJ* Mikotoksinas M1 Metai T R ↑DLK T R ↑DLK T R ↑DLK 2003** 77 0 0 8 0 0 30 0 0 2004 21 0 0 14 0 0 27 1 0 2005 13 0 0 12 0 0 14 0 0 2006 11 0 0 11 0 0 15 0 0 2007 13 0 0 10 0 0 11 0 0 2008 13 0 0 10 0 0 9 0 0 2009 7 0 0 14 0 0 15 0 0 Iš viso: 78 0 0 71 0 0 91 1 0

*CHOP – chloroorganiniai pesticidai, FOP – fosforoorganiniai pesticidai, OA – ochratoksinas A, M1 – aflatoksinas M1.

**duomenys iš 2004 metais konferencijų pranešimuose NMVRVI skelbtos informacijos, šie duomenys neįtraukti į bendrą „Iš viso“ sumą.

31 7 lentel÷. Sunkiųjų metalų (švino, kadmio) ir radionuklidų (cezio– 137, stroncio– 90) liekanų tyrimo galvijo m÷soje

2002 – 2009 m. duomenų suvestin÷

Sunkieji metalai Radionuklidai

Pb (Rm, In)* Cd (Rm, In)* Cs – 137 (Rm)* Sr – 90 (Rm)* Metai T R ↑DLK T R ↑DLK T R ↑DLK T R ↑DLK 2002 ** 61 4 0 52 48 7 - - - - 2003** 51 0 0 48 15 3 39 0 0 10 0 0 2004 48 18 0 48 36 2 41 41 0 12 12 0 2005 44 5 0 44 27 2 21 7 0 4 4 0 2006 29 2 0 26 20 1 8 3 0 4 4 0 2007 26 0 0 29 7 1 9 0 0 3 3 0 2008 22 2 0 25 6 0 8 1 0 2 2 0 2009 26 5 0 25 10 1 6 3 0 3 3 0 Iš viso: 195 32 0 197 106 7 93 55 0 28 28 0

* Rm – raumuo, In – inkstas, Rb – riebalai, Kp – kepenys.

32 8 lentel÷. Pesticidų (chloroorganinių pesticidų, fosforoorganinių junginių) ir ochratoksino A liekanų tyrimo galvijo m÷soje

2003 – 2009 m. duomenų suvestin÷ Pesticidai CHOJ * (Rb)* FOJ* (Rm)* Ochratoksinas A (In, Kp)* Metai T R ↑DLK T R ↑DLK T R ↑DLK 2003** 40 0 0 9 0 0 44 0 0 2004 42 0 0 13 1 0 22 3 0 2005 27 0 0 18 0 0 20 7 0 2006 26 0 0 16 0 0 18 2 0 2007 26 0 0 18 0 0 26 0 0 2008 25 0 0 11 0 0 21 0 0 2009 9 0 0 9 0 0 18 0 0 Iš viso: 155 0 0 145 1 0 125 12 0

*CHOP – chloroorganiniai pesticidai, FOP – fosforoorganiniai pesticidai, Rm – raumuo, In – inkstas, Rb – riebalai, Kp – kepenys, P - žaliavinis pienas. **duomenys iš 2004 metais konferencijų pranešimuose NMVRVI skelbtos informacijos, šie duomenys neįtraukti į bendrą „Iš viso“ sumą.

33 3.2.1. Kenksmingų aplinkos likučių galvijų žaliaviniame piene steb÷senos 2004 –

2009 metų rezultatų analiz÷

Per 2004 – 2009 metų laikotarpį medžiagų likučių kiekis rastas, tačiau neviršijantis DLK ar DLL buvo aptiktas 75 (2004 m. – 44, 2005 m. –10 , 2006 m. – 6 , 2007 m. – 5, 2008 m. – 7, 2009 m. - 3) žaliavinio pieno m÷giniuose. Iš jų n÷ viena DLL ar DLL neviršijo. Detalus duomenų pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje.

2 pav. Žaliavinio pieno tirtų m÷ginių, m÷ginių, kur rastas likučių kiekis, viršijantis nustatymo ribą, m÷ginių, kur rastas likučių kiekis viršijantis DLK 2004 – 2009 metų

skaičiaus analiz÷

Sunkiųjų metalų švino ir kadmio per 2004 – 2009 metų steb÷senos laikotarpį ieškota 208 žaliavinio pieno m÷giniuose. Švino likučių buvo rasta 7 m÷giniuose (2004 m. – 4, 2006, 2008 ir 2009 m. po - 1), tačiau jų koncentracijos neviršijo didžiausios leistinos normos. Kadmio likučių, viršijančių nustatymo ribas, aptikta tik 2 m÷giniuose 2004 metais.

34 pagrindimas nei min÷tame straipsnyje, nei NMVRVI duomenų baz÷je. NMVRVI 2000 metais buvo ištirta 13 pieno bandinių, 2001 metais – 18, 2002 – 30 m÷ginių. N÷ viename m÷ginyje nustatyta koncentracija neviršijo Lietuvoje leidžiamų DLK švinui ir kadmiui 2003 m., tirtuose m÷giniuose šių metalų koncentracija taip pat neviršijo leidžiamų normų tik 14 m÷ginių buvo rasti švino p÷dsakai, viršijantys metodo nustatymo ribą (J.Milius ir kt. 2003, 2004).

Panaši situacija pastebima ir kitų šalių atliekamuose tyrimuose. RASFF sistemoje 2008 metais negauta pranešimų apie sunkiųjų metalų kiekius viršijančius DLK pieno produktuose, nors iš viso tais metais nustatyta 211 atvejų (90 iš jų žuvyse), kai sunkiųjų metalų kiekiai viršijo leistinas normas (RASFF Annual Report, 2008). Dauguma laboratorijų, vykdančių monitoringo programas 1998 – 2008, metais taip pat nenurodo DLK viršijimo atvejų (Nordlander I., 1998). Atskiruose moksliniuose straipsniuose kartais skelbiama informacija, apie žymų pieno produktų užterštumą sunkiaisiais metalais, tačiau, tokie faktai paprastai nepatvirtini akredituotuose laboratorijose atliktais tyrimais. Jau senai mokslin÷je literatūroje keliamas klausimas d÷l sunkiųjų metalų tyrimų rezultatų patikimumo (Jorhem L, 2008). Autorius surinko informaciją apie 105 moksliniuose straipsniuose bei tyrimų atskaitose paskelbtus sunkiųjų metalų nustatymų maisto produktuose rezultatus. Jis atkreip÷ d÷mesį į tai kad daugumoje straipsnių iš vis neaprašomos naudotos analitin÷s kokyb÷s kontrol÷s procedūros, arba nepakankamai aiškiai, kad būtų galima vertinti rezultatų patikimumą. Dažniausiai straipsniai nepateikiantys informacijos apie kokyb÷s kontrolę pateikia didesnius tyrimų rezultatus, ką paprastai sąlygoja nekokybiškas m÷ginių ruošimo procesas, kurio metu patenkanti tarša kelis kartus viršija metalų kiekį esantį tyrimams paimtame m÷ginyje. Deja moksliniuose straipsniuose pateikiančios informacijos apie maisto taršą sunkiaisiais metalais Lietuvos maisto produktuose n÷ra poskyrio apie metodo patvirtinimą laboratorijoje bei kitas naudotas kokyb÷s kontrol÷s procedūras, šiuo metu privalomas pateikti rimtuose moksliniuose straipsniuose.

35 (2004 m. – 9, 2005 m. – 5, 2006 m. – 2, 2007 m. – 3, 2008 m. – 6, 2009 m. - 3). Sr – 90, viršijantis nustatymo ribą buvo aptiktas visuose tirtuose m÷giniuose. N÷ra informacijos, kad per paskutinius 10 metų Europos šalyse piene ir jo produktuose būtų rastas radionuklidų kiekis viršijantis leidžiamas normas.

2004 – 2009 metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute chloroorganinių pesticidų buvo ieškota 78 žaliavinio pieno m÷giniuose. N÷ viename iš tirtų pieno m÷ginių pesticidų likučių nebuvo rasta. Panaši pad÷tis ir su fosforoorganinių junginių tyrimais. Per tą patį laikotarpį buvo tirta 71 žaliavinio pieno m÷ginys, tačiau kiekiai neviršijo naudojamų metodų nustatymo ribos. RASFF sistemoje 2008 metais taip pat nebuvo nurodytas pesticidais užterštas pieno produktas. N÷ra informacijos, kad kitose ES šalyse piene ar pieno produktuose per paskutinius 10 metų būtų rasti pesticidų likučių kiekiai viršijantys normą (RASFF Annual Report, 2008). Aptinkama atskirų chloroorganinių pesticidų, kiekiais artimais metodo nustatymo ribai, kiekiais sudarančiais ne daugiau kaip 10 % nustatytos normos (Nordlander I., 1998).

Mikotoksino M1 buvo ieškota 91 žaliavinio pieno m÷ginyje. Leistinos normos neviršijantys M1 kiekiai piene buvo nustatyti tik 1 m÷ginyje 2004 metais, visą likusį laikotarpį (2005 – 2009 metai) mikotoksino M1 likučių neaptikta. Nerasta informacijos, kad jo, kad jo kiekiais viršijančiais DLK būtų radusios kitos ES šalys. Mikotoksino Ochratoksino A piene neieškota, nes n÷ra informacijos, kad jis būtų piene.

36 3 pav. Kenksmingų aplinkos teršalų likučių, viršijančių nustatymo ribą, tačiau neviršijančių DLK ir DLL pasiskirstymas pagal analites galvijų žaliaviniame piene 2004 – 2009 metais

Galime daryti išvadą, jog kenksmingų aplinkos teršalų likučių kiekio požiūriu Lietuvoje auginamų galvijų pienas švarus. NMVRVI tyrimų duomenys parod÷, kad 3b grup÷s medžiagų kiekiai neviršijo nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų. Tačiau teršalų kiekiai viršijantys nustatymo ribas analizuojant 2004 – 2009 metų laikotarpį aptikti 13% visų tirtų žaliavinio pieno m÷ginių.

3.2.2. Kenksmingų aplinkos likučių galvijų m÷soje bei subproduktuose steb÷senos 2004 – 2009 metų rezultatų analiz÷

37 4 pav. Galvijų m÷sos bei subproduktų tirtų m÷ginių, m÷ginių, kur rastas likučių kiekis, viršijantis nustatymo ribą, m÷ginių, kur rastas likučių kiekis, viršijantis DLK 2004 – 2009 metų skaičiaus analiz÷

Sunkiųjų metalų švino ir kadmio galvijo raumens ir inksto matricoje ieškota 392 m÷giniuose. Švino likučių, viršijančių nustatymo ribas, rasta 27 (2004 m. – 18, 2005 m. – 5, 2006 m. – 2, 2008 m. – 2) m÷giniuose. Jo kiekis n÷ viename m÷ginyje neviršijo DLK. Kadmio ieškota 197 m÷giniuose. Metodo nustatymo ribą viršijančių kiekių rasta 97 (2004 m. – 36, 2005 m. – 27, 2006 m. – 20, 2007 m. – 7, 2008 m. – 6, 2009 m. - 1) m÷giniuose, iš jų nustatytas 7 DLK (1,0 mg/kg) viršijimo atvejai. Duomenys pateikti 9 lentel÷je.

Remiantis literatūros duomenimis, 2002 metais švino ieškota 61 jautienos m÷giniuose. Jo kiekis, viršijantis nustatymo ribą rastas 4 m÷sos m÷giniuose. Kadmio ieškota 52 jautienos m÷giniuose. Jo kiekis viršijantis nustatymo ribą, rastas 48 m÷giniuose, iš jų nustatyti 7 atvejai kai kadmio kiekis viršijo DLK. (Milius J. ir kt., 2003)

38 daroma prielaida, kad tai gali būti šūvio tarša (Veterinary Residues Committee, 2009). Labiausiai sunkieji metalai kaupiasi inkstuose ir dažniausiai jų ten randama kiekiais viršijančiais DLK, nors ir taip sunkiųjų metalų DLK inkstuose žymiai didesn÷ lyginant su DLK m÷soje. 7 lentel÷je pateikta informacija apie rastus kadmio kiekius galvijų inkstuose.

9 lentel÷. Sunkiųjų metalų kiekiai rasti galvijų m÷soje

Bandinio eil÷s numeris

Metai Objektas Metalo kiekis, mg/kg

1. 2004 Galvijo inkstas kadmio 1,5

2. 2004 Telyčios inkstas kadmio 1,036 +/- 0,104

3. 2004 Galvijo inkstas kadmio 2,12

4. 2005 Galvijo inkstas kadmio 1,4 +/- 0,14

5. 2005 Karv÷s inkstas kadmio 7,94

6. 2006 Galvijo inkstas kadmio 1,08

7. 2007 Galvijo inkstas kadmio 1,57 +/- 0,28

8. 2008 Galvijo inkstas kadmio 1,8 +/- 0,3

Didelius sunkiųjų metalų kiekius inkstuose randa ir kitų šalių laboratorijos, nors RASFF sistemoje pranešimų apie metalų kiekius viršijančius normą 2008 metais nepasitaik÷. Tuo tarpu Jungtin÷je Karalyst÷je 2008 metų ataskaitoje (RASFF Annual Report, 2008) nurodyta, kad inkstuose steb÷senos metu randami metalų kiekiai viršijantys DLK. Galvijų inkstuose kadmio virš DLK rasta 1 m÷ginyje iš 58, ožkos inkste 1 m÷ginyje iš 7, o tiriant 50 avies inkstų m÷ginių 2 rasta kadmio ir 3 švino kiekiais viršijančiais DLK. Tuo būdu sunkiųjų metalų kaupimuose gyvūnų inkstuose problema išlieka.

39 Stebint chlororganinių pesticidų dinamiką per 2004 – 2009 metų laikotarpį Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos institute ištirta 155 galvijo riebalų m÷ginių. Jų likučių nerasta n÷ viename iš šių m÷ginių. Vykdant valstybinę gyvūnin÷s kilm÷s produktų steb÷seną fosforo organinių grup÷s pesticidų bandinių tiriama mažiau, lyginant su chloro organiniais. Galvijo raumenyse kontroliuojami metadiono, metilchlorpirifoso, diazinono bei pirazofoso likučiai. Per analizuojamą 2004 – 2009 metų laikotarpį buvo ištirta 85 galvijo m÷sos m÷giniai, tačiau nustatymo ribas ar didžiausias leistinas koncentracijas viršijančių normų neaptikta.

Ochratoksino A galvijo inkstuose ir kepenyse per 2004 – 2009 metų laikotarpį buvo ieškota 125 m÷giniuose. Išanalizavus duomenimis nustat÷me, kad ochratoksino A likučių jautienoje, viršijančių DLK neaptikta. Rasti 12 (2004 m. – 3, 2005 m. – 7, 2006 m. – 2) m÷ginių viršijančių nustatymo ribą (0,0021µg/kg). Likusiu 2007 – 2009 metų laikotarpiu – neaptikta. Nors mikotoksinai ir yra plačiausiai RASFF sistemoje minimi teršalai (– 931 pranešimas d÷l taršos mikotoksinais, iš 3132 pranešimų skelbtų 2008 metais. Tačiau nebuvo n÷ vieno pranešimo apie mikotoksinų kiekius viršijančius DLK m÷soje.

40 5 pav. Kenksmingų aplinkos likučių, viršijančių nustatymo ribą, tačiau neviršijančių DKL ir DLL pasiskirstymas pagal analites galvijų m÷soje (subproduktuose) 2004 – 2009 metais

41

IŠVADOS

1. Galvijų žaliaviniame piene randami, nedideli kiekiai sunkiųjų metalų ir radionuklidų, bet jų kiekiai nesiekia 50 % sunkiųjų metalų, 10 % radionuklidų DLK, tod÷l jie nekelia pavojaus vartotojų sveikatai.

2. Galvijų m÷soje sunkiųjų metalų randama dažniau, ypač dideli kiekiai šių teršalų aptinkami inkstuose.

3. Pesticidų likučių kiekiai tiek m÷soje tiek piene neviršija metodo nustatymo ribos, kuri sudaro apie 10% DLK, tod÷l jų keliama rizika nereikšminga.

4. Pieno tarša Aflatoksinu M1 n÷ra būdinga Lietuvos pieno produktams. Steb÷senų metu nenustatyta DLK viršijimo faktų.

5. Lietuvoje gaminamiems m÷sos produktams tarša ochratoksinu A nebūdinga. Steb÷senų metu nenustatyta DLK viršijimo faktų.

6. Analizuojant tyrimų rezultatus nenustatyta statistiškai patikimo ryšio tarp ištirtų m÷ginių skaičiaus ir m÷ginių, kuriuose rasta teršalų kiekio.

42

PADöKOS

Nuoširdžiai d÷koju:

Darbo vadovui dr. J. Miliui už pagalbą ruošiant magistrinį darbą.

Magistrinio darbo konsultantui dr. J. Petraičiui už pagalbą už vertingas pastabas bei patarimus rašant darbą.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, chemijos skyriaus ved÷jai I. Jarmalaitei bei radiologinio skyriaus ved÷jui P. Druliai už pagalbą renkant duomenis magistriniam darbui.

43

SUMMARY

Giedr÷ Degulyt÷

RISK ASSESSMENT OF TOXIC ENVIRONMENTAL RESIDUES IN BOVINE ROW MILK AND MEAT

Supervisor: Dr. Jonas Milius

The Master’s degree thesis was prepared at the Veterinary Academy of Lithuania, the Department of Food Safety and Animal Hygiene during the period 2008 – 2010. Volume of work 46 pages, 9 tables and 5 diagrams.

The aim of this study was estimate possibility and risk of the transmission environmental chemicals to animal production.

The food samples were analyzed at the National Food and Veterinary Risk Assessment Institute, Department of Chemistry. There are reported the detailed analysis of bovine meat and raw milk samples contamination with pesticides, heavy metals, mycotoxins, radionuclides, taken from the different parts of Lithuania by National Residues Control Program. The 6 samples were analyzed for pesticides in raw milk, 5 samples in beef muscle and 5 samples in adipose tissues. The mycotoxins were analyzed in 7 samples of raw milk and 5 samples of bovine meat. No chemical residues were found.

45 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Drulia P. Filistovičius V., Ryliškien÷ O. 90Sr ir 137Cs kaita gyvūniniuose produktuose ir gyvūnų pašaruose. Tarptautin÷s konferencijos „Radiacin÷ sauga šiandien“ pranešimai, II dalis. Vilnius, 2002. P. 20 – 23.

2. Baltr÷nas P., Lygis D., Mierauskas P., Oškinis V., Šimaitis R. Aplinkos apsuga. Ensikolopedija. Vilnius, 1996. P. 209.

3. Bliumbergas R., Staniškien÷ B., Medekšien÷ H. DDT detoksikacija biosferoje. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 1998. T. 5 (27). P. 87−92.

4. Bourda H.et. all. Aflatoxin M1 and Ochratoxin A in Raw Bulk Milk from French Dairy Herbs. Journal of Dairy Science. American dairy Association, 2007. P. 3197 – 3201. 5. Codex General Standard for Contaminants and Toxins in Food and Feed (Codex Stan

193-1995). P. 1.

6. Ingrid Nordlander. Examination of Residues in Live Animals and Animal Products, Results of the Control 1998, Sweden. 1998.

7. Jasutien÷ I., Garmien÷ G. Aflatoksino M1 nustatymas piene ir jogurte ELISA metodu. Maisto chemija ir technologija. Konferencijų pranešimų medžiaga. Kaunas, 2004. T. 38, Nr. 2.

8. Jatkauskas J. Sugus pašaras – saugi produkcija. Mano ūkis. Kaunas, 2005. P. 14 – 18. 9. Jokymas J., Sudeikien÷ K. Veterinarinių vaistų liekanos ir vaistų naudojimas maistiniams

gyvūnams. Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos valstybin÷ veterinarijos preparatų inspekcija. Kaunas, 2007. P. 28 – 32.

10. Jorhem L Promoting analytical quality control of trace-element data to be presented in international journals and reports , Accred Qual Assur, 2008, Vol 13, P. 289-292.

11. Kokyb÷s sistemos programa KT – 3 – 2 “ Gyvūnų, pieno, kiaušinių ir medaus m÷ginių d÷l medžiagų liekanų nustatymui pa÷mimo tvarka“. LR Valstybin÷s maisto ir veterinarijos direktoriaus 2009 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. B1 – 245.

46 13. Kranauskas, R. Rudauskait÷, J. Petraitis. Lietuvos maisto chemin÷ tarša monitoringo

požiūriu. Sveikatos aplinka, 1998 Nr.4. P.11 – 19.

14. Ladygien÷ R. Ar valgome radiologiškai švarų maistą? Sveikata. Kaunas, 2001. P. 15 – 16.

15. Lietuvos higienos norma HN- 54 : 2008 „ Maisto produktai. didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos. Nr. V – 884 (Žin., 2008, Nr. 109 - 4175) 16. Lugauskas A. Mikotoksinų kaupimosi maiste d÷sningumai ir prevencinių saugos

priemonių paieška. Maisto chemija ir technologija. Konferencijų pranešimų medžiaga. Kaunas, 2006. T. 40, Nr. 2.

17. Lukauskas K. Valstybin÷ maisto saugos kontrol÷. Mokslas ir gyvenimas. Vilnius, 2007. Nr.11 (589). P. 4 – 5.

18. Milius J., Drulia P., Gicevičien÷ R., Jarmalait÷ I., Paulauskas V., Petraitis J. Teršalų steb÷sena gyvūnin÷s kilm÷s produktuose 2003 metais. Maisto chemija ir technologija. Konferencijų pranešimų medžiaga. Kaunas, 2003. P. 47 – 50.

19. Milius J., Petraitis J., Paulauskas V., Drulia P., Gicevičien÷ R. Teršalų steb÷sena gyvūnin÷s kilm÷s produktuose 2003 metais. Maisto chemija ir technologija. Konferencijų pranešimų medžiaga. Kaunas, 2004. P. 24 – 27.

20. Nedveckait÷, T. Radiacin÷ sauga Lietuvoje. Vilnius, 2004 P. 239.

21. NMVRVI internetin÷ svetain÷. Mikotoksinai. 2 dalis – Ochratoksinas. Prieiga per internetą: http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/80/.

22. Paškauskien÷ V., Ramonaityt÷ D., Bernatonis J. Sunkieji metalai pieno produktuose. Mokslinis leidinys, LMaI, KTU, 1995. P. 25.

23. Pesticide, veterinary and other residues in food / Edited by David H.Watson. Cambridge, 2004. P. 686.

24. Petraitis J. Cheminiai maisto teršalai ir jų šaltiniai. LIT-MKST informacinis biuletenis Nr. 3. 2006.

25. Petraitis J. Maisto produktų analiz÷. Vilnius, 1998. P. 68 – 69, 76 – 77.

47 27. Rizikos vertinimo ir visuomen÷s informavimo internetin÷ svetain÷. Prieiga per internetą:

http://www.vet.lt/rvc/

28. Sparling J., Save S. The effects of orto chloro substituents on the retention of PCB isomers in rat, rabbit, Japanese quail, guinea pig and trout. Toxikol. Left. 1980. T.7. P. 23−28.

29. Sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinis mitybos centras. Metin÷ 2006 metų ataskaita. Vilnius, 2007. P. 32.

30. The Rapid Alert System for Food and Feed (RASFF). Annual Report, 2008.

31. Valiuk÷nait÷ R., Jarmalait÷ I., Stankevičien÷ M., Stankevičius H. Palyginamoji sunkiųjų metalų karvių piene apžvalga. Veterinarija ir zootechnika. Konferencijų pranešimų medžiaga. 2005. T. 29 (51).

32. Veterinary Residues Committee. Annual Report on Surveillance for Veterinary Residues in Food in the UK 2008, 2009

33. VDU internetin÷ svetain÷. Paskaitų medžiaga. Prieiga per internetą: http://aplinkotyra.vdu.lt/uploads/file/moduliai/radioekologija/radioekologija_Paskaitu_m edziaga/pRadEk%2012%20paskaita.pdf.

34. Western Lithuania Costumer Federation. Pesticidų laikrodis. Prieiga per internatą: http://www.pesticidewatch.eu/download/Website%20-%20LT.pdf