LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS NEONATOLOGIJOS KLINIKA
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
MOTINOS SOCIALINIŲ IR PSICHOLOGINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA VAIKO ŽINDYMO TRUKMEI
Autorė: Liucija Lekienė Mokslinio darbo vadovas: prof. dr. Rasa Tamelienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. ABSTRACT ... 5 3. PADĖKA ... 7 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 7 5. BIOETIKOS LEIDIMAS ... 7 6. SANTRUMPOS ... 8 7. SĄVOKOS ... 8 8. ĮVADAS ... 9 9. DARBO TIKSLAS ... 9 10. DARBO UŽDAVINIAI ... 9 11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 1012. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 14
13. REZULTATAI ... 16
13.1 Tiriamosios imties charakteristika... 16
13.2 Žindymo trukmė ... 16
13.3 Žindymo trukmė pagal motinos amžių ... 17
13.4 Žindymo trukmė pagal gyvenamąją vietą ... 18
13.5 Žindymo trukmė pagal išsilavinimą ... 18
13.6 Žindymo trukmės priklausomybė nuo socialinio statuso ... 18
13.7 Žindymo trukmės priklausomybė nuo vaikų skaičiaus šeimoje ... 18
13.8 Žindymo trukmės priklausomybė nuo žindymo kursų lankymo ... 19
13.9 Žindymo trukmės priklausomybė nuo aplinkinių palaikymo ... 20
13.10 Planuojama žindymo trukmė ... 20
13.11 Žindymo nutraukimo priežastys ... 21
13.12 Kas daro įtaką žindymo trukmei? ... 22
15. IŠVADOS ... 26
16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 26
17. DARBO STIPRIOSIOS IR SILPNOSIOS PUSĖS ... 26
3
1. SANTRAUKA
Tyrimą atliko: LSMU MA Medicinos fakulteto studentė Liucija Lekienė
Darbo tema: Motinos socialinių ir psichologinių veiksnių įtaka vaiko žindymo trukmei
Tyrimo tikslas: Nustatyti socialinius ir psichologinius veiksnius galinčius daryti įtaką žindymo
trukmei.
Tyrimo uždaviniai:
● Įvertinti, kiek laiko LSMUL KK gimdžiusios moterys žindo savo vaikus. ● Įvertinti socialinių ir psichologinių veiksnių įtaką žindymo trukmei
● Nustatyti rizikos grupes pagal socialinius ir psichologinius motinų rodiklius, linkusias žindyti vaiką trumpesnį laiką.
Tyrimo objektas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų Akušerijos
ir ginekologijos klinikoje gimdžiusios pacientės.
Atranka ir duomenų surinkimo būdas: prospektyvioji gimdžiusių pacienčių, vyresnių nei 18
metų amžius, anoniminė apklausa, tęsiama iki 29 mėnesių po gimdymo.
Tiriamųjų konfidencialumo užtikrinimas: tiriamųjų konfidencialumas yra užtikrintas, nes
pateikiamos anoniminės anketos, kuriose buvo prašoma pateikti tik el.pašto adresą, kuriuo būtų galima kontaktuoti siunčiant pakartotines anketas. Jokių kitų asmeninių duomenų nebuvo renkama. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti.
Galimos žalos ir rizikos įvertinimas: tyrimas neturi iš anksto numatomos žalos ar rizikos
pacientui. Taip pat jis neturi įtakos gydymo planui. Vienintelis galimas nepatogumas - sugaištas laikas anketų pildymui.
Tyrimo rezultatai: Vidutinė moterų žindymo trukmė 11,24 mėnesio (SD 8,74, mediana 10).
Pagal žindymo trukmę tiriamosios pasiskirstė tokiomis grupėmis. Mažiau nei tris mėnesius maitino 51 moteris (23,9%). 3-6 mėn maitino 35 moterys (16,4%). 6-12 mėn. maitino 42 moterys (19,7%). Žindyti nustojo tarp vaiko pirmojo ir antrojo gimtadienio 63 moterys (29,6%). Ilgiau nei dvejus metus vaikus žindė 22 tyrime dalyvavusių moterų (10,3%). Tyrimas užbaigtas, kai po gimdymo
4
buvo praėję 29 mėnesiai ir 19 moterų vis dar nebuvo nutraukusios žindymo. Statistiškai reikšmingi žindymo trukmės skirtumai buvo rasti lyginant moterų grupes pagal moters amžių (vyresnės žindė ilgiau), išsilavinimą (aukštesnis išsilavinimas lemia ilgesnį žindymą), vaikų skaičių (didėjant vaikų skaičiui, ilgėja žindymo trukmė), žindymo kursus (jų lankymas, teigiamai veikia žindymo trukmę). Tyrime taip palyginta, tačiau statistiškai reikšmingų pakitimų žindymo trukmės atžvilgiu nebuvo rasta atsikiriant grupes pagal gyvenamąją vietą (kaimas/miestas), socialinį statusą (vieniša/su sugyventiniu/ ištekėjusi moteris), aplinkinių palaikymą (yra/nėra). Tiriamųjų tarpe dažniausia žindymo nutraukimo priežastis buvo ,,pieno nebuvimas” (30,9% visų respondenčių (n=60)) bei moters ,,apsisprendimas, jog jau užtenka” (30,4% (n=59)). Rasti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp dažniausių žindymo nutraukimo priežasčių skirtingose žindymo trukmės grupėse. Taip pat pastebėta jog moterys, kurios skaičiumi negali įvardinti savo planuojamo žindymo trukmės termino (užrašo ,,kiek tik bus pieno”, ,,kuo ilgiau” ir pan.), yra linkusios žindymą nutraukti kur kas anksčiau, nei tos kurios savo planą įvardina konkrečiai.
Išvados: Rizikos grupėje žindyti trumpiau yra jaunesnės moterys, pirmakartės, turinčios žemesnį
išsilavinimą, nelankiusios žindymo kursų, planuojančios žindyti trumpiau, bei tos, kurios negali konkretizuoti planuojamos žindymo trukmės.
5
2. ABSTRACT
Author: Liucija Lekienė
Title: Social and psychological factors in mother’s environment influencing breastfeeding duration Aim of study: To evaluate the impact of social and psychological factors of mother on
breastfeeding duration.
Objectives:
● Evaluate what is the duration of breastfeeding of mothers that gave birth to children in the Hospital of Lithuanian University of Health Science Kauno Klinikos
● To evaluate what social and psychological factors of mother have impact on breastfeeding duration.
● To identify short breastfeeding risk groups according to social and psychological factors of mother
Material and methods: this prospective study was perfomed in the the Hospital of Lithuanian
University of Health Science Kauno klinikos the department of Obstetrics and Gynaecology. Participants were adult women who gave birth in mentioned department during the first half of 2017. The first questionnaire was done in the hospital 1-3 days after giving birth. All the needed information about mother’s social and psychological factors was collected, participants agreed sharing their email address. Repeat questionnaires were sent to these women until 29 months after giving birth collecting data of the duration of breastfeeding.
Results: In the end of the trial there were 213 fully responded participants left. The average
duration of breastfeeding was 11,24 months (SD 8,74; median 10). Distribution of women according to the duration of breastfeeding: 51 women breastfed less the 3 months (23,9%); 35 women breastfed for 3-6 months (16,4%); 42 mothers breastfed for 6-12 months (19,7%); 63 women - 12-24 months (29,6%) and 22 women breastfeed for more than 2 years (10,3%). At the end of the trial (29 months after giving birth) were 19 mothers continuing breastfeeding. Statistically significant factors to breastfeeding were found comparing women by their age (older breastfeed longer), their education (higher education meant longer breastfeeding), their number of previous children (more children - longer duration), their participance in breastfeeding courses
6
(attending those affected breastfeeding positively). There was no impact found between groups of living location (city or village), social status (single/living together with child’s father/married), surrounding support of breastfeeding (positive/negative). Conducted data showed that most common reasons for discontinuation of breastfeeding were “absence of milk” (30,9% (n= 59) of all participants) and “mother’s decision that it is enough” (30,4% (n=54)). But statistically significant differences of breastfeeding termination reasons were found between different breastfeeding duration groups. It was also found that mothers who did not managed to enumerate the exact planned duration of breastfeeding (wrote “as much as there will be milk”, “as long as possible” etc.) was prone to breastfeed significantly less than all the other women.
Conclusion: women who are younger age, have lower education, are first-time mothers, have not
attended any breastfeeding courses, are planning to breastfeed for shorter term and those who cannot enumerate breastfeeding duration are significantly prone to shorter breastfeeding duration.
7
3. PADĖKA
Norėčiau padėkoti, mokslinio darbo vadovei Rasai Tamelienei už nuoširdų supratingumą, kantrybę ir profesionalumą. Bei kolegei Gabijai Pancekauskaitei, už pagalbą renkant duomenis tyrimui.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.
5. BIOETIKOS LEIDIMAS
Etikos komiteto pavadinimas: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos Centras. Leidimo nr. BEC-MF-147. Leidimo išdavimo data: 2016-12-12
8
6. SANTRUMPOS
MP - motinos pienas AD - adaptuoti mišiniai
LSMU KK - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos PSO - Pasaulio sveikatos organizacija
SD - standartinis nuokrypis
NPL - Naujagimiams palanki ligoninė IQ - intelekto koeficientas
UNICEF - United Nations Children's Fund vertimas Jungtinių Tautų vaikų fondas
7. SĄVOKOS
Adaptuoti pieno mišiniai - pramoniniu būdu gaminami specialiai kūdikiams skirti maisto pakaitalai bandantys atkartoti motinos pieno sudėtį. Tačiau dėl motinos pieno kompleksiškumo galintys tik iš dalies atspindėti savo pirmtaką. Šalyse, įskaitant ir Lietuvą adaptuotų mišinių sudėtis kontroliuojama šalies mastu, privalo atitikti standartus.
Išimtinis žindymas - maitinimas tik motinos pienu nepridedant jokių kitų maisto produktų bet kokia forma, įskaitant ir vandenį.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) - Jungtinių Tautų Organizacijos dalis padalinys, koordinuojantis visuomenės sveikatą tarptautiniu mąst. Oragnizacijos veikloje įtraukta kova su užkrečiamomis ligomis, pagalba šalims ugdant nacionalinių sveikatos apsaugos tarnybas ir kt. PSO misija – siekti, kad visi žmonės pasiektų kiek įmanoma geriausią sveikatą.
Primaitinimas - paraleliai žindymui motinos pienu ar vietoj MP duodami kalorijų turintys produktai, įskaitant ir adaptuotus pieno mišinius bei gėrimus.
United Nations Children's Fund (UNICEF) - Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos įkurta organizacija. Organizacijos veikloje pagalba teikiama labiausiai nuskriaustoms žmonių grupės, t.y. vaikams ypač iš skurdžiausių Pasaulio šalių. UNICEF tikslas – jog kiekvienam vaikui būtų suteikta galimybė tapti visaverčiu visuomenės nariu, o jų teisės privalo būti užtikrintos.
9
8. ĮVADAS
Žindymas - tai natūralus būdas naujagimiui maitintis nuo gimimo momento. Nors apie nauda aptariama bendraujant su medicininiu personalu, bei suteikiama daug žinių viešosiosiose informacijos priemonėse, tačiau žindymą renkasi ne visos moterys. Naujajame amžiuje Lietuvoje tapo nesunkiai pasiekiamos natūralaus žindymo alternatyvos bei žindymui trukdančios pagalbinės priemonės mamoms, kurios užgožia žindymo svarbą. Pasaulio sveikatos organizacija rekomeduoja kūdikius žindyti iki 2 metų ir ilgiau, tačiau statistikos apie šios rekomendacijos laikymąsi Lietuvoje yra labai nedaug. Tad šiuo tyrimų norėta įvertinti žindymo trukmę Lietuvoje, vertinti rodiklių dinamiką metų bėgyje bei įvertinti PSO rekomendacijų laikymąsi.
Šiame tyrime dalyvavo moterys gimdžiuosios LSMU KK 2017 pirmąjį pusmetį. Dalyvėms buvo išdalintos anketos su klausimais apie jų socialinę ir psichologinę būklę, žinias bei pasiryžimą žindyti. Vėliau pakartotinai su moterimis susisiekta praėjus 6, 12 ir 29 mėnesiams po žindymo, siekiant nustatyti žindymo trukmę, bei žindymo nutraukimo priežastis. Norėta išsiaiškinti, kurios moterys yra linkusios maitinti trumpesnį laiką. Tokiu būdu išgryninus moters psichologinius ir socialinius rizikos faktorius, lemiančius per trumpą žindymą, būtų galima koncentruotis į šią moterų grupę, siekiant suteikti joms maksimalią pagalbą ir informaciją žindymo skatinimui.
9. DARBO TIKSLAS
Nustatyti socialinius ir psichologinius veiksnius galinčius daryti įtaką žindymo trukmei.
10. DARBO UŽDAVINIAI
Tyrimo uždaviniai:
● Įvertinti, kiek laiko LSMUL KK gimdžiusios moterys žindo savo vaikus. ● Įvertinti socialinių ir psichologinių veiksnių įtaką žindymo trukmei
● Nustatyti rizikos grupes pagal socialinius ir psichologinius motinų rodiklius, linkusias žindyti vaiką trumpesnį laiką.
10
11. LITERATŪROS APŽVALGA
Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikį iki 6 mėn. maitinti tik motinos pienu, o vėliau primaitinant tęsti žindymą bent iki 2 metų [1]. Jei visi Pasaulio vaikai būtų žindomi pagal PSO rekomendaciją, kasmet būtų išvengta 823 000 vaikų mirčių iki 5 metų amžiaus ir 20 000 moterų mirčių dėl krūties vėžio. Žindymo svarba ekonomiškai skurdžiose ir vidutinio lygio šalyse yra puikiai atpažįstama, bet supratimas apie naudą ir reikalingumą nyksta labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse [2]. Atliktas tyrimas įtraukiant moteris iš Kinijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos valstijų. Buvo klausta, kiek laiko PSO rekomenduoja maitinti kūdikį išimtinai motinos pienu. Teisingą atsakymą pasirinko tik 23–36% moterų, daugiausiai Prancūzijoje ir mažiausiai JAV [3]. Daugelis klydo parinkdamos trumpesnius rekomenduojamo kūdikio žindymo terminus, nei rekomenduoja PSO. Tai iš dalies atspindi Pasaulyje vyraujančias tendencijas. Taip yra nes, vystantis pramonei, greitėja gyvenimo tempas, moterys įgyja didesnę svarbą darbo rinkoje, kūriami tobulesni motinos pieno pakaitalai, bet nei vienas jų negali atsverti naudos, kurią per žindymą gauna tiek motina, tiek vaikas.
Motinos pieno nauda kūdikiui
Motinos pienas, dėka milijono metų evoliucijos, yra puikiausias maisto šaltinis vaikui, puikiai atitinkantis besikeičiančius kūdikio poreikius. Natūraliam motinos piene randama daugybė sudėtingų baltymų, lipidų ir angliavandenių, kurių koncentracijos keičiasi vieno žindymo metu, taip pat kaip ir visos laktacijos metu. Be to, kad MP yra energijos šaltinis, jame taip pat gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kitaip padedančių kūdikių vystymuisi. [4]
● Imunomoduliacija. Glikoproteinai randami motinos piene dalyvauja mechanizmuose sudarant apsaugą nuo patogenų. Kai kurie jų prisikabina prie gleivinės sienelės receptorių, inhibuodami patogenų prisikabinimą virškinamajame trakte. Jie taip pat stimuliuoja žarnyno kolonizaciją naudą teikiančia mikrobiota [5]. Naujausi tyrimai rodo, kad mikrofloros skirtumai tarp natūraliai maitinamų ir pakaitinį maistą gaunančių vaikų yra susijusi su aktyvesne imunine sistema randama natūraliai maitinamiems naujagimiams [6]. Šie vaikai reikšmingai rečiau serga ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, gastrointestiniais susirgimais, taip pat jų tarpe pasitaiko mažiau vidurinės ausies otitų [6].
● Nekrotizuojantis enterokolitas. MP neišnešiotiems naujagimiams ypač svarbus išvengti gyvybei pavojingos ligos - nekrotizuojančio enterokolito. Tyrimai rodo, kad moters pienas,
11
nepriklausomai nuo to, ar jis yra motinos, ar donorinis, reikšmingai mažina nekrotizuojančio enterokolito riziką [7].
● Staigi kūdikių mirtis. Staigios kūdikių mirties sindromo rizika mažėja maitinant MP. Atlikus metaanalizę padaryta išvada, kad bent du mėnesiai natūralaus maitinimo galimai sumažina staigios kūdikių mirties riziką perpus [8].
● Nutukimas vaikystėje. Atliktose didelės apimties meta analizėse patvirtinama, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp maitinimo motinos pienu ir mažėjančios nutukimo rizikos. Rasta nuo dozės priklausanti sąsaja: kuo ilgesnė žindymo trukmė, tuo mažesnė nutukimo rizika tolesnėje vaikystėje [9].
● Intelektas. Yra mokslininkų teigiančių, jog maitinimas MP didinina intelekto lygį, velesniame vaiko gyvenime. Tačiau Danijoje atliktame tyrime, įtraukiant 1385 vaikus, buvo vertinta, ne tik vaiko IQ 5 metų amžiuje, bei jo žindymo trukmė, bet ir motinos, auginančios vaiką IQ. Deja, bet paskutinysis faktorius, visgi pasirodė reikšmingesnis vaiko IQ lygiui, nei žindymo trukmė [10].
Žindymo nauda motinai
Maitinimas natūraliu motinos pienu ne tik padeda kūdikiu vystytis, bet ir teikia neginčijamą naudą motinai. Žindymas mažina riziką sirgti kai kuriomis ligomis, bei padeda palaikyti psichologinę motinos sveikatą.
● Pogimdyvinė depresija. Trumpa žindymo trukmė daro įtaką pogimdyvinės depresijos atsiradimui ir trukmei po vaiko gimimo. Depresija nėštumo metu sąlygoja trumpesnę žindymo trukmę ir tai tik paaštrina depresijos simptomus po gimdymo [11]. Tyrimai rodo, kad išimtinis maitinimas padeda sumažinti pogimdyvinės depresijos riziką praėjus 0-3 mėn po gimdymo [12].
● Krūties ir kiaušidžių vėžiai. Krūties vėžys yrapats dažniausias moterų tarpe visame pasaulyje ir sudaro 29 % visų moterims diagnozuojama vėžių [13]. Tuo tarpu kiaušidžių vėžio dažnis iš visų vėžių yra 2,5 %, bet mirtingumas sudaro net 5 %, dėl to, kad dažnai yra nustatomos vėlyvųjų stadijų diagnozės [14]. Žindymas ilgiau nei 12 mėnesių yra susijęs su sumažėjusia rizika susirgti krūtų ir kiaušidžių vėžiu atitinkamai 26 % ir 37 % procentais [15].
● 2 tipo cukrinis diabetas. Ilgesnė žindymo trukmė siejama su sumažinta 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Laktacija tikėtina, jog mažina cukrinio diabeto riziką jaunoms ir vidutinio amžiaus moterims, stabilizuodama gliukozės homeostazę. [16]
12
Naujagimiams palankios ligoninės
PSO bendradarbiaudama su UNICEF 1992 sukūrė pagrindą naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvos. Remiantis šia iniciatyva daugelis pasaulio valstybių ir ligoninių sustiprino savo poziciją natūralaus žindymo skatinimo klausimu [17]. Išleista 10 žingsnių instrukcija, aprėpianti visus būdus, kurių reikėtų imtis, norint skatinti žindymą natūraliu motinos pienu.
Atlikti tyrimai bandantys įvertinti Naujagimaims palankios ligoninės (toliau - NPL) bei 10 žingsnių metodikų efektyvumą ir naudą. Pérez-Escamilla R. ir kiti (2016) savo sistematizuotoje apžvalgoje įtraukiant 58 kriterijus atitinkančius straipsnius padarė tokias išvadas: NPL ir 10 žingsnių programos laikymasis ilgina žindymo trukmę ir tuo pačiu rado tiesioginę sąsają tarp skaičiaus žingsnių (iš 10 žingsnių programos), su kuriais susidūrė mama, (ligoninėje ir už jos ribų) ir tikimybe, kad ji žindys savo vaiką ilgesnį laiką [18]. Tačiau gausu ir prieštaringų straipsnių, pabrėžiančių, jog naujai įdiegtos metodikos keičia tik mažą išsilavinimą turinčių moterų apsisprendimą žindyti [19]. Apibendrinant, galima teigti, jog Naujagimiams palanki ligoninė mažina socio-ekonominį skirtumą žindymo klausimu [19].
NPL programa sulaukia ir nemažai kritikos. Didžiojoje Britanijoje atliktos moterų, gimdžiusių NPL, apklausos, vertinusios jų santykį su žindymo skatinimu pagal NPL principus. Jos dalinosi, jog intensyvus programos sekimas suteikia joms kaltės jausmą, per didelį spaudimą ir stresą žindyti, daugeliui trūko informacijos apie alternatyvius kūdikio maitinimo būdus, o pats žindymas, pristatomas kaip panacėja (lengvas, natūralus, neskausmingas, smagus), neatitiko lūkesčių [20].
2014 metais Lietuvoje įsteigtas Žindymo skatinimo komitetas, dirbantis prie Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, siekia, kad kuo daugiau kūdikių Lietuvoje būtų išimtinai žindomi iki šešių mėnesių amžiaus ir toliau būtų žindomi iki dviejų metų amžiaus ar ilgiau, užtikrinant papildomą kokybišką savalaikį maitinimą. [21]. Komitetas vertina ligoninių tinkamumą tapti Naujagimiams palankiomis ligoninėmis, rūpinasi jau tokiomis tapusių ligoninių veiklos efektyvumu, stebi motinos pieno pakaitalų ir informacijos apie juos skleidimo įstatymo pažeidimus. Išleistos gairės „Sėkmingo žindymo žingsneliai”. 2018 metų darbo ataskaitoje pabrėžiama žindymo trukmės statistikos rinkimo poreikį, žindymo skatinimo prioriteto trūkumą strateginiuose dokumentuose bei institucijose [22].
Lietuvoje Naujagimiams palankiomis jau paskelbtos 17 ligoninių [23]. Šis mokslinis darbas atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikoje, kuriai nuo 2004 metų suteiktas NPL vardas [24].
13
Apibendrinimas
Atsižvelgiant į darbartines išsivysčiusio Pasaulio tendencijas nutraukti žindymą motinos pienu anksčiau moksliškai pagrįsto laiko, neįvertinant prarandamos naudos, kurią iš žindymo gauna tiek motinas, tiek vaikas. Bei priešingai, stebint, jog sąmoningumui ugdyti diegiamos metodikos, rekomendacijos, plečiasi Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyva, tiesiog būtina sekti žindymo tendencijas realiu laiku. Reikalinga apžvelgti ne tik kitų šalių renkamus duomenis, bet ir aktyviai tirti tendencijas Lietuvoje. Tyrimui pasirinktas stebėjimo terminas, viršijantis daugelį tyrimų apžvelgiančių žindymo trukmę tiek Lietuvoje, tiek Pasaulyje. Paprastai renkami duomenys iki 3, 6 ar 12 mėn po gimdymo. Dėl to yra apsunkinta gautų duomenų palyginimas su kitų tyrimų rezultatais ir vyraujančiomis tendencijomis. Tačiau tyrimas turi savo vertės, vertinant Pasaulio sveikatos organizacijos žindymo rekomendacijų įgyvendinimą Lietuvoje, galimai būdamas atskaitos taškas sekantiesms tyrimams.
14
12. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimas yra prospektyvus. Atliktas LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Įtrauktos pacientės, gimdžiusios LSMU KK nuo 2017 m. vasario 1d. iki 2017 m. gegužės 30 d. Tyrimui gautas bioetikos komiteto leidimas Nr. BEC-MF-147
Pacientų įtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. Gimdė LSMU KK
2. Gimė gyvas naujagimis 3. Vienvaisis nėštumas
Pacientų neįtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. Gimė negyvagimis
2. Daugiavaisis nėštumas
3. Moteris atsisakė dalyvaujant apklausoje dalintis kontaktiniais duomenimis 4. Moterys, kurioms pakartotinai siunčiant apklausą, nepateikė atsakymo
Kiekviena į tyrimą įtraukta pacientė buvo supažindinta su pakartotiniu kontaktavimu ir pasirašė sutikimo formą. Pacientėms 1 - 3 dienos po gimdymo LSMU KK buvo įteiktos anketos. Pirmojoje anketos dalyje buvo užduoti klausimai suteikiantis informacijos apie motiną:
1. Motinos amžius
2. Gyvenamoji vietoje (miestas, kaimas)
3. Išsilavinimas (pradinis, vidurinis, vidurinis-profesinis, aukštasis neuniversitetinis, aukštasis universitetinis)
4. Socialinis statusas (santuoka, partneriai gyvena nesusituokę, motina vieniša) 5. Kelintas tai vaikas šeimoje?
Antrają anketos dalį sudarė klausimai apie pasiryžimą žindyti, bei jau sukauptą patirtį bei žindymo žinias:
1. Kiek laiko buvo maitinti vyresni vaikai, jei tai nėra pirmas vaikas? 2. Kiek laiko moteris planuoja žindyti šį naujagimį?
3. Ar prieš žindymą lankė žindymo mokyklą/kursus? 4. Ar šeimos nariai palaiko apsisprendimą žindyti krūtimi?
Pakartotinai praėjus 6, 12 ir 29 mėn. po žindymo, buvo kreipiamasi į moterims, klausiant: 1. Ar vis dar žindo savo kūdikį?
15
3. Kokios žindymo nutraukimo priežastys, pasirenkant atsakymą iš pateiktų variantų (nebuvo pieno; išėjo į darbą/mokslus; nepritarė aplinkiniai; buvo nepatogu/sunku; medicininės priežastys; kūdikis atsisakė/neėmė krūties; nusprendė, kad užtenka; kitos priežastys).
2017 metais Kauno klinikose gimdė 3212 moterų 352 iš jų buvo apklaustos anketa iš karto po gimdymo ir buvo įtrauktos į tyrimą [30]. Pakartotinai siunčiant anketas per visą tyrimo laikotarpį atsakymus pateikė tik 213 moterų. Šios galiausiai ir sudarė tyrimo imtį.
Duomenų analizė
Statistinė analizė atlikta naudojantis IBM SPSS statistine programa 20.0 versija bei Google Docs ir Google Sheets programos.
Taikytas Kolmogorovo - Smirnovo testas imčių normalumui tikrinti. Lyginant dvi kiekybines grupes, netenkinančias normalumo sąlygų, buvo taikomas neparametrinis Mann-Whitney testas, jei grupių daugiau, taikytas ranginis Kruskall Wallis kriterijus. Tarpusavyje priklausomų imčių, ranginių duomenų lyginimui naudotas Wilcoxon kriterijus. Jei tenkintos skirstinio normalumo sąlygos, tai vidurkių lygybė nepriklausomose grupėse tikrinta Student -T kriterijumi, ir priklausomose - poriniu Student-T kriterijumi. Kokybiniams požymiams vertinti taikytas χ2 kriterijus, pritaikant susijusių lentelių metodą, kai 2 parametrai tarpusavyje lyginami taikant z kriterijų.
Vertinome žindymo trukmei darančių veiksnių prognostinę reikšmę. Grupių atskiriamumui ir patekimo į jas prognozavimui taikytas logistinės regresijos metodas. Apskaičiuotos galimybių santykio reikšmės (GS) su 95 proc. tikslumo pasikliautinaisiais intervalais (PI). Atrinkome veiksnius, turinčius įtakos žindymo trukmei.
Apskaičiuoti duomenys atvaizduoti lentelėmis bei grafikais. Daugumoje jų įvertinti požymių pasikartojimo dažniai (proc.), kai kur naudoti dalinės tyrimo imties vidurkiai. Pateikiant rezultatus nurodytas statistinių hipotezių reikšmingumas. Naudotas statistinio reikšmingumo lygmuo - p<0,05 t.y. statistiškai reikšminga.
16
13. REZULTATAI
13.1 Tiriamosios imties charakteristika
Tyrime dalyvavo 213 moterų, kurių amžiaus vidurkis 29,95 metai (SD 5,14; mediana 30). 163 (76,5%) iš jų gyvena miestuose, 50 (23,5%) atvyko iš kaimelių.
13.2 Žindymo trukmė
Tiriamosios moterys vidutiniškai savo naujagimius maitino 11,24 mėnesio (SD 8,74, mediana 10). Pagal žindymo trukmę tiriamosios pasiskirstė tokiomis grupėmis. Mažiau nei tris mėnesius maitino 51 moteris (23,9%). 3-6 mėn maitino 35 moterys (16,4%). 6-12 mėn. maitino 42 moterys (19,7%). Žindyti nustojo tarp vaiko pirmojo ir antrojo gimtadienio 63 moterys (29,6%). Ilgiau nei dvejus metus vaikus žindė 22 tyrime dalyvavusių moterų (10,3%). Tyrimas užbaigtas, kai po gimdymo buvo praėję 29 mėnesiai ir 19 moterų vis dar nebuvo nutraukusios žindymo. Rezultatai apibendrinti diagramoje (1 pav).
17
13.3 Žindymo trukmė pagal motinos amžių
Atlikus skaičiavimus, kokio amžiaus moterys žindė vaikus tam tikrą laikotarpį, gavome rezultatus, jog mažiau negu 3 mėnesius maitinusių moterų amžiaus vidurkis yra 28,8 metų (SD 5,34; mediana 28), moterų kurios žindė 3-6 mėn amžiaus vidurkis yra 28,2 metų (SD 5,10; mediana 29); žindžiusių nuo 6 iki 12 mėn vidurkis 30,4 (SD 4,47; mediana 30), tos kurios žindė 12-24 mėn vidutiniškai buvo 30,54 (SD 4,91; mediana 30) metų amžiaus, o žindžiusios virš 2 metų buvo vyriausios t.y. 32,82 metų amžiaus (SD 5,29; mediana 32). Matoma tendencija, jog kuo ilgesnė žindymo trukmė, tuo amžiaus vidurkis didesnis. Paskaičiavus statistiškai reikšmingas skirtumas matomas maitinusias <3 mėn bei 3-6 mėn lyginant su maitinusiomis >24mėn reikšmingumo kriterijai atitinkamai p=0,048 ir p=0,022. Apibendrinti rezultatai pateikti diagramoje (2 pav.)
18
13.4 Žindymo trukmė pagal gyvenamąją vietą
Moterys gyvenančios mieste buvo linkusios trumpiau maitinti kūdikį, t.y. vidutiniškai 10,96 mėnesių (SD 8,45; mediana 10). Tuo tarpu moterys, kurios gyvena kaime vidutiniškai žindė 12,15 mėnesių (SD 9,63; mediana 11,5). Tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo, tarp žindymo vidurkio mieste ir kaime, nebuvo t.y. p=0,623.
13.5 Žindymo trukmė pagal išsilavinimą
Moterų buvo klausiama apie jų turimą išsilavinimą. Žindymo vidurkiai pagal išsilavinimą pasiskirsto taip: vidurinis (39 tyrimo dalyvės) - 9,40 mėnesiai, vidurinis-profesinis (29 moterys) - 8,17 mėn., aukštasis neuniversitetinis (28 moterys) - 9,70 mėn., aukštasis universitetinis (117 moterys) - 12,99 mėn. Matomas žindymo trukmės didėjimas tiesiogiai susijęs su aukštesnio laipsnio išsilavinimu. Tačiau statistiškai reikšmingas žindymo vidurkio skirtumas gautas tik tarp vidurinio-profesinio išsilavinimo grupės bei aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių moterų (p=0,023).
13.6 Žindymo trukmės priklausomybė nuo socialinio statuso
Apklausos metu moterys turėjo nurodyti savo socialinį statusą pasirinkdama viena iš atsakymų: santuoka (160), sugyventinis (46), vieniša mama (7). Ilgiausią žindymo trukmės vidurkį turėjo santuokoje gyvenančių moterų grupė - 11,72 mėnesiai (SD 8,66; mediana 11), mažiausiai vaikus - žindė vienišos mamaos - 8,14 mėnesiai (SD 8,14; mediana 2). O moterys gyvenančios su sugyventiniu žindė vidutiniškai 10,07 mėnesių (SD 8,63; mediana 6,5). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių žindymo trukmės vidurkio nerasta.
13.7 Žindymo trukmės priklausomybė nuo vaikų skaičiaus šeimoje
Rinkti duomenys apie dalyvavusių moterų vyresnius vaikus, bei jų žindymo trukmę, davė tokių rezultatų: pusė (51,2%) tyrime dalyvaujančių moterų apklausos metu žindė savo pirmagimį, kita pusė pasiskirstė turėdamos 2 (34,3%), 3 (11,7%), 4 (1,9%) ar 5 (0,9%) vaikus. Didesnis prieš tai gimusių vaikų skaičius šeimoje lėmė ilgesnę paskutiniojo vaiko žindymo trukmę. Pirmagimio susilaukusios moterys vidutiniškai žindė 10,09 (SD 8,43; mediana 8) mėnesio, jau turinčios vieną vaiką, bei susilaukusios antrojo apklausos metu buvo linkusios maitinti ilgiau - vidutiniškai 11,64 mėnesio (SD 8,65; mediana 12). O grupės moterų, apklausos metu susilaukusių trečiojo vaiko,
19
vidutinė žindymo trukmė buvo pati ilgiausia, net 16,84 (SD 8,51; mediana 14) mėnesio. Tuo tarpu moterys, kurios susilaukė 4 ar 5 vaiko vidutiniškai žindė tik 1,88 (SD 2,10; mediana 1) ir 8,50 (SD 7,78; mediana 8,5) mėnesių atitinkamai. Dėl mažo daugiavaikių (3+) motinų skaičiaus ir netinkamo tiriamųjų pasiskirstymo sudaryta grupė >3 vaikai. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių po suskirstymo nerasta (p=0,06), tačiau stebima teigiama koreliacija tarp rodiklių yra statistiškai reikšminga (p=0,03). Rezultatai vizualizuoti diagrama (3 pav.).
3 pav. Žindymo vidurkis mėnesiais, pagal šeimoje esančių vaikų skaičių
13.8 Žindymo trukmės priklausomybė nuo žindymo kursų lankymo
69 moterys (32,4%) nurodė lankusios žindymo kursus prieš gimdymą, o 144 (67,6%) nurodė tokiuose kursuose nedalyvavusios. Žindymo vidurkis kursus lankiusių moterų grupėje buvo didesnis t.y. 11,75 mėnesio (SD 8,02; mediana 12), palyginus su nelankiusiomis - lygiai 11 mėnesių (SD 9,08; mediana 9,25). Tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,315). Pabrėžtina, kad pirmakartės žindymo kursus lankė reikšmingai dažniau tai yra 51,4% jų, o ne pirmo vaiko susilaukusios tik 12,5% moterų ėjo į žindymo kursus.
Šias moterų grupes palyginome ir dažniausių žindymo nutraukimo priežasčių klausimu. Pasirodė (p<0,05), jog moterys, kurios nelankė žindymo kursų žymiai dažniau nutraukdavo
20
žindymą dėl „pieno nebuvimo” nei tos, kuriuo žindymo kursus lankė.
13.9 Žindymo trukmės priklausomybė nuo aplinkinių palaikymo
Tiriamosios anketoje turėjo pasirinkti, kaip jos vertina artimųjų palaikymą žindymo klausimu. Pasirenkami atsakymai buvo: palaikymas yra; palaiko iš dalies; palaikymo nėra. Žindymo vidurkiai atitinkamai šioms grupėms buvo tokie: 11,32 mėnesių; 9 mėnesiai; 0 mėnesių. Todėl statistiškai vertinant reikšmingo žindymo trukmės skirtumo priklausančio nuo aplinkinių palaikymo nėra (p=0,242).
13.10 Planuojama žindymo trukmė
Tyrimo anketoje moterys turėjo nurodyti planuojamą žindymo trukmę, įvardinti mėnesiais, tačiau 39 moterys užrašė „tiek, kiek bus pieno”, ar labai panašias reikšmes, ar „kuo ilgiau” ir labai panašias reikšmas. Iš tų moterų, kurios nurodė tikslius skaičius (n=174) dažniausiai nurodytos reikšmės buvo 6,1-12 mėn. (54%; n=94), maždaug po lygiai moterų pasirinkusių šias planuojamo žindymo trukmes 21,1-24 mėn. (21,3%; n=37), 3,1-6,0 mėn. (19,5% n=34). Rečiausiai moterys nurodė maitinsiančios <3 mėn (5,2% n=9).
Vidutiniškai moterų planuojama žindymo trukmė 11,82 mėn (SD 8,51; mediana 11), reali žindymo trukmė 11,24 mėnesio (SD 8,74). Lyginta kaip planuota žindymo trukmė atitiko realią žindymo trukmę, 36,8% moterų nurodė žindymo trukmę, pataikydamos į realaus žindymo trukmės tokį patį intervalą. Tiksliausios buvo moterys, planavusios žindyti mažiau nei tris mėnesius, 88,9% jų tiek ir žindė. Moterys planavusios žindyti 3,1-6,0 mėn tiksliai nurodė žindymo trukmę tik 23,5% atvejų ir buvo linkusios žindyti kur kas ilgiau nei planavo, t.y. 55,9% viršijo nurodytą žindymo trukmę. 6,1-12,0 mėn planavusių maitinti moterų 27,6% planas atitiko realybę, 40,5% užtęsė žindymą, ir 31,9% neišmaitino planuoto žindyti laiko. Moterys planavusios maitinti ilgiausiai, t.y. 12,1 - 24,0 mėn. 59,5% įgyvendino savo planą, 10,8% viršijo numatytą trukmę, o 29,7% nepavyko pasiekti planuojamos žindymo termino. Rezultatai apibendrinti diagramoje (4 pav.)
Moterys kurios, prieš tai pateiktuose skaičiavimuose dalyvauti negalėjo, nes planuojamos žindymo trukmės neįvardino skaičiumi, o užrašė „tiek, kiek bus pieno” ir „kuo ilgiau” vidutiniškai maitino tik 8,65 mėn. (SD 9,37; mediana 4,5), palyginti su moterimis, kurios planuojamą žindymo trukmę gebėjo įvardinti realiu mėnesių skaičiumi 11,82 (SD 8,51; mediana 11). Skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingas p=0,01.
Įdomu dar ir tai, kad dažniausia nutraukimo priežastis tikslios planuojamos trukmės nenurodžiusių moterų grupėje buvo „nebuvo pieno”. Taip teigė, net 52,8% ir tai yra statistiškai
21
reikmingai dažniau, nei moterys, kurios žindymo trukmę sugebėjo įvardinti (p<0,05). Tuo tarpu planuojamą žindymo trukmę gebėjusios įvardinti moterys tarp nutraukimo priežasčių pasiskirstė tolygiau, tačiau populiariausia nutraukimo priežastis tapo „moters apsisprendimas, kad užtenka žindyti” - 33,5%.
4 pav. Moterų planuojamos trukmės grupių, reali žindymo trukmė
13.11 Žindymo nutraukimo priežastys
Vykdant apklausą praėjus 29 mėnesiams po gimdymo 19 tyrime dalyvavusių moterų dar nebuvo nutraukusios maitinimo. Jos šioje skaičiavimų skiltyje eliminuojamos, dėl to imtis sumažėjo iki n=194. Dažniausia žindymo nutraukimo priežastis buvo ,,pieno nebuvimas” (30,9% visų respondenčių (n=60)) bei moters „apsisprendimas, jog jau užtenka” (30,4% (n=59)). Tačiau svarbu pastebėti, kad skirtingose žindymo trukmės grupėse dominavo skirtinga nutraukimo priežastis. Mažiau nei tris mėnesius naujagimius žindžiusios moterys dažniausia rinkosi „pieno nebuvimą” kaip žindymo nutraukimo priežastį (58,8% (n=30)). Ši žindymo nutraukimo priežastis taip pat buvo populiariausia 3-6 mėn žindytų vaikų grupėje (64,7% (n=22)). O visose kitose
22
grupėse (6,1-12 mėn.; 12,1-24,0 mėn; >24 mėn) dažniausia nutraukimo priežastis buvo ,,moters apsisprendimas, jog jau užtenka” atitinkamai 42,9% (n=18), 57,1% (n=36), 100% (n=4) kiekvienos grupės moterų. Apibendrinta informacija pateikiama lentelėje (1 lentelė).
1 lentelė. Žindymo nutraukimo priežasties dažnis, skirtingose žindymo trukmės grupėse
Žindymo trukmė mėnesiais <3 mėn. (moterų skaičius n) 3,1-6,0 mėn. 6,1-12,0 mėn. 12,1-24,0 mėn. >24,0 mėn. Bendrai
Žindymo nutraukimo priežastys
Nebuvo pieno 58,8% (30) 64,7% (22) 19,0% (8) 0% (0) 0% (0) 30,9% (60) Išėjo į darbą/mokslus 2,0% (1) 0% (0) 2,4% (1) 4,8% (3) 0% (0) 2,6% (5) Buvo nepatogu 11,8% (6) 11,8% (4) 7,1% (3) 1,6% (1) 0% (0) 7,2% (14) Medicininės priežastys 27,5% (14) 17,6% (6) 9,5% (4) 14,3% (9) 0% (0) 17,0% (33) Kūdikis atsisakė/ neėmė krūties 0% (0) 2,9% (1) 19,0% (8) 22,2% (14) 0% (0) 11,9% (23) Nusprendė, kad užtenka 0% (0) 2,9% (1) 42,9% (18) 57,1% (36) 100% (4) 30,4% (59)
13.12 Kas daro įtaką žindymo trukmei?
Vertinome žindymo trukmei darančių veiksnių prognostinę reikšmę. Grupių atskiriamumui
ir patekimo į jas prognozavimui taikytas logistinės regresijos metodas. Nustatytas terminas 6 mėn. Žindymas trumpesnis nei 6 mėn laikytas per trumpu žindymu, žindymas ilgesnis nei 6 mėn pakankamu. Bandyta identifikuoti moterų rizikos grupes kurios galimai žindytų per trumpai. Apibendrinti rezultatai pateikti lentelėje (2 lentelė).
23
2 lentelė. Veiksniai darantys įtaką žindymui iki 6 mėn.
Parametras SR(95 proc.PI) p reikšmė
Amžius (metais) 0,91(0,86-0,97) 0,001 Gvenamoji vieta Miestas 1,13(0,58-2,22) 0,708 Kaimas # 1 Išsilavinimas Vidurinis 2,91(1,33-6,39) 0,008 Vidurinis - profesinis 2,28(0,96-5,29) 0,064 Aukštasis neuniversitetinis 2,75(1,17-6,48) 0,020 Aukštasis universitetinis # 1 Šeimyninė padėtis Vieniša mama 4,71(0,85-26,17) 0,076 Sugyventinis Santuoka # 1,53(0,77-3,05) 1 0,821 Vaikų skaičius 0,99(0,67-1,45) 0,954
24
14. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimu buvo siekta išsiaiškinti LSMU KK 2017 metų pirmą pusmetį gimdžiusių moterų žindymo trukmę. 59,6 % dalyvavusių moterų žindė vaikus ilgiau nei 6 mėn. Palyginimui 2017 metų tyrime, atliktame Kaune 57,8% moterų žindė daugiau nei 6 mėn [25]. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekami Ligų kontrolės ir prevencijų centras atlieka žindymo statistiką, 2016 metais daugiau nei 6 mėnesius buvos žindyti 57,3% naujagimių [26]. O remiantis UNICEF duomenimis Pasaulyje 6 mėn žindymo ribą peržengia vos 42 % [27] (tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2019 statistiniuose skaičiavimuose nėra įtraukta didžioji dalis išsivysčiusių Europos šalių, tad skaičius gali neatspindėti Lietuvoje ir Europoje esančios realybės). Viską apibendrinus tyrime apskaičiuoti žindymo virš 6 mėn rodikliai ženkliai nesiskyrė nuo aprašomų literatūroje.
Trūksta tyrimų atliktų praėjus daugiau nei 24 mėn po gimdymo ir vertinantiems žindymo trukmę, nors PSO gairėse nurodoma, jog rekomenduojama žindymo trukmė yra iki 2 metų ir ilgiau. Dėl duomenų stokos sunku palyginti gautus rezultatus su tendencijomis Lietuvoje ir Pasaulyje. Tyrime dalyvavusios moterys vidutiniškai žindė 11,24 mėnesio (SD 8,74, mediana 10). Tuo tarpu G. Zibolienė (2017) [25] apskaičiavo 11,23 mėn. vidurkį savo tyrime. Šio tyrimo rezultatai neprieštarauja rastiems literatūroje.
Motinos amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, nėštumo planavimas, nėščiųjų kursų lankymas, papildomų priemonių naudojimas (čiulptukai, buteliukai skysčiams duoti) literatūroje įvardinami kaip veiksniai darantys įtaką žindymo trukmei [28,29]. Šiame tyrime taip pat išryškėjo keli jau minėti veiksniai darantys įtaką žindymui: amžius, išsilavinimas bei nėščiųjų kursai. Kiekvieni moters metai sumažina galimybę maitinti trumpiau nei 6 mėn. 0,91 karto (p=0,001). Aukštesnis išsilavinimas taip pat reikšmingai įtakoja galimybę žindyti ilgiau nei 6 mėn. 2,91 ir 2,75 karto palyginus su vidurinį (p=0,008) bei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (p=0,020) turinčiomis moterimis. Moterys, kurios nelankė nėščiųjų kursų galimai maitins trumpiau nei 6 mėn net 2,15 karto dažniau (p=0,017) nei tos, kurios tokiuose kursuose lankėsi.
Kaip pagrindinės žindymo nutraukimo priežastys tyrimuose aprašomos „dingo pienas”, „vaikas pats atsisakė” [25]. Dažniausios žindymo nutraukimo priežastys šiame tyrime nustatytos „pieno nebuvimas” - 30,9% visų respondenčių (n=60), „moters apsisprendimas, jog užtenka” - 30,4% (n=59). Labiau pasigilinta į moterų nustojusių maitinti dėl „pieno nebuvimo” charakteristikas. Pasirodo, 76,7% moterų, nurodžiusių šią nutraukimo priežastį, nebuvo lankiusios žindymo kursų (p<0,05). Taip pat pastebėta, kad moterys, kurios į klausimą, kiek laiko ketinate
25
maitintinti, atsakė, ne mėnesių skaičiumi, kaip buvo prašoma anketoje, o tekstu ,,kuo ilgiau”, „kiek tik bus pieno” reikšmingai dažniau maitinimą nutraukdavo dėl „pieno nebuvimo” (p<0,05). Iš to plaukia išvada, jog informacijos apie žindymo stoka (nelankyti žindymo kursai) bei aptakus žindymo planas (negebėjimas įvardinti planuojamos žindymo trukmės) reikšmingai dažniau lemia žindymo nutraukimą anksčiau laiko dėl „pieno nebuvimo”.
26
15. IŠVADOS
1. Vidutinė moterų žindymo trukmė 11,24 mėnesio (SD 8,74, mediana 10).
2. Žindymo trukmei įtakos turi šie psichologiniai ir socialiniai veiksniai: moters amžius, išsilavinimas, vaikų skaičius, žindymo kursų lankymas, o gyvenamosios vietos, socialinio statuso ir aplinkinių palaikymo veiksnių įtaka žindymui šiame tyrime nepasirodė reikšminga.
3. Rizikos grupėje žindyti trumpiau yra jaunesnės moterys, pirmakartės, turinčios žemesnį išsilavinimą, nelankiusios žindymo kursų, planuojančios žindyti trumpiau, bei tos, kurios negali konkretizuoti planuojamos žindymo trukmės.
16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Rekomenduojama nėštumo metu moteris nukreipti, informuoti apie galimybę, lankyti žindymo kursus.
2. Reikalinga atlikti daugiau tyrimų tiriančių žindymo trukmę ilguoju laikotarpiu, iki 2 metų ir daugiau.
17. DARBO STIPRIOSIOS IR SILPNOSIOS PUSĖS
Darbo stipriosios pusės:
1. Apžvelgtas žindymas ilgojoje perspektyvoje iki pat žindymo baigties momento.
Darbo silpnosios pusės:
1. Rezultatų statistinis reikšmingumas yra sunkiai įvertinamas Lietuvos populiacijos mastu dėl mažo tyriamųjų skaičiaus. Rekomenduojama atlikti platesnės apimties tyrimus. 2. Į darbą neįtraukti, kai kurie socialiniai ir psichologiniai veiksniai galintys daryti įtaką
žindymui, pvz.: tėvų intelekto koeficientas, finansinė šeimos padėtis.
27
18. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. World Health Organization. Infant and Young Child feeding. Model Chapter for textbooks for medical students and allied health professionals. Geneva: World Health Organization, 2009.
2. Victora, C., Bahl, R., Barros, A., França, G., Horton, S., Krasevec, J., Murch, S., Sankar, M., Walker, N. and Rollins, N. Breastfeeding in the 21st century: epidemiology, mechanisms, and lifelong effect. The Lancet. 2016; 387(10017), pp.475-490.
3. Dr Wei Chun Wang, Professor Anthony Worsley. Knowledge of breastfeeding duration across four countries. Journal of Pediatrics and Child Health. 2017 March;53(3):320-320
4. Andreas, N., Kampmann, B. and Mehring Le-Doare, K. (2015). Human breast milk: A review on its composition and bioactivity. Early Human Development, 91(11), pp.629-635.
5. Liu, B. and Newburg, D. (2013). Human Milk Glycoproteins Protect Infants Against Human Pathogens. Breastfeeding Medicine, 8(4), pp.354-362.
6. Seery, A. (2019). Conn's current therapy. Chapter: Normal infant feeding. pp.1213-1220.
7. Herrmann, K. and Carroll, K. (2014). An Exclusively Human Milk Diet Reduces Necrotizing Enterocolitis. Breastfeeding Medicine, 9(4), pp.184-190.
8. Thompson, J., Tanabe, K., Moon, R., Mitchell, E., McGarvey, C., Tappin, D., Blair, P. and Hauck, F. (2017). Duration of Breastfeeding and Risk of SIDS: An Individual Participant Data Meta-analysis. Pediatrics, 140(5).
9. Yan, J., Liu, L., Zhu, Y., Huang, G. and Wang, P. (2014). The association between breastfeeding and childhood obesity: a meta-analysis. BMC Public Health, 14(1).
10. Strøm, M., Mortensen, E., Kesmodel, U., Halldorsson, T., Olsen, J. and Olsen, S. (2019). Is breast feeding associated with offspring IQ at age 5? Findings from prospective cohort: Lifestyle During Pregnancy Study. BMJ Open, 9(5).
11. Dias, C. and Figueiredo, B. (2015). Breastfeeding and depression: A systematic review of the literature. Journal of Affective Disorders, 171, pp.142-154.
12. Figueiredo, B., Canário, C. and Field, T. (2014). Breastfeeding is negatively affected by prenatal depression and reduces postpartum depression. Psychological Medicine, 44(5), pp.927-936.
13. Zhou, Y., Chen, J., Li, Q., Huang, W., Lan, H. and Jiang, H. (2015). Association Between Breastfeeding and Breast Cancer Risk: Evidence from a Meta-analysis. Breastfeeding Medicine, 10(3), pp.175-182.
14. Siegel, R., Naishadham, D. and Jemal, A. (2012). Cancer statistics, 2012. CA: A Cancer Journal for Clinicians, 62(1), pp.10-29.
15. Chowdhury, R., Sinha, B., Sankar, M., Taneja, S., Bhandari, N., Rollins, N., Bahl, R. and Martines, J. (2015). Breastfeeding and maternal health outcomes: a systematic review and meta-analysis. Acta Paediatrica, 104, pp.96-113.
16. Stuebe, A. (2005). Duration of Lactation and Incidence of Type 2 Diabetes. JAMA, 294(20), p.2601. 17. Gomez-Pomar, E. and Blubaugh, R. (2018). The Baby Friendly Hospital Initiative and the ten steps for
28
18. Pérez-Escamilla, R., Martinez, J. and Segura-Pérez, S. (2016). Impact of the Baby-friendly Hospital Initiative on breastfeeding and child health outcomes: a systematic review. Maternal & Child Nutrition, 12(3), pp.402-417.
19. Hawkins, S., Stern, A., Baum, C. and Gillman, M. (2014). Evaluating the impact of the Baby-Friendly Hospital Initiative on breast-feeding rates: a multi-state analysis. Public Health Nutrition, 18(2), pp.189-197. 20. Fallon, V., Harrold, J. and Chisholm, A. (2019). The impact of the UK Baby Friendly Initiative on maternal
and infant health outcomes: A mixed‐methods systematic review. Maternal & Child Nutrition, 15(3). 21. Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. 2018 m. žindymo skatinimo komiteto ataskaita
[Internet]. Sam.lrv.lt. 2020 [cited 15 April 2020]. Available from:
https://sam.lrv.lt/lt/nuorodos/naujagimiams-palankios-ligonines
22. Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Naujagimiams palankios ligoninės [Internet].
Sam.lrv.lt. 2020 [cited 15 April 2020]. Available from:
https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Nuorodos/Naujagimiams%20palankios%20ligonin%C4%97 s/2018%20m_%C5%BDindymo%20skatinimo%20komiteto%20ataskaita.pdf
23. Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Naujagimiams palankios ligoninės Lietuvoje [Internet].
Sam.lrv.lt. 2020 [cited 15 April 2020]. Available from:
https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Nuorodos/Naujagimiams%20palankios%20ligonin%C4%97 s/NPL%20S%C4%84RA%C5%A0AS%20(SKELBTI%20SAM)2.pdf
24. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos. Akušerijos ir ginekologijos klinika [Internet]. kaunoklinikos.lt 2020 [cited 15 April 2020]. Available from: https://www.kaunoklinikos.lt/struktura-ir-kontaktai/profilines-klinikos/akuserijos-ir-ginekologijos-klinika/
25. Gintarė Zibolienė. (2017) Šeimos gydytojo įtaka pirmą kartą gimdžiusių moterų žindymo trukmei. Nepublikuotas magistro darbas. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Neonatologijos klinika. 26. Cdc.gov. (2020). Results: Breastfeeding Rates | Breastfeeding | CDC. [online] Available at:
https://www.cdc.gov/breastfeeding/data/nis_data/results.html [Accessed 8 Feb. 2020].
27. UNICEF DATA. (2019). Infant and young child feeding - UNICEF DATA. [online] Available at: https://data.unicef.org/topic/nutrition/infant-and-young-child-feeding/ [Accessed 27 Dec. 2019].
28. Indrė Aželienė. (2010) Žindymo trukmę įtakojantys veiksniai, bei maitinimo būdo įtaka kūdikio išsivystymui ir sveikatai. Nepublikuotas magistro darbas. Kaunas. Kauno medicinos universitetas.
29. Levinienė, G., Tamulevičienė, E., Kudzytė, J., Petrauskienė, A., Zaborskis, A., Aželienė, I. and Labanauskas, L. (2013). Factors Associated with Breastfeeding Duration. Medicina, 49(9), p.65.
30. Higienos instituto sveikatos informacijos centras. (2018). Gimimų medicininiai duomenys 2017 m.
