LIETUVOS SVEIKATOS M

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

LABORATORINĖS MEDICINOS BIOLOGIJA ANTROS PAKOPOS STUDIJOS

Alma Razmė

LEUKOCITŲ IR KITŲ KRAUJO LĄSTELIŲ SANTYKIO REIKŠMĖ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ DIAGNOSTIKAI

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas doc. dr. Daiva Urbonienė

TURINYS

SANTRAUKA ... 4

SUMMARY ... 5

PADĖKA ... 8

INTERESŲ KONFLIKTAS ... 8

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 8

SANTRUMPOS ... 9

SĄVOKOS ... 10

ĮVADAS ... 11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1 Širdies ir kraujagyslių ligos ... 13

1.2 ŠKL paplitimas ir problematiškumas ... 13

1.3 ŠKL klasifikacija ... 14

1.4 Koronarinė širdies liga ... 14

1.5 ŠKL rizikos veiksniai ... 15

1.6 Koronarinių širdies ligų patogenezė ... 16

1.7 Uždegimas ir aterosklerozė ... 17

1.8 Diagnostika ... 18

1.8.1 Tradiciniai miokardo nekrozės žymenys ... 18

1.8.2 Naujų žymenų paieška ... 18

1.8.3 Neutrofilų – limfocitų santykis ... 19

1.8.4 Neutrofilų – limfocitų santykio kitimai ... 19

2.TYRIMO METODIKA ... 22

2.1 Tyrimo planavimas ... 22

2.2 Tyrimo objektas ... 22

2.3 Tyrimo metodai ... 22

2.3.1 Širdies troponino I (cTnI) koncentracijos nustatymas ... 22

2.3.2 Bendro kraujo vaizdo tyrimas automatizuotu būdu ... 23

2.3.3 Lipidų apykaitos tyrimai ... 24

2.3.4 Bendrojo cholesterolio koncentracijos nustatymas ... 25

2.3.5 Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracijos nustatymas ... 25

2.3.6 Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio koncentracijos nustatymas ... 25

2.3.8 C-reaktyviojo baltymo koncentracijios nustatymas ... 26

2.3.9 Statistinė duomenų analizė ... 26

3.REZULTATAI ... 28

3.1 Laboratorinių tyrimų ir klinikinių demografinių rodiklių vertinimas sergant ūmiais koronariniais sindromais, atsižvelgiant į paciento lytį ... 28

3.2 Veninio kraujo ląstelių kiekių santykių ir jų galimų pokyčių nustatymas ūmių koronarinių sindromų metu, atsižvelgiant į paciento lytį ... 34

3.3 Veninio kraujo ląstelių kiekių santykio ryšio įvertinimas su širdies pažeidimo žymenimis (troponinais) sergant ūmiais koronariniais sindromais ... 35

4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

IŠVADOS ... 42

SANTRAUKA

Magistro darbo pavadinimas: „Leukocitų ir kitų kraujo ląstelių santykio reikšmė širdies ir

kraujagyslių ligų diagnostikai“

Tyrimo tikslas: nustatyti leukocitų ir kitų kraujo ląstelių santykio reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų – ūmių koronarinių sindromų (ŪKS) (nestabilios krūtinės anginos (NKA), ūmaus transmuralinio priekinės miokardo sienelės (ŪTPMSI) ir ūmaus subendokardinio (ŪSMI) miokardo infarktų) diagnostikai.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti demografinius duomenis ir nustatyti veninio kraujo ląstelių (neutrofilų, leukocitų, trombocitų ir kt.), troponinų, lipidų apykaitos, C reaktyvaus baltymo (CRB) kiekius pacientams, sergantiesiems širdies kraujagyslių ligomis – nestabilia krūtinės angina, ūmiu transmuraliniu priekinės miokardo sienelės ir ūmiu subendokardiniu miokardo infarktais, atsižvelgiant į paciento lytį. 2. Nustatyti ir įvertinti veninio kraujo ląstelių kiekių santykius (neutrofilų – limfocitų (N/L), trombocitų – limfocitų (P/L), leukocitų – trombocitų (W/P), monocitų – limfocitų (M/L)) ir jų galimus pokyčius skirtingų širdies kraujagyslių ligų metu, atsižvelgiant į paciento lytį. 3. Nustatyti ir įvertinti veninio kraujo ląstelių kiekių santykių (neutrofilų – limfocitų (N/L), trombocitų – limfocitų (P/L), leukocitų – trombocitų (W/P), monocitų – limfocitų (M/L)) ryšį su širdies pažeidimo žymenimis (troponinais) skirtingų širdies kraujagyslių ligų metu.

Tyrimo objektas ir metodai. Atlikta retrospektyvinė 205 pacientų, kurie buvo konsultuoti ir gydyti LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje bei tirti Laboratorinės medicinos klinikoje pagal pasirinktus TLK kodus (I20.0, I21.0, I21.4), demografinių ir laboratorinių tyrimų duomenų analizė.

Troponino I koncentracija nustatyta imunometriniu-imunofermentiniu metodu naudojant AIA – 2000 LA analizatorių (Tosoh Corporation, Japonija). Leukocitų, jų populiacijų, trombocitų kiekiai, hemoglobino koncentracija tirti automatiniu hematologiniu analizatoriumi Sysmex XE–5000 (Sysmex Corporation, Japonija). Lipidų apykaitos rodikliai, taip pat CRB nustatyti automatine sistema Synchron UniCel® Dxc 800 (Becman Coulter, JAV). Statistinei duomenų analizei naudoti Mann Whitney U, Kruskal Walis, Chi kvadrato (χ²) testai ir Speraman koreliacijos koeficientas.

Tyrimo rezultatai ir išvados. Vyrams ŪKS pasireiškė jaunesniame amžiuje nei moterims, vyrai rūkė dažniau nei moterys. Leukocitų ir jų atskirų populiacijų (neutrofilų, limfocitų, monocitų), C-reaktyvaus baltymo ir troponinų koncentracijos tarp lyčių ir analizuotų susirgimų – nestabilios krūtinės anginos (NKA), ūmaus transmuralinio priekinės miokardo sienelės (ŪTPMSI) ir ūmaus subendokardinio (ŪSMI) miokardo infarktų – nesiskyrė. Sumažėjęs WBC/PLT santykis nustatytas daugumai pacientų esant ŪTPMSI ir ŪSMI, ypač vyrų grupėje. Padidėjęs PLT/LY santykis, sergant

ŪTPMSI, nustatytas didžiajai daliai moterų. Galima daryti prielaidą, kad skirtumus tarp lyčių gali įtakoti moterų organizme sintetinami, kardioprotekcinį poveikį turintys hormonai. Visi analizuoti kraujo ląstelių santykiai (N/L, P/L, M/L, W/P) tiesiogiai koreliavo su troponino koncentracija.

SUMMARY

The title of the master thesis: Significance of Leukocyte- and Other Blood Cells-Derived Ratios in The Diagnosis of Cardiovascular Disease

The aim: to determine the significance of leukocytes- and other blood cells-derived ratios in the diagnosis of cardiovascular disease – acute coronary syndrome (ACS) (unstable angina (UA), ST-elevation myocardial infarction (STEMI) and Non-ST ST-elevation myocardial infarction (NSTEMI)). Objectives. 1. To establish demographic data and the amounts of venous blood cells (neutrophils, leucocytes, thrombocytes etc.), troponins, lipid metabolism, C-reactive protein (CRP) to the patients with cardiovascular diseases – UA, STEMI and NSTEMI, considering the patient’s gender. 2. To evaluate the ratios of venous blood cells (neutrophil to lymphocyte ratio (N/L), platelet to lymphocyte ratio (P/L), white blood cells to platelet ratio (W/P), monocyte to lymphocyte ratio (M/L)) and their possible changes in different cardiovascular diseases, considering patient’s gender. 3. To determine and evaluate the relationship between the amounts of venous blood cells (neutrophil to lymphocyte ratio (N/L), platelet to lymphocyte ratio (P/L), white blood cells to platelet ratio (W/P), monocyte to lymphocyte ratio (M/L)) and cardiac injury markers (troponins) in different cardiovascular diseases. Material and methods. A retrospective analysis of demographic and laboratory test data was done for 205 patients who were consulted and treated in Cardiology Department of The Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (LSMU) Kauno klinikos and examined at a Department of Laboratory Medicine according to selected ICD codes (I20.0, I21.0, I21.4). Concentration of troponin was measured using AIA – 2000 LA analyser (Tosoh Corporation, Japan) by immunometric-immunoferment method. The amount of leucocytes, their population, the amount of thrombocytes, haemoglobin concentration were examined using automated haematological analyser Sysmex XE-5000 (Sysmex Corporation, Japan). Indices of lipid metabolism as well as CRP were measured with automatic system Synchron UniCel® Dxc 800 (Becman Coulter, U.S.A.). Tests of Chi square (χ²), Mann Whitney U, Kruskal Walis tests and Spearman‘s correlation coefficient were used for statistical data analysis.

Results and conclusions. ACS occurred in younger men compared to women, and the smoking was more common among men. Amount of leucocytes and their populations (neutrophils, lymphocytes, monocytes), CRP and troponins did not differ significantly between genders and analysed diseases (UA, STEMI and NSTEMI). Decreased ratio of W/P was observed in the majority of patients having STEMI and NSTEMI, especially in the group of men. Increased ratio of P/L was detected in majority of women with diagnosed STEMI. It can be presumed that detected differences between genders may

be due to the presence of female sex hormones and their cardioprotective effect. 3. All analysed blood cells-derived ratios (N/L, P/L, M/L, W/P) correlated directly with troponin concentration.

PADĖKA

Noriu padėkoti savo magistrinio darbo vadovei doc. dr. Daivai Urbonienei už visokeriopą pagalbą, vertingas pastabas bei skirtą laiką, padedant ruošti baigiamąjį darbą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Magistro baigiamajam darbui atlikti 2018 m. lapkričio 11 d. gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-LMB(M)-55.

SANTRUMPOS

BKV – Bendras kraujo vaizdas arba veninio kraujo tyrimas automatizuotu būdu CK-MB – Kreatinkinazės MB izofermentas

DTL – Didelio tankio lipoproteinai

g – Išcentrinė jėga

HGB – Hemoglobinas

IŠL – Išeminės širdies ligos KMI – Kūno masės indeksas

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

LY – Limfocitai

L/M – Limfocitų – monocitų santykis (angl. lymphocyte to monocyte ratio) MI – Miokardo infarktas

MPV – Vidutinis trombocitų tūris (angl. mean platelet volume)

MO – Monocitai

MTL – Mažo tankio lipoproteinai

NEU – Neutrofilai

NKA – Nestabili krūtinės angina

NSTEMI – Miokardo infarktas be ST pakilimo (angl. Non-ST segment elevation myocardial infarction)

N/L – Neutrofilų – limfocitų santykis p – Statistinis reikšmingumas

PDW – Trombocitų pločio pasiskirstymas (angl. platelet distribution width) PLT – Trombocitai (angl. platelet count)

P/L – Trombocitų – limfocitų santykis proc. – Procentai

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacja

RDW – Eritrocitų pasiskirstymo plotis (angl. red cell distribution width) STEMI – ST segmento miokardo infarktas

ŠKL – Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos

Tn – Troponinas

ŪKS – Ūmūs koronariniai sindromai

ŪSMI – Ūminis subendokardinis miokardo infarktas

ŪTPMSI – Ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas WBC – Leukocitai (angl. white blood cells)

W/P – Leukocitų – trombocitų santykis χ² – Chi kvadrato kriterijus

SĄVOKOS

Ūminis subendokardinis miokardo infarktas – ūminis išeminis sindromas (ūminis miokardo infarktas be ST segmento pakilimo (ST segmento pakilimas elektrokardiagramoje nefiksuojamas), (NSTEMI)), kai išeminė nekrozės sritis apima nedidelį subendokardinės sienelės plotą ir kurią sukelia ryški (rečiau vidutinė) vainikinių arterijų stenozė.

Ūminio transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas – ūminis išeminis sindromas (ūminis miokardo infarktas su ST segmento pakilimu (elektrokardiagramoje fiksuojamas ST segmento pakilimas (STEMI)), kai išeminė nekrozės sritis apima visus tris širdies raumens sluoksnius (endokardą, miokardą ir epikardą) ir kurią paprastai sąlygoja aterosklerozinė plokštelė, sukelianti visišką vainikinės arterijos užsikimšimą priekinėje miokardo sienelėje.

ĮVADAS

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) – pagrindinė mirties priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kiekvienais metais dėl ŠKL miršta apie 3,9 mln. žmonių Europoje ir 1,8 mln. Europos Sąjungos šalyse (1). Higienos instituto Sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje 2017 metais, kraujotakos sistemos ligos sudarė 56,1 proc. visų mirties priežasčių (2).

Pagrindiniai ŠKL atsiradimo ir progresavimo rizikos veiksniai yra rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nutukimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, dislipidemija, mažas fizinis aktyvumas. Mitybos įpročiai ir aukštas sistolinis kraujo spaudimas – didžiausią įtaką kraujotakos ligų išsivystyme darantys rizikos veiksniai. Rūkymas taip pat vis dar išlieka pagrindine visuomenės sveikatos problema Europoje (1). Veikiantys rizikos veiksniai turi įtakos endotelio funkcijos sutrikimui, jo pažeidimui, o to pasekoje – aterosklerzonės plokštelės susidarymui (3). Naujausių tyrimų metu nustatyta, kad aterosklerozė yra lėtinė uždegiminė liga, kuri atsiranda sutrikdyto kraujo tekėjimo vietose. Manoma, kad aterogeninį procesą šiose vietose sukelia cholesterolio turinčių lipoproteinų subendotelinis sulaikymas ir uždegiminiai endotelio ląstelių pokyčiai (4).

Tyrimų metu nustatyta, kad neutrofilų – limfocitų santykis (N/L) (neutrofilų skaičius padalintas iš limfocitų skaičiaus) gali būti taikomas kaip sisteminio uždegimo rodiklis (5). Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad remiantis padidėjusiu N/L santykiu galima prognozuoti ūminį koronarinį sindromą bei aterosklerozės progresavimą (6,7). Baltosios kraujo ląstelės atlieka svarbų vaidmenį tiek aterosklerozės iniciacioje, tiek progresavime ir yra siejamos su ūmiu aterosklerozinės plokštelės plyšimu ir viršutiniu trombų susidarymu (8). Kai kurių mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad trombocitų – limfocitų santykis (P/L) (trombocitų skaičius padalintas iš limfocitų skaičiaus) taip pat gali būti naudojamas kaip uždegiminis ir prognostinis žymuo esant ūmiems koronariniams sindromams (9). Iki šiol vienas pagrindinių laboratorinių tyrimų diagnozuojant miokardo infarktą – troponino I koncentracijos nustatymas, kuris rodo miokardo išeminį pažeidimą ir koreliuoja su pažeistu širdies raumens plotu bei ligos prognoze (10). Tačiau šis žymuo naudingas jau įvykus miokardo pažeidimui. Naujų žymenų turėjimas, kurie būtų lengvai nustatomi iš bendro kraujo tyrimo, leistų identifikuoti pacientus su didesne ūmių koronarinių sindromų rizika bei būtų naudingas tolimesnei ligos prognozei taip sumažinant mirčių skaičių.

Iki šiol Lietuvoje, mūsų žiniomis, nebuvo nagrinėtos leukocitų ir kitų kraujo ląstelių santykių sąsajos su ūmiais koronariniais sindromais. Siekiant nustatyti, ar įvairūs kraujo ląstelių santykiai turi prognostinę ir diagnostinę vertę ūmių koronarinių sindromų metu, šiame darbe buvo analizuoti stacionare gydytų, dėl ūmių koronarinių sindromų, pacientų laboratorinių tyrimų (bendro kraujo vaizdo, troponinų, lipidogramos bei C-reaktyvaus baltymo) duomenys.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: nustatyti leukocitų ir kitų kraujo ląstelių santykio reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų – ūmių koronarinių sindromų (ŪKS) (nestabilios krūtinės anginos (NKA), ūmaus transmuralinio priekinės miokardo sienelės (ŪTPMSI) ir ūmaus subendokardinio (ŪSMI) miokardo infarktų) diagnostikai.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti demografinius duomenis ir nustatyti veninio kraujo ląstelių (neutrofilų, leukocitų, trombocitų ir kt.), troponinų, lipidų apykaitos, C reaktyvaus baltymo (CRB) kiekius pacientams, sergantiesiems širdies kraujagyslių ligomis – nestabilia krūtinės angina, ūmiu transmuraliniu priekinės miokardo sienelės ir ūmiu subendokardiniu miokardo infarktais, atsižvelgiant į paciento lytį.

2. Nustatyti ir įvertinti veninio kraujo ląstelių kiekių santykius (neutrofilų – limfocitų (N/L), trombocitų – limfocitų (P/L), leukocitų – trombocitų (W/P), monocitų – limfocitų (M/L)) ir jų galimus pokyčius skirtingų širdies kraujagyslių ligų metu, atsižvelgiant į paciento lytį.

3. Nustatyti ir įvertinti veninio kraujo ląstelių kiekių santykių (neutrofilų – limfocitų (N/L), trombocitų – limfocitų (P/L), leukocitų – trombocitų (W/P), monocitų – limfocitų (M/L)) ryšį su širdies pažeidimo žymenimis (troponinais) skirtingų širdies kraujagyslių ligų metu.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (toliau – ŠKL) – tai grupė sutrikimų, apimanti koronarines širdies ligas, cerebrovaskulines ligas, periferinių arterijų ligas, reumatines širdies ligas ir kitas būkles, susijusias su širdies ir kraujagyslių patologijomis.

Širdies smūgis yra dažniausiai yra ūmio būklė, kurią sukelia kraujagyslės sienelėje susidariusi kliūtis, neleidžianti kraujui tekėti į širdį. Dažniausia susidariusios kliūties priežastis – patologinis riebalų kaupimasis kraujagyslių vidaus sienose. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 80 proc. ankstyvų širdies ligų galima išvengti. Rizikos veiksniai, tokie kaip nutukimas, fizinis neaktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, psichinės būklės, hipertenzija ir žemas didelio tankio lipoproteinų (DTL) kiekis yra svarbūs širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi (11). Gyvenimo trukmė besivystančiose šalyse smarkiai didėja, žmonės ilgesnį laiką patiria minėtus rizikos veiksnius, taigi ŠKL rizika taip pat auga.

1.2 ŠKL paplitimas ir problematiškumas

Remiantis PSO duomenimis, kasmet pasaulyje nuo ŠKL miršta apie 17 mln. žmonių. Sergamumo statistikoje ŠKL užima pirmąją vietą. Nuo šių ligų miršta kas antras Europos gyventojas – 30 proc. gyventojų iki 65 metų amžiaus. Kiekvienais metais nustatoma daugiau nei 6 mln. naujų ŠKL atvejų Europos Sąjungos valstybėse bei daugiau nei 11 mln.visoje Europoje. PSO numato, kad mirčių nuo ŠKL skaičius nuo 7,1 mln. (2002 m.) padidės iki 11,1 mln. (2020 m.) (1).

1 pav. Mirties priežastys pagal lytį Lietuvoje 2017m. (Higienos institutas Sveikatos informacijos centras) (2)

Remiantis parengta 2017 m. Lietuvos gyventojų mirtingumo statistika, didžiausią dalį sudarė mirtys dėl ŠKL (1 pav.). ŠKL vyrų mirties priežasčių tarpe siekė 48 proc., moterų – 63,4 proc. Antra dažniausių mirties priežasčių – piktybiniai navikai: vyrų tarpe siekė 22,8 proc., moterų – 17,3 proc. (2). Finansinė našta dėl ŠKL sukeltų sveikatos problemų taip pat labai didelė. Sveikatos priežiūros išlaidos sergantiesiems ŠKL visoje Europoje siekia 111 bilijonų eurų. Dėl ŠKL sukelto nedarbingumo darbingo amžiaus žmonėms, visoje Europoje patiriami 54 bilijonų eurų nuostoliai (1). Remiantis statistiniais duomenimis galima spręsti, kad širdies ir kraujagyslių ligos ne tik dabar, bet ir ateityje užims svarbią vietą sveikatos, socialinių ir ekonominių problemų tarpe visame pasaulyje.

1.3 ŠKL klasifikacija

Širdies ir kraujagysliu ligos apima keturias kategorijas:

 Koronarinė širdies liga, kliniškai pasireiškianti miokardo infarktu (MI), krūtinės angina, širdies nepakankamumu ar koronarine mirtimi;

 Cerebrovaskulinės ligos, kliniškai pasireiškiančios infarktu ar praeinančia išemine ataka;

 Periferinių arterijų liga, kliniškai pasireiškianti intermituojančiu raišumu;

 Aortos aterosklerozė, krūtininės ar pilvinės aortos dalies aneurizma. (12).

1.4 Koronarinė širdies liga

Koronarinė širdies liga – tai ūminė ar lėtinė miokardo disfunkcija dėl reliatyviai ar absoliučiai sumažėjusio miokardo aprūpinimo arteriniu krauju. (13). Ūmūs koronariniai sindromai (toliau ŪKS) – kraujotakos nepakankamumo vainikinėse arterijose dėl ūminės širdies kraujagyslių būklės. Jai esant, pasireiškia širdies raumens pažeidimas ir (ar) žuvimas. ŪKS skirstomi: ūmūs koronariniai sindromai be ST segmento pakilimo ir ūmūs kornariniai sindromai su ST segmento pakilimu.

Pagrindinis ŪKS be ST segmento pakilimo patogenezinis mechanizmas yra staiga atsiradusi vainikinės arterijos nevisiška (dalinė) okliuzija dėl trombo susidarymo. Dažniausiai trombozę sukelia plyšusi aterosklerozinė plokštelė (75 proc. atvejų) (14). ŪKS be ST segmento pakilimo klasifikuojamas į nestabilią krūtinės anginą (NKA) ir ūminį miokardo infarktą be ST segmento pakilimo (NSTEMI). NKA ir NSTEMI yra glaudžiai susijusios būklės: jų patofiziologija ir klinika yra panašūs, tačiau jie skiriasi sunkumo laipsniu.

NKA – ūminis miokardo išeminis sindromas, kurio dažniausi požymiai yra krūtinės skausmas, elektrokardiogramoje fiksuojamas kintamas ST segmento nusileidimas ir (ar) T dantelio

apgrąža (inversija), normali ar nekintanti kardiomiocitų pažeidimo žymenų (troponino I) vertė ir dėl kurio padidėja miokardo infarkto ir mirties rizika (14). Pagrindinės atsiradimo priežastys: 1) ant anksčiau susiformavusios AT plokštelės susiformavęs neokliuzuojantis trombas, 2) vainikinių arterijų vazokonstrikcija, 3) mechaninė obstrukcija. Dažniausia priežastis – vainikinių arterijų susiaurėjimas dėl neokliuzuojančio trombo, susiformavusio ant pažeistos aterosklerezoninės plokšteles. Tai dažna ir pavojinga būklė, kuri neretai baigiasi ūmiu miokardo infarktu (MI) ar mirtimi (15).

Miokardo infarktas be ST segmento pakilimo (NSTEMI) – ūminis miokardo išeminis sindromas, kai elektrokardiogramoje nustatomas kintamas ST segmento nusileidimas ir (ar) T dantelio apgrąža (inversija) bei jaučiamas skaumas ar nemalonus pojūtis krūtinėje (14). Diagnozė nustatoma, kai išemija yra pakankamai sunki, kad sukeltų miokardo pažeidimą ir padidėjusią ar kintančią kardiomiocitų pažeidimo žymenų (pvz. troponinas I) padidėjimą kraujyje. Tai būklė, kurios metu įvyksta širdies raumens ląstelių (miocitų) nekrozė dėl reikšmingos ir užsitęsusios išemijos, kai širdies raumens deguonies poreikis yra didesnis nei jo gaunama. Dažniausia priežastis – širdies vainikinių kraujagyslių aterosklerozė (16).

1.5 ŠKL rizikos veiksniai

ŠKL asiradimui ir progresavimui didelę reikšmę turi netinkami gyvensenos įpročiai, tokie kaip rūkymas, persivalgymas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, dislipidemija ir kt. Rizikos veiksniai nustatomi įvairiais tyrimais: epidemiologiniais, laboratoriniais, genetiniais. Jie gali rodyti žmogaus paveldimuosius, gyvensenos, biocheminius, fiziologinius ypatumus. Kai kurie rizikos veiksniai yra modifikiuojami, o kai kurie – ne.

I. Modifikuojami rizikos veiksniai:

 rūkymas;

 padidėjęs kraujospūdis;

 padidėjęs lipidų kiekis kraujyje;

 cukrinis diabetas; sutrikusi gliukozės apykaita;

 gausi riebalų ir cholesterolio turinti mityba;

 nutukimas;

 mažas fizinis aktyvumas;

 stresas ir depresija;

II. Nemodifikuojami rizikos veiksniai:

 amžius (vyrams >45 m., moterims – > 55 m.);

 lytis;

 paveldimumas: anksti pasireiškusios ŠKL artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (širdies infarktai ar staigios mirtys vyrams iki 55 metų, moterims – iki 65 m.);

 jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.) (17).

1.6 Koronarinių širdies ligų patogenezė

Aterosklerozė yra viena pagrindinių ūmių koronarinių sindromų pasireiškimo priežasčių. Tai lėtinė arterijų sienelės liga, kuri skatina aterosklerozinių plokštelių (ateromų) susidarymą. Pagrindinis aterosklerozinio proceso taikinys yra endotelis. Normos atveju, endotelis atskiria kraują nuo kitų kraujagyslės sienelės struktūrų, gamina aktyvias medžiagas ir sudaro netrombogeninį sienelės paviršių (18). Tačiau esant jo pažeidimui, padidėja laidumas plazmos komponentams, tarp jų ir lipidams, tampa lengviau kraujo ląstelėms prikibti prie endotelio ar poendotelinio jungiamojo audinio. Endotelio funkcijos sutrikimui įtakos turi rūkymas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas, dislipidemija bei teigiama ankstyvos IŠL anamnezė (2 pav.) (19).

2 pav. Aterosklerozės veiksniai pagal Sevket Balta ir kt. 2016 (19)

Petekę į poendotelinį sluoksnį, makrofagai virtę monocitais, išskiria chemotaksio medžiagas, kurios dar labiau skatina kauptis makrofagus, proliferuoti lygiųjų raumenų ląsteles. Ligai progresuojant storėja intima, susidaro lipidiniai ruoželiai, putotosiose ląstelėse kaupiasi riebalai ir neląsteliniai lipidai. Padidėjęs trombocitų kiekis stiprina aterosklerozinės plokštelės formavimąsi, Hipertenzija Diabetas Nutukimas MTL Uždegiminės ligos Inkstų ligos

Apoptozė Leukocitų adhezija

Lipidų kaupimasis

Kraujagyslių

pralaidumas Vazokonstrikcija Trombozė

Endotelio disfunkcija

progresiją ir aterosklerozinės plokštelės destabilizaciją. Taip pat neutrofilų ir trombocitų agregacija sustiprina kraujagyslių užsikimšimą taip sutrikdant mikrocirkuliaciją. Mažėjant deguonies kiekiui (ypač dėl putotųjų ląstelių cholesterolio metabolizavimo), vyksta makrofagų bei kitų aterosklerozinės plokštelės struktūrų nekrozė, susidaro ateroma, kuri dėl jungiamojo audinio gausėjimo tampa fibroateroma, išopėja, įplyšta ir komplikuojasi aterotromboze (18).

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad endotelio funkcijos sutrikimas dėl sumažėjusio azoto oksido (NO) yra vienas iš anksčiausiai atsirandančių ir svarbiausių aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų patogenezės veiksnių. Dėl estrogenų poveikio (skatina lipidų apykaitą), iki menopauzės moterims ateroskleroziniai pažeidimai ne tokie ryškūs, kaip to paties amžiaus vyrų. Po menopauzės, aterosklerozė progresuoja panašiai kaip ir vyrams (20).

1.7 Uždegimas ir aterosklerozė

Lėtinis uždegiminis atsakas yra lemiamas veiksnys aterosklerozės patogenezėje ir yra susijęs tiek su trombocitais, tiek su leukocitais. Baltosios kraujo ląstelės atlieka svarbų vaidmenį tiek aterosklerozės iniciacioje, tiek progresavime ir yra siejamos su ūmiu aterosklerozinės plokštelės plyšimu ir viršutiniu trombų susidarymu (8). Aterosklerozinio pažeidimo vietoje vyksta nuolatinis uždegimas, kurį skatina makrofagai ir T ląstelės, kurios išskiria įvairius mediatorius, įskaitant uždegiminius citokinus, įvairius imuninę aktyvaciją skatinančius faktorius (21). Be to, daugelis makrofagų, dėka savo receptorių, suima cholesterolį, o kai kurie išskiria anti-uždegiminius citokinus. Tam tikras T ląstelių tipas turi anti-uždegiminių ir imunosupresinių savybių. Šis balansas tarp prouždegiminių ir priešuždegiminių veiksnių, sukelia lėtai progresuojantį, lėtinį uždegimą (22).

Daugybė atliktų tyrimų parodė, kad uždegiminis atsakas užima svarbų vaidmenį ūmių koronarinių ligų vystymuisi ir progresavimui. Neutrofilai yra pirmoji baltųjų kraujo ląstelių populiacija, atkeliaujanti į pažeistą miokardą ir pasitraukianti iš jo po žuvusių ląstelių fagocitavimo. Neutrofilai taip pat skatina uždegiminių mediatorių sekreciją taip sunkindami miokardo išemiją, infarkto srities išplitimą ir yra susiję su ūminiu uždegiminiu atsaku į audinių pažedimą (23). Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad padidėjęs baltųjų kraujo ląstelių skaičius yra susijęs su padidėjusiu mirtingumu pacientams esant miokardo infarktui su ST segmento pakilimu (24).

Eksperimentiniuose MI infarkto modeliuose nustatyta, kad tiek T, tiek B limfocitai prisideda prie miokardo pažeistos vietos gijimo, angiogenezės, remodeliavimo (25). Sumažėjęs cirkuliuojančių limfocitų kiekis dažnai stebimas ūmaus MI metu kaip atsakas į padidėjusį kortizolio kiekį ir apoptozinio streso sukeltas reakcijas (26). Žemas limfocitų kiekis susijęs su pažengusiu širdies nepakankamumu ir mirtingumu STEMI pacientams (27).

1.8 Diagnostika

1.8.1 Tradiciniai miokardo nekrozės žymenys

Vienas svarbiausių širdies raumens pažeidimo biožymenų – troponinas. Kraujotakoje jis aptinkamas praėjus 3 val. nuo skausmo pradžios, o didžiausią koncentraciją pasiekia 3-4 parą. Troponinų matavimai leidžia tiksliai, jautriai ir specifiškai nustatyti miokardo išeminį pažeidimą taip pat koreliuoja su pažeistu širdies raumens plotu ir ligos prognoze. Troponinų padidėjimo priežastys: miokardo infarktas, nestabili krūtinės angina (prognostinis rodiklis), MI reokliuzija ir reperfuzija (10). Tačiau tropinino kiekis nežymiai gali padidėti ir nesant kardiomiocito pažeidimui: esant širdies ir inkstų nepakankamui, dializei, širdies rimto sutrikimams, miokarditui, griaučių raumenų miopatijoms ar po tam tikrų minimaliai invazinių intervencijų (16).

Širdies raumens pažeidimo žymenys tiriami visiems pacientams, besiskundžiantiems diskomfortu krūtinėje ar esant kitiems ŪKS simptomams (skausmas už krūtinkaulio ar širdies plote, skausmas plinta į kairę ranką, petį, apatinį žandikaulį, mirties baimė). Kraujas tyrimams imamas atvykus į ligoninę ir priklausomai nuo klinikos bei simptomų trukmės, imamas pakartotinai. Naudojant didelio jautrumo troponinų tyrimus daugumai pacientų rekomenduojami troponinų matavimo intervalai: atvykus į ligoninę, po 3 val. nuo atvykimo pradžios ir jei reikia, pakartoti po 24 val. Svarbi troponinų koncentracijos kitimo dinamika. Kadangi troponino koncentracija išlieka padidėjusi iki 10 parų po miokardo nekrozės, jo naudingumas nustatant pakartotinį miokardo infarktą, ypač kai koncentracija vis dar padidėjusi ar palaipsniui mažėjanti, dažnai yra nepakankamas. Tokiais atvejais dėl mažesnio kreatinkinazės MB izofermento (CK-MB) pusinės eliminacijos periodo, šio žymens masės matavimai yra naudingi diagnozuojant reinfarktą (28).

Mioglobinas – skeleto ir raumenų pažeidimo rodiklis. Po MI padidėja 1-2 valanda anksčiau nei kiti žymenys (Tn, CK-MB), o į kraują nustoja skirtis praėjus 12-18 val. nuo MI pradžios. Svarbu tai, kad mioglobino koncentracija koreliuoja su MI dydžiu. Svarbiausias privalumas – ankstyvas MI diagnozės atmetimas. Praėjus ilgesniam laikui, remiamasi tik Tn tyrimais (28).

1.8.2 Naujų žymenų paieška

Pastaraisias metais atliktų išsamių tyrimų, dėl uždegiminio poveikio atsirandant ir vystantis koronarinėms širdies ligoms nustatyta, kad skirtingos leukocitų populiacijos, lyginant su visų leukocitų skaičiumi (įskaitant neutrofilus (Neu), limfocitus (Lymph) ir monocitus (Mo)), turi prognostinę vertę širdies ir kraujagyslių ligoms (25). Turint žymenų, galinčių padėti tiksliau nustatyti ŪKS riziką, būtų

galima ne tik sumažinti pacientų srautą skubios pagalbos skyriuose, bet ir turėti didesnę galimybę išvengti galimų mirčių.

1.8.3 Neutrofilų – limfocitų santykis

Įrodyta, kad lengvai nustatomas neutrofilų – limfocitų santykis (N/L) (neutrofilų skaičius padalintas iš limfocitų skaičiaus) veikia kaip sisteminio uždegimo rodiklis (5). Padidėjęs N/L gali prognozuoti ūminį koronarinį sindromą, vainikinių arterijų ligas ir gali būti laikomas daug patikimesniu prognozės žymeniu nei bet kuris kitas leukocitų populiacijomis pagrįstas santykis (29,30). Be to nustatyta, aukštas N/L siejamas aterosklerozės progresija (6).

Daugelis epidemiologinių tyrimų nustatė, kad lėtinis, žemo lygio uždegimas, nustatomas remiantis N/L, turi įtakos diabetui, hipertenzijai, nutukimui, dislipidemijai ir endotelio disfunkcijai (31). Šis santykis – nepriklausomas žymuo prognozuojant mirštamumą 6 mėnesių bėgyje, ligoninėje gydomiems pacientams esant ŪKS (29). Gibson et al. ištyrė leukocitų populiacijas, tokias kaip N/L, pacientams, kuriems atlikta vainikinių arterijų šuntavimo operacija (VAŠO). Autoriai nustatė, kad aukštesnis N/L yra susijęs su blogesniu išgyvenamumu po atliktos operacijos. Taip pat nustatė, kad prognozės tikslumas nepriklauso nuo kitų pripažintų rizikos veiksnių (32). Kiti mokslininkai ištyrė, kad N/L, išmatuotas atvykimo į ligoninę metu, buvo nepriklausomas prognozės veiksnys blogos miokardo perfuzijos (33). Atlikta meta-analizė parodė, kad N/L yra prognostinis žymuo visų priežasčių mirtingumui, taip pat pacientams su kardiovaskulinėmis ligomis, kuriems atlikta angiografija arba širdies revaskuliarizacija (34). Prešoperacinis N/L įvertinimas padeda nustatyti pacientus su padidėjusia mirties rizika per 2 metus nuo atliktos didžiųjų kraujagyslių chirurgijos (35). N/L gali būti naudojamas kaip papildomas rizikos veiksnys prie esamų rizikos faktorių ar prognostinis veiksnys prie kitų biologinių žymenų (36). N/L galima taikyti ir mirštamumo prognozei vertinti po ST segmento pakilimo miokardo infarko (STEMI) gydant ankstyva revaskuliarizacija (23).

Kartu su N/L gali būti įtraukti kiti kraujo ląstelių rodikliai, tokie kaip vidutinis trombocitų tūris (MPV), trombocitų pločio pasiskirstymas (PDW), eritrocitų pasiskirstymo plotis (RDW) ir P/L. Šie rodikliai taip pat gali būti naudojami kaip uždegiminiai žymenys, nepriklausomi prognozuojantys veiksniai ŠKL ir lyginami su N/L įvairiose klinikinėse situacijose (37-40).

1.8.4 Neutrofilų – limfocitų santykio kitimai

N/L gali būti susijęs ne tik su kraujagyslių patologijomis, bet ir su būklėmis, susijusiomis su uždegimu. Pavyzdžiui, kai kurie vėžio tipai ir jų progresavimas gali būti reikšmingai susiję su N/L

(41-43). Vaistai taip pat gali paveikti N/L santykį: gydant antihipertenziniais vaistais, tokiais kaip angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitorių, angiotenzino receptorių blokatorių bei vartojant statinus N/L taip pat žymiai sumažėja (44,45). Atsižvelgiant į tai, vertinant N/L kiekį, būtina atkreipti dėmesį į paciento vartojamus vaistus.

N/L santykis taip pat gali būti paveiktas aterosklerozinių rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, hipercholesterolemija, sutrikusi skydliaukės veikla ir senatvė (38). Neretai ūmios būklės, tokios kaip bakterinės ar virusinės infekcijos, gali įtakoti N/L santykį (39). Apibendrinant galima teigti, kas N/L santykis turėtų būti vertinamas kartu su paciento anamnezės duomenimis bei kitais žymenimis.

1.8.5 Limfocitų ir monocitų vaidmuo ŠKL

Limfocitai ir monocitai yra svarbios imuninės ląstelės, susijusios su aterosklerozinių plokštelių formavimusi ir aterosklerozės patogeneze. Ištirta, kad esant širdies ir kraujagyslių ligoms, santykinai sumažėja limfocitų skaičius ir santykinai padidėja monocitų skaičius. Abu rodikliai turi prognostinę vertę miokardo infarktui (MI) (46, 47). Neseniai ištirta, kad limfocitų ir monocitų santykis (L/M) gali būti naudojamas kaip naujas uždegiminis žymuo susijęs su koronarinių arterijų ligomis (48).

Limfocitų trūkumas gali pagreitinti aterosklerozinių plokštelių progresavimą. Limfocitų apopotozė gai būti aptinkama aterosklerozinės plokštelės pažeidimuose ir tai yra susiję su plokštelės augimu, lipidinės šerdies vystymusi, plokštelės plyšimu ir tromboze (49). Be to, žemas limfocitų skaičius taip pat yra nepriklausomas blogos prognozės veiksnys hospitalizacijos metu pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu (50). Mokslininkų darbai rodo, kad limfopenija taip pat buvo laikoma ankstyvuoju ūmaus miokardo infarkto žymeniu (29,49).

1.8.6 Trombocitai

Trombocitai vaidina svarbų vaidmenį sužeidimo metu apsaugant organizmą nuo nukraujavimo, tačiau jie taip pat yra atsakingi už trombų formavimąsi, kurie sukelia ūmias kraujagyslių aterotrombozines ligas, tokias kaip ŪKS (51). Trombocitai gali veikti kaip tiltas tarp lokalaus uždegimo kraujagyslės sienoje ir aterosklerozinės plokštelės vystymosi. Trombocitai yra aktyvuojami medžiagų, kurios išsiskiria iš kraujagyslės sienelės ląstelių ir sekretuoja priešuždegiminius chemokinus ir citokinus susijusius su kraujagyslių uždegimu (52).

Įrodyta, kad padidėjęs trombocitų skaičius skatina uždegimą ir gali sukelti agresyvesnę aterosklerozės eigą. Padidėjęs trombocitų skaičius siejasi su koronarinių arterijų stenoze. Ankstesni

klinikiniai tyrimai nustatė, kad aukštesnis trombocitų skaičius gali būti siejamas su ŠKL (53). Netinkama trombocitų aktyvacija yra svarbus patogeninis kraujagyslių pažeidimo komponentas ir siejasi su ūminiu koronariniu sindromu (54). Trombocitai gali išsirti įvarius citokinus, chemokinus ir kitus uždegiminius mediatorius tokius kaip interleukinas (IL)-1, IL-6, potencialiai prisidedančių prie uždegiminių procesų sąveikaujant su leukocitais. Trombocitų – neutrofilų susirišimas skatina vazoaktyvių medžiagų išlaisvinimą, kurie lokaliai sustiprina uždegiminį ir trombotinį atsaką (55). Antitrombozinis aktyvumas per trombocitų agregacijos slopinimą, gali turėti anti-uždegiminį efektą (56). Esama duomenų, kad naujas uždegimo žymuo – P/L gali koreliuoti su daugeliu uždegiminių žymenų (57).

2. TYRIMO METODIKA

Baigiamasis magistro darbas atliktas LSMU Laboratorinės medicinos klinikoje. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas 2018-11-12 Nr. BEC-LMB(M)-55 (1 priedas).

2.2 Tyrimo objektas

Tyrimui atrinkti 205 pacientai nuo 43 iki 90 metų, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, kurie 2017.01.01-2018.12.31 laikotarpiu buvo konsultuoti ir gydyti LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje bei tirti Laboratorinės medicinos klinikoje. Duomenys tyrimui buvo renkami iš pacientų ligos istorijų, atrinktų pagal pasirinktus ligos kodus:

- I20.0 (nestabili krūtinės angina),

- I21.0 (ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas) ir - I21.4 (ūminis subendokardinis miokardo infarktas).

Visiems tiriamiesiems buvo atlikti troponinų, bendro kraujo vaizdo bei C reaktyvaus baltymo tyrimai. Be jau minėtų tyrimų buvo vertinami lipidų apykaitos rodiklių – bendro cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų cholesterolio, trigliceridų – dar vadinamų lipidograma, duomenys. Dalyje analizuotų ligos istorijų trūko duomenų apie atliktas lipidogramas, tačiau tokie pacientai nebuvo atmetami. Į tiriamųjų imtį neįtraukti pacientai, sergantys infekcinėmis ligomis, taip pat tie pacientai, kuriems nebuvo atlikti troponinų bei bendro kraujo tyrimai.

Tyrimo metu buvo vertinti iš pacientų ligos istorijų surinkti demografiniai ir klinikiniai duomenys: amžius, lytis, diagnozuotos gretutinės ligos (cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, jos laipsnis), rūkymas, kūno masės indeksas (KMI). Pacientų KMI buvo skaičiuotas kūno masę (kg) padalijus iš ūgio, išreikšto metrais ir pakelto kvadratu (m2

). Vertinant KMI, tiriamieji buvo suskirstyti į normalaus svorio, kai KMI <25 kg/m2 ir turinčius antsvorio ar nutukimą, kai KMI ≥25 kg/m2.

2.3 Tyrimo metodai

2.3.1 Širdies troponino I (cTnI) koncentracijos nustatymas

Kraujas tyrimui buvo imtas standartinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į kraujo paėmimo rekomendacijas, periferinės venos punkcijos būdu į vakuuminius mėgintuvėlius (Vacutainer ®, BD, JAV) su antikoaguliantu heparino druska (plazma). Tyrimai buvo atlikti automatine imunofermentinių

tyrimų sistema AIA – 2000 LA, naudojant ST AIA-PACK cTnI 3rd-Gen reagentų rinkinį (Tosoh Corporation, Japonija).

Ėminys per 1 val. nuo paėmimo, buvo pristatytas į laboratoriją laikant 18-25ºC. Heparinizuotas kraujas buvo centrifuguojamas nedelsiant. Plazma atskirta centrifuguojnt 2000x g greičiu.

Metodo esmė. Troponino I koncentracijos nustatymas pagrįstas imunofermentiniu metodu. cTnI, esantis mėginyje, susijungia su monokloniniais anitkūnais, esančiais ant magnetinių rutuliukų ir su fermentu žymėtais monokloniniais antikūnais AIA – PACK. Vykdomas plovimas, kurio metu nuplaunami neprisijungę monokloniniai antikūnai. Vėliau inkubuojama su fluorogeniniu substratu 4-metilumbeliferil (4MUP), kurį fermentas skaido į galutinius reakcijos produktus. Sukuriama standartinė kreivė, kurią naudojant apskaičiuojamas nežinomos cTnI koncentracijos mėginyje. Rezultatai pateikiami skaitine reikšme μg/l. Sveikų asmenų referentinės ribos: <0,05 µg/l.

2.3.2 Bendro kraujo vaizdo tyrimas automatizuotu būdu

Kraujas tyrimui imtas standartinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į kraujo paėmimo rekomendacijas, periferinės venos punkcijos būdu į vakuuminius mėgintuvėlius su antikoaguliantu EDTA (Vacutainer ®, BD, JAV). Bendras kraujo tyrimas nuo kraujo paėmimo buvo atliktas per 4-6 val. laikant 15-25 ºC.

Prieš tyrimą kraujas buvo gerai išmaišytas ir tirtas automatiniu hematologiniu analizatoriumi Sysmex XE–5000 (Sysmex Corporation, Japonija). Analizei naudoti rodikliai: absoliutus leukocitų ir jų atskirų populiacijų (neutrofilų, limfocitų, monocitų) skaičius, HGB, PLT:

 leukocitų populiacijų analizė pagrįsta fluorescencinės tėkmės citometrijos principu. Prie ląstelių specifiškai jungiasi fluorescencinis žymuo, vėliau suformuojama ląstelių tėkmė, kurioje kiekvieną atskirą ląstelę apšviečia lazerio spindulys. Lazerio šviesos sklaida leidžia įvertinti ląstelės morfologiją išskiriant atskiras ląstelių populiacija (granuliocitus, limfocitus, monocitus).

 HGB nustatymui kraujas maišomas su natrio laurilsulfatu, ląstelės lizuojamos ir susidaro kompleksai su hemoglobinu. Matuojama šviesos absorbcija esant 539 nm bangos ilgiui.

 PLT nustatomas naudojant tiesioginės srovės (su hidrodinaminiu fokusavimu) metodą. Naudojami elektrodai, kuriais teka tiesioginė srovė. Leidžiant ląsteles, sukeliamas srovės varžos pokytis ir tuo pačiu – elektrinio impulso pokytis, kuris proporcingas ląstelės dydžiui. Sveikų asmenų tirtų rodiklių referentinės ribos nurodytos 1 lentelėje.

1 lentelė. Tyrime naudotų bendro kraujo vaizdo sveikų asmenų referentinės reikšmės

Analitė Matavimo vienetai Referentinės reikšmės

Moterys Vyrai WBC x109/l 4,4-9,7 3,9-8,8 HGB g/l 119-146 135-169 NEU x109/l 2,0-7,2 1,8-7,4 LY x109/l 1,3-3,4 1,3-3,4 MO x109/l 0,3-0,8 0,3-1,0 PLT x109/l 173-390 166-308

Neutrofilų – limfocitų santykis (N/L) – paprastas, lengvai apskaičiuojamas iš bendro kraujo vaizdo tyrimo uždegiminis rodiklis, kuriuo remiantis galima numatyti riziką sirgti įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Riba, nuo kurios N/L reikšmė, vertinama kaip padidėjusi, įvairių autorių duomenimis šiek tiek skiriasi. Kai kurios studijos N/L reikšmes suskirsto pagal N/L intervalus (pvz., tertilius, kvartilius), kitos – aiškiai atskiria reikšmes (pvz., N/L ≥ 2,5, N/L ≥ 2,7, N/L ≥ 3, N/L ≥ 4) (58,27). Šiame darbe, remiantis analizuotais literatūros šaltiniais (59, 60, 61), tiriamieji suskirstyti į grupes: kai N/L<2,6 ir N/L≥2,6.

Kaip ir N/L, pastarųjų metų tyrimuose plačiai nagrinėjamas trombocitų – limfocitų santykis, gautas dalinant trombocitų skaičių iš limfocitų skaičiaus (P/L). Šis rodiklis gali būti naudojamas kaip rizikos veiksnys ūmių koronarinių sindromų atsiradimui bei ligų prognozei (62). Kaip ir N/L atveju, įvairūs autoriai pateikia skirtingą ribą, nuo kurios P/L laikoma reikšminga. Šiame tyrime, P/L intervalai suskirstyti remiantis analizuotais literatūros šaltiniais: kai P/L<128 ir kai P/L≥128 (62, 63, 59).

Kiti kraujo ląstelių santykių intervalai dėl duomenų trūkumo buvo suskirstyti atsižvelgiant į kraujo ląstelių santykio medianas, apskaičiuotas tyrimo metu: kai W/P <0,04 ir, kai W/P ≥0,04 (leukocitų skaičių dalinant iš trombocitų skaičiaus) ir M/L<0,324, M/L≥0,324 (monocitų skaičių dalinant iš limfocitų skaičiaus).

2.3.3 Lipidų apykaitos tyrimai

Kraujas tyrimui buvo imtas standartinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į kraujo paėmimo rekomendacijas, periferinės venos punkcijos būdu į vakuuminius mėgintuvėlius su antikoaguliantu ličio heparinu (Vacutainer ®, BD, JAV). Kraujas buvo pristatytas į laboratoriją per 1-1,5 valandą nuo paėmimo, laikant 18-25 ºC. Plazma, siekiant išvengti kontakto su ląstelėmis, buvo atskirta nuo ląstelių

per 2 valandas nuo kraujo pėmimo, centrifuguojant 2000x g 10 min. Lipidų apykaitos tyrimai buvo atlikti klinikinės chemijos automatine sistema Synchron UniCel® Dxc 800 (Becman Coulter, JAV).

2.3.4 Bendrojo cholesterolio koncentracijos nustatymas

Kiekybinis bendrojo cholesterolio nustatymas pagrįstas nustatytosios trukmės ekvivalentinio taško metodu naudojant cholesterolio reagentą (Synchron systems cholesterol reagent (CHOL), JAV). Reakcijos metu cholesterolio esterazė (CE) hidrolizuoja cholesterolio esterius į laisvą cholesterolĮ ir riebalų rūgštis. Cholesterolio oksidazė (CO), oksiduoja laisvą cholesterolį į cholesteną-3-vieną ir vandenilio peroksidą. Peroksidazė katalizuoja vandenilio peroksido reakciją 4-aminoantipirinu (4-AAP) ir fenoliu. Katalizinės reakcijos metu pagaminamas spalvotas chinonimino produktas. Matuojamas šviesos absorbcijos pokytis esant 520 nm bangos ilgiui. Šviesos absorbcijos pokytis tiesiogiai proporcingas CHOL koncentracijai mėginyje. Rezultatai pateikiami skaitine reikšme, išreiškiant mmol/l.

Sveikų asmenų referentinės reikšmės: <5,5 mmol/l.

2.3.5 Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracijos nustatymas

Tyrimas atliktas naudojant DTL cholesterolio reagentą (Synchron systems HDLD CholesterolL Reagent, JAV). Metodo esmė pagrįsta detergentu, kuris į tirpią fazę perveda (soliubilizuoja) tik DTL lipoproteinų daleles ir atpalaiduoja DTL cholesterolį reakcijai su cholesterolio esteraze ir cholesterolio oksidaze, dalyvaujant chromogenams, kurios metu susidaro spalvotas produktas. DTL reagentas naudojamas matuojant cholesterolio koncentraciją nustatytosios trukmės ekvivalentinio taško metodu. Šviesos absorbcijos pokyčiai matuojami esant 560 nm bangos ilgiui. Rezultatai pateikiami skaitine reikšme, išreiškiant mmol/l.

Sveikų asmenų referentinės reikšmės: >1,55 mmol/l.

2.3.6 Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio koncentracijos nustatymas

Tyrimas atliktas naudojant MTL reagentą (Sychron systems direct LDL cholesterol reagent (LDLD), JAV). Metodo esmė pagrįsta unikaliu detergentu, kuris į tirpią fazę perveda (soliubilizuoja) tik ne MTL lipoproteinų daleles ir atpalaiduoja cholesterolį reaguoti su cholesterolio esteraze ir cholesterolio oksidaze ir spalvos nesuformuojančiai reakcijai susidaryti. Antrasis detergentas į tirpią

susidaryti spalvai. LDLD reagentas naudojamas apibrėžto termino metodu. Šviesos absorbcijos pokyčiai matuojami esant 560 nm bangos ilgiui. Rezultatai pateikiami skaitine reikšme, išreiškiant mmol/l.

Sveikų asmenų referentinės reikšmės: <2,59 mmol/l.

2.3.7 Trigliceridų (TG) koncentracijos nustatymas

Tyrimas atliktas naudojant trigliceridų reagentą (Synchron systems triglycerides GPO reagent (TG), JAV). Trigliceridų GPO reagentas naudojamas matuojant trigliceridų koncentraciją nustatytosios trukmės ekvivalentinio taško metodu. Mėginyje esantys trigliceridai veikiant lipazei yra hidrolizuojami į glicerolį ir laisvąsias riebalų rūgštis. Toliau sekančių fermentinių reakcijų dėka, susidaro raudonas chinono imino dažiklis. Šviesos absorbcijos pokytis matuojamas esant 520 nm bangos ilgiui. Rezultatai pateikiami skaitine reikšme, išreiškiant mmol/l.

Sveikų asmenų referentinės reikšmės: <1,95 mmol/l.

2.3.8 C-reaktyviojo baltymo koncentracijios nustatymas

Kraujas tyrimui buvo imtas standartinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į kraujo paėmimo rekomendacijas, periferinės venos punkcijos būdu į vakuuminius mėgintuvėlius su ličio heparinu (Vacutainer ®, BD, JAV). Ėminys iki tyrimo laikytas 15-25 ºC. Plazma atskirta centrifuguojant 2000xg greičiu 10 min.

Kiekybiniam nustatymui naudotas SYNCHRON UniCel® DxC 800 (Beckman Coulter, JAV) biocheminis analizatorius, reagentų rinkinys (Synchron systems CRP, JAV). Analizė pagrįsta turbidimetrijos metodo principu. Prie CRB jungiasi specifiški jam antikūnai, susiformuoja netirpūs antigeno-antikūno kompleksai, sukeliantys drumstumą. Analizatorius matuoja šviesos absorbcijos kitimus naudojant 340 nm bangos ilgį. Rezultatai apskaičiuojami naudojant kalibracines kreives ir pateikiami skaitine reikšme, išreiškiant mg/l.

Sveikų asmenų referentinės reikšmės: 0-7,5 mg/l.

2.3.9 Statistinė duomenų analizė

Statistinei duomenų analizei naudota IBM SPSS Statistics 25.0 programa (IBM Corporation, JAV). Kiekybinių kintamųjų aprašomoji statistika pateikiama vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu

(vidurkis ±SD); kokybinių – absoliučiuoju skaičiumi (n) ir procentine dalimi (proc.). Duomenų normalumas vertintas naudojantis Kolmogorov–Smirnov kriterijumi. Esant normaliajam pasiskirstymui, lyginant kiekybinius kintamuosius naudotas Stjudento (t) kriterijus (dviejų imčių vidurkiams lyginti) ir ANOVA testas (kelių imčių vidurkiams lyginti). Kintamiesiems, kurie neatitiko normalumo sąlygos, naudotas Mann Whitney U testas (dviejų imčių vidurkiams lyginti) ir Kruskal Walis testas (kelių imčių vidurkiams lyginti). Neparametrinis Chi kvadratas (χ²) naudotas kokybinių požymių tarpusavio ryšiui nustatyti. Spearman koreliacijos koeficientas naudotas kiekybinių požymių tarpusavio ryšiui nustatyti. Statistiškai reikšmingas skirtumas apibrėžtas, kai p<0,05.

3. REZULTATAI

3.1 Laboratorinių tyrimų ir klinikinių demografinių rodiklių vertinimas sergant ūmiais koronariniais sindromais, atsižvelgiant į paciento lytį

Atliktame tyrime atrinkti 208 pacientai, sergantys širdies kraujagyslių ligomis. Tiriamųjų amžius buvo nuo 43 iki 90 metų, bendras amžiaus vidurkis – 68,7 (±11,2). Tiriamųjų grupę sudarė 73 moterys (35,6 proc.) ir 132 vyrai (64,4 proc.), kurių amžiaus vidurkiai lyginant pagal lytį statistiškai reikšmingai skyrėsi – moterys buvo vyresnio amžiaus nei vyrai (p=0,000) (2 lentelė).

2 lentelė. Demografinių ir klinikinių rodmenų pasiskirstymas tarp lyčių Pagrindinės charakteristikos Tiriamųjų grupės p reikšmė Moterys n=73 Vyrai n=132

Amžius (vidurkis, SD), metai 74,1±9,0 65,6±11,1 p=0,000

Hipertenzija Nėra 4 (5,5) 12 (9,1) p=0,356 I laipsnis 1 (1,4) 6 (4,5) p=0,191 II laipsnis 57 (79,1) 104 (78,8) III laipsnis 11 (15,1) 10 (7,6) KMI <25 kg/m 2 _{18 (24,7) 37 (28)} p=0,602 >25 kg/m2 55 (75,3) 95 (72) Rūkymas Rūko 3 (4,1) 33 (25) p=0,000 Nerūko 70 (95,9) 99 (75) Cukrinis diabetas Serga 18 (24,7) 19 (14,4) p=0,067 Neserga 55 (75,3) 113 (85,6)

KMI – kūno masės indeksas; SD – standartinis nuokrypis; n – tiriamųjų skaičius; p – statistinis reikšmingumas. Duomenys pateikti nurodant n (proc.) ir apskaičiuoti naudojant Stjudento testą, Chi kvadrato ir tikslųjį Fisher testą.

Pagrindiniai įvardinti ŠKL rizikos veiksniai: arterinė hipertenzija, antsvoris, rūkymas bei cukrinis diabetas. Rūkymas – vienas iš rizikos veiksnių, galintis lemti susirgimą išemine širdies liga. Remiantis pacientų ligos istorijos duomenimis nustatyta, kad 36 pacientai rūko (3 moterys ir 33 vyrai), tuo tarpu didžioji dauguma pacientų (N=169) buvo nerūkantys. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp rūkymo ir lyties – vyrų grupėje rūkorių buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei moterų grupėje (p=0,000). Vertinant KMI, 55 pacientams buvo nustatytas normalus svoris ir 150 pacientų – antsvoris ar nutukimas. Daugumai pacientų diagnozuota arterinė hipertenzija – 189 (92 proc.) pacientams. Analizuojant duomenis pastebėta, kad moterų ir vyrų grupėje dažniausiai nustatyta II laipsnio arterinė hipertenzija (atitinkamai, 79,1 proc. ir 78,8 proc.).

Analizuotos trys susirgimų grupės, sudarytos pagal TLK kodus: ūminio subendokardinio miokardo infarkto grupėje buvo 76 (37,1 proc.) pacientai (ŪSMI, TLK – I21.4), ūminio transmuralinės priekinės miokardo sienelės infarkto grupėje (ŪTPMSI, TLK – I21.0) – 68 (33,2 proc.) pacientai ir nestabiliosios krūtinės anginos grupėje (NKA, TLK – I20.0) – 61 (29,8 proc.) tiriamasis. Pacientų pasiskirstymas pagal ligų grupes pateiktas 3 lentelėje. Reikšmingi rezultatų skirtumai rasti vertinant amžiaus vidurkį tarp lyčių kiekvienoje ligų grupėje (3 lentelė), visose ligų grupėse moterys buvo vyresnės nei vyrai. Daugiausia tiriamųjų priklausė ŪSMI grupei. Pastebėta, kad nors vyrai ir buvo jaunesni, jiems susirgimai buvo diagnozuoti beveik dvigubai dažniau nei moterims, o esant nestabiliai krūtinės anginai – sergantys vyrai sudarė 72,1 procentus.

3 lentelė. Širdies kraujagyslių ligų (NKA, ŪTPMSI ir ŪSMI), pacientų lyties ir amžiaus charakteristika Diagnozė Lytis Tiriamųjų skaičius, n (proc.) Amžiaus vidurkis ±SD Bendras amžiaus vidurkis ±SD p reikšmė NKA (TLK I20.0) Moterys 17 (27,9) 72,5 ±8.5 67,0 ±11,4 p=0,019 Vyrai 44 (72,1) 64,9 ±11,7 ŪTPMSI (TLK I21.0) Moterys 22 (32,4) 76,3 ±10.3 67,9 ±11,9 p=0,000 Vyrai 46 (67,6) 63,9 ±10.5 ŪSMI (TLK I21.4) Moterys 34 (44,7) 74,1 ±8.3 70,7 ±10,2 p=0,029 Vyrai 42 (55,3) 65,5±11.0

NKA – nestabili krūtinės angina; ŪSMI – ūminio subendokardinis miokardo infarktas; ŪTPMSI – ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas; TLK – tarptautinė statistinė ligų klasifikacija; p – statistinis reikšmingumas.

Duomenys analizuoti naudojant Mann Whitney U testą.

Išskirsčius moteris į atskiras grupes pagal TLK kodus ir analizuojant jų demografinius ir klinikinius rodmenis, nustatyti pakitusio kūno masės indekso dažnio skirtumai nagrinėtų širdies kraujagyslių ligų grupėse (p=0,007). Daugumai moterų nustatytas antsvoris ar nutukimas, daugiausia ŪSMI grupėje (92,1 proc.). Visose ligų grupėse vyravo susirgimai arterine hipertenzija, ypač II laipsnio, tačiau statistiškai reikšmingo dažnių skirtumo nenustatyta. Arterinė hipertenzija buvo dažniausia (siekė 100 proc.) pacientų, kuriems diagnozuota NKA, grupėje. Analizuojant sergamumą cukriniu diabetu tarp skirtingų širdies kraujagyslių ligų, ryškesnių skirtumu nenustatyta (4lentelė).

4 lentelė. Moterų demografinių ir klinikinių rodmenų pasiskirstymas tarp sergančiųjų NKA, ŪTPMSI ir ŪSMI Pagrindinės charakteristikos Tiriamųjų grupės p reikšmė NKA (TLK I20.0) N=17 ŪTPMSI (TLK I21.0) N=22 ŪSMI (TLK I21.4) N=34 Tiriamųjų skaičius, n (proc.) Tiriamųjų skaičius, n (proc.) Tiriamųjų skaičius, n (proc.) Hipertenzija Nėra 0 (0) 3 (13,6) 1 (2,9) p=0,185 I laipsnis 1 (5,9) 0 (0) 0 (0) II laipsnis 12 (70,6) 16 (72,7) 29 (85,3) III laipsnis 4 (23,5) 3 (13,6) 4 (11,8) KMI <25 kg/m 2 _{5 (29,4) 10 (45,5) 3 (8,8)} p=0,007 >25 kg/m2 12 (70,6) 12 (54,5) 31 (91,2) Rūkymas Rūko 2 (11,8) 0 (0) 1 (2,9) p=0,166 Nerūko 15 (88,2) 22 (100) 34 (97,1) Cukrinis diabetas Serga 4 (23,5) 5 (22,7) 9 (26,5) p=0,944 Neserga 13 (76,5) 17 (77,3) 25 (73,5)

NKA – nestabili krūtinės angina; ŪSMI – ūminio subendokardinis miokardo infarktas; ŪTPMSI – ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas; TLK – tarptautinė statistinė ligų klasifikacija; KMI – kūno masės indeksas; p – statistinis reikšmingumas.

Duomenys analizuoti naudojant Chi kvadrato kriterijų ir tikslų Fisher testą.

Vertinant vyrų sergamumą skirtingomis širdies kraujagyslių ligomis, nustatyta, kad arterinė hipertenzija diagnozuota daugumai pacientų (5 lentelė). Hipertenzijos laipsnio pasiskirstymas tarp skirtingų ligų grupių gana tolygus. Analizuojant kūno masės indeksą, daugiausiai antsvorį ar nutukimą turinčių vyrų nustatyta nestabilios krūtinės anginos grupėje. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp pakitusio (didelio) KMI ir ligos diagnozės – daugumos pacientų KMI>25 kg/m2

(p=0,007). Rūkymas ir sergamumas cukriniu diabetu tarp skirtingų ligų grupių vyrų nesiskyrė.

5 lentelė. Vyrų demografinių ir klinikinių rodmenų pasiskirstymas tarp sergančiųjų NKA, ŪTPMSI ir ŪSMI

NKA – nestabili krūtinės angina; ŪSMI – ūminio subendokardinis miokardo infarktas; ŪTPMSI – ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas; TLK – tarptautinė statistinė ligų klasifikacija; KMI – kūno masės indeksas; p – statistinis reikšmingumas.

Duomenys analizuoti naudojant Chi kvadrato kriterijų ir tikslųjį Fisher testą.

Analizuojant moterų ir vyrų laboratorinių tyrimų rezultatus, kaip ir tikėtasi, troponinų kiekiai visose grupėse buvo ženkliai didesni nei nustatytos normos ribos, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nebuvo nustatyta. Tačiau buvo nustatyti reikšmingi rezultatų skirtumai vertinant leukocitų, trombocitų kiekius ir hemoglobiną (p=0,022, p=0,000 ir p=0,000, atitinkamai) (6 lentelė). Leukocitų vidutinė reikšmė moterims buvo normos ribose, tuo tarpu vyrams buvo stebimas nežymus šių ląstelių kiekio padidėjimas.

Vertinant kraujo ląstelių santykius, vyrams nustatytos didesnės W/P (leukocitų – trombocitų) santykio reikšmės (p=0,000) nei moterų grupėje. Įvertinus P/L (trombocitų – limfocitų) santykį, aptiktos reikšmingai didesnės vidutinės reikšmės moterų grupėje (p=0,000).

Analizuojant lipidogramos rodiklius, abiejų lyčių tiriamiesiems stebimas DTL cholesterolio vidutinės koncentracijos sumažėjimas ir MTL cholesterolio padidėjimas, nors tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Aukštesnis trigliceridų kiekis nustatytas moterims, kai tuo tarpu vyrų trigliceridų kiekis buvo normos ribose. Tiek vyrams, tiek moterims C reaktyvaus baltymo kiekis viršijo normos reikšmes (6 lentelė).

Pagrindinės charakteristikos Tiriamųjų grupės p reikšmė NKA (TLK I20.0) N=44 ŪTPMSI (TLK I21.0) N=46 ŪSMI (TLK I21.4) N=42 Tiriamųjų skaičius, n (proc.) Tiriamųjų skaičius, n (proc.) Tiriamųjų skaičius, n (proc.) Hipertenzija Nėra 2 (4,5) 6 (13) 4 (9,5) p=0,537 I laipsnis 2 (4,5) 2 (4,3) 2 (4,8) II laipsnis 34 (77,3) 36 (78,3) 34 (81) III laipsnis 6 (13,6) 2 (4,3) 2 (4,8) KMI <25 kg/m 2 9 (20,5) 14 (30,4) 14 (33,3) p=0,374 >25 kg/m2 35 (79,5) 32 (69,6) 28 (66,7) Rūkymas Rūko 10 (22,7) 12 (26,1) 11 (26,2) p=0,913 Nerūko 34 (77,3) 34 (73,9) 31 (73,8) Cukrinis diabetas Serga 7 (15,9) 6 (13) 6 (14,3) p=0,928 Neserga 37 (84,1) 40 (87) 36 (85,7)

6 lentelė. Laboratorinių tyrimų rezultatų pasiskirstymas pagal lytį

Analitė Bendra grupė Moterys Vyrai

p reikšmė vid. ±SD cTnI I μg/l) 10,14 ±64,91 5,38±17,53 12,85±80,29 0,438 cTnI II (μg/l) 37,35±121,83 64,25±192,61 22,67±51,57 0,933 cTnI III (μg/l) 20,57 ±36,30 22,03±40,18 19,48±33,69 0,965 WBC (x10^9/l) 8,32±2,86 8,23±3,15 8,83±2,67 0,022 NEU (x10^9/l) 5,63±2,59 5,44±2,80 5,73±2,47 0,157 LY (x10^9/l) 2,08±0,94 1,96±0,92 2,14±0,95 0,106 MO (x10^9/l) 0,71 ±0,28 0,65±0,24 0,74±0,29 0,053 PLT (x10^9/l) 232,57 ±141,69 244,45±56,69 225,99±171,39 0,000 HGB (g/l) 136,23±19,98 124,35±21,74 142,80±15,49 0,000 N/L 3,32±2,62 3,48±2,96 3,24±2,42 0,884 W/P 0,04±0,01 0,03±0,01 0,04±0,01 0,000 P/L 132,29±102,91 151,53±84,45 121,64±110,67 0,000 M/L 0,39±0,21 0,39±0,21 0,39±0,21 0,453 CHOL (mmol/l) 5,15±1,37 5,09±1,23 5,18±1,43 0,629 DTLchol (mmol/l) 1,16±0,33 1,25±0,33 1,11±0,32 0,003 MTLchol (mmol/l) 3,28±1,12 3,18±1,02 3,33±1,17 0,291 TG (mmol/l) 1,95±4,12 2,19±6,47 1,82±2,02 0,486 CRB (mg/l) 11,17±25,32 7,87±10,47 13,00±30,48 0,402

cTnI – širdies troponino koncentracija (I – tirta priėmimo metu; II – tirta po 3 val.; III – tirta po 24 val.); WBC – leukocitų skaičius; NEU – neutrofilų skaičius; LY – limfocitų skaičius; MO – monocitų skaičius; PLT – trombocitų skaičius; HGB – hemoglobino koncentracija; N/L – neutrofilų – limfocitų santykis; W/P – leukocitų – trombocitų santykis; P/L – trombocitų – limfocitų santykis; M/L – monocitų – limfocitų santykis; CHOL – bendro cholesterolio koncentracija; DTLchol – didelio tankio lipoproteinų koncentracija; MTLchol – mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija; CRB – C-reaktyvaus baltymo koncentracija; p – statistinis reikšmingumas.

Duomenys analizuoti naudojant Mann Whitney U testą ir Stjudento (t) kriterijų.

Norint geriau įvertinti laboratorinių rodiklių galimus skirtumus, moterys ir vyrai buvo išskirstyti pagal atskiras ligų grupes (7 lentelė). Reikšmingi rezultatų skirtumai rasti vertinant PLT koncentracijas – NKA ir ŪSMI grupėse vyrų vidutinės reikšmės buvo žemesnės nei moterų (p=0,010 ir p=0,009, atitinkamai), tačiau visose ligų grupėse vyrų hemoglobino kiekis buvo reikšmingai didesnis nei moterų (NKA grupėje p=0,002, ŪTPMSI grupėje p=0,000 ir ŪSMI grupėje p=0,000). Šie skirtumai gali būti paaiškinamas remiantis fiziologiniais ypatumais.

Analizuojant kraujo ląstelių santykį tarp lyčių, pastebėta, kad W/P leukocitų – trombocitų santykis (W/P) moterims buvo reikšmingai didesnis nei vyrams, esant skirtingoms diagnozėms (NKA grupėje p=0,008, ŪTPMSI grupėje p=0,003 ir ŪSMI grupėje p=0,022). Reikšmingai mažesnis trombocitų – limfocitų (P/L) santykis nustatytas vyrams su ŪTPMSI (p=0.023) ir ŪSMI (p=0.017)

diagnoze, lyginant su analogiškų ligų grupių moterimis. Sergant NKA, stebimas DTL cholesterolio kiekio sumažėjimas vyrams (p=0.014).

7 lentelė. Moterų ir vyrų laboratorinių tyrimų rezultatų palyginimas sergant NKA, ŪTPMSI ir ŪSMI Analitės Tiriamųjų grupės NKA (TLK I20.0). ŪTPMSI (TLK I21.0) ŪSMI (TLK I21.4) _p

Mot. Vyr. p Mot. Vyr. p Mot. Vyr.

cTnI I μg/l) 0,10±0,17 5,03±29,94 0,785 8,62±27,95 25,19±132,35 0,564 6,00 ±11,14 7,84±20,09 0,571 cTnI II (μg/l) 0,08 ±0,84 0,14 ±0,22 0,513 112,97±251,8 1 42,65 ±66,55 1,000 50,07±178,27 15,22 ±42,65 0,250 cTnI III (μg/l) 0,27 1,17 ±2,79 0,750 32,42 ±32,96 35,93 ±42,66 1,000 15,41 ±45,75 5,71 ±6,45 0,786 WBC (x10^9/l) 7,24 ±2,33 7,67 ±2,24 0,513 8,71±3,17 10,05±2,74 0,054 8,41±3,45 8,73±2,49 0,639 NEU (x10^9/l) 4,38±1,72 4,63±1,96 0,573 5,94±2,67 6,76±2,65 0,185 5,66±3,22 5,74±2,30 0,313 LY (x10^9/l) 2,06±0,86 2,11±0,75 0,489 1,96±1,09 2,33±1,25 0,128 1,91±0,83 1,98±0,70 0,653 MO (x10^9/l) 0,61±0,24 0,69±0,24 0,150 0,63±0,20 0,75±0,34 0,512 0,67±0,25 0,79±0,28 0,088 PLT (x10^9/l) 247,41±47,19 206,82±55,85 0,010 238,77±56,46 215,48±50,61 0,092 246,65±62,22 257,60±293,66 0,009 HGB (g/l) 125,35±16,60 141,70±17,85 0,002 127,86±16,43 145,85±13,78 0,000 121,57±26,62 140,60±14,41 0,000 N/L 2,37±1,08 2,65±2,55 0,841 3,75±2,63 3,77±2,67 0,916 3,85±3,66 3,26±1,86 0,880 W/P 0,03±0,01 0,03±0,01 0,008 0,03±0,01 0,04±01 0,003 0,03±0,01 0,04±0,01 0,022 P/L 139,77±59,47 109,19±48,17 0,137 148,30±67,35 111,86±53,65 0,023 159,49±104,07 145,41±180,79 0,017 M/L 0,34±0,17 0,36±0,17 0,242 0,38±0,19 0,35±0,17 0,824 0,41±0,23 0,45±0,27 0,439 CHOL (mmol/l) 4,99±0,95 4,94±1,54 0,717 5,31±1,35 5,39±1,26 0,806 64,97±1,27 5,19±1,50 0,704 DTLchol (mmol/l) 1,29±0,37 1,05±0,29 0,014 1,34 ±0,39 1,17 ±0,37 0,267 1,17 ±0,25 1,11 ±0,28 0,247 MTLchol (mmol/l) 3,10±0,92 3,14±1,22 0,917 3,26 ±0,91 3,56 ±1,06 0,359 3,17 ±1,16 3,26 ±1,22 0,752 TG (mmol/l) 1,27±0,70 1,88±1,88 0,067 3,64 ±11,28 1,53 ±0,92 0,179 1,59 ±0,73 2,08 ±2,90 0,426 CRB (mg/l) 5,37 ±5,59 13,41±44,07 0,727 9,70±12,97 13,64±24,12 0,792 7,92±10,55 11,86±17,05 0,280 cTnI – širdies troponino koncentracija; I – tirta priėmimo metu; II – tirta po 3 val; III – tirta po 24 val.; WBC – leukocitų skaičius; NEU – neutrofilų skaičius; LY – limfocitų skaičius; MO – monocitų skaičius; PLT – trombocitų skaičius; HGB – hemoglobino koncentracija; N/L – neutrofilų – limfocitų santykis; W/P – leukocitų – trombocitų santykis; P/L – trombocitų – limfocitų santykis; M/L – monocitų – limfocitų santykis; CHOL – bendro cholesterolio koncentracija; DTLchol – didelio tankio lipoproteinų koncentracija; MTLchol – mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija; CRB – C-reaktyvaus baltymo koncentracija.

3.2 Veninio kraujo ląstelių kiekių santykių ir jų galimų pokyčių nustatymas ūmių koronarinių sindromų metu, atsižvelgiant į paciento lytį

Remiantis analizuotais literatūros šaltiniais (59, 60, 61), pagal neutrofilų – limfocitų santykio (N/L) reikšmes, tiriamieji suskirstyti į grupes: į grupę su N/L<2,6 ir į grupę su N/L≥2,6. Trombocitų – limfocitų santykių (P/L) reikšmės taip pat pasirinktos remiantis analizuotais literatūros šaltiniais: viena grupė – P/L<128 ir kita grupė– P/L≥128 (62, 63, 59). Kadangi kiti šiame darbe nagrinėti kraujo ląstelių santykiai, W/P ir M/L, analizuoti mokslinėje literatūroje nebuvo, jie suskirstyti atsižvelgiant į kraujo ląstelių santykio medianas, apskaičiuotas tyrimo metu: į grupę su W/P <0,04 ir į grupę su W/P ≥0,04 (leukocitų skaičių dalinant iš trombocitų skaičiaus) ir pagal M/L santykį – į grupę su M/L<0,324 ir į grupę su M/L≥0,324 (monocitų skaičių dalinant iš limfocitų skaičiaus).

Apskaičiavę ląstelių santykius, analizavome kraujo ląstelių pakitusių santykių (padidėjusių ar sumažejusių) pasiskirstymą pagal lytį ir pagal IŠL-ų grupę. Pastebėta, kad padidėjusių N/L ir M/L santykių dažnis tarp vyrų ir moterų, neatsižvelgiant į nustatytą diagnozę, nesiskyrė (N/L: Chi kvadratas=0,069, ll=1, N=205, p=0,793; M/L: Chi kvadratas=0,009, ll=1, N=205, p=0,925). Tačiau pastebėta, kad padidėjęs P/L ir sumažėjęs W/P tarp lyčių statistiškai reikšmingai skyrėsi (P/L: Chi kvadratas=12,343, ll=1, N=205, p=0,000; W/P: Chi kvadratas=11,047, ll=1, N=205, p=0,001).

Analizuojant vyrų ir moterų kraujo ląstelių santykio pasiskirstymą pagal IŠL-ų grupę, nustatėme, kad sumažėjęs W/P santykio dažnis tarp vyrų ir moterų skiriasi visose ūmių koronarinių sindromų grupėse (p=0,045, p=0,035 ir p=0,040, atitinkamai) (8 lentelė). Taip pat pastebėta, kad padidėjęs P/L santykio dažnis reikšmingai skyrėsi tik sergant ŪTPMSI (p=0.016).