LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
VITALIJA ŽITKEVIČIENĖ
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKAI
PRISKIRTINŲ PACIENTŲ PREVENCINĖS
PROGRAMOS POVEIKIS RIZIKOS VEIKSNIŲ
PASIREIŠKIMUI IR SVEIKATOS BŪKLEI
Magistro studijų programos „Slaugos lyderystė“ (valst. kodas 6211GX009) baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Doc. Dr. L. Spirgienė Darbo konsultantas: Doc. A. Domeikienė
Turinys
SANTRAUKA ... 4 ABSTRACT ... 6 PADĖKA ... 8 SANTRUMPOS ... 9 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 131.1 Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas ir pasekmės ... 13
1.2 Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos ... 14
1.3 Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių vertinimas ir slaugos lyderio vaidmuo ... 18
1.3.1 Arterinė hipertenzija ... 20 1.3.2 Dislipidemija ... 21 1.3.3 Cukrinis diabetas ... 23 1.3.4 Nutukimas ... 24 1.3.5 Rūkymas ... 26 1.3.6 Fizinis aktyvumas ... 27 1.3.7 Nesubalansuota mityba ... 29 1.3.8 Metabolinis sindromas... 31
1.3.9 Bendras širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimas ... 32
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 34
2.1.Tiriamųjų atranka ... 34
2.2.Tyrimo organizavimas ... 35
2.4 Anketa ... 37
2.5 Tyrimo etika ... 37
2.6 Duomenų analizės metodai... 38
3. REZULTATAI ... 40
3.1 Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtinų pacientų prevencinės programos poveikio objektyviems sveikatos rodikliams vertinimas ... 40
3.2 Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtinų pacientų prevencinės programos poveikio sveikatos būklei ir gyvenimo būdo pokyčiams vertinimas... 53
3.3 Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtinų pacientų prevencinės programos sąsajos su objektyviais pacientų sveikatos rodikliais, gyvenimo būdu ir sveikatos būkle... 63
REZULTATŲ APTARIMAS ... 79
IŠVADOS ... 84
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 85
SANTRAUKA
Vitalija Žitkevičienė. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtinų pacientų prevencinės programos poveikis rizikos veiksnių pasireiškimui ir sveikatos būklei. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. Dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas. Slaugos ir rūpybos katedra/ Kaunas, 2021; 94p.
Darbo tikslas. Ištirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtinų pacientų prevencinės programos poveikį rizikos veiksnių pasireiškimui ir sveikatos būklei.
Uždaviniai.
1. Nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtinų pacientų prevencinės programos poveikį objektyviems sveikatos rodikliams.
2. Nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtinų pacientų prevencinės programos poveikį sveikatos būklei ir gyvenimo būdo pokyčiams.
3. Nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtinų pacientų objektyvių sveikatos rodiklių sąsajas su gyvenimo būdu ir sveikatos būkle.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2019 m. – 2020 m. VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre. Tyrime dalyvavo pacientai, kurie priklausė ir dalyvavo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės prevencinėje programoje, vyrai 40-55 m., moterys 50-65 m. Tyrimas vyko trim etapais, pirmame etape dalyvavo 640, antrame 629, trečiame 600 pacientų. Pacientų duomenys buvo renkami naudojant 2017, 2018, 2019 metų asmens širdies ir kraujagyslių ligų rizikos prevencinės programos nustatymo anketas. Gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-SL(M)-227.
Darbo išvados.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtiniems pacientams prevencinė programa neturėjo reikšmingo teigiamo poveikio objektyviems pacientų sveikatos rodikliams. Pacientų liemens apimtis, KMI didėjo, tačiau po trijų metų viršsvoris pradėjo mažėti. Visuose tyrimo etapuose AKS didesnis nustatytas vyrams nei moterims. Reikšmingų skirtumų trijų metų laikotarpyje nenustatyta, tačiau EKG kairiojo skilvelio pokyčiai ir hipertrofija didėjo. Po trijų metų dalyvavimo programoje pacientams nustatytas bendro cholesterolio mažėjimas.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtiniems pacientams prevencinė programa neturėjo reikšmingo poveikio sveikatos būklei, tačiau turėjo reikšmingą teigiamą poveikį gyvenimo būdui.
Rūkančių pacientų, kurie dalyvavo prevencinėje programoje mažėjo, nesubalansuota mityba po metų nepasikeitė, tačiau po dviejų metų nustatytas teigiamas poveikis. Pacientų fizinis aktyvumas antrame etape didėjo, tačiau trečiame sumažėjo, tačiau reikšmingo pokyčio nenustatyta.
Didesnio arterinio kraujo spaudimo tikimybę didino moteriška lytis, pilvinio tipo nutukimas, vyresnis amžius. Viršsvorio tikimybę didino vyriška lytis, pilvinio tipo nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas. Pilvinis nutukimas turėjo įtakos hiperlipidemijos kitimui, nesubalansuota mityba turėjo įtakos pilviniam nutukimui visuose trijuose etapuose.
ABSTRACT
Vitalija Žitkevičienė. Impact of Cardiovascular Disease Prevention Programmes on Patients‘ Risk Factors and Physical Condition. Master thesis. Scientific supervisor – Doc. dr.Lina Spirgienė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health. Department of Family Medicine/ Kaunas, 2021; 94p.
Object. The aims of this study is to assess the impact of Cardiovascular Disease Prevention Programmes on Patients‘ Risk Factors and Physical Condition
Research tasks.
1. Evalutate the impact of cardiovascular disease prevention programmes on patients‘ objective health indicators.
2. Evalutate the impact of cardiovascular disease prevention programmes on changes of patients health and lifestyle.
3. To determine the correlations of objective health indicators of patients at risk of cardiovascular diseases with lifestyle and health status.
Methods. The study was performed at a primary heatlhcare centre in 2019 m – 2020 m. Patients who have participated in a cardiovascular disease prevention programme were enrolled to the study. The other inclusion criteria for participants were age and gender (40-55 for men and 50-65 for women). The study was performed in three stages, there were 640 participants in the first stage, 629 in the second one and 600 in the third one. Patient data were collected using the questionnaires for the 2017, 2018, 2019 personal cardiovascular disease risk prevention program. The Centre of Bioethics at the Lithuanian University of Health Sciences approved the study protocol no. BEC-SL(M)-227.
Results.
The prevention program for patients at risk for cardiovascular disease did not have an impact for a positive effect on objective patient health indicators. Patient waist circumference, BMI increased, but after three years, overweight began to decrease. At all stages of the study, BP were higher in men than in women, with no significant differences over the three-year period, but left ventricular ECG changes and hypertrophy increased. After three years of participation in the program, patients were found to have a decrease in total cholesterol.
No changes in dyslipidemia were observed, but were found to be greater in women than in men. Hypertension, abdominal obesity was detected more frequently each year, but there were no significant changes. Diabetes is more common in men than women. It has increased annually but insignificantly.
There was no decrease in the unbalanced diet of smoking patients who participated in the prevention program after one year, but a positive effect was found after two years. Patients' physical activity increased in the second stage but decreased in the third stage, but no significant change was observed.
The likelihood of higher arterial blood pressure was increased by female gender, type obesity, and older age. The likelihood of overweight was increased by male gender, abdominal-type obesity, and lack of physical activity. Abdominal obesity contributed to the change in hyperlipidemia, an unbalanced diet had an effect on abdominal obesity in all three stages.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo magistrinio darbo vadovei Doc. dr. Linai Spirgienei už man skirtą laiką, profesionalius patarimus, pagalbą ir pastabas ruošiant magistrinį darbą.
SANTRUMPOS
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija AKS- arterinis kraujo spaudimas ŠKL - širdies ir kraujagyslių ligos CD - cukrinis diabetas
KA - krūtinės angina MI - miokardo infarktas
DTL - didelio tankio cholesterolis MTL - mažo tankio cholesterolis TGL – trigliceridai
EKG - elektrokardiograma
SCORE - Systemic Coronary Risk Evaluation KMI - kūno masės indeksas
AH - arterinė hipertenzija MS - metabolinis sindromas IŠL - išeminė širdies liga
ĮVADAS
Aktyvus ir efektyvus žmonių dalyvavimas sveikatos stiprinimo procese nustatant veiklos prioritetus, priimant sprendimus, planuojant ir įgyvendinant konkrečias sveikatinimo veiklas yra viena svarbiausių XXI amžiaus visuomenės sveikatos stiprinimo prioritetinių krypčių.
Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą nulemia žmonių gyvenimo būdas, modifikuojami ir nemodifikuojami rizikos veiksniai, lėtiniai susirgimai, gyvenimo trukmės ilgėjimas, senstanti visuomenė ir socioekonominės padėties pokyčiai besivystančiose šalyse. PSO duomenys nurodo, kad žmonių sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo sveikos gyvensenos, jei visuomenė būtų fiziškai aktyvesnė, propaguotų sveikos mitybos principus, nepiktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais ir nikotinu, išvengtų 90 proc. II tipo CD, 80 proc. širdies kraujagyslių sistemos, 30 proc. onkologinių susirgimų [1,2].
PSO duomenimis 2020 metais viena iš pagrindinių mirčių ir negalios priežasčių numatoma širdies ir kraujagyslių ligos [3].
Širdies ir kraujagyslių ligos kaip nurodyta daugumoje literatūros šaltinių [4,5] yra pagrindinė ir svarbiausia mirčių priežasčių visame pasaulyje ir Lietuvoje. PSO pateiktais duomenimis kasmet pasaulyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų 17,5 milijonai žmonių. Europoje ir Lietuvoje tarp mirties priežasčių ŠKL užima pirmą vietą, antroje onkologiniai susirgimai, trečioje savižudybės ir nelaimingi atsitikimai. Pagal mirtingumo riziką, Lietuva patenka į didelės rizikos grupę. Taip pat Lietuvoje sergamumas ŠKL ir mirtingumas nuo šių ligų yra didesnis palyginus nei Europos ar Skandinavijos šalyse. Statistiniai duomenys nurodo devyniose ES šalyse: Bulgarijoje, Kipre, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje pagrindinę mirties priežastį nuo ŠKL vyrų iki 55 metų, moterų jaunesnių nei 65 metai. Mirtingumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo ŠKL yra didžiausias negu kitų Europos Sąjungos šalių Suomijos, Vokietijos, Švedijos. Naujausiais atliktais tyrimais, nustatyta, kad JAV mirtingumas nuo ŠKL mažėjimas sulėtėjo, Norvegijoje tarp jaunų žmonių grupėje visiškai sustojo [5,6,7,8].
Higienos instituto duomenimis, nustatyta, kad Lietuvoje 2019 m. mirė 38 281 žmogus. Iš visų mirusių asmenų 22,9 proc. neišgyveno iki 65 m., beveik pusė 46,6 proc. mirė būdami 65–84 metų, trečdalis žmonių 30,5 proc. buvo 85 m. ir vyresni.
Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos. 63,8 proc. visų vyrų mirčių sudarė kraujotakos sistemos ligos ir smegenų kraujagyslių ligos 20,6 proc. Beveik penktadalis nuo išeminės širdies ligos mirusių vyrų 19,9 proc. mirė nesulaukę 65 metų.
Dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos kurios siekė 61,7 proc. Nustatyta, kad moterų tarpe tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos, 62,9 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų, smegenų kraujagyslių ligos 25,6 proc. bei hipertenzinės ligos 5,4 proc. Moterų 4,6 proc., mirusių nuo kraujotakos sistemos ligų, amžius nesiekė 65 metų.
Tyrimais nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų
mirties priežasčių [5,6].
Tyrimais įrodyta, kad visame pasaulyje ir Lietuvoje, apie 50 proc. žmonių sveikatos būklė priklauso nuo gyvenimo būdo ir modifikuojamų veiksnių. Teigiama, kad keičiant gyvenimo būdą, koreguojant modifikuojamus veiksnius galima pagerinti gyventojų sveikatos būklę, prailginti gyvenimo trukmę ir išvengti negalios, bei ankstyvos mirties [3,9].
Pastebima jog žmonių sąmoningumas nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties, išsimokslinimo apie savo sveikatos priežiūrą, gyvenimo būdą yra nepakankamas. ŠKL plitimą, komplikacijas ir mirtingumą gali sumažinti prevencinės programos, sveikatos stiprinimo programos, žiniasklaida. Daugelyje išsivysčiusių Europos šalių, pradėjus vykdyti prevencines programas, mirtingumas ir kraujotakos susirgimų komplikacijos gerokai sumažėjo [4].
2006 metais pradėta Lietuvoje kaip ir visam pasaulyje vykdyti asmenų priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Programos tikslas – sumažinti rizikos veiksnius, sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, nustatyti CD naujus atvejus, bei metabolinį sutrikimą. [10].
2015 metų pradžioje, pradėta Lietuvoje vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų stiprinimo programa”. Šios programos tikslas efektyviau stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą, supažindinti pacientus su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais, sveikos gyvensenos principais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą ir fizinį aktyvumą [4,11].
Naujumas ir aktualumas. Šioje įstaigoje toks tyrimas bus atliekamas pirmą kartą, norint išsiaiškinti rizikos veiksnių paplitimą ir prevencinės programos įtaką rizikos veiksnių pasireiškimui ir sveikatos būklei.
Tyrimo rezultatai leis suprasti problemos aktualumą bei išsiaiškinti kokį poveikį turėjo prevencinė programa rizikos veiksnių pasireiškimui ir sveikatos būklei.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2019 m. mirė 38 281 žmogus. Iš visų mirusių žmonių 22,9 proc. neišgyveno iki 65 m., beveik pusė 46,6 proc. mirė būdami 65–84 metų, trečdalis žmonių 30,5 proc. buvo 85 m. ir vyresni [5,6].
Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė 54,6 proc. mirusiųjų. Dažniausios vyriškos lyties atstovų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (47,0 proc.) [5,6].
Nuo 2006 metų pradėta Lietuvoje vykdyti asmenų priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Programos tikslas – sumažinti rizikos veiksnius, sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, nustatyti CD naujus atvejus, bei metabolinį sutrikimą. Šios programos vykdymas integruotas į pirminės sveikatos priežiūros centrus teikiančius paslaugas. Pagrindinis vaidmuo tenka slaugos lyderiui organizuojant prevencinės programos įgyvendinimą, šeimos gydytojui ir slaugytojui jos vykdymą Taip pat padidėja atsakingumas ir pačiam žmogui dalyvauti prevencinėje programoje [10].
2015 metais pradėta Lietuvoje vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų stiprinimo programa”. Ši programa integruota į pirminius sveikatos centrus ir visuomenės sveikatos biurų vykdomą sveikatinimo veiklą. Šios programos tikslas efektyviau stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą, supažindinti pacientus su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais, sveikos gyvensenos principais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą ir fizinį aktyvumą [4,11].
TIKSLAS
Ištirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtinų pacientų prevencinės programos poveikį rizikos veiksnių pasireiškimui ir sveikatos būklei
UŽDAVINIAI
1. Nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtinų pacientų prevencinės programos poveikį objektyviems sveikatos rodikliams.
2. Nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikai priskirtinų pacientų prevencinės programos poveikį sveikatos būklei ir gyvenimo būdo pokyčiams.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas ir pasekmės
Remiantis PSO prognozėmis, jei esama situacija dėl širdies ir kraujagyslių ligų nesikeis, 2030 metais dėl šių susirgimų visame pasaulyje neteksime 23,6 milijono žmonių tai ir bus pagrindinė mirčių priežastis. Šiuo metu ŠKL tarp pagrindinių mirties priežasčių užima dešimtą vietą pasaulyje. Nuolatos didėjantis sergančiųjų skaičius kelia nerimą ir grėsmę žmogaus sveikatai, lėtinių susirgimų atsiradimui, komplikacijoms, neįgalumui, bei mirčių paplitimui [12].
Širdies ir kraujagyslių susirgimus galima priskirti ir įvardinti, kaip civilizacijos ligas, kurios priklauso nuo modifikuojamų ir nemodifikuojamų veiksnių. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje ŠKL yra pagrindinė ankstyvos mirties priežastis, taip pat dažnai sukelianti neįgalumą, sunkina sergančiųjų gyvenimo kokybę ir didina sveikatos priežiūros išlaidas [4,6,12].
Statistiniai duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje daugiau nei 1,9 mln. žmonių kasmet miršta nuo ŠKL. Šis rezultatas sudaro daugiau nei 40 proc. visų mirčių. Europos Sąjungos šalyse ŠKL mirčių skaičius yra didesnis palyginus nei onkologinių susirgimų [13].
Atliktuose tyrimuose Japonijoje nustatyta, kad japonų yra mažiausias sergamumas ir mirštamumas nuo ŠKL, jie užima antrą vietą pagal gyvenimo trukmę. Moterys japonės gyvena ilgiausiai, palyginus su kitų šalių moterimis, vyrai japonai užima šeštą vietą pasaulyje pagal gyvenimo trukmę. Taip pat atliktuose tyrimuose Rytų ir Pietryčių Azijoje pastebėta, kad sergamumas ir mirtingumas nuo ŠKL ženkliai mažesnis nei kituose kraštuose [14].
Remiantis Lietuvos statistiniais duomenimis, Lietuvoje bendras sergamumo rodiklis 2019 metais ŠKL buvo 519695, tūkstančiui gyventojų – 302,27 [13,15].
Lietuvoje mirtingumas nuo ŠKL pagal amžiaus grupes pasiskirstęs įvairiai 22,9 proc. neišgyveno iki 65 metų, beveik pusė 46,6 proc. mirė būdami 65–84 metų, trečdalis 30,5 proc. – 85 metų ir vyresni. Nustatyta, kad rizika susirgti ŠKL 55 metų vyrui yra 33 proc., o 55 metų moteriai -28 proc. [15,16].
Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,2 proc., visų mirusiųjų, palyginus su Vakarų Europa šios mirtys sudarė 40 proc., JAV-32 proc.
Apibendrinant ŠKL paplitimą ir pasekmes pagal turimus statistinius duomenis galima daryti prielaidą, kad pacientai, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, tautybės, nepakankamai rūpinasi savo sveikata. ŠKL būtų pristabdytos ir sumažintos įgyvendinant ir vykdant prevencines programas, kurios apima sveikos gyvensenos mokymus, bei ugdymą.
1.2 Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos
Asmenų priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės programa
Daugiau nei prieš dešimtmetį, daugelyje pasaulio šalių, pradėta vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės programa. Atlikti tyrimai parodė, kad vykdant prevencines programas JAV, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje mirštamumas nuo ŠKL sumažėjo iki 70 proc. [17].
Sekant kitų valstybių pavyzdžiu, 2005 metais lapkričio 25d. Lietuvoje priimtas įstatymas, asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės, atrankos priemonių finansavimo programa”. Programa pradėta vykdyti nuo 2006 metų sausio mėnesio. Šią programą pradėjo aktyviai vykdyti 95 proc. visoje Lietuvoje esančių pirminės sveikatos priežiūros centrų. Programa skirta vyrams nuo 40 – 55 metų ir moterims nuo 50- 65 metų. Ši programa atliekama reguliariai vieną kartą metuose, finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir yra tęstinė [10,17,18].
Programos pagrindinis tikslas - sumažinti sergamumą ūminiais kardiovaskuliniais sindromais (nestabilia KA ar MI, praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu ar smegenų infarktu, periferinių arterijų tromboze), nustatyti naujus latentinių aterosklerozės būklių (miego arterijų stenozės, periferinių arterijų ligos, nebyliosios miokardo išemijos) ir CD atvejus, siekiant sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl ŠKL.
Šioje programoje iškelti uždaviniai, kuriuos privalu įgyvendinti vykdant prevencinę programą.
1. nustatyti asmenis, priskirtinus širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei anksčiau nei pasireiškia klinikiniai ligos simptomai
3. skatinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus plėtoti pirminę ŠKL prevenciją: savarankiškai taikyti prevencines priemones nedidelės ir vidutinės rizikos grupių pacientams, didelės rizikos grupei prevencines priemones taikyti po KPP specialistų konsultacijos, ypač didelės rizikos grupei taikyti ilgalaikę prevenciją, vadovaujant KPP medikams
4. skatinti įvairesnių šiuolaikinių ŠKL tikimybės, ankstyvosios aterosklerozės, CD bei gliukozės tolerancijos sutrikimų nustatymo metodų taikymą
5. intensyviai keisti asmenų, priskirtų rizikos grupei, gyvenseną, skirti aterosklerozę ir aterotrombozę sulaikančius bei gliukozės metabolizmą koreguojančius medikamentus 6. stiprinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą didelės rizikos grupei
priskirtinų asmenų nustatymo ir prevencinės priežiūros srityje: vykdyti tęstinę pacientų priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir specializuotuose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padaliniuose, šiuose padaliniuose apmokyti PASPĮ personalą, periodiškai aptarti širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir prevencijos principus bei metodikas [10,19].
Apibendrinant programos įgyvendinimą ir išsikeltą tikslą, bei uždavinius galima daryti prielaidą, kad ši programa yra svarbi ŠKL profilaktikai.
Asmenų priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės programos įgyvendinimas Pacientai kurie priklauso šiai programai supažindinami pasirašytinai informaciniame pranešimo lape apie dalyvavimą prevencinėje ir sveikatos stiprinimo programoje. Informuojama apie ŠKL profilaktikos priemones, atliekamas veninis kraujas iš kurio nustatomas bendras cholesterolio, DTL, MTL, TGL kiekis kraujyje, užrašoma EKG, ištiriamas gliukozės kiekis kraujyje. Turint rezultatus pildoma asmens ŠKL rizikos nustatymo anketa, kurioje vertinami lėtiniai susirgimai, rizikos veiksniai, objektyvi paciento būklė ir atliktų gautų tyrimų rezultatai, įvertinama ar yra metabolinis sindromas ir įvertinama SCORE rizika [9].
ŠKL prevencijos programa Lietuvos mastu pasiekė 2017 metais 43 proc., 2018 metais - 45 proc., 2019 metais - 47 proc. vidurkį vykdomos ŠKL programos. Efektyviam asmenų mirtingumui ir ligotumui dėl ŠKL sumažinimui rekomenduojama, kad prevencinė programa pasiektų ne mažesnį kaip 80 proc. dalyvaujančių asmenų.
atliktos prevencinės programos sudarė 29,6 proc., 2014m. – 46 proc., 2015m. – 46,08 proc., 2016m. – 53,18 proc., 2017m. – 43,67 proc., 2018m. – 45,41 proc., 2019m. – 46,96 proc. [19,20].
Lietuvoje, vienoje poliklinikoje atliktame tyrime nustatyta, kad ŠKL programoje dalyvavo 49,0 proc. tiriamųjų. Didžiausias skaičius respondentų buvo nuo 51 – 55 metų – 43 proc., mažiausias- 40 – 45 metų – 7,7 proc. Visiškai nedalyvaujantys sudarė – 26,2 proc. Programoje dalyvavo respondentai daugiausiai turėję profesinį, aukštesnįjį išsilavinimą – 36,6 proc., mažiausiai turėjo nebaigtą vidurinį išsilavinimą – 1,4 proc. [18].
Atliktame tyrime vienoje Vokietijos poliklinikų prevencinėje ŠKL programoje dalyvavo 1112 tiriamųjų iš kurių 45 proc. vyrai, 55 proc. moterys, vidutinis jų amžius buvo apie 57 metai, kitame tyrime nustatyta dalyvavusių vyrų 56,6 proc., moterų 17,9 proc. amžius nuo 40 – 55 metų [21,22].
Bulgarijoje atliktame tyrime dalyvavo196 dalyviai, 64,1 proc. – vyrai, 36,9 proc. moterys, vidutinis amžius 54,4 metai [23].
Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje gyvenančių gyventojų dalyvavimas ŠKL programoje ir vidutinis jų amžius panašus kaip ir kitų šalių gyventojų.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programa
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija yra vienas svarbiausių prioritetų užkertant kelią ŠKL, komplikacijoms ir negaliai. Norint sumažinti mirtingumą nuo ŠKL yra integruojamos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurai vykdyti sveikatos stiprinimo veiklą. ŠKL profilaktika susideda iš reguliaraus fizinio aktyvumo, subalansuotos mitybos, nikotino nevartojimo, optimalaus AKS, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje normos išlaikymo. ŠKL rizikos profilaktika turi būti rūpinamasi kuo ankstyvesniame amžiuje, yra manoma, kad jau pradėti vykdyti profilaktiką rekomenduojama vaikystėje, t.y laikytis sveiko gyvenimo būdo, būti fiziškai aktyviems, vengti pasyvaus rūkymo, išlaikyti normalų KMI.
2014 metais rugsėjo 22 dieną patvirtintas sveikatos ministro įsakymas, dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programos”. Įsakymas įsigaliojo ir pradėtas vykdyti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurų nuo 2015 sausio pirmos dienos. Prevencinė stiprinimo programa yra skirta vyrams nuo 40-55 metų ir moterims nuo 50-65 metų priklausančių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, taip pat asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei [8,10,11,24].
būklės rodiklių lapą ir įtraukia rizikos grupės asmenį į asmenų, sutinkančių dalyvauti programoje, sąrašą. Rizikos grupės asmuo pasirašo šiame sąraše, patvirtindamas savo sutikimą dalyvauti programoje. Sąrašą šeimos gydytojas ne rečiau kaip kartą per mėnesį išsiunčia savivaldybės visuomenės sveikatos biurui. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų funkcija pagal turimą sąrašą, informuoti rizikos grupės asmenis apie programos užsiėmimų datas, sudaryti 10–20 asmenų grupes ir organizuoti programos įgyvendinimą. Programos efektyvumą, biuras nustato duodami užpildyti klausimyną dalyvavusiems asmenims bei aptaria programos rezultatus [11].
Lietuvoje yra įkurti 46 visuomenės sveikatos biurai vykdantys įvairias mokymo programas. Iš jų 36 biurai vykdo sveikatos stiprinimo programas [25].
Lietuvoje 2016 metais sveikatos stiprinimo programoje dalyvavo 1320 pacientų iš kurių programą baigė – 539 (40,8 proc.), 2017 metais dalyvavo – 1853, baigė – 1003 (54 proc.) 2018 metais dalyvavo – 1469, baigė – 1082 (74proc.), 2019 metais dalyvavo – 2086, baigė 1311 (63proc.).
Iš turimų rezultatų Lietuvos mastu matyti, kad kasmet dalyvaujančių pacientų programoje skaičius didėja, taip pat ir programą baigusių skaičius gerokai didėja [26].
Atliktame tyrime 2017 metais dalyvavo penkios Vilniaus miesto poliklinikos, viso dalyvavo 169 respondentai, kurie sudarė grupes pagal dalyvių sąrašus pateiktus iš poliklinikos ir registracijos dalyvauti programoje kviesti telefonu. Programą baigusių skaičius siekė 101 respondentų. Respondentai buvo mokomi ir stebimi 12 mėnesių. Programos rezultatai parodė, kad po 12 mėnesių dalyvavimo prevencinėje programoje kūno masė vidutiniškai sumažėjo 2 kilogramais, KMI – 0,6 vienetais, liemens apimtis– 2 centimetrais, taip pat beveik visi dalyviai nurodė apie pagerėjusią savijautą, padidėjusį fizinį aktyvumą bei pradėję vartoti daugiau daržovių ir vaisių, sumažinę vartojamų riebalų kiekį, saldumynų ir druskos [26,27].
Atliktame kohortiniame tyrime Vokietijoje viename mieste prevencinėje programoje dalyvavo 1379 pacientai iš jų šiek tiek daugiau nei pusė 52,9proc. - moterys, likusi dalis vyrai, kurių vidutinis amžius buvo vidutiniškai apie 53,1 ± 11,9 metus. Šio tyrimo gauti rezultatai parodė, kad pacientams buvo nepakankamai vykdoma širdies ir kraujagyslių pirminė prevencija ir dalyvių rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi rizikos veiksnių pokyčiams [28].
Kitame Vokietijoje DECADE atliktame tyrime, mokymo prevencinėje programoje dalyvavo 87 proc. dalyvių, kurie pagal amžiaus grupes galėjo dalyvauti. Apklausa buvo vykdoma prieš dalyvavimą mokymo programoje ir po dalyvavimo programoje. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad mokymai turėjo įtaką rizikos veiksnių mažėjimui. Sumažėjo KMI, pagerėjo fizinis aktyvumas, sumažėjo cholesterolio kiekis kraujyje, pacientai tapo energingesni [29].
"CardioPrevent" yra veiksminga ŠKL rizikos veiksnių atsiradimui ir kontrolei, čia buvo matoma svorio pokytis, cholesterolio kiekio sumažėjimas, AKS sumažėjimas, fizinio aktyvumo padidėjimas, KMI sumažėjimas [30].
Atliktame kohortiniame tyrime kuriame dalyvavo 77918 pacientai iš 38 kohortų apimančių Šiaurės ir Baltijos šalis, Jungtinę Karalystę ir centrinę Europą. Buvo stebimi pacientai neturintys ŠKL. Tiriamieji dalyvavo prevenciniuose mokymuose, kuriuose buvo įtraukta švietėjiška veikla apie sveiką mitybą, rūkymą, AH, viršsvorį, fizinį aktyvumą. Gautuose išvadose nustatyta, kad švietėjiška veikla turi įtakos ŠKL rizikos veiksniams [31].
Užsienyje atliktame prospektyviniame atsitiktinių imčių tyrime, dalyvavo100 asmenų nuo 40- 65 metų. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes turintys padidintą riziką ir sveiki. Jiems buvo vedami mokymai 12 mėnesių ir stebimi rizikos veiksniai. Gautuose išvadose paaiškėjo, kad mokymai turėjo įtaką rizikos veiksnių atsiradimui ir paplitimui, čia buvo stebimas svorio sumažėjimas, AKS mažėjimas, liemens apimties mažėjimas, cholesterolio kiekio kraujyje mažėjimas, bei fizinės veiklos pagerėjimas, rūkymo sumažėjimas [32].
Apibendrinant galima teigti, kad prevencinės programos yra susijusios su ŠKL profilaktika, bei rizikos veiksnių paplitimo mažėjimu. Todėl svarbu slaugos lyderiui kompetentingai organizuoti prevencinės programos vykdymą, užtikrinti savalaikšką nenutraukiamą prevencinių programų vykdymą, išskyrus atvejus kai atsiranda apribojimai. Vykdyti kokybišką laboratorinių tyrimų atlikimą ir rezultatų įvertinimą, bei grįžtamojo ryšio palaikymą su pacientais [33,34,35].
1.3 Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių vertinimas ir slaugos lyderio
vaidmuo
Rizikos veiksniai nustatomi įvairiais moksliniais tyrimais: epidemiologiniais, laboratoriniais, genetiniais. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių. PSO teigia, kad sumažinus rizikos veiksnius galima išvengti daugiau nei 75 proc. ŠKL susirgimų, komplikacijų ir neįgalumų. ŠKL paplitimą galima sumažinti mažinant rizikos veiksnius. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo,
kad vidutinio arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, bei metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis
[3,36].
Modifikuojami rizikos veiksniai, kuriuos imantis prevencinių priemonių juos galima valdyti, sumažinti ar visiškai panaikinti. Jiems priskiriami: arterinė hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas, pilvinio tipo nutukimas, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, psichosocialiniai veiksniai - stresas, depresija.
Nemodifikuojamiems rizikos veiksniams priskiriama: amžius, lytis, šeiminė ŠKL anamnezė ar ankstyvos mirties anamnezė, šeiminė cukrinio diabeto anamnezė. Vertinant ŠKL riziką pagal amžių, reikia atsižvelgti į riziką vyrams virš 45 metų, moterims virš 55 metų, pagal lytį padidėjusi rizika vyriškai lyčiai, paveldimumas vertinamas pagal anksti pasireiškusias ŠKL artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (MI, insultas, staigi mirtis vyriškos lyties atstovų iki 55 metų, moteriškos lyties atstovių iki 55 metų), įtariama dislipidemija [3,4,10,37].
INTERHEART atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 52 šalys buvo tiriami rizikos veiksniai, kurie turėjo įtaką ŠKL atsiradimui ir paplitimui. Buvo nustatyti pagrindiniai ŠKL rizikos veiksniai kaip jau minėjome modifikuojami ir nemodifikuojami [36].
Kinijoje "Kadoorie Biobank" atliktame tyrime buvo stebimi rizikos veiksniai, kurie sukėlė ŠKL atsiradimą. Vidutinis dalyvių amžius buvo 50,7 ± 10,5 metų. Tyrime dalyvavo 461 211 dalyvių, kurių 1,0% buvo nustatyti 5 modifikuojami rizikos veiksniai, 13,7% – 4 modifikuojami rizikos veiksniai ir 41,3% – 3 modifikuojami rizikos veiksniai. Pagrindiniai modifikuojami rizikos veiksniai buvo įvardijami kaip rūkymas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas, pilvinis nutukimas, dislipidemija, alkoholio vartojimas [38].
Lietuvoje atliktuose tyrimuose pagal dalyvavimą prevencinėje programoje buvo nustatytas pagrindinių modifikuojamų rizikos veiksnių paplitimas: arterinės hipertenzijos, CD, rūkymo, dislipidemijos, metabolinio sindromo, nutukimo. AH rizika 2015 metais siekė 50 proc., 2016m. – 48 proc., 2017m. – 46 proc., CD 2015m. – 11 proc., 2016m. – 10 proc., 2017m. – 8 proc., rūkymas 2015m. – 23 proc., 2016m. – 25 proc., 2017m. – 23 proc., dislipidemija 2015m. – 89 proc., 2016m. – 99 proc., 2017m. – 88 proc., MS 2015m. – 30 proc., 2016m. – 30 proc., 2017m. – 26 proc., nutukimas 2015m. – 42 proc., 2016m. – 41 proc., 2017m. - 39 proc. Kiekvienais metais matomas nežymus rizikos veiksnių mažėjimas [4,15].
Atliktame tyrime Juodkalnijoje, kuriame dalyvavo 132 tiriamieji, 69 proc. moterys, likusioji dalis vyrai, vidutinis amžius buvo 56 ± 6,3 metai. Buvo tiriamas rizikos veiksnių paplitimas. Šiame tyrime pagrindiniais nustatyti modifikuojami veiksniai metabolinis nutukimas, CD, dislipidemija, AH, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas [39].
kaip procesą, kuris įtakoja vieno ar grupės žmonių elgseną, nepriklausomai nuo priežasčių, jų pastangos pasiekti tikslą įvairiose situacijose [35]. Slaugos lyderiui atitenka svarbus pagrindinis vaidmuo sistemingai organizuoti ir vykdyti prevencinę programą, užtikrinant glaudų bendradarbiavimą tarp visų komandos narių. Rizikos veiksniai sukeldami ŠKL atsiradimas stiprina vienas kitą, todėl yra svarbu slaugos lyderiui įžvelgti visus galimus rizikos veiksnius, o jų dažniausiai būna ne vienas. Laiku nustačius ir pašalinus rizikos veiksnius sumažinsime grėsmę lėtinių ligų atsiradimui, paplitimui ir rizikos veiksnių įsigalėjimui [40,41].
1.3.1 Arterinė hipertenzija
AH vienas iš ŠKL modifikuojamų rizikos veiksnių, reikšmingas ŠKL, insulto ir širdies nepakankamumo pasireiškimui, bei mirštamumui. Arterinė hipertenzija išlieka labiausiai paplitęs ir blogiausiai kontroliuojamas ŠKL rizikos veiksnys, sąlygojantis didžiausią mirštamumą nuo visų priežasčių. AH apibūdinama kaip ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas ramybės metu. Padidėjusiu laikomas didesnis nei 140/90 mm/Hg kraujo spaudimas. AH pokyčius lemia lytis, amžius, kraujo lipidų koncentracija, rūkymas, alkoholis, viršsvoris.
Gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad kas dešimto 25 – 34 m. ir kas penkto 35 – 44 m. amžiaus vyro kraujospūdis jau randamas padidėjęs.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad izoliuota sistolinė hipertenzija padidina ŠKL ir insulto ir širdies nepakankamumo riziką. Taip pat yra nustatyta, kad kraujospūdį didina gausus natrio chlorido, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, nervinė įtampa, mažas fizinis aktyvumas bei antsvoris. Dauguma pacientų AKS padidėjimo pradžioje nejaučia. Skundai pasireiškia kai jau būna pažeista širdis, kraujagyslės ir kiti organai. Nustatyta, kad daugiau nei 90 proc. AH yra pirminė ir 10 proc. antrinė. Moksliniai tyrimai teigia, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse turinčių AH riziką yra 20 proc. visų gyventojų [3,4,42,43].
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad AH paplitimas Lietuvoje ženkliai yra didesnis nei JAV ir kitose Europos šalyse. Nustatyta, kad JAV ir daugelyje kitų industrinių šalių padidėjusi AH turi apie vienas iš trijų gyventojų [4,44].
Atliktame užsienyje viename metaanalizės tyrime, kuriame dalyvavo 420 tūkstančių pacientų nustatyta, kad sumažinus diastolinį spaudimą nuo 5 iki 10 mm/ Hg insulto rizika sumažėjo nuo 34 – 56 proc., išeminės širdies ligos rizika sumažėjo nuo 21 – 37 proc. Kiti 14 atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizės duomenys atskleidė, kad efektyviai gydant AH per 5 metus insulto riziką pavyko sumažinti iki 42 proc., IŠL – 14 proc., mirštamumą nuo ŠKL – 21 proc. [44].
Statistiniai duomenys atskleidžia, kad pradėjus vykdyti Lietuvoje prevencinę ir sveikatos stiprinimo programas AH apimtys palaipsniui pradeda mažėti. Tyrimų rezultatai parodė, kad moterims AH paplitusi daugiau nei vyrams. 2009 m. AH buvo nustatyta vyrams apie 52 proc., moterims – 65 proc., o 2017m. buvo stebimas akivaizdus AH sumažėjimas vyrams iki 48 proc., moterims iki 50 proc. [15].
Atliktame atvejo kontrolės tyrime Indijoje Keralos mieste, kuriame dalyvavo 282 dalyviai, vidutinis amžius siekė apie 50,13 metų. Buvo tiriama AH rizikos veiksniai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad AH sukelia nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, diabetas, rūkymas ir alkoholio vartojimas [45].
Galima daryti prielaidą, kad sumažinus AH riziką, galima būtų sumažinti AKS paplitimą, bei išvengti ankstyvų komplikacijų ir mirčių. Slaugos lyderio vaidmuo AH rizikos valdyme, didinti komandos narių ir pacientų motyvaciją, kad būtų pasiektas tikslas AH rizikos atsiradimo. AKS prevenciją slaugos lyderiai turi pradėti vykdyti jau nuo ankstyvojo amžiaus, taip sumažinant AH riziką, bei lėtinių ligų atsiradimą ir komplikacijas [41,46].
1.3.2 Dislipidemija
Dislipidemija vienas iš svarbiausių ŠKL modifikuojamų rizikos veiksnių. Moksliniais tyrimais įrodyta, sumažinus cholesterolį bent 2 mmo/l ŠKL rizika sumažėja 45 proc. Dislipidemija lipidų koncentracijos pokyčiai kraujo serume, kurie siejami su padidėjimu ir lipidų apykaitos sutrikimu. Dislipidemiją galima būtų suskirstyti pagal formą kokie rodikliai dominuoja: izoliuota hipecholesterolemija, hipertrigliciremija ir mišri dislipidemija. Lipidams priskiriama cholesterolis, didelio tankio cholesterolis (gerasis cholesterolis), mažo tankio cholesterolis (blogasis cholesterolis) ir trigliceridai [3,4].
Cholesterolis – lipidas, kuris dominuoja visose žmogaus organizmo ląstelėse. Patekimo keliai į kraują yra keli– iš kepenų, kur jį gamina ir gaunamas iš suvartojamų riebalų, kuriuos pasisaviname su suvartojamu maistu. Cholesterolis sintezuojamas kepenyse, žarnyno ląstelėse, antinksčių žievėje, kiaušidėse, sėklidėse. Kepenyse kasdien jo pagaminama apie vieną gramą, o tai ir yra kaip manoma visas organizmui reikalingas kiekis. Su suvartojamu maistu gaunamo cholesterolio kiekis sudaro 30 proc. viso organizmo cholesterolio, o kitą dalį 70 proc. pasigamina kepenys [43,47,48].
dangalo sudedamųjų dalių. Mielino dangalas užtikrina tinkamą smegenų veikimą perduodant elektrinius impulsus ir saugo vidinės ląstelės struktūras nuo laisvųjų radikalų [47,48].
Tyrimais įrodyta, kad cholesterolio koncentracija serume viso pasaulio populiacijoje skiriasi. Jungtinėje Karalystėje vidutinė cholesterolio koncentracija – 5,8 mmol/l, Kiniečių – 4 mmol/l, Viduržemio jūros regione – 5,2 – 5,6 mmol/l, Šiaurės Europoje 6 – 6,4 mmol/l. Lietuvoje cholesterolio paplitimas nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu normos yra:
bendrasis cholesterolis < 5 mmol/l, MTL < 3 mmol/l, DTL vyrams > 1,2 mmol/l; moterims > 1,4 mmol/l, trigliceridai <1,7 mmol. Gyventojai, kuriems yra nustatyta ŠKL ar CD bendrasis cholesterolis < 4,5 mmol/l, MTL < 2,5 mmol/l, DTL vyrams > 1,2 mmol/l; moterims > 1,4 mmol/l, trigliceridai <1,7 mmol/l [3,49].
Lietuvoje vykdomos prevencinės programos statistiniai duomenys atskleidžia, kad dislipidemija yra paplitusi tarp vidutinio amžiaus žmonių ir pasiekusi 90 proc. Bendras cholesterolis siekia 6,06 mmol/l ± 1,18 mmol/l, DTL -1,51 mmol/l ± 0,42 mmol/l, MTL – 3,86 mmol/l ± 1,03 mmol/l, TG – 1,53mmol/l ± 0,98 mmol/l. Dinamikoje vertinant pagal metus prevencinių programų statisiniai duomenys rodo, kad dislipidemija nemažėja o panašiai išlieka stabili ir siekia 90 proc. [15]. Lietuvoje LitHir tyrime dalyvavo 83376 žmonių grupė, kurią sudarė vidutinio amžiaus vyrai ir moterys. Buvo tiriama kardiologinių rizikos veiksnių paplitimas tarp dislipidemiją turinčių dalyvių ir kontrolinės grupės. Nustatyta, kad dislipidemija pasireiškė 13,5 proc. Iš 11265 dalyvių 66,6 proc. buvo moterys, likusioji dalis vyrai. Lyginant su kontroline grupe nustatyta, kad statistiškai reikšmingi rodikliai buvo tarp turėjusių dislipidemiją ir kontrolinės grupės. Gautuose išvadose paaiškėjo, kad 9 iš 10 žmonių buvo nustatyta dislipidemija [50].
Atliktame tyrime Katmandu medicinos koledže, buvo tiriamos moterys dėl dilipidemijos
rizikos veiksnių. Tyrime dalyvavo tik moterys – 194, amžius nuo 30-60 metų iš kurių 108 buvo po menopauzės ir 86 prieš menopauzę. Nustatyta kad moterims po menopauzės vidutinis bendras
cholesterolio, MTL ir TG buvo reikšmingai didesnis nei moterims prieš menopauzę. Moterims po menopauzės buvo didesnė rizika susirgti ŠKL nei moterims prieš menopauzę [51].
Atliktame tyrime Frankfurte, kuriame dalyvavo 1436 respondentai buvo nustatinėjami rizikos veiksniai dislipidemija, hipertenzija, rūkymas, cukrinis diabetas. Nustatyta, kad paplitimas dislipidemijos, cukrinio diabeto priklausė nuo šeimos anamnezės. 36% dalyvių buvo nustatyta hipercholesterolemija, kai MTL> 3 mmo/l. Nustatyta, kad dislipidemija modifikuojamas rizikos veiksnys yra paplitęs Frankfurte [52].
nekintantys ir aukšti, o tai turi įtaką ŠKL. Naujausios Europos ŠKL gairės nurodo, kad vienas iš svarbiausių prevencijos tikslų yra dislipidemijos rizikos korekcija.
Slaugos lyderis dalyvaudamas širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos organizavime ir įgyvendinime, turi siekti išsikelto tikslo sumažinti paplitimą. Tikslui pasiekti, jis turi gerai išmanyti lipidų frakcijų lygius [40].
1.3.3 Cukrinis diabetas
Kardiovaskulinės ligos dažna sergamumo ir mirtingumo priežastis sergant CD. Kasmet 3,2 mln. žmonių pasaulyje miršta dėl atsiradusių CD komplikacijų. Nustatyta, kad pasaulyje kas 10 sekundžių diagnozuojami du nauji atvejai CD. Apie 380 mln. pasaulio gyventojų 6 proc., kurių amžius nuo 20 – 79 metų serga CD. Prognozuojama, kad iki 2035 metų CD pasaulyje sirgs apie 500 mln. gyventojų.
Tyrimais nustatyta, kad per paskutiniuosius 50 metų CD skaičius išaugo 25 kartus. Epidemiologiniai tyrimai nurodo, kad gliukozės kiekio padidėjimas ir ŠKL yra tarpusavyje glaudžiai susiję rizikos veiksniai, kurie pagreitina CD atsiradimą ir vystymąsi. Taip pat epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad intensyvios glikemijos kontrolė sumažina komplikacijų atsiradimą ir ŠKL riziką [53,54].
CD priskiriama metaboliniam sutrikimui, kurį sukelia genų patologija ir egzogeniniai veiksniai, pasireiškiantys angliavandenių apykaitos sutrikimu, kuris sukelia hiperglikemiją nevalgius ir po valgio. CD nustatomas I tipo ir II tipo. I tipo CD įvardijamas kaip priklausantis nuo insulino ir jis nustatomas dažniausiai jauno amžiaus žmonėms, II tipo CD nepriklausantis nuo insulino – dažniausiai nustatomas pagyvenusiems žmonėms su ŠKL kaip rizikos veiksnys [42,53,55].
Pagal PSO CD diagnostikos kriterijus vertinama kaip CD, kuriam būdinga kai atsitiktinai aptinkama gliukozės koncentracija kraujo plazmoje ≥11,1 mmol/l, gliukozės koncentracija plazmoje nevalgius ≥7,0 mmol/l ir kai gliukozės koncentracija kraujo plazmoje ≥11,1 mmol/l po 2 val. Atliekant gliukozės tolerancijos mėginį.
Gliukozės toleravimo sutrikimas nustatomas kai, gliukozės koncentracija kraujo plazmoje nevalgius siekia, 7,0 mmol/l ir gliukozės koncentracija kraujo plazmoje 7,8- 11,0 mmol/l po 2 val. atliekant GTM.
Sutrikusi glikemija nevalgius nustatoma kai gliukozės koncentracija nevalgius 6,1- 6,9 mmol/l arba gliukozės koncentracija kraujo plazmoje nevalgius 5,6- 6,9 mmol/l [3,42,53].
Atliktame atsitiktinių imčių tyrime Jungtinėse Valstijose dalyvavo 74 asmenys. Įtraukimo kriterijai buvo: (1) KMI ≥ 35 kg / m 2 ir prediabetai, ankstesnis gestacinis diabetas ir (arba)
metabolinis sindromas, arba (2) KMI ≥30 kg / m 2 ir II tipo diabetas ir (arba) širdies ir kraujagyslių
ligos. Dalyvių vidutinis amžius buvo 59,7 metai, KMI 37,1 kg / m 2ir 59,5 proc. dalyvavo moterų, likusioji procentinė dalis vyrai. Buvo įtraukti į prevencinę mokymų programą 3 mėn., 6 mėn. ir stebimi rizikos veiksnių rodikliai. Po 6 mėnesių mokymų žymiai sumažino svorį ir liemens apimtį, pagerėjo CD rodikliai. Gauta išvada, kad prevenciniai mokymai gali ženkliai sumažinti kardiologinę riziką [56].
Tyrimais nustatyta, kad asmenys turintys sutrikusią gliukozės toleranciją, gali išvengti II tipo CD ar atitolinti ŠKL pradžią. ŠKL kontrolė rizikos veiksnių gali apsaugoti II tipo CD sergančius pacientus nuo ŠKL komplikacijų [8].
Atliktame tyrime Kanadoje buvo tiriami pacientai, kuriems nustatytas CD. Tyrime dalyvavo 6565 tiriamieji. Buvo vertinami ŠKL rizikos veiksnių ryšys tarp CD. Išvadose nustatyta, kad ŠKL rizikos veiksniai turi įtaką CD kontrolei [57].
Atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 160 Omanio gyventojų jiems buvo diagnozuotas CD. Tyrimo tikslas buvo nustatyti ŠKL rizikos veiksnius vykdant prevencinę programą, susijusius su modifikuojamais ir nemodifikuojamais rizikos veiksniais. Tyrimo dalyvių vidutinis amžius buvo 53,2 metai (± 11,8), vyrai – 65 proc., moterys – 35 proc. Nustatyta, kad mokymo programos yra naudingos rizikos veiksnių koregavimui ir atsiradimui [58].
Apibendrinant CD galima daryti prielaidą, kad CD paplitimo rizika turi didelę įtaką ŠKL atsiradimui. Slaugos lyderiai turi nuolatos atnaujinti žinias susijusias su CD paplitimu ir korekcija, jas pagal savo kompetenciją perduoti komandos nariams ir skatinti racionalų komandos narių mąstymą [34].
1.3.4 Nutukimas
KŠL atsiradimas yra glaudžiai susijęs su antsvoriu, viršsvoriu ir liemens padidėjimu. Nutukimas vienas iš svarbiausių ŠKL modifikuojamų rizikos faktorių. Kaip tarp viso pasaulio taip ir tarp Lietuvos gyventojų yra paplitęs nutukimas, antsvoris ir liemens apimties padidėjimas. PSO duomenimis1,5 milijardo suaugusiųjų turi antsvorį kai KMI yra 25,0 – 29,9kg/m². Nustatyta, kad 200 milijonų vyrų ir 300 milijonų moterų KMI 30 kg/m² yra nutukę. Lietuvoje nutukimas nustatytas 62,6 tūkstančių gyventojų [4].
laipsnius. I laipsnio >30 – 34,9 kg/m², II laipsnio >35 – 39,9 kg/m², III laipsnio ≥ 40,0 kg/m². Pilvinio tipo nutukimu laikoma, kai moterų liemens apimtis nustatyta – 82 cm, vyrų – 102cm [1,36,42,55].
Kūno riebalų pasiskirstymas visame organizme yra svarbus rodiklis, pagal kurį galima suskirstyti į centrinį, ginoidinį, morbidinį nutukimą [3,42].
Nustatyta, kad nutukimas didėja su amžiumi ir mažiau paplitęs tarp moterų, kurios turi aukštąjį išsilavinimą. Vyrų tarpe atvirkščiai, nutukimas paplitęs tarp vyrų kurių išsilavinimas žemesnis. Tyrimo duomenys nurodo, kad sumažinus kūno masės indeksą 5 – 10 proc. automatiškai sumažėja ŠKL rizika ir komplikacijos [1,42].
Moksliniais tyrimais nustatyta labiausiai nutukusių gyventojų šalys: Kuveitas – nutukę gyventojai sudaro 42,8 proc., Saudo Arabija – 35,2 proc., Belizas -34,9 proc., Egiptas – 34,6 proc., Jordanija – 34,3 proc., Jungtiniai Arabų Emyratai – 33,7 proc., Pietų Afrikos Respublika – 33,5 proc., Kataras – 33,1 proc., Meksika – 32,8 proc., Jungtinės Amerikos Valstijos – 31,8 proc. [59].
Atliktuose tyrimuose Lietuvoje yra nustatyta, kad nutukimo paplitimas pradedantis palaipsniui mažėti. Nustatyta, kad nutukusių vyrų sumažėjimas stebimas nuo 29.15 – 26,67 proc., moterų – 57,95 – 51,19 proc. [6].
Atliktame tyrime Misisipėje buvo nagrinėjami rizikos faktoriai. Tyrime dalyvavo 5870 respondentų. Tyrimas buvo atliekamas 12 mėnesių, vertinama mityba turinti įtaką rizikos veiksniams. Nepakankama mityba buvo nustatyta 42,9 proc. dalyvių. Gauta išvada, kad nesubalansuota mityba turėjo įtaką nutukimo atsiradimui [60].
Ekvadore atliktame tyrime pirmines sveikatos priežiūroje buvo vykdoma prevencinė mokymų programa, kurioje dalyvavo 197 tiriamieji, stebima buvo rizikos veiksnių KMI ir svorio kitimas prieš ir po dalyvavimo programoje. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes, kurie dalyvavo mokymuose, kita grupė nedalyvavusių mokymuose ir stebimi 12 mėnesių. Gautuose rezultatuose grupėje, kuri nedalyvavo mokymuose, prevencijos pradžioje 54 pacientų svoris buvo 80,0±14,0, po metų 79,1±14,0. Mokymų programoje dalyvavusių 96 pacientų svoris buvo 78,7±14,5, po metų mokymų 76,9±14,4. KMI nedalyvavusių mokymuose pradžioje buvo 54 pacientų 31,9±4,8, po metų 31,6±31,6. Dalyvavusių mokymuose 96 pacientų KMI buvo 32,5±5,1, po metų mokymo 31,7±4,9. Gauta išvada, kad prevencinė mokymų programa turėjo įtakos svoriui ir KMI [61].
Vokietijoje atliktame tyrime, kuriame buvo tiriami rizikos veiksniai dalyvavo 493 dalyviai. Vidutinis amžius buvo 57 metai, 52% – moterys, likusieji vyrai. Antsvoris buvo nustatytas 69,9 proc., nutukimas – 28,4 proc. Rizikos veiksniai buvo daugiau paplitę vyrų tarpe. Gautose išvadose paaiškėjo, kad tiriamieji turėjo po kelis rizikos veiksnius, kurie turėjo įtaką ŠKL atsiradimui [62].
lyderiai privalo nuolat ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. Mokyti pacientus išlaikyti normalų kūno masės indeksą [40].
1.3.5 Rūkymas
Rūkymas modifikuojamas veiksnys, kurį nutraukus išvengiama priešlaikinių ŠKL susirgimų ir mirtingumo. Jį galima būtų suskirstyti į pasyvų ir aktyvų rūkymą. Aktyviu rūkymu laikoma, kai žmogus pats rūko, pasyviu – kai žmogus būna prirūkytoje patalpoje ir kvėpuoja kito žmogaus prirūkytais dūmais. Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas. Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį. Rūkančiojo širdis plaka 10 – 20 dūžių per minutę dažniau, taigi per metus jai tenka 5 –10 milijonų dūžių daugiau nei nerūkančio žmogaus širdžiai [3,8]
Rūkymas yra antras rizikos veiksnys po padidėjusio AKS, kuris sukelia ŠKL. ŠKL riziką rūkymas padidina iki 50 proc. Žmonės, kurie surūko daugiau nei 20 cigarečių per dieną rizika žymiai padidėja susirgti ŠKL ir anksčiau laiko numirti.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad moterys kurios per dieną surūko 20 ir daugiau cigarečių MI rizika padidėja šešis kartus, vyrams iki trijų kartų, palyginus su niekada nerūkiusiais. Tyrimų duomenys parodė, kad pasyvus rūkymas padidina kardiovaskulinių ligų riziką nerūkantiems 25 – 30 proc. JAV mokslininkai įrodė, kad nuo pasyvaus rūkymo miršta apie 53 tūkst. amerikiečių nerūkančiųjų [3,8].
PSO duomenimis apie 12 proc. iš kurių daugiau nei 1,6 milijonų visų ankstyvųjų mirčių įvyksta dėl ŠKL, kurias sudaro rūkymo paplitimas. Europos Sąjungoje nuo rūkymo miršta daugiau nei 650000 žmonių. PSO duomenimis kas aštuntas iš dešimties rūkalių rūkyti pradeda jau paauglystėje. Nustatyta, kad rūkantis žmogus vidutiniškai sutrumpina savo gyvenimo trukmę 10 gyvenimo metų ir iki 10 kartų padidina riziką sirgti ŠKL. PSO iškėlusi tikslą, kad iki 2025m. 25 proc. būtų sumažintas mirtingumas nuo ŠKL dėl rūkymo [8,43,49].
Lietuvoje imtasi priemonių užkirsti aktyvų ir pasyvų rūkymą. 2007 metais priimtas sveikatos ministro įsakymas draudžiantis rūkyti viešose vietose (kavinėse, centruose), įrengtos specialiai rūkymo zonos, 2016 įsakymas buvo pakoreguotas. Tuo laikotarpiu buvo stebimas rūkymo mažėjimas, pastaruoju metu vėl rūkymo tendencija didėja. Šiuo klausimu aktyviai sveikatos ministerijoje dirbama ir dabar, kad sumažinti rūkymo keliamas grėsmes [63].
37 proc. vyrų, moterų 12 proc., 2016 m. – 39 proc. vyrų, moterų –13 proc., 2017m. – 38 proc. vyrų, moterų – 13 proc. [4].
Atliktame EUROASPIRE-IV tyrime, kuriame dalyvavo 7998 pacientai, kurie rūkė ir buvo prasirgę MI, buvo nustatyta nestabili krūtinės angina. 15 proc. Suomijoje, 57 proc. Kipre buvo rūkantys. Tyrimais įrodyta, kad prevenciniai mokymai turėjo įtaką rūkymo metimui, taip pat nustatyta, kad rūkymo metimas priklauso nuo žmogaus amžiaus ir išsilavinimo, vyresni linkę ir aukštesnį išsilavinimą turintys ir greičiau meta rūkyti [64].
Atliktame viename užsienyje kohortiniame tyrime kuriame buvo įtraukta 21 šalis iš 141 įtrauktos kohortos, nustatyta, kad per dieną surūkyta bent viena cigaretė padidina riziką susirgti ŠKL
40 –50 proc. [65].
Tyrimų rezultatai atlikti Bosnijos ir Hercegovinos ligoninėse apie rūkymo nutraukimo efektą parodė, kad rūkymo nutraukimas turėjo įtakos ŠKL paplitimui. Tyrime dalyvavo 422 rūkantys pacientai. Mokymus ir gydymą baigė 218 vyrų ir 194 moterų, vidutinis amžius 56,49 + 10,57. Nustatyta po stebėjimų, kad po mokymų ir gydymo po 1 mėnesio 120 pacientų (29,1%) pradėjo rūkyti, po 3 mėnesių 144 (35%), po 6 mėnesių 179 (43,4%) ir po 12 mėnesių 215 pacientai (52,2%). Tiems pacientams, kurie pradėjo rūkyti rizika ŠKL išliko nepakitusi, tie kurie metė rūkyti bendra būklė pagerėjo. Gautuose išvadose nustatyta, kad prevenciniai mokymai yra naudingi ir reikalingi žalingų rizikos veiksniu kontrolei ir mažinimui [66].
Atliktame tyrime Ukrainoje, kuris buvo atliekamas 6 mėnesius NSC "MD Strazhesko Kardiologijos instituto" mokslininkų grupės, kuri rėmėsi NVO "Naujosiomis technologijomis sveikatai". Dalyvavo 60 rūkančių vyrų ir moterų (atitinkamai 49 ir 11 asmenų) vyresni nei 18 metų. Visi dalyviai rūkė daugiau kaip 15 metų ir surūkė 15 arba daugiau cigarečių per dieną Buvo stebima elektroninių ir nikotininių cigarečių rūkymas. Ir po šešių mėnesių stebėjimo vertinama rizikos veiksniai cholesterolis, svoris, rūkymo dažnis, AKS. Padaryta išvada, kad elektroninių alternatyvų ir tradicinio rūkymo vartojimas labai sumažina ŠKL riziką, bendrą cholesterolio kiekį, rūkymo dažnį [67].
Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad rūkymo paplitimui prevencijos mokymai labai svarbūs ŠKL koregavimui ir paplitimui. Slaugos lyderio ir komandos narių tikslas motyvuoti pacientus nepradėti rūkyti ir kurie rūko atsisakyti šio žalingo įpročio [40,41].
1.3.6 Fizinis aktyvumas
rizikos veiksnių. Mokslinių tyrimų rezultatai nurodo, kad pastebimas fizinio aktyvumo mažėjimas ir pasyvus gyvenimo būdas ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų tarpe. Manoma, kad tai turi įtaką įvairios technikos pažanga, motorizacija. Fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga ŠKL ir nustatytas jiems didesnis mirtingumas. Nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. suaugusiųjų juda nepakankamai [3,68,69].
PSO duomenimis, fizinis pasyvumas sudaro 12,2 proc. visų Europos regionų gyventojų mirčių, 30 proc.- ŠKL susirgimų. Moksliniai tyrimai parodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas mažina ŠKL atsiradimą. Rekomenduojama kasdieną po 30 minučių intensyvi fizinė veikla, po 15 minučių didelio intensyvumo fizinė veikla. Taip pat rekomenduojama, efektyviam fiziniam aktyvumui palaikyti padidinti fizinės veiklos trukmę iki 60 minučių kasdien, o didelio intensyvumo aktyvumo trukmę iki 30 minučių. Fiziniu aktyvumu laikoma bet koks fizinis darbas, įvairios sporto šakos, vaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukiojimas. Fizinis aktyvumas laikomas veiksmingu, kai būna reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir atitinkamos laiko trukmės. Tyrimais nustatyta, kad kasdieninis fizinis aktyvumas sumažina ŠKL riziką, dislipidemiją, AKS, cukraus kiekį kraujyje, nutukimą [43,68,69].
Atliktoje metaanalizėje, kurioje buvo atlikta 16 tyrimų ir dalyvavo daugiu nei 1 mln. dalyvių, kurie buvo pasyvūs ir aktyvūs. Nustatyta, kad viena fizinio aktyvumo valanda gali atstatyti 8 valandų sėdėjimo riziką sveikatai. Todėl pasyviems žmonėms, kurių darbas pastoviai sėdimas, rekomenduojama reguliariai daryti pertraukėles ir atlikti fiziškai aktyvius pratrimus [8].
Atliktais tyrimais Lietuvoje nustatyta, kad niekada nesportavo ir nesimankštino 46 proc. gyventojų. Europos Sąjungos vidurkis siekia 42 proc. nesportuojančių ir nesimankštinančių žmonių. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje 37 proc. tyrime dalyvavusių vyrų niekada nesportavo, moterų 47 proc. Taip pat nustatyta, kad fiziškai aktyvesni buvo vyrai 45 proc. nei moterys 37 proc. Lyginant atliktus tyrimus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje stebimas vienodas fizinio aktyvumo mažėjimas amžiaus grupėse nuo 40 metų žmonių [70].
Atliktame atsitiktinių imčių tyrime Katalonijoje ir Ispanijoje, kuriame dalyvavo 419 dalyvių iš kurių 76,8 proc. – moterys, likusieji vyrai. Buvo sudarytos dvi grupės dalyvavusių prevencinėje mokymo programoje ir kontrolinė grupė. Gautose išvadose po 9 mėnesių mokymų paaiškėjo, kad dalyvavusių mokymuose bendras fizinis aktyvumas gerokai padidėjo 72,8 proc., o kontrolinės grupės sumažėjo 27,2 proc. [71].
Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad fizinio aktyvumo nepakankamumas turi įtaką ŠKL. Slaugos lyderis organizuoja prevencinius mokymus supažindindamas su efektingu nepakankamo fizinio aktyvumo mažinimu, skatindamas reguliarų fizinį aktyvumą [41].
1.3.7 Nesubalansuota mityba
Nesubalansuota mityba dar vienas rizikos veiksnys, kuris lemia ŠKL, dislipidemijos, nutukimo atsiradimą bei vystymąsi. Nesubalansuotai mitybai priskiriama gausus suvartojamų kalorijų skaičius, sočiųjų riebalų gausus vartojimas, dieta praturtinta dideliu cholesterolio kiekiu, gausiu cukraus ir druskos kiekiu maiste. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 50 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo subalansuotos mitybos.
Organizmas turi gauti visas reikalingas medžiagas palaikyti normaliai funkcijai ir energijai. Tam reikalinga subalansuota ir sveika mityba. Subalansuota mityba susideda iš saikingumo, įvairumo. Mitybos subalansavimo etapui priskiriamas tinkamas paros raciono baltymų 10 –12 proc., riebalų 30 – 35 proc., angliavandenių 30 – 35 proc., vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis. Subalansuotos mitybos energetinė vertė valgant 3 kartus dienoje turėtų pasiskirstyti: pusryčius turėtų sudaryti 30 proc., pietūs 40 – 45 proc., vakarienė 25 proc. energetinės vertės. Maisto medžiagų kiekis taip pat priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinės apkrovos, bei darbo pobūdžio. Mitybos specialistai rekomenduoja laikytis saikingumo vartoti kuo įvairesnį maistą, su maistu organizmas gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų [3,73,74].
atsisakyti alkoholio. Maitintis reguliariai ir nepersivalgyti. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad subalansuotos mitybos įtaka turi poveikį ŠKL atsiradimui. Rekomenduojama ŠKL profilaktikai laikytis sveikos mitybos rekomendacijų [43,74,75].
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad dėl nesubalansuotos mitybos, per didelio gaunamo energijos kiekio ir sumažėjusio fizinio aktyvumo Europoje ir Lietuvoje sparčiai daugėja antsvorį ir nutukimą turinčių žmonių. PSO šią problemą įvardija kaip globalinę epidemiją [76].
Lietuvoje atliktų mitybos vertinimo įpročių tyrimai parodė, kad Lietuvos gyventojų mityba yra nesubalansuota ir neatitinka mitybos rekomendacijų. Apklausoje dalyvavo 1011 dalyvių. Gauti rezultatai parodė, kad 6,3 proc. vartojo gyvulinius riebalus ir įvardijo dietą kaip labai riebią, 37,4 proc. vertino kaip vidutiniškai riebią, jie valgė gyvulinių riebalų tik kartą per savaitę. Dėl sveikatai žalos nedarančių produktų vartojimą dėmesį kreipė 20,2 proc. dalyvių, dažniau kreipė dėmesį moterys, nei vyrai [77].
Atliktame tyrime JAV buvo tiriamas ilgalaikis skirtingų riebalų vartojimas vyrams ir moterims. Buvo stebimi keturis metus. Gauti rezultatai parodė, kad vartojant sočiuosius riebalus 5 proc. padidėjo energija ir 0,69 kg kūno svoris kas metai. Kurie vartojo polinesočiuosius riebalus energija padidėjo 5 proc., svoris padidėjo 0,29 kg kas metai. Skirtingų riebalų vartojimas turi įtaką svorio augimui ir ŠKL atsiradimui [78].
Tyrime kuris buvo atliktas Britanijoje buvo tiriamas aliejų vartojimas ir poveikis sveikatai.
Dalyvavo 94 dalyviai, prieš pradedant tyrimus buvo matuojami, sveriami, tikrinamas cholesterolio kiekis kraujyje, AKS. Po 4 savaičių dalyvavimo tyrime buvo pakartotinai atliekami detalūs tyrimai. Gauti rezultatai parodė, kad cholesterolio kiekis padidėjo 0,5 mmol/l, MTL – 1,04 mmol/l nuo pradinio tyrimo rezultato. Sviesto vartojimas padidino cholesterolio kiekį palyginus su kokosų aliejumi ir nežymiai padidėjo svoris [79].
Misisipėje atliktame tyrime buvo stebima tarp tiriamųjų grupių nepakankama mityba ir ŠKL rizika. Nustatyta, kad maisto nepakankamumas buvo nustatytas 42,9 proc. Nustatyta, kad maisto nepakankamumas buvo susijęs su CD – 30 proc. paplitimu, 45,8 proc. buvo nustatytas padidėjęs AKS, KMI padidėjimas – 68 proc. dėl maisto nesubalansuotumo, 36 proc. nurodė esantys fiziškai aktyvesni, kurie kasdien suvartodavo vaisių ir daržovių. Gauti rezultatai parodė, kad nesubalansuota mityba yra susijusi su ŠKL rizika [80].
1.3.8 Metabolinis sindromas
Metabolinis sindromas šiuolaikinių problemų, tarpusavyje susijusių rizikos veiksnių visuma, kurie reikšmingai padidina ŠKL atsiradimą ir paplitimą. Su ŠKL susijusio metabolizmo rizikos veiksniai, kaip jau aptarėme ankstesniuose skyriuose; pilvinis nutukimas, AKS padidėjimas, gliukozės apykaitos sutrikimas, dislipidemija. Metabolinio sindromo simptomai nustatomi asmenis, kuriems yra ŠKL arba CD rizika. Pagal PSO gaires metaboliniui sindromui priskiriami 3 rizikos veiksniai iš penkių: tai pilvinis nutukimas, padidėjusi TG, sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija, padidėjęs AKS, ir padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje nevalgius.
Tyrimais nustatyta, kad MS nuo ŠKL, mirties priežastis padidina 2,6 – 4,2 karto, bendrą mirtingumą 1,9 – 2,1 karto. Asmenims, kuriems diagnozuotas MS, ŠKL rizika padidėja 2 kartus, II tipo CD rizika – 5 kartus [4,8].
MS nustatomas naujausiomis Amerikos širdies asociacijos ir Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto rekomendacijomis, kuriose nurodoma, pilvinis nutukimas vyrų liemens apimtis ≥102 cm, moterų ≥88 cm, padidėjusi trigliceridų koncentracija ≥1,7 mmol/l arba gydymas vaistais dėl hieprtrigliceridemijos, sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija <1,03 mmol/l vyrams, <1,3 mmol/l moterims arba gydymas vaistais dėl sumažėjusios DTL koncentracijos, padidėjęs AKS - ≥130 mmHg sistolinis arba ≥85 mmHg diastolinis arba gydymas vaistais nuo hipertenzijos esant hipertenzijos anamnezei, padidėjusi gliukozės koncentracija nevalgius ≥5,6 mmo/l arba gydymas vaistais dėl padidėjusios gliukozės koncentracijos [3,42,82].
JAV naujausiais atliktų Nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimo (NHANES) gautais rezultatai nurodoma, kad MS nustatytas 24% vyrams ir 22 % moterims [82].
Lietuvoje vykdomoje prevencinėje programoje gauti rezultatai teigia, kad metabolinis sindromas paplitęs 30 proc., Europos šalyse nuo 10 – 25 proc. Gauti prevencinių programų duomenys byloja, kad nuo 2009 iki 2017 metų MS nežymiai mažėja. 2017metais MS vyrams nustatyta 27 proc., moterims 52 proc., 2016 m vyrams 29 proc., moterims 53 proc., 2015m – vyrams 28 proc., moterims 54 proc. Taip pat akivaizdžiai matyti, kad moterims MS paplitęs labiau nei vyrams, tai matosi visais prevencinių tyrimų vykdymo metais [4].
Tyrimais nustatyta, kad Lietuva pirmauja tarp užsienio šalių pagal MS paplitimą, antroje vietoje Graikija – 40 proc., Ispanija –39 proc., Vokietija, Olandija – 30 proc., Didžioji Britanija – 27 proc., Italija – 25 proc., Portugalija – 2 proc., Belgija – 18 proc., JAV – 15 proc., Švedija – 13 proc. [81].
sumažinimo, gliukozės kiekio kraujyje kitimus, fizinį aktyvumą. Slaugos lyderis gautus rezultatus analizuoja ir stebi jų pokyčius.
1.3.9 Bendras širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimas
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimas svarbus pacientų motyvavimui ir aktyvesniam įsitraukimui į sergamumo mažinimą. Kardiovaskulinei rizikai sumažinti rekomenduojama rizikos veiksnių korekcija, bei gydymas antihipertenziniais, lipidų apykaitą veikiančiais vaistais. Apskaičiuojant kardiovaskulinę riziką, tiksliau parenkamos gydymo priemonės pagerinančios išgyvenamumą, gyvenimo kokybę, sumažinančios ūmių kardiovaskulinių ligų atsiradimą ir mirčių nuo ŠKL riziką. [5]
ŠKL rizikai vertinti naudojama SCORE lentelė, pagal kurią yra įvertinama mirštamumo nuo ŠKL rizika per 10 m, pagal Europos ŠKL prevencijos klinikinės praktikos gaires. SCORE lentelė skirta sveikiems asmenims, kai dar nėra diagnozuota ŠKL ir kurie nepriklauso labai didelės ar didelės rizikos grupėms dėl kitų veiksnių ar lėtinės inkstų ligos. SCORE vertinama pagal balus. SCORE balas apima amžių, lytį, rūkymą, kraujo spaudimą ir bendrą cholesterolio koncentraciją [3,5,83,84].
Pagal SCORE rizika yra skirstoma į mažą, vidutinę, didelę ir labai didelę. Maža rizika – SCORE, vidutinė rizika – SCORE ≥1 proc. ir labai didelė ≥5proc. Asmenims priklausantiems mažos ar vidutinės rizikos grupei, rekomenduojama koreguoti rizikos veiksnius [5,83].
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad mažos rizikos grupei dažniausiai priklauso vidutinio amžiaus asmenys. Didelė rizika nustatoma kai reikšmingai padidėjęs bent vienas rizikos veiksnys (cholesterolio kiekis >8 mmol/l arba kraujo spaudimas ≥180/110 mm Hg), CD (išskyrus jaunus asmenis, sergančius 1 tipo CD ir neturinčius didelių rizikos veiksnių), vidutinio sunkumo lėtinė inkstų liga (GFG 30 – 59 ml/min/1,73 m2), SCORE ≥5 proc. Didelės rizikos asmenims rekomenduojama koreguoti rizikos veiksnius ir svarstyti dėl vaistų skyrimo. Labai didelė rizika - nustatoma asmenims, kuriems nustatomas nors vienas veiksnys – nustatyta ŠKL, cukrinis diabetas su organų taikinių pažeidimu (pvz., proteinurija) arba didžiaisiais rizikos veiksniais (rūkymas, ryški hipercholesterolemija, hipertenzija), sunki lėtinė inkstų liga (GFG2), SCORE balas ≥10 proc. Labai didelės rizikos grupės asmenims rekomenduojama ne tik rizikos veiksnių korekcija, bet ir medikamentinis gydymas [5,83,85].
Lietuvoje vykdomoje prevencinėje programoje gauti rezultatai rodo, kad dalyviams kuriems nustatytas MS yra bent vienas nustatytas papildomai ŠKL rizikos veiksnys sudaro 98,8 proc. Šie pacientai tiriami papildomai ir nustatomas rizikos laipsnis, tai pagerina tolimesnę ŠKL kontrolę [4].
Atliktame tyrime Ispanijoje iš 12 kohortų, tyrimuose dalyvavo 30 919 asmenys, nuo 40 – 65 metų įtraukti į SCORE. Buvo vertinam kaip kinta rizika stebima kelis metus. Dalyviai buvo įtraukti, kurie neturėjo ŠKL rizikos veiksnių. Gauti rezultatai parodė, kad rizikos veiksnių profilaktikos vykdymas buvo statistiškai reikšmingas ŠKL rizikos atsiradimui [86].
Atliktuose tyrimuose JAV 103 ligoninėse ir Ispanijoje – 24 ligoninėse buvo tiriami pacientų ŠKL rizikos veiksniai. Tyrime dalyvavo 2985 JAV ir 516 Ispanijos gyventojų. Gauti rezultatai parodė, kad 98 proc. dalyviai turėjo ≥ 1 rizikos veiksnį, o 64 proc. – ≥ 3. Beveik visos moterys 97 proc. ir vyrai 99 proc. turėjo bent vieną iš 5 potencialiai kintamų rizikos faktorių, įvertintų šiame tyrime, 65 proc. moterų ir 63 proc. vyrų turėjo 3 ar daugiau rizikos veiksnius. Dažniausias rizikos veiksnys buvo dislipidemija 86 proc., hipertenzija 63 proc., rūkymas 60 proc., nutukimas 49 proc. ir diabetas 35 proc. Išskyrus rūkymą, visi rizikos veiksniai buvo dažnesni JAV pacientams nei Ispanijos. Diabetas moterims abiejose šalyse buvo labiau paplitęs nei vyrams. Išvadose teigiama, kad svarbi prevencinė mokymų programa rizikos veiksnių atsiradimui [87].
