1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠIRDIES, KRŪTINĖS IR KRAUJAGYSLIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
ANASTOMOZĖS PSEUDOANEURIZMŲ PO AORTO-KLUBINIO SEGMENTO
PROTEZAVIMO GYDYMO REZULTATAI KAUNO KLINIKŲ DUOMENIMIS
Medicinos vientisųjų studijų programa Baigiamasis magistro darbas
Darbo autorius: Stanislavas Kravčiukas, MF, VI k., 1gr. Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Aleksandras Antuševas
Kaunas, 2018
2 TURINYS 1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 13
12. REZULTATAI ... 16
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 17
14. IŠVADOS ... 18
3
1. SANTRAUKA
Stanislavas Kravčiukas
Anastomozės pseudoaneurizmų po aorto-klubinio segmento protezavimo gydymo rezultatai Kauno klinikų duomenimis
Tyrimo tikslas ir uždaviniai: ištirti anastomozių pseudoaneurizmų po aorto-klubinio segmento
protezavimo dažnį ir 1 metų gydymo rezultatus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų duomenimis (LSMUL KK) (2013.01.01 – 2017.12.31 m. m.).
Uždaviniai: 1. Nustatyti anastomozių pseudoaneurizmų dažnį LSMUL KK Kraujagyslių chirurgijos klinikoje po aorto-klubinio segmento protezavimo operacijų.
2. Įvertinti anastomozių pseudoaneurizmų galimą etiologiją.
3. Įvertinti anastomozių pseudoaneurizmų 1-rių metų gydymo rezultatus.
Tyrimo metodai: 2018 m. LSMUL KK Kraujagyslių chirurgijos klinikoje buvo atliktas
retrospektyvinis kohortinis tyrimas, kurio metu įvertintos 238 pacientų gydymo stacionare ligos istorijos ir ambulatorinės kortelės. Į tyrimą įtraukti visi pacientai 2013.01.01 – 2017.12.31 m.m. operuoti LSMUL KK kraujagyslių chirurgijos skyriuje dėl aortos klubinio segmento patologijos.
Tyrimo rezultatai: 17 pacientų (2 moterys ir 15 vyrų, vidutinis amžius 73m.) nustatytos
anastomozių pseudoaneurizmos tiriant UG, KT, abdominalinė aortografija. AP dažnis per 5 metus (2013.01.01-2017.12.31) po chirurginio klubinių arterijų protezavimo buvo 7.14% LSMULKK kraujagyslių chirurgijos skyriaus duomenimis. AP diagnozuotos po ankstesnio AAA, Lerišo sindromo gydymo, Klubinio-Šlaunies segmento protezavimo. 2 pacientai operuoti skubos tvarka – mirė. 1-rių metų gydymo rezultatai: po 15 planinių operacijų 30 dienų mirtingumas 0%. 1 metų be pakartotinų operacijų – 100%.
Išvados: 1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kraujagyslių
chirurgijos skyriuje anastomozių pseudoaneurizmų dažnis po chirurginio klubinių arterijų gydymo 2013-2017 buvo 7.14%.
2. Anastomozių pseudoaneurizmos diagnozuotos pacientams po ankstesnio abdominalinės aortos aneurizmos chirurginio gydymo, Lerišo sindromo chirurginio gydymo, klubinio-šlaunies segmento protezavimo. Dažniausia lokalizacija – kirkšnies srityje su a. femoralis communis. Centrinių pseudoaneurizmų anastomozių su pilvo aorta diagnostika yra apsunkinta ir ne visada savalaikė
3. Planine tvarka operuotu pacientų gydymo rezultatai 30d. mirtingumas - 0%, 1 metu be pakartotinų operacijų - 100%.
4
2. SUMMARY
Stanislavas Kravčiukas
Analysis of treatment outcomes of anastamotic false aneurysms after aortoiliac graft surgeries in The Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas clinics.
Objectives: to evaluate the incidence rate and treatment outcomes of anastamotic false aneurysms
after aortoiliac graft surgeries in LUHS Kaunas Clinics Vascular Department during 2013.01.01- 2017.12.31 period.
Methods: A retrospective study of 2013-2017 period was performed in LUHS Kaunas Clinics Vascular surgery department. Inclusion criteria defined as Patients, who had previously, underwent surgeries for treatment of aortoiliac segment pathology. The data was collected from medical records.
Results: 17 patients (2 female and 15 male with an average age of 73 years) were diagnosed with
anastomotic false aneurysms by the means of Ultrasound scan, CT scan or abdominal aortography. Anastomotic false aneurysms incidence was calculated to be 7.14% after aortoiliac graft surgeries in LUHS KC Vascular department. Anastomotic false aneurysms were diagnosed after previously perfomed surgeries due to Abdominal aortic aneurysms, Leriche syndrome, Iliacofemoral graft. 2 patients required emergency surgeries due to rupture both of whom died. 1 year follow up results: after 15 elective surgeries the survival rate after 30 days was 100%, repeat surgery need after 1 year was 0%.
Conclusions: 1. Anastomotic false aneurysms incidence was calculated to be 7.14% after aortoiliac graft surgeries in LUHS KC Vascular department during 2013-2017 period 2Anastomotic false aneurysms were diagnosed after previously perfomed surgeries due to Abdominal aortic aneurysms, Leriche syndrome, Iliacofemoral graft. Most common location was groin region at the arteria femoralis comunis segment. 3. . 1 year follow up results: after 15 elective surgeries the survival rate after 30 days was 100%, repeat surgery need after 1 year was 0%.
5
3. PADĖKA
Dėkoju baigiamojo magistro darbo vadovui prof. habil. dr. Aleksandrui Antuševui už pagalbą ruošiant šį darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorių interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras 2018m. gegužes 02 d., leidimo Nr.:
6
6. SANTRUMPOS
AAA – abdominalinės aortos aneurizma AP – anastomozės pseudoaneurizma AH – arterinė hipertenzija
KA – klubinė arterija
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos TEA - endarterektomija
7
7. SĄVOKOS
Anastomozių pseudoaneurizmos – aneurizmos, atsirandančios dėl anastomozės jungties išsiskyrimo tarp
arterijos ir kraujagyslinio protezo. Jų sienelę sudaro jungiamasis audinys gaubiantis protezą ir kraujagyslės galą.
Endarterektomija – chirurginis vidinio kraujagyslės sluoksnio pašalinimas dėl aterosklerozinių
plokštelių nulemto kraujagyslės spindžio susiaurėjimo ar pilno užakimo.
Stentavimas – perkutaninė intervencija, kurios metu į arteriją įvedamas tinklelio formos vamzdelis
siekiant atkurti ir palaikyti jos spindį.
8
8. ĮVADAS
Aneurizma – tai vieta, kurioje ribotai susilpnėjus kraujagyslės sienelei susidaro išorinis sienelės išsigaubimas. Netikrosios arterijų aneurizmos, arba pseudoanerurizmos, – tai aneurizmos, kurių sienelė nėra sudaryta iš visų arterijos sienai būdingų sluoksnių. Anastomozių aneurizmos yra pseudoaneurizmos, atsirandačios dėl anastomozės jungties išsiskyrimo tarp arterijos ir kraujagyslinio protezo. Jų sienelę sudaro jungiamasis audinys gaubiantis protezą ir kraujagyslės galą. [1]
2007 metais paskelbtoje Trans-Atlantic Inter-Society Consensus (TASC) II klasifikacijoje akcentuota pažeidimo morfologijos svarba, kuria remiantis pilvinės aortos ir klubinių arterijų pažeidimai skirstomi į 4 tipus: A, B, C, D (1 lentelė). Remiantis TASC II rekomendacijomis - pirmo pasirinkimo gydymo metodas esant TASC A ir B pažeidimo tipams yra endovaskulinė intervencija, o esant TASC C ir D tipo pažeidimams, apimantiems ilgesnius ir/ar daugybinius klubinių arterijų (KA) susiaurėjimus ir/ar užakimus auksiniu standartu išlieka chirurginis revaskuliarizacijos metodas [2].
Dėl augančio rekonstrukcinių vaskulinų procedurų skaičiaus kartu kyla ir komplikacijų, tarp jų ir anastomozės pseudoaneurizmų, skaičius. Dėl šios priežasties savalaikis tokių atvejų diagnozavimas ir diagnostinių kriterijų atpažinimas kartu vertinant veiksnius, lemiančius anastomozių pseudoaneurizmų operacijų baigtis, turi didelę praktinę vertę [3]. Naujai papildytojeTASC II klasifikacijoje rekomenduojama gydymo metodą rinktis atsižvelgiant į individualią kiekvieno paciento situaciją, jo gretutines patologijas ir galimas gydymo pasekmes bei kiekvieno kraujagyslių centro kompetenciją ir chirurgo ar intervencinio radiologo patirtį. [4]
Šiuo baigiamojo mokslinio darbo tyrimu siekiama ištirti aorto-klubinio segmento operacinio gydymo rezultatus, atsižvelgiant į gretutines ligas, pirminės operacijos datą ir atlikimo vietą, Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje.
9
9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Tikslas: ištirti anastomozių pseudoaneurizmų po aorto-klubinio segmento protezavimo dažnį ir 1 metų
gydymo rezultatus LSMUL KK duomenimis (2013 – 2017 m. m.).
Uždaviniai:
1. Nustatyti anastomozių pseudoaneurizmų dažnį LSMUL KK Kraujagyslių chirurgijos klinikoje po aorto-klubinio segmento protezavimo operacijų.
2. Įvertinti anastomozių pseudoaneurizmų galimą etiologiją.
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
Anastomozės pseudoaneurizmos kaip komplikacijos po klubinių arterijų kraujotaką atkuriančio chirurginio ir endovaskulinio gydymo, priežastys, diagnostika, gydymo rezultatai (užsienio autorių literatūra)
1 LentelėPilvinės aortos ir klubinių arterijų TASC II pažeidimų klasifikacija [6,13]
A tipo pažeidimas
• Vienpusė arba abipusė BKA stenozė
• Vienpusė arba abipusė viena trumpa (≤3 cm) IKA stenozė
B tipo pažeidimas
• Trumpa (≤ 3 cm) žemiau inksto arterijos aortos stenozė • Vienpusė BKA okliuzija
• Viena arba dauginės IKA stenozės 3–10 cm ilgio ir nenusitęsiančios į bendrąją šlaunies arteriją (BŠA)
• Vienpusė IKA okliuzija, nesiekianti vidinės klubinės arterijos (VKA) žiočių arba BŠA
C tipo pažeidimas
• Abipusės BKA okliuzijos
• Abipusės IKA stenozės 3–10 cm ilgio nesiekiančios BŠA • Vienpusė IKA okliuzija, apimanti VKA žiotis ir / arba BŠA
• Vienpusė labai kalcifikuota vienpusė IKA okliuzija, apimanti arba ne VKA žiotis ir / arba BŠA
11 D tipo pažeidimas
• Žemiau inksto arterijų aorto–klubinė okliuzija
• Aortą ir abi BKA apimantis difuzinis pažeidimas, kurį būtina gydyti kraujotakos atkūrimo būdu
• Difuzinės dauginės vienpusės stenozės, apimančios BKA, IKA ir BŠA • Vienpusės BKA ir IKA okliuzijos
• Abipusės IKA okliuzijos
• Klubinių arterijų stenozė, esant pilvinės aortos aneurizmai, kurios neįmanoma gydyti endovaskuliniu būdu, arba kiti pažeidimai, kuriuos būtina gydyti atvirąja aortos arba klubinių arterijų operacija
Anastomozės pseudoaneurizmos susiformavimas po arterijų rekonstrukcinių operacijų yra reta, tačiau pavojinga komplikacija, kuri galti kilti dėl kelių skirtingų veiksnių: naudojamų medžiagų, chirurgo įgudimo, kraujagyslės pažeidimo dėl aterosklerozės ar kitų gretutinių ligų. [7]
AP dažnis šiomis dienomis ženkliai sumažėjęs dėl geresnių naudojamų siūlų ir protezų medžiagų, tačiau išlieka jų paplitimas dėl didėjančio rekonstrukcinių vaskulinų procedurų skaičiaus. [8,3]
Aorto-klubinio segmento AP diagnostikos metodus vertino Gerald S. ir kiti savo tyrime su 18 pacientu (vidutinis amžius 69 metai). Simptomų atsiradimo pradžia nuo 2 mėnesių iki 18 metų [9].
2 Lentelė. PA diagnozavimo metodai ir jų efektyvumas Aneurizmos Diagnozuota Tikslumas (%) Angiografija 16 11 69
KT 6 6 100
UG 1 1 100
Endoskopija 1 1 100
Gaylis H. tyrime su 74 pacientais 92% AP buvo po protezavimo operacijų iš kurių 50% pacientų turėjo daugiau negu viena AP, dažniausia priežastis – priminės kraujagyslės defektas (90,2%) ir protezo (4,9%) arba siūlių (4,9%) triktis, vidutinė trukmė iki simptomų atsiradymo buvo 5 metai, ankstyvas AP
12
susidarymas leidžia įtarti infekcinę kilmę. Patariama nuosekliai stebėti pacientus po anastomozių sudarymo [10,11].
Ylonen K. ir kiti ištyrė 178 pacientus po aorto-bifemoralinės rekonstukcijos siekdami nustatyti AP etiologija. Ištirta, kad vidutinis linijinis AP dažnis yra 1,88% per metus. Tačiau pastebėta kad rūkančių pacientų vidutinis linijinis AP dažnis yra aukštesnis (P <0.0001, 4.4% lyginant su 0.8% per metus) kaip ir pacientų su žaizdos (P = 0.001, 9.2% lyginant su 1.5% per metus) [12].
Rajachandran M. 2007 m. aprašė sėkmingą šlaunies arterijos endovaskulinio AP operacinio gydymo atvejį po angioplastikos. [14] Gomibuchi T. aprašė sekminga gydymo atveji esant AP tarp dviejų protezų. Patologija buvo diagnozuota naudojant KT praėjus 22 metams nuo pirminės operacijos. [15]
Carsten CG. ir kiti dalinasi 10 metu patirtimi gydant vienos puses klubinės arterijos okliuzinę ligą iliofemroalinio šunto protezu su gerais gydymo rezultatais ir siulo šią procedūrą kaip alternatyvą aortobifemoraliniam šuntavimui arba fem-fem procedurai [16].
Indes ir kiti tyrė endovaskulinų procedūrų privalumus prieš atvirą chirurginį aorto-klubinių arterijų okliuzinės ligos gydymą. Endovaskulinės proceduros turėjo puik klinikinį ir ekonominį rezultatą lyginant su atviru chirurginiu gydymu. Taip pat pastebėta, jog po chirurginės rekonstrukcijos didesnė komplikacijų ir mirštamumo rizika pasireiškia 80 metų ir vyresniems pacientams, lyginant su jaunesniais (p<0,05) [17].
Jongkind ir kiti savo sisteminėje endovaskulinio aortoklubinės okliuzinės ligos apžvalgoje irgi išskyrė endovaskulinio metodo gydymo privalumus, kai yra galimybė jį rinktis, ir paminėjo susiformavusių pseudoaneurizmų atvejus – nuo 0,5% iki 3%, [18]. Puikius endovaskulinio klubinės arterijos okliuzijos gydymo rezultatus pateikia Ozkan U. Ir kiti [19].
Yuk-Wai Wu A. ir kiti aprašė šlaunies arterijos didelės AP po aorto bifemoralinio šuntavimo operacijos atvejį ir rekomendavo atidžiai sekti pacientus (didėjant šių proceduru skaičiui) po panašių operacijų, kadangi yra padidėjusi rizika išsivystyti greitai susidarančioms AP [20].
Indes ir kiti savo 2013 metų metaanalizėje pažymi, jog atviro chirurginio šuntavimo grupė patyrė daugiau komplikacijų lyginant su endovaskulinė grupe (18.0% prieš 13.4%, p<0.001) [21].
Rundback J. Ir kiti aprašo kelis sekmingus perkutaninio AP gydymo atvejus pasitelkiant naujausias galimybes (modernią įrangą, antrinę embolizaciją ir vaizdinius tyrimus) [22]. Carollo A ir kiti aprašo dar vieną sėkmingą endovaskulinio PA gydymo atveji panaudojus Viabahn stentą po angioplastikos [24].
13
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Šis retrospektyvinis kohortinis tyrimas atliktas 2018 m. LSMUL KK Kraujagyslių chirurgijos klinikoje. Į tyrimą įtraukti visi pacientai , kurie 2013.01.01 – 2017.12.31 metais operuoti LSMUL KK kraujagyslių chirurgijos skyriuje dėl aortos klubinio segmento patologijos. Duomenys surinkti analizuojant gydymo stacionare ligos istorijas ir ambulatorines korteles.
Skyriaus operacijų registre atrinktos 238 pacientų, operuotų dėl abdominalinės aneurizmos, anastamozės plyšimo, Lerišo sindromo bei kuriems atlikti iliaco-femoraliniai protezai ligos istorijos. Iš jų 17 pacientų (2 moterys ir 15 vyrų) diagnozuotos AP. AP buvo diagnozuojamos naudojant UG, KT ir abdominalinės aortografijos diagnostikos metodus. 15 pacientų pirminė operacija atlikta LSMUL KK, 2 pacientams - kitose ligoninėse ir į LSMUL KK jie atvyko jau patyrę komplikacijas. Taip pat buvo vertintas laikas nu pirminės operacijos iki AP diagnozavimo (1 Pav.), pacientų amžius, lytis ir rizikos veiksniai (3 Lentelė).
1 Pav. Laikas nuo pirminės operacijos iki AP diagnozavimo.
2 8 4 3 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
Prieš 8 metus Prieš 6 metus Prieš 5 metus Prieš 4 metus
Prieš kiek metu daryta pirminė operacija iki AP
diagnozavimo. Pacientai n17.
14
3 Lentelė. Pacientų rizikos veiksniai.
Rizikos veiksniai: Pacient skaičius n17
Ligos: n % nuo n
Arterinė hipertenzija 7 41%
Cukrinis diabetas 1 6%
Inkstų funkcijos nepakankamumas 1 6%
Išeminė širdies liga 9 53%
Rūkymas: Ruko 8 47% Nerūko 5 29% Vartojami vaistai: Antihipertenziniai 7 41% Antiagregantai 9 53%
Skubos tvarka buvo operuoti 2 pacientai (abu vyrai) įvykus AP centrinės anastomozes su aorta plyšimui, jiem buvo atlikta AP rezekcija su reanastomoze „galas į galą“, tačiau abu pacientai mirė dėl hemoraginio šoko ir poliorganinio nepakankamumo. 15 ( 2 moteris, 13 vyrų, vidut amžius 73m.) pacientų operuoti planine tvarka, visiems nustatytos A.femoralis pseudoaneurizmos: 13 ligonių – vienoje pusėje; 2 ligonių – abiejose pusėse. Jiems buvo taikytas pasirinktas chirurginis gydymas: 12 ligonių AP rezekcija + naujo protezo interpozicija esant A.profunda femoris, ir A.femoralis superficialis (2 pav.); 2 ligoniams: AP rezekcija + TEA A.profunda femoris + plastika protezu (3 pav.); 1 ligoniui: AP rezekcija + reanastomozė su A.femoris communis + šlaunies pakinklio nuosruvio autovena.
1-rių metų gydymo rezultatai: Po 15 planinių operacijų 30 dienų mirtingumas 0%. 1 metų be pakartotinų operacijų – 100%.
15
2 Pav. Operacijos schema
16
12. REZULTATAI
Retrospektyviai įvertinti 238 pacientai dėl aortos klubinio segmento patologijos. 17 pacientų (2 moterys ir 15 vyrų, vidutinis amžius 73m.) nustatytos anastomozių pseudoaneurizmos tiriant UG, KT, abdominalinė aortografija. AP dažnis per 5 metus (2013.01.01-2017.12.31) po chirurginio klubinių arterijų protezavimo buvo 7.14% LSMULKK kraujagyslių chirurgijos skyriaus duomenimis. AP diagnozuotos po ankstesnio AAA, Lerišo sindromo gydymo, Klubinio-Šlaunies segmento protezavimo. 2 pacientai operuoti skubos tvarka – mirė. 1-rių metų gydymo rezultatai: po 15 planinių operacijų 30 dienų mirtingumas 0%. 1 metų be pakartotinų operacijų – 100%.
17
13. REZULTATŲ APTARIMAS
AP yra reta bet pavojinga (galimai mirtina) komplikacija po vaskulinių rekonstrukcinių operacijų. Jų aktualumas išlieka dėl protezų naudojimo. Didėjant širdies kraujagyslių ligų skaičiui didėja ir šių operacijų poreikis o kartų ir komplikacijų kiekis. Tačiau dėl gerėjančių protezų ir siūlų medžiagų taip pat diagnozavimo galimybių ir chirurgų įgudimo rezultatai vis gerėja. Svarbu įvertinti šių komplikacijų atsiradimo rizika (AH, rūkymas, CD, infekcija) ir tinkamai sekti pacientus po vaskulinių rekonstrukcinių operacijų, kadangi pradinė AP susidarimo eiga yra dažniausiai besimptomė. AP gali būti diagnozuojamos kliniškai arba instrumentinių tyrimų pagalba priklausomai nuo jų susidarymo vietos. Pastaruoju metu stengiamasi taikyti endovaskulinio gydymo metodus prie vis platesnio ligų skaičiaus o atviras chirurginis gydymas taikomas AP kaip komplikacijų šalinimui, sudėtingiems ir ekstriniams atvejams. Endovaskulinio gydymo efektyvumas literatūroje: TASC II B ir C tipo techninis pasisiekimas siekia 91% ir 86% esant D tipo pažeidimui. Nekomplikuotu AP gydymo ir diagnozavimo galimybės yra geros, rizikos ir atsiradimo veiksniai gerai ištirti.
18
14. IŠVADOS
1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje anastomozių pseudoaneurizmų dažnis po chirurginio klubinių arterijų gydymo 2013-2017 buvo 7.14%.
2. Anastomozių pseudoaneurizmos diagnozuotos pacientams po ankstesnio abdominalinės aortos aneurizmos chirurginio gydymo, Lerišo sindromo chirurginio gydymo, klubinio-šlaunies segmento protezavimo. Dažniausia lokalizacija – kirkšnies srityje su a. femoralis communis. Centrinių pseudoaneurizmų anastomozių su pilvo aorta diagnostika yra apsunkinta ir ne visada savalaikė 3. Planine tvarka operuotu pacientų gydymo rezultatai 30d. mirtingumas - 0%, 1 metu be pakartotinų
19
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Sciannameo F, Ronca P, Caselli M, De Sol A, Alberti D. The anastomotic aneurysms. J Cardiovasc Surg (Torino). 1993 m. balandžio;34(2):145–51.
2. Norgren L, Hiatt WR, Dormandy JA, Nehler MR, Harris KA, Fowkes FGR, ir kt. Inter-Society Consensus for the Management of Peripheral Arterial Disease (TASC II). J Vasc Surg. 2007 m. sausio;45 Suppl S:S5-67.
3. Marković DM, Davidović LB, Kostić DM, Maksimović ZV, Cinara IS, Cvetković SD, ir kt. [Anastomotic pseudoaneurysms]. Srp Arh Celok Lek. 2006 m. balandžio;134(3–4):114–21.
4. TASC Steering Committee, Jaff MR, White CJ, Hiatt WR, Fowkes GR, Dormandy J, ir kt. An Update on Methods for Revascularization and Expansion of the TASC Lesion Classification to Include Below-the-Knee Arteries: A Supplement to the Inter-Society Consensus for the Management of Peripheral Arterial Disease (TASC II). Vasc Med. 2015 m. spalio;20(5):465–78. 5. Kavaliauskienė Ž, Antuševas A, Kaupas RS, Aleksynas N. Recent Advances in Endovascular
Treatment of Aortoiliac Occlusive Disease. Medicina. 2013 m. sausio 4 d.;48(12):96.
6. Kavaliauskienė Ž, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos akademija. Lėtinio klubinės arterijos ilgo užakimo gydymo endovaskuliniu būdu rezultatų įvertinimas: daktaro disertacija : biomedicinos mokslai, medicina (06B) / Žana Kavaliauskienė ; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos akademija. [Kaunas]: Lietuvos sveikatos mokslų universitetasMedicinos akademija; 2015.
7. Millili JJ, Lanes JS, Nemir P. A study of anastomotic aneurysms following aortofemoral prosthetic bypass. Ann Surg. 1980 m. liepos;192(1):69–73.
8. Briggs RM, Jarstfer BS, Collins GJ. Anastomotic aneurysms. Am J Surg. 1983 m. gruodžio;146(6):770–3.
9. Treiman GS, Weaver FA, Cossman DV, Foran RF, Cohen JL, Levin PM, ir kt. Anastomotic false aneurysms of the abdominal aorta and the iliac arteries. Journal of Vascular Surgery. 1988 m. rugsėjo 1 d.;8(3):268–73.
10. Gaylis H, Dewar G. Anastomotic aneurysms: facts and fancy. Surg Annu. 1990 m.;22:317–41. 11. Sciannameo F, Ronca P, Caselli M, De Sol A, Alberti D. The anastomotic aneurysms. J
Cardiovasc Surg (Torino). 1993 m. balandžio;34(2):145–51.
12. Ylönen K, Biancari F, Leo E, Rainio P, Salmela E, Lahtinen J, ir kt. Predictors of development of anastomotic femoral pseudoaneurysms after aortobifemoral reconstruction for abdominal aortic aneurysm. Am J Surg. 2004 m. sausio;187(1):83–7.
20
13. Norgren L, Hiatt WR, Dormandy JA, Nehler MR, Harris KA, Fowkes FGR, ir kt. Inter-Society Consensus for the Management of Peripheral Arterial Disease (TASC II). J Vasc Surg. 2007 m. sausio;45 Suppl S:S5-67.
14. Rajachandran M, Klym K, Salvaji M. A quick fix: graft rescue for iatrogenic pseudoaneurysm. J Invasive Cardiol. 2008 m. sausio;19(1):E19-22.
15. Gomibuchi T, Takano T, Wada Y, Terasaki T, Seto T, Fukui D. Pseudoaneurysm of graft-graft anastomosis of a hand-sewn branched graft: a case report. J Cardiothorac Surg. 2015 m. lapkričio 5 d.;10:152.
16. Carsten CG, Kalbaugh CA, Langan EM, Cass AL, Cull DL, Snyder BA, ir kt. Contemporary outcomes of iliofemoral bypass grafting for unilateral aortoiliac occlusive disease: a 10-year experience. Am Surg. 2008 m. birželio;74(6):555–9; discussion 559-560.
17. Indes JE, Mandawat A, Tuggle CT, Muhs B, Sosa JA. Endovascular procedures for aorto-iliac occlusive disease are associated with superior short-term clinical and economic outcomes compared with open surgery in the inpatient population. Journal of Vascular Surgery. 2010 m. lapkričio 1 d.;52(5):1173-1179.e1.
18. Indes JE, Mandawat A, Tuggle CT, Muhs B, Sosa JA. Endovascular procedures for aorto-iliac occlusive disease are associated with superior short-term clinical and economic outcomes compared with open surgery in the inpatient population. J Vasc Surg. 2010 m. lapkričio;52(5):1173–9, 1179.e1.
19. Jongkind V, Akkersdijk GJM, Yeung KK, Wisselink W. A systematic review of endovascular treatment of extensive aortoiliac occlusive disease. J Vasc Surg. 2010 m. lapkričio;52(5):1376–83. 20. Ozkan U, Oguzkurt L, Tercan F. Technique, complication, and long-term outcome for endovascular treatment of iliac artery occlusion. Cardiovasc Intervent Radiol. 2010 m. vasario;33(1):18–24.
21. Wu AY-W, Al-Jundi W, Ziadi Z, Barkat M, Khushal A. Huge anastomotic femoral pseudoaneurysm following aorto-bifemoral bypass. BMJ Case Rep. 2011 m. balandžio 9 d.;2011. 22. Indes JE, Pfaff MJ, Farrokhyar F, Brown H, Hashim P, Cheung K, ir kt. Clinical outcomes of 5358
patients undergoing direct open bypass or endovascular treatment for aortoiliac occlusive disease: a systematic review and meta-analysis. J Endovasc Ther. 2013 m. rugpjūčio;20(4):443–55.
23. Rundback J, Haug J, Herman K, Manno J, Cerda M. Percutaneous Stent-Graft Repair of Anastomotic Pseudoaneurysms following Vascular Bypass Procedures: A Report of Two Cases. Case Rep Vasc Med. 2013 m.;2013:124832.
21
24. TASC Steering Committee, Jaff MR, White CJ, Hiatt WR, Fowkes GR, Dormandy J, ir kt. An Update on Methods for Revascularization and Expansion of the TASC Lesion Classification to Include Below-the-Knee Arteries: A Supplement to the Inter-Society Consensus for the Management of Peripheral Arterial Disease (TASC II). Vasc Med. 2015 m. spalio;20(5):465–78. 25. Carollo A, Gagliardo G, DeVito PM, Cicchillo M. Stent graft repair of anastomotic
pseudoaneurysm of femoral–popliteal bypass graft following patch angioplasty. J Surg Case Rep [Prieiga per internetą]. 2016 m. gruodžio 19 d. [žiūrėta 2018 m. birželio 5 d.];2016(12). Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5165050/
