PAGYVENUSIŲ IR VYRESNIŲ ŽMONIŲ SU SVEIKATA SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS ANALIZĖ KAUNO MIESTO IR RAJONO SENELIŲ NAMUOSE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA

Jurgita Lebedinskaitė

PAGYVENUSIŲ IR VYRESNIŲ ŽMONIŲ

SU SVEIKATA SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS ANALIZĖ

KAUNO MIESTO IR RAJONO SENELIŲ NAMUOSE

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)

Mokslinis vadovas:

doc. dr. Vidmantas Januškevičius

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1.Gyvenimo kokybės samprata vyresniame amžiuje ... 12

1.2.Gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai ... 17

1.2.1.Fizinė sveikata ... 17

1.2.2.Psichikos sveikata ... 19

1.3.Gyvenimo kokybė ir jos sąsajos su subjektyviu sveikatos vertinimu ... 23

2.TYRIMO METODIKA ... 26

2.1.Tiriamojo kontingento imtis ... 26

2.2.Tyrimo metodai ... 28

2.2.1.SF-36 klausimyno modelis ... 28

2.2.2.SF-36 klausimyno patikimumo nustatymas ... 30

2.2.3.SF-36 klausimyno pildymo metodai ir skaičiavimas ... 30

2.2.4.MMSE klausimyno pildymo metodai ir skaičiavimas ... 31

2.3.Statistinė duomenų analizė ... 32

3.TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 33

3.1.Gyvenimo kokybės sričių priklausomybė nuo amžiaus ir lyties valstybiniuose ir privačiuose senelių namuose ... 33

3.2.Pagyvenusio ir vyresnio amžiaus senelių gyvenimo kokybės potencialūs rizikos veiksniai (vienmatė logistinė regresija) ... 40

3.3.Fizinės ir psichikos sveikatos priklausomybė nuo amžiaus ir lyties valstybiniuose ir privačiuose senelių namuose ... 42

3.4.Gyvenimo kokybės priklausomybė nuo amžiaus ir lyties valstybiniuose ir privačiuose senelių namuose ... 45

3.5. Gyvenimo kokybės palyginimas su demografiniais rodikliais ... 49

IŠVADOS ... 52

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 54

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija). Jurgita Lebedinskaitė. PAGYVENUSIŲ IR VYRESNIŲ ŽMONIŲ SU SVEIKATA SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS ANALIZĖ KAUNO MIESTO IR RAJONO SENELIŲ NAMUOSE. Mokslinis vadovas doc. dr. Vidmantas Januškevičius. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2013.

Temos aktualumas

Gyvenimo kokybės (GK) analizė yra vertinga siekiant palyginti ir įvertinti tam tikrų su sveikata susijusių būklių įtaką visuomenės gerovės aspektams, tiek vertinant iš paties žmogaus pusės, tiek ir pagal tai, kokios pagalbos jam reikia (Coons SJ. ir kt., 2000). GK tyrimai padeda geriau tai įvertinti. Rašydama šį darbą, noriu paanalizuoti, kaip socialiniai demografiniai veiksniai siejasi su gyvenimo kokybe.

Darbo tikslas

Įvertinti senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti privačiuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę lyties ir amžiaus grupių aspektu;

2. Įvertinti valstybiniuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę lyties ir amžiaus grupių aspektu;

3. Palyginti privačiuose ir valstybiniuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

Tyrimo metodika

Protinės būklės trumpo tyrimo klausimynas (ang. Mini Mental State Exam, MMSE). Į tyrimą neįtraukiami asmenys, kuriems MMSE įvertintas sunkus pažinimo sutrikimas. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė vertinama naudojant SF-36 klausimyną (Trumpa sveikatos apklausos forma) (Hirsch, Bartholomae, Volmer, 2000; Ware 2000; Lloyd, Sawyer, Hopkinson, 2001).

Rezultatai ir išvados

Privačiuose senelių namuose gyvenantys pagyvenę ir vyresni žmonės su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertina: vyrai 47 balais, o moterys 51 balu, su amžiumi gyvenimo kokybės vertinimas gerėjo. Valstybiniuose senelių namuose gyvenantys pagyvenę ir vyresni žmonės su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertina: vyrai 56 balais, o moterys skiria 50 balų, su amžiumi gyvenimo kokybės vertinimas blogėjo. Privačiuose ir valstybiniuose senelių namuose gyvenantys pagyvenę ir vyresni asmenys su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertina vidutiniškai.

Įvertinus privačiuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vyrai vertina 2,25 bal. blogiau nei moterys (GS-1,08; 95 proc. PI 1,04-1,10; p<0,05) ir pastebima tendencija su amžiumi gerėjantis vertinimas, nuo 44,8 bal. iki 54,8 bal (p<0,05). Įvertinus valstybiniuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę lyties aspektu skirtumų nepastebėta (51,3±0,3 bal.) (p>0,05), geriausiai vertinama gyvenimo kokybė yra sulaukus 70-79 metų 53,2 bal. (p<0,05). Privačiuose ir valstybiniuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusi gyvenimo kokybė nesiskiria ir vertinama 51±2,55 balu (p>0,05). Privačiuose senelių namuose gyvenimo kokybė amžiaus grupių aspektu vertinama 49±3,8 bal., o valstybiniuose senelių namuose 50,5±1,4 bal. Privačiuose senelių namuose gyvenimo kokybę vyrai vertina 49,7 bal., o moterys 53,6 bal. Valstybiniuose senelių namuose vyrai ir moterys vertina po 51,3 bal. Nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija valstybiniuose senelių namuose tarp gyvenimo kokybės ir psichinės (r-0,67) bei fizinės sveikatos (r-0,54), o privačiuose senelių namuose tarp gyvenimo kokybės ir psichikos sveikatos (r–0,58) (kai p<0,05). Atlikta vienmatė logistinė regresija parodė, kad įstaigos tipas, kuriame gyvenama nėra toks stiprus veiksnys, kuris nulemtų gyvenimo kokybę, išskyrus veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų skalę (GS-1,03; 95 proc. PI 1,08-1,12; p<0,05).

SUMMARY

Public Health (Health Ecology). The analysis of life quality as related to health of the elderly and the senior people living in Kaunas city and district retirement home. Jurgita Lebedinskaitė. Supervisor Vidmantas Januškevičius, Dr.Sc Assoc. Professor. Department of Environmentaland Occupational Medicine, Academy of Medicine, Lithuanian Universityof Health Sciences. Kaunas; 2013

Relevance of the Topic

The analysis of life quality is valuable seeking to compare and evaluate the influence of particular health states to the aspects of public welfare both assessing out of man‘s position and according to what kind of help he needs (Coons SJ. etc., 2000). The research of life quality helps to assess it better. Writing this work I aim at the analysis of how demographic factors are related to life quality.

The aim of the work

To assess the life quality as related to health of the elderly and the senior people living in the nursing home.

The tasks of the work:

1. To assess the life quality as related to health of the elderly and the senior people living in private nursing home based on their gender and age group;

2. To assess the life quality as related to health of the elderly and the senior people living in public nursing home based on their gender and age group;

3. To compare the life quality as related to health of the elderly and the senior people living in private and public nursing home.

The method of the research

Mini Mental State Exam (MMSE). The research does not include people, who in MMSE were assessed as having a serious cognition disorder. The life quality related to health is assessed

using SF-36 questionnaire (a short survey form concerning health (Hirsch, Bartholomae, Volmer, 2000; Ware 2000; Lloyd, Sawyer, Hopkinson, 2001)).

The Results and Conclusions

The elderly and the senior people living in private nursing home evaluated the life quality concerning health this way: men – 47 points, women – 51 point, the assessment of life quality was higher for older people. The elderly and the senior people living in public nursing home evaluated the life quality concerning health this way: men – 56 points, women – 50 points, the assessment of life quality got worse for older people. The elderly and the senior people living in private and public nursing home evaluates their life quality as related to health fair-to-middling.

The evaluation of a living nursing home resident elderly and the senior people with health-related quality of life worse in men than 2,25 points al in women (GS-1,08; 95 proc. PI 1,04-1,10; p<0,05)

and a trend with age the improving assessment (44,8-54,8 points; p<0,05). Assessment of the state of elderly nursing home residents and the senior people with health-related quality of life by gender differences were observed (51,3±0,3 points; p> 0.05), the best quality of life is assessed at the age 70-79

53,2 points (p <0,05). Living and public nursing home resident elderly and the senior people with health-related quality of life measured 51 ±2,55 points (p> 0,05). Private nursing home quality of life for ages aspect evaluated 49±3,8 points, and state nursing home 50.5 ± 1.4 points. In private homes for the elderly quality of life for the men 49,7 points, and women 53,6 points State nursing home men and women appreciate the 51,3 points. It is a moderate correlation between the state nursing home quality of life and mental (r–0,67) and physical health (r–0,54), and in private homes for the elderly between quality of life and mental health (r–0,58) (p <0,05). A one-dimensional logistic regression showed that the type of institution in which the residence is not as strong a factor that would lead to quality of life, except for role limitations due to physical ailments scale (GS-1,03; 95 percent CI 1,08 to 1,12; p <0,05).

Padėka

Noriu padėkoti LSMU, aplinkos ir darbo medicinos katedros, dėstytojams, kurie dvejus magistratūros studijų metus padėjo kryptingai gilinant žinias, ruošiantis magistrinio darbo rengimui.

Nuoširdžiai dėkoju magistrinio darbo vadovui doc. dr. Vidmantui Januškevičiui, kuris skatino, rėmė, padėjo rašant baigiamąjį magistrinių studijų darbą.

Dėkoju savo šeimai, kolegoms ir draugui už paramą, padrąsinimą, o svarbiausiai kantrybę.

Santrumpos

BS - Bendras sveikatos vertinimas EB - Emocinė būklė EN- Energingumas/gyvybingumas FA - Fizinis aktyvumas GK - Gyvenimo kokybė gr.- Grupė GS-Galimybių santykis

lls - Laisvės laipsnių skaičius (df) md.-Mediana

MMSE - Protinės būklės trumpo tyrimo klausimynas (ang. Mini Mental State Exam) n - Tiriamųjų skaičius (sk.)

p - Statistinis reikšmingumas PI - Pasikliautinasis intervalas proc.- Procentai

PSN - Privatūs senelių namai

PSO - Pasaulio sveikatos organizacija r - Pearsono korealiacijos koeficientas SF- Socialinė funkcija

SF-36 - Trumpa sveikatos apklausos forma (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire)

SK - Skausmas

St.n.- Standartinis nuokrypis (±)

VA- Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų VE - Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų VSN - valstybiniai senelių namai

X- Balų vidurkis

Sąvokos

Gyvenimo kokybė – tai kiekvieno individo subjektyvus savęs suvokimas kultūros ir kitų vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena, turėdamas tikslų, rūpesčių, lūkesčių ir vadovaudamasis gyvenimo standartais (Nagen, Alexander, 2003).

Senyvo amžiaus asmuo – sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Šiupšinskas, 2008).

Stacionarios globos įstaigos seniems žmonėms yra šios:

v senų žmonių globos namai (senelių globos namai) - tai socialinės globos įstaiga, skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė globa ir slauga ir kurie dėl senatvės ir negalios negali savarankiškai gyventi savo namuose, o jų vaikai ar kiti artimieji dėl objektyvių priežasčių negali jų prižiūrėti;

v specializuoti globos ir slaugos namai (skyriai, filialai) - tai senų žmonių globos namai, atskiri skyriai, filialai, kuriuose teikiamos paslaugos žmonėms, turintiems specifinių ypatumų, pvz., sergantiems įvairiomis senatvinės demencijos formomis, turintiems fizinę negalią ir kt.(Degutienė, 2000).

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai gyvenimo kokybės dalis, kuriai daro įtaką sveikata (fizinė ir psichikos) ir sveikatos priežiūra (Jackowski, 2003).

ĮVADAS

Lietuvoje analizuojant subjektyvią gyvenimo kokybę kol kas nėra pakankamai stebima ir vertinama, (GK) tyrimų įtraukiant asmenis gyvenančius senelių namuose. Nėra aišku, kaip pagyvenę (>65 m.) žmonės vertina savo gyvenimo kokybę ir kokie veiksniai ją lemia. Gyvenimo kokybės analizė yra vertinga siekiant palyginti ir įvertinti tam tikrų su sveikata susijusių būklių poveikį visuomenės gerovės aspektams, tiek vertinant iš paties žmogaus pusės, tiek ir pagal tai, kokios pagalbos jam reikia. Taip pat šie įvertinimai reikalingi sveikatos ekonomikos srityje. Gyvenimo kokybės tyrimų rezultatai naudojami sveikatos priežiūros kokybei ir gydymo veiksmingumui vertinti (Coons ir kt., 2000). Fiziologiniai parametrai, kurie informatyvųs klinikiniams darbuotojams, dažnai neatitinka pacientų funkcinio pajėgumo ir jų suvokiamos gerovės. Gyvenimo kokybės tyrimai padeda geriau tai įvertinti.

Visuomenės senėjimo procesas darosi vis aktualesnis dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir pagyvenusio bei senyvo amžiaus žmonių skaičiaus augimo. Vakarų šalys jau seniai pajautė visuomenės senėjimo procesus ir sėkmingai kūrė pagyvenusio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sistemas. Bendradarbiaudami su Europos šalių ir pasaulio partneriais, galime dalytis patirtimi vyresnio amžiaus žmonių prevencijos, sveikatos priežiūros bei socialinės pagalbos klausimais. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo priimta „Geriatrinės pagalbos ir sveikatos priežiūros plėtojimo Lietuvoje programa“. Nepaisant buvusių geriatrinės pagalbos plėtros sunkumų, šalis susiduria su neišvengiamais senstančios populiacijos sveikatos ir socialinės priežiūros sistemos pokyčiais.

Tyrimo naujumą sudaro tai, kad išsamiai išanalizuoti Kauno miesto ir rajono senelių namuose gyvenančių pagyvenusio amžiaus ir vyresnių klientų (pacientų) gyvenimo kokybė. Pirmą kartą pasirinktose įstaigose naudotas plačiai pasaulyje taikomas SF-36 klausimynas. Tyrimu norima įrodyti, kad vyresnio amžiaus senelių gyvenimo kokybei didelės reikšmės turėjo sveikata, aplinka, kurioje gyvena, amžius ir lytis.

Rašydama šį darbą, noriu atkreipti dėmesį į pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės vertinimo tendencijas. Esama gyvenimo tikrovė skatina labiau atsižvelgti į pagyvenusių žmonių poreikius, atlikti tyrimus, kurie leistų geriau pažinti pagyvenusio žmogaus patiriamą savijautą, gyvenimo kokybę. Paanalizuoti, kaip socialiniai demografiniai veiksniai siejasi su, su sveikata susijusia, gyvenimo kokybe.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas

Įvertinti senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

Tyrimo objektas

Senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių (>65m.) žmonių su sveikata susijusi gyvenimo kokybė.

Darbo uždaviniai

1. Įvertinti privačiuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę lyties ir amžiaus grupių aspektu;

2. Įvertinti valstybiniuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę lyties ir amžiaus grupių aspektu;

3. Palyginti privačiuose ir valstybiniuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

Laukiami rezultatai (hipotezės)

1. Privačiuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybė geresnė nei valstybiniuose senelių namuose.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.

Gyvenimo kokybės samprata vyresniame amžiuje

Nuo seniausių laikų buvo domimasi žmogaus senėjimu ir senatve. Senovės Egipte buvo siekiama amžinos jaunystės. Platonas aiškino, kad seni žmonės yra tarsi visuomenės vedliai, kurie rekomendavo sveiko senėjimo būdus, tačiau Aristotelis pageidaudavo nušalinti senus žmones nuo svarbių socialinių problemų sprendimų. XX. amžiuje kai padaugėjo senų žmonių ir vis didesnis dėmesys buvo skiriamas bendroms žmoniškosioms vertybėms, senukai vėl įgijo pripažinimą, kurį viduramžiais buvo praradę. Šis holistinis požiūris, apie kiekvienos žmogiškosios būtybės unikalumą ir įgimtą vertę, nepriklausomai nuo jos gyvenimo aplinkybių, teigia, kad žmogus yra daugiau negu paprasta jo fizinių dalių suma, todėl jį reikia gerbti ir atsižvelgti į jo nuomonę (Mikulionienė,1997). Pagal PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacijos) rekomendacijas žmogaus amžius skirstomas į šiuos laikotarpius :

v Iki 44 metų – jaunas,

v Nuo 45 iki 59 m. – vidutinio amžiaus, v Nuo 60 iki 74 m. – pagyvenęs,

v Nuo 75 iki 90 m. – senas, v Nuo 90 m. – ilgaamžis.

Pagal Šiupšinską (2008), senatvė skirstoma į tokias amžiaus grupes: v 65-74 m. - vyresni,

v 75-84 m. – seni, v >85 m. – labai seni.

Šiame darbe bus analizuojami pagyvenę ir vyresni asmenys (>65 m.).

Senėjimas yra labai sudėtingas, bet visiškai normalus biologinis procesas, kurio neįmanoma išvengti (Tombak, 2002).

Gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai apimanti asmens fizinę sveikatą ir psichologinę būklę, nepriklausomybės laipsnį, socialinius ryšius bei ryšius su aplinka (Nagen, Alexander, 2003).

Pirmiausia, gyvenimo kokybė yra visa apimantis reiškinys. Ją lemia asmeniniai ir aplinkos veiksniai bei jų tarpusavio sąveika (Cummins, 2005).

Antra, gyvenimo kokybė yra paremta subjektyviu savo gyvenimo suvokimu ir apima žmogaus vertybes bei jam svarbių gyvenimo sričių vertinimą. Kitaip tariant gyvenimo kokybė nusako, kaip gerai ar blogai žmogus suvokia savo gyvenimą.

Trečia, gyvenimo kokybės vertinimas apima tiek subjektyvius, tiek objektyvius rodiklius. Subjektyvūs rodikliai nurodo paties individo gyvenimo situacijos suvokimą ir įvertinimą. Objektyvūs rodikliai apima išorinius faktorius, kurie veikia gyvenimo kokybę. Tai socioekonominiai, kultūriniai, politiniai, gyvenimo ir aplinkos veiksniai (Karbalayi, 1997; pagal Ghanbari, Yekta, Roushan, Lakeh, 2005), tokie kaip užimtumo lygis, darbo užmokestis, šeimyninė padėtis arba fizinės sveikatos rodikliai ar simptomai, kurie gali buti pamatuojami (Bishop, Chapin, Miller, 2008).

Teorinis su sveikata susijusios gyvenimo kokybės modelis, pagrįstas skirtumu tarp lūkesčių ir patirties. Analizuojant literatūra pastebime, kad tai lemia, kiek patirtis atitinka viltis ir troškimus. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai ta jos dalis, kuriai daro tam tikrą poveikį sveikata ir sveikatos priežiūra. GK yra neatitikimas tarp sveikatos, kokios mes tikimės ir kokia ji yra (Hass, 1999; Carr ir kt., 2001). Į klausimą kodėl GK kiekvienas žmogus supranta skirtingai galima paaiškinti taip: skiriasi jų lūkesčiai, kurie priklauso ir nuo įgytos patirties sergant, tampančios atskaitos tašku naujoms viltims kitais ligos etapais. To paties žmogaus gyvenimo kokybės suvokimas, laikui bėgant, kinta (žmogus adaptuojasi). Todėl nebūtinai sunkiai sergantis žmogus savo gyvenimo kokybę apibūdins kaip blogą (Higginson, Carr, 2001).

Senyvo amžiaus žmonės yra nepatenkinti savo išvaizda (37,5 proc.), tuo norima pasakyti, kad yra nesusitaikę su tuo, kad žmogaus išorė sensta greičiau, nei vidus. Negalia ir senyvas amžius negarantuoja jiems stabilaus gyvenimo ir ne visi apklausti Viliaus Gaigalaičio globos namų gyventojai jaučiasi saugūs, t.y. 31,25 proc. jų pažymi, kad dažnai jiems atrodo, kad jų situacija yra beviltiškai (Borisova, 2008).

Žalimienė (2007) teigė, kad stacionarios globos paslaugų Lietuvoje pagyvenusiems žmonėms analizė, šių paslaugų kokybė akivaizdžiai nėra pakankama tiek kalbant apie senelių globos namų personalo skaičių ar kvalifikaciją, administravimo kokybę, buitines sąlygas, tiek vertinant teikiamas paslaugas žmogaus teisių užtikrinimo, orumo išsaugojimo ar savarankiškumo skatinimo aspektais. Gyvenimo kokybės sričių vidutinės reikšmės mažėja didėjant amžiui, tačiau

ši priklausomybė yra netiesinė, todėl jos kaitos prognozei reikia ieškoti sudėtingesnių algoritmų. Autorės teigimu pozityvios reikšmės gyvenimo kokybės gerinimui turi dvasingumo srities tobulinimas.

Juozulyno ir kt. (2005), tyrimo rezultatai parodė, kad 10,0 proc. tirtų asmenų gyvenimo kokybė yra labai gera, 65,0 proc. – gera, 23,0 proc. savo gyvenimo kokybę įvertino nei prastai nei gerai ir 1,0 proc. įvertino prastai ir labai prastai. Gyvenimo kokybė priklauso nuo respondentų amžiaus: vyresnio amžiaus (daugiau kaip 40 metų) savo darbo ir gyvenimo kokybę vertino prasčiau negu jaunesni (iki 40 metų). Gyvenimo kokybė 50–64 m. amžiaus grupėje įvertinta 43,0 balo, 65–74 grupėje – 42,9 balo, 75+ grupėje – 40,0 balų (Netuveli, 2006). Juozulynas ir kt. (2009) nustatė: dauguma (45,3 proc.) pensijinio amžiaus respondentų savo gyvenimo kokybę vertina vidutiniškai. Savo gyvenimu patenkinti 32,8 proc. apklaustųjų, o nepatenkinti savo gyvenimo kokybe – apie 19,4 proc. respondentų. Kiti tyrimai parodė, kad gyvenimo kokybė visose srityse, išskyrus aplinkos ir dvasingumo, prasčiausiai vertinama 60 ir daugiau metų amžiaus grupėje (Juozulynas ir kt. 2010). Tai patvirtina ir Jurgelėno su bendraautoriais atlikti tyrimai (2007) teigiantys, kad 7–12 proc. pagyvenusių ir senų žmonių gyvenimo kokybės sričių vidutines reikšmes vertina aukštais balais, o 40–55 proc. – žemais balais.

1 pav. Gyvenimo kokybės sampratos raidos ypatumai (Vaznonienė, 2010 )

Remiantis Vaznonienės (2010) duomenimis respondentai teigia, jog jų gyvenimo kokybę pirmiausia lemia asmeninė ir ekonominė, po to socialinė gyvenimo sritys. Mažiausiai subjektyvią gyvenimo kokybę lemia politinė situacija tiek vietos lygmenyje, tiek šalies politiniai įvykiai (žr. 1 pav.).

Gyvenimo kokybė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, susijusių su visuomenės sveikata. Tai yra vienas pagrindinių Lietuvos sveikatos programos, Lietuvos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos. Gyvenimo kokybės analizė yra vertinga siekiant palyginti ir įvertinti tam tikros grupės ar su sveikata susijusios būklės įtaką fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei, siekiant išsiaiškinti svarbiausius gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius (Testa, 1996; Carr, 2003).

Gyvenimo kokybė – tai kiekvieno individo subjektyvus savęs suvokimas kultūros ir kitų vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena, turėdamas tikslų, rūpesčių, lūkesčių ir vadovaudamasis gyvenimo standartais. Gyvenimo kokybę lemia asmens fizinė, dvasinė, sveikatos būklės, nepriklausomybės lygis ir socialinis ryšys su aplinka. Gyvenimo kokybę sudarantys komponentai yra tie patys sveikiems ir negalios ištiktiems žmonėms, bet kartu yra skirtingi kiekvienam asmeniui (WHO, 1996) (straipsnių, kuriuose aprašyta gyvenimo kokybės samprata vyresniame amžiuje, santrauką žr. 1 lent.).

1 l en tel ė. S tr ai ps n ių , ku ri u os e apr aš yt a gy ve n im o koky bė s s am pr at a v yr es n iam e am ži u je , s an tr au ka. Re zul ta ta i 10,0 proc .gyve ni m o kokyb ė yra l aba i ge ra , 65,0 proc .– ge ra , 23,0% ne i pra st ai ne i ge ra i i r 1,0 proc . į ve rt ino pra st ai ir l aba i pra st ai . A nt svori s, pa di dė ję s kra uj os pū di s ga li tur ėt i ti es iogi nė s įt akos fi zi ne i ir em oc ine i b ūkl ei , s ul aukus vyre sni o a m ži aus . S ta ci ona ri os gl obos pa sl aug ų L ie tuvoj e pa gyve nus ie m s žm on ėm s pa sl aug ų kokyb ė aki va iz dž ia i nė ra pa ka nka m a ti ek ka lba nt a pi e se ne li ų gl obos na m ų pe rs ona lo ska ič ių a r kva li fi ka ci ją , a dm ini st ra vi m o kokyb ę, bui ti ne s są lyga s, ti ek ve rt ina nt te iki am as pa sl auga s žm oga us te is ių u žt ikri ni m o, orum o iš sa ugoj im o ar sa va ra nki škum o s ka ti ni m o a spe kt ai s. G yve ni m o kokybe i, pa la ikom ie m s soc ia li ni am s ry ši am s ir soc ia li ni am akt yvum ui turi įt akos f iz ini s pa jė gum as ir s ve ika ta . 12 proc . pa gyve nus ių ir se nų žm oni ų gyve ni m o kokyb ės sri či ų vi dut ine s re ik šm es ve rt ina a uk št ai s ba la is , o 40 –55 proc .– ž emais. D augum a (45,3 proc .) pe ns ij ini o am ži aus re sponde nt ų sa vo gyve ni m o kokyb ę ve rt ino vi dut ini ška i. S avo gyve ni m u pa te nki nt i 32,8 proc . apkl aus tų jų , o ne pa te nki nt i s avo gyve ni m o kokybe – a pi e 19,4 proc . re sponde nt ų. G yve ni m o kokyb ė vi sos e sri tys e, iš sk yrus a pl inkos i r dva si ngum o, pra sč ia us ia i ve rt ina m a 60 i r da ugi au m et ų a m ži aus grup ėj e. 37,5 proc . ne sus it ai kę s u t uo, ka d žm oga us iš or ė s ens ta gre ič ia u, ne i vi dus . T yri m o m et odi ka ir i m ti s Int ervi u apkl aus a, 100 A pkl aus a, 575 M oks li nė s li te ra tū ros , tei sė s a kt ų lygi na m oj i ana li zė , st eb ėj im as , int ervi u, A pkl aus a, 306 A pkl aus a, 1232 A pkl aus a, 406 A pkl aus a, 1233 A pkl aus a, 32 Š alis L ie tuva L ie tuva . L ie tuva L ie tuva L ie tuva L ie tuva L ie tuva L ie tuva A ut ori ai , m et ai Juoz ul yna s A . ir kt . ( 2005) F urm ona vi či us T . (2003) Ž al im ie nė L . (2007) Ilgū ni en ė R. (2010) Jurge lė na s A . ir kt . ( 2007) Juoz ul yna s A . ir kt . (2009) Juoz ul yna s A. i r kt . ( 2010) Bori sova R. (2008)

1.2.

Gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai

Mokslinių tyrimų duomenimis gyvenimo kokybę (GK) lemia fizinė ir psichikos sveikata. Senų ir pagyvenusių asmenų gyvenimo kokybę lemia ne tiek pačios gyvenimo sąlygos, kiek žmogus (Ilgūnienė, 2010). Senatvėje asmenų gyvenimo kokybei turi įtakos tokie veiksniai kaip fizinis pajėgumas ir sveikata, kurie taip pat turi didelės įtakos ir jų palaikomiems socialiniams ryšiams ir socialiniam aktyvumui su mažesniu fiziniu pajėgumu ir blogesniu bendru sveikatos būklės suvokimo įverčiu vyresniame amžiuje (Furmonavičius, 2003).

1.2.1. Fizinė sveikata

Senstant organizme pamažu atsiranda pastebimų pokyčių. Ko gero vienas pirmųjų senėjimo požymių yra išvaizdos pasikeitimas, suapvalėja kūno formos, išnyksta juosmens linija, išnyksta grakštumas, veide atsiranda raukšlės, pražyla plaukai. Ne mažai žmonių pastebi, jog be akinių darosi sunkiau skaityti, be to, akys blogiau prisitaiko prie šviesos ir tamsos (Kaledienė, 1999). Fizinė sveikata laikoma gera, kai visos sistemos funkcionuoja be sutrikimų (Sporto terminų žodynas, 2002).

Kitų mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina vidutiniškai (Jankauskienė, 2000; Dregval, 1998; Javtokas ir kt., 2002.).

Tačiau Tamulaitienės, Zareckajos, Aleknos ir Juocevičiaus (2010) darbo rezultatai parodė, kad sergantys Alzheimerio liga 65–74 metų amžiaus asmenys savo gyvenimo kokybę vertina taip pat, kaip sveiki to paties amžiaus asmenys, o sergantys šia liga vyresni nei 75 metų asmenys – geriau, negu sveiki to paties amžiaus asmenys. Todėl negalime teigti, kad GK lemia tik ligos nebuvimas.

Lėtinės ligos veikia netik fizinę bet ir psichinę gerovę, ko pasekoje kinta ir gyvenimo kokybė (Ware, 1992; Ware, 2000).

Moksliniais tyrimais įrodyta (Gaigalienė ir kt., 2000; Jurgelėnas ir kt., 2002; Juozulynas ir kt., 2005), kad sergamumo reikšmė gyvenimo kokybei yra didelė ir kad sveikata yra viena iš pagrindinių GK sudėtinių dalių. Senyvi žmonės serga daugeliu lėtinių ligų vienu metu, dėl to dažnai yra pažeista jų fizinė, psichinė ir socialinė gyvenimo sferos. Didėjant senyvo amžiaus žmonių skaičiui, galima prognozuoti, kad ateities visuomenėse gausės žmonių, pasižyminčių

silpna sveikata ir prasta GK, o taip pat bus daugiau nesavarankiškų, priklausomų nuo kitų žmonių pagalbos, asmenų.

Pastaraisiais metais gausėja mokslinių tyrimų gyventojų sveikatingumo raidos srityje. Iš turimų duomenų galime spręsti, kad žmonės išgyvena ilgiau ne dėl ilgėjančios senatvės, kurią lydi silpnumas, ligos, negalia. Vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimo priežastys yra tai, kad žmonės sėkmingiau kaupia sveikatos potencialą, ilgiau jį išsaugo, vėliau sensta ir ilgiau išlieka sveiki (Stepukonis, 2006).

Anglijoje vykdomo didelės apimties tyrimo (kontingentas – 11234 reprezentatyviai atrinkti Anglijos 50+ metų amžiaus gyventojai) GK 50–64 m. amžiaus grupėje įvertinta 43,0 balo, 65–74 grupėje – 42,9 balo, 75+ grupėje – 40,0 balų. Taigi galima teigti, kad 50–64 ir 65–74 m. gyventojų gyvenimo kokybė yra beveik vienoda, tik vyriausioje, 75+, grupėje tiriamųjų gyvenimo kokybė statistiškai patikimai blogesnė. Šio tyrimo autoriai apibendrina, kad ne vien amžius lemia GK, pastaroji ankstyvajame senatviniame amžiuje (early old age) netgi gali būti gerinama (Netuveli, Wiggins, Hildon ir kt., 2006).

Dar vienas lemiantis veiksnys tai nepasitenkinimas miegu susijęs su blogesne sveikata, susijusia su gyvenimo kokybe. Tai paaiškina blogas savo sveikatos vertinimas, dažnai patiriamas stresas, reguliarūs prabudimai ir užmigimo trukmė, ilgesnė nei 15 minučių, buvo statistiškai reikšmingi veiksniai, lemiantys nepasitenkinimą miegu (Andruškienė, Varoneckas., Martinkėnas, Grabauskas 2008). Didesnę neigiamą įtaką su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei turi blogas miegas ir ryškesni nerimo ir depresijos simptomai nei sunkesnė klinikinė sergančių asmenų būklė, todėl, planuojant ir vykdant sergančių asmenų reabilitacijos programas, turėtų būti dėmesingiau sprendžiamos šios problemos (Staniūtė, Varoneckas, 2007).

Borisovos (2008) teigimu, iš Viliaus Gaigalaičio globos namų gyventojųi nuo 65 iki 85 metų, 59,28 proc. respondentų nurodė, kad labiausiai pakito jų fizinė sveikata (pablogėjo sveikata., susilpnėjo atmintis, atsirado negalia, daugiau nori poilsio, jaučiasi silpnai); 50 proc. jų turi daugiau problemų su atmintimi; pakito dvasinis pasaulis - 53,12 proc. respondentų jaučia, jog gyvenimas senatvėje nebetenka prasmės 68,75 proc. respondentų jaučiasi patenkinti gyvenimu ir laimingi.

Analizuotoje literatūroje teigiama, kad su sveikata susijusią gyvenimo kokybę lemia ir psichikos (psichinė) sveikata.

1.2.2. Psichikos sveikata

Psichikos sveikata - viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Tai sudėtinga asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti, išreikšti savo jausmus. Maždaug dvidešimt žmonių iš šimto vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu patiria tam tikrą psichikos sveikatos problemą (Šedienė, Butkevičienė, Gadeikytė,2005).

Katschingas ir Schrankas nurodo, jog galima išskirti tris pagrindinius psichikos sveikatos modelius: kontinuumo, pozityvųjį ir funkcinį (Katsching, Schrank 2003).

1. Kontinuumo modelis yra tradiciškiausias ir įprastas medicinoje. Psichikos sveikata suprantama kaip psichikos sutrikimų nebuvimas. Šiame darbe tam įvertinti bus naudojamas MMSE tyrimas.

2. Remiantis pozityviuoju modeliu, psichikos sveikata suprantama kaip tam tikrų savaime vertingų asmens savybių ar charakteristikų, tokių kaip teigiamas savęs vertinimas, sugebėjimas priimti pokyčius, subjektyvus gerovės jausmas ir kt., buvimas. Taigi psichikos sveikata, kaip ir bendroji sveikata, yra ne vien tik psichikos ligų ar sutrikimų nebuvimas (WHO 2004). PSO psichikos sveikatos apibrėžtyje akcentuojamos pozityvios ir savaime vertingos charakteristikos: produktyvumas, sugebėjimas įveikti sunkumus, savęs realizavimas bei asmens sąsaja su bendruomene.

3. Remiantis funkciniu psichikos sveikatos modeliu psichikos sveikata yra suprantama dar plačiau, akcentuojami tiek individualūs apsaugos veiksniai, tiek socialinis kapitalas (Lahtinen, 1999). Funkciniame modelyje psichikos sveikata suprantama kaip procesas, kurio metu nuolat sąveikauja asmens patirtis, asmeniniai ištekliai, įvykiai, socialinės aplinkybės, taigi modelyje gerai atsispindi dinaminė biopsichosocialinių veiksnių sąveika (Korkeila, 2000).

Su amžiumi gyvenimo kokybės vertinimas blogėjo. Moterys gyvenimo kokybę vertino blogiau nei vyrai psichinės sveikatos srityje, taip pat fizinės sveikatos ir skausmo srityje. Gyvenantys ne vieni, turintys aukštesnį išsimokslinimą, dirbantys asmenys fizinę ir psichinę sveikatą vertino geriau nei gyvenantys vieni, turintys žemesnį išsimokslinimą arba nedirbantys. Be to, geriau savo fizinę ir psichinę sveikatą vertino dirbantys ar anksčiau protinį darbą dirbę asmenys (Krančiukaitė ir kt., 2007).

Ne vienas mokslininkas tyrinėjo gyvenimo kokybės priklausomybę nuo išsilavinimo. Žemesnis išsilavinimas siejasi su nepasitenkinimu, skurdžiais socialiniais santykiais, menku savo sveikatos vertinimu, sensorinėmis problemomis tarp pagyvenusio amžiaus žmonių. Išsilavinimas yra svarbus indikatorius, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai įtakoti gyvenimo kokybę per aukštą socialinę klasę ar ekonominį statusą visuomenėje (Juozulynas, Prapiestis, Jurgelėnas ir kt., 2009). Jų atlikto tyrimo duomenimis išsilavinimas labiausiai įtakojo dvi gyvenimo kokybės sritis: dvasingumą ir nepriklausomumo lygį. Gautus rezultatus autorių nuomone būtų galima aiškinti tuo, jog aukštesnio išsilavinimo žmonės paprastai turi daugiau žinių apie sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą, mitybą (Juozulynas, Prapiestis, Jurgelėnas ir kt., 2009).

Schnittker (2007) teigia, kad keičiasi pagyvenusio žmogaus socialinis vaidmuo, realiame gyvenime, senstant, mažėja draugų skaičius, pagyvenusiame amžiuje labai svarbus artimų žmonių palaikymas, kad neatsirastų vienišumo problema. Tą patį teigia ir Ekwall, Sivberg ir kt. (2005) atliktame tyrime, kad kuo vyresnio amžiaus žmogus, tuo sunkiau jam susirasti naujų ryšių, pažinčių, o kad žmogus nepasijustų vienišas, reikia kuo ankstesniame amžiuje atkreipti dėmesį į vienišumą, o tai vienas iš slaugos rūpesčių. Pagyvenusiam žmogui yra reikšminga draugystė už šeimos ribų (Wenger, Richard, Shahtahmasebi ir kt., 1995).

Psichinė sveikata vertinama 52,46 bal., o fizinė – 42,34bal. (p<0,001) rodo gyvenimo kokybės didesnę priklausomybę nuo psichinės sveikatos (Hsiao-Ting Chang, 2012).

50 proc. turi daugiau problemų su atmintimi. Nemaža dalis tiriamųjų pažymėjo psichologinius ir socialinius pokyčius – tapo piktesni, jaučiasi artimųjų atstumti, niekas nedomina, sau atrodo negražūs (34,38 proc.), dažniausiai nebūna geros nuotaikos (37,5 proc.), jiems yra nuobodu gyventi globos namuose (25 proc.), nors jie geriau pasilieka namie, nei eina patirti naujų įspūdžių (59,28 proc.) (Borisova, 2008).

Julha (2004) savo straipsnyje aprašo, kad su amžiumi didėjo vienišumą išgyvenančių žmonių skaičius, ne dėl amžiaus didėjimo, o dėl mažėjančios socialinės integracijos.

Tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą tiriamieji, persirgę galvos smegenų insultu, vertino prasčiau nei kontrolinės grupės tiriamieji. Tik kontrolinės grupės moterys fizinę sveikatą vertino blogiau. Su amžiumi bei žemesne socialine ir demografine padėtimi fizinės sveikatos vertinimas persirgusiųjų galvos smegenų insultu ir kontrolinėje grupėse blogėjo. Psichinės sveikatos priklausomybė nuo socialinės ir demografinės padėties nebuvo statistiškai reikšminga nei

persirgusiųjų galvos smegenų insultu grupėje, nei kontrolinėje (Krančiukaitė, Rastenytė, Jurėnienė, Šopagienė 2007).

Staniūtė M. (2007) teigė, kad sergančiųjų depresija GK blogėja didėjant depresijos simptomų sunkumui, o persirge miokardo infarktu vertina geriau nei sergantys depresija.

Tačiau Gaigalienė, Filipavičiūtė ir kt. (2005) savo darbe teigia, kad pastarąjį dešimtmetį ne tiek domimasi gyvenimo trukmės pailginimu, kiek ieškoma būdų, kurie padėtų pagyvenusiems žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems, savarankiškiems ir dar būti naudingiems visuomenei. Heydari ir kt. (2012) tyrimo duomenys nedžiugina, nes senelių namuose gyvenantys asmenys tiek psichinę tiek fizinę sveikatą linkę vertinti labai žemais balai (32-33 bal., p<0,001).

Andersen (1999) rezultatai rodo, kad vyresnio amžiaus žmones psichikos sveikatą vertina geriau nei fizinę, tačiau gyvenimo kokybę vertina žemais balais. Düşünen (2008) Kinijoje atlikto tyrimo duomenimis, nors gyvenimo kokybė nesiekia 50 balų atvirkščiai nei Andersen, fizinė sveikata vertinama 10 balų aukštesniai nei psichikos sveikata.

Kiti tyrimai atskleidžia, kad nevisi vyresnio amžiaus asmenys gyvenimo kokybę vertina prastais balais. Brajkovi ir Gündüz (2008) teigimu gyvenimo kokybė vertinama virš 50 balų ribos, tačiau analizuojant fizinę sveikatą rezultatai skiriasi: Brajkovi tyrimo duomenimis skiriama beveik 70 bal., o Gündüz-52 bal. vertinant psichikos sveikatą Brajkovi tyrimo atsakymai dominuoja virš 61 bal., o Gündüz psichikos sveikata nežymiai skiriasi nuo fizinės ir siekia 52 bal. Andersenas ir kt. (2007) atliktuose tyrimuose psichinė sveikata vertinama 71,7 bal., o fizinė – 66,7 bal. (p<0,001).

Walters (2001) rezultatai rodo labai aukštą gyvenimo kokybės vertinimą siekiantį 90bal. Tačiau nėra nustatyti statistiškai patikimi ryšiai tarp lyčių ar amžiaus grupių. Teigiama, kad gyvenantys senelių namuose gyvenimo kokybę vertina geriau nei nuosavuose namuose.

Apibendrinus studijuotą literatūrą, galima teigti, kad demografiniai veiksniai prisideda ir yra labai svarbūs pagyvenusiems žmonėms, kad jie jaustų ar nejaustų gyvenimo pilnatvę. Todėl savo darbe keliu hipotezes: su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra susijusi su lytimi, amžiumi ir gyvenamąja vieta (straipsnių, kuriuose aprašyta gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai, santrauką žr. 2 lent.).

2 l en te lė . S tr ai ps n ių , ku ri u os e apr aš yt a G yv en im o koky bę le m ian ty s v ei ks n iai , s an tr au ka . Re zu lt at ai L ie tuvos gyve nt oj ai s avo s ve ika tą ve rt ina vi dut ini ška i. L ėt in ės l igos ve iki a ne ti k fi zi nę b et i r ps ic hi nę ge rov ę, ko pa se koj e ki nt a ir gyve ni m o kokyb ė S erga m um o įt aka gyve ni m o kokybe i yra di de lė , sve ika ta yra vi ena iš pa gri ndi ni ų G K s ud ėt ini ų da li ų. S enyvi ž m on ės s erga da uge li u lė ti ni ų li gų vi enu m et u, dė l to da žna i yra pa že is ta j ų fi zi nė , ps ic hi nė i r soc ia li nė gyve ni m o sf eros . S u am ži um i gyve ni m o kokyb ės ve rt ini m as bl og ėj o. M ot erys gyve ni m o kokyb ę ve rt ino bl ogi au ne i vyra i ps ic hi nė s sve ika tos s ri tyj e, ta ip pa t f iz in ės s ve ika tos ir ska us m o s ri tyj e T ie k fi zi nę , ti ek ps ic hi nę s ve ika tą t iri am ie ji , pe rs irg ę ga lvos s m ege nų i ns ul tu, ve rt ino pra sč ia u ne i kont rol in ės grup ės ti ri am ie ji . P si chi nė s sve ika tos pri kl aus om yb ė nuo soc ia li nė s ir de m ogra fi nė s pa dė ti es ne buvo st at is ti ška i re ik šm inga ne i pe rs irgus ių jų ga lvos s m ege nų ins ul tu grup ėj e, ne i kont rol in ėj e P si chi nė s ve ika ta ve rt ina m a 32,5 ba l., o f iz in ė – 33,8 ba l. (p<0,001). P si chi nė s ve ika ta ve rt ina m a 52,46 ba l., o f iz in ė – 42,34 ba l. (p<0,001). P si chi nė s ve ika ta ve rt ina m a 71,7 ba l., o f iz in ė – 66,7 ba l. (p<0,001). 59, 28 pr oc . la bi aus ia i pa ki to fi zi nė sve ik at a, 50 pr oc. tu ri dau gi au pr ob lem ų su at m in ti m i, ps ich ol og in iu s ir s oci al in iu s po ky či us Ty ri m o me to di ka ir im tis A pkl aus a, 2736 A pkl aus a, 16077 A pkl aus a, 705 A pkl aus a, 629 A pkl aus a, 100 A pkl aus a, 240 A pkl aus a, 508 A pkl aus a, 70 A pkl aus a, 260 A pkl aus a, 40 Ap kl au sa , 3 2 Šal is L ie tuva A m eri -ka L ie tuva L ie tuva L ie tuva L ie tuva L ie tuva Indi ja T ai va -na s Č ika ga Li et uv a Au to ri ai , me ta i Ja nka us ki en ė, 2000. W are , 2000. G ai ga li en ė i r kt ., 2000 . Jurge lė na s i r kt ., 2002 . Juoz ul yna s i r kt ., 2005 K ra nč iuka it ė i r kt ., 2007 . K ra nč iuka it ė, Ra st enyt ė, Jur ėni en ė, Š opa gi en ė, 2007 . H eyda ri ir kt ., 2012 . Hsiao -T ing Cha ng , 2012. A nde rs ena s i r kt ., 2007 . Bo ri so va R. , 2008 .

1.3.

Gyvenimo kokybė ir jos sąsajos su subjektyviu

sveikatos vertinimu

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė (GK) – tai ta jos dalis, kuriai daro įtaką sveikata ir sveikatos priežiūra. Jai vertinti gali būti pasiūlytos pojūčių skalės, apibūdinančios sveikatą nuo pozityvios iki negatyvios, atskiriančios ligą ir sveikatą. Sąvoka su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apima šias kategorijas: gyvenimo trukmę, funkcinę būklę, sveikatos pablogėjimą, supratimą apie sveikatą ir galimybes (Jackowski, 2003).

Teigiama, kad su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinio gydymo ir slaugos efektyvumo įvertinimo elementų, apimantis bendrą sveikatos priežiūrą (Coons, 2000) bei įvairiapusį klinikinį pritaikymą, poreikį racionaliai skirstyti lėšas sveikatos apsaugai.

GK tyrimai, pradėti sociologų ir psichologų, tapo aktualūs ir sveikatos priežiūrai dėl keleto priežaščių:

1. Fiziologiniai parametrai, kurie informatyvųs klinikiniams darbuotojams, dažnai neatitinka pacientų funkcinio pajėgumo ir jų suvokiamos gerovės. GK tyrimai padeda geriau tai įvertinti. 2. Sergant lėtinėmis ligomis GK ir jos trukmė yra vienodai svarbu.

3. GK imta vertinti kaip priemonę gydymo tikslingumui ir efektyvumui įvertinti.

4. Gyvenimo kokybės tyrimus skatina visuomenės reikalavimas racionaliai skirstyti vis didėjančias išlaidas sveikatos apsaugai. GK tyrimų rezultatai naudojami sveikatos priežiūros kokybei ir gydymo veiksmingumui vertinti (Coons 2000; Andressen 2000).

5. GK tyrimo priemonės yra struktūrinės, t.y. visi tiriamieji atsako į tuos pačius klausimus, išrinkdami labiausiai jiems tinkantį atsakymą (Coons 2000; Donnelly 2001).

Analizuojant literatūrą pastebime, kad su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tikslus vertinimas turėtų apimti šias sritis:

v Fizinį aktyvumą. Tai apima paciento gebėjimą apsitarnauti, jo funkcinę būklę, fizinį aktyvumą ir kt.

v Psichologinį funkcionavimą: stresą, nerimą, depresiją ir kt.

v Socialinį funkcionavimą: santykius šeimoje, su draugais, laisvalaikį.

v Kitus aspektus: dvasinius ar egzistencinius rūpesčius, kognityvines funkcijas, pasitenkinimą sveikatos priežiūra (Hall GD. ir kt., 1998).

Šiame darbe su sveikata susijusi gyvenimo kokybė reiškia subjektyvų paciento su sveikata susijusių gyvenimo aplinkybių (fizinio funkcionavimo, psichologinės gerovės, socialiniu santykiu, nepriklausomybės lygio, aplinkos ir dvasingumo) suvokimą (Skevington ir kt., 2004).

Nustatyta, jog kuo didesnis pensinio amžiaus tiek moterų, tiek vyrų socialinis aktyvumas, tuo aukštesnė suvokiama gerovė bei didesnis pasitenkinimas gyvenimu bei savo sveikata. Socialinis aktyvumas yra prognostinis veiksnys, nuspėjantis pensinio amžiaus žmonių suvokiamą gerovę ir pasitenkinimą gyvenimu (Miežytė-Tijūšienė, Bulotaitė, 2012).

Hsiao-Ting (2012) ir Andersen (2007) teigimu kuo geresnė psichikos sveikata tuo gyvenimo kokybė vertinama aukštesniais balais. Tačiau Heydari ir kt. (2012) teigia, kad gyvenimo kokybė labiau priklauso nuo fizinės sveikatos.

Savo sveikatos vertinimas yra vienas iš labai svarbių gyvenimo kokybės elementų, nes gyvenimo kokybė yra tai, kaip jaučiasi atskiras asmuo (Badura, 1984).

Bagdžiūnienės ir Murauskienės (2001) teigimu, kad vyresnio amžiaus žmonės, lyginant su jaunesniais, dažniau nurodė, kad serga lėtinėmis ligomis bei, kad jiems nustatytas neįgalumas (straipsnių, kuriuose aprašyta gyvenimo kokybė ir jos sąsajos su subjektyviu sveikatos vertinimu, santrauką žr. 3 lent.).

Šiuo darbu norėčiau prisidėti prie esamų tyrimų, siekiančių įvertinti, Kauno miesto ir rajono pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Šiuo darbu siekiama geriau suprasti fizinės, psichinės sveikatos ir gyvenimo kokybės sąsajas. Manau, kad būtina gilintis į šią temą, nes ateityje pagyvenusių žmonių dalis, kaip teigiama daugelio autorių ir toliau augs. Taigi yra svarbu suprasti dėl amžiaus ir lyties kintanti fizinė ar psichinė sveikata turi poveikį gyvenimo kokybei. Todėl darbe keliama hipotezė, kad asmens sveikata susijusi su blogesne (geresne) gyvenimo kokybe.

Klausimynas SF-36 labiau susijęs su fizine sveikata, o PSO-GK-trumpas labiau atspindi bendrą asmens gyvenimo kokybę (Huang, Wu, Frangakis, 2006). Todėl šiame darbe buvo pasirinktas SF-36 klausimynas.

3 le n te lė . S tr ai ps n ių , ku ri u os e apr aš yt a gy ve n im o koky bė ir jos s ąs aj os s u s u bj ekt yv iu s ve ikat os v er ti n im u , s an tr au ka R ez ul tat ai S erga nt ys A lz he im eri o li ga 65 –74 m et ų am ži aus a sm enys s avo gyve ni m kokyb ę ve rt ina t ai p pa t, ka ip sve iki t o pa ti es a m ži aus a sm enys , o vyre sni ne 75 m et ų a sm enys – ge ri au G K 50 –64 m . am ži aus grup ėj e įve rt int a 43,0 ba lo, 65 –74 grup ėj e – 42,9 ba lo, 75+ grup ėj e – 40,0 ba lų . S erga nč ių jų de pre si ja G K bl og ėj a di dė ja nt de pre si jos s im pt om ų sunkum ui pe rs irge m io ka rdo i nf arkt u ve rt ina ge ri au ne i s erga nt ys de pre si ja . V yre sni o am ži aus ž m on ės , lygi na nt s u ja une sni ai s, da žni au nurod ė, ka se rga lė ti nė m is li gom is be i, ka d j ie m s nus ta tyt as ne įga lum as . N us ta tyt a, jog kuo di de sni s pe ns ini o am ži aus ti ek m ot er ų, ti ek vyr soc ia li ni s akt yvum as , tuo auk št es nė suvoki am a ge rov ė be i di de sni pa si te nki ni m as gyve ni m u be i sa vo sve ika ta . S oc ia li ni s akt yvum as yra prognos ti ni s ve iks nys , nus pė ja nt is pe ns ini o am ži aus žm oni ų suvoki am ge rov ę i r pa si te nki ni m ą gyve ni m u. G yve ni m o kokyb ė ve rt ina m a l aba i ž em ai s ba la is 32 -33 (p<0,001). V idut ini ška i ve rt ina m a gyve ni m o kokyb ė 52 ba l. (p<0,001). Be ndra i gyve ni m o kokyb ę li nk ę ve rt int i pa ka nka m ai a uk št ai s ba la is 69,2 (p = 0,006). T yr im o m et odi ka ir im ti s A pkl aus a, 42 A pkl aus a, 11234 A pkl aus a, 577 Ap kl aus a A pkl aus a, 135 A pkl aus a,7 0 A pkl aus a, 260 A pkl aus a, 40 Šal is L ie tuva A ngl ij a, L ie tuva L ie tuva L ie tuva Indi ja T ai va -na s Č ika ga A ut or iai , m et ai T am ul ai ti en ės ir kt . (2010) _Netuve li , W iggi ns , H il don i r kt ., (2006) S ta ni ūt ė ( 2008) Ba gd ži ūni en ė i r M ura us ki en ė (2001) M ie žyt ė (2012) H eyda ri ir kt . (2012 Hsiao -T ing Cha ng (2012). Ande rs ena s i rkt . (2007)

2. TYRIMO METODIKA

2.1.

Tiriamojo kontingento imtis

Šiame skirsnyje pateikiamos tirtos imties svarbiausių parametrų vidutinės reikšmės ir struktūra. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. Kauno apskrityje senelių namuose buvo 1 067 vietos, Kauno m. – 250 vietų ir Kauno raj. - 133. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos įmonių rekvizitų duomenimis apie 60 proc. jų gyvena valstybiniuose, o likusi dalis privačiuose senelių namuose.

Tyrimas vykdytas 2011 m. lapkričio - 2013 kovo mėn. 2 etapais:

I. Pilotiniame tyrime dalyvavo 15 senelių (žr. skyrelį 2.2.1.1. SF-36 klausimyno patikimumo nustatymas).

II. Diagnostiniame tyrime tirtųjų kontingentą sudarė atsitiktiniu būdu atrinkti Kauno miesto ir rajono privačių ir valstybinių senelių namai ir apklausti juose visi gyvenantys pagyvenę ir vyresni 368 asmenys (tikimybė 95 proc., paklaida 0,01) (imties skaičiavimo skaičiuoklė). Tačiau Kauno raj. privačiuose ir valstybiniuose senelių namuose gyvenantys pagyvenę ir vyresni asmenys ne visi atitiko protinės veiklos mažojo tyrimo minimalius normatyvus todėl plačiau analizuojami 230 (tikimybė 95 proc., paklaida 0,04) asmenys sugrupuoti pagal dabartinę gyvenamąją vietą, amžių ir lytį.

2 paveiksle parodyta, kad iš 368 tiriamųjų 38 proc. MMSE anketų duomenimis surinko mažiau nei 10 balų ir yra priskiriamas sunkus kognityvinis pažeidimas. 62 proc. tiriamųjų pasiskirstė į valstybinių senelių namų (VSN) ir privačių senelių namų (PSN) grupes. VSN dominavo 80-89 m. (50 proc.), PSN – 70-79 m (46 proc.). Mažiausiai tiriamųjų priskiriama >90m. PSN - 8 proc., o VSN šio amžiaus grupėje tiriamųjų nebuvo.

Tyrimo duomenys (žr. 4 lent.) rodo, kad VSN ir PSN grupėse vyrų amžius dominavo 70-89m., o moterų PSN grupėje 70-79 m. ir VSN – 80-89 m.

4 lentelė. Imties pasiskirstymas privačiuose ir valstybinuose senelių namuose pagal respondentų amžiaus grupes ir lytį

Tiriamieji (n) Privatūs senelių namai (130) Valstybiniai senelių namai (100)

65-69m. 70-79m. 80-89m. 90m.< 65-69m. 70-79m. 80-89m. 90m.< Tiriamųjų skaičius (n) 20 60 40 10 10 40 50 0 Vyrai (n) 10 20 20 0 0 20 20 0 Moterys (n); 10 40 20 10 10 20 30 0 Vyrai (proc.) 7,7 15,4 15,4 0 0 20 20 0 Moterys (proc.) 7,7 30,7 15,4 7,7 10 20 30 0 (χ2 = 52,5, lls 7, p<0,05)

4 lentelėje pateikti duomenys parodo, kad VSN grupėje 20 proc.moterų yra daugiau nei vyrų. PSN grupėje vyrai sudaro 38,5 proc., o moterys – 61,5 proc. galime daryti išvadą, kad abejuose grupėse vyrų buvo apklausta mažiau nei moterų.

Düşünen A. (2005) ir Andresen (1999) tyrimų rezultatai parodė, kad atlikus MMSE tyrimą trečdalis respondentų nesurinko 10 balų ir buvo priskiriamas sunkus kongnityvinis sutrikimas. Todėl reikėtų į tai atsižvelgti, nes senyvo amžiaus žmones linkę sirgti įvairiomis psichikos ligomis. Todėl vertėtų senyvo amžiaus asmenų gyvenimo kokybę vertinti ir kitais tyrimo metodais.

2.2.

Tyrimo metodai

Tyrimas atliktas gavus Bioetikos centro komisijos leidimą (2012 09 24, Nr. BEC-VS (M)-08) (žr. 1 priedas). Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinktas kiekybinis – anketinės apklausos metodas.

v Visiems sutikusiems dalyvauti tyrime asmenims būtų įvertinta pažinimo funkcija, tam panaudojus Protinės būklės trumpo tyrimo klausimyną (ang. Mini Mental State Exam, MMSE). Į tyrimą neįtraukiami asmenys, kuriems MMSE įvertintas mažiau kaip 10 balų, t. y. sunkus pažinimo sutrikimas.

v Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė vertinama naudojant anketas t.y. SF-36 klausimynas (Trumpa sveikatos apklausos forma, angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire) (Ware, Sherbourne, 1992; Hirsch, Bartholomae, Volmer, 2000; Ware 2000; Lloyd, Sawyer, Hopkinson, 2001).

v Pateikti papildomi demografiniai klausimai siekiant išsiaiškinti respondentų amžių, lytį ir kt.

2.2.1.

SF-36 klausimyno modelis

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra vertinama naudojant anketas. Vienas dažniausiai naudojamų bendrųjų klausimynų yra SF-36 klausimynas, kuris susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą/gyvybingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą.

Šiuo klausimynu yra vertinama pastarųjų keturių savaičių savijauta. Yra keli atsakymų variantai: Likerto skalė ir dichotominiai atsakymai. Yra 3 lygiai: (1) klausimai; (2) aštuonios sritys, kurios kiekviena apjungia po 2–10 klausimų; ir (3) du apibendrinti matavimai, kurie apjungia sritis. Visi klausimai, išskyrus vieną („Kaip pasikeitė Jūsų sveikata per paskutinius 1 metus?“), yra naudojami apskaičiuojant SF-36 sritis. Kiekvienas klausimas yra naudojamas tik vienos srities apskaičiavimui.

5 lentelė. SF-36 klausimyno modelis

Klausimai Balai Sritys

3a 3b 3c 3d 3e 3f 3g 3h 3i 3j energinga veikla vidutinio sunkumo veikla

kėlimas, nešimas lipimas laiptais keletą

aukštų lipimas vieną aukštą pasilenkimas, klūpojimas ėjimas 1,5 km ėjimas 0,5 km ėjimas 100 m prausimasis, rengimasis 1–3

Fizinis aktyvumas = ((FA– 10)/20)×100 FA = 3a+3b+3c+3d+3e+3f+3g+3h+3i +3j Fizinė sveikata 4a 4b 4c 4d sumažino laiką atlieka mažiau apribojo rūšį iškilo sunkumų 0–1

Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų = (VF/4)×100 VF = 4a+4b+4c+4d 7 8 skausmo stiprumas skausmo trukdymas 1–6 1–5 Skausmas = ((S–2)/9)×100 S = 7+8 1 10a 10b 10c 10d bendras sveikatos vertinimas greičiau suserga kaip sveikas sveikata blogės sveikata puiki 1–5

Bendras sveikatos vertinimas = ((BSV –5)/20)×100 BSV = 1+10a+10b+10c+10d 9a 9e 9g 9i žvalus energingas išsekęs pavargęs 1–6 Energingumas/gyvybingumas = ((EG–4)/20)×100 EG = 9a+9e+9g+9i Psichikos sveikata 6 9j trukdymas bendravimui laiko apribojimas 1–5 1–6 Socialinė funkcija = ((SF– 2)/9)×100 SF = 6+9j 5a 5b 5c sumažino laiką atlieka mažiau nerūpestingas 0–1

Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų = (VE /3)×100 VE = 5a+5b+5c 9b 9c 9d 9f 9h nervingas nusiminęs taikus liūdnas laimingas 1–6 Emocinė būklė = ((EB–5)/25)×100 EB = 9b+9c+9d+9f+9h

2.2.2. SF-36 klausimyno patikimumo nustatymas

SF-36 aštuonios sritys buvo atrinktos iš 40, įtrauktų į medicininių baigčių tyrimą (angl. Medical Outcomes Study, MOS ). Sritys buvo atrinktos atsižvelgiant į tai, kokios yra dažniausiai vertinamos kituose dažnai naudojamuose klausimynuose bei kurios yra dažniausiai paveikiamos ligos ir gydymo. Daugumos SF-36 klausimų šaknys slypi tuose instrumentuose, kurie buvo naudojami nuo 1970 m. ir 1980 m. Yra įtraukti klausimai iš: bendro psichologinės gerovės klausimyno (angl. General Psychological Well-Being Inventory, GPWBI); įvairių fizinės veiklos funkcionavimo vertinimų; sveikatos suvokimo klausimyno (angl. Health Perceptions Questionnaire, HPQ) ir kitų klausimynų. MOS tyrėjai išrinko ir pritaikė anketos klausimus iš šių bei kitų šaltinių ir sukūrė naują klausimyną, kurį sudarė 149 klausimai – funkcionavimo ir gerovės profilis (angl. Functioning and Well-being profile). Būtent iš šio klausimyno buvo atrinkti ir pritaikyti SF-36 klausimai. 1988 m. buvo „kūrimo“ forma, o 1990 m. – „standartinė“. Turinio pagrįstumas buvo nustatytas lyginant SF-36 su kitais plačiai naudojamais bendraisiais sveikatos klausimynais.(Ware J.E. 2000). Sisteminis palyginimas parodė, kad SF-36 apima aštuonias dažniausiai vertinamas sveikatos sritis .

Buvo atliktas bandomasis apžvalginis tyrimas (2011 11 12-14). Apklausta atsitiktine tvarka parinktų 15 tiriamųjų gyvenančių Kauno miesto senelių namuose, tačiau 4 respondentai MMSE anketos duomenimis surinko mažiau negu 10 balų, todėl SF-36 klausimyną atsakinėjo 11 tiriamųjų. Rezultatų duomenimis galime teigti, kad tiriamieji geba atsakyti į pateiktus klausimus.

2.2.3.

SF-36 klausimyno pildymo metodai ir skaičiavimas

SF-36 gali pildyti pats tiriamasis ar apklausiantis asmuo (popieriuje arba kompiuteriu) arba galima apklausti tiriamuosius telefonu. Klausimyno pildymas užtrunka 5–10 minučių. Atsakymai yra vertinami balais ir pagal tam tikrą algoritmą yra apskaičiuojama kiekviena sritis. Kaip jau buvo minėta, vienas atsakymas yra naudojamas tik vienos srities apskaičiavimui. Kiekvienos srities skaitinė reikšmė yra nuo 0 iki 100 (100 balų rodo geriausią įvertinimą) (žr. 2 priedas).

2.2.4. MMSE klausimyno pildymo metodai ir skaičiavimas

Visiems sutikusiems dalyvauti tyrime asmenims būtų įvertinta pažinimo funkcija, tam panaudojus Protinės būklės trumpo tyrimo klausimyną (ang. Mini Mental State Exam, MMSE).

Tai plačiai klinikinėje praktikoje naudojamas struktūrizuotas pažintinių funkcijų tyrimo metodas. MMSE tiriamos tokios psichikos funkcijos, kaip oreantacija laiko ir vietos atžvilgiu, dėmesys, žodžių registracija ir atsiminimas, kalba, sugebėjimas vykdyti žodines ir raštu pateiktas užduotis bei kopijuoti.

Įvertinimas :

ü 0-10 Sunkus kognityvinis pažeidimas ü 11- 20 Vidutinis kognityvinis pažeidimas ü 21-24 Lengvas kognityvinis pažeidimas ü 25-30 Riba tarp normos ir patologijos

Klausimyno pildymas trunka 10-15 min. Kuo surenka daugiau balų tuo kognityvinė būklė yra geresnė (žr. 3 priedas).

2.3. Statistinė duomenų analizė

Kiekybiniams požyiamss vertinti buvo skaičiuojamas aritmetinis vidurkis (GK vidurkiai (balais, buvo paskaičiuoti naudojantis papildomu SPSS paketu ir vadovaujantis SF-36 vidurkių skaičiavimo metodika, žr 5 lent. SF-36 klausimyno modelis (28 p.)), standartinis nuokrypis (parodo, kiek daug reikšmės skiriasi nuo vidurkio), mediana.

Naudojant kokybinę analizę buvo nustatyti ryšiai tarp požymių susietų lentelių metodu. Remiantis lentelės reikšmėmis vertinant tiriamųjų grupių homogeniškumą, taikytas chi kvadratas (χ2) (parodantis, ar ryšys yra statistiškai reikšmingas), bei laisvės laipsnių skaičiumi (lls, df). Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas p lygmuo (p<0,05–reikšmingas, p<0,001–labai reikšmingas rezultatas, p>0,05–nereikšmingas).

Kolmogorovo-Smirnovo testu buvo patikrinti intervalų matavimo lygio kintamųjų duomenų skirstiniai. Kai p< 0,05 taikyti neparametriniai testai.

Bendram ryšiui tarp gyvenimo kokybės sričių ir nepriklausomų kintamųjų (įstaigos tipo, lyties ir amžiaus) nustatyti atlikta vienmatė logistinė regresija, apskaičiuotas galimynių santykis (GS) ir 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI). Atskaitos tašku pasirinkus medianą, klausimyno SF-36 sričių balai suskirstyti į dvi – blogesnės ir geresnės GK grupes.

Siekiant įvertinti ryšius tap kokybinių požymių buvo naudojama vienfaktorinė dispersinė analizė (ANOVA (ANalysis Of VAriance)), skaičiuojamas t, Mann-Witney kriterijus.

Taikant Pearsono korealiacijos koficientą (r) nustatytas ryšio stiprumas tarp gyvenimo kokybės ir bendros, fizinės bei psichikos sveikatos. Koreliacija stipri kai koficientas - ≥0,7, vidutinė, kai koficientas 0,5-0,7, silpna kai r 0,5-0,2 ir labai silpna kai r <0,2; p<0,05.

Tyrimo rezultatų pateikimas

Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiamai lentelėse (balų vidurkiai, ±standartinis nuokrypis ir mediana) ir paveiksluose (balų vidurkiai ir jų 95 proc.pasikliautinasis intervalas). Vertinamas atsakymų dažnis pateiktas balais, skirtingose amžias grupėse pagal lytį ir gyvenamąją vietą (privatūs ir valstybiniai senelių namai).

Duomenų analizei naudota programinis statistikos duomenų paketas SPSS 17.0 for Windows ir Microsoft Excel programa.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Gyvenimo kokybės sričių priklausomybė nuo amžiaus ir lyties

valstybiniuose ir privačiuose senelių namuose

Atlikto tyrimo duomenimis (žr. 6 lent.) galime teigti, kad valstybiniuose senelių namuose, fizinio aktyvumo skalės aukščiausi balai dominuoja 65-69 m. vyrų ir moterų grupėje, atitinkamai 58,5 ir 60 balų, mažiausi rodikliai būdingi abiems lytims 70-79 m. grupėje. Lyginant rezultatus lyčių aspektu rezultatai nėra statistiškai reikšmingi (χ2_{=0,762, lls=1, p=0,383). Privačiuose} senelių namuose balų vidurkiai siekia vidutiniškai 55 balus. Rezultatai sutampa su Borisovos (2008) duomenimis, kad 60 proc. respondentų pakinta fizinė sveikata, tačiau analizuojant amžiaus grupių skirtumus matome, kad rezultatai statistiškai nereikšmingi (χ2 = 0,410, lls = 3, p=0,522). Tarp fizinio aktyvumo skalės ir įstaigų pastebimas statistiškai nereikšmingas ryšys (χ2=9,675, lls=1, p=0,202), kuris parodo, kad tarp grupių nėra esminių skirtumų.

6 lentelė. Fizinio aktyvumo (FA) skalės priklausomybė nuo amžiaus ir lyties valstybiniuose ir privačiuose senelių namuose

Įstaiga/Lytis Vyrai Moterys

Va ls ty bi ni ai se ne li ų na m ai Amžius X St.n. Md. X St.n. Md. 65-69m. 58,5* 5,798 60,0 60 0,00 60,0 70-79m. 42,5* 2,564 42,5 42,5 13,107 45,0 80-89m 52,7* 11,295 55,0 55,5 8,256 55.0 90m.< - - - 54* 8,736 55.0 Pr iv at ūs s en el ių na m ai Amžius X St.n. Md. X St.n. Md. 65-69m. - - - 56,0* 8,756 55.0 70-79m. 55,5* 8,255 55.0 51,5* 6,708 55.0 80-89m 55,0* 8,583 55.0 53,2* 10,42 55.0 90m.< - - - - *p<0,05.

Analizuojant tyrimo duomenis (žr. 7 lent.) galime teigti, kad valstybiniuose senelių namuose, veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų (VA) skalės aukščiausi balai dominuoja 70-79m. 70 bal. vyrų ir 90m.< moterų grupėje 56 balų. Moterų grupėje pastebima tendencija, kad kuo žmogus vyresnis tuo aukštesni balai. Lyginant rezultatus lyčių aspektu rezultatai statistiškai reikšmingi (χ2=8,340, lls=1, p=0,004). Privačiuose senelių namuose vyrų grupėje balų vidurkiai siekia vidutiniškai 55 balus. Rezultatai prieštarauja vyrų grupėje Bagdžiūnienės ir Murauskienės (2001) teigimui, kad vyresnio amžiaus žmonės, lyginant su jaunesniais, dažniau nurodo, kad dėl didesnės fizinės negalios jaučia diskomfortą ir veiklos apribojimų, tačiau sutampa su moterų grupės duomenimis ir analizuojant amžiaus grupių skirtumus matome, kad rezultatai statistiškai reikšmingi (χ2 = 27,580, lls = 3, p<0,001). Tarp veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų (VA)

skalės ir įstaigų pastebimas statistiškai reikšmingas ryšys (χ2=5,497, lls=1, p=0,019).

Heydari J., Khani S. ir Shahhosseini Z. (2012) duomenų analizė parodė, kad veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų ar skausmo yra nežymiai silpnesnis nei psichologiniai aspektai, todėl mūų tyrimo duomenys tik patvirtina, kad gyvenimo kokybė priklauso ir nuo fizinės sveikatos.

Skausmo analizė pateikta 8, 9 lent. rezultatai rodo, kad su amžiumi skausmas stiprėja. To priežastis gali būti fizinis, psighologinis negalavimas. Toliau pateikiama išsamesnė analizė.

7 lentelė. Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų (VA) skalės priklausomybė nuo amžiaus ir lyties valstybiniuose ir privačiuose senelių namuose

Įstaiga/Lytis Vyrai Moterys

Va ls ty bi ni ai se ne li ų na m ai Amžius X St.n. Md. X St.n. Md. 65-69m. 55* 8,165 55 25* <0,001 25 70-79m. 70* 8,584 55 53,62* 9,057 55 80-89m 51,25* 24,967 62,5 54,5 8,255 55 90m.< - - - 56* 8,756 55 Pr iv at ūs s en el ių na m ai Amžius X St.n. Md. X St.n. Md. 65-69m. - - - 25 <0,001 25 70-79m. 55* 8,583 55 26,25* 5,59 25 80-89m 51,5* 11,709 51,5 58,1* 19,93 57,5 90m.< - - - - *p<0,05. Tendencijos.

8 lentelė. Skausmo (SK) skalės priklausomybė nuo amžiaus ir lyties

Įstaiga/Lytis Vyrai Moterys

Va ls ty bi ni ai se ne li ų na m ai Amžius X St.n. Md. X St.n. Md. 65-69m. 66,7* <0,001 66,7 22,2* <0,001 22,2 70-79m. 55,5* <0,001 55,5 80,5* 14,617 88,8 80-89m 66,6* 11,399 66,6 61,1* 5,699 61,1 90m.< - - - 55,5* <0,001 55,5 Pr iv at ūs s en el ių na m ai Amžius X St.n. Md. X St.n. Md. 65-69m. - - - 44,4* <0,001 44,4 70-79m. 72,2* 18,499 72,2 33,3* <0,001 33,3 80-89m 77,7* 12,79 77,7 49,9* 5,922 45 90m.< - - - - *p<0,05.

9 lentelėje parodytos bendro skausmo skalės rezultatų duomenimis, galime teigti, kad respondentai skausmą vertina labai individualiai. Sunku įžvelgti dėsningumus, tendencijas. Balai pasiskirsto labai nevienodai.

9 lentelė. Bendro skausmo (BS) skalės priklausomybė nuo amžiaus ir lyties

Įstaiga/Lytis Vyrai Moterys

Va ls ty bi ni ai se ne li ų na m ai Amžius X St.n. Md. X St.n. Md. 65-69m. 25 <0,001 25 55,5 <0,001 55 70-79m. 52,5* 12,825 52,5 50* 11,322 50 80-89m 47,5* 7,694 47,5 62,5* 2,565 62,5 90m.< - - - 60 <0,001 60 Pr iv at ūs s en el ių na m ai

Amžius X St.n. Med. X St.n. Med. 65-69m. - - - 40 <0,001 40 70-79m. 57,5 2,566 57,5 47,5* 2,565 47,5

80-89m 55* <0,001 55 53,3* 8,644 50 90m.< - - - -