1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Aušra Mickevičienė
SERGANČIŲJŲ PRIEŠINĖS LIAUKOS
VĖŽIU GYVENIMO KOKYBĖS
IR LIGOS SUVOKIMO VERTINIMAS
Daktaro disertacija Biomedicinos mokslai, Visuomenės sveikata (09B)
2
Disertacija rengta 2008–2012 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijoje.
Mokslinis vadovas
Doc. dr. Giedrius Vanagas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B) Mokslinis konsultantas
Prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Priešinės liaukos vėžys ... 10
1.2. Priešinės liaukos vėžio epidemiologija ... 10
1.3. Priešinės liaukos vėžio gydymas ... 17
1.4. Gyvenimo kokybė ir jos vertinimas ... 23
1.5. Ligos suvokimas ir jo vertinimas ... 39
2. METODAI ... 45
2.1. Tiriamoji aplinka... 45
2.2. Tiriamieji ... 45
2.3. Tyrimo organizavimas ... 46
2.4. Tyrimo instrumentai ir priemonės ... 47
2.5. Tyrimo etika... 55
2.6. Statistinė analizė ... 55
2.7. Metodologinis tyrimo instrumentų vertinimas ir pagrindimas ... 60
3. REZULTATAI ... 65
3.1. Socialinės ir demografinės tiriamųjų charakteristikos ... 65
3.2. Sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu gyvenimo kokybės vertinimas ... 67
3.3. Sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu ligos suvokimo vertinimas ... 109
3.4. Veiksnių sąsajos su sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu gyvenimo kokybe .... 121
3.5. Socialinių, demografinių, ligos klinikinių ir ligos suvokimo veiksnių sąsajos su sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu asmenų gyvenimo kokybe ... 131
REZULTATŲ APTARIMAS ... 136
IŠVADOS ... 151
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 153
4
PUBLIKACIJŲ DISERTACIJOS TEMA SĄRAŠAS ... 156
LITERATŪRA ... 157 PRIEDAI ... 174 1 priedas ... 174 2 priedas ... 177 3 priedas ... 185 4 priedas ... 186 5 priedas ... 187 6 priedas ... 188
5
SANTRUMPOS
AKS – Asmeninės kontrolės subskalė
ASS – Apetito sutrikimų simptomų skalė
CS – Ligos cikliškumo subskalė
DS – Dusulio simptomų skalė
EB – Emocinės būklės funkcijos skalė
EORTC QLQ-C30 – gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas, skirtas sergantiesiems vėžiu
EORTC QLQ-PR25 – gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas, skirtas sergantiesiems priešinės liaukos vėžiu
ERS – Emocinių reakcijų subskalė
FB – Fizinės būklės funkcijos skalė
FS – Finansinių sunkumų simptomų skalė
GK – gyvenimo kokybė
GKS – Gydymo kontrolės subskalė
HPS – Hormonų pokyčių simptomų skalė
IPQ-R – ligos suvokimo klausimynas
KMU – Kauno medicinos universitetas
(nuo 2010 m. kovo 18 d. – LSMU)
KV – Kasdienės veiklos funkcijos skalė
LA – Lytinio aktyvumo funkcijos skalė
LAS – Ligos aiškumo subskalė
LHRH – sintetinis liuteinizuojančio hormono išsiskyrimą
skatinantis hormonas
LF – Lytinės funkcijos skalė
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
MAB – maksimali (visiška) androgenų blokada
MMA – minimali mėnesinė alga
MSS – Miego sutrikimų simptomų skalė
NS – Nuovargio simptomų skalė
PF – Pažinimo funkcijų skalė
PS – Ligos pasekmių subskalė
PSA – prostatos specifinis antigenas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
PV – priešinės liaukos vėžys
PVS – Pykinimo ir vėmimo simptomų skalė
6
SS – Skausmo simptomų skalė
ŠNS – Šlapimo nelaikymo simptomų skalė
ŠS – Šlapinimosi simptomų skalė
TLK – tarptautinė ligų klasifikacija
TNM klasifikacija – šioje klasifikacijoje vartojami keli simboliai, pagrindiniai jų: T – rodo pirminio naviko dydį, N – sritinių limfmazgių būklę, M – tolimąsias metastazes
TS – Ligos trukmės subskalė
TSS – Tuštinimosi simptomų skalė
TURP – transuterinė prostatos rezekcija
VAS – Vizuali analoginė skalė
VUS – Vidurių užkietėjimo simptomų skalė
7
ĮVADAS
Temos aktualumas. Priešinės liaukos vėžys (PV) šiuo metu yra daž-niausia vyrų onkologinė liga JAV, Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Ji dažniau-siai nustatoma vyresnio amžiaus vyrams, užfiksuotas kasmetinis sergamumo PV didėjimas. Viena prioritetinių sričių Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje yra onkologinės ligos ir onkologinių ligonių priežiūra [1–4].
Šiuo metu PV – tai liga, kuriai gydyti taikomos įvairios metodikos, gali būti derinami ir keli gydymo būdai. Pasaulyje atlikta daug tyrimų, vertinusių ir įrodžiusių tam tikrų gydymo metodų efektyvumą [5–10], tačiau nedaug atlikta tyrimų, vertinusių sergančiųjų PV gyvenimo kokybę (GK) ir ligos suvokimą šiose tiriamųjų grupėse, lyginant su ligos stadijų, ligos trukmės ir gydymo metodų grupėmis. Todėl GK ir ligos suvokimo tema yra aktuali tema sergantiesiems PV. Lietuvos sveikatos programoje nurodyta, kad GK turi būti sistemingai stebima ir ji bus pagerinta, kai daugiau dėmesio jai skirs pirminė, antrinė ir tretinė sveikatos priežiūra [11]. Dėl to medikams labai svarbu nuolat gilinti žinias apie sergančiųjų ir sveikų žmonių GK aspektus, taip siekiant pagerinti ir tobulinti medicinos bei socialinės prie-žiūros sistemą.
GK – svarbus rodiklis gydymo kokybei vertinti. Kadangi paciento ligos suvokimas yra vienas esminių veiksnių dabartinėje sveikatos priežiūros sistemoje, akcentuojančioje į pacientą orientuotą priežiūrą, todėl GK ir ligos suvokimo aprašymai būtini vertinant ir kontroliuojant pacientų būklę po vėžio, kaip ligos, diagnozavimo, jo gydymo metu ir baigus gydymą.
Šios ligos atsiradimas veikia asmens nuotaiką, bendrąją savijautą, darbingumą, atsiliepia šeimos stabilumui. Lytinės organų sistemos ligos be fizinio skausmo bei diskomforto dažnai sąlygoja emocines ir dvasines prob-lemas, psichikos sutrikimus. PV ir jo gydymas sukelia daug nemalonių fizi-nių, psichologifizi-nių, socialinių išgyvenimų [12–14]. Todėl reikalingi tyrimai, įvertinantys sergančiųjų PV GK. Kyla klausimų, kokia sergančiųjų PV GK, ko tikisi šie žmonės susirgę ar sergantys šia liga, kokius jausmus jie išgy-vena, kokie sunkumai trukdo jiems susigyventi su liga, koks yra PV ligos suvokimas?
Darbo mokslinis naujumas. Pastaraisiais dešimtmečiais nagrinėjamas GK ir socialinių, demografinių, ligos klinikinių veiksnių ryšys ir atkreipia-mas dėmesys į PV sergančių vyrų poreikius, ligos suvokimą bei GK, tačiau Lietuvoje stinga objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima paly-ginti sergančiųjų PV GK skirtingų ligos stadijų metu, taikomo gydymo
me-8
todo ir ligos trukmės grupėse. Atsižvelgiant į mūsų atlikto tyrimo gautus duomenis bei remiantis GK vertinimais naudojant įvairias simptomų ir funk-cijų skales bei ligos suvokimo vertinimais, bus paprasčiau gydytojams, visam medicinos personalui įvertinti pacientų poreikius skirtingų ligos stadi-jų ir ligos trukmės grupėse, informuojant apie galimus GK pokyčius bei padėti pacientams pasirenkant gydymo metodą ir gerinant pacientų GK susi-jusią su sveikata [15,16].
Tyrimo problema. Lietuvoje stinga duomenų, kuriais remiantis būtų galima palyginti GK skirtingų ligos stadijų metu, gydymo metodų bei ligos trukmės grupėse vertinant jų įtaką sergančiųjų PV GK.
Hipotezė. Priešinės liaukos vėžio stadija, ligos trukmė, taikomas gydy-mo metodas, socialiniai ir degydy-mografiniai veiksniai bei pacientų ligos suvoki-mas turi įtakos sergančiųjų PV GK.
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti sergančiųjų PV gyvenimo kokybę ir ligos suvokimą.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti sergančiųjų PV gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į ligos stadiją, ligos trukmę ir taikomą gydymo metodą.
2. Įvertinti sergančiųjų PV ligos suvokimą, atsižvelgiant į ligos sta-diją, ligos trukmę ir taikomą gydymo metodą.
3. Ligos suvokimo, socialinių, demografinių ir ligos klinikinių aiški-namųjų veiksnių sąsajos su gera sergančiųjų PV gyvenimo kokybe.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Priešinės liaukos vėžys
Priešinės liaukos vėžys (PV) yra nekontroliuojamas (dažniausiai adeno-karcinomos) ląstelių augimas priešinėje liaukoje. PV paprastai aptinkamas vyresniems nei 50 metų vyrams, jaunesnio amžiaus vyrams pasitaiko labai retai [17–20]. Retais atvejais PV gali augti ir išplisti labai greitai, bet daž-niausiai jis auga lėtai, yra nepastebimas, pacientas ilgai nejaučia jokių PV simptomų, tačiau ilgainiui gali išplisti į kitus audinius ir organus, dažniau-siai – kaulus [17, 21, 22], o tai yra blogas prognostinis žymuo [23].
PV diagnozė ir stadija nustatoma remiantis PSO priešinės liaukos vėžio TNM klasifikacija. Patvirtinus diagnozę morfologiškai, įvertinus progresa-vimo rizikos grupę, prognostinius žymenis ir laukiamą išgyvenamumą bei remiantis ligos laipsniu, kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai (1.3 skyrius).
1.2. Priešinės liaukos vėžio epidemiologija
Priešinės liaukos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga JAV [24, 25], Vakarų Europoje [25–27] ir Lietuvoje [20].
Pasaulis. PSO duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje diagnozuoja-ma daugiau kaip 660 000 naujų PV atvejų ir jų skaičius nuolat auga [17, 28– 31]. Didžiausi PV sergamumo rodikliai registruojami Australijoje, Naujo-sios Zelandijos (104,2/100 000 gyventojų), Šiaurės ir Vakarų Europos bei Šiaurės Amerikos regionuose, mažiausi – Afrikoje ir Azijoje [26]. Standarti-zuoti sergamumo vėžiu rodikliai 2008 m. rodo, kad PV yra labiausiai paplitęs tarp vyrų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, atitinkamai – 104,8 ir 110,5/100 000 vyrų (1.2.1 pav.).
11
1.2.1 pav. Vyrų sergamumo onkologinėmis ligomis standartizuoti rodikliai Europos Sąjungoje ir Lietuvoje 100 000 vyrų
Europoje naujų atvejų skaičius yra apie 382 000 per metus, mirtingu-mas – 90 000 per metus [31, 32]. Manoma, kad dėl visuomenės senėjimo bus nustatoma dar daugiau naujų priešinės liaukos vėžio atvejų, nes ši liga dažniausiai nustatoma vyresnio amžiaus vyrams [18–20, 33]. Ji retai pasi-taiko 40–50 metų vyrams [31].
Europoje didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti Airijoje (183,2/ 100 000), mažiausi – Graikijoje (27,9/100 000), Lietuvoje PV sergamumo rodikliai yra vidutiniai tarp 27 Europos Sąjungos šalių, labai artimi Europos Sąjungos vidurkiui ir užima 19 vietą (1.2.2 lentelė) [34].
12
1.2.2 pav. Standartizuotas sergamumo rodiklis 2008 m. Europoje 100 000 vyrų
13
Nuo 1990 metų Europoje užfiksuotas PV sergamumo didėjimas ir mir-tingumo mažėjimas. Šiems rodikliams įtakos gali turėti kai kuriose šalyse vykdomos ankstyvosios priešinės liaukos vėžio diagnostikos programos, geresnis ligos diagnozavimas ir gydymas [34]. 2012 m. duomenimis, rando-mizuoto tyrimo, trukusio 9 metus, duomenimis, vykdant priešinės liaukos profilaktinį patikrinimą Europoje, nustatyta, kad ne tik 20 proc. sumažėjo mirtingumas nuo PV [35], bet daugiau išaiškinama mažos rizikos PV atvejų [36].
1.2.3 pav. Standartizuoti mirtingumo rodikliai 100 000 gyventojų pasaulyje, 2008 m. (Šaltinis: GLOBOCAN duomenų bazė, 2012 m. rugpjūtis) Europoje didžiausias mirtingumas nuo PV 2008 m. užfiksuotas Baltijos šalyse: Lietuvoje (19,3/100 000), Latvijoje (19,9/100 000), Estijoje (22,0/ 100 000), Danijoje (19,8/100 000), Norvegijoje (18,6/100 000) bei Švedijoje (19,9/100 000) (1.2.3 pav.) [26, 34].
Lietuva. Kaip ir visame pasaulyje PV sergamumas, mirtingumas ir išgy-venamumas Lietuvoje didėja priklausomai nuo amžiaus (1.2.4 pav.) ir ligos
14
stadijos [37]. Daugelio tyrėjų nuomone, norint mažinti mirtingumą, reikia kuo anksčiau diagnozuoti PV. Todėl Lietuvoje nuo 2006 m. pradėta vykdyti priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – diagnozuoti ankstyvos stadijos PV, programos vykdymas sąlygojo nuo 2006 m. staigų sergamumo rodiklių didėjimą [21].
1.2.4 pav. Sergamumas, mirtingumas ir išgyvenamumas priešinės liaukos vėžiu Lietuvoje 1990–2006 m. 100 000 vyrų
Pastaraisiais metais Lietuvoje gyvena apie 3,3 milijonai žmonių, iš kurių 1,5 milijono vyrų, iš jų 415 000 buvo 50–79 metų [38].
15
Lietuvos vėžio registro duomenimis, vyrų sergamumas piktybiniais navikais pagal pagrindines lokalizacijas pateikiamas 1.2.5 pav. [18–20,33]. PV naujų atvejų skaičiaus augimas stipriai priklausė nuo plačiai taikomo prostatos specifinio antigeno (PSA) testavimo [30].
1.2.5 pav. Naujų atvejų skaičius 5 pagrindinėse vėžio lokalizacijose tarp vyrų, 2006–2010 m. Lietuvoje
Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 3000 naujų priešinės liaukos vėžio atvejų, iš kurių didžiąją dalį sudarė II ligos stadija sergantys vyrai (1.2.1 lentelė).
16
1.2.1 lentelė. Sergamumas priešinės liaukos vėžiu pagal stadijas Lietuvoje 2006–2010 m.
Metai Stadija (pagal TNM sistemą) N (proc.) Naujų atvejų skaičius, N
I II III IV
2010 m.
(prelimi-narūs duomenys) 18,6 proc. 38,1 proc. 21,8 proc. 5,1 proc. 2237
2009 m. 20 (0,6) 1730 (55,4) 791 (25,3) 158 (5,1) 3123*
2008 m. 9 (0,3) 1934 (54,4) 934 (26,3) 168 (4,7) 3554*
2007 m. 34 (0,9) 2417 (63,0) 962 (25,1) 156 (4,1) 3835*
2006 m. 43 (1,3) 1648 (50,8) 1030 (31,8) 163 (5,0) 3244*
*Likęs naujų atvejų skaičius pagal stadiją vėžio registrui nenurodytas.
Naujų priešinės liaukos piktybinių navikų skaičius ir sergamumas priešinės liaukos piktybiniais navikais Lietuvoje pagal stadijas (pagal TNM sistemą) ir amžiaus grupes 2006–2010 m. pateikiami 1.2.1 ir 1.2.2 lentelėse [18–20, 33].
1.2.2 lentelė. Sergamumas priešinės liaukos vėžiu amžiaus grupėse Lietu-voje 2006–2010 m., N (proc.) Amžiaus grupės (metais) 2010 2009 Metai 2008 2007 2006 35–39 Nėra duomenų – 1 (0,02) – – 40–44 7 (0,2) 4 (0,1) 6 (0,2) 5 (0,1) 45–49 46 (1,4) 41 (1,1) 30 (0,8) 14 (0,4) 50–54 237 (7,6) 226 (6,4) 201 (5,1) 111 (3,4) 55–59 378 (12,1) 436 (12,3) 413 (10,8) 300 (9,2) 60–64 499 (16,0) 558 (15,7) 617 (16,1) 494 (15,2) 65–69 671 (21,5) 842 (23,7) 862 (22,5) 783 (24,1) 70–74 655 (21,0) 710 (20,0) 912 (23,8) 813 (25,2) 75–79 341 (11,0) 407 (11,5) 502 (13,1) 469 (14,6) 80–84 206 (6,6) 228 (6,4) 210 (5,5) 176 (5,4) 85 ir vyresni 83 (2,6) 101 (2,8) 82 (2,1) 79 (2,4) Naujų atvejų skaičius, N 2237* 3123 3554 3835 3244 *Preliminarūs duomenys.
17
Didžiausias sergamumas PV užfiksuotas tarp 65–74 metų vyrų (1.2.2 lentelė).
1.2.6 pav. pateikiamas 2006–2009 m. skaičius vyrų, mirusių nuo pikty-binių navikų. Skaičiai rodo, kad dažniausiai Lietuvoje buvo mirštama nuo plaučių vėžio, PV buvo antroje vietoje [18–20, 33]. Naujausi tyrimai paro-dė, kad bent jau kol kas Lietuvoje mirtingumo nuo PV mažėjimo nėra [30].
1.2.6 pav. Mirtingumas Lietuvoje 2006–2009 m. nuo 5 dažniausių piktybinių navikų lokalizacijų
Apibendrinimas. Stebint vyrų sergamumą Lietuvoje 2006–2010 m. pa-gal navikų lokalizacijas, PV stadijas ir amžiaus grupes, nustatyta, kad daž-niausiai diagnozuojama onkologinė liga Lietuvoje buvo PV, didžiausią sergančiųjų PV dalį sudarė II ligos stadija ir 65–74 metų sergantys vyrai. Mirtingumas nuo PV buvo antroje vietoje po plaučių vėžio.
1.3. Priešinės liaukos vėžio gydymas
Šioje mokslinio darbo dalyje aprašomi PV gydymo būdai, kurie taikomi priklausomai nuo ligos stadijos bei ligos išplitimo laipsnio.
PV diagnozė ir stadija nustatoma remiantis PSO priešinės liaukos vėžio TNM klasifikacija [17, 39]. TNM anatominė sistema paremta naviko (angl.
18
T-tumor), limfmazgių (angl. N-node) ir metastazių (angl. M-metastasis) nomenklatūra. Naviko diagnozę patvirtinus morfologiškai, įvertinus progre-savimo rizikos grupę (1.3.1 lentelė, [40]), prognostinius veiksnius (naviko išplitimas, histologinė Gleason diferenciacija, serumo PSA kiekis, amžius, ligonio bendra funkcinė būklė) bei laukiamą išgyvenamumą, PV gydomas pagal ligos laipsnį [39]. PV pagal ligos laipsnį skirstomas į:
• Lokalų arba ankstyvąjį.
• Išplitusį arba metastazavusį [41,42].
1.3.1 lentelė. Priešinės liaukos vėžio progresavimo rizikos grupės
Rizikos grupė Stadija (TNM) diferenciacija Histologinė PSA kiekis
Maža rizika cT1-T2a, N0 ir Gleason 6 <10 ng/ml
Vidutinė rizika cT2b-T2c, N0 ir (ar) Gleason 7 ir (ar) 10–20 ng/ml
Didelė ir labai
didelė rizika T3-T4, N0 ir (ar) Gleason 8-10 ir (ar) >20 ng/ml
Lietuvoje PV gydymas yra reglamentuojamas 2002 m. rugpjūčio 14 d. LR SAM ministro įsakymo Nr. 422, todėl toliau aptarsime Lietuvoje naudo-jamus PV gydymo metodus.
Priešinės liaukos vėžio gydymas pradedamas, kai gydytojas kartu su pacientu įvertina paciento amžių, tikėtiną gyvenimo trukmę, kitas gretutines paciento ligas, PV stadiją ir ligos progresavimo rizikos grupę, pacientams atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas, o gydytojui atsižvelgiant į paciento norus gydyti PV. Be to, gydytojas perspėja pacientą, kad bet kuris vėžio gydymo būdas nebūtinai išgydys vėžį, aptariamas kiekvieno gydymo būdo galimas šalutinis poveikis. Gavus paciento sutikimą, pagal jo stebėsenos ir aptartą gydymo schemą taikomas gydytojo specialisto skirtas gydymas [39, 41]. Kadangi PV gali būti gydomas įvairiais metodais, pageidautina, kad jo gydymas būtų aptariamas multidisciplininiame pasitarime, kuriame dalyvau-ja urologas, radioterapeutas, chemoterapeutas [43, 44]. Kiekviena PV stadidalyvau-ja turi kelis gydymo variantus.
Lokaliam PV (kai navikas neišplitęs už liaukos ribų) gydyti dažniausiai taikoma aktyvios stebėsenos taktika [16], chirurginis gydymas (radikali prostatektomija), radioterapija (radikalusis spindulinis gydymas: išorinė radioterapija arba brachiterapija, mažų ir didelių dozių), hormonų terapija [45, 46] arba krioterapija [41]. Kartais ankstyvosios stadijos PV gydomas taikant kelių šių būdų derinį, t. y. kompleksinį gydymą (KG) [43, 47].
19
Lokaliai išplitusiam PV (kai navikas peraugęs aplinkinius paraprosta-tinius audinius, bet nėra tolimųjų metastazių) gydyti dažniausiai taikomas gydymas hormonais, derinant (kompleksinis gydymas) su radioterapija, chirurgija [47, 48], kartais kaip kompleksinio gydymo etapas – radikali prostatektomija su limfmazgių pašalinimu [41, 49, 50].
Metastazavusiam PV (kai navikas išplitęs į kitus organus) gydyti daž-niausiai taikomas hormonų terapija, transuterinė prostatos rezekcija, radio-terapija (paliatyvioji ir radioaktyvusis stroncis), chemoterapijos gydymo metodas, skiriami bifosfanatai [51–53].
1.3.1. Stebėsena
PV auga (progresuoja) labai lėtai, todėl kai kuriems vyrams (ypač vy-resnio amžiaus arba turintiems kitų sunkių sveikatos sutrikimų) gali niekada neprireikti radikalaus PV gydymo. Tokiu atveju gydytojas gali pasiūlyti stebėsenos taktiką. Kartais gydytojai stebėsenos taktiką vadina „aktyviąją stebėsena“, kartais „stebėsenos ir laukimo“ taktika, tačiau tai nėra vienas ir tas pats metodas. Stebėsena gali būti aktyvi (aktyvi stebėsena) ir pasyvi (stebėsena ir laukimas) [41].
Aktyvios stebėsenos metu nuolat ir aktyviai stebima paciento sveikata, paciento teiraujamasi, ar neatsirado kokių nors PV būdingų simptomų. Reguliariai tikrinamas PSA kiekis kraujyje (kas 1–3 mėn.), atliekama prieši-nės liaukos apčiuopa. Stebima, ar navikas nepradėjo sparčiau augti. Nusta-čius, kad naviko augimas spartėja, gali būti atliekama biopsija ir nedelsiant pradedamas PV gydymas. Tie pacientai, kuriems spartesnio vėžio augimo požymių nenustatoma, stebimi toliau. Taikant aktyvios stebėsenos metodą, PV yra kontroliuojamas atliekant nuolatinius PSA tyrimus, o po metų ir daugiau siūloma įvertinti lokalų progresavimą atliekant pakartotines biopsi-jas arba magnetinio rezonanso tomografiją (BMR) [25, 36, 43, 46].
Aktyvios stebėsenos terminas, laikui bėgant, užėmė termino „stebėsena ir laukimas“ vietą, tačiau jie nėra sinonimai. Stebėsenos ir laukimo taktika yra mažiau intensyvi nei aktyvi stebėsena, ji taikoma vyresnio amžiaus ligoniams sergantiems PV, kurie serga ir gretutinėmis ligomis ir kuriems gali būti rizikingas chirurginis arba spindulinis gydymas. Atsiradus PV ligos simptomams, gydytojas ir pacientas apsvarsto, ar verta taikyti pacientui kokį nors PV gydymo metodą ar skirti vaistus, siekiant nuslopinti ligos požymius arba simptomus [17, 41, 46].
Šie gydymo metodai taikomi tais atvejais, kai nėra simptomų, kai lėtai auga PV, tačiau jeigu PV nustatomas jaunam, sveikam pacientui ir (ar)
20
vėžio forma agresyvi, bus taikomas vienas iš gydymo metodų iš toliau apra-šytose gydymo metodų grupėse [36].
1.3.2. Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas yra pagrindinis gydymo metodas, stengiantis išgydyti PV, jeigu jis nėra išplitęs už liaukos ribų [41, 54, 55]. Kokios apim-ties, kokio pobūdžio operacija bus atliekama, priklauso nuo PV tipo, jo dydžio, išplitimo, t. y. nuo stadijos.
Radikali prostatektomija (RP). Tai vienas iš dažniausiai taikomų anksty-vojo PV gydymo būdų [56]. Operacijos metu visiškai pašalinama priešinė liauka ir kai kurie audiniai aplink ją. Operaciją tikslinga atlikti tiems pa-cientams, kuriems nustatomas ankstyvasis PV ir jaunesniems nei 70 metų, nes siekiama visiškai išgydyti lokalų PV [17, 41, 57].
Transuterinė prostatos rezekcija (TURP). Jos metu pašalinama naviko dalis, blokuojanti šlapimo nutekėjimą. Šio gydymo metu vėžys negali būti visiškai pašalintas, todėl toks gydymo metodas naudojamas tik problemoms, susijusioms su šlapimo nutekėjimo blokavimu, pašalinti [17, 41, 58].
Krioterapija. Šis gydymo metodas dažniausiai taikomas esant anksty-vajam PV. Jo metu suduriamos adatos ir nukreipiamos į priešinę liauką, per jas vėžio audinys naikinamas šalčiu [41, 59]. Šis metodas siūlomas ir lokaliems naviko atsinaujinimams po spindulinio gydymo [43].
Orchidektomija (sėklidžių pašalinimas). Šiuo gydymo metodu, pašali-nant sėklidės dalį, kuri gamina testosteroną, siekiama sumažinti vyriškojo lytinio hormono testosterono kiekį organizme. Ji atliekama rečiau, nes šiuo metu yra nemažas pasirinkimas vaistų, kurie mažina testosterono kiekį, be to, vis dažniau taikoma hormonų terapija [17, 60].
1.3.3. Chemoterapija
Chemoterapija – tai išplitusio vėžio gydymas priešnavikiniais vaistais (doketakselis, cabazitakselis, estramustinas ir kt.) [61–63], tačiau retais atvejais gali būti taikoma ir po chirurginės intervencijos neišplitusiam vėžiui gydyti. Prieš skirdamas chemoterapiją, gydytojas įvertina, kaip chemo-terapijos šalutiniai poveikiai gali paveikti konkretaus paciento bendrąją svei-katos būklę. Vaistai geriami arba leidžiami į veną. Per kraują jie nunešami į visus organizmo audinius, taip pasiekdami metastazes, išplitusias į kitus organus [41]. Šis gydymo metodas negali visiškai sunaikinti išplitusio vėžio, bet gali sumažinti naviko apimtį ir taip sušvelninti simptomus.
Chemo-21
terapija turi šalutinių poveikių, tačiau, esant tolimųjų metastazių, gerokai pagerina paciento GK, prailgina gyvenimo trukmę [17, 64].
1.3.4. Radioterapija
Radioterapijos metu, veikiant aukštos energijos jonizuojamąja spindu-liuote, apšvitinama priešinės liaukos sritis, jos aplinkiniai audiniai ir vėžio ląstelės žūva. Apšvitos dozė priklauso nuo PV stadijos [65–67]. Dažniausiai PV gydyti taikomos vienodai efektyvios – išorinė radioterapija arba brachi-terapija [17].
Išorinė radioterapija. Šiuo gydymo metodu siekiama visiškai sunaikinti naviką, t. y. visiškai išgydyti pacientą. Jonizuojamųjų spindulių pluoštas naikina vėžio ląsteles, tačiau jie žaloja ir sveikus audinius, todėl spindulinis gydymas planuojamas taip, kad navikas būtų apšvitintas pakankama jį sunaikinti spindulių doze iš visų pusių tolygiai, o sveikieji aplinkiniai audiniai bei organai gautų kuo mažesnes spindulių dozes ir išliktų nepažeisti (šlapimo pūslė, tiesioji žarna) [68–70].
Dažniausiai mažų dozių brachiterapija naudojama ankstyvajam PV gydyti, kuris yra mažos rizikos, lėtai auga. Brachiterapijos metu smulkios radioaktyviosios, t. y. skleidžiančios jonizuojamąją spinduliuotę „sėklos“ įter-piamos į priešinę liauką, švitinimas vyksta lėtai, tam tikrą laiką, jų sklei-džiama jonizuojamoji spinduliuotė palaipsniui silpnėja, per metus laiko visiškai išnyksta, sėklos lieka liaukoje [70–73]; didelių dozių brachiterapija, kai į priešinę liauką neilgam laikui įterpiamos radioaktyviosios adatos, sklei-džiančios jonizuojamąją radiaciją, vėliau taikoma išorinė radioterapija [43].
Radikalusis spindulinis gydymas, kurio tikslas – realizuojant radikalią spindulių dozę sunaikinti vėžio ląsteles ir taip išgydyti pacientą nuo PV [41, 49, 74].
Paliatyvusis spindulinis gydymas. Jo tikslas – sumažinti arba panaikinti išplitusio vėžio simptomus, kaulų skausmą, palengvinti paciento būklę, pagerinti GK [17]. Gali būti vienas arba keli švitinimo seansai realizuojant didelę spindulių dozę į metastazę arba dozė dalijama į mažesnes ir realizuo-jama per 2–3 savaites [51, 52, 75].
Gydymas radioaktyviuoju stronciu. Šis metodas naudojamas, kai yra dauginių PV metastazių kauluose ir pacientą vargina kaulų skausmai. Šis gydymas malšina skausmą ir pagerina sergančiojo GK [76–78]. Gydymui vartojamas radioaktyviojo stroncio izotopo tirpalas, kuris sušvirkščiamas per alkūnės veną ir krauju nunešamas į kaulus, kur susikaupęs apšvitina metastazes.
22
1.3.5. Hormonų terapija
PV išsivystyti didelės reikšmės turi vyriškasis hormonas testosteronas. Organizme sumažinus šio hormono kiekį, galima sustabdyti PV vystymąsi, sumažinti naviko dydį, panaikinti ligos simptomus [41, 79]. Vis dažniau, siekiant sumažinti šio hormono kiekį organizme, pasirenkama hormonų te-rapija, ne sėklidžių pašalinimas [17].
Hormonų terapija yra tablečių (antiandrogenai) arba injekcijų (sintetinio liuteinizuojančio hormono išsiskyrimą skatinančio hormono (LHRH) analo-gai: goserelinas, triptorelinas, leuprorelinas, histrelinas) pavidalo (antiandro-genų monoterapija). Poveikiui sustiprinti dvi savaites prieš ir po LHRH agonistų vartojimo skiriama vaistų, vadinamų antiandrogenais (bikalutami-das, ciproterono acetatas, flutami(bikalutami-das, nilutamidas ir kt.). Šis hormonų tera-pijos metodas vadinamas maksimali androgenų blokada (MAB), kuris taiko-mas tais atvejais, kai monoterapija LHRH analogais neveiksminga [79].
Gydymas hormoniniais vaistais gali būti skiriamas 3–4 mėn. iki numa-tomo spindulinio ir spindulinio gydymo metu ne daugiau kaip 6 mėn. (neo-adjuvantinė hormonoterapija) esant vidutinės rizikos grupei bei iki trejų metų esant blogos prognostinės rizikos grupei [43].
Po kelių hormonų terapijos mėnesių, esant mažam PSA kiekiui, gali būti daroma pertrauka (intermituojamoji hormonų terapija) [79–81].
Vaistai sušvirkščiami į pilvo paodį arba į raumenis vieną kartą per mė-nesį arba vieną kartą per 3, 6 arba 12 mėn. (priklausomai nuo to, kokios vei-kimo trukmės vaistai). Kaip veikia vaistai, apžiūrėdamas pacientą reguliariai įvertina gydytojas, be to, nuolat tikrinamas PSA kiekis kraujyje. Jei PSA kiekis kraujyje padidėja, gydymas atnaujinamas, taip prailginant hormoninių vaistų veikimo trukmę. Aptikus, kad PV vėl pradėjo augti, gydymo strate-gija keičiama – vartoti hormonai keičiami kitais [79].
Vakcina (sipuleucel-T). Ši vakcina aktyvina žmogaus imuninę sistemą siekiant sunaikinti priešvėžines ląsteles. Praėjus kelioms valandoms po jos suleidimo, baltieji kraujo kūneliai specialiu prietaisu „pagaunami“ ir pašali-nami iš kraujo, paveikiami specifiniu baltymu, naikinančiu PV ir vėl sulei-džiami pacientui į veną. Tai kartojama tris kartus kas dvi savaites. Vakcina dažniausiai skiriama išplitusiam PV gydyti, kai gydymas hormonais ne-veiksmingas. Tai nėra masinis produktas – ji pagaminama kiekvienam pa-cientui individualiai [41, 82, 83]. Vakcina registruota JAV [84–86].
23
1.3.6. Kompleksinis gydymas
Tai efektyvus gydymo metodų derinys (gydymas hormonais + išorinė radioterapija, hormonai + didelių dozių brachiterapija ir kt.). Šio gydymo metu situaciją galima kontroliuoti daugelį metų ir pagerinti sergančiųjų GK [50, 79, 87–89].
Bifosfanatų vartojimas. Šie vaistai vartojami esant PV metastazių kauluose ir tais atvejais, kai pacientą vargina kaulų skausmai bei kaulų lūžių pavojus. Jie slopina kalcio pasišalinimą iš kaulinio audinio ir taip apsaugo kaulus nuo “suminkštėjimo” (pvz., pamidronatas, klodronatas) [17, 41, 90]. Šiuo metu registruotas naujas apsaugantis kaulus nuo metastazių atsiradimo ir jų vystymosi vaistas denosumab – tai monokloninis antikūnis [6, 91, 92].
Nauji vaistai. Taikant hormonų terapiją, ilgainiui išsivysto PV atsparu-mas hormonams. Šiuo metu kuriami nauji vaistai, kurie blokuoja selektyviai testosterono gamybą hormonams atspariose priešinės liaukos vėžio ląste-lėse. Šie vaistai skiriami prieš chemoterapiją, norint ją atitolinti, ir po jos (abiraterono acetatas) [93, 94].
Visi PV gydymo būdai susiję su šalutiniais poveikiais sveikatai, kurie gali sukelti daugiau problemų (šlapimo nelaikymas, nevaisingumas, impo-tencija, libido praradimas ir kt.) nei negydoma liga. Nuolat ieškoma vis naujų PV gydymo būdų [16, 17, 41, 50, 95, 96].
1.4. Gyvenimo kokybė ir jos vertinimas
Praėjusio amžiaus pradžioje GK buvo suprantama kaip materialinė gerovė arba pinigai. Kintant gyvenimo prasmės suvokimo ir vertybių turi-niui, kito socialinė, ekonominė, kultūrinė, politinė ir aplinkos situacija tiek atskiro individo, tiek visos visuomenės lygmenyse, taip GK samprata perėjo nuo siauro prie plataus požiūrio [97, 98].
Pastarąjį dešimtmetį ši tema buvo labai plačiai tyrinėta. Vien „PubMed“ duomenų bazėje randame apie 165 000 straipsnių su raktažodžiu „Quality of Life“, iš kurių du trečdaliai sudarė tyrimai, atlikti ne seniau kaip prieš 10 metų (1.4.1 lentelė). Literatūroje randama labai daug GK apibrėžimų, todėl pagrindinė problema, analizuojant GK tai, kad nėra aiškios koncepcijos. Gana sudėtinga suformuluoti vieną, visiems priimtiną ir tinkamą, GK apibrėžimą, nes vienų nuomone, GK yra „GK visada apima dvi jos dedamąsias: subjektyviąją gerovę, kai tiriama visuomenės arba tam tikros
24
teritorijos gyventojų GK, remiantis realiai prieinama statistika ir objekty-viąją gerovę, kai atsižvelgiama į asmens nuomonę apie jo GK“, kitų nuomo-ne tai „individualus savo paskirties gyvenime įvertinimas kultūros ir verty-bių sistemoje, kurioje individas gyvena, požiūriu, ir kuris susijęs su individo tikslais, viltimis, standartais bei interesais“. Bet kuriuo atveju, kai bandoma apibrėžti, kas tai yra GK, kiekvienas asmuo ir (ar) visuomenė gali išvesti savo GK formulę, kuri bus individuali ir apims tik jam būdingus GK komponentus arba kriterijus [97].
Pagal PSO GK – tai individualus savo paskirties gyvenime įvertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati samprata, apimanti asmens fizinę sveikatą ir psichologinę būklę, nepriklausomybės laipsnį, socialines funkcijas bei ryšį su aplinka [99, 100].
Klinikiniame darbe labiau akcentuojama fizinė sveikata, o psichologai labiau orientuojasi į emocinės ir pažinimo funkcijų dimensijas, ekonomis-tai – į žmogaus finansinę gerovę, dvasininkai – į dvasinio pasaulio tobulė-jimą ir pilnatvę, todėl apibendrinę galime teigti, kad ši sąvoka yra labai išplėtota, įvairialypė, tačiau paprastai ji apima fizinius, funkcinius, psicholo-ginius, pažintinius, socialinius ir ekonominius gyvenimo aspektus, be to, dažniausiai atspindi subjektyvų individo funkcijų ir bendrosios sveikatos būklės suvokimą [101–108]. Ją nulemia daugybė veiksnių ir aplinkybių: išsilavinimas, būstas, užimtumas, pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresai, krizės, sveikatos kokybė, sveikatos priežiūros galimybės, darbo sąlygos, mityba, išsilavinimo galimybės, ekologiniai veiksniai ir dau-gelis kitų [27]. Dėl šių sudedamųjų dalių gausos GK svarbia dalimi lemia žmogaus sveikatą [28]. Šiame darbe GK sąvoka bus vartojama analizuojant su sveikata susijusios GK aspektus.
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė
Su sveikata susijusi GK – tai GK dalis, kuriai įtakos turi sveikata ir sveikatos priežiūra [12]. GK veikia ne tik bendra asmens sveikatos būklė, bet ir specifinė liga [108]. PSO, rūpindamasi žmonių sveikata, siekia užtik-rinti galimybę visiems žmonėms siekti geresnės GK. Su sveikata susijusi GK yra viena pagrindinių asmens bendros GK dalių [106].
Jos vertinimas turėtų apimti:
• Fizinį aktyvumą (pvz., paciento gebėjimas apsitarnauti, jo funkcinė būklė, judrumas, veikla namie ir (ar) darbe).
25
• Su liga ir gydymu susijusius simptomus (pvz., skausmas, pykini-mas, vėmipykini-mas, šlapimo nelaikypykini-mas, karščiavimas ir kt.).
• Psichinę būklę (pvz., stresas, nerimas, depresija ir kt.).
• Socialines funkcijas (pvz., santykiai šeimoje, su draugais, laisvalai-kio leidimas ir kt.).
• Kitus aspektus (pvz., dvasiniai arba buities rūpesčiai, pažinimo funkcijos, lytinės funkcijos, išvaizda, pasitenkinimas sveikatos priežiūra ir kt.) [12, 48, 109, 110].
Kuo geriau žmogus vertina visas savo funkcijas, tuo geresnė jo GK. Šių funkcijų vertinimas ypač svarbus gydant sunkias ligas. Sunkių ligų, tokių kaip, onkologinių gydymo metodai skirtingai veikia sergančiųjų GK ir tai tampa aktualia tema pasirenkant gydymo metodą [27]. Tradiciniai sveikatos ir sveikatos priežiūros vertinimo būdai nerodo tam tikra liga sergančiųjų asmenų būklės, nes jie remiasi visos populiacijos duomenimis [111]. GK įvertis svarbus siekiant informuoti gydytojus apie paciento bendrąją būklę bei savijautą tam tikro ligos gydymo metu [103]. Tyrimai rodo, kad, esant geresnei GK, sveikatos priežiūros paslaugų reikalingumas mažesnis [96].
GK tyrimai atliekami tiek bendruomenės arba populiacijos lygmeniu, tiek individualiai. GK vertinimas yra tapęs modernaus vėžio gydymo įvertinimo dalis. Moksliniai tyrimai rodo, kad skirtinga ligos eiga bei stadija lemia skirtingus sergančiųjų poreikius, turi nevienodą įtaką jų GK [103, 112]. PV sergančiųjų GK įtakos turi vėžio, kaip ligos, diagnozavimas, gydy-mo metodo ir baigčių pasirinkimas, lytiniai, erekcijos sutrikimai, įprastinės veiklos ir savipriežiūros pokyčiai, kiti fiziniai sutrikimai, skausmas, depresija, nepakankamas informacijos ir žinių suteikimas bei daugelis kitų veiksnių [13, 113]. Kadangi paciento ligos suvokimas yra vienas esminių veiksnių dabartinėje sveikatos priežiūros sistemoje, akcentuojančioje į pacientą orientuotą priežiūrą, todėl GK įverčiai būtini vertinant ir kontro-liuojant pacientų būklę po vėžio diagnozavimo, gydymo metu ir baigus gydymą. Lietuvos sveikatos programoje pabrėžiama, kad GK turi būti siste-mingai stebima ir ji bus pagerinta, kai daugiau dėmesio jai skirs pirminė, antrinė ir tretinė sveikatos priežiūra [11]. Dėl to medikams labai svarbu nuolat gilinti žinias apie sergančių ir sveikų asmenų GK aspektus, taip siekiant pagerinti ir tobulinti medicinos bei socialinės priežiūros sistemą Lietuvoje.
Apžvelgus 1.4.1 lentelėje pateiktus mokslinių tyrimų, kurie buvo atlikti 2012 m. rugpjūčio 23 – rugsėjo 21 dienomis, duomenis LSMU bibliotekos prenumeruojamuose duomenų bazėse, nustatyta, kad pasaulyje ir Lietuvoje
26
sergančiųjų PV GK nebuvo plačiai nagrinėta, analizuojant ją skirtingose PV ligos stadijų, taikomų gydymo metodų ir ligos trukmės grupėse.
1.4.1 lentelė. Mokslinių straipsnių paieška Lietuvos sveikatos mokslų uni-versiteto bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse
Duomenų bazė
Rastų straipsnių skaičius pagal vartotus raktažodžius „Quality of Life“/
„Gyvenimo kokybė“
„Quality of Life“ AND „Prostate cancer“/ „Gyvenimo kokybė“ IR „Priešinės liaukos vėžys“
„Quality of Life“ AND „Prostate
cancer“ AND „Lithuania“ Iš viso 10 m. 5 m. Iš viso 10 m. 5 m. viso 10 m. 5 m. Iš LSMU bibliotekos katalogas 308 190 118 3 2 1 3 2 1 The Cochrane Library 3 886 1 3 885 128 – 128 – – – Annual reviews 721 529 192 38 26 12 – – – Lietuvos virtuali biblioteka 1 624 617 1 007 2 – 2 2 1 1 PubMed 159 479 94 639 64 840 3 039 1 764 1 275 1 – 1
Remiantis „The Cochrane Library“, „Annual reviews“, Lietuvos virtua-lios bibliotekos bei „PubMed“ duomenų bazėmis, nustatyta, kad Lietuvoje per pastaruosius 10 metų pagal raktažodžius „Quality of life“ AND „Prostate cancer“ AND „Lithuania“ rasti trys atlikti moksliniai tyrimai arba straipsniai, kuriuose nagrinėjama PV sergančiųjų GK Lietuvoje, atmetus savicitavimą, liko du tyrimai, tai J. Toliušienės 2005 m. disertacija tema „Pagyvenusių vyrų slaugos poreikių ir GK kaita sergant išplitusiu PV“ ir pranešimas, kuris parengtas remiantis šios disertacijos rezultatais [12].
2005 m. J. Toliušienės daktaro disertacijoje buvo plačiai nagrinėjami slaugos poreikiai sergant išplitusiu PV. Vienas iš uždavinių buvo PV sergančiųjų GK ir jos kaita 9 mėn. laikotarpiu po diagnozės nustatymo, taip pat reikšmės turinčių veiksnių sergančiųjų išplitusiu PV gyvenimo kokybei nustatymas, sergančiųjų vidinės darnos įvertinimas.
27
Plačiau aptarsime šio mokslinio tyrimo duomenis, kur gauti statistiškai patikimi rezultatai, rodantys tiriamosios ir kontrolinės grupių GK skirtumus per visą tyrimo laikotarpį vyrų, kuriems diagnozuotas išplitęs PV, GK, fizinės sveikatos, socialinės ir psichologinės subskalių rodmenys bei pasi-tenkinimas savo lytine funkcija buvo mažesni lyginant su kontroline, bend-rosios populiacijos to paties amžiaus vyrų grupe. Visus 9 mėn. nuo išplitusio PV diagnozavimo dažniausiai pacientų įvardytas skundas buvo nuovargis, kuriuo besiskundžiančiųjų daugėjo viso tyrimo laikotarpiu, tai pat skausmas, dažnas šlapinimasis ir karščio pylimas. Mažesni buvo ir psichologinės subskalės rodmenys, lytinės funkcijos sutrikimas turėjo stipriausią įtaką GK blogėjimui, o tai rodo, jog vyrų, sergančių išplitusiu PV, gyvenimo kokybė blogesnė nei bendrosios to paties amžiaus vyrų populiacijos, kad sergan-čiųjų GK pokyčius sąlygojo vėžio, kaip ligos diagnozavimas bei šios ligos trukmė. Ligos stadija neturėjo įtakos funkcinei būklei diagnozavimo laiko-tarpiu.
Instrumentai priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybei vertinti
Šiuo metu GK vertinti yra daugybė instrumentų, kurie gali būti užpildo-mi paties tiriamojo, be tyrėjo įsikišimo, t. y. kai tiriamasis užpildo klausi-myną pats, tyrėjui(-ams) nedalyvaujant (pvz., anketa siunčiama paštu, el. paštu, internetu) ir kai tyrėjas pateikia klausimus, o tiriamasis į juos atsa-ko, t. y. vadinama interviu, kuris gali vykti „akis į akį“ arba telefonu. Abiems apklausų atvejais klausimai gali būti visiškai vienodi, tačiau atsakymai gali būti visiškai skirtingi pirmiausia dėl tiriamojo anonimiškumo nebuvimo, galimo tyrėjo(-ų) įsikišimo ir (ar) jo(-s) interpretavimo, nenaudojant intymių klausimų [114]. Savipildos klausimynai yra pigesnis būdas, tačiau kai kurių klausimų tiriamasis gali nesuprasti ir neatsakyti, taigi, nustatyta, kad yra mažesnė motyvacija į juos atsakinėti, nes tiriamieji tarsi „niekam neįsipareigoję“, mažesnis jų atsako dažnis [115]. Todėl, prieš atliekant ty-rimą, patartina naudoti apžvalginę apklausą, kurios metu siekiama išsiaiš-kinti, ar visi klausimai tiriamiesiems suprantami ir aiškūs, ar aišku kaip į juos atsakyti arba juos pažymėti [116].
GK vertinimo instrumentai gali būti skirstomi į:
• Bendruosius, kurie taikomi visos populiacijos arba didelėms tam tikros pacientų ligos grupėms vertinti, pvz., klausimynai skirti bendrai sveikatos būklei vertinti (GHQ [117, 118], NHP [119], SF-36 [48]), sergantiesiems vėžiu vertinti (EORTC QLQ-C30 [15,
28
119–123], FACT-G [124, 125], VAS [126, 127], EQ-5D [128– 130], SF-36 [128, 129]).
• Ligos-specifinius, pvz., krūties vėžiu (FACT-B [114], EORTC QLQ-BR23 [131]), cukriniam diabetui (ADDQoL [132]), maisto alergijoms (FAQLQ-PF [133]) ir kt.
• Specifinius tam tikrai sričiai, kurie vertina tam tikras funkcijas ir (ar) simptomus (miegui vertinti (PSQI, ISQ [134, 135], alkoholio vartojimui (AUDIT, CAGE [136, 137]) ir kt. [48].
GK bendrieji vertinimo klausimynai apibendrina daugybę sveikatos aspektų, kurie gali būti pritaikyti įvairioms ligoms, būklėms vertinti. Papras-tai juose pateikiami klausimai apie fizinius, psichinius ir socialinius svei-katos aspektus. Jie gali būti naudojami tiek onkologinėmis ligomis sergan-tiesiems, tiek sveikiems žmonėms. Jie nėra skirti vertinti specifinius tik tam tikrai ligai būdingus veiksnius arba simptomus, kurie kartais gali būti esmi-niai nustatant klinikinius pokyčius arba ligos baigtis, todėl šių klausimynų trūkumas – jautrumas, kuris gali būti nepakankamas, norint tiksliai įvertinti onkologinėmis ligomis sergančiųjų specifinius GK aspektus.
Su sveikata susijusiai sergančiųjų onkologinėmis ligomis GK vertinti dažniausiai naudojami ligos specifiniai klausimynai, kuriuose tiriamieji patys atsako į klausimus apie jaučiamus simptomus, lūkesčius, ko tikisi, o tyrėjai analizuodami šiuos duomenis įvertina tiriamosios grupės bendrąją sveikatos būklę, fizinį, emocinę būklę, socialinę ir ekonominę būklę ir daug kitų veiksnių ir simptomų, kurie padeda įvertinti ir išanalizuoti tik tam tikroje specifinėje tiriamųjų grupėje esančiųjų GK, kuri gali būti susijusi arba įtakojama ligos, jos stadijos, gydymo metodo arba ligos trukmės [110].
Specifinių klausimynų patikimumo, jautrumo ir specifiškumo rodikliai geri, tačiau juos sunkiau taikyti lyginant skirtingas ligas arba tiriamųjų populiacijas, todėl dažnai, atliekant tyrimą, naudojami ir bendrieji, ir speci-finiai, tik tam tikrai ligai skirti instrumentai [15, 119, 121, 138]. Specifiniai PV pritaikyti klausimynai papildomai įtraukia šlapinimosi, tuštinimosi simptomus, hormonų pokyčius ir lytinės funkcijos vertinimą, taip geriau atspindėdami atsiradusius kartu su PV sveikatos pokyčius [139].
29
1.4.2 lentelė. Savipildos klausimynai priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybei vertinti Nr. GK instrumentas Tiriamųjų populiacija
Klau- simų skai- čius Rastas publikacijų skaičius DB „Pubmed“ Prieinamas šiomis
kalbomis Tiriamos dimensijos
Autorius, šaltinis 1. Prostate Cancer Quality of Life scale
(PC-QoL) Naudojamas sergančiųjų neišplitusiu PV GK vertinti 52 25 • Anglų • Šlapinimosi simptomai • Tuštinimosi simptomai • Lytinė funkcija Cowen ir kiti, 2000 [140]
2. Prostate Cancer Specific Quality of Life Instrument (PROSQOLI) Naudojamas sergančiųjų su simptominiu, hormonams atspariu PV GK vertinti klinikiniuose tyrimuose 10 7 • Anglų • Skausmas • Apetitas • Nuovargis • Vidurių užkietėjimas • Šlapimo nelaikymas • Fizinis aktyvumas • Bendra savijauta • Nuotaika • Santykiai šeimoje Tannock I., 1996 [141]
3. Cancer Index Composite Expanded Prostate (EPIC) Naudojamas po gydymo sergančiųjų PV GK vertinti 50 100 • Anglų • Vokiečių • Ispanų • Japonų • Šlapinimosi funkcija • Tuštinimosi funkcija • Lytinė funkcija • Hormonų pokyčių Wei ir kiti, 2000 [142, 143]
4. UCLA Prostate Cancer Index (UCLA-PCI) Naudojamas sergančiųjų neišplitusiu PV GK vertinti 20 55 • Anglų • Vokiečių • Prancūzų • Japonų • Ispanų • Šlapinimosi funkcija • Tuštinimosi funkcija • Lytinė funkcija • Sunkumai šlapinantis • Sunkumai tuštinantis • Lytinio aktyvumo sutrikimai
Litwin ir kiti, 1995 [142]
30
1.4.2 lentelės tęsinys
Nr. GK instrumentas Tiriamųjų populiacija
Klau- simų skai- čius Rastas publikacijų skaičius DB „Pubmed“ Prieinamas šiomis
kalbomis Tiriamos dimensijos
Autorius, šaltinis
5. Patient oriented prostate utility scale (PORPUS) Naudojamas vertinti sergančiųjų PV GK ir šalutinius gydymo poveikius 10 10 • Anglų • Vokiečių • Skausmas • Energingumas • Lytinė funkcija
• Lytinio gyvenimo poreikis • Šlapinimosi dažnumas • Šlapimo nelaikymas • Tuštinimosi funkcija • Emocinė būklė • Socialinė veikla • Santykiai su gydytoju Krahn ir kiti, 2000 [144] 6. Functional Assessment of Cancer Therapy – Prostate (FACT-P) Naudojamas vertinti sergančiųjų PV GK (jų būklę ir savijautą per pastarąsias 7 dienas) 39 49 • Daugiau nei 50 kalbų • Lietuvių • Fizinė savijauta • Skausmas • Lytinė funkcija • Šlapinimosi simptomai • Tuštinimosi simptomai • Emocinė būklė • Funkcinė būklė • Organizmo išsekimas • Vyriškumas • Visuomeninė/šeiminė gerovė • Papildomi rūpesčiai Cella D., 1987 [124]
7. Quality of Life Module - Prostate (14 QOLM-P14) Naudojamas kartu su EORTC QLQ-C30 klausimynu, vertinti sergančiųjų išplitusiu PV GK 14 1 • Anglų • Vokiečių • Prancūzų • Ispanų • Japonų • Švedų • Lenkų • Skausmas • Skausmas judant • Mieguistumas • Miego sutrikimai • Plaukų praradimas • Skonio pakitimai • Šlapinimosi simptomai Neville ir kiti, 1999 [145]
31
1.4.2 lentelės tęsinys
Nr. GK instrumentas Tiriamųjų populiacija
Klau- simų skai- čius Rastas publikacijų skaičius DB „Pubmed“ Prieinamas šiomis
kalbomis Tiriamos dimensijos
Autorius, šaltinis
8.
EORTC Quality of Life questionnaire for
Prostate Cancer (QLQ-PR25)
Naudojamas kartu su QLQ-C30 klausimynu, vertinti sergančiųjų bet kuria PV stadija (per 7 dienas ir 4 savaites) GK 25 46 • Daugiau nei 34 kalbomis • Lietuvių • Šlapinimosi simptomai • Tuštinimosi simptomai • Lytinė funkcija
• Su gydymu susiję simptomai
EORTC grupė, 1987 [131]
9. sukurtas Cleary ir kt. Be pavadinimo, Naudojamas sergančiųjų išplitusiu PV GK vertinti 29 12 • Anglų
• Bendroji būklė • Emocinė būklė • Skausmas • Gyvybingumas • Fizinis pajėgumas • Lytinė funkcija • Lytinis aktyvumas • Veiklos apribojimas • Priverstinis gulėjimas lovoje • Socialinės funkcijos
Cleary ir kiti, 1995 [146]
10. Prostate Cancer Symptom Scale (PCSS)
Naudojamas sergančiųjų PV gydymo
veiksmingumui vertinti 18 10 • Anglų
• Šlapinimosi sutrikimai (šlapimo nelaikymas, skausmas
šlapinantis, srovės stiprumas ir kt.) • Tuštinimosi sutrikimai • Lytinės funkcijos Gralla ir kt., 2007 [147] 11. Prostate Treatment-Specific Symptoms Measure (PTSS) Naudojamas šalutiniams poveikiams, susijusiems su sergančiųjų PV gydymu, vertinti
19 1 • Anglų • Virškinimo sistemos sutrikimai • Šlapinimosi sutrikimai • Lytinės funkcijos pakitimai
Southwest Oncology Group, 1990
[148]
32
Analizuodami moksliniuose tyrimuose naudojamus klausimynus PV sergančiųjų GK tirti, radome klausimynų, kurie neturėjo pavadinimo ir buvo sukurti tik tam tikram tyrimui atlikti [146, 149]. Iš atliktos mokslinių tyrimų analizės 1.4.2 lentelėje matome, kad naudojama nemažai klausimynų PV sergančiųjų GK tirti, tačiau vieni skirti tirti sergančiuosius neišplitusiu PV (PC-QoL, UCLA-PCI), kiti – esant metastazavusiam PV (14 QOLM-P14), dar kiti – po taikyto tam tikro PV gydymo (EPIC). Lietuvių kalba GK vertinti bet kurioje PV stadijoje buvo prieinami du klausimynai – FACT-P ir QLQ-PR25. Dėl FACT-P klausimų, kuriais siekiama išsiaiškinti simptomus ir pokyčius per praėjusias septynias dienas, šis klausimynas buvo atmestas. Tyrimui buvo pasirinktas QLQ-PR25 klausimynas, kuriame buvo pateikia-mi klausimai apie sergančiuosius varginančius simptomus ir pojūčius per paskutines septynias dienas ir per paskutinį mėnesį (per paskutines 30 dienų). Naudojant šį specifinį PV ligai klausimyną, kartu patartina naudoti EORTC grupės sukurtą bendrąjį klausimyną, skirtą sergantiesiems vėžiu QLQ-C30 [131].
2012 m. rugsėjį „PubMed“ duomenų bazėje radome 1037 straipsnius, kuriuose buvo naudojamas EORTC QLQ-C30 klausimynas tyrinėjant visas vėžio rūšis (vartoti raktažodžiai: „EORTC QLQ-C30“ ir „cancer“), PV tema (vartoti raktažodžiai: „EORTC QLQ-C30“ ir „prostate cancer“) – 78 straipsniai. Taikant apribojimus: penkeri metai, anglų kalba – 26 straipsniai. Atmetus savicitavimą, klausimyno validumo tyrimus ir apžvelgus šiuos atliktus tyrimus pastebėjome, kad daugelis jų atlikti vertinti GK taikant tam tikrą gydymo metodą ir (ar) gydymo veiksmingumo sąsajas [27, 150–163] su GK pokyčiais, GK ir mitybos sąsajas [78], tikėjimo ir GK sąsajas [112], psichologinės būsenos ir emocijų bei GK sąsajas [123, 164, 165].
Apibendrinę galime teigti, kad GK vertinti turėtų būti naudojami keli klausimynų tipai ir derinami tarpusavyje. Tyrimuose dažniausiai naudoja bendruosius klausimynus kartu su specifiniais, siekiant nustatyti specifines, tik tam tikrai būklei arba gydymui būdingas problemas, kurias lemia taiko-mas gydymo metodas, ligos stadija, ligos trukmė ir kt.
Apie tyrime naudotus klausimynus ir jų vertinimo metodiką plačiau aprašoma skyriuje „Metodai“ (2 skyrius), skirsnyje „Tyrimo instrumentai ir priemonės“ (2.4 skirsnis).
33
Veiksniai, turintys įtakos priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybei
GK vertinimas yra labai individualus, priklauso nuo asmeninių (asmeny-bės tipas, ligos suvokimas) ir medicininių (ligos klinikinių) veiksnių [166].
Siekiant išsiaiškinti, kokie veiksniai turi įtakos sergančiųjų PV gyve-nimo kokybei, atlikome populiacinių GK tyrimų mokslinės literatūros paieš-ką LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse ir jos apžvalgą. Paieškai vartoti raktažodžiai: prostate cancer, prostate neoplasm, tumour of prostate/stage, illness stage, disease stage, treatment method, illness dura-tion/Quality of life, QoL, QoL factors/population-based, population-based study. Taip pat buvo vartojami visi įmanomi šių raktažodžių deriniai (rasta 3040 straipsnių). Pasirinktas populiacinis tyrimo tipas (rasta 60 straipsnių), tiriamieji – PV sergantys vyrai, apžvalgai naudoti penkių metų senumo, t. y. 2007–2012 m. publikuoti moksliniai tyrimai. Rasti 24 straipsniai. Didžioji dalis publikacijų buvo atmesta, nes šešiuose tyrimuose GK buvo lyginama prieš ir po tam tikros intervencijos, tiriant kokio nors vaisto ir (ar) gydymo metodo veiksmingumą. Du pašalinti dėl juose analizuojamo e-paslaugų teikimo bei naujos duomenų bazės sukūrimo, 5 pašalinti dėl juose analizuojamos PV profilaktinės programos efektyvumo, vienas pašalintas dėl analizuojamos diabetes mellitus įtakos sergantiesiems PV ir dar vienas pašalintas, nes neatitiko penkių metų paieškos kriterijaus – jis buvo perpublikuotas iš 2004 m. Iš viso analizei buvo atrinkti devyni tyrimai, kurie susisteminti ir pateikiami 1.4.3 lentelėje.
34
1.4.3 lentelė. Priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybei įtakos turintys veiksniai Eil. Nr. Tyrimo autorius, vieta, publikavimo metai, šaltinis Tyrimo
trukmė Tiriamųjų skaičius GK įtakos turintys veiksniai
1. Kyrdalen ir kiti, Norvegija, 2012 [167]
32 mėn. nuo gydymo pradžios
771 vyrai, kuriems naujai nustatytas, neišplitęs PV
Gydymo metodas, amžius, išsilavinimas, neurotiškumas, gretutinė(-ės) liga(-os)
2. Reeve ir kiti, JAV, 2012
[113] 24 mėn.
445 vyrai, kuriems nusta-tytas neišplitęs, naujai diagnozuotas PV, kontro-linė grupė – 2225 PV ne-sergantys vyrai, ≥65 metų
Ligos trukmė, gydymo metodas
3. Song ir kiti, JAV, 2012
[168] 5 m.
1581 vyrai, kuriems nustatytas neišplitęs, ne ilgiau kaip 1 metus diagnozuotas PV
Ligos klinikiniai veiks-niai, šeiminė padėtis, pajamos, išsilavinimas, rasė, raštingumas 4. Johansson ir kiti, Švedija ir Suomija, 2011 [149] 10 m. 349 vyrai, kuriems nustatytas neišplitęs PV, kontrolinė grupė – 214 PV nesergančių vyrų
Gydymo metodas, psi-chologiniai veiksniai (žinia apie ligą, jos su-vokimas, nerimas ir kt.)
5. Aarts ir kiti, Olandija, 2010
[96] 4 m. 584 PV sergantys vyrai, ≤75 metų Gydymo metodas, pajamos, išsilavinimas, gretutinė(-ės) liga(-os)
6. Smith ir kiti, Australija, 2009
[16] 3 m. 1493 vyrai, kuriems nustatytas neišplitęs PV, ≤70 metų, kontrolinė grupė – 1347 vyrai Gydymo metodas, ligos trukmė, amžius
7. Reeve ir kiti, JAV, 2009
[13] 2 m.
1432 PV sergantys vyrai, kontrolinė grupė – 7160 vyrų, priskiriami kaip nesergantys PV, ≥65 metų
Gydymo metodas, amžius, išsilavinimas, šeiminė padėtis, gretutinė(-ės) liga(-os)
8. Mols ir kiti, Olandija, 2009 [169] 5–15 m. po diagno-zavimo 403 vyrai, sergantys PV, dirbantys, ≥75 metų Gydymo metodas, išsilavinimas, darbinė veikla, amžius, gretutinė(-ės) liga(-os)
9. Mols ir kiti, Olandija, 2007 [170] 5–15 m. po diagno-zavimo 1129 PV sergantys vyrai, kontrolinė grupė – 1742 vyrai, nesergantys PV, ≤75 metų Amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimas, darbinė veikla, gretutinė(-ės) liga(-os)
35
Su sveikata susijusiai GK vertinti numatyta apžvelgti straipsnius, ku-riuose analizuojami pacientai, sergantys PV ir, atsižvelgiant į vėžio stadiją, įvertinti jų GK tarp stadijų. Nepavyko rasti nė vieno populiacinio tyrimo, kuriame būtų analizuojama GK visų PV stadijų metu ir (ar) jų palyginimo, todėl buvo apžvelgta literatūra, kurioje analizuojama GK sergančiųjų lokalizuotu arba metastazavusiu PV.
A. Kyrdalen ir jo kolegų atliktas populiacinis tyrimas, atliktas Norve-gijoje pristato duomenis, kurie gauti lyginant GK keturiose PV sergančiųjų grupėse tarp trijų dažniausiai taikomų PV gydymo metodų grupių (radikali prostatektomija, radioterapija ir kompleksinis gydymas (radioterapija + hormonų terapija) ir PV sergančiųjų grupės, kuriai netaikomas joks gydymo metodas. Nustatyta, kad sergančiųjų geresnei GK įtakos turėjo jaunesnis amžius, aukštesnis išsilavinimas, gretutinės ligos nebuvimas ir žemesnio lygio neurotiškumas. Šio tyrimo duomenimis, toks demografinis domuo, kaip gyvenimas poroje, svarios reikšmės GK neturėjo [167]. Kitų trijų popu-liacinių mokslinių tyrimų, atliktų JAV ir Australijoje, duomenimis, nusta-tyta, kad statistiškai reikšmingai dažnesni pokyčiai, vertinant su sveikata susijusią jų GK fizinėje, socialinėje ir kasdienėje veiklose, dažniau patiria-mas skauspatiria-mas bei prastesnė psichinė sveikata buvo sergančiųjų PV, lyginant su kontroline, t. y. PV nesergančių tiriamųjų grupe. Didžiausi šių skalių skirtumai, vertinant GK abiejose tiriamųjų grupėse, buvo sąlygoti laiko intervalo – vyrai, kuriems PV buvo diagnozuotas prieš 6 mėn., jų GK buvo prastesnė vertinant visas fizinės sveikatos skales lyginant su kontroline grupe. Vyrams, kuriems PV diagnozuotas daugiau kaip prieš 12 mėn., jų GK susijusi su sveikata statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės tiriamųjų, t. y. tų, kurie nesirgo PV. Šie duomenys rodo atsiradusius fizinės funkcijos, psichinės būklės ir socialinės veiklos pokyčius, susijusius su PV diagnozavimu [13, 16, 113]. Priešingus rezultatus pateikia E. Johan-sson ir jo bendraautoriai Skandinavų šalyse atlikę tyrimą. Tyrimo metu nustatyta, kad, praėjus trejiems metams ir daugiau po ligos diagnozavimo, sergančiųjų PV GK prastesnė fizinės sveikatos atžvilgiu, lyginant ją su bendra populiacija [149]. M. Thong ir kolegų Olandijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad PV sergantiesiems, kuriems taikoma aktyvi stebėsena, bend-ros GK vertinimas nesiskyrė tarp sergančių PV ir bendbend-ros vyrų populiacijos 10 metų laikotarpyje po ligos diagnozavimo, tačiau taikant spindulinį gydy-mą, sergančiųjų PV buvo žymiai prasčiau vertinama fizinė būklė ir simp-tomų skalės lyginant su PV nesergančiųjų populiacija. PV sergančiųjų psi-chinė sveikata, lyginant su kontroline grupe, buvo prastesnė ir aktyvios
36
stebėsenos, ir spindulinio gydymo metu. Manoma, kad AS gydymo metu pacientai patiria nerimą ir baimę dėl negydomos ligos [171].
F. Mols ir kolegų JAV atlikto populiacinio tyrimo duomenys atskleidė, kad tarp sergančiųjų PV aukštesni fizinės ir psichinės sveikatos vertinimai tiriamųjų, turinčių aukštesnį išsilavinimą, taip pat geresnėms šioms funk-cijoms įtakos turėjo socialiniai ir demografiniai veiksniai, tokie kaip, jaunes-nis amžius [170], šeiminė padėtis, t. y. vedęs, gyvenantis poroje; didesnės šeimos (asmens) pajamos bei rasė – afroamerikiečių, lyginant su baltaodžių, fizinė sveikata prastesnė, tačiau geresnė psichinė sveikata [13, 113].
C. Ruland kartu su kitais autoriais Norvegijoje vieni pirmųjų vertino priešinės liaukos ir krūties vėžiu pacientų interaktyvų bendravimą, jų kon-sultavimą ir jų tarpusavio palaikymą elektroniniu būdu, kuris truko viene-rius metus. Tyrimo duomenys atskleidė, kad pagerėjo visi tyrimo vertinami kriterijai: simptomų raiška, depresija, savipagalba, jų GK ir socialinis palai-kymas [172].
Šiuose aprašytuose populiaciniuose moksliniuose tyrimuose kalbama apie esamus arba atsirandančius fizinės ir psichinės sveikatos pokyčius susirgus arba sergant PV, pabrėžiama sveikatos priežiūros paslaugų kokybės svarba, paciento ir jo partnerio informavimo apie galimus sveikatos ir jos funkcijų pokyčių svarbą, taikant tam tikrą gydymo metodą, apie simptomų raišką tam tikro gydymo metu, apie galimus gydymo šalutinius poveikius, pasirenkant gydymo metodą, psichologinę pagalbą sergantiesiems PV ir jų partneriams. Apžvelgtuose moksliniuose straipsniuose GK apibrėžiama kaip esminis komponentas renkant PV gydymą [173].
Gyvenimo kokybės vertinimas skirtingų ligos stadijų, ligos trukmės ir gydymo metodų grupėse
A. Tavlarides su kolegomis JAV kohortinio tyrimo metu nustatė, kad tarp PV sergančiųjų su vėžiu susijusio nerimo didėjimas po chirurginio gydymo buvo sąlygojamas didesnės ligos stadijos bei jaunesnio amžiaus. Šio nerimo stiprėjimas susijęs su prastesne lytine funkcija ir sunkėjančiais depresijos simptomais vienerius metus po taikyto chirurginio gydymo [174]. Kohortinio tyrimo metu, atlikto J. Couper ir kitų autorių Australijoje, nustatyta, kad 12 mėn. po ankstyvojo PV diagnozavimo pacientai visą laiką patyrė energingumo mažėjimą ir psichologinį stresą [175].
S. Brassell ir jo kolegų JAV epidemiologinio stebėjimo tyrimo metu, vertinant PV sergančiuosius aštuonis kartus: prieš biopsiją ir 3, 6, 9, 12, 18, 24, 30 mėn. po jos nustatyta, kad po radikalios prostatektomijos ir dvejus
37
metus po jos buvo prastesnė tiriamųjų šlapinimosi funkcija lyginant su radioterapijos ir kompleksinio gydymo grupėmis. Šlapinimosi funkcija buvo prastesnė chirurginio gydymo metu, lyginant su radioterapijos ir komplek-sinio gydymo metodų metu. Išorinės radioterapijos ir radioterapijos, derin-tos su hormonų terapija, grupėse, prasčiausiai buvo vertinamos fizinės svei-katos, emocinės būklės ir tuštinimosi simptomų skalės. Tyrimo duomenimis, sergantiesiems PV finansinių sunkumų atsiradimas dėl ligos neigiamai veikia jų GK [129].
Kaip teigia M. Waldie ir kiti, skirtingi gydymo metodai gali turėti labai skirtingą poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, todėl, padedant pacientui ir jo partneriui apsispręsti, kokį gydymo metodą pasirinkti, labai svarbu juos informuoti apie galimas ligos baigtis ir galimus gydymo šalutinius poveikius [176]. M. Soloway ir jo kolegų duomenimis, lytinio aktyvumo sumažėjimas ir lytinės funkcijos sutrikimai būdingi ir dažniausi simptomai, varginantys sergančiuosius PV [177]. S. Boorjian ir S. Brassel bei kitų autorių duome-nimis, visi PV gydymo metodai neigiamai veikia lytinę funkciją ir bendrąją sergančiųjų GK [129, 178].
Dažniausiai chirurginio gydymo metu ir (ar) po jo vargina skausmas, impotencija (erekcijos nebuvimas), įvairių rūšių šlapimo nelaikymas, nevai-singumas, gali pasitaikyti kraujo šlapime – visa tai neigiamai veikia ne tik fizinę bet ir psichinę asmens sveikatą, taip pat jo socialinį gyvenimą. Paste-bėta, kad jaunesni pacientai mažiau skundžiasi turintys šlapimo nelaikymo ir impotencijos problemų nei vyresnio amžiaus pacientai [41]. R. Chou ir jo kolegų atliktos sisteminės literatūros apžvalgos duomenimis, gydant lokali-zuotą PV radikalios prostatektomijos gydymo metodu, buvo labiau išreikšti šlapinimosi sutrikimai, šlapimo nelaikymo ir lytinė funkcija lyginant su stebėsenos ir laukimo taktika [45]. Kito M. Dragicevic ir autorių Serbijoje atlikto kohortinio tyrimo metu nustatyta, kad pacientai po 1, 3, 6 ir 12 mėn. po radikalios prostatektomijos prasčiau vertino visas GK skales, išskyrus šlapinimosi sutrikimus, lyginant su grupe sergančiųjų, kuriems buvo taiko-ma stebėsenos ir laukimo taktika [179]. S. Boorjian ir jo kolegų sisteminės apžvalgos duomenimis, lokalaus PV metu tuštinimosi sutrikimai dažniau vargino radioterapijos gydymo metu lyginant su radikalia prostatektomija. Be to, tuštinimosi sutrikimai dažniau vargino taikant radikalios prostatek-tomijos gydymo metodą lyginant su aktyvios stebėsenos gydymo metodu [178].
38
Taikant radioterapijos gydymo metodus, pacientai dažniausiai patiria: tuštinimosi (viduriavimas, kraujavimas tuštinantis), šlapinimosi sutrikimus, šlapimo nelaikymo, erekcijos problemų, impotenciją, nuovargį [17, 41]. Vienos sisteminės apžvalgos duomenimis, radioterapijos metu labiau išreikšti tuštinimosi ir lytinės funkcijos sutrikimai, lyginant šias grupes su stebėsenos ir laukimo taktika, tačiau kitų trijų epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad, vertinant bendrąją GK, nerasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp radioterapijos ir stebėsenos bei laukimo taktikos metodų. Aptariant kitų šešių epidemiologinių tyrimų rezultatus, nustatyta, kad, taikant radioterapiją, ir tiriamuosius stebint dvejus metus po šio gydymo, pacientai patiria daugiau tuštinimosi funkcijos sutrikimų nei stebėsenos ir laukimo taktikos metu [45].
Dažniausiai varginantys simptomai, taikant hormonų terapiją, buvo: libido praradimas, impotencija, erekcijos sutrikimai, viduriavimas, karščio bangos, ginekomastija, osteoporozė, anemija, pablogėjusi psichinė sveikata, svorio prieaugis, nuovargis, depresija [41]. Vienos sisteminės apžvalgos duomenimis, hormonų terapijos metu dažniau vargina ginekomastija, karščio bangos, erekcijos sutrikimai lyginant šias grupes su stebėsenos ir laukimo taktika. Dar dviejų R. Chou ir kitų autorių, aptartų anksčiau, atliktų epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad hormonų terapijos metu vyrai patiria daugiau lytinės funkcijos sutrikimų nei stebėsenos ir laukimo taktikos metu. Hormonų terapijos metu kasdienės veiklos funkcija ir bendroji GK buvo vertinama prasčiau nei stebėsenos ir laukimo taktikos metu [45].
Taikant chemoterapiją dažniausiai nurodomi varginantys simptomai buvo: apetito praradimas, plaukų nuslinkimas, pykinimas ir vėmimas, vidu-riavimas, dažnesnės infekcijos, nuovargis. Dauguma šių reiškinių yra trum-palaikiai, kurie pamažu išnyksta po chemoterapijos gydymo [17, 41].
Nėra patikimų įrodymų, kuris PV gydymo metodas yra geresnis arba geriausias esant tam tikrai ligos stadijai, siekiant išsaugoti geresnę pacientų GK. Atlikta tyrimų, kurie pateikia, kuris gydymo metodas ir kiek sumažina mirtingumą nuo PV, tačiau sunku rasti tyrimų, kurie aprašytų sergančiųjų PV GK ir palygintų ją su kitomis gydymo metodų grupėmis: aktyvios stebė-senos, chirurginio gydymo, chemoterapijos, radioterapijos, hormonų terapi-jos ir kompleksinio gydymo.
39
1.5. Ligos suvokimas ir jo vertinimas
Sveikatos sutrikimas arba liga gali būti sąlygota daugybės veiksnių, ne tik viruso arba bakterijos. Jau 1977 m. G. Engel kritikavo modelį, kuris teigia, kad sveikata – tai tik ligos ir (ar) negalios nebuvimas [180]. Sveika-tos psichologijos srities tyrėjai atskleidžia, kad sveikata yra biologinių (virusai, bakterijos), psichologinių (įsitikinimai, elgsena) ir socialinių (dar-bas, mėgstamas užsiėmimas) veiksnių derinys. Gydant žmogų, turi būti gydoma jo „visuma“, o ne tik su tam tikra liga atsiradę fiziniai pokyčiai [181]. Tai ir elgsenos, ir įsitikinimų keitimas, ir ligos įveikimo strategijos, ir gydymo rekomendacijų laikymasis. Kadangi yra gydomas „visas“ žmogus, tai jis iš dalies pats yra atsakingas už savo gijimą, pvz., jis turi laikytis gydymo režimo, gerdamas vaistus, keisti savo įsitikinimus ir (ar) elgseną. Į pacientą nežiūrima kaip į tariamą „auką“, nuo kurios nepriklauso jo svei-katos būklė ir (ar) ligos eiga.
Sveikata, kaip ir liga arba negalia, gali būti suvokiama skirtingai. Pajutus tam tikrus simptomus arba susirgus dar viena liga, individas daž-niausiai jau yra patyręs ir (ar) turi savo nuomonę apie tam tikrą būklę [182]. Šios nuostatos ir įsitikinimai yra lemiami pažinimo funkcijų ir emociniai veiksniai, kaip jie elgsis susirgus ir (ar) kovos su šia liga [183].
Vienas reikšmingiausių ligos suvokimą analizuojančių teorinių modelių yra H. Leventhalio ir kitų autorių 1984 m. sukurtas bendrasis ligos modelis. Tai bene dažniausiai naudojamas teorinis modelis sveikatos psichologijos tyrimuose, kuriuo remiantis individas traktuojamas kaip aktyviai besisten-giantis suprasti savo ligą, sveikatos būklę ir kovojantis su ja, o pats ligos, sveikatos būklės suvokimo procesas – kaip aktyvus informacijos apdoro-jimas. Modelio autoriai teigia, kad su sveikata susijusį elgesį lemia tai, kaip asmuo suvokia savo ligą [184, 185]. Šis modelis apima socialinius (kultūri-nius, socialinės aplinkos), asmens (socialinio bendravimo, gydytojo, tėvų) veiksnius, pažintinius (anksčiau patirtus ir dabar savo patiriamus) ir emoci-nius procesus [186]. Emociniai šio modelio aspektai yra mažiau tyrinėti, tačiau nustatyta aiški ligos suvokimo įtaka asmens emocinei būklei. Anali-zuojant ligos suvokimą tarp sergančiųjų PV, atskleidžiami jų lūkesčiai ir nerimas dėl ateities, kurių atsirado dėl ligos ir kurie turi svarios įtakos sergančiųjų PV emocinei būsenai. Visa tai suteikia žinių ir numato prie-mones, kuriomis galima pagerinti jų psichologinę bei emocinę būseną [56].
Ligos suvokimas gali būti kitoks nei objektyvus medicininis požiūris į ją, t. y. jis nebūtinai turi būti vienodas su moksliniu požiūriu, tačiau būtent
