LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMJA
Veterinarijos fakultetas
Laura Dobrovolskaitė
Nykštukinių voverinių skraiduolių, laikomų nelaisvėje,
gerovės įvertinimas
Welfare evaluation of sugar gliders in captivity
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Nykštukinių voverinių skraiduolių, laikomų nelaisvėje, gerovės įvertinimas “.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Laura Dobrovolskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Laura Dobrovolskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
ĮVADAS ... 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... ... 7
1.1. Nykštukinių voverinių skraiduolių nomenklatūra ir paplitimas ... 7
1.2. Nykštukinių voverinių skraiduolių biologija ... 8
1.3. Nykštukinių voverinių skraiduolių morfologija ... 8
1.4. Nykštukinių voverinių skraiduolių anatomija ir fiziologija ... 10
1.5. Skraiduolių auginimo sąlygos nelaisvėje ... 12
1.5.1. Laikymas ... 12
1.5.2. Mityba ... 13
1.5.3. Elgsena ... 14
1.5.4. Sveikatos sutrikimai ir dažniausiai pasitaikančios ligos ... 15
1.5.5. Veterinarinė procedūrų intervencija ... 17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 21
3. TYRIMO REZULTATAI ... 26
3.1. Skraiduolių laikymo sąlygos ... 26
3.2. Skraiduolių elgsena ... 30 3.3. Skraiduolių mityba ... 33 3.4. Skraiduolių sveikatingumas ... 35 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37 IŠVADOS ... ... 41 REKOMENDACIJOS ... ... 42 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43
SANTRAUKA
Nykštukinių voverinių skraiduolių, laikomų nelaisvėje, gerovės įvertinimas Laura Dobrovolskaitė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas buvo įvertinti nykštukinių voverinių skraiduolių (lot. Petaurus breviceps) gerovę nelaisvėje. Tyrimas atliktas 2017 m. birželio-lapkričio mėnesiais. Buvo vertintos skraiduolių laikymo sąlygos: narvo dydis, pozicija kambaryje, kambario temperatūra, miegamasis guolis, bėgimo ratukas, karstynės, šakos narvelyje, indelių skaičius ir pozicija narvelyje, dėmesys gyvūnui kiekvieną dieną. Nustatyti skraiduolių elgsenos ypatumai: miego ritmas, aktyvumo laikas per parą, reakcija į žmones. Įvertintas skraiduolių maisto racionas ir sveikatingumas. Jis buvo vertinamas, atliekant gyvūnų klinikinį ir laboratorinius tyrimus. Tiriant skraiduolių laikymo sąlygas, rimtų pažeidimų ar nepataisomų nusižengimų nerasta. Aštuoniasdešimt trijų procentų tiriamųjų laikymo sąlygos buvo įvertintos vidutiniškai. Vertinant nykštukinių voverinių skraiduolių elgseną, nustatyta, kad skraiduolės bunda ir eina miegoti skirtingu metu, bet jų aktyvumo laikas paroje yra labai panašus, vidutiniškai 8 val. 49 min. Skraiduolių reakcija į žmogų dienos ir vakaro metu skyrėsi. Dienos metu gyvūnai buvo irzlūs ir nenorėjo bendrauti su žmogumi, vakarais domėjosi juo, drąsiai ir nedrąsiai lipo ant šeimininko rankų, bet išimtos iš guolių nebėgo, noriai bendravo. Vertinant skraiduolių maisto racioną, nustatyta, kad augintiniai gauna per mažai subalansuoto sauso maisto ir per daug angliavandenių, bei per mažai mineralinių medžiagų, ypač kalcio. Įvertinus nykštukinių voverinių skraiduolių sveikatingumą, nerasta jokių rimtų sveikatos sutrikimų. Rasti išorės eksterjero neatitikimai, kurie atsirado jauname amžiuje, gyvūnams būnant guolyje su tėvais.
SUMMARY
Welfare evaluation of sugar gliders in captivity Laura Dobrovolskaitė
Master‘s Thesis
The main goal of the thesis was to evaluate domestic sugar glider (Petaurus breviceps) welfare. The investigation took place from June to November of 2017. The domestic sugar gliders were evaluated based on these daily living conditions: cage size, cage location in the room/house, temperature of the room, sleeping pouch, running wheel, climbing equipment and branches, food bowl and its position, and time spend with the animal. Throughout the study, these sugar glider behavioral characteristics were recorded: sleeping rhythm, time spend active, and interactions with humans. Diet and well-being were estimated by clinically inspecting animals and running lab tests. During the investigation of captive sugar glider living conditions, no serious or harmful permanent violations were found. It was recorded that 83 % of tested animals care was average. After analyzing the behavior of sugar gliders, it was established that they get up and go to sleep at different times, however their total active time overall is similar, approximately 8 h and 49 min. Sugar glider reactions to humans were different during the day compared to the evening. During the day, animals were irritated and did not want to interact with humans, while in the evenings they were more curious, willing to get on human hands, and if taken out of pouch, they would not run. Evaluation of sugar glider diet revealed that animals do not get enough specialized dry foods and minerals, especially calcium, and get too much carbohydrates. No serious health issues were determined while inspecting animals with exception of exterior imperfections which most likely were acquired during early age while animals still lived with their parents.
ĮVADAS
Egzotiniai gyvūnai, auginami kaip naminiai augintiniai, tampa vis populiaresni Lietuvoje. Tarp egzotinių gyvūnų populiariausi yra graužikai: dekoratyviniai triušiai, jūrų kiaulytės, šeškai, šinšilos, taip pat – nemažai papūginių paukščių. Kiek rečiau yra laikomi ežiai, vėžliai, driežai, kiti ropliai.
Maždaug prieš 6-7 metus į Lietuvą atkeliavo smulkus egzotinis gyvūnėlis – nykštukinė voverinė skraiduolė (lot. Petaurus Breviceps). Tai bendruomeniški, komunikabilūs naminiai gyvūnėliai, jeigu jais yra tinkamai rūpinamasi, pakankamai socializuojami. Nuo mažens ant rankų pripratintos nykštukinės voverinės skraiduolės puikiai prisitaiko gyventi nelaisvėje ir išvysto stiprų emocinį ryšį su savo šeimininkais. Norint auginti sveikas ir socialias skraiduoles, svarbu, bendravimui su jomis kiekvieną dieną skirti 1-2 val. Geriausias laikas vakarais, kai skraiduolės pabudę ir yra aktyvios, žaismingos, kitu atveju gali pasireikšti išgąstis ir irzlumas. Sunkumai su kuriais susiduriama, auginant šiuos gyvūnus: naktinis aktyvumas, reikalavimai laikymui, specifinės dietos reikmė ir muskusinis kvapas (1). Didėjant šių gyvūnų skaičiui Lietuvoje, žmonėms, auginantiems skraiduoles, atsiranda smulkių gyvūnų klinikų ar privačių veterinarijos gydytojų konsultacijų ir gydymo paslaugų poreikis.
Gamtoje mažas gyvūnėlis dažnai būna grobis, todėl slepia bet kokius ligos požymius, kad išvengtų grobuonių. Šis instinktas nelaisvėje leidžia pastebėti tik pažengusios ligos požymius (2). Laikytojai į kliniką dėl sergančio gyvūno kreipiasi dažniausiai, kai jis jau būna nusilpęs. Laiku nesuteikus greitos ir tinkamos veterinarinės pagalbos gyvūnas gali neišgyventi (3). Tačiau beveik visi nykštukinių voverinių skraiduolių sveikatos sutrikimai ar ligos atsiranda dėl netinkamo šėrimo (4), laikymo ar priežiūros. Suteikus pagalbą, bet neinformavus šeimininko apie sveikatos sutrikimo priežastis, dėl kurių atsirado negalavimai, gyvūno sveikatos sutrikimai kartosis ir, laikui bėgant, jo būklė tik prastės. Norint tinkamai informuoti visuomenę, pirmiausia reikia patiems veterinarijos gydytojams turėti žinių apie šiuos gyvūnus, kokios laikymo sąlygos jiems reikalingos, koks yra tinkamas šėrimas ir priežiūra šiems sterbliniams gyvūnams.
Darbo tikslas: Įvertinti nelaisvėje gyvenančių nykštukinių voverinių skraiduolių gerovę.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti nelaisvėje gyvenančių nykštukinių voverinių skraiduolių gyvenimo sąlygas ir palyginti jų tinkamumą su literatūros šaltinių rekomendacijomis.
2. Nustatyti nelaisvėje gyvenančių nykštukinių voverinių skraiduolių elgseną. 3. Įvertinti nelaisvėje gyvenančių nykštukinių voverinių skraiduolių mitybos racioną.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Nykštukinių voverinių skraiduolių nomenklatūra ir paplitimas
Nykštukinės voverinės skraiduolės (lot. Petaurus breviceps) (ang. Sugar glider) yra naktiniai maži sterbliniai žvėreliai. Jų natūralios buveinės driekiasi nuo Tasmanijos iki šiaurės rytų Australijos ir Papua Naujosios Gvinėjos bei kaimyninių salų. Gyvena aukštai medžiuose įrengtuose lizduose, medžių drevėse (5). Dėl šiuo metu sparčiai naikinamų miškų, kur šie sterbliniai gyvena, jos yra įtrauktos į nykstančių rūšių sąrašą (6).
Nykštukinės voverinės skraiduolės dažnai klaidingai yra laikomos giminingomis graužikams ypač voverėms skraiduolėms.
Nykštukinės voverinės skraiduolės klasifikacija pagal Karlo Linėjaus binarinę nomenklatūrą: Karalystė – Gyvūnų (lot. Animalia)
Tipas – Chordiniai (lot. Chordata) Potipis – Stuburiniai (lot.Vertebrata) Klasė – Žinduoliai (lot. Mammalia) Poklasis – Sterbliniai (lot. Marsupialia)
Būrys – Dvikapliai sterbliniai (lot. Diprotodontia) Šeima – Sterbliniai skraiduoliai (lot. Petauridae) Gentis – Sklandantys tarp šakų (lot. Petaurus)
Rūšis – Nykštukinė voverinė skraiduolė (P. breviceps) (7)
Yra mažiausiai septyni pripažinti nykštukinių voverinių skraiduolių porūšiai (Petaurus breviceps breviceps; P. breviceps longicaudatus; P. breviceps ariel; P. breviceps flavidus; P. breviceps tafa; P. breviceps papuanus; P. breviceps biacensis) (8).
1.2. Nykštukinių voverinių skraiduolių biologija
Nykštukinės voverinės skraiduolės laisvėje gyvena: 4-5 metus patinėliai, 5-7 metus patelės (9). Gyvena kolonijomis po 6-12 individų. Dažniausiai kolonija susideda iš 1-2 dominuojančių patinėlių, vidutiniškai 2-3 patelių ir jauniklių (10). Jauni patinėliai būryje išbūna iki metų, vėliau atsiskiria ir ieško būrio be patinėlio. Jaunos patelės, pasiekusios brandą iš būrio neišeina. Suaugęs patinėlis vienoje kolonijoje išbūna apie 2 metus, taip išvengiama giminingo poravimosi. Patinėlių ir patelių santykis lizde būna 1:1,5-1:2,7 (11). Susibūrimas gyvūnams padeda palaikyti socialią termoreguliaciją (12).
Skraiduolių poravimosi sezonas gamtoje prasideda žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje. Šiuo laikotarpiu patinėlio odos kvapiosios liaukos ir patelės sterblėje esančios liaukos sekrecija pagausėja (13).
Nykštukinės voverinės skraiduolės yra visaėdės ir jos fiziologiškai prisitaikę įvairiam maistui susirasti ir pasiekti (8). Sklandymo membrana padeda gyvūnams greičiau judėti tolimais atstumais bei greičiau sumedžioti ar surasti maistą. Apatiniame žandikaulyje skraiduolė turi didelius kandžius, kurių pagalba gali pragraužti dygių augalų, medžio žievę ar ją kramtyti. Lenktas ketvirtas priekinių letenų pirštas pritaikytas iš siaurų plyšių ištraukti vabzdžius. Išdidėjusi gaubtinė žarna skirta mikrobų fermentacijai (14). Gyvūno vartojamas maistas keičiasi pagal sezoną. Rudenį, žiemą dominuoja iš augalų gaunami eksudatai, pavasarį, vasarą suvartojama daugiausia vabzdžių (15). Didesnis baltymų suvartojimas ypač patelių tarpe susijęs su poravimosi, jauniklių auginimo sezonu (16). Gamtoje gyvenančios voverinės skraiduolės minta akacijų sakais, nariuotakojais (drugiais, įv. vabalais, vabzdžių lervomis, vorais), medžių sula, vaisiais, žiedadulkėmis, nektarais, medumi (4). Gamtoje gyvenančių skraiduolių maistui susirasti skirtas laikas (procentais) susideda iš: 40 proc. – akacijos medžių sakams rasti, 30 proc., – nariuotakojų medžioklei, 11 proc. – sulai iš eukaliptų medžių rasti. Tiriant laukinių skraiduolių išmatas nustatyta, kad jas sudaro 48 proc. akacijų sakai ir 49 proc. nariuotakojai. Vaisiai, žiedadulkės, nektaras, medus sudaro tik mažą dalį skraiduolių suvartojamo maisto (apie 3 proc.) (15).
Laisvėje skraiduolės gali praleisti maitinimąsi nakties metu ir likti lizde, esant nepalankioms oro sąlygoms (lietus, šaltis, stiprus vėjas, sausra), o maitintis vėlyvą popietę. Esant ekstremalioms sąlygoms (žema oro temperatūra, stinga maisto ar maisto trūkumo rezultate suliesėja) gyvūnai gali užmigti giliuoju miegu. Gilusis miegas pasireiškia žymiai nukritusia vidutine kūno temperatūra (iki 10,4 °C) ir sulėtėjusia medžiagų apykaita (17). Gilusis miegas gali tęstis iki 16 val. per parą (18). Šis procesas primena gyvūnų hibernaciją, tačiau skraiduolės gali į gilųjį miegą pasinerti ir pabusti kiekvieną dieną. Šis procesas padeda tausoti energijos atsargas iki palankaus laikotarpio (12).
1.3. Nykštukinių voverinių skraiduolių morfologija
Nykštukinių voverinių skraiduolių vidutinis kūno svoris svyruoja priklausomai nuo porūšio: patinėliai sveria nuo 100 iki 160 g, o patelės nuo 80 iki 130 g. Kūno ilgis svyruoja nuo 16 iki 21 cm, o uodegos ilgis nuo 16,5 iki 21 cm (19).
Nykštukinė veverinė skraiduolė išsiskiria savo didelėmis į šonus išsikišusiomis akimis. Dėl tokios akių pozicijos turi plačią regėjimo amplitudę ir gerai mato naktį. Skraiduolės neskiria spalvų, mato tik skirtingo atspalvio pilką spalvą ir skiria raudoną spalvą. Didelės, lyginant su galvos dydžiu, ausys gali judėti individualiai ir greitai aptikti iš kur sklinda garsai (1 pav.) (20).
1 pav. Skraiduolių akių ir ausų išsidėstymas. (aut. Laura Dobrovolskaitė)
Gerai išvystyta uoslė skraiduolėms padeda rasti maistą, užuosti plėšrūnus, atskirti savo kolonijos narius. Jaunikliai uoslės pagalba atskiria savo tėvus (20).
Viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje skraiduolės turi po du išsikišusius kandžius, apatinio žandikaulio kandžiai yra žymiai ilgesni. Sterbliniams dantys neauga nuolatos(20).
Nykštukinės voverinės skraiduolės ant priekinių ir galinių letenų turi po penkis pirštus su ilgais aštriais nagais. Stiprių pirštų pagalba gyvūnai lengvai sugriebia šakas nusileidimo metu, išsilaiko ant vertikalaus paviršiaus (medžio kamieno, narvo grotų) galva žemyn (5). Galinių kojų antras trečias pirštai yra dalinai suaugę, skirti kailio valymui, pirmasis pirštas sustorėjęs ir neturi nago, skirtas sugriebti šakas nusileidimo metu (2 pav.). Uodegos ilgis beveik atitinka gyvūno kūno ilgį ir sklandymo metu naudojama kaip vairas (3).
a b
2 pav. (a) Skraiduolės galinė letena su pirštais (kairėje), (b) priekinė letena (dešinėje). (aut. Laura Dobrovolskaitė)
Sklandymo membrana sudaryta iš papildomos odos, apaugusios kailiu. Sklandant ji driekiasi nuo priekinių kojų riešų iki galinių kojų čiurnų (3 pav.). Nusklęsti jos pagalba skraiduolė gamtoje gali iki 50 m. Ne sklandymo metu membrana dalinai susitraukia ir priglunda prie gyvūno šonų (19).
a b
3 pav. Skraiduolės sklandymo membrana. (a) (aut. Laura Dobrovolskaitė), (b) (aut. Elijus Kniežauskas)
Paprastųjų skraiduolių kailis yra švelnus, platininės pilkos spalvos su juoda juosta, nusidriekiančia nuo galvos iki uodegos. Patelių juosta dažniausiai būna plonesnė nei patinų, bet tai lemia ir didesnė patinų kūno masė. Visa pilvinė dalis yra kreminės spalvos (20). Nelaisvėje išvestų skraiduolių kailis gali būti mozaikinės (pilkas kailis su baltu snukeliu, baltomis letenomis ar uodega), leucistinės, gelsvos, gelsvai rudos ar rudos spalvos (1).
1.4. Nykštukinių voverinių skraiduolių anatomija ir fiziologija
Nykštukinių voverinių skraiduolių normalus širdies ritmas yra nuo 200 iki 300 dūžių per minutę, kvėpavimo dažnumas nuo 16 iki 40 įkvėpimų per minutę (21).
Nykštukinės voverinės skraiduolės skirtingai nuo daugelio žinduolių turi kloaką (18). Skraiduolės temperatūra skiriasi kloakoje ir tiesiojoje žarnoje. Kloakos temperatūra yra žemesnė nei tikra kūno temperatūra; vidutinė kloakos temperatūra yra 32 °C. Tiesiosios žarnos temperatūrą sterbliniams galima išmatuoti nukreipiant termometrą dorsaliai per kloaką į tiesiąją žarną. Tiesiosios žarnos temperatūra paprastai yra 35,8-36,6 °C (21).
Gyvūnai pasižymi lytiniu dimorfizmu. Patinėlis vidutiniškai 20 proc. didesnis už patelę, turi tik patinams būdingas liaukas (11).
Patelės ir patinėliai turi bifurkacinius lytinius organus. Patinėlių penis (šakutės formos) ramybės būsenoje būna sulindęs į kloaką, poravimosi laikotarpiu jis būna išlindęs ir gali siekti iki 5 cm (4 pav.). Dėl tokių organų ypatybių gali pasitaikyti nevienodo amžiaus jaunikliai (19).
4 pav. Skraiduolės patinėlio bifurkacinis (šakutės formos) penis (1).
Kranialiai peniui pakibusios sėklidės, prisitvirtinusios prie pilvo sienos ilgu siauru pasaitu. (5 pav.) (22).
a b
5 pav. (a) Patinėlio sėklidės ir kloaka (1), (b) patelės sterblė ir kloaka (2). (aut. Laura Dobrovolskaitė)
Patelės reprodukciniai organai, šlapimkanaliai ir analinė anga atsiveria į kloaką (5). Vertikaliu plyšiu patelės pilvo sienoje lokalizuota sterblė, kurioje yra keturi speniai (5 pav.) (20). Nors patelės turi sterblę, joms nebūdingas sterblę palaikantis kaulas (lot. ossa marsupialia) (18). Patelės taip pat turi kvapo liauką sterblėje, padedančią jaunikliui orientuotis. Gimę jaunikliai (maždaug 16-tą dieną
po apvaisinimo) iš kloakos slenka iki patelės sterblės, joje prisitvirtina prie vieno iš 4 spenių ir išbūna sterblėje vidutiniškai 8 savaites. Patelė atsiveda 1-2 jauniklius ir tik labai retais atvejais 3 (19). Nuo jauniklio pilno išlindimo iš sterblės pradedamas skaičiuoti jo amžius. Išlindęs iš sterblės jauniklis būna aklas, kurčias, be kailio, sveria 8-18 g. Pilnai subręsta ir gali būti atskirtas nuo patelės 6-8 savaitę nuo išlindimo iš sterbles (20).
Patelės lytinę brandą pasiekia 8-12 mėn., patinėliai 12-14 mėn. (23). Patinėliai ir patelės turi po tris poras kloakinių liaukų (24). Pasiekus brendimo laiką (6-8 mėn.), nekastruotiems patinėliams pradeda ryškėti dvi didelės odos kvapiosios liaukos. Viena yra galvos srityje virš kaktikaulio, tarp akių, atpažįstama iš nuplikimo kaktoje (kartais maišoma su alopecija), kita liauka eina vertikaliu plyšiu kaklo pagrindo vidurinėje srityje (6 pav.) (19,20).
a b
6 pav. (a) Patinėlio kvapo liauka galvos srityje (1) ir (b) kaklo srityje (2). (aut. Laura Dobrovolskaitė)
1.5. Skraiduolių auginimo sąlygos nelaisvėje
1.5.1. LaikymasAuginant vieną nykštukinę voverinę skraiduolę, galima ją laikyti nedideliame paukščių narvelyje, narvelio aukštis turėtų būti bent 60 cm. (25) bet tik tuo atveju, jeigu skraiduolė pastoviai išleidžiama iš narvelio palaipioti ar pabėgioti po kambarį ar namus, tačiau būtina nuolatos prižiūrėti gyvūną, siekiant išvengti traumų (26). Laikant 1-2 skraiduoles, narvo matmenys turėtų būti ne mažesni nei: 50×50×70 cm. (8). Laikant iki 4 skraiduolių, narvo matmenys turėtų būti
200×100×150 cm (5). 200×200×200 cm matmenų narvas tinkamas auginti iki 6 skraiduolių (18). Kadangi gyvūnai mėgsta laipioti, šokinėti, rekomenduotinas kuo aukštesnis narvas. Narvas turėtų būti šviesioje, bet ne tiesioginiais saulės spinduliais apšviestoje vietoje (2). Tinkamiausia temperatūra kambaryje turėtų varijuoti tarp 18-24 ºC (5). Mediniai, plastikiniai ar kitų medžiagų guoliai, lizdai reikalingi narve, kad skraiduolė turėtų kur pasislėpti ar miegoti dienos metu. Medžiaginiai guoliai su maža landos skyle, kabantys ant narvo lubų ar sienų, puiki alternatyva, kadangi skraiduolės gamtoje įpratusios savo lizdus įrengti medžiuose. Imituojant mišką narve, naudojamos medžių šakos, tačiau ne visų medžių šakos yra tinkamos, kadangi skraiduolės ne tik jomis laipios, bet ir grauš žievę (2). Nuodingi ir draudžiami medžiai yra kaulavaisiai (vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos, migdolai ir kt). Geriausia naudoti obelų, kriaušių, gluosnių, klevų, akacijų, bambukų šakas (8).
Narvas reguliariai turi būti plaunamas karštu vandeniu, keičiamas kraikas bent kartą į savaitę (25). Pačių skraiduolių vandeniu prausti nereikia, tačiau, poreikiui esant, joms galima naudoti specialų nykštukinių voverinių skraiduolių sausą šampūną.
Maisto indeliai/dubenėliai, gertuvės gali būti pagaminti iš metalo, plastmasės ar kt. medžiagų, tačiau visi jie turi būti lengvai plaunami karštu vandeniu kiekvieną vakarą, prieš pateikiant pašarą, mikrobinio užterštumo prevencijai (2). Geriausia naudoti pakabinamus indelius, kadangi gyvūnai jaučiasi nesaugiai būdami ant narvo grindų(21).
Fiziniam aktyvumui palaikyti, skraiduolėms būtina įrengti pramogų. Tinka paukščių supynės, kopetėlės, varpeliai. Tinkama pramoga – bėgimo ratelis, tačiau nenaudotini metaliniai, skirti žiurkėnams. Rateliai turi būti uždari ir pritaikyti skraiduolėms (2).
1.5.2. Mityba
Nelaisvėje gyvenančių nykštukinių voverinių skraiduolių maitinimo principai yra paremti jų maitinimosi principais laisvėje. Dažnai nelaisvėje laikomų skraiduolių pašaras būna koncentruotas ir turi daugiau maistingų medžiagų nei reikia gyvūnams, tai dažnai gali lemti su maitinimu susijusias ligas ir nutukimą (15). Per dieną skraiduolė turėtų gauti maisto nuo 15 proc. iki 20 proc. savo kūno svorio, atsižvelgiant į aktyvumą, amžių, poravimąsi (23). Mitybos sutrikimų lengviausia išvengti gyvūnus maitinant subalansuotu, nykštukinėms voverinėms skraiduolėms skirtu pašaru (15). Jis turėtų sudaryti 75 proc. viso pašaro. Kiti 25 proc. pašaro turi būti sudaryti iš baltymų (milčiaus kirminai, svirpliai, vorai, virta vištiena, virti kiaušiniai), akacijų nektaro, riboto vaisių (kivi, obuoliai, kriaušės, melionai, arbūzai, braškės, vynuogės, figos, avokadai, ananasai, persimonai, slyvos, persikai) ir daržovių (šparagai, burokai, pupos, morkos, agurkai, kopūstai, saldžiosios paprikos, sojos, špinatai, virtos bulvės, pomidorai, salierai) kiekio, riešutų ir sėklų (anakardžiai, lazdyno, migdolų, žemės riešutai (nesūdyti), pušies riešutai, saflorų, saulėgrąžų sėklos, ryžiai (virti),
kukurūzai), džiovintų vaisių (8). Skraiduolėms galima gaminti vaisių, daržovių, kiaušinių ar vištienos košeles. Skraiduolės taip pat mėgsta jogurtus su vaisiais, tačiau jie turi būti be konservantų ir duoti galima ne kiekvieną dieną. Naudotina ir 50:50 maisto paskirstymo formulė (sauso pašaro/kito pašaro) (9) (1 lentelė). Mineralinės medžiagos ir vitaminai turėtų būti įtraukti į skraiduolių mitybą pagal pašaro gamintojų rekomendacijas (5). Geriausias šėrimo laikas yra vakaras, kai gyvūnas pabunda, maistas turi būti šviežias, vaisiai, daržovės neišdžiūvę (15). Prieš kiekvieną maitinimą iš narvo turi būti pašalinti nesuėsti vaisiai, daržovės, jogurtai, kiti greitai pūvantys maisto produktai (27).
Geriamasis vanduo gyvūnams turėtų būti pateikiamas gertuvėse ar atviruose dubenėliuose, keičiamas kas vakarą (8).
1 lentelė. Rekomenduojama nykštukinių voverinių skraiduolių maitinimo formulė (26). Leadbeater’s mišinys nektaru
mintantiems oposumams 50 proc. Komercinis vabzdžių sausas pašaras/komercinis pašaras ir gyvi vabzdžiai 50 proc.
Skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. 150 ml vandens
150 ml medaus
1 kietai virtas kiaušinis
25 g baltimingo kūdikių maistelio (sauso, grūdinio)
1 arb. šaukšt. gyvūnams skirtų mineralinių medžiagų
Mazuri ® Exotic Nutrition ®
Vaisiai
Džiovinti vaisiai Liesa (virta) mėsa Riešutai
Jogurtas Kiti skanėstai
Nykštukinėms voverinėms skraiduolėms kenksmingi, nerekomenduotini itin toksiški maisto produktai: šokoladas, cukrus, svogūnai, česnakai, kofeinas, sausas maistas skirtas katėms, šunims, ropliams (27).
1.5.3. Elgsena
Gamtoje gyvenančios neprijaukintos nykštukinės voverinės skraiduolės yra agresyvios, gali skaudžiai įkasti aštriais kandžiais, kovodamos dėl teritorijos gali patirti mirtinus sužeidimus. Rimtos grėsmės žmonėms gyvūnai nekelia dėl savo mažo dydžio. Skraiduolė, nuo mažens auginama nelaisvėje, prijaukinta, yra švelnus ir draugiškas naminis augintinis (26).
Nykštukinės voverinės skraiduolės yra socialūs gyvūnai. Geriausia jas laikyti grupėmis ar bent poromis (5). Nelaisvėje tinkamiausia laikyti suaugusį patinėlį, suaugusią patelę ir jauniklį (28). Jeigu gyvūnas nelaisvėje laikomas vienas, jam būtina skirti 1-2 val. dėmesio per dieną. Izoliuoti šie gyvūnai patiria didžiulį stresą (2). Socializacijos stoka gali išprovokuoti agresyvumą žmonėms, elgsenos sutrikimus kaip savęs žalojimą (1).
Skraiduolių jaunikliai narve su tėvais gyvena iki brandos, vėliau jie atskiriami arba paliekami kolonijoje. Apsisaugoti nuo veisimosi galima laikant vienos lyties individus arba kastruojant patinėlį (5).
Nykštukinės voverinės skraiduolės turi gerai išsivysčiusią cheminę (feromoninę) komunikaciją. Svarbus dominuojančio patinėlio elgesys, palaikyti kolonijos glaudumą, žymint kvapų liaukomis (5). Patinėlio liauka galvos srityje skirta žymėti patelę. Patinėlis, galvą trindamasis į patelės krūtinę, užmaskuoja jos kvapą ir paženklina ją savo kvapu. Kita patinėlio liauka ant krūtinės naudojama žymėti teritoriją. Net gyvendami kolonijoje, jie žymisi, kur jie gyvena, kad palaikytų savo asmeninę erdvę. Patelė sterblės pagausėjusiomis išskyromis signalizuoja patinėliui apie pasirengimą poruotis (1). Patinėliai ir patelės šlapindamiesi taip pat žymi teritoriją. Išgąsdinti gyvūnai su išmatomis ar šlapimu iš kloakinių liaukų išskiria balsvas riebalingas išskyras (24).
Skraiduolės šlapinasi ir tuštinasi visame narvelyje ir išmokyti tuštintis vienoje vietoje neįmanoma (8).
Skraiduolės sugeba skleisti plataus spektro garsus, nuo paukščių pavidalo čiulbėjimo iki šunims būdingo lojimo. Vokalizacija gali būti: „krabavimas“ (urzgimas) – kai gyvūnėlis išsigandęs, kovoja; lojimas – vienišas ar nori žaisti; murkimas/čirpimas – pasitenkinimas (dažnai girdimas valgant skanėstus) ir čiaudulys/šnypštimas – naudojamas viliojimo, prausimosi metu ar kviečiant žaisti (19).
1.5.4. Sveikatos sutrikimai ir dažniausiai pasitaikančios ligos
Nepaisant jau pasiekiamų gana detalių žinių ir patirties, laikant gyvūnus nelaisvėje, dauguma Jungtinėse Amerikos Valstijose veterinarams atnešamų skraiduolių kenčia nuo ligų, sukeltų netinkamos mitybos: išsekimo (vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas), nutukimo, dantų ligų, kailio slinkimo (4).
Antrinis mitybos sukeltas hiperparatiroidizmas daugiausiai pasitaiko maitinant tik namuose gamintu pašaru. Gyvūnams, šeriamiems vaisiais ir vabzdžiais, trūksta kalcio. Paprastai pastebimi simptomai yra bendras organizmo silpnumas, kacheksija, raumenų drebuliai, priepuoliai, patologiniai kaulų lūžiai. Dėl stuburo skilimų ir stuburo smegenų pažeidimų užpakalinių galūnių paralyžius yra dažnas ligos požymis (2). Nuodugnus anamnezės surinkimas ir rentgeneloginis tyrimas gali patvirtinti diagnozę. Atvykus į kliniką gyvūnas gali būti šoke, todėl pirma taikomas simptominis gydymas (skysčių terapija, maisto papildai, kalcio preparatų leidimas), kol bus išsiaiškinta tiksli diagnozė. Gydoma kalcio gliukonatu su vitaminu D3. Galima rinktis ir kitokias kalcio druskas (išskyrus kalcio fosfatą) kartu su vitaminu D3. Gydant būtina koreguoti ir mitybą (5). Nesant maiste pakankamai vitamino D, kalcio ir fosforo, laikui bėgant, gali išsivystyti ir kitos ligos: osteodistrofija ar raumenų tetanija (4).
Nykštukinės voverinės skraiduolės linkusios tukti. Nutukimo priežastis dažnai būna gyvūno maitinimas nesubalansuotu namie pagamintu racionu. Problema pasitaiko ir didesnėse kolonijose, kai dominuojantys patinėliai išsirenka tik sau patinkantį maistą. Judėjimo stoka ar erdvės stoka judėjimui taip pat turi didelę įtaką svorio priaugimui (29). Sveikatos sutrikimas dažniau pasitaiko patinėlių tarpe, tačiau patelėms šis sutrikimas žalingesnis, nes paveikia jų reprodukciją. Kaip ir kitiems gyvūnams, nutukimas ilgainiui gali sukelti kepenų, širdies, skeleto raumenų, kasos ligas. Gydymas paremtas pašaro subalansavimu, užtikrinimu, kad visi viename narve gyvenantys augintiniai gautų vienodą maisto dalį. Nutukusius gyvūnus būtina skatinti aktyviau judėti: keisti narvą į didesnį, pasirūpinti, kad narve būtų medžio šakų, žaislų, karstynių arba kopetėlių, dažniau (su priežiūra) išleisti gyvūnėlius iš narvelio (5).
Parodontozė su dantų apnašomis arba su gingvinitu pasitaiko nykštukinėms voverinėms skraiduolėms, gaunančioms minkštą, daug cukraus turintį maistą. Esant ligai, pastebimi simptomai: sumažėjęs apetitas, pasikeitęs maisto pasirikimas, liesėjimas (3). Susidariusios dantų apnašos anestezuotam gyvūnui šalinamos kaip ir kitoms gyvūnų rūšims. Skilę, atlūžę, uždegimo paveikti dantys turi būti ištraukti, tačiau procedūrą reikia atlikti atsargiai. Netinkamai traukiant apatinio žandikaulio (Mandibula) kandžius, galimi apatinio žandikaulio siūlės (Mandibula symphysis) lūžiai Skraiduolėms, šeriamoms kietu sausu pašaru, dantų problemos iškyla retai. Dantų apnašoms išvengti padeda medžių šakos gyvūnų narvuose (5).
Kailio slinkimas, tipinis prastos mitybos ir vitaminų stokos sukeltas sutrikimas (27).
Virškinamojo trakto sutrikimai – vienas iš dažnų sveikatos sutrikimų. Lengviausiaipastebimas simptomas yra viduriavimas. Virškinamojo trakto sutrikimai dažniausiai pasitaiko dėl neteisingo šėrimo ar staiga pakeisto pašaro, sukeliančio disbakterijozę. Paprastai pasitaiko jauniems gyvūnams dėl pasikeitusios mitybos, pakeitus gyvenamąją aplinką. Dehidratacija, dėl ilgalaikio viduriavimo, kelia didžiausią grėsmę (3). Lengviausias skysčių atstatymo būdas – poodinė skysčių infuzija. Labai silpniems pacientams galima atlikti intrakaulinę (cranial tibia) infuziją. Dauguma atvejų, po skysčių suleidimo, pasireiškia greita teigiama reakcija į gydymą, bet jeigu per 24 val. pagerėjimas nepastebimas, reikia ieškoti kitų priežasčių, kurios sukelia viduriavimą (5).
Žarnyne parazituojantis pirmuonis (Protozoa) randamas pas laukines nykštukines voverines skraiduoles, bet aptinkamas ir nelaisvėje laikomų gyvūnų išmatose. Diagnozei patvirtinti arba atmesti atliekamas išmatų flotacijos ir natyvinio tepinėlio tyrimas. Bakterinis enteritas dažnai nustatomas prastais pašarais maitinamoms ir netinkamai, nesilaikant higienos reikalavimų, prižiūrimoms, skraiduolėms. Veterinarams atnešti gyvūnai jau būna dehidratavę ir sulysę. Praktikoje išbandyta ir patvirtinta, kad antimikrobinė medžiaga metronidazolas yra veiksmingas ir saugus kovojant su pirmuonimis (5).
Labai retais atvejais viduriavimas gali būti sukeltas Salmonella sp. bakterijų. Zoonozinis užsikrėtimas nuo naminių gyvūnų (ypač šaltakraujių reptilijų) sudaro 3-5 proc. visų užsikrėtimo priežasčių Salmonella sp. (30). Tačiau yra tik keletas laboratoriškai patvirtintų atvejų, kai žmonių salmoneliozės susirgimai buvo susieti su užsikrėtusiomis skraiduolėmis (31). Įtariant užsikrėtimą šiomis bakterijomis, būtina informuoti šeimininkus apie zoonozės riziką. Gydymą turėtų sudaryti enrofloksacinas ir simptominis gydymas (2).
Patelėms pasitaikanti liga – sterblės infekcija. Ji dažnai gali būti sukelta narve esant prastai higienai. Gali pasitaikyti sterblės arba pieno liaukų uždegimas, kuris išprovokuoja sterblės uždegimą. Uždegimo tipinis ir pastebimas simptomas – išskyros iš sterblės, sterblės paraudimas. Gydymui reikalingas sterblės tepinėlio mikrobiologinis tyrimas ir antimikrobinių medžiagų jautrumo tyrimas (1).
Dažniausiai pasitaikančios traumos – abscesai, atsiradę po kitų skraiduolių įkandimų. Tokios traumos pasitaiko aplink akis, galimi ir ragenos neskaidrumai, kiaurinės ragenos žaizdos. Trauminės žaizdos atsiranda ir gyvūnus be priežiūros paliktus ne narve. Žaizdos augintiniams tvarkomos kaip ir kitų rūšių gyvūnams. Antibakterinės medžiagos, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir kt. analgetikai naudojami atsižvelgiant į paciento būklę. Žaizdų siuvimas nerekomenduotinas. Jeigu siuvimo išvengti nepavyksta, vartojamos intraderminės siūlės 4-0, 5-0 tirpiais siūlais (5).
Gyvūno savęs žalojimas – dažniausiai pasitaikantis elgesio sutrikimas. Tokio pobūdžio sutrikimai atsiranda dėl streso, kai gyvūnas yra laikomas vienas. Šie gyvūnai yra socialūs ir palikti vieni, negaudami kasdieninio bendravimo gali susirgti depresija ar save žaloti. Didesnėje kolonijoje gyvūnėlių savęs žalojimo požymiai rodo, kad koloniją laikas skirstyti į mažesnes grupes (5).
Kitos užfiksuotos, tačiau retai sutinkamos ar ištiriamos ligos, yra neoplazija, kardiovaskuliarinės ligos, kepenų lipidozė, bakterinės infekcijos, grybelinės infekcijos (32).
1.5.5. Veterinarinė procedūrų intervencija
Maži egzotiniai gyvūnai linkę slėpti bet kokius ligos simptomus iki tol, kol visai nusilpsta. Daugumą atveju atnešti į veterinarijos kliniką gyvūnai pristatomi kaip skubūs pacientai su neseniai išryškėjusiais simptomais, bet paprastai jau būna išsivysčiusi lėtinė ligos forma. Norint išsiaiškinti tikslią diagnozę, svarbu surinkti išsamią anamnezę (3).
Atsiradus sveikatos problemoms nykštukinėms voverinėms skraiduolėms būtina veterinarinė pagalba. Norint tinkamai apžiūrėti ir įvertinti gyvūno būklę, reikia mokėti gyvūną fiksuoti. Paprasčiausias gyvūno fiksavimas yra laikyti skraiduolę vienoje rankoje, įremiant nykštį ir vidurinįjį pirštą į apatinį žandikaulį, o rodomuoju pirštu fiksuoti galvos viršų. Skraiduolės kūnas suimamas delnu ir likusiais pirštais (18) (7 pav.). Gyvūnai nemėgsta suvaržymų, todėl netinkamai fiksuotas
gyvūnas stengsis išsprūsti ar įkasti. Pabėgusį gyvūną lengviausia sugauti ir sutramdyti užmetus ant jo rankšluostį (33). Sugauti ar itin bailūs gyvūnai gali būti fiksuojami mažo rankšluosčio pagalba (18).
7 pav. Teisingas skraiduolės fiksavimas. (aut. Laura Dobrovolskaitė)
Apžiūros metu veterinaras turėtų atkreipti dėmesį į akis, nosį, ausis, burnos ertmę ir dantis, odą, kailį, lytinius organus (patinėliui), sterblę (patelei) (2).
Skysčiai s.c leidžiami kaklo dosalinėje pusėje arba tarp menčių. Kontraindikuotina vieta poodinei infuzijai yra sklandymo membranos sritis, kadangi tai sukelia stresą ir nepatogumą gyvūnui. Skysčių galima leisti iki 10 proc. gyvūno svorio (8). Esant hipovoleminiam šokui, stipriai dehidratacijai poodinė skysčių terapija gali būti neveiksminga. Skubiais atvejais geriau naudoti intrakaulinę (cranial tibia) skysčių infuziją (34).
Gyvūnai turi lėtą medžiagų apykaitą (maždaug 2/3 kitų žinduolių), dėl to pasižymi žemesne kūno temperatūra ir sunkiai kovoja su temperatūros pakitimais bei sunkiau atgauna normalią temperatūrą po narkozės (3).
Analgezija, preanestezija ir anestezija taikoma pagal turimas ir klinikoje naudojamas priemones, kurios tinkamos skraiduolėms (8 pav.) (2 lentelė). Operaciniam plotui paruošti nenaudotinos alkoholio sudėtyje turinčios priemonės, pasižyminčios vėsinamuoju poveikiu.
8 pav. Skraiduolės anestezija naudojant sevofluraną. (aut. Laura Dobrovolskaitė) 2 lentelė. Praktikoje naudojami vaistai skraiduolėms (1).
Medžiaga Dozavimas ir vartojimo būdas Komentaras
Analgetikai
Meloksikamas 0,2 mg/kg p.o, s.c Pooperaciniam skausmui mažinti
(NVNU)
Acepromazinas/ketamino 1 mg/kg /10 mg/kg s.c Pooperacinė analgezija ir sedacija norint išvengti savęs traumavimosi pjūvio vietoje
Buprenorfinas 0,01-0,03 mg/kg p.o, s.c x 12 h Analgetikas
Butorfanolis 0,1-0,5 mg/kg s.c, i.m x 6-8 h Pooperaciniam skausmui mažinti ir sedacijai derinyje su medetomidinu Fluniksino megluminas 0,1 mg/kg i.m x 12 h Analgetikas (NVNU)
Meloksikamas 0,1-0,2 mg/kg p.o, s.c x 24 h Pooperaciniam skausmui mažinti (NVNU)
Premedikacija
Atropinas 0,02-0,04 mg/kg i.m, s.c, i.v Seilėtekio kontroliavimui anestezijos metu
Glikopirolatas 0,01-0,02 mg/kg i.m, s.c, i.v Seilėtekio kontroliavimui anestezijos metu
Anestetikai
Diazepamas 0,5-2,0 mg/kg i.m, s.c, i.v Raminamieji; ramina traukulius
Izofluranas 1-5 proc. Inhaliaciniai anestezijai
Ketaminas 30-50 mg/kg i.m Kartu su izofluranu
Ketamino/Medetomidinas 2-3 mg/kg (K)/0,05-0,10 mg/kg
(M) i.m, i.v Imobilizacijai. Ketaminas skiriamas 5-10 min po medetomidino
Ketamino/Midazolamas 10-20 mg/kg (K)/0,35-0,50
mg/kg (M) i.m, i.v Ketaminas skiriamas 5-10 min po midazolamo Ketamino/Midazolamas 10-20 mg/kg (K)/0,35-0,50
mg/kg (M) i.m, i.v
Ketaminas skiriamas 5-10 min po midazolamo
Medžiaga Dozavimas ir vartojimo būdas Komentaras Anestetikai
Ketamino/Ksilazinas 10-25 mg/kg (K)/5 mg/kg (Ks) i.m, i.v
Imobilizacijai. Ketaminas skiriamas 5-10 min po ksilazino Midazolamas 0,25-0,50 mg/kg i.m, i.v Sedacijai, nuraminimui
Sevofluranas 1-5 proc. Inhaliaciniai anestezijai
Viena dažniausių chirurginių procedūrų atliekamų nykštukinėms voverinėms skraiduolėms užsienio šalyse ir Lietuvoje yra patinų kastracija. Ji patinams atliekama ne tik dėl veisimosi kontrolės, bet ir sumažina kovų tikimybę su kitais kolonijos nariais. Iškastravus iki 5 mėn., patinams neišsivysto kvapo liauka (galvos srityse), todėl jie ne taip dažnai žymi teritoriją ir skleidžia mažiau specifinio kvapo (5). Atliekant kastraciją, daromas išilginis pjūvis per odą, dengiančią sėklidžių kraujagysles ir sėklatakius, šalia pilvo sienos. Padarius pjūvį, kraujagyslės ir sėklatakiai iškeliami iš pilvo sienos, atskiriami ir ligatūruojami kartu tirpiu 5-0 siūlu. Ligatūravus sėklidės nupjaunamos, kraujagyslės ligatūruotos su sėklatakiais įtraukiamos į pilvo sieną. Pašalinus sėklides su kapšeliu, odą patartina siūti intradermine siūle. Geresnis žaizdos užvėrimo būdas, esant galimybėms, yra audinių klijai (22). Po operacijos būtina suleisti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir nuskausminamųjų kaip ir kitų gyvūnų rūšims. Skraiduolei visiškai pabudus iš narkozės, ji turėtų būti kuo greičiau grąžinama į narvą. Pooperaciniame laikotarpyje pasitaikančios komplikacijos gali būti žaizdų draskymas ar perdėtas žaizdos laižymas. Operacija turėtų būti kiek įmanoma mažiau invazinė ir paskirtas pakankamas nuskausminamųjų vaistų kursas, kad gyvūnas patirtų kuo mažiau skausmo. Esant būtinybei, skraiduolėms galima uždėti gaubtą arba „Elžbietos apykaklę“ (5).
Gyvūno ligai per daug pažengus ir gyvūnui kenčiant, atliekama eutanazija. Mažiausiai stresą keliantis būdas suleisti anesteziją, neišimant gyvūno iš jo guolio. Pro guolio landą ištraukiama galinė koją ir vaistai suleidžiami. Anestazuotas gyvūnas paguldomas ant nugaros, pentobarbitalio dozė suleidžiama į širdį. Svarbu įsitikinti, kad suleista dozė nebus per maža ir gyvūnas neatsigaus (5).
Norint patvirtinti ar atmesti kai kurias ligas, nykštukinėms voverinėms skraiduolėms galimi šie laboratoriniai tyrimai:
Kraujo morfologinis tyrimas; Kraujo biocheminis tyrimas; Šlapimo tyrimas;
Kaprologinis tyrimas;
Sterblės mikrobiologinis tyrimas.
Kraujo paėmimo procedūra gyvūnams gali būti labai sudėtinga ir reikalauti anestezijos. Dėl mažo gyvūno dydžio iš suaugusios skraiduolės galima paimti iki 1 ml. kraujo. Venipunktūra vykdoma į jungo veną (v.jugularis). Gyvūnas paguldomas ant dorsalinio paviršiaus, priekinės galūnės atitraukiamos nuo krūtinės ir fiksuojamos (35).
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimas buvo atliktas nykštukinių voverinių skraiduolių (Petaurus breviceps) X veislyne ir šeimininkų, laikančių skraiduoles, gyvenamosiose patalpose. Keturios skraiduolės (X veislyno) į Lietuvos Respubliką buvo atgabentos iš Jungtinių Amerikos, Valstijų Aplinkos apsaugos agentūrai išdavus leidimą Nr. 14/7/0018. Tyrimai buvo atliekami 4-10 skraiduolėmis (3 lentelė), 2017 m. birželio-lapkričio mėnesiais.
3 lentelė. Tirtos nykštukinės voverinės skraiduolės.
Nr. Kodas Lytis Amžius Gyvena individualiai ar dviese
1. PB01 ♂ 3 metai Dviese 2. PB02 ♀ 3 metai Dviese 3. PB03 ♂ 4 metai Dviese 4. PB04 ♀ 4 metai Dviese 5. PB05 ♀ 7 mėn. Individualiai 6. PB06 ♀ 2 metai Dviese 7. PB07 ♀ 2 metai Dviese 8. PB08 ♀ 1 metai Individualiai 9. PB09 ♂ 5 mėn. Individualiai 10. PB10 ♂ 1 metai Individualiai
Nykštukinių voverinių skraiduolių vertinimas buvo suskirstytas į 4 dalis: Laikymo sąlygos;
Elgsenos ypatumai; Mityba;
Sveikatingumas.
Vertinant skraiduolių laikymą, buvo vadovaujamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (36). Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas 1997 m. lapkričio 6 d. (Suvestinė redakcija 2016-07-05) Nr. VIII-500 II skirsnio 6 straipsnį (37). Knyga „Egzotinių smulkių žinduolių rūpinimasis ir laikymas“ (8) rekomendacijomis, veterinarinio vadovo (ang. MSD Manual Veterinary Manual) nuorodomis (29).
Remiantis gyvūnų poreikiais, sudaryti punktai pagal kuriuos vertintas gyvūnų laikymas. Vertinant laikymo sąlygas, buvo vertinama ar kriterijai atitinka, iš dalies atitinka ar neatitinka skraiduolių poreikius:
Gyvūno laikymo būdas, ar jie gyvena vieni, ar dviese; Narvo dydis, ar jiems užtenka ploto;
Narvo pozicija kambaryje, ar narvo pozicionavimas patalpoje; Kambario temperatūra, ar ji tinkama;
Miegamasis guolis, ar narve turi lizdą, guolį ar kitą pasilėpimo/miegojimo vietą;
Ratukas bėgimui, ar narve yra pramogų ir fizinio aktyvumo įranga, karstynės, laipynės, medžių šakos;
Maisto indeliai, gertuvės, ar maisto indeliai/dubenėliai pakelti nuo grindų bei kiek laiko šeimininkai kiekvieną dieną skiria dėmesio augintiniams;
Kasdieninis dėmesys gyvūnui, ypač gyvenantiems individualiai narve. Duomenys surinkti ir vertintos BP01-BP10 skraiduolių laikymo sąlygos.
Vertinant elgseną, 20 parų buvo stebima, kada gyvūnai pabunda, kada užmiega, kiek bendrai yra aktyvūs nakties metu. Etogramoje fiksuota kiek kartų ir kurie gyvūnai lojo nakties metu, kviesdami žaisti ar prašydami dėmesio. Stebėtos PB01-PB05 skraiduolės. Gyvūnai, skirtingais vakarais jiems prabudus (5 kartus kiekviena) ir dienomis (2 dienas) pažadinus iš miego, buvo išimti iš narvo ir stebima, kaip jie elgiasi atviroje erdvėje, kaip reaguoja į žmogų, ar pyksta/bijo imami ant rankų.
Buvo atliktas mitybos įvertinimas, surinkta informacija apie 5 dienų maisto racioną BP01-BP10 skraiduolių, gyvenančių skirtingoje aplinkoje (gyvenamosiose patalpose). Dėmesys kreipiamas ar skraiduolės maitinamos pagal rekomenduotiną sauso maisto ir kito maisto santykį (75:25 arba 50:50) (8,9), ar papildomai gauna medžių šakų, dantų profilaktikai, ar nešeriamos draudžiamu ar nerekomenduotinu maistu, turinčių riebalų. Vertintas gaunamų skanėstų kiekis, ar jų gauna ne per daug (5 proc.) (26).
Svarbiausia mineralinė medžiaga skraiduolėms – kalcis. Šią medžiagą gyvūnai gauna su sausu maistu (į maistą papildomai įmaišoma), papildomai, galima graužikams skirtus kalcio miltelius įberti į košelę, jogurtą. Rinkti duomenys ar skraiduolės kalcį gauna su sausu maistu t.y. analizuotos pašaro sudedamosios dalys ir jų kiekiai, ar gauna papildomai ir kokiu kiekiu, ar iš viso negauna.
Nykštukinių voverinių skraiduolių sveikatingumas buvo vertinamas, atliekant gyvūno klinikinį tyrimą, kaprologinį tyrimą ir patelėms sterblės mikrobiologinį tyrimą. Klinikinis yrimas atliktas PB01-PB07 skraiduolėms, kaprologinis PB01-PB05, sterblės mikrobiologinis tyrimas atliktas PB02, PB04, PB06 ir PB07.
Klinikinis tyrimas susideda iš: Išorinės gyvūno apžiūros; Sterblės arba sėklidžių apžiūros; Burnos ertmės apžiūros;
Rektalinės temperatūros matavimo; Širdies auskultacijos;
Kvėpavimo greičio nustatymo; Kūno svorio išmatavimo (26).
Išorinė gyvūno apžiūra pradedama nuo galvos. Pirmiausia apžiūrimos akys, ar nėra ragenos drumstumo, gali būti įgimtas ar įgytas. Nosies sritis, paliečiama ar drėgna, ar nepadidėję išskyrų kiekis. Ausys tikrinamos vizualiai, sukeliant garsus aplink kiekvieną ausį, įsitikinama ar girdi abiem ausimis. Kailio apžiūrai skiriama pakankamai laiko, atkreipiant dėmesį į kailio glotnumą. Suveltas kailis indikuoja gyvūno ligą, paprastai virškinamojo trakto. Toliau vertinamas kailio tankumas. Išplikimai parodo įvairius sveikatos sutrikimus. Odos elastingumas svarbus nustatant gyvūno dehidrataciją. Nekastruotiems patinėliams apžiūrimos odos liaukos. Sklandymo membraną inspektuojama ieškant įplyšimų, įdrėskimų, abscesų. Letenos, pirštai, nagai kruopščiai čiuopiami ir žiūrima ar nėra traumuotų pirštų, atlūžusių nagų. Gyvūno išorinė apžiūra baigiama uodegos braukimu nuo kūno iki galiuko, įsitikinti, kad nėra lūžių (2).
Patinėliams vizualiai ir lytėjimu įvertinamos sėklidės, dydis, vienodumas. Patelėms įvertinama sterblė, jos gleivinė, drėgnis, esant paraudimui ir bet kokioms išskyroms, paimamas tepinėlis ir tiriama dėl bakterinio užsikrėtimo (2).
Burnos ertmės apžiūra gali būti sudėtinga neanestezuotam gyvūnui. Vertinama ar dantys laikosi tvirtai, ar aplink juos nėra apnašų, ar dantenos neparaudusios, nekraujuoja (15).
Temperatūrą galima matuoti kloakoje arba tiesiojoje žarnoje. Matuojant tiesiojoje žarnoje, termometras kišamas į kloaką ir pakreipiamas dorsaliau. Matavimai atliekami „Takemed“ (Kinija) termometru (26).
Širdies auskultacija atliekama „Microlife“ (Šveicarija) fonendoskopu. Suskaičiuoti tikslų širdies dūžių skaičių per minutę sudėtinga, tačiau klausoma ar širdis dirba tolygiai. Širdies darbas buvo vertinamas ne skaičiuojant dūžius (200-300 kartų per minutę), bet klausoma ar širdis dirba tolygiai, ar gerai, aiškiai girdima.
Kvėpavimo greitis skaičiuojamas vizualiai, stebint skraiduolės krūtinės judesius, skaičiuojama, kiek kvėpavimo judesių gyvūnas atlieka per minutę. Gyvūnui esant stresinėje būklėje, kvėpavimas gali būti padažnėjęs (38).
Kūno svoris buvo matuojamas „Soehnle“ (Vokietija) svarstyklėmis, ne pilnai pabudusi (dienos metu) skraiduolė uždedama ant svarstyklių ir vertinama ar jos svoris atitinka literatūroje aprašytas kūno svorio normas. Gyvūnėlių normalus kūno svoris patelėms yra 80-130 g patinėliams 100-160 g. (1).
Laboratoriniai kaprologiniai tyrimai buvo atlikti „Veterinarinės diagnostikos ir gydymo centre“ Aukštaičių gatvė 54, Kaune, norint išsiaiškinti užsikrėtimą Giardia ir Cryptosporidium parazitais. Kai kurių skraiduolių (PB05), gyvenančių po vieną, išmatos surinktos, iš narvų dugno, išėmus kraiką. Kitų gyvūnų (PB01-PB04), kadangi pabudintos dienos metu skraiduolės tuštinasi, išmatos surinktos iškart. Mėginiai sudėti į atskirus sandarius plastikinius maišelius. Išmatos tirtos
natyvinio tepinėlio metodu ir flotacijos metodu, naudojant natrio chlorido tirpalą ir „Delta Optical BioLight 200“ (Kinija) mikroskopą.
Natyvinio tepinėlio metodu tiriant išmatas ant objektinio stiklelio dedamas lašas fiziologinio tirpalo ir degtuko galvutės dydžio šviežių išmatų, stikline lazdele viskas gerai išmaišomą. Kietos ir stambesnės išmatų dalelės pašalinamos, kad objektinis stiklelis būtų visiškai peršviečiamas plika akimi, dedamas dengiamasis stiklelis ir mikroskopuojama, didinant 40-100 kartų. Kiekvieno gyvūno išmatos tiriamos po 5 kartus, ieškant giardijų (39,40).
Paprastasis flotacijos metodas buvo atliktas su mažesniu kiekiu išmatų nei rekomenduojama, dėl nedidelio gyvūnų dydžio ir mažai išskiriamų išmatų. Imta 1 g išmatų ir užpilta 10 ml natrio chlorido tirpalo (1,2 tankio), viskas gerai išmaišyta stikline lazdele ir iškart perkošta per viengubą marlės sluoksnį. Marlėje likusios išmatos išmestos, o filtratas paliktas 10 min. nusistovėti. Per šį laiką pirmuonių oocistos išplaukia į filtrato paviršių. Toliau paruošiamas sausas objektinis stiklelis, paimamas mėgintuvėlis, kuris kišamas į filtratą iki dugno ir atsargiai ištraukiamas. Nuo mėgintuvėlio nulašinami lašai ant objektinio stiklelio, uždedamas dengiamasis stiklelis ir mikroskopuojama (39).
Sterblės mikrobiologiniai tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos institute Tilžės g. 18, Kaunas, Lietuva. Mėginiai imti steriliu transportinės terpės vatos tamponėliu, fiksavus skraiduolę rankšluosčiu, kišant tamponėlį gilyn į sterblę ir braukiant per visą sterblės plotą. Tamponas dedamas į transportinę terpę TRANSWAB® M40 COMPLIANT (Amies medium) (Jungtinė Karalystė). Transportavimo metu mėginiai buvo laikomi vėsioje tamsioje vietoje.
Mėginiai su transportine terpe buvo pristatyti į mikrobiologinių tyrimų laboratoriją ir atlikti sėjimai į mitybines terpes. Sėjimams naudota universali terpė Columbia Blood Aagar (E&O Laboratories, Škotija) su 5 proc. avino krauju. Pasėtos terpės į Petri lėkšteles inkubuotos normalios atmosferos ir anaerobinėmis sąlygomis 35 ˚C temperatūroje, termostate. Anaerobinėms sąlygoms sudaryti naudotas sandarus indas Anaerojar (Oxoid, Jungtinė Karalystė) su anaerobines sąlygas generuojančiu paketu AnaeroGen (Thermo Fisher, Jungtinė Karalystė). Terpės inkubuotos 7 paras, kasdien peržiūrint bakterijų augimą (41,42).
Išaugusios kultūros peržiūrėtos ir atrinktos pavienės, augimą reprezentuojančios kolonijos ir jos išgrynintos rūšies identifikacijai.
Bakterijų identifikacija atlikta klasikiniais metodais, nustatant biochemines jų savybes naudojant identifikacijos sistemas „Microbact” (Thermo Fisher, Jungtinė Karalystė). Stafilokokams identifikuoti naudoti papildomi latekso agliutinacijos testai MicrogenStaph (Microgen, Jungtinė Karalystė) ir Staphytect Plus (Oxoid, Jungtinė Karalystė) plazmos koaguliazei nustatyti (41,42). Vaizdo dokumentavimas atliktas fotoaparatu “Nikon COOLPIX P510” (Kinija). Tyrimų duomenys
apdoroti Microsoft Exel (Micrisoft Office Professional 2016) programa. Darbas maketuotas „Microsoft Word (2016)“ programa.
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Skraiduolių laikymo sąlygos
Apžiūrėjus narvus, kuriuose laikomos nykštukinės voverinės skraiduolės (lot. Petaurus Breviceps), nustatyta, kad gyvūnų savininkai daugiausia renkasi aukštus, paukščiams, burundukams skirtus narvus. Narvų aukštis varijuoja nuo 72 cm iki 102 cm; ilgis nuo 50 cm iki 70 cm; gylis nuo 32 cm iki 60 cm.
Vertinant narvus, visuose buvo rasta smulkių neatitikimų, tačiau jie skraiduolių būklei ir gyvenimo kokybei nesukelia rimtų nepatogumų ar streso.
Tarp tirtųjų narvų, kurie geriausia atitiko skraiduolių laikymo sąlygas, vienintelis trūkumas buvo, kad dalis maistui skirtų indelių/dubenėlių buvo išdėstyti ant narvo grindų (9 pav.). Toks maisto dubenėlių įrengimas netinkamas, dėl skraiduolių baimės būti ant žemės, grobuonims jas laisvai pasiekiamoje vietoje.
Kiti vertinti narvai taip pat buvo tik su mažais trūkumais, kurie nekelia daug nepatogumų gyvūnėliui ir yra lengvai pašalinami (10 pav.).
Prie gyvenamųjų sąlygų buvo įtrauktas ir pastovus bendravimas su augintiniu.
9 pav. Tinkamo dydžio ir tinkamai įrengtas skraiduolių narvas: 1-guolis, 2-karstynė, 3-medžio šaka, 4-bėgimo ratelis, 5-dubenėliai, gertuvė. (aut. Laura Dobrovolskaitė)
10 pav. Narvai, kuriuose laikomos skraiduolės. 1-guolis, 3-medžio šaka, 5-dubenėliai, gertuvė. (aut. Laura Dobrovolskaitė)
11 pav. Skraiduolių gyvenimo sąlygų kriterijai. 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 T ir tų s kr ai du ol ių s ka ič iu s
Vertinant skraiduolių laikymą, buvo tikrinama pagal punktus (11 pav.).
Vertinant narvo dydį ir erdvę laisvam judėjimui, dauguma atvejų tokio tipo narvai atitiko aukščio ir pločio rekomendacijas, bet ne visi atitiko rekomenduojamą gylį. Daugiausia dėmesio buvo atkreipta į tinkamą aukštį, todėl narvai ne visiškai atitinkantys rekomendacijas įvertint kaip „iš dalies atitinka“.
Įvertinus narvo pozicionavimą kambaryje siekiant, kad dienos metu augintiniai negautų tiesioginių saulės spindulių, apžiūrėtose patalpose nei vienas narvas nestovėjo arti lango ar vietoje, kur gali gauti daug saulės spindulių.
Tirti gyvūnai yra laikomi gyvenamosiose patalpose, kuriose temperatūra ~22-23 Cº. Tokia temperatūra skraiduolėms yra tinkama.
Miegamasis guolis skraiduolėms privalomas ne tik miegoti dienos metu, bet ir norint pasislėpti. Visuose tirtuose narveliuose buvo bent po vieną slėptuvę.
Įvertinus skraiduolių judėjimo galimybę (bėgimo ratelius) narvelyje, ne visi atitiko rekomendacijas. Ne skraiduolėms skirti (žiurkėnų) rateliai tik iš dalies atitiko rekomendacijas, kadangi toks ratelis nėra patogus gyvūnėliui ir augintinis gali patirti traumą.
Karstynės, laipynės, medžių šakos skirtos tam pačiam tikslui kaip ir bėgimo ratelis, tačiau medžio šakos reikalingos ir graužimui. Paukščių kopetėlės, skambučiai, kiti žaislai tarnauja kaip žaidimo, judėjimo priemonės. Narvelyje esant rateliui, bet nesant kitiems žaislams vertinta, kad atitinka iš dalies.
Duodamas maistas skraiduolės dedamas į indelius/dubenėlius. Visuose vertintuose narveliuose, bent vienas maisto dubenėlis buvo padėtas ant žemės. Kai kuriuose narveliuose dalis dubenėlių buvo ant žemės, dalis pakelti. Visos gertuvės buvo pakabintos aukščiau narvelyje, todėl visi vertinamieji narvai tik iš dalies atitiko rekomendacijas.
Gyvenančias kartu ir išimamas iš narvelio rečiau nei porą kartų per savaitę, įvertintos tik kaip iš dalies atitinką reikalavimus. Individualiai gyvenančios ir bendravimo sulaukiančios rečiau nei kas antrą dieną skraiduolės, taip pat buvo vertinamos kaip iš dalies atitinkančios reikalavimus (9 pav.).
12 pav. Skraiduolių gyvenimo sąlygų kriterijų individualus pasiskirstymas.
Iš paveikslo galima matyti, kad visų skraiduolių gyvenimo sąlygos atitinka arba iš dalies atitinka reikalingus gyvenamųjų sąlygų kriterijus.
13 pav. Skraiduolių gyvenimo sąlygų vertinimas procentais.
Įvertinus skraiduolių gyvenamųjų sąlygų gerovę procentais (13 pav.), matoma, kad 2 skraiduolėms, iš 10 tirtų, gyvenamosios sąlygos įvertintos puikiai (virš 90 proc.), 6 skraiduolėms labai gerai (80-90 proc.), vienai gerai (70-80 proc.), likusiai vienai patenkinamai (60-70 proc.). Galima teigti, kad 100 proc. skalėje blogiausias gyvenimo sąlygų įvertinimas atitinka 69 proc., o geriausias – 94 proc. 7 7 5 5 4 6 6 5 6 5 1 1 3 3 3 2 2 3 1 2 1 1 1 PB01 P B02 PB03 PB04 PB05 PB06 PB07 PB08 PB09 PB10 V er ti ni m o kr it er ij ai
Atitinka IŠ dalies atitinka Neatitinka
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 PB01 PB02 PB03 PB04 PB05 PB06 PB07 PB08 PB09 PB10 P ro ce nt ai
3.2. Skraiduolių elgsena
Nustatyti nykštukinių voverinių skraiduolių elgseną nėra taip paprasta, kadangi skraiduolės yra naktiniai gyvūnai ir aktyvios būna tik saulei nusileidus. Dieną pakeltos jos būna vangios, gali būti suirzę, bandyti įkąsti.
Stebėjimo metu nustatyta, kada skraiduolės keliasi, kada eina miegoti, kiek laiko būna aktyvios ir kaip reaguoja į žmonės.
14 pav. Skraiduolių kėlimosi laikas vakarais.
Nustatyta, kad visos skraiduolės, gyvendamos ne viename narve, keliasi panašiu metu. Skraiduolės, gyvenančios po dvi (PB01, PB02 ir PB03, PB04), vakarais kėlėsi beveik tokiu pat metu, tikėtina dėl to, kad miega viename guoliuke. Visos skraiduolės kėlėsi 3 valandų intervale tarp 21:15 val. ir 00:10 val. (14 pav.)
21:07 21:36 22:04 22:33 23:02 23:31 00:00 00:28 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 L ai ka s va l. Diena PB05 PB04 PB03 PB02 PB01
15 pav. Skraiduolių ėjimo miegoti laikas rytais.
Rytais matomas dar panašesnis skraiduolių, gyvenančių po dvi (PB01, PB02 ir PB03, PB04), ėjimo miegoti laikas, nei kėlimosi laikas. Viena narve gyvenanti skraiduolė miegoti ėjo individualesniu laiku, tačiau visos skraiduolės miegoti nueidavo valandos su puse intervale tarp 7:10 val. ir 8:40 val. ryto (15 pav.).
16 pav. Skraiduolių vidutinis aktyvumo laikas val.
Iš gautų rezultatų (16 pav.) nustatyta, kad visi gyvūnai vidutiniškai aktyvūs buvo nakties metu nuo 8:43 val. iki 8:58 val. Nors gyvūnų kėlimosi ir ėjimo miegoti laiko intervalai buvo didesni, tačiau skraiduolės aktyvios nakties metu buvo labai panašų laiką.
07:04 07:19 07:33 07:48 08:02 08:16 08:31 08:45 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 L ai ka s va l. Diena PB05 PB04 PB03 PB02 PB01
17 pav. Nykštukinių voverinių skraiduolių reakcija į žmogų dienos ir vakaro metu.
Įvertinus voverinių skraiduolių reakciją į žmogų, nustatyta, kad noriausiai ant rankų lipo PB01 skraiduolė. Abu patinėliai (PB01, PB03) noriai lipo ant rankų. Patelės PB02, PB04 ant rankų lipo ne taip noriai kaip patinėliai, bet išimtos jautėsi gerai, norėjo bendrauti, lakstyti ir žaisti. PB05 buvo nedrąsiausia, kadangi gyvena viena, yra dar pakankamai jauna ir nepilnai socializuota (17 pav.).
18 pav. Užfiksuotas skraiduolių lojimo dažnis per 20 d.
Iš 18 paveikslo matoma, kad dažniausiai lojo PB05, kuri gyvena viena. Kitos skraiduolės lojo rečiau, tačiau visos tiriamos skraiduolės loja naktimis.
0 1 2 3 4 5 D ie na V ak ar as D ie na V ak ar as D ie na V ak ar as D ie na V ak ar as
Patys lipa ant
rankų Paraginus lipa
ant rankų Nelipa, bet
paėmus nebijo Bijo rankų, bando bėgti/kąsti Ka rt ai PB05 PB04 PB03 PB02 PB01 0 1 2 3 4 5 PB01 PB02 PB03 PB04 PB05 Kartai Sk ra id uo lė s
3.3. Skraiduolių mityba
Surinkus duomenis iš PB01-PB10 apie jų mitybą, gaunamas nykštukinių voverinių skraiduolių paros maisto racionas procentais (19 pav.).
19 pav. Skraiduolių gaunamo maisto produktų pasiskirstymas procentais.
Tirtų skraiduolių maisto įvairovė didelė. Kaip ir rekomenduojama, didžiąją maisto dalį sudaro sausas skraiduolių ėdalas – 32 proc. Antroje vietoje yra vaisiai, kurie sudaro apie 23 proc., viso suvartojamo maisto. Kitą didesniąją maisto dalį sudaro daržovės – 16 proc. ir košelės bei jogurtai – 13 proc. Vabzdžiai (9 proc.) nesudaro didelės procentinės maisto medžiagų dalies, tačiau tik todėl, kad jie taip pat turi būti normuojami. Mažiausią maisto dalį sudaro skanėstai (7 proc.), nors jų kiekis vis tiek viršija rekomendacijas.
20 pav. Pagrindinių maisto kategorijų bendras pasiskirstymas skraiduolių mityboje. 32%
9% 23%
16%
13% 7%
Sausas maistas Vabzdžiai Vaisiai
Daržovės Košelės, jogurtai Skanėstai
41% 52%
7%
Nors sausas maistas skaičiuojamas kartu su gaunamų vabzdžių kiekiu, jis sudaro tik 41 proc., (20 pav.) kuris neatitinka rekomenduotino 50 proc. maisto kiekio. Kitas maistas sudaro šiek tiek per didelę 52 proc. maisto dalį. Mažiausią maisto dalį sudaro skanėstai (7 proc.), tačiau ir jų yra per didelis kiekis, nes rekomenduotini 5 proc. viso maisto kiekio.
21 pav. Pagrindinių maisto kategorijų palyginimas skraiduolių mityboje.
Vertinant individualų skraiduolių maisto produktų pasiskirstymą (21 pav.), matoma, kad jis labai įvairus. Pakankamai sauso maisto suėda tik PB02, PB08 skraiduolės. Dalis gyvūnėlių PB01-PB05 gauna patenkinamą sauso maisto kiekį, PB09, PB10 sauso maisto turėtų gauti daugiau. Skraiduolės PB06 ir PB07 sauso maisto turėtų gauti dvigubai daugiau.
Kito maisto beveik visos skraiduolės gauna pakankamai PB01-PB05, PB08-PB10. Dalis PB06, PB07 gyvūnų gauna net per daug kitų maisto produktų.
Skanėstų kiekio neviršija tik trys vertinime dalyvavusios voverinės skraiduolės (PB01, PB02, PB08), visos kitos skraiduolės gauna per daug skanėstų, o kai kurios PB06, PB10 gauna net dvigubai daugiau nei rekomenduojama.
Įvertinus surinktus duomenis galima nustatyta, kad 7 tirtos skraiduolės (70 proc.) kalcį gauna su sausu maistu, t.y. ši mineralinė medžiaga buvo subalansuota sudedamąja komercinio pašaro dalimi, tačiau 3 skraiduolės iš 10 (30 proc.) kalcio iš viso negauna.
Paskutinis vertintas mitybos kriterijus buvo šviežios, graužimui ir laipiojimui skirtos šakos narveliuose. Visos vertintos skraiduolės savo narveliuose turėjo šviežių graužiamų šakų.
48 50 42 42 44 29 26 53 38 35 48 45 49 51 45 61 66 43 55 55 4 5 9 7 9 10 8 4 7 10 PB01 PB02 PB03 PB04 PB05 PB06 PB07 PB08 PB09 PB10 Proc.
3.4. Skraiduolių sveikatingumas
Išmatavus nykštukinių voverinių skraiduolių kūno temperatūrą, kvėpavimo greitį, kūno svorį nustatyta, kad kvėpavimo dažnumas skraiduolėms atitiko normas, vienintelei PB05 buvo suskaičiuotas per dažnas kvėpavimas.
4 lentelė. Išmatuoti skraiduolių fiziologiniai ir morfologiniai rodikliai.
Skraiduolės kodas (35,8 – 36,6°C) Kūno temp. (16-40 kartai/min.) Kvėpavimo greitis (80-130g – patelė, Kūno svoris 100-160g – patinėlis) PB01 35,4 30 92 PB02 36,8 32 92 PB03 35,5 28 114 PB04 36,1 38 88 PB05 36,4 41 82 PB06 36,1 35 132 PB07 35,7 31 87
Aukščiausias galimas sveikatingumo balas gali būti 7 (21 pav.). Viena iš tirtų skraiduolių gavo maksimalų balų skaičių PB07. Mažiausiai balų gavo PB01 – 5,5. Skraiduolei pastebėti nukrypimai nebuvo dideli, skraiduolė aktyvi, žaisminga, ėda ir laka, nebijo žmonių. Visų vertintų skraiduolių (PB01-PB10) sveikatingumas varijavo nuo 5,5 iki 7 balų.
Išorinės apžiūros metu parametrai buvo įvertinti mažiau nei vienetu, bet daugiau nei nulis esant mažiems, sveikatos netrikdantiems išoriniams defektams. PB01 skraiduolė jauname amžiuje (esant guolyje su savo tėvais) patyrė traumą, uodegos galiuko lūžį. Braukiant pirštais per uodegą, pačiame galiuke jaučiamas sustorėjimas. Tai skraiduolei diskomforto nekelia, ji laisvai sklando ir naudoja uodegą pagal paskirtį. Kita skraiduolė su mažu išoriniu defektu yra PB04. Jos ausies kraštelis galimai apgraužtas/atkąstas. Šis defektas jau buvo skraiduolei atkeliavus į „naujus namus“, todėl spėjama, kad įvyko dar jauname amžiuje, esant guolyje su kitais jaunikliais ir tėvais. Visoms kitoms skraiduolėms išorinių defektų neaptikta.
Visų vertintų patelių (PB02, PB04, PB05-PB07) sterblės buvo sausos, rausvos spalvos, iš jų nesklido nemalonus kvapas, nebuvo jokių išskyrų. Patinėlių (PB01, PB03) sėklidžių apžiūros/apčiuopos metu nepastebėti jokie pakitimai, sėklidės vienodo dydžio, neskausmingos.
22 pav. Skraiduolių sveikatingumas pagal vertintus kriterijus.
Apžiūrėjus burnos ertmę, PB02 ir PB04 skraiduolėms ant apatinių kandžių pastebėtos minimalios apnašos, todėl skraiduolės negavo pilno įvertinimo. Visų vertintų skraiduolių burnos ertmėje nepastebėta žaizdų, abscesų, dantenos rausvos.
Klausant skraiduolių (PB01-PB10) širdies darbą, neaptikti jokie pakitimai.
Kūno temperatūra skraiduolėms (PB01, PB03) buvo vertinta mažesniu balu, tačiau nukrypimai buvo nedideli, taip pat išliko paklaidos galimybė (4 lentelė).
Kvėpavimo dažnumo normos neatitiko tik viena skraiduolė (PB05), bet nukrypimas buvo minimalus, greičiausiai dėl streso (4 lentelė).
Kūno svorio neatitikimas aptiktas dviem (PB01, PB06) skraiduolėms. PB01 patinėlis sveria šiek tiek mažiau nei nurodyta literatūroje, o PB06 patelė turi viršsvorio ir sveria daugiau nei nurodyta literatūroje. Nei vienos, dėl svorio neatitinkančių skraiduolių, nukrypimai neviršija 10 proc., todėl tai nelaikyta dideliu nukrypimu (4 lentelė).
Natyvinio tepinėlio tyrimo metu kiekvienos tirtos skraiduolės (PB01 – PB05) išmatos buvo tirtos po 5 kartus. Tik viename tepinėlyje (4 proc.) buvo galimai aptiktas pirmuonis Giardia. Parazitai aptikti PB05 skraiduolės išmatose, tačiau skraiduolė neviduriavo, buvo nedehidratavusi, nesulysusi, todėl neatmetami ir galimi artefaktai. Kitose tirtose išmatose (96 proc.) parazitų nerasta.
Flotacijs metodu tirtose išmatose neaptikta jokių oocistų.
Ištyrus patelių (PB02, PB04, PB06, PB07) sterbles, dėl mikrobiologinio užterštumo, gauti trys teigiami ir vienas neigiamas rezultatas. Teigiamuose rezultatuose buvo išskirta tik po vieną mikroorganizmų rūšį.
S.aureus aptikta 50 proc., tirtų patelių sterblėse (PB02, PB04), E.cloacae rasta pas 25 proc. tirtų patelių (PB07). Mikroorganizmų neaptikta tik pas 25 proc. tirtų skraiduolių (PB07).
0 1 2 3 4 5 6 7 PB01 PB02 PB03 PB04 PB05 PB06 PB07 V er tin ti kr it er ij ai
Išorinė apžiūra Sterblės/ sėklidžių apžiūra Burnos ertmės apžiūra Kūno temp. Širdies darbas Kvėpavimo greitis Kūno svoris
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Lietuvoje nykštukinė voverinė skraiduolė (lot. Petaurus breviceps) vis dar retai sutinkamas augintinis. Jį galima sėkmingai laikyti namuose, jeigu jam yra suteikiamos reikalingos gyvenimo sąlygos, patenkinamas dėmesio ir fizinio aktyvumo poreikis, skiriama subalansuota mityba, prižiūrima gyvūno sveikata (5).
Vienas iš pagrindinių kriterijų, norint įvertinti skraiduolių gerovę, yra laikymo sąlygos.
Narvo dydis būtinas rodiklis, vertinant, gyvenamąsias sąlygas, kadangi gyvūnėliai gamtoje membranų pagalba prisitaikę nusklęsti ilgus, tolimus nuotolius, todėl narve turi būti užtikrinta erdvė laisvam judėjimui (21). Tyrimo metu nustatyta, kad 70 proc. narvų, kuriuose laikomos skraiduolės, atitinka literatūros šaltiniuose pateiktus išmatavimus. Likusieji 30 proc. narvų iš dalies atitiko reikalavimus. Skraiduolės juda ne tik narve, bet ir po gyvenamąsias patalpas, todėl erdvės stoką gali kompensuoti išleidimas iš narvelio (su priežiūra).
Renkant narvo vietą kambaryje, reikia įsitikinti, kad narvas negaus tiesioginių saulės spindulių (2). Tyrimo rezultatai parodė, kad visi narvai patalpose stovi tinkamai apšviestose vietose, bet saulės spinduliai jų nepasiekia.
Skraiduolės toleruoja 18-32 ºC temperatūrą, tačiau optimaliausia yra 18-24 ºC (21). Tokią temperatūrą nesunku palaikyti, kadangi visos tirtos skraiduolės laikomos gyvenamosiose patalpose: vasarą patalpos, esant karščiams, vėdinamos, o žiemą palaikomos patalpų temperatūros ribinės vertės (18-22 ºC) (43).
Skraiduolės yra naktiniai gyvūnai, todėl dienos metu joms būtina užtikrinti tamsią, jaukią, pakeltą nuo žemės slėptuvę, kad gyvūnai galėtų įlįsti pasislėpti ar dienos metu miegoti (2). Tyrimo metu nustatyta, kad narvuose buvo įrengtos slėptuvės (aukščiau pakabinti medžiaginiai guoliukai, medžio drevės imitacija su lizdu, paukščių inkilai) gyvūnams slėptis ir miegoti dienos metu.
Ratukas bėgimui, laipynės, karstynės ar šakos, visą tai tinkami įrengimai skraiduolėms palaikyti fizinį aktyvumą (4). Norint išvengti nutukimo bei patenkinti skraiduolių judėjimo poreikį, geriausias įrenginys narvelyje yra bėgimo ratelis. Tyrimo metu nustatyta, kad 70 proc. narvuose buvo įrengti bėgimo rateliai, 10 proc. iš jų esantys bėgimo rateliai skirti ne skraiduolėms. 30 proc. narvų bėgimo ratelio neturėjo. Neturint ratelio, skraiduoles galima dažniau išleisti pasilakstyti po kambarius ar leisti lakstyti pakankamai dideliame žiurkėnų „burbule“.
Nykštukinėms voverinėms skraiduolėms žaisti tinka paukščiams skirtos supynės, kopetėlės, varpeliai ir kiti žaislai (2). Tirtuose narvuose 80 proc. buvo žaidimui skirtų įrenginių. 20 proc. narvuose nebuvo žaislų, tačiau juose buvo įrengti bėgimo rateliai.
Skraiduolių maitinimui skirtų indelių ir dubenėlių turėtų būti bent keletas: kietam ir minkštam maistui (1). Gertuvės ir kiti indeliai turėtų būti pakelti aukščiau nuo žemės, kad nekeltų skraiduolėms
