LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
DARIUS PIVARIŪNAS
MAISTO PAPILDŲ SU VITAMINAIS IR MINERALAIS ŽENKLINIMO
ATITIKTIS REIKALAVIMAMS IR VARTOTOJŲ SUPRANTAMUMAS
APIE ŽENKLINIMĄ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Dr. Algirdas Baranauskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Prof. Dr. Ramunė Morkūnienė (metai, mėnuo, diena)
MAISTO PAPILDŲ SU VITAMINAIS IR MINERALAIS ŽENKLINIMO ATITIKTIS REIKALAVIMAMS IR VARTOTOJŲ SUPRANTAMUMAS APIE ŽENKLINIMĄ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc., dr., Algirdas Baranauskas Data (metai, mėnuo, diena)
Recenzentas Darbą atliko
Vardas, pavardė, parašas Magistrantas (-ė)
Darius Pivariūnas
Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo,diena)
TURINYS SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 9 SĄVOKOS ... 10 ĮVADAS ... 11
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Maistinės medžiagos – vitaminai ir mineralai ... 14
1.2. Maisto papildų tinkamumas ... 15
1.3. Maisto papildų su vitaminais ir mineralais reguliavimas... 17
1.4. Maisto papildų notifikavimas ... 18
1.5. Maisto papildų ženklinimas... 19
1.6. Maisto papildai ir vaistai ... 21
2. TYRIMO METODIKA ... 23
2.1. Tyrimo metodai ... 23
2.2. Tyrimo metodo pasirinkimas ... 23
2.3. Tyrimo organizavimas ... 24
2.4. Tyrimo objektai ... 24
2.5. Tyrimo instrumentas ... 25
2.7. Socialinių ir demografinių duomenų analizė ... 26
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 29
3.1. Turinio analizės metodo rezultatai ... 29
3.2. Anketos duomenys... 31 3.3. Rezultatų aptarimas ... 44 4. IŠVADOS ... 47 5. REKOMENDACIJOS ... 48 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 49 PRIEDAI ... 54
SANTRAUKA
D. Pivariūno magistro baigiamasis darbas: „Maisto papildų su vitaminais ir mineralais ženklinimo atitiktis reikalavimams ir vartotojų suprantamumas apie ženklinimą“. Mokslinis vadovas doc. dr. A. Baranauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Darbo tikslas: Įvertinti vaistinės asortimente esančių maisto papildų su vitaminais ir mineralais
atitiktį ženklinimo reikalavimams bei išsiaiškinti vartotojų informuotumą.
Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti maisto papildų su vitaminais ir mineralais reglamentavimo tvarką
Lietuvoje. 2. Įvertinti vaistinės asortimente esančių maisto papildų su vitaminais ir mineralais atitiktį ženklinimo reikalavimams. 3. Nustatyti pagrindinius informacijos apie maisto papildus gavimo šaltinius. 4. Nustatyti maisto papildų su vitaminais ir mineralais vartojimo dažnumą ir priežastis. 5. Išnagrinėti gyventojų žinias apie maisto papildų ženklinimo suprantamumą.
Darbo metodika: Iš pradžių apžvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos ir tyrimai, susiję su
maisto papildų ženklinimu. Toliau pagal kokybinį turinio analizės metodą surinkta informacija apie vaistinėje esančius maisto papildus su vitaminais ir mineralais. Maisto papildų pakuotės išanalizuotos ir įvertintos pagal teisinį reglamentavimą. Taip pat atliktas anketavimas. Atliktos vaistinės klientų kiekybinės apklausos, siekiant įvertinti klientų suprantamumą apie maisto papildų su vitaminais ir mineralais ženklinimą. Duomenys išanalizuoti naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 22.00 versiją.
Tyrimo rezultatai: Iš 211 nagrinėtų maisto papildų su vitaminais ir mineralais 13 pakuočių
neatitiko maisto papildų ženklinimui keliamų reikalavimų. Tai sudarė 6,16 proc. Dažniausiai pažeistas 2014 m. kovo 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 274/2014. Iš viso apklaustas 401 respondentas, iš jų 90,02 proc. per pastaruosius 12 mėn. vartojo maisto papildus su vitaminais ir mineralais. Ant maisto papildo pakuotės pateiktą informaciją visada perskaito 44,32 proc., dažniausiai – 33,80 proc.. 16,62 proc. - kartais, 3,6 proc. – retai, 1,11 proc. – niekada. Lyginant jaunesnių negu 60 metų ir vyresnių respondentų atsakymus, į minėtą klausimą, pastebėta, kad jaunesnių asmenų grupėje yra daugiau žinančių, kas yra referencinė maistinė vertė. Iki 60 metų amžiaus grupėje jų buvo 62,4 proc., o vyresnių – 44,1proc.. Vyresnio amžiaus tiriamiesiems svarbu, kad ant maisto papildo pakuotės būtų padidintos šrifto raidės (54,00 proc.). Tuo tarpu jaunesni negu 60 metų vartotojai norėtų aiškesnių terminų, specialių simbolių (34,2 proc.). Respondentų
nuomone dažniausiai pažeidžiamas maisto papildų reikalavimas - neteisingai nurodomas sudėtinių medžiagų kiekis (pažymėjo 40,44 proc. respondentų).
Išvados: 1. Maisto papilduose nustatytos leidžiamos vitaminų ir mineralų formos, bet nėra
nustatyti maksimalūs vitaminų ir mineralų kiekiai. 2. Randami maisto papildai su vitaminais ir mineralais, kurie klaidina vartotoją: pateikiama klaidinga arba iškreipta informacija apie vitaminų ir mineralų naudą. Sudėtyje vartojamos vitaminų ir mineralų formos neatitinka reikalavimų. 3. Dažniausiai informacija apie maisto papildus gaunama vaistinėje (56,79 proc.), internete - 41,00 proc.. 4. Maisto papildus su vitaminais ir mineralais yra linkę vartoti iki 3 mėnesių per metus (48,48 proc.). Pagrindinės priežastys, kurios skatina vartoti maisto papildus su vitaminais ir mineralais – tai siekis atsikratyti ligos simptomų (26,04 proc.) arba pasiekti geresnių fizinių rezultatų (20,78 proc.). 5. Vyresniems negu 60 metų asmenims informacija ant maisto papildo pakuotės yra ne tokia aiški kaip jaunesniems (p<0,01). O ką reiškia referencinė maistinė vertė supranta tik kiek daugiau nei pusė apklaustųjų (55,96 proc.) 6. Nors dauguma apklaustųjų (72,02 proc.) maisto papildų ženklinimo suprantamumą vertina teigiamai, tačiau maisto papildai tapatinami su vaistiniais preparatais. Maisto papildams suteikiamos gydomosios bei profilaktinės savybės (73,68 proc.)
SUMMARY
The Masters Thesis of D. Pivariunas: “The compliance of the food supplements of the pharmacy containing vitamins and minerals with the labeling requirements and consumer awareness about labeling“/ Supervisor A. Baranauskas, PhD, The Lithuanian University of Health Sciences, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy – Kaunas.
Aim of the study: To evaluate the compliance of the food supplements of the pharmacy containing
vitamins and minerals with the labeling requirements and to find out consumer awareness.
Research objectives: 1. To study the regulation of food supplements with vitamins and minerals
in Lithuania. 2. To evaluate the compliance of labeling of food supplements containing vitamins and minerals in the range of the pharmacy. 3. Determine the main sources of information about the food supplements. 4. Determine the frequency and causes of supplementary intake of vitamins and minerals. 5. To analyze the knowledge of people about the comprehensibility of food supplements labeling.
Research methods: In the beginning a theoretical overview was conducted – the scientific
literature and investigation analysis related to labeling of food supplements. Using qualitated method analysis information was collected about the supplements containing vitamins and minerals in the pharmacy. Packs of food supplements have been analyzed and evaluated according to legal regulations. A questionnaire was also made. Pharmacy customer surveys have been carried out to assess clients' understanding about labeling of food supplements with vitamins and minerals. The data was analyzed using SPSS (Statistical Package for the Social Science) version 22.00.
Results: Of the 211 tested food supplements with vitamins and minerals, 13 packs did not meet the
nutritional labeling requirements. This made up 6.16 percent. Mostly food supplements didn‘t complied with 2014 March 14 Commission Regulation (EU) No 274/2014. A total of 401 respondents were interviewed, of which 90.02 % over the past 12 months consumed food supplements with vitamins and minerals. The information provided on the supplemented package always reads 44.32 %, most often 33.80proc.. 16.62 % - sometimes 3.6 % - rarely, 1.11 % - never. It has been observed that in the younger group there is a greater awareness of what is the reference nutritional value than 60 years old and above. By the age of 60, they were 62.4 % and older persons - 44.1 %. For elderly subjects, it is important that bigger letters (54.00proc.) would be added to the supplemented package. Meanwhile, users under the age of 60 would like to see clearer terms, special characters (34.2 %) According to respondents, the most frequently
violated requirement for food supplements - the incorrect quantity of compound substances (40.44 % of respondents noted).
Conclusions: 1. There are established permitted forms of vitamins and minerals that can be used
in food supplements. However, the maximum amounts of vitamins and minerals that may be present in food supplements are still not set. 2. There are food supplements with vitamins and minerals that mislead the consumer: false or distorted information on the benefits of vitamins and minerals. The components of vitamins and minerals used is incompatible with legislation. 3. In most cases, information about food supplements is obtained at the pharmacy (56.79 %), the internet remains second (41.00 %). 4. Food supplements with vitamins and minerals tend to use up to 3 months per year (48.48 %). The main reasons for using a food supplement with vitamins and minerals is the desire to overcome the symptoms of a disease or ailment (26.04 %) or to achieve better physical results (20.78 %). 5. For people over the age of 60, the information on the supplements is less clear than for the younger (p <0.01). And what does the meaning of reference nutritional value understand only a little more than half of the respondents (55.96 %). 6. Although the majority of respondents (72.02 %) are positive about the labeling comprehensibility of food supplements, but they think that dietary supplements are related to drugs. Food supplements are provided with therapeutic and preventive properties (73.68 %).
SANTRUMPOS
EFSA – European food safety authority (Europos maisto saugos tarnyba) EEE - Europos ekonominė erdvė
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija RMV – Referencinė maistinė vertė
NMRVI - Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas VMVT - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
SĄVOKOS
Celiakija – tai genetinė autoimuninio pobūdžio liga, įgimtas maisto medžiagų pasisavinimo ir žarnyno
veiklos sutrikimas su plonųjų žarnų gleivinės atrofija
Hiperlipidemija – lipoproteinų padidėjimas kraujyje [48]
Hiperkalcemija – padidėjusi kalcio jonų koncentracija kraujyje [48]
Kokybinis turinio analizės metodas – empirinis, metodologinis duomenų nagrinėjimas, tų duomenų
rėmuose, remiantis metodologiškai pagrįstais analizės žingsniais
Konjunktyvitas – akių junginės uždegimas [48]
Laisvieji radikalai – tai atomai, molekulės, turinčios nesuporuotą elektroną. Laisvieji radikalai,
reaguodami su kitomis medžiagomis (ne radikalais), skatina naujų radikalų susidarymą, vyksta grandininės reakcijos [50]
Maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje
su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Mažmeninėje prekyboje galima prekiauti tik sufasuotais maisto papildais – piliulių, tablečių, kapsulių, buteliukų su lašų dozatoriais ir kitomis panašiomis formomis [4]
Reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens
komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą [20]
Ženklinimas – su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotasis prekės
pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose [2]
ĮVADAS
Maisto papildų paklausa nuolat auga, o su tuo didėja ir jų pasiūla. Vien per 16 metų jų pardavimai padidėjo 53 procentais [53]. Maisto papildai dažnai vartojami be paskyrimo, kas gali privesti prie netinkamo vartojimo, ūmaus ir lėtinio perdozavimo bei sąveikos su vaistais ir kitais produktais. Pasireiškus nepageidaujamam poveikiui vartotojui gėda pripažinti netaisiklingą maisto papildo vartojimą [53]. Dažniausiai vartojami maisto papildai su askorbino rūgštimi (vitaminu C), B grupės vitaminai bei antioksidantai: beta karotenas (vitaminas A) ir tokoferolis (vitaminas E) [31]. Jų kiekis turi būti ribojamas, nes pastebėta, jog dideli kiekiai gali sukelti nepageidaujamas reakcijas [45].
Maisto papildų rinka pritraukia vis daugiau verslininkų, o didėjanti konkurencija kelia norą apeiti maisto papildams keliamus reikalavimus. Palyginus 2014 ir 2015 metų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos ataskaitas paaiškėjo, kad padaugėjo pažeidimų maisto papildų gamybos įmonėse (28 proc.) ir maisto papildų didmeninės prekybos įmonėse (7 proc.) [19]. Randami maisto papildai, kurie savo sudėtyje turi medžiagų, neatitinkančių Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1170/2009 [23]. Be to, pasitaiko atvejai, kai anksčiau Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI), o dabar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) specialistai patikrinę produktų ženklinimą, randa neatitikimus teisės aktų reikalavimams [19]. Ženklinimas pati svarbiausia maisto papildo dalis, juk be ženklinimo nebūtų galima atsekti kur ir kaip pagamintas papildas, ar saugios medžiagos naudojamos sudėtyje, jų kiekis produkte. Maisto papildų saugumui padidinti sudaromi maisto papildų sąrašai, kuriais siekiama užtikrinti prekyboje esančių maisto papildų atitiktį reikalavimams.
Didžioji dalis maisto papildų yra nuperkama vaistinėse, kur svarbi farmacijos specialistų ir vaistinės darbuotojų įtaka, jų gebėjimas paaiškinti maisto papildų naudą ir vartojimą. Neišvengiama ir reklamos įtakos. Vartotojus pasiekia kontraversiška informacija apie maisto papildus [1], todėl jiems sunku priimti pamatuotus sprendimus – trūksta išsamios, objektyvios informacijos apie maisto papildus, jų vartojimą ir teikiamą naudą. Informacijos trūkumas pakeičia požiūrį apie maisto papildus, jie painiojami su maisto priedais, vaistais. Vartotojai nemato skirtumų tarp vaistų ir maisto papildų [15]. Maisto papildams priskiriamos gydomosios bei profilaktinės savybės, skatinamas besaikis jų vartojimas, kuris gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Lietuvoje jau yra atlikti tyrimai dėl maisto papildų reklamos, maisto papildų poreikio bei vartojimo, tačiau nėra tyrimų, kurie analizuotų visą maisto papildo pakuotę, vertintų lietuvių suvokimą apie ženklinimą.
Šiame darbe svarbu išnagrinėti maisto papildų su vitaminais ir mineralais atitikimą reikalavimams. Tai padės pasiruošti kokybiniui turinio analizės metodui. Šiuo metodu bus surinkta informacija apie vaistinėje esančių maisto papildų, turinčių vitaminų ir mineralų, atitikimą esamam teisiniam reglamentavimui. Gauti rezultatai leis įvertinti maisto papildų su vitaminais ir mineralais saugumą, vartotojų klaidinimą bei su maisto papildų notifikavimu susijusius trūkumus.
Siekiant įvertinti gyventojų suprantamumą apie maisto papildus su vitaminais ir mineralais pasirinktas kiekybinis metodas – anketavimas. Į gyventojų nuomonę būtina atsižvelgti siekiant sužinoti jų domėjimąsi ir suprantamumą maisto papildais.
Šio darbo tikslas: įvertinti vaistinės asortimente esančių maisto papildų su vitaminais ir mineralais atitiktį ženklinimo reikalavimams bei išsiaiškinti vartotojų informuotumą.
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti vaistinės asortimente esančių maisto papildų su vitaminais ir mineralais
atitiktį ženklinimo reikalavimams bei išsiaiškinti vartotojų informuotumą.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti maisto papildų su vitaminais ir mineralais reglamentavimo tvarką Lietuvoje.
2. Įvertinti vaistinės asortimente esančių maisto papildų su vitaminais ir mineralais atitiktį ženklinimo reikalavimams.
3. Nustatyti pagrindinius informacijos apie maisto papildus gavimo šaltinius.
4. Nustatyti maisto papildų su vitaminais ir mineralais vartojimo dažnumą ir priežastis. 5. Išnagrinėti gyventojų žinias apie maisto papildų ženklinimo suprantamumą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Maistinės medžiagos – vitaminai ir mineralai
57 Pasaulinė sveikatos asamblėja skyrė didžiulį dėmesį žmogaus mitybai. Tinkama mityba svarbi visą žmogaus gyvenimo laiką, nuo jos priklauso mūsų sveikata. Išskiriamas 31 cheminis junginys, kurį kasdien būtina gauti su maistu. Žmogaus organizmas negali šių junginių pasigaminti, o be jų negali vykti biocheminės reakcijos – būtinos gerai organizmo būklei. Šie cheminiai junginiai, tai 14 vitaminų ir 17 mineralų [42]. Didžiąją dalį šių vitaminų ir mineralų sudaro medžiagos, veikiančios oksidacinį stresą, kuris yra daugelio lėtinių ligų ir senėjimo priežastis. Senstant mažėja žmogaus galimybė sujungti laisvuosius radikalus, o pačių junginių išsiskiria vis daugiau [41]. Žmogaus smegenys yra labai jaurios laisvųjų radikalų poveikiui. Su tuo tapatinamos neurodegeneracinės ligos, kurių prevencijai svarbus antioksidantų vartojimas [47]. Papildomas vitaminų ir mineralų, turinčių antioksidacinių savybių, vartojimas gerina ir vyrų išgyvenamumą. Tai paaiškinama tuo, kad du trečdalius vėžinių susirgimų įtakoja mitybos įpročiai, o būtent vyrų organizme nustatytas nepakankamas antioksidantų kiekis [40].
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, jog daugelis neužkrečiamų ligų, tokių kaip aukštas kraujo spaudimas, hiperlipidemija, viršsvoris susiję ne tik su nepakankamu judėjimu, tabako vartojimu, bet ir netinkama mityba [54]. Net 30 proc. sveikatos sutrikimų siejama su mityba, o dabartiniai mitybos įpročiai ir socialiniai pomėgiai neužtikrina pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio. Tyrimo duomenimis lietuviams būdinga maisto produktus rinktis pagal kainą bei suvartoti nepakankamą kiekį daržovių bei vaisių, kurie yra pagrindiniai vitaminų ir mineralų šaltiniai [13,26]. Ši problema sprendžiama valstybiniu mastu: dažniausiai vartojami produktai papildomi mineralais ir vitaminais. Tarp tokių produktų gerai žinoma joduota druska, kurios sudėtyje esantis jodas užtikrina tinkamą skydliaukės veiklą [46]. Miltiniuose produktuose randama B grupės vitaminų, geležies, kurios trūkumą jaučia 40 proc. vaikų, kalcio ir vitamino D, lemiančio osteoporozės ir žarnyno ligų prevenciją. Vitaminų ir mineralų kiekis nustatomas pagal suvartojamų produktų kiekį, dedamų medžiagų trūkumą bei jų savybes, kurios pritaikomos technologiniame procese. Sunkus technologinis procesas ne visada leidžia gauti tinkamą maisto medžiagų šaltinį [26]. Todėl vartotojų poreikiui patenkinti vartojami maisto papildai.
Maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba
fiziologinį poveikį, šaltinis. Mažmeninėje prekyboje galima prekiauti tik sufasuotais maisto papildais – piliulių, tablečių, kapsulių, buteliukų su lašų dozatoriais ir kitomis panašiomis formomis [4].
Maisto papildai neturi bendro skirstymo, todėl gamintojai patys gali grupuoti bei komponuoti medžiagas, kurios sudarys maisto papildą. Maisto papildų įsigyjimo vietose galime surasti maisto papildus suskirstytus pagal paskirtį bei amžių (10 lentelė) [14, 17]. Vartotojai maisto papildus renkasi pagal juntamus simptomus (pvz., širdies negalavimų turintys vartotojai dažniau renkasi širdies ir kraujagyslių sistemai skirtus maisto papildus) [17].
Lietuvoje maisto papildų vartojimo tendencijos priklauso nuo demografinės, ekonominės bei socialinės būklės. Dauguma Lietuvos gyventojų maisto papildus vartoja bent vieną mėnesį per metus (71 proc.). Palyginus skirtingų lyčių maisto papildų vartojimo ypatybes, nustatytą, jog moterys dažniau vartoja maisto papildus. Maisto papildus dažniau renkasi aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai (79,84 proc. p < 0,05), gyvenantys mieste, turintys didesnes pajamas [16,17]. Vyresniame amžiuje pagrindinė maisto papildų informacija gaunama internete, televizijoje, taip pat nevengiama draugų ir artimųjų rekomendacijų. Antrame plane seka farmacijos specialisto patarimai, jo prireikia, kai vartotojui neužtenka informacijos apie maisto papildus gautos iš kitų informacinių šaltinių. Gydytojai labiau linkę skirti vaistus, dauguma net neužsimena apie maisto papildus. Vyresnio amžiaus žmonės per mažai domisi maisto papildų ženklinimo ir reklamos reikalavimais, nesupranta maisto papildo sąvokos - jie tampa pažeidžiama grupe [25]. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) maisto papildus su vitaminais ir mineralais vartoja 36 proc. moterų ir 31 proc. vyrų. Kaip Lietuvoje, taip ir JAV dažniausiai maisto papildus vartoja aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai bei turintys didesnes pajamas [43].
Maisto papildai siejami su subalansuota mityba, sveika gyvensena bei ligų prevencija. Tačiau Lietuvoje maisto papildai nėra visuotinai vartojami, o dažniausiai juos renkasi jauni, aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai.
1.2. Maisto papildų tinkamumas
Maisto papildai seniai vartojami papildyti maisto racioną, išvengti lėtinių ligų bei sustiprinti organizmą. Tik jų efektyvumas nėra nustatytas, o kokybe stipriai atsilieka nuo vaistinių preparatų. Maisto papildų nauda yra abejotina. Ištyrus 400 000 daugiakomponenčius maisto papildus vartojančius dalyvius, kurie neturėjo mineralų ir vitaminų trūkumo, nesurastas teigiamas maisto papildų poveikis leidžiantis pasiekti ilgesnę gyvenimo trukmę, pagerinti kraujotaką ar išvengti piktybinių ligų [38]. Kito tyrimo metu
siekta išsiaiškinti, ar vitaminų ir mineralų vartojimas gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. Atsitiktinių imčių dvigubai koduoto placebu kontroliuojamo tyrimo metu nustatyta, jog papildomas vitaminų ir mineralų vartojimas nepadeda išvengti miokardo infarkto, insulto ar kitokių su kraujotakos sutrikimais susijusių ligų [52] Tuo pačiu pasirodė pranešimų, kurie teigia, jog populiariausi maisto papildai su vitaminais ir mineralais gali turėti neigiamą efektą. Beta karotenu, vitaminu E ir didelėmis vitamino A dozėmis praturtinti maisto papildai siejami su padidėjusiu mirtingumu [30]. JAV 20 000 žmonių patenka į ligoninės priimamąjį dėl maisto papildų vartojimo. To priežastis - ritmo sutrikimai, krūtinės skausmas, tachikardiją. Dažnas atvejis, kai maisto papildai sukelia rijimo sutrikimus [36].
Nustatytų ribų laikymasis yra be galo svarbus, siekiant užtikrinti žmogaus išgyvenamumą. Gerai žinoma, jog per didelis vandens, maisto ir saulės kiekis gali padaryti žalą žmogaus organizmui. Todėl nenuostabu, jog ir vitaminų, mineralų kiekis turi būti kontroliuojamas. Šiuo metu 50 proc. vitaminų turi nustatyta maksimalią ribą, kurią galima suvartoti per dieną. Tuo tarpu mineralai yra žalingesni organizmui, tik arsenas, silikonas bei chromas neturi nustatytu maksimalių ribų. Net populiariausi maisto papildai, turintys savo sudėtyje didelį magnio kiekį, gali sukelti viduriavimą. Svarbu tai, jog magnis, esantis natūraliai maiste ir vandenyje, nesukelia nepageidaujamo poveikio [42]. Tai viena iš priežasčių, kodėl maisto papildai negali pakeisti dienos raciono. Nėra tokio maisto papildo, kuris galėtų pakeisti subalansuotos ir racionalios mitybos. Pirmiausia tai yra maisto produktas, skirtas papildyti mitybą, kai negauna pakankamo kiekio medžiagų su maistu arba esant padidėjusiam organizmo poreikiui. Jie turėtų būti vartojami tada, kai sergama celiakija, krono liga, opiniu kolitu, taip pat juos turėtų vartoti veganai, senyvo amžiaus asmenys , rūkantys bei didesnį poreikį turintys sportininkai, nėščiosios ir žindyvės [50]. Taigi maisto papildo paskirtis – tik papildyti maisto racioną. Geresnis efektas būtų suvalgant papildomą kiekį vaisių ir daržovių, nors ir jų nauda yra sumažėjus lyginant su prieš 50 metų užaugintais [32]. Tačiau greitas gyvenimo tempas bei dažnos maisto papildų reklamos, kurios teigia, kad pavyks atsikratyti papildomų kilogramų, padės turėti blizgančius plaukus bei sveikesnį kūną gali suklaidinti vartotoją ir priversti pasirinkti lengvai prieinamą medžiagų šaltinį - maisto papildą. Jų pardavimai per 20 metų išaugo dvigubai [51]. Europoje maisto papildų rinka skaičiuojama milijardais eurų. Italijoje maisto papildų rinka vertinama 1 mlrd. 400 mln., Vokietijoje - 966 mln., Prancūzijoje – 683 mln. eurų. Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis Lietuvoje pastebimas didelis maisto papildų populiarumas. 2015 metais Lietuvos maisto papildų rinka siekė 45,4 mln. eurus. Kai tuo tarpu Baltarusijos, Estijos ir Latvijos rinkos kartu tesiekė 33 mln. eurų. Prognozuojama, jog Lietuvoje ši rinka toliau plėsis ir per 2014-2019 metus paaugs 11,4 proc. ir 2020 metais sudarys 50,6 mln. eurų [49].
kita, kaip koncentruotų maistinių medžiagų šaltinis, būtina užtikrinti vartotojų saugumą bei palengvinti galimybę pasirinkti maisto papildus, taip pat užtikrinti, jog rinkoje būtų tik saugūs bei atitinkamai paženklinti maisto papildai [11]. Dėl didelio kiekio ingredientų, kurie gali būti maisto papilduose svarbu nustatyti taisykles kiekvienai grupei. Dažniausiai sutinkami maisto papildai su vitaminais ir mineralais [29], kuriems skiriamas ypatingas dėmesys. Gerai žinoma, jog nepamatuotas vitaminų ir mineralų kiekis gali sukelti nepageidaujamus reiškinius, kaip antai didelės vitamino D dozės gali sukelti skausmą, konjunktyvitą, anoreksiją, karščiavimą, vėmimą dėl atsiradusios hiperkalcemijos [39]. O maisto papildai skirti gerai odos, nagų bei plaukų būklei palaikyti, turi didelį biotino kiekį, kurio referencinė maistinė vertė (RMV) viršija ir 650 kartų. Tai lemia, jog kai kurie laboratoriniai tyrimai (hormonų, širdies būklės) tampa klaidingi. RMV viršijantis biotino kiekis iškreipia troponino kiekį kraujyje, kuris svarbus diagnostinis rodiklis širdies smūgio pasireiškimui [35].
ES išleidžiami dideli pinigai maisto papildams įsigyti, tačiau svarbu maisto papildus su vitaminais ir mineralais vartoti tik tada, kai yra padidėjęs jų poreikis, ir tik tokiais kiekiais, kuriuos leidžia saugumo tyrimai.
1.3. Maisto papildų su vitaminais ir mineralais reguliavimas
Su maisto sauga susiję moksliniai bei techniniai klausimai tampa vis svarbesni, pagrindinis maisto papildus reglamentuojantis dokumentas ES direktyva 2002/46/EC numato, jog svarbu nustatyti didžiausius bei mažiausius mineralų ir vitaminų kiekius, kuriuos galima saugiai vartoti, užtikrinti, jog mineralų ir vitaminų formos būtų moksliškai ištirtos ir atitiktų saugumo reikalavimus [33]. Tam Europos Komisija (EK) įsteigė Europos maisto saugos tarnybą (EFSA), kad galėtų sustiprinti dabartinę mokslinės ir techninės paramos sistemą, kuriai tenka didelis krūvis ne tik dėl žmonių mitybos, bet ir gyvūnų ir augalų sveikatos bei aplinkos apsaugos. EFSA patikėta prisiimti nepriklausomos įstaigos vaidmenį vertinant riziką ir taip padėti užtikrinti ES maisto reguliavimą. EFSA sprendžia ginčytinus mokslo klausimus, kad ES galėtų priimti kompetentingus su maistu ir tuo pačiu su maisto papildais susijusius sprendimus. Pavyzdžiui, EK įvertinusi EFSA sudarytus sąrašus leido naudoti medžiagas, kurios yra mineralų bei vitaminų šaltiniai. Vitaminai ir mineralai įtraukti į sąrašus, kuriuose moksliškai patvirtintas jų dozavimas ir biologinis prieinamumas. EFSA įvertinus biologinį prieinamumą iš žaliavos įvertino galimus nepageidaujamus
poveikius bei nustatė didžiausius leidžiamus medžiagų kiekius gaunamus per dieną, skirtingoms žmonių grupėms [11, 33].
Siekiant apsaugoti vartotoją ES sukurti maisto papildus reglamentuojantys dokumentai bei įkurta organizacija padedanti užtikrinti jų saugumą.
1.4. Maisto papildų notifikavimas
Maisto papildų saugumas yra svarbiausias prioritetas tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, jog Lietuvą pasiektų tik specialistų įvertinti maisto papildai, kurių etiketės neklaidina vartotojų, sudarytas maisto papildų sąrašas. Lietuvoje gali būti tiekiami tik notifikuoti maisto papildai, kurie įrašyti į maisto papildų sąrašus nuo 2010-03-01 iki 2013-12-31 ir nuo 2014-01-01. Į pirmą sąrašą įrašyti 2498 maisto papildai, o nuo 2014 metų maisto papildų sąraše yra virš 11 tūkstančių maisto papildų [24]. Nuo 2016 m. balandžio 15 d. visi maisto papildai tiekiami Lietuvos rinkai pranešami VMVT, iki tol NMVRVI. Notifikavimą pavesta kontroliuoti VMVT Maisto skyriui bei jo teritoriniams padaliniams. Nenotifikuotus maisto papildus į Lietuvą teikti draudžiama. Maisto papildus privalo notifikuoti maisto tvarkymo subjektai:
• Lietuvos Respublikoje gamina ir pirmą kartą tiekia maisto papildus;
• Į Lietuvos Respubliką pirmą kartą įvežantys maisto papildus iš Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Šveicarijos Konfederacijos;
• Importuojantys papildus iš valstybių ne Europos ekonominės erdvės ir Šveicarijos Konfederacijos. Maisto subjektai turi pateikti maisto papildo etiketę, maisto tvarkymo subjekto kontaktinius duomenis, identifikuojančius duomenis, patvirtinimą, jog maisto papildo sudėtyje esančių maistinių medžiagų, turinčių mitybinį ir fiziologinį poveikį, kiekis atitinka maisto papildo etiketėje nurodytą kiekį, iki maisto papildo tinkamumo pabaigos, įrodymą, jog maisto papildai pagaminti teisėtai veikiančio ūkio subjekto, apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus, turi savo vardu už kiekvieną pranešime nurodytą produktą sumokėti valstybės rinkliavą [7]. Nuo 2016 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo naujas reikalavimas už maisto papildą sumokėti 51 eurų, jei pateiktas pranešimas iš EEE, 81 eurų iš ne EEE [22]. Jei apie įvežamus ir (ar) importuojamus maisto papildus praneša (notifikuoja) ne Lietuvos Respublikos, o kitos ES valstybės narės maisto tvarkymo subjektas, jis turi pateikti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad
šis subjektas yra registruotas ar patvirtintas pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) 6 straipsnį. Šie dokumentai turi būti teikiami VMVT lietuvių kalba. Už pateiktų duomenų ir informacijos neatitikimą yra atsakingas gamintojas, subjektas, teikiantis produktą rinkai. Privaloma apie bet kokius pasikeitimus (ženklinimo, maisto tvarkymo subjektą identifikuojančius duomenis bei kontaktinius duomenis) bei nusprendus netiekti maisto papildų rinkai per 10 darbo dienų pateikti informaciją VMVT. Nusprendus Lietuvos rinkai netiekti papildų, įtrauktų į maisto papildų sąrašus, būtina raštu informuoti VMVT [7].
Notifikavimas netaikomas maisto produktams, kurie skirti sportininkams (milteliai sufasuoti dideliais kiekiais ir dozuojami kaušeliais), skirti vartoti su skysčiais, kad galima būtų juos praskiesti, taip pat izotoniniams gėrimams ruošti, užkandžiams, kurie dėl savo sudėties atitinka specialią paskirtį bei ženklinami taip, jog būtų suprantama, kokiems vartotojų grupėms yra skirta. Taip pat arbatai, kavai, sultims, maistui, kuris turi vitaminų ir mineralų (pvz.: kakava su vitaminais), vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įtraukia maisto subjektų pateiktus maisto papildus į maisto papildų sąrašą, jei per 20 darbo dienų išnagrinėję pareiškimą nenustato neatitikimų reikalavimams. VMVT gali kreiptis į kitas institucijas, jei nustato, jog maisto papildas galimai atitinka narkotines ar psichotropines medžiagas, galimai atitinka vaistinį preparatą, kai sudėtyje esančios medžiagos galimai priskiriamos naujam maistui ar naujo maisto komponentams [22]. Kai VMVT atsisako maisto papildą įtraukti į maisto papildų sąrašą ar jį iš šio sąrašo išbraukia, maisto tvarkymo subjektas dėl to maisto papildo notifikavimo turi kreiptis į VMVT iš naujo. Maisto tvarkymo subjektai, pažeidę įstatymą “Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. B1-22 „Dėl Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo” atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka [7,8].
Maisto papildų notifikavimas – būdas užtikrinti maisto papildų saugumą ir kokybę.
1.5. Maisto papildų ženklinimas
Siekiant greito ir didelio uždarbio verslininkai prekiaudami maisto papildais nekreipia dėmesio į jiems keliamus reikalavimus ir tuo labiau į galimą pavojų žmonių sveikatai. 2014 metais 7 vaikams nustatyta
hiperkalcemija po to, kai jie vartojo maisto papildus, kuriuose klaidingai nurodytas vitamino D kiekis [44]. Kitu atveju dviejų gamintojų maisto papilduose rastas 1000 kartų didesnė vitamino D paros dozė, kuri sukelė ilgalaikius pakitimus žmogaus organizme [28]. Lietuvoje maisto papildų kontrole užsiima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri 2014 metais patikrino 257 maisto papildus ir nustatė, jog 38 proc. neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų. Remiantis 13 Europos bei 16 nacionaliniais teisės aktais pagrindinė neatitikimų priežastis nustatyta dėl netinkamo ženklinimo - 69 atvejai [27]. Ženklinimas apima visus su produktu susijusius žodžius, duomenis, vaizduojamąsias medžiagas ir simbolius, taip pat ir įskaitomumą – atitinkamą šrifto dydį, atstumą tarp raidžių ir eilučių, šrifto storumą, spalvą ir rūšį, santykį tarp raidžių pločio ir aukščio, medžiagos paviršius bei nuo ženklaus kontrasto tarp šrifto ir fono. Maisto papildai ženklinami pagal ES ir Lietuvos teisės aktus. Lietuvos higienos norma HN 17:2016 „maisto papildai“ – pagrindinis teisinis dokumentas, kuris nurodo maisto papildų gamintojams bei fasuotojams, kaip teisingai pateikti maisto papildą jo vartotojui [4]. Lietuvos higienos normoje HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ nurodyta, jog maisto papilduose privaloma informacija turi būti lietuvių kalba, nustatyta, kaip turi būti pateiktas galiojimo laikas, gamintojas, kilmės šalis [3]. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1924/2006 pateikta, kaip nurodyti teiginius apie maistingumą bei sveikatingumą [9]. Vitaminų ir mineralų medžiagų formos pateiktos 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1170/2009 iš dalies keičiančiame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų, kurių galima pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų (OL 2009 L 314, p. 36) [12]. Svarbiausios maisto papildų pakuotės dalys sudarytos iš: pavadinimo, sudėties, vartojimo būdo, medžiagų, privalomų frazių. Pavadinimas turi būti aiškiai matomas ir nurodytas „maisto papildas“. Sudėtis turi būti nurodyta pagal kiekį mažėjančia tvarka, o maisto priedai gali būti pilnu pavadinimu arba paženklinti E numeriu. Vartojime reikia nurodyti, kiek rekomenduojama suvartoti vienetų per parą, jei būtina nurodomas ir laikas: ryte, po valgio ir t.t. Kartu nurodoma, kada negalima vartoti maisto papildo. Šios frazės maisto papilde yra privalomos: 1) Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės. 2) Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. 3) Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje [17]. Gamintojas turi nurodyti specialias laikymo sąlygas, tinkamumo laiką, grynąjį kiekį bei gamintojo rekvizitus [3].
Ant pakuotės galime rasti pateiktą informaciją apie maisto papildo sveikumą, fiziologines bei profilaktines savybes. Būtent teiginiai naudojami maisto papilduose turi būti kruopščiai įvertinti ir atspindėti tikrąją maisto papildų naudą. Europos Bendrija siekdama užtikrinti, kad vartotojai būtų apsaugoti, gautų
reikalingą informaciją, kad jiems būtų palengvintas pasirinkimas, nustatė bendruosius principus, taikytinus visiems teiginiams apie maisto papildus: tam, kad teiginiai būtų teisingi, reikia, kad teiginyje minimos medžiagos galutiniame produkte būtų pakankamas kiekis. Nors mažas kiekis vitaminų ir mineralų maisto papilduose gali būti leistinas, tačiau pats maisto papildas laikomas koncentruotu produktu. ES maisto papildų kiekis yra didelis tada, kai vienkartinėse porcijose yra ne mažiau kaip 15 proc. rekomenduojamų referencinių maistinių verčių (RMV), o gėrimuose – 7,5 proc. rekomenduojamų RMV 100 ml. [2].
Maistinės medžiagos turi būti tinkamos žmogaus organizmui įsisavinti, o kiekis pateiktas toks, kurį galima pagrįstai tikėtis suvartoti. Svarbu aiškiai išdėstyti teiginius taip, kad juos būtų lengva suprasti ir vartotojas nebūtų klaidinamas. Teiginiai apie sveikatingumą yra leidžiami tik tada, kai toliau nurodyta informacija yra pateikta etiketėje, o jei tokios nėra – reklamoje:
a) teiginys, nurodantis įvairios ir subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo svarbą;
b) būtinas suvartoti maisto produkto kiekis ir vartojimo būdas, norint užtikrinti teiginyje nurodytą vertingą poveikį;
c) teiginys asmenims, kuriems maisto papildas yra netinkamas;
d) atitinkamas įspėjimas dėl produktų, kurie gali kelti pavojų sveikatai, jei jų vartojama pernelyg daug.
Maisto papildų atveju, informacija apie maistingumą pateikiama remiantis Direktyva 2002/46/EB: medžiagų, turinčių mitybinį ar fiziologinį poveikį, kiekis etiketėje nurodomas skaitmenimis [9]. Ženklinimas pati svarbiausia maisto papildo dalis. Ji svarbi tiek tikrinant, tiek renkantis maisto papildą.
1.6. Maisto papildai ir vaistai
Žmonės, kurie nesusiduria su maisto papildų notifikavimu, kokybe, pardavimu, gali galvoti, jog maisto papildai ne taip daug ir skirias nuo vaistinio preparato. Tyrimo metu nustatyta, kad dalis JAV piliečių mano, jog maisto papildai yra reaguliuojami taip pat kaip ir vaistiniai preparatai [37]. Lietuvoje tik 3,9 proc. pacientų gali pasakyti skirtumus tarp maisto papildo ir nereceptinio vaisto, o 2016 metais vykdytame tyrime daugiau nei pusė apklaustų respondentų nežinojo ar maisto papildai ir nereceptiniai vaistai turi vienodą poveikį žmogaus organizmui [15]. Tai nėra keista, juk pasižiūrėjus į maisto papildų ir vaistų pakuotes, galime neatpažinti kuris yra kuris, o tiek vienas, tiek kitas turi tą pačią formą: kapsulės, tabletės, sirupai,
lašai, milteliai. Dar labiau klaidinti gali tai, jog jų įsigijimo vieta - vaistinė. Nors vaistiniai preparatai turi būti laikomi atskirai nuo maisto papildų ir kitų vaistinių prekių, užtenka sudėti į atskiras lentynas arba prekes toje pačioje lentynoje atskirti tarpusavyje, pavyzdžiui, skirtukais ar pakankamu atstumu tarp prekių ir jos bus laikomos šalia [6]. Svarbi ir vaistininko įtaka. Renkantis tarp panašios sudėties maisto papildo ir vaistinio preparato dažniau matome klientus pasirenkant vaistą. Tačiau šiam pasirinkimui turi didelę įtaką vaistininko rekomendacijos [15]. O dėl galimos progos pasipelnyti, mažesnės atsakomybės bei vaistinės pelno siekimo vaistininkas gali pasiūlyti maisto papildą. Ir nesvarbu, kad vaistiniai preparatai turi didesnius kokybės ir saugumo reikalavimus. Juk, kol vaistas patenka galutiniam vartotojui, jis praeina daugelį tyrimų ir patikrinimų, tiek šalyje, kurioje jis pagamintas, tiek ten, kur yra realizuojamas. Tuo tarpu maisto papildams gamintojai neprivalo pateikti efektyvumą patvirtinančius tyrimus, o tai, kas pateikiama ant pakuotės - gamintojų atliktų produktų analizės vidurkis [4]. JAV maisto papilduose sutinkamos naujos medžiagos patikrinamos dėl grynumo bei priemaišų, bet ne dėl efektyvumo [34]. Tai leidžia maisto papildą pateikti vartotojui mažesnę kainą lyginant su vaistiniu preparatu, nors ir žinoma, jog vaistams nustatytos kainų lubos [18]. Pirmenybė pasirinkti maisto papildą palengvina ir tai, jog maisto papildų reklama yra paprastesnė lyginant su vaistiniu preparatu.
Vaistinių preparatų reklama turi atitikti Farmacijos, Lietuvos Respublikos reklamos, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymus. Reklamą teikiantis asmuo turi teisę kreiptis į VVKT, kad būtų patikrinta vaistinio preparato reklamos teisėtumas [10]. Maisto papildai reklamuojami kaip maisto produktai. Reklamoje draudžiama užsiminti apie gydomąsias ir profilaktines savybes tai reiškia, jog maisto papildas negali būti skirtas gydymui, diagnostikai bei ligų prevencijai., jei gamintojas neturi specialios paskirties maisto produkto pažymėjimo. Todėl tokie teiginiai, kaip „skausmo mažinimui“, „širdies ligų gydymui“ „cholesterolio mažinimui“ ir panašūs negali būti naudojami. Taip pat maisto papildų reklamoje turi būti prierašas „maisto papildas“ [20]. Maisto papildai turi atitikti Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymą [5]. Už maisto papildų neteisingą reklama baudžia Valstybinė vartotojų teisės apsaugos tarnyba pagal VMVT pateiktus pažeidimo tyrimo dokumentus [10].
Maisto papildų ir vaistų skirtumai apima kokybę, saugumą bei skirtingus teisės aktus. Svarbus tinkamas vartotojo pasirinkimas ir farmacijos specialisto indelis.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
1. Mokslinės literatūros analizės metodas. Šio metodo tikslas apžvelgti ir aprašyti mokslinės publikacijas ir tyrimus, susijusius su baigiamajame darbe nagrinėjama tema.
2. Empiriniai analizės metodai. Pasirinktas kokybinis turinio analizės metodas, kurio metu buvo renkama informacija apie vaistinėje esančius maisto papildus su vitaminais ir mineralais. Išanalizuotos maisto papildų pakuotės ir įvertintas atitikimas esamam teisiniam reglamentavimui.
Atliktas diversifikuotas analizės metodas – anketavimas. Šio metodo tikslas - paruošti ir surinkti anketines apklausas. Atliktos vaistinės klientų kiekybinės apklausos, siekiant įvertinti klientų suprantamumą apie maisto papildų su vitaminais ir mineralais ženklinimą.
3. Statistiniai tyrimo metodai. Šio metodo tikslas - gauti duomenų analizę, naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 22.00 versiją.
2.2. Tyrimo metodo pasirinkimas
Planuojant tyrimą kaip tyrimo metodas buvo pasirinkta anketinė apklausa. Šis metodas pasirinktas, nes taikant šį metodą, per trumpą laiką ir su nedidelėmis lėšų sąnaudomis galima apklausti tiriamos populiacijos reprezentatyvios imties elementus. Taip pat apklausos metodas lengvai formalizuojamas – tai palengvina surinktų duomenų analizę. Pati anketa griežtos formos neturi. Anketa sudaroma pagal tyrimo tikslus. Prieš pradedant sudarinėti klausimus tiksliai suformuluota: a) ką reikia sužinoti ir b) apgalvota, ar populiacija, kurią planuojama apklausti, pateiks informaciją. Sudarytos nelabai ilgos anketos, nes respondentams po kurio laiko galėjo tiesiog atsibosti pildyti apklausų anketas ir jie būtų užpildę jas atsitiktiniu būdu. Taikant anketavimą, kaip sociologinės informacijos rinkimo būdą, respondentai patys ( raštu) atsakinėjo į tyrėjo pateiktus anketos klausimus.
Anketinės apklausos privalumai: 1. Užtikrina pakankamą atrankos dydį. 2. Didelis anketų grįžtamumas. 3. Galimybė anketos sudarytojui paaiškinti klausimus. 4. Galimybė respondentams pasikonsultuoti su apklausos organizatoriumi (minimaliai). 5. Pagal respondentų reakciją, preliminariai spręsti apie problemos reikšmingumą, anketos klausimų sudarymo ir išdėstymo techniką. 6. Anketavimas
nereikalauja daug laiko bei didelių lėšų. Anketinė apklausa - anoniminė. Anoniminė (bevardė) anketa – atsakęs asmuo lieka nežinomas (atsakymai žymimi tik pliusu ar minusu, pabraukiamas atsakymas arba kaip nors kitaip žymima).
2.3. Tyrimo organizavimas
Maisto papildų pakuočių ženklinimo tyrimas atliktas 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje. Anketavimas atliktas 2017 metų lapkričio mėnesį Vilniuje esančiose UAB „Benu vaistinės“ tinklo vaistinėse. Siekiant garantuoti tiriamųjų privatumą bei nepažeisti žmogaus teisių gautas leidimas Nr. BEC-FF-06 iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (3 priedas). Leidimas atlikti tyrimą gautas iš UAB „BENU vaistinės“ tinklo. Tam, kad išlaikyti imties reikšmių išsibarstymą, buvo pasirinkta po vieną vaistinę skirtingose Vilniaus miesto seniūnijose. Respondentai turėjo galimybę paklausti juos dominančios informacijos, taip pat jie buvo informuoti, kaip sužinoti šio tyrimo rezultatus. Gauti tyrimo duomenys iliustruoti pateikiant paveikslus ir lenteles.
2.4. Tyrimo objektai
Pirmajai tyrimo daliai pasirinkti visi maisto papildai, kurie savo sudėtyje turi vitaminus ir mineralus. Iš viso 211 maisto papildų.
Antrajai tyrimo daliai pasirinkti tiriamieji, kurie lankosi Vilniuje esančiose vaistinėse. Lietuvos statistikos duomenimis 2017 metais Vilniaus miesto populiaciją - 546 287 [21]. Naudojantis „Raosoft“ programa, kuri skirta populiacijos imčiai apskaičiuoti, nustatyta, kad siekiant turėti statistiškai reikšmingus duomenis su nedidesne kaip 5 proc. paklaida, reikia apklausti 384 respondentus. Iš pradžių buvo apklausta 40 respondentų (atitinka apie 10 proc. planuojamų apklausti respondentų) tam, kad įvertinti anketos aiškumą. Įvertinus respondentų pastabas bei pasirinkimus pridėtos papildomos pastabos bei pakeistas klausimų eiliškumas. Iš viso buvo apklaustas 401 respondentas. Anketų grįžtamumas – 89,11 proc.
2.5. Tyrimo instrumentas
Pirmojo tyrimo metu buvo lyginama maisto papildų ženklinimo atitikimas reikalavimams. Neatitikimai aprašyti ir pavaizduoti.
Antrojo - buvo sudarytas klausimynas, kuris susideda iš 19 klausimų. Klausimai sudaryti remiantis mokslinės literatūros analize, kurie skirti įvertinti pagrindinius informacijos apie maisto papildus gavimo šaltinius, maisto papildų su vitaminais ir mineralais vartojimo dažnumą ir priežastis bei gyventojų žinias apie maisto papildų ženklinimo suprantamumą. Anketą sudaro 2 dalys:
1. (Pagrindinė anketos dalis)
• Klausimai, skirti išsiaiškinti maisto papildų vartojimo dažnumą bei priežastis. • Klausimai, skirti įvertinti informacijos apie maisto papildus gavimo šaltinius. • Klausimai, skirti ištirti vartotojų domėjimąsi maisto papildų ženklinimu. • Klausimai, skirti nustatyti vartotojų suprantamumą apie ženklinimą.
2. (Baigiamoji anketos dalis)
• Klausimai, skirti įvertinti sociodemografinę tiriamųjų padėtį (išsilavinimą, lytį, amžių, gyvenamąją vietą, pajamas).
2.6. Duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenų statistinė analizė buvo atliekama naudojant SPSS programą (22 versiją). Kadangi visi tyrimo duomenys buvo arba nominaliniai, arba Likerto skalės tipo, analizei naudoti šie testai:
1) Dviejų nepriklausomų tiriamųjų grupių palyginimui – Mann-Whitney rangų sumų kriterijus.
2) Daugiau nei dviejų nepriklausomų tiriamųjų grupių palyginimui – Kruskal-Wallis rangų sumų kriterijus.
3) Dvireikšmių tyrimo duomenų dažnio keliose respondentų grupėse palyginimui – Chi kvadrato testas. Grupių duomenys skiriasi statistiškai reikšmingai, jei apskaičiuota p reikšmė mažesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį α=0,05.
2.7. Socialinių ir demografinių duomenų analizė
Tyrimo dalyvius sudarė 38,40 proc. vyrų ir 61,60 proc. moterų (1 pav.).
1 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį
Didžiausia tyrime dalyvavusių respondentų dalis (26,4 proc.) – 18-30 metų. 31-44 metų, 45-59 metų ir 60-75 metų tiriamųjų dalys buvo panašios (20,0 proc., 21,4 proc. ir 19,0 proc.). Tik 13,2 proc. respondentų - virš 76 metų (2 pav.).
2 pav. Tyrimo dalyvių amžius 61,6% 38,4% Moteris Vyras 26,4% 20,0% 21,4% 19,0% 13,2% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 18-30 m. 31-44 m. 45-59 m. 60-75 m. >76 m.
Analizuojant respondentų duomenis apie jų išsilavinimą, pastebėta kad daugiausia, 40,6 proc. iš jų turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 31,4 proc. – aukštąjį neuniversitetinį, 16,2 proc. turėjo tik vidurinį, ir tik 11,7proc. atsakė, kad jų išsilavinimas – pagrindinis (3 pav.).
3 pav. Tyrimo dalyvių išsilavinimas
Beveik visi respondentai (78,1 proc.) buvo miesto gyventojai. Miestelyje gyveno 13,2 proc. tyrimo dalyvių, kaime – 8,7 proc. (4 pav.).
4 pav. Tyrimo dalyvių gyvenamoji vieta
11,7% 16,2% 31,4% 40,6% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% 45,0%
Pagrindinis Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis 78,1% 13,2% 8,7% Mieste Miestelyje Kaime
Daugiau nei pusė apklaustųjų (52,1 proc.) per mėnesį gaudavo 300-599 Eur pajamų. Mažiau negu 300 Eur gaunančiųjų dalis – 10,0 proc., nuo 600 iki 899 Eur – 27,2 proc., virš 900 Eur – 10,7 proc. (5 pav.).
5 pav. Tyrimo dalyvių gaunamos pajamos per mėnesį
Tyrimo rezultatų dalyje pirmiausia aptariami maisto papildų su vitaminais ir mineralais vartojimo ypatumai: vartojimo dažnumas, pasirinkimo priežastis, informacijos šaltiniai. Po to pateikiami rezultatai, gauti išanalizavus respondentų nuomones apie minėtų produktų ženklinimą, palyginami skirtingų socialinių-demografinių grupių asmenų požiūriai.
Pirmas anketos klausimas ,,Ar per pastaruosius 12 mėn. naudojote maisto papildus su vitaminais ir mineralais?“ buvo skirtas užtikrinti, kad rezultatuose būtų atspindima tik minėtus papildus vartojančių (arba neseniai vartojusių) asmenų nuomonė. Iš visos respondentų imties atrinkta 90,02 proc. asmenų, kurie į šį klausimą atsakė teigiamai (6 pav.). Toliau analizuojami tik jų pateikti tyrimo duomenys.
10,0% 52,1% 27,2% 10,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0%
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Turinio analizės metodo rezultatai
1. Pagal 2014 m. kovo 14 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 274/2014, kuriuo taisoma Reglamento (ES) Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo redakcija lietuvių kalba, leidžiamų vartoti teiginių apie sveikumą sąraše nėra rašoma apie vitamino C funkciją raumenims, foliatų poveikį kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymui, apie vitamino B6 ir B12 įtaką silpnumui, biotino svarbą pagrindinių maistinių medžiagų apykaitai, vitamino D svarbą vaikų kaulų normaliam augimui ir vystymuisi, B grupės vitaminų svarbą normaliai energinių medžiagų apykaitai (6 pav.).
2. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą: Dėl Lietuvos Higienos Normos HN 17:2016 “Maisto papildai” patvirtinimo suvestinės redakcijos nuo 2017-01-01: ženklinant maisto papildus nurodoma ši informacija: perspėjimas neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės, paaiškinimas, kad maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas, perspėjimas, kad maisto papildas turi būti laikomas vaikams nepasiekiamoje vietoje. „Biofarmacijos“ maisto papilduose nebuvo pateikta informaciją, kurios reikalauja Higienos Normos HN 17:2016 16.3-16.5 punktai (7 pav.).
7 pav. Maisto papildai neatitinkantys Lietuvos Higienos Normos HN 17:2016 “Maisto papildai” reikalavimų
3. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą: Dėl Lietuvos Higienos Normos HN 17:2016 “Maisto papildai” patvirtinimo suvestinės redakcijos nuo 2017-01-01: 9. Maisto papildams gaminti gali būti naudojami tik Komisijos reglamento (EB) Nr. 1170/2009 [7.5] I priede išvardyti vitaminai ir mineralinės medžiagos šio reglamento II priede nurodytu pavidalu. Maisto papilde „Diabitker Vitamine“ ir „Doppelherz aktiv A-Z depot“ sudedamoji dalis nurodyta biotino pavidalu, nors biotinas gali būti tik D-biotino pavidalu (8 pav.).
8 pav. Maisto papilduose naudojama netinkama biotino forma, neatitikimas Komisijos reglamentui (EB) Nr. 1170/2009.
3.2. Anketos duomenys
9 pav. Tyrimo dalyvių, per pastaruosius 12 mėn. vartojusių maisto papildų su vitaminais ir mineralais, dalis
Apklausos duomenų analizė parodė, kad dauguma respondentų maisto papildus su vitaminais ir mineralais vartoja iki 3 mėnesių per metus: 13,02 proc. respondentų teigė juos vartojantys iki 1 mėnesio, 35,46 proc. – 1-3 mėnesius per metus. 10,80 proc. apklaustųjų juos vartoja 8-12 mėnesių per metus, kasdien – 18,01 proc. (10 pav.).
90,02% 9,98%
Naudojo Nenaudojo
10 pav. Maisto papildų su vitaminais ir mineralais vartojimo dažnumas
Įvertinus tyrimo dalyvių atsakymus į klausimą, kokios priežastys juos paskatino vartoti minėtus preparatus, pastebėta, kad didžiausia dalis jų (26,04 proc.) tikisi šiomis priemonėmis numalšinti turimus ligos ar negalavimų simptomus. Antra pagal reikšmingumą priežastis – noras pasiekti geresnių fizinių rezultatų (pažymėjo 20,78 proc. apklaustųjų). 19,94 proc. respondentų apie šiuos preparatus sužinojo iš gydytojo, o 14,68 proc. – iš vaistininko. 9,14 proc. respondentų nurodė kitas priežastis – tokias kaip ligų profilaktika, trenerio patarimas, noras geriau jaustis (11 pav.).
11 pav. Maisto papildų su vitaminais ir mineralais vartojimo priežastys
18,01% 13,02% 35,46% 22,71% 10,80% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00%
Kasdien Iki 1 mėn. per metus 1-3 mėnesius per metus 4-7 mėnesius per metus 8-12 mėnesius per metus 9,42% 26,04% 20,78% 14,68% 19,94% 9,14% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% Įtikino reklama (pranešimai laikraščiuose, internete, televizijoje) Tikitės, jog turimus ligos ar negalavimų simptomus numalšins šie maisto papildai Tikitės, jog pasieksite geresnių fizinių rezultatų Patarė vaistininkas Patarė gydytojas Kitas variantas
Išanalizavus tyrimo dalyvių atsakymus į klausimą, kur jie ieško informacijos apie maisto papildus su vitaminais ir mineralais, pastebėta, kad prieinamiausias informacijos šaltinis šiuo atveju yra vaistinė (variantą pažymėjo 56,79 proc. apklaustųjų). Daugiau nei trečdalis (41,00 proc.) informacijos apie šiuos papildus gauna iš interneto. Pažįstamų nuomone pasikliauja 27,98 proc. apklaustųjų. Tik 11,36 proc. informacijos gauna gydymo įstaigoje. 1,94 proc. respondentų pažymėjo kitą variantą: jie teigė, kad informacijos neieško, pasikliauja savo nuojauta arba šeimos narių patarimais (12 pav.).
12 pav. Informacijos šaltiniai apie maisto papildus su vitaminais ir mineralais
Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis vartojančių maisto papildus su vitaminais ir mineralais visada arba dažniausiai perskaito ant šių preparatų pakuotės pateiktą informaciją (visada – 44,32 proc., dažniausiai – 33,80 proc.). Tik 16,62 proc. pažymėjo tai darantys kartais, 3,6 proc. – retai, 1,11 proc. – niekada (13 pav.). 56,79% 41,00% 27,98% 11,36% 1,94% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Vaistinėje Internete Pas pažįstamus Gydymo įstaigoje
13 pav. Tyrimo dalyvių atsakymai į klausimą, ar jie skaito ant maisto papildo pakuotės nurodytą informaciją
Naudojant Kruskal-Wallis statistinį kriterijų buvo palyginta, ar vienodai dažnai informaciją ant maisto papildo pakuotės perskaito skirtingo dydžio vietovių gyventojai, o Mann-Whitney kriterijumi taip pat palyginti jaunesnių ir vyresnių negu 60 metų asmenų tyrimo rezultatai. Kaip galima matyti iš 1 lentelėje pateiktų kriterijaus rangų, kaimo gyventojai minėtą informaciją skaito daug rečiau negu miestų ar miestelių gyventojai (p<0,01).
1 lentelė. Informacijos ant maisto papildo pakuotės skaitymo dažnumo palyginimas tarp miesto, miestelio ir kaimo gyventojų
Kaip dažnai skaito ant maisto papildo pakuotės nurodytą informaciją
N
Kruskal-Wallis
vidutiniai rangai P reikšmė Gyvenamoji vieta Miestas 281 184,79 0,002 Miestelis 48 188,52 Kaimas 30 121,50
2 lentelėje pateikti kriterijaus rangai leidžia teigti, kad jaunesni negu 60 metų informaciją ant maisto papildo pakuotės perskaito dažniau negu vyresni (p=0,001).
44,32% 33,80% 16,62% 3,60% 1,11% 0,55% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00% 50,00%
2 lentelė. Informacijos ant maisto papildo pakuotės skaitymo dažnumo palyginimas tarp jaunesnių negu 60 metų ir vyresnių asmenų
Kaip dažnai skaito ant maisto papildo pakuotės nurodytą informaciją
N
Mann-Whitney
vidutiniai rangai P reikšmė Amžiaus grupė Iki 60 metų 234 191,89 0,001 Virš 60 metų 125 157,74
Siekiant įvertinti minėtų maisto papildų ženklinimo suprantamumą, tyrimo dalyvių buvo klausiama, ar jiems yra pakankamai aiški informacija, pateikta ant maisto papildų pakuočių. Kaip galima matyti 14 pav., dauguma apklaustųjų (72,02 proc.) jų ženklinimo suprantamumą įvertino teigiamai. Dauguma apklaustų maisto papildų vartotojų šių produktų ženklinimo aiškumą bei informatyvumą vertina teigiamai.
14 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės, ar pakankamai aiški informacija pateikta ant maisto papildų pakuočių
Siekiant patikrinti hipotezę, ar informacijos, pateiktos ant maisto papildų pakuočių, neaiškumas gali būti susijęs su retesniu šių papildų vartojimu, buvo palyginta, kaip dažnai maisto papildus su vitaminais ir mineralais vartoja tie asmenys, kuriems informacija ant jų pakuotės atrodo pakankamai aiški, ir kaip tie, kurie mano priešingai. Duomenų analizės rezultatai pagal Mann-Whitney kriterijų parodė, kad statistiškai
72,02% 27,70% 0,28% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00% Taip Ne Neatsakė
reikšmingų skirtumų tarp minėtų dviejų grupių nėra (p>0,05) (3 lentelė). Taigi, nepatvirtinta, kad informacijos ant maisto papildų pakuotės aiškumas būtų susijęs su jų vartojimo dažnumu.
3 lentelė. Informacijos ant maisto papildų pakuočių aiškumo ryšys su šių papildų vartojimo dažnumu
Kaip dažnai vartoja maisto papildus su vitaminais ir mineralais
N
Mann-Whitney
vidutiniai rangai P reikšmė Ar pakankamai aiški
informacija, pateikta ant maisto papildu pakuočių?
Taip 260 184,70
0,201 Ne
100 169,57
Pagal Chi kvadrato kriterijų palyginus jaunesnių negu 60 metų ir vyresnių respondentų atsakymus į klausimą, ar jiems pakankamai aiški informacija, pateikta ant maisto papildų pakuočių, pastebėta, kad vyresniems negu 60 metų asmenims ši informacija atrodo ne tokia aiški negu jaunesniems. Šių tiriamųjų grupių vertinimai skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,01). Iki 60 metų amžiaus grupėje dalis tų, kuriems minėta informacija aiški, buvo 76,9 proc., o vyresnių grupėje – 63,5 proc. (4 lentelė).
4 lentelė. Informacijos ant maisto papildo pakuotės aiškumo palyginimas remiantis jaunesnių negu 60 metų ir vyresnių asmenų vertinimais
Ar pakankamai aiški informacija pateikta ant maisto papildų pakuočių
Taip Ne Amžiaus grupė Iki 60 metų N 180 54 Pearson Chi-Square=7,36 4, p=0,007
proc. 76,9proc. 23,1proc.
Nuo 60 metų N 80 46 proc. 63,5proc. 36,5proc.
Nepaisant to, kad dauguma apklaustų vartotojų yra patenkinti minėtų papildų ženklinimu, vis dėlto yra tam tikrų aspektų, kuriuos galima pagerinti. Remiantis šios apklausos duomenimis, labiausiai naudinga
būtų padidinti pakuotės šrifto raides bei vartoti aiškesnius terminus (variantus pažymėjo atitinkamai 28,81 proc. ir 28,25 proc. apklaustųjų). Daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų (25,48 proc.) taip pat siūlo naudoti specialius simbolius. Sumažinti nurodomos informacijos kiekį nėra labai svarbu – šį veiksnį nurodė tik 14,13 proc. apklausos dalyvių (15 pav.).
15 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės, ką reikėtų keisti ant maisto papildo pakuotės
Statistinės analizės pagal Chi kvadrato kriterijų rezultatai atskleidė, kad jaunesnių negu 60 metų ir vyresnių asmenų nuomonės, ką reikėtų keisti ant maisto papildo pakuotės, reikšmingai skyrėsi (p<0,001). Jaunesni negu 60 metų respondentai dažniausiai nurodė, kad reikėtų vartoti aiškesnius terminus (30,3 proc.) arba naudoti specialius simbolius (34,2 proc.). Tuo tarpu vyresniems negu 60 metų asmenims ypač svarbu, kad būtų padidintos šrifto raidės – šį pakeitimą nurodė net 54,0 proc. vyresniųjų (5 lentelė).
28,25% 28,81% 14,13% 25,48% 2,22% 1,11% Vartoti aiškesnius terminus Padidinti šrifto raides Sumažinti nurodomos informacijos kiekį Naudoti specialius simbolius Kitas variantas Neatsakė 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00%
5 lentelė. Nuomonių, ką reikėtų keisti ant maisto papildo pakuotės, palyginimas jaunesnių negu 60 metų ir vyresnių asmenų grupėse
Ką, Jūsų nuomone, reikėtų keisti ant maisto papildo pakuotės? Vartoti aiškesnius terminus Padidinti šrifto raides Sumažinti nurodomos informacijos kiekį Naudoti specialius simbolius Kitas variantas Amžiaus grupė Iki 60 metų N 70 36 39 79 7 Pearson Chi-Square=6 4,875, p<0,001 pro
c. 30,3proc. 15,6proc. 16,9proc. 34,2proc. 3,0proc. Nuo
60 metų
N 32 68 12 13 1
pro
c. 25,4proc. 54,0proc. 9,5proc. 10,3proc. 0,8proc.
Atsakydami į atvirą anketos klausimą apie tai, kokių įspėjimų pasigenda ant maisto papildų pakuotės, daugelis tyrimo dalyvių paminėjo, kad ant jos reikėtų nurodyti alergiją sukeliančias medžiagas, preparato tinkamumą vaikams, galimą šalutinį poveikį, kontraindikacijas, sąveiką su vaistais, papildo kaloringumą.
Respondentų nuomonės apie tai, kuris reikalavimas neturi būti nurodytas ant maisto papildo pakuotės pasiskirstė gana įvairiai. Dauguma jų (40,17 proc.) mano, kad nurodymas prieš vartojimą perskaityti pakuotės lapelį nėra būtinas. Daugiau nei ketvirtadaliui (26,32 proc.) atrodo nereikalingas pranešimas, kad maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Reikalavimai neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės ir laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje yra gana svarbūs – juos pažymėjo tik 15,24 proc. ir 16,62 proc. apklaustųjų (16 pav.).
16 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės, kuris reikalavimas neturi būti nurodytas ant maisto papildo pakuotės
Siekiant geriau įvertinti respondentų požiūrį į maisto papildų ženklinimą, jų taip pat buvo prašoma atsakyti, ar apie maisto papildus pateikta informacija sudaro įspūdį, jog maisto papildas turi gydomųjų ar profilaktinių savybių. Kaip parodoma 17 pav., dauguma respondentų (73,68 proc.) šį ženklinimo aspektą įvertino teigiamai (17 pav.).
17 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės, ar apie maisto papildus pateikta informacija sudaro įspūdį, jog maisto papildas turi gydomųjų ar profilaktinių savybių
16,62%
40,17% 26,32%
15,24% 1,66%
Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje
Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas
Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės Neatsakė 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 73,68% 26,32% Taip Ne
Palyginus vyrų ir moterų nuomones šiuo klausimu, pastebėta, kad moterys dažniau negu vyrai sutinka, jog apie maisto papildus pateikta informacija sudaro įspūdį, kad šie turi gydomųjų ar profilaktinių savybių (p<0,05). Moterų, pritariančių šiai nuomonei dalis – 77,6 proc., o vyrų – 66,9 proc. (6 lentelė).
6 lentelė. Vyrų ir moterų nuomonių, ar apie maisto papildus pateikta informacija sudaro įspūdį, jog maisto papildas turi gydomųjų ar profilaktinių savybių, palyginimas
Ar apie maisto papildus pateikta informacija sudaro įspūdį, jog maisto papildas turi
gydomųjų ar profilaktinių savybių
Taip Ne
Lytis Moteris N 177 51 Pearson
Chi-Square=4,
973, p=0,026
proc. 77,6proc. 22,4proc.
Vyras N 89 44
proc.
66,9proc. 33,1proc.
Tyrimo duomenų analizė taip pat atskleidė, jog kuo didesnes pajamas gauna asmuo, tuo mažiau jis linkęs pritarti nuomonei, kad apie maisto papildą pateikta informacija sudaro įspūdį, jog jis turi gydomųjų ar profilaktinių savybių (Gaunančiųjų mažiau už 299 Eur per mėnesį grupėje pritariančių dalis – 82,9 proc., 300-599 Eur –78,4proc., 600-899 Eur – 66,3 proc., virš 900 – 60,5 proc. (p<0,05) (7 lentelė). Iš šių rezultatų galima daryti prielaidą, kad didesnes pajamas gaunantys asmenys yra reiklesni maisto papildų kokybei.
7 lentelė. Skirtingo dydžio pajamas gaunančių asmenų nuomonių, ar apie maisto papildus pateikta informacija sudaro įspūdį, jog maisto papildas turi gydomųjų ar profilaktinių savybių, palyginimas
Ar apie maisto papildus pateikta informacija sudaro įspūdį, jog maisto papildas turi gydomųjų ar profilaktinių
savybių
Taip Ne
Pajamos, gaunamos per mėnesį <299 Eur N 29 6 Pearson Chi-Square=9,846, p=0,020 proc . 82,9proc. 17,1proc. 300-599 Eur N 149 41 proc . 78,4proc. 21,6proc. 600-899 Eur N 65 33 proc . 66,3proc. 33,7proc. >900 Eur N 23 15 proc . 60,5proc. 39,5proc.
Tyrimo rezultatų analizė taip pat parodė, kad tik kiek daugiau nei pusė apklaustųjų (55,96 proc.) supranta, ką reiškia referencinė maistinė vertė (18 pav.).
18 pav. Tyrimo dalyvių atsakymai į klausimą, ar jie supranta, ką reiškia referencinė maistinė vertė (RMV)
55,96% 44,04%
Palyginus vyrų ir moterų atsakymus į šį klausimą, pastebėta, kad vyrai dažniau negu moterys į jį atsakė teigiamai (p<0,05). Ką reiškia referencinė maistinė vertė, suprato 63,2 proc. vyrų ir 51,8 proc. moterų (8 lentelė).
8 lentelė. Vyrų ir moterų žinių apie referencinę maistinę vertę palyginimas
Ar supranta, ką reiškia referencinė maistinė vertė (RMV) Taip Ne Lytis Moteris N 118 110 Pearson Chi-Square=4,432, p=0,035
proc. 51,8proc. 48,2proc.
Vyras N 84 49
proc. 63,2proc. 36,8proc.
Lyginant jaunesnių negu 60 metų ir vyresnių respondentų atsakymus, į minėtą klausimą, pastebėta, kad jaunesnių asmenų grupėje yra daugiau žinančių, kas yra referencinė maistinė vertė. Iki 60 metų amžiaus grupėje jų buvo 62,4 proc., o vyresnių – 44,1proc. (9 lentelė).
9 lentelė. Jaunesnių negu 60 metų ir vyresnių asmenų žinių apie referencinę maistinę vertę palyginimas
Ar supranta, ką reiškia referencinė maistinė vertė (RMV) Taip Ne Amžiaus grupė Iki 60 metų N 146 88 Pearson Chi-Square=p=11,1 85, p=0,001
proc. 62,4proc. 37,6proc.
Nuo 60 metų
N 56 71
proc. 44,1proc. 55,9proc.
Tiriamųjų nuomone ant maisto papildo gal būti pateiktos profilaktinės ir fiziologinės arba fiziologinės ir mitybinės savybės (atitinkamai 32,69 proc. ir 30,75 proc. respondentų) (19 pav.).
