LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
KAROLINA LOBINIENĖ
CAMELIA VAISTINĖS KLIENTŲ POREIKIŲ,
SUSIJUSIŲ SU KLINIKINIO POBŪDŽIO PASLAUGŲ TEIKIMU
VAISTINĖJE, TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc. dr. V. Skyrius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Prof. dr., Ramunė Morkūnienė Data (metai, mėnuo, diena)
CAMELIA VAISTINĖS KLIENTŲ POREIKIŲ,
SUSIJUSIŲ SU KLINIKINIO POBŪDŽIO PASLAUGŲ TEIKIMU
VAISTINĖJE, TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. V. Skyrius, parašas Data (metai, mėnuo, diena)
Recenzentas Darbą atliko
Vardas, pavardė, parašas Magistrantė Karolina Lobinienė, parašas Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo,diena)
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 SĄVOKOS ... 7 ĮVADAS ... 8DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1 Farmacinės rūpybos samprata ... 10
1.2 Farmacinė rūpyba Lietuvoje ... 12
1.3 Farmacinė rūpyba užsienio šalyse ... 15
1.4 Farmacinės rūpybos įtaka asmenims sergantiems lėtinėmis ligomis ... 17
2. TYRIMO METODIKA ... 20
2.1 Tyrimo metodai ... 20
2.2 Tyrimo eiga ... 20
2.3 Tyrimo objektas ... 20
2.4 Tiriamųjų atranka, imties nustatymas ... 21
2.5 Tyrimo validavimas ... 22
2.6 Respondentų socialiniai demografiniai duomenys ... 22
4. REZULTATAI ... 25
4.1 Gyventojų sveikatos būklė ir sergamumas lėtinėmis ligomis ... 25
4.2. Respondentų lankymasis vaistinėse ir dažniausiai perkamos vaistų grupės ... 27
4.3. Respondentų nuomonė apie teikliamas paslaugas vaistinėje ... 29
4.4. Respondentų nuomonė apie farmacijos specialistų konsultavimą ... 32
REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
IŠVADOS ... 36
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
SANTRAUKA
K. Lobinienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas Doc. dr. Vaidas Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra – Kaunas.
Tyrimo tikslas: ištirti Camelia vaistinės klientų poreikius, susijusius su klinikinio pobūdžio paslaugų teikimu vaistinėje.
Uždaviniai: 1. Ištirti farmacijos specialisto konsultacijų svarbą lėtinių ligų atvejais. 2. Išanalizuoti teikiamas klinikines paslaugas užsienio šalių vaistinėse.
3. Įvertinti klinikinio pobūdžio paslaugų teikimo poreikį Camelia tinklo vaistinėje Vilniaus mieste. Metodika: Tyrimui naudotas kiekybinio tyrimo metodas – struktūrizuota anketinė apklausa. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2018 metų spalio iki 2018 metų gruodžio mėnesio. Respondentai buvo apklausiami Vilniaus miesto Camelia vaistinių tinklo visuomeninėje vaistinėje. Iš viso tyrime sutiko dalyvauti 286 iš 383 apklaustų respondentų (74,7 proc. anketos grįžtamumas). Gauti tyrimo rezultatai apdoroti ir statistiškai įvertinti naudojant SPSS (Statistical Pakage for the Social Sciences) programinio 17.0 paketo versiją. Darbe pateikiami grafikai ir lentelės sudaryti MS Office 2010 programinio paketo MS Excel skaičiuokle.
Tyrimo rezultatai: Atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad net 60 % apklaustųjų mano, kad vaistinėje, be vaistų pardavimo ir konsultavimo su vaistų vartojimu susijusiais klausimais, turėtų būti atliekamos ir papildomos procedūros, tokios kaip kraujospūdžio matavimas, temperatūros matavimas ir kt.
Išvados: Farmacijos specialistas – vienas svarbiausių žmonių, siekiant pagerinti žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, kokybę. Farmacijos specistas teikdamas farmacinės rūpybos paslaugas vaistinėje, gali tinkamai parinkti vaistus ir sumažinti vaisto pašalinio poveikio riziką, padeda pacientams geriau pažinti savo ligą, sekti jos eigą, tinkamai vartoti paskirtus vaistus. Taigi, farmacijos specialistai turi itin svarbią reikšmę, skatinant sveiką gyvenseną ir įtraukiant gyventojus į ligų prevenciją, siekiant sveikesnio gyvenimo būdo.
SUMMARY
RESEARCH ON THE CLINICAL SERVICES NEEDS FOR THE CAMELIA
PHARMACY CUSTOMERS
K. Lobinienės’s MA Thesis. Supervisor: Assoc. Prof. Vaidas Skyrius; Department of Drug Technology and Social Pharmacy, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas.
Aim: To investigate Camelia pharmacy customer’s needs for clinical services in pharmacies. Tasks:
1. To investigate the importance of consultation of a pharmacy specialist in chronic diseases. 2. To analyze clinical services provided in community pharmacies.
3. Assess the need for clinical services in the Camelia chain pharmacy in Vilnius
Methods: A structured questionnaire-based survey was used as a quantitative method for this research. The survey was conducted from October 2018 to December 2018. Respondents were interviewed at the Camelia pharmacy in Vilnius. In total, 286 out of 383 respondents (74,7 % of the respondents) responded to the survey. The analysis of the data was carried out using SPSS (Statistical Package for Social Science) 17.0 software package for statistical analysis.
Results: According to the 60% of the respondents believe that supplementary procedures such as blood pressure measurement, temperature measurement, etc. should be carried out in the pharmacy, in addition to the sale of medicinal products and advice on issues related to drug use.
Conclusions: A pharmaceutical specialist is one of the most important people in improving the quality of life for people suffering from chronic diseases. Pharmacy specialists provides pharmaceutical care and can properly choose medications, reduce the medicines side effect risk, helps patients to better understand their illness, follow their course, and properly use prescribed medication. Thus, pharmaceutical specialists are crucial in promoting healthy lifestyles and involving the population in disease prevention in order to achieve a better quality of life.
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas ES – Europos Sąjunga
FR – farmacinė rūpyba
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LNL – lėtinės neinfekcinės ligos
LR SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga
MS – Microsoft
p – pasikliautinumo lygmuo
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
SPSS – Statistical Package for the Social Science (Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa)
ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos
VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba PSP – pirminės sveikatos priežiūra
SĄVOKOS
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [16].
Farmacinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama
informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes) [16].
Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [16].
Farmacinė rūpyba – įvairiapusę (pagal vaistininko kompetenciją) paciento, kuriam paskirtas gydymas, priežiūrą sudarant gydymo priežiūros planą ir siekiant optimalaus farmakologinio gydymo rezultato ir geresnės paciento gyvenimo kokybės [10].
Gera vaistinių praktika – normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant ir farmacinės paslaugos teikimą bei farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma [17].
Visuomenės vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro
įpareigojimai aprūpinti gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji bei profesinės veiklos praktika [16].
Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar)
ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą bei kokybės kontrolę. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių [16].
Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [16].
ĮVADAS
Dažnai galima išgirsti, kad sveikata yra didžiausias žmogaus turtas. Visame pasaulyje žmonių populiacijai senstant, didėjant žmonių amžiui, didėja ir sergamumas lėtinėmis ligomis. Kai kurie mokslininkai tai vadina XXI a. pandemija, kuri reikalauja daug “materialinių ir sveikatos priežiūros resursų” [23]. Mokslininkai nustatė, kad daugeliui vyresnio amžiaus žmonių būdingas sergamumas dviem ar daugiau lėtinėmis ligomis [23]. Atlikto tyrimo metu, ištyrus 825 ilgaamžius žmones gyvenančius Vilniaus mieste, nustatyta, kad “pagal dažnumą pirmąsias penkias vietas užima širdies ir kraujagyslių, sąnarių, akių, cerebrovaskulinės ir plaučių ligos” [23]. Aktualu tai, kad iš visų tiriamųjų, nusiskundimų neturėjo tik 3 - 2 % ilgaamžių asmenų [23].
Europos Sąjungos ekonomikai, gyventojų sergamumas lėtinėmis ligomis, kasmet kainuoja 115 milijardų eurų [50]. Knygoje “Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris” teigiama, jog “sveikata yra svarbi atskirų asmenų ir visuomenės gerovei, o sveiki gyventojai yra ir ekonomikos produktyvumo bei gerovės prielaida. Sveikatai išleisti pinigai nėra vien išlaidos – tai investicija.” [2]. Pasak mokslininkų V. Skyriaus et al. „vaistininkas turi bendradarbiauti su pacientu, sveikatos priežiūros specialistais, skatinti sveikatingumą, padėti pacientui išvengti ligos, stebėti ir užtikrinti, kad suteikiamos farmacinės paslaugos būtų saugios, kokybiškos ir efektyvios.“ [27]. Taigi, farmacijos specialistai turi itin svarbią reikšmę, skatinant sveiką gyvenseną ir įtraukiant gyventojus į ligų prevenciją, siekiant sveikesnio gyvenimo būdo.
Baigiamajame darbe atliktame tyrime analizuojama gyventojų sveikatos būklė ir sergamumas lėtinėmis ligomis, lankymasis vaistinėse ir dažniausiai perkamos vaistų grupės, teikiamos paslaugos vaistinėje bei farmacijos specialistų teikiamas konsultavimas, taip pat, papildomų klinikinių paslaugų poreikis. Tyrimas aktualus Lietuvoje, kadangi Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos 101.6 punkte, numatyta, jog “įdiegti farmacinę rūpybą ir stiprinti visuomenės vaistinės vaidmenį nacionalinėje sveikatos sistemoje”[19], tačiau taip pat aktualus ir užsienyje, kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bendrojoje strategijoje numatyta “kovoti su pagrindiniais ligų rizikos veiksniais, stiprinti sveikatos sistemas, paversti sveikatos stiprinimą pagrindiniu valstybių plėtros tikslu”[29].
Taigi, aktualu stiprinti ir plėsti farmacijos specialisto kompetencijas, siekiant įgyvendinti tarptautinius ir nacionalinius įsipareigojimus, gerinant gyventojų gyvenimo kokybę ir mažinant sergamumą lėtinėmis ligomis.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: ištirti Camelia vaistinės klientų poreikius, susijusius su klinikinio pobūdžio paslaugų teikimu vaistinėje.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti farmacijos specialisto konsultacijų svarbą lėtinių ligų atvejais. 2. Išanalizuoti teikiamas klinikines paslaugas užsienio šalių vaistinėse.
3. Įvertinti klinikinio pobūdžio paslaugų teikimo poreikį Camelia tinklo vaistinėje Vilniaus mieste.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Farmacinės rūpybos samprata
Mokslininkai visame pasaulyje įvairiai apibrėžia farmacinės rūpybos sąvoką. Pavyzdžiui J. Švarcaitė farmacinę rūpybą įvardija kaip: „įvairiapusę (pagal vaistininko kompetenciją) paciento, kuriam paskirtas gydymas, priežiūrą sudarant gydymo priežiūros planą ir siekiant optimalaus farmakologinio gydymo rezultato ir geresnės paciento gyvenimo kokybės“ [10]. Tačiau pirmą kartą farmacinės rūpybos sąvoka buvo paminėta dar 1975 metais, kuomet mokslininkai Mikeal RL, Brown TR, Lazarus HL, Vinson MC, teigė, jog farmacinė rūpyba tai pacientui vaistinėje teikiama paslauga, kurios dėka užtikrinamas saugus ir racionalus vaistų vartojimas [46]. Na, o kiek vėliau, farmacinės rūpybos pradininkais įvardijami Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai L. Strand ir Č. Hepleris, 1990 metais teigė, kad farmacinė rūpyba yra „atsakingas gydymas vaistais, kurio tikslas – pasiekti neabejotinus rezultatus, pagerinančius paciento gyvenimo kokybę“ [28]. Tuo metu tai buvo laikoma tikruoju farmacinės rūpybos apibrėžimu.
Tačiau dar šiek tiek vėliau, 1997 metais, L. Stand minėtą sąvokos apibrėžimą pakoregavo ir farmacinę rūpybą įvardijo kaip praktiką, kurios metu vaistininkas prisiima asmeninę atsakomybę dėl paciento gydymo vaistais [41].
Paminėtina tai, jog aukščiau minėti apibrėžimai skiriasi ne tik dėl metams bėgant besiformuojančio skirtingo farmacinės rūpybos modelio suvokimo, tačiau ir dėl lingvistinių skirtumų, kadangi pats apibrėžimas net ir ta pačia kalba kalbančiose šalyse gali būti verčiamas skirtingai. Nepaisant to, mokslininkų teigimu, šiai dienai farmacinės rūpybos koncepcija visame pasaulyje yra pakankamai aiškiai ir plačiai aprašyta [10].
Žemiau, 1 paveikslėlyje, pateiktos trys pagrindinės farmacinės rūpybos koncepcijos funkcijos ir siekiai:
1 pav. Farmacinės rūpybos koncepcijos funkcijos ir siekiai [10].
Taigi, vaistininkas turi gebėti pirmiausia identifikuoti paciento problemą, tuomet rasti optimalų ir pacientui tinkantį gydymo būdą, kuris būtų efektyvus ir per optimalų laiką duotų teigiamų rezultatų. Na, o to visuma, lemtų geresnę paciento gyvenimo kokybę [10] ir tuo pačiu, tikėtina, jog vaistininkas, žinodamas apie teigiamus savo darbo rezultatus, jaustų didesnį pasitenkinimą savo atliekamu darbu [1].
Taip pat, farmacinė rūpyba yra orientuota ne tik į paciento gyvenimo kokybės gerinimą, bet ir į jo sveikatos stiprinimą. Otavos chartijoje sveikatos stiprinimas apibrėžiamas kaip „procesas, suteikiantis daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti.“ [25]. Taigi, galima teigti, kad farmacinė rūpyba yra to proceso dalis, kadangi vienas iš jos tikslų, kaip minėta aukščiau, yra gerinti paciento gyvenimo kokybę.
Tai, kad sveikatos stiprinimas yra aktualus, rodo ir priimti teisės aktai. Yra numatytas „2014– 2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Sveikata visiems“ tarpinstitucinis veiklos planas“ [14], kurio paskirtis yra „nustatyti nacionaliniu lygiu pagal skirtingus ūkio sektorius koordinuotas priemones, skirtas visuomenės sveikatai stiprinti ir išsaugoti, gyventojų sveikatos netolygumams mažinti, sveikatą žalojančių veiksnių prevencijai, ligų profilaktikai vykdyti, sveikatai palankiai ir saugiai aplinkai kurti, prieinamai, kokybiškai ir tvariai sveikatos sistemos priežiūrai užtikrinti ir kitiems darbams atlikti, ir šioms priemonėms įgyvendinti skirtus asignavimus, kurie 2014–2020 metais leistų dviem metais pailginti Lietuvos gyventojų vidutinę sveiko gyvenimo trukmę, pagerintų jų gyvenimo kokybę, sumažinti esamus visuomenės sveikatos skirtumus. Lietuvos gyventojų sveikata turi būti vertinama kaip svarbus valstybės ekonomikos augimo veiksnys, todėl įgyvendinant principą „sveikata visose politikose“ siekiama glaudesnio tarpžinybinio bendradarbiavimo sprendžiant visuomenės sveikatos klausimus.“ [14].
Paciento gydymo
priežiūros plano
sudarymas
Geresnė paciento
gyvenimo kokybė
Optimalus gydymo
rezultatas
Apibendrinant galima teigti, kad farmacinė rūpyba, sveikatos stiprinimas ir gyventojų kokybės gerinimas yra trys, tarpusavyje glaudžiai susiję reiškiniai. Farmacijos specialistai turi galimybę perteikti sveikatos informaciją gyventojams, kurie, remiantis mokslininkų Javtoko Z., Sabaliausko R., Žagmino K., Umbrasaitės J. [30], atliktu tyrimu, nurodo sveikatos priežiūros specialistų patarimus kaip vieną pagrindinių sveikatos informacijos šaltinių.
1.2. Farmacinė rūpyba Lietuvoje
Lietuvoje farmacinė rūpyba vis dar yra labai „jauna“. Dar 2007 metų dienraštyje „Lietuvos medicinos kronika“ Nr. 20, galima rasti straipsnio antraštę su pavadinimu „Farmacinė rūpyba Lietuvoje: realybė ar utopija ?“ [4]. Tačiau Lietuvai esant Europos Sąjungos nare, dėl privalomo vadovavimosi ES direktyvomis, situacija po truputį keitėsi.
Jau tais pačiais, 2007 metais, birželio 15 d. sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme Nr. V-494, dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo, įtvirtintas farmacinės rūpybos sąvokos apibrėžimas: „Farmacinė rūpyba – tai gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas, su vaistinių preparatų vartojimu susijusias, sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas.“ [19].
Iki 2007 metų, farmacinės rūpybos sąvoką iš dalies atitiko 2006 metų, birželio 22 d. Nr. X-709 Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme apibrėžta farmacinės paslaugos sąvoka. „Farmacinė paslauga – tai vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą.“ [16].
Žemiau pateiktoje lentelėje palyginti farmacinės paslaugos ir farmacinės rūpybos sąvokų apibrėžimai:
1 lentelė. Farmacinės paslaugos ir farmacinės rūpybos sąvokų apibrėžimai.
Farmacinė paslauga Farmacinė rūpyba
Gydytojo išrašytų receptų kontrolė, vertinimas. Vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę.
Farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimas, konsultavimas.
Gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas.
Nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas.
Nors farmacinės paslaugos apibrėžime ir paminėtas gyventojų konsultavimas, tačiau sąvokos „kontrolė“, „vertinimas“, manomai rodo, jog vaistininkas atlieka daugiau kontrolinę ir vertinamąją (gydytojo išrašytų receptų) funkciją.
Tuo tarpu farmacinės rūpybos apibrėžimo lentelėje pateiktos sąvokos rodo, jog vaistininko veikla neapsiriboja tik gydytojo išrašytų receptų kontrole ir farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimu, tačiau tikslas turėtų būti „optimizuoti paciento sveikatos kokybę bei pasiekti teigiamų klinikinių rezultatų minimaliomis ekonominėmis sąnaudomis.“ [27].
Praėjus beveik dešimčiai metų, 2015 metų gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1490 buvo priimtas įsakymas dėl farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuris įsigaliojo 2016 metų sausio 1 d. [8], o tai reiškia, kad palaikydami kontaktą su gydymą pacientui paskyrusiu gydytoju, vaistininkas galės stebėti kaip sekasi pacientui laikytis jam paskirto gydymo plano, padėti išspręsti su vaistų vartojimu iškilusias problemas, duoti patarimus kaip būtų galima valdyti savo ligą, pavyzdžiui, astmą, cholesterolį, cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas ir kitas, ir pagerinti esamą būklę.
Apraše numatyta, kad teikti farmacinės rūpybos paslaugą gali tik tos vaistinės, kurios atitinka specialiųjų reikalavimų aprašo reikalavimus ir nustatyta tvarka pranešė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Taip pat numatyta, kad vaistinėje, kurioje teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos turi dirbti vaistininkas, kuris turi teisę teikti tokias paslaugas. Siekdamas teikti farmacinės rūpybos paslaugas, farmacijos specialistas turi būti įgijęs bendrųjų kompetencijų ir ne ankščiau kaip prieš trejus metus turi turėti įgyjęs specialiųjų kompetencijų, reikalingų šioms paslaugoms teikti [8].
Numatyta, kad vaistinėje teikiant farmacinės rūpybos paslauga: • turi būti užtikrintas farmacinės paslaugos teikimas;
• turi būti atskira vieta ar patalpa, atitinkanti atitinkamos farmacinės rūpybos paslaugos specialiųjų reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus;
• turi būti užtikrintas farmacinės rūpybos paslaugos, teikiamos gyventojui, konfidencialumas.
• turi būti sudarytos sąlygos naudotis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema.
• vaistinė turi turėti parengtą ir patvirtintą vykdomos farmacinės rūpybos paslaugos (-ų) teikimo procedūrą (-as) [8].
Taip pat numatyti farmacinės rūpybos teikimo bendrieji reikalavimai:
• farmacinės rūpybos paslauga teikiama darant atitinkamus įrašus dokumentuose raštu ar vaistinės informacinėje sistemoje, pagal atitinkamos farmacinės rūpybos paslaugos teikimo specialiuosius reikalavimus.
• pacientas ar jo atstovas pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (toliau – pacientas), sutinkantis, kad jam būtų teikiama farmacinės rūpybos paslauga ir tvarkomi asmens duomenys, reikalingi farmacinės rūpybos paslaugai teikti, užpildo vaistinės nustatytos formos sutikimą ar paciento anketą, kuri yra prilyginama sutikimui (toliau – sutikimas), ir savo apsisprendimą patvirtina parašu.
• pacientui prieš pasirašant sutikimą turi būti suteikta visa reikiama informacija apie jam numatomą teikti farmacinės rūpybos paslaugą, įskaitant ir apie galimą duomenų perdavimą sveikatos priežiūros įstaigai (jei tai yra paslaugos dalis), paslaugos kainą, jei paslauga yra mokama.
• paciento sutikimas dėl konkrečios farmacinės rūpybos paslaugos teikimo yra duodamas atlikti visiems veiksmams, reikalingiems tai paslaugai suteikti per visą paslaugos teikimo laiką, numatytą specialiuose reikalavimuose. Kiekvienai farmacinei rūpybos paslaugai pildomas atskiras sutikimas.
• farmacinės rūpybos paslauga gali būti mokama ar nemokama. Už mokamą farmacinės rūpybos paslaugą atsiskaitoma vaistinių nustatyta tvarka [8].
Apibendrinant, galima teigti, kad farmacijos specialistas teikiantis farmacinės rūpybos paslaugas, iš tiesų teikia visą kompleksą paslaugų, kadangi jis ne tik konsultuoja pacientą, tačiau ir kaupia bei prižiūri jo duomenis, juos analizuoja, gali sudaryti gydymo vaistais planą ir vykdo to priežiūrą [10]. Taigi, tai daug daugiau nei tik vaistų pardavimas ir tikėtina, kad tai turi didelę įtaką gyventojo gyvenimo kokybės gerinimui. Tam, kad tai veiktų efektyviai, tarpusavyje turi bendradarbiauti ne tik vaistininkas ir pacientas, bet ir gydytojai, kadangi tokiu būdu galima pasiekti optimaliausio gydymo rezultato, išvengiant galimų vaistinių preparatų sukeliamų tam tikrų sveikatos problemų. Na, o anot mokslininkų V. Skyrius et al. „vaistininkas turi bendradarbiauti su pacientu, sveikatos priežiūros specialistais, skatinti sveikatingumą, padėti pacientui išvengti ligos, stebėti ir užtikrinti, kad suteikiamos farmacinės paslaugos būtų saugios, kokybiškos ir efektyvios.“ [27].
1.3. Farmacinė rūpyba užsienio šalyse
Skirtingai nei Lietuvoje, užsienio šalyse farmacinės rūpybos idėja atsirado ir buvo įgyvendinta gerokai anksčiau. Pavyzdžiui Švedijoje pirmoji publikacija apie farmacinę rūpyba buvo paskelbta 1993 metais, o Danijoje tai buvo įtraukta į bendruomenės vaistinės profesionalumo standartus jau nuo 1995 metų, tačiau abejuose šalyse, įgyvendinimui ilgą laiką trukdė ginčai atsiradus abejonėms dėl informacijos, apie pacientų vartojamus vaistinius preparatus, saugumo [43].
Tuo tarpu Nyderlanduose, farmacinė rūpyba pirma karta aprašyta taip pat 1993 metais ir jau 1997 metais buvo nuspręsta sutelkti dėmesį ir toliau vystyti šią iniciatyvą [43].
Belgijoje, Flamandų regiono vaistininkų asociacija farmacinę rūpybą paskelbė savo prioritetu dar 1994 metais ir mokslininkas M. Haems rašė apie farmacinę rūpyba Flamandų regiono vaistininkų žurnale jau 1995 metais. Nepaisant to, pilnavertis šio modelio įgyvendinimas Belgijoje buvo pradėtas tik 2005 metais, kuomet farmacijos specialistui buvo numatyta pareiga teikti farmacinės rūpybos paslaugą. Tačiau tai įgyvendinti vis dar yra problematiška, kadangi šioje šalyse vaistinėje dažniausiai dirba tik vienas vaistininkas [43].
Portugalijoje 1999 metais vystyti farmacinę rūpybą ėmėsi Portugalijos vaistininkų asociacija ir tam sukūrė strategiją, metodus ir įrankius (dokumentų šablonus, kompiuterių programas ir kt.) skirtus vaistinėje įgyvendinti ligų valdymo programas. Nors tai ir vadinama ligų valdymo programa, iš esmės tai yra į konsultavimą orientuota farmacinė rūpyba. Šiuo metu veikia programos orientuotos į pacientus sergančius astma, diabetu ir hipertenzija [43].
Taigi, galima teigti, kad kiekvienoje šalyje farmacinės rūpybos paslaugos buvo priimtos ir įgyvendintos skirtingai. Tam įtakos turi įvairūs skirtingi veiksniai, tiek valstybės vykdoma politika sveikatos priežiūros srityje, tiek ir paprasčiausi demografiniai veiksniai, kaip kad aptartoje Belgijoje.
Tai, kad farmacinė rūpyba užsienio šalyse įgyvendinama jau ilgą laiką, patvirtina ir Švarcaitė J., kuri savo moksliniame darbe rašo, jog „farmacinės rūpybos koncepcijos formavimas ir įgyvendinimas nulėmė ir šiuolaikinę vaistininko kompetencijų raidą: senosiose ES šalyse, JAV, Australijoje vaistininko profesinė veikla senokai peržengė tradicinį vaistų paruošimą, analizę, išdavimą ir informacijos apie vaistus suteikimą“ [10].
Europos šalių vaistinėse, farmacinės rūpybos paslaugos aprašomos pagal pagal „keturias pagrindines profesines vaistininko veiklos sritis“ [10], kurios išvardytos žemiau esančioje lentelėje:
2 pav. Pagrindinės profesinės vaistininko veiklos sritys [10].
Siekiant geriau suprasti, ką reiškia kiekviena aukščiau nurodyta veiklos sritis, kiekvienai jų Švarcaitė J., pateikia paaiškinimą:
2 lentelė. Koknrečios veiklos srities sampratos.
Veiklos sritis Aprašymas
Vaistų kokybė, saugumas ir prieinamumo užtikrinimas
Kad pacientas tinkamu laiku gautų tinkamą, kokybišką ir saugų vaistą, yra vaistininko praktikos kertinis akmuo. Ši vaistininko veiklos sritis yra išplėsta įgyvendinant paslaugas, tokias kaip:
• Ekstrinis receptinių vaistų be recepto išdavimas ir receptų pratęsimas
Pacientų gydymo rezultatų gerinimas ir optimizavimas
Vaistininko suteikiamos farmacinės rūpybos esmė yra užtikrinti maksimalius gydymo rezultatus ir sumažinti pašalinio poveikio riziką per vaistų parinkimą, derinimą ir vartojimą. Tai galima pasiekti tokiomis paslaugomis kaip: • Paciento vartojamų vaistų optimizacija
Vaistų kokybė,
saugumas ir
prieinamumo
užtikrinimas
Pacientų gydymo
rezultatų gerinimas ir
optimizavimas
Sveikatos sistemos
efektyvumo didinimas
Visuomenės sveikatos
gerinimas
Visuomenės sveikatos gerinimas
Vaistininko kaip visuomenės sveikatos specialisto misija nesibaigia racionaliu vaistų vartojimu. Stengiantis išnaudoti šį potencialą vaistininkai ir vaistinės daugelyje šalių tampa platesnės visuomenės sveikatos strategijos dalimi:
• Prevencija ir ankstyva ligų diagnozė
Sveikatos sistemos efektyvumo didinimas
Minėtos paslaugos daugelyje šalių yra apmokamos valstybės, privataus draudimo ir / arba paciento lėšomis. Farmacinė rūpyba leidžia sumažinti darbo krūvį pirminėje sveikatos priežiūros grandyje ir įgalina farmakologinio gydymo efektyvumo stebėseną, taip pat anksti identifikuoti pacientus, turinčius su vaistų vartojimu susijusių problemų ar dar nediagnozuotų kitų sveikatos problemų.
Pasak Švarcaitės J., farmacinės rūpybos paslaugos Europos Sąjungos šalyse geriausiai apibrėžtos bei reglamentuota lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūra. Tai tokios ligos, kaip diabetas, hipertenzija, astama, kurių gydymo priežiūra vykdoma, sudarant individualų paciento gydymo planą, ir teikiama pagalba jo laikantis [10].
Apibendrinant, galima teigti, jog daugelyje išsivysčiusių užsienio šalių farmacinė rūpyba yra išvystyta ir įdomu tai, kad kai kuriose šalyse farmacinių paslaugų teikimas vaistinėse yra ne galimybė, o pareiga. Taip pat svarbu tai, kad farmacinės rūpybos paslaugas orientuojant į lėtinių ligų sergančių pacientų priežiūrą, tikėtina, jog galima pasiekti reikšmingų rezultatų paciento gyvenimo kokybės gerinimui.
1.4. Farmacinės rūpybos įtaka asmenims sergantiems lėtinėmis ligomis
Gurevičius R. ir Gražulienė O., kaip vieną didžiausių sveikatos sistemos pasiekimų įvardija ilgėjančią gyvenimo trukmę [22]. Ypatingai tai pastebima labiau išsivysčiusiose šalyse, kur „sparčiausiai auganti populiacijos dalis yra labai seni žmonės (85 m. ir vyresni).“ [22].
Taip pat, anot mokslininkų „visuomenės senėjimas lemia vis didėjančią sveikatos priežiūros paslaugų paklausą ir augantį neįgalių žmonių skaičių, kadangi vyresnio amžiaus gyventojai paprastai
serga ne viena, o keliomis lėtinėmis ligomis ir, suprantama, labiausiai naudojasi valstybės socialine parama (dėl didesnio hospitalizacijų skaičiaus, neįgalumo, skiriamų kompensuojamųjų vaistų, slaugos poreikio, lengvatų ir kt.).“ [22].
Tokios pat tendencijos pastebimos ir kitose Europos Sąjungos šalyse, kur „lėtinės ligos sudaro didžiąją ligų dalį Europoje ir sukelia 86 % visų mirčių“. Šiai problemai spręsti Europos Komisija konsultavo Europos Sąjungos šalis. Taip pat, jau 2014 metais įvykus susitikimui dėl lėtinių ligų, jo metu [8] „buvo reikalaujama didesnio politikų dėmesio lėtinėms ligoms; geresnių pastangų sprendžiant pagrindines visuomenės problemas, tarp jų senėjimą; efektyvesnio esamų išteklių naudojimo; aktyvesnio piliečių, pacientų ir sveikatos bei socialinių sektorių dalyvavimo kuriant ir įgyvendinant politiką; geresnių įrodymų ir informacijos apie prevenciją, gydymą, ekonominį veiksmingumą ir demografinius pokyčius.“ [6].
Europos Sąjungos numatytas šios problemos sprendimas yra Europos Sąjungos sveikatos programa, kurioje „didžiausias dėmesys bus skiriamas prevencijai, sveikatos skatinimui bei ligų valdymui, siekiant suteikti pacientams daugiau teisių.“ [6].
Tačiau ligų valdymui dažnai trukdo Lietuvoje paplitusi savigyda. Pačią savigydą Daukšienė J., apibrėžia kaip „negalavimų (minor illness) šalinimas, ar lėtinių ligų (major disease) prevencija tradiciniais, žoliniais bei kitai nereceptiniais vaistais.“ [9]. Įdomu tai, kad savigyda užsiima visų socialinių grupių atstovai ir neįvertina to, kad netinkama savigyda ne tik kad nepadeda išvengti negalavimų, „bet netgi gali sukelti rimtų nepageidautinų pasekmių, o išlaidos sveikatos priežiūrai gali smarkiai išaugti“ [9].
Higienos institutas 2015 metais vertindamas situaciją Lietuvoje dėl gyventojų savigydos antibiotikais bei žinių apie juos, nustatė, kad „bent kartą antibiotikus per 12 mėn. vartojo 26 % apklaustųjų“ [11], o „14,6 % iš vartojusių antibiotikus, bent kartą juos vartojo savigydai“ [11]. Taip pat nustatytas „bendras savigydos paplitimas – 4,4% (n=1506)“ [13]. Dar svarbiau tai, kad „2009 m. tik 20 % Lietuvos gyventojų žinojo, kad antibiotikai nenaikina virusų (12 % iš vartojusių antibiotikus savigydai)“ [11], kai tuo metu „Europos Sąjungos šalių virdurkis šiuo klausimu yra 36 %.“ [11].
Apibendrinant, Europos Sąjungos sveikatos programos užsibrėžtiems tikslams įgvyvendinti didelę svarbą turi farmacijos specialistai. Atsižvelgiant į savigydos mąstą Lietuvoje, manoma, kad „vaistininkai yra pagrindiniai, o kartais ir vieninteliai, sveikatos priežiūros specialistai, į kuriuos kreipiasi pacientai, priimdami savidiagnozes bei nereceptinio vaisto pasirinkimo sprendimus.“ [9]. Farmacijos specistas teikdamas farmacinės rūpybos paslaugas vaistinėje, gali tinkamai parinkti vaistus ir sumažinti vaisto pašalinio poveikio riziką [10]. Taip pat, farmacinės rūpybos paslaugas teikiančios vaistinės turėtų vykdyti ir lėtinių ligų valdymo programas, kurios „padeda pacientams geriau pažinti savo ligą, sekti jos eigą, keisti gyvenseną, tinkamai vartoti paskirtus vaistus, padeda pasiekti geresnę
gydymo kokybę, sumažina sveikatos sistemos kaštus dėl sumažėjusių gydymo išlaidų, išvengtų ar anksti identifikuotų komplikacijų ir kita.“ [10].
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Ruošiant magistrinį darbą buvo naudojami šie tyrimo metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Studijuoti ir aprašyti moksliniai straipsniai, susiję su pasirinkto magistinio darbo tema.
2. Empirinis analizės metodas. Tyrimo metu taikyta anketinė apklausa. Tai yra diversifikuotas analizės metodas, kurio metu respondentai atsako į anketoje pateikiamus klausimus. Apklausos metu siekiama išanalizuoti klientų poreikius, susijusius su klinikinio pobūdžio paslaugų teikimu vaistinėje.
3. Statistiniai tyrimo metodai. Gauti tyrimo rezultatai apdoroti ir statistiškai įvertinti naudojant SPSS (Statistical Pakage for the Social Sciences) programinio 17.0 paketo versiją. Darbe pateikiami grafikai ir lentelės sudaryti MS Office 2010 programinio paketo MS Excel skaičiuokle.
Statistinei kiekybinių duomenų analizei naudota aprašomoji statistika, kokybiniams požymiams atlikta dažnių analizė ( apskaičiuoti dažniai (procentai)). Rezultatų palyginimui skirtingos lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos, išsilavinimo ir pajamų grupėse buvo naudotas Chi- kvadrato (χ2) testas, o atsakymus laikome reikšmingais, jeigu jų reikšmingumas buvo didesnis nei 95% (t.y. jeigu p<0,05). Siekiant nustatyti ryšius tarp atskirų klausimyno klausimų, buvo naudota neparametrinė Spearmano koreliacija.
2.2. Tyrimo eiga
Tyrimo pradžioje buvo nustatyti planuojamo atlikti tyrimo tikslai, suformuluoti uždaviniai, bei nustatytas reikiamas imties tūris patikimiems rezultatams gauti. Sudarytas tyrimo instrumentas – anoniminė apklausa. Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas tyrimui.
2.3. Tyrimo objektas
Tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa. Anketoje pateikta 22 uždarojo tipo klausimai. Apklaustųjų nuomonei nustatyti buvo galima rinktis vieną ar kelis atsakymo variantus.
Anketos struktūrinės dalys:
1. Įvadinė dalis. Joje respondentas kviečiamas dalyvauti anoniminėje apklausoje, paprastai paaiškintas tyrimo tikslas.
2. Klausimai apie lankymąsi vaistinėje, dažniausiai perkamų prekių grupes.
3. Klausimai respondentų nuomonei apie paslaugas, kurios turėtų būti teikiamos vaistinėje. 4. Klausimas skirtas sužinoti respondentų nuomonę apie vaistininko profesionalumą, gebėjimą konsultuoti tam tikrais klausimais.
5. Klausimai apie tai, kokiomis lėtinėmis ligomis serga respondentai ir kokios, jų nuomone, turėtų būti teikiamos papildomos paslaugos ir procedūros vaistinėse.
6. Asmeniniai klausimai apie respondentą.
Anketa platinta anonimiškai, pavieniai atvejai nebuvo atskirai analizuojami, todėl buvo išsaugojamas respondentų konfidencialumas. Apklausa buvo vykdoma Vilniaus mieste; skirta – UAB „Nemuno vaistinė“ lankytojams.
2.4 Tiriamųjų atranka, imties nustatymas
Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus mieste gyvena 544386 žmonių. Apklausa buvo vykdoma Vilniaus miesto UAB „Nemuno vaistinė“ vaistinėje.
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2018 metų spalio iki 2018 metų gruodžio mėnesio. Respondentai buvo apklausiami Vilniaus miesto Camelia vaistinių tinklo visuomeninėje vaistinėje. Iš viso tyrime sutiko dalyvauti 286 iš 383 apklaustų respondentų (74,7 proc. anketos grįžtamumas).
Siekiant tikslesnių rezultatų nustatytas reikalingas imties dydis, remiantis 3 lentelės duomenimis.
3 lentelė. Imties tūrio nustatymas atsižvelgiant į tiriamos populiacijos dydį ir imties paklaidą [21].
Populiacijos dydis Imties paklaida ± 3% Imties paklaida ± 5% Imties paklaida ± 10% 100 92 80 49 250 203 152 70 500 341 217 81 750 441 254 85 1000 516 278 88
2500 748 333 93 5000 880 357 94 10000 964 370 95 25000 1023 378 96 50000 1045 381 96 100000 1056 383 96 1000000 1066 384 96 10000000 1067 384 96
2.5 Tyrimo validavimas
Prieš tyrimą, buvo atliekamas anketų patikrinimas, siekiant išsiaiškinti ar anketa sudaryta tinkamai ir aiškiai. Testavimo metu gyventojams, besilankantiems vaistinėje, buvo išdalinta 12 anketų. Gauti duomenys į pagrindinio tyrimo rezultatus neįtraukti. Bandomųjų anketų rezultatai buvo išanalizuoti, netinkami klausimai pataisyti: pakeistos kai kurių klausimų formuluotės, bei papildyti atsakymo variantai.
2.6 Respondentų socialiniai demografiniai duomenys
Apklausoje dalyvavo 286 respondentų, iš kurių 54 % sudarė moterys ir 46 % – vyrai (3 pav.).
3pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį. 54%
46%
N=286
MoterysPagal amžių respondentai buvo pasiskirstę į kelias amžiaus grupes: 20-30 m., 31-40 m., 41- 50 m., 51-60 m., 61-70 m., 70 m.<
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.
Didžioji dauguma apklaustųjų – miesto gyventojai (83 proc.), kaimo gyventojai sudaro 3 proc., miestelio gyventojai 14 proc.
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą.
Pagal išsilavinimą beveik pusė respondentų įgavę aukštąjį universitetinį išsilavinimą (43 proc.)
6% 8% 19% 31% 27% 9% 0 5 10 15 20 25 30 35 20-30m. 31-40m. 41-50m. 51-60m. 61-70m. 70m. < Re sp o n d en tų ska iči u s p ro c. Amžiaus grupės 83% 14% 3% Miestas Miestelis Kaimas
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą.
Respondentų pasiskirtymas pagal pajamas pavaizduotas 7 paveiksle: didžiosios dalies apklaustųjų gaunamos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį siekia tarp 400-800 eur.
7 pav. Respondentų pasiskistymas pagal vidutines pajamas, tenkančiam vienam šeimos nariui per mėnesį. 4% 17% 12% 24% 43% Pagrindinis
Vidurinis (bendrojo lavinimo mokykla)
Profesinė tevhnikos mokykla Aukštasis neuniversitetinis (kolegija) Aukštasis universitetinis 3% 32% 33% 32% 0 5 10 15 20 25 30 35
< 200 eur. 200 - 400 eur. 400 - 800 eur. > 800 eur.
R ES PO N DE N TŲ SKA IČI US PR O CE N TA IS
4. REZULTATAI
4.1.Gyventojų sveikatos būklė ir sergamumas lėtinėmis ligomis
Anketinė apklausa parodė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų (56 proc.) nerūko. Rūkančiųjų dalis siekė 26 proc.
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal klausimą: ar rūkote?.
Gauti rezultatai atkleidė, kad dauguma pacintų alkoholį vartoja itin saikingai (64 proc.) arba išvis jo nevartoja (25 proc.). 11 proc. apklaustųjų pažymėjo vartojantys alkoholį.
9 pav. Respondetų pasiskirstymas alkoholio vartojimo klausimu. Rūkau 26% Nerūkau 56% Mečiau 18%
Rūkau Nerūkau Mečiau
11% 64% 25% 0 10 20 30 40 50 60 70
Vartoja itin saikingai Nevartoja Vartoja
Re sp o n d en tų ska iči u s p ro ce n ta is Ar vartojate alkoholį?
Anketinė apklausa parodė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų nesportuoja (38 proc.). Bent kartą per savaitę sportuoja 57 proc., o 5 proc. nurodė, kad spotuoja nuolatos.
10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai sportuoja.
Gauti rezultatai parodė (11 pav.), kad daugiausia, t. y. 31 %, respondentų savo sveikatos būklę vertina 8/10, 24 % apklaustųjų vertina 7/10, o vos 3 % – 4/10 balų.
11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal savo sveikatos vertinimą balais nuo 1 iki 10.
Į klausimą ar serga kuria nors iš pateiktų lėtinių ligų daugiausia respondentų nurodė sergantys hipertenzija (42 proc.) ir cukriniu diabetu (17 proc.). 17 proc. visų apklaustųjų nurodė nesergantys jokia lėtine liga. 5% 38% 57% 0 10 20 30 40 50 60
Sportuoja Nesportuoja Sportuoja bent kartą savaitėje
Re sp o n d en tų ska iči u s p ro ce n ta is Ar sportuojate? 31% 24% 12% 7% 3% 16% 7%
12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sergamuma lėtinėmis ligomis.
4.2. Respondentų lankymasis vaistinėse ir dažniausiai perkamos vaistų
grupės
Vertinant tyrimo duomenis paaiškėja, kad daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) vaitinėje apsilanko bent 1 kartą per mėnesį, kelis kartus per mėnesį vaistinę aplanko 31 proc. apklaustųjų, o labai retai lankosi vos 16 proc. respondentų.
13 pav. Respondentų apsilankymas vaistinėje. 42% 17% 7% 7% 8% 11% 17% 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Re sp o n d en tų ska iči u s p ro ve n ta is
Respondentų sergamumas lėtinėmis ligomis 16% 53% 31% 0 10 20 30 40 50 60
Labai retai 1 kartą per mėnesį Kelis kartus per mėnesį
Re sp o n d en tų ska iči u s p ro ce n ta is
Vertinant gautus anketinius atsakymus paaiškėjo, kad dalis apklaustųjų visuomet lankosi toje pačioje vaistinėje (37 proc.), dažniausiai į tą pačią vaistinę sugrįžta daugiau nei pusė respondentų (55 proc.).
14 pav. Respondentų pasiskirstymas uždavus klausimą ar visuomet lankosi toje pačioje vaistinėje.
Suvedus gautus duomenis paiškėjo, kad dažniausiai respondentai ateina į vaistinę įsigyti receptinius vaistus (91 proc.), nereceptinius vaistus (64 proc.). Maisto papildus perka 31 proc. respondentų.
15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dažniausiai vaistinėje perkamas prekes. 37% 55% 8% 0 10 20 30 40 50 60 Taip Dažnai Ne R ES PO N DE N TŲ SKA IČI US PR O CE N TA IS
Ar visuomet lankotės toje pačioje vaistinėje?
91%
64% 31%
Atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad respondentams didžiausią įtaką pasirenkant vaistinę daro: Vieta prie namų (87 proc.), akcijos (73 proc.) ir vaistininko konsultacija (60 proc.).
16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veiksnius, kurie lemia pasirenkamą vaistinę.
4.3. Respondentų nuomonė apie teikliamas paslaugas vaistinėje
Tapk apklaustųjų išsiskyrė nuomonė, kad vaistinėje tarp teikiamų paslaugų turėtų būti vaistų pardavimas (97 proc.), konsultacija dėl vaistų vartojimo (89 proc.), medicinos pagalbos priemonių pardavimas (78 proc.) ir papildomų procedūrų atlikimas (pvz: kraujospūdžio, temperatūros ir kt. Matavimas) (60 proc.).
17 pav. Respondentų nuomonė apie paslaugas, kurios turi būti teikiamos vaistinėje. 13% 33% 27% 40% 48% 87% 67% 73% 60% 51% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Vieta prie namų/darbo Bendras kainų lygis Akcijos Vaistininko konsultacija Kitos paslaugos Re sp o n d en tų ska iči u s p ro ce n ta is Taip Ne 97% 71% 78% 25% 60% 89% Vaistų pardavimas
Maisto papildų pardavimas
Medicinos pagalbos priemonių pardavimas
Į klausimą apie papildomas procedūras, kuriomis buvo naudojęsi vaistinėje, respondentai beveik vieningai pažymėjo kraujospūdžio matavimą (49 proc.). Galimybe vaistinėje pasimatuoti cholesterolį pasinaudotų 54 proc., sužinoti gliukozės koncentraciją kraujyje 37 proc., pasitikrinti kaulų tankį 46 proc., o savo ūgį ir svorį sužinoti vaistinėje norėtų 39 proc.
18 pav. Respondentų nuomonė apie papildomų procedūrų naudojimąsi.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, jei papildomų procedūrų vaistinėje matavimas neatitinka normų, didžioji dauguma respondentų (56 proc.) kreiptųsi į savo šeimos gydytoją, tačiau net 32 proc. prašytų konsultacijos farmacijos specialisto.
19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagl veiksmus, kuriuos darytų neatitikus procedūros normoms. 38 54 54 43 39 49 40 45 0 2 3 2 2 2 13 39 37 46 49 41 54 0 10 20 30 40 50 60 Kraujospūdžio matavimas Ūgio, svorio matavimas Gliukozės kon. Kraujyje nustatymas Kaulų tankio matavimas Kūno masės riebalų procentinis nustatymas Akispūdžio matavimas Cholesterolio konc. Nustatymas kraujyje Re sp o n d en tų ska iči u s p ro ce n ta is
Naudojausi ne vaistinėje Naudojausi vaistinėje Norėčiau naudotis vaistinėje
32%
56%
8% 4%
Kreipiatės patarimo į vaistininką Vykstate pas savo šeimos gydytoją Užsiimate savigyda
Įvertinus respondentų atsakymus į pateiktus teiginius apie papildomas procedūras išryškėja nuomonė, kad papildomos procedūros padeda kontroliuti savo ligą (43 proc.), padeda išvengti nepageidaujamų poveikių (51 proc.) ir įspėja apie gresiančią ligą bei padeda jos išvengti (34 proc.). Su teiginiais, kad papildomos procedūros turi būti atliekamos ne vaistinėse (38 proc.), nes jos nėra tikslios (46 proc.) dauguma repondentų nesutinka.
20 pav. Respondentų pasiskirstymas dėl papildoų procedūrų svarbos ir jų tikslumo vaistinėje.
Esant galimybei pasirinkti papildomas procedūras vaistinėse respondentų nuomonė buvo panaši. Vaistinėje norima karpų šalinimo procedūra (58 proc.), erkių ištraukimas (78 proc.), skiepai (52 proc.), svorio mažinimo programų sudarymas (54 proc.) bei vėžio profilaktinių programų sudarymas (63 proc.). 0 0 2 14 15 8 2 10 38 46 18 17 24 36 21 43 51 34 10 9 31 30 29 2 9 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Padeda kontroliuoti savo ligą Padeda išvengti nepageidaujamų poveikių Įspėja apie gresiančią ligą ir padeda jos išvengti Vaistinėje atlikti tyrimai nėra tikslūs Papildomos procedūros turi būti atliekamos tik ligoninėse, o ne vaistinėse R ES PO N DE N TŲ SKA IČI US PR O CE N TA IS
21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pageidaujamas papildomas procedūras vaistinėje.
Apklausus respondentus buvo išsiaiškinta, kad didžioji dauguma (41 proc.) sutiktų mokėti 5 – 10 eur. už atliktas papildomas procedūras vaistinėje. Nesutiktų mokėti vos 4 proc. visų apklaustųjų. Todėl, kaip grafike matyti: kuo respondentų pajamos mažesnės, tuo labiau galinčių mokėti už paslaugas tiriamųjų procentas mažėja nors atsakymai, skirtingas pajamas gaunančių respondentų grupėse, reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
22 pav. Respondentų pasiskirtymas pagal sumą, kurią sutiktų mokėti už papildomą procedūrą vaistinėje.
4.4. Respondentų nuomonė apie farmacijos specialistų konsultavimą
4% 16% 22% 15% 15% 10%
18% Asmeninis vaistininko "skambutis -priminimas" dėl vaistų vartojimo
Karpų šalinimo procedūra Erkių ištraukimas Skiepai
Svorio mažinimo plano sudarymas Programos kaip mesti rūkyti Vėžio profilaktinės programos
4% 6% 11% 42% 19% 10% 8% Nieko Iki 1 eur. 1 - 5 eur. 5 - 10 eur. 10 - 20 eur. 20 - 30 eur. 30 eur. Ir daugiau
Atlikus anketinę apklausą paaiškėjo, kad respondentai visiškai sutinka, kad vaistininkas yra ekspertas, gebantis konsultuoti vaistų vartojimo klausimais (77 proc.), konultuoti vaistų pasirinkimo klausimais (70 proc.), konsultuoti šalutinių poveikių prevencijos klausimais (62 proc.).
23 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal, jų nuomone, vaistininkų gebėjimą konsultuoti tam tikrais, su vaistai susijusiais, klausimais.
0 0 0 0 1 2 0 0 8 22 29 27 77 70 62 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Konsultuoti vaistų vartijimo klausimais
Konsultuoti vaistų pasirinkimo klausimais
Konsultuoti šalutinių poveikių prevencijos klausimais R ES PO N DE N TŲ SKA IČI US PR O CE N TA IS
5. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad net 60 % apklaustųjų mano, kad vaistinėje, be vaistų pardavimo ir konsultavimo su vaistų vartojimu susijusiais klausimais, turėtų būti atliekamos ir papildomos procedūros, tokios kaip kraujospūdžio matavimas, temperatūros matavimas ir kt.
Tyrimo metu išryškėjo respondentų nuomonė, kad esant galimybei naudotis papildomomis procedūromis vaistinėje, didžioji dauguma jomis naudotųsi. Cholesterolio kiekį kraujyje nusistatyti ir jį sekti norėtų 54 % apkraustųjų, pasimatuotų akispūdį 41 %, savo kaulų tankį tikrintųsi 46 % respondentų, gliukozės kiekį i vaistinę pasitikrinti ateitų 37 % respondentų.
Tuo tarpu 40% apklaustųjų apie klinikines paslaugas vaistinėje nėra girdėję. Palyginus duomenis pagal skirtingas amžiaus grupes ir lytį, paaiškėjo, jog vyresni respondentai (51 m. ir vyresni) reikšmingai dažniau naudotųsi papildomis procedūromis vaistinėje, nei jaunesnio amžiaus asmenys (χ2=10,965, df=1, p=0,001<0,05). Nustatyta, kad moterys reikšmingai dažniau nei vyrai norėtų naudotis klinikinėmis paslaugomis vaistinėje (χ2=2,014, df=1, p=0,001>0,05). Atsižvelgiant į respondentų išsilavinimą, žinios apie klinikines paslaugas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Tyrimo duomenys atskleidė, kad reikšmingai dažniau apie papildomas klinikines paslaugas girdėjo ir jomis naudotųsi hipertenzija ir cukriniu diabedu sergantys respondentai, nei respondentai, nesergantys lėtinėmis ligomis.
Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvoje farmacinės rūpybos sistema yra dar tik pirmajame etape, todėl atliktų tyrimų bei palyginamosios analizės trūksta. Remiantis Gurevičius R. ir Gražulienės O., moksliniu straipsniu ir mano atlikto tyrimo rezultatais, galima pastebėti, kad visuomenės senėjimas lemia vis didėjančią sveikatos priežiūros paslaugų paklausą, kadangi vyresnio amžiaus gyventojai paprastai serga ne viena, o keliomis lėtinėmis ligomis ir, suprantama, labiausiai naudojasi valstybės teikiama parama ir papildomomis procedūromis atliekamomis vaistinėje (60 %). Mano atkliktame tyrime matoma, kad papildomomis procedūromis labaiu linkę naudotis vyresnio amžiaus žmonės, pradedant 61 metais ir daugiau metų amžiumi.
Tyrimo metu siekta išsiaiškinti vaistinėje besilankančių gyventojų sergamumą lėtinėmis ligomis. Rezultatai atskleidė, kad hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas) sirgo 42 % tyrimo metu vaistinėje apsilankiusių respondentų, 17 % apklaustųjų sirgo cukriniu diabetu (padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje), 11 % sirgo hipercholesterolemija (padidėjęs cholesterolio kiekis), 8 % respondentų sirgo graukoma (padidėjęs akispūdis), po 7 % - astma (lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga) ir osteoporoze (sumažėjęs kaulų tankis). Gautas statistiškai reikšmingas atsakymų skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų grupių. Nustatyta, kad miesto gyventojai serga hipertenzija reikšmingai dažniau nei kaimo gyventojai (χ2=7,399, df=1, p=0,007<0,05). Apžvelgiant gautus duomenis pagal amžiaus grupes, vyresni nei 61 metų asmenys reikšmingai dažniau nei jaunesni serga hipertenzija (χ2=98,378, df=5,
p=0,000<0,05). Gauti duomenys tik įrodo Lietuvos Statistikos duomenis, kad hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas) dominuoja vyresnio amžiaus žmonių grupėse [18]. Gyventojai, sergantys lėtinėmis ligomis, dažniau priklausė mažesnes pajamas gaunančių asmenų grupei. Pagal ES pateikiamus sergamumo lėtinėmis ligomis rodiklius, širdies ir kraujagyslių ligos ar kvėpavimo takų ligos yra pagrindinė mirties priežastis [7].
Tyrimo metu atsiskleidė respondentų noras naudotis papildomomis procedūromis vaistinėse (60 %). Vyresni nei 61 metų amžiaus respondentai reikšmingai dažniau nei jaunesnio amžiaus anketos dalyviai mano, kad viena iš papildomų procedūrų vaistinėje turi būti kraujospūdžio, temperatūros, bei kiti matavimai ( χ2=10,985, df=, p=0,001<0,05), jaunesnio amžiaus grupėse didesnis susidomėjimas karpų šalinimo procedūromis (χ2=7,399, df=1, p=0,001<0,05). Skirtingo išsilavinimo respondentų atsakymai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Kad papildomų procedūrų poreikis vaistinėje yra nemažas įrodo apklaustųjų vertinimas, kad visos papildomos procedūros padeda kontroliuoti savo ligą (43 %), išvengti nepageidaujamų poveikių (51 %), įspėja apie gresiančią ligą ir padeda jos išvengti (34 %). Su teiginiaias, kad vaistinėje atlikti tyrimai nebus tikslūs sutinka vos 14 %, o mano, kad tokios procedūros turi būti atliekamos tik ligoninėse ir jokiu būdu ne vaistinėse sutinka tik 15 % respondentų. Tarp skirtingos respondentų lyties atsakomumas į minėtus teiginius apie papildomas klinikines procedūras vaistinėje reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Atsižvelgiant į respondentų išreikštą nuomonę anketinėje apklausoje, matome, kad pacientai pasitiki vaistininku ir jo gebejimu konsultuoti tiek vaistų vartojimo klausimais (77 %), tiek vaistų pasirinkimo galimybėse (70 %), šalutinių poveikių prevencijos klausimais (62 %). Kad respondentai pasitiki savo vaistininku liudija ir tai, kad net 55 % visų apklaustųjų dažniausiai lankosi toje pačioje vaitinėje ir bent kartą per mėnesį (53 %). Į pateiktą klausimą apie tolimesnius respondentų veiksmus, po papildomos klinikinės procedūros vaistinėje, trečdalis atsakiusiųjų kreiptųsi į arčiausiai esanti specialistą – vaistininką. Šio atsakymo dėka, galime daryti išvadą, kad pacientui, sergančiam lėtine liga, vaistininko pagalba ir rekomendacijos lėtine liga yra ypatingai svarbios.
Vaistinėje, kurioje buvo atliekama apklausa, respondentų paprašius įverinti savo sveikatą dešimtbalėje taškų sistemoje vyravo keli balai – 7 (24 %), 8 (31 %) ir 6 (12 %) balai. Gauti rezultatai parodo ne visišką respondentų pasitenkinimą savo sveikatos būkle, todėl apklausos metu paaiškėjo, kad už papildomas klinikines procedūras sveikatos gerinimo link, apklaustųjų dauguma sutiktų sumokėti nuo 5 eurų iki 10 – ies eurų.
Apibendrinant, galima teigti, kad daugumoje užsienio šalių, kuriose yra išvystyta farmacinė rūpyba, farmacinių paslaugų ir papildomų procedūrų teikimas vaistinėse yra labaiu panašus į pareigą o ne galimybę. Svarbiausias farmacinės rūpybos paslaugų tikslas – orientuotis į lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūrą ir pagalbą, kontroliuojant savo ligą, siekiant reikšmingų rezultatų, padedančių pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
IŠVADOS
1. Farmacijos specialistas – vienas svarbiausių žmonių, siekiant pagerinti žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, kokybę. Konsultuodami savo pacientus farmacijos specialistai gali padėti geriau suprasti savo ligą, tinkamai ir laiku vartoti savo vaistus, ypatingai tada, kuomet jie paskirti pirmą kartą. Taip pat, padėti išvengti nepageidaujamų reakcijų ar užbėgti ligai už akių. Taigi, farmacijos specialistai turi itin svarbią reikšmę, skatinant sveiką gyvenseną ir įtraukiant gyventojus į ligų prevenciją, siekiant sveikesnio gyvenimo būdo.
2. Išanalizavus užsienio šalių praktiką teikiant farmacinės rūpybos paslaugą, galima teigti, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių farmacinės rūpybos paslaugos teikimas vaistinėje yra imperatyvus, kadangi matyti, jog tai turi aiškiai teigiamą praktinę reikšmę, siekiant padėti, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms kontroliuoti savo ligą ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. 3. Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma vaistinėje besilankančių žmonių serga viena ar daugiau
lėtinių ligų. Daugiau nei 60 % sergančių žmonių, teigė norintys, naudotis papildomomis procedūromis vaistinėse (kraujospūdžio, temperatūros ir kiti matavimai), nei respondentai, nesergantys lėtinėmis ligomis (p>0,05). Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad didžioji dalis vyresnio amžiaus apklaustųjų labiau pasitiki vaistininkais bei jų kompetencijomis ir esant galimybei kreiptųsi į vaistininką, siekdami gauti konsultaciją lėtinių ligų prevencijos ir kontrolės klausimais nei jaunesio amžiaus vaistinės klientai (p>0,05).
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. D. Viningienė. „Darbuotojų darbo motyvacijos ir pasitenkinimo darbu sąsajos“. Klaipėdos
universitetas. Klaipėda. Nuoroda internete:
http://journals.ku.lt/index.php/RFDS/article/viewFile/544/433
2. D. Jankauskienė. “Sveikatos politikos vertybės ir iššūkiai artimiausiame dešimtmetyje”. Mykolo Romerio universitetas, Politikos ir vadybos fakultetas, Politikos mokslų katedra. 2011 m. Nuoroda internete: https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/13169/545-955-1-SM.pdf?sequence=1&isAllowed=y
3. Daukšienė J. Visuomenės vaistinės pacientų gaunamos farmacinės ir sveikatinimo informacijos tyrimas ir vertinimas: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, farmacija, (09B). Kaunas: Kauno Medicinos Universitetas; 2010.
4. Dienraštis „Lietuvos medicinos kronika“ Nr. 20. 2007 m. Nuoroda internete:
http://www.elibrary.lt/resursai/Ziniasklaida/Medicine/kronikos/2007/lmk_2007_20.pdf
5. Europos Sąjungos oficialusis leidinys Tarybos 2009/1019/ES ES rekomendacija dėl skiepijimo nuo sezoninio gripo. 2009m. gruodžio mėn. 22 d. Nuoroda internete: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:348:0071:0072:LT:PDF
6. Europos Komisija. Lėtinė liga – šių dienų iššūkis sveikatai. 2014 m. [žiūrėta 2018m. spalio 24d.].
Nuoroda internete
http://ec.europa.eu/chafea/documents/health/hp-infosheets/chronic_diseases_informationsheet_lt.pdf
7. Europos Komisija. Visuomenės sveikata. Sunkios ir lėtinės ligos. Mirtingumas. 2012. [žiūrėta
2018 m. spalio 21d.]. Nuoroda internete
http://ec.europa.eu/health/major_chronic_diseases/mortality_lt
8. Įsakymas dėl farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo. 2015 m., gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1490. Nuoroda internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e67a01e0adf011e5b12fbb7dc920ee2c
9. J. Daukšienė. Savigyda. Lietuvos Vaistininkų Sąjunga 2018. Nuoroda internete:
https://www.vaistininkai.lt/index.php/2-uncategorised/53-savigyda
10. J. Švarcaitė. „Farmacinė rūpyba Lietuvoje“. Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, Vilnius,
2014 m., doi:10.13165/SPV-14-1-6-04. Nuoroda internete:
https://www.mruni.eu/upload/iblock/28d/SPV-14-1-6-04.pdf
11. Kenstavičienė. Lietuvos gyventojų savigyda antibiotikais ir žinios apie juos. Lietuvos Higienos
institutas. Nuoroda internete:
12. Kubilienė Loreta, et al. "Vaistų vartojimo problemų tyrimas Lietuvos vaistinėse." Medicina 42.5 (2006): 424-428. Nuoroda internete: https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:6200999/
13. Kubilienė Loreta. "Survey and assessment of quality of pharmaceutical services rendered in Kaunas’community pharmacies." Sveikatos mokslai/Health Sciences 21.2 (74) (2011): 121-124. Nuoroda internete: http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/36/pdf
14. Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 26 d. Nr. 293 Vyriausybės nutarimas dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „sveikata visiems“ tarpinstitucinio
veiklos plano patvirtinimo. Nuoroda internete:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/695afce0bbcc11e38766a859941f6073/TACgXLAfgk.
15. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas. 2 straipsnis. Nuoroda internete:
https://www.infolex.lt/ta/75992:str2
16. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas Nr. X-709. 2006 m. birželio 22 d., Vilnius. [žiūrėta
201 m. spalio 15d.] Nuoroda internete:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FF33B3BF23DD
17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo. 2007 m., birželio 15 d. Nr. V-494. Nuoroda internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C087B5554641
18. Lietuvos statistikos departamentas. 2014 m. Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatai. Vilnius, 2015. [žiūrėta 2018 m. gruodžio 3d.]. Nuoroda internete:
https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=20908
19. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija. Nuoroda internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/85dc93d000df11e4bfca9cc6968de163/EqCSvuXXpG
20. Palšauskas Gytis, et al. "Panevėžio miesto gydytojų požiūris į farmacijos specialisto ir gydytojo
bendradarbiavimą." Sveikatos ekonomika ir vadyba 25.5 (2015): 176-179. Nuoroda internete:
https://www.researchgate.net/profile/Edita_Kizeviciene3/publication/291012229_Panevezio_m iesto_gydytoju_poziuris_i_farmacijos_specialisto_ir_gydytojo_bendradarbiavima/links/56a3e8 2408aeef24c589d224.pdf
21. Pukėnas K. Kokybinių duomenų analizė SPSS programa. Kaunas, 2009.
22. R. Gurevičius, O. Gražulienė.“ Ilgaamžių žmonių sergamumo ir ligotumo ypatumai Lietuvoje“ 2010-2014 m. Higienos institutas. 2016 m.
23. R. Filipavičiūtė, B. Gaigalienė, J. Čeremnych, B. Butkienė, A. Jurgelėnas, V. Alekna. “Ilgaamžių žmonių sergamumas lėtinėmis ligomis”. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Inovatyvios medicinos centras. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. 2010 m. Nuoroda internete:
24. Savickienė Renata. „Farmacinės rūpybos paslaugų teikimo arterine hipertenzija sergantiems
pacientams vaistinėje proceso modeliavima“s. Diss. Lithuanian University of Health Sciences,
2017. Nuoroda internete: https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:15089894/
25. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. „Visuomenės sveikatos stiprinimo vadovas
savivaldybėms“. Nuoroda internete:
http://www.smlpc.lt/media/file/Metodine%20medziaga/2014-09-7%20Visuomenes%20sveikatos%20stiprinimo%20vadovas%20savivaldybems_2014%20galuti nis%20%281%29.pdf.
26. V. Skyrius, R. Radžiūnas, A. Baranauskas, Z. Bersteigienė. „Lietuvos vaistinėse teikiamų
farmacinių paslaugų kokybės atitikimo Europos Sąjungos šalių vaistinėms galiojančioms rekomendacijoms paslaugų kokybei analizė“. Kauno medicinos universiteto Vaistų
technologijos ir farmacijos organizavimo katedra, Kauno medicinos universiteto Farmacinės chemijos ir farmakognocijos katedra 2002m. Internetinė nuoroda:
http://elibrary.lt/resursai/Ziniasklaida/Medicine/Biomedicina/2002/BM_2002_02_1938.pdf
27. V. Skyrius, R. Radžiūnas, Z. Barsteigienė, A. Baranauskas, J. Grincevičius.“ Farmacinės
rūpybos elementų įgyvendinimo Lietuvos visuomenės vaistinėse galimybių analizė.“ Kauno
medicinos universiteto Vaistų technologijos ir farmacijos organizavimo katedra, Farmacinės chemijos ir farmakognozijos katedra, Farmacijos fakultetas, MEDICINA (2003) 39 tomas, 2 priedas.
28. V. Skyrius. „Farmacinė rūpyba vaistininko praktikoje“. KMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra, FARMACIJA IR LAIKAS, 2006. Nuoroda internete:
http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_01/farmacine_rupyba.pdf
29. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Nuoroda internete: http://www.vaspvt.gov.lt/node/331.
30. Z. Javtokas., R. Sabaliauskas., K. Žagminas, J. Umbrasaitė. Suaugusių lietuvos gyventojų
sveikatos raštingumas. 2013 m. Nuoroda internete:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/VS%202013%204(63).pdf
31. Automated dose dispensing service for primary healthcare patients: a systematic review. Sinnemäki, Juha, et al. Systematic Reviews 2013, 2: 1 doi:10.1186/2046-4053-2-1. Available from: http://www.systematicreviewsjournal.com/content/2/1/1
32. Blackburn, David F., et al. "Proposing a redefinition of pharmaceutical care." Annals of
Pharmacotherapy 46.3 (2012): 447-449. Available from:
http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1345/aph.1Q585
33. Bluml, Benjamin M., James M. McKenney, and Mark J. Cziraky. "Pharmaceutical care services and results in project ImPACT: hyperlipidemia." Journal of the American Pharmaceutical
Association 40.2 (2000): 157-165. Available from: http://www.japha.org/article/S0003-0465(15)32871-8/abstract
34. Ch. D. Hepler, L.M. Strand. „Opportunities and responsililities in pharmaceutical care“. American Journal of Hospital Pharmacy, vol 47 1990. Available from:
https://edisciplinas.usp.br/pluginfile.php/49600/mod_resource/content/1/Hepler_Strand.pdf
35. Charles T. Taylor, Debbie C. Byrd, and Kem Krueger. „Improving primary care in rural
Alabama with a pharmacy initiative“. Am J Health-Syst Pharm—Vol 60 Jun 1, 2003. Available
from:
http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.566.4987&rep=rep1&type=pdf
36. Community pharmacists involvement in smoking cessation: familiarity and implementation of the National smoking cessation guideline in Finland Terhi Kurko, Kari Linden, Kirsi Pietilä, Patrick Sandström, Marja Airaksinen. BMC Public Health 2010, 10: 444. Available from:
http://www.biomedcentral.com/1471-2458/10/444
37. Cooksey, Judith A., et al. "Challenges to the pharmacist profession from escalating pharmaceutical demand." Health affairs 21.5 (2002): 182-188. Available from:
https://pdfs.semanticscholar.org/fec5/43cb9a06c437de7111dd5d53b145071417b8.pdf
38. Developing Pharmacy Practice. A focus on Patient Care. Handbook 2006 edition. WHO and FIP.
Available from:
http://www.fip.org/files/fip/publications/DevelopingPharmacyPractice/DevelopingPharmacyPr acticeEN.pdf
39. European Community Pharmacy Blueprint. PGEU 2013. Available from:
http://www.pgeu.eu/policy/19-the-european-community-pharmacy-blueprint.html
40. French pharmacists' health education committee (CESSPF). „The pharmacist‘s role“. Available from: http://www.cespharm.fr/en/Prevention-sante/Health-education/The-pharmacist-s-role
41. Gous. „What role does the clinical pharmacist play in the neonatal intensive care unit?“. Faculty of Health Sciences, Department of Pharmacy, University of Limpopo (Medunsa Campus),
Ga-Rankuwa. 2014 m. Available from:
https://www.sapj.co.za/index.php/SAPJ/article/download/1717/3192
42. Heidari K. Evidence Based Pharmaceutical Care. J Pharm Care 2014; 2 (4): 140-141. Available from: http://jpc.tums.ac.ir/index.php/jpc/article/download/62/62
43. J. W. Foppe van Mil, PhD, Martin Schulz, PhD. „A Review of Pharmaceutical Care in Community Pharmacy in Europe“. Harvard Health Policy Review, Vol. 7, No. 1, Spring 2006.
Available from:
http://www.cff.org.br/userfiles/106%20-%20VAN%20MIL,%20Harvard_%20A%20Review%20of%20Pharmaceutical%20Care%20in %20Community%20Pharmacy%20in%20Europe.pdf
