MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
MEDICINOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
MONIKA ŠILGALIENĖ
DISMENORĖJOS PAPLITIMO, RIZIKOS VEIKSNIŲ,
FARMAKOTERAPIJOS IR SAVIGYDOS ĮVERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Prof. Audrius Sveikata Konsultantė Prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
DISMENORĖJOS PAPLITIMO, RIZIKOS VEIKSNIŲ, FARMAKOTERAPIJOS IR SAVIGYDOS ĮVERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Konsultantas Prof. Audrius Sveikata Prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė
Data Data
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Monika Šilgalienė
Data Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 DARBO TIKSLAS ... 9 DARBO UŢDAVINIAI... 9 1. LITERATŪROS APŢVALGA ...10 1.1. Dismenorėja ... 10 1.2. Dismenorėjos etiologija ... 10 1.3. Dismenorėjos epidemiologija ... 11 1.4. Dismenorėjos gydymas ... 111.5. Nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo ... 13
1.6. Hormoniniai kontraceptiniai preparatai ... 14
1.7. Konsultacija dėl dismenorėjos pasireiškimo su sveikatos prieţiūros specialistais ... 15
1.8. Savigyda ... 16
1.9. Farmacininko vaidmuo konsultuojant pacientes dėl dismenorėjos ... 17
2. TYRIMO METODIKA ...18
2.1. Tyrimo metodai ... 18
2.2. Tyrimo hipotezės ... 18
2.3. Tyrimo instrumentas ... 19
2.4. Tyrimo procedūra ... 20
2.5. Tiriamųjų imties sudarymas ir atranka ... 21
2.6. Statistiniai analizės metodai ... 21
3. REZULTATAI ...22 4. REZULTATŲ APTARIMAS ...37 5. IŠVADOS ...40 6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...41 7. LITERATŪROS ŠALTINIAI ...42 PRIEDAI ...54
SANTRAUKA
Monikos Šilgalienės magistro baigiamasis darbas ,,Dismenorėjos paplitimo, rizikos veiksnių, farmakoterapijos ir savigydos įvertinimas“/mokslinis vadovas prof. Audrius Sveikata; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Fiziologijos ir farmakologijos institutas. – Kaunas.
Tikslas. Įvertinti dismenorėjos paplitimą, rizikos veiksnius ir savigydą tarp moterų, kurios atvyksta į universiteto ligoninę įprastinės ginekologo apţiūros.
Metodai. Perspektyvinis momentinis tyrimas buvo atliktas LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos Konsultacinėje poliklinikoje. Iš viso tyrimo metu buvo apklausta 501 moteris. Duomenys buvo renkami naudojant validuotą anoniminę 49 klausimų anketą.
Rezultatai. Respondenčių amţiaus vidurkis buvo 35.4±9.6 metai. Pirmine dismenorėja skundėsi 86,2 proc. apklaustų moterų. Beveik pusė iš jų (42,8 proc.) menstruacijų skausmą patiria kiekvieną mėnesį. Tik vienas ketvirtadalis apklaustų moterų (26,6 proc.) dėl dismenorėjos konsultavosi su ginekologu. Dauguma dismenorėja besiskundţiančių moterų (77,8 proc.) vartoja vaistus skausmui malšinti, didţioji dalis jų (66,7 proc.) vaistus renkasi savo nuoţiūra. Efektyviausi ir daţniausiai pasirekami vaistai skausmui malšinti buvo nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo.
Išvados. Pirminė dismenorėja yra daţna ginekologinė problema. Menstruacijų skausmo pasireiškimas yra susijęs su jaunesniu amţiumi, prieš tai nebuvusiu nėštumu, nereguliariu menstruacijų ciklu, ankstesne menarche, ilgesniu menstruacijų kraujavimu ir priešmenstruacinio sindromo buvimu. Kadangi moterys vengia konsultuotis dėl dismenorėjos ir uţsiima savigyda, sveikatos prieţiūros specialistai turėtų skirti daugiau dėmėsio šiam menstruacijų sutrikimui.
SUMMARY
Master thesis of Monika Šilgalienė ,,Prevalence, risk factors, pharmacotherapy and self – medication of dysmenorrhoea”/ scientific executive prof. Audrius Sveikata; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Institute of Physiology and Pharmacology. - Kaunas.
Objectives. To assess dysmenorrhoea prevalence, risk factors and self-management strategies among Lithuanian women, who came for routine gynaecological visit at a tertiary care university hospital.
Methods. A prospective cross-sectional study was processed at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences. A total of 501 women participated in this study. Data were collected using a validated anonymous 49-item questionnaire.
Results. Mean age of respondents was 35.4±9.6 years. Primary dysmenorrhoea was reported in 86.2% of study participants. Almost half of them (42.8%) experiences menstrual pain every menstrual period. Only one-quarter of women (26.6%) consulted on this health issue with gynaecologist. The majority of dysmenorrhoeal women (77.8%) reported using medicines for menstrual pain relief, most of them (66.7%) - in self-medication. Most effective and most commonly used medicines for dysmenorrhoea were non-steroidal anti-inflammatory drugs.
Conclusions. Primary dysmenorrhoea is a frequent gynaecological complaint. Manifestation of menstrual pain is associated with younger age, no previous pregnancy, irregular menstrual cycle, younger age at menarche, longer menstrual bleeding and presence of premenstrual syndrome. Lack of treatment seeking and high rates of self-medication indicates the need for health education on effective management of dysmenorrhoea among Lithuanian women and higher attention of healthcare professionals to this frequent menstrual disorder.
PADĖKA
Norėčiau padėkoti darbo vadovui prof. Audriui Sveikatai ir asist. Eglei Pavydei uţ visokeriopą pagalbą ir motyvaciją atliekant mokslinį tiriamąjį darbą. Taip pat norėčiau padėkoti LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos Konsultacinei poliklinikai ir jos vadovei prof. Rūtai Jolantai Nadišauskienei uţ galimybę atlikti tyrimą šioje poliklinikoje bei Fiziologijos ir farmakologijos institutui ir jo vadovui prof. Edgarui Stankevičiui uţ suteiktą galimybę atlikti mokslinį tiriamąjį darbą šiame moksliniame padalinyje.
SANTRUMPOS
CI – pasikliautinumo intervalas; COX – ciklooksigenazė; CYP – citochromas P; H – hipotezė; i/v – į veną;LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo; MA – Medicinos akademija;
OR – skirtumo santykis;
p - duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo; PG – prostaglandinas;
PMS – priešmenstruacinis sindromas PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija. p/o – per burną;
TX – tromboksanas Vd – pasiskirstymo tūris;
ĮVADAS
Pirminė dismenorėja ar menstruacijų skausmas yra vienas iš daţniausių ginekologinių negalavimų tarp reprodukcinio amţiaus moterų [1,2]. Pirminė dismenorėja apibrėţiama kaip mėšlungio tipo, tvinkčiojantis skausmas pilvo apačioje ir nėra susijęs su jokia gimdos ar dubens organų patologija [3]. Pirminės dismenorėjos patogenezė siejama su padidėjusiu prostaglandinų ir vazopresino kiekiu menstruacijų skystyje [3,4].
Ankstesni tyrimai parodė skirtingą pirminės dismenorėjos paplitimą (16,0-90,0 proc.), kuris priklausė nuo etninių, kultūrinių, socialinių ir ekonominių veiksnių [1,3,5–20]. Nors dismenorėjos paplitimas yra didelis ir tai stipriai įtakoja moters kasdienę veiklą, į specialistus konsultacijai kreipiasi tik nedidelė dalis jų [1,9–12,15,18,20].
Pirminės dismenorėjos pirmo pasirinkimo farmakoterapija yra NVNU. Moterims, kurioms simptomai išliko po NVNU trijų mėnesių gydymo kurso ar yra reikalinga apsauga nuo nėštumo, siūloma hormoninė farmakoterapija [1,21]. Ankstesni tyrimai nurodė aukštą savigydos lygį (39,0-62,0 proc.) ir neracionalų vaistų vartojimą menstruacijų skausmui malšinti [10–13,20]. Kas atspindi ţinių trūkumą dismenorėjos valdyme.
Nors dismenorėja yra svarbi moters sveikatos problema, iki šiol tai yra pirmasis tyrimas Lietuvoje, kuris įvertino dismenorėjos paplitimą, daţnį, skausmo stiprumą, susijusius simptomus, rizikos veiksnius, farmakoterapiją, jos racionalumą ir konsultaciją su specialistais. Išsamus dismenorėjos daţnio, gyventojų grupių ir savigydos įvertinimas suteiktų naudingos informacijos ir padėtų sukurti veiksmingas priemones pagerinti Lietuvos moterų sveikatos būklę. Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo įvertinti dismenorėjos paplitimą, rizikos veiksnius ir savigydą tarp moterų, kurios apsilankė profilaktiniam vizitui pas ginekologą.
DARBO TIKSLAS
Įvertinti moterų patiriamą skausmą menstruacijų metu, rasti sąsajas tarp tam tikrų moters gyvensenos aspektų ir menstruacijų ciklo metu patiriamo skausmo, nustatyti kokiais vaistiniais preparatais yra malšinamas tokio pobūdţio skausmas ir įvertinti vaistų vartojimo racionalumą.
DARBO UŽDAVINIAI
1. Įvertinti dismenorėjos paplitimą, daţnį, skausmo stiprumą ir susijusius simptomus tarp moterų iki menopauzės.
2. Nustatyti rizikos veiksnius, susijusius su dismenorėjos pasireiškimu.
3. Įvertinti gydytojo ir vaistininko svarbą konsultuojant moteris racionalaus dismenorėjos gydymo klausimais.
4. Įvertinti dismenorėjos farmakoterapiją ir jos racionalumą
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dismenorėja
Dismenorėja – skausmas menstruacijų metu yra vienas iš labiausiai paplitusių ginekologinių skundų tarp reprodukcinio amţiaus moterų [22–24]. Dismenorėja yra mėšlungio tipo, gimdos kilmės, tvinkčiojantis skausmas, kuris atsiranda prieš ir/ar menstruacijų metu, gali būti lydimas vėmimo, viduriavimo, nuovargio, nugaros skausmo, galvos skausmo ir svaigimo [25,26]. Dismenorėjos patogenezė nėra aiški, tačiau manoma, kad dismenorėjos pasireiškimas gali būti susijęs su prostaglandinų kiekio padidėjimu gimdos audiniuose bei menstruacijų skystyje, taip pat padidėjusiu vazopresino kiekiu, kas skatina gimdos susitraukimus ir sukelia skausmą [4].
Dismenorėja pagal patogenezę yra skirstoma į pirminę ir antrinę [27]. Pirminė dismenorėja – tai skausmingos menstruacijos, kurios pasireiškia moterims su normalia dubens organų anatomija ir daţniausiai prasideda per pirmus dvejus metus nuo menarchės [28,29]. Pirminės dismenorėjos gydymas apima medikamentinius, nemedikamentinius bei chirurginius būdus. Chirurgija, įskaitant gimdos nervų pašalinimą ir histerektomiją, yra pasitelkiama, kai pasireiškia sunki gydymui atspari pirminė dismenorėja [30]. Antrinė dismenorėja – skausmingos menstruacijos moterims su dubens organų patologijomis [29]. Antrinę dismenorėją gali sukelti endometriozė, gimdos fibromioma, makšties obstrukcija, įgimtos gimdos anomalijos bei adenomiozė [31,32].
1.2. Dismenorėjos etiologija
Anksčiau dismenorėjos prieţastimis buvo laikomos emocinės ir psichologinės problemos (pvz., nerimas, psichologinis nestabilumas) [27]. Šiuo metu manoma, kad dismenorėją sukelia padidėjusi prostaglandinų sintezė. PGF2α, PGE2 ir leukotrienai sukelia gimdos susitraukimus, maţina gimdos kraujotaką, didina perferinių nervų jautrumą ir skausmą. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka vazopresinas, kuris didina gimdos susitraukimus. Padidėjęs vazopresino kiekis buvo nustatytas moterų, sergančių pirmine dismenorėja, kraujo plazmoje [29,33–36]. Prostaglandinų kiekis didţiausias būna per pirmąsias dvi menstruacijų dienas [27]. Tai junginiai, gauti iš arachidono rūgšties. Arachidono rūgštis veikiama fermentų (ciklooksigenazės keliais) virsta prostaglandinu [37].
1.3. Dismenorėjos epidemiologija
Ankstesni epidemiologiniai tyrimai atskleidė skirtingą dismenorėjos paplitimą tarp reprodukcinio amţiaus moterų, kuris buvo priklausomas nuo etninių, kultūrinių, socialinių, ekonominių ar su sveikata susijusių veiksnių. Dismenorėjos pasireiškimo daţnis svyruoja nuo 16,0 proc. iki 94,0 proc. [5– 8,11,15,16,18,19,22,38–49]. Tokie dideli skirtumai rodo, kad yra daug skirtingų veiksnių, lemiančių dismenorėjos pasireiškimą.
Remiantis anksčiau paskelbtais moksliniais tyrimais, dismenorėjos pasireiškimas yra susijęs su demografiniais rodikliais, tokiais kaip amţius [7,11,37,45,46,50,51], išsilavinimas [8,11], veiklos sritis [11], kasdieniai įpročiai, pvz., mityba [7,42], miego įpročiai [42], patiriamas stresas [7,50–52], kavos vartojimas [5], rūkymas [9,42,46,50,51,53–55], bei sveikatos ir genetikos charakteristikomis tokiomis, kaip kūno masės indeksas [9,11], paveldimumas [5,7,42], gimdymas [11], menarchės amţius [14,19,20,46,50,51,56], menstruacijų trukmė [5,8,46,57], menstruacijų periodo trukmė [8]. Jei šeimoje buvo dismenorėjos atvejų, rizika menstruacijų skausmui pasireikšti išauga šešis kartus. Rūkančioms moterims skausmingų menstruacijų tikimybė didesnė nei nerūkančioms. Įtakos dismenorėjos pasireiškimui taip pat turi ir cukraus vartojimas. Moterims, suvartojančioms didesnį cukraus kiekį per dieną, yra apie 10,0 proc. didesnė dismenorėjos tikimybė nei toms, kurios jo suvartoja maţiau. Taip pat svarbų vaidmenį dismenorėjos pasireiškimui turi miego trūkumas ir nereguliarus maitinimasis [42].
Dismenorėja labiausiai paplitusi tarp paauglių. Ją sąlygoja ankstyva menarchė, stiprus kraujavimas [32]. Dismenorėjos paplitimas tarp paauglių gali siekti net 90 proc. [29].Kituose tyrimuose nurodoma, kad 60,0-93,0 proc. paauglių patiria skausmingas menstruacijas [32,42]. Apie 15,0 proc. paauglių mergaičių skundţiasi sunkia dismenorėja, dėl kurios nukenčia jų kasdienė veikla [29]. Yra duomenų, jog baltaodėms paauglėms (23,0 proc.) dismenorėja pasireiškia daţniau nei afroamerikietėms (14,0 proc.) [51].
1.4. Dismenorėjos gydymas
Galimas empirinis gydymas remiantis tipiška skausmingų menstruacijų istorija bei fizine apţiūra [29]. Medikamentinė terapija atliekama NVNU ir geriamaisiais kontraceptikais [30].NVNU efektyviausi, jei pradedami vartoti 1-2 dienas prieš prasidedant menstruacijoms arba iškart joms prasidėjus. Jie
tiesiogiai slopina prostaglandinų sintezę, maţina gausų kraujavimą. Menstruacijų metu PGF2α kiekis menstruacijų skystyje yra padidėjęs. NVNU maţina menstruacijų skausmą, maţina intrauterinį spaudimą ir maţina PGF2α lygį menstruacijų skystyje. Šiuo poveikiu pasiţymi visi NVNU. Randomizuotų placebu kontroliuojamų tyrimų metu buvo nustatyta, kad ibuprofenas, naproksenas ir mefenamo rūgštis yra veiksmingi gydant dismenorėją ir veikia efektyviau nei paracetamolis [28,29,37]. Mefenamo rūgštis ir naprokseno natris yra efektyvesni nei ibuprofenas. NVNU, išskyrus fenilbutazoną ir indometaciną, kurie yra visiškai netinkami dismenorėjai gydyti [58], yra pirmo pasirinkimo vaistai moterims, sergančioms pirmine dismenorėja [29,59]. Iš pradţių skiriama įsotinamoji dozė, o po to reguliariai reikia vartoti 2-3 dienas. NVNU dozavimas:
1. Ibuprofenas – įsotinamoji dozė nuo 400 mg iki 800 mg, vėliau po 400-800 mg kas 6-8 valandas.
2. Mefenamo rūgštis – įsotinamoji dozė 500 mg, vėliau po 250 mg kas 6-8 valandas. 3. Naprokseno natris – įsotinamoji dozė 440 mg, vėliau po 220-440 mg kas 12 valandų.
4. Celekoksibas skiriamas moterims virš 18 metų. Įsotinamoji dozė 400 mg, vėliau po 200 mg kas 12 valandų [101].
Jei vienas NVNU preparatas nenumalšino skausmo, reikėtų išbandyti kitą šios grupės vaistą. Kadangi dismenorėja praeina 2-3 periodo dieną, NVNU vartojami gana trumpą laiką, todėl maţa nepageidaujamų reakcijų tikimybė [29,37,51]. Jei po trijų menstruacijų ciklų gydymas yra neefektyvus, turi būti pasiūlytas gydymas estrogenų/progestino geriamaisiais kontraceptiniais preparatais. Gydymas turi trukti ne maţiau nei tris menstruacijų ciklus [101]. Jei gydymas neefektyvus, tada būtina atlikti dubens echoskopiją bei laparoskopiją tam, kad būtų galima atmesti antrinę dismenorėją [1,21,25].
Moterims, kurios nepageidauja vaistinių preparatų, galima pasiūlyti vietinę šilumos terapiją (390C), tiamino, vitamino E ar ţuvų taukų preparatus. Taip pat padeda maţai riebalų turinti dieta ir taškinis masaţas [4,60].
Pastaruosius 40 metų kombinuoti geriamieji kontraceptikai buvo skiriami dismenorėjai gydyti toms moterims, kurioms NVNU nebuvo efektyvūs arba reikėjo kontracepcijos [32]. Nuoseklaus stebėjimo duomenys patvirtina teigiamą hormoninės kontracepcijos poveikį gydant dismenorėją ir atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, jog moterys, kurios vartojo progestino/estrogenų turinčius preparatus, patyrė maţiau skausmingas menstruacijas nei tos moterys, kurios vartojo placebą [29,61,62].
Dismenorėjos gydymui vartojami estrogenai ir progestinai yra endogeniniai hormonai, kurie dalyvauja ovuliacijos kontrolėje, cikliniame gimdos gleivinės pasiruošime implantacijai, baltymų, angliavandenių, lipidų bei mineralų apykaitoje [100]. Pagal vaisto formą hormoninė kontracepcija
skirstoma: peroralinės kontraceptinės tabletės ir naujesnės formos – transderminiai pleistrai, makšties ţiedas, poodiniai implantai ir i/m injekcijos [63].
1.5. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
Nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo (NVNU) – viena iš daţniausiai vartojamų vaistų grupių. Tai įvairių junginių grupė, turinti skausmą, karščiavimą ir uţdegimą maţinantį poveikį. NVNU yra klasifikuojami pagal selektyvumą COX į keturias grupes:
1. COX-1 selektyvūs. Neslopina arba silpnai veikia COX-2. Maţos aspirino dozės (75-150mg); 2. Neselektyvūs. Vienodai slopina COX-1 ir COX-2. Didelės aspirino dozės, ibuprofenas,
indometacinas, diklofenakas.
3. Dalinai selektyvūs COX-2. Stipriau slopina COX-2 nei COX-1. Meloksikamas, piroksikamas, nimesulidas.
4. COX-2 selektyvūs. Neslopina COX-1. Rofekoksibas, valdekoksibas, celekoksibas [64].
NVNU veikia į COX. COX-1 palaiko normalią organizmo veiklą, dalyvauja trombocitų
agregacijoje, skrandţio gleivinės apsaugoje, gimdos susitraukimuose bei inkstų funkcijoje. Tuo tarpu COX-2 dalyvauja uţdegiminiuose procesuose, kai paţeidţiami audiniai [65]. Minėti fermentai dalyvauja prostaglandinų, uţdegimo, skausmo ir karščiavimo mediatorių, sintezėje iš arachidono rūgšties [66]. Neselektyvūs NVNU inhibuoja abi COX formas (aspirinas negrįţtamuoju, kiti NVNU grįţtamuoju būdu), todėl slopinama prostaglandinų (PGF2α, PGI2, PGE2, PGD2, iš kurių svarbiausias PGE2) ir tromboksano
(TXA2) sintezė. COX-2 selektyvūs NVNU slopina prostaglandinų sintezę ir neveikia arba veikia maţai
TXA2 sintezę. PGE2 dalyvauja kūno temperatūros, skausmo, gimdos susitraukimų, skrandţio sekrecijos ir
uţdegimo reguliavime bei inkstų homeostazėje [66].
Visi NVNU greitai absorbuojami iš virškinamojo trakto ir daugelis šių vaistų didţiausią koncentraciją serume pasiekia per 2 valandas. Patekus į organizmą didelėms ibuprofeno ar naprokseno dozėms, jų absorbcija sulėtėja, didţiausia koncentracija kraujo plazmoje pasiekiama per 3-4 valandas. NVNU jungiasi su baltymais, turi maţą pasiskirstymo tūrį bei pereina hematoencefalinį barjerą. NVNU metabolizmas (konjugacija su gliukurono rūgštimi dalyvaujant CYP450 sistemai) vyksta kepenyse, metabolitai šalinami su šlapimu ir išmatomis. Pusinės eliminacijos laikas svyruoja nuo 2 valandų (ibuprofenas) iki 50 valandų (piroksikamas) [99].
NVNU slopindami prostaglandinų sintezę taip pat sukelia ir nepageidaujamas reakcijas. NVNU daţniausiai sukelia virškinimo trakto sutrikimus (pykinimą, vėmimą, kartumą burnoje, erozijas). NVNU gali įtakoti kreatinino lygio padidėjimą, hiperkalemiją, intersticinį nefritą, proteinuriją ir ūminę inkstų disfunkciją. Dėl sumaţėjusios prostaglandinų (PGI2, PGE2, kurie dalyvauja inkstų kraujo cirkuliacijoje) sintezės maţėja glomerulų filtracijos greitis. NVNU gali padidinti kepenų fermentų koncentraciją kraujyje taip pat gali sukelti toksinę epidermio nekrozę, kremzlinio audinio metabolizmo disfunkciją, Reye sindromą. COX slopinimas maţina trombocitų agregaciją dėl sumaţėjusio TXA2 kiekio, tai prailgina kraujavimo laiką [64,67–71]. NVNU gali sukelti galvos skausmą ir svaigimą, regos ir klausos sutrikimus, dirglumą, depresiją, bronchų spazmą, mieguistumą arba nemigą, tačiau tai maţai tikėtina, jei vartojamos vidutinės terapinės dozės tris ar maţiau dienų [58,72,73].
1.6. Hormoniniai kontraceptiniai preparatai
Dismenorėjos gydymui vartojami estrogenai ir progestinai yra endogeniniai hormonai, kurie dalyvauja ovuliacijos kontrolėje, cikliniame gimdos gleivinės pasiruošime implantacijai, baltymų, angliavandenių, lipidų bei mineralų apykaitoje [100]. Geriamieji kontraceptikai inhibuodami ovuliaciją maţina endometriumo proliferaciją ir prostaglandinų atpalaidavimą, maţina progesterono sukeltą prostaglandinų sintezę, todėl maţėja prostaglandinų ir leukotrienų kiekis menstruacijų skystyje [32,33].
Pagal vaisto formą hormoninė kontracepcija skirstoma: peroralinės kontraceptinės tabletės ir naujesnės formos – transderminiai pleistrai, makšties ţiedas, poodiniai implantai ir i/m injekcijos [63]. Progestinai vartojami norint kontroliuoti gimdos kraujavimą, gydant dismenorėją ar endometriozę [98]. Levonorgestrelį atpalaiduojanti gimdos sistema yra veiksmingas, grįţtamas, ilgai veikiantis kontracepcijos būdas, kuris maţina menstruacijų kraujavimą ir dismenorėją [74], o vario gimdos spiralė nedaro įtakos arba gali sunkinti dismenorėją [75,76].
Etinilestradiolio i/v bioprieinamumas yra 100,0 proc., o p/o – 44,0 proc. Norint pagerinti bioprieinamumą, yra kuriamos vaistų formos, kurios aplenkia pirmąjį prasiskverbimą pro kepenis (transderminės, transvaginalinės formos). Po absorbcijos vaistai pasiskirsto organizme priklausomai nuo dalelių dydţio, lipofiliškumo, krūvio ir afiniteto kraujo baltymams. Pusiausvyrinę koncentraciją pasiekia per 4,56 pusinio eliminacijos laiko, eliminacija vyksta per kepenis ir inkstus [77]. Nutukusių moterų organizme šių vaistų farmakokinetika gali skirtis. Dėl padidėjusios ţarnyno perfuzijos ir lėtesnio skrandţio išsituštinimo gali padidėti absorbcija. Nutukimas taip pat gali pakeisti Vd, nes kinta kraujo
baltymų kiekis. Dėl kepenų infiltracijos riebalais, gali sumaţėti fermentų (ypač CYP3A4) aktyvumas, todėl didėja vaistinių medţiagų koncentracija kraujyje. Esant nutukimui vaistų, kurie tirpūs riebaluose, klirensas maţėja [77].
Hormoniniai preparatai gali sukelti menopauzės simptomus – prakaitavimą, karščio pylimą, makšties sausumą, krūtų sumaţėjimą bei sumaţėjusį lytinį potraukį [78]. Naujos kartos estradioliu pagrindu pagaminti oraliniai kontraceptikai pasiţymi silpnesniu poveikiu kepenims nei etinilestradiolio pagrindu pagaminti preparatai, bet jie gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus, galvos skausmą, nosies ir ryklės uţdegimą [79]. Progestinai, vartojami dismenorėjai gydyti, gali sukelti galvos skausmą, depresiją, svorio didėjimą [98]. Hormoninės kontracepcijos keliama rizika moterų sveikatai yra didesnė tarp vyresnio amţiaus atstovių nei tarp paauglių ir tarp vyresniųjų labiau paplitusios tokios komplikacijos kaip širdies ir kraujagyslių ligos – insultas, venų tromboembolija, taip pat padidėjusi krūties vėţio rizika, galimi kepenų navikai ir tulţies pūslės ligos [63,80].
Esant tam tikroms sąlygoms (pvz., padidėjus kraujo krešumui ar rūkant) geriamųjų kontraceptikų vartojimas gali sukelti rimtas komplikacijas – miokardo infarktą ar insultą. PSO įvardija tokias kontraceptikų kontraindikacijas – hipertenzija, rūkymas ir migrena su aura. Kontraceptikų negalima vartoti ir toms moterims, kurios serga ar joms yra padidėjusi vėţinio susirgimo galimybė [63,81].
Geriamieji kontraceptikai sąveikauja su daugeliu vaistų ir tai riboja jų vartojimo galimybes. In vivo ir in vitro tyrimai parodė, jog estrogenai yra metabolizuojami veikiant CYP3A4. Todėl CYP3A4 induktoriai ir inhibitoriai gali turėti įtakos estrogenų apykaitai. CYP3A4 induktoriai, pvz., jonaţolės preparatai (Hypericum perforatum), fenobarbitalis, karbamazepinas, rifampicinas, gali sumaţinti estrogenų koncentraciją kraujo plazmoje. CYP3A4 inhibitoriai, pvz., eritromicinas, klaritromicinas, ketokonazolas, itrakonazolas, ritonaviras ir greipfrutų sultys, gali padidinti estrogenų koncentaciją kraujo plazmoje. Geriamieji kontraceptikai inhibuoja CYP3A4 fermentą ir gali padidinti tokių vaistų, kaip ciklosporinas, koncentraciją kraujo plazmoje, todėl didėja kepenų ir inkstų paţeidimo tikimybė [102].
1.7. Konsultacija dėl dismenorėjos pasireiškimo su sveikatos priežiūros specialistais
Yra nemaţai atliktų tyrimų, kuriais buvo siekiama atkreipti dėmesį į nenorą konsultuotis dismenorėjos klausimu. Nors dismenorėjos paplitimas siekia 90,0 proc. [1,3,5–20], o tarp paauglių net 93,0 proc. [82], tik nedidelė jų dalis kreipiasi į sveikatos prieţiūros specialistus. Yra duomenų, kad 9,0-25,9 proc. dismenorėją patiriančių moterų kreipiasi į gydytoją [51]. Didesnė dalis moterų konsultuojasi su
sveikatos prieţiūros specialistais, kai menstruacijų metu patiriamas skausmas yra stiprus. Vietoj objektyvios gydytojo informacijos, moterys verčiau renkasi nefarmakologinius metodus, pavyzdţiui sportuoja, naudoja karštus kompresus, arba nereceptinius vaistus pasirenka ir dozuoja pačios (73,0 proc.), todėl galima teigti, kad daugelis moterų neţino objektyvios informacijos apie veiksmingus vaistus. Galima daryti prielaidą, kad moterims nepatogu kalbėti apie menstruacijas, jų metu patoriamą skausmą, todėl jos geriau kenčia skausmą nei kreipiasi į gydytojus [83].
1.8. Savigyda
Kaip ir buvo minėta anksčiau, dismenorėja daţniausiai pasireiškia paauglėms ir jaunoms moterims. Nigerijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog net 45,0 proc. tyrime dalyvavusių moterų neţino ar pirmine, ar antrine dismenorėja serga. Didelė dalis jų nesikonsultuoja su gydytojais dėl šios problemos ir bando gydytis pačios. Kita dalis moterų remiasi interneto, draugių ar giminaičių teikiama informacija, kuri ne visada yra korektiška. Yra duomenų, kad ir tos moterys, kurios konsultavosi su gydytoju dėl dismenorėjos, nebuvo gerai informuotos arba konsultacija buvo nenaudinga, todėl gydėsi pačios [84].
2011 metais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kokioms ligoms gydyti buvo daţniausiai savarankiškai pasirenkami nereceptiniai vaistiniai preparatai. Į trejetuką patenka galvos skausmas, peršalimas ir dismenorėja [85]. Anksčiau buvo minėta, kad tik nedidelė dalis paauglių kreipiasi į gydytoją dėl patiriamų menstruacijų skausmų, todėl mergaitės vaistus renkasi ir dozuojasi pačios. Jos retai vartoja NVNU profilaktikos tikslu, vartoja maţesnę nei gydomąją dozę, nereguliariais intervalais arba esant spazmams pavartoja vienkartinę nereceptinio 200mg ibuprofeno dozę. Jei vaistai būtų vartojami atitinkamomis dozėmis ir tinkamu daţniu, efektyviai malšinamas skausmas būtų 80,0 proc. paauglių [32]. Irano universitete buvo atliktas randomizuotas tyrimas, kurio metu buvo siekiama įvertinti studentų savigydą analgetikais. Tik dešimtadalis apklaustųjų skundėsi dismenorėja ir vartojo savarankiškai pasirinktus nuskausminamuosius vaistus. Daţniausiai pasirenkami vaistai buvo paracetamolis (48,9 proc.), paracetamolis + kodeinas (21,3 proc.), kodeinas (18,0 proc.) ir ibuprofenas (4,8 proc.) [86]. Korėjos moterų universitete buvo atliekamas tyrimas, kuriuo buvo planuojama išsiaiškinti, kaip moterys elgiasi skausmingų menstruacijų metu. Du mėnesius buvo atliekama švietimo intervencija ir stebima kaip veiksmingai moterys vartoja analgetikus. Iš pradţių buvo nustatyta, kad net 75,1 proc. moterų intervencijos grupėje ir 77,1 proc. kontrolinėje grupėje pasireiškė dismenorėja. Po švietimo intervencijos vaistų vartojimo efektyvumas reikšmingai padidėjo nuo 36,1 proc. iki 51,0 proc. (p
= 0,007) [87]. Meksikoje buvo apklaustos šešių universitetų studentės, kurios studijuoja mediciną, slaugą, odontologiją, farmaciją, mitybą ar psichologiją. Iš visų merginų net 61,7 proc. gydėsi savarankiškai ir rinkosi tarp nereceptinių vaistų. Tarp daţniausiai pasirenkamų vaistų – paracetamolis, analginas ir naprokseno natris. Tik 18,4 proc. savarankiškai besigydančių studenčių nurodė remisiją, o kitoms merginoms vaistai nepadėjo arba padėjo maţai [12]. Honkongo universitete anketinės apklausos būdu buvo apklausta 240 studenčių. Rezultatai parodė, kad dismenorėjos paplitimas tarp jų 80,0 proc. Nors net 60,0 proc. merginų teigė, jog ši problema trukdo įprastam fiziniam aktyvumui, su gydytoju konsultavosi tik 6,0 proc. jų, o 70,0 proc. studenčių praktikuoja savarankišką gydymą [88]. Indijoje taip pat apklausos būdu buvo tiriama 641 moteris (18-30 metų amţiaus) ir buvo nustatyta, kad 42,0 proc. respondenčių savarankiškai gydosi dismenorėją. Dėl lengvo nereceptinių vaistų prieinamumo jos nesikreipė į specialistus, todėl jų farmakoterapija neuţtikrino tinkamo skausmo malšinimo. Net 86,0 proc. savarankiškai besigydančių moterų vartojamų vaistų dozės nesiekė terapinės, todėl galima teigti, kad šioms moterims trūksta ţinių apie tinkamą dismenorėjos gydymą [33].
1.9. Farmacininko vaidmuo konsultuojant pacientes dėl dismenorėjos
Yra duomenų, kad dismenorėja sudaro 40,0-70,0 proc. (kai kurie tyrėjai nurodo netgi 90,0 proc.) visų atvejų, kai reprodukcinio amţiaus (daţniausiai jaunesnės nei 30 metų) moterys praleidţia darbo dieną [89].Taigi, menstruacijų metu patiriamas skausmas yra daţna, opi problema, bet tik nedidelė moterų dalis dėl dismenorėjos kreipiasi į ginekologą ir, kadangi dauguma NVNU yra nereceptiniai vaistai, pacientės, atėjusios į vaistinę, gali nusipirkti šiuos vaistus nepasitarusios prieš tai su savo gydytoju. Dėl šios prieţasties yra labai svarbus vaistininko vaidmuo parenkant tinkamą vaistą ir nurodant kaip teisingai jį vartoti. Vaistininkas, atsiţvelgdamas į pacientės jautrumą vaistinei ir pagalbinėms medţiagoms bei prieš tai vartotus ir šiuo metu vartojamus kitus vaistus, parenka NVNU, paaiškina racionalų vaistinio preparato vartojimą (tinkamą dozavimą, vartojimo būdą ir trukmę), galimas sąveikas su kitais vaistais ir nepageidaujamas reakcijas. Vaistinininko vaidmuo dismenorėjos valdyme labai svarbus, nes tai paskutinė riba, kuri skiria moteris nuo neracionalaus vaistų vartojimo. Tinkamas vaistų vartojimas sumaţins dismenorėjos pasireiškimo daţnį ir patiriamo skausmo stiprumą.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Tyrimui atlikti pasirinkti šie metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Apţvelgta mokslinė literatūra ir atlikti tyrimai, susiję su dismenorėja, jos pasireiškimu, gydymo metodais, farmakoterapija;
2. Empirinis analizės metodas. Sudarytas originalus klausimynas, kuriuo pasinaudojant buvo atliekama kiekybinė pacienčių apklausa, siekiant rasti sąsajas tarp tam tikrų moters gyvensenos aspektų ir menstruacijų ciklo metu patiriamo skausmo, įvertinti kaip moterys elgiasi pasireiškus dismenorėjai, kokia jų elgsena vartojant vaistus menstruacijų skausmui malšinti.
3. Statistinis tyrimo metodas. Atlikta gautų duomenų analizė, naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 17.0 versiją.
Anketinė apklausa buvo pasirinkta dėl šio metodo privalumų. Visų pirma dėl to, kad per nedidelį laiko tarpą galima apklausti daug respondenčių. Jos apklausiamos anonimiškai, dėl to respondentės gali atvirai atsakyti, nejaučia spaudimo. Išdalinus anketas, buvo laukiama, kol jos bus uţpildytos, todėl pasiektas aukštas atsakomumo lygis. Kadangi dauguma anketos klausimų yra uţdari, atsakymų rezultatus lengva apdoroti ir analizuoti, o atviri klausimai suteikia galimybę suţinoti platesnius ir įvairesnius atsakymus.
2.2. Tyrimo hipotezės
Tyrimo uţdaviniams pasiekti buvo iškeltos šios hipotezės:
H1: Menstruacijų ciklo metu patiriamas skausmas (jo stiprumas/daţnumas) yra susijęs su šiais socialiniais veiksniais:
1.1. moters amţiumi;
1.2. moters gyvenamąja vieta; 1.3. moters išsilavinimu; 1.4. tuo, ar ji turi vaikų; 1.5. su darbo/veiklos statusu;
1.6. patiriamu stresu darbo metu;
1.7. moters poilsio/laisvalaikio galimybėmis; 1.8. miego įpročiais/trukme;
1.9. sporto veikla;
1.10. maitinimosi reguliarumu; 1.11. lytinio gyvenimo aktyvumu; 1.12. rūkymu.
H2: Menstruacijų ciklo metu patiriamas skausmas (jo stiprumas/daţnumas) yra susijęs su kitais fiziniais reiškiniais:
2.1. ciklo trukme dienomis;
2.2. menstruacijų trukme dienomis; 2.3. menstruacijų reguliarumu; 2.4. migrenos priepuolių daţnumu;
2.5. priešmenstruacinio sindromo daţnumu.
H3: Moterys nesikonsultuoja dėl menstruacijų metu patiriamo skausmo, jo malšinimo su sveikatos prieţiūros specialistais.
H4: Moterų vartojami vaistiniai preparatai yra: 4.1. pasirinkti neracionaliai;
4.2. neefektyvūs;
H5: Moterys yra linkusios pačios nuspręsti dėl vaistų vartojimo skausmingų menstruacijų metu ir uţsiimti savigyda.
2.3. Tyrimo instrumentas
Prieš tyrimą buvo sukurtas originalus klausimynas, sudarytas iš 49 klausimų (priedas Nr.1), kurie buvo atvirojo ir uţdarojo tipo (daugiau nei vieno pasirinkimo). Klausimynas buvo sukurtas remiantis anksčiau atliktais tyrimais [5–20]. Klausimyne buvo naudojami paprasti, nesudėtingi ţodţiai, klausimai aiškios struktūros, kuo trumpesni. Buvo siekiama sukurti kuo trumpesnį ir informatyvesnį klausimyną, kad respondentės noriai jį pildytų. Klausimyną raštu moterys pildė pačios. Anketos pagrįstumas ir
patikimumas buvo įvertintas remiantis bandomuoju tyrimu (imtis 30 moterų). Bandomasis tyrimas pagerino kelių klausimų kokybę (Cronbach„s α=0,85).
Klausimyno pradţioje respondentės buvo supaţindinamos su tyrimo tikslu ir pirminės dismenorėjos sąvoka pabrėţiant, jog menstruacijų skausmas atsiranda prieš menstruacijas ir/arba jų metu ir nėra susijęs su kokia nors konkrečia gimdos ar kitų dubens organų patologija. Klausimyną sudarė keturios pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje respondenčių buvo prašoma pateikti savo demografinius duomenis (amţių, išsilavinimą, gyvenamąjąi vietą, vaikų skaičių, darbo statusą). Antrąją klausimyno dalį sudarė klausimai, susiję su respondenčių gyvenimo būdu (laisvalaikiu, miego trukme, fiziniu aktyvumu, mitybos įpročiais, lytiniu gyvenimu, rūkymu). Trečiojoje anketos dalyje buvo siekiama išsiaiškinti respondenčių menstruacijų ciklo ypatumus, dismenorėjos ir priešmenstruacinio sindromo pasireiškimo paplitimą bei daţnį. Menstruacijų skausmui įvertinti buvo pateikti klausimai, susiję su skausmo lokalizacija, daţnumu, trukme, susijusiais simptomais ir poveikiu kasdienei veiklai. Menstruacijų skausmo stiprumui įvertinti buvo naudojama 11 balų įvertinimo skalė (11-point Numerical Rating Scale – NRS-11). Jokio skausmo – 0, lengvas skausmas – 1-3, vidutinio sunkumo skausmas – 4-6, stiprus skausmas 7-10. Paskutinėje anketos dalyje pateikti klausimai, susiję su dismenorėjos farmakoterapija - vaistų vartojimu menstruacijų skausmui malšinti, vaistų veiksmingumu, konsultacija, savigyda, geriamųjų kontraceptikų vartojimu ir jų poveikiu dismenorėjos daţniui. Vaistų veiksmingumas buvo vertinamas naudojant 5 balų vertinimo skalę (1 – nėra veiksminga, 2 – šiek tiek veiksminga, 3- vidutinio veiksmingumo, 4 – veiksminga, 5 – labai veiksminga).
2.4. Tyrimo procedūra
Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-FF-382 (priedas Nr.2). Apklausa buvo atliekama LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos Konsultacinėje poliklinikoje. Tyrimo respondentės – LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos Konsultacinės poliklinikos pacientės, kurios sutiko dalyvauti tyrime, perskaitė tiriamojo asmens informavimo formą bei pasirašė tiriamojo asmens sutikimo formą. Į tyrimą nebuvo įtrauktos jaunesnės nei 18 metų amţiaus merginos.
Atliekant apklausą, kiekviena respondentė buvo trumpai ţodţiu supaţindinama su tyrimo tikslu ir sąlygomis, tada savo sutikimą raštu patvirtino tiriamojo asmens sutikimo formoje. Anketos buvo pildomos vietoje ir iškart surenkamos. Pasirinktas anoniminės apklausos metodas, todėl tiriamųjų konfidencialumas
buvo uţtikrintas, tiriamojo vardo, pavardės nebuvo klausiama, o tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
2.5. Tiriamųjų imties sudarymas ir atranka
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. liepos mėn. Tyrimui buvo pasirinkta Kauno mieste esanti LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos Konsultacinė poliklinika. Ši poliklinika pasirinkta dėl didelio pacienčių srauto. Imties dydis buvo apskaičiuotas naudojant Raosoft internetine imties skaičiuokle, esant 95,0 proc. tikimybei ir 5,0 proc. paklaidai, 30 000 gyventojų skaučiui (apytikslis moterų skaičius, kuris konsultuojasi LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos Konsultacinė poliklinikoje per metus) ir 50,0 proc. atsakui apskaičiuotas reikalingas imties dydis - 380 respondenčių.
2.6. Statistiniai analizės metodai
Aprašomoji ir lyginamoji statistinė duomenų analizė buvo apdorojama statistiniu paketu SPSS 17.0 (SPSS Inc, Čikaga, IL, JAV). Buvo apskaičiuoti atrinktų kintamųjų daţniai ir kryţminės lentelės. χ2 testas buvo atliekamas siekiant nustatyti veiksnius, susijusius su priklausomu kintamuoju – dismenorėjos pasireiškimu. χ2 parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas. Faktorinės logistinės regresijos modelis buvo atliktas siekiant nustatyti dismenorėjos rizikos veiknius. Kiekvienam nepriklausomam kintamajam buvo apskaičiuota p reikšmė, 95,0 proc. patikimumo intervalas ir skirtumo santykis (OR). Apskaičiuoti demografinių parametrų vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, mediana. Vertinant ryšį, tarp dismenorėjos pasireiškimo daţnio ir galimų rizikos veiksnių taikyta vienfaktorinė ANOVA, naudotas Bonferroni Post Hoc kriterijus. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, jei apskaičiuota p reikšmė maţesnė uţ 0,05 [103].
3. REZULTATAI
Iš viso buvo išdalinta 600 anketų, iš jų 501 buvo sugrąţinta pilnai uţpildyta ir atitiko iškeltus kriterijus. Anketų grąţinimas siekia 83,5 proc. Vidutinis respondenčių amţius buvo 35,41±9,56 (nuo 18 iki 55 metų). Moterys pagal amţių buvo suskirstytos į keturias grupes. Tyrime daugiausia dalyvavo 18-29 metų respondentės (156; 31,1 proc.), tokio amţiaus moterys Lietuvoje sudaro 30,0 proc. visų moterų (104). Respondenčių amţiaus grupės ir procentali tokio amţiaus moterų dalis Lietuvoje pavaizduota 1 pav.
1 pav. Tyrime dalyvavusių moterų amžiaus grupės ir jų palyginimas su Lietuvoje gyvenančių moterų amžiumi.
Tyrime dalyvavo įvairaus išsilavinimo moterys, bet didţioji dalis jų turėjo aukštesnįjį arba auštąjį išsilavinimą (338, 67,5 proc.). Tyrime dalyvavusių moterų išsilavinimas ir jo palyginimas su Lietuvoje gyvenančių moterų, kurioms yra virš 15 metų, procentalia dalimi pavaizduota 2 pav. Diagramoje matosi, kad Lietuvoje pusė moterų turi vidurinį ar ţemesnį išsilavinimą, o tyrime jos sudarė tik trečdalį visų apklaustųjų (163, 32,5 proc.). Aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje turi tik 29,9 proc., o tyrime jos sudarė beveik pusę visų apklaustųjų (229, 45,7 proc.) [104].
2 pav. Tyrime dalyvavusių moterų išsilavinimas ir palyginimas su Lietuvos moterų išsilavinimu
Respondenčių ir visų Lietuvos moterų, kurių amţius 18–55 metai, gyvenamosios vietos palyginimas pavaizduotas 3 pav. Kaip matosi diagramoje, didţioji dalis apklaustų moterų gyvena mieste (414, 82,6 proc.) ir tai sudaro 12,5 proc. didesnę dalį nei nurodo Lietuvos statistikos departamentas.
Tyrime dalyvavusių ir visų Lietuvos moterų, kurių amţius 20–54 metai, darbo statuso palyginimas pavaizduotas 4 pav. Iš diagramos matyti, kad dirbančios moterys sudarė didţiąją apklaustųjų dalį (349, 69,7 proc.), tačiau pagal 2013 metų Lietuvos statistikos departamento duomenis Lietuvoje dirbančių moterų dalis sudaro net 89,1 proc. moterų, kurių amţius 20–54 metai [104].
4 pav. Darbo statuso palyginimas tarp tyrime dalyvavusių ir visos Lietuvos moterų
Du trečdaliai šiame tyrime apklaustų moterų turėjo vaikų (321; 64,1proc.). Gimdţiusių moterų dalis pavaizduota 5 pav.
Pirmoje lentelėje pateikti duomenys parodo kaip pasiskirsto moterys grupuojant jas pagal įvairias demografinines charakteristikas ir dismenorėjos pasireiškimą. Pagal gautus duomenis, dismenorėja labiau paplitusi tarp jaunesnio amţiaus (18 – 29 metų, 141, 90,4 proc.), gyvenančių mieste (362, 87,4 proc.), negimdţiusių (165, 91,7 proc.), aukštesnįjį (96, 88,1 proc.) ir aukštąjį (201, 87,8 proc.) išsilavinimą turinčių ir nedirbančių moterų (132, 86,8 proc.).
1 lentelė. Dismenorėjos pasireškimas tarp respondenčių (n=501; a – apskaičiuoti eilutės procentai;
b
– apskaičiuoti stulpelio procentai) Dismenorėja
Taip (%)a Ne (%)a Iš viso (%)b χ2; p Demografinė charakteristika Amţiaus grupė 18-29 141 (90,4) 15 (9,6) 156 (31,1) 4,408; 0,221 30-39 130 (85,5) 22 (14,5) 152 (30,3) 40-49 103 (85,1) 18 (14,9) 121 (24,2) ≥50 58 (80,6) 14 (19,4) 72 (14,4) Išsilavinimo lygis Vidurinis ir ţemesnis 135 (82,8) 28 (17,2) 163 (32,5) 2,365; 0,307 Aukštesnysis 96 (88,1) 13 (11,9) 109 (21,8) Aukštasis 201 (87,8) 28 (12,2) 229 (45,7) Gyvenamoji vieta Miestas 362 (87,4) 52 (12,6) 414 (82,6) 2,949; 0,086 Kaimas 70 (80,5) 17 (19,5) 87 (17,4) Darbas Dirba 300 (86,0) 49 (14,0) 349 (69,7) 0,069; 0,792 Nedirba 132 (86,8) 20 (13,2) 152 (30,3) Gimdymas Gimdţiusios 267 (83,2) 54 (16,8) 321 (64,1) 6,999; 0,008 Negimdţiusios 165 (91,7) 15 (8,3) 180 (35,9)
Tyrime dalyvavusių moterų vidutinis menarchės amţius buvo 13,7±1,5m. (ribos 10-18 metų). Devynioms iš dešimties moterų (101, 90,2 proc.), kurioms buvo ankstyva menarchė, pasireiškia dismenorėja. Daugiau nei ketvirtadaliui apklaustų moterų (141, 28,1 proc.) menstruacijų ciklas yra nereguliarus. Daugumai moterų (130, 92,2 proc.), kurioms mentruacijos nereguliarios, pasireiškia dismenorėja. Daţniausiai (95,6 proc.; 479) menstruacijų ciklas trunka 21-35 dienas. Toms moterims, kurioms mentruacijų ciklas yra trumpesnis nei 20 dienų (9, 90,0proc.) ar trunka ilgiau nei 35 dienas (12, 100,0 proc.), daţniau pasireiškia dismenorėja. Beveik pusei respondenčių (47,7 proc.; 239) kraujavimas uţtrunka 6 ir daugiau dienų. Daugumai moterų, kurių kraujavimas trunka ilgiau nei 6 dienas, pasireiškia dismenorėja. Priešmenstruacinio sindromo paplitimas buvo aukštas ir siekė 76,2 proc. Dauguma priešmenstruacinį sindromą kenčiančių moterų patiria ir dismenorėją (344, 90,1 proc.). Šio tyrimo menstruacijų charakteristikos pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė. Tyrimo populiacijos menstruacijų charakteristika (n=501; a – apskaičiuoti eilutės procentai;
b
– apskaičiuoti stulpelio procentai) Dismenorėja
Taip (%)a Ne (%)a Iš viso (%)b χ2; p Menstruacijų charakteristika Menarchė ≤12 101 (90,2) 11 (9,8) 112 (22,4) 7,068; 0,029 13-14 226 (87,9) 31 (12,1) 257 (51,3) ≥15 105 (79,5) 27 (20,5) 132 (26,3) Menstruacijų reguliarumas Reguliarios 302 (83,9) 58 (16,1) 360 (71,9) 5,891; 0,015 Nereguliarios 130 (92,2) 11 (7,8) 141 (28,1)
Menstruacijų ciklo trukmė (dienomis)
≤20 9 (90,0) 1 (10,0) 10 (2,0) 2,109; 0,348
21-34 411 (85,8) 68 (14,2) 479 (95,6)
≥35 12 (100,0) 0 (0,0) 12 (2,4)
Menstruacijų trukmė (dienomis)
≤3 20 (71,4) 8 (28,6) 28 (5,6) 6,510; 0,039 4-5 200 (85,5) 34 (14,5) 234 (46,7) ≥6 212 (88,7) 27 (11,3) 239 (47,7) Priešmenstruacinis sindromas Taip 344 (90,1) 38 (9,9) 382 (76,2) 19,811; <0,001 Ne 88 (73,9) 31 (26,1) 119 (23,8)
Dauguma tyrime dalyvavusių moterų (33,1 proc.) teigė, kad pas ginekologą lankosi bent kartą per metus (8,4 proc. kas 3 mėnesius, 18,6 proc. kartą per 6 mėnesius, 11,2 proc. kartą per metus). Daugiau nei ketvirtadalis respondenčių (28,7 proc.) pas ginekologą apsilanko tik tada, kai yra sveikatos problemų. Moterų apsilankymo pas ginekologą daţnis nurodytas 6 pav. Nors apsilankymų pas ginekologą daţnis taip pat dismenorėjos paplitimas ir daţnis tarp tiriamųjų buvo aukštas, tik 26,6 proc. moterų konsultavosi dėl dismenorėjos su ginekologu. Svarbu tai, kad net 77,4 proc. respondenčių teigė, kad konsultacijos buvo naudingos.
6 pav. Apklaustų moterų lankymosi pas ginekologą dažnis
Dismenorėjos charakteristikos ir su ja susiję simptomai pateikti 7-12 paveikslėliuose. Nors dismenorėja labiau paplitusi tarp jaunesnio amţiaus moterų (141, 90,4 proc.) bendras jos paplitimas (7 pav.) šiame tyrime siekia net 86,2 proc.
Kiekvieną mėnesį dismenorėja pasireškia 42,8 proc. moterų (185), o bent kartą per tris mėnesius - 296 moterims, kas sudaro net 68,5 proc. apklaustųjų. Dismenorėjos daţnis pavaizduotas 8 pav.
8 pav. Dismenorėjos pasireiškimo dažnis
Nors didţiajai daliai moterų (298, 69,0 proc.) pasireiškia nuo silpno iki vidutinio stiprumo, net kas trečia moteris (134, 31,0 proc.) kenčia stiprų skausmą (9 pav.), kuris daţniausiai pasireiškia prasidėjus menstruacijoms (323, 74,7 proc.), tačiau pasitaiko atvejų, kai skausmas atsiranda ir menstruacijų pabaigoje (12, 2,8 proc.). Laikas, kai pasireiškia menstruacijų skausmas, pavaizduotas 10 pav.
10 pav. Laikas, kai pasireiškia dismenorėja
Daţniausiai pasitaikantys su dismenorėja susiję simptomai - nuotaikų svyravimas, kurį nurodė 61,3 proc. (265) moterų, taip pat dirglumas (252, 58,3 proc.), galvos skausmas (192, 44,4 proc.) ir nugaros skausmas (190, 44,0 proc.). Su dismenorėja susiję simptomai pavaizduoti 11 pav.
Nors stiprų skausmą patiria net 31 proc. apklaustųjų, tik 7,6 proc. dismenorėją patiriančių moterų teigė, jog menstruacijų metu patiriamas stipriai įtakoja jų kasdienę veiklą (12 pav.).
12 pav. Dismenorėjos poveikis moters kasdienei veiklai
Trečioje lentelėje pateikti logistinės regresijos analizės rezultatai. Dismenorėjos pasireiškimas buvo susijęs su jaunesniu amţiumi (p=0,042), nėštumo nebuvimu (p=0,009), nereguliariu menstruacijų ciklu (p=0,009), jaunesniu menarchės amţiumi (p=0,025 ≤12 metų, p=0,029 13-14 metų), ilgesniu kraujavimu menstruacijų metu (p=0,014) ir priešmenstruaciniu sindromo buvimu (p=0,001). Vidutinis apklaustų moterų amţius buvo 34,9±9,5 m. (ribos 18-55 metai). Vidutinis amţius moterų, kurioms pasireiškė dismenorėja, buvo 38,7±9,6 m. (ribos 20-55 metai). Vidutinis menarchės amţius dismenorėjos grupėje buvo 13,6±1,5m. (ribos 10-18 metų), o grupėje, kur nepasireiškia dismenorėja – 14,0±1,6m. (ribos 12-18 metų). Kitos demografinės charakteristikos (išsilavinimo lygis, darbo statusas, gyvenamoji vieta), gyvenimo būdo aspektai (stresas, miego trukmė, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, seksualinis aktyvumas, rūkymas) ir menstruacijų ciklo trukmė nedarė reikšmingo poveikio dismenorėjos pasireškimui.
3 lentelė. Logistinės regresijos analizė veiksnių, kurie nepriklausomai yra susiję su dismenorėja Veiksnys Kategorija OR 95% CI OR p Dismenorėja Amţius 18-29 2.269 1.030 – 4.999 0.042 31-39 1.426 0.682 – 2.984 0.346 41-49 1.381 0.640 – 2.980 0.410 >50 1 Gimdymas Ne 2.225 1.216 – 4.070 0.009 Taip 1
Menstruacijų reguliarumas Reguliarios 2.270 1.154 – 4.465 0.018
Nereguliarios 1 Menarchė ≤12 2.361 1.113 – 5.010 0.025 13-14 1.875 1.065 – 3.300 0.029 ≥15 1 Menstruacijų trukmė ≤3 1 4-5 2.353 0.960 – 5.769 0.062 ≥6 3.141 1.261 – 7.822 0.014
Priešmenstruacinis sindromas Taip 3.189 1.879 – 5.412 <0.001
Ne 1
Trims ketvirtadaliams apklaustų moterų, kurioms pasireiškia priešmenstruacinis sindromas (257, 74,7 proc.), dismenorėja pasireiškia bent kartą per tris mėnesius. Daugiau nei pusei kas mėnesį priešmenstruacinį sindromą kenčiančioms moterims (122, 59,5 proc.) pasireiškia ir dismenorėja. Moterys, kurios patiria stiprų skausmą, jį kenčia daţniau, nei tos moterys, kurioms pasireiškia silpno ar vidutino stiprumo skaumas. Su dismenorėjos pasireiškimo daţniu susiję nepriklausomi veiksniai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Su dismenorėjos pasireiškimo dažniu susiję nepriklausomi veiksniai (a – eilutės procentai, b – stulpelio procentai)
Dismenorėjos pasireiškimo daţnis
p Kas mėnesį (%)a Kas 2-3 mėn. (%)a Rečiau nei kas 3 mėn. Iš viso (%)b PMS n=432 Yra 166 (48,3) 91 (26,4) 87 (25,3) 344 (79,6) 0,000 Nėra 23 (26,1) 17 (19,4) 48 (54,5) 88 (20,4) PMS pasireiškimo daţnis n=344 Kas mėnesį 122 (59,5) 42 (20,5) 41 (20,0) 205 (59,6) 0,000 Kas 2-3 mėn. 30 (32,6) 42 (45,7) 20 (21,7) 92 (26,7)
Rečiau nei kas 3
mėn. 11 (23,4) 6 (12,8) 30 (63,8) 47 (13,7) Skausmo stiprumas n=432 Silpnas 11 (23,4) 6 (12,8) 30 (63,8) 47 (10,9) 0,000 Vidutinis 90 (36,6) 71 (28,9) 85 (34,5) 246 (56,9) Stiprus 93 (66,9) 29 (20,9) 17 (12,2) 139 (32,2)
Beveik pusė 18-29 metų respondenčių (63, 45,3 proc.) kenčia nuo stipraus skausmo. Tuo tarpu tik 22,1 proc. moterų, kurioms virš 40 metų, pasitaiko tokio stiprumo skausmas. Beveik pusė negimdţiusių moterų patiria stiprų skausmą (74, 44,6 proc.), o tarp gimdţiusių tokio tipo skausmas pasireiškia tik 22,6 proc. Stipresnį skausmą taip pat patiria tos moterys, kurios turi maţiau vaikų. Stiprų skausmą patiria kas trečia rūkanti respondentė (23, 32,9 proc.). Trečdalis respondenčių (103, 35,2 proc), kartą per tris mėnesius patiriančių priešmenstruacinį sindromą, kenčia nuo stipraus skausmo. Tuo tarpu daugiau nei keturiems penktadaliams moterų (44, 84,6 proc.), kurioms PMS pasireikšia rečiau nei kas 3 mėnesiai, dismenorėjos metu patiria silpną ar vidutinio stiprumo skausmą. Tik 5,3 proc. moterų, kurioms dismenorėja pasireiškia kiekvieną mėnesį, patiria silpną skausmą, o stiprų skausmą kiekvieną mėnesį kenčia 47,9 proc. Su dismenorėjos metu patiriamo skausmo stiprumu susjiję veiksniai pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė. Su dismenorėjos metu patiriamo skausmo stiprumu susiję nepriklausomi veiknsiai (a – eilutės procentai, b – stulpelio procentai)
Dismenorėjos metu patiriamo skausmo stiprumas Silpnas (%)a Vidutinis (%)a Stiprus (%)a Iš viso (%) b p Amţiaus grupės n=432 18-29 30-39 40-49 ≥50 10 (7,2) 17 (13,1) 12 (11,3) 11 (19,3) 66 (47,5) 82 (63,1) 71 (67,0) 33 (57,9) 63 (45,3) 31 (23,8) 23 (21,7) 13 (22,8) 139 (32,2) 130 (30,1) 106 (24,5) 57 (13,2) 0,007 Gimdymas n=432 Taip Ne 33 (12,4) 13 (7,8) 173 (65,0) 79 (47,6) 60 (22,6) 74 (44,6) 266 (61,6) 166 (38,4) 0,000 Vaikų skaičius n=266 1 2 3 4 5 17 (14,0) 15 (14,7) 4 (12,1) 4 (50,0) 0 (0,0) 72 (59,5) 65 (63,7) 23 (69,7) 3 (37,5) 2 (100,0) 32 (26,4) 22 (21,6) 6 (18,2) 1 (12,5) 0 (0,0) 121 (45,5) 102 (38,3) 33 (12,4) 8 (3,0) 2 (0,8) 0,008 Rūkymas n=432 Ne Taip 44 (12,2) 3 (4,3) 209 (57,7) 44 (62,8) 109 (30,1) 23 (32,9) 362 (83,8) 70 (16,2) 0,046 PMS pasireiškimo daţnis n=344 Kas mėnesį Kas 2-3 mėn. Rečiau nei kas 3 mėn.
18 (8,8) 7 (8,1) 13 (25,0) 115 (55,8) 49 (57,0) 31 (59,6) 73 (35,4) 30 (34,9) 8 (15,4) 206 (59,9) 86 (25,0) 52 (15,1) 0,001 Dismenorėjos daţnis n=432 Kas mėnesį Kas 2-3 mėn. Rečiau nei kas 3 mėn.
10 (5,3) 6 (5,7) 33 (24,3) 89 (46,8) 71 (67,0) 85 (62,5) 91 (47,9) 29 (27,4) 18 (13,2) 190 (59,2) 106 (25,6) 136 (15,2) 0,000
Dauguma skausmą patiriančių moterų (77,8 proc.) teigė, jog skausmui malšinti vartojo vaistus. Daugiau nei penktadalis jų (22,0 proc.) vaistus vartoja kaskart pasireiškus dismenorėjai, o kitos moterys vaistus vartoja priklausomai nuo skausmo stiprumo. Didţioji dalis moterų (66,7 proc.) teigė, jog skausmui malšinti vaistus rinkosi pagal savo patirtį, penktadalis (20,2 proc.) kreipėsi į vaistininką ir tik 13,1proc. moterų konsultavosi su ginekologu.
Daţniausiai vartojami pirmo pasirinkimo vaistai menstruacijų skausmui malšinti pavaizduoti 13 pav. Daţniausiai vartojami pirmo pasirinkimo vaistai buvo NVNU (78,0 proc.). Ši farmokologinė klasė
respondenčių buvo nurodyta kaip efektyviausiai skausmą malšinanti priemonė. Dismenorėjai gydyti daţniausiai buvo pasirenkamas ibuprofenas (65,8 proc.), antras pagal daţnumą pasirenkamas NVNU buvo ketorolakas (9,2 proc.) ir trečias – nimesulidas (3,0 proc.). Dalis moterų (11,9proc.) teigė, kad fosfodiesterazės-4 inhibitorių drotaveriną jos vartoja menstruacijų skausmui malšinti. Kitos moterys renkasi uţdegimo nemalšinantį analgetiniu/antipiretiniu poveikiu pasiţymintį paracetamolį (5,3 proc.) arba natrio metamizolą (4,8 proc.). Daţniausiai pasirenkami vaistų deriniai buvo ibuprofenas/ketorolakas (19,2proc.), ibuprofenas/drotaverinas (17,0 proc.), ibuprofenas/paracetamolis (17,0 proc.) ir drotaverinas/ketorolakas (8,5 proc.) bei kiti deriniai (38,3 proc.).
13 pav. Pirmo pasirinkimo vaistai dismenorėjos skausmui malšinti
Daţniausi antro pasirinkimo vaistai buvo ibuprofenas (29,5 proc.), drotaverinas (15,0 proc.) ir natrio metamizolas (11,6 proc.). Antro pasirinkimo vaistai nurodyti 14 pav.
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti vaistų, vartojamų dismenorėjos skausmui malšinti, efektyvumą. Vaistų efektyvumas pateiktas 15 pav. Tyrimo rezultatai parodė, kad ibuprofenas buvo daug veiksmingesnis nei drotaverinas (p<0,001), paracetamolis (p<0,001) ir natrio metamizolas (p=0,001). Ketorolakas taip pat pasiţymėjo didesniu efektyvumo nei drotaverinas (p=0,001), paracetamolis (p=0,001). Nimesulidas nepasiţymėjo didesniu veiksmingumu nei kiti respondenčių vartoti vaistai. Reikšmingų efektyvumo skirtumų tarp NVNU nebuvo nustatyta.
15 pav. Vaistų, vartojamų dismenorėjos skausmui malšinti, efektyvumas
Tuo laikotarpiu, kai buvo atliekamas tyrimas, 4,6 proc. apklaustų moterų vartojo geriamosios kontracepcijos preparatus, o anksčiau jas vartojusios buvo 42,3 proc. respondenčių. Didţioji dalis hormoninius preparatus vartojančių moterų (89,9 proc.) buvo patyrusi dismenorėją. Dauguma moterų teigė, kad šių preparatų vartojimas sumaţino menstruacijų skausmo daţnį (40,3 proc.) ar net visiškai pašalino dismenorėjos pasireiškimą (23,2 proc.). Vis dėlto trečdaliui moterų (34,1 proc.) hormoninių preparatų vartojimas neturėjo jokios įtakos dismenorėjos pasireiškimui.
Vaistų vartojimas esant menstruacijų skausmui yra reikšmingai susijęs su skausmo stiprumu (p<0,001). Tos moterys, kurios patiria vidutinį (88,0 proc.) ar stiprų (86,6 proc.) skausmą yra linkusios labiau vartoti vaistus nei tos, kurios patiria silpną skausmą (47,8 proc.). Tyrimo metu paaiškėjo, kad savarankiškai vaistinius preparatus renkasi net 66,7 proc. apklaustųjų, 20,2 proc. moterų vaistus renkasi pagal vaistininko rekomendaciją ir tik 13,1 proc. respondenčių – pagal ginekologo nurodymus. Nors
savigydos daţnis buvo didesnis tarp tų moterų, kurios patiria vidutinį ir aštrų skausmą, dismenorėjos sunkumas nebuvo susijęs su savigyda (p=0,078).
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo rezultatai patvirtina, jog pirminė dismenorėja yra daţna moterų sveikatos problema. Jos paplitimas siekė 86,2 proc. Mūsų nustatytas pirminės dismenorėjos paplitimas siekia viršutines ribas, publikuotas ankstesniuose mokslo leidiniuose (16,0–90,0 proc.) [1,3,5–20]. Tokia plati variacija galima dėl įvairių diagnostinkių priemonių, skirtingo dismenorėjos apibrėţimo ir tyrimų populiacijų skirtumų.
Dismenorėja neigiamai veikia kasdienę moters veiklą tiek priešmenstruaciniu, tiek menstruaciniu laikotarpiu [6,10,12,17]. Buvo nustatyta, jog daugiau nei pusė moterų (58,3 proc.), kurios patiria dismenorėją, kenčia nuo vidutinio sunkumo ir beveik trečdalis (31,0 proc.) – nuo stipraus skausmo. Panašus stipraus dismenorėjos skausmo daţnis buvo ištirtas Indijoje (33,0 proc.) [16]. Tuo tarpu Irane (24,0 proc.), Meksikoje (17,0–20,0 proc.), Jungtinėse Amerikos Valstijose (13,0 proc.) ir Australijoje (15,0 proc.) stipraus dismenorėjos skausmo daţnis buvo maţesnis nei mūsų atliktame tyrime [7,12,14,18,20].
Nors buvo nustatytas aukštas stipraus dismenorėjos skausmo daţnis, reikšmingas skausmo poveikis kasdieninei veiklai siekė tik 7,6 proc. dismenorėją patiriančių moterų. Kitų autorių duomenimis ši procentinė moterų dalis siekia net 46,0–65,0 proc. [6,10,12,17]. Tokie rezultatai rodo, jog Lietuvos moterys nėra linkusios praleisti darbo dieną, nors ir jaučia stiprų skausmą.
Mūsų tyrimo rezultatai rodo, jog dismenorėjos pasireiškimo rizikos veiksniai yra jaunesnis amţius, anksčiau nebuvęs nėštumas, nereguliarus menstruacijų ciklas, ankstyva menarchė, ilgesnė kraujavimo trukmė ir priešmenstruacinio sindromo pasireiškimas. Pirminės dismenorėjos asociacija su amţiumi [7,10,11,16], kraujavimo trukme [5,8,14,20] ir nėštumu [8,16,90] buvo nustatyta ir kitų autorių. Tiek mūsų tiek anksčiau atlikti tyrimai nurodo atvirkštinę asociaciją tarp menarchės amţiaus, ir dismenorėjos [8,14,16,17,90]. Tačiau yra tyrimų, kai asociacija tarp dismenorėjos ir menarchės amţiaus nebuvo rasta [7,11,18] arba rizkos veiksniu nustatyta vėlyva menarchė [19]. Šiame tyrime nebuvo rasta reikšmingo ryšio tarp dismenorėjos ir kitų autorių nurodytų rizikos veiksnių, tokių kaip darbo statuso [11], mitybos įpročių [7,19] ir streso [7].
Rezultatai rodo, kad dismenorėjos pasireiškimo daţnis priklauso PMS ir jo daţnio bei dismenorėjos metu patiriamo skausmo stiprumo. Dismenorėjos metu patiriamo skausmo stiprumas priklauso nuo amţiaus, gimdymo, vaikų skaičiaus, rūkymo, PMS pasireiškimo ir dismenorėjos daţnio. Kiti autoriai taip pat rado reikšmingų asociacijų tarp dismenorėjos pasireiškimo daţnio ir PMS ir jo daţnio [91]. Taip pat kiti autoriai rado reikšmingų asociacijų tarp dismenorėjos metu patiriamo skausmo stiprumo ir rūkymo [19,20,43], amţiaus [11,16], gimdymo [8,90] ir PMS pasireiškimo [92].
Tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad moterys vengia konsultuotis dėl dismenorėjos. Nors du trečdaliai (60,6 proc.) dismenorėją patiriančių moterų teigė, jog pas ginekologą lankosi maţiausiai kartą per metus, tik ketvirtadalis (26,6 proc.) iš jų konsultavosi dismenorėjos klausimu. Taigi, ribota prieiga pas ginekologą negali būti laikoma pagrindine nesikonsultavimo dėl dismenorėjos prieţastimi. Kadangi dauguma dismenorėją patiriančių moterų (85,2 proc.) teigė, kad skausmą patiria bent kartą per pusę metų, galima teigti, kad moterys menstruacijų skausmą laiko natūraliu fenomenu, kuris nereikalauja papildomo dėmesio. Ţemą konsultavimosi lygį (0–34,0 proc.) ištyrė ir kiti autoriai [1,9–11,15,18,20]. Yra duomenų ir apie aukštą konsultavimosi dėl dismenorėjos lygį, kuris siekė net 65,0 proc. [12], tačiau tirtą populiaciją sudarė universiteto studentės, kurių studijų programos buvo susijusios su medicina ar sveikatos prieţiūra.
Tyrimo duomenimis, dauguma moterų nurodė, kad NVNU yra pirmo pasirinkimo vaistai skausmui malšinti. Įdomu tai, kad selektyvūs fosfodiesterazės – 4 inhibitoriai (smazmolitikai) ir analgetikai/antipiretikai taip pat buvo daţnai pasirenkami menstruacijų skausmui malšinti (22,0 proc.). Šių vaistų pasirinkimas rodo neracionalų dismenorėjos gydymą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad šie vaistai pasiţymėjo maţesniu veiksmingumu nei NVNU, panašius rezultatus nurodė ir kiti autoriai [93,94]. Ankstenėse mokslinėse publikacijose skelbiama, kad savigyda paplitusi tarp 39,0–62,0 proc. [11–13,20] dismenorėja besiskundţiančių moterų, o mūsų tyrimo rezultatai rodo dar didesnį savigydos paplitimą – net 66,7 proc., nors tai įtakojančių rizikos veiksnių nebuvo rasta. Kaip buvo anksčiau minėta, dauguma moterų lankosi pas ginekologą bent kartą per metus, tačiau moterys vengia konsultuotis racionalaus dismenorėjos gydymo klausimais. Vaistininkas yra lengviau prieinamas sveikatos prieţiūros specialistas, tačiau moterys labiau linkusios vaistinius preparatus rinktis pačios. Savigydą galima laikyti susijusia su lengva vaistinių preparatų prieiga, nes dauguma menstruacijų skausmo malšinimui vartojamų vaistų yra nereceptiniai.
Tyrimo metu (4,6 proc.) ir ankstesnis (42,3 proc.) hormoninės kontracepcijos vartojimo procentas buvo santykinai maţas. Moksliniais duomenimis, Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) šių vaistinių preparatų vartojimas siekia 16,0 proc. [95]. Tyrimas buvo atliktas 14 Europos šalių ir Baltijos šalyse hormoninės kontracepcijos vartojimas buvo vienas ţemiausių. Pagrindinis veiksnys, kuris lemia apsisprendimą vartoti hormoninius preparatus ar ne, buvo moters nuomonė apie šiuos vaistinius preparatus, kuri priklauso nuo informacijos šaltinių ir jų teisingumo [96]. Dėl šios prieţasties ginekologo svarba moterų konsultacijoje dėl hormoninės kontracepcijos dismenorėjos gydyme yra pagrindinis elementas siekiant jį racionalizuoti. Nors dauguma moterų (63,5 proc.) teigė, kad hormoninių preparatų vartojimas teigiamai veikė dismenorėjos daţnį, hormoninės kontracepcijos efektyvumo rezultatai yra riboti, nes anketoje nebuvo klausta apie vartojimo laikotarpį.
Darbo privalumai ir trūkumai. Šiame tyrime buvo gautas labai aukštas atsako daţnis (83,5 proc.). Kadangi atsakas didesnis nei 50,0–60,0 proc., tai maţina atsako paklaidą. Iki šiol tai yra pirmasis dismenorėjos tyrimas Lietuvoje. Menstruacijų skausmo paplitimas, rizikos veiksniai ir gydymas tarp Lietuvos moterų anksčiau nebuvo tirti. Šiame tyrime dalyvavo respondentės, kurios buvo įvairaus išsilavinimo (nuo pradinio iki aukštojo išsilavinimo), visų amţiaus grupių iki menopauzės ir gyvenančios skirtingose vietovėse (mieste arba kaime). Dauguma demografinių charakteristikų tyrimo populiacijoje buvo panašios į Lietuvos gyventojų demografines charakteristikas. Dauguma anksčiau publikuotų tyrimų parodė, kad dismenorėja yra paauglių ir jaunų moterų problema [5,6,9,10,12–15,17,19–21]. Mūsų tyrimas atskleidė, jog nors menstruacijų skausmo daţnis yra atvirkščiai susijęs su amţiumi, ši problema išlieka iki pat menopauzės. Tarp 30–55 metų moterų dismenorėjos paplitimas svyravo nuo 80,6 proc. iki 85,5 proc. Taigi, vyresnio amţiaus moterims taip pat reikia informacijos apie racionalų dismenorėjos gydymą.
Nepaisant didelės tyrimo imties ir aukšto atsako, yra ir keletas trūkumų. Tyrimas buvo grindţiamas originaliu klausimynu, respondentės atsakinėjo besiremdamos atmintimi, todėl kai kuriais atvejais atsakymai gali būti subjektyvūs. Šeimos pajamos, religinės paţiūros, kavos ir alkoholio vartojimas, kūno masės indeksas, genetinis polinkis, depresija ir menstruacijų kraujavimo kiekis nebuvo analizuojami kaip kintamieji, galimai susiję su dismenorėja, nors ankstesni tyrimai parodė šią asociaciją [5,7–9,11,14,19,20]. Antrinės dismenorėjos atmetimas rėmėsi repondenčių atsakymais, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų ar medicininių įrašų, kurie paneigtų antrinės dismenorėjos galimybę.
5. IŠVADOS
1. Dismenorėja yra daţnas reiškinys tarp reprodukcinio amţiaus moterų. Beveik pusei apklaustųjų dismenorėja pasireiškia kiekvieną mėnesį, ketvirtadaliui kas 2–3 mėnesius. Trečdalis moterų menstruacijų metu patiria stiprų skausmą. Daţniausiai pasireiškiantys dismenorėją lydintys simptomai buvo nuotaikų svyravimas, dirglumas, galvos ir nugaros skausmas.
2. Nepriklausomi dismenorėjos rizikos veiksniai yra jaunesnis amţius, nereguliarus menstruacijų ciklas, nėštumo nebuvimas, ankstyva menarchė, ilgiau trunkantis menstruacijų kraujavimas ir priešmenstruacinio sindromo pasireiškimas.
3. Dešimtadalis apklaustųjų dėl dismenorėjos konsultavosi su ginekologu, penktadalis – su vaistininku. Vaistininkų vaidmuo konsultuojant moteris dėl dismenorėjos ir jos gydymo yra labai svarbus, kadangi vaistininko konsultacija yra prieinamesnė.
4. Daţniausi pirmo pasirinkimo vaistai dismenorėjos metu patiriamo skausmo malšinimui buvo ibuprofenas, drotaverinas ir ketorolakas. Ibuprofenas moterų buvo įvertintas kaip efektyviausias vaistinis preparatas. Beveik penktadalis respondenčių vartojo vaistinius preparatus neracionaliai.
5. Savigyda tarp dismenorėją patiriančių moterų yra daţnas reiškinys. Moterys nesikonsultuoja su sveikatos prieţiūros specialistais ir vaistinius preparatus renkasi pačios. Tai skatina nreacionalų vaistų vartojimą, neefektyvių vaistinių preparatų pasirinkimą ir lemia prastesnę moterų gyvenimo kokybę.
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Mūsų tyrimo išvados suteikia vertingos informacijos visuomenės sveikatos prieţiūros specialistams. Gauti rezultatai rodo, kad pirminė dismenorėja yra daţnai pasitaikanti sveikatos problema, kuri daro reikšmingą įtaką moters darbingumui ir kasdieninei veiklai, todėl reikia skirti daugiau dėmesio racionaliam dismenorėjos gydymui:
1. Ankstesni tyrimai parodė, kad lytinis ir reprodukcinės sveikatos švietimas daro teigiamą įtaką racionliai savigydai ir tinkamam vaistinių preparatų vartojimui [87,97]. Taigi, tokios švietimo programos ir pritaikytos intervencijos priemonės gali būti svarbios siekiant pagerinti dismenorėją kenčiančių moterų sveikatą bei gyvenimo kokybę.
2. Gydytojai akušeriai-ginekologai, bendrosios praktikos gydytojai ir vaistininkai turėtų skirti daugiau laiko moterų konsultacijai dismenorėjos gydymo klausimais. Gydytojai turėtų pasiteirauti reprodukcinio amţiaus moterų jų vizito metu, ar jų pacientės nesusiduria su šia daţna ginekologine problema. Vaistininkai išduodami nesteroidinius vaistus nuo uţdegimo, turėtų pasiteirauti, kokiu tikslu moterys įsigyja šiuos preparatus ir nustačius dismenorėjos atvejį konsultuoti racionalios farmakoterapijos klausimais.
3. Lietuvoje turėtų būti atliktas populiacijos tyrimas, kuris vertintų dismenorėjos pasireiškimą tarp reprodukcinio amţiaus lietuvių. Tolimesni moksliniai tyrimai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į racionalų dismenorėjos gydymą, savigydos problemas bei dismenorėjos pasireiškimą tarp vyresnio amţiaus moterų.
