FARMACIJOS FAKULTETAS SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
Vilius Kavaliauskas
Farmacinės rūpybos priemonių poreikio vertinimas ir prognostinė
naudingumo analizė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas doc. dr. Rimantas Pečiūra
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
Farmacinės rūpybos priemonių poreikio vertinimas ir prognostinė
naudingumo analizė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Rimantas Pečiūra
Recenzentas Darbą atliko Magistrantas Vilius Kavaliauskas
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 SĄVOKOS ... 7 ĮVADAS ... 9DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR TYRIMO METODIKA ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1 Farmacinės rūpybos ir farmacinės paslaugos sąsajos ... 12
1.1.1 Vaistininko pareigybės funkcijų klasifikavimas ... 12
1.1.2 Farmacijos specialistų vaidmuo valstybinėse ligų profilaktikos programose ... 12
1.1.3 Farmacijos specialistų vaidmuo teikiant paslaugas sergantiems lėtinėmis ligomis ... 13
1.2 Farmacinė rūpyba ... 14
1.2.1 Sveikatos politika ir farmacinė rūpyba Lietuvoje ir Europoje ... 16
1.3 Poreikių teorijų apžvalga ... 18
1.3.1 A. Maslow poreikių hierarchija ... 19
2. TYRIMO METODIKA ... 21
2.1 Tyrimo organizavimas ... 21
2.2 Tyrimo metodika ir eiga ... 21
2.3 Apklausos anketų struktūra ... 22
2.4 Tyrimo imtis ir tiriamųjų kontingentas ... 25
2.5 Statistinė duomenų analizė ir vertinimo kriterijai ... 26
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 28
3.1 Vaistinės klientų apklausos rezultatai. ... 28
3.2 Farmacijos specialistų apklausos rezultatai ... 34
3.3 Apklausų rezultatų palyginimas ... 43
IŠVADOS ... 45
PRAKTINIAI PASIŪLYMAI ... 46
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47
SANTRAUKA
V. Kavaliauskas. Magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas prof. R. Pečiūra, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas
Magistro darbo tema. Farmacinės rūpybos priemonių poreikio vertinimas ir prognostinė naudingumo analizė.
Tikslas. Įvertinti vaistinėse teikiamų farmacinės rūpybos priemonių poreikį ir galimą naudingumą bei pateikti rekomendacijas dėl šių priemonių sėkmingo įgyvendinimo.
Metodika. Tyrimą atlikti taikytas teorinis analizės metodas, kurio metu aptarta mokslinė literatūra bei tyrimai, susiję su farmacine rūpyba ir motyvacijos teorijų retrospektyva. Taip pat taikytas empirinis metodas – anketavimas. Buvo sukurtos 2 uždaro tipo anketos: vaistinės klientams ir farmacijos specialistams. Tyrimo metu LSMU vaistinėje buvo apklausta 80 klientų ir 10 farmacijos specialistų. Gauti duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS 24.00 versiją. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojant Microsoft Office Excel ir Word programas.
Rezultatai. Nustatėme, kad farmacinės rūpybos paslaugų įgyvendinimą vaistinėse palankiai vertina 70,80% vaistinės klientų. 65% farmacijos specialistų mano, kad už šių paslaugų teikimą turėtų būti papildomai atlyginama. Populiariausios farmacinės rūpybos paslaugos, vaistinės klientų ir farmacijos specialistų nuomone būtų: fiziologinių parametrų matavimai ir konsultacijos, maisto papildų vartojimo klausimais, fizinio aktyvumo ir mitybos patarimai.
Išvados. Didžioji dalis vaistinės klientų išreiškė farmacinės rūpybos priemonių poreikį, o dauguma apklaustųjų farmacijos specialistų atsakė, kad jie mielai teiktų šias paslaugas, jei už jas būtų papildomai atlyginama. Vaistinės turėtų parengti ir naudoti personalo motyvacines priemones dėl to, kad farmacinė rūpyba vaistinėje taptų įprastine, kasdiene praktika.
SUMMARY
V. Kavaliauskas. Master thesis/ supervisor prof. R. Pečiūra; Lithuanian university of health sciences Faculty of Pharmacy Department of Drug Technology and Social Pharmacy – Kaunas
Master thesis title. Evaluation and predictive performance analysis of pharmaceutical care.
Objective. Evaluate the need for pharmaceutical care from the perspective of pharmacy customers and Pharmaceutical professionals. Provide the predictive benefits analysis.
Methodology. The study used theoretical analysis method, which employs the scientific literature and research related to pharmaceutical care and motivational theories. In addition, empirical method was applied in the form of questionnaire. Two questionnaires were used: one for the customers of the pharmacies, another for the pharmaceutical professionals. Questionnaires were completed by 80 customers and 10 pharmaceutical professionals of the LSMU pharmacy. Obtained data was analyzed using SPSS version 24.00. The graphs and summary tables were completed using Microsoft Office Excel and Word.
Results. The results of the study shows that 70%-80% of the pharmacy customers are supportive of the pharmaceutical care and services. Similarly, 65% of pharmaceutical professionals would like to provide pharmaceutical care services to the customers if customers were paying for these services. Questionnaires revealed that pharmaceutical care services with the highest demand are physiologic parameter measurements and counseling, food supplementation, physical activity and nutrition tips.
Conclusions. The majority of pharmacy customers have expressed the need for pharmaceutical care and services, and the majority of surveyed pharmaceutical professionals said that they are happy to provide these services only if they are paid for the counseling additionally. Pharmacies should develop performance metrics and measures tied to pharmaceutical care and use other staff motivational tools in order for pharmaceutical care to become a normal, everyday practice.
SANTRUMPOS
FR- farmacinė rūpybaSPSS – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa FP – farmacinė paslauga
GVP – gera vaistinių praktika
PSO – pasaulinė sveikatos organizacija ES – Europos sąjunga
SĄVOKOS
• Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [13].
• Farmacinė paslauga – farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [13].
• Farmacinė rūpyba– gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas [6].
• Gera vaistinių praktika - normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės paslaugos teikimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma [6].
• Savigyda - gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais [6].
• Vaistininkas - asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [13].
• Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [13].
• Visuomenės vaistinė - vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos
priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika [13].
• Polifarmacija – procesas, kai vienu metu vartojama daug medikamentų dėl to iškyla perdozavimo, nepageidaujamos reakcijos į vaistą ir kt. grėsmė [41].
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino 2014 – 2020 metų nacionalinės pastangos programos horizontaliojo prioriteto „Sveikata visiems“ tarpinstitucinį veiklos planą, kuriame teigiama, kad stiprinti ir saugoti gyventojų sveikatą yra strateginis valstybės ir savivaldos institucijų tikslas. Siekiant šio tikslo 2014 – 2020 m. numatyta didinti šalies gyventojų fizinį aktyvumą, ugdyti sveikos mitybos įpročius, vykdyti žalingų įpročių ir psichikos sutrikimų prevenciją, atnaujinti ir plėtoti sveiką gyvenseną skatinančią ir sveiktos raštingumą didinančią viešąją infrastruktūrą, skatinti sveikatos žinių kūrimą, įgyvendinti tikslines visuomenės sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo priemones.
Vaistininkas, sveikatos priežiūros pirminės grandies atstovas, tiesiogiai kontaktuojantis su pacientais, užtikrinantis optimalius pacientų gydymo ir sveikatos stiprinimo rezultatus. Todėl vaistininkui ypač svarbu užtikrinti teikiamų farmacinių paslaugų kokybę. Vyraujant dideliam vaistinių konkurencingumui, konkuruojama ne tik vaistinių preparatų kainomis, bet ir farmacinėmis paslaugomis. Todėl farmacinės rūpybos priemonės tampa, kaip motyvacinis veiksnys farmacijos specialistams teikti kokybišką farmacinę paslaugą. Esant palankioms rinkos sąlygomis, pacientas gali rinktis, kurios vaistinės paslaugomis jam naudotis, todėl svarbu atsižvelgti į kliento poreikius ir juos tenkinti. Svarbu išnagrinėti tiek vaistininko, tiek vaistinės kliento poreikius, tam kad bendradarbiaujant tarpusavyje būtų suteikta kokybiškiausia farmacinė paslauga.
Remiantis motyvacijos teorijomis lyginsime tiek vaistinės kliento, tiek vaistinės darbuotojų poreikius su tikslu ieškoti konkrečių priemonių motyvuojančių teikti farmacinės rūpybos paslaugą.
Farmacinė rūpyba – tai vaistininko ateities vizija. Be atitinkamų priemonių, reglamentuojančių įstatymų, vaistinės vadovybės ir vaistininko motyvacijos teikti šią paslaugą ši ateitis tampa miglota. Svarbus tampa pačio vaistinės kliento noras bendradarbiauti su vaistininku siekiant optimaliausio farmakoterapinio gydymo plano sudarymo. Šiame darbe ir analizuosime farmacinės rūpybos priemonių poreikį, atsižvelgdami tiek į vaistininko, kaip farmacinės paslaugos teikėjo, tiek į paciento, kaip farmacinės paslaugos gavėjo poreikius ir lūkesčius. Remiantis motyvacijos skale, sudaryta pagal A. Maslow ir K. Alderfer motyvacijos teorijas, sieksime prognozuoti farmacinės rūpybos priemonių naudą, įvertinę ar pacientas pakankamai motyvuotas bendradarbiauti su vaistininku ar vaistininkas pakankamai motyvuotas teikti farmacinės rūpybos paslaugą.
Remiantis studijų metais įgytomis žiniomis ir gebėjimais kurti bei modeliuoti projektinius darbus, bus atliekamas nedidelės imties tyrimas LSMU vaistinėje, siekiant nustatyti farmacinės rūpybos poreikį. Tikiuosi darbas turės praktinės naudos, suteikiančios informacijos, kaip vaistinei
pritraukti daugiau lojalių klientų ar kaip motyvuoti farmacijos specialistus teikti farmacinės rūpybos paslauga. O darbo matrica vėliau gali būti pritaikyta ir didelės imties tyrimams.
Farmacinė rūpyba orientuota i pacientus sergančius lėtinėmis ligomis ir jų gyvenimo kokybės gerinimą. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis lėtinėmis ligomis serga vyresnio amžiaus žmonės (žr. 1 priedas), todėl tyrimas orientuojamas būtent į šios kategorijos žmones.
Magistrinio darbo aktualumas. Farmacinė rūpyba yra aktuali vaistinės veiklos sritis, kadangi jos paslaugos atitinka valstybės sveikatos politikos gaires ir reikalavimus dėl visuomenės sveikatos ir geresnio gyventojų poreikių gauti kokybiškas paslaugas vaistinėse tenkinimo.
DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR TYRIMO METODIKA
Magistrinio darbo tikslas. Įvertinti vaistinėse teikiamų farmacinės rūpybos priemonių poreikį ir galimą naudingumą bei pateikti rekomendacijas dėl šių priemonių sėkmingo įgyvendinimo.
Magistrinio darbo pagrindiniai uždaviniai.
1. Literatūros apžvalgos būdu įvertinti farmacinės rūpybos priemonių aktualumą ir galimas perspektyvas.
2. Parengti farmacinės rūpybos poreikio vertinimo įrankius (klausimynus), pritaikytus vaistinių klientų ir farmacijos specialistų nuomonės tyrimui.
3. Nustatyti, kaip farmacinės rūpybos priemonių poreikį vertina gyventojai (vaistinės klientai). 4. Nustatyti, kaip farmacinės rūpybos priemonių taikymą vaistinėje vertina farmacijos
specialistai.
5. Išskirti rizikos veiksnius stabdančius farmacinės rūpybos paslaugų plėtrą vaistinėse. 6. Pateikti praktines rekomendacijas dėl farmacinės rūpybos paslaugų plėtros vaistinėse. Magistrinio darbo tyrimo metodologija ir metodai:
1. Teorinė analizė: literatūros mokslinių šaltinių duomenų lyginamoji analizė.
2. Sociologinio tyrimo respondentų grupės buvo pasirinktos tikslinio grupių formavimo principu, įtraukiant asmenis, tipiškiausius tiriamojo požymio atžvilgiu – vaistininkus ir vaistinių klientus. 3. Vaistininkų ir vaistinės klientų poreikių dėl farmacinės rūpybos kokybiniam tyrimui buvo pasirinktas duomenų rinkimo metodas – tiriamasis interviu, kuomet respondentui buvo pateikiami klausimai su fiksuotais atsakymais, būdingais anketinei apklausai. Tyrimo klausimynas buvo parengtas operacionalizavimo būdu, siejant nagrinėjamąją problemą – respondentų nuostatas dėl farmacinės rūpybos – su A. Maslow žmogaus motyvacijos teorijos dėsningumais, konkrečiai, su asmens poreikių hierarchija.
4. Siekiant išvengti tyrėjo asmeninio požiūrio (subjektyvumo) dėl nagrinėjamos problemos masto ir, atsižvelgiant į tai, kad šio darbo atveju kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodai technine prasme gali būti suderinami, vertinant respondentų nuomonę apklausos duomenys buvo statistiškai apdoroti naudojant SPSS 24.0 ir Microsoft Excel programas.
5. Respondentų nuomonė, pareikšta apklausos metu, buvo vertinama susumuotų reitingų metodu, dar vadinamu Likerto skale.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Farmacinės rūpybos ir farmacinės paslaugos sąsajos
Norint atlikti farmacinės rūpybos priemonių poreikio vertinimą ir pateikti prognostinę naudingumo analizę, pirmiausia panagrinėjome farmacinės rūpybos sąvoką ir apžvelgėme šių priemonių taikymo, kaip farmacinės paslaugos [15] plėtotės, perspektyvas.
1.1.1 Vaistininko pareigybės funkcijų klasifikavimas
Farmacinė paslauga. Pagrindinė vaistininko funkcija yra gyventojų konsultavimas dėl vaisto vartojimo ypatumų (vartojimo forma, vartojimo laikas, vartojimo saugumas), prieš išduodant pacientui gydytojo paskirtą, vaistininko pagamintą ar paties paciento pasirinktą savigydos tikslu vaistą. Šis konsultavimas yra farmacinės paslaugos (paslaugų) sąvokos turinys, o pati paslauga yra orientuota į konkretų pacientą, tenkinant jo poreikį pasveikti ar pagerinti savo sveikatos būklę.
Farmacinė rūpyba. Farmacinės rūpybos paslaugos sąvoka siejasi su farmacinėmis paslaugomis, tačiau ne tik su jomis. Farmacinė rūpyba apima platesnę sritį, nei kad farmacinės paslaugos (duomenų apie pacientus kaupimas ir monitoringas, papildomų, sveikatos priežiūros paslaugų vaistinėje organizavimas ir kt.), tačiau jos pritaikymas vaistinėje dažnai daro farmacines paslaugas kokybiškesnėmis bei efektyvesnėmis.
1.1.2 Farmacijos specialistų vaidmuo valstybinėse ligų profilaktikos programose
Remiantis atliktomis studijomis, galima teigti, kad vaistininkai, kaip sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai prisideda prie visuomenės sveikatinimo. Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius atliktos studijos, nurodo kaip vaistininkai galėtų prisidėti prie ligų prevencijos programų [30;31]. Jungtinėse Amerikos Valstijose vaistininkai buvo įtraukti į vyriausybės (Department of Health and Human Services) vykdomas sveikatinimo programas „Healthy People 2010“, kuriose buvo iškelti tikslai kaip sumažinti antsvorį, nutukimą, įvairias priklausomybes (rūkymas, alkoholis ar kt.), skatinti fizinį aktyvumą [41]. Išanalizavus „Healthy People 2010“ sveikatinimo programą buvo nustatyta, kad būtent vaistininkai gali tiesiogiai prisidėti prie daugiau kaip 200 tikslų įgyvendinimo iš užsibrėžtų 467 [21;22].Apžvelgus straipsnius publikuotus Jungtinėje Karalystėje buvo taip pat prieita prie išvados, įrodančios svarbų vaistininkų indėlį visuomenės sveikatos gerinimo programose. „Health promotion in
community pharmacy: the UK situation“ straipsnyje teigiama, kad net 90% šalies gyventojų vaistinėje apsilanko bent kartą per metus. Todėl vaistinė tinkama vieta, sveikatinimo informacijos sklaidai. Šešiose vaistinėse buvo atliekamas tyrimas, kurio metu iš 592 apklaustų vaistinės klientų, 40% nurodė manantys, kad vaistininko darbas yra teikti sveikatos patarimus [20]. Taip pat apžvelgus straipsnius apie vaistininkų indėlį visuomenės sveikatinimo programose buvo nustatyta, kad didžioji dalis vaistinės klientų vertina teigiamai, gautus sveikatos patarimus ir pacientai yra linkę atvirai kalbėtis apie sveikatos negalavimus su vaistininku [19]. Pasak kito atlikto tyrimo, kuriame buvo tirta 30 visuomenės vaistinių ir apklausta 600 pacientų, net 66 procentai respondentų atsakė, kad mielai konsultuotųsi su vaistininku dėl rūkymo priklausomybės, 32 procentai nurodė, kad konsultuotųsi dėl sveikos mitybos ir 20 procentų fizinio aktyvumo klausimais. Ir tik 22 procentai respondentų nurodė nemanantys, kad vaistininkas turėtų konsultuoti šiais klausimais [26].
Taigi galime teigti, kad sveikos gyvensenos patarimai tampa vaistininko kasdienybe ir teikiamų konsultacijų dalimi. Amerikoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad per vizitus pas gydytojus dėl aukšto kraujo spaudimo, padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje, sveikatos patarimus gavo vos 40 procentų pacientų. O 78 procentams rūkančių pacientų nebuvo rekomenduojama mesti rūkyti [33].Todėl svarbu, kad vaistininkai konsultuotų sveikos gyvensenos klausimais. Juolab, kad JAV apklausus 522 farmacijos specialistus dauguma nurodė, kad sveikatinimo patarimai turėtų būti neatsiejama farmacinės rūpybos dalis ir teikiama visose vaistinėse [37].
1.1.3 Farmacijos specialistų vaidmuo teikiant paslaugas sergantiems lėtinėmis
ligomis
Vieni dažniausių vaistinės klientų yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems yra diagnozuotos įvairios lėtinės ligos, kaip cukrinis diabetas ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Australijoje atliktame tyrime buvo pasirinktinai įtraukiami vaistinės pacientai, sergantys II tipo cukriniu diabetu, iš 198 visuomenės vaistinių. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: įprastinę farmacinės priežiūros grupę ir specialią farmacinės rūpybos grupę. Farmacinės rūpybos grupės pacientai, skirtingai nuo įprastinės grupės, buvo individualiai konsultuojami vaistininkų sveikos gyvensenos klausimais, ir gaudavo patarimus mitybos, fizinio aktyvumo ar kitais sveikatinimo klausimais. Tyrimas vyko 12 mėn., jam pasibaigus buvo nustatyta, kad farmacinės rūpybos grupės pacientų glikolizuoto hemoglobino (HbA(1c)) rodikliai buvo žymiai geresni, nei įprastinės grupės pacientų [25]. O Vokietijoje atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, kad pacientai nemoka taisyklingai naudotis individualiais gliukozės kiekio kraujyje matuokliais ir pamiršta jiems skirtus sveikos gyvensenos patarimus. Todėl jiems ypač svarbi yra nuolatinė vaistininkų konsultacija ir pagalba įsisavinant jiems reikalingas žinias, užtikrinančias geresnę gyvenimo kokybę [39].
Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė vyrų ir moterų mirties priežastis pasaulyje, sukelianti apie trečdalį mirčių [46]. Pagrindinės priežastys sukeliančios širdies ir kraujagyslių ligas yra fiziologiniai ir biocheminiai veiksniai: arterinė hipertenzija, lipidų ir angliavandenių apytakos, kraujo krešėjimo sutrikimai, gyvensenos įpročiai –prasta, nevisavertė mityba, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, nesaikingas alkoholio vartojimas [3]. Todėl buvo sukurta įvairių projektų pasaulyje į kuriuos buvo įtraukti vaistininkai, kurių užduotis buvo skleisti informaciją apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Vaistininkai reguliariai atlikdavo kraujo spaudimo matavimus, nustatinėdavo lipidų kiekį kraujyje, teikdavo patarimus apie efektyvų vaistų vartojimą bei rekomenduodavo keisti gyvenimo būdą. Dauguma projektų pasitvirtino ir įrodė vaistininkų svarbą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje, o skirtos išlaidos buvo vertinamos kaip pasiteisinančios (angl. Cost-effective) [38; 43; 32].
Farmacijos specialistų tikslas – ugdyti sveikos gyvensenos įpročius, teikiant informaciją apie subalansuotą mitybą, fizinio aktyvumo propagavimas, akcentuojama rūkymo žala. Tiesiogiai prisidėti prie ankstyvos hipertenzijos diagnostikos: atliekant nuolatinius kraujo spaudimo matavimus, kūno masės indekso nustatymas, lipidų kiekio kraujyje nustatymas. Taip pat svarbiausias vaistininkų uždavinys – hipertenzijos kontrolė. Tai yra:
• reguliarus kraujo spaudimo matavimas;
• pacientų konsultavimas ir informacija apie tinkamą vaistų vartojimą ir galimas nepageidaujamas reakcijas ar sąveikas su kitais vartojamais medikamentais;
• kitų paciento sveikatos problemų stebėsena, paciento prioritetų bei įsitikinimų apie vaistus ar sveiką gyvenseną reikšmė;
• keitimasis informacijos apie galimas problemas su paciento šeimos gydytoju; • tinkamo vaistų vartojimo stebėsena;
• gyvenimo būdo konsultacijos;
• pacientų mokymas ir skatinimas vesti asmeninė kraujo spaudimo stebėsenos dienoraštį [45]. Taigi apibendrintai galime teigti, kad vaistinės klientus sergančius lėtinėmis ligomis aptarnaujantis vaistininkas turėtų daugiau skirti laiko paciento konsultacijai, vykdyti kontrolinius AKS matavimus ir jų monitoringą, kitaip tariant teikti farmacinės rūpybos paslaugą.
1.2 Farmacinė rūpyba
Farmacinės rūpybos sąvokos atsiradimo pradžia galima laikyti 1975 metus. Mikeal su bendraautoriais leidinyje „Quality of pharmaceutical care in hospitals“ mini paslaugą, vaistinėje, kuri užtikrina saugų ir racionalų vaistų vartojimą. Vėliau šis apibrėžimas buvo tobulinimas, tų pačių autorių. Nors dabartinės farmacinės rūpybos apibrėžimu laikomas, C. D. Hepler ir L. M. Strand
pateiktas variantas, kuriame teigiama, kad: farmacinė rūpyba, tai atsakingas paciento gydymas vaistais, kurio tikslas pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Farmacinės rūpybos tikslas – optimaliai gerinti paciento sveikatos kokybę bei siekti palankių klinikinių rezultatų minimaliomis ekonominėmis sąnaudomis.
Siekiami rezultatai turėtų būti: 1) Ligos gydymas;
2) Simptomų skaičiaus mažinimas ar visiškas jų pašalinimas; 3) Ligos proceso sulėtinimas ar jo sustabdymas;
4) Ligos ir simptomų prevencija.
Farmacinė rūpyba į gydymo procesą įtraukia bendradarbiavimą su kitais sveikatos priežiūros specialistais – gydytojais, siekiant sukurti individualų gydymo planą konkrečiam pacientui. Pasak C.D. Hepler ir L.M. Strand vaistininkas teikdamas farmacinės rūpybos paslaugą, turėtų būti tiesiogiai atsakingas už paslaugos kokybę, spręsdamas pagrindines tris problemas:
1. Problemos identifikavimas susijęs su vaistų vartojimu ir pranešimas apie nepageidaujamos reakcijos į vaistinius preparatus atvejus kompetentingoms institucijoms.
2. Problemos sprendimas dėl vaistų vartojimo sukeltų komplikacijų, suteikiant individualią pagalbą pacientams.
3. Prevencija siekiant išvengti pašalinio vaistų efekto [34].
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo, farmacinė rūpyba apibrėžiama, kaip gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas [6].
Farmacinės rūpybos ciklą galima pavaizduoti grafiniu modeliu, susidedančiu iš 4 pagrindinių žingsnių (1 pav.). Jo esmė esamos problemos nustatymas, tikslo iškėlimas, jo siekimas, sudarant individualų gydymo planą bei jo kontrolė ir paciento stebėjimas [4].
Kituose literatūros šaltiniuose analizuojant farmacinės rūpybos apibrėžimą, kalbama apie savotišką vaistininko – filosofo darbą. Vaistininkas turi suvokti, kad viskas yra daroma, pirmiausia, siekiant užtikrinti optimaliausią gydymą pacientui. Vaistininkui suvokus šią filosofiją turi būti kuriamos palankios darbo sąlygos šiai filosofijai įgyvendinti. Tokiu atveju bus galima nesunkiai pasiekti maksimaliai palankių gydymo rezultatų. Taip pat šie veiksniai turėtų padėti pagerinti paciento gyvenimo kokybę, bei dėl efektyviai naudojamų ekonominių išteklių būtų mažinama nelygybė sveikatos priežiūros sistemoje [28]. Pasak, J. Švarcaitės, nors ir vyraujant įvairiems lingvistiniams skirtumams, farmacinė rūpybos koncepcija vaistininko praktikoje yra išsamiai aprašyta bei aiškiai apibrėžta ir apima įvairiapusę paciento, kuriam paskirtas gydymas vaistiniais preparatais, priežiūrą sudarant tam gydymo planą ir siekiant optimalaus farmakologinio gydymo rezultato ir geresnės paciento gyvenimo kokybės [7].
1.2.1 Sveikatos politika ir farmacinė rūpyba Lietuvoje ir Europoje
Lietuvos Respublikos Atkuriamasis seimas 1991 m. spalio 30 d. remdamasis visuomenės sveikatos priežiūros “Sveikata visiems XXI amžiuje” principais, kuriuos patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Nacionaline sveikatos koncepcija įsipareigojo Lietuvos sveikatos politiką formuoti vadovaujantis šiais dokumentais. Lietuvai tapus Europos sąjungos nare buvo pasekta kitų narių atžvilgiu ir pradėta laikytis Geros vaistinių praktikos nuostatų, kuriuos reglamentavo 2007 m. birželio 15 dieną išleistas Lietuvos sveikatos ministro įsakymas “Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo” [16]. Čia pirma kartą ir buvo apibrėžta farmacinės rūpybos sąvoka. Praktiškai farmacinė rūpyba įsitvirtino tik nuo 2016 m. sausio 1 d. priėmus Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 7 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Farmacinės rūpybos paslaugos, skirtingai nuo kitos farmaciniame sektoriuje vykdomos veiklos, turi stiprų socialinį pobūdį. Tampa svarbūs humaniškumo, konfidencialumo, pastabumo, sąžiningumo, principai. Todėl šios paslaugos kokybės garantu tampa vaistininkas, gebantis teikti šią paslaugą [23]. Svarbu, kad vaistininkas sugebėtų įvertinti polifarmacijos grėsmę, efektyviai kontroliuotų ir sistemintų informaciją gaunamą iš pacientų. Šiuo metu Lietuvoje iš lėto įgyvendinami, kai kurie farmacinės rūpybos elementai. Daugumoje visuomeninių vaistinių įdiegti kraujospūdžio matuokliai, kai kur įrenginėjami konsultaciniai kabinetai. Efektyvesniam pacientų stebėjimui tikimasi, kad pasitarnaus jau įdiegtas elektroninis receptas. Tai gali palengvinti individualaus gydymo plano kūrimą, kadangi ir gydytojai ir farmacijos specialistai gali lengvai matyti kokius vaistinius preparatus vartoja pacientai, tai leidžia stebėti ir kontroliuoti vaistų suderinamumą. Siekiant individualaus gydymo plano kūrimo pacientui, būtina sąlyga yra ne tik vaistininko ir paciento bendravimas, tačiau vaistininko – gydytojo bendradarbiavimas. Yra atlikta
tyrimų patvirtinančių vaistininko – gydytojo bendradarbiavimo efektyvumą mažinant sveikatos priežiūrai skirtas išlaidas, mažinant hospitalizacijos skaičių, klaidų pasikartojimą receptuose ar nepageidaujamų reakcijų į vaistą kiekį [27]. Tačiau Lietuvoje atlikto tyrimo metu, kuriuo buvo siekiama ištirti Lietuvos vaistinėse teikiamų farmacinių paslaugų kokybės atitikimo Europos Sąjungos šalių vaistinėms galiojančioms rekomendacijoms paslaugų kokybę, uždavus klausimą ar dažnai vaistininkai palaiko kontaktus su gydytojais, išrašančiais receptus, tose vaistinėse besilankantiems pacientams, paaiškėjo, kad dauguma, farmacijos specialistų konsultuojasi tik dėl dozės ir pavadinimo. Apie individualų gydymo planą ar detalesnę informaciją apie paciento sveikatą diskutuojama nebuvo [1].Todėl siekiant efektyviai įgyvendinti farmacinės rūpybos koncepciją būtina skirti papildomai dėmesio farmacijos specialistų ir gydytojų tarpusavio komunikacijai.
Nors farmacinės rūpybos įstatymas Lietuvoje įsigaliojo, tačiau teikti šias paslaugas vaistinėms nėra nei pareiga nei prievolė. Kai kurios vaistinės šias paslaugas ruošiasi teikti savanoriškai, tačiau tam jos turi atitikti keliamus reikalavimus.
Kitose ES šalyse teikiamų farmacinės rūpybos paslaugų įvairovė didesnė. Farmacinės rūpybos paslaugos orientuotos į lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Kuriose šalyse ir kokios farmacinės rūpybos paslaugos teikiamos pavaizduota 1 lentelėje.
1 Lentelė. Farmacinės paslaugos, teikiamos visuomenės vaistinėse ES šalyse. *T - teikiama, N – neteikiama(ES 2011-2012 metų duomenų bazė; Švarcaitė, 2014).
Farmacinės rūpybos paslaugos teikiamos reikiamą kvalifikaciją įgijusių vaistininkų. Kai kuriose šalyse vaistininkai, pacientams sergantiems lėtinėmis ligomis, gali pratęsti receptus, dalyvauti prevencinėse programose ar net skiepyti. Daugelyje ES šalių šios paslaugos yra apmokamos valstybės ar paciento lėšomis.
Nors Lietuvoje įstatymai reglamentuoja farmacinę rūpybą, tačiau vien įstatymų nepakanka, kad būtų teikiama farmacinės rūpybos paslauga. Svarbu stiprus pačių vaistininkų ir vaistinės vadovybės palaikymas. Pastarosios šalys turi būti suinteresuotos teikti farmacinės rūpybos paslaugas ir atitinkamai sudaryti reikiamas sąlygas, kuriant tam priemones. Taip pat svarbu skatinti ir motyvuoti vaistininkus vadovautis farmacinės rūpybos principais. Šiuo darbu bus siekiama įvertinti Lietuvos farmacijos specialistų poreikį teikti šias farmacinės rūpybos paslaugas. Taip pat ir vaistinės klientų poreikį gauti šias paslaugas.
1.3 Poreikių teorijų apžvalga
Atsižvelgdami į šiandieninę vaistinių praktiką, matome, kad daugiau dėmesio pradedama skirti individualiems vaistinės klientų poreikiams, siekiant teikti kokybišką farmacinę paslaugą. Taip vaistinės kliento poreikiai atsiduria vaistininko dėmesio centre [36].Todėl nagrinėjant poreikius, turime geriau suprasti poreikių teorijas, skirti tokias sąvokas, kaip poreikiai, lūkesčiai ar motyvai. Ieškoti motyvacijos pacientui tapti vaistinės lojaliu klientu, taip pat ieškoti motyvų farmacijos specialistui teikti farmacinės rūpybos paslaugą.
Motyvacijos teorijų tikslas – paaiškinti, kokius tikslus nori pasiekti asmenys, kokias veiklos alternatyvas jie mato ir kokie jų poreikiai. Motyvacijų teorijų reikšmė yra ekonominė, socialinė, psichologinė, o jų tikslas yra darbo efektyvumo, našumo ir kokybės gerinimas. Garsiausios motyvacijos teorijos atsirado 20 amžiaus viduryje ir vystėsi dviem pagrindinėmis kryptimis:
• Pasitenkinimo darbu (poreikių) teorijos; • Procesinės teorijos.
Poreikių teorijose ieškoma to, kas motyvuoja žmones veiklai; nagrinėjami asmeniai žmonių stimulai, tikslai, kurių jie siekia, norėdami patenkinti savo poreikius. Garsiausios ir labiausiai pripažintos yra A. Maslovo ir K. Alderferio poreikių teorijos.
Nagrinėjant poreikius, pirmiausia, reiktų tinkamai suprasti sąvokas: poreikiai, motyvai. Anot J. Lapės ir G. Naviko poreikis – tai išgyvenamas tam tikrų sąlygų būtinumas [10]. Pasak R. Jusienės ir A. Laurinavičiaus poreikiai – tai yra individo būsena, kai patiriamas ko nors reikalingo trūkumas ir dėl to jaučiama psichinė įtampa [8]. Motyvai – tai individo aktyvumo priežastis, skatinanti jį veikti [11]. Tarptautiniame žodžių žodyne sakoma, kad motyvai - veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu-aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį lemiantys veiksniai aplinkos ar vidaus veiksniai;
materialūs ar idealūs tikslai; individo veiksmų ir poelgių pasirinkimo priežastis, kurią suvokia pats žmogus [18].
Išsiaiškinus, kas yra poreikiai, svarbu juos tinkamai suklasifikuoti, nustatant kurie iš jų yra prioritetiniai. Todėl dažniausiai poreikius galima suskirstyti į fiziologinius ir dvasinius arba pirminius ir antrinius:
• Fiziologiniai poreikiai (pirminiai poreikiai) – tai įgimti arba kitaip vadinami biologiniai poreikiai. Tai valgymas, miegas ar saugumo poreikis. Šie poreikiai yra hierarchijos pagrindas ir užima poreikių piramidės žemiausią lygmenį. Nepatenkinus šių poreikių, nėra būtinybės patenkinti aukštesniuosius – psichologinius/dvasinius poreikius.
• Psichologiniai poreikiai (antriniai poreikiai) – vystosi tobulėjant asmenybei ir tik patenkinus žemesniuosius, pirminius, poreikius. Tai bendravimo, pripažinimo, saviraiškos, pagarbos poreikiai ir kt. [10].
Kalbant apie motyvus, galime teigti, kad tai psichologinės priežastys, skatinančios žmogų veikti ir susijusios su jo poreikių tenkinimu. Todėl jei poreikis yra tam tikrą laiką nepatenkinamas – jis tampa motyvu [5]. Viena iš pagrindinių motyvų charakteristikų yra motyvo stiprumas. Tačiau sudėtinga išmatuoti motyvų stiprumą, nes skiriami vidiniai ir išoriniai motyvai. Manoma, kad vidiniai motyvai yra stipresni nei išoriniai [11]. Motyvus tarpusavyje jungia terminas – motyvacija. Tai psichinių procesų visuma, skatinanti individą kryptingai veikti.
Apibendrinant, galime teigti, kad išskiriami poreikiai (aktyvumo priežastis) ir motyvai (aktyvumo tikslas) suteikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tikslą, kitaip tariant atsiranda motyvacija – tikslinga ir kryptinga veikla [39].
1.3.1 A. Maslow poreikių hierarchija
Vienas žymiausių motyvacijos teoretikų yra laikomas A. Maslow. Remdamasis klinikiniais stebėjimais jis išvystė dvi pagrindines idėjas:
• Žmogaus poreikius galima suskirstyti į penkis hierarchijos lygius. • Poreikiai patenkinami nuo žemiausio hierarchijos lygio.
Remiantis hierarchijos principu poreikius jis suskirstė į 5 grupes.
1. Fiziologiniai poreikiai (maistas, miegas, šiluma, seksualinis potraukis). Šie poreikiai yra patys stipriausi ir sudaro piramidės pagrindą (žemiausią hierarchijos lygmenį). Nepatenkinus šių poreikių, kiti poreikiai tampa nesvarbūs. Tarkim tokie dalykai, kaip pagarba, saviraiška ir kt. netenka prasmės, jei nėra patenkinami fiziologiniai poreikiai.
2. Saugumo poreikiai. Patenkinus fiziologinius poreikius išryškėja saugumo poreikiai, tokie kaip noras jaustis saugiam, stabiliam, priklausomybės poreikis, laisvė nuo baimės ar nerimo.
3. Socialiniai priklausomumo ar meilės poreikiai. Tai poreikis priklausyti kokiai nors socialiniai grupei, kontaktuoti su kitais žmonėmis. Šie poreikiai apima bendruomeninius ryšius, draugystę, bendravimą.
4. Pagarbos poreikis. Tai pripažinimo poreikis, noras būti įvertintu, suprastu. Poreikio patenkinimas suteikia pasitikėjimo savimi. Nepatenkinus šio poreikio atsiranda nevisavertiškumo, bejėgiškumo jausmas. Tai gali tapti nusivylimo ar depresinių susirgimų priežastimi.
5. Saviraiškos poreikis. Noras realizuoti savo potencialą, žmogaus, kaip asmenybės augimas ir tobulėjimas. Šiame lygmenyje išryškėja didžiausių žmonių skirtumai [2].
Šioje A. Maslow sudarytoje poreikių piramidėje yra griežtas tarpusavio ryšys. Tik patenkinus žemiausio lygio poreikius, atsiras poreikis tenkinti aukštesniuosius. Remiantis šia poreikių teoriją į individą galima žvelgti holistiškai – nuo fiziologinių iki saviraiškos poreikių. Todėl būtent šią teoriją bus siekiama pritaikyti vaistinės klientų poreikių aiškiname, farmacinės rūpybos kontekste. Taip pat remiantis šia motyvacijos teorija, atliksime farmacijos specialistų poreikių operacionalizaciją ir ieškosime motyvų, teikti farmacinės rūpybos paslaugą.
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo organizavimas
Siekiant atlikti farmacinės rūpybos poreikio vertinimą ir pateikti prognostinę naudingumo analizę buvo atliekamas tyrimas Kauno miesto LSMU vaistinėje ir jos filialuose. Tyrimas buvo pradėtas nuo atliktos literatūros analizės. Buvo apžvelgti moksliniai darbai farmacinės rūpybos tema bei atlikta motyvacijos teorijų apžvalga. Vėliau buvo sudarytas tyrimo planas, suformuluoti darbo tikslai ir uždaviniai, pasirinkti tyrimo metodai. Sudaryta anoniminė anketa vaistinės klientų apklausai ir anoniminė anketa farmacijos specialistams. Siekiant įvertinti farmacinės rūpybos poreikį svarbu apžvelgti ne tik kokios paslaugos gali būti teikiamos, bet ir ištirti poreikius (vaistinės klientams gauti farmacinės rūpybos paslaugas ir farmacijos specialistams teikti šias paslaugas). Anketavimui atlikti buvo kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą, kuris išdavė leidimą (BEC-FF-25) atlikti tyrimą (žr. 2 priedas). Atliekant tyrimą, kiekvienas apklaustasis buvo informuotas, kokiais tikslais atliekama anketinė apklausa.
2.2 Tyrimo metodika ir eiga
Farmacinės rūpybos priemonių poreikio vertinimui buvo pasitelkti šie tyrimo metodai.
1. Teorinis analizės metodas. Buvo apžvelgta ir aprašyta mokslinė literatūra, remiantis atliktais tyrimais, kurie susiję su magistriniame darbe nagrinėjama tema.
2. Empirinis analizės metodas. Pasirinktas tyrimo analizės metodas – tiriamasis interviu. Tam, kad būtų kiekybiškai įvertinta respondentų nuomonė, buvo pateikiami anketinei apklausai būdingi klausimai su fiksuotais atsakymais. Sudarytas originalus klausimynas, kurio pagalba atlikta kiekybinė ir kokybinė analizė. Tai duomenų rinkimo metodas, kai respondentas kartu su tyrėju atsako į pateikto klausimyno klausimus. Arba dėl laiko stokos padiktuoja galimus atsakymo variantus tyrėjui. Respondentų konfidencialumas buvo užtikrinamas, kadangi nebuvo prašoma prisistatyti.
3. Statistiniai tyrimo metodai. Gauti duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 24.00 programų paketo versiją. Grafikai ir lentelės buvo sudarinėjami naudojantis Microsoft Office Excel ir Word 2013 m. programomis.
Vykdytas tyrimas yra integralus, nes buvo remiamasi kokybiniais ir kiekybiniais tyrimo metodais. Pasak K. Kardelio svarbiausias kokybinio tyrimo elementas – tyrimo duomenų apibendrinimas. [9] Vertinant respondentų nuomonę apklausos duomenys buvo analizuojami pasitelkiant kiekybinius tyrimo elementus. Tiriamasis interviu atliktas 2017 metų kovo – balandžio mėnesiais LSMU vaistinėje ir jos filialuose. Apklausta 80 vaistinės klientų ir 10 farmacijos specialistų, dirbančių LSMU vaistinėje. Pasirinkus tikslinę auditoriją buvo asmeniškai apklausiamas kiekvienas pacientas. Anketos buvo pildomos kartu, praplečiant ar paaiškinant klausimus, kad respondentai tiksliai ir aiškiai suprastų, ko jų klausiama.
2.3 Apklausos anketų struktūra
Anketos vaistinės klientams buvo sudarytos remiantis atlikta mokslinės literatūros apžvalga. Respondentų anketas sudarė uždaro tipo klausimai bei du demografinės charakteristikos klausimai, susiję su respondentų lytimi ir amžiumi, kadangi vaistinės klientų poreikiui tirti buvo pasirinkti vyresni nei 45 metų asmenys. Uždaro tipo klausimai anketose suformuoti taip, kad respondentai pasirinktų vieną galimą atsakymą iš jau pateiktų variantų.
Vaistinės klientų apklausos anketose buvo pateikti klausimai pagal tokį konstruktą:
• klausimai, susiję su klientų fiziologiniais poreikiais (fizinė būklės, sveikatos gerinimas pasitelkiant farmacinės rūpybos priemones, saugumo poreikiai);
• klausimai susiję su socialiniais/psichologiniais poreikiais (bendravimas, pripažinimas, saviraiška).
Farmacijos specialistų anketa buvo analogiška vaistinės klientų anketai, tačiau čia fiziologiniai poreikiai buvo išskirti: atlyginimas ir saugumas.
Abi anketos buvo paruoštos atlikus klientų ir farmacijos specialistų tyrimo konstrukto operacionalizaciją (sąvokų suvedimas į operacijas, veiksmus reikalingus toms sąvokoms pamatuoti), remiantis A.Maslow žmogaus motyvacijos teorijos dėsningumais ir yra pavaizduota 2 ir 3 lentelėje.
2 lentelė. Vaistinės klientų poreikio farmacinės rūpybos priemonėms konstrukto operacionalizacija.
Poreikių sritis Poreikio kategorija Kliento poreikis
Poreikio patenkinimo vertinimo kriterijus
Fiziologiniai poreikiai
Sveikata Poreikis pagerinti sveikatą
Matavimai: kraujospūdžio, ūgio- svorio, gliukozės ir bendrojo cholesterolio nustatymas kraujyje Konsultacijos: mitybos, fizinio aktyvumo, maisto papildų vartojimo klausimais Teikimas individualizuotos vaistų dozių sistemos
(Vaistai tiksliomis dozėmis sudėliojami
į atskiras dėžutes pagal vartojimo datą)
Vaistų pristatymo į namus paslauga Patarimai susiję su priklausomybių vengimu (persivalgymas, rūkymas, TV ir kt.) Saugumas Poreikis nepabloginti sveikatos Pasitikėjimas dėl asmeninių duomenų saugumo Pasitikėjimas vaistininku dėl atliekamų intervencijos procedūrų Saugumo patarimai dėl vaistų vartojimo, (tarpusavio sąveikos, sąveikos su maistu, elgsenos) Prieinamumas Teritorinio prieinamumo poreikiai farmacinės rūpybos paslaugų pasiūla Ekonominio prieinamumo poreikiai Farmacinės rūpybos paslaugų kaina
Socialiniai/psichologiniai poreikiai Bendravimas Išklausymo (išsikalbėjimo) poreikis skiriamas laikas paciento išklausymui, empatija, atjauta
Pripažinimas Pripažinimo poreikis paciento informaciją Atsižvelgimas į
Saviraiška Saviraiškos poreikis Vaistininko nurodymų laikymasis
3 lentelė. Farmacijos specialistų poreikio farmacinės rūpybos priemonėms konstrukto operacionalizacija.
Poreikių sritis Poreikio kategorija
Farmacijos specialisto poreikis Poreikio patenkinimo vertinimo kriterijus Fiziologiniai poreikiai Atlyginimas Techninės garantijos teikti farmacinės rūpybos paslaugas
AKS, ūgio – svorio matavimai gliukozės ir cholesterolio nustatymas kraujyje Atliekamos medicininės intervencijos procedūros Teikimas individualizuotos vaistų dozių sistemos (Vaistai
tiksliomis dozėmis sudėliojami į atskiras dėžutes pagal vartojimo
datą) Kvalifikacinės (žinių) garantijos teikti farmacinės rūpybos paslaugas Darbovietės apmokamas kvalifikacijos kėlimas (kursai, mokymai, mokslinės literatūros prieinamumas mitybos, fizinio aktyvumo, maisto papildų vartojimo klausimais Patarimai susiję su priklausomybių vengimu (persivalgymas, rūkymas, TV ir kt.) Farmacinės rūpybos priemonių įvairovė Vaistų pristatymo į namus paslauga Saugumas Poreikis jaustis saugiai teikiant Apdraustas nuo klaidų, draudiminė medicina
paslaugas Teisinė garantija dėl pacientų asmeninių duomenų kaupimo ir saugojimo Socialiniai/psichologiniai poreikiai Bendravimas Bendravimo su klientu poreikis
Yra pakankamai laiko išklausyti pacientą Bendravimas su
vadovais ir bendradarbiais
Atsiliepimai apie darbo rezultatus (grįžtamasis
ryšys iš vadovų, bendradarbių)
saviraiška Profesinės misijos išpildymas
Savo paties pripažinimas (profesiniu aspektu) Bendradarbių, šeimos narių, draugų pripažinimas (profesiniu aspektu) Vadovų pripažinimas (profesiniu aspektu)
2.4 Tyrimo imtis ir tiriamųjų kontingentas
Siekiant gauti tikslius ir patikimus duomenis svarbu tinkamai apskaičiuoti imties dydį. Imties dydžiu yra vertinami tam tikri populiacijos požymiai, todėl reikšmingas yra tiriamos populiacijos dydis ir imties paklaida [17]. Tyrimo imties dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
𝑛 =
𝑧
$∆
$𝑠
$ • n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje• z – koeficientas, surandamas iš vadinamųjų Stjudento pasiskirstymo lentelių, ir kuris pasirenkamas pagal tai, kokį patikimumą norime gauti.
• s – imties vidutinis kvadratinis nuokrypis • Δ - leistinas netikslumas.
Respondentai buvo pasirinkti tikslinio grupių formavimo principais. Tikslinis grupių formavimas – tai kai tyrėjas į formuojamą grupę įtraukia asmenis, kurie ant jo yra tipiškiausi tiriamojo požymio atžvilgiu. Kitaip tariant tyrėjas formuoja grupę, priklausomai nuo savo specifinių tikslų [9]. Šiuo atveju buvo stebimi vaistinės klientai ir atrinkti vyresni nei 45 metų asmenys, nes farmacinė rūpyba yra orientuota į pacientus sergančius lėtinėmis ligomis, o remiantis higienos centro duomenimis, lėtinių ligų paplitimas būdingas apytikriai būtent tokio amžiaus grupėms. (žr. 1 priedas).
Kadangi tyrimas yra integralus (suderinti kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodai) ir vykdytas tiriamasis interviu, buvo pasiekta 80 respondentų imtis.
LSMU vaistinėje dirbančiųjų specialistų buvo apklausta 10 (visos buvo moterys).
Vaistinės klientų respondentų didžiąją dalį sudarė taip pat moterys 75% ir 25% vyrai. Kadangi tyrimo imtis nėra didelė, o tiriant farmacinės rūpybos poreikį, rezultatams, lyties pasirinkimas neturi reikšmės, statistinė duomenų analizė, remiantis, kokius klausimų variantus rinkosi, kuri nors lytis, nebuvo daroma.
5 lentelė. Tiriamo kontingento demografinė charakteristika Farmacijos
specialistai N %
Vaistinės
klientai N %
Lytis Moteris 10 100 Moteris 60 75%
Vyras - - Vyras 20 25%
Amžius 42-56 45-79
2.5 Statistinė duomenų analizė ir vertinimo kriterijai
Duomenims apdoroti taikytas kiekybinis metodas. Tyrimo metu gauti anketinių apklausų duomenys buvo nagrinėjami panaudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 24.00 programinį paketą. Statistinėms tendencijoms nustatyti buvo skaičiuojami procentai, duomenų analizė buvo atliekama lyginimo metodu. Grafikai ir lentelės sudarinėjamos Microsoft Office Excel ir Microsoft Office Word 2007 programų pagalba.
Šiuo darbu buvo siekiama sukurti tinkamą darbo metodiką, kurią remiantis būtų galima atlikti didelio masto sociologinį tyrimą. Vienas iš vertinimo kriterijų buvo būtent metodikos vertinimas, tiriant ar sukurtos anketos pasiteisino, tai yra, ar jų turinys respondentams buvo suprantamas. Kitas vertinimo kriterijus apėmė anketų turinio vertinimą. Buvo analizuotas farmacinės rūpybos paslaugų poreikis ir tuomet atlikta prognostinė naudingumo analizė.
Rezultatų vertinimas pasitelkiant skirtingus vertinimo kriterijus.
1. Farmacinės rūpybos poreikio būtinumo palaikymas. Pasirinkome Likert [29] suminę skalę, kurioje, vietoje tradicinės 5 balų sistemos, yra 4 balų vertinimo sistema (1 pav.). 2. Darbo įrankio kokybė. Vertinama anketų kokybė, siekiama ištirti ar anketos yra
suprantamos respondentams ir jų struktūra galėtų būti pritaikyta didelės imties tyrimams.
Darbo įrankio kokybei įvertinti buvo naudojamas Pearson koreliacijos testas. Norint nustatyti ar vaistinės klientų atsakymai į klausimus statistiškai priklausė nuo jų amžiaus tai yra ar amžius turi įtakos renkantis anketos klausimų atsakymus. Statistiškai reikšmingas lygmuo kai p<0,05.
1 pav. Vertinimo metodas pagal Likert suminę skalę
Respondentų apklausos atsakymus, kurie surenka <25% vertiname 1 balu, atsakymų intervalas [25;50%) vertinamas 2 balais. [50;75) – 3 balais ir >75% atitinka 4 balus. Balų reikšmės pateiktos 7 lentelėje.
7 lentelė. Vertinimo balų reikšmė. Balas
Farmacinės rūpybos priemonių poreikio
vertinimas
Farmacinės rūpybos naudingumas ir išvados
1 Labai blogai
Priemonės vertinamos nenaudingomis.
Reikalingos reformos ir priemonių naudingumo įrodymai
2 Blogai
Priemonės vertinamos iš dalies naudingomis. Reikalingas platesnis požiūrio į farmacinės rūpybos priemones tyrimas, nustatant veiksnius įtakojančius dalinį palaikymą ir tų veiksnių šalinimas.
3 Gerai
Priemonės vertinamos kaip galimai naudingos. Reikalingi priemonių naudingumą pagrindžiantys įrodymai
4 Labai gerai Priemonės vertinamos naudingomis.
1 2 3 4
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Vertinimo kriterijus
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Vaistinės klientų apklausos rezultatai.
3.1.1 Vaistinės klientų poreikio farmacinės rūpybos priemonėms tyrimas
Šiuo klausimu siekiama įvertinti vaistinės klientų poreikį dėl farmacinės rūpybos priemonių įgyvendinimo vaistinėje. 70,8% apklaustųjų mano, kad farmacinės rūpybos paslaugos turi būti teikiamos vaistinėje. Prieš farmacinės rūpybos paslaugų teikimą vaistinėse pasisakė 17,54% gyventojų. 11,7% apklaustųjų neturėjo nuomonės. Kiekvienos priemonės atskiras vertinimas pateiktas 2 pav.
2 pav. Vaistinės klientų poreikio farmacinės rūpybos paslaugoms tyrimas
Respondentų manančių, kad vaistinėje turėtų būti teikiamos matavimų (kraujospūdžio, ūgio – svorio, gliukozės ir bendrojo cholesterolio nustatymas) paslaugos buvo 91,30%. Už konsultacijas (mitybos, fizinio aktyvumo, maisto papildų vartojimo klausimais) pasisakė 83,80%. Už individualizuotos vaistų dozių sistemos paslaugą pasisakė 58,8%. Poreikį vaistų pristatymo į namus paslaugai įvardijo 66,3%. Vaistininko teikiamus patarimus susijusius su įvairių priklausomybių vengimu reikalingais laikė 53,8% respondentų.
Remiantis mūsų pasirinktais vertinimo kriterijais, gyventojų poreikį farmacinės rūpybos priemonėms įvertinome 3 balais, tai yra gerai p>0,05. Atsižvelgdami į tai, kad 22,50 % apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės dėl individualizuotos vaistų dozių sistemos kūrimo vertiname , kad gyventojams trūksta aiškumo dėl šios paslaugos naudingumo. Analogiškai, remiantis tyrimo rezultatais dėl vaistininko teikiamų patarimų, susijusių su priklausomybių vengimu poreikio (17,60%)
Patarimai susiję su priklausomybių vengimu (persivalgymas, rūkymas, TV ir kt.) Vaistų pristatymo į namus paslauga Individualizuotos vaistų dozių sistemos paslauga (vaistai tiksliomis dozėmis sudėliojami į atskiras dėžutes pagal vartojimo datą) Konsultacijos: mitybos, fizinio aktyvumo, maisto papildų vartojimo klausimais Matavimai:kraujospūdžio, ūgio - svorio, gliukozės ir bendrojo cholesterolio nustatymas kraujyje 53.80% 66.30% 58.80% 83.80% 91.30% 28.80% 21.30% 18.80% 11.30% 7.50% 17.60% 12.50% 22.50% 5% 1.30% Taip Ne Neturiu nuomonės
bei vaistų pristatymo į namus paslaugos poreikio (12,50%), galime teigti, kad reikalingos papildomos visuomenės švietimo priemonės dėl šių farmacines rūpybos priemonių naudingumo.
3.1.2 Vaistinės klientų lūkesčių dėl jų asmeninės informacijos duomenų vaistinėje saugumo tyrimas
Tam, kad būtų garantuotas tinkamos ir efektyvios farmacinės rūpybos paslaugos teikimas vaistinėse – turi būti užtikrintas visos reikalingos informacijos kaupimas apie paciento sveikatos būklę [24]. Atlikus apklausą buvo nustatyta, kad 75,1% respondentų sutiktų teikti šią informaciją vaistininkui. Todėl vertinat mūsų pasirinkta skale, galime teigti, kad tai atitinka 4 balus, tai reiškia labai gerai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad dauguma pacientų teiktų asmeninę informaciją tik jei būtų garantuojamas pokalbio konfidencialumas (3 pav.).
3 pav. Respondentų nuomonės apie asmeninės informacijos (savo, giminių sveikatą, įpročius ir pan.) teikimą, jei to būtų klausiama vaistinėje, pasiskirstymas
28,8% respondentų nurodė, kad teiktų informaciją apie savo ar giminių sveikatos būklę ir įpročius vaistininkui. 46,3% atsakė, kad informaciją teiktų, jei būtų garantuotas pokalbio konfidencialumas ir 25% nurodė neteiksiantys jokios papildomos informacijos.
3.1.3 Gyventojų lūkesčių dėl invazinių medicininių procedūrų teikimo vaistinėse saugumo tyrimas
Kai kuriose ES šalyse atitinkamos kvalifikacijos farmacijos specialistams leidžiama administruoti vakcinas vaistinėse. Galima pasiskiepyti nuo gripo, erkinio encefalito ar plaučių uždegimo sukėlėjo. Teikiant kokybišką farmacinės rūpybos paslaugą, vaistinėje turėtų būti atliekamos ir intervencinės procedūros. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 52,6% apklaustųjų palaiko šios farmacinės rūpybos priemonės įgyvendinimą vaistinėse. Gyventojų poreikį vertinsime 3 balais, tai yra gerai. Tačiau tik 3,80%respondentųteigia, kad medicininės intervencijos procedūrų vykdymui pakanka vaistininko kvalifikacijos. (4 pav.)
Taip Taip, jei pokalbio negirdi kiti pacientai
Ne
4 pav. Respondentų nuomonės pasiskirstymas dėl invazinių procedūrų vykdymo vaistinėje Kad invazinės procedūros būtų vykdomos vaistinėse teigiamai įvertino52,60% respondentų. 3,80% jų atsakė, kad šias paslaugas teikti pakaktų vaistininko kvalifikacijos. 48,80% gyventojų atsakė, kad invazines procedūras vaistinėje turėtų vykdyti tik sveikatos priežiūros specialistas. 47,50% respondentų pareiškė, kad vaistinėje neturėtų būti atliekamos medicininės invazinės procedūros.
Vertinant mūsų pasirinktu vertinimo metodu, medicininių invazinių procedūrų vykdymą vaistinėje palaiko 52,60%, tai yra 3 balai (gerai). Tačiau beveik pusė apklaustųjų teigia, kad šios paslaugos vaistinėje iš vis neturėtų būti vykdomos arba vykdomos tik sveikatos priežiūros specialisto. Todėl vaistinėms gali tekti planuoti lėšas specialistų įdarbinimui.
3.1.4 Vaistininko teikiamų patarimų poreikio tyrimas.
Vienas esminių farmacinės rūpybos paslaugos elementų yra profesionali vaistininko konsultacija. Šiuo klausimu buvo siekiama ištirti gyventojų nuomonę dėl vaistininko teikiamų patarimų būtinumo. Vaistininko teikiamus patarimus dėl papildomų priemonių pasveikti, saugumo priemonių ar elgsenos, kaip būtinus, įvertino (81,70%) apklaustųjų vaistinės klientų (5 pav.). Jų poreikis dėl šios farmacinės rūpybos priemonės pagal mūsų vertinimo metodiką yra vertintinas 4 balais (labai gerai). p>0,05 Ar manote, kad vaistinėje būtų saugu imti tyrimams kraują, atlikti skiepus ir pan.? 47.50% 48.80% 3.80% Taip, manau tam užtektų vaistininko kvalifikacijos Taip, jeigu ten dirbtų sveikatos priežiūros specialistas Ne, vaistinėje šios procedūros yra nesaugios 0% 20% 40% 60% 80% 100% Kaskartinis priminimas pasimatuoti kraujospūdį vaistinėje Dėl Jūsų elgsenos gydytojo paskirtam ar savo pasirinktam vaistui (miegas, stresas, fizinis aktyvumas) Dėl papildomų, nei nurodyta gydytojų, saugumo priemonių (kokio maisto vengti, kokių vaistų kartu nevartoti) Dėl papildomų, nei nurodyta gydytojų, priemonių pasveikti (ką valgyti, kokius papildus vartoti) 43.80% 71.30% 90% 83.80% 41.30% 16.30% 5% 11.30% 15% 12.50% 5% 5% Taip Ne Neturiu nuomonės
5 pav. Respondentų nuomonės pasiskirstymas dėl vaistininko teikiamų papildomų patarimų būtinumo
Respondentai nurodė, kad vaistininkai turėtų papildomai, nei kad nurodė gydytojai, teikti sveikatinimo patarimus (ką valgyti, kokius papildus vartoti) (83,80%). Vaistininkai turėtų papildomai, nei kad nurodė gydytojai, teikti saugumo patarimus, susijusius su mityba, vaistų nesuderinamumu (90,00%). Respondentų manančių, kad vaistininkas turėtų teikti patarimus dėl paciento elgsenos, vartojant gydytojo paskirtus vaistus, yra 71,30%. Ir 43,80% nurodė, kad vaistininkai turėtų kiekvieną kartą paraginti naudotis kraujospūdžio aparatais, esančiais vaistinėje.
Remiantis tyrimo rezultatais galime teigti, kad vaistininkai turėtų teikti visapusiškus patarimus apie vaistinių preparatų vartojimo ypatumus.
Kadangi kaskartinį vaistininko raginimą naudotis kraujospūdžio aparatu pacientai vertino nei teigiamai nei neigiamai, o 15% išliko neutralūs, galime teigti, kad totalaus atmetimo dėl priemonių siūlymo nebuvo. Todėl galime teigti, kad papildomų paslaugų siūlymas vaistinės klientams yra taikytinas.
3.1.5 Vaistinės pasirinkimo kriterijų tyrimas
Šiuo klausimu buvo siekiama nustatyti pagrindines priežastis dėl kurių gyventojai renkasi vieną ar kitą vaistinę. Gauti rezultatai pateikti 6 pav.
6 pav. Kriterijai pagal kurios respondentai renkasi vaistines.
27% vaistinės klientų renkasi vaistinę dėl joje teikiamų vaistininko naudingų patarimų.28% respondentų renkasi greičiausiai pasiekiamą vaistinę. 25% renkasi vaistinę, kurioje jų manymu yra žemiausios kainos. 15% respondentų svarbiausiu vaistinės pasirinkimo kriterijumi įvardino nuoširdų, supratimu grįstą vaistininko bendravimą. Vaistinę renkasi atsitiktinai 5% respondentų.
27% 15% 25% 28% 5% Vaistinė, kurioje gaunu naudingų patarimų iš vaistininko Nuoširdus, supratimu grįstas bendravimas Prieinamos kainos Renkuosi vaistinę, kuri yra greičiausiai pasiekiama Vaistinę renkuosi atsitiktinai
Remiantis tyrimo rezultatais, matome, kad vaistinės pradeda konkuruoti ne vaistinių preparatų kainomis, o vaistininko teikiamomis paslaugomis, todėl farmacinės rūpybos paslaugų plėtra vaistinėse šiuo apsektu yra perspektyvi.
3.1.6 Vaistinėse teikiamų paslaugų kainodaros tyrimas
Vaistinėse teikiamų farmacinės rūpybos paslaugų įgyvendinimas reikalauja papildomų investicijų. Tam, kad šias paslaugas vaistinei teikti apsimokėtų reikalingos papildomos lėšos. Kitose ES šalyse farmacinės rūpybos paslaugų įdiegimas pilnai ar dalinai yra finansuojamas valstybės lėšomis arba iš pačių vaistinės klientų, apmokestinant kai kurias paslaugas. Lietuvoje teisiškai farmacinės rūpybos paslaugų finansavimas nėra galutinai nustatytas. Todėl šiuo klausimu buvo siekiama nustatyti gyventojų požiūrį į teikiamų paslaugų kainodaros sudarymą. Pusė apklaustųjų teigė, kad farmacinės rūpybos paslaugų kainos neturėtų būti atskirai išskirtos. (7 pav.)
7 pav. Respondentų nuomonė dėl teikiamų farmacinės rūpybos paslaugų kainodaros išskyrimo
Pusė respondentų mano, kad teikiamų paslaugų kainos neturėtų būti išskirtos (50%). Dalis respondentų mano, kad turėtų būti sudaryta atskira vaistų kainų ir papildomai teikiamų paslaugų kainodara (37,50%). Ir 12,50% neturi nuomonės dėl kainodaros.
Remiantis tyrimo rezultatais galime daryti prielaida, kad gyventojai pakankamai neįvertina farmacinės rūpybos paslaugų vertės, todėl būtini teisiniai ir finansiniai sprendimai reglamentuojantys paslaugų kainas. p>0,05
3.1.7 Gyventojų socialinių/psichologinių aspektų vaistinėje tyrimas
Tam, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos vaistinėse, turi vyrauti abipusis pasitikėjimas ir pagarba tarp vaistinės darbuotojų ir klientų. Šiuo klausimu buvo siekiama įvertinti, gyventojų socialinę patirtį vaistinėje. Rezultatai pateikti 8 pav.
12.50% 50% 37.50% Ar manote, kad vaistinėse turėtų būti išskirtas apmokėjimas už atliekamus matavimus, vaistų kainas, teikiamas konsultacijas, kitas priemones? Taip, manau tai skirtingi dalykai ir turėtų būti sudaryta atskira kainodara Ne, vaistininko pareiga parduoti vaistus ir patarti už bendrą kainą Neturiu nuomonės
8 pav. Respondentų socialinių potyrių vaistinėje apžvalga
Visada jaučiantys pagarbų ir nuoširdų bendravimą vaistinėje nurodė 72,50% respondentų. Daugiau jaučiantys pagarbą nei nepagarbą nurodė 25% respondentų ir 2,50% teigė jaučiantys nepagarbą bendraujant su vaistininku.
Visada pasitiki vaistininko teikiamomis paslaugomis ir patarimais 38,80% respondentų, 55% nurodė labiau pasitikintys vaistininku nei, kad nepasitikintys ir 5% teigė, retai pasitikintys vaistininko patarimais. 1,3% nepasitiki vaistininko patarimais.
Vaistininkas visada atsižvelgia į paciento žodžius (46,30%). Daugiau atsižvelgia nei ne (43,80%). Retai kreipia dėmesį į paciento teikiamą papildomą informaciją (7,50%) Ir 2,50% respondentų nurodė, kad vaistininkas visai nesiklauso paciento teikiamos informacijos.
51,30% apklaustųjų nurodė, kad vaistininkas visada skiria pakankamai laiko aptarnavimui. 40% teigė, kad vaistininkas dažniau skiria pakankamai laiko, nei kad skiria nepakankamai. Vaistininkas skiria dažniausiai per mažai laiko 7,50% respondentų. Ir 1,30% respondentų teigė, kad vaistininkas niekada pakankamai neskiria laiko paciento aptarnavimui.
Vertindami socialinius/ psichologinius respondentų potyrius vaistinėje pagal mūsų vertinimo metodą, rėmėmės atsakymo “Taip visada” vidurkiu (52,22%). Todėl tai atitinka 3 balus (gerai). Galime teigti, kad vyraujanti socialinė atmosfera vaistinėje yra palanki farmacinės rūpybos plėtrai vaistinėje. Ar vaistinėse esate pakankamai išklausomi? Ar vaistinėse atsižvlegiama į Jūsų žodžius (suteikiamą informaciją apie savo sveikatos būklę) Ar pasitikite vaistininko teikiamomis paslaugomis, patarimais dėl Jūsų sveikatos ir laikotės jo nurodymų? Ar vaistinėse pagarbiai, nuoširdžiai su Jumis elgiamasi? 51.30% 46.30% 38.80% 72.50% 40% 43.80% 55% 25% 7.50% 7.50% 5% 0% 1.30% 2.50% 1.30% 2.50% Taip, visada Daugiau taip, negu ne Daugiau ne, negu taip Ne
3.2 Farmacijos specialistų apklausos rezultatai
3.2.1 Farmacinės rūpybos priemonių įgyvendinimo vaistinėje, be papildomo atlyginimo, tyrimas Norint vaistininkui teikti kokybiškas farmacinės rūpybos paslaugas reikalingi papildomi apmokymai, kursų klausymas. Laiko ir lėšų investavimas, todėl vienas pagrindinių motyvacinių veiksnių farmacijos specialistams teikti farmacinės rūpybos paslaugas yra atlyginimas. Šiuo klausimu buvo siekiama nustatyti, kurias farmacinės rūpybos priemones, vaistininkai sutiktų teikti, jei už tai nebūtų papildomai atlyginama. Bendrai tik 28,33% farmacijos specialistų mano, kad farmacinės rūpybos paslaugos turėtų būti teikiamos be papildomo atlyginimo. Vaistininkų poreikį teiki farmacinės rūpybos paslaugas neatlyginamai vertinsime 2 balais (blogai).
9 pav. Farmacijos specialistų nuomonė dėl farmacinės rūpybos paslaugų teikimo vaistinėje, jei už jas nebūtų papildomai atlyginama
30% respondentų sutiktų teikti AKS, ūgio – svorio matavimų paslaugas ar atlikti gliukozės ir cholesterolio nustatymus kraujyje jei nebūtų papildomai atlyginama už šių paslaugų teikimą. 70% respondentų teigė, nemanantys, kad šios paslaugos turėtų būti teikiamos nemokamai.
Medicininių intervencijų procedūrų teikimą vaistinėse be papildomo atlygio palaiko 10% respondentų, o 90% mano, kad vaistinėje nereikia teikti šių paslaugų jei nėra už jas atlyginama.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vaistų pristatymo į namus paslauga Teikimas individualizuotos vaistų dozių sistemos (vaistai tiksliomis dozėmis sudėliojami į atskiras dėžutes pagal vartojimo datą) Patarimai susiję su priklausomybių vengimu (persivalgymas, rūkymas, TV ir kt.) Konsultacijos: mitybos, fizinio aktyvumo, maisto papildų vartojimo klausimais Atliekamos medicininės intervencijos procedūros AKS, ūgio - svorio matavimai, gliukozės ir cholesterolio nustatymas kraujyje 20% 20% 50% 50% 10% 30% 80% 70% 50% 50% 90% 70% 0% 10% 0% 0% 0% 0% Taip Ne Neturiu nuomonės
Be papildomo atlygio, vaistininkai, taip man mano, kad turėtų būti teikiamos konsultacijos (mitybos, fizinio aktyvumo, maisto papildų vartojimo klausimais) bei teikiami patarimai susiję su priklausomybių vengimu (50%). Kita pusė respondentų mano, kad be papildomo atlygio šios paslaugos neturi būti teikiamos.
Pritaria vaistų pristatymo į namus paslaugai be papildomo atlygio 20% respondentų, likusi dalis mano, kad ši paslauga neturėtų būti teikiama vaistinėje, jei už ją papildomai neatlyginama.
Gauti duomenys rodo, kad farmacijos specialistai nepalaiko neatlyginamo farmacinės rūpybos paslaugų teikimo vaistinėse. Rekomenduojama ieškoti motyvacinių veiksnių, skatinančių vaistininkus teikti farmacinės rūpybos paslaugas.
3.2.2 Farmacinės rūpybos priemonių įgyvendinimo vaistinėje, jei už jas būtų papildomai atlyginama, tyrimas
Tiriant vaistininkų požiūrio į farmacinės rūpybos paslaugų įgyvendinimą vaistinėje, jei būtų papildomai atlyginama, buvo nustatyta, kad 65% respondentų teiktų farmacinės rūpybos paslaugas. Farmacijos specialistų poreikį teikti farmacinės rūpybos paslaugas vertinsime 3 balais (gerai). Kaip kiekvieną priemonę atskirai vertino respondentai, pateikta 10 pav.
10 pav. Farmacijos specialistų nuomonė dėl farmacinės rūpybos paslaugų teikimo vaistinėje, jei už jas būtų papildomai atlyginama
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vaistų pristatymo į namus paslauga Teikimas individualizuotos vaistų dozių sistemos (vaistai tiksliomis dozėmis sudėliojami į atskiras dėžutes pagal vartojimo datą) Patarimai susiję su priklausomybių vengimu (persivalgymas, rūkymas, TV ir kt.) Konsultacijos: mitybos, fizinio aktyvumo, maisto papildų vartojimo klausimais Atliekamos medicininės intervencijos procedūros AKS, ūgio - svorio matavimai, gliukozės ir cholesterolio nustatymas kraujyje 50% 70% 80% 90% 40% 60% 30% 30% 20% 10% 50% 20% 20% 0% 0% 0% 10% 20% Taip Ne Neturiu nuomonės
60% respondentų teigė, kad vaistinėse turėtų būti atliekami matavimai: AKS, ūgio- svorio ar gliukozės ir cholesterolio nustatymas kraujyje, jei už tai mokamas papildomas atlygis. 20% respondentų nuomone ši paslauga vaistinėje nereikalinga ir 20% neturi nuomonės.
Paslaugų teikimą susijusį su medicininės intervencijos procedūromis palaiko 40% apklaustųjų, 50% nenorėtų teikti šių paslaugų ir 10% neturi nuomonės.
Jei būtų atlyginama, 90% respondentų, konsultacijas, susijusiąs su mitybos, fizinio aktyvumo, maisto papildų vartojimo klausimais laikytų tinkama farmacinės rūpybos priemone ir 10% laikytų netinkama.
Patarimus susijusius su priklausomybių vengimu, 80% laiko tinkama farmacinės rūpybos priemone, jei už ją papildomai atlyginama.
Individualizuotos vaistų dozių sistemos paslaugą vertina tinkama teikti 70% respondentų. Vaistų pristatymo į namus paslaugą vertina tinkama teikti 50% respondentų, 30% teigia, kad tai netinkama paslauga teikti vaistinėje ir 20% neturi nuomonės.
Vertindami gautus duomenis matome, kad dauguma farmacinės rūpybos priemonių vertinamos palankiai. Medicininės intervencijos procedūros atliekamos vaistinėje vertinamos prieštaringai, todėl svarbu šį klausimą analizuoti detaliau ir ieškoti priežasčių, įtakojančių vaistininkų neigiamą požiūrį dėl invazinių procedūrų atlikimo vaistinėje.
Vertindami darbo metodiką, matome, kad 20% respondentų atsakė neturintys nuomonės dėl fiziologinių parametrų matavimų vaistinėje ir vaistų pristatymo į namus paslaugos, todėl šie klausimai turėtų būti labiau praplėsti ar pateiktas detalesnis šių paslaugų aprašymas ar pateikti šių paslaugų naudingumo įrodymai.
3.2.3 Populiariausios farmacinės rūpybos paslaugos išskyrimas
Siekiant atlikti prognostinę farmacinės rūpybos priemonių analizę, farmacijos specialistų buvo paprašyta išskirti vieną farmacinės rūpybos priemonę, kuri jų manymu vaistinėje būtų populiariausia. Vaistininkai nurodė, kad populiariausios paslaugos būtų konsultacijos ir fiziologinių parametrų matavimai (11 pav.)
