Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Rima Gužauskienė
MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS PROFILAKTINIŲ
SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENIMIS IR
PROFILAKTINIŲ APŽIŪRŲ KOKYBĖ
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė
prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENIMIS IR PROFILAKTINIŲ APŽIŪRŲ KOKYBĖ
Rima Gužauskienė
Mokslinė vadovė prof. hab.dr. Jadvyga Petrauskienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2010. 105 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Klaipėdos m. moksleivių sergamumą profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenimis ir moksleivių bei jų tėvų požiūrį į profilaktinių apžiūrų kokybę.
Tyrimo metodika. Tyrimui atrinktos šešių Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo vidurinių, mokyklų vienuolika 7-tų ir dešimt 10-tų klasių .Moksleivių sergamumas tirtas remiantis 2008 m. profilaktinių patikrinimų ataskaitomis, sudarytomis mokyklų visuomenės sveikatos specialistų pagal sveikatos pažymėjimą (forma Nr.027-1/a). Atlikta atrinktų klasių moksleivių (n=430) ir jų tėvelių (n=341) anoniminė anketinė apklausa. Duomenys analizuoti kompiuterine SPSS 13.0 versijos programos pagalba, lyginant sergamumo ir profilaktinių apžiūrų kokybės kintamuosius pagal 2 kriterijų. Skirtumas statistiškai reikšmingas, kai pasikliovimo lygmuo p<0,05
Rezultatai. Iš 90,2 proc. pasitikrinusiųjų sveikatą mokinių 16 proc. buvo sveiki. Tarp kitų vyravo širdies kraujagyslių, regos, skeleto-raumenų, kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimai. Beveik du trečdaliai (60,7 proc.) mokinių sveikatos patikrinimų kokybę įvertino kaip paviršutiniškai atliekamą sveikatos patikrą. Ne visiems mokiniams buvo matuojamas arterinis kraujo spaudimas, tikrinamas regėjimas, klausa, laikysena, atliekamai kraujo ir šlapimo tyrimai, ne visi tikrino dantis, esant sveikatos sutrikimams ne visiems buvo teikiamos rekomendacijos. 39,5 proc. mokinių savo sveikatą įvertino kaip visiškai sveikas ir 52,3 proc. mokinių - pakankamai sveikas. Į mokyklos visuomenės sveikatos specialistą mokiniai kreipiasi retai. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mokinių ir tėvelių požiūrių į profilaktinių apžiūrų kokybę nenustatyta. Tėveliai dažniau, nei jų vaikai žino sveikatos pažymų pristatymo į mokyklą laiką, jaučia didesnę atsakomybę už profilaktinių sveikatos patikrinimų savalaikiškumą. Mokiniai dažniau nei jų tėveliai nurodė, kad profilaktinės apžiūros metu matuojamas arterinis kraujo spaudimas, dažniau save įvertino visiškai sveikais. Ne visi tėveliai žino, ar jų vaikai dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi į mokyklos visuomenės sveikatos specialistą. Išvados. Tik 16 proc. profilaktiškai pasitikrinusiųjų sveikatą mokinių nebuvo nustatyta jokių sveikatos sutrikimų. Apie du trečdaliai mokinių ir jų tėvų profilaktinę apžiūrų kokybę apibūdino kaip paviršutinišką. Šeimos gydytojai skiria vaikų sveikatos patikrai nepakankamai dėmesio. Būtina diegti vaikams atsakomybę už savo sveikatą ir jos kasmetinę patikrą, šeimos gydytojams-skirti ypatingą dėmesį patikros kokybei.
SUMMARY
Management of Public Health
SHOOLCHILDREN MORBIDITY ACCORDING TO THE DATA OF PREVENTIVE HEALTH CHECKUPS AND QUALITY OF PREVENTIVE CHECKUPS
Rima Gužauskienė
Supervisor Jadvyga Petrauskienė, assistant Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2010. 105 p.
Objective. To asses the schoolchildren morbidity of Klaipeda town according to the data of preventive health checkups and the schoolchildren and their parents’ attitude towards the quality of preventative checkups.
Methods. Schoolchildren’s morbidity was tested on the basis of 2008 preventative checkup reports, which were performed by the school public health workers (form Nr. 027-1/a). The study was conducted in eleven seventh forms and in ten tenth forms. Schoolchildren (n=430) and their parents (n=341) were asked to fill in an anonymous questionnaire. The data was analyzed using SPSS computer program by comparing the variable of morbidity and the quality of preventative checkups according to2 criteria. The data difference was considered as statically significant when p<0.05. Results. 90.2 % of schoolchildren checked their health. 16 % out of them were healthy. The rest of the respondents experienced cardio vascular, vision, skeletal-muscular, respiratory and nervous system disorders. About one third (60.7%) of schoolchildren described preventative checkups as very superficial health examination. Not all schoolchildren had their blood pressure checked, their eyes and hearing tested, posture and their teeth examined, blood and urine tests made. Not all schoolchildren receive recommendations in case they have any health disorders. 52.3 % of schoolchildren perceived themselves as quite healthy and 39.5% of schoolchildren regarded themselves as completely healthy and they very rarely turn for public health worker’s care. Statistically significant differences among parents’ and schoolchildren’s attitude towards the quality of preventive checkups were not found. It is clear that parents are more aware of the deadlines of delivering health checkup certificates and are more responsible for delivering them than their children. Schoolchildren stated more often than their parents that they have their blood pressure but not their hearing tested during their preventative checkups. Also they regarded themselves more often healthy than their parents. Not all the parents were aware if their child had ever turned for help to a school public health worker.
Conclusions. Only 16% of preventatively checked schoolchildren had no any health disorders. About two thirds of schoolchildren and their parents described preventive checkups as very superficial health examination. General practitioners pay not enough attention to preventive health checkups. It is necessary to develop personal children responsibility for their health and its annual preventive checkups. General practitioners must pay more attention to the quality of schoolchildren’s preventive health checkups.
TURINYS
ĮVADAS………....6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI………...9
1. LITERATŪROS APŽVALGA………...10
1.1. Lietuvos moksleivių sveikata profilaktinių tyrimų duomenimis ir moksleivių sveikatos epidemiologinė situacija………..10
1.1.1. Sergamumas regos ir klausos sutrikimais...16
1.1.2. Laikysenos sutrikimai ir sergamumas skolioze...18
1.1.3. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis...21
1.1.4. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis...22
1.1.5. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis...23
1.1.6. Sergamumas endokrininės sistemos ligomis...24
1.1.7. Sergamumas odos ir poodžio ligomis...25
1.1.8. Sergamumas nervų sistemos ir jutimo organų ligomis.………....25
1.2. Teisinių aktų, reglamentuojančių moksleivių profilaktinės sveikatos priežiūrą, apžvalga.27 2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA………..31
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodika……….……..31
2.2. Tyrimo kontingentas ………....32
2.3. Statistinė duomenų analizė………...34
3. REZULTATAI………...……….35
3.1. Moksleivių sergamumas profilaktinio sveikatos patikrinimo duomenimis……….35
3.2. Moksleivių požiūris į profilaktinių apžiūrų kokybę………...……..37
3.3. Tėvų požiūris į profilaktinių apžiūrų kokybę………...44
4.4. Moksleivių ir jų tėvų požiūrio į profilaktinių apžiūrų kokybę palyginimas……….52
4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS……….…….67
IŠVADOS……….……….……..72
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS………..…73
LITERATŪRA………..……..74
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas ŠMM – švietimo ir mokslo ministerija PSP – pirminė sveikatos priežiūra ŠG – šeimos gydytojas
CD – cukrinis diabetas BA- bronchinė astma
CNS – centrinė nervų sistema
LSIC – Lietuvos statistikos informacijos centras
SVEIDRA – privalomojo sveikatos draudimo duomenų bazė VSB – visuomenės sveikatos biuras
ĮVADAS
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis 2008 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 673,8 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, t. y. 20 procentų visų gyventojų. Per 2007 m. vaikų sumažėjo 21,7 tūkst., o per praėjusius aštuonerius metus vaikų kasmet mažėjo vidutiniškai apie 25 tūkst. Daugelyje pasaulio šalių vaikai sudaro 20–25 proc. gyventojų. Lietuvoje 2006 m. sausio 1 d. vaikai sudarė 21,1 proc. visų Lietuvos gyventojų (1 ).
Pasaulyje šiuo metu gyvena daugiau nei 1,2 milijardo paauglių – tai yra kas penktas pasaulio gyventojas . Visame pasaulyje bendras gyventojų skaičius yra 6 055 049, iš jų paauglių skaičius yra 1 153 822 – 19 proc. (64). Lietuvoje paaugliai sudaro apie 15,5 proc. Lietuvos gyventojų (2).
Vienas svarbiausių sveikatos raidos laikotarpių yra vaikystė ir paauglystė (3). Vaikų ir paauglių sveikata bet kurioje visuomenėje ir esant bet kokiai socialinei ekonominei bei politinei situacijai yra aktualiausia problema ir pirmaeilės svarbos dalykas, kadangi nuo to priklauso šalies ateitis, tautos genofondas, mokslinis ir ekonominis visuomenės potencialas (4).
Šiuolaikinė visuomenės sveikatos samprata pažymi profilaktikos, sveikatos ugdymo ir bendradarbiavimo svarbą. Labai svarbios yra sveikatos priežiūros paslaugos, padedančios paaugliams išlikti sveikiems ir sėkmingai baigti tapimo suaugusiais procesą (5).
Nacionalinės sveikatos tarybos veiklos 2004 m. ataskaitoje pažymima, kad vis dar per mažai dėmesio skiriama moksleivių sveikatos rodiklių analizei (6).
Nuo 1990 metų remiantis įvairių šaltinių duomenimis galime teigti, kad žymiai padidėjo vaikų sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų, nervų sistemos ir jutimo organų ligomis, didžiausią dalį bendro sergamumo struktūroje sudaro kvėpavimo organų ligos (7). Beveik ketvirtadaliui Lietuvos vyresniųjų klasių mokinių būdingas dažnas sergamumas ūmiomis ligomis, apie 22% serga lėtinėmis ligomis (8). Vaikų populiacijoje dramatiškai padaugėjo psichikos ir elgesio sutrikimų. Daugiau nei trečdalis paauglių jaučiasi nelabai laimingais ar nelaimingais, dešimtadaliui jų būdingos suicidinės tendencijos (8), didžiausią rūpestį kelia nepatenkinama Lietuvos vaikų psichikos sveikatos būklė, didelis bei nemažėjantis paauglių savižudybių skaičius bei plintantys žalingi įpročiai (6).
Profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenimis suprastėjo Lietuvos moksleivių sveikata. Konstatuojamas vaikų tarpe padidėjęs regos, laikysenos, virškinimo sutrikimų dažnis. Sveikatos informacijos centro duomenimis, visiškai sveikų vaikų yra mažiau nei pusė. Didėjant amžiui sveikiausių moksleivių mažėja, o daugėja turinčiųjų funkcinių sveikatos sutrikimų ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis vaikų skaičius (9).
Vaikų sveikatos profilaktinių patikrinimų duomenys rodo, kad kasmet nustatoma vis daugiau moksleivių, turinčių sveikatos sutrikimo problemų. 1996 m. visiškai sveikų buvo apie pusę vaikų,2002 m.- 43,6 proc.; 2004 m.- 42,3 proc.; 2005 m.- 42,6 proc. (10).
Kaip nurodo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras, visiškai sveikų Klaipėdos miesto mokyklos vaikų dalis (skaičiuojama nuo visų pasitikrinusiųjų - 91 proc.) yra 34,6 proc. (11).
Kiekvienu augimo laikotarpiu vaiko organizmui būdingos tam tikros morfologinės ir fiziologinės savybės. Jos lemia organizmo funkcines savybes, gebėjimą prisitaikyti prie supančios aplinkos, reaguoti į veiksnius, sukeliančius įvairias ligas. Dėl organizmo savybių tos pačios ligos eiga ir simptomai kinta priklausomai nuo amžiaus. Dauguma paauglių pas gydytoją atvyksta profilaktiškai patikrinti sveikatą arba susirgę ūmine liga (12).
PSO per pastaruosius dešimtmečius akcentuoja, kad pirminė sveikatos priežiūros grandis yra svarbi, sprendžiant paauglių sveikatinimo problemas (13).
Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 (14) reglamentuoja vaikų ir paauglių sveikatos patikrinimo tvarką, nustatydamas profilaktinių sveikatos patikrinimų dažnį. Vaikai, lankantys mokyklą, kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. turi mokyklai pateikti informaciją apie profilaktinio savo sveikatos patikrinimo rezultatus. Ši informacija atsispindi Vaiko sveikatos pažymėjime (forma Nr. 027-1/a), gautame iš šeimos gydytojo, pas kurį moksleivis tikrinosi savo sveikatą. Pažymėjimas galioja vienerius metus. Vienas pagrindinių šaltinių apie vaikų sergamumą yra profilaktinių sveikatos patikrinimų metu gauti sveikatos rodikliai, kurie naudojami bendrai šalies vaikų sveikatos stebėsenai ir analizei.
Vaikų sveikata rūpintis ir ją profilaktiškai tikrinti reikia nuolat, o ne dėl sveikatos pažymėjimų. Profilaktiniai tikrinimai padeda laiku nustatyti ir išgydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, taip pat suteikia puikią galimybę aptarti su savo šeimos gydytoju pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus. Profilaktiškai tikrintis sveikatą turi visi moksleiviai nuo 7 iki 18 metų amžiaus. Profilaktinio sveikatos patikrinimo metu šeimos gydytojas ar gydytojas pediatras įvertina vaiko kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinimo, urogenitalinės, endokrininės, skeleto-raumenų sistemų, dantų, regos, klausos, kraujo, odos būklę. Prireikus, pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus. Šeimos gydytojas turi pateikti rekomendacijų, jei mokinys turi sveikatos sutrikimų dėl fizinio krūvio, mitybos, regos, vengtinų alergenų . Lietuvoje šeimos gydytojai yra beveik vieninteliai jauniems žmonėms laisvai prieinami sveikatos priežiūros konsultantai (13). Vaikai, jo tėvai ar globėjai ir mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atsako už teiktų rekomendacijų laikymąsi.
Auganti ir bręstanti asmenybė yra imli ir lengvai pažeidžiama. Todėl vaikui reikia žinių, gerų pavyzdžių ir įgūdžių, kad sugebėtų įvertinti negatyvius reiškinius, išsiugdytų teigiamas nuostatas, pajustų atsakomybę dėl savo ir kitų sveikatos, išmoktų kontroliuoti savo sveikatą, aplinką, išvengtų ligų (3).
Palyginus 11–12 klasių mokinių sveikatos savivertę 2000 m. ir 2006 m. nustatyta, kad pastarajame tyrime 1,6 karto padaugėjo tokių, kurie save laiko nelabai sveikais ir silpnos sveikatos (4).
Vaikai sudaro penktadalį mūsų visuomenės ir, vertinant vaikų ir jaunimo sergamumą bei gyvenseną, vis dar iškyla nemažai klausimų, kaip suvaldyti aplinkos įtaką sveikam įvairaus amžiaus vaikų augimui ir vystymuisi bei sveikatos būklei.
Aktualumas: pasirinktos temos aktualumą galima pagrįsti suprastėjusios Lietuvos moksleivių sveikatos rodikliais. Vykdoma profilaktinė veikla yra labai svarbi prižiūrint paauglių sveikatą. Profilaktinės patikros pagrindiniai uždaviniai yra užkirsti kelią ligai veikiant rizikos veiksnius bei anksti nustatyti ligos sukeltus pokyčius. Profilaktinių apžiūrų kokybė, šeimos gydytojų kompetencija ir atsakingumas, vykdant profilaktines vaikų sveikatos apžiūras įtakoja geresnį vaikų sveikatos sutrikimų nustatymą, savalaikį rekomendacijų teikimą, ypač, pagal Baubinienę (43), arterinio kraujo spaudimo (AKS) matavimą visiems vaikams, teisingą matavimo metodikos taikymą. Būtina nuo mažens diegti , kad vaikai ir jų tėvai taip pat yra atsakingi už savo sveikatą. Kasmetinė vaikų sveikatos profilaktinė patikra turėtų tapti šeimos ir jos narių svarbus atsakomybinis kriterijus savo sveikatos atžvilgiu.
Didėjant vaikų sveikatos sutrikimų dažniui, būtina skirti ypatingą dėmesį vaikų sveikatos kasmetinės profilaktinės apžiūros kokybei, galinčiai įtakoti vaikų ir jaunimo sveikatos bei gyvensenos, elgsenos pokyčius pozityvia linkme.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Įvertinti Klaipėdos m. moksleivių sergamumą profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenimis ir moksleivių bei jų tėvų požiūrį į profilaktinių apžiūrų kokybę.
Darbo uždaviniai
1. Nustatyti 13 ir 15 metų moksleivių sergamumą profilaktinio patikrinimo duomenimis. 2. Įvertinti moksleivių požiūrį į profilaktinių apžiūrų kokybę.
3. Įvertinti tėvų požiūrį į profilaktinių apžiūrų kokybę.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Lietuvos moksleivių sveikata profilaktinių apžiūrų duomenimis ir moksleivių sveikatos epidemiologinė situacija
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ ir Higienos norma 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”, kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. moksleiviai turi pateikti mokyklai informaciją apie profilaktinio savo sveikatos patikrinimo rezultatus (14,15,16). Šeimos gydytojas patikrinimo rezultatus surašo į Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma 027-1/a). Šie duomenys naudojami moksleivių sveikatos stebėsenai ir analizei (11). Vaikų sveikatos būklę atspindi profilaktinių patikrinimų rezultatai. Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys rodo, kad daugėja vaikų, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų. 2005 m. iš visų patikrintų vaikų iki 16 metų amžiaus visai sveikų buvo tik 43 procentai (2000 m. – 46 proc.). 2005 m. dažniausiai vaikai sirgo kvėpavimo (55,8 proc.), virškinimo sistemos (19,7 proc.) ir akių (13,3 proc.) ligomis (10 ).
Lyginant su kitomis šalimis, pvz. Rusija, Kaliningrado miesto moksleivių, pasitikrinusių profilaktiškai sveikatą, visai sveikų tebuvo tik 25 proc. vaikų. Per vienus mokslo metus sveikata prastėja kas trečiam moksleiviui. Du kartus padidėjo regos bei kaulų-raumenų sistemos sutrikimų. Nuo 1995 m. iki 2000 m. bendras Kaliningrado moksleivių sergamumas padidėjo 15 proc. (703 atv.1000-iui moksleivių.) (17).
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovas prof. habil. dr. Algimantas Raugalė pastebi, kad moksleivių sveikata nepasižymi gerais sveikatos rodikliais. Kasmet daugėja moksleivių, kuriems nustatoma regos sutrikimų, virškinimo trakto sutrikimų, ypač neramina mažas moksleivių fizinis aktyvumas. Raugalės teigimu, tokiam vaikų sveikatos blogėjimui įtakos turi mažas fizinis aktyvumas, mokyklose pažeidžiamos mikroklimato sąlygos – vaikų ūgiui nepritaikyti mokykliniai stalai bei kėdės, prastas apšvietimas (18). Profilaktinių patikrinimų duomenys rodo laikysenos sutrikimų didėjimo tendenciją ir ikimokyklinio, ir mokyklinio amžiaus vaikų grupėse. Net 13 proc. moksleivių sėdi ūgiui nepritaikytuose suoluose, todėl nereikia stebėtis, kad vaikų laikysenos sutrikimų skaičius išaugo. Jei 1992 metais iš 1000 patikrintų moksleivių buvo 44 laikysenos sutrikimai, tai 2007 metais skaičius išaugo iki 107 iš 1000 patikrintų moksleivių. Ženkliai padaugėjo stuburo iškrypimų – nuo 1992 metų iki 2002 metų sergančių moksleivių skaičius padidėjo nuo 13 iki 31 iš 1000 patikrintų vaikų (18). Per dešimtmetį padidėjo vaikų sergamumas ne tik jungiamojo audinio ir skeleto raumenų, ligomis, bet ir nervų sistemos ir jutimo organų ligomis,
dramatiškai išaugo psichikos bei elgesio sutrikimų (8). Vyresniųjų klasių moksleiviams būdingi įvairūs psichosomatiniai negalavimai (galvos skausmas, svaigimas, nervinė įtampa, irzlumas, nemiga, silpnumas, greitas nuovargis, prastas apetitas). Šie sveikatos sutrikimai ir negalavimai iš dalies taip pat sietini su per dideliu ugdymo krūviu, netinkamu dienos režimu, sveikos gyvensenos įpročių stoka (19). Padidėjo sergamumas kvėpavimo organų ligomis, profilaktinių patikrinimų metu išaiškinama vis daugiau regos sutrikimų. Jei 1992 metais iš 1000 patikrintų moksleivių 105 buvo regos sutrikimų, tai 2002 metais – jau 174. Nuo 1992 metų iki 2002 metų virškinimo trakto ligomis sergančių moksleivių skaičius padidėjo nuo 26 iki 36 iš 1000 patikrintų vaikų (18).
Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centro sveikatos edukologė Brazulevičienė remdamasi įvairių šaltinių duomenimis teigia, kad didėja vaikų sergamumas. Labiausiai paplitusios ligos: regėjimo aštrumo sutrikimai 15 % moksleivių, judėjimo aparato sutrikimai, CNS sutrikimai 4 %, širdies - kraujagyslių sistemos ligomis serga 3 % pradinių klasių moksleivių (19). Sveikatos patikrinimo rezultatais Klaipėdos rajono moksleivių bendras sergamumas 2002-2004 m. mažėjo, tačiau 2005 m. vėl pradėjo didėti. Kasmet Klaipėdos rajone daugėja vaikų, turinčių regos, laikysenos sutrikimų bei stuburo iškrypimų (skoliozę). Klaipėdos apskrityje, patikrinus regėjimą tūkstančiui vaikų, 233 jų, t.y. kas penktam vaikui, buvo diagnozuotas vienoks ar kitoks regos sutrikimas. Kasmet daugėja vaikų, kurie skundžiasi padidėjusiu jautrumu, blogu miegu. 2005 m. Klaipėdos apskrities moksleivių sergamumas skolioze (stuburo iškrypimu) buvo 96 atvejai iš tūkstančio patikrintų moksleivių (20). Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro 2009 m. (VSB) duomenimis, iš 19 tūkst. Klaipėdoje besimokančių moksleivių visiškai sveiki yra tik kas šeštas, tai yra 15,9 proc. Daugiausia moksleivių serga širdies ir kraujagyslių (26,2 proc.), skeleto-raumenų (21,9 proc.), kvėpavimo (11,5 proc.) sistemų ligomis - jos sudaro daugiau nei pusę visų diagnozių (11). Pagal mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialisčių pateiktus 2009/2010 m. m. duomenis Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose profilaktiškai sveikatą pasitikrino 98,5 proc. mokinių ir tik 1,52 proc. mokinių profilaktinėje sveikatos patikroje nedalyvavo. Iš profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių mokinių tik 33 proc. neturi jokių sveikatos sutrikimų . Profilaktiškai patikrintų mokinių sergamumumo duomenimis daugiausia mokiniams nustatyti regos sistemos (36 proc.) ir skeleto – raumenų sistemos sutrikimai (23 proc.), mažiausiai - virškinimo (2 proc.), urogenitalinės sistemos (1 proc.), klausos sutrikimai (0,3 proc.) (21).
Kaip teigia Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, sveikatos statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų populiacijos sveikatos būklę (22). Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pažymos „Apie šalies bendrojo lavinimo mokyklų
higieninę būklę 2001−2002 mokslo metų pradžioje“ išvadose rašoma, kad bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių sveikatos rodikliai kasmet blogėja. Visuomenės sveikatos centrų atlikta 2000– 2001 m. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių sveikatos rodiklių analizė rodo, kad kasmet mažėja pirmos sveikatos grupės (sveikiausių) moksleivių, daugėja antros sveikatos grupės (rizikos grupės) ir sutrikusios regos, laikysenos moksleivių, nemažėja virškinamojo trakto ligų (9).
Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis per pastaruosius metus (1990-2000 m.m.) vaikų sergamumas padidėjo beveik du kartus (10, 23). Nacionalinės Sveikatos tarybos metiniame pranešime (2005 m.) SVEIDROS pateiktos analizės duomenimis , 2004 metais 77 proc. visų 0–17 metų amžiaus asmenų buvo diagnozuota nauja ar patvirtinta lėtinė liga (11). Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, kasmet auga vaikų sergamumas įvairiomis ligomis. Vaikų sergamumas nuo 1990 iki 2005 m. išaugo nuo 730,9 iki 2589,49 atvejų/1000 vaikų. Analizuojant vaikų sergamumą pagal atskiras ligų klases matyti, kad didžiausią dalį bendro sergamumo struktūroje sudaro kvėpavimo organų ligos (2005 m. – 1546,06 atvejų/1000 vaikų), virškinimo organų ligos (2005 m. – 204,38 atvejų/1000 vaikų) ir odos ligos (2005 m. – 132,76/1000 vaikų) (24).
Rusijos Sveikatos ministerijos duomenimis nuo 1996 m. bendras vaikų sergamumas iki 14 metų amžiaus padidėjo 14,5 proc. Ženkliai padidėjo sergamumas kaulų-raumenų sistemos (53,6 proc.), endokrininės sitemos (45,6 proc.) ligomis. 15-17 metų amžiaus paauglių tarpe 2000 m., lyginant su 1996 m., bendras sergamumas padidėjo 27,9 proc. (25).
Ligonių kasose 1999 m. pradėjo veikti kompiuterinė statistinių ir ekonominių duomenų surinkimo bei apdorojimo sistema “SVEIDRA“. Lietuvos sveikatos informacijos centre pradėta eksploatuoti privalomojo sveikatos draudimo duomenų bazė SVEIDRA, kurioje registruojamas visų besikreipusių į sveikatos priežiūros įstaigas vaikų sergamumas, remiantis gydytojo patvirtinta diagnoze. 2006 m. daugiau negu pusė visų vaikų (0-17 m.) buvo susirgę ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu. Kitomis ligomis vaikai sirgo gerokai mažiau: virškinimo sistemos ligomis (daugiausia – dantų ligomis) sirgo 19 proc., akių ligomis – 15 proc., odos ligomis – 11 proc. vaikų. Regėjimo sutrikimų akivaizdžiai daugėja vyresnio amžiaus vaikų grupėse. Nuo 2004 m. šiek tiek mažėja vaikų sergamumas anemijomis, lėtiniu otitu, pneumonija, gastritu ir duodenitu. Tačiau didėja sergamumas epilepsija, alerginiu rinitu, astma, deformuojančiomis dorsopatijomis (24).
Analizuojant SVEIDROS duomenis apie vaikų sergamumą (7-14 metų vaikų) kai kuriomis ligomis ir sutrikimais per 2006-2008 metus, galima konstatuoti, kad Lietuvoje 2006 m.
ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose apsilankė viso 313049 7-14 metų vaikų, 2007 m.-294977 vaikų, o 2008 metais truputis mažiau - 280303. Stebėdami šių nagrinėjamų trijų metų duomenis, matome, kad 7-14 metų vaikų tarpe vyrauja regėjimo sutrikimai , turintys didėjimo tendenciją (nuo 2006 m. - 15,2 proc. iki 2008 m. - 18 proc.). Taip pat daugėja deformuojančios dorsopatijos, nenormalios laikysenos ir skoliozės atvejų skaičius 7–14 metų amžiaus vaikų tarpe (26, 27, 28). Pateiktame 1 paveiksle vaikų, apsilankiusių ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, sveikatos sutrikimai atsispindi LSIC leidiniuose:” Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos įstaigų veikla”(26, 27, 28) (1 pav.). LSIC leidiniuose:” Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos įstaigų veikla” taip pat pateikiami 15-17 metų amžiaus vaikų, apsilankiusių ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2006-2008 m.m., sutrikimų duomenys.
1 pav. Lietuvos 7-14 m. vaikų, sergančių kai kuriomis ligomis ir sutrikimais, skaičius (proc.) apsilankiusių ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2006-2008 m.m. Šaltinis: ” Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla” (26, 27, 28).
Analizuojant SVEIDROS duomenis apie vaikų sergamumą (15-17 m.) kai kuriomis ligomis ir sutrikimais per 2006-2008 metus, galima konstatuoti, kad Lietuvoje 2006 m. ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose apsilankė iš viso 152290 15-17 metų paauglių, 2007 m. - 151527 vaikų, o 2008 metais truputis mažiau - 143650. Stebėdami šių nagrinėjamų trijų metų duomenis, matome, kad 15-17 metų paauglių tarpe , kaip ir 7-14 metų amžiaus vaikų , pagrinde vyrauja regėjimo sutrikimas , turintis didėjimo tendenciją (nuo 2006 m. – 14,9 proc. iki 2008 m. – 18,5
proc.). Lyginant su 7-14 metų amžiaus vaikų sutrikimų skaičiumi, paauglių tarpe skoliozės atvejų yra daugiau, nei vaikų tarpe (2008 m. 7-14 m. 3,7 proc., 15-17 m. 5,1 proc.).Tuo tarpu deformuojančios dorsopatijos, nenormalios laikysenos atvejų yra mažesnis procentas 15-17 metų amžiaus paauglių tarpe (26, 27, 28) (2 pav.).
2 pav. Lietuvos 15-17 m. paauglių, sergančių kai kuriomis ligomis ir sutrikimais, skaičius (proc.) apsilankiusių ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2006-2008 m.m. Šaltinis: ” Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla”(26, 27, 28).
2006 - 2008 m. SVEIDROS duomenimis Lietuvoje 0-17 m. sergančių vaikų skaičius 1000-čiui vaikų kito nuo 774,77 atv. iki 761,6 atv. 3 paveiksle pateikiamos 0-17 metų amžiaus vaikų, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose užregistruotas bent vienas susirgimas ar trauma, skaičius 1000-čiui vaikų. Didžiausias sergamumas vyrauja kvėpavimo sistemos ligų tarpe -2006 m. buvo 566,87 atv., 2008 m. – 515,22 atv. 1000 čiui vaikų. Dėl virškinimo sistemos ligų 2006 m. problemų buvo 188,41 atv., 2008 m. – 181,75 atv. 2006 m. 144,97 vaikai sirgo akies ir jos priedinių organų ligomis 1000 čiui vaikų , o 2008 m. šis rodiklis didėjo iki 165,14 atv. 1000 čiui vaikų . Didėjimo tendencija vyravo ir jungiamojo audinio ir skeleto - raumenų sistemos ligų tarpe nuo 2006 m. 96,64 atv. iki 2008 m. 107,95 atv. 1000 čiui vaikų . Nežymiai, tačiau didėjo sergamumas endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos, nervų sistemos ligomis (26, 27, 28) (3 pav.). 3 paveiksle pateikiama informacija apie visas anksčiau nagrinėtas vaikų ligas, kurios yra nurodytos vaiko sveikatos pažymėjime (forma Nr.027-1/a patvirtinta Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.V-951).
3 pav. Lietuvos 0-17 m. vaikų, sergančių kai kuriomis ligomis, skaičius 1000-čiui vaikų, apsilankiusių ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose užregistruotas bent vienas susirgimas ar trauma. 2006-2008 m. SVEIDROS duomenys (26, 27, 28).
Prastėjanti vaikų populiacijos sveikatos būklė atsispindi taip pat Lietuvoje atliktuose moksliniuose tyrimuose.
Lietuvos XI-XII klasių moksleivių sveikatos būklės tyrime 1999 m. pavasarį, baigiantis mokslo metams anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo 1401 moksleivis iš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus 12 mokyklų. 837 (59,7%) mergaičių ir 564 (40,3%) berniukų, 796 vienuoliktokai ir 605 – dvyliktokai. Tyrimo išdavoje nustatyta, kad nelabai sveikais save laikė 13,4% moksleivių, 2% buvo silpnos sveikatos, 20,9% pareiškė, kad serga lėtinėmis ligomis. Trumparegystė nustatyta 26,8%, toliaregystė – 3,8%, 0,2% – kita akių patologija. 76,7% tirtųjų buvo tikrinta kūno laikysena ir 26,8% nustatyta ydinga laikysena, 6,7% – skoliozė. Per mokslo metus nei karto nesirgo 39,3% tirtųjų, sirgo 4 kartus ir dažniau – 9,9%. Kartą per savaitę ar dažniau 62,5% moksleivių skundėsi irzlumu, 61,2% – nervine įtampa, 47,4% – galvos skausmu, 44,5% – greitu nuovargiu, 31,3% – nuovargiu iš ryto, 29,2% – silpnumu. Daugiau negalavimų patyrė dvyliktokai nei vienuoliktokai (p<0,02) ir mergaitės nei berniukai (p<0,001). Vaistus moksleiviai dažniausiai
vartojo nuo galvos skausmo (43,5%), pilvo skausmo (35,7%), migdomuosius ir raminamuosius (18,3%) (8). Lietuvos moksleivių sveikatos būklės tyrimų duomenimis, 60 % moksleivių nuo 7 iki 12 metų turi vieną, o 30 % - du sveikatos rizikos faktorius. Tyrimai rodo, jog kasmet apie 35,1 % paauglių suserga virškinimo, nervų sistemos, jutimo bei kvėpavimo ligomis. Apie 60 % vaikų ir paauglių neteisingai (nesveikai) valgo, mažai žino apie racionalią mitybą. Virškinimo ligų plitimą įtakoja psichinė įtampa, žalingi įpročiai. Kuo intensyviau paauglys vystosi fiziškai ir jo augimo šuoliai esti ankstesni bei staigesni, tuo dažnesni ir stipresni yra funkciniai sutrikimai. Respublikos medikų žiniomis, 20-30 % moksleivių yra padidinto kūno svorio, ne vienam iš jų jau dabar sutrikusi širdies kraujagyslių veikla, padidėjęs nervinės sistemos jautrumas, neretas plokščiapadis. Medikai teigia, kad kas ketvirtas abiturientas baigia mokyklą su tam tikrais sveikatos nukrypimais. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje tik 20-25 % abiturientų baigia vidurines mokyklas be sveikatos sutrikimų(19).
Literatūros apžvalgoje pateiktais Lietuvos moksleivių sveikatos profilaktinių apžiūrų ir moksleivių sveikatos epidemiologinės situacijos duomenimis, apibendrintai galima teigti, kad didėjant moksleivių sergamumui, prastėja jų sveikata. Svarbu tarpžinybinėmis integruotomis pastangomis skatinti šeimos, mokytojų, moksleivių asmeninę atsakomybę už savo ir visuomenės sveikatą, skatinti ir palaikyti asmeninę sveikatą stiprininant iniciatyvą (9).
1.1.1. Sergamumas regos ir klausos sutrikimais Labiausiai paplitę nesunkūs regos sutrikimai t.y. koreguojamos refrakcinės ydos yra trumparegystė ( miopija), toliaregystė (hipertrofija), ir astigmatizmas, žvairumas, ambliopija.
Oftalmologas patikrina visus į mokyklą ruošiamus vaikus, tačiau regos sutrikimai ir jų komplikacijos jau turi būti koreguoti bei išgydyti iki vaikui pradedant lankyti mokyklą. Kol vaikų regos sutrikimų prevencijos sistema nėra pakankamai tobula, galima ir reikia panaudoti tokią alternatyvią priemonę, kaip vaikų profilaktinio patikrinimo programą.
20 amžiaus pabaigoje apie trumparegystę prabilta plačiai ir nauju aspektu. Trumparegystė jaunėja, t.y. vis dažniau ji vystosi jaunesniame vaikų amžiuje Daugelio pasaulio šalių oftalmologai atkreipė dėmesį į šios ligos epidemiologiją: ji išplitusi visuose žemynuose, o kai kuriuose kraštuose įgauna grėsmingą epideminį pobūdį, paliesdamas 70-80 proc. jauno darbingo amžiaus žmonių.Trumparegystė diagnozuojama dažniausiai iš visų akių ligų patologijos t.y. 95 proc.
4 pav. 7-14 m. vaikų profilaktinio patikrinimo rezultatai 1998 - 2005 m.m. (1000 čiui patikrintų vaikų išaiškinti regos defektai). Šaltinis: SVEIDROS duomenys (28).
11–12 klasių mokinių sveikatos ir jos pokyčių per 5 metus tyrimo metu, atlikto švietimo mokslo ministerijos (ŠMM) užsakymu, nurodo, kad rega , remiantis mokinių atsakymais, patikrinta 98,5%. Normalią regą turėjo 63,9% patikrintųjų, trumparegystę – 31,8%, kita akių patologija – 2,8%. Regos sutrikimų turėjo 27,6% berniukų ir 38,6% mergaičių, skirtumo reikšmingumas p=0,0001. Bendrojo lavinimo mokyklose vaikai turi didesnį mokymosi kruvį, daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, skaitydami ir pan. (4).
Kauno miesto gimnazijose 2007-2008 metais atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 40 proc. tirtų gimnazijos moksleivių buvo nustatytas regos aštrumo susilpnėjimas (31). Kauno visuomenės sveikatos centro moksleivių sergamumo statistikos duomenimis, 30-35 proc. Kauno moksleivių turi regos sutrikimų (32). Tyrimo metu išanalizavus vaikų sveikatos pažymėjimų (forma Nr.027-1/a) duomenis, nustatyta, jog 60 proc. moksleivių neturi regos sutrikimų (33). Kauno miesto gimnazijose atlikto tyrimo duomenimis regos sutrikimo dažnis moksleivių tarpe didesnis. Tačiau didėjimą galima pagrįsti tuo, kad tyrime dalyvavo vyresnio amžiaus vaikai ir kaip žinome, su amžiumi regos sutrikimų dažnėja (9, 34). Įvairiose šalyse regos sutrikimų dažnis svyruoja nuo 10 iki 80 proc. Regos sutrikimų dažnis ypač išaugo per pastarąjį dešimtmetį. Kai kuriose ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse regos sutrikimų nustatoma net 60-80 proc. moksleivių (34,35). Regos ydų dažnėjimo tendencija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje (33). Klaipėdos miesto mokinių 2008 m. profilaktinių patikrinimų sveikatos duomenimis28 proc. mokinių turėjo nors vieną regos sutrikimą,
2009 m. kas antram moksleiviui (39,9 proc. pasitikrinusių mokinių) diagnozuoti regos sutrikimai. Dažniausios regos ligos: toliaregystė (36,9 proc.), trumparegystė (30,1 proc.), astigmatizmas (20,7 proc.). Regos problemos dažniausiai kamuoja pradinių klasių (1-4 kl.) moksleivius (11).
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis vaikų profilaktinio patikrinimo rezultatai 1998 - 2005 m.m. rodo, kad klausos sutrikimų skaičius 7-14 metų amžiaus vaikų tarpe nuo 1998 m. iki 2005 m. kito nežymiai didėjimo linkme (nuo 1998 m. 3,0 atv. iki 2005 m. 3,5 atv. 1000 čiui patikrintų vaikų) (28). Klaipėdos miesto mokinių profilaktinių patikrinimų sveikatos duomenimis iš 91 proc. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, profilaktiškai pasitikrinusių sveikatą, visose klasių grupėse daugiau nei 90 proc. mokinių klausos būklė yra normali. Sutrikusi klausa yra dažnesnė 1-4 klasių mokiniams (1 proc.), o kitose klasių grupėse yra daugiau klausos būklės neįvertinimo atvejų (11).
Apibendrinant regos ir klausos sutrikimų sergamumą regos defektų sutrikimų skaičius kito didėjimo linkme, klausos - nežymiai didėjimo linkme. Iš visų akių ligų patologijos trumparegystė, turinti tendenciją jaunėti, diagnozuojama dažniausiai.
1.1.2. Laikysenos sutrikimai ir sergamumas skolioze
Vaikų sveikatos profilaktinių patikrinimų duomenys rodo, kad kasmet nustatoma vis daugiau moksleivių laikysenos sutrikimų. Laikysenos sutrikimų skaičius ne tik didėja, labai svarbu tai, kad jų amžius „jaunėja“ Netaisyklinga kūno laikysena – vienas neigiamų veiksnių, lemiančių augančio vaiko esamą ir būsimą sveikatą (78). Griaučių-raumenų sistemos funkcionavimo sutrikimai, pasireiškiantys netaisyklinga stuburo padėtimi, labai dažnai išryškėja vaiko augimo periodu, kai dėl įvairių įgimtų skeleto defektų, nepakankamo fizinio aktyvumo, neracionalios mitybos, ergonomiškai nepritaikytų mokymosi ir poilsio vietų nukenčia griaučių-raumenų funkcinis pajėgumas, vystosi netaisyklinga, dažnai kompensacinė kūno laikysena. Laiku nustačius sutrikimų simptomus ir užkirtus kelią pasitaikančiai ydingai laikysenai, ateityje galima išvengi rimtų sveikatos negalavimų. Ypač stebima 6–9 metų ir 11–14 m. vaikų kūno laikysena, nes tuo metu vaikai itin sparčiai auga. Atsiradus stuburo organiniams pakitimams, kai kurios korekcinės priemonės tampa nebeveiksmingos. Todėl labai svarbu, kad laikysenos sutrikimai būtų pastebėti kuo anksčiau (3).
Stuburo bei krūtinės ląstos deformacijos dažna vaikų ir paauglių liga. Ydinga (kifotinė) laikysena diagnozuojama net 25-50% , o skoliozė - 2-6 % paauglių (36).Skoliozė dažniausiai diagnozuojama 6-8 m. vaikams. Iki lytinio brendimo stuburo iškrypimo kampas didėja 2-3° per metus. Prasidėjus lytiniam brendimui (mergaitėms metai prieš mėnesinių atsiradimą), paspartėja vaikų augimas, todėl stuburo iškrypimas irgi ima greičiau progresuoti. Per metus stuburo iškrypimas padidėja iki 10-15° . 17-18 metų amžiuje stuburo iškrypimas paprastai stabilizuojasi, jeigu iškrypimas mažesnis 40-50° . Ketvirto laipsnio skoliozė nežymiai progresuoja visą gyvenimą. Šiuos skoliozės progresavimo ypatumus reikalinga labai kruopščiai išaiškinti tėvams (78).
Skoliozė nėra dažna liga. Ja suserga tik apytiksliai 2 procentai populiacijos. Žinoma kad ši liga yra paveldima. Jei kas nors šeimoje serga skolioze, jų vaikams tikimybė susirgti yra didesnė -apie 20 procentų (36). Klaipėdos visuomenės sveikatos centro stebėjimo duomenimis penkerių metų laikotarpyje (1996 m. – 2000 m.) skoliozės atvejų kasmet buvo diagnozuojama daugiau tiek tarp ikimokyklinio, tiek tarp mokyklinio amžiaus vaikų. Tarp gimnazistų ši problema buvo žymiai didesnė nei tarp jaunesnių klasių vaikų (37). Stuburo iškrypimą įtakoja tai, kad dėl netaisyklingos laikysenos raumenys pavargsta, todėl vaikas negali ilgiau išlaikyti pakankamai įtempus nugaros tiesiamuosius raumenis ir krūvį perkelia ant stuburo kaulinio-sąnarinio aparato. Skoliozė išsivysto ne visiems vaikams, o dažniau tiems, kurių raiščių ir raumenų aparatas yra silpnesnis, jei vaikas nemėgsta fizinės kultūros, nesportuoja.
Klaipėdos mieste moksleivių sergamumas skolioze sparčiai auga tiek bendrojo lavinimo moksleivių, tiek ir gimnazistų tarpe. Penkerių metų laikotarpyje gimnazistų sergamumas skolioze padidėjo 40% ir 2001 m. buvo 125,6 atvejai 1000-iui patikrintų vaikų. Bendrojo lavinimo moksleivių sergamumas skolioze mažesnis nei gimnazistų, tačiau taip pat augo labai sparčiai. 2001 metus lyginant su 1997 metais moksleivių sergamumas skolioze padidėjo 60% ir buvo 104,4 1000-iui patikrintų moksleivių (5 pav.) (38). 2009 m. profilaktinių patikrinimų duomenimis dažniausi organų sutrikimai- skoliozė (42 proc.) ir netaisyklinga laikysena (25 proc.) (11).
5. pav. Klaipėdos miesto moksleivių sergamumas skolioze 1997-2001 metais 1000 čiui patikrintų vaikų
.
Šaltinis: Klaipėdos miesto vaikų sveikatos gerinimo programa 2002-2012 (38).Kadangi vaikų skoliozė yra gana plačiai paplitusi, o gydyti jau išsivysčiusias jos formas yra sunku, todėl gydytojai, pedagogai ir tėvai turi ypač rūpintis skoliozės profilaktika. Skoliozės
profilaktika - fizinis aktyvumas, teisinga vaiko laikysena sėdint, tinkamai parengta jo darbo vieta, teisingas dienos režimas ir mityba (38).
Klaipėdos rajono mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialisčių pateiktais duomenimis laikysenos sutrikimų yra 81,0 atv. 1000-iui sveikatą pasitikrinusių mokinių. Mokinių, kuriems nustatyta skoliozė skaičius nuo 2002 m. iki 2006 m. augo (2007 m. yra 72,1 atv. 1000 sveikatą pasitikrinusių mokinių) (39).
Įvairiose pasaulio šalyse atliktų skirtingų tyrimų duomenimis, skolioze serga nuo 0,3 iki 13 atvejų 1000-ui patikrintų mokyklinio amžiaus vaikų (8). Šiauliuose šis rodiklis 2003 metais buvo 18,0 atvejų 1000-ui patikrintų vaikų nuo 7 iki 14 m. (40)
Netaisyklinga laikysena – vienas labiausiai paplitusių vaikų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų. Statistikos duomenys rodo, kad laikysenos sutrikimų daugėja, o jų amžius „jaunėja“. Lietuvoje 2003 metais 1000-ui patikrintų vaikų nuo 7 iki 14 m. laikysenos sutrikimų buvo 126,5 atvejo. Šiauliuose 2002 metais buvo 28,5 atvejo, o 2003 metais – 41,3 2007 m. 17 atvejo 1000-ui patikrintų vaikų nuo 7 iki 14 m. (40). Netaisyklinga laikysena dažniausiai nustatoma 11–15 metų paaugliams, kai yra ganėtinai ryški. Paauglystėje ypač svarbus ergonominis darbo vietos poveikis laikysenai. Nustatyta, kad sėdėsenos per parą trukmė yra vienas iš rizikos veiksnių, kurie sukelia vaikų nusiskundimus nugaros skausmais (32). Kaip nurodo Schroder, mokykliniai baldai yra svarbus veiksnys, parenkant ergonomiškа darbo aplinką. Grinienės ir Bliumbergienės tyrimų duomenys parodė, kad 55% moksleivių sėdi jų ūgio neatitinkančiuose suoluose (41).
11–12 klasių mokinių sveikatos ir jos pokyčių per 5 metus tyrimas, atliktas ŠMM užsakymu, skirtas 11–12 klasių mokinių sveikatos ir rizikos veiksnių bei sveikatinimo galimybių studijoms, nurodo, kad laikysena, mokinių teigimu, patikrinta 85,0% tirtojo kontingento (nuo 2000 m. beveik dešimčia procentų padidėjo patikrintų vaikų dalis). Taisyklinga laikysena nustatyta 74,9% patikrintų mokinių, ydinga – 20,0%, skoliozė – 4,4%. Laikysenos sutrikimų skirtumų pagal lytį ir gyvenamąją vietą nenustatyta. Statistiškai patikimu laikysenos pokyčių nuo 2000 m. nenustatyta (4).
Atliekant tyrimą Kauno miesto „Nemuno” vidurinės mokyklos 5–6 klasių moksleivių. tarpe, kuriame dalyvavo 109 tiriamieji, iš jų: 57 (52,3%) mergaitės ir 52 (47,7%) berniukai, nustatyta, kad dažniausias kūno laikysenos sutrikimas – Iº asimetrinė laikysena, kuri stebima 40,4 proc. visų tiriamųjų, mažiausiai nustatyta skoliozės atvejų – 8 proc. Taisyklinga laikysena turi tik 20,2 proc. tiriamųjų. Padidėjusią ir sumažėjusią stuburo krūtinės srities kifozę turėjo 31,3 proc. tiriamų vaikų, iš jų 28,8 proc. berniukų ir 31,6 proc. mergaičių. Juosmens srityje – 33 proc. Iš jų 34,6 proc. berniukų ir 31,5 proc. mergaičių (3).
Remiantis naujai nustatytomis juosmens lordozės ir krūtininės kifozės reikšmėmis, normalią krūtinės kifozę ir normalią juosmens lordozę turi atitinkamai 69,7 proc. ir 67 proc. vaikų. Sumažėjusią krūtinės kifozę turi 14,7 proc. vaikų ir 17,4 proc. – sumažėjusią juosmens lordozę. Padidėjusi krūtinės kifozė ir padidėjusi juosmens lordozė stebima 15,8 proc. ir 15,6 proc. vaikų (3).
Skoliozės problema aktuali ir daugelyje Rusijos regionų - laikysenos sutrikimų turi 60-80 proc. vaikų, skolioze serga nuo 4 iki 18 proc. vaikų (42).
Vaikų profilaktinio patikrinimo metu nustatytos skoliozės atvejų skaičius 1000-čiui patikrintų vaikų Lietuvos sveikatos informacijos centro teiktais duomenimis 1998 - 2005 m.m žymiai kito didėjimo linkme. 1998 m. skoliozės atvejų 7-14 metų amžiaus vaikų tarpe išaiškinta 24,4 atv., 2005 m. atitinkamai-44,2 atv. 1000-čiui patikrintų vaikų.
Lietuvos sveikatos informacijos centro teiktais duomenimis vaikų profilaktinio patikrinimo rezultatai rodo, kad laikysenos sutrikimų skaičius 7-14 metų amžiaus vaikų tarpe nuo 1998 m. iki 2005 m. kito didėjimo linkme (nuo 1998 m. 85,5 atv. iki 2005 m. 141,2 atv. 1000 čiui patikrintų vaikų) (28).
Apibendrinant laikysenos sutrikimų ir sergamumo skolioze atvejų skaičius 7-14 metų amžiaus 1000-čiui patikrintų vaikų kito žymiai didėjimo linkme. Didėjantis laikysenos sutrikimų skaičius turi tendenciją jaunėti. Pakankamas dėmesys skoliozės profilaktikai padėtu sumažinti sergamumą.
1.1.3. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis
Profesorius Raugalė teigia, kad antrąją vietą iš ligų, kuriomis dažniausiai serga vaikai Lietuvoje, užima virškinimo sistemos ligos (18). Nagrinėjant dažniausių vaikų virškinimo sistemos sutrikimų tyrimo ir gydymo aktualijas Lietuvoje per dešimtmetį stebime, kad gydymo įstaigas lankę vaikai dažnai skundžiasi pilvo skausmais, t. y. trys iš penkių vaikų. Vyresniems vaikams diagnozuojama gastroezofaginio refliukso liga, neopinė ir opinė dispepsijos, funkcinis vidurių užkietėjimas ir ligos, sukeliančios lėtinį viduriavimą (43).
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje moksliniai darbai atlikti tiriant skirtingas vaikų gastroenterologijos problemas: Helicobacter pylori infekcijos sukeltą patologiją, alergiją maistui. Tiriant atopiniu dermatitu sergančius vaikus, paaiškėjo, kad atopiniu dermatitu sergantys vaikai žymiai dažniau skundėsi virškinimo sistemos sutrikimais: pilvo skausmu, viduriavimu, pilvo pūtimu ir nepastoviu tuštinimusi, kurie atsiranda kartu su alerginio bėrimo paūmėjimu palyginti su nealergiškais kontrolinės grupės vaikais. Aktuali problema Lietuvoje yra Helicobacter pylori
infekcija ir jos sukeliamos virškinimo ligos. Šios infekcijos paplitimas tarp vaikų Lietuvoje iki 2000 m. nebuvo išsamiai tyrinėtas (43).
Lietuvos sveikatos informacijos centro teiktais sergamumo duomenimis 0-17 metų amžiaus vaikų tarpe virškinimo sistemos ligų nežymiai sumažėjo nuo 2006 m.188,41 atv. iki 2008 m.179,04 atv. 1000-čiui vaikų (28).
1.1.4. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis
Bronchine astma (BA) yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių vaikų ligų. Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro pateiktais duomenimis nuo 2004 m. iki 2006 m. astma sergančių vaikų (0–17 m.) skaičius, tenkantis tūkstančiui vaikų, pakito nuo 16,6 iki 20,1. Lietuvoje 2007 m. sausio 1 d. buvo 14 177 vaikai, sergantys BA, o tai sudaro 1,8% visų vaikų (44). Atskirų astmos simptomų patiriančių vaikų skaičius keletą kartų didesnis ir jis nuolat didėja. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėjantis vaikų sergamumas bronchų astma verčia šiai lėtinei ligai skirti vis daugiau dėmesio. Nors ligos etiologija yra somatinė, nemažą reikšmę jos eigai turi ir psichologiniai veiksniai (45).
Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis yra alergija. Tad dažnai ji vadinama civilizacijos pasekme. Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu ir atopiniu dermatitu. SVEIDROS duomenimis, Lietuvoje ši liga diagnozuota beveik 2 proc. 0–17 metų vaikų. Šia liga sergančių asmenų daugėja (46).
Profesorius Raugalė teigia, kad vaikų sergamumo rodikliai Lietuvoje išlieka ne tik labai dideli, bet kiekvienais metais sergančių vaikų skaičius didėja (18). Didėja suaugusiųjų ir vaikų sergamumas kvėpavimo organų ligomis. Kvėpavimo ligomis serga pusė registruojamų vaikų. Ypač padidėjęs vaikų sergamumas bronchine astma (18).
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, apibendrinant Vaiko sveikatos pažymų informaciją, pateiktą nuo 2008-09-01 iki 2009-01-31, iš 91 proc. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, profilaktiškai pasitikrinusių sveikatą, kvėpavimo sistemos sutrikimų turi 32 proc. mokinių.Tarp kvėpavimo sistemos sutrikimų dažniausiai yra alerginis rinitas, bronchinė astma, tonzilių ir adenoidų lėtinės ligos (11).
Lietuvos gyventojų sergamumo bronchine astma rodikliai vis labiau išsiskiria iš kitų Europos šalių. Žinoma, kad astma Lietuvoje serga apie 5 proc. gyventojų, iš jų apie 2 proc. – vaikai. Bronchinė astma- viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų tiek tarp vaikų, tiek tarp paauglių (47,48). Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis 0-17 metų amžiaus vaikų tarpe kvėpavimo sistemos ligų skaičius nežymiai sumažėjo nuo 2006 m. 566,87 atv. iki 2008 m.507,51 atv. 1000-čiui
vaikų (9). Mažėjimo tendenciją galima pagrįsti sumažėjusį vaikų, kuriems ambulatorinėse ar sveikatos priežiūros įstaigose užregistruotas bent vienas susirgimas, skaičiumi.
1.1.5. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis
Nors iš esmės arterinė hipertenzija yra didelė visų populiacijų sveikatos problema, tačiau pasaulyje daugiausiai atliekama suaugusių žmonių AH epidemiologinių tyrimų, deja, vaikų ir paauglių AH tirta rečiau, todėl mus pasiekia tik nedaug informacijos apie panašiomis sąlygomis atliktus įvairių etninių grupių vaikų ir jaunuolių tyrimus (49).
Kauno medicinos universitete 1977-1995 metais buvo ištirta daugiau kaip 20 tūkst. 7-18 metų vaikų ir paauglių. Padidėjęs kraujospūdis diagnozuotas, jei jis viršijo 90 procentilę. Naudojant tokį kriterijų, 15,9 proc. Lietuvos berniukų ir 15,0 proc. mergaičių nustatytas padidėjęs AKS (4).
Aštuntame XX a. dešimtmetyje vaikams kraujospūdis būdavo matuojamas tik siekiant nustatyti antrinę hipertenziją. Šiandien jis matuojamas rutiniškai, siekiant nustatyti hipertenziją vaikams, kurie nesiskundžia jokiais simptomais. Toks išplėstas stebėjimas parodė, jog saikingas kraujospūdžio pakilimas pasitaiko dažniau, nei manyta iki šiol (1-3 proc.). Per pirmą gyvenimo dešimtmetį kraujospūdžio pakilimo procentas išauga iki 1 proc., ir dar labiau didėja paauglystėje. Paaugliams dažniausiai nustatoma pirminė hipertenzija. Vaikams iki 10 metų dažniau pasitaiko antrinė hipertenzija, nors gali būti ir pirminė (21).Vaikai arterine hipertenzija (AH) serga daug rečiau nei suaugusieji. Ilgą laiką į šią problemą nebuvo kreipiama pakankamai dėmesio, todėl arterinio kraujospūdžio (AKS) matavimas nebuvo būtina medicininė vaiko apžiūros dalis.
Remiantis 1975-1980 m. Vaikų ligų klinikos tyrimais, 5,1-6,5% 12-14 metų vaikų sirgo arterine hipertenzija. Padidėjusį AKS turi 0,6-1,7% vaikų, o antrine (simptomine) AH serga 0,1% vaikų. Padidėjęs AKS, epidemiologinių tyrimų duomenimis, nustatomas 1-2 % mokyklinio amžiaus vaikams ir 10% paaugliams (50). Lietuvos moksleivių populiacijoje, pasak Zaborskio (51) padidintą AKS turi 13 proc. moksleivių, tačiau pvz., Klaipėdos apskrities pirmininės sveikatos priežiūros (PSP) įstaigų šeimos gydytojų (ŠG) ir pediatrų pateiktų duomenų analizė rodo, kad padidintą AKS šeimos gydytojų apylinkėse turi 0,7 proc.vaikų ir 0,3 proc.- pediatrų apylinkėse.
Baubinienė nurodo keletą priežasčių, įtakojančių žemą padidėjusio AKS nustatymą vaikų tarpe :
1. netaisyklingas AKS matavimas nenaudojant pagal amžių pritaikytų manžečių;
2. netinkamas normos vertinimas. Lietuvoje privaloma vadovautis lentele, sudaryta remiantis AKS išsidėstymu decilėmis įvairiose amžiaus grupėse. Tokią lentelę privalo
turėti PSP darbuotojai po ranka ir ja griežtai vadovautis- tai garantuotų nepavėluotą arterinio kraujospūdžio pakilimo nustatymą bei tolesnį vaiko stebėjimą (52);
3. PSP darbuotojai nėra linkę matuoti arterinio kraujospūdžio, jei to neprašo pacientas Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, apibendrinant Vaiko sveikatos pažymų informaciją, pateiktą nuo 2008-09-01 iki 2009-01-31, iš 91 proc. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, profilaktiškai pasitikrinusių sveikatą, kraujotakos sistemos sutrikimų turi 53 proc.mokinių. Tarp kraujotakos sistemos sutrikimų dažniausiai yra funkcinis sistolinis ūžesys, mitralinio vožtuvo nesandarumas, įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos (11).
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis 0-17 metų amžiaus vaikų tarpe kraujotakos sistemos ligų skaičius nežymiai sumažėjo nuo 2006 m.20,68 atv. iki 2008 m.20,04 atv. 1000-čiui vaikų (28).
1.1.6. Sergamumas endokrininės sistemos ligomis
Kaip suaugusių, taip ir vaikų sergamumas cukriniu diabetu nuolatos didėja visame pasaulyje (53,54). Pirmo tipo cukriniu diabetu sergama gerokai rečiau nei II tipo. Juo vaikai serga žymiai dažniau nei II tipo diabetu. Pastarojo tipo diabeto ryškus rizikos veiksnys yra nutukimas. Per metus I tipo diabetu JAV pirmą kartą suserga 13 000-14 000, o Lietuvoje 11-20 vaikų (53).Tiek sergamumas, tiek ir jo didėjimo intensyvumas yra didesnis Europos šalyse (54, 55 ). Lietuvoje nacionalinis vaikų 1 tipo diabeto registras vykdomas nuo 1983 metų (56,57) .
Cukriniu diabetu (CD) 1985 m. pasaulyje sirgo 30 mln. žmonių. Šiandien nuo šios ligos kenčia daugiau kaip 190 mln. žmonių (58). Per metus mūsų respublikoje suserga apie 10 vaikų iš 100 000 (apie 75 per metus) (59,60). Per pastaruosius 15 metų sergančiųjų padaugėjo net šešis kartus. Prognozuojama, kad 2025 m. sergančiųjų CD skaičius padidės du kartus, CD sirgs apie 330 mln. žmonių (60). 2 tipo CD skaičius pasaulyje sparčiai auga, 1995 m. nustatyta, kad 2 tipo CD serga 135 mln. žmonių ir apskaičiuota, kad 2025 m. sergančiųjų skaičius išaugs iki 300 mln (61,62).
Nuo 1991 iki 2005 m. 1 tipo cukriniu diabetu Lietuvoje susirgo 880 vaikų, kurių amžius nuo 0-14 metų. Bendras vidutinis sergamumo rodiklis buvo 9, 48/100 000 vaikų populiacijos. Nors vaikų sergamumas 1 tipo diabetu Lietuvoje kasmet padidėja 3,32 procentais (63), pasauliniu mastu išlieka vidutinio sergamumo lygmenyje (64). Vaikų 1 tipo cukrinio diabeto paplitimo (1995-2005 metais) dinamikos tyrimas Lietuvoje rodo, kad didžiausias paplitimas yra 10-14 metų amžiaus grupėje - 86,95/100 000 vaikų populiacijos ir paplitimas auga 4,04 procento per metus (63).
Kita vertus, fizinis pasyvumas pasireiškia ženkliu vaikų sveikatos sutrikimų, nutukimo, problemų, susijusių su pasyvaus laiko leidimu, didėjimu (65,66). Cukrinis diabetas – tai dažniausia
lėtinė sunki, endokrininio medžiagų apykaitos sutrikimo vaikų liga, kuriai būdingas sergamumo didėjimas. Dėl nuolatinio insulino poreikio, didelės ankstyvos mirties rizikos cukrinis diabetas yra ne tik paciento, bet ir visuomenės problema. Endokrinologijos instituto mokslininkai, tiriantys diabeto paplitimo tendencijas, teigia, jog 0–14 metų vaikų sergamumas pirmojo tipo diabetu nuolatos didėja – vidutiniškai 3,3 proc. per metus. Diabetu dažniausiai suserga 10–14 metų vaikai. 2003–2004 metais nustatytas didžiausias sergamumo rodiklis per 22 metus (67).
Mokslinio tyrimo metu atlikta retrospektyvi analizė Lietuvos nacionalinio vaikų 1 tipo cukrinio diabeto registro 1991-2005 metų duomenimis rodo, kad aritmetinis vaikų 1 tipo cukrinio diabeto paplitimo rodiklio vidurkis yra 49,59 (95 proc. PI 48,28-50,93) 100 000 vaikų populiacijos. Didžiausias 1 tipo cukrinio diabeto paplitimas yra 10-14 metų amžiaus vaikų grupėje - 86,95 (95 proc. PI 84,1189,87) 100 000 vaikų populiacijos. Vaikų 1 tipo cukrinio diabeto paplitimas auga -4,04 procento per metus (67). Galima prognozuoti tolesnį tolygų sergamumo didėjimą arba spėti, kad tai jau anksčiau stebėti trumpalaikiai pikai. Tokį sergamumo netolygumą sąlygojančios priežastys nėra visai aiškios. Tai gali lemti aplinkos veiksniai. Reikalingas tolesnis sergamumo kitimo tyrimas, kuris galbūt padės išsiaiškinti šios problemos esmę (46). Apskaičiuota, kad CD gydyti skiriama apie 5-10 proc. nacionalinio sveikatos apsaugos biudžeto visame pasaulyje (62).
Lietuvos sveikatos informacijos centro sergamumo duomenimis 0-17 metų amžiaus vaikų tarpe endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos sistemos ligų skaičius palaipsniui didėjo nuo 2006 m.24,02 atv. iki 2008 m.29,07 atv. 1000-čiui vaikų (28).
1.1.7. Sergamumas odos ir poodžio ligomis
Lietuvos sveikatos informacijos centro sergamumo duomenimis 0-17 metų amžiaus vaikų tarpe odos ir poodžio ligų skaičius palaipsniui mažėjo nuo 2006 m.108,66 atv. iki 2008 m.102,06 atv. 1000-čiui vaikų (15 pav.). Kauno apskrities visuomenės sveikatos centro duomenimis 2008 m. vaikų sergamumas Kauno apskrityje odos ir poodžio ligomis siekė 102,06 atvejų 1000 vaikų (19).
1.1.8. Sergamumas nervų sistemos ir jutimo organų ligomis Įgimtų ar įgytų vaikystėje ligų ir turinčių ar turėsiančių sunkias pasekmes sveikatai ateityje paplitimas nėra didelis, tačiau jis nuolat auga. Dažniausia vaikų lėtinė neurologinė liga yra epilepsija. Jos priežastimi gali būti raidos, medžiagų apykaitos sutrikimai, gimdymo patologija, infekcija, trauma, genetinis paveldimumas. Epilepsija Lietuvoje serga apie 0,5 proc. 0–17 metų vaikų (46).
11–12 klasių mokinių sveikatos ir jos pokyčių per 5 metus tyrime, atliktame ŠMM užsakymu, analizuojami psichosomatiniai negalavimai, jų pobudis ir dažnumas. Anketoje 11–12
klasių mokiniai išvardino įvairius psichosomatinius simptomus bei negalavimus, kurie juos dažniausiai vargino paskutiniųjų metų bėgyje ir nurodė kaip dažnai jie pasitaikė. Tiriamojo kontingento psichosomatinių negalavimų struktūroje vyravo irzlumas, bloga nuotaika, nervinė įtampa, greitas nuovargis, galvos skausmas, nuovargis iš ryto. Pagal negalavimų paplitimą, kai atskiro negalavimo dažnis yra kartą per savaitę ar dažniau berniukams ir mergaitėms, skaičiuojant visai grupei, galvos skausmas būdingas 49,1%, galvos svaigimas – 26,3%, silpnumas – 36,1%, greitas nuovargis – 63,6%, nuovargis iš ryto – 12 45,2%, pilvo ar skrandžio skausmas – 32,9%, prastas apetitas – 29,8%, padidintas apetitas – 44,3%, nervinė įtampa – 76,5%, irzlumas, bloga nuotaika – 80,2%, nemiga – 43,8%. Visais negalavimais, išskyrus nuovargį iš ryto ir padidintą apetitą (jiems statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta) dažniau skundėsi mergaitės, p reikšmės svyravo nuo 0,002 iki 0,0001. Dvyliktokai palyginti su 11-ų klasių mokiniais statistiškai patikimai dažniau skundėsi nervine įtampa (procentiniai įverčiai atitinkamai 80,0 ir 72,9% p=0,007) ir prastu apetitu (32,6 ir 26,7% p=0,004). Mieste ir kaime gyvenančių paauglių negalavimų skirtumo nenustatyta (4).
Siekiant nustatyti dažnai negaluojančių mokinių grupę atsižvelgiant į visus išvardintus negalavimus iš duomenų bazės atrinkti mokiniai, kurie skundėsi įvairiais aukščiau nurodytais psichosomatiniais negalavimais (galvos skausmu, galvos svaigimu, silpnumu, greitu nuovargiu, nuovargiu iš ryto, pilvo skausmu, prastu ar padidintu apetitu, nervine itampa, irzlumu, nemiga) ir bent vieną iš šių negalavimų patyrė du kartus per savaitę ir dažniau. Nuo 1 iki 10 aukščiau išvardintų negalavimų dažniau nei du kartus per savaitę patyrė 73,3% paauglių, likusiems tokių negalavimų nebuvo arba jie buvo retesni, (2000 m. analogiškas rodiklis 65,0%). Dažni negalavimai labiau būdingi mergaitėms, paplitimas tarp mergaičių - 81,5%, tarp berniukų 59,5%, p=0,0001. Tarp miesto ir kaimo bei 11-ų, 12-ų klasių mokinių šis rodiklis nesiskyrė (4).
Epizodinius galvos skausmus patiria iki 39 proc. vaikų ir 70 proc. paauglių. 9-12 metų mergaitės ir berniukai vienodai kenčia dėl galvos skausmų, bet vyresni nei 12 metų vaikai ir apie 80 proc. 21-24 metų suaugusiųjų, besikreipiančių dėl galvos skausmų yra moterys (68,69). Europoje apie 8 proc. paauglių kasdien patiria galvos skausmą, mergaitės šį simptomą patiria dažniau nei berniukai, prieš lytinį brendimą galvos skausmas dažnesnis berniukams, vėliau mergaitėms. Lietuvoje pasikartojančio galvos skausmo paplitimas tarp moksleivių- 61,9 proc ( 69,70).
Lietuvos sveikatos informacijos centro sergamumo duomenimis 0-17 metų amžiaus vaikų tarpe nervų sistemos ligų skaičius palaipsniui didėjo nuo 2006 m.27,56 atv. iki 2008 m.29,19 atv. 1000-čiui vaikų (26,27,28).
1.2. Teisinių aktų, reglamentuojančių moksleivių profilaktinės sveikatos priežiūrą, apžvalga
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos priežiūrą mokyklose. Lietuvos Respublikos (LR) švietimo įstatymas (2003-06-28, Nr. IX-1630). Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos sistemos įstatymas (1994-07-19, Nr. I-552). Lietuvos Respublikos (LR) Švietimo ir mokslo ministro 2006 metų sausio 1 dienos įsakymas "Dėl sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos". Nauja Lietuvos higienos norma bendrojo lavinimo mokykloms. Mokinių sveikatos priežiūros svarbiausieji nuostatai.
2005 metų birželio 9 dieną Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V – 476 patvirtinta nauja Lietuvos higienos norma bendrojo lavinimo mokykloms HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Higienos norma ir jos pakeitimai reglamentuoja sveikatos saugą bendrojo lavinimo mokyklose. Ji apima pastatų ir patalpų projektavimo, statybos, įrengimo, eksploatavimo, mokinių maitinimo, higienos, sveikatos ugdymo bei priežiūros reikalavimus. Norma privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie stato, įrenginėja, rekonstruoja mokyklų patalpas, mokyklų vadovams, sveikatą kontroliuojančioms institucijoms. Higienos norma 21:2005 paskelbta „Valstybės žiniose“, 2005, Nr. 76-2770. HN nurodo, kad mokiniai turi kasmet iki rugsėjo 15 dienos mokyklai pateikti informaciją apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus. Ši informacija naudojama auditui bei stebėsenai (16).
Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „ Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. ( Vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo tvarka (3 priedas) (14). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo (15) reglamentuoja, kad šeimos gydytojas turi kasmet tikrinti mokinių sveikatą. Įsakymo 3 priede (Vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo tvarka) reglamentuojamas vaikų amžius, sveikatos tikrintojai (pirminis ir antrinis lygis) ir tikrinimo periodiškumas. Sveikatos tikrinimo metu specialistai tam tikrame amžiaus tarpsnyje turi atkreipti ypatingą dėmesį į tam tikrus aspektus.
Būsimų pirmokų sveikatos patikrinimai vyksta kiek kitokia tvarka. Šeštaisiais gyvenimo metais reikia atkreipti dėmesį į mokyklinę brandą, arterinį kraujo spaudimą. Prieš mokyklą vaikų sveikatą turi įvertinti bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras bei chirurgas, stomatologas (burnos higienistas) ir, esant indikacijų, traumatologas-ortopedas, neurologas, oftalmologas. 7-15-aisiais gyvenimo metais moksleivius kartą per metus turėtų patikrinti bendrosios
praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras, kurie turi atkreipti dėmesį į septynmečių vaikų dantų sąkandį ir 12 metų vaikams atlikti lytinio ir fizinio brendimo įvertinimą (14,15). 11-12 klasių mokiniai yra 16-18 metų amžiaus. 16-aisiais gyvenimo metais vaikai pirminiame sveikatos priežiūros lygyje kartą per metus apžiūri bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras ir stomatologas, antriniame -traumatologas-ortopedas, oftalmologas ir, esant indikacijų, neurologas. Šie specialistai vertina lytinį ir fizinį brendimą ir psichikos sveikatą. 17-18-aisiais gyvenimo metais vaikinus ir merginas kartą per metus turėtų patikrinti bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės terapeutas ir atlikti lytinio ir fizinio brendimo įvertinimą, taip pat ištirti psichikos sveikatą (4).
Pas kitus antrinio lygio gydytojus specialistus konsultuoti ir tirti siunčiama esant indikacijų. Sveikata turi būti tikrinama, kuomet vaikas jaučiasi sveikas ir neturi jokių laikinų sveikatos sutrikimų. Tikrindamas vaiką, gydytojas stengiasi ne tik įvertinti bendrą jo sveikatos būklę, bet ir išaiškinti galimas lėtines ligas, užkirsti kelią vienokiai ar kitokiai ligai vystytis, laiku pristabdyti kartais pasireiškiančius organizmo sutrikimus dėl kurio nors įgimto vaiko polinkio, pateikia rekomendacijų dėl maitinimo ir pagal esamą moksleivio būklę nustato grupę, kurią jis gali lankyti per fizinio lavinimo pamokas. Jei, pavyzdžiui, mokinys turi regos sutrikimą, gydytojas pataria, kad per pamokas klasėje jis sėdėtų arčiau lentos, kad turimas sutrikimas neprogresuotų. Be to, gydytojas nukreipia jį profilaktiniams skiepams, kurie, kaip žinia, atliekami pagal gydytojų sudarytą kalendorių. Šeimos gydytojo kabinete bus įvertinti: ūgis, svoris, kraujo spaudimas, rega, klausa, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinė būklė. Radus pakitimus, moksleivis bus nukreiptas atitinkamos srities specialisto konsultacijai arba tyrimams. Galutinę išvadą apie sveikatos būklę šeimos gydytojas pateiks tik po specialistų konsultacijos.
Anksčiau moksleiviai buvo skirstomi į penkias sveikatos grupes. Dažniausiai buvo naudojamasi trimis sveikatos grupėms – visai sveiki, silpnesnės funkcinės būklės ir turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų. 2005 metais šių grupių buvo atsisakyta.
Nuo 2000 metų moksleiviai kasmet privalo profilaktiškai pasitikrinti sveikatą iki einamųjų metų rugsėjo 15 d . Šeimos gydytojas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ (71) patikrinimo rezultatus surašo į Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 027-1/a), kurį mokinys ar jo tėvai pristato į mokyklą iki rugsėjo 15d (11). Sveikatos pažymėjimą vaikui nemokamai išduoda šeimos gydytojas ar terapeutas, pas kurį vaikas registruotas. Šie pažymėjimai reikalingi tam, kad ugdymo įstaigos geriau pažintų jose besimokančius vaikus, galėtų imtis tinkamų ir teisingų priemonių vaikų sveikatai saugoti, prireikus
suteikti pirmąją pagalbą, atitinkamai pagal vaiko sveikatos būklę . Ypač svarbu, kad vaiko sveikatos pažymėjime būtų kuo išsamesnė informacija, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistai galėtų tinkamai patarti pedagogams, į ką atkreipti dėmesį . Nustatytos formos pažymoje pateikiami pagrindiniai duomenys apie moksleivio ūgį, svorį, kraujospūdį, klausą, regą, kaulų ir raumenų, kvėpavimo bei nervų sistemas ir kt. Be to, jam turi būti atlikti šlapimo ir kraujo tyrimai. Gydytojas rašo išvadą apie moksleivio fizinį pasirengimą, pagal kurią jis priskiriamas vienai iš trijų (pagrindinė, parengiamoji ir specialioji) fizinio lavinimo grupių mokykloje. Kūno kultūros mokytojui gydytojo rekomendacijos turi būti signalas, pagal jas jis turėtų dirbti su mokiniu, kokius normatyvus jam nustatyti.
Dėl moksleivio sveikatos pažymos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją įprasta tvarka: iš anksto užsiregistruoti bei atvykti nurodytu laiku. Tai, kad pažymą reikia pristatyti iki rugsėjo 15 dienos, nesuteikia galimybės patekti pas gydytoją be eilės. Reikia žinoti, kad dantų būklę turi įvertinti gydytojas odontologas (dantų gydytojas). Rekomenduotina atvykti pas savo šeimos gydytoją jau pasitikrinus dantų būklę. Svarbu atminti, kad vaikas turi būti lydimas vieno iš tėvų. Be tėvų sutikimo vaiko sveikatos tikrinti negalima. Profilaktinis mokinių sveikatos patikrinimas yra apmokamas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų ir tėvams nieko nekainuoja.
Informacija apie praėjusiais kalendoriniais metais vykdytą sveikatos priežiūrą mokykloje teikiama Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-3 „Dėl Informacijos apie sveikatos priežiūrą mokyklose teikimo taisyklių patvirtinimo“ (72) nustatyta tvarka. Informacijos apie sveikatos priežiūrą mokyklose teikimo taisyklės (Taisyklės) nustato informacijos apie vykdomą pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose surinkimą, apibendrinimą ir pateikimą sveikatos apsaugos ministrui, švietimo ir mokslo ministrui ir mokyklų steigėjams (72).
Mokinių sveikatos priežiūrą mokyklose vykdo visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, vadovaudamasis LR sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo 2005 m gruodžio 30d. Nr.V- 1035/ISAK- 2680“ Dėl sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (73) ir kurio viena iš funkcijų, kurias apibrėžia 2007 m. rugpjūčio 1d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-630 ,,Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo” (74) yra informacijos apie kasmetinius mokinių sveikatos profilaktinius patikrinimus kaupimas, informacijos apibendrinimas bei ne rečiau kaip 1 kartą per metus (mokslo metų pradžioje) pateikimas mokyklos bendruomenei bei kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka
(73,74). Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, vadovaujantis šiomis Taisyklėmis renka ir apibendrina informaciją apie vykdomą pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose, kurios įvardintos Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 5, 2 punkte (75). Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas informaciją apie moksleivių sveikatą pagal privalomos statistinės ataskaitos formos Administracinės teritorijos metų higienos būklės įvertinimas Nr. 6-1 (sveikata), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-16 (76), 10-oje lentelėje nurodytus duomenis pateikdavo visuomenės sveikatos centrui apskrityje ar jo filialui kasmet iki sausio 5 d.
Patvirtinus savivaldybių visuomenės sveikatos biuro pavyzdinius nuostatus pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. V-196 (79), visuomenės sveikatos priežiūros specialistas pagal pareigybes (73,74) kasmetinius mokinių sveikatos profilaktinių patikrinimų sukauptus duomenis perduoda tiesiogiai savivaldybės Biurui.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. V-118 „ Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (80) Biuras teikia duomenis Duomenų fondui (81), vadovaudamasis duomenų teikėjo ir Duomenų fondo sudarytomis duomenų perdavimo sutartimis.
Pažymėjimas apie vaiko sveikatą yra konfidenciali informacija. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai turi užtikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 552 „Dėl asmens sveikatos paslapties kriterijų patvirtinimo“ (77), mokinių asmens sveikatos informacijos konfidencialumą. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, vadovaudamiesi asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, diagnozes į žurnalus surašo kodais ir pateikia tik apibendrintas rekomendacijas. Tėveliai ir vaikai gali būti ramūs, kad niekas nežinos tikslios jų diagnozės, bet tuo pačiu bus užtikrinama, kad ugdymo proceso metu mokinio sveikatai tikrai nebus pakenkta. Žinoma, tėvams leidus, pedagogams gali būti suteikta išsami informacija apie vaiko ligą.
