KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
KRISTINA MEŠKAUSKAITĖ
KAUNO MIESTO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ
RADIOLOGIJOS SKYRIUOSE DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ DARBO
APLINKOS IR SVEIKATOS TYRIMAS
Magistro diplominis darbas (Sveikatos ekologija)
Mokslinis darbo vadovas dr. Vidmantas Januškevičius
TURINYS
Santrauka Summary Santrumpos Turinys Įvadas... 81. Tyrimo tikslas ir uždaviniai... 9
2. Literatūros apžvalga... 10
2.1. Radiologijos skyriuose dirbančių medicinos darbuotojų darbo sąlygos... 10
2.1.1. Fizikinių darbo aplinkos veiksnių poveikis medikų sveikatai... 12
2.1.1.1. Jonizuojanti spinduliuotė... 12
2.1.1.2. Mikroklimatas... 16
2.1.1.3. Apšvietimas... 17
2.1.1.4. Vėdinimo sistema... 18
2.1.2. Cheminių darbo aplinkos veiksnių poveikis medikų sveikatai ... 18
2.1.2.1. Cheminių junginių veikliųjų komponentų poveikis sveikatai... 21
2.1.2.2. Lateksas... 23
2.2. Darbų sauga radiologijoje... 25
2.2.1. Darbuotojų, darbo metu naudojančių jonizuojančios spinduliuotės šaltinius sauga ... 25 2.2.2. Darbuotojų, darbo metu naudojančių chemines medžiagas sauga... 30
3. Tyrimo metodika ir tirtųjų kontingentas... 32
4. Rezultatai ir jų aptarimas... 34
4.1. Darbuotojų savo sveikatos vertinimas... 34
4.2. Subjektyvus darbo aplinkos rizikos veiksnių vertinimas... 37
4.2.1. Fizikinių darbo aplinkos rizikos veiksnių vertinimas... 38
4.2.2. Cheminių darbo aplinkos rizikos veiksnių vertinimas... 40
4.3. Darbo aplinkos ir sveikatos sąsajos... 42
4.4. Individuali darbų sauga radiologijoje... 45
4.4.1. Individuali darbuotojų, dirbančių su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais sauga... 45
4.4.2. Individuali darbuotojų, dirbančiųjų su cheminėmis medžiagomis sauga... 47
Išvados... 48
Literatūros sąrašas... 50 Priedai... 56
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
KAUNO MIESTO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RADIOLOGIJOS SKYRIUOSE DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ DARBO IR SVEIKATOS TYRIMAS. Kristina Meškauskaitė
Mokslinis vadovas dr. Vidmantas Januškevičius
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2008. - 65 p.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medicinos darbuotojų profesinė sveikata priklauso nuo atliekamo darbo apimties ir darbų specifikos. Šiuo metu visuotinai pripažįstama radiologinio tyrimo reikšmė, atliekamų tyrimų vis daugėja. Platus jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir cheminių medžiagų panaudojimas susijęs su tiesiogine juos aptarnaujančių darbuotojų sveikatos rizika sąlygoja profesinių ligų atsiradimą
Tyrimo tikslas - Įvertinti Kauno miesto ASPĮ radiologijos skyrių darbuotojų (gydytojų – radiologų, laborantų) nusiskundimų sveikata sąsajas su darbo aplinkos veiksniais.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2008 metų sausio - vasario mėnesiais. Buvo apklausiami 8 Kauno miesto VŠĮ ASPĮ radiologijos skyrių medicinos darbuotojai. Vienmomentinės anoniminės anketinės apklausos būdu ištirta 188 darbuotojai. Atsako dažnis – 77,47 proc. Klausimynas sudarytas remiantis literatūros analize bei kitų Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatais. Apklausa buvo siekta išsiaiškinti, kaip radiologijos skyriaus darbuotojai vertina savo sveikatą ir darbo aplinką. Statistiniams ryšiams įvertinti buvo naudojamas SPSS 13 statistinis paketas.
Rezultatai. 87,8 proc. darbuotojų dirba jonizuojančios spinduliuotės sąlygomis ir 47,9 proc. – užterštoje cheminėmis medžiagomis darbo aplinkoje. Darbo vietoje visada darbų saugos reikalavimų laikosi daugiau nei pusė (62,2 proc.) respondentų. Kas antras (56,9 proc.) respondentas savo sveikatos pakitimus sieja su darbo aplinkos sąlygomis. Dažniau sveikatos pakitimus su darbo aplinka sieja laborantai, nei gydytojai (p<0,05).
Išvados. Savo dabartinę sveikatos būklę gerai vertina 1/3 respondentų (dažniau gydytojai nei laborantai). Dažniausi sveikatos nusiskundimai – galvos skausmas, regos susilpnėjimas, rankų tirpimas bei padidėjęs kraujospūdis. Dažniausiai siejami sveikatos pakitimai su darbo aplinkos sąlygomis: kosulys, dusulys, galvos svaigimas, dažnos slogos, alerginio pobūdžio odos susirgimai.
Raktiniai žodžiai: radiologai, jonizuojanti spinduliuotė, vėžys, cheminės medžiagos, sauga, sveikata.
SUMMARY
Public health (Health ecology)
WORK CONDITIONS AND HEALTH OF RADIOLOGY DEPARTMENTS' STAFF AT KAUNAS HEALTH CARE SETTINGS
Kristina Meškauskaitė
Scientific supervisor Dr. Vidmantas Januškevičius
Kaunas University of Medicine, Department of Environment and Work Medicine, Faculty of Public Health. Kaunas; 2008. - 65 p.
Professional health of workers in health care system depends on volume and specifics of work. Nowadays, the significance of radiology tests is relatively high, and the number of tests is increasing. Wide application of sources of ionization and chemical substances is directly related with the risk of occupational diseases for health care staff working under such conditions.
Aim of the study: to evaluate the health complaints and its relationship with work conditions of radiology departments' staff (radiologists and laboratory workers) at Kaunas health care settings.
Material and methods. The study was conducted in January–February 2008. The sample included radiology staff of 8 health care settings in Kaunas. Anonymous questionnaire was received from 188 subjects (response rate 77,5%). The questionnaire was constructed for evaluation of health and work conditions. Statistical data analysis was performed using statistical package „SPSS for Windows 13.0“.
Results. Altogether, 87,8% of staff works in ionized environment and 47,9% in chemically polluted conditions. The requirements of security at work are fulfilled by 62,2% of responders. More than half of responders (56,9%) relate their subjective health changes with work environment. Among laboratory workers this relationship is stronger than among radiologists (p<0,05).
Conclusions. Current health status is estimated as good among one third of responders (more by radiologists than laboratory workers). Most common health complaints are headache, worsening of vision, numb of arms, and increased blood pressure. Health disorders mostly related subjectively with work conditions are cough, short breath, dizziness, increased frequency of colds and allergic skin lesions.
SANTRUMPOS
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga CI – pasikliautinasis intervalas
d. – diena
DK – darbo kodeksas HN – higienos norma
ICRP - International commission on radiation protection JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
kt. – kita LR – Lietuvos Respublika m. – metai mm - milimetrai mSv – mikrosivertas p - statistinis reikšmingumas p. – puslapis pan. – panašiai PI – pasikliautinasis intervalas proc. - procentai pvz. – pavyzdžiui
RSC – Radiacinės saugos centras SAM – Sveikatos apsaugos ministerija SMS – standartizuotas mirtingumo santykis SR – santykinė rizika
UNSCEAR - Jungtinių Tautų mokslinis komitetas jonizuojančios spinduliuotės efektams tirti
ĮVADAS
Nuo aplinkos taršos, taigi ir nuo darbo aplinkos taršos, žymia dalimi priklauso kiekvieno žmogaus sveikata. Lietuvoje darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politika pagrįsta darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu, palyginti su darbo arba gamybos rezultatais. Darbuotojo teisė saugiai dirbti užtikrinama Lietuvos konstitucija, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais [28].
Darbo aplinkoje dar dažnai pasitaiko profesinių veiksnių, kurie, veikdami ilgesnį laiką darbuotojo organizmą, kenkia sveikatai ir gali tapti profesinių ligų priežastimi. PSO ekspertų duomenimis, darbo sąlygos ir kenksmingi profesiniai veiksniai sąlygoja 100 proc. profesinio ir apie 25 proc. bendrojo neprofesinio darbuotojų sergamumo [469].
Asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medicinos darbuotojų profesinė sveikata priklauso nuo atliekamo darbo apimties ir darbų specifikos [73]. Gydymo įstaigose dirba įvairių sričių medicinos personalas, todėl ir juos veikiantys darbo aplinkos veiksniai yra skirtingi. Profesinių rizikos veiksnių įvertinimas gydymo įstaigose yra labai svarbus, tačiau sudėtingas procesas (dėl jose esančių daugelio ir įvairių veiksnių) [56].
Radiologijos skyriaus personalas, tai viena iš specifinių grupių [73]. Šiuo metu visuotinai pripažįstama radiologinio tyrimo reikšmė vertinant sveikatos būklę, diagnozuojant ligas, vertinant gydymo kokybę [24]. Atliekamų tyrimų vis daugėja [55]. Radiologijos skyriaus darbuotojams svarbią rizikos grupę sudaro žalingi profesiniai veiksniai, jonizuojanti spinduliuotė ir cheminės medžiagos esančios darbo aplinkoje [62].
Platus jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir cheminių medžiagų panaudojimas susijęs su tiesiogine juos aptarnaujančių darbuotojų sveikatos rizika [56], sąlygoja profesinių ligų atsiradimą [22].
Neatitinkantys reikalavimų darbo aplinkos veiksniai gali susilpninti bei paaštrinti jau esamą ne profesinę ligą ar ligos priežastį [11]. Norint išvengti žalingų kenksmingų veiksnių poveikio, darbuotojas privalo laikytis darbų saugos reikalavimų, turėti pakankamai asmeninės apsaugos priemonių (prijuosčių, pirštinių, širmų ir t.t.). Jie turi būti išmokyti naudotis asmeninės apsaugos priemonėmis atsižvelgiant į konkrečią darbo vietą [73].
Vertinant objektyviai darbo sąlygas ir darbuotojų sveikatą, yra ne mažiau svarbus pačių darbuotojų subjektyvus darbo sąlygų ir sveikatos vertinimas-analizė. Subjektyviu darbo sąlygų įvertinimu galima padėti geriau suvokti realią poveikio riziką ir rasti optimalius profilaktikos metodus [65].
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas - Įvertinti Kauno miesto ASPĮ radiologijos skyrių darbuotojų (gydytojų – radiologų, laborantų) nusiskundimų sveikata sąsajas su darbo aplinkos veiksniais.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti darbuotojų savo sveikatos būklės vertinimą; 2. Ištirti darbo aplinkos (fizikinės ir cheminės) vertinimą.
3. Nustatyti darbuotojų savo sveikatos ir darbo aplinkos vertinimo sąsajas. 4. Ištirti individualios darbų saugos reikalavimų laikymąsi.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Radiologijos skyrių darbuotojų darbo sąlygos
Asmens sveikatos priežiūros įstaigose sparčiai diegiami nauji diagnostiniai tyrimo ir gydymo metodai, naudojant jonizuojančios spinduliuotės šaltinius [67]. Medicininiai rentgenodiagnostiniai aparatai generuoja jonizuojančią (rentgeno) spinduliuotę ir, panaudojus įvairius papildomus prietaisus (kasetes, ekranus, rentgeno filmus ir kt.), gaunamas žmogaus vidaus organų vaizdas (rentgeno nuotrauka), naudojamas įvairių ligų diagnostikai ir gydymui [74].
Radiologijos skyriaus personalas, tai medicinos darbuotojai: gydytojai - radiologai (planuojantys ir atliekantys procedūrą), laborantai (atliekantys procedūrą, ruošiantys reagentus, prižiūrintys įrangą, patalpas), sanitarai (valantys patalpas, įrangą) [55].
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų radiologijos skyrių medicinos darbuotojų profesinė sveikata priklauso nuo darbo apimties ir darbų specifikos. Darbo aplinkoje gydytojus radiologus procedūrų metu dažniausiai veikia jonizuojanti spinduliuotė, vidurinįjį personalą - laborantus ir sanitarus - jonizuojanti spinduliuotė ir cheminės medžiagos [73].
R. Doll teigia, kad 4 proc. visų mirčių (vyrų - 6 proc., moterų - 2 proc.), kurių priežastis yra piktybiniai navikai, yra susiję su profesiniais veiksniais [60]. Platus jonizuojančios spinduliuotės šaltinių panaudojimas susijęs su tiesiogine juos aptarnaujančių darbuotojų sveikatos rizika [57]. Viešojo sektoriaus asmens sveikatos priežiūros įstaigų personalo dozės yra didesnės už privačių specializuotų gydymo įstaigų. Tai susiję su didesniu aptarnaujamų pacientų skaičiumi, didesne atliekamų rentgeno procedūrų įvairove ir kiekiu. Tai ypač matyti vertinant šių skyrių viduriniojo medicinos personalo indiviadualiąsias apšvitos dozes, nes šis personalas dėl atliekamo darbo pobūdžio ilgiau būna apšvitos sąlygomis [73]. Ligoninių rentgenodiagnostikos skyrių vidurinysis personalas gauna didesnę efektinę dozę, negu pirminės sveikatos priežiūros centrų, nes dažnai tiesiogiai dalyvauja rentgenosdiagnostikos procedūrų metu ir dirba su kilnojamais rentgenodiagnostikos aparatais [73].
Medicinos darbuotojai, dirbantys radiologiniuose skyriuose skirstomi į tokias kategorijas:
darbuotojai priklausantys pirmajai kategorijai dirba su distanciniais rentgeno aparatais tuomet darbuotojas būna netiesioginėje spindulių zonoje. Nuo kenksmingų sąlygų jis yra atskirtas atitinkamo storio (arba švinuota, barituota) siena, švino stiklo langu, švinuotomis durimis.
Antrajai kategorijai priklauso darbuotojai, dirbantys pirminio ir antrinio spinduliavimo zonoje. Jie pagal darbo pobūdį skirstomi į tris grupes:
1) darbuotojai, dirbantys prie ekrano, kai rentgeno aparatas yra vertikalioje padėtyje (ortodoskopija, krūtinės ląstos rentgenoskopija, virškinimo trakto rentgenoskopija).
2) darbuotojai, darantys tyrimus, kai rentgeno aparatas yra horizontalioje padėtyje: krūtinės ląstos, skrandžio, žarnyno ir retrogradinis storosios žarnos tyrimai.
3) asmenys, darantys angiografinius ir endoskopinius rentgeno tyrimus: angiografiją, širdies zondavimą, koronarografiją, bronchoskopiją ir bronchografiją, splenoportografiją, bronchoskopiją. Šios grupės darbuotojų darbo sąlygos radiacinės saugos požiūriu pačios blogiausios, todėl ir sveikatos rizika yra didžiausia [73]
Lietuvoje kiekvienais metais atliekama apie 3 milijonai rentgeno tyrimų [55,73]. Daugiau yra atliekama rentgenografijų, ir mažiau – rentgenoskopijų. 2002 m. rentgenografijų ir rentgenoskopijų santykis buvo 1:13,4 (palyginimui 1993 m. 1:5,5). Vis dar atliekama daug krūtinės ląstos rentgenoskopijų (apie 70,000 per metus), bei apie 400000 fluorogramų. Nuo 2006 m. diagnostiniams tyrimams dėl per didelės apšvitos nebegalima naudoti fluorografų (pagal Europos Sąjungos direktyvas) [55]. Jungtinių Tautų mokslinio komiteto jonizuojančios spinduliuotės efektams tirti (UNSCEAR) duomenimis dažniausiai pasaulyje atliekami
krūtinės ląstos rentgenografiniai tyrimai [55]. Radiologijos skyriuose dažnai naudojamos cheminės medžiagos. Cheminės medžiagos
medicinos darbuotojams sukelia daugiausia profesinių ligų (dažniausiai odos), tarp jų ir alerginės kilmės [210]. Radiologijos skyriuose su jomis dažniausia kontaktuoja vidurinysis radiologijos skyriaus personalas - laborantai (ruošdami ryškiklių ir fiksažų tirpalus, naudojamus rentgenogramų gamyboje, valydami įranga, patalpas ir kt) [9].
Siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbuotojų darbo sąlygas svarbu technologinio proceso automatizavimas, hermetizavimas. Pavojingos medžiagos turi būti pakeistos į nepavojingas arba mažiau pavojingas. Patalpose, kuriose išsiskiria kenksmingos cheminės medžiagos turi būti įrengta efektyvi vėdinimo sistema. Taip pat dirbantieji turi būti aprūpinti individualiomis apsaugos priemonėmis ( specialiais drabužiais, pirštinėmis ir pan.) [15].
2.1.1. Fizikinių darbo aplinkos veiksnių poveikis medikų sveikatai
Kenksmingi fizikiniai darbo aplinkos veiksniai yra: visą kūną arba tik rankas veikianti vibracija; akustinis triukšmas; elektros, elektrostatinis ir elektromagnetinis laukai; jonizuojančioji spinduliuotė; šiluminė aplinka darbo patalpose ar oro temperatūra lauko sąlygomis; apšvietimas [22].
2.1.1.1. Jonizuojanti spinduliuotė
Jonizuojanti spinduliuotė - labiausiai įtakojantis profesinę radiologijos skyriaus darbuotojų sveikatą fizikinis veiksnys). Šiandien jonizuojanti (rentgeno) spinduliuotė plačiai naudojama medicinoje. Rentgeno spinduliuotę skleidžiantys įrenginiai naudojami rentgenodiagnostikai (rentgeno aparatai, mamografai, kompiuteriniai tomografijai ir kita) [535].
Radiologijoje plačiai taikomų jonizuojančios spinduliuotės šaltinių panaudojimas yra susijęs su jais aptarnaujančių darbuotojų apšvita bei jos žalingo poveikio sveikatai rizika [56]. Rentgeno tyrimo metu naudojama jonizuojančioji (rentgeno) spinduliuotė jonizuoja aplinką, sukeldama pokyčius molekulėse ir atomuose bei pažeisdama ląsteles [24]. Gali sąlygoti lemtinguosius, atsitiktinius ir genetinius efektus [24].
Nors yra teigiančių, kad mažos jonizuojančios spinduliuotės dozės turi teigiamą poveikį žmogui (stiprina imuninę sistemą), tačiau objektyviais tyrimais teigiamo jonizuojančios spinduliuotės poveikio nenustatyta, todėl manoma, kad ji žmogų veikia neigiamai [45]. Tačiau yra gerai žinoma, kad jonizuojančioji spinduliuotė gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, genetinių struktūrų pažeidimus, piktybinius navikus [45].
Piktybinių navikų yra lengviau išvengti nei juos gydyti, todėl ypač svarbu yra nustatyti priežastis, sukeliančius šiuos sunkius sutrikimus. Profesiniai veiksniai piktybinių navikų etiologijoje epidemiologų duomenimis sudaro 4-12 proc. visų veiksnių. Tačiau šis procentas įvairiose šalyse gali svyruoti žymiai platesnėse ribose, priklausomai nuo esančių technologijų. Be to, profesiniai veiksniai veikia nedideles žmonių grupes, kuriems sudaroma rizika gana didelė. Žinant priežastis, šį skaičių galima žymiai sumažinti ar visiškai išvengti. Todėl bet kurioje vėžinių susirgimų profilaktikos programoje profesinių priežasčių išaiškinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys teigia R. Doll, R. Peto [57].
Daugelyje išsivysčiusių šalių – Suomijoje, Danijoje, Švedijoje, D. Britanijoje ir kitose – nuolat publikuojami analitinių studijų rezultatai, apie piktybinių navikų ryšį su
profesijomisir profesiniais veiksniais. Šiandien gana gerai žinomi plaučių, šlapimo pūslės, odos, nosies ir preinosinių ančių vėžį, leukemiją sukeliantys veiksniai bei jų ryšys su tam tikromis profesijomis. Kai kurių lokalizacijų navikai išnykopriežasčių išaiškinimo ir tinkamos profilaktikos dėka. Intensyviai tiriama ir kitų dažniau pasitaikančių piktybinių navikų ryšys su profesiniais veiksniais. Tuo tarpu retų lokalizacijų rizikos veiksniai iki šiol nėra aiškūs ir šia tema mokslinių tyrimų itin trūksta [57].
Jau 1981 m. Oksfordo mokslininkai R.Doll R. Peto savo studijose konstatavo, kad rentgenologų, radiologų ir viduriniojo medicinos personalo profesijų žmonėms jonizuojančioji radiacija sukelia kaulų čiulpų bei kitų lokalizacijų vėžį [62].
JAV mokslininkai tyrinėję medikų,dirbusių jonizuojančios radiacijos aplinkoje 1926 - 1980 m. (American Registry of Radiologic Technologist), 143517 asmenų kohortą, nustatė stipraus sveiko darbuotojo efektą (buvo nustatytas SMS visoms mirties priežastimis ir visoms vėžio lokalizacijoms, atitinkamai santykiu 0,69 ir 0,79). Taip pat nustatyta krūties vėžio rizika tarp medikų dirbusių rentgeno kabinetuose, lyginant su pagrindine populiacija (SMS═0,99). Patikima krūties vėžio rizika korialiavo su darbu rentgeno kabinetuose iki 1940 m. (SMS═1,5; 95 proc. CI═1,2-1,9), bei tarp moterų vyresnių nei 30 m. (SMS═1,4; 95 proc. CI═1,2-1,7). Autoriai teigia, kad rizika susirgti krūties vėžiu statistiškai patikimai mažėja darbuotojams, kuriems išduotos licencijos dirbti po 1960 m. (SMS═0,8; 95 proc. CI═0,7-1,0) [8].
JAV mokslininkai ir toliau tyrinėjo medikų, dirbusių jonizuojančios radiacijos aplinkoje 1926 - 1980 m. (American Registry of Radiologic Technologist), 105 000 asmenų kohortą. Atliekant šį tyrimą rastas statistiškai patikimas ryšys (p═0,03) tarp krūties vėžio ir daugkartinio portatyvaus rentgeno aparato naudojimo [11].
M.M. Doody su bendraautoriais tirdamas vienuoles - rentgeno laborantes, nustatė padidėjusį mirtingumą nuo skrandžio vėžio (SMS=2,7; 95 proc. PI=1,0-1,2) ir padidėjusią krūties vėžio riziką (20 proc.), pogrupyje darbuotojų, kurioms licencijos dirbti rentgeno laborantėmis buvo išduotos iki 1940 m. (SMS═1,2; 95 proc. PI═0,8-1,7) [10].
Suomijoje atlikto tyrimo duomenimis nustyta, kad moterims iki menopauzės, esant vidutinėms ir didelėms jonizuojančios spinduliuotės apšvitos dozėms aplinkoje, yra polinkis į krūties vėžio rizikos padidėjimą (SSS=1,3; 95 proc. PI═0,7-2,5), kai p═0,03. Moterims po menopauzės, esant vidutinėms ir didelėms apšvitos dozėms aplinkoje esant vidutinėms ir didelėms jonizuojančios spinduliuotės apšvitos dozėms aplinkoje, yra polinkis į krūties vėžio rizikos padidėjimą (SSS=1,4; 95 proc. PI═1,1-1,8), kai p=0,001, ir esant mažoms jonizuojančios spinduliuotės apšvitos dozėms (SSS=1,2; 95 proc. PI═1,1-1,3); tyrėjai
išvadose konstatuoja, kad nesisaugojimas nuo profesinės jonizuojančios apšvitos poveikio gali sąlygoti krūties vėžio riziką, taip pat neatmeta tikimybė, kad krūties vėžio riziką gali didinti suminis aplinkos ir profesinės apšvitos poveikis [76].
J.D. Boice su bendraautoriais atlikęs tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti krūties vėžio riziką tarp radiologijos darbuotojų moterų, kurias veikia jonizuojanti spinduliuotė, nustatė visai kitus rizikos veiksnius įtakojančius krūties vėžio riziką. Tyrimo metu įrodyta, kad profesinė apšvita neturėjo didesnės įtakos krūties vėžiui išsivystyti tarp moterų dirbančių 20 m. ir daugiau (SR=1,13; 95 proc. CI═0,79-1,64); taip pat nustatyta, kad krūties vėžys susijęs su ankstyva menstruacijų pradžia (11m.) (RR=1,79; 95 proc. CI═1,09-2,94), paveldimumu (pirmo laipsnio giminystės ryšiai) (RR=2,07; 95 proc. CI═1,56-2,74); pirmuoju gimdymu esant vyresnei kaip 30 m., lyginant su 20 m. (RR=2,5; 95 proc. CI═1,17-5,34), skydliaukės vėžiu (RR═5,36; 95 proc. CI═1,64-17,5), alkoholio vartojimu (RR=2,12; 95 proc. CI═1,06-4,27), hypertyroidizmu (RR═1,66; 95 proc. CI═1,02-2,71), bei gyvenamąja vieta (RR=1,66; 95 proc. CI═1,19-2,3) [4].
Smitho ir kitų autorių duomenimis, susirgti gimdos kaklelio, krūties vėžiu, ypač kasos, plaučių, odos ir leukemijos vėžiu radiologams yra didesnė tikimybė lyginant su kitos specialybės gydytojais [14].
Atlikus 24 Amerikos valstijų sveikatos priežiūros darbuotojų (moterų) mirties liudijimų (nuo 1984 iki 1993 m.) analizę, nustyta, kad dažniausios radiologijos laborančių mirties piežastys buvo nuo plaučių, kasos, krūtinės, gimdos ir kiaušidžių vėžio [57].
Mokslininkai L.A. Peipins ir C. Burnnet išanalizavę slaugytojų mirtingumą (analizavo National Occupational Martality Surveillance database of death certificates) nustatė, jog rentgeno laborantėms yra padidėjusi lėtinių limfomos bei mieloleukozės formų rizika. M.Eriksson nustatė, kad tarp vyrų gydytojų, dirbančių su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, yra padidėjusi rizika susirgti odos vėžiu (SSS=2,6; 95 proc. PI ═2,0-3,3) ir šlapimo pūslės vėžiu (SSS=1,795; proc. PI═1,3-2,2). Tarp moterų vyravo odos vėžys (SSS=2,4; 95 proc. PI ═1,0-4,8), o padidėjusios rizikos tendencija buvo krūties, tiesiosios žarnos, gimdos ir ne Hodžkin‘o limfomos atvejais [62].
Lietuvos onkologijos centre, buvo atliktas retrospektyvinis kohortinis tyrimas „Vėžio paplitimas tarp Lietuvos medikų, dirbusių jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje“. Tyrime dalyvavo gydytojai rentgenologai (26,20 proc.), rentgeno laborantės (47,88 proc.), sanitarės (25,92 proc.). Stebėjimo laikotarpis 1978-1997 m. Per šį laikotarpį 86 asmenys susirgo onkologinėmis ligomis (1lentelė) [60].
Onkologinių ligų
lokalizacija Vyrai (proc.) Moterys (proc.) Iš viso
Tiesioji žarna 16,67 0,00 7,14 Kasa 0,00 6,25 3,57 Plaučiai 25,00 12,50 17,86 Melanoma 0,00 6,25 3,57 Oda 16,67 12,50 14,29 Krūtys - 25,00 14,29 Gimdos kaklelis - 6,25 3,57 Priešinė liauka 16,67 - 7,14
Kiti lyties organai - 6,25 3,57
Skydliaukė 0,00 6,25 3,57
Skrandis 16,67 12,50 14,29
Leukozės 0,00 6,25 3,57
1 lentelė. Gydytojų rentgenologų susirgimai [59]. V. Samerdokienės tyrimu “Gydytojų rentgenologų sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje 1978 – 1997 m.” nustatyta, kad per 20 m. vyrų sergamumas piktybiniais navikais padidėjo 43 proc. Iš atskirų vėžio lokalizacijų tik tiesiosios žarnos vėžio rodiklis turi aiškią reikšmingumo tendenciją [60]. V. Samerdokienės epidemiologinis retrospektyvinis Lietuvos rentgeno laborančių ir sanitarių kohortos tyrimas, parodė, kad šios kategorijos medikės serga vėžiu dažniau nei visa populiacija. Rentgeno laborantėms rizika susirgti onkologinėmis ligomis padidėjusi 31 proc. Iš atskirų vėžio lokalizacijų dominavo odos vėžys ir krūties vėžys. Taip pat gautas statistiškai reikšmingas ryšys tarp sanitarių darbo jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje ir onkologinių ligų. Sanitarėms - onkologinių ligų rizika yra padidėjusi net 99 proc. (SSS=1,99; 95 proc. PI 1,26-2,99). Dominavo – krūties, gimdos, odos vėžys. Šio tyrimo rezultatai taip pat patvirtino kitų epidemiologinių tyrimų rezultatus, kad profesinė apšvita yra pavojingiausia jauniausių darbuotojų pogrupiams [61].
Daugelio mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad profesinė apšvita sukelia chromosomų aberacijų kiekio padidėjimą periferinio kraujo limfocituose, kai kuriais atvejais buvo nustatyta aberacijų kiekio priklausomybė nuo darbo stažo [66].
A. Sutkaus nuomone, didžiausia tikimybė mirti nuo spindulinės kilmės vėžio
(5,3*10-3) yra dėl profesinio (per 35 m.) apšvitinimo [62]. J.F. Barquinero ir bendraautorių tirtoje
medicinos darbuotojų grupėje nustatytas ypač reikšmingas chromosomų trūkių kiekio padidėjimas yra svarbus kokybinis mažų jonizuojančios spinduliuotės dozių (<50mSv)
poveikio rodiklis [62]. Taip pat yra pastebėtas priklausomumas nuo darbo stažo. Didžiausia tikimybė numirti nuo vežio yra tose radiologų grupėse, kurie turi didesnį nei 20 m. darbo stažą. Taip pat buvo įvertinta tikimybė numirti nuo vėžio tam tikrose (darbo stažo) grupėse: 0-10 m. (1,64 proc.); 11-15 m. (8,2 proc.); 16-20 m. darbo stažo (9,84 proc.); 21 – 25 m. (13,93 proc.); 26-30 m. (12,29 proc.); 31-35 m. (13,11 proc.); 36-40 (11,48 proc.); 41-45 m. (14,75 proc.) [14].
Kinijoje tirta 27011 spinduliuotės veikiamų medikų, lyginant juos su 25782 kitų sričių specialistais (atitinkančių amžių, lytį, išsilavinimą). Stebėjimas vyko nuo 1950 m. iki 1980 m. Nustatyta, kad iki 20 m. amžiaus darbuotojai savo sveikata rizikuoja daugiausia: dėl leukemijos SR=9,55, dėl kitų vėžio lokalizacijų SR=2,02.( Ištyrus visus leukemijos atvejus histologiškai dominavo limfoleukemijos SR=9,53, (p<0,05), mieloidinės leukemijos santykinė rizika SR=3,72, (p<0,05)). Didėjant darbuotojų amžiui ši rizika nuosekliai mažėjo ir 35-39 m. amžiaus grupėje ji išsilygino: leukemijos SR=1,04, kitų vėžio lokalizacijų SR=1,14 [62].
2.1.1.2. Mikroklimatas
Higienos normoje HN 69-2003 „Šiluminis konfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose“ nurodyti leistinieji ir optimalūs meteorologinių sąlygų (temperatūros, oro ir santykinės drėgmės) parametrų dydžiai. Leistinieji dydžiai privalomi, o optimalūs – rekomenduotini [39].
Leistinos ir optimalios meteorologinių sąlygų parametrų normos yra skirtingos, atsižvelgiant į metų laiką ir darbo sunkumą. Skiriamas šaltasis metų laikas (kai lauko oro vidutinė paros temperatūra žemesnė kaip +10OC) ir šiltasis metų laikotarpis (kai lauko oro vidutinė paros temperatūra aukštesnė kaip +10OC. O pagal darbo sunkumą yra nustatytos lengvo (dirbančio žmogaus energijos sąnaudos sudaro iki 630 kJ/h ), vidutinio sunkumo (630 iki 1040 kJ/h ) ir sunkaus ( daugiau nei 1040 kJ/h ) darbo normos.
Dirbant lengvą sėdimą darbą (toks darbas būdingas daugeliui darbo vietų: įstaigose, laboratorijose, mokyklose ir pan.) Žiemos metu atstojamoji temperatūra turi būti 22+-2, oro judėjimo vidutinis greitis turi būti mažesnis nei 0,15m/s., vasaros sąlygomis (atitinkamai) temperatūra 24+-1,5 C ir oro judėjimo vidutinis greitis mažesnis nei 0,25 m/s.
Sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų kabinetuose, rentgeno diagnostikos kabinetuose, nusirengimo prie rentgeno kambariuose, personalo kambariuose oro temperatūra turi būti 19-21 C, jaučiamoji temperatūra 18 - 20 C. Patalpose rentgenui ir fluorografijai
atlikti, rentgeno ir radiologijos kabinetų valdymo pulto kabariuose temperatūra turi būti (atitinkamai) – 17 - 19 C ir 16 - 19 C [39].
2.1.1.3. Apšvietimas
Darbo patalpose, kuriose nuolat dirbama, kiek įmanoma geriau, turi būti užtikrintas apšvietimas atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus [37].
Higienos normas atitinkantis darbo vietų apšvietimas sudaro geras darbo sąlygas, mažina darbuotojų nuovargį, užtikrina atliekamų darbų kokybę. Blogas (neatitinkantis reikalavimų) apšvietimas, kenkia dirbančiųjų sveikatai, padidina klaidų bei nelaimingų atsitikimų skaičių darbe. Dėl nuolatinės akių įtampos blogėja regėjimas. Tinkamai įrengtas apšvietimas turi racionaliai nukreipti šviesos srautą, nedaryti šešėlių, neakinti dirbančiojo [7]. Lietuvoje darbo vietų apšvietimo mažiausias ribines vertes reglamentuoja Higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ [37].
Sveikatos priežiūros įstaigose apšvitos kokybė turi būti labai aukštos arba aukštos klasės. Skirtingiems darbams ir patalpoms apšvieta skirtinga. Ligoninės palatose (apšvietos ribinės vertės): bendras apšvietimas 50-100-150 lx , ligonių apžiūrėjimas - 200-300-500 lx, skaitymas - 300-500-750 lx. Kabinetuose, konsulatacijų kabinetuose, laboratorijose rekomenduojamas: bendras apšvietimas 300-500-70 lx , vietinis- 750-1000-1500 lx. [37].
Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta – tai tiesioginiai ir išsklaidyti saulės spinduliai (priklausomai nuo pastato paskirties, konstrukcinio architektūrinio sprendimo, atliekamų procesų, technologijos konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri). Dirbtinę apšvietą sukuria elektriniai šviesos šaltiniai. Statinių patalpoms apšviesti naudojamas dirbtinis darbo ir specialus apšvietimas.
Dirbtinis apšvietimas gali būti:bendras, vietinis, kombinuotas.Daugumos darbo vietų dirbtinis apšvietimas yra blankus, nes apšvieta yra mažesnė, nei 200 lx, todėl darbo vietose, kuriose nuolat dirbama, rekomenduojama mažiausia apšvietos ribinė vertė yra 200 lx.
Apšvietimo sistemoje gali būti derinamas bendras i vietinis apšvietimas, ypač, kai reikia didelės apšvietos tam tikriems darbams atlikti, kai reikia įžiūrėti smulkias detales ar reikia specialių apšvietimo sąlygų, (pvz. į tam tikrą vietą nukreipto apšvietimo), toiais atvejais būtinas papildomas vietinis apšvietimas. Bendras apšvietimas turi tolygiai apšviesti patalpą, pašalinti šešėlius nuo gamybos įrenginių ir patalpos konstrukcijų. Jis paprastai įrengiamas naudojant nuolatinius vienodo tipo ir galingumo šviestuvus. Vietinis apšvietimas užtikrina
tam tikros darbo vietos apšvietą ir įrengiamas pavieniais šviestuvais. Plačiausiai naudojamas mišrusis apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Tačiau bendrojo apšvietimo turi būti ne mažiau kaip 10 %. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas. Siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą, apšvietimo sistemos būklė periodiškai tikrinama kas vieneri metai. Tai atliekama fotoelektriniais liuksmetrais nustatant apšvietą darbo vietose [37].
2.1.1.4. Vėdinimo sistema
Darbo aplinkos meteorologinės darbo sąlygos gerinamos bendromis ir asmeninėmis priemonėmis. Viena pagrindinių priemonių meteorologinėms sąlygoms patalpose pagerinti yra ventiliacijos įrengimas. Į patalpas oras tiekiamas tik tam tikro greičio, kad nesusidarytų skersvėjų. Ventiliacijos sistemose turi būti įrengti kaloriferiai ir kondicionieriai. Kaloriferiai žiemą orą pašildo, o kondicionieriai paruošia reikiamos temperatūros ir drėgmės orą [7].
2.1.2. Cheminių darbo aplinkos veiksnių poveikis medikų sveikatai
Sveikatos priežiūros darbuotojų organizmą veikia įvairios cheminės medžiagos: dezinfekuojančios ir valomosios priemonės, alkoholiai, medikamentai, metalų bei gumos (letekso) gaminiai ir kt.[71].
Chemines medžiagas naudojamas radiologijos skyriuose galima skirstyti pagal naudojimo principą: cheminės medžiagos naudojamos rentgenogramų apdirbimo (ryškinimo-fiksavimo) metu, ir cheminės dezinfekcijos medžiagas.
Cheminių medžiagų veiklieji komponentai užteršdami darbo aplinkos orą garų pavidalu gali patekti pro kvėpavimo takus, pro pažeistą ar sveiką odą [21]. Nustatyta, kad skirtingų cheminių medžiagų nevienodas poveikio efektyvumas. Kuo dažnesnius ir intensyvesnis kontaktas su cheminėmis medžiagomis, tuo didesnė profesinė sveikatos pakenkimų rizika [26].
Nemažai cheminių medžiagų, net ir veikdamos nedidelėmis koncentracijomis, sutrikdo organizmo veiklą [30]. Cheminiai junginiai gali veikti organizmą toksiškai, kancerogeniškai, mutageniškai, alergizuojančiai. Daugelis cheminių medžiagų dirgina odą, gleivines, sensibilizuoja organizmą [19,26,30,56]. Nors cheminių medžiagų įvairovė yra didelė ir vis didėja, vis dėl to profesines ligas sukelia tik kai kurios iš jų [19,26,30].
Radiologijos skyriaus laborantai rentgeno nuotraukų apdirbimo (ryškinimo-fiksavimo) procese yra veikiami cheminių medžiagų dažniausiai dirginančių ir jautrinančių organizmą [43].
Nuo 1980 m.UK rentgenologai ir radiologijos laborantai domisi rentgeno nuotraukų apdirbimo (ryškinimo-fiksavimo) proceso metu kylančiais pavojais darbuotojų sveikatai, bei įvairių simptomų pasireiškimu jų darbo aplinkoje.) Simptomai, būdingi šios sritiems medicinos darbuotojams buvo apjungti ir pavadinti „Darkroom desease“ tamsiojo kambario liga [70].
Terminas „darkroom desease“ tamsiojo kambario liga, apima įvairenybę simptomų, pasireiškiančių radiologams rentgeno nuotraukų apdirbimo procese. „Tamsiojo kabario ligai būdinga: galvos skausmas, skausmas gerklėje, užkimimas, kvėpavimo sutrikimai (sutrumpėjęs), skaudančios (jautrios, dirglios) akys, nuovargis, katarakta, odos bėrimai, krūtinės skausmai, astma, plaučių ir ausų infekcijos, svorio netekimas, sausa oda, dirginimas šnervių, pykinimas ir kt. [9,43].
Kanados mokslininkai atlikę tyrimą nustatė, kad astmos paplitimas tarp radiologijos laborantų buvo didesnis, nei tarp fizioterapeutų (6,4 proc. ir 3,95 proc. atitinkamai). Taip pat nustatyta, kad kvėpavimo sistemos sutrikimais dažniau skundžiasi radiologijos laborantai. Visa tai sietina su jų nesaugia darbo aplinka: darbo aplinkoje esančiais aerozolias, cheminėmis medžiagomis, bei vietinės ventiliacijos nebuvimu [43].
Nallon su bendraautoriais atlikęs tyrimą ir apklausęs 292 radiologus, bei 250 fizioterapeutų pranešė, kad radiologams buvo dažniau nustatytas tik akių dirglumas, bei „blogo skonio“ simptomas (pagal būdingus „darkroom desease“ ligos simptomus). Jie išvadose konstatavo, kad radiologai nėra daugiau simptomatiški, nei kita ligoninės medicinos darbuotojų grupė, kurie nėra veikiami cheminių medžiagų darbo aplinkoje [46].
Anketinis tyrimas apklausus 1438 medicinos radiologijos technologus ir 1545 fizioterapeutus atskleidė, kad radiologijos laborantams pasireiškė daugiau simptomų, kurie būdingi „darkroom desease“ ligai. Ir padarė išvadą, kad cheminės medžiagos naudojamos radiologų darbo aplinkoje turi įtakos profesinei jų sveikatai [70].
Mokslininkai Dimich – Ward ir Wymer tyrimo metu apklausė rentgeno skyriaus darbuotojus (588) ir nustatė didelį kvėpavimo sistemos sutrikimų paplitimą. Priežastims išsiaiškinti palyginimui buvo parinkta fizioterapeutų kontrolinė grupė (628). Atlikus išsamesnį tyrimą nustatyta, kad retngenologai turėjo daugiau simptomų, atitinkančių „darkoom desease“ ligą ŠS=11,4, nei fizioterapeutai. Procentinis dydis rentgenologų su nespecifiniu bronchiniu hyperjautrumu buvo 3 k. didesnis nei fizioterapeutų. Išvadose
teigiama, kad rentgeno skyriaus darbuotojų kvėpavimo sistemos sutrikimus lemia specifinis jų darbas, t.y. dažnas kontaktas su cheminėmis medžiagomis, kurios naudojamos rentgenogramų apdirbimo procese, bei netinkamai įrengta ventiliacijos sitema sistema (dažnai buvo juntamas rentgeno nuotraukų apdirbimo chemikalų kvapas) [9]. Mokslinėje literatūroje daugėja įrodymų, kad cheminės dezinfekavimo medžiagos medicinos darbuotojams sukelia profesines ligas, tarp jų alerginės kilmės. Medicinos įstaigose daugkartiniai instrumentai, darbo patalpos, ir kita įranga yra dažnai dezinfekuojama. Šiai procedūrai atlikti naudojamos cheminės dezinfekavimo medžiagos,, kurių veiklieji komponentai nepalankiai veikia dirbančiųjų sveikatą [22]. Medicinos darbuotojams dirbantiems su cheminėmis dezinfekavimo medžiagomis, nustatoma daugiausia profesinių odos susirgimų [48].
Dažniausia profesinė odos liga daugelyje pasaulio šalių yra kontaktinis dermatitas. Profesinis dermatitas yra bet kokios kilmės (alerginės, nealerginės) su darbu susijęs odos uždegimas. Apie 80 - 90 proc. visų profesinių ligų priskiriama kontaktiniam dermatitui [71].
Sveikatos priežiūros darbuotojai yra veikiami daugybės veiksnių kurie gali sukelti dirginantį ar alerginį kontaktinį dermatitą. Tai pat dažnai naudojamos apsauginės latekso pirštinės dažnai vaidina svarbią rolę astmos ir rinito išsivystymui [31].
2000 metų Lenkijoje atlikto didelio epidemiologinio tyrimo metu, (taikant alerginius odos mėginio ir odos lopo dūrio testus, bei IgE antikūnų metodus), nustatyta, kad net 40,8 proc. medicinos darbuotojų, dirbančių su cheminėmis dezinfekavimo medžiagomis, yra joms įsijautrinę. Padaryta išvada, kad kontaktas su dezinfekavimo priemonėmis (amonio junginiais, gliutaroaldehidu, formaldehidu), ir lateksu buvo pagrindiniai šios alergijos šaltiniai [28].
Italijos mokslininkai atlikę retrospektyvų tyrimą 204 sveikatos priežiūros darbuotojų (įvertintų alerginio odos mėginio ir dūrio lopo mėginiais). Gavo sekančias diagnozes: 35,3 proc. darbuotojų nustatyta dirginantį nealerginės kilmės kontaktinis dermatitas, 64,7 proc. alergiškas kontaktinis dermatitas. 3 darbuotojai skudėsi astma ir 5 rinitu susietu jautrumu lateksui. Pagrindiniai etiologiniai veiksniai, kurie sukėlė kontaktinį dermatitą buvo: nikelio sulfatas, gliutaro aldehidas [31]
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis dažniausia profesinė odos liga buvo alerginis kontaktinis dermatitas (28,5 proc.), dirginantis nealergines kilmės dermatitas diagnozuotas 8.4 proc. Išanalizavus alerginių odos ligų ryšį su naudojamomis cheminėmis medžiagomis, nustatyta, kad didžiausia rizika susirgti alerginėmis odos ligomis buvo darbo metu naudojant aldehidus ir vandenilio peroksidą, bei naudojant apsaugines latekso pirštines, o mažiausiai alergizuoja chloro junginiai [68]. Taip pat nustatyta priklausomybė tarp darbo su cheminėmis medžiagomis trukmės ir odos ligų. Kuo ilgiau per dieną dirbama u cheminėmis medžiagomis,
tuo didesnė rizika susirgti odos ligomis. net 62,5 proc. slaugytojų dirbančių su cheminėmis medžiagomis 9 val. ir daugiau, serga odos ligomis, o iš tų kurios dirba trumpiausiai, serga tik 36,5 proc. (p<0,05) [71]. Profesinis dirginantis nealerginės kilmės kontaktinis dermatitas dažniau nustatytomas darbuotojams, kuriuos darbo aplinkoje veikia plataus diapozono dirgikliai, tokie kaip:muilai, tirpikliai, valikliai, apsauginės pirštinės, kurie kartu veikdami paveikia odos viršutinį riebalų sluoksnį ir taip pažeidžia lasteles [47].
Darbuotojai dirbantys su cheminėmis medžiagomis, turi būti supažindinti su kenksmingų cheminių medžiagų poveikiu sveikatai, su šių medžiagų fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis, patekimo į organizmą keliais, apsinuodijimo požymiais, apsaugos priemonėmis [16].
2.1.2.1. Cheminių junginių veikliųjų komponentų poveikis sveikatai
Sveikatos priežiūros darbuotojų organizmą veikia įvairios cheminės medžiagos: dezinfekuojančios ir valomosios priemonės, alkoholiai, medikamentai, metalų bei gumos (letekso) gaminiai ir kt. [71].
Radiologijos laborantai rentgeno nuotraukų apdirbimo (ryškinimo-fiksavimo) procese yra veikiami cheminių medžiagų dažniausiai dirginančių ir jautrinančių organizmą [43]. Dažniausiai naudojamos cheminės medžiagos, tokios kaip acto rūgštis, gliutaro aldehidas, natrio sulfitas, vandenilio peroksidas, formaldehidas ir kt. [43,68].
Dažniausios dezinfekcinės medžiagos naudojamos Lietuvos ligoninėse yra šios: Haz-Tabs, Chlor-Clean, Sekusept pulver + aktyviklis, Erides, Erihyd forte, Klorilli, Cidex, Chloraminas, vandenilio peroksidas. Jų veiklieji komponentai: glutaro aldehidas, formaldehidas, chloras, peroksidai, alkoholiai [13].
Glutaro aldehidas. Vienas iš dažniausių ir efektyviausių dezinfekuojančių veikliųjų komponentų naudojamų instrumentams dezinfekuoti [8,13]. Jis taip pat yra vienas iš sudedamųjų tirpalo, naudojamų rentgeno nuotraukų apdirbimo (ryškinimo-fiksavimo) metu, dalių [8]. Glutaro aldehido kvapas pasižymi stipriu dirginančiu poveikiu, kvėpavimo sistemai, akims ir odai. Glutaro aldehidas sensibilizuoja organizmą ir gali sukelti profesinę astmą [8].
Danijoje, Lenkijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV atliktų tyrimų duomenimis, tyrimu metu kontaktuojantiems su glutaro aldehidu, nustatytas 3-44 proc. profesinių odos ligų (kontaktinis dermatitas, alerginis kontaktinis dermtitas ir kt.) ir 12-13 proc. alerginių ligų (astma, ir kt), bei simptomų paplitimas [26].
Aplikacinių odos mėginių metu 10-14 proc. medicinos darbuotojų nustatytas jautrumas glutaro aldehidui. Britų gastroenterologų ir endoskopų komiteto duomenimis, aldehidai gali sukelti alerginį konjunktyvitą, alerginį rinitą, astmą, kontaktinę dilgėlinę, alerginį kontaktinį dermatitą, egzemą.. JAV gastroenterologių medicinos seserų dažniausi nusiskundimai dėl šio komponento buvo šie: odos dirginimas ir uždegimas, galvos skausmas, deginantis akių skausmas, kvėpavimos sistemos ligų simptomai. Lenkų mokslininkai pastebėjo netik dirginantį, alerginį aldehidų poveikį, tačiau ir neurotoksinį. Dirbantys žmonės skundėsi galvos skausmais, svaigimu, bendru silpnumu [21].
Vilniuje 9 miesto ligoninių medicinos darbuotojoms savanorėms, dirbančioms su šiais cheminių medžiagų veikliaisiais komponentais ne mažiau nei 6 mėn. buvo atlikti odos alerginių reakcijų ir odos lopo dūrio mėginiai. Teigiamos reakcijos į gliutaro aldehidą, nustatytos 22.6 proc. [26].
Ganon su bendraaautoriais atlikęs tyrimą nurodė, kad darbuotojai, kurių aplinkoje esti
glutaro aldehido dažniau skundžiasi akių, nosies, ir respioracinių sistemų simptomatika. Taip pat konstatavo, kad nesilaikant atitinkamų darbų saugos reikalavimų, glutaro aldehidas gali sensibilizuoti organizmą ir sukelti profesinę astmą [17].
Chloro junginiai. Jais dezinfekuojami įrankiai, paviršiai, patalynė ir oda. Chloras yra labai geras oksidatorius, todėl stipriai dirgina gleivines ir odą, gali sukelti ir alergines reakcijas - dilgėlinę, rinitą bronchinę astmą [33]. Iš chloro junginių dažniausiai dezinfekcijoje naudojamas chloraminas ir chlorheksidinas [19].
Chloro ir jo junginiai toksiškai veikia nervų, kvėpavimo, kraujotakos sistemas, sukelia dirginančias akių, kvėpavimo sistemos ir odos ligas. Nustatyta, kad chloraminas sukelia astmą, alerginį kontaktinį dermatitą, kontaktinę dilgelinę [19]. Chlorheksidinas nors ir labai plačiai naudojamas medicinoje, retai sukelia alergines reakcijas. Nurodoma, kad teigiami alerginiai odos mėginiai nustatomi, tik 2,3 proc.-2,5 proc. tiriamųjų [19].
Kanados mokslininkai medicinos darbuotojams, kontaktuojantiems su chloro junginiais, nustatė 19-46 proc. lėtinio rinito ir lėtinio bronchito paplitimą Danijos, Lenkijos ir JAV atliktų tyrimų duomenimis, 2-23 proc. darbuotojų buvo jautrūs chloro junginiams (benzalkonium chloridui ir chlorheksidinui [19].
Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad su chloro junginiais dirbantys medicinos darbuotojai dažniausiai skundžiasi alerginio dermatito simptomais, dažniausiai nustatyti kontaktnio dermatito simptomai (58,9 proc.), lyginant su kitais simptomais (p=0,001) [22].
Vandenilio peroksidas. Tai vienas iš dažniau naudojamų dezinfekavimo medžiagų veiklųjų komponentų. Jis sukelia dirginančius odos simptomus [25]. JAV mokslininkų
tyrimais nustatyta, kad dirbantiesiems su vandenilio peroksidu jis sukelia difuzinį plaučių susirgimą [19]. Japonijos mokslininkai atlikę tyrimus nustatė, kad 35 proc. darbuotojų, darbo metu naudojantiems vandenilio peroksidą, skundėsi odos paraudimu ir perštėjimu [25].
Vilniuje 9 ligoninių operacinių, anesteziologijos, intensyviosios terapijos, reanimacijos, slaugos skyrių ir endoskopinių tyrimų medicinos darbuotojoms, atlikus odos alergines reakcijas, taikant lopo mėginius 13,9 proc. nustatytas teigiamos alerginės reakcijos į vandenilio peroksidą. Taip pat nustatyta, kad dažniausiai jų tarpe pasireiškė alerginio kontaktinio dermatito simptomai (65,1 proc., PI=56,2-73,3), lyginant su kitais alerginiais simptomais [19].
Alkoholiai. Labai plačiai naudojami sveikatos priežiūros įstaigose dėl savo greito veikimo ir didelio garavimo. Populiariausi alkoholiai, naudojami dezinfekcijos tikslu yra etilo ir propilo alkoholiai. Į kai kurių dezinfektantų sudėtį įeina ir sunkieji alkoholiai (butilo, amilo benzilo, fenoksipropanolis ir kt.). Sensibilizacija alkoholiams yra didesnė nei manyta anksčiau - jie gali sukelti kontaktinę dilgėlinę, sausinti ir dirginti odą. Kadangi alkoholio turintys dezinfektantai dažniausiai naudojami rankų dezinfekcijai, būdinga odos pažeidimo lokalizaciją rankose bei kitose nepridengtose kūno dalyse [12].
Izopropilo aloholis toksiškesnis už etilo alkoholį ir pasižymi toksiniu, alerginiu, taip pat kancerogeniniu poveikiu. Izopropilo alkoholio poveikio eksperimentinių tyrimų metu nustatyti burnos ertmės, nosies sinusų, gerklų navikai, limfoleukozė ir retikulosarkoma. Etilo alkoholiui būdingas dirginamasis ir toksinis poveikis [26].
Fenolis ir jo junginiai, t.y. krezolis, ksilenolis ir kiti priklauso junginiams sunkiai tirpstantiems vandenyje, naudojami patalpų dezinfekcijai. Dėl savo žemo biodegradacijos laipsnio ir didelio toksiškumo jie vis rečiau naudojami gydymo įstaigose. Fenolių turintys dezinfektantai sukelia odos alerginį pažeidimą kontakto vietoje, dažo odą [12].
2.1.2.2. Lateksas
Darbas sveikatos priežiūros įstaigose laikomas kaip sudarantis didžiausią riziką susirgti alerginės ir nealaerginės kilmės ligomis nuo latekso produktų [6]. Ypač per paskutiniuosius dešimt metų alerginės reakcijos į natūralų gumos lateksą padidėjo tarp sveikatos priežiūros darbuotojų [48]. Sveikatos priežiūros įstaigose pagrindinis įjautrinimo lateksui šaltinis – pudruotos natūralios gumos latekso pirštinės [51].
JAV profesinės sveikatos ir saugumo administracijos (U.S. Occupational Safety and Health Administration) duomenimis 8 -12 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų yra jautrūs
lateksui [51], Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje 2,8 proc.-16,9 proc. medikų yra jautrūs natūralios gumos lateksui [32]. Kitų atliktų tyrimų duomenimis latekso alergijos paplitimas tarp sveikatos priežiūros darbuotojų Rusijoje, Rytų Europos šalyse, yra žymiai mažesnis, nei Vakarų Europoje, ar Jungtinėse Amerikos valstijose [48].
Medikų įsijautrinimo tikimybė lateksui skiriasi. Tai priklauso nuo to kiek laiko dirbama su pirštinėmis ir kokia latekso alergenų koncentracija aplinkoje, kadangi šie alergenai į aplinką/orą patenka kartu su talku, esančių pirštinių viduje [20]. Alergija natūralios gumos lateksui gali pasireikšti įvairiai: nuo lengvos kontaktinės dilgelinės iki astmos ar anafilaksinio šoko. Kadangi natūralios gumos gaminiai plačiai naudojami medicinoje, kontakto su natūralios gumos lateksu išvegti praktiškai neįmanoma., o atsiradusi sensibilizacija jam išlieka visą gyvenimą [20].
Vilniuje atlikto tyrimo duomenimis dažniausiai pasireiškiantys simptomai naudojant latekso pirštines buvo odos sausumas, akių vokų ar veido paburkimas, čiaudulys, lupų pabrinkimas (p<0,001). Dažniausia pasireiškiančios alerginės odos ligos: alerginis kontaktinis dermatitas, kontaktinė dilgėlinė, latentinis įsijautrinimas [26].
Prancūzų mokslininkai teigia, kad natūralus gumos lateksas, esantis pirštinėse, gali sukelti kontaktinę urtikariją ar staigias alergines reakcijas. Vokietijoje iš 1967 tirtų medikų kontaktinis alerginis dermatitas buvo nustatytas 21,8 proc., o kontaktinė dilgėlinė - 5 proc. [29].
Japonijoje 2003 m. atlikto tyrimo duomenimis iš 89 gydytojų, kuriems diagnozuotos profesinės alergijos: kontaktinis dermatitas, alerginis rinitas ar astma, iš jų 54 gydytojams nustatytas kontaktinis dermatitas, kurį sukelė dėvimos chirurginės pirštinės [64]. Vilniuje atlikto tyrimo metu, dažniausios odos alerginės reakcijos nustatytos medicinos darbuotojams, kasdien mūvintiems latekso pirštines [20]. Vilniuje atlikto tyrimo duomenimis 34,7 proc. apklaustųjų medicinos darbuotojų nurodė, kad lateksas jiems sukelia įvairias reakcijas.tačiau teigiami odos dūrio mėginiai 10,8 proc. ir 3,6 proc. teigiami odos lopo mėginiai su latekso pirštinių gabalėliais [20].
Tai, kad klausimynas, diagnozuojant alergiją natūralios gumos lateksui, nėra patikoma priemonė, pastebėta ir kitose šalyse. Gumines latekso pirstines D.Britanijoje atliktoje studijoje iš 3500 medikų, nurodžiusių, kad yra alergiški natūralios gumos lateksui buvo tik 0,5 proc. teigiami odos mėginiai [51].
Siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbuotojų darbo sąlygas svarbu pavojingas medžiagas pakeisti į nepavojingas arba mažiau pavojingas. Patalpose, kuriose išsiskiria
kenksmingos cheminės medžiagos turi būti įrengta efektyvi vėdinimo sistema. Taip pat dirbantieji turi būti aprūpinti individualiomis apsaugos priemonėmis [16].
2.2. Darbų sauga radiologijoje
2.2.1. Darbuotojų, darbo metu naudojančių jonizuojančios spinduliuotės
šaltinius sauga
Svarbiausi apsaugos nuo rentgeno spindulių principai buvo sukurti per pirmąjį jų naudojimo dešimtmetį. Tiesa, šių principų buvo (ir yra) ne visada laikomasi. Paradoksaliai atrodo tas faktas, kad pirmieji radiacinės saugos principų pažeidimai buvo dėl nežinojimo, o dabar – dėl žinojimo. Dažnai žmonėms, dirbantiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, atrodo, kad jų daroma žala yra tokia menka, jog neverta imtis sudėtingų apsaugos priemonių.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys darbuotojo apšvitos dydį: apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės priemonės (ekranai); ekspozicijos trukmė bei spinduliuotės intensyvumas; atstumas nuos pinduliuotės šaltinio iki darbuotojo; apšvitos lauko dydis [3].
Darbuotojų apsauga rentgeno kabinetuose būna dvejopa: stacionari ir individuali. Idealiausia darbo apsauga būna, kai darbuotojas dirba su distanciniais rentgeno aparatais. Tuomet darbuotojas būna netiesioginėje spindulių zonoje. Nuo kenksmingų sąlygų jis yra atskirtas atitinkamo storio (švinuota arba barituota) siena, švino stiklo langu, švinuotomis durimis. Šie darbuotojai priklauso pirmajai kategorijai. Antrajai kategorijai priklauso darbuotojai, dirbantys pirminio ir antrinio spinduliavimo zonoje. Jie pagal darbo pobūdį skirstomi į tris grupes:
1) darbuotojai, dirbantys prie ekrano, kai rentgeno aparatas yra vertikalioje padėtyje (ortodoskopija, krūtinės ląstos rentgenoskopija, virškinimo trakto rentgenoskopija). Apsaugą nuo jonizuojančiųjų spindulių garantuoja rentgeno aparato konstrukcija. Be to, naudojamos individualios apsaugos priemonės (švinuotos gumos prijuostės, stumdomos įvairaus aukščio apsauginės širmos, švinuotos gumos apykaklė skydliaukės apsaugai, specialūs apsauginiai akiniai kataraktos profilaktikai, švino gumos pirštinės ir t. t. 2) darbuotojai, darantys tyrimus, kai rentgeno aparatas yra horizontalioje padėtyje: krūtinės ląstos, skrandžio, žarnyno ir retrogradinis storosios žarnos tyrimai. Bandoma pagerinti apsaugą įvairiais aparato konstrukciniais priedais; šoninėmis švinuotos gumos prijuostėmis ir kt.;
zondavimą, koronarografiją, bronchoskopiją ir bronchografiją, splenoportografiją, RCP, bronchoskopiją. Darbuotojai, darydami intravenines operacijas, negali naudotis apsauginėmis švinuotos gumos pirštinėmis. Apsauga labai įvairi ir priklauso nuo aparato konstrukcijos, darbuotojų kvalifikacijos, tyrimo sudėtingumo ir apimties. Šios grupės darbuotojų darbo sąlygos radiacinės saugos požiūriu pačios blogiausios [73].
Darbuotojai nuo profesinės apšvitos turi būti saugomi laikantis reikalavimų, Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, HN 31:2008 „Radiacinės saugos reikalavimai medicininėje rentgenodiagnostikoje“ reikalavimų, Radiacinės saugos centro direktoriaus 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 19 „Dėl asmeninių apsauginių priemonių naudojimo dirbant su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais taisyklių“ [35].
Lietuvos HN 31:2008 nurodoma, kad individualių ir kolektyvinių saugos priemonių kiekis ir pobūdis turi atitikti atliekamų rentgeno procedūrų pobūdį ir mastą [42]. Jeigu radiacinė sauga nėra tinkamai užtikrinama kolektyvinėmis priemonėmis, tuomet siekiant sumažinti išorinę darbuotojų apšvitą naudojamos asmeninės apsaugos priemonės (jos žymimos CE ženklu): akių apsaugai - apsauginiai skydeliai arba akiniai, kūno apsaugai- švino guminės apsauginės prijuostės (priklausomai nuo atliekamos procedūros, ji gali būti vienpusė, dvipusė), rankų apsaugai- švino guminės pirštinės, distanciniai įrankiai.
Patalpas valantis ir darbo įrankius plaunantis personalas, be apsauginių skydelių, švino guminės prijuostės ir pirštinių, papildomai turi būti aprūpintas plastikinėmis prijuostėmis, antrankoviais ir apsaugine avalyne [35].
Individualiųjų-asmeninių saugos priemonių švino ekvivalentas turi būti: ne mažesnis nei 0,25 mm; jei darbuotojas procedūros metu būna mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo rentgeno diagnostikos aparato, kurio įtampa yra didesnė nei 100 kV, tuomet rekomenduojama ne mažesnis švino ekvivalentas nei 0,35 mm, taip pat būtina mūvėti pirštines, kurių švino ekvivalentas ne mažesnis kaip 0,5 mm. [42].
Tarptautinės radiacinės saugos komisijos (International commission on radiation protection, ICRP) informacijoje nurodoma, kad diagnostinės rentgenologijos atvejais švinuotos gumos prijuostė yra labai veiksminga apsaugos priemonė. A. Russel ir V. Hufton duomenimis, per 0,35 mm švino ekvivalento prijuostę pereina tik 5,8 proc. fotonų, esant 125 kV anodo įtampai. Dirbant su aukštesnės nei rentgenodiagnostinės energijos spinduliuote, švinuotos prijuostės apsauginis veiksmingumas daug mažesnis, pvz., per 0,5 mm švino prijuostę pereina net 94 proc. radioaktyviojo sezio šaltinio skleidžiamos spinduliuotės [73].
Darbuotojui, dirbančiam rentgeno aparatu, rekomenduojama dėvėti apsauginę prijuostę ir būti tyrimo metu bent 2 m. nuo rentgeno vamzdžio [12].
Mokslininkai Durack, Gardener ir Trang studijos metu vieną mėnesį vykdė pasyvų 29 radiologijos darbuotojų kontakto su jonizuojančių šalinių spinduliuote monitoringą, naudojant specialius radiaciją fiksuojančius prietaisus. Nustatyta, kad 7 iš 29 darbuotojų gauta dozė viršijo momentinę rekomenduojamą ribą. Tačiau autoriai pažymi, kad šios ribos nebūtų viršijamos, jei būtų dėvimos atitinkamos apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės priemonės. Išvadose autoriai pabrėžia, kad, nors gaunamos spinduliuotės dozės neviršija leistinų ribų, reikėtų stengtis neįtraukti nėščių medicinos darbuotojų, kur galimas kontaktas su jonizuojančia spinduliuote, be to, visi tokiose patalpose dirbantys radiologai turėtų dėvėti apsaugančias nuo spinduliuotės apykakles, kurios padeda žymiai sumažinti skydliaukei tenkančios spinduliuotės dozes [10].
Van Boetticher su bendraautoriais, nustatė, kad neapsaugotos kūno dalys (skydliaukė, kaulų čiulpai ir kt.) smarkiai padidina medicinos personalo gaunamą efektinę dozę, ir pastebėjo, kad papildomai naudojama skydliaukės apsaugos apykaklė, smarkiai sumažina efektyvią dozę. Taip, pat nustatė, kad nuo rentgeno spindulių yra geresnė apsauga - apsauginė apranga su 0,35 mm švino ekvivalentu ir papildoma skydliaukės apsaugos apykakle, nei prijuostė su 0,5 mm švino ekvivalentu, tačiau be apsauginės apykaklės skydliaukei. Išvadose konstatuojama, kad skydliaukės apsauginės apykaklės naudojimas yra svarbus komponentas, norint apsisaugoti nuo jonizuojančios spinduliuotės poveikio [74].
Tan G.A. ir Van Every B. studijos tikslas – ištirti traumatologijos centro darbuotojų saugumą jonizuojančios spinduliuotės atžvilgiu. Atliekant tyrimą, dalyvavę darbuotojai kasdieniniame darbe po švininėmis prijuostėmis dėvėjo asmeninius radiacijos matavimo prietaisus. Didžiausia užfiksuota kaupiamoji dozė po 586 dienų – 0,18 mSv. Jei gaunamos jonizuojančios spinduliuotės lygis būtų pastovus, tai atitiktų 0,114 mSv per metus – šis rezultatas žymiai mažesnis nei rekomenduojama darbe gaunamos dozės riba (20 mSv). Apibendrindami tyrimo rezultatus autoriai pažymi, kad švininių prijuosčių dėvėjimas potrauminės reanimacijos metu adekvačiai apsaugo nuo jonizuojančios spinduliuotės [69].
Viena iš svarbiausių radiacinės saugos priemonių – darbuotojų, dirbančių su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, gaunamų dozių matavimas [45]. Individualus apšvitos monitoringas yra nuolatinis darbuotojų išorinės apšvitos dozių matavimas, nešiojant individualiuosius dozimetrus, rezultatų įvertinimas ir padarinių prognozavimas. Jis turi būti atliekamas darbuotojų, būnančių rentgeno diagnostikos procedūrų kabinete ekspozicijos metu
(A kategorijos darbuotojų) [42], ir asmenims, dirbantiems su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, kurie gali gauti didesnę kaip 6mSv metinę efektinę dozę [67].
Individualieji dozimetriniai matavimai padeda įsitikinti, kad radiacinės saugos priemonės darbo vietoje yra pakankamos [24].
Darbuotojai, kurie dirba su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, dozės ribojamos, t.y. teisės aktais yra nustatytos dozių ribos, kurių negalima viršyti [34].
Įsigaliojus Lietuvos higienos normai HN 73-2003 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, dirbančiųjų apšvitai nuo dirbtinių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių taikomi griežti apšvitos dozių apribojimo reikalavimai, t.y. bet kurio darbuotojo apšvita turi būti ne didesnė kaip 20 mSv metinės efektinės dozės vidurkis per 5 metus iš eilės [34] (dozės riba yra 100 mSv per 5 metus) [23]. Metinė apribotoji darbuotojų efektinė dozė neturi viršyti 5 mSv per metus. Rekomenduojamas individualiosios dozės ekvivalento per mėnesį ištyrimo lygis – 0,5 mSv, odos ir galūnių lygiavertės dozės – 12 mSv, akių lygiavertės dozės – 4 mSv [42].
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse taikoma rekomendacija ir nacionalinis darbo su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais standartas nurodo, kad metinis gaunamos spinduliuotės kiekis neturi viršyti nėščioms moterims 1 mSv [42]. Nustatyta, kad gavus 1 Sv dozę tikimybė mirti nuo vėžio ar susilaukti nesveikų palikuonių padidėja 5 proc. [45].
Nuo 2001 m. sausio 1 d. remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, įvestas registruojamasis lygis. Asmenims, kurių dozės, atmetus foninę reikšmę, neviršija trijų mėnesių – 0,25 mSv ir per metus- 1mSv, matavimų protokole daromas įrašas „<0,25“arba „<1mSv“ [23].
Gauti duomenys leidžia įvertinti jonizuojančios spinduliuotės poveikio laipsnį dirbantiems su šaltiniais, charakterizuoja galimus klinikinius pakitimus bei spindulines reakcijas, nustatytas medicininių patirkinimų metu [67]. Dirbančiųjų individualių lygiaverčių dozių matavimai atliekami naudojant termoliuminescencinį tyrimo metodą su ličio fluorido kristalais (LiF) ir RADOS termoliumisencinę dozimetrinę sistemą TLD RE -1 su kompiuterine duomenų matavimo ir apibendrinimo sistema. Prietaisu galima matuoti minimalų apšvitos lygį nuo 0,01 mSv. Šis metodas pasižymi plačiu tyrimų diapozonu ir žemu jautrumo slenksčiu [67].
Lietuvoje, vadovaujamasi 57 ICPR publikacijos „Medicinos darbuotojų ir stomotologų radiacinė apsauga“ rekomendacijomis, individualūs dozimetrai nešiojami ant apsaugos priemonių. Priklausomai nuo kontroliuojamo asmens darbo pobūdžio gali būti nešiojami papildomi žiedo formos dozimetrai ant rankos pirštų. Šiuos dozimetrus nešioja asmenys, kurių
rankos pagal darbo specifiką yra veikiamos tiesioginių rentgeno spindulių, pvz. gydytojai rentgenologai, atliekantys rentgenoskopijas, angiochirurgai [67].
Srityse, kuriose tiesiogiai dirbama su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, ypač svarbus darbuotojų kūno dalių gaunamų radiacijos dozės matavimas tyrėjų Ginjaume M., Perez S. ir kt. studijoje siekta patikrinti INTE žiedinį radiacijos dozimetrą, pasitelkiant šio prietaiso naudotojus iš medicinos įstaigų (ciklotronų bazės darbuotojus, intervencinės radiologijos technologus ir radiologus). Ši žmonių grupė buvo pasirinkta dėl tiems tenkančios ypač didelės rankų kontakto su jonizuojančia spinduliuote rizika. Rezultatai parodė, kad šių sričių darbe būtina atlikti pirštų dozimetriją, ypač intervencinės radiologijos darbuotojų atveju, kadangi pirštų gaunama dozė gali būti daugiau nei 50 kartų didesnė nei viso kūno gaunama dozė ir daugiau nei 3 kartus didesnė nei riešo gaunama dozė [18].
Apsaugą nuo jonizuojančiųjų spindulių garantuoja ir rentgeno aparato konstrukcija [73]. Lietuvoje kontrolės medicininėje rentgenodiagnostikoje reikalavimus reglamentuoja HN 78-2003 „Kokybės kontrolė medicininėje rentgeno diagnostikoje. Pagrindiniai reikalavimai ir vertinimo kriterijai“ [38], HN 94-2004 „Paprastosios ir kompiuterinės tomografijos bei profilaktinės momografijos kokybės kontrolė. Reikalavimai ir vertinimo kriterijai“ [40]. Jos buvo parengtos pagal įvairių tarptautinių organizacijųir kitų šalių rekomendacijas ir teisės aktus. Visose įstaigose, turinčiose medicininius rentgeno aparatus, turi būti diegiamos kokybės laidavimo programos, kurių tam tikra dalis skirta naudojamos rentgenodiagnostikos įrangos kokybės kontrolei.
Radiacinės saugos centras nuo 1997 m. atlieka rentgeno aparatų kokybės kontrolės matavimus. Pradėjus atlikti rentgeno aparatų kokybės kontrolę, Lietuvoje gerokai sumažėjo neatitinkančių reikalavimų aparatų. Vidutinis mūsų rentgeno aparatų amžius yra apie 15-20 m. Išsivysčiusiose šalyse rekomenduojamas rentgeno aparato darbo amžius yra apie 10 m. Nors didžioji dalis Lietuvoje naudojamų aparatų yra seni, tačiau jie atitinka techninius reikalavimus. Sena rentgeno aparatūra neturi automatinių ekspozicijos valdymo sistemų, optinio vaizdo stiprintuvų, padedančių sumažinti pacientų bei dirbančio personalo apšvitą [77].
Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo kenksmingo jonizuojančios spinduliuotės poveikio, ir tarptautiniuose, ir nacionaliniuose radiacinę saugą reguliuojančiuose dokumentuose, bei rekomendacijose reikalaujama, kad patalpos, kur atliekami rentgenologiniai tyrimai, aparatūra ir darbo sąlygos būtų pritaikytos taip, kad garantuotų darbą kuo mažesnėmis jonizuojančios spinduliuotės dozėmis [3].
2.2.2. Darbuotojų, darbo metu naudojančių chemines medžiagas
sauga
Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo cheminių medžiagų keliamos rizikos sveikatai turi būti naudojamos uždaros sistemos, automatizuoti įrenginiai, individualios asmens apsaugos priemonės [63]. Darbuotojai dirbantys su cheminėmis medžiagomis, turi būti supažindinti su kenksmingų cheminių medžiagų poveikiu sveikatai, su šių medžiagų fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis, patekimo į organizmą keliais, apsinuodijimo požymiais, apsaugos priemonėmis [16]. Įvairios aplinkos sąlygos gali susilpninti ar sustiprinti cheminių medžiagų veikimą. Esant didesnei oro temperatūrai didėja cheminių medžiagų lakumas ir garavimas [21]. Taip pat didesnės cheminių medžiagų koncentracijos darbo aplinkoje nustatomos tirpalų perpilimo, keitimo, įrangos valymo metu. Esant mažai efektyviai ventiliacijai, dideliam darbo krūviui prognozuojami dideli darbo aplinkos oro užterštumo lygiai [21].
Europoje ir JAV jau seniai nustatomos cheminių medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore ir įvertinamas jų poveikis sveikatai [21]. Lietuvoje cheminių medžiagų koncentracija darbo aplinkos ore reglamentuoja higienos norma HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ [41]. Lietuvoje individualių apsauginių priemonių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 331 patvirtinti „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai“ [36].
Asmeninių apsauginių priemonių tikslas - apsaugoti darbuotojų sveikatą nuo kenksmingų ir pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje, ir sumažinti pakenkimo sveikatai riziką. Kokių apsauginių priemonių reikia nustatoma, pagal „Darbų ir darbo sričių, sąrašą“ ir “Asmeninių apsauginių priemonių sąrašą“ [21].
Ligoninės medicinos personalas turi žinoti naudojamų priemonių cheminę sudėtį ir jų aktyvumo bei toksiškumo duomenis. Neturėtų būti naudojama tos pačios paskirties (pvz.: aplinkos dezinfekcijai) įvairių rūšių dezinfekcinių priemonių. Personalas periodiškai apmokomas efektyvaus dezinfekcinių priemonių naudojimo [63].
Vokietijoje mokslininkai siekiant sumažinti profesines alerginės natūralios gumos lateksui ligas, nustatė, kad labai svarbus veiksnys yra pirminė prevencija, t.y. labai svarbu darbuotojus supažindinti-apmokyti darbuotojus apie darbo metu naudojamas medžiagas. Atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad sveikatos priežiūros darbuotojams teisingai suteikus informaciją apie natūralios gumos latekso pirštinių keliamą pavojų sveikatai,
sumažėjo profesinių alerginių ligų įtarimų, bei padidėjo naudojimas pirštinių, kuriose nėra talko miltelių [1].
Dauguma užsienio šalių autorių pabrėžia, kad siekiant išvengti, sumažinti profesinių ligų, pirmiausiai būtina gerinti darbo vietos sąlygas, ir tik po to naudoti asmens apsaugos priemones.
3. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS
3.1. Metodika
Vienmomentinis tyrimas atliktas 2008 metų sausio - vasario mėnesį. Tyrimo būdas – anketinė anoniminė apklausa. Apklausai atlikti buvo gauti Kauno ASPĮ vyr. gydytojų ir Kauno Medicinos universiteto Bioetikos centro vadovės prof. Z. Liubarskienės leidimai.
Nuomonėms tirti buvo parengtas klausimynas. Klausimynas sudarytas remiantis literatūros analize, bei kitų Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatais. Apklausa buvo siekta išsiaiškinti, kaip radiologijos skyriaus darbuotojai vertina savo sveikatą ir darbo aplinką.
Bandomasis tyrimas atliktas X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, 2007 metais spalio mėnesį. Buvo apklausti 15 radiologijos skyriaus darbuotojai. Po bandomojo tyrimo klausimyne pakeisti 7 klausimai (5 klausimams pateikti išsamesni atsakymų variantai ir 2 klausimai - neįtraukti į klausimyną).
Pakartotinis tyrimas vyko 2008 metais sausio – vasario mėnesiais. Buvo apklausiami 9 Kauno miesto VŠĮ ASPĮ radiologijos skyriaus medicinos darbuotojai. (RSC duomenimis 2008 m. Kauno VŠĮ ASPĮ viso dirbo 321 medicinos darbuotojas, iš jų 121 gydytojas ir 210 radiologijos laborantų). Dėl nedidelio medicinos darbuotojų, dirbančių intervencinės radiologijos, bei branduolinės medicinos skyriuose, skaičiaus, juos nuspręsta į vykdomą tyrimą neįtraukti (kadangi, tai lemtų nepatikimus rodiklius) (RSC duomenimis Kauno VŠĮ ASPĮ branduolinėje medicinoje dirbo 6 gydytojai ir 21 laborantas, intervencinėje – 11 gydytojų ir 24 laborantai).
Klausimynai buvo pateikti ASPĮ radiologijos skyrių vedėjams, kurie išdalino savo skyriaus medicinos darbuotojams. Viso pateikta 253 klausimynai, sugrįžo 207 klausimynai, iš jų 11 buvo atmesta dėl netinkamo užpildymo. Atsako dažnis procentas – 77,47 proc. Viso apklausta radiologijos gydytojų 74 ir radiologijos laborantų – 114.
Darbui atlikti buvo naudojamas SPSS 13.0 for Windows bei Excel for Windows statistinis paketas. Požymių dažnių pasiskirstymui buvo naudojamos dažnių lentelės. Požymiai laikomi statistiškai patikimais, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.
3.2. Tirtųjų kontingentas
Tyrimo metu buvo apklausta 188 Kauno VŠĮ ASPĮ radiologijos skyriaus darbuotojų. Tiriamųjų grupę sudarė 12 (6,4 proc. ) vyrų ir 176 (93,6 proc.) moterų. Pagal amžių tiriamieji buvo pasiskirstę nuo 24 m. iki 75 m., amžiaus vidurkis – 50,6 m. (gydytojų - radiologų – 49,74 m., laborantų – 51,1 m.).
Radiologijos skyriaus darbuotojai: gydytojai - radiologai, laborantai, slaugytojų padėdėjai. Dėl mažo slaugytojų padėjėjų dalyvavimo tyrime - jų duomenys neanalizuoti. Pagal profesijas, tiriamieji pasiskirstę sekančiai: 74 (39,4proc.) gydytojai, 114 (60,6 proc.) laborantai.
Pagal išsilavinimą visi (100 proc.) 74 gydytojai turėjo aukštąjį išsilavinimą, iš 114 laborantų aukštąjį (5,3 proc.) 6, aukštesnįjį 99 (86,8 proc.) ir 9 (7,9 proc.) vidurinį išsilavinimą.
Tiriamieji suskirstyti į grupes pagal stažą ir specialybę siekiant nustatyti, kurių grupių darbuotojai patiria didžiausią riziką, susijusia su darbu, ir palyginti jų sveikatos pažeidimą.
Tiriamųjų darbo stažas, pagal šiandieninę profesiją buvo nuo 1 m iki 48 m. Daugumos ( 26,1 proc.) tiriamųjų darbo stažas buvo 20-30 m. Beveik kas trečias (27 proc.) gydytojas - radiologas turėjo daugiau nei 30 m. darbo stažą, o kas trečias laborantas (28,9 proc.) - 20-30 m. (p<0,05) (1 pav.). 21,6 21,6 8,1 27,0 26,3 28,9 21,6 14,0 13,2 17,5 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 1-5 m. 6-10 m. 11-20 m. 20-30 m. virš 30 m. Pr oc en ta i Gydytojai Laborantai
