LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Rūta Verikaitė
Jorkšyrų veislės šunų sveikatingumo tyrimai X
veterinarijos klinikose
The Research on the Yorkshire Terriers’
Health Within the Environment of Veterinary Clinics X
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: doc. dr. Lina Baltrėnaitė
2
DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Jorkšyrų veislės šunų sveikatingumo tyrimai X veterinarijos klinikose’’
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Rūta Verikaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Rūta Verikaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
doc. dr. Lina Baltrėnaitė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
SANTRAUKA ...5 SUMMARY ...6 SANTRUMPOS ...7 ĮVADAS ...9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...10 1.1. Veislės istorija ...10 1.2. Veislės standartas ...101.3. Jorkšyro terjero veislei būdingos negenetinės ligos ...11
1.3.1. Maistinė alergija ... 11
1.3.2. Dantų apnašos ... 12
1.3.3. Periodontitas ... 13
1.3.4. Gingivitas ... 14
1.3.5. Lėtinis išorinės ausies uždegimas ... 15
1.3.6. Hipoglikemija ... 15
1.4. Jorkšyro terjerų veislei būdingos genetinės ligos ...16
1.4.1. Distichiazė ... 16
1.4.2. Katarakta ... 16
1.4.3. Polidaktilija ... 17
1.4.4. Kriptorchizmas ... 17
1.4.5. Skeleto raumenų ligos ... 18
1.4.6. Širdies ligos ... 18
1.4.7. Nervinės kilmės ligos ... 18
1.4.8. Odos ligos ... 19
1.4.9. Kraujo ligos ... 19
1.4.10. Kvėpavimo ligos ... 20
1.4.11. Kepenų ligos ... 20
1.4.12. Endokrininės ligos. ... 20
1.5. Jorkšyro terjerų veislės paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje ...20
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI...23
4
2.2. Morfologinis kraujo tyrimas ...23
2.3. Biocheminis kraujo tyrimas ...24
2.4. Bakteriologinis tyrimas...25
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS ...26
3.1. Jorkšyrų veislės šunų ligų paplitimas ...26
3.1.1. Maistinė alergija ... 26
3.1.2. Dantų apnašos ... 27
3.1.3. Išorinės ausies uždegimas ... 27
3.1.4. Periodontitas ... 28 3.1.5. Kriptorchizmas ... 28 3.1.6. Gingivitas ... 28 3.1.7. Polidaktilija ... 28 3.1.8. Katarakta ... 29 3.1.9. Distichiazė ... 29 3.1.10. Hipoglikemija ... 29
3.2. Lyties įtaka Jorkšyrų veislės šunų sergamumui ...30
3.3. Amžiaus įtaka Jorkšyrų veislės šunų sergamumui ...33
3.4. Šėrimo įtaka Jorkšyrų veislės šunų sergamumui ...36
IŠVADOS ...39
5
SANTRAUKA
Jorkšyrų veislės šunų sveikatingumo tyrimai X veterinarijos klinikoje Rūta Verikaitė
Magistro baigiamasis darbas
Tyrimo metodai ir medžiaga: duomenys apie Jorkšyro terjerų veislės šunų
sergamumą surinkti Kauno ir Elektrėnų X klinikose 2014–2016 m. Iš viso užfiksuota 160 dažniausiai pasitaikiusių Jorkšyro terjero veislės šunų ligų atvejų. Naudoti tyrimai: kraujo morfologinis tyrimas, kraujo biocheminis tyrimas, bakteriograma.
Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu buvo buvo užfiksuotos šios ligos: maistinė alergija –
44 atvejai, dantų apnašos – 27 atvejai, išorinės ausies uždegimas – 24 atvejai, periodontitas – 15 atvejų, kriptorchizmas – 14 atvejų, gingivitas – 10 atvejų, polidaktilija – 10 atvejų, katarakta – 6 atvejai, distichiazė – 5 atvejai, hipoglikemija – 5 atvejai.
Išvados: 1. Atlikus tyrimą Jorkšyro terjero veislės šunims, diagnozuotos 6 rūšių
negenetinės ligos (hipoglikemija, dantų apnašos, periodontitas, išorinės ausies uždegimas, gingivitas, maistinė alergija) ir 4 rūšių genetinės ligos (kriptorchizmas, polidaktilija, distichiazė, katarakta). Iš negenetinių ligų didžiausią dalį susirgimų sudarė maistinė alergija – 44 atvejai (27,2 proc.), o iš genetinių ligų – kriptorchizmas, kuris sudarė 14 atvejų (8,8 proc.). 2. Vienodai sirgo tiek patelės tiek patinai. Didžiausią patelių susirgimų dalį sudarė dantų apnašos – 22 atvejai (27,8 proc.). Didžiausią patinų susirgimų dalį sudarė maistinė alergija – 38 atvejai (46,9 proc.). 3. Visose amžiaus grupėse Jorkšyro terjerų veislės šunys sirgo vienodai dažnai. Amžiaus grupėse nuo 1 iki 4 metų ir nuo 4 iki 8 metų vyravo maistinės alergijos atvejai, o nuo 8 iki 12 metų amžiaus grupėje vyravo odontologiniai susirgimai bei genetinė liga katarakta. 4. Maistu nuo stalo šerti gyvūnai daugiausia sirgo maistine alergija – nustatyti 39 atvejai (76,5 proc.). Šlapiu pašaru šertiems gyvūnams dažniausiai diagnozuotos dantų apnašos – 18 atvejų (51,4 proc.). Sausu pašaru šerti gyvūnai dažniausiai taip pat sirgo išorinės ausies uždegimu – 14 atvejų (35,9 proc.).
6
SUMMARY
The Research on the Yorkshire Terriers’ Health Within the Environment of Veterinary Clinics X
Rūta Verikaitė Final Master’s thesis
Research methods and materials: data on the Yorkshire terrier dog morbidity was collected in Kaunas and Elektrėnai X clinics. The research was carried out from the data collected between 2014 and 2016. The total of 160 common diseases of Yorkshire terrier dogs were found. Types of analysis used: blood morphological analysis, blood biochemical analysis, bacteriogram.
Results of the study: In the process of this research the following diseases were discovered: 44 cases of food allergy, 27 cases of dental plaque, 24 cases of otitis externa, 15 cases of periodontitis, 14 cases of cryptorchidism, 10 cases of gingivitis, 10 cases of polydactyly, 6 cases of cataract, 5 cases of distichiasis, 5 cases of hypoglycaemia.
Conclusions: 1. 6 non-genetic Yorkshire terrier dogs diseases were diagnosed (hypoglycemia, dental plaque, periodontitis, otitis externa, gingivitis, food allergy) and 4 genetic diseases were diagnosed (cryptorchidism, polydactyly, distichiasis, cataract). 44 cases of food allergy represent the largest part of the non-genetic diseases (27,2 percent) and 14 cases of cryptorchidism represent the largest part of genetic diseases (8,8 percent) 2. The health disorders were diagnosed in both females and males. The most common females disease was dental plaque, 22 cases of which were found (27,8 percent). The most common male didease was food allergy – 38 cases (46,9 percent). 3. Yorkshire terrier dogs had the same frequency of health disorders in all age groups. In the age group from 1 to 4 years and from 4 to 8 years food allergy cases prevailed, and in the age group from 8 to 12 years dental disorders and genetic disease such as cataract dominated. 4. Dogs that were fed by the food served on the table (human food) mainly suffered from food allergy – 39 cases found (76,5 percent). Dogs that were fed by wet food usually had otitis externa – 10 cases found (28,6 percent). Dogs that were fed by dry food had the most external ear infections – 14 cases found ( 35,9 percent).
7
SANTRUMPOS
WBC – leukocitai LYM – limfocitai PCT – trombokinas GRAN – granuliocitai RBC – eritrocitai HGB – hemoglobinas HCT – hematokritas MON – monocitaiMCH – vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite
MCHC – vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija RDW – eritrocitų apimties variacija
PLT – trombocitai
MCV – vidutinis eritrocitų tūris ALB – albuminas
ALKP – šarminė fosfatazė ALT – alanino aminotransferazė AMYL – amilazė BUN – šlapalas Ca – kalcis TP – bendras baltymas CREA – kreatininas GLOB – glubulinas GLU – gliukozė PHOS – fosforas
8 TKF – Tarptautinė kinologų federacija
kg. – kilogramas IgE – imunoglobulinai
microg/ml – mikrogramai mililitre proc. – procentai
9
ĮVADAS
Jorkšyro terjero kilmės šalis – Jungtinė Karalystė. Oficialiai standartas užregistruotas 2011-11-10. Šuns paskirtis – šuo kompanijonas. Pagal FCI klasifikaciją priskiriamas 3 grupei (terjeras) ir 4 skyriui (žaislinis terjeras).
Jorkšyro terjerai – viena mažiausių šunų veislių. Pagal TKF standartus svoris turi neviršyti 3,5 kilogramo, minimalus ūgis ir svoris nenustatyti. Šuns kailis ilgas, tolygiai krentantis abiejose pusėse. Standartinė spalva – tamsaus plieno mėlynumo arba sidabro mėlynumo. Kailis ant krūtinės – sodrios, ryškios gelsvai rusvos spalvos.
Tyrimo metu buvo nustatytos dažniausiai Jorkšyro terjerams pasitaikiusios ligos. Jos suskirstytos į paveldimas ir nepaveldimas ligas. Negenetinės ligos: maistinė alergija, dantų apnašos, periodontitas, gingivitas, lėtinis išorinės ausies uždegimas, hipoglikemija; genetinės ligos: distichiazė, katarakta, polidiktilija, kriptorchizmas, skeleto raumenų ligos, širdies ligos, nervinės kilmės, odos, kraujo, kvėpavimo, kepenų, endokrininės ligos.
Šiam darbui pasirinkta būtent Jorkšyro terjero veislės šunų ligų analizė, nes tai viena populiariausių šunų veislių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, o taip pat viena pirmaujančių veislių pagal susirgimų skaičių.
Pagal kinologų draugijos pateiktus duomenis, 2014 m. Jorkšyro terjero veislės šunys buvo populiariausi Lietuvoje, o 2015 metais jie buvo antri pagal populiarumą. Pagal FCI pateiktus duomenis, 2014–2015 m. Jorkšyro terjero veislės šunys visame pasaulyje buvo 4 vietoje pagal populiarumą.
Darbo tikslas. Atlikti Jorkšyro terjero veislės šunų sveikatingumo tyrimus išryškinant
veislei būdingas ligas bei jų amžiaus, lyties ir šėrimo įtaką ligų pasireiškimui.
Uždaviniai:
1. Atlikti Jorkšyro terjero veislės šunų sveikatingumo tyrimus. 2. Išsiaiškinti veislei būdingas ligas bei sergamumą jomis. 3. Išsiaiškinti veislei būdingas genetines ligas ir ydas.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Veislės istorija
Jorkšyro terjero veislės šuo šiandien labai skiriasi nuo senojo Jorkšyro terjero, kilusio iš Šiaurės Anglijos (1). Apie 1750 m. dauguma britų dirbo žemės ūkyje, o prasidėjusi pramonės revoliucija atnešė permainų į šeimų gyvenimus. Anglijos Jorkšyro grafystėje buvo atidarinėjamos anglies kasyklos, tekstilės fabrikai ir gamyklos. Į šį regioną atkeliaudavo žmonės ieškoti darbo ir iš Škotijos, su savimi atsiveždami Clydesdale terjerus ir Paisley terjerus – tai veislės darbinių šunų, skirtų gaudyti žiurkėms ir smulkiems žvėreliams. Šie terjerai vėliau buvo sukergti su kitų veislių terjerais. Taip pat žinoma, jog Jorkšyro terjero veislės šuo buvo kryžmintas su Maltos bišonu, kuris, kaip manoma, lėmė jų ilgą kailį. Deja, nėra išlikusių jokių įrašų apie genealogiją, kurie pagrįstų šiuos kryžminimus. Vienas žinomiausių ankstyvųjų Jorkšyro terjerų yra Huddersfildas Benas. Pirmasis Jorkšyro terjeras buvo užregistruotas 1874 m., o Didžiojoje Britanijoje Jorkšyro terjero veislė pirma kartą užregistruota 1886 m. (2).
1.2. Veislės standartas
Veislės (1 pav.) kilmės šalis – Jungtinė Karalystė. Oficialiai standartas užregistruotas 2011-11-10. Šuns paskirtis – šuo kompanijonas. Pagal FCI klasifikaciją priskiriamas 3 grupei ir 4 skyriui (3).
Išvaizda: ilgas kailis, kailis turi būti tiesus ir tolygiai pasiskirstęs abiejose pusėse (negali būti garbanų). Elgesys ir temperamentas: judrus, energingas. Kaukolė apvali, maža, lygi. Snukio dalis: nosis juoda, snukis neilgas. Žandikaulis ir dantys – žirkliško sukandimo, viršutiniai dantys persidengiantys su apatiniais dantimis, dantys tiesūs. Akys nedidelės, neiškilusios, tamsios, vokai ir jų kraštai juodos spalvos. Ausys mažos, stačios, V formos, padengtos trumpais, tamsiais, rusvos spalvos plaukeliais. Kaklas – tiesus. Kūnas – vientisas. Nugara – lygi. Juosmuo – stiprus, vidutinio ilgio, gausiai padengtas kailiu, tamsesnės mėlynos spalvos negu ant viso kūno, ypač uodegos gale. Priekinės kojos – tiesios, gausiai padengtos sodriai auksinės spalvos kailiu, keliais tonais šviesesniu galuose negu ties šaknimis, neilgesniu nei ant alkūnių. Užpakalinės kojos žiūrint iš galo gana tiesios, vidutiniškai pakreiptais keliais, padengtos sodriai auksinės spalvos keliais tonais šviesesniu galuose nei ties šaknimis kailiu, neilgesniu nei ant kelių. Pėdos – apvalios, juodi nagai. Eisena/judesys laisvas, tiesus iš priekio ir iš užpakalio, tiesi nugaros linija. Kailis – ant kūno vidutinio ilgio, visiškai tiesus (ne
11
banguotas), blizgantis, panašios į šilką struktūros, ne vilnonis. Ant galvos – ilgi, žemyn krentantys sodrios aukso rusvos spalvos plaukai, ryškesnės spalvos galvos šonuose, aplink ausis ir ant snukio. Galvos kailio spalva negali išsiplėsti ant kaklo, būti suodžių spalvos ar susimaišiusi su kokiu kitu atspalviu. Spalva – tamsaus plieno mėlynumo, besidriekianti nuo ausų iki uodegos išaugimo vietos, niekada negali būti susimaišiusi su gelsvai rudais, bronziniais ar tamsiais plaukais. Kailis ant krūtinės yra ryškios gelsvai rusvos spalvos. Gelsvai rusvos spalvos kailis yra tamsesnis prie šaknų nei viduryje, šviesėjantis į galiukus. Svoris – 3,1 kg. Šunys privalo turėti dvi aiškias nusileidusias sėklides. (3) Bet koks nukrypimas nuo aukščiau paminėtų punktų laikomas trūkumu priklausomai nuo nukrypimo laipsnio (4).
1 pav. Jorkšyro terjeras. Šaltinis: http://www.justdogbreeds.com/yorkshire-terrier.html
1.3. Jorkšyro terjero veislei būdingos negenetinės ligos
1.3.1. Maistinė alergija
Maisto sukelta alergija – tai padidinto jautrumo imuninė reakcija, siejama su IgE ir jo sąsaja su antigenu (alergenu), esančiu maistinėse medžiagose virškinimo metu. Alerginė reakcija į maiste esanti alergeną dažniausiai pasireiškia per 24–72 val. (5). Maisto alergijos priskiriamos I tipo padidinto jautrumo reakcijoms. Su IgE siejama alergija pašarui paveikia apie 1% visos šunų populiacijos – tai trečioji pagal pasireiškimo dažnumą alergija, sekanti po blusų sukelto alerginio dermatito ir atopinio dermatito (6).
Tai, jog maisto alergija egzistuoja ir yra priskiriama I tipo padidinto jautrumo reakcijoms, patvirtina atlikti bandymai. Jų metu ištyrus šunų grupę, kuriai pasireiškė pašaro alergijai priskiriami požymiai, tokie kaip niežulys, otitas, diarėja, buvo nustatytas padidintas IgE kiekis kraujo
12
serume (7–34 microg/ml). Alergijos paveiktiems šunims paprastai pasireiškia odos pakitimai, iš kurių būdingiausi yra nuo sezono nepriklausantis niežulys ir odos bėrimas mazgeliais, o 10–15 proc. pasireiškia gretutinis virškinimo trakto pažeidimas. Alergijos pašarui metu atsiranda daugybė histologinių žarnyno pokyčių, tokių kaip gaurelių atrofija, limfoplazmocitų infiltracija, eozinofilų infiltracija, intraepitelinė limfocitų infiltracija, kas sukelia žarnyno uždegimą ir sąlygoja tokius klinikinius požymius kaip vėmimas, diarėja ir pykinimas. Kai kuriems alergijos paveiktiems šunims pasireiškia suintensyvėjusi žarnyno veikla ir judesiai. Dažniausiai pažeidžiamos odos zonos yra ausies kaušelis, audiniai aplink burną, tarpupirščiai, pažastų ir kirkšninės zonos, o 10–15 proc. šunų pasireiškia perianalinės zonos dirginimas (7). Paminėtina, jog pasikartojantis išorinės ausies uždegimas, ypač mielių sukeltas, ir pasikartojanti bakterinė pioderma bei antrinė seborėjinė odos liga gali būti vieninteliais maisto sukeltos alergijos klinikiniais požymiais. Retais alergijos atvejais gali pasireikšti ūmi dilgėlinė ir anafilaksija. Odos pažeidimai, sukelti pašaro netoleravimo, yra praktiškai neatskiriami nuo atopinio dermatito sukeltų pažeidimų, todėl šių ligų diferenciacija yra sudėtinga arba beveik neįmanoma. Yra žinoma, jog pažeidimai dorsalinėje nugaros pusėje paprastai charakterizuoja alergiją pašarui, o ne atopinį dermatitą (8). Geriausia ligos diagnozė yra atmetimo dieta, kurios metu galima tikrinti maisto medžiagų netoleravimą ir taip atskirti maistinę alergiją nuo atopinio dermatito. Vis tik tyrimais įrodyta, jog maistine alergija sergantys šunys yra linkę ir į atopinį dermatitą (9).
1.3.2. Dantų apnašos
Dantų apnašos yra polimorfinis darinys, kuris susidaro iš maisto likučių, polisacharidų, burnos gleivinės ląstelių, seilių. Didelę reikšmę susidarant apnašoms turi bakteriniai faktoriai. Dantų apnašos šunims susiformuoja nepriklausomai nuo jų amžiaus (2 pav.). Pirmiausia jos atsiranda ant iltinių dantų ir kandžių vidinių paviršių, krūminių dantų vidinių paviršių, o vėliau pereina prie dantenų. Dantų apnašos būna gelsvos ir rudos spalvos. Negydomos jos pereina į danties vainiką ir jį visiškai padengia. Apnašos, kurios gali formuotis tarpdančiuose, pakeičia mikroflorą į fakultatyvinius anaerobus su padidėjusiu skaičiumi Gram – neigiamų, judėjimu, anaerobinių bakterijų. Dantų apnašose dėl mikroorganizmų gyvybinės veiklos vyksta rūgščių (ypač pieno rūgšties) gamybos procesai. Rūgštinė apnašų produkcija patogeniškai veikia burnos ertmės audinius, ypatingai dantis ir apydantį. Ilgas dantų apnašų egzistavimas veda prie dantų akmenų atsiradimo (10).
13
2 pav. Dantų apnašos. Šaltinis: http://www.firsttimedogowners.com/tag/brush-dogs-teeth/
1.3.3. Periodontitas
Periodontitas (3 pav.) – tai dantų apnašų bakterijų sukeltas uždegimas, kuris pažeidžia dantenas, cementą, danties raištį bei žandikaulio alveolinį kaulą. Šunys lėtinio tipo periodontitu serga ženkliai dažniau negu ūmiu. Dažniausia liga išsivysto dantenų uždegimo fone. Uždegimo pradžia – dantenų kišenėse besidauginančios aerobinės bakterijos. Procesui tęsiantis ant jau susidariusių bakterijų kolonijų pradeda daugintis kitos anaerobinės kilmės bakterijos. Dantenų kišenių apnašos bei bakterijų išskiriami produktai stimuliuoja atsirasti uždegiminius procesus. Liga pirmiausia pažeidžia dantenų vientisumą. Procesui tęsiantis toliau ir vis didėjant dantenų kišenės gyliui pažeidžiamas danties raištis, cementas bei alveolinis žandikaulio kaulas. Ligos baigtis – negrįžtami apydančio audinio pažeidimai, kurių pasekoje netenkama danties. Mažų veislių šunims sunkaus laipsnio periodontitas (kuomet smarkiai pažeidžiamas žandikaulio kaulas) dažnai tampa predisponuojančiu faktoriumi žandikaulių lūžiuose. Ligos sukėlimą dažniausiai sąlygoja perpildytas dantimis žandikaulio lankas, neteisinga priekanda, neiškritę pieniniai dantys, įvairios traumos, svetimkūniai, genetinis paveldėjimas. Netinkamas gyvūno šėrimas taip pat laikomas vienu iš predisponuojančių faktorių. Ligos klinikiniai požymiai dažniausiai pasireiškia halitoze, dantenų uždegimu, dantenų kraujavimu. Burnos ertmės apžiūros metu dažniausiai randama susikaupusių dantų apnašų, akmenų, burnos gleivinės išopėjimų, dantenų recesijos. Sergantys periodontitu gyvūnai dažnai patiria diskomfortą ėsdami, pasikeičia ėdimo ypatumai. Pastebima, kad gyvūnams sumažėja apetitas, jie renkasi kuo minkštesnį pašarą, šlapio tipo pašarus ėda nekramtydami. Taip pat pastebima, kad gyvūnai vengia snukio kontakto, nenoriai leidžiasi dantų valymo procedūrai (13).
14
3 pav. Periodontitas. Šaltinis http://www.mypetsdentist.com/pet-periodontal-disease.pml
1.3.4. Gingivitas
Gingivitas (gingivitis) – dantenų uždegimas, kuris gali būti sukeltas vietinių ir bendrų faktorių. Pagal eigą gingivitas gali būti ūmus ir lėtinis. Ūmus gingivitas pasireiškia dėl mechaninių, alerginių, bakterinių veiksnių. Lėtinis – dėl vidaus organų ligų – širdies, kraujagyslių, virškinimo, taip pat esant hormoniniams sutrikimams (14). Kaupiantis apnašų bakterijoms ant dantų paviršiaus formuojasi uždegiminis atsakas.
Sveikos dantenos turi plonus ir aštrius kraštus, o esant gingivitui dantenos yra paraudusios ir ant dantenų bei dantų kaupiasi akmenys. Gingivitas yra uždegiminis dantenų procesas, kuomet pažeidžiami tik minkštieji audiniai. Šis uždegiminis procesas pasireiškia dantenų spalvos, konsistencijos, apimties, struktūros pasikeitimu. Jo požymiai – paraudimas, patinimas, skausmas, gali būti temperatūros pokyčiai pažeidimo vietoje. Uždegimas išsivysto dėl mikroorganizmų ir organizmo uždegiminių ląstelių tarpusavio sąveikos (15). Dantenų uždegiminis procesas klasifikuojamas pagal predisponuojančių veiksnių buvimą arba nebuvimą: dantų apnašų sukeltas gingivitas, organizmo sisteminės būklės įtakotas gingivitas, tam tikrų medikamentų įtakos sąlygotas (pavyzdžiui, epilepsijos priepuoliams kontroliuoti naudojami trankviliantai ilgą laiką skatina dantenų hiperplaziją) bei nepilnavertės mitybos įtakotas gingivitas. Pagrindinis etiologinis dantenų uždegimo veiksnys yra bakterinės dantų apnašos (16).
15
4 pav. Gingivitas. Šaltinis: http://www.vcahospitals.com/main/pet-health-information/article/animal-health/tartar-prevention-in-dogs/1005
1.3.5. Lėtinis išorinės ausies uždegimas
Lėtinis išorinės ausies uždegimas yra ilgai trunkanti arba pasikartojanti ausies išorinio kanalo patologija. Išorinės ausies uždegimu vadinamas ausies tūtelės odos uždegimas. Šia liga gana dažnai serga šunys, rečiau – katės. Uždegimas skatina ausies sieros ir uždegiminio eksudato gamybą, tas sudaro palankią terpę bakterijoms. Esanti lanksti kremzlė dėl uždegimo gali kalcifikuotis ir tai sutrikdo ausies drenažą. Vertikalusis bei horizontalusis ausies kanalai dar labiau susiaurėja, sunkiau nuteka uždegiminis skystis. Ilgai trunkanti liga sąlygoja uždegimo apimtos odos, dengiančios ausį, sustorėjimą bei vidurinės ausies uždegimą. Dėl lėtinio ausies uždegimo gali susiaurėti arba užsikimšti kanalas ir pasireikšti garso blokavimas (17).
Išorinės ausies uždegimas gali būti nulemtas parazitų – dažniausiai pasitaikantis jo sukėlėjas yra ausų erkutės Otodectes cynotis. Pagrindiniai šios parazitozės požymiai – tamsiai rudas ar juodas eksudatas. Parazituodamos išorinėje ausyje erkutės maitinasi negyvomis epidermio ląstelėmis ir audinių skysčiu. Dėl jų sukeliamo niežulio šuo kasosi ir purto galvą. Ši liga diagnozuojama nesunkiai, nes yra matomos tamsiai rudos ar juodos spalvos išskyros. Diagnozei patvirtinti naudojamas videoskopas, arba taikomas paprastesnis būdas – mikroskopavimas. Vidoeskopuojant ir mikroskopuojant matomos judrios, stambios erkutės. Išorinės ausies uždegimą sukelia ir Demodex spp. erkutės, kurių randama ir šunų ausyse. Demodex spp. poodinės erkutės yra kitos ligos – demodekozės (židininės arba genaralizuotos) sukelėjas. Demodekozė yra riebalinės liaukos uždegimas, kuomet pažeidžiamas plauko folikulas, dėl ko odoje atsiranda žaizdelių. Demodekozė įtakoja išorinės ausies uždegimą tais atvejais, jei erkučių sukeltos žaizdelės yra prie pat ausies, jos sukelia niežėjimą, šuo intensyviai kasosi ir pažeidžia išorinę ausį ar jos kanalą (18).
1.3.6. Hipoglikemija
Organizmas pasisavina energiją iš gliukozės. Gliukozės kiekiui palaikyti ir jos pasisavinimui didžiausią vaidmenį atlieka kasa. Kasa – tai liauka, gaminanti fermentus insuliną ir gliukagoną. Gliukagonas skaido glikogeną, todėl pakyla gliukozės kiekis kraujyje. Hormonas insulinas, kurį gamina kasa, sumažina gliukozės kiekį kraujyje (19). Mažų veislių šunys dažnai turi sunkumų palaikant gliukozės kiekį kraujyje. Miniatiūrinių veislių šunys neturi pakankamai riebalų atsargų, kad jas naudotų energijai gauti, todėl gali turėti polinkį į hipotermiją. Šunis hipoglikeminis priepuolis dažniausiai ištinka badaujant, esant netinkamoms laikymo sąlygoms (pvz. laikant lauke
16
esant žemai temperatūrai), esant per dideliam fiziniam krūviui. Hipoglikemiją taip pat įtakoja stresas, viduriavimas, parazitai, infekcinės ligos. Diabetu sergančius šunis, gavusius per didelę insulino dozę, taip pat gali ištikti hipoglikemija. Mažų veislių šunis hipoglikemija gali ištikti ir suėdus becukrės gumos, kurioje yra ksilitolio. Šunims ksilitolis sukelia sunkią hipoglikemiją ir iššaukia traukulius. Tyrimais įrodyta, kad hipoglikemija šunis ištinka, esant gliukozės kiekiui mažesniam negu 50 mg/dL. Per mažo gliukozės kiekio požymiai: mieguistumas, drebulys, nerimas, sumišimas, kūno temperatūros sumažėjimas, lėtas kvėpavimas. Esant sunkiai hipoglikemijos formai ištinka koma ir mirtis (20).
1.4. Jorkšyro terjerų veislei būdingos genetinės ligos
1.4.1. DistichiazėDistichiazė – tai paveldima liga, kurios eigoje iš laisvojo voko krašto išauga blakstiena. Neretais atvejais iš Meilbomo kanalo angelių išauga tik viena ar kelios blakstienos. Distichiazė gali pasireikšti ir abiejose akių vokuose. Iš voko krašto išaugusios blakstienos būna dviejų tipų: šiurkščios ir minkštos. Jei auganti blakstiena yra šiurkšti ir stambi, ji pažeidžia rageną, sukelia ašarojimą, tuomet yra būtinas chirurginis gydymas. Tai atvejais, kai išaugusi blakstiena yra minkšta, nepažeidžia ragenos, chirurginis blakstienos šalinimas nėra būtinas. Distichiazę diagnozuoti galima jau nuo 6 savaičių. Liga diagnozuojama padidinamuoju stiklu apžiūrėjus akies voką (21).
1.4.2. Katarakta
Katarakta − tai lęšio drumstis. Esant šiai ligai išoriškai pastebimas balsvos spalvos lęšis arba nedidelis jo plotas. Tokie lęšio pokyčiai lemia suprastėjusį regėjimą ar visišką aklumą. Lęšis yra labai svarbi optinio aparato dalis, praleidžianti šviesą, dalyvaujanti akomodacijoje. Optinis aparatas gerai veikia tik tuomet, kai lęšis yra skaidrus ir nėra pakitusi jo padėtis akies ašies atžvilgiu. Lęšis yra skaidrus, jei kristalinai yra natyvūs, tirpūs ir susijungę į stambiamolekulines struktūras. Pagal sudaromų baltymų kompleksų molekulinę masę skiriami alfa kristalinai (didesnės kaip 200 kDa molekulinės masės) ir beta kristalinai (40−160 kDa). Gama kristalinai (apie 20 kDa) nesudaro stambiamolekulinių struktūrų. Alfa kristalinai pasižymi šaperonų (angl. chaperone) aktyvumu ir priklauso streso (angl. heat shock) baltymų grupei. Šios savybės užtikrina kitų lęšio baltymų tirpumą ir apsaugo juos nuo neigiamo išorės veiksnių poveikio. Teigiama, kad kristalinų funkcija yra susijusi su lęšio lūžimo indekso ir skaidrumo savybių palaikymu. Oksiduojantis lęšio baltymams, formuojasi katarakta. Pakitusios struktūros kristalinai labiau agreguoja ir blogiau tirpsta, todėl smarkiau sklaido šviesą. Katarakta sergančių šunų netirpioje lęšio baltymų frakcijoje būna pakitusių alfa kristalinų (22).
17
Daugelio veislių šunims diagnozuojama įgimta ar įgyta katarakta. Ji gali pasireikšti viena arba kartu su kitais akies pokyčiais. Kataraktą gali sukelti traumos, atskirų organų ar viso organizmo ligos, toksinai, uždegiminiai procesai, vidiniai akies navikai ar spindulinė energija. Katarakta gali prasidėti išnirus lęšiui, nes blogėja jo aprūpinimas krauju ir deguonimi (23).
1.4.3. Polidaktilija
Polidaktilija – tai liga, kuomet susiformuoja daugiau nei 4 pirštai galūnėse. Tai labai dažnai pasitaikantis sutrikimas, ypatingai Jorkšyro terjero veislės šunims. Dažniausiai šis sutrikimas būdingas galinėms kojoms, tačiau rudimentiniai pirštai gali susiformuoti ir priekinėse galūnėse. Tokia paveldima anomalija yra autosominė dominantinė, dėl jos padidėja medialinių galūnių augimas, tačiau genas gali pasireikšti ir kitokiu būdu. Šunims, kuriems nustatyta polidaktilija, galimas chirurginis galūnės šalinimas, tačiau jei galūnės netrukdo ir nėra pasikartojančių traumų bei infekcijos, nėra būtinas. Jorkšyro terjero veislės šunims dėl polidaktilijos pasikeičia letenos forma, ji vizualiai padidėja (24).
1.4.4. Kriptorchizmas
Kriptorchizmas – tai būklė, kuomet sėklidės nenusileidžia į kapšelį. Šios ligos atveju abi sėklidės yra išsivysčiusios, tačiau abi ar viena nėra nusileidusios į mašnelę. Esant nuosekliai lytinių organų vystymosi eigai, sėklidės į mašnelę šuniukams nusileidžia prieš pat gimimą, tuomet jos yra mažos, paslankios. Trijų mėnesių amžiaus šuniukų sėklidės jau yra susiformavusios. Kriptorchizmas skirstomas į dvipusį ir vienpusį. Dvipusio kriptorchizmo atveju abi sėklidės nėra nusileidusios į mašnelę, o yra pasilikusios pilvo ertmėje, vienpusio kriptorchizmo atveju viena sėklidė nėra nusileidusi į mašnelę. Patinai, kuriems nustatytas vienpusis kriptorchizmas, gali gyventi pilnavertį gyvenimą, subręsti ir vystytis. Vienpusio kriptorchizmo atveju patinas gali apvaisinti patelę, tačiau dvipusio kriptorchizmo atveju apvaisinimas negalimas, nes sutrinka spermos gamyba sėklidėse. Kriptorchizmas yra perduodamas genetiškai – autosominiu recesyviniu būdu. Priežastys, dėl kurių patinams nenusileidžia sėklidės, gali būti šios: siauras kirkšnies kanalas, per trumpas sėklinis virželis, endokrininės sistemos sutrikimai (25).
18
5 pav. Kriptorchizmas. Šaltinis: http://wendyleesshihtzu.com/Cryptorchidism.htm
1.4.5. Skeleto raumenų ligos
Skeleto raumenų ligos, pavyzdžiui, šlaunikaulio galvutės išnirimas, yra dažnai pasitaikančios mažų veislių šunų ligos. Jomis serga jauni nuo 4 iki 12 mėnesių amžiaus šunys (26).
1.4.6. Širdies ligos
Šuniukams būdingos ir širdies ligos, tokios kaip atviras arterinis latakas (AAL). Širdies arterinis latakas turi užsidaryti per 24 val. po šuniuko gimimo. Neužsidarius arteriniam latakui, šuniukui gresia mirtis dėl širdies nepakankamumo, todėl reikalinga operacija (27).
1.4.7. Nervinės kilmės ligos
Nervinės sistemos liga Hidrocefalija – tai pernelyg didelė smegenų skysčio (likvoro) gamyba galvos smegenyse (smegenų skilveliuose). Ši liga sukelia padidėjusį smegenų spaudimą. Sunkia hidrocefalijos forma sergantys šuniukai dažnai miršta ankstyvo amžiaus dėl smegenų spaudimo, sukelto smegenyse padidėjusio skysčio. Šuniukams, sergantiems lengvesne hidrocefalijos forma, ligos požymiai tampa pastebimi praėjus keletui mėnesių nuo gimimo. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai dėl lengvos ligos formos diagnozė nustatoma jau šuniukui užaugus. Tokiu atveju matomi ligos požymiai yra šie: šuniukai gimsta mažesni, lėčiau auga, turi kaukolės deformacijų, palaipsniui didėja galva, pasireiškia neįprastas elgesys (mieguistumas, betikslis vaikščiojimas) taip pat regėjimo problemos bei dirglumas. Tokie šuniukai mokosi žymiai lėčiau – juos gali būti labai sudėtinga išdresiruoti – arba gali tiesiog prarasti savo įgūdžius. Šie požymiai su laiku vis stiprėja, tačiau šuniui
19
pasiekus 2 metų amžių stabilizuojasi. Tam, kad būtų išlaikyta minimali smegenų žala, liga turi būti pastebėta bei pradėta gydyti kuo anksčiau. Bet kokiu atveju, sergantys šia liga šunys, tikėtina, liks visada lėtos reakcijos bei netinkami dresiravimui (28).
Šuns drebulio liga – tai liga, kuri šunims nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus dažniausiai išsivysto staiga. Ligos požymiai progresuoja nuo pirmosios iki trečiosios dienos, o toliau nekinta iki tol, kol pradedamas gydymas. Drebulio stiprumas gali svyruoti nuo lengvo iki tokio stipraus, jog šuniui tampa sudėtinga vaikščioti. Vadinamas „ketinamuoju drebuliu“, šis drebulys stiprėja gyvūnui bandant atlikti specifinius judesius, tokius kaip valgymas, judėjimas link objekto ir t.t. Drebulys mažėja arba visai išnyksta kai šuo atsipalaidavęs arba ilsisi. Nuo šios ligos šunys gydomi jiems atliekant staigius, atsitiktinius judesius. Ligos gydymas neskausmingas, šunų niekaip nepaveikia. Gydymas efektyvus. Siekiant kontroliuoti drebulį kai kuriuos šunis reikia gydyti pastoviai (29).
1.4.8. Odos ligos
Odos ligos, tokios, kaip dermoidinis sinusas, nors pastebimos nuo pat gimimo, tačiau diagnozuojamos tik praėjus tam tikram laikui. Dėl ligos odos plotai užteršiami riebalais (vaško tirštumo tekstūros), negyvos odos ląstelės ir plaukai ilgainiui tampa užkrėsti ir skausmingi. Jei užkrėsti odos plotai išplatėja ir pasiskirsto ties nugaros sritimi, stuburu, tuomet infekcija gali sukelti meningitą arba mielitą bei tapti neurologinių susirgimų priežastimi – tokių kaip nugaros skausmai, sustingimas ar silpnumas, priklausomai nuo pažeistos odos vietos ant kūno (30).
Kita odos liga – hipotrichoze – sergantys šunys praranda kailį nuo pat gimimo arba praėjus keliems mėnesiams po gimimo dėl nepakankamo folikulų vystymosi arba visiško jų neišsivystymo tose kūno srityse, kuriose jie dažniausiai aptinkami. Ši liga turi įtakos ir kitoms sritims, tokioms kaip prakaito liaukos arba dantys. Kailio netekimas dėl hipotrichozės nesusijęs su kailio spalvos pakitimu, kaip, pavyzdžiui, sergant alopecija, kuomet ja sergantys šunys turi retą, fragmentiškai nusėtą kailį ir ilgainiui nuplinka (31).
1.4.9. Kraujo ligos
Kraujo liga, vadinama Von Willebrando liga, yra dažna, paprastai lengvos formos paveldima kraujo liga, kuria serga tiek žmonės, tiek šunys. Ją sukelia Von Willebrando faktoriaus trūkumas (vWF), kas lemia kraujo krešėjimo sutrikimą. Pažeidžiamose kraujagyslėse susidaro kraujo plokštelės, vadinamos trombocitais, bei prasideda krešėjimo procesas. Von Willebrando faktoriaus sumažėjimas sukelia trombocitų funkcijos pažeidimus bei kraujavimo laiko pailgėjimą. Sergantys šia liga šunys yra linkę į kraujavimą, pavyzdžiui, kraujavimas iš nosies, bendrai padidėjęs kraujavimas
20
traumos ar chirurginės procedūros atveju. Remiantis vWF koncentracija ir funkcija išsiskiriamos trys šios ligos formos. Šunys su I tipo vWD (iki šiol labiausiai paplitusi) kenčia nuo lengvo ar vidutinio sunkumo kraujavimo sutrikimo, priklausomai nuo vWF lygio. Daug rečiau pasitaiko II ir III tipų vWD sukelti sunkūs kraujavimo sutrikimai. Paprastai šunis veisiantys veisėjai nesusiduria su šia liga, kadangi šunims būna nuolat atliekami kraujo tyrimai, tačiau netinkamai veisiami šunys šią problemą gali turėti (32).
1.4.10. Kvėpavimo ligos
Kvėpavimo liga trachėjos kolapsas – tai trachėjos spindžio susiaurėjimas, darantis įtaką kvėpavimo ciklo pakitimui. Esant šiai ligai, trachėjos žiedai, kurie yra sudaryti iš kremzlės, praranda gebėjimą palaikyti savo formą, pradeda irti ir šuniui kvėpuojant sukelia šiurkštų kosulį. Dažniausiai trachėjos kolapsas pastebimas vidutinio amžiaus arba miniatiūrinės veislės šunims. Lėtinė kvėpavimo takų infekcija arba širdies liga gali prisidėti prie šios ligos vystymosi, tačiau pasitaiko atvejų, kai ji yra įgimta (33).
1.4.11. Kepenų ligos
Kepenų liga portosisteminis šuntas yra įgimtas kepenų kraujotakos sutrikimas. Šios ligos simptomai daugeliui gyvūnų pasireiškia iki 6 mėnesių amžiaus. Kai ligos simptomai nežymūs, liga gali būti pastebėta žymiai vėliau. Geriausias būdas kovoti su šia liga yra operacija. Šis kepenų sutrikimas buvo tyrinėtas Kornelio universitete. Atlikus tyrimus nustatyta, jog vidutiniškai 60 proc. gyvūnų yra kepenų šunto nešiotojai (34).
1.4.12. Endokrininės ligos
Hiperadrenokorticizmas, kitaip vadinamas Kušingo sindromu, yra dažna endokrininė šunų liga. Klinikinius požymius sukelia hormono kortizolio perteklius. Ši liga pasireiškia padidėjus kortizolio sekrecijai antinksčiuose arba dėl antinksčiuose esančio auglio. Kušingo sindromas dažniausiai pasireiškia tam tikroms šunų veislėms bei 6 ar daugiau metų amžiaus šunims (35).
1.5. Jorkšyro terjerų veislės paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje
21 2014 metai 2015 metai Nr. Veislė Vadų skaičius Šuniukų skaičius Nr. Veislė Vadų skaičius Šuniukų skaičius
1. Vokiečių aviganis 74 397 1. Vokiečių aviganis 84 403
2. Jorkšyro terjeras 104 336 2. Jorkšyro terjeras 77 270
3. Berno zenehundas 42 251 3. Labradoro retriveris 36 214
4. Labradoro retriveris 35 204 4. Berno zenehundas 38 205
5. Čichuachua trumpaplaukis 60 177 5. Čichuachua trumpaplaukis 64 200 6. Cveršnauceris 35 159 6. Cveršnauceris 39 191 7. Čichuachua ilgaplaukis 50 127 7. Vokiečių nykštukinis špicas 67 171 8. Vokiečių nykštukinis špicas 55 123 8. Vakarų Škotijos baltasis terjeras 49 166 9. Vakarų Škotijos baltasis terjeras 37 116 9. Džeko Raselo terjeras 29 138
10. Džeko Raselo terjeras 25 103 10. Čichuachua
ilgaplaukis 32 110
Šaltinis: Kinologų draugija.
Šiai dienai Jorkšyro terjerai yra paplitę ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Lietuvoje per 2014 m. buvo užregistruotos 104 Jorkšyro terjero veislės vadų ir 336 šuniukai, per 2015 m. – 77 vados ir 270 šuniukų. Tai yra antra pagal populiarumą veislė Lietuvoje, o pirma pagal populiarumą išlieka Vokiečių aviganių veislė – per 2014 m. 74 vados ir 397 šuniukai, per 2015 m. – 84 vados ir 403 šuniukai.
Pagal FCI pateiktus duomenis matome, jog Jorkšyro terjerų veislė yra 4 pagal populiarumą visame pasaulyje.
2 lentelė. Jorkšyro terjero veislės šunų paplitimas pasaulyje 2014–2015 m.
Veislė Populiariausia veislė 33 šalyse Labradoro retriveris 27 Vokiečių aviganis 26 Auksaspalvis retriveris 26 Jorkšyro terjeras 14 Čichuachua trumpaplaukis 12 Rotveileris 11 Anglų buldogas 10 Vokiečių bokseris 9
22 Kavalieriaus karaliaus
Karolio spanielis 9
Taksas 9
23
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tirti gyvūnai
Duomenys apie Jorkšyro terjerų veislės šunų sergamumą surinkti Kauno ir Elektrėnų X klinikose 2014–2016 metais. Iš viso tirti 160 Jorkšyro terjerų veislės šunų ligų atvejai.
Visi tyrimai buvo atlikti gyvūnų savininkams sutinkant ir laikantis šių nacionalinių bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų: Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo, Europos Ekonominės Bendrijos Stuburinių gyvūnų, naudojamų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, apsaugos direktyvos bei Europos Konvencijos dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos. Anamnezės bei klinikiniai duomenys surinkti iš klinikose įdiegtų Veterinarinės apskaitos programų bei pacientų apžiūrų metu (visose apžiūrose dalyvavo šio darbo rengėjai). Iš 160 ligų atvejų 40 atvejų duomenys gauti iš Veterinarinės apskaitos programų. Ligų atvejai šio darbo rengėjų tirti savarankiškai. Tyrimo etapai: anamnezės surinkimas (užvedama paciento gydymo kortelė, kurioje įrašoma gyvūno veislė, lytis, amžius, svoris, vėliausio skiepo data), paciento apžiūra, klinikiniai tyrimai, ligos nustatymas, gydymo parinkimas. Visi pacientai buvo suskirstyti į šias grupes: 1) pagal amžių: nuo 1 iki 4 metų, nuo 4 iki 8 metų ir nuo 8 iki 12 metų; 2) pagal lytį: patelė, patinėlis; 3) pagal šėrimo būdą: sausas pašaras, šlapias pašaras, maistas nuo stalo. Statistinė duomenų analizė atlikta skaičiuokle Excel 2010. Gauti rezultatai laikyti statištiškai reikšmingi, kai p<0,05.
2.2. Morfologinis kraujo tyrimas
Kraujas imtas aseptinėmis sąlygomis. Pasirinkta kraujo ėmimo vieta buvo atitinkamai paruošta – kerpami plaukai, oda dezinfekuojama. Šunims kraujas buvo imamas iš priekinės kojos kraujagyslės – v. cephalica į 5 ml vakuuminius mėgintuvėlius (Vacutainer) su konservantu EDTA. Kraujas iki tyrimo buvo laikomas ne aukštesnėje kaip +380
C ir ne žemesnėje kaip +40 C temperatūroje. Laikas nuo kraujo paėmimo iki tyrimo pradžios niekada neviršijo 12 valandų.
Kraujo morfologinis tyrimas atliktas aparatu MINDRAY, kuriuo nustatėme šiuos rodiklius: leukocitus (WBC), limfocitus (LYM), monocitus (MON), granuliocitus (GRAN), eritrocitus (RBC), hemoglobiną (HGB), hematokritą (HCT), vidutinį eritrocitų tūrį (MCV), vidutinį hemoglobino kiekį eritrocite (MCH), vidutinę eritrocitų hemoglobino koncentraciją (MCHC), eritrocitų apimties variaciją (RDW), trombocitus (PLT), trombokritą (PCT).
24
6 pav. Mindray veterinarinis kraujo morfologinis analizatorius.
2.3. Biocheminis kraujo tyrimas
Serumui gauti kraujas buvo imamas aseptinėmis sąlygomis iš v. cephalica į vakuuminius mėgintuvėlius (Vacutainer) su natrio heparinu. Kraujas iki tyrimo buvo laikomas ne aukštesnėje kaip +380
C ir ne žemesnėje kaip +40 C temperatūroje. Laikas nuo kraujo paėmimo iki tyrimo pradžios niekada neviršijo 12 valandų.
Kraujo biocheminį tyrimą atlikome aparatu Idex Vet Test, kuriuo nustatėme šiuos rodiklius: 13 parametrų – ALB (albuminas), ALKP (šarminė fosfatazė), ALT (alanino aminotransferazė), AMYL (amilazė), BUN (šlapalas), Ca (kalcis), CHOL (cholesterolis), CREA (kreatininas), GLOB (globulinas), GLU (gliukozė), PHOS (neorganiniai fosfatai), TBIL (bendras bilirubinas), TP (bendras baltymas). Tyrimai atlikti Idex Vet Test kraujo biocheminiu analizatoriumi (8 pav.).
25
2.4. Bakteriologinis tyrimas
Bakterijų identifikacijos ir atsparumo antibiotikams tyrimas buvo atliktas SpeedTM Biogram testu. SpeedTM Biogram testu galima diagnozuoti infekcinių odos ir ausų ligų sukėlėjus, ištirti bakterijas iš šlapimo takų ir šlapimo, taip pat nustatyti antibiotikų jautrumą ligų sukėlėjams. Metodas: paimti mėginiai pasėti kultūrų dėkluose. Analizė: 7 bakterijos – Staphylococcus, Streotococus, Proteus, Pseudomonas, E. Coli, Enterobacteriacea, Malassezia. Antibiotikų titrai: Amoksicilinas, Amoksicilinas ir Klavulano rūgštis, Cefaleksinas, Ceftiofuras, Doksicilinas, Flumekuinas, Marbofloksicinas, Spiracinas, Klindamicinas, Neomicinas, Gentamicinas, Sulfalamidas + Trimetoprimas, Fuzidino rūgštis, Enrofloksacinas, Polimiksinas B. Mėginių pavyzdžiai: odos skutenos, šlapimas, ausies turinys. Testo trukmė: 3 minutės. Rezultatai: Antibiogramą galima analizuoti po 18–24 val., indefikuoti pradedama nuo 48 val., (išskyrus Malassezia, ją analizuoti galima nuo 3 iki 5 dienų). Testo galiojimo laikas ir laikymo temperatūra: iki 16 mėnesių, temperatūra turėtų būti nuo 2°C iki 8°C. Testų skaičius pakuotėje: 5 testai. Patikimumas: lyginant Mueller–Hinton agaru. Patikimumo koeficientas: 94%. Aptikimo riba: nuo 104 CFU/ml. (1)
8 pav. SpeedTM Biogram testas. Šaltinis: iš asmeninio archyvo.
26
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS
3.1. Jorkšyrų veislės šunų ligų paplitimas
10 pav. Ligų atvejai procentais.
Atlikus tyrimą matyti (10 pav.), jog daugiausiai šunų sirgo maistine alergija – ji nustatyta 44 pacientams. Dantų apnašos nustatytos 27 pacientams. Išorinės ausies uždegimu sirgo 24 pacientai. Periodontitu sirgo 15 pacientų. Kriptorchizmas diagnozuotas 14 pacientų. Gingivitas diagnozuotas 10 pacientų. Polidaktilija diagnozuota 10 pacientų. Katarakta diagnozuota 6 pacientams. Distichiazė diagnozuota 5 pacientams. Hipoglikemija sirgo 5 pacientai.
3.1.1. Maistinė alergija
Užfiksuoti 44 maistinės alergijos atvejai. Skirstant pagal lytį nustatyta, jog ja sirgo 6 patelės ir 38 patinai. Skirstant pagal amžių, grupėje nuo 1 iki 4 metų buvo 21 pacientas, nuo 4 iki 8 metų –17 pacientų, ir nuo 8 iki 12 metų – 6 pacientai. Skirstant pagal šėrimo tipą, sirgo 39 maistu nuo stalo šeriami pacientai, 4 sausu pašaru šeriami pacientai, ir tik 1 šlapiu pašaru šertas gyvūnas. Iš pacientų savininkų buvo surinktos išsamios anamnezės – nuo kada gyvūnas pradėjo kasytis, kada pirmą kartą pastebėjo bėrimus, kokiu pašaru jis buvo šeriamas ir ar buvo šeriamas maistu nuo stalo. Surinkus išsamias anamnezes, buvo taikytas gydymas.
27
3 lentelė. Kraujo morfologinis tyrimas, sergant maistine alergija.
Kraujo rodikliai
WBC LYM MON GRAN RBC HGB HCT PLT EOS
Norma/Eilės numeris 6,0-17,0 (*10⁹/L) 0,8-5,1 (*10⁹/L) 0,0-1,8 (*10⁹/L) 4,0-12,6 (*10⁹/L) 5,5-8,50 (*1012/L) 110-190 (g/L) 39,0-56,0 (%) 117-460 (*10⁹/L) 2-10 % Vidurkis 12,04 3,1 0,68 6,4 6,65 136 46,6 143 12
3 lentelėje matome 19 maistine alergija sirgusių pacientų kraujo morfologinius rodiklius. Visi rodikliai atitinka normas, išskyrus leukocitų (WBC), rodikliai svyruoja nuo 6,1 (*10⁹/L) iki 22,5 (*10⁹/L). Maistinės alergijos atveju 5 pacientams pasireiškė leukocitozė. Paimti odos skutenų mėginiai. Bakterijų ar grybelių nerasta. Padaryta bakteriograma. Bakteriogramos rezultatai: bakterijų ir grybelių nerasta.
3.1.2. Dantų apnašos
Atlikus tyrimą, užfiksuoti 27 dantų apnašų atvejai. Skirstant pagal lytį, šia liga sirgo 6 patelės ir 38 patinai. Skirstant pagal amžiaus grupes, nuo 1 iki 4 metų amžiaus grupėje sirgo 21 pacientas, nuo 4 iki 8 metų amžiaus grupėje sirgo 17 pacientų, nuo 8 iki 12 metų grupėje sirgo 6 pacientai. Skirstant pagal šėrimo tipą, sirgo 39 maistu nuo stalo šeriami pacientai, 4 sausu pašaru šeriami pacientai, ir tik 1 šlapiu pašaru šertas gyvūnas. Visiems pacientams dantų apnašos nuvalytos chirurginiu būdu. Galima teigti, jog jaunų šunų dantų apnašų formavimuisi didžiausią įtaką turi šėrimo tipas.
3.1.3. Išorinės ausies uždegimas
Tyrimo metu užfiksuoti 24 išorinės ausies uždegimo atvejai. Juo sirgo 19 patelių ir 5 patinai. Pagal amžiaus grupes sergamumas buvo pasiskirstęs taip: nuo 1 iki 4 metų amžiaus grupėje sirgo 9 pacientai, nuo 4 iki 8 metų sirgo 12 pacientų, nuo 8 iki 12 metų sirgo 3 pacientai. Skirstant pagal šėrimo tipą, šia liga sirgo 14 sausu pašaru šertų pacientų, 10 šlapiu pašaru šertų pacientų, o maistu nuo stalo šertų pacientų nepasitaikė. Visiems pacientams padaryta bakteriograma.
28 3.1.4. Periodontitas
Atlikus tyrimą užfiksuota 15 periodontito atvejų. Juo sirgo 11 patelių ir 4 patinai. Skirstant pagal amžiaus grupes, grupėje nuo 1 iki 4 metų juo nesirgo nė vienas pacientas, grupėje nuo 4 iki 8 metų juo sirgo 2 pacientai, grupėje nuo 8 iki 12 metų sirgo 13 pacientų. Iš sausu pašaru šertų pacientų grupės juo sirgo 10, iš šlapiu pašaru šertos grupės juo sirgo 2 pacientai, iš šertų maistu nuo stalo grupės sirgo 3 pacientai. Periodontitas skirstomas į lėtinę ir žaibinę formas. Tik labai retais atvejais ši liga būna žaibinės formos. Dažniausiai periodontitu serga šunys nuo 4 iki 12 metų.
3.1.5. Kriptorchizmas
Atlikus tyrimą užfiksuota 14 kriptorchizmo atvejų. Liga užfiksuota tik patinams. Amžiaus grupėje nuo 1 iki 4 metų juo sirgo 12 pacientų, nuo 4 iki 8 metų sirgo 2 pacientai, nuo 8 iki 12 metų nesirgo nė vienas pacientas. Sausu pašaru šertų pacientų grupėje sirgo 5, šlapiu pašaru šertų pacientų grupėje sirgo 6, o šertų maistu nuo stalo pacientų grupėje sirgo 3.
Pacientams sėklidės buvo pašalintos chirurginiu būdu.
3.1.6. Gingivitas
Šiame tyrime užfiksuota 10 gingivito atvejų. Juo sirgo 5 patelės ir 5 patinai. Amžiaus grupėje nuo 1 iki 4 metų ligos atvejų nenustatyta, amžiaus grupėje nuo 4 iki 8 metų gingivitu sirgo 5 pacientai, nuo 8 iki 12 metų grupėje juo sirgo 5 pacientai. Sausu pašaru šertų pacientų grupėje gingivitu sirgo 6 pacientai, šertų šlapiu pašaru grupėje sirgo 3, o šertų maistu nuo stalo grupėje – 1 pacientas.
3.1.7. Polidaktilija
Ištyrus užfiksuota 10 polidaktilijos atvejų. Ja sirgo 8 patelės ir 2 patinai. Amžiaus grupėje nuo 1 iki 4 metų ja sirgo visi 10 pacientų, o nuo 4 iki 8 metų bei nuo 8 iki 12 metų amžiaus grupėse ligos atvejų nenustatyta. Sausu pašaru šertų pacientų grupėje polidaktilija sirgo 8, šlapiu pašaru šertų pacientų grupėje ja sirgo 2, o grupėje pacientų, šertų maistu nuo stalo, ligos atvejų nenustatyta. Papildomo piršto šalinimas chirurginiu būdu atliktas 8 pacientams.
29 3.1.8. Katarakta
Ištyrus užfiksuoti iš viso 6 kataraktos atvejai, iš jų 3 patelėms ir 3 patinams. Amžiaus grupėje nuo 1 iki 4 metų ja sirgo 1 pacientas, grupėje nuo 4 iki 8 metų ligos atvejų nenustatyta, o grupėje nuo 8 iki 12 metų ja sirgo 5 pacientai. Sausu pašaru šertų pacientų grupėje katarakta sirgo 3, šlapiu pašaru šertų pacientų grupėje šios ligos atvejų nenustatyta, o maistu nuo stalo šertų pacientų grupėje nustatyti 3 kataraktos atvejai.
3.1.9.Distichiazė
Užfiksuoti iš viso 5 distichiazės atvejai. Lyginant pagal lytį, šia liga sirgo 3 patelės ir 2 patinai. Lyginant pagal amžiaus grupes, nuo 1 iki 4 metų grupėje distichiazė nenustatyta, nuo 4 iki 8 metų grupėje ja sirgo 3 pacientai, o nuo 8 iki 12 metų grupėje – 2 pacientai. Sausu pašaru šertų pacientų grupėje sirgo 2, šlapiu pašaru šertų pacientų sirgo 1, o maistu nuo stalo šertų pacientų grupėje sirgo 2 pacientai.
Gydant distichiazę blaktstienos buvo pašalintos chirurginiu būdu.
3.1.10. Hipoglikemija
Ištyrus užfiksuoti 5 hipoglikemijos atvejai. Ja sirgo 2 patelės ir 3 patinai. Amžiaus grupėje nuo 1 iki 4 metų ja sirgo 1 pacientas, nuo 4 iki 8 metų grupėje sirgo 1 pacientas, o nuo 8 iki 12 metų grupėje ja sirgo 3 pacientai. Skirstant pagal šėrimo tipą, iš sausu pašaru šertų pacientų hipoglikemija sirgo 4, iš šertų šlapiu pašaru ja sirgo 1 pacientas, o šertų maistu nuo stalo pacientų grupėje šios ligos atvejų nenustatyta.
4 lentelėje pavaizduoti kraujo morfologiniai rodikliai sergant hipoglikemija. Visi rodikliai atitinka normas.
4 lentelė. Kraujo morfologiniai tyrimai hipoglikemijos atveju.
Kraujo rodikliai WBC LYM MON GRAN RBC HGB HCT PLT EOS
Norma/Eilės 6,0-17,0 0,8-5,1 0,0-1,8 4,0-12,6 5,5-8,50 110-190
39,0-56,0
30 numeris (*10⁹/L) (*10⁹/L) (*10⁹/L) (*10⁹/L) (*1012/L) (g/L) (%) (*10⁹/L) % 1. 11,3 2,9 0,5 5,2 5,9 123 41,3 347 8 2. 8,7 2,3 0,7 4,7 6,3 156 49,6 259 9 3. 16,7 4,2 1,2 6,3 5,8 154 51,8 410 13 4. 15,2 3,5 0,9 5,9 5,6 173 49,4 332 15 5. 9,2 2,7 0,2 5,4 6,1 141 47,2 329 9
5 lentelė. Kraujo biocheminis tyrimas hipoglikemijos atveju.
Kraujo rodikliai
GLU UREA CREA PHOS CA TP ALB GLO
B AL T ALK P TBIL Norma/Eil ės numeris 3,89-7,94 mmol/ L 2,5-9,6 mmol/ L 44-159 mmol/ L 0,81-2,19 mmol/ L 1,98-3 mmol/ L 52-82g/ L 22-39g/ L 25-45 g/L 10-100 U/L 23-212 U/L 0-15qmol/ L 1. 2,31 4,3 89 0,91 2,53 62 25 29 50 59 7 2. 3,67 4,9 96 1,56 2,61 58 29 30 58 210 5 3. 2,98 9,7 125 2,01 2,98 54 30 41 69 159 9 4. 2,65 8,1 109 1,89 1,87 79 28 28 54 74 14 5. 2,34 5,9 69 1,87 1,68 80 27 35 78 69 12
Analizuojant gautus kraujo biocheminio tyrimo rezultatus, matome, jog visi rodikliai yra normos ribose, išskyrus GLU (gliukozė), todėl galime teigti, kad pacientai serga hipoglikemija.
31
11 pav. Tyrime dalyvavusių pacientų skaičius pagal lytį. Tyrime dalyvavo 79 patelės ir 81 patinėlis.
12 pav. Lyties įtaka ligų pasireiškimui. Tyrime dalyvavusių patelių ligų pasiskirstymas. 6 lentelė. Lyties įtaka ligų pasireiškimui. Tyrime dalyvavusių patelių ligų pasiskirstymas.
Ligos pavadinimas Susirgimų skaičius Susirgimų kiekis procentais, %
32
Išorinės ausies uždegimas 19 24 %
Periodontitas 11 14 % Polidaktilija 8 10 % Maistinė alergija 6 8 % Gingivitas 5 6 % Katarakta 3 4 % Disticiazė 3 4 % Hipoglikemija 2 2 %
13 pav. Ligų pasiskirstymas pagal lytį. Tyrime dalyvavusių patinų ligų pasiskirstymas. 7 lentelė. Lyties įtaka ligų pasireiškimui. Tyrime dalyvavusių patinų ligų pasiskirstymas.
Ligos pavadinimas Susirgimų skaičius Susirgimų kiekis procentais, %
Maistinė alergija 38 47
Kriptorchizmas 14 17
33 Dantų apnašos 5 6 Gingivitas 5 6 Periodontitas 4 5 Hipoglikemija 3 4 Distichiazė 2 3 Polidaktilija 2 3 Gingivitas 1 2
Lyginant ligų pasiskirstymą pagal lytį, abiejose grupėse buvo daugiausia išorinės ausies uždegimų, o mažiausiai distichiazės atvejų.
3.3. Amžiaus įtaka Jorkšyrų veislės šunų sergamumui
14 pav. Ligų skaičiaus pasiskirstymas pagal amžiaus grupę. 8 lentelė. Ligų skaičiaus pasiskirstymas pagal amžiaus grupę.
34
Nuo 1 metų iki 4 metų 57 35 % Nuo 4 metų iki 8 metų 54 34 % Nuo 8 metų iki 12 metų 49 31 %
15 pav. Ligų pasiskirstymas 1–4 m. amžiaus grupėje.
35
17 pav. Ligų pasiskirstymas 8–12 m. amžiaus grupėje.
9 lentelė. Ligų ir jų skaičiaus pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.
Amžiaus grupė / Liga Nuo 1 metų iki 4 metų Nuo 4 metų iki 8 metų Nuo 8 metų iki 12 metų
Atvejų skaičius, atvejų kiekis procentais
Sk. Proc. Sk. Proc. Sk. Proc. Maistinė alergija 21 46,7 17 29,8 6 13 Periodontitas 0 0 2 3,5 13 28,3 Dantų apnašos 3 6,7 12 21,1 12 26,1 Gingivitas 0 0 5 8,8 5 10,9 Katarakta 1 2,2 0 0 5 10,9 Hipoglikemija 1 2,2 1 1,8 3 6,5 Išorinės ausies uždegimas 9 20 12 21,1 3 6,5 Distichiazė 0 0 3 5,3 2 4,3 Polidaktilija 10 22,2 0 0 0 0
36
Kriptorchizmas 12 26,7 2 3,5 0 0
3.4. Šėrimo įtaka Jorkšyrų veislės šunų sergamumui
18 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal šėrimo tipą. 10 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal šėrimo tipą.
Sausas pašaras Šlapias pašaras Maistas nuo stalo 57 atvejai 36 % 44 atvejai 27% 59 atvejai 37%
37
19 pav. Ligų pasiskirstymas sausu pašaru šertų pacientų grupėje.
38
21 pav. Ligų pasiskirstymas maistu nuo stalo šertų pacientų grupėje.
11 lentelė. Ligų skaičiaus pasiskirstymas pagal pašaro tipą.
Pašaro tipas Sausas pašaras Šlapias pašaras Maistas nuo stalo Atvejų skaičius /
atvejų kiekis procentais
Sk. Proc. Sk. Proc. Sk. Proc.
Maistinė alergija 4 10,3 1 2,9 39 76,5 Išorinės ausies uždegimas 14 35,9 10 28,6 0 0 Dantų apnašos 1 2,6 18 51,4 8 15,7 Periodontitas 10 25,6 2 5,7 3 5,9 Gingivitas 6 15,4 3 8,6 1 2 Hipoglikemija 4 10,3 1 2,9 0 0
39
IŠVADOS
1. Atlikus tyrimą Jorkšyro terjero veislės šunims diagnozuotos 6 ne genetinės ligos (hipoglikemija, dantų apnašos, periodontitas, išorinės ausies uždegimas, gingivitas, maistinė alergija) ir 4 genetinės ligos (kriptorchizmas, polidaktilija, distichiazė, katarakta). Iš negenetinių ligų didžiausią dalį susirgimų sudarė maistinė alergija – jos užfiksuoti 44 atvejai (27,2 proc.), o iš genetinių ligų – kriptorchizmas, kurio užfiksuota 14 atvejų (8,8 proc.).
2. Vienodai sirgo tiek patelės, tiek patinai. Didžiausią patelių susirgimų dalį sudarė dantų apnašos – 22 atvejai (27,8 proc.). Didžiausią patinų susirgimų dalį sudarė maistinė alergija – 38 atvejai (46,9 proc.).
3. Visose amžiaus grupėse Jorkšyro terjerų veislės šunys sirgo vienodai dažnai. Amžiaus grupėse nuo 1 iki 4 metų ir nuo 4 iki 8 metų vyravo maistinės alergijos atvejai, o nuo 8 iki 12 metų amžiaus grupėje vyravo odontologiniai susirgimai bei genetinė liga katarakta.
4. Maistu nuo stalo šerti gyvūnai daugiausia sirgo maistine alergija – užfiksuoti 39 atvejai (76,5 proc.). Šlapiu pašaru šertiems gyvūnams dažniausiai diagnozuotos dantų apnašos – 18 atvejų (51,4 proc.). Sausu pašaru šerti gyvūnai dažniausiai sirgo išorinės ausies uždegimu – 14 atvejų (35,9 proc.).
40
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Masilionis, K. „Kinologija“ 1 dalis. Vilnius. 2002. 260.
2. Yorkshire terrier [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2016 m. spalio 10 d.] https://en.wikipedia.org/wiki/Yorkshire_Terrier
3. FCI breeds nomenclature [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2016 m. spalio 10 d.] http://www.fci.be/Nomenclature/Standards/086g03-en.pdf
4. Biniok, J. The Yorkshire Terrier Eldorado Ink, 2009. 16.
5. Carlotti, Didier N., Remy, I. Prost, C. "Food allergy in dogs and cats. A review and report of 43 cases." Veterinary Dermatology 1.2 (1990): 55-62.
6. Simpson, K. W., and Jergens, A. E. "Pitfalls and progress in the diagnosis and management of canine inflammatory bowel disease." Veterinary Clinics of North America: Small Animal
Practice 41.2 (2011): 381-398.
7. Saridomichelakis, M. N., et al. "Canine atopic dermatitis in Greece: clinical observations and the prevalence of positive intradermal test reactions in 91 spontaneous cases." Veterinary immunology and immunopathology 69.1 (1999): 61-73.
8. Youn, Hwa-Young, et al. "Allergens causing atopic diseases in canine." Journal of
veterinary science 3.4 (2002): 335-341.
9. Shields Jr, R. G., and Bennett, J. P. "Breed-specific canine food formulations." U.S. Patent No. 6,156,355. 5 Dec. 2000.
10. Yoshida, Kazunori, et al. "Clinicopathological study of canine oral epulides." Journal of
veterinary medical science 61.8 (1999): 897-902.
11. Whyte, A., Bonastre, C., Monteagudo, L. V., Les, F., Obon, J., Whyte, J., & Tejedor, M. T.
(2014). Canine stage 1 periodontal disease: a latent pathology. The Veterinary
Journal, 201(1), 118-120.
12. Yoshida, Kazunori, et al. "Clinicopathological study of canine oral epulides." Journal of
veterinary medical science 61.8 (1999): 897-902.
13. Whyte, A., et al. "Canine stage 1 periodontal disease: a latent pathology." The Veterinary
Journal 201.1 (2014): 118-120.
14. Page, R. C. "Gingivitis." Journal of Clinical Periodontology 13.5 (1986): 345-355.
15. Schroeder, H. E., and J. Lindhe. "Conversion of stable established gingivitis in the dog into destructive periodontitis." Archives of Oral Biology 20.12 (1975): 775IN1-782IN2.
16. Söderholm, G., and J. Egeleerg. "Morphological changes in gingival blood vessels during developing gingivitis in dogs." Journal of periodontal research 8.1 (1973): 16-20.
41
17. Bižokas, V., Skipskis, V., Kvalkauskas, J. „Šunų ir kačių ausies uždegimo chirurginis gydymas (Literatūros apžvalga)“. Veterinarija ir Zootechnika 41.63 (2008).
18. Wagner, R., & Wendlberger, U. (2000). Field efficacy of moxidectin in dogs and rabbits
naturally infested with Sarcoptes spp., Demodex spp. and Psoroptes spp. mites. Veterinary
Parasitology, 93(2), 149-158.
19. Kimmel, S. E., Waddell, L. S., & Michel, K. E. (2000). Hypomagnesemia and hypocalcemia
associated with protein-losing enteropathy in Yorkshire terriers: five cases (1992-1998). Journal of the American Veterinary Medical Association, 217(5), 703-706.
20. Vroom, M. W., & Slappendel, R. J. (1987). Transient juvenile hypoglycaemia in a
Yorkshire terrier and in a Chihuahua. Veterinary Quarterly, 9(2), 172-176.
21. Kaufhold, J., Hamann, H., Steinbach, G., Gordon, S., Brahm, R., Grussendorf, H., ... &
Distl, O. (2005). [Analysis of the prevalence of distichiasis in the dog breed Elo]. Berliner
und Munchener tierarztliche Wochenschrift, 119(5-6), 233-237.
22. Svaldenienė, Eglė, et al. „Šunų katarakta: etiologiniai veiksniai, lęšio biometrija ir baltymų savybės“.
23. Park, Shin, et al. "Clinical manifestations of cataracts in small breed dogs." Veterinary
ophthalmology 12.4 (2009): 205-210.
24. Kropatsch, R., Melis, C., Stronen, A. V., Jensen, H., & Epplen, J. T. (2015). Molecular genetics of sex identification, breed ancestry and polydactyly in the Norwegian lundehund breed. Journal of Heredity, 106(4), 403-406.
25. Memon, M., and A. Tibary. "Canine and feline Cryptorchidism." Ivis (En línea) (2001).
26. Dewey, C. W., & Cerda-Gonzalez, S. (2003). Myopathies: disorders of skeletal
muscle. Practical guide to canine and feline neurology.
27. Oliveira, P., et al. "Retrospective review of congenital heart disease in 976 dogs." Journal of
veterinary internal medicine 25.3 (2011): 477-483.
28. Tipold, A., et al. "Necrotizing encephalitis in Yorkshire terriers." Journal of Small Animal
Practice 34.12 (1993): 623-628.
29. Higginbotham, M. J., Kent, M. and Glass, E. N. "Noninfectious inflammatory central nervous system diseases in dogs." Compendium On Continuing Education For the
Practicing Veterinarian-North Americal Edition- 29.8 (2007): 488.
30. Fatone, G., et al. "Dermoid sinus and spinal malformations in a Yorkshire terrier: Diagnosis and follow‐up." Journal of Small Animal Practice 36.4 (1995): 178-180.
31. Braund, K. G. "Developmental Disorders." Clinical Neurology in Small Animals:
42
32. Mattoso, C. R. S., et al. "Prevalence of von Willebrand disease in dogs from Sao Paulo State, Brazil." Journal of veterinary diagnostic investigation 22.1 (2010): 55-60.
33. Macready, D. M., Johnson, L. R. and Pollard, R. E. "Fluoroscopic and radiographic evaluation of tracheal collapse in dogs: 62 cases (2001–2006)." Journal of the American
Veterinary Medical Association 230.12 (2007): 1870-1876.
34. Tobias, K. M. "Determination of inheritance of single congential portosystemic shunts in Yorkshire terriers." Journal of the American Animal Hospital Association 39.4 (2003): 385. 35. Rijnberk, A., Kooistra, H. S. and Mol, J. A. "Endocrine diseases in dogs and cats:
similarities and differences with endocrine diseases in humans." Growth hormone & IGF
