LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
LINA JANONYTĖ
SKIRTINGAI ŠERTŲ KARVIŲ ACIDOZĖS IR
MASTITO ETIOLOGIJA
DIFFERENTLY FED COWS ACIDOSIS AND
MASTITIS ETEOLOGY
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Doc. dr. Rolandas Stankevičius
2
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas tema „SKIRTINGAI ŠERTŲ KARVIŲ ACIDOZĖS IR MASTITO ETIOLOGIJA“.
1. Yra atliktas mano pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltiniu, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Lina Janonytė
(data) (autoriaus vardas ir pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Lina Janonytė
(data) (autoriaus vardas ir pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Doc. dr. Rolandas Stankevičius
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamuju darbu gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ...5 SUMMARY ...6 SANTRUMPOS ...7 ĮVADAS ...9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...11Galvijams šerti skirtų pašarų sudėtis ... 11
Stambieji pašarai ... 12
Sultingieji pašarai ... 12
Vytintos žolės silosas ... 12
Silosas ... 13
Kombinuotieji pašarai ... 14
Pašarų energinė vertė ... 14
Veiksniai lemiantys pieno sudėtį ir savybes ... 15
Melžiamų karvių sveikatos problemos ... 18
Acitozė ... 19
1.4.1. Acidozės etiologija ir patogenezė ... 19
1.4.2. Acidozės profilaktika ... 21
1.5. Mastitas ...22
1.5.1. Mastito etiologija ir rizikos veiksniai ... 22
1.5.2. Mastito profilaktika ... 23
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ...25
2.1. Tyrimo atlikimo vieta ir tyrimo sąlygos ... 25
2.2. Tyrimo objektas ... 26
2.3. Pieno sudėties nustatymas ... 27
2.4. Kraujo paėmimas ... 27
2.5. Biocheminiai kraujo tyrimai ... 27
Statistinė duomenų analizė ... 28
3. TYRIMO REZULTATAI ...29
Melžiamų karvių racionai A ir B ūkiuose ... 29
Pašarų energinė vertė ... 30
4
3.3.1. Pieno riebalų kitimas ... 32
3.3.2. Pieno baltymų kitimas ... 33
3.3.3. Pieno laktozės kitimas ... 34
3.3.4. Somatinių ląstelių kitimas ... 35
Kraujo duomenų analizė... 35
3.4.1. Gliukozės kiekis kraujyje ... 35
3.4.2. Bendrųjų baltymų kiekis kraujyje ... 36
3.4.3. Magnio kiekis kraujyje ... 38
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...39
IŠVADOS ...42
REKOMENDACIJOS ...44
5
SKIRTINGAI ŠERTŲ KARVIŲ ACIDOZĖS IR MASTITO ETIOLOGIJA
Lina Janonytė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Šio darbo tikslas – nustatyti skirtingų racionų įtaką karvių sveikatai mastito ir acidozės pasireiškimui. Tiriamasis darbas buvo atliktas 2017 metais, Kauno rajone A ūkyje ir ūkyje B Marijampolės rajone (toliau- A ir B ūkis). Iš kiekvieno ūkio bandos buvo išskirta dešimties karvių grupės. Naudojami racionai buvo nagrinėjami, vertinama maistinė, energinė vertė. Į karvių racioną viename ūkyje buvo įtrauktas baltyminis priedas LAKTOMIL su ekstruduotomis linų sėklomis .
Atliekant tyrimą buvo nustatyta: Pieno tyrimo metu nustatyti pieno lipidų, baltymų, laktozės ir somatinių ląstelių skaičius mėginiuose. Baltymų kiekis piene padidėjo per tiriamąjį laikotarpį A ūkyje 6,33 proc. racione naudojant baltyminį priedą LAKTOMIL su ekstruduotomis linų sėklomis. Somatinių ląstelių skaičius piene A ūkyje nuo tyrimo pradžios sumažėjo 15,39 proc., o B ūkyje sumažėjo 18,03 proc. Atlikus kraujo tyrimus Mg kiekis kraujo serume A ūkyje siekė 1,03 mmol/l, o B ūkyje 0,96 mmol/l.
Baigiamąjį darbą sudaro 48 puslapiai, literatūros apžvalgai buvo panaudoti 46 šaltiniai. Metodikoje yra 3 lentelės atspindinčios pašarų racionų sudėtį, jų energinę vertę, 2 skritulinės ir 7 stulpelinės diagramos. Diagramose pateikiami duomenys bei ryšiai tarp pasirinktų kategorijų procentine išraiška.
6
DIFFERENTLY FED COWS ACIDOSIS AND MASTITIS ETEOLOGY AND PATHOGENESIS Lina Janonytė
Master‘s Thesis
SUMMARY
Objective of the work: Establish the influence of rations with different compositions on health and manifestation on disease.
The research work was carried out in 2017, in Kaunas district A farm and farm B in Marijampole district. (A and B holding). A group of ten cows was distinguished from each herd. The rations used were considered, nutritional, energy value was evaluated. Lactomyl protein supplement with extruded flaxseed was added to a cow diet on one farm.
In milk testing, the number of milk lipids, proteins, lactose and somatic cells in samples was determined. The protein content of milk increased during the investigation period in the A holding by 6.33%. ration using the protein supplement LAKTOMIL with extruded flaxseed. The somatic cell count in milk A decreased 15.39% from the start of the study and decreased by 18.03% percent. in the B holding. After blood tests, the serum Mg level in the blood serum A farm was 1.03 mmol / l and in the B farm 0,96 mmol/l.
Volume of the work is 48 pages, were used 46 literature sources. In methodology were 3 tables which reflect composition of racion and energy value, 2 circular and 7 columns charts, in which are individual data and connection between two selected category of percent expression.
7
SANTRUMPOS
(Gram -) - gramneigiami mikroorganizmai; (Gram+) - gramteigiami mikroorganizmai; NEL – neto energija laktacijai;
MJ – apykaitos energija;
SLS – somatinių ląstelių skaičius; SM – sausosios medžiagos; Cr – cukrus;
Kr – krakmolas; ŽB – žali baltymai; ŽR – žali riebalai;
nŽB – naudingieji žali baltymai; ŽL – žalia ląsteliena; Ca – kalcis; F – fosforas; Mg – magnis; Na – natris; K – kalis; Mg – magnis; konc. – koncentruotas; proc. – procentai; t – tona; kg – kilogramas; g – gramas; mg – miligramas; vnt. – vienetas; tūkst. – tūkstantis; cm³ – kubinis centimetras; mmol – milimolis ml – mililitras; l- litras p – patikimumas;
8
pav. – paveikslėlis; komb. – kombinuotas.
9
ĮVADAS
Lietuvos žemės ūkyje vienas iš svarbiausių sektorių yra pieno sektorius, kuris turi pranašumus prieš kitus žemės ūkio produktus ir sudaro penktadalį visos žemės ūkio produkcijos.
Statistikos departamento duomenimis 2017 m. sausio 1 d. būklei Lietuvoje buvo apskaitoma 285,39 tūkst. melžiamų karvių, o 2018 m. sausio 1 d. būklei 272,8 tūkst. melžiamų karvių. Melžiamų karvių skaičiui nežymiai mažėjant pieno gamyba kinta neženkliai tai kompensuojant didėjančiais pieno primilžiais iš vienos karvės atitinkamai: 2016 m. – 5536 kg, o 2017 m. –5601 kg.
Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos ūkyje pastebimas pieno gamybos laipsniškas perėjimas iš ekstensyvios į intensyvią (auga vidutiniai pieno ūkio dydžiai, didėja pieno primilžiai iš vienos karvės). Vystant pienininkystės gamybą yra labai svarbi žalio pieno kokybė, kuri turi lemiamą vaidmenį pieno produktų kokybei bei jų konkurencingumui. Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių sudedamųjų dalių žaliame piene yra pieno baltymingumas atspindintis pieno biologines, maistines vertes ir galvijų produktyvumą. Nuo šio rodiklio priklausys gaunamų pieno produktų išeiga ir skonio savybės.
Medžiagų apykaitos sutrikimas, tai veiksnys veikiantis ir nulemiantis didelę dalį žemės ūkiuose laikomų galvijų sergamumą. Dėl pasireiškusio medžiagų apykaitos sutrikimo, kuris pasireiškia produktyvioms karvėms. Taip pat didelius nuostolius patiria ūkio savininkai, kuriuos įtakoja sumažėjas produkcijos kiekis, bei ilgai trunkantis gydimo laikotarpis kuris yra brangus. Vyraujantys mitybiniai sutrikimai, tai veiksniai, kuriuos įtakoja karvių organizmo medžiagų apykaitos sutrikimas. Nuolat susiduriama, su netaisyklingu raciono sudarymu, šėrimu ir prastos kokybes pašarų naudojimu. Sutrikusiai mitybai , taip pat daro įtaką sudėtinės pašarų dalys, naudojami prasti ar sugedę pašarai. Taip pat susiduriama ūkiuose su pašaro normų netinkamu paskirstymu, bei gyvuliu badavimu. Be to, pasitaiko atvejai, kai peršeriamos karves, be saiko ėda ištrukusios iš gardo ir radusios talpyklą su pašarais. Tai kenksminga, jei pašarų rezervuaruose yra miltų ,grūdinės kilmės pašarų. Apykaitos sutrikimo ligų išvengimas yra ganėtinai sunkus, dėl karvių besikeičiančių poreikių, skirtingo periodo užtrukinimo ir laktacijos tarpsnių. Tai gi svarbų įnašą daro pašarų kokybė, profilaktika, ūkio valdymas norint išvengti ligų pasireiškimo. Visiškai išvengti medžiagų apykaitos sutrikimo ligų, tačiau įmanoma užtikrinti mažesnį ligų pasireiškimą
Acidozė pasireiškia sutrikus virškinimo sistemai, kai didžiajame prieskrandyje sutrinka šarmų ir rūgščių balansas. Šio susirgimo viena iš priežasčių, tai kai racione vyrauja didelė dalis kombinuotųjų ir grūdinės kilmės pašarų, sušeriamų per kartą. Didžiajame prieskrandyje mažėja pH, dėl rūgšties kaupimosi.
10
Siekiant gauti aukštos kokybės ir sudėties pieną, būtina užtikrinti, kad melžiamos karvės gautų aukštos kokybinės klasės žolinius pašarus. Šios klasės pašarai ir vienas iš racionaliausių, bei pigiausių būdų pieno sintezės vykimui. Kadangi koncentruotų pašarų kaina yra aukšta, tuomet juos reikėtų naudoti pagal visapusiško raciono mitybinę, energinę vertę. Tad turint aukšto produktyvumo galvijus reikia gerai subalansuoti jų racionus.
Tinkamai parinkti ir tinkamai apdoroti, ir paruošti pašarai bene labiausiai įtakoja laikomų gyvulių sveikatingumą. Savalaikis šviežios žolės pjovimas, džiovinimas ir silosavimas, garantuoja pašaro maistingumą. Ūkiuose užsiimančiuose gyvulininkyste labai svarbu turėti gerus specialistus puikiai išmanančis augalininkystę, gyvulininkystės technologijas bei veterinarijos specialistus. Paruošus kokybiškus pašarus , antras labai svarbus etapas įtakojantis galvijų sveikatingumą yra tinkamas racionų sudarymas. Sudarant racionus labai svarbu atsižvelgti į galvijo įmitimo ir produktyvumo lygį, laktacijos tarpsnį, prieauglį. Atsižvelgiant į raciono sudedamųjų dalių ėdamumą racionai gali būti keičiami įjungiant vienas ar kitas sudedamąsias dalis.
Pieno kokybę lemia daugelis faktorių. Vienas svarbiausių yra somatinių ląstelių skaičius (SLS) pagal kurį galima nustatyti tešmens sveikatos stovį. Daugėjant somatinėms ląstelėms didėja fermento plazminis aktyvumas.
Mastitas viena iš karvių infekcinių ligų , kuri yra paplitusi visame pasaulyje ir įtakojanti pieno sintezės mažėjimą kuomet keičiasi pieno technologinės savybės bei pieno sudėtis. Šios ligos išplitimas ūkiuose atneša didžiulius nuostolius. Mastito atsiradimą įtakoja nusilpusi gyvulio imuninė sistema, nevisaverčiai racionai, genetiniai polinkiai, blogos ar netinkamos gyvulio laikymo sąlygos, ginekologinės ligos, perneštos traumos, stresas, ryški temperatūrų kaita, netinkamas tešmens paruošimas ir higieninės sąlygos bei melžimo klaidos.
Darbo tikslas: išsiaiškinti skirtingų racionų įtaką karvių mastito ir acitozės pasireiškimui. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti karvių šėrimui naudojamus pašarus A ir B ūkiuose. 2. Nustatyti racionų energinę ir maistinę vertę.
3. Atlikti pieno sudėties analizę.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Galvijams šerti skirtų pašarų sudėtis
Norint išsiaiškinti karvėms skirtų pašarų sudėtį, reikia atkreipti dėmesį, jog galvijai turi būti šeriami subalansuotais pašarais. Galvijų raciono pagrindą turi sudaryti stambieji pašarai: šienas, pelai, šiaudai. Taip pat pašarų sudėtyje turi vyrauti sultingieji pašarai, tokie kaip žolė, šakniavaisiai, silosas, šienainis, kombinuotieji pašarai bei mineralai. Subalansuoto raciono pašarų mišinių vienas iš privalumų yra tai , kad galvijai savarankiškai negali pasirinkti atskirų pašarų, nes jie yra
adekvačios formos, išdalijami mechanizuotu būdu, ko pasekoje nereikalingas papildomas mineralinių priedų naudojimas .
Geriausiai galvijams šerti tinka aukštos kokybės šienas. Pagal maistines savybes vertingiausiu laikomas ankštinių žolių, varpinių ir ankštinių žolių mišinio šienas. Esant šieno trūkumui jo dalį galima pakeisti šiaudais (28,31).
Apibendrinant pašarų sudėtį pašarų klasifikacija pateikiama 1 paveiksle.
1 pav. Pašarų klasifikacija (17,18,37) PAŠARAI
Stambieji (Ląstelienos 20-45%, vandens 8-20%)
Žolinis ar kita žalių augalų vegetacinė masė Šienas vytintos žolės silosas Šiaudai Antriniai pašarai Sėlenos Aliejinių augalų sėklų išspaudos ir rupiniai Cukrinių runkelių griežniai Kitos Pašarų papildai Baltyminiai papildai Mineraliniai papildai Druska NaCl Mikroelementai Makroelementai Vitaminų papildai Specialios paskirties pašarai Krekenos Pieno pakaitalai gyvūniniai taukai ir augalinai aliejai Koncentruotieji (iki 19% ląstelienos,40% vandens) Augaliniai Kombinuotieji Pašarų priedai Antibiotikai Kvapniosios medžiagos Antioksidantai Parūkštintojai Probiotikai Prebiotokai Fermentai ir Kiti priedai
12
Stambieji pašarai
Pieninių galvijų bandoms skirti stambieji pašarai racione turi būti kokybiški. Stambiuosius pašarus pagal energinę vertę sudaro 20 proc. ląstelienos ir 8 proc. vandens. Labiausiai tinkamas ir dažniausiai vartojamas yra šienas , kurį gali sudaryti įvairios žolinės kultūros. (5,16).
Tik aukštos kokybės šienas turi daug energijos, ląstelienos, mineralinių medžiagų ir kitų sudedamųjų dalių.
Mokslininkai savo darbuose pažymėjo kad „pirminiai ląstelienos komponentai yra celiuliozė, hemiceliuliozė ir ligninas. Žalia ląsteliena nėra konkretus cheminis junginys. Tai ląstelių sienelės frakcija, kurios nesuardo stiprios rūgštys ir šarmai. Ją sudaro dalis lignino ir celiuliozės” (10). Šieno maistingumą savo darbuose nagrinėjęs ir pastebėjęs autorius nurodė, kad naudingiausias yra raudonųjų dobilų šienas, o antras pagal maistingumą yra kultūrinių pievų bei ganyklų šienas (16).
Sultingieji pašarai
Karvių racione taip pat privalo būti ir sultingųjų pašarų grupė, kuri susideda iš vytintos žolės siloso, šakniavaisių, šakniagumbių, siloso, o ganykliniu periodu žolės. Taip pat sultingųjų pašarų grupėje aptinkama aukštesnė vandens koncentracija, nei kad stambiųjų pašarų grupėje. Kadangi sultingieji pašarai yra ganėtinai vandeningi, juos galvijai lengviau suvirškina, įsisavina, bei pagausina pieno sekrecijos procesą.(28).
Vytintos žolės silosas
Smulkinta ir apvytinta žolė – vytintos žolės silosas, kuris pasižymi didele energine verte, bei maistingumu bei atitikti kokybinius reikalavimus. Subalansuotame gyvūno racione turi būti įtrauktas ir vytintos žolės siloso vartojimas, dėl jame esančių maistingųjų medžiagų kiekio, galvijai labiau ėda (39).
13
1 lentelė. Šienainio, pagaminto iš įvairių augalų cheminė sudėtis ir maistingumas g/kg-1 (5)
Apykaitos energija ir maisto medžiagos
Vytintos žolės siloso rūšys
Dobilų Kultūrinių pievų
ir ganyklų žolės Dobilų ir motiejukų žolės Liucerna Apykaitos energija MJ 43,8 4,08 4,12 5,01 Sausosios medžiagos 476 487 479 491 Baltymai 67,6 69,2 65,6 80,5
Silosas
Tai sultingųjų pašarų grupei priklausantys žali augalai fermentuojami pieno rūgštimi, kuri parūgština silosuojamą masę, taip gerindama kategoriją. Šis konservavimo metodas užtikrina , jog žaliuose augaluose išsilaiko visa jų charakteristiką. Silosą galima išgauti iš daugelio žalių augalų: kultūrinių pievų, rapsų, avižų, kukurūzų ir kt.
2 lentelė. Siloso, pagaminto iš įvairių augalų, cheminė sudėtis ir maistingumas g/kg-1 (5)
Apykaitos energija ir maisto medžiagos
Siloso rūšys
Kukurūzų Kultūrinių pievų
ir ganyklų
Dobilų ir
motiejukų žolės Vikių ir avižų
Apykaitos energija MJ 1,54 1,97 2,03 2,07
Sausosios medžiagos 164 232 238 228
14
Kombinuotieji pašarai
Visaverčiai pašarai gaunami iš smulkintų pašarų žaliavos ,bei mišiniai kurie gali būti su pridėtiniais priedais yra panaudojami galvijininkystėje, kaip maisto papildas. Taip pat šie pašarai yra grupuojami pagal savo naudingumą, charakteringus požymius, maistingumą išskiriant tokias grupes: vaistiniai pašarai, visaverčiai pašarai, pašarai skirti individualiems šėrimo tikslams, bei pašarų papildai.
Kombinuotieji pašarai turi aprūpinti gyvūno organizmo funkcijas, reikmes , bei aukštos produkcijos gavimą. Visaverčiai pašarai yra išgaunami iš melasos, javų grūdų, perdirbamų atliekų išspaudų ir kt.
Kaip pašarinis priedas galvijų šėrime yra naudojama melasa. Ji pasižymi saldžiu skoniu, todėl ją galima derinti su kitais pašarais. Taip pat melasa išsiskiria savo dideliu angliavandenių kiekiu, kuris didina galvijų suvartojamos energijos normą, bei sureguliuoja, padidina produktyvumą.
Kadangi kombinuotų pašarų pagalba, galime subalansuoti galvijų racioną, pagal reikiamą kiekį energijos ir maisto medžiagų paklausą. Galima konstatuoti, jog produktyvus, sveikas galvijas bus tada, kai gaunamas racionas bus visavertis ir jame vyraus reikalingas ,bei tinkamas mineralinių medžiagų, vitaminų, maistinės energijos kiekis.
Pašarų energinė vertė
Lietuvoje ilgą laiką pašarų rodikliu buvo laikomas pašarinis vienetas. Šiomis dienomis yra taikoma pašarų vertinimo sistema, kuri grindžiama apykaitos ar neto energija. Šis pašarinis vienetas buvo paskaičiuotas, bei pagrįstas atliktais bandymais su jaučiais, gauti bandinio rezultatai buvo pritaikyti įvairių rūšių gyvuliams, apibrėžiant pašarų vertę (6,7,10)
Pašarinis vienetas atmetamas, kadangi netiksliai yra nusakoma energinė pašarų vertė. Gaunama energija taip pat priklauso, kokioms galvijų reikmėms naudojamas pašaras. Sudaromuose racionuose energijos rodiklis yra svarbus veislinių, melžiamų, bei mėsai auginamiems galvijams. SI sistema paskaičiuojama energija kilodžiauliais (KJ) ir megadžiauliais (1000 džiaulių (J) = 1 kilodžiauliui (KJ), o 1000 KJ = 1 megadžiauliui (MJ).
15
Būtina akcentuoti, jog gyvūnai pašarų energiją naudoja nevienodai efektyviai. Efektyvumo lygis priklauso nuo to, kokioms reikmėms energija skirta: gyvybiniams procesams, pienui sintetinti ar masei priaugti.
Paros racionų maistinė ir energinė vertė tiriamuosiuose ūkiuose atsispindi 6 lentelėje „Paros racionai ir energinė, maistinė vertė tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių“.
Veiksniai lemiantys pieno sudėtį ir savybes
Dėl vykstančių įvairių veiksnių pieno sudėtis ir jo kokybė kinta priklausomai nuo : biologinių, zootechninių, išorinių veiksnių, veterinarinių ir technologinių reikalavimų (19, 26, 27):
2 pav. Pieno sudėtį įtakojantys veiksniai
BIOLOGI NIAI • Gyvulio rūšis • Amžius • Individualios savybės • Sveikata
• Lytinio ciklo periodas • Laktacijos periodas IŠORINI AI • Paros laikas • Metų laikas • Klimatinės sąlygos VETERINA RINIAI • Sanitarijos ir asmens higienos taisyklės • Melžimo indų priežiūra • Nuolatinė patalpų ir
gyvulių kontrolė
TECHNOLO GINIAI
• Melžimo įranga • Pieno šaldymo įranga • Kiti įrengimai. ZOOTECHN INIAI • Pašarai • Veislė • Laikymo sąlygos • Melžimo sąlygos
16
Biologiniai veiksniai susideda iš: gyvūno rūšies, amžiaus, laktacijos periodo, lytinio ciklo periodo, sveikatos ir individualių savybių. Gyvūno rūšis tai svarbus fiziologinis faktorius, kadangi skiriantis gyvūno rūšiai , skiriasi ir pieno cheminė sudėtis , bei savybės.
Taip pat svarbus veiksnys, yra laktacijos periodas kurio metu keičiasi fiziologinė gyvūno būklė, o taip pat ir pieno savybės , bei sudėtis. Įvairių rūšių gyvūnų laktacijos periodas yra nevienodas, o karvių trunka apie 305 d. Atsižvelgiant į laktacijos periodą pieno sudėtį ir savybes galima išskiriami trys etapai:
1. Krekenų išsiskyrimas, kuris vyksta 7 d. po įvykusio apsiveršiavimo. 2. Pieno išsiskyrimas, kuris trunka 275-285 d.
3. Užtrūkusios karvės pieno išsiskyrimas, kuris vyksta prieš užtrūkimą 7 d.
Amžius, taip pat daro didelę įtaką pieno sudėčiai, nes paprastai pieno riebumas didėja iki karvės VI laktacijos periodo. Pieno riebumas ima mažėti gyvuliui senstant, kadangi pieno riebalų sintezė lėtėja. Po maždaug ketvirtosios ir šeštosios laktacijos periodo, piene pradeda mažėti laktozės, kazeino kiekis , o tai pat krinta pieno technologinės savybės (29).
Sutrikus ir nusilpus organizmo veiklai, pablogėja ir sumažėja pieno išsiskyrimas, bei keičiasi pieno savybės ir jo sudėtis. Laktaciją gali nutraukti pablogėjusi gyvūno būklė. Taip pat kliniškai nesveikų karvių pieno sudėtis pablogėja, kaip ir energinė, maistinė, biologinė vertė , tai sumažina riebalų, laktozės, kazeino kiekį piene.
Somatinių ląstelių skaičius yra vienas iš rodiklių, kuris parodo uždegiminius procesus pieno liaukoje ar gyvūno organizme.
Nepriklausomai nuo karvių sveikatos būklės, somatinių ląstelių randama ir sveikų ir sergančių piene. Jei pieno liaukos yra sveikos, tai 60 proc. somatinių pieno ląstelių sudaro epiteliocitai, o jei karvė serganti pieno liaukos uždegimu, tai 75 proc. sudarančių ląstelių yra baltieji kraujo kūneliai. Jei piene bus padidėjąs somatinių ląstelių kiekis, pieno vertė sumenkės, pablogės pieno kokybė. Nustatyta, kad sveikų karvių piene yra randama iki 180 tūkst./ml., somatinių ląstelių. Norint turėti produktyvią bandą su gerais pieno rodikliais būtina subalansuoti mitybą ir periodiškai tikrinti karvių sveikatingumą, užtikrinant jog galvijas būtų sveikas (15).
Pieno laktozė, tai angliavandeniai kurių randame pieno sudėtyje. Gyvulio fiziologinė būsena įtakoja randamos laktozės kiekį piene. Šviežiame piene kliniškai sveikų karvių , laktozės kiekis yra apie 4,9 proc. Iš laktozės kiekio piene, galime sakyti ar sudarytas racionas karvėms yra tinkamas.
Kaip ir angliavandeniai taip ir pieno lipidai yra svarbūs pieno sudėčiai. Riebiųjų rūgščių esterių ir glicerolio mišinys, tai pieno riebalai. Įtakos sudėčiai turi naudojami pašarai, laktacijos
17
tarpsnis, veislė ir kt. Sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys papildo pieno riebalų sudėtį. Tai gi 100 proc. pieno lipiduose yra neprisotintų 40 proc. ir 60 proc. sočiųjų riebiųjų rūgščių. Pieno riebumo sumažėjimo rodiklis rodo, kad karvės yra šeriamos žemos kokybės žole ir šienu, kuriuose gausu rūgštinių medžiagų. Norint gauti kokybišką pieną su aukštu riebalų kiekiu, reikia suvienodinti mikroelementų, jodo, kobalto ir cinko kiekius racione.
Pieno baltymai tai dar viena sudėtinė pieno dalis. Baltymus perneša kraujas į pieno liauką, ten vyksta jų sintetinimas iš aminorūgščių. Piene randama iki 20 skirtingų rūšių baltymų, tai išrūginiai, riebalų rutulėliai, kazeino baltymai ir jų frakcijos. Albuminai ir globulinai yra išrūginiai baltymai, kurių piene galime aptikti apie 20 proc. Laktoalbuminų viena iš pagrindinių savybių yra ta, kad jie neturi fosforo ir gerai tirpsta vandenyje. Taip pat pieną virinant aukštoje temperatūroje, albuminai iškrenta dribsniais. Globulininiai baltymai grupuojami į imuninius globulinus, bei alfa ir beta laktoglobulinus. Laktoalbulinai yra panašios sudėties kaip laktoalbuminai, virinant aukštoje temperatūroje iškrenta nuosėdos rūgščioje terpėje. Daugiausia globulinų yra aptinkama karvių krekenose, kurių kiekis yra didesnis 10 kartų, nei paprastame piene. Tai gi, su krekenomis naujagimis gauna imunines medžiagas, kurios pasižymi bakteriostatiškomis ir baktericidiškomis savybėmis.
Vienodos laikymo sąlygos ir šėrimo būdas tos pačios veislės karvėms, nedaro įtakos jų duodamo pieno savybėms, sudėčiai, jos gali skirtis tik dėl individualių gyvūno savybių. Šis veiksnys priklauso nuo paveldimų individualių organizmo savybių, ko pasekoje atliekama selekcija norint atsirinkti gyvūnus.
Pieno sudėtis ir jo savybės gali skirtis ir dėl skirtingų laikomų galvijų veislės, tai yra vienas iš zootechninių veiksnių. Didžiausias primilžio kiekis yra pieninių galvijų: Juodmargių, Cholmogorų, Holšteinų fryzų ir kt. O mėsinių karvių veislių pieno primilžis yra pats mažiausias. Taip pat veislė daro didelę įtaka pieno rūgštingumui ir riebalų kiekiui.
Mityba turi būti subalansuota, kadangi 40-60 proc. maistinių medžiagų yra sunaudojama vykdant pieno sintezę. Raciono maistingumas, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, riebalai, baltymai, biologiškai aktyvios medžiagos, daro didelę įtaką tokioms pieno savybėms kaip kokybė ir pieno sudėtis. Todėl privaloma racione optimaliai palaikyti santykines maisto medžiagas. Kadangi tik subalansuotame šėrime yra optimalios pieno savybės bei sudėtis. Individualias savybes ir genetinį potencialą atitinka veislė, o netinkamas ir žemos kokybės pašaras bei nesubalansuota mityba, tik blogina pieno technologines, organoleptines, biochemines ir kitas savybes. Ilgą laikotarpį šeriant daug baltymų turinčiais pašarais, gali išsivystyti įvairūs sutrikimai, o kaupiantis amoniakui baltymų metabolizmo produktai apkrauna inkstus. Medžiagų apykaitai sutrikus, kaupiasi parūgštintos reakcijos kombinacija, jie nepakankamai neutralizuojami. Organizme sutrikus rūgščių-šarmų
18
pusiausvyrai pradeda vystytis acidozė. Karvėms kartu su pašaru gavus koncentratų, vyksta pH mažėjimas prieskrandžiuose, sutrinka virškinimas ir mažėja mikrofloros aktyvumas (27).
Gyvulių laikymo sąlygos ir jų priežiūra tai dar vienas svarbus veiksnys, tiesiogiai įtakojantis produkcijos kiekį. Galvijų dienos racionas sudarytas iš mišrių pašarų, kurių per dieną galvijas gauna maždaug 60-100 kg. Šis pašaro kiekis optimaliomis sąlygomis yra suvirškinamas ir pasiekiamas didžiausias primilžio kiekis.
Gamtiniai veiksniai tokie kaip sezoniškumas taip pat įtakoja pieno chemines savybes. Dėl šios priežasties yra išskiriami du kitimo periodai: rugsėjo- vasario bei kovo – birželio mėnesiai. (29). Kovo – birželio periodu, piene mažėja cheminių medžiagų kiekis, kadangi šiuo periodu ir jo gale, mityboje trūksta aukštos rūšies pašarų. Taip pat šio periodu metu vyksta veršiavimasis.
Rugsėjo – vasario mėnesių periode padidėja cheminės pieno sudėties rodikliai. Šiais mėnesiais kinta pieno riebalai, baltymai, chloridai ir laktozė. Didelę įtaką daro aplinkos temperatūra, saulės šviesa, organizme vykstanti vitamino D sintezė.
Paros laikas taip pat yra svarbus veiksnys įtakojantis pieno sudėtį. Vakarinio primelžio piene nustatomas didesnis baltymų ir riebalų kiekis lyginant su pienu primelžtu ryte. Vakariniai primelžio kiekiai sudaro maždaug 42 proc. viso per dieną primelžto pieno, o rytinio primelžto pieno kiekis sudaro – 58 proc. per dieną primelžto pieno.
Melžiamų karvių sveikatos problemos
Pieno produkcijai augant, palaipsniui kyla ir suvartojamų pieno produktų paklausa, todėl ūkiai užsiimantys pienininkyste didina produkcijos kiekius. Siekiant išgauti didesnius produkcijos kiekius didėja laikomu melžiamų karvių sveikatos būklės problemų. Siekiant užtikrinti vyraujančių problemų sumažinimą ir pašalinimą, būtina pastoviai atnaujinti technologinius procesus. Tai užtikrintu pieninių karvių sveikatingumo palaikymą, bei gaunamos produkcijos kiekį ir kokybę. Karvių susirgimą mastitu ir pieno pardavimus tiesiogiai įtakoja vis augantis produktyvumas. Pieno produktų realizavimo galimybės keičiasi, nes skatinamas vartotojų poreikių augimas, t.y. reikalaujama, kad pienas atitiktu aukštos kokybės normas, butų gero skonio, be pašalinių kvapų, taip pat pieno produktai turėtų ilgesnį galiojimo laikotarpį (45).
Padidėjusi pienininkystės gaminimo plėtra, tapo viena iš ligų atsiradimo priežastimi. Karvės organizmas nusilpsta po veršiavimosi periodo, todėl būtina stebėti jų sergamumą, nes pašaruose esančių mineralinių medžiagų priedų, apsiveršiavusi karvė nepasisavina, ji naudoja riebalus iš savo kūno, nusilpusių organizmo funkcijų atstatymui. Sveikatos būklės atstatymo periodas yra ilgas, todėl būtina organizme atstatyti mineralinių medžiagų balansą ir priaugti svorio. Didelės bandos irgi įtakoja
19
sergamumą neužkrečiamosios bei užkrečiamosios ligomis, kuris pasireiškia didesnėje laikomų karvių bandoje. Acidozė, parezė, ketozė, pakitimas skrandžio padėties, pieno liaukų uždegimas, tai pagrindinės ligos vyraujančios po veršiavimosi. Jei nėra taikomas gydymas pirminiams susirgimo procesams, tai iššaukia kitų ligų pasireiškimą, ko pasekoje sutrinka karvės organizmo funkcijos.
Mokslininkai pastebi, jog vienas iš ligų po atsivedimo diagnozavimo būdų yra primelžiamo pieno kiekio nustatymas, kadangi karvės produktyvumas pradeda mažėti 2–4 savaites prieš karvei susergant ketoze. Ir priešingai, kai ženkliai didėja karvės produktyvumas, pieno riebumas ir baltymingumas tai gali būti požymis, kad vystosi kiaušidžių funkciniai pažeidimai (44).
Acitozė
Pienininkystės ūkiuose didėjant karvių produktyvumui vis dažniau pasireiškianti virškinimo sistemos liga yra acidozė. Tai melžiamų karvių sutrikusio virškinimo liga, kuri tiesiogiai įtakoja produktyvumą. Šis sutrikimas yra susietas su gaunamu pašaro mitybiniu racionu ir šėrimo periodiškumu. Netinkamo pašaro gavimas trikdo šarmų ir rūgščių balansą, kas skatina didėjantį rūgščių kiekį didžiajame prieskrandyje (24).
1.4.1. Acidozės etiologija ir patogenezė
Acidozė išryškėja sutrikus racionui, šeriant rūgščiais pašarais, tada karvės virškinimo sistemoje sutrinka šarmų ir rūgščių pusiausvyra, skrandžio pH<5.5. Didelis kiekis organinių rūgščių elementų, tokių kaip sviestas, oksalas, actas, pienas ir rūgštinių neorganinių elementų (S, Cl, S), ir mažas šarminių elementų (Ca, K, Na, Mg) kiekis įtakoja metabolinės acidozės atsiradimą (27). Trūkumas angliavandenių ir mineralinių medžiagų, plaučių ir širdies ligos, inkstų uždegiminiai procesai, kurie pablogina anglies dvideginio išsiskyrimą, taip pat yra keletas iš daugelio priežasčių įtakojančių šį susirgimą. Atsiradęs apetito sumažėjimas ar jo dingimas, daro tiesioginę įtaką produktyvumo mažėjimui.
20
3 pav. Ląstelienos kiekio įtaka prieskrandžio pH racione (46)
Dažniausiai pasireiškia alimentinė, latentinė acidozės formos, kai racione vyrauja didesnė dalis grūdinių pašarų, taip pat koncentruotųjų pašarų šėrimas, kurių rūgštinis ir šarminis medžiagų santykis aukštesnis, nei 0,8:1. Ko pasekoje sutrikus virškinimo sistemai, gavus didelį kiekį ląstelienos ir mažą kiekį azotinių nebaltyminių ir baltyminių medžiagų ar įvykus apsinuodijimui, galvijų skrandis jau nesugeba suvirškinti.
Etiologija poūmės ir ūminės acidozės yra ganėtinai panašios, bet klinikiniai požymiai yra skirtingi. Ūmiai acidozei būdingi klinikiniai požymiai: padažnėjęs kvėpavimas, mieguistumas, gulima padėtis, pilvo skausmai, viduriavimas, apatiškumas, anoreksija, svirduliavimas, taip pat gali sukelti gyvūno gaišimą. Pieninų karvių sergančių acidoze išmatų konsistencija yra skysta su gleivių sluoksniu ir dujų burbuliukais, taip pat galima pastebėti nesuvirškinto pašaro likučių. Sutrikus virškinimo sistemos veiklai gyvūnas pasidaro apatiškas, nesidomi aplinka, neėda, atrajojimas suprastėja.
Acidozė tai visos bandos liga, kuri pasireiškia visai laikomai galvijų bandai, kadangi sudarytas racionas vyrauja visoje esančioje bandoje. Šį virškinimo sutrikimą sukelia per didelis jautrumas. Atpažinti šią ligą galima iš padidėjusio gyvulio neramumo, o taip pat diagnozavimui atliekami riebalų kiekio piene tyrimai, bei ekskrementų stebėjimas. Riebalų kiekis piene sergant karvei yra 3.3 proc.
Viena iš prevencinių priemonių rekomendacijų ligos išvengimui ir vystymuisi yra gerai subalansuota mityba. Laikomų galvijų racione turi vyrauti pakankamas pašarų kiekis bei augalinės kilmės produktai. Rūgštiniais pašarais yra laikomos išspaudos iš medvilnės, grūdai, salyklas, sviesto rūgšties turintis silosas. Šarminei pašarų grupei priskiriami griežčiai, runkeliai, pupinių augalų šienas. Pririštų, aktyvumo neturinčių karvių virškinimo sistemos sutrikimai pasitaiko daug dažniau negu laisvai laikomų karvių, kadangi macionas ir jo stoka turi tiesioginę įtaką acitozės vystymuisi.
21
3 lentelė. Klinikinių acidozės formų skirtumai
Parametrai Lėtinė forma Ūmi forma
Klinikiniai požymiai Mažai pastebimi taip
Mirtingumas ne taip
Prieskrandžio parametrai
Pieno rūgštys 0-5mM norma 50-120mM padidėja
Prieskrandžio pH 5,0-5,4 >5,0
Riebiosios rūgštys 150-225mM padidėja <100mM sumažėja
Gr- bakterijos normalus sumažėja
Gr + bakterijos normalus padidėja
Lactobacillus spp. norma padidėja
Streptococcus bovis norma padidėja
Kraujo rodikliai
Kraujo pH ribinis žemas
laktatai norma padidėja
bikarbonatai ribinis žemas
1.4.2. Acidozės profilaktika
Nustačius ir įtariant acidozę bandoje, privaloma kuo skubiau vykdyti gydymą. Galima skirti preparatus profilaktikai ar gydymui, kurie absorbuoja rūgščių susidarymą arba pasižymi šarmišku veikimu taip atstatydami virškinamojo trakto balansą.
Taip pat rekomenduoja geriamosios sodos ar kreidos papildymas racione. Geriamosios sodos dienos norma neturi viršyti 300 g per parą, dozę mažinti iki 180-200 g/parą, o po dviejų savaičių, atsižvelgiant į gyvūno sveikatos būklę galima aplamai jos nebevartoti. Šią profilaktikos priemonę reikėtų atlikti periodiškai. Ūkiuose laikančiuose galvijus talpos – indai su geriama soda ar kreida pritvirtinami taip, kad karvės galėtų pačios laižyti šias priemones kiek tik nori ir kada nori.
Raciono keitimai turi būti atliekami palaipsniui. Subalansuotas šėrimas, atitinkamas kiekis greitai fermentuojamų angliavandenių, koncentratų ir tinkamas žolinio pašarų santykio racione parinkimas yra viena iš profilaktikos priemonių.
22
1.5. Mastitas
Mastitas tai pieno liaukos uždegimas, kurį gali sukelti mikroorganizmai, patirtas tešmens sužeidimas, trauma ar įvykęs cheminis sudirginimas. Dėl persirgto mastito karvių produktyvumas ne visada yra atkuriamas, todėl kasmet dėl mastito pasekmių, vykdant kontrolę, vidutiniškai išbrokuojama apie 2600 karvių, o dėl mažo produktyvumo išbrokuojamos karvėms sudaro apie 1400 karvių. (43)
1.5.1. Mastito etiologija ir rizikos veiksniai
Mastitas tai liga, kurią įtakoja daugelis faktorių, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję su aplinka, kurioje laikomi galvijai bei su produkcine sistema. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti mastitą, kadangi karvės tešmens audinys pažeidžiamas žymiai anksčiau negu pokyčiai pasireiškia kliniškai. Bakterijos iš karves supančios aplinkos patenka į tešmenį nuo spenių paviršiaus per spenio kanalą, ten vyksta uždegiminiai procesai. Kai sutrinka spenio kanalo užsidarymo funkcija ar pažeistas spenio galiukas, tuomet yra palengvinamas mikrobų patekimas į tešmenį. Taip pat yra daug patogeninių veiksnių įtakojančių mastito atsiradimą, tai: Streptococcus uberis, Streptococcus agalactiae, Staphylococcus aureus, Streptococcus dysgalactiae, Klebsiella spp. ir Escherichia coli.
Tokie rizikos veiksniai kaip bandos valdymas: tešmens higiena, bloga spenių būklė, nekokybiška sanitarija ir aplinkos higiena, didelės bandos, daugkartinio naudojimo šluosčių naudojimas spenių plovimui, netinkamas spenių mirkymas; galvijo kondicija – amžius, veislė, pieno kiekis, tešmens forma, gynyba, spenių sužalojimai, genetika; bei mityba – Co, Zn, Cu, vitamino E, seleno trūkumas, taip pat yra svarbūs klinikinio bei subklinikinio mastito išplitimas ir epidemiologija. Stengiantis suprasti mastito sudėtingumą būtina įvertinti rizikos ir ligos veiksnius, kuriuos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: galvijas-karvė, aplinka ir patogenas (42).
23
4 pav. Mastito rizikos veiksniai (25).
1.5.2. Mastito profilaktika
Efektyviausias mastito išvengimo profilaktikos metodas, tai tinkamas gydymas ir profilaktinių priemonių parinkimas, bei jų taikymas užtrūkinimo, laktacijos periodo laikotarpiu.
GALVIJAS PATOGENAI VIRULENTIŠKUMA SUKĖLĖJAI NETINKAMAS GYDYMAS ORGANIZMO KONDICIJA AMŽIUS VEISLĖ
KRAUJO GRUPĖ TEŠMENS GYNYBA
LAKTACIJOS TEŠMENS FORMA
KITOS LIGOS PIENO KIEKIS
INTERVALAI TARP MELŽIMŲ PIENO SLS UŽTRŪKIMO SUŽALOJIMAI APLINKA MITYBA HIGIENA MELŽIMAS MELŽIMO TECHNIKA BANDOS
24
Taip pat didelę įtaką daro laikymo sąlygos, kurios turi būti palankios ir tinkamos laikomai bandai. Rekomenduojama atsižvelgti, kad guoliavietė butų šilta, sausa, tvarte – įdiegta gera ventiliavimo sistema, nevyrautų skersvėjai.
Tinkamas tešmens paruošimas, atliekama dezinfekcija prieš melžimą ir po jo yra prevencinė profilaktinė periodiškai vykdoma priemonė užkertanti kelią mikrobų kaupimuisi ir atsiradimui ant tešmens spenių. Šios priemonės užtikrina, kad mikroorganizmai nepateks į spenio lataką ir nesudarys prielaidų susidaryti naujiems infekciniams procesams.
Subalansuotas ir visavertis racionas, kuris turi būti sudaromas atkreipiant dėmesį į karvės amžių ir mineralinių, energinių medžiagų poreikį jos organizmui, kaip ir laktacijos periodą, aplinkos veiksnius.
Apibendrinant jau minėtus aspektus galima teigti, kad veterinarinių priemonių ir zootechninių kompleksas yra pagrindinės mastito profilaktinės priemonės. Pažymėtina, kad periodiškai ir reguliariai atliekamos profilaktikos priemonės ir sąlygos, kuriomis laikomos karvės, subalansuota ir kokybiška mityba, laiku diagnozuotas sutrikimas, melžimo technikos eksploatavimas, bei tinkamos melžimo sąlygos yra mastito rizikos veiksnių mažinimo priemonės. Būtina atkreipti dėmesį į higienos ir sanitarines priemones taikomas tešmenims į suteiktą gydymą užtrukinimo metu bei laktacijos periodu, taikyti selekcinę karvių atranką užtrukinimo ir laktacijos laikotarpiu. Nepašalinus ir neužkirtus kelio mastitą sukeliantiems veiksniams bei priežastims taikomos gydomosios priemonės mastito metu turi tik trumpalaikį efektą. Savalaikiai nediagnozavus susirgimo ir netaikant kompleksinių gydymo priemonių pieno liaukoje gali atsirasti generacinių pažeidimų dėl ko gali įvykti atrofavimas.
25
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo atlikimo vieta ir tyrimo sąlygos
Magistro baigiamasis darbas buvo atliktas 2017 m. Kauno rajono A ūkyje ir Marijampolės rajono B ūkyje.
Kauno rajono A ūkyje buvo laikomos 456 pieninės karvės ir 257 veršeliai (įvairaus amžiaus buliukai ir telyčaitės). Buliukai iki dviejų mėnesių laikotarpio buvo parduodami, o auginamos telyčios buvo laikomos bandos pakeitimui.
Bendrovėje buvo auginamos veislės Lietuvos juodmargiai ir Lietuvos žaliosios galvijai. Šios veislės buvo gerinamos naudojant Amerikos ir Vokietijos holšteinus. Vidutinis bandos produktyvumas 2015 metų sudarė 8200 kg pieno, vidutinis pieno baltymingumas – 3,4 proc., riebumas – 4,35 proc.
Ūkis A pats gaminasi pašarus, kuriais yra šeriamos laikomos pieninės karvės. Racionui yra gaminamas kukurūzų silosas, žolės šienainis. Kiekvienais metais yra pagaminama ir paruošiama apie 5500 tonų kukurūzų siloso ir 4500 tonų žolės šienainio, kurie yra sandėliuojami tranšėjose. Žieminiai ir vasariniai kviečiai ir miežiai sandėliuojami bokštuose. O į polietilenines „rankoves“ yra konservuojami kukurūzų traiškyti grūdai.
Mineraliniai papildai ir rapsų, cukrinių runkelių, sojos išspaudos yra užsakomi ir perkami. Maždaug per metus laiko yra sunaudojama šėrimui maždaug 600 tonų rapsų, 250 tonų sojos išspaudų. Per mėnesį ūkyje sunaudojamas papildų ir mineralinių medžiagų kiekis siekia apie 15 tonų.
Pieniniai galvijai yra šeriami subalansuoto raciono sistema, kai priedai ir žaliavos yra sukraunami į dalytuvus, galiausiai ant šėrimo stalo tiekiamas viso raciono mišinys. Karvių šėrimas vyksta vieną kartą dienoje. Užtikrinant šėrimo kokybės kontrolę, naudojamasi kompiuterizuota programa, kuri yra įdiegta pašarų dalytuve. Ši naudojama programa užtikrina kokybiško šėrimo procesą, kurį galima stebėti. A ūkyje buvo taikomas mišrus laikymo būdas ant kraiko, kuris yra pusiau gilus ir, kuris pakeičiamas kelis kartus per mėnesį. Grupiniuose garduose yra laikomos karvės. Tvarte mikroklimatas yra palaikomas pagal poreikius ir naudojamos dvi ventiliavimo sistemos – priverstinė ir natūrali. Šaltuoju laikotarpiu patalpose yra palaikoma natūrali ventiliavimo sistema, priklausomai nuo oro sąlygų atidaromos durys tvartuose, taip pat oras patenka ir per ventiliavimo angas, kurios yra įrengtos tvartų lubose. Šiltuoju metų periodu veikia mišri ventiliavimo sistema, automatinės užuolaidos leidžia vasaros laikotarpiu ventiliuoti orą.
26
Tiriamajame B ūkyje laikoma apie 500 melžiamų karvių. Ūkyje auginamos hošteinizuotos Lietuvos juodmargės. Karvių melžimas atliekamas automatizuotai, du kartus per parą, laikantis higienos reikalavimų. Karvės šeriamos pagal ūkyje sudarinėjamus racionus. Užtrūkusios ir sergančios karvės laikomos atskirai nuo laktuojančių karvių. Bandymo atlikimo vietoje B ūkyje karvės ištisus metus buvo laikomos tvarte.
2.2. Tyrimo objektas
Tiriamajame A ūkyje 2017 metais buvo pradėtas naudoti LAKTOMIL–1 baltyminis ekstruduotas priedas, kuris buvo skirtas skirtingais produktyvumo laikotarpiais pieninėms karvėms. Šio baltymingu priedu LAKTOMIL–1, siekiama pagerinti pieno kokybę ir karvių produktyvumą. Priedo sudėtis: 100 proc. LAKTOMIL-1 priedo baltymų susideda iš 10 proc. pašarinių mielių, 60 proc. pašarinių lubinų ir 30 proc. rapsų išspaudų. Papildas buvo duodamas kiekvieną dieną. Tiriamajame A ūkyje buvo pradėtas trijų mėnesių laikotarpio bandymas ir karvės buvo atrinktos į dvi grupes: kontrolinę ir bandomąją.
Analoginių grupių principu bandymui (pagal amžių, produktyvumą, laktacijos tarpsnį), buvo atrinktos karvės. Pagal šį atrinkimo principą buvo atrinktos dvi grupės po 10 karvių: kontrolinė ir tiriamoji.
Kontrolinei grupei buvo priskirtos karvės, kurios buvo šeriamos įprastiniu racionu sudarytu iš sojų išspaudų, rapsų, kukurūzų siloso, žolinės kilmės šienainio ir mineralinių priedų.
Tiriamajai karvių grupei priskirtos karvės buvo šeriamos tokiu pat pašaru kaip ir kontrolinė grupė, tačiau vietoje sojų išspaudų buvo naudotas baltyminis priedas.
4 lentelė. Tiriamuoju laikotarpiu laikomų karvių šėrimo charakteristika
Karvių grupė Karvių skaičius Šėrimo charakteristika
Tiriamoji 10 Įprastas ūkio racionas + LAKTOMIL-1 ir rapsų
Kontrolinė 10 Įprastas ūkio racionas + sojų ir rapsų išspaudos
Atsižvelgiant į vitaminų, mineralinių medžiagų poreikį ir energijos kiekį buvo sudaromi subalansuoti racionai.
Racionų maistinė ir energinė vertė apskaičiuota kompiuterine šėrimo programa HYBRIMIN® Futter 2008.
27
Tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) (Valstybės Žinios, 1997, Nr. 108-2728; Valstybės Žinios, 2012, Nr. 122-6126).
2.3. Pieno sudėties nustatymas
Atlikto tyrimo metu pieno primilžio kiekis buvo nustatomas atliekant kontrolinį melžimą. Tyrimams buvo paimti pieno mėginiai, pagal VĮ „Pieno tyrimai“ direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 13V-75 nustatytus pieno mėginių ėmimo reikalavimus. Paimtų mėginių tyrimai buvo atliekami VĮ „Pieno tyrimai“ labaratorijoje, juose buvo nustatoma pieno baltymai, pieno riebalai, laktozės koncentracija ir somatinių ląstelių skaičius.
2.4. Kraujo paėmimas
Atliekant tyrimą kraujas buvo paimamas iš karvių uodegos kraujagyslių venos. Karvės uodega buvo fiksuojama, dūrimo vieta buvo dezinfekuojama. Dūris buvo atliekamas uodegos pašaknyje, ties viduriu. Kraujo ėmimui buvo panaudojamos specialios adatos su prijungtais vakuuminiais mėgintuvėliais su antikoaguliantais. Mėgintuvėlį pripildžius krauju, mėgintuvėlis buvo maišomas vartomas, kad antikoaguliantas susimaišytu su krauju.
2.5. Biocheminiai kraujo tyrimai
Magnio, gliukozės bei bendrųjų baltymų koncentracijai sekti buvo pasirinktinai iš grupės atrinktos karvės. Imti mėginiai po 2 kartu prieš atliekant tyrimą ir po atlikto tyrimo.
Tiksliausi rodikliai, atspindintys medžiagų apykaitos ir mitybos būklę yra biocheminiai kraujo rodikliai. Iš bendrųjų kraujo šarmų rezervo, kraujo plazmos baltymų rodiklių galime spręsti apie medžiagų apykaitos sutrikimus.
Paprastai biocheminiai kraujo tyrimai atliekami keičiant laikymo sąlygas, racioną, užsitęsęs laikotarpis po veršiavimosi, bei mastito protrūkio metu. Geriausia kraujo tyrimus atlikti prieš planuojamą atsivedimo sezoną, tada tyrimo duomenys bus tikslingiausi. Karvės amžius, laktacijos fazė, produktyvumas įtakoja biocheminius kraujo rodiklius. Tyrimams kraujas imamas iš 7 ankstyvos, 5 vidurinės, bei 5 užtraukintos karvių laktacijos. Po apsiveršiavimo, kraują tikslingiausia tirti apie 15 parą. Karvės organizmas laiku neprisitaiko prie šėrimo, laikymo sąlygų, tad gauti kraujo biocheminiai rodikliai geriausiai atspindi medžiagų apykaitos ir mitybinę būklę. Tolesnės laktacijos periodo
28
tarpsnyje, karvių organizmas geba prisiderinti prie vykstančio apykaitinių medžiagų disbalanso, tuomet pokyčiai kraujyje bus nežymūs, nors organizme gali vystytis patologiniai pokyčiai.
Karvių kraują, kurios yra vidurinio laktacijos tarpsnio tirti reikia iki 150 paros, gautus rezultatus palyginti. Biocheminiai kraujo rodikliai šių karvių, tai šablonas su kuriuo pagalba galime pamatyti ir palyginti vyraujančią karvių būklę. Užtrūkusių galvijų kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti iki veršiavimosi likus maždaug 10 dienų. Atliekant tyrimą reikia atrinkti atsižvelgiant į bendrą bandos būklę tipingas karves.
Atlikti biocheminiai karvių kraujo tyrimai tik atskleis auginamų galvijų sveikatos problemų buvimą, tačiau tai atspindės tikros karvių bandos būklės. Nustatant karvių sveikatingumą, reikia atsižvelgti į biocheminius tyrimo rezultatus, kurie informuoja apie medžiagų pasisavinamumą, bei raciono tinkamumą. Mastito galima išvengti biocheminių kraujo tyrimo indeksų dėka, atitaikant ir tvarkant galvijų racioną.
Statistinė duomenų analizė
Atlikto tyrimo duomenys apdoroti SPSS 20 for Windows (Statistical Package for the Social Sciences) ir MS Office Excel 2010 programomis. Apskaičiuota statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (x), imties dydis (n), vidurkio paklaida (Sx), patikimumas (p). Skirtumas laikomas statistikai patikimas, jei p<0,05.
29
3. TYRIMO REZULTATAI
Melžiamų karvių racionai A ir B ūkiuose
Pagal pateiktus 5 ir 6 paveikslus galime matyti jog tiriamųjų ūkių pašarų skirtų karvėms šerti racionuose dominuoja žoliniai pašarai. A ūkio karvėms skirtame šerti pašarų racione žoliniai pašarai sudaro 60 proc, B ūkyje - 58 proc. viso raciono. Tačiau B ūkyje laikomoms karvėms daugiau būdavo duodama grūdinių ir kombinuotųjų pašarų, nei A ūkyje.
Melžiamų karvių racionų procentinė sudėtis A ir B ūkiuose pateikiama 5 ir 6 paveiksluose.
5 pav. Melžiamų karvių racionas A ūkyje proc.
6 pav. Melžiamų karvių racionas B ūkyje proc.
Pagal pateiktus 5 ir 6 paveikslus galime matyti kokie racionai vyrauja melžiamų karvių ūkiuose A ir B. Matome, jog tiriamuosiuose ūkiuose dominuoja žoliniai pašarai. A ūkio racione
23% 9% 58% 10% Kombinuoti pašarai Grūdiniai pašarai Žoliniai pašarai Mineraliniai priedai 21% 7% 60% 12% Kombinuoti pašarai Grūdiniai pašarai Žoliniai pašarai Mineraliniai priedai
30
žolinis pašaras sudaro 60 proc, B ūkyje - 58 proc. Galime sakyti, jog A ir B ūkiuose procentine išraiška racionai skiriasi nežymiai.
Pašarų energinė vertė
Karvės kontrolinėje grupėje buvo šeriamos ūkyje sudarytu įprastu šėrimo racionu, jame baltymų vyraujantis šaltinis sojų, rapsų išspaudos. Grupė, kuri buvo priskirta bandomosioms karvėms, buvo naudojamas toks pat įprastas racionas, bet baltyminis priedas LAKTOMIL-1 pakeitė sojų išspaudas. Baltyminio priedo kiekis, kuris buvo sušeriamas, buvo lygiai toks pat kaip ir sojų išspaudų.
100 proc. LAKTOMIL-1 priedo baltymų susideda iš 10 proc. pašarinių mielių, 60 proc. pašarinių lubinų ir 30 proc. rapsų išspaudų.
LOKTAMIL-1 maistinė ir energinė vertė pateikiama 5 lentelėje „LAKTOMIL-1 maistinė ir energinė vertė“.
5 lentelė. LAKTOMIL-1 maistinė ir energinė vertė (41)
RODIKLIS (Procentais) LAKTOMIL-1
Sausosios medžiagos 92 Žali pelenai 4,52 Žali baltymai 37,8 Žali riebalai 8,38 Žalia ląsteliena 12,5 Fosforas, g/kg 7,8 Kalcis, g/kg 4,3 NEL, MJ/kg 7,8 AE, MJ/kg 13,1
Baltymų virškinamumas prieskrandyje*, % proc. 59 Baltymų virškinamumas plonosiose žarnose, proc. 41
Vidutiniškai badymo metu kontrolinės grupės pieninės karvės su raciono pašarais gavo 21 kg sausųjų medžiagų, apie 170 MJ NEL ir žalių baltymų 3,8 kg. Kitos grupės karvės, kurios priklausė bandomajai grupei sausųjų pašarų gavo 21,2 kg, žalių baltymų - 3,7kg ir 171 MJ NEL.
31
6 lentelė. Paros racionai ir energinė, maistinė vertė A ūkio tiriamosios ir B ūkio kontrolinės
karvių grupių.
Pašarai Mato vnt. Atrinktos grupės ūkiuose
Tiriamoji A ūkyje Kontrolinė B ūkyje
Daugiamečių žolių šienainis kg 13,4 13,0
Kukurūzų silosas kg 18,3 17,5
Kukurūzų grūdainis kg 3,9 4,0
Koncentratai (miežiai, kviečiai) kg 2,0 2,2
Cukrinių runkelių išspaudos kg 3,2 3,0
Šiaudai kg 0,3 0,2 Melasa kg 1,2 1,0 Rapsų išspaudos kg 2,6 2,5 Sojų išspaudos kg - 1,5 OPTIGEN II kg 0,13 0,13 LAKTOMIL-1 kg 1,5 -
Mineralų ir vitaminų papildai kg 0,83 0,83
Raciono 1kg SM yra:
Neto energijos laktacijai (NEL) MJ 7,35 7,32
Žalių baltymų proc. 16,0 16,21
Žalių baltymų neskaidomų
didžiajame prieskrandyje proc. 45 42
Iš pateiktų duomenų 6 lentelėje matyti, kad tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių racionai buvo panašios maistinės vertės, o sausųjų medžiagų viename kilograme buvo 7,32-7,35 MJ NEL, bet buvo nustatytas skirtingas baltymų ir žaliųjų baltymu lygis paros racione. Raciono sausųjų medžiagų viename kilograme, kontrolinės grupės karvių baltymų kiekis yra aukštesnis, nei tiriamosios grupės karvių. Priežastis, tai baltyminio priedo LAKTOMIL-1 naudojimas, kuris buvo apdorotas aukštu slegiu, bei temperatūra. Želatinizavimo technologija, kurios metu baltymo grandinė yra paveikiama, taip išgaunamas pasisavinamojo laikotarpio metu prailginimas didžiajame prieskrandyje, taip pat kitas dalis baltymų nukeliauja į plonąsias žarnas kur vyksta įsisavinimo procesas.
32
Karvių produktyvumo kitimas
Tyriamuoju laikotarpiu A ir B ūkiuose buvo nustatytas karvių produktyvumo kitimas, kuris pateikiamas diagramoje.
7 pav. Tyrimo laikotarpiu, karvių produktyvumo kitimas kg.
Pagal 7 paveikslo duomenis matyti, kad vidutinis karvių produktyvumas bandomuoju laikotarpiu A ūkyje buvo 17,0±1.51 kg, o B ūkyje sudarė 13,75 kg. A ūkio karvių produktyvumas yra didesnis už B ūkio produktyvumą 3,75kg (p<0,01). Karvių produktyvumas A ūkyje per bandymo laikotarpį padidėjo 1,0016 kg, o B ūkyje – A ūkio karvių 1,36 kg.
3.3.1. Pieno riebalų kitimas
Pieno riebalų pokytis, tiriamuoju laikotarpiu A ir B ūkių karvių piene procentine išraiška, pateikiamas 8 paveiksle „Pieno riebalų kitimas“.
0 5 10 15 20 Rugsėjis Spalis Lapkritis K il ogram ai s A ūkis B ūkis
33
8 pav. Pieno riebalų kitimas.
Pagal duomenis 8 paveiksle tyrimo atlikimo laikotarpiu matome, kad vidutinis riebalų kiekis piene A ūkyje laikomų karvių buvo 4,60 proc. ± 0,73, ūkyje B sudarė 4,0 proc. ± 0,49, kas sudaro 0,6 proc. mažiau (p<0,05). Statistiškai duomenys yra patikimi. Pakankamam riebalų kiekio išlaikymui reikalingas aukštos kokybės šėrimas, užtikrinant jog duodamuose pašaruose būtų gerai virškinamos ląstelienos, kurių gausu cukrinių griežinėliuose, bei žolės silose.
3.3.2.
Pieno baltymų kitimas
Pieno baltymo kitimas, tyriamuoju laikotarpiu A ir B ūkių karvių piene procentine išraiška, pateikiamas 9 paveiksle „Pieno baltymų kitimas bandymo laikotarpiu“.
9 pav. Pieno baltymų kitimas bandymo laikotarpiu
0 1 2 3 4 5 Rugsėjis Spalis Lapkritis P roc ent ai s A ūkis B ūkis 3,25 3,3 3,35 3,4 3,45 3,5 3,55 3,6 3,65
Rugsėjis Spalis Lapkritis
P roc ent ai s Ašies pavadinimas A ūkis B ūkis
34
Apibendrinant pateiktus 9 paveiksle duomenis, galime sakyti jog nenustatytas baltymų ryškus skirtumas tarp A ir B ūkių, kuriuose buvo tiriamas pienas. Vidutiniškas baltymų kiekis tiriamajame A ūkyje 3,51 proc. ± 0,51 ir B ūkyje 3,42 proc. ± 0,34. Kas sudaro 0,09 proc. mažiau negu A ūkyje (p<0,05).
3.3.3.
Pieno laktozės kitimas
Procentinis pieno laktozės pokytis, tiriamuoju laikotarpiu A ir B ūkių karvių piene, pateikiamas 10 paveiksle „Pieno laktozės kitimas“.
10 pav. Pieno laktozės kitimas.
Pagal duomenis pateiktus 10 paveiksle galima pastebėti, jog atliekant bandymą laktozės kiekis karvių piene A ūkyje sudarė 4,63 proc. ± 0,04, B ūkyje – 4,6 proc. ± 0,04, kas sudaro 0,03 proc. mažiau negu A ūkyje. Laktozės kiekis piene su karvių pieningumu turi glaudų ryšį. Kadangi didėjant laktozės kiekiui, sumažėja produktyvumas, bet mažai keičiasi pieno laktozės rodikliai lyginant su baltymų rodikliais. Duomenys patikimi statistiškai p<0,05.
4,54 4,56 4,58 4,6 4,62 4,64 4,66 Rugsėjis Spalis Lapkritis P roc ent ai s A ūkis B ūkis
35
3.3.4.
Somatinių ląstelių kitimas
Somatinių ląstelių kitimas, tyriamuoju laikotarpiu A ir B ūkių karvių piene, pateikiamas 11 paveiksle „Somatinių ląstelių kitimas|“.
11 pav. Somatinių ląstelių kitimas.
Pagal duomenis pateiktus 11 paveiksle, kurie buvo gauti atliekant tyrimus A ir B ūkiuose iš tirto karvių pieno nustatyta, kad A ūkio tiriamų karvių piene vidutiniškai buvo rasta 332,1 tūkst./ml ± 105,46 somatinių ląstelių, tuo tarpu B ūkyje karvių piene somatinės ląstelės sudarė 140,9 tūkst./ml ± 39,45, arba 42,43 proc. mažiau negu A ūkyje. Duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,01). Taip pat pagal tyrimo duomenis galime teigti, jog karvės A ūkyje serga klinikiniu mastitu.
Kraujo duomenų analizė
3.4.1. Gliukozės kiekis kraujyje
Šaltuoju laikotarpiu, bei ankstyvos laktacijos periodu karvių kraujyje gliukozės kiekis yra žemesnis. Pieno liaukos veiklai gliukozės reikia žymiai daugiau, nei kad organizmo aprūpinimui. Melžiamų karvių gliukozės koncentracijos norma kraujyje yra apie 3,6 mmol/l.
Tiriamuoju laikotarpiu A ir B ūkių melžiamų karvių gliukozės koncentracijos kiekis kraujyje, pateikiamas 12 paveiksle „Gliukozės kitimas kraujo serume“.
0 100 200 300 400 Rugsėjis Spalis Lapkritis tūks t./ m l A ūkis B ūkis
36
12 pav. Gliukozės kitimas kraujyje
Pateikti 12 paveiksle duomenys rodo, kad prieš atliekant tyrimą gliukozės koncentracijos kiekis karvių kraujyje A ūkyje vidutiniškai sudarė 3,2 mmol/l, o B ūkyje sudarė 3,37 mmol/l. Po atlikto tyrimo matome, kad gliukozės koncentracijos kiekis karvių kraujyje A ūkyje vidutiniškai sudarė 3,32 mmol/l, o B ūkyje sudarė 3,41 mmol/l. Pagal duomenis, tyrimo pabaigoje, galime sakyti, jog B ūkyje gliukozės koncentracijos kiekis karvių kraujyje yra didesnis 0,09 mmol/l negu A ūkio karvių kraujyje. (p>0,01). Nuo tyrimo pradžios A ūkyje gliukozės kiekis karvių kraujyje padidėjo 0,12 mmol/l, o B ūkyje padidėjo 0,04 mmol/l. Duomenys atitinka fiziologines normos ribas (2,22 -3,33).
3.4.2. Bendrųjų baltymų kiekis kraujyje
Pagal bendruosius kraujo baltymų tyrimo rodiklius galime spręsti apie organizmo rezistentiškumą. Kliniškai sveikos karvės kraujo serume albuminų norma sudaro 30 g/l. Esant albuminų kiekiui mažesniam už normą jau yra signalas, kad kepenų veikla yra sutrikusi. Baltymų klasės globulinai, dar kitaip žinomi kaip antikūnai, kurių norma kraujyje sudaro apie 50 g/l. Padidėjęs antikūnių koncentracijos lygis parodo uždegimines reakcijas, kurios yra susijusios su metritu ir mastitu. Kliniškai sveikos karvės kraujo serume baltymų kiekis sudaro apie 85 g/l.
3,05 3,1 3,15 3,2 3,25 3,3 3,35 3,4 3,45 Prieš Po m m ol /l A ūkis B ūkis
37
13 pav. Bendras baltymų kitimas kraujyje g/l
Pagal 13 paveikslo duomenis pastebime, kad prieš atliekant tyrimą A ūkyje karvių kraujyje nustatytas vidutiniškas bendrųjų baltymų kiekis sudarė 74,07 g/l, o B ūkyje – 73,49 g/l, arba 0,58 g/l mažiau negu A ūkyje (p<0,01). Pagal gautus duomenis po tyrimo matome, kad per atliktą bandymo laikotarpį karvių kraujyje nustatytas vidutiniškas bendrųjų baltymų kiekis A ūkio karvių kraujyje sudarė 78,3 g/l, o B ūkio – 74,7 g/l, arba 3,6 g/l mažiau negu A ūkio karvių kraujyje (p<0,01). Iš pateiktų duomenų galime teigti, jog bendras baltymų kiekis karvių kraujo serume tiriamuosiuose ūkiuose fiziologinių normų ribų neviršija. Kadangi baltymų rodikliai ūkiuose neperžengia normos ribų, galime teigti jog karvių šėrimo racionas yra subalansuotas. Nuo tyrimo pradžios A ūkio karvių kraujo bendrųjų baltymų kiekis padidėjo 4,23 g/l, o B ūkio – 1,21 g/l (p<0,01).
71 72 73 74 75 76 77 78 79 Prieš Po g/ l A ūkis B ūkis
38
3.4.3. Magnio kiekis kraujyje
14 pav. Magnio kiekis kraujyje .
Iš pateiktų duomenų, 14 paveiksle matome vidutinišką magnio kiekį kraujyje tirtuose A ir B ūkiuose. Prieš tyrimą A ūkyje laikomų karvių magnio kiekis kraujyje sudarė 0,98 mmol/l , tuo tarpu B ūkyje sudarė 0,94 mmol/l arba 4,08 proc. mažiau negu A ūkyje (p<0,01). Pagal duomenis A ūkyje laikomų karvių magnio kiekis kraujyje sudarė 1,03 mmol/l , tuo tarpu B ūkyje jis buvo mažesnis ir sudarė 0,96 mmol/l arba 0,04 mmol/l mažiau negu A ūkyje (p<0,01). Nuo tyrimo pradžios A ūkyje laikomų karvių magnio kiekis kraujyje padidėjo0,05 mmol/l, o B ūkyje – 0,02 mmol/l. (p<0,01). Magnio norma šeriant subalansuotu, aukštos kokybės pašaru, bei turint sveiką bandą yra 0,82–1,23 mmol/l. 0,88 0,9 0,92 0,94 0,96 0,98 1 1,02 1,04 Ūkis A Ūkis B m m ol /l Pieš Po
39
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Karvių bandos sveikatingumui, bei pieno produktyvumui ir jo sudėčiai įtakos turi mitybiniai faktoriai. Nustatyta, kad apie 55 procentus karvių bandos produktyvumo lemia karvių laikymo sąlygos ir tinkamai sudarytas bei kokybiškas racionas. Esant subalansuotam ir kokybiškam galvijų bandos racionui kada pilnai užtenka pašarų maistinės ir energinės vertės, galvijai gali geriau išnaudoti savo genetines savybes. Trūkstant pašaro davinyje paros normoje, kokių nors svarbių maistinių medžiagų, išsenka organizmo sukauptos medžiagos, vystosi medžiagų apykaitos sutrikimai, silpsta karvės imuninė sistema, mažėja kokybiniai ir kiekybiniai pieno sudėtis ir primilžio rodikliai.
Atliekant tyrimą tiriamuosiuose ūkiuose A ir B buvo išsiaiškinta, kad pašarų racionuose dominuoja žoliniai pašarai. B ūkio racione žoliniai pašarai sudarė 2 proc. mažiau negu A ūkyje. Kombinuotieji pašarai B ūkyje sudarė 2 procentais daugiau negu A ūkyje. Taigi A ir B ūkiuose procentine išraiška racionai skiriasi nežymiai.
Abiejose ūkiuose karvių, dienos normos, pašarų racione sausųjų medžiagų kiekiai yra panašūs: A ūkyje galvijai gavo apie 21 kg sausųjų medžiagų ir 3,8 kg žaliųjų baltymų, o neto energijos laktacija 170MJ NEL. B ūkio pašarų racione sausosios medžiagos sudarė 21,2 kg, o žalieji baltymai sudarė 3,7 kg pašarų raciono, o neto laktacija buvo 171 MJ NEL. Viename kilograme sausosios medžiagos A ūkyje sudarė 7,35 MJ/kg, o B ūkyje – 7,32 MJ/kg, sausosios medžiagos kiekis viename kilograme beveik nesiskiria.
Subalansuotas pašarų racionas ir tinkamas medžiagų ir jų kiekio parinkimas, tai efektyvi priemonė pieno sudėtyje esantiems kokybiniams bei kiekybiniams rodikliams pasiekti.
Norint išsiaiškinti skirtingų racionų poveikį pieno kokybiniams rodikliams, ligų poveikiui A ūkyje į pašarų raciono sudėtį buvo įtrauktas baltymingas priedas LAKTOMIL-1 su ekstruduotomis linų sėklomis. Reprodukcines karvių savybes gali gerinti aukštos kokybės pašarų naudojimas.M. Budvyčio teigimu „..karvių genetinė selekcija buvo vykdoma daugiausia produktyvumo didinimo kryptimi, neatsižvelgiant į karvių neproduktyviąsias savybes (atsparumą mastitams, vaisingumą). Šerdami gerai subalansuotais, tam tikrų maisto medžiagų, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgščių praturtintais racionais, galime tikėtis geresnio produktyvių karvių vaisingumo, nesumažinę primilžių. Didelio produktyvumo karvėms reikalingi labai koncentruoti racionai. Šerdami tokias karves gyvulių augintojai dažnai padaro klaidų, pavyzdžiui, per gausiai šeriamos vėlyvosios laktacijos ar užtrūkintos karvės gali nutukti. Tai sukelia medžiagų apykaitos susirgimus: ketozę ir acidozę. Omega-3 riebiosios rūgštys naudojamos laidžioms organizmo audinių, tarp jų ir didžiojo prieskrandžio sienelių,
40
membranoms susidaryti. Dėl to prieskrandžio sienelė yra daug laidesnė lakiosioms riebiosioms rūgštims, kurios patenka į kraują, mažindamos acidozės riziką.“
Vidutinis produktyvumo kiekis per tiriamąjį laikotarpį A ūkyje buvo 17,0±1.51 kg, o B ūkyje 13,75 kg. A ūkio karvių produktyvumas yra didesnis už B ūkio karvių produktyvumą 3,25 kg (p<0,01). Pagal mažą produktyvumą, tiriamojo laikotarpio pradžioje, galime teigti jog karvės turėjo tešmens uždegimą – mastitą. Naudojant pašarų priedą su linų sėklomis, produktyvumo lygis padidėjo. Vidutiniškas baltymų kiekis piene, A ūkio karvių sudarė 3,51 proc., o B ūkio karvių – 3,42 proc. Procentine išraiška baltymų kiekis piene B karvių ūkyje yra mažesnis 0,09 proc. (p<0,05). Baltymų kiekis piene, tiriamuoju laikotarpiu, padidėjo A ūkyje 0,11 proc. Todėl galima teigti, kad karvių mityba yra tinkamai subalansuota, kurioje vyrauja biologiškai naudingi baltymai. Pieno riebalai tiriamųjų ūkių karvių taip pat skyrėsi neženkliai: A ūkyje vidutiniškai sudarė 4,60 proc., o B – 4,0 proc. Procentine išraiška pieno riebalų kiekis buvo nustatytas 0,6 proc. mažesnis B ūkyje. Tiriamuoju laikotarpį A ūkyje riebalų kiekis padidėjo 0,32 proc. Pieno baltymų ir riebalų santykis A ūkyje sudarė 1,31 proc., o B ūkyje – 1,17 proc. arba 0,14 proc. mažiau (p<0,05).
Riebalų ir baltymų santykis parodo karvių polinkį susirgti acidozę, jeigu šis santykis yra mažesnis nei 1,0. Šeriant karves pašariniu priedu su linų sėklomis pieno riebalų ir baltymų santykis A karvių ūkyje padidėjo 0,46 proc., o pagal B karvių ūkio tyrimų rezultatus galime teigti, kad karvės serga acidoze.
Uždegiminius procesus tešmenyje gali parodyti SLS skaičius piene. Leidžiamas SLS kiekis piene sudaro iki 200 – 400 tūkst./ml. Tai gi, atliekant tyrimą buvo pastebėta, kad somatinių ląstelių skaičius A ūkio tiriamų karvių piene vidutiniškai sudarė 332,1 tūkst./ml, tuo tarpu karvių piene B ūkyje - 140,9 tūkst./ml, arba mažiau 42,43 proc. (p<0,01). A ūkyje, tyrimo pradžioje, somatinių ląstelių skaičius piene sudarė 359,1 tūkst./ml. ir nuo tyrimo pradžios sumažėjo 15,39 proc., o B ūkyje sudarė 153,6 tūkst./ml ir sumažėjo 18,03 proc. (p<0,01). Esant dideliam somatinių ląstelių skaičių piene, tiriamojo laikotarpio pradžioje, galime teigti, kad karvės A ūkyje turėjo tešmens uždegimą- mastitą. Naudojant pašarų priedą su linų sėklomis, somatinių ląstelių skaičius sumažėjo.
Aukštą somatinių ląstelių skaičių piene ir sergamumą mastitu įtakoja gamybos technologija ir genetiniai veiksniai. Genetinis požymio sąlygotumas yra selekcijos pagrindas (Ilahi, Kadarmideen, 2004)
Paprastai biocheminiai kraujo tyrimai atliekami keičiant laikymo sąlygas, racioną, užsitęsęs laikotarpis po veršiavimosi, bei mastito protrūkio metu. Geriausia kraujo tyrimus atlikti prieš planuojamą atsivedimo sezoną, tada tyrimo duomenys bus tikslingiausi. Karvės amžius, laktacijos fazė, produktyvumas įtakoja biocheminius kraujo rodiklius. Tyrimams kraujas imamas iš 7 ankstyvos,
