Gyvūnų gerovės vertinimas šunų veislyne X Welfare Assessment of Animals in Pure Breed Dog Kennel X

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Kornelija Lukoševičiūtė

Gyvūnų gerovės vertinimas šunų veislyne X

Welfare Assessment of Animals in Pure Breed Dog Kennel X

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

(2)

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Gyvūnų gerovės vertinimas šunų veislyne X“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Kornelija Lukoševičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Kornelija Lukoševičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

prof. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

Turinys

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 Santrumpos ... 6 1. Įvadas ... 7 2. Literatūros apžvalga ... 8

2.1. Teisės aktai reglamentuojantys gyvūnų apsaugą ... 8

2.1.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai ... 8

2.1.2. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ... 8

2.1.3. Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams ... 9

2.1.4. Lietuvos kinologų draugijos šunų veisimo nuostatai ... 12

2.2. Šunų šėrimas ... 13

2.3. Šunų elgsena ir gerovės vertinimas ... 14

2.4. Stereotipinis elgesys ir jo žala ... 14

2.5. Kontakto su žmogumi įtaka šunų gerovei ... 15

2.6. Dienotvarkė bei drasūra ir jos metodai ... 15

2.7. Šunų socializacija ... 16

3. Tyrimo metodai ... 18

3.1. Šunų sveikatingumo įvertinimas ... 20

3.2. Dresūros metodų, elgsenos ir socializacijos tyrimas ... 21

4. Tyrimo rezultatai ... 23

4.1. Šunų laikymo vietos zoohigieninės sąlygos ... 23

4.2. Šunų šėrimas ... 26

4.3. Klinikinis tyrimas ir šunų sveikatingumo vertinimas ... 26

4.4. Naudojami dresūros metodai, elgsenos problemos ir šunų socializacija ... 29

5. Rezultatų aptarimas ... 32

Išvados ... 34

(4)

4

SANTRAUKA

Gyvūnų gerovės vertinimas šunų veislyne X

Kornelija Lukoševičiūtė Magistro baigiamasis darbas

Gyvūnų augintinių gerovė yra susijusi su jų laikymo sąlygomis, fiziologinių ir psichologinių poreikių patenkinimu. Šunų gerovės tyrimas buvo atliktas bordo dogų veislyne 2016 m. lapkričio mėn. siekiant įvertinti gyvūnų gerovės reikalavimų, pateiktų teisės aktuose, laikymąsi, nes šiuo metu pasaulyje dar tik kuriamos gerovės vertinimo metodikos, kuriomis remiantis būtų įvertinama šunų gerovė. Tyrimo metu veislyne laikomų šunų gerovė vertinta atliekant sveikatingumo tyrimus – klinikinę apžiūrą, šlapimo testą ir kaprologinį tyrimą flotacijos metodu, analizuojami atliktų klubų displazijos ir alkūnių displazijos tyrimų rezultatai. Taip pat buvo įvertintas šunų šėrimas, socializacija, dresūros metodų naudojimas ir šunų užimtumas. Atlikus tyrimus nustatyta jog laikymo vieta puikiai atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, šunų sveikata gera, jie neturi išorės ir vidaus parazitų, jaučiasi gerai. Iš 12 – os tirtų šunų šlapimo mėginių 3 – juose rasta šlapimo rūgštingumo pakitimų ir baltymų. Norint patvirtinti inkstų veiklos sutrikimus reikėtų atlikti papildomus šunų sveikatos tyrimus.

(5)

5

SUMMARY

Welfare Assessment of Animals in Pure Breed Dog Kennel X

Kornelija Lukoševičiūtė Master‘s Thesis

Pet‘s welfare is related with housing conditions and fullfillment of physiological and psychological needs. Welfare research of dogs was made in pure breed dog kennel of Dogue de Bordeux in 2016 in November. Analysis was conducted in pursuance of determining how well dog welfare standarts are followed according to laws, because in academic world methodology with which you can determine dog welfare are only being developed. In this research dog welfare was evaluated by conducting wellness tests - clinical checkup, urine test and caprological examination suing floatation method, analysis of results from hip and elbow dysplasia exams, assessed the patterns of dog feeding and socialization. Taken into consideration methods used for keeping dog occupied and also their training. After reasearch was conducted, results shown that housing conditions for dogs satisfies Lithuanian Republic laws and regulations, health of dogs are good, they do not have internal and external parasytes and feels well. From 12 of urine tests, 3 had acidity alteration and had protein in their urine. In order to confirm the kidney disorder, further dog health tests must be taken.

(6)

6

Santrumpos

cm – matavimo vienetas, centimetras

ED – alkūnės sąnarių displazija (elbow dysplasia) FCI – Tarptautinė kinologijos federacija

g – gramai g/l – gramai litre

HD – klubų sąnarių displazija (hip dysplasia) JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

K. – kartas

k/min. – kartai per minutę Kg – kilogramai

LKD – Lietuvos kinologų draugija m - metrai m. – metai m2_{– kvadratinis metras} mėn. – mėnesis min. – minutė ml – mililitras ºC - Celsijaus laipsnis pav. – paveikslėlis

proc., % - procentinė išraiška s – sekundė

val. – valanda

VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Žr. – žiūrėti

(7)

7

1. Įvadas

Šiomis dienomis visuomenėje vis labiau kyla susirūpinimas gyvūnų gerove (1). Veterinarijos gydytojai yra tie, kurie dažnai kontaktuoja su šunimis ir jų šeimininkais ir turi moralinę pareigą skatinti tinkamą elgesį su gyvūnais ir informuoti šunų augintojus, kaip suteikti augintiniams gerą gyvenimą (2). Taip pat turi sugebėti tinkamai vertinti šuns savijautą pagal jo elgesį, bei yra atsakingi už gyvūnų gerovę veterinarinių procedūrų ir tyrimų metu (3).

Pasaulyje gyvūnų gerovės tyrimai yra atliekami tik pastaruosius 30 metų. Gyvūnų gerovės mokslo vystymosi pradžioje, kaip vertinimo kriterijus, buvo tiriama tik gyvūnų sveikata. Dabar yra sukurta įvairių metodų skirtų vertinti gyvūnų gerovę, tačiau nėra sukurtos metodikos skirtos įvertinti gyvūnų augintinių gerovę (3).

Gyvūnų gerovės užtikrinimas turi tiesioginį ryšį su gyvūno sveikatingumu ir socialumu. Tinkamas šėrimas, mocionas, parazitų ir užkrečiamųjų ligų profilaktika, pozityvūs dresūros metodai ir tinkama socializacija padeda palaikyti gerą šunų savijautą tiek fiziškai, tiek psichologiškai (3). Šunys užima vis svarbesnį vaidmenį žmonių gyvenime ir visuomenėje, todėl svarbu jog žmonės augintų ir laikytų šunis, kurie būtų ne tik sveiki, bet ir socialūs, nuspėjami ir stabilios psichinės būklės.

Šunų veisėjai turi ypatingai svarbų vaidmenį ne tik kaip selekcininkai siekiantys užauginti tobulos išvaizdos šunį. Veisėjų atsakomybė apima ne tik sveikų šunų atrinkimą veisimui, gimusių ir augančių šuniukų tinkamą priežiūrą ir socializaciją, bet ir atsakingų naujų šeimininkų paiešką. Todėl šunų gerovei ir sveikatai yra svarbu, kokiomis sąlygomis gyvūnai laikomi, kaip su jais bendraujama nuo pat mažens, nes šėrimo, priežiūros ar auklėjimo klaidos gali turėti skaudžių pasekmių užaugusio šuns gyvenime.

Darbo tikslas: Įvertinti gerovės reikalavimų laikymąsi šunų veislyne X, kai šunys yra laikomi šunidėje. Darbo uždaviniai:

1) Įvertinti šunų gyvenamųjų patalpų atitikimą rekomenduojamoms zoo–higieninėms normoms numatytoms Lietuvos Respublikos įstatymuose.

2) Įvertinti gyvūnų sveikatos būklę pagal klinikinę apžiūrą, šlapimo ir kaprologinių bei veisiamiems šunims, priklausantiems FCI, privalomų tyrimų rezultatus.

3) Įvertinti šunų šėrimo atitikimą šuns veislės, amžiaus ir fiziologiniams poreikiams.

4) Įvertinti treniravimo ir užimtumo sąlygų atitikimą šuns veislės, amžiaus ir fiziologiniams poreikiams.. 5) Įvertinti šunų socializaciją.

(8)

8

2. Literatūros apžvalga

Visame pasaulyje auga pastangos sukurti objektyvius rodiklius, skirtus įvertinti gyvūnų gerovę, kurie suteiktų informacijos apie gyvūnų gyvenimo kokybę, būtų moksliškai patikimi ir parengti naudoti praktikoje. Gyvūnai yra jaučiančios būtybės galinčios jausti teigiamas ir neigiamas emocijas (1), todėl vertinimo rodikliai turi būti jautrūs parodyti ne tik fizinę gyvūnų sveikatą, bet ir įvertinti – gyvenimo sąlygas.

Jungtinės Karalystės ūkinių gyvūnų gerovės taryba pasiūlė standartus prižiūrimiems gyvūnams, kad gyvūnai ne tik gyventų „gyvenimą vertą gyventi“, bet taip pat siekti gyvūnams suteikti „gerą gyvenimą“, kuriame būtų kuo daugiau teigiamų patirčių (2). Skirtingos gyvūnų rūšys laikomos skirtingose sąlygose, todėl ypatingai svarbu rasti rodiklius, kurie iš tiesų atspindi gyvūnų poreikius ir interesus (4).

Veterinarijos gydytojai turėtų būti vieni iš labiausiai gyvūnų gerove suinteresuotų asmenų, nes stresas, kurį patiria gyvūnas esant netinkamoms gyvenimo sąlygoms, mažina gyvūno atsparumą aplinkos poveikiui, dėl ko mažėja gyvūnų produktyvumas, jie tampa imlūs įvairioms ligoms (3).

Kiekvienas šuo yra visiškai priklausomas nuo asmenų, kurie jais kasdien rūpinasi, todėl kuriasi įvarios organizacijos, įvedama valstybinė kontrolė ir leidžiami teisės aktai bei rekomendacijos, kad būtų užtikrinama gyvūnų gerovė visur kur tik jie laikomi. Grynaveislių šunų veislynai bei jų veikla reglamentuojama ir prižiūrima ne tik valstybinių institucijų, bet ir Lietuvos kinologų draugijos, kurios vieni iš tikslų užtikrinti veisiamų ir gimstančių šunų sveikatą bei gerovę (5).

2.1. Teisės aktai reglamentuojantys gyvūnų apsaugą

2.1.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai

Lietuvos Respublikos Konstitucija – svarbiausias ir pagrindinis valstybės įstatymas, kuriame teigiama: ,,Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga“ (6).

2.1.2. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas

Gyvūnų gerovę Lietuvoje reglamentuoja ,,Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas‘‘. „Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, beprižiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai

(9)

9 būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas“ (7).

Gyvūnų augintinių veisėjams jų veiklą ir gyvūnų laikymą reglamentuoja šio įstatymo 6 ir 10 straipsniai.

6 straipsnis nurodo gyvūnų laikymo reikalavimus:

„Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia“ (7).

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas 10 straipsnyje numato aiškius reikalavimus gyvūnų veisimui:

1. Gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis.

2. Asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą.

3. Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys.

4. Perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje.

5. Draudžiama veisti genetiškai nevisaverčius gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais ar patologijomis.

6. Draudžiama kryžminti skirtingų laukinių rūšių gyvūnus, taip pat laukinių ir gyvūnų augintinių rūšių gyvūnus, išskyrus pagal patvirtintas programas atliekamus mokslinius eksperimentus.

7. Kiti gyvūnai veisiami pagal jų veisimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (7).

2.1.3. Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams

„Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams nustato reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams ir verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietoms, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų augintinių laikymui ir priežiūrai, sveikatos reikalavimus gyvūnams augintiniams ir gyvūnų augintinių apskaitos tvarką“ (8).

Visiems gyvūnams augintiniams turi būti sudarytos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos. Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas

(10)

10 taip pat siūlo užtikrinti šunų gerovę remdamasis tokiais pat reikalavimais kaip ir VMVT veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams. Yra 10 pagrindinių reikalavimų šunų laikymo vietoms, kurių laikantis yra užtikriniama gyvūnų gerovė (8,9):

1. Užkrečiamųjų ligų plitimo prevencijai vykdyti ir apsaugoti nuo galimo užsikrėtimo, šunų laikymo įranga, patalpos turi būti plaunamos, valomos ir dezinfekuojamos.

2. Nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta šunų fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta ir guoliai, o kiekvienai vaikingai kalei turi būti suteikta atskira vieta su guoliu jaunikliams atsivesti, apsauganti ją nuo kitų toje pačioje vietoje laikomų gyvūnų augintinių. Sergantys ar sužeisti šunys taip pat turi būti laikomi atskirai nuo kitų kartu laikomų gyvūnų.

3. Šunų laikymo patalpos ir grindys turi būti įrengtos taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei;

Grindų kokybė ypač svarbi. Šlapios grindys šunims gali sukelti padų skausmą. Dažniausiai tai pasireiškia žiemos mėnesiais kai šunidės grindys būna šlapios ar drėgnos didžiąją dienos dalį. Drėgnos ar šlapios grindys suminkština padų odą, tuomet dažniau atsiranda žaizdos ir odos įtrūkimai (10).

4. Turi būti įrengta šunų etologinius poreikius tenkinanti įranga žaidimams (8,9).

Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento parengtame šunų gerovės praktikos kode siūloma, kad šuo turėtų priėjimą prie saugių ir tinkamų žaislų ar objektų su kuriais galėtų žaisti ar juos kramtyti bei turėtų veiklos, kad nenuobodžiautų (9). Šunis stipriai motyvuoja obejektų graužimas, tai jiems padeda palaikyti gerą dantų ir dantenų būklę (11) ir atpalaiduoja. Rinkoje yra daugybės gamintojų siūlomų žaislų kramtymui, kurie yra gana nebrangūs ir saugūs šunims.

5. Patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, turi būti sumažinamas triukšmas iki minimalaus, palaikoma gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir kitos būtinos mikroklimato sąlygos (8,9).

Laboratorijoje gyvenantiems šunims rekomanduojama temperatūra yra nuo 10⁰C iki 26⁰C (12). Tyrimai patrodė jog žema šunų laikymo vietos temperatūra gali įtakoti aukštą streso hormonų lygį (13), o šunys gyvenantys šildomose šunidėse daugiau ilsisi (14).

Ilgalaikis lojimo, inkštimo ar kaukimo periodas gali rodyti kančią ir frustraciją ir gali įtakoti greta esančių gyvūnų gerovę, nes triukšmas trugdo gyvūnams ilsėtis (15). Yra siūlymų šunidėse leisti klasikinę muziką, tai mažai kainuojantis ir praktinis būdas pagerinti gyvenamąją aplinką taip pat ir gyvūnų gerovę. Įrodyta, jog klasikinė muzika gali sumažinti šunų streso lygį (16).

(11)

11 Veterinarijos reikalavimuose gyvūnų augintinių veisėjams teigiama jog šunys negali būti laikomi visą laiką uždaryti gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje, išskyrus atvejus, kai vienam šuniui skiriamas grindų plotas atitinka nustatytas minimalias normas (1 lentelė):

1 lentelė. Gyvūnui skiriamų grindų ploto reikalavimai. Eil. Nr. Gyvūno augintinio rūšis Vienam gyvūnui augintiniui skiriamas minimalus grindų plotas gyvenamosiose patalpose, m² Gyvūnui augintiniui skiriamas minimalus grindų plotas laikymo

įrangoje ar patalpoje, m² Minimalus guolio plotas patelei su jaunikliais, m² Minimalus plotas gyvūnų augintinių vadai, vyresnei nei 8 savaičių amžiaus, m² vienam kiekvienam papildomam iki 4 gyvūnų daugiau nei 4 gyvūnai 1 2 3 4 5 6 7 8 1. 1.1. 1.2. 1.3. 1.4. Šuo: iki 10 kg iki 20 kg iki 40 kg per 40 kg 10 15 20 30 4 / 8* 4 / 15* 6 / 25* 6 / 30* 2 / 4* 2 / 7* 2 / 12* 3 / 15* 0,7 1 1,5 2 2 3 4 4 3 6 8 12

* Pirma ploto norma taikoma šunims, kurie yra išvedami iš jų laikymo įrangos ar patalpos pasivaikščioti ne mažiau kaip 1

kartą per dieną 1 valandai arba ne mažiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpesniam kaip 30 minučių laikui, antra – kurie nėra

išvedami pasivaikščioti.

Įrodyta, kad aptvaro padidinimas padidina šunų aktyvumą (17). Šunų laikymo vieta turėtų būti pakankamai didelė, kad šuo galėtų laisvai atsistoti, atsigulti, apsisukti ir patogiai sėdėti ir kai yra laikomi ilgą laiką. Gyvenamoji patalpa su laisvu išėjimu į lauko voljerą padidina šunų aktyvumą, todėl laikoma naudingu pagerinimu šunidėse ir daro teigiamą įtaką gyvūnų gerovei (18).

6. Kai šunys laikomi gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje, atitinkančioje išvedamiems pasivaikščioti šunims taikomas ploto normas, šunys ne mažiau kaip 1 kartą per dieną ne trumpiau kaip 1 val. arba 2 kartus per dieną po 30 min. išleidžiami iš jos į pasivaikščiojimo vietas arba išvedami pasivaikščioti (8).

Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento parengtame šunų gerovės praktikos kode rekomenduojama suteikti šunims reguliarią galimybę mankštintis ir žaisti su žmonėmis ar kitais draugiškais šunimis, kad šuo būtų sveikas, aktyvus ir stimuliuojamas (9). Šunų jaučiamas stresas gali būti sumažintas atliekant aplinkos pagerinimus (pvz. suteikiant žaislus, guolius, kompaniją, pagerinant laikymo vietą), įtraukiant dresūrą į kasdieninius/savaitinius užsiėmimus, leidžiant bendrauti su kitais šunimis ar žmonėmis ir suteikiant atitinkamą mankštinimąsi (19).

Labai svarbu, kad šunys gautų galimybę reguliariai tyrinėti tiek pažystamą tiek nepažystamą aplinką. Atliktas tyrimas su tarnybiniais šunimis parodė jog tie šunys, kurie mankštinosi mažiau –

(12)

12 mažiau ilsėjosi, jiems pasireiškė stereotipinis elgesys, lojo ir dažniau lankėsi pas veterinarijos gydytoją (20).

7. Girdyklos turi būti įrengtos taip, kad šunys negalėtų jų užteršti ir vandens išversti. Jos turi būti reguliariai valomos ir pripildomos šviežio švaraus vandens. Jei naudojamos automatinės girdyklos, jos turi būti reguliariai tikrinamos, prižiūrimos.

8. Šunys turi būti šeriami visaverčiu, švariu, fiziologinius poreikius atitinkančiu pašaru, o kai šunys laikomi grupėmis, jų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti pakankamas kiekis šėrimui skirtos įrangos, kad be konkurencijos vienu metu galėtų maitintis visi kartu (8). Šunys privalo būti šeriami bent 1 kartą per dieną (9).

9. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gyvūnų augintinių aplinkos pažinimo elgsenai patenkinti, taip pat turi būti užtikrinama kasdieninė gyvūnų augintinių socializacija nuo jų gimimo iki perdavimo kitam gyvūnų augintinių laikytojui (8,9).

10. Šunys, katės, šeškai ir kt. pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai turi būti vakcinuojami, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose (8).

2.1.4. Lietuvos kinologų draugijos šunų veisimo nuostatai

Lietuvos kinologų draugija savo nariams, grynaveislių šunų veisėjams, yra numačiusi reikalavimus, kurie užtikrina gyvūnų gerovę. LKD šunų veisimo nuostatų 9 – toje dalyje nurodo bendruosius šunų auginimo reikalavimus, kurie taip pat pritaria jau išvardintiems teisės aktams:

1. Šuo turi turėti patogų ir atitinkantį jo dydį guolį sausoje ir patogioje vietoje, apsaugotą nuo permainingų oro sąlygų ir skersvėjų, kur galėtų ramiai ilsėtis.

Guolis ar pakratai gali būti efektyvus būdas pasirūpinti, kad šunys jaustųsi šiltai ir patogiai. Jei šuniui šilta savo guolyje – jis daugiau ilsėsis, išeikvos mažiau energijos ir bus lengviau palaikyti geresnę šuns kondiciją ir svorį. Be to guolio medžiagos gali padaryti šunidę įdomesne gyvūnams. Pavyzdžiui, šiaudų kvapas skatina šunis tyrinėti juos, o kai kurie šunys kramto ir žaidžia su vilnoniais guoliais. Tai gali sukurti papildomo darbo prižiūrėtojams ir padidinti priežiūros kainą, tačiau žymiai pagerina šunų gerovę (10).

2. Jei šuo gyvena uždaroje patalpoje, jis turi būti išvedamas pasivaikščioti arba išleidžiamas pabėgioti į pakankamai didelį aptvarą ne rečiau nei du kartus per dieną.

3. Jei šuo gyvena voljere (aptvare), voljero dydis turi būti pakankamas šuniui išsilakstyti, prasimankštinti.

4. Nuolatinėje šuns gyvenamojoje aplinkoje turi būti pakankamai dienos šviesos ir gryno oro. 5. Nuo pirmų gyvenimo savaičių šuniui turi būti užtikrinta jo amžių atitinkanti socializacija (5).

(13)

13 Įrodyta, kad nepakankamas kiekis socialinio kontakto pirmus 6 gyvenimo mėn. siejasi su padidėjusiu vengimo elgesius ar agresija nepažystamų žmonių atžvilgiu (21).

2.2. Šunų šėrimas

Tinkama šunų priežiūra apima nuolatinę sveikatos priežiūrą, reguliarią prevencinę vakcinaciją ir aprūpinimą optimalia mityba visą šuns gyvenimą. Supratimas apie pagrindines maistines medžiagas ir jų funkcijas yra svarbus parenkant tinkamą šunų maistą ir nustatant geriausią šėrimo būdą (22).

Netinkamas šėrimas ir netinkamos mitybos parinkimas gali įtakoti rachito formavimąsi ir kitas vystymosi ligas, kurios gali turėti ypatingai žalingus padarinius. Fosforo, kalcio ir vitamino D trūkumas įtakoja rachito vystymąsi, tačiau dėl netinkamos mitybos taip pat pasireiškia ortopediniai vystymosi sutrikimai, kurie būna ne tokie ryškūs, tačiau pasireiškia dažniau. Didelių veislių šunys turi polinkį tokioms problemoms dėl genetiškai įtakoto greito augimo. Be to per didelis kūno svoris gali sukelti papildomą stresą nesubrendusiam augančiam skeletui. Jei gaunamos energijos kiekis nekontroliuojamas arba mineralų kiekio balansas pašare yra netinkamas, gali pasireikšti ortopedinės vystymosi ligos. Nors genai, fizinis krūvis, traumos ir kiti faktoriai gali įtakoti šuniukų skeleto vystymąsi, mityba yra vienas iš svarbiausių faktorių galintis įtakoti šuniukų skeleto vystymąsi ir ją kiekvienas šeimininkas gali ir privalo kontroliuoti (23).

Gyvūno kūno kondicijos taškų sistema yra šeimininkų lengvai pritaikoma. Veislė bei individualūs skirtumai taip pat aplinkos faktoriai, tokie kaip klimatas ir aktyvumo lygis, visi jie gali įtakoti reikalingą pašaro kiekį. Kadangi augimo tempas ir energijos poreikiai gali skirtis tarp skirtingų ir netgi giminingų šunų, todėl mitybos reguliavimas turi būti individualus atsižvelgiant į kūno kondicijos taškus. Tikslas yra palaikyti augančius šuniukus ties 4 kondicijos taškais, 1-9 taškų skalėje (kur 1 – išsekęs, o 9 – stipriai nutukęs), įrodyta jog tinkamos kūno kondicijos palaikymas visa šuns gyvenimą įtakoja ilgesnę jo gyvenimo trukmę ir gerą gyvenimo kokybę (24).

Šiandieninių gyvūnų pašarų rinkoje yra daug pašarų, kurių geros skoninės savybės, energijos tankumas. Daugeliu atvejų normuojant šėrimą yra geriausia kontroliuoti gyvūnų energijos balansą, augimo tempą ir svorį. Svarbu atsiminti, kad gamintojų pateikti pašarų kiekiai per dieną yra rekomandacija, o ne absoliutus nurodymas ir turi būti atsižvelgiama į kiekvieną gyvūną individualiai (25).

Organizmui ir jo išgyvenimui vanduo yra pati svarbiausia maistinė medžiaga. Ląstelių viduje vanduo reikalingas daugumai metabolinių procesų ir cheminių reakcijų, svarbus temperatūros reguliacijai ir svarbus komponentas tinkamam virškinimui. Pašalinių medžiagų apykaitos produktų šalinimui taip pat reikalingas didelis kiekis vandens. Gyvūnai gauna vandenį iš pašaro, metabolinių

(14)

14 procesų ir išgeriamo vandens. Jei vandens kiekis pašare pakinta – sumažėja ar padidėja, dauguma gyvūnų sugeba pasiekti vandens balansą organizme patys padidindami arba sumažindami išgeriamo vandens kiekį (25).

2.3. Šunų elgsena ir gerovės vertinimas

Tyrimas su kariuomenės tarnybiniais šunimis (26) ir šunimis laikomais gyvūnų prieglaudoje (27) parodė, kad skirtingi šunys atsaką į stresą išreiškia skirtingai ir nėra įmanoma pateikti visų galimų apbūdinančių požymių. Pokyčiai, kurie pasireiškia šunų elgesyje streso metu priklauso nuo individualaus gyvūno. Yra įrodyta jog uždarius šunis pirmą kartą šunų laikymo patalpoje, kai kurie iš labiausiai stresuojančiųjų tapo labai neaktyvūs (28). Tie šunys, kurie atrodo labai ramūs ir tylūs bei praleidžia daugiausia laiko sėdėdami ar gulėdami ant žemės, dažnai gali būti labai kenčiantys. Tačiau kiti šunys, jaučiantys aukštą streso lygį, gali rodyti didelį aktyvumą (pvz. vaikščiojimas) (27).

Šunų augintojai turi teisinę ir moralinę pareigą rūpintis šunų gerovės gerinimu ir psichinių kančių sumažinimu (10). Reikalinga empatija, kad įvertinti tai ką patiria gyvūnai, tačiau reikia būti atsargiems kad nevertinti visko per daug atropomorfiškai (29).

2.4. Stereotipinis elgesys ir jo žala

Stereotipinis elgesys yra elgesio modeliai, kurie atliekami pasikartojančiai ir neturi jokios prasmės(30). Šunidėse gyvenantiems šunims tipiški tokio elgesio pavyzdžiai būtų sukimasis vietoje, šokinėjimas ant sienų, arba nuo sienos prie sienos, nuolatinis ėjimas ratu (31).

Įrodyta jog jei gyvūnui pasireiškė stereotipinis ar pasikartojantis elgesys, tai jo atlikimas gali sumažinti gyvūno jaučiamą stresą (32). Pagrindinis elgesys, kuris šunims malonus, yra švarinimasis ir kai kurie gyvūnai pradeda perdėtai švarintis, jiems tai efektyvus būdas sumažinti jaučiamą stresą. Laižymas ir kandžiojimas po vabzdžio įkandimo ar dėl žaizdelės gali tapti perdėtas jei šuo tuo metu jaučia stresą. Tai gali įtakoti plaukų netekimą, odos pažeidimus tose vietose kur gyvūnas dirgina dažniausiai. Klasikiniai savęs žalojimo požymiai yra nusikasymai arba plaukų netekimas ant šonų, žaizdos ant priekinių letenų ir vidinėje galinių kojų dalyje (10). Svarbu, kad šuo nuo stereotipijos būtų apsaugotas ne tiesiogiai, nes tai gali versti gyvūną kentėti dar labiau. Vietoje to, prižiūrėtojai turėtų pabandyti sumažinti gyvūno jaučiamą stresą kitais būdais, ypač leidžiant pasireikšti kitokiam motyvuojančiam elgesiui, tokiam kaip bendravimui su kitais šunimis, žmonėmis, ar naudojant interaktyvius šėrimo prietaisus (33).

(15)

15

2.5. Kontakto su žmogumi įtaka šunų gerovei

Atlikti tyrimai su policijos tarnybiniais šunimis, šunimis laikomais laboratorijoje ir gyvūnų prieglaudoje parodė jog šunims kontaktas su žmogumi gali būti taip pat, jei ne labiau, svarbus šunų gerovei, kaip fizinė šunidės aplinka (14,15). Gyvūnų, kurie dalyvavo kontakto su žmogumi sesijose, kortizolio kiekis trečiąją ekspermento dieną buvo mažesnis nei šunų, kurie kontakto su žmogumi neturėjo. Veislė, lytis, ir amžius neturėjo įtakos nė vieną tyrimo dieną. Tuo įrodyta jog kontaktas su žmogumi ramina ir atpalaiduoja šunis (19). Todėl svarbu, kad šunų prižiūrėtojai skirtų laiko bendravimui su šunimis. Prižiūrėtojai gali padidinti kontaktavimo laiką su savo šunimis per įvairias veiklas pvz. kailio priežiūrą, žaidimą, jų mankštinimą, glostymą taip pat dresūrą (10).

Bendravimas su žmogumi dažnai šunims yra svarbiausia dienos dalis. Šunys prisiriša prie žmonių su kuriais bendrauja reguliariai ir dauguma šunų demonstruoja su išsiskyrimu susijusias reakcijas ir netinkamą elgesį (rodantį prastą gerovę), kai jų prižiūrėtojo nėra (34,35). Prižiūrintys asmenys turėtų siekti praleisti kuo daugiau laiko su šunimis, skirti laiko bendravimui ir treniravimui. Šunį daug skatinant (duodant ne tik maisto, bet ir kartu vaikštant, žaidžiant, glostant), galima sustiprinti ryšį tarp prižiūrinčio asmens ir šuns (36). Žmogaus dėmesys labai skatina šunis, taigi valdant skiriamą dėmesį šuniui ir ignoruojant jį – tai gali būti visa reikalinga bausmė norint pašalinti nenorimą elgesį (10).

2.6. Dienotvarkė bei drasūra ir jos metodai

Gyvūnai geriau susidoroja su aplinkos pokyčiais jei jiems jie yra nuspėjami. Šunidėje gyvenantiems šunims tai reiškia kasdienę tvarką, nuo kurios jie priklauso, kur maloni patirtis tokia kaip pasivaikščiojimai, ėdimas ir treniruotės tikrai įvyks ir žmonių elgesys, kaip jie elgiasi ir dresuoja šunis, yra pastovus. Savaitgaliai, atostogos ir kiti pokyčiai tampa laiku pilnu streso, kai jie nesupranta, kodėl nepasireškia dalykai, kurių jie išmoko tikėtis kasdien. Jei nėra galimybės vygdyti tokios pačios dienotvarkės, tuomet šunys turėtų gauti kitokios malonios jiems veiklos (10).

Tradiciniai treniravimo būdai rėmėsi nemaloniais dirgikliais, kaip pozityviu baudimu (naudojant nemalonų dirgiklį, kaip atsaką į nepageidaujamą elgesį) arba neigiamą skatinimą (pašalinimas nemalonaus dirgiklio, kad padidinti pageidaujamo elgesio pasireiškimą) (37). Nemalonių dirgiklių naudojimas gali turėti neigiamų pasekmių gyvūnų gerovei: manoma jog tai verčia gyvūną kentėti (38), galimai sukelia pavojų sveikatai (dėl padidėjusio fiziologinio streso lygio) ir rasta sąsajų su agresijos pasireiškimo kitų šunų atžvilgiu (39). Problemiškas šuns elgesys gali būti dėl gyvūnų gerovės nepaisymo. Toks elgesys gali būti dėl patiriamo nerimo ir būti priežastimi atsisakyti šuns. Dėl to, kad

(16)

16 baudimas siejasi su padidėjusiu netinkmo elgesio pasireiškimu, tai kelia susirūpinimą gyvūno gerove. Pozityvūs dresūros metodai gali būti naudingesni šunų augintojų bendruomenei (40).

Atliktame tyrime savininkų naudoti, bausme paremti, dresūros metodai teigiamai koreliavo su problemišku šunų elgesiu. Taip pat tie šeimininkai, kurie treniravo savo šunis naudodami tik bausmes arba baudimo ir apdovanojimo derinį pranešė apie žymiai daugiau elgesio problemų nei tie, kurie naudojo skatinimu paremtus ar kitokius metodus. Gali būti, kad baudimas padidina problemiško elgesio pasireiškimą, galbūt dėl sukeliamo nerimo jausmo (40). Šunys dažnai klaidingai supranta už ką yra baudžiami ir susieja bausmę su kuo nors iš aplinkos arba su baudžiančiu asmeniu (41), dėl ko mažėja pasitikėjimas žmonėmis, o tai veda prie per didelio susijaudinimo ir baimės agresijos (39). Atlikto tyrimo, apie dresūros metodų efektyvumą ir įtaką gerovei, rezultatai rodo, kad bausme pagrįsta dresūra yra neefektyvi mažinant šuns problemiško elgesio pasireiškimą, ir tai susiję su galimų problemų padidėjimu. Priešingai, skatinimo dažnumas nebuvo susijęs su netinkamu elgesiu (40).

2.7. Šunų socializacija

Šiuo metu pasaulyje naminiai šunys yra laikomi, kaip kompanjonai. Šuniukų socializacija vaidina ypatingą vaidmenį ugdant gerai prisitaikiusį suaugusį šunį, kuris rodytų kuo mažiau netinkamo elgesio ir su šeimininku palaikytų kuo pozityvesnius ilgalaikius santykius.

Tinkama socializacija yra reikalinga norint užauginti stabilų ir gerai prisitaikantį šunį (42). Baimė ar agresija žmonių ar kitų šunų atžvilgiu yra stipriai įtakota aplinkos faktorių socializacijos periodu (43,44). Apklausa Ispanijoje atskleidė, kad agresija žmonių ar judančių objektų atžvilgiu yra susieta su dresūra ir socializacija (45). Saugusio šuns elgesys atspindi ar socializacijos procesas buvo sėkmingas ar ne. Stipriausia šuniuko adaptacija prie aplinkos atsiranda tarp trečios savaitės iki trijų mėnesių amžiaus (46). Socializacijos laikas yra labai ribotas. Jis koduotas genetiškai ir yra vienodas visiems šunims, nepriklausomai nuo jų veislės (3). Socializacijos mechanizmas yra labai svarbus šuniukams ir atsispindi šuns elgesyje visą likusį gyvenimą. Mechanizmas sudarytas iš dviejų fazių: potraukio ir susipažinimo. Potraukio fazė prasideda trečios gyvenimo savaitės pradžioje. Nuo šio momento šuniuką stipriai traukia viskas kas juda. Taip pat jaučiamas susidomėjimas savo vados šuniukais bei kale (4,5). Šios fazes metu gyvūnas tyrinėja, mokosi ir įsimena objektų detales ir aplinkos subjektus. Penkių savaičių amžiaus šuniuko potraukio fazė eina į pabaigą. Jis išlieka prisirišęs prie visko ką matė ar sutiko iki šio momento. Per šį periodą prasideda susipažinimo fazė, kai gyvūnas jau bijo nepažįstamų objektų ir žmonių. Dažniausiai jis pabėga ir nenori komunikuoti su tuo kas jį gąsdina. Šuniukas yra labai jautrus susipažinimo fazes matu, todėl šis periodas vadinamas “jautriu periodu”, kurio metu jis pratinasi prie aplinkos ar pradinės socializacijos. Pradinė socializacija reiškia žymų praktinės

(17)

17 patirties kūrimą susipažinimo su aplinka metu ir yra manoma, kad įgyta patirtis šiuo metu yra sunkiai ištrinama. Jei pradinė socializacija yra netinkama dėl kažkokių priežasčių, gyvūną galima socializuoti vėlesniame amžiuje, tačiau procesas vyksta sunkiau ir rezultatas yra labai nepatikimas (47).

Pagal amžių pritaikyta socializacija turėtų prasidėti jau kelios dienos po gimimo ir turėtų tęstis iki kol gyvūnas suauga. Įgyta patirtis turėtų apimti kuo daugiau skirtingų patirčių, žmonių, ir objektų su kuriais gyvūnas gali susidurti tolimesniame gyvenime, o visos patirtys turi būti kontroliuojamos ir kuo malonesnės. Šunys, kurie tinkamai socializuoti jauname amžiuje rečiau turi elgesio problemų suaugę, įskaitant agresiją ir baimę. Jie dažniau tinkamai bendrauja su žmonėmis ir lengviau išmoksta su jais žaisti nei šunys, kurie neturėjo tinkamos socializacijos (48).

Dėl to, kad socializacija turi prasidėti kuo anksčiau – yra veisėjo ir šeimininko atsakomybė. Veisėjai turėtų užtikrinti tinkamą socializaciją pagal amžių, kol šuniukai būna vadoje, o šeimininkai turi užtikrinti, kad šuo ir toliau turėtų įvairių patirčių savo gyvenime. Veterinarijos gydytojai taip pat svarbūs šio proceso dalyviai ir yra tie žmonės, kurie šeimininkams suteikia informaciją apie šuns sveikatą bei elgesį. Kadangi veterinarai dažnai mato šuniukus vakcinacijų metu, šeimininkai turėtų būtų mokomi tinkamų socializacijos metodų (48).

(18)

18

3. Tyrimo metodai

Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo tyrimas atliktas bordo dogų veislės šunų veislyne X, esančiame Kauno rajone, kuris registruotas Lietuvos kinologų draugijoje ir Tarptautinėje kinologijos federacijoje. Veislynas registruotas ir Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, turi VMVT išduotą leidimą versliniam gyvūnų veisimui. Tyrimo metu veislyne gyveno 10 suaugusių šunų – du šunys 1 – ų m. amžiaus, vienas šuo 2 – jų m., du šunys 3 – jų m., vienas šuo 4 – ių m., trys šunys 5 – ių m. amžiaus ir vienas šuo 7 – nių m., vienas šuo 8 – ių mėn. amžiaus, vienas šuo 6 –ių mėn. amžiaus, keturi 2 – jų mėnesių šuniukai bei vienas 2 – jų savaičių šuniukas.

Vertintos šios šunų laikymo vietos zoohigieninės sąlygos: temperatūra, narvų plotas, patalpų įrengimas ir naudotos medžiagos, apsauga nuo kenkėjų, gyvūnų apsauga nuo triukšmo, ventiliacija, bei patalpų apšvietimas. Įvertinimas atliktas remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams“ ir šunų prieglaudų vertinimo protokolu. Šis protokolas sukurtas remiantis keturiais gerovės principais (geru šėrimu, geromis laikymo sąlygomis, gera sveikata ir tinkamu elgesiu) apibūdintais Welfare Quality® projekte (49). Remiantis pateiktomis rekomendacijomis bei įstatymais buvo sudaryta šunų gyvenamųjų patalpų ir gyvūnų gerovės patikrinimo lentelė gyvenimo sąlygoms įvertinti (2 lentelė). Rezultatai pateikti apibendrinus gautus duomenis.

2 lentelė. Vertinimas pagal WelfareQuality kriterijus ir VMVT veterinarijos reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams WelfareQuality kriterijus WelfareQuality subkriterijus VMVT veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams

Atitinka Neatitinka Netikrinta

Geras šėrimas Alkio nebuvimas Šunys turi būti šeriami visaverčiu, švariu, fiziologinius poreikius atitinkančiu pašaru Troškulio nebuvimas Girdyklos turi būti

reguliariai valomos ir pripildomos šviežio švaraus vandens Geros gyvenimo

sąlygos Komfortas poilsio metu, apsauga nuo triukšmo

Turi būti įrengta šunų fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta ir guoliai Komfortas dėl tinkamos temperatūros Palaikoma gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra

(19)

19 Laisvas ir patogus

judėjimas

Žr. 1 lentelė

Gera sveikata Sužeidimų nebuvims Šunų laikymo patalpos turi būti įrengtos taip, kad nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei Ligų nebuvimas Užkrečiamųjų ligų

plitimo prevencija ir apsauga nuo galimo užsikrėtimo

Skausmo nebuvimas gyvūnų priežiūros procedūrų metu

Humaniškas elgesys su gyvūnais, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio Tinkamas elgesys Socialinio elgesio

išreiškimas

Turi būti užtikrinama kasdieninė gyvūnų augintinių socializacija Kitų elgsenų išreiškimas Ypatingas dėmesys

turi būti skiriamas gyvūnų augintinių aplinkos pažinimo elgsenai patenkinti, stereotipinių elgesnų nebuvimas Geri žmogaus-gyvūno santykiai

Nėra baimės žmonėms Bendros baimės

nebuvimas

Nėra baimės įvairiems neįprastiems

reiškiniams, garsams.

2 lentelės tęsinys

Įėjus į patalpą įvertinas šunų laikymo tipas, grupavimas. Šunų laikymo vietos plotas išmatuotas rulete „Stanley“(JAV). Patalpų temperatūra užregistruota veislyne esančiame spiritiniame termometre (lauko ir vidaus termometras ZLS-014 (Kinija)), kuris kabo 90 cm aukštyje nuo žemės ant vidinės patalpos sienos.

Tyrimo metu įvertinti lauko voljerai, kuriuose šunys laikomi šiltuoju metų laikų, išmatuotas jų plotas rulete, patikrintas įrengimo saugumas šunims – ar nėra pavojingų medžiagų, aštrių kampų ir kt. detalių, kurios gali sužaloti šunis. Vertinant šunų gyvenimo sąlygas taip pat atsižvelgta ar šunims naudojami laikymo vietos pagerinimai (guoliai, žaislai kramtymui, kitos šunų užimtumo priemonės).

(20)

20

3.1. Šunų sveikatingumo įvertinimas

Veislyne gyvenantiems šunims buvo atliktas klinikinis tyrimas (50), kurio metu atlikta gyvūno apžiūra, auskultacija, termometrija. Siekiant įvertini sveikatingumą, buvo tikrinamas profilaktinės dehelmintizacijos atlikimas, privaloma vakcinacija nuo pasiutligės, rekomenduojamos vakcinacijos ir tai rodančios žymos veterinariniame augintinio pase bei veisiamiems šunims privalomi sveikatos tyrimai dėl klubo sąnarių ir alkūnės sąnarių displazijų.

Klinikinės apžiūros metu įvertintas kiekvienas šuo atskirai. Apžiūra pradėta nuo bendros kūno konstitucijos, kailio būklės ir parazitų, dangos vientisumo. Toliau buvo apžiūrima galva – ausys, akys ir konjunktyva, dantys ir dantų būklė, dantenos ir gleivinės, kapiliarų pildymosi laikas, nosis. Tikrinant ausis stebėta ar jos švarios ar nėra paraudimo. Akių tyrimo metu vertinta konjunktyvos spalva, ar nėra išskyrų. Dantų būklė apžiūrėta siekiant išsiaiškinti ar nėra apnašų, dantenų ligų požymių, įvertinta dantenų ir snukio ertmės gleivinių spalva ar nėra pakitimų. Nosis apžiūrėta ar nėra matomų išskyrų.

Auskultuojant fonendoskopu (Riester, Vokietija), buvo vertinamas širdies darbas ir skaičiuojimas susitraukimų dažnis. Įvertinant širdies darbą, 5min. klausoma kairėje krūtinės pusėje ties

punctum optimum, o auskultuojama 1 min. – skaičiuoti širdies trinksniai. Taip pat buvo auskultuojamas

kvėpavimas – ar nėra kvėpavimo garsų pakitimų ir skaičiuojamas įkvėpimų skaičius 1 min. stebint krūtinės ląstos judesius (50).

Šlapimo tyrimas naudojant šlapimo testo juosteles (VetExpert UroTest-10, Lenkija). Atliekant testą, remtasi gamintojo rekomenduota metodika. Šlapimas surinktas į švarius vienkartinius plastikinius indus, ir buvo tiriamas iškart po surinkimo. Testo juostelė sekundei įmerkiama į šlapimą ir rezultatai vertinami po gamintojo rekomenduoto laiko: gliukozė ir bilirubinas vertintas po 30 s, ketoniniai kūnai, šlapimo tankis – po 40 s, kraujas, rūgštingumas (pH), baltymai, šlapalas – po 60 s, o leukocitai – po 120 s. Spalvos pasikeitimas lygintas su gamintojo pateikta spalvų skale.

Šunų bendra kūno temperatūra matuota vazelinu lubrikuotą termometro galą, apie 2 cm, vedant per išangę į tiesąją žarną. Tyrimui naudotas Microlife skaitmeninis termometras MT1931GT (Šveicarija), temperatūra matuota 60 s iki garsinio signalo (50).

Stebėtas šuns judėjimas, įvertinta ar gyvūnas nešlubuoja ar judesiai taisyklingi.

Veislyne gyvenantiems šunims atliktas koprologinis tyrimas siekiant ištirti užsikrėtimą Toxocara

canis. Naudotas flotacijos metodas, kuriuo ištirta dvylikos šunų išmatų mėginiai. Tyrimas buvo

atliekamas X veterinarijos klinikoje. Išmatų mėginiai buvo imami šunų spontaninės defekacijos metu. Šviežios išmatos surenkamos švariu plastikiniu šaukšteliu į švarius plastikinius indelius su dangteliu, vengiant mėginio užkrėtimo dirvožemiu, kuriame taip pat gali būti parazitų (50). Mėginio paruošimui

(21)

21 imta 3 g išmatų, kurios užpiltos 50 ml flotacinio natrio chlorido tirpalu. Mišinys gerai išmaišomas ir iškart perkošiamas per sietelį į stiklinę. Tuomet paliekamas 20 min. nusistovėti. Per šį laiką helmintų kiaušinėliai koncentruojasi filtrato paviršiuje. Po 20 min. dengiamuoju stikliuku priglaudžiama prie skysčio paviršiaus ir stikliukas su besilaikančiu lašu uždedamas ant objektinio stiklelio (51). Mėginys mikroskopuojamas šviesiniu mikroskopu „Meiji“ MT4200L (Japonija).

3.2. Dresūros metodų, elgsenos ir socializacijos tyrimas

Veislyne atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti naudojamas dresūros technikas, netinkamo elgesio pasireiškimą ir naudojamos socializacijos efektyvumą.

Tyrimui atlikti buvo naudojama E. Hiby sukurta apklausa (40) apie kiekvieną šunį. Apklausoje dresūros technikos priskirtos trims dažniausiai naudojamiems dresūros tipams (3 lentelė).

3 lentelė. 12 dresūros technikų pagal tris dresūros tipus (40)

Dresūros tipas Dresūros technika Bausme pagrįstas Fizinė bausmė

Baudimas balsu (šaukimas, sudraudimas griežtu balsu) Siuntimas į vietą/ į lauką

Pavadžiu tempimas šuniui einanat greta

Skatinimu pagrįstas Skatinimas žaidimu

Skatinimas maistu Skatinimas gyrimu

Įvairus Netinkamo elgesio ignoravimas

Mechaninis (mokant sėdėti, klubų spaudimas žemyn Suteikmas graužimui skirtų objektų

Laikraščio tiesimas ant grindų mokant šapintis tinkamoje vietoje

E.Hiby (40) tyrime pastebėta, jog naudojami šunų dresūros metodai siejasi su pasireiškiančiomis elgesio problemomis, todėl siekta išsiaiškinti tiriamąjame veislyne X naudojamas technikas ir pasireiškiantį netinkamą elgesį. Veislyno savininkei duota užpildyti anketas apie kiekvieną šunį atskirai. Viena anketa buvo skirta nurodyti naudojamus dresūros metodus (4 lentelė), o kita buvo skirta elgesio problemų išsiaiškinimui (5 lentelė).

4 lentelė. Naudojami dresūros tipai penkiose skirtingose dresūros situacijose (40)

Dresūros situacija Dresūros tipas

**** Baudimas Skatinimas Įvairus

Tualeto auklėjimas

Netinkamų daiktų graužimas Komanda sėdėti

Atėjimas pakvietus Ėjimas gerta

(22)

22

5 lentelė. Šuns elgesio problemų pasireiškimas (40)

Elgesio problemos Niekada nepasireiškė

Pasireiškė praeityje

Pasireiškia šiuo metu

Lojimas ant žmonių Agresija žmonių atžvilgiu Lojimas ant šunų

Urzgimas ant šunų Baimė keliose situacijose Baimė daugelyje situacijų Su išsiskyrimu susijęs elgesys Nederamas “jojimas”

Pasikartojantis elgesys Neėdamo maisto ėdimas

Veislyno šunims buvo atlikta keletas socializacijos testų. Testai skirti išsiaiškinti šuns atsaką į nepažįstamus žmones ir galimai jiems keliamą grėsmę, jautrumą staigiam garsui, maisto saugojimo agresijos pasireiškimą.

Buvo atliekamas „Smūgio testas“, kuris skirtas įvertinti agresijos ar nerimo reakcijas į nepažįstamo žmogaus netikėtą elgesį ir sugebėjimą atsigauti po tokio socialinio stresoriaus. Testas atliekamas šeimininkui tvirtai laikant šunį už pavadžio. Antkaklis ir pavadys turi būti pakankamai tvirti, kad atlaikytų šunį. Tyrėjas, saugiu atstumu stovėdamas prie šuns, žiūrėdamas šuniui tiesiai į akis atlieka tris smūgiavimą imituojančius mostus ranka. Šuns gebėjimas atsigauti vertinamas tyrėjui tupint šalia ir šiek tiek nusisukus nuo šuns, visiškai nežiūrint į šunį ir bandant sudominti šunį ištiesta ranka ir pasiūlant maisto. Šis testas gali atspindėti ateityje galinčias pasireikšti reakcijas į svetimus žmones, kurie gali būti gąsdinantys. Testo metu galima pastebėti nerimo ir agresijos reakcijas ir šuns siekimą būti apsaugotam šeimininko. Testas taip pat atskleidžia, kaip greitai šuo į baimę atsako fizine agresija ir kokio tipo ši agresija. Kai kurie šunys smūgiavimo gestą interpretuoja, kaip kamuoliuko metimą. Taip pat stebima kaip greitai šuo prieina prie tyrėjo po testo atlikimo (50).

Šunims jų laikymo patalpoje buvo atliktas jautrumo garsui testas, siekiant išsiaiškinti ar šunys bijo jiems nepažįstamo garso. Garso dirgikliui sukelti buvo naudojami metaliniai įrankiai – puodas ir samtis, juos trenkiant vienas į kitą vieną kartą. Tuomet buvo stebėta šunų reakcija (50).

Maisto saugojimo agresija buvo tiriama šunų šėrimo metu. Testas atliekamas su lazda pastumiant šunų pašaro indą ėdimo metu. Veiksmas kartojamas pusę minutės. Rezultatai gaunami stebint šuns reakciją, kūno poziciją, kaip jis reaguoja į dirginimą. Svarbu išsiaiškinti ar šuo gina ėdalą gąsdindamas, ar ginasi puldamas ir kąsdamas (50).

Duomenų skaičiavimai atlikti „Microsoft Office Excel(2013)“ programa, darbas maketuotas naudojant „Microsoft Word (2013)” programą.

(23)

23

4. Tyrimo rezultatai

4.1. Šunų laikymo vietos zoohigieninės sąlygos

Veislyno šunys yra laikomi pastate, atskirame nuo žmonių gyvenamojo namo. Rąstinis pastatas yra iš vidaus ir išorės apšiltintas, o vidus apskardintas, kad į vidų nepatektų graužikai. Yra trys skirtingos patalpos, kuriose laikomi šunys. Į visas patenkama iš lauko ir jos nesijungia tarpusavyje. Dvejose patalpose įrengta laikymo vieta trims šunims ir vienoje šešiems šunims. Kiekvienoje patalpoje yra individualūs narvai kiekvienam šuniui. Narvai padaryti iš tvirto ir reto storos vielos tinklo, todėl šunys apsaugoti nuo tiesioginio kontakto vienas su kitu, tačiau gali matyti vienas kitą. Visi narvai, visose patalpose vienodi: ilgis – 3 m , plotis –2,5 m, narvo plotas: 7,5 m2 (1 pav.).

1 pav. Narvų įrengimas veislyne (aut. K. Lukoševičiūtė)

Esamas narvų plotas atitinka VMVT reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams dėl minimalaus skiriamo ploto vienam šuniui. Bordo dogai sveria nuo 50 kg iki 65 kg, todėl jiems taikomi dižiausi ploto reikalavimai – 6 kv. m vedžiojamiems šunims ir 30 kv. m nevedžiojamiems. Taip pat šunims yra įrengti lauko voljerai, kuriuose šunys yra laikomi šiltuoju metų laiku. Lauko voljerų ilgis 5 m, o plotis 3 m, vieno voljero plotas 15 m2. Voljerai įrengti medžių paunksnėje, kuri apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Pusė voljero ploto yra uždengta stogu, kita voljero pusė yra po atviru dangumi. Voljere įrengtas guolis pakreiktas šiaudais. Galinė voljero siena pastatyta iš medinių lentų ir aptraukta juodo storo polietileno plėvele (2 pav.).

(24)

24

2 pav. Lauko voljeras (aut. L. Žukienė)

Veislyne, gyvenamajame name, yra įrengta nujunkytų šuniukų laikymo patalpa. Šuniukams skirto kambario plotis 3 m, o ilgis 5,5 m, plotas 16,5 m2. Tyrimo metu patalpoje gyveno keturi 2 mėn. šuniukai. Šuniukai turėjo bendrą guolio vietą, taip pat turėjo žaislų užimtumui (3 pav.). Patalpos plotas buvo sumažintas laikinomis užtvaromis dėl namuose vykusio remonto. Laikymo vietos ilgis buvo 5,5 m, o plotis 2 m , plotas 11 m2. Šuniukų laikymo plotas ir sąlygos atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus.

3 pav. Šuniukų laikymo patalpa (aut. K. Lukoševičiūtė)

Šunidėje grindys yra išklotos linoleumu, yra lengvai valomos ir patikrinimo metu buvo švarios ir sausos. Šunų gyvenamosios patalpos siurbiamos ir grindys plaunamos kas antrą dieną, o esant reikalui – kasdien – tam kiekvienoje patalpoje yra skirtų valymo priemonių. Kiekviename kambaryje yra spinta

(25)

25 su šunų priežiūros priemonėmis: šukomis, pavadėliais, ausų ir akių priežiūros priemonėmis. Taip pat atskiroje lentynoje stovi valymo priemonės – nugręžiami grindų šepečiai ir siurblys. Kiekviename kambaryje yra didelė švari metalinė sandari dėžė sausam šunų pašarui laikyti. Patalpos dezinfekuojamos kartą per savaitę, yra vedamas privalomas dezinfekcijos žurnalas.

Šunų laikymo vietoje nėra įrengta ventiliacija. Oro apykaita vyksta atidarant langus ir kiekvieną kartą, kai šunys yra išleidžiami pasivaikščioti, papildomai yra paliekamos praviros durys. Apšvietimas šunidėje yra natūralus – pro langus ir yra įrengtas dirbtinis apšvietimas, kad šunis būtų galima apžiūrėti tamsiu paros metu.

Temperatūra patalpose yra reguliuojama pagal poreikį, atsižvelgiant į temperatūrą šunų laikymo patalpose. Laikymo vietose palaikoma 17 – 20 ºC temperatūra. Temperatūros stebėjimui kiekvienoje patalpoje yra po termometrą. Visi trys termometrai patikrinimo dieną rodė 17 ºC temperatūrą (pav. 4).

4 pav. Patalpų temperatūra tikrinimo dieną (aut. K. Lukoševičiūtė)

Triukšmo lygis šunų laikymo vietoje yra labai žemas. Veislynas įkurtas toli nuo miesto ir judrių gatvių. Išorinės ir vidinės pastato sienos gerai izoliuoja išorės garsus. Langai ir durys sandarūs – per juos garsas iš lauko nepatenka į vidų. Tikrinimo metu šunys buvo tylūs, nelojo ir patys triukšmo nekėlė, todėl patalpose buvo ramu.

Šunidėje, tyrimo metu nei vienas šuo neturėjo guolio ir gulėjo tiesiai ant sausų grindų išklotų linoleumu, taip pat šunys neturėjo žaislų, neturėjo ką veikti ir kur nukreipti dėmesį ir energiją, būdami aptvare, tačiau nerodė streso, nervingumo ar kitų gyvūnų gerovės pažeidimo požymių.

(26)

26

4.2. Šunų šėrimas

Veislyne šunys yra šeriami sausu super premium klasės pašaru X, skirtu didelių veislių šunims, šuniukams yra skirtas tos pačios firmos pašaras jaunikliams. Šunys taip pat šeriami žalia jautiena, tinkančia vartoti žmonių maistui. Mėsa laikoma šaldyta, o prieš šėrimą atšildoma. Šunys šeriami 2 kartus per dieną – ryte ir vakare. Ryte duodama pusė, gamintojo rekomenduojamos, sauso pašaro normos, o vakare kiekvienas šuo gauna apie 1 kg mėsos. Mitybos racionui papildyti ir sąnarių ligų profilaktikai skiriama maisto papildai su gliukozaminu ir chondroitinu skirti sąnariams.

4.3. Klinikinis tyrimas ir šunų sveikatingumo vertinimas

Šunys tiriamajame X veislyne dehelmintizuojami 2 k. per metus, o kalės papildomai dehelmintizuojamos prieš kergimą. Įrašai apie atliktas procedūras yra veislyno žurnale. Šunys reguliariai skiepijami nuo pasiutligės, leptospirozės, šunų maro, šunų hepatito, parvoviruso ir šunų paragripo viruso sukeliamų kvėpavimo takų infekcijų. Gyvūno augintinio pase yra įrašai apie atliktas vakcinacijas.

Tyrimo metu patikrinti atliktų, veisiamiems šunims privalomų, tyrimų rezultatai. Veislyne šunims vyresniems nei 18 mėn. amžiaus – atliekami tyrimai dėl klubo (HD) ir alkūnės sąnarių displazijos (ED). Leistini HD laipsniai veisimui yra A, B, C, D – vienam iš poros turint laipsnį D, kito turi būti A ar B. Kalės su A, B, C laipsnio HD gali būti kergiamos kitoje šalyje su nepatikrintu patinu, jei toje šalyje neatliekami HD tyrimai. Alkūnės sąnario tyrimas bordo dogams yra neprivalomas, tačiau rekomenduojama, kad dviejų kergiamų šunų ED laipsnių suma būtų mažesnė arba lygi 2. Alkūnės sąnario tyrimas atliktas 7 šunims iš 12 – os veislyno šunų, o klubų sąnario displazijos tyrimas atliktas 8 šunims. Tyrimų rezultatai pateikti diagramose (5 pav. ir 6 pav.) Visiems veislyno šunims, kuriems atlikti tyrimai, yra leidžiama veistis.

Alkūnės sąnario displazijos (ED)vertinimas: 0 – Alkūnės displazijos nėra

1 – Lengva osteoartrozė

2 – Vidutinio laipsnio osteoartrozė 3 – Sunki osteoartrozė

Klubų sanario displazijos (HD) vertinimas: A – Klubo sąnarių displazijos nėra

B – Beveik normalūs klubo sąnariai C – Lengva klubo sąnarių displazija D – Vidutinė klubo sąnarių displazija E – Sunki klubo sąnarių displazija

(27)

27

5 pav. Veislyno šunų alkūnės displazijos tyrimų rezultatai

6 pav. Veislyno šunų klubų displazijos tyrimų rezultatai

Atlikus visų šunų klinikinį tyrimą – apžiūrą, auskultaciją, termometriją buvo nustatyta, kad visi veislyno šunys yra kliniškai sveiki. Jokių pakitimų nuo fiziologinės normos nei vienam šuniui nebuvo nustatyta. Tiriami šunys nekarščiavo, odos ir kailio pakitimų nebuvo nustatyta. Gleivinės ir konjunktyvos visų šunų buvo rausvos arba šviesiai rausvos. Ausys švarios, oda ausies landoje neparaudusi. Dantys švarūs, nėra dantų trūkumo nei pas vieną šunį, iš snukio nesijautė nemalonaus kvapo.

Šunims vaikštant ir bėgant lengva risčia šlubavimo nebuvo matyti, nepaisant to, kad veislyne yra šunų su lengvo ir vidutinio laipsnio klubų displazija.

Šunų kūno kondicija buvo nuo 4 iki 6 balų, nebuvo išliesėjusių ar nutukusių gyvūnų. Visų šunų kūno sudėjimas harmoningas, raumenys gerai išvystyti, riebalinis sluoksnis pakankamas ir neperteklinis.

0 1 2 3 4 0 1 2 3 Šu nų s kaičiu s

Alkūnės displazijos laipsnis

Alkūnių displazija (ED)

0 1 2 3 4 5 6 7 A B C D Šu nų s kaičiu s

Klubo displazijos laipsnis

(28)

28 Atlikus šlapimo tyrimą trims šunims buvo nustatyta proteinurija ir vienam iš tų trijų šlapimo parūgštėjimas, o kitam – pašarmėjimas. Dviems šunims baltymų rasta 1 g/l, o vienam testas parodė didesnį kiekį – 2 g/l. Pastarojo šlapimo pH 8. Vieno iš tirtų šunų šlapimo pH buvo 5 (6 lentelė).

6 lentelė. Šunų šlapimo tyrimų rezultatai.

Tirtų šlapimo mėginių rezultatams – baltymų kiekiui šlapime, šlapimi pH ir santykiniui tankiui apskaičiuota mažiausia ir didžiausia reikšmė, standartinis vidutinis nuokrypis ir vidurkis. Daugiausia šlapime buvo rasta baltymų 2g/l. Vidutiniškai baltymų veislyno šunų šlapime 0,33 g/l, standartinis vidutinis nuokrypis 0,65 g/l.

Tirtų šunų šlapimo pH yra nuo 5 iki 8. Tirtuose mėginiuose pH vidurkis 6,67, o sigma 1,03. Fiziologinė šunų šlapimo pH norma yra 5 iki 7 (53).

Tirtuose šunų šlapimo mėginiuose tankis buvo skirtingas. Mažiausia nustatyta reikšmė 1,01 iki didžiausios 1,025, o vidutinis šlapimo tankis 1,02. Apskaičiuotas standartinis vidutinis nuokrypis 0,005. Fiziologinės šunų šlapimo tankio normos yra 1,001 – 1,065 (53). Visų tirtų šunų šlapimo tankis buvo fiziologinės normos ribose.

Šunų apžiūros metu gerai apžiūrėtas kailis ar nesimato blusų ar blusų kiaušinėlių. Visų tirtų šunų kailis buvo švarus, parazitų ar jų buvimo požymių nesimatė.

Veterinarijos klinikoje X atlikus 10 – ties šunų kaprologinius tyrimus, nei viename tirtame mėginyje Toxocara canis kiaušinėlių nebuvo rasta. Šunų užsikrėtimas parazitais matomas 7 pav.

Liaukocitai Nitritai Urobilinogenas Baltymai g/l pH Kraujas Šlapimo tankis Ketonai Bilirubinas Gliukozė

šuo 1 neigiama neigiama neigiama 0 6,5 neigiama 1,015 neigiama neigiama neigiama

šuo 2 neigiama neigiama neigiama 0 7 neigiama 1,015 neigiama neigiama neigiama

MIN 0 5 1,01

MAX 2 8 1,025

Sigma 0,651339 1,033 0,004687

(29)

29

7 pav. Veislyno šunų užsikrėtimas blusomis ir Toxocara canis

4.4. Naudojami dresūros metodai, elgsenos problemos ir šunų socializacija

Bordo dogų veislyne pagrindinis metodas, kuriuo mokomi ir dresuojami šunys yra mokymasis poroje, kai dresuotas šuo yra suporuojamas su jaunikliu ir mokymas vyksta tik skatinant už tinkamą elgesį.

Veislyno savininkė buvo apklausta apie naudojamus šunų dresūros metodus. Apklausos rezultatai apie dresūros metodus pateikiami 7 lentelėje.

7 lentelė. Skirtingų dresūros tipų naudojimas skirtingose situacijose

Dresūros situacija Dresūros tipas

**** Baudimas Skatinimas Įvairus

Tualeto auklėjimas +

Netinkamų daiktų graužimas +

Komanda sėdėti ₊

Atėjimas pakvietus +

Ėjimas gerta +

Iš apklausos rezultatų matyti, jog veislyno šunims nepasireiškia dažniausiai šunų augintojų atpažįstamos elgesio problemos. Lentelėje Nr. 8 pateikiama informacija apie šunų, kuriems pasireiškė arba nepasireiškė elgesio problemos skaičius. Vienintelė elgsenos problema, kurią savininkė pažymėjo – dviejų šunų lojimas ant kitų šunų, tačiau šiuo metu šios problemos nėra.

0 2 4 6 8 10 12 14 Teigiama Neigiama Šu nų s kaičiu s

Šunų užsikrėtimas parazitais

(30)

30

8 lentelė. Šunų, kuriems pasireiškė arba nepasireiškė elgesio problemos, skaičius.

Elgesio problemos Niekada nepasireiškė Pasireiškė praeityje Pasireiškia šiuo metu

Lojimas ant žmonių 12

Agresija žmonių atžvilgiu 12

Lojimas ant šunų 10 2

Urzgimas ant šunų 12

Baimė keliose situacijose 12 Baimė daugelyje situacijų 12 Su išsiskyrimu susijęs elgesys 12

Nederamas “jojimas” 12

Pasikartojantis elgiasys 12

Neėdamo maisto ėdimas 12

Tyrimo metu šunims buvo atlikti socializacijos testai.

Reakcija į svetimus žmones buvo patikrinta pirmą kartą įėjus į šunų laikymo patalpą ir stebėta gyvūnų reakcija ir elgesys. Įėjus nei vienas šuo nelojo, neurzgė ir vokaliai nedemonstravo nei baimės, nei susijaudinimo, nei agresijos. Aštuoni iš 12 – kos šunų į nepažystamus žmones reagavo ramiai, bet džiaugsmingai – energingai vizgino uodegą, kūnas buvo atsipalaidavęs, snukis neįtemptas, ausys nuleistos. Šunys nešokinėjo, tačiau uodė orą arba siekė palaižyti žmogų. Keturi šunys į nepažystamus žmones reagavo energingiau, šokinėjo ant narvo sienų, ausys buvo pakeltos, energingai mosavo uodega.

Taip pat buvo patikrina šunų reakcija į staigų nepažįstamą garsą. Į garso dirgiklį 10 iš 12 – kos šunų reagavo pakeldami galvą, staigiai krūptelėdami, bandydami prisiartinti ar tiesiog pakeisdami kūno padėtį. Du šunys į garsą iš viso nereagavo.

Vienas svarbiausių testų – maisto saugojimo agresijos testas. Buvo stebima šunų reakcija, kai buvo prieinama prie kiekvieno šuns individualiai. Nei vienas veislyne gyvenantis šuo agresijos žmogaus atžvilgiu nerodė ir pašaro saugojimo agresija nepasireiškė. Keturi šunys iš visų 12 – kos tiriamųjų rodė raminimo signalus – nustoję ėsti lyžčiojo nosį, nusisukdavo, arba prisiartinus kūnas įsitempdavo. Prie kiekvieno šuns buvo einama du kartus.

Vertinant šunų fizinį aktyvumą, galimybę bendrauti su žmogumi ir prasimankštinti, nustatyta, kad veislyno šunys nemažai laiko praleidžia lauke bėgiodami, žaisdami vieni su kitais ir bendraudami su šeimininke. Šunys po kelis yra išleidžiami į didelį aptvertą kiemą iš viso 4 kartus per dieną. Dažnai šunys išleidžiami laisvai bėgioti po laukus, kurie yra atskirti nuo kitų gyventojų gyvenamųjų teritorijų ir toli nuo važiuojamųjų kelių. Anksti ryte ir vėlai vakare pasivaikščiojimas trunka maždaug po valandą. Per pietus ir pavakarę šunys išleidžiami trumpesniems 10 – 15 min. pasivaikščiojimams. Visą laiką kol šunys būna lauke, juos prižiūri ir su jais bendrauja šeimininkė. Ilgųjų pasivaikščiojimų metu taip pat užsiimama ringo dresūra.

(31)

31 Vertinant apklausos, socializacijos testų rezultatus ir šunų užimtumą galima teigti, kad veislyne gyvenantys šunys yra stabilios psichikos, neturinys elgesio problemų bei turintys tinkamą užimtumą – nemažą laiko kiekį skirtą pasivaikščiojimui lauke ir bendravimui su savininke.

(32)

32

5. Rezultatų aptarimas

Gerai šunų gerovei užtikrinti ypač svarbu užtiktinti tinkamas zoohigienines sąlygas bei tinkamą gyvenamąją vietą, kuri būtų saugi gyvūnui, šuo joje gerai jaustųsi, būtų apsaugotas nuo streso (10,15). Tinkamai įrengtoje ir prižiūrimoje šunų laikymo vietoje gyvenantys šunys yra apsaugoti nuo ligų, labiau atsipalaidavę (8,15).

Nustatyta, kad visose šunidės patalpose yra 17 ºC temperatūra, kuri užtikrina šunų šilumos komfortą (12), šunims nereikia sunaudoti daugiau papildomos energijos kūno temperatūrai palaikyti, todėl jie daugiau ilsisi ir nejaučia streso dėl netinkamos patalpos temperatūros (13,14).

Šunų šėrimas, kuris atitinka fiziologinius organizmo poreikius, yra ypač svarbus didelių veislių – augantiems šunims. Tinkamas ir subalansuotas šėrimas apsaugo nuo skeleto vystymosi problemų, padeda palaikyti tinkamą kūno svorį bei kūno kondiciją, gerą energijos apykaitą (23). Šunų maisto raciono tyrėjai (25) teigia jog raciono papildymas žalia mėsa gali išbalansuoti mitybą, nes žalioje mėsoje yra aukštos kokybės baltymų, tačiau trūksta kalcio, fosforo, natrio, jodo ir keleto svarbių vitaminų (9 lentelė).

9 lentelė. Šunų sauso pašaro maisto medžiagų sudėtys gryname pašare ir derinyje su pridedamu žalios jautienos faršo kiekiu (lyginant sausąsias medžiagas) (25)

Maistinė medžiaga, vienetai Sausas

pašaras 75 proc. pašaro/ 25proc. jautienos

50 proc. pašaro/ 50 proc. jautienos 25 proc. pašaro/ 75 proc. jautienos Proteinai, proc. 34 39 46 55 Riebalai, proc. 23 24 25 26 Angliavandeniai, proc. 35 30 23 14

Žalia ląsteliena, proc. 1,9 1,6 1,3 0,75

Kalcis, proc. 1,3 1,1 0,87 0,53 Fosforas, proc. 1,0 0,89 0,73 0,53 Kalcio:fosforo santykis 1,3:1 1,2:1 1,2:1 1:1 Kalis, % 0,87 0,89 0,92 0,96 Natris, % 0,6 0,53 0,44 0,31 Magnis, % 0,11 0,09 0,08 0,06 Geležis, mg/kg 215 183 142 85 Vitaminas A, IU/kg 21,700 18,500 14,400 8600 Vitaminas D, IU/kg 1950 1670 1290 770 Vitaminas E, IU/kg 153 130 100 60 Tiaminas, mg/kg 19,5 16,7 13 7,7 Riboflavinas, mg/kg 25 21 16,5 10 Niacinas mg/kg 64 55 42 25

Metabolinė energija, kcal/ kg 4700 4800 5000 5200

Kalorijų pasiskirstymas

Proteinai, % 27 31 35 41

Riebalai, % 45 45 47 48

(33)

33

Lentelėje nesubalansuotos maisto medžiagos pažymėtos ryškiu šriftu.

Reguliari dehelmintizacija ir išorės parazitų kontrolė, taip pat savalaikis skiepinimas nuo užkrečiamųjų ligų yra tinkamas būdas apsaugoti augintinius nuo parazitų plitimo ir ligų, ypač laikant gyvūnus grupėmis (7).

Skatinimu paremti šunų mokymo metodai yra susiję su didesniu paklusnumu, o elgesio problemos naudojant pozityvią dresūrą pasireiškia kur kas rečiau (40). Ankstyva ir tinkama socializacija ir jos tęsimas vėlesniame amžiuje, taip pat padeda išvengti daugelio elgsenos problemų visą šuns gyvenimą (48).

Šunys yra labai jautrūs garso dirgikliams, ypač fejerverkams, šūviams ir griaustiniui, šie garsai taip pat naudojami kaip modeliai nustatyti šunų jautrumą. Šunų atsakas į stresinį dirgiklį gali skirtis priklausomai nuo jų santykio su žmogumi (52). Nustatant maisto saugojimo agresiją, svarbu išsiaiškinti ar šuo gina ėdalą gąsdindamas, ar ginasi puldamas ir kąsdamas, toks elgesys liudytų apie netinkamą gyvūno socializaciją ir galimą pavojų žmogui. Jei atlikus socializacijos testą šuns emocinis atsigavimas lėtas arba jo išvis nestebima, tuomet reikalinga papildoma socializacija ir problemos sprendimas, kuris dažniausiai būna ilgas ir sudėtingas (50).

(34)

34

Išvados

1) Įvertinus zoohigienines normas šunų gyvenamosiose patalpose, galima teigti, kad laikymo sąlygos atitinka LR įstatymuose pateiktus reikalavimus. Laikymo sąlygos užtikrina gyvūnų sveikatingumą, saugo juos nuo šalčio ir perkaitimo, vėjo, saugo nuo sužeidimų ir ligų.

2) Nustatyta, kad šunų sveikatos būklė yra gera, jie neturėjo išorės ir vidaus parazitų dėl tinkamai vygdomos parazitų profilaktikos, tačiau trims šunims nustatyti šlapimo pakitimai, dėl kurių galima įtarti inkstų veiklos nepakankamumą. Diagnozei patvirtinti arba paneigti reiktų atlikti papildomus kraujo tyrimus, nes bendra šunų savijauta buvo gera.

3) Veislyne taikomas šėrimo būdas atitinka reikalavimus, pašaro kiekis yra pakankamas – šunys nebuvo alkani, šunų kūno kondicija gera, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į galimą nesubalansuotą šėrimą, nes šėrimas sausu pašaru ir žalia mėsa pakeičia kalcio ir fosforo santykį bei kiekį racione, jei mėsos sausųjų medžiagų kiekis didesnis nei sauso pašaro gali trūkti ir D, E vitaminų, geležies. 4) Veislyne taikomi pozityvūs dresūros metodai, šunys turi galimybę bendrauti su žmogumi ir kitais

šunimis, jiems skiriamas pakankamas laikas pasivaikščiojimams.

5) Atlikus socializacijos testus matyti, jog šunys yra stabilios psichikos, gerai socializuoti. .