LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Dovilė Balčiūnaitė
Melžiamų karvių gerovės ir sveikatingumo vertinimas saitinio laikymo tvarte
Welfare and health assessment of dairy cattle in tie-stall barn
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
1 DARBAS ATLIKTAS VA MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Melžiamų karvių gerovės ir sveikatingimo vertinimas saitinio laikymo tvarte“.
1. Yra atliktas mano pacios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literaturos sarašą. 2016 - 01- 11 Dovilė Balčiūnaitė
(parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2016 - 01- 11 Dovilė Balčiūnaitė
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
2016 - 01 - 11 Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Prof. Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai: 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
2
Turinys
Santrumpos ... 3 Santrauka ... 4 Summary ... 5 Įvadas ... 6 I. Literatūros apžvalga ... 81.1. Gyvūnų gerovės svarba ir samprata ... 8
1.2. Gyvūnų gerovės vertinimo sistemos bei jų taikymas ... 12
1.3. Melžiamų karvių gerovė ... 16
1.3.1. Melžiamų karvių gerovė saitinio laikymo tvarte... 17
II. Tyrimo metodai ir medžiagos ... 20
2.1. Melžiamų karvių gerovės įvertinimas ... 24
III. Tyrimo rezultatai ... 37
3.1. Gerovės vertinimo rezultatai ... 37
3.2. Karvių sveikatingumo vertinimo rezultatai ... 47
3.2.1. Melžiamų karvių kraujo morfologinio tyrimo rezultatai... 47
3.2.2. Melžiamų karvių kraujo biocheminio tyrimo rezultatai ... 50
IV Rezultatų aptarimas ... 54
4.1. Melžiamų karvių gerovė ... 54
4.2. Kraujo morfologinio ir biocheminio tyrimo rezultatų aptarimas ... 57
Išvados ... 58
Literatūros sąrašas ... 59
3
Santrumpos
WBC - bendras leukocitų kiekis LYM - limfocitų kiekis
MID - vidutinio dydžio ląstelių kiekis GRA - granuliocitų kiekis
LY% - limfocitų procentas
MI% - vidutinio dydžio ląstelių procentas GR% - granuliocitų procentas
PLT - trombocitų kiekis PCT - trombokritas
MPV - vidutinis trombocitų tūris PDWc - trobocitų pasiskirstymas RBC - eritrocitų kiekis
HGB - hemoglobinas HCT - hematokritas
MCV - vidutinis ląstelių tūris
MCH - vidutinės ląstelės hemoglobinas
MCHC - vidutinė hemoglobino koncentracija ląstelėje RDWc - eritrocitų pasiskirstymas
KMI - kūno masės indeksas AST - aspartatamino transferzė ALT - alaninamino transferazė ALP – šarminė fosfatazė Ca - kalcis
Mg - magnis GLU - gliukozė Urea - šlapalas PHOS - fosforas
4
Santrauka
Melžiamų karvių gerovės ir sveikatingumo vertinimas saitinio laikymo tvarte. Dovilė Balčiūnaitė
Magistro baigiamasis darbas
Darbas atliktas LSMU, Veterinarijos akademijos, Maisto saugos ir kokybės katedroje bei Praktinio mokymo ir bandymų centro Mūniškių fermoje. Darbas atliktas 2014 - 2016 metais, darbo apimtis 62 psl., 24 lentelės ir 23 paveikslai. Pagrindinis šio darbo tikslas - įvertinti melžiamų karvių gerovę pasirinktoje laikymo sistemoje, naudojant melžiamų karvių gerovės vertinimo metodiką ''Welfare quality assessment protocol for cattles, 2009" ir papildomai įvertinti karvių sveikatingumą pagal kraujo morfologinius ir biocheminius parametrus. Tyrimo metu buvo įvertinta melžiamų karvių gerovė saitinio laikymo tvarte, gauti duomenys suvesti į „Welfare Quality® scoring system“ programą, kuri apskaičiavo vertinamos fermos gerovės lygį. Vertinat sveikatingumą karvės buvo suskirstytos į tris fiziologiškai skirtingas grupes, po dešimt karvių kiekvienoje. Tyrimo pabaigoje gauti rezultatai parodė, kad teigiamai įvertinti tik ilgalaikio troškulio nebuvimo ir teigiamos emocinės būklės kriterijai. Neigiamai įvertinti poilsio komforto ir teigiamos emocinės būklės kriterijai. Kiti gerovės kriterijai įvertinti kaip tinkami ir priimtini. Įvertinus melžiamų karvių kraujo morfologinius ir biocheminius rodiklius nustatyta, kad statistiškai patikimi rezultatai (p<0,05) buvo tarp kalcio ir magnio kiekių visose trijose grupėse. Kiti parametrai buvo fiziologinės normos ribose ir nerodė patologinių nukrypimų.
Raktažodžiai: melžiamų karvių gerovė, saitinis laikymas, Welfare Quality®, kraujo parametrai
5
Summary
Welfare and health assessment of dairy cattle in tie - stall farm. Dovilė Balčiūnaitė
Master‘s Thesis
Work carried out LUHS, Veterinary Academy, Department of the Food Safety and Quality and Practical Training and Testing Centre Muniškių farm. Work carried out in 2014 - 2016, the volume of work p. 62, 24 tables and 23 figures. The main purpose of this work - to evaluate the dairy cow welfare in the selected tie-stall system using a dairy cow welfare assessment methodologies "Welfare Quality assessment protocol for cattles, 2009'' and to further evaluate the cow's health based on blood morphological and biochemical parameters. The study estimated the number of dairy cows welfare in tie- stall barn, the data obtained were summed up by the Welfare Quality® scoring system, a program that calculated the assessed farm welfare level. Assessing wellness, cows were divided into three physiologically different groups of ten cows in each. At the end of the survey results showed that only positively assess the long-term absence of thirst and a positive emotional state criteria. Negatively evaluate the rest of comfort and a positive emotional state criteria. Other welfare criteria to evaluate how appropriate and acceptable. The evaluation of the number of dairy cows morphological and biochemical indicators showed that statistically significant results (p <0.05) was between calcium and magnesium levels in all three groups. Other physiological parameters were within normal limits, and did not show pathological deviations.
6
Įvadas
Gyvūnų gerovė - tai fiziologinė bei psichologinė gyvūno būsena, kurią įtakoja aplinka, kurioje jis yra auginamas (14). Taip pat ši sąvoka reiškia gyvūno prisitaikymą prie aplinkos (18), kuri, anot, mokslinių tyrimų, turi būti patogi, sveika, saugi, su galimybe reikšti natūralią elgseną, ir kuri nesukelia gyvūnui skausmo, baimės ar streso (2,4). Gerovės principai grindžiami tuo, kad gyvūnai geba jausti kančią, skausmą bei turi individualių fiziologinių bei psichologinių poreikių (32).
Didėjantis gyvūninių produktų poreikis, skatina jų gamybos sistemų intensyvinimą, todėl dažnai yra ignoruojamas faktas, kad pagrindinis, bet kurios gamybos sistemos vienetas yra gyvūnas su kompleksu fizinių ir psichologinių poreikių (18). Šiuolaikinės intensyvios pieno gamybos sistemos, kurios skiria didesnį dėmesį produkcijos kiekybei, o ne kokybei, lėmė gyvūnų gerovės problemų atsiradimą. Todėl atsiranda poreikis įvertinti, kaip šiuolaikinės gyvūninių produktų gamybos sitemos laikosi gyvūnų gerovės principų (14).
Lietuvoje gyvūnų gerovę reglamentuoja keletas įstatymų ir atitinkamų teisės aktų: Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas 1997 m. lapkričio 6 d. Nr.: VIII - 500; Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai 2002 m. gegužės 16 d. Nr.: 223 - jie nustato minimalius ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus; Europos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos 1989 m. liepos 20 d. - jie nustato būtiniausius, ūkinei paskirčiai auginamų arba laikomų gyvūnų apsaugos standartus; Europos konvencija dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos; Nacionalinio Komiteto rekomendacijos galvijų priežiūrai - nuolatinio Komiteto priimtas 1988 m. spalio 21 d. - šios rekomendacijos taikomos visais ūkininkavimo tikslais auginamų galvijų apsaugai ir kt., tačiau mūsų šalyje nėra sukurtos, įstatymais ir kitais teisės aktais patvirtinos gyvūnų gerovės vertinimo metodikos, su kuria būtų galima įvertinti gyvūnų gerovę, laikomų skirtingose sitemose.
Darbo tikslas: Įvertinti melžiamų karvių gerovę saitinio laikymo sistemoje, naudojant melžiamų karvių gerovės vertinimo metodiką ''Welfare quality assessment protocol for cattles, 2009" ir papildomai įvertinti karvių sveikatingumą pagal kraujo morfologinius, ir biocheminius parametrus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti vertinimo metodiką ''Welfare quality assessment protocol for cattles, 2009", bei kitus literatūros šaltinius apie karvių gerovę saitinio laikymo fermose.
2. Įvertinti melžiamų karvių gerovę pasirinktoje saitinio laikymo sistemoje, naudojant melžiamų karvių gerovės vertinimo metodiką ''Welfare quality assessment protocol for cattles, 2009".
7 4. Suskirstyti karves į tris fiziologiškai skirtingas grupes po 10 karvių ir paimti kraujo mėginius morfologiniams ir biocheminiams tyrimams, bei įvertinti jų rezultatus.
8
I. Literatūros apžvalga
1.1. Gyvūnų gerovės svarba ir samprata
Daugelyje šiuolaikinių ūkių, ypač išsivysčiusių šalių, gyvūnai laikomi uždarose patalpose, nenatūraliomis sąlygomis, su ribota erdve ir dažnai su apribota galimybe socialiai bendrauti su kitais individais, bei reikšti natūralią elgseną (20). Pastebimas visuomenės susidomėjimas, o ypač intensyvios gyvulininkystės įtaka gyvūnų gerovei, išaugo 1964 metais (1,2). Šiais metais pasirodžiusi Ruth Harrison publikacija "Gyvūnai mašinos: Nauja žemės ūkio pramonė" sukėlė didžiulį visuomenės ažiotažą, dėl intensyvėjančio gyvūninių produktų gavybos ir gamybos technologijų kūrimosi bei jų poveikio gyvūnų gerovei, lėmė didžiulį vyriausybių bei tarptautinių institucijų susidomėjimą. Žymi vaikiškų istorijų autorė, Astrida Lindgren, taip pat išreiškė savo poziciją apie gyvūnų gerovę, o tiksliau apie galvijų laikymą tvarte ištisus metus, ir skatino Švedijos vyriausybę priimti teisės aktus, kuriuose būtų pabrėžiama galvijų teisė išeiti ganytis į laukus (20). Tačiau pirmasis ryškiausias žingsnis gyvūnų gerovės link, žengtas 1965 m., Didžiojoje Britanijoje, Prof. Roger Brambell paskelbus ataskaitą apie žemės ūkio gyvūnų gerovę bei jų apsaugą. Taip pat šioje ataskaitoje jis pabrėžė galvijų natūralios elgsenos problemą, kurios atsiradimą lemia uždaros bei intensyvios laikymo sistemos (20). Gerovė tapo neatsiejama netik su gyvūno fizine bei psichologine sveikata, atsparumu ligoms, bet ir su maisto produktų kokybe bei jo saugumu - šiems dviems rodikliams šiuolaikinė visuomenė kelia labai aukštus reikalavimus (9,10).
Gyvūnų gerovė - tai fiziologinė bei psichologinė gyvūno būsena, kurią įtakoja aplinka, kurioje jis yra auginamas (14). Ši sąvoka, taip pat reiškia gyvūno prisitaikymą prie jį supančios aplinkos, kuri, anot, mokslinių tyrimų, turi būti patogi, sveika, saugi, su galimybe išreikšti natūralią elgseną, bei kuri nesukelia gyvūnui skausmo, baimės ir streso (4,2). Gyvūnų gerovės principai grindžiami tuo, kad gyvūnai geba jausti kančią, skausmą bei turi individualių fiziologinių bei psichologinių poreikių (32).
Išskiriami 3 skirtingi požiūriai į gyvūnų gerovę: vienas orentuotas į teigiamą emocinę gyvūno būseną, antrasis į fiziologinę gyvūno būklę, o trečiasis - remiasi gyvūno natūralia gyvensena, kuri yra laikoma pagrindiniu rodikliu (2,4,20). Susirūpinimas gyvūnų gerove grindžiamas prielaida, kad gyvūnas gali patirti įvairias emocijas, o tai reiškia, kad jis gali jausti ir kančią, ir malonumą (1). Gyvūno kančios ir kitos neigiamos emocijos - parindinis visuomenės susirūpinimo objektas. Šių dienų mokslininkai sutinka, kad gyvūno kančios yra svarbus gerovės aspektas, kuris lemia gyvūno fiziologinius ir elgsenos pokyčius. Antrasis požiūris vertina gerovę, kuri paremta tinkamu gyvūno organizmo funkcionavimu - tai yra jo gebėjimu susidoroti su įvairiais aplinkos dirgikliais (1,4) ir
9 didžiausias dėmesys skiriamas ligų, sužalojimų nebuvimui, sutrikusiam gyvūnų augimui ir reprodukcijos problemoms (20). Trečiasis - tai gyvūno gebėjimas išreikšti natūralią elgseną, jos pasireiškimo pobūdis esant skirtingoms laikymo sąlygoms. Nors šie skirtingi požiūriai į gyvūnų gerovę apima skirtingas sritis, kurios yra svarbios vertinant gyvūnų gerovę, tačiau jie sudaro atskirus atskaitos taškus, papildančius vienas kitą, nustatant ir sprendžiant gyvūnų gerovės problemas, bei dažnai lemiantys ir panašių išvadų priėmimą (2,4). Kitaip tariant gyvūnų gerovė - tai fizinė ir psichinė sveikatos būsena, kuri apima ir keletą pagrindinių gyvūno aplinkos elementų: alkio ir troškulio patenkinimą, diskomforto, ligų, skausmo, sužalojimų, streso nebuvimą bei galimybę reikšti natūralią elgseną (1).
Gyvūnų gerovės mokslui vystantis, buvo pasiūlyta daug įvairių gerovės apibrėžimų, tačiau tik keletas iš jų galėjo būti plačiai cituojami ir paprastesniais metodais patvirtinami (2). Vienas iš plačiausiai naudojamų gyvūnų gerovės apibrėžimų yra "5 didžiosios gyvūnų laisvės", kurios buvo apibrėžtos Brambell komiteto, Jungtinėje Karalystėje 1965 m., ir kurios sudarė pagrindą Žemės ūkio gyvūnų gerovės komiteto priimamiems sprendimams (2). Žemės ūkio gyvūnų gerovės komitetas 2009 m. išskyrė ir suformulavo šias 5 pagrindines gyvūnų laisves (2):
1) Laisvė nuo bado ir troškulio, t.y. laisvas priėjimas prie vandens bei pašaro, kuris reikalingas palaikyti sveikatai ir energijai;
2) Laisvė nuo diskomforto, sudarant tinkamas laikymo sąlygas (atsižvelgiant į gyvūno rūšį);
3) Laisvė nuo skausmo, sužeidimų ir ligų, taikant tinkamą profilaktiką, skubiai diagnozuojant ir paskiriant tinkamą gydymą;
4) Laisvė reikšti natūralią elgseną, suteikiant pakankamai erdvės, bei skiriant tinkamas patalpas; 5) Laisvė nuo baimės ir kančios, užtikrinant visas būtinas sąlygas ir priemones gyvūno gydymui, kad būtų išvengta gyvūno kančių.
Mokslininkų nuomone "5 laisvės" apibrėžia abstrakčius ir būtinus gyvūnų gerovės elementus, tačiau praktikoje jie turėtų būti labiau aprašyti ir pateikti, kartu su išmatuojamais rodikliais (2). “5 gyvūnų laisvės" neapibūdina kriterijų, kuriuos turi atitikti bet kokia ūkio ar vadybos sistema, norint pasiekti priimtiną gerovės lygį (20). Tai pat yra netikslinga teigti, kad gyvūnams (auginamiems bet kokioje aplinkoje) yra visiškai įgyvendinamas šių laisvių suteikimas, "5 laisvės" nurodo galimus būdus identifikuojant gerovės problemas ir nurodo kryptį, kuria reiktų eiti, siekiant pagerinti gyvūnų gerovę, o taip pat ši sistema pateikia aiškias gyvūnų gerovės formuluotes, ir nurodo, kas turėtų būti išmatuojama (20).
Gyvūnų gerovė - daugiaprasmė sąvoka, kuri negali būti išmatuojama tiesiogiai, ar remiantis vienu rodikliu, tai daugiadisciplininis mokslas, besiremiantis didele įvairove fizinių, fiziologinių, psichologinių parametrų bendram gerovės lygiui nustatyti (1,2).
10 1) ištekliais - vadyba paremti rodikliai (tai gyvūno aplinkos vertinimas) ir 2) gyvūnais paremti rodikliai, kurie įvertinami stebint gyvūną tiesiogiai (2, 26).
Vykdant gerovės vertinimą bet kurioje fermoje, pirmiausiai pastebima gyvūno gyvenama aplinka. Remiantis ištekliais - vadyba paremtais rodikliais, galima įvertinti ar aplinkos sąlygos yra priimtinos gyvūnams (26). Aplinkos parametrai reglamentuojami daugelio įvairių įstatymų, kur aprašoma, skiriamas plotas vienam gyvūnui, grindų tipas, laikymo sistema, galimybė ganytis ir pan. Tai vertinimo sistema, kuri nereikalauja didelio pasiruošimo, kuriai dažniausiai užtenka vieno apsilankymo fermoje, kad įvertinti pagrindinius aplinkos elementus bei jų įtaką gyvūnų gerovei (2, 9, 26). Vertinant aplinką, trumpa apklausa apie kasdienius darbus fermoje pvz: šėrimą, stovėjimo vietų valymą, bei fermoje atliekamas procedūras, tokias kaip kastracija, nuraginimas, ausų žymeklių įsegimas, taip pat gali būti naudingi gerovės vertinimo praktikoje (1).
Vertinant gyvūnų gerovę, labai svarbu, stebėti aplinką, tačiau apie gerovės lygį fermoje spręsti nėra visiškai tikslinga, nes kiekvienas gyvūnas, reaguoja į aplinką skirtingai. Todėl svarbu atlikti ir tiesioginį gyvūno stebėjimą, kuris ir leis nustatyti aplinkos poveikį bei gerovės lygį fermoje. Vertinant gerovę, remiantis tiesioginiu gyvūnų stebėjimu, pirmiausiai turėtų būti įvertinama: KMI, kūno švara, šlubavimas, odos pažeidimai (beplaukiai odos plotai, žaizdos ir tyniai), elgesys, santykis tarp gyvūno ir žmogaus (9,14). Savo ruožtu, gyvūnais paremti rodikliai skirstomi į keturias kategorijas, tai gyvūno eksplotacinės savybės (ilgaamžiškumas, mirtingumas, reprodukciniai rodikliai: gimstamumas, vados dydis, abortai ir t.t.), bendra sveikata, fiziologinė būklė ir elgsena (2,14,26).
Gyvūno eksplotacinės savybės gali padėti suformuoti bendrą vaizdą apie fermoje esančias problemas, kurių poveikį gyvūnai gali jausti ilgą laiką, o jomis dažniausiai remiasi veterinarijos gydytojai, norėdami nustatyti vadybos ir gerovės problemas. Nors metodai, kuriais vertinami gyvūnai, gali skirtis, atsižvelgiant į kiekvienos šalies gerovės stebėjimo schemas (1).
Sveikata ir jos pokyčiai išlieka pačiu svarbiausiu gerovės vertinimo objektu žemės ūkio gyvūnams. Sveikata - gyvūno gebėjimas susidoroti su aplinkoje atsiradusiu patogenu. Įvairios traumos, ligos ir reprodukcinės funkcijos sutrikimai yra ryškūs prastos gerovės rodikliai. Kito tipo ligos yra priklausomos nuo aplinkos: ūkio vadybos, laikymo ir higienos sąlygų fermoje, kitaip tariant, ligos - tai fermos aplinkos kokybės atspindys, kuris turi būti atidžiai apsvarstomas gerovės vertinimo sistemose (1). Gyvūnų sveikatingumo, o tuo pačiu ir gerovės lygį nusako gyvūnų mirtingumas, šlubuojančių gyvūnų skaičius, mastitų atvejai fermoje, komplikuotas jauniklių atvedimas, įvairios medžiagų apykaitos ligos. Šie sutrikimai, fermose paprastai sudaro didžiausią proc. visų pasitaikančių ligų bei atspindi fermos gerovės lygį. Prieš įtraukiant fiziologinius parametrus į gerovės vertinimo sistemas, jų trūkumas turėtų būti su aiškiai apibrėžtomis ribomis (1). Tačiau fiziologinius parametrus sunku interpretuoti, nes jie nevisada yra susiję su prasta gerove,
11 pvz., kortizolio lygis gali padidėti baimės atveju arba seksualinio aktyvumo atveju, taip pat fiziologiniai rodikliai skiriasi skirtingų rūšių gyvūnams, skiriasi esant skirtingai fiziologinei gyvūnų būsenai (ruja, nėštumas ir pan.) (1). Širdies ritmo dažnis, streso hormonas (kortizolis) yra dažniausiai naudojami fiziologiniai parametrai, gerovės įvertinimui, tačiau visi šie organizmo pokyčiai išryškėja esant ilgalaikiam tam tikro neigiamo aplinkos elemento poveikiui. Pirminė gyvūno reakcija į pasikeitusią aplinką yra pasikeitusi gyvūno elgsena, visi gyvūnai reaguoja į bet kokius, minimalius aplinkos pokyčius, ypač tuos, kurie sutrikdo įprastą gyvūnų dienotvarkę. Tam tikrą elgseną lemia neigiamo faktoriaus buvimo trukmė (1). Elgesys, kuris skiriasi savo modeliu, dažnumu ar pasireiškimo situacija, nuo elgesio, kurį rodo daugelis rūšies individų vadinamas nebūdingu ar stereotipiniu elgesiu. Interpretuoti gyvūnų elgesio pokyčius nėra labai paprasta ir kyla daug diskusijų koks elgesys turėtų būti laikomas normaliu/nenormaliu ar netgi žalingu gyvūnams, ypač kai vertinama skirtingomis sąlygomis auginamų gyvūnų elgsena.
Elgesio kitimas yra laikomas pagrindiniu rodikliu vertinant skausmo buvimą fermoje (1). Gyvūnų laikymo ir vadybos intensyvinimas prisideda prie elgesio problemų atsiradimo. Elgesio pokyčiai gali atsirasti, veikiant, tam tikriems dirgikliams: skausmui, baimei (3).
Galvijai turi panašų skausmo mechanizmą kaip ir žmonės, su padidintu atsaku į dirgiklio stiprumą ir jo trukmę, tačiau galvijai skausmo buvimą išreiškia daug silpniau nei žmogus, tai susiję su jų savisaugos instinktu, nes skausmas ir silpnumas paverčia juos lengvais taikiniais plėšrūnams, todėl elgsena esant, bet kokios rūšies skausmui reiškiasi labai subtiliai, ir todėl šiuos labai subtilius elgesio pokyčius labai svarbu pastebėti, nes skausmo buvimas daro įtaką ne tik gyvūno gerovei (prieštarauja vienai iš 5 didžiųjų gyvūno teisių) bet ir jų produktyvumui (3).
Bendri elgsenos pokyčiai esant skausmui, yra:
1) Nenormali, nebūdinga stovėsena ir eisena. Stovėsena, kai skauda, gali pasireikšti įtrauktu pilvu, prispausta uodega, išlenkta ar išriesta nugara, ilgu stovėjimu. Neįprasta eisena gali būti ėjimas atbulomis, arba netolygus svorio permetimas nuo vienos kojos ant kitos, kai karvė šlubuoja.
2) Neįprasta gulėjimo elgsena, gulėjimas kojas laikant neįprastoje pozicijoje ir rodomos abejonės stojantis gali rodyti skausmo buvimą. Sėdėjimas šuns pozoje - kai gyvūnas bando išlaikyti skaudančią kūno dalį ant žemės, kol bando pailsėti.
3) Įvairūs keliami garsai, jie gali būti leidžiami kaip signalas kitiems gyvūnams vengti skausmingos situacijos ar nevalingas atsakas į skausmingą stimuliaciją.
4) Spardymasis ar mojavimas uodega. Jie gali būti rodomi atsakant į labai stiprų skausmą ir gali būti nukreipti į skausmingą dirgiklį (3).
Baimė - tai gyvūno atsakas į realų ar įsivaizduojamą pavojų ir pasitarnauja gyvūnui apsisaugant nuo jo. Karvės natūraliai reaguoja ar išsigąsta skirtingose situacijose, įskaitant naujovių baimę. Yra keletas pavyzdžių kuomet gali pasireikšti baimė: staigūs judesiai ar įvairūs garsai yra
12 pavojingi karvėms, todė ramūs, lėti judesiai ir gyvūnų laikymas tylioje, ramioje aplinkoje gali sumažinti baimės pasireiškimą. Karvių baimė naujovėms, paprastai būna dėl staigių pokyčių įrenginiuose ir dienotvarkėje, ypač jei jie yra įvedami staigiai, neleidus gyvūnui prie jų priprasti, pavyzdžiui, kai rankomis melžiamos karvės staiga pradedamos melžti aparatais. Jei karvė jaučia baimę, tai gali apsunkinti gyvūno laikymą, sumažinti pieno produkciją, prailginti pieno atleidimą, sumažinti pašarų suvartojimą, sutrikdyti atrajojimą. Esant bet kokiems gyvūno elgesio pokyčiams galima daryti išvadą, kad gyvūnas gali jausti tam tikrą diskomfortą ar stresą, tai ypač gali išryškėti, gyvūnams esant pririštiems (3).
Šiuolaikinėje pieno pramonėje ne visos fermos gali pasigirti puikia vadyba, tiriant tokius ūkius dažnai pastebimos tam tikros klaidos: paprastai tai būna netinkamai suprojektuotos patalpos, netinkamas šėrimas, nekokybiškas mėšlo valymas ir nekokybiškas valdymas, dažnai neatsižvelgiant į elgsenos ir gyvūnų gerovės principus, tai ne tik daro įtaką gyvūnų augimui, gamybai ir reprodukcijos našumui, bet ir veda prie neįprasto elgesio pasireiškimo. Nenormalus ar stereotipinis elgesys nepastebimas gyvūnams laikomiems natūralesnėmis, jų prigimčiai, sąlygomis, t.y kai gyvūnai yra laikomi palaidi. Netipinio elgesio paplitimas pieninių gyvulių bandose gali būti imamas kaip pieno ūkio vadybos kokybės rodiklis, remiantis tinkamų aplinkos, veisimo, šėrimo ir sveikatos, bei gyvūnų elgsenos poreikių tenkinimu. Dabartinės intensyvios pieno gamybos sistemos, kurios skiria didesnį dėmesį kiekybei, o ne kokybei lėmė nenormalaus elgesio atsiradimą. Labai svarbu įvertinti kaip šiuolaikinės gamybos sistemos užtikrina gyvūnams būtiniausių poreikių tenkinimą, tai yra, ne tik šėrimą, reprodukciją, poilsį, bet ir kitų svarbių elgsenos poreikių, pvz. tyrinėjimo, socializacijos, palikuonių priežiūros ir žaidimų, tenkinimą (3). Bet koks elgesys, nepatenkantis į įprasto elgesio sąvoką tam tikrai gyvūno rūšiai yra vadinamas nenormaliu, o stereotipas yra santykinai nekintamos sekos judėjimas, kuris neturi akivaizdaus tikslo ar naudos, pvz., lytinių organų laižymas, žaidimas liežuviu, pertvarų kramtymas ir neramus, klaidžiojantis žvilgsnis yra stereotipinio - nenormalaus elgesio pavyzdžiai pieninio tipo galvijams (1,3,22).
1.2. Gyvūnų gerovės vertinimo sistemos bei jų taikymas
Atsižvelgiant į vis didėjantį visuomenės susirūpinimą dėl žemės ūkio gyvūnų gerovės bei dėl produktų kokybės, poreikis gyvūnų gerovės vertinimo sistemų žymiai padidėjo. Gyvūnų gerovė - daugiaprasmė sąvoka ir gali būti išmatuota daugeliu būdų, tačiau atskiri ištekliais - vadyba bei gyvūnais paremti parametrai negali suteikti pilnos informacijos apie gyvūnų gerovę. Gerovė turi būti vertinama atsižvelgiant tiek į aplinkos elementus, tiek į gyvūną tiesiogiai.
Visuotinai priimta, kad visos vertinimo priemonės bus panaudojamos sėkmingai, jei jos (1) : 1) Patikimos, galiojančios ir tikslios;
13 3) Būtų įvertinamos per trumpesnį laiką ir lengvai pritaikomos daugelyje fermų;
4) Atskleis sutrikusios gerovės priežastis, ir tokiu būdu pateiks galimus patobulinimus gyvulininkystės ir valdymo sistemose.
Išskiriamos keturios pagrindinės sritys, kuriose galima panaudoti gerovės vertinimo sistemas: kaip tiriamoji priemonė, teisės aktų reikalavimų vykdymo patikrinimui, sertifikavimo schemose ir kaip patariamoji vadybos priemonė. Gerovės vertinimo sistemos paprastai sukurtos taip, kad kiekybiškai įvertintų gerovę tam tikrose ūkininkavimo sistemose ar skirtingų procedūrų metu. Vertinat teisės aktų atitikimą gerovės reikalavimams, vertinimo sistema turėtų būti aiški, nedviprasmiška, lanksti ir tinkama naudoti patyrusiems vertintojams (1). Svarbiausios nuostatos, garantuojančios gyvulių gerovę, efektyvią gamybą, vienodas konkurencines sąlygas, saugų maistą, švarią aplinką, saugų darbą, išdėstytos Europos Sąjungos direktyvose, reglamentuose, ISO standartuose (16) bei Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Lietuvoje gyvūnų gerovę reglamentuoja keletas įstatymų ir atitinkamų teisės aktų: Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas 1997 m. lapkričio 6 d. Nr.: VIII - 500; Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai 2002 m. gegužės 16 d. Nr.: 223 - jie nustato minimalius ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus; Europos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos 1989 m. liepos 20 d. - jie nustato būtiniausius, ūkinei paskirčiai auginamų arba laikomų gyvūnų apsaugos standartus; Europos konvencija dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos; Nacionalinio Komiteto rekomendacijos galvijų priežiūrai - nuolatinio Komiteto priimtas 1988 m. spalio 21 d. - šios rekomendacijos taikomos visais ūkininkavimo tikslais auginamų galvijų apsaugai.
Europoje ir pasaulyje egzistuoja keletas gerovės vertinimo sistemų, kurios varijuoja nuo paprastų kontrolinių sąrašų iki sudėtingesnių sistemų, pvz.: Etinis įvertinimas Danijoje, vertinimo sistema paremta minimaliais reikalavimais. Dauguma šių sistemų paremtos aplinkos poveikiu gyvūnų gerovei, retai atkreipiant dėmesį į patį gyvūną. Pagrindinis šių vertinimo protokolų skirtumas yra tai, kaip parametrai yra sujungiami siekiant apskaičiuoti bendrą gerovės balą.
1. "5 didžiosios gyvūnų laisvės" - teisinis rinkinys, kurio, anot, RSPCA, turėtų laikytis visi gyvūnų laikytojai. Šis teisinis rinkinys galioja visiems kompanijos gyvūnams ir kitiems tikslams auginamiems gyvūnams (pvz: zoologijos sodo gyvūnams, žemės ūkio gyvūnams) (35) ir yra kompaktiškas, bei paprastas būdas įsitikinti, kad gyvūnai gauna visko, ko jiems reikia, o pagrindinius gyvūnų poreikius atspindi "5 didžiosios gyvūnų laisvės" (11,35):
1) Laisvė nuo bado ir troškulio - gyvūnai turi būti laikomi be alkio ar troškulio, užtikrinant, kad jie visada turės šviežio švaraus vandens ir gaus pašaro, kurio jiems reikia, atsižvelgiant į rūšį bei fiziologinę būseną;
14 2) Laisvė nuo nepatogumo - visi gyvūnai turi būti laikomi tinkamose patalpose, atsižvelgiant į kiekvieno gyvūno rūšį bei individualius gyvūnų poreikius. Kiekvienam gyvūnui, turi būti suteikta pastogė, kur jis galėtų patogiai ilsėtis, ir apsaugoti juos nuo sužeidimų, atsirandančių gulint ant netinkamų paviršių;
3) Laisvė nuo skausmo, sužalojimų, ligų - visiems gyvūnams, atsižvelgus į jų rūšį, turi būti vykdoma tinkama profilaktika nuo ligų, ligos atveju turi būti suteikta visa medicininė pagalba, siekiant išvengti skausmo atsiradimo;
4) Laisvė išreikšti įprastą elgseną - atsižvelgus į gyvūno rūšį bei jo individualius poreikius. Gyvūnams turi būti suteikta pakankamai vietos judėti bei išreikšti įprastą elgseną;
5) Laisvė nuo baimės ir kančių - labai svarbu apsaugoti gyvūną nuo visų fizinių ir psichologinių kančių, užtikrinant visus fiziologinius ir pscichologinius poreikius.
"5 didžiosios gyvūnų laisvės" - tapo pagrindu kitiems teisės aktams, užtikrinantiems gyvūnų gerovę.
2. Welfare Quality (Gerovės kokybės) vertinimo sistema. Gerovės kokybės vertinimo protokolai buvo sukurti taip, kad jie galėtų būti pakeisti ir patobulinti reaguojant į pokyčius mokslo ir technikos srityse. Europos gerovės kokybės projekto (Welfare Quality) dėka buvo standartizuoti būdai vertinant gyvūnų gerovę ir gauta informacija integruota taip, kad ūkiai ir skerdyklos būtų priskiriami vienai iš keturių kategorijų (nuo prastos iki geros gyvūnų gerovės). Viena iš Welfare Quality® naujovių gyvūnų gerovės vertinimo sistemoje yra tai, kad pagrindinis dėmesys daugiau skiriamas gyvūnui ir su juo susijusiems parametrams (pvz. tiesiogiai susiję su gyvūnu: tai kūno masės indeksas, sveikata, traumos, elgesys ir t.t ) (15).
Gyvūnų gerovė yra svarbus elementas visoje maisto pramonėje ir vartotojai tikisi, kad produkcija iš gyvūnų gaunama su pagarba. Atlikti tyrimai parodė, kad gyvūnų gerovė yra svarbi Europos vartotojams, ir kad jie rodo stiprų susidomėjimą gyvūnų gerove. Siekiant prisitaikyti prie visuomenės susirūpinimo gerovės kokybe produkcijos gyvūnams (nes tai susiję su rinka, pvz: gerovė yra kaip sudėtinis elementas produtų kokybėi), yra didelis poreikis patikimų, moksliniais tyrimais paremtų sistemų kūrimosi, skirtų įvertinti gyvūnų gerovės statusą.
Vartotojų rūpestis ir aišku informacijos apie gyvūnų gerovę paklausa, buvo atspirties taškas gerovės kokybės programai, finansuojamai iš Europos Komisijos per 6 ES programas. Projektas prasidėjo 2004 m. ir tapo vienu didžiausiu projektų dėl integruotų mokslinių darbų dėl gyvūnų gerovės Europoje. Welfare Quality® projektas yra partnerystė tarp 40 institucijų Europoje nuo 2006 m, ir 4 - Lotynų Amerikoje. Partneriai yra įsikūrę 13 Europos ir 4 Lotynų Amerikos šalyse.
Welfare Quality® nustatė 12 pagrindinių gyvūnų gerovės kriterijų: ilgalaikio alkio nebuvimas, ilgalaikio troškulio nebuvimas, poilsio komfortas, šiluminis komfortas, judėjimo laisvė, sužeidimų, susirgimų nebuvimas, skausmo dėl atliekamų procedūrų nebuvimas, susirgimų
15 nebuvimas, socialinio elgesio pasireiškimas, kitos elgsenos pasireiškimas, tinkama gyvūno reakcija į žmogų, teigiama emocinė būsena (15).
Surinkti duomenys apie gyvūną, pagal 12 kriterijų yra paverčiami balais, kurie tarpusavyje sujungiami į 4 pagrindinius principus: tinkama mityba, tinkamas laikymas, tinkama sveikata, tinkama elgsena. Galiausiai visi principų balai sujungiami į vieną bendrą balą, kuris nusako vertinamo ūkio gerovės lygį, kuris gali būti įvertintas: puikiai, kai gyvūnų gerovė yra aukščiausio lygio; gerai, kai gerovė yra tinkamo lygio; patenkinamai, gyvūnų gerovė yra vidutiniško ar aukštesnio lygio arba tenkina minimalius reikalavimus ir nepatenkinamai, gyvūnų gerovės lygis yra žemas ir laikomas nepriimtinu. Šis protokolas aprašo gerovės vertinimo procedūras ir reikalavimus, penimiems galvijams, melžiamoms karvėms ir veršeliams, kiaulėms bei paukščiams (15).
3. Bristolio gerovės užtikrinimo programa (BWAP)
Bristolio gerovės užtikrinimo programa (BWAP) siekiama įtraukti esamus gyvūnų gerovės vertinimo metodus į sertifikavimo schemas, o metodus į tradicinių ir ekologiškų ūkių sertifikavimo sistemas. Vertinimo protokolai melžiamų ir mėsinių galvijų, kiaulių ir vištų dedeklių yra paremti ankstesniais projektais. Vertinimas apima duomenis iš medicinos įrašų ir gyvūnų stebėjimų ūkyje, vadybos sveikatos ir gerovės klausimais (sveikatos plano) bei įvertinimas sertifikatų ar kitų teisinių dokumentų reikalavimų vykdymas. Gyvūnų įvertinimas atliekamas tam tikrą laiką, inspektorius apžiūri gyvūnus, tai apima stebėjimą visų gyvūnų fermoje ir detalesnę apžiūrą kai kurių gyvūnų individualiai. Gyvūnai gali likti savo įprastoje aplinkoje. Lauke laikomi gyvūnai, kurie nėra pernelyg aktyvūs gali būti vertinami lauko sąlygomis (34).
4. Gyvūnų gerovės vadybos programa (Škotijos vyriausybė) ''Animal Welfare Management Programme (Scottish government)''.
Įprastinis ūkio sveikatos planavimas Jungtinėje Karalystėje yra nusistovėjęs , ypač kiaulienos, paukštienos ir pieno sektoriuose, dažniausiai susijęs su reguliariais, planuojamais veterinarijos gydytojų vizitais, aptariant sveikatos problemas ir sudarant gydymo protokolus.
Šios programos, pristatytos 2009 m., tikslas remti gyvūnų augintojus priimant ir tobulinant aukštus gerovės standartus per 5 metų programą. Taip pat vienas iš programos tikslų toliau skatinti stambių gyvūnų veterinarus vykti į ūkius ir su savo klientais įsitraukti į gerovės vertinimą ir sveikatos planų sudarymą (34).
Yra dar keletas gerovės vertinimo sistemų, kurios naudojamos įvertinti gyvūnų gerovę ūkio lygiu (žr. 1 lentelę) (1).
16
1 lentelė. Gyvūnų gerovės vertinimo sistemos, naudojamos įvertinti gerovę fermos lygiu (Deborah
Tample; ''Animal welfare assessment on intensive an extensive pig farms'', 2012)
Vertinimo sistemos pavadinimas Gyvūno rūšis Metodų sujungimas (suderinimas) Vertinimo rezultatas Galimi naudotojai Šalis Etiškas įvertinimas Kiaulės, galvijai Nėra formaliųnurodymų, paremta eksperto nuomone Pranešimas Patariamoji priemonė ūkininkui Danija Minimalūs reikalavimai Galvijai, kiaulės, paukščiai Kontrolinis sąrašas Taip/ne Atsakymai prie reikalavimų Įstatymų ir sertifikavimo schemų tikrinimas Jungtinė Karalystė, Vokietija ANI35* ANI200** Galvijai, kiaulės, vištos dedeklės
Susumuoti balai Balai Fermų palyginimui Austrija, Vokietija Sprendimais paremta sistema Paršavedės (taikoma ir kitoms rūšims)
Susumuoti balai Balai Įvertinti
laikymo sąlygas Olandija
Fermoje laikomų melžiamų karvių gerovės įvertinimas Galvijai Kelių kriterijų vertinimas, susumuojant jų balus Balai Fermų palyginimui Prancuzija Lyginamoji sistema Galvijai, kiaulės Susumuoti fermas pagal kategorijas vertinant tam tikrą populiaciją Reitingai Palyginti ir įvertinti kelis ūkius Jungtinė Karalystė
1.3. Melžiamų karvių gerovė
Šiuo metu melžiamų karvių gerovė yra viena pagrindinių problemų daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, dėl gerovės daromo poveikio karvių sveikatai bei produktyvumui ir didelės įtakos visuomenės sveikatai (6,10). Melžiamų karvių gerovė labiausiai susieta su pieno produkcijos kokybe, jos stebėsena suteikia papildomas garantijas vartotojams, kad jų perkami produktai yra iš sveikų gyvūnų, prižiūrimų ir saugomų pagal geros ūkininkavimo praktikos taisykles. Galvijų gerovę apibūdina daug veiksnių, vieni iš svarbiausių: laikymo, priežiūros, transportavimo, grupavimo reikalavimų atitikimas nustatytiems standartams, nagų ligų profilaktika,
17 ypač svarbu stovėjimo vietos grindinio konstrukcija ir švara, mastitų prevencinės priemonės. Stresą galvijams gali sukelti: kovos dėl maisto, vandens, guoliavietės konstrukcija ir švara, gyvulių pergrupavimas, t.y. naujų gyvulių atvežimas, senų išvežimas, triukšmas, nesubalansuotas šėrimas, nesilaikymas melžimo reikalavimų (melžimas nevienodu laiku, staigus melžimo būdo pakeitimas, melžėjos pasikeitimas ir t.t), mėšlo šalinimas, mėginių ėmimas tyrimams, svetimi žmonės jų aplinkoje. Viena iš galvijų gerovės dalių yra fizinė jų sveikata. Vertinant karvių gerovę, labai svarbu įvertinti netik jų laikymo aplinką, bet jų eksplotacines savybes, bendrą sveikos būklę bei elgseną (9). Pagal Bo Algers (2000) vidutiniškai Švedijoje melžiamos karvės laikomos 2,6 laktacijas, o po to brokuojamos. Pagrindinės ligos yra: mažas vaisingumas, mastitai 21 proc. galūnių ligos 11 proc., acetonemija 3 procentai. Panašios problemos aptinkamos ir Lietuvos Respublikos bendrovėse bei ūkiuose. Galvijų laikymo sąlygos turi atitikti jų fiziologinius ir etologinius poreikius, ypač susijusius su laisve, judėjimu ir komfortu.
1.3.1. Melžiamų karvių gerovė saitinio laikymo tvarte
Pastaruoju metu nemažą laiko dalį, o kartais ir ištisus metus, melžiamos karvės yra laikomos tvartuose. Taikant tokį laikymo būdą, jos apsaugomos nuo atšiauraus oro, kovų dėl hierarchijos, išvengiama sunkių sužalojimų, neištrypiami žolynai (jie tolygiai nušienaujami).
Saitinis laikymo būdas, tai tvartinės galvijų laikimo sitemos būdas, kai karvės laikomos pririštos visus metus, ir kai karvės šeriamos, ir melžiamos stovėjimo vietoje (41).
Galima išskirti šiuos saitinio laikymo privalumus: 1) Karvės įpranta prie savo vietos ir šalia stovinčių gyvūnų;
2) Sumažėja streso, dėl hierarchinių kovų ir traumų (pvz: ragų traumos); 3) Fermų darbuotojams lengviau organizuoti individualų šėrimą;
4) Patogesnis melžimas;
5) Sutaupoma pašaro, sudaroma galimybė tiksliai normuoti racioną, pagal kiekvieno gyvūno produktyvumą;
6) Kiekviena karvė turi savo pastovią, ramią šėrimo bei poilsio vietą bei tas pačias kaimynes. Tačiau ši sistema turi trūkumų, kurie lemia karvių sveikatingumą:
1) Karvėms ribojamas judėjimas;
2) Susilpnėja rujos, pasunkėja ir jų nustatymas; 3) Pasunkėja veršiavimasis;
4) Dažniau užsilaiko nuovalos; 5) Susilpnėja imuninė sistema.
18 Karves laikant pririštas labai svarbu, kad būtų tinkamai įrengtos gyvūnų stovėjimo vietos (žr 2 lentelę). Optimalus karvės stovėjimo vietos ilgis nustatomas prie įstrižo jos kūno ilgio pridėjus 5 - 10 cm, kai mėšlas šalinamas transporteriu arba rankiniu būdu (41). Stambioms karvėms rekomenduotini perdarynės matmenys: ilgis (nuo ėdžių ir mėšlo tako) - 1,75 m, plotis - 1,2 m (16).
2 lentelė. Karvių stovėjimo vietos matmenys (41)
Pririšimo tipas Perdarynės plotis, m Perdarynės ilgis, m
Ilgas 1,2 1,9
Trumpas 1,2 1,7
Trumpas, kai grotomis dengtas mėšlo kanalas 1,2 1,34 - 1,45
Laikant karves pririštas, turi būti sudarytos sąlygos gyvūnui lengvai pasiekti pašarą (žr 3 lentelę). Ėdžių ar šėrimo stalo dugnas turi būti bent 5 cm pakilęs virš karvės stovėjimo vietos. Jei ėdžių dugnas yra lygus su karvės stovėjimo vietos grindimis, vidutinio stambumo karvė be didesnių pastangų pašarą ėdžiose pasiekia už 50 cm, o jei jis yra 5 cm žemiau – tik už 43 – 45 cm. Ėdžių dugną pakėlus 10 cm, ta pati karvė be didesnių pastangų pasiekia pašarą už 70 – 72 cm. Juo sunkiau karvė pasiekia pašarą, tuo labiau jos kūnas ėdant turi palinkti į priekį ir tuo labiau ekskrementais užteršiama stovėjimo vieta, nors jos ilgis atitinka karvės stambumą. Viso to pasekmė – didesnis tešmens užterštumas ir mažiau galimybių gauti geros kokybės pieną (41).
3 lentelė. Ėdžių ir šėrimo stalo pertvaros matmenys, m (41)
Parametrai Veršingai 22 mėn. amžiaus
telyčiai
Karvei, suaugusiam galvijui
Sienelės prie šėrimo pertvaros aukštis 0,25 0,30
Šėrimo frontas gyvuliui Pagal perdarynės plotį Pagal perdarynės plotį
Didžiausias ėdžių dugno plotis 0,60 0,70
Mažiausias rūgštims atsparios šėrimo
juostos plotis (kai yra šėrimo stalas) 0,85 0,95
Atsižvelgiant į grindų dangos savybes, guoliavietės gali būti gausiai arba tik minimaliai kreikiamos. Kraiko sunaudojamas kiekis priklauso nuo galvijų laikymo technologijos ir guoliaviečių ypatybių (žr 3 lentelę), laikant karves, vienam gyvuliui reikia 1 – 2,5 kg kraiko per parą (kraikui naudojami šiaudai, medžio pjuvenos bei drožlės ir durpės), šiaudai turi būti pašarinės kokybės (41).
Saitinis karvių laikymas, gyvūnų gerovės apibrėžime, prieštaringas, nes ši sistema apriboja judėjimą bei socialinio elgesio pasireiškimą (11), todėl svarbi tampa judėjimo galimybė, kai karvės išleidžiamos į lauko aikšteles ar ganyklas, tai sumažina neigiamą, saitinio laikymo sistemos, poveikį. Kai karvės ilgiau laikomos pririštos, jos tampa aktyvesnės mociono aikštelėse, o tai dažnai
19 įtakoja ir gyvūnų elgseną, gali lemti agresijos pasireiškimą (5). Pasaulyje yra atliekama daug lyginamojo pobūdžio tyrimų, kurių metu vertinama saitinė ir besaitė laikymo sistemos ir jų poveikis gyvūnų sveikatai, tačiau egsistuoja tik keli tyrimai, kurie skirti vertinti gerove, karvių, laikomų saitiniu būdu. Anot, atliktų tyrimų, melžiamų karvių gerovė laikoma geresne, jei saitiniu būdu laikomi galvijai yra išleidžiami į lauko aikšteles (žiemos metu), o į ganyklas (vasaros metu) (5).
Nepaisant stiprėjančios kritikos saitiniam galvijų laikymui, ši sistema vis dar plačiai taikoma visame pasaulyje. Tyrėjų duomenimis apie 88 proc. Norvegijoje auginamų karvių, 75 proc. Švedijos bandų ir daugiau nei trečdalis Vokietijos bandų yra laikomos pririštos ir dažnai be išėjimo į ganyklas. Ūkininkai karves laiko pririštas daugiausiai dėl ekonominių priežasčių, vietos ir įrangos trūkumo, ir kartais, dėl ūkininkų patogumo (5).
4 lentelė. Įvairių rūšių kraiko tankis ir gebėjimas sugerti drėgmę (41).
Kraiko rūšys Sugeria drėgmės kg/kg Tankis kg/m3
Nesmulkinti šiaudai (20 proc. drėgnio) 2,0 50
Smulkinti šiaudai (20 proc. drėgnio) 3,0 250
Durpės (45 proc. drėgnio) 4,0 150
20
II. Tyrimo metodai ir medžiagos
Tyrimai atlikti Všį LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, Mūniškių fermoje, Kauno rajone. Praktinė darbo dalis atlikta melžiamų karvių fermoje, kurioje laikoma 141 karvė, iš kurių 49 veršingos telyčios. Melžiamų karvių laktacijų skaičius pateiktas 5 lentelėje.
Fermoje auginamos pieno krypties, Vokietijos juodmargių (VJ), Lietuvos juodmargių (LJ), Olandijos juodmargių (OJ), Danijos juodmargių (DJ), Lietuvos Vietinių baltnugarių (VB), Holšteinų (H), Lietuvos Vietinių šėmųjų (VŠ) ir Lietuvos žalųjų (LŽ) veislių karvės (1 pav).
1 pav.. Veislinė bandos struktūra 5 lentelė. Melžiamų karvių laktacijų skaičius
Laktacijųskaičius Karviųskaičius 1 30 2 29 3 20 4 11 5 1 6 1 Pirmaveršių skč. 49 Viso: 141 Vidutinis laktacijų skč. 3,5
Fermoje karvės laikomos pririštos (žr. 4 pav.), t y saitiniu būdu, keturiomis eilėmis (žr. 2,3 pav).
21
2, 3 pav. Melžiamų karvių laikymo patalpa Mūniškių fermoje (aut. Dovilė Balčiūnaitė)
4 pav. Karvių rišimo būdas (aut. Dovilė Balčiūnaitė)
Guoliavietės betoninės, ant jų sukloti guminiai kilimėliai, kurie kasdien kreikiami šiaudais. Guoliavietės ilgis 173 cm, plotis 222 cm (5 pav.).
22
5 pav. Melžiamų karvių guoliavietė (aut. Dovilė Balčiūnaitė)
Karvės girdomos automatinėmis girdyklomis, viena tokio tipo girdykla dviems greta stovinčioms karvėms. Girdyklos skersmuo - 26 cm, aukštis (gylis) - 12 cm (žr. 6,7 pav.).
6, 7 pav. Fermoje naudojamos automatinės girdyklos (aut. Dovilė Balčiūnaitė)
Šėrimas vyksta du kartus per dieną. Šėrimo racionas yra sudaromas skirtingas, atsižvelgiant į metų laiką. Paprastai šėrimo racionas sudaromas kas mėnesį, ir kuomet keičiasi metų laikai, kad
23 gyvūną po truputį pratinti prie to sezono raciono. Racionai sudaromi pagal tokias karvių grupes: melžiamos karvės, užtrūkusios karvės, veršingos telyčios. Šėrimo racioną sudaro: stambūs pašarai (šienas, šiaudai), sultingieji pašarai (šienainis, silosas, vasarą - ganyklų žolė), koncentruoti pašarai (miltai, išspaudos) bei įvairūs priedai (druska, cukrus (sausa melasa), kreida, mielės, mineraliniai priedai (užtrūkusioms karvėms ir veršingoms telyčioms) (8 pav) bei vitamininis papildas melžiamoms karvėms Apetal G 177 (UAB "Biofabrikas", Lietuva). Taip pat šviežiapienių karvių produkcijos ryškinimui, 1 l pieno duodama po 100 gr. miltų papildomai.
8 pav. Apetal G 177 E ekologinis mineralinis vitamininis papildas melžiamoms karvėms, 25 kg
svorio pakuotė
Tyrimų metu buvo vertinama karvių gerovė, pagal Olandijos galvijų gerovės specialistų sukurtą vertinimo metodiką "Welfare quality assessment protocol for cattle,“ (Lelystad, The Netherlands, 2009, P. 1-99) .
Buvo tiriama 60 karvių trijuose tvarto segmentuose. Karvės buvo tiriamos individualiai bei grupėmis, kai kurie metodikos punktai skyrė dėmesį visoms tvarte laikomoms karvėms. Duomenų rezultatų skaičiavimas buvo atliktas naudojant Welfare Quality® skaičiavimo sistemą, kuri yra prieinama virtualioje erdvėje (prieiga per internetą:
http://www1.clermont.inra.fr/wq/index.php?id=simul&new=1&situation=PBF)
Taip pat buvo vertinamas melžiamų karvių sveikatingumas. Buvo sudarytos trys skirtingos fiziologinės būklės karvių grupės: užtrūkusios karvės, šviežiapienės karvės ir vidurio laktacijoje esančios karvės. Visų sudarytų grupių karvėms buvo imtas kraujas morfologiniams ir biocheminiams tyrimams.
24 Kraujo ėmimo technika:
Įsukama 18 dydžio adata į vakuuminį, 5 ml mėgintuvėlį su etilendiaminotetraacto rūgštimi (EDTA) (BD Vacutiner, Jungtinė Karalystė) kraujo morfologiniam tyrimui arba į 10 ml mėgintuvėlį be konservanto biocheminiam tyrimui .
Pakėlus karvės uodegą į vertikalią padėtį, nuvaloma dūrio vieta, kuri yra ties uodegos šaknimi (beplaukis odos plotas). Adata duriama į uodegos viduryje esantį griovelį sulcus coccygea, 90 laipsnių kampu, adatos smaigalį nukreipiant į uodegos vidurį, kuriame yra uodegos vena v. caudalis
(coccygea) mediana.
Prie vakutainerio prijungiamas mėgintuvėlis, jei viskas atlikta teisingai kraujas mėgintuvėlyje pasirodo iš karto, vakuumas traukia kraują į mėgintuvėlį. Kraujui tekant, mėgintuvėlis laikomas taip, kad jis tekėtų mėgintuvėlio sienele. Kraujui pritekėjus pirmiausiai atjungiamas mėgintuvėlis, o tuomet ištraukiama adata. Atjungus 5 ml mėgintuvėlį jis keletą kartų apverčiamas, kad kraujas susimaišytų su konservantu, 10 ml mėgintuvėlyje esančiam kraujui leidžiama nusistovėti ir sukrešėti, kad atsiskirtų serumas.
Morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai atlikti LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikoje, Klinikinių tyrimų laboratorijoje. Kraujo morfologiniai parametrai vertinti hematologiniu analizatoriumi „Abacus Junior Vet“ (Diatron Messtechnik GmbH, Austrija, 2006). Nustatyti bendri eritrocitų (RBC) ir leukocitų (WBC) kiekiai, limfocitų (LYM), bei trombocitų (PLT) kiekiai, hemoglobino (Hb) koncentracija, hematokritas (HCT) bei apskaičiuoti MCV, MCH ir MCHC kiekiai. Kraujo biocheminiai parametrai vertinti biocheminiu analizatoriumi RX Daytona (Randox laboratories, Didžioji Britanija). Buvo ištirti 8 rodikliai: alaninamino transferazė ALT, aspartatamino transferzė (AST), šarminė fosfatazė (ALP), kalcis (Ca), magnis (Mg), gliukozė (GLU), šlapalas (Urea), fosforas (PHOS).
Vaizdo dokumentavimas atliktas fotoaparatu, integruotu į mobilų telefoną Samsung S Note 2 (Vokietija). Tyrimų duomenys apdoroti „Microsoft Excel“ (2003) paketu. Analizuojant tyrimų duomenis, apskaičiuoti rodiklių aritmetiniai vidurkiai, jų standartinis nuokrypis. Statistinis duomenų patikimumas įvertintas pagal Stjudento (t) kriterijų. Standartinio nuokrypio ir mažiausio patikimumo skirtumo riba apskaičiuotos statistinio reikšmingumo p<0,05 lygmeniu. Darbui maketuoti naudota „Microsoft Word“ (2003) programa.
2.1. Melžiamų karvių gerovės įvertinimas
Prieš atliekant vertinimą fermoje buvo pasirinkti trys tvarto segmentai, kuriuose buvo po 20 karvių. Vertinimas buvo atliktas tiek stebint kiekvieną gyvūną individualiai, tiek visą segmentą iš karto. Vertinimo pagrindimui buvo daromos nuotraukos.
25 Pradžioje fermoje buvo renkami duomenys, remiantis vertinimo metodikoje pateiktais 4 gerovės principais bei kiekvieno principo atskirais kriterijais (6 lentelė) (15).
6 lentelė: 4 gerovės principai ir 12 pagrindinių gerovės kriterijų (15)
Gerovėsprincipai Gerovėskriterijai Tinkama mityba 1. Ilgalaikio alkio nebuvimas 2. Ilgalaikio troškulio nebuvimas
Tinkamas laikymas 3. Poilsio komfortas 4. Šiluminis komfortas 5. Judėjimo laisvė Tinkama sveikata 6. Sužeidimų nebuvimas 7. Susirgimų nebuvimas 8. Skausmo nebuvimas Tinkama elgsena
9. Socialinės elgsenos pasireiškimas 10.Kitos elgsenos pasireiškimas 11. Tinkama reakcija į žmogų 12. Teigiama emocinė būklė
1. Tinkama mityba - šį gerovės principą apibūdina ilgalaikio alkio nebuvimo ir ilgalaikio troškulio nebuvimo kriterijai. Ilgalaikio alkio nebuvimo kriterijų apima kūno masės indekso nustatymas, o ilgalaikio troškulio nebuvimo kriterijų apibūdina: aprūpinimas vandeniu, girdyklų švara ir vandens srauto nustatymas.
1.1. Ilgalaikio alkio nebuvimas:
Kūno masės indeksas (KMI) - gyvūnas apžiūrimas iš galo ir iš šono ties strėnomis bei uodegos pagrindo sritimis, kad įvertinti gyvūno kūno būklę (žr 7 lentelė). Gyvūnai neliečiami, tik apžiūrimi. Gyvūnai įvertinami kaip aprašyta 1 lentelėje atsižvelgiant į 4 kriterijus ir į veislę.
Atliekant vertinimą buvo apžiūrimi visi gyvūnai ir atliekamas individualus įvertinimas: 0 - Normali kūno būklė
1 - Labai liesa: požymiai turi būti nustatomi bent 3-ose kūno srityse 2 - Labai riebi: požymiai turi būti nustatomi bent 3-ose kūno srityse.
Galutiniame įvertinime yra apskaičiuojama procentinė dalis karvių įvertintų labai liesai (t.y. įvertintų 1 balu).
26
7 lentelė. Pieno krypties veislių galvijų požymių įmitimo vertinimui aprašymas (15)
1.2. Ilgalaikio troškulio nebuvimas
1) Aprūpinimas vandeniu
Tikslas: įvertinti girdyklas tvarte, kur laikomos melžiamos karvės. Patikrinti kokio tipo girdyklos ir koks jų kiekis garde. Atliekamas grupinis įvertinimas: suskaičiuojami gyvuliai ir kiekvieno tipo girdyklų skaičius bei jų ilgis cm2
Girdyklų švara
Tikslas: įvertinti girdyklas tvarte, kur laikomos melžiamos karvės. Patikrinti visų girdyklų švarą - ar yra senų ar šviežių nešvarumų vidinėse girdyklų pusėse, taip pat nešvaraus vandens. Girdyklos laikomos švariomis jei nesimato purvo (t.y. išmatų, pelėsių) ar sugedusio pašaro liekanų. Pastaba: šviežio pašaro negausių liekanų gali būti.
Aliekamas grupinis įvertinimas:
0 - Švaru: girdyklos ir vanduo yra švarūs tyrimo metu;
1 - Dalinai nešvaru: girdyklos nešvarios, bet vanduo šviežias ir švarus arba dalis girdyklų švarios su švariu vandeniu;
2 - Nešvaru: tyrimo metu girdyklos ir vanduo yra nešvarūs.
3) Vandens srautas
Vertinimo tikslas: patikrinti į girdyklas patenkančio vandens kiekį per minutę, t.y. pripildyti iki viršaus ir surinkti visą persiliejantį vandenį minutės laikotarpiu naudojant kibirą. Kad būtų pakankamas vandens srautas turėtų būti bent 10 l/min automatinėms girdykloms ir 20 l/min lovio tipo girdykloms. Pavienio vertinimo metu įvertinamas vandens kiekis l/min kiekvienai girdyklai.
Kūno sritis Labai liesa Labai riebi
Įdubimas ties uodegos pagrindu Gilus įdubimas ties uodegos pagrindu
Įdubimas ties uodegos pagrindu yra užpildytas ir matosi
reibalinio audinio klostės
Strėnos Gilus įdubimas tarp
nugarkaulio ir klubikaulių (tuber coxae)
Iškilimas tarp nugarkaulio ir klubikaulių
Slanksteliai Skersinių ataugų galai aštrūs Skersinių ataugų galai neįžiūrimi
Įdubimas ties uodegos pagrindu,
klubikauliai, stuburas, šonkauliai
Įdubimas ties uodegos pagrindu, klubikauliai,
stuburas, šonkauliai yra matomi
Po oda matosi tik riebalinio audinio kontūrai
27 Atliekamas grupinis įvertinimas: girdyklų skaičius, kuriose yra tinkama vandens tėkmė. Atliekant tyrimą fermoje šis vertinimo punktas buvo pakeistas, nes fermoje naudojamos automatinės girdyklos, ir šis skaičiavimas buvo neįgyvendinamas. Vietoje jo, buvo vertintas automatinės girdyklos prisipildymo greitis. Taip buvo įvertinta vandens pritekėjimo kokybė kiekvienai girdyklai.
2. Tinkamas laikymas
Vertinat šį gerovės principą, buvo vertinami poilsio komforto: atsigulimo trukmė, gyvūnų, užsigaunančių į tvarto įrangą atsigulimo metu, proc., kūno švara; judėjimo laisvės kriterijai, šiluminio komforto įvertinimui nėra atrastų tyrimo metodų, tačiau žinoma, kad gyvūnams neturi būti nei per karšta, nei per šalta.
2.1. Poilsio komfortas
Atsigulimo trukmė - tai laikas, per kurį gyvūnas atsigula. Atsigulimo elgsenos sekos laiko registravimas prasideda kai vienas riešo sąnarys sulenkiamas ir nuleidžiamas (prieš paliečiant žemę). Visas atsigulimo procesas baigiasi kai gyvūno užpakalinė dalis nusileidžia ir gyvulys ištraukia priekinę koją iš po kūno. Atsigulimo laikas skaičiuojamas sekundėmis. Tinkamai užregistruotas laikas būna tada, kai : gyvūnas gulasi nesutrikdytas kito gyvūno ar žmogaus. Stebėjimai vyksta atskiruose tvarto segmentuose.
Vertinant individualiai skaičiuojama visų besigulančių gyvulių atsigulimo trukmė. Grupiniame vertinime apskaičiuojamas vidutinis atsigulimo laikas (s).
Gyvūnai, užsigaunantys į tvarto įrangą atsigulimo metu.
Užsigavimas užregistruojamas, kai atsigulimo metu karvė užsigauna ar prisiliečia prie tvarto įrangos bet kuria savo kūno dalimi (paprastai tai būna užpakalinė kūno dalis arba šonas). Užsigavimas turi būti aiškiai matomas ar girdimas.
Individualiai vertinant: 0 - nėra užsigavimo 2 – užsigavimas
Grupinio vertinimo metu apskaičiuojamas proc. gyvulių, kurie užsigavo į tvarto įrangą (t.y. įvertinti 2 balais).
Kūno švara - tiriamų kūno dalių švara nustatoma įvertinant jų nešvarumo laipsnį: Aptaškymas;
Sukietėjęs purvas: žmogaus delno dydžio purvo sluoksniai ar dengiantys didesnę pusę tiriamosios kūno dalies.
Vertinant kūno švarą, buvo atsitiktinai pasirinkta kiekvieno gyvūno kūno pusė, dažniausiai ta pusė, iš kurios prie gyvūno prieinama ir iš užpakalio.
28 Vertinama ir balai duodami už šias kūno dalis:
Apatinė užpakalinių kojų dalis (įskaitant kulną);
Galinis kūno ketvirtis - viršutinė užpakalinių kojų dalis, šoninė ir galinė pusės įskaitant uodegą; Tešmuo.
Individualus įvertinimas:
Vertinant šias kūno dalis atskirai, buvo skiriami balai: 0 - nėra purvo ar nedidelis aptaškymas
2 - atskiri ar vientisi purvo sukietėjimai.
Visos bandos vertinime apskaičiuojama proc. dalis gyvulių su švariomis ir nešvariomis kūno zonomis.
2. Judėjimo laisvė: nustatomas melžiamų karvių laikymo būdas, ar jos laikomos pririštos, ar laikomos laisvai.
2.2. Pririšimas - pagal nustatytą karvių laikymo būdą, yra skiriami tokie balai: 0 - palaidas laikymo būdas
2 - saitinis laikymo būdas Išėjimas į lauko aikšteles
Vertinant fermą išsiaiškinama ar gyvuliai išeina į lauko aikšteles ar ganyklas ir kiek dienų vidutiniškai per metus ir vidutiniškai laiko per dieną gyvuliai praleidžia lauke.
Vertinama visa banda:
0 - jei yra galimybė išeiti į lauko aikšteles 2 - jei nėra tokios galimybės
Dienų skč. per metus, kai gyvūnai praleidžia lauke; Valandų skaičius lauke per dieną.
Išėjimas į ganyklas: 0 - išleidžiami į ganyklą; 2 - neišleidžiami į ganyklą
Dienų skaičius ganykloje per metus, Valandų skaičius ganykloje per dieną.
3. Tinkama sveikata - atliekant tyrimą buvo vertinami šie kriterijai: sužeidimų nebuvimas, ligų nebuvimas, skausmas, sukeltas dėl gyvulių laikymo.
Kriterijus - sužeidimų nebuvimas. Šis kriterijus apima šlubuojančių gyvūnų nustatymą, odos pokyčių (beplaukių plotų, pažeidimų/patinimų) buvimą. Nors paprastai šlubuojantys gyvūnai
29 identifikuojami laikant juos palaidus, tačiau šioje gerovės metodikoje aprašytas būdas, kaip nustatyti šlubuojančius gyvūnus, kai jie laikomi pririšti.
3.1. Šlubuojančių karvių nustatymas laikant jas pririštas:
Šlubavimas: judėjimo sutrikimas, kurio priežastis - sutrikęs gebėjimas normaliai naudotis viena ar keliomis galūnėmis. Tačiau saitinėse sistemose yra gana nepraktiška paleisti visas karves, kad įvertinti jų šlubavimą.
Nustatant šlubavimą yra remiamasi šiais požymiais: 1) Gulėjimas: viena koja guldoma dažniau nei kitos;
2) Stovėjimas: statoma tik nagos kampu ar kraštu (siekiant išvengti rėmimosi visu paviršiumi); 3) Žingsniavimas: dažnas svorio permetimas nuo vienos pėdos ant kitos ar tos pačios kojos nuolatinis judinimas (bet tai gali buti taip pat dėl nervingumo, musių ar kitų priežasčių);
4) Nenoras: priminti vieną koją.
Gyvūno individualus įvertinimas: pirmiausiai stebima kaip karvė atsikelia niekieno netrikdoma. Tada karvė stumtelima į kairę ir į dešinę, stebint kaip perkelia svorį nuo kojos ant kojos. Stebima kokia poza karvė grižta į normalią padėtį. Jei karvė guli, pakeliama ir, palaukus 3-4 min., pradedamas vertinimas.
Individualaus vertinimo balai:
0 - nešlubas: nėra aukščiau minėtų šlubumo požymių
2 - šlubas: pastebimas bent vienas iš keturių aukščiau paminėtų šlubumo požymių. Galutiniam bandos vertinimui apskaičiuojama:
Proc. nešlubų gyvulių (t.y. su 0 balų) Proc. šlubų gyvulių (t.y. su 2 balais)
3.2. Odos pokyčiai (beplaukiai odos plotai ir kiti pažeidimai/patinimai)
Odos pakitimai suprantami kaip beplaukiai plotai ar pažeidimai/tyniai. Skaičiuojami tik tie pakitimai, kurie yra mažiausiai 2 cm skersmens ilgiausioje savo vietoje. Odos pakitimų - beplaukių plotų, pažeidimų/patinimų požymiai:
Beplaukiai plotai:
1) Plotai, kuriuose iškritę plaukai; 2) Oda nepažeista;
3) Parazitų sukeltas kailio suplonėjimas; 4) Galima hiperkeratozė.
Pažeidimai/patinimai:
30 2) Ektoparazitų sukeltas dermatitas;
3) Ausų pažeidimai dėl išplėštų ausų ženklų.
Gyvūnas vertinamas iš ne didesnio kaip 2 m atstumo, ištiriamos 5 kūno zonos vienoje pusėje
9 pav. Vertinamos kūno zonos "Welfare quality assessment protocol for cattle, 2009)(15)
Šios zonos ištiriamos nuo kūno galo iki priekio, išskyrus apatinę pilvo dalį ir vidines kojų puses, bet įskaitant vidinę priešingų kojų pusę, taip pat tešmenį su speniais. Tiriama pusė pasirenkama atsitiktinai. Daugumoje atvejų, tinka ta pusė, kuri pirmoji matosi priartėjant prie gyvulio. Suskaičiuojami visi odos pakitimai ir užrašomas jų skaičius.
Vertinant individualiai: Beplaukių plotelių skaičius Pažeidimų/patinimų skaičius Bandos vertinime:
Proc. gyvūnų be odos pakitimų;
Proc. gyvūnų su nedideliais odos pakitimais; Proc. gyvūnų su žymiais odos pakitimais.
3.3. Ligų nebuvimas - vertinant šį kriterijų stebima ar nepasireiškia bandoje kosulys, nosies išskyros, akių išskyros, sutrikusio kvėpavimo požymiai, diarėja, išorinių lyties organų išskyros, įvertinamas somatinių ląstelių skaičius, mirtingumo, distocijų, parezių atvejų pasireiškimas.
Kosulys - tai staigus ir garsus oro iškvėpimas iš plaučių. Kosulio pasireiškimas registruojamas atliekant elgsenos stebėjimą, trunkantį tam tikrą laiką. Stebėjimai vykdomi atskiruose tvarto
31 segmentuose, kuriuose stebima ne daugiau kaip 25 karvės. Bendra stebėjimų trukmė 120 min. Minimali kiekvieno segmento stebėjimo trukmė - 10 min.
Vertinimas vyksta bandos lygiu: suskaičiuojamas vidutinis sukosėjimų kiekis vienam gyvūnui per 15 min.
Nosies išskyros - tai aiškiai matomos ištakos/išskyros iš nosies angų; nuo skaidrių iki geltonų/žalių ir dažnai tirštos konsistencijos.
Vertinamas kiekvienas gyvūnas individualiai: 0 - nėra nosies išskyrų
2 - yra nosies išskyros
Vertinant bandos lygiu: apskaičiuojamas proc. gyvūnų su nosies išskyromis.
Akių išskyros - aiškai matomos ištakos/išskyros (drėgnos ar sausos), bent 3 cm ilgio. Gyvūnai stebimi, bet neliečiami.
Individualus vertinimas: 0 - nėra išskyrų iš akių 2 - yra išskyros iš akių Bandos įvertinimas:
Proc. gyvūnų su akių išskyromis.
Sutrikęs kvėpavimas - tai gilus ir pastangų reikalaujantis ar pastebimai sunkus kvėpavimas. Iškvėpimą lydi liemens raumenų susitraukimas ir aiškus garsas. Kvėpavimo dažnis gali būti šiek tiek padažnėjęs.
Vertinama bandos lygiu: apskaičiuojamas proc. gyvūnų su sutrikusiu kvėpavimu.
Diarėja - tai skystos vandeningos išmatos po uodegos pagrindu abiejose uodegos pusėse, užterštas plotas ne mažesnis kaip rankos dydžio.
Vertinami gyvūnai individualiai: 0 - nėra diarėjos požymių
2 - yra diarėjos požymių
Galutiniame bale skiačiuojamas proc. gyvūnų su diarėjos požymiais.
Išorinių lyties organų išskyros - dažniausiai tai pūlingos nuotekos iš vulvos arba sukietėję pūliai ties apatine uodegos dalimi.
Individualus įvertinimas: 0 - nėra vulvos išskyrų 2 - yra vulvos išskyros
32 Somatinių ląstelių skaičius sužinomas iš pieno tyrimų. Tyrimai vertinami kiekvieno gyvūno individualiai trijų mėn. laikotarpyje. Somatinių ląstelių kiekis, didesnis nei 400000 rodo subklinikinį uždegimą.
Individualus įvertinimas:
0 - somatinių ląstelių kiekis mažesnis nei 400000 trijų mėn. laikotarpiu 2 - somatinių ląstelių kiekis 400000 ar didesnis trijų mėn. laikotarpiu. Bandos įvertinimas:
Proc. karvių, kurių piene somatinių ląstelių yra 400000 ar daugiau.
Mirtingumo dažnis, distocijų ir parezių skč. nustatomas iš fermos dokumentų ir suskaičiuojami 12 mėn. laikotarpyje ir apskaičiuojamas mirtingumo proc. per 12 mėn. bei distocijų ir parezių pasireiškimo proc. per 12 mėn..
Skausmas, sukeltas dėl gyvūnų laikymo - tai dažniausiai būna jei ūkyje atliekamas nuraginimas ir uodegų trumpinimas. Nuraginimas taikomas dažniausiai kaip profilaktinė darbuotojų ir kitų gyvūnų apsaugos priemonė. Uodegų trumpinimas naudojamas siekiant išlaikyti karves švarias.
Nuraginimas
Apklausiamas gyvūnų laikytojas apie nuraginimo praktiką ūkyje, atsižvelgiant į šiuos aspektus: 1) Veršelių ar karvių nuraginimo procedūrą;
2) Anestetikų naudojimą; 3) Analgetikų naudojimą. Bandos įvertinimas: 0 - nenuraginama
1 - nuraginami veršeliai naudojant termokauterį 2 - nuraginami veršeliai naudojant kaustinę pastą 3 - karvių nuraginimas ir 0 - naudojami anestetikai 2 - nenaudojami anestetikai ir 0 - naudojami analgetikai 2 - nenaudojami analgetikai Uodegų trumpinimas
Gyvūnų laikytojas apklausiamas apie uodegų trumpinimo praktiką, atsižvelgiant į: 1) Uodegų trupinimo procedūrą;
2) Anestetikų naudojimą; 3) Analgetikų naudojimą. Bandos įvertinimas:
33 0 - uodegos netrumpinamos
1 - uodegos trumpinamos naudojant guminius žiedus 2 - uodegos trumpinamos naudojant operaciją
ir 0 - naudojami anestetikai 2 - nenaudojami anestetikai ir 0 - naudojami analgetikai 2 - nenaudojami analgetikai
4. Tinkama elgsena. Vertinant gerovę labai svarbi gyvūnų elgsena. Elgsenos pokyčių rodiklis, rodo tam tikrus fiziologinius pokyčius.
Buvo įvertintas socialinės elgsenos pasireiškimas, kitos elgsenos (ganymosi elgsena), vertinama gyvūno reakcija į žmogų ir gyvūnų emocinė būklė.
4.1. Socialinės elgsenos pasireiškimas. Labiausiai vertinamas agonistinės elgsenos buvimas. Agonistinė elgsena - tai elgsena, kuri pasireiškia gyvūnų tarpusavio kovomis, ir susideda iš agresyvių, o taip pat nuolankių elgsenos elementų. Šiuo atveju kreipiamas dėmesys tik į agresyvią elgseną.
Stebėjimai vykdomi atskiruose tvarto segmentuose. Kiekviename segmente stebima ne daugiau kaip 25 karvės. Bendra stebėjimo trukmė yra 120 min. Minimali kiekvieno segmento stebėjimo trukmė - 10 min. Tokia elgsena registruojama ištisinio stebėjimo būdu, kreipiant dėmesį į agresyviai besielgiantį gyvūną.
Vertinami požymiai: smūgis galva, pasislinkimas, vijimasis, kovojimas, pakėlimas. Tačiau kai kurie iš šių požymių būdingi palaido laikymo sistemose. Saitinio laikymo tvartuose vertinami šie požymiai: smūgis galva, pasislinkimai.
Smūgis galva - fizinis kontaktas kai agresyviai besielgiantis gyvūnas bado, trenkia, smūgiuoja ar stumteli kitą gyvūną su kakta, ragais ar ragų pagrindu stipriu judesiu; kitas gyvūnas nepajuda iš savo vietos
Pasislinkimas - fizinis kontaktas kai agresyviai besielgiantis gyvūnas bado, trenkia, smūgiuoja ar stumteli kitą gyvūną ar įsispraudžia su kakta, ragais ar ragų pagrindu ar bet kuria kita kūno dalimi stipriu judesiu ir dėl to kitas gyvūnas išstumiamas iš savo vietos (nueina bent pusės kūno ilgio atstumu ar žengia į šoną bent viso kūno pločio atstumu). Įsispraudimas suprantamas kai gyvūnas atsiranda tarp kitų dviejų gyvūnų ar tarp gyvūno ir tvarto įrangos.
Prieš pradedant stebėjimą segmente ir po jo suskaičiuojami visi gyvuliai, esantys segmente ir gulinčių gyvulių skaičius.
