KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
Laimis Grigelevičius
KAUNO MIESTO GAISRININKŲ DARBO SĄLYGOS IR JŲ
SĄSAJOS SU SVEIKATOS PAKENKIMAIS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos ekologija)
Mokslinė vadovė dr. R. Raškevičienė
Kaunas
2005
Padėka
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei dr. R. RAŠKEVIČIENEI už rūpestį ir suteiktą visokeriopą pagalbą, savo žmonai – už kantrybę ir supratimą.
Esu labai dėkingas Kauno miesto priešgaisrinės tarnybos vadovybei ir ugniagesiams už nuoširdų bendradarbiavimą
Dėkoju visiems KMU VSF, o ypač aplinkos ir darbo medicinos katedros dėstytojams, iš kurių įgytas žinias panaudojau rašydamas šį darbą, bei visiems savo draugams kurie padėjo techniškai ar morališkai.
Santrauka
Visuomenės sveikatos ekologijaKauno miesto gaisrininkų darbo sąlygos ir jų sąsajos su sveikatos pakenkimais Laimis Grigelevičius
Mokslinė vadovė dr. Rita Raškevičienė.
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. – Kaunas, 2005. – p. 61.
Darbo tikslas
Išanalizuoti Kauno miesto gaisrininkų darbo sąlygas bei jų sąsajas su sveikatos sutrikimais.
Tyrimo metodika
Buvo atliktas vienmomentis (paplitimo) tyrimas. Apklausti 223 Kauno PGT tarnybos darbuotojai: 216 vyrai ir 7 moterys. Respondentų amžius 20-53 metų. Atsakymų į anketų klausimus statistinė analizė atlikta SPSS 11.0 for Windows ir Microsoft Excel XP programomis. Statistinėms hipotezėms tikrinti naudotas χ2 testas. Rizikos įvertinimui skaičiuotas šansų santykis (ŠS) su 95 %
pasikliautinuoju intervalu (PI = 0,95).
Rezultatai
Buvo nustatyta, kad gaisrininkai dirbdami triukšmingoje aplinkoje 10 kartų dažniau jaučia nervinę įtampą, 13 kartų dažniau pasireiškia miego sutrikimai. Jaučiantys nervinę įtampą darbe miego sutrikimų turi 5 kartus dažniau. Pastoviai kilnojantys/nešiojantys didelius svorius respondentai 30 kartų dažniau jaučia įtampą darbe, jiems 3,5 karto dažnesnė rizika pasireikšti miego sutrikimams, 6 kartus padidėja traumų rizika. Patyrusiems traumų ugniagesiams 3,5 karto padidėja miego sutrikimų rizika ir 20 kartų – klausos pakenkimų rizika.
Karščio sukeltų sveikatos pakenkimų (alpimas, mėšlungis, raumenų traukuliai) rizika padidėja 4,3 karto pastoviai dirbant aukštoje temperatūroje.
Išvados
Pagrindiniai Kauno miesto ugniagesių sveikatos rizikos veiksniai darbe yra triukšmas, nervinė ir fizinė įtampa, bei aukšta temperatūra.
Praktinės rekomendacijos
Nervinės įtampos sumažinimui, ypač naujokams, rengti psichologo konsultacijas, sutrumpinti darbo pamainą. Aprūpinti klausos organų apsaugos priemonėmis, apriboti pavojaus signalo garsą. Pagerinti darbų saugos instruktavimą.
Summary
Public Health EcologyOperating conditions of Kaunas city firefighters and correlation with health disturbances Laimis Grigelevičius
Supervisor Rita Raškevičienė, MD, PhD., Department of Environmental and Occupational Medicine.
Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. – Kaunas, 2005. – P. 61
Objective
To analyse operating conditions of Kaunas city firefighters and correlation with health disorders
Methods
It was made cross-sectional (prevalence) study. Surveyed population was 223 firefighters: 7
females and 216 males. Respondents were 20-53 years old. Statistical data analysis was performed with the statistical package SPSS 11.0 for Windows and Microsoft Excel XP. The differences inside the sample were tested with χ2 – test. For risk estimation was counted odds ratio with 95 % confidence interval (C.I. = 0.95).
Results
It was estimated that firefighters whose working in noisy environment 10 times more often feeling
nervous strain, 13 times more often having disorders of sleep. Respondents whose feeling nervous strain at work 5 times more often have sleep disorders. Respondents constantly lifting heavy weights 30 times more often feel stress at work, they have 3.5 times higher risk of sleep disorders and 6 times higher risk of injuries. After having injuries firefighters get 3.5 times higher risk of sleep disorders and 20 times higher risk of hearing damage. Heat caused health disorders (swelter, convulsions, spasm of muscles) risk gets higher 4.3 times constantly working in high temperature.
Conclusions
The main factors of health risk at Kaunas firefighters work are noise, nervous and physical strain, and high temperature.
Practical recommendations
For decreasing nervous strain, especially for beginners, make consultations of psychologist to reduce working hours per day. Supply protection for aural part and limit the sound intensity of alarm system. Upgrade instructions of professional safety.
Turinys
Padėka 2
Santrauka 3
Summary
4
Turinys
5
Santrumpos
6
Įvadas
7
Darbo tikslas ir uždaviniai
8
1. Literatūros apžvalga
9
2. Tyrimo metodika ir tirtųjų kontingentas
17
3. Rezultatai ir jų aptarimas
19
Išvados
51
Literatūra
52
Santrumpos
df Laisvės laipsnių skaičius JAV Jungtinės Amerikos valstijos
KMU Kauno Medicinos universitetas
m Vidurkis
N, n Tiriamųjų skaičius
p Statistinis reikšmingumas
PGT Priešgaisrinė tarnyba
PI Pasikliautinasis intervalas
SE Standartinė vidurkio paklaida
SMS Standartizuotas mirtingumo santykis
Standartizuotas mirtingumo šansų santykis
SMŠS
SPK Standartizuotas paplitimo koeficientas
ŠS Šansų santykis
α Reikšmingumo lygmuo
Kauno miesto gaisrininkų darbo sąlygos ir jų sąsajos su
sveikatos pakenkimais
Įvadas
Visame pasaulyje egzistuoja mažesni ar didesni sveikatos skirtumai tarp skirtingų profesinių grupių žmonių. Padidintos rizikos sveikatai grupei priklauso žmonės dirbantys darbą, kur kontaktuojama su pavojingomis sveikatai medžiagomis (chemikalai, radioaktyvios medžiagos), įrengimais, biologinės kilmės patologiniais organizmais. Viena iš tokių profesinių grupių yra gaisrininkai.
Gaisrininkai būna ypatingai užterštose vietose likviduojant nelaimių padarinius [21][4] ir dažnai kontaktuoja su kancerogeninėm medžiagom [6]. Tai neabejotinai atsiliepia jų pačių ir netgi jų vaikų sveikatai [10]. Kasmet Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai gesina apie 14 tūkst. gaisrų ir atlieka apie 5 tūkst. gelbėjimo darbų. Dažniausiai jiems tenka dirbti pramoninių, transporto avarijų, cheminių ir kitų incidentų metu, gelbėti žmones vandenyje, teikti jiems įvairią pagalbą stichinių nelaimių metu ir buityje, padėti specialiosioms tarnyboms. Gelbėjimo darbų kasmet gausėja. Jų įvairovė reikalauja profesionalumo, gebėjimo dirbti ekstremaliose situacijose.
Tačiau mokslinių tyrimų, įvertinančių specifinių darbo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų gaisrininkų tarpe nėra daug. Kai kurie tyrimai rodo padidintą piktybinių navikų riziką. Lietuvoje ši profesinė grupė nėra iš viso tirta, mažai žinoma apie jų darbo sąlygas ir jų sąlygotus sveikatos sutrikimus.
Galbūt detaliau ištyrus šios profesinės grupės darbo specifiką ir susirgimų priežastis, galima būtų pagerinti gaisrininkų darbo sąlygas ir patobulinti jų saugos įrangą, tokiu būdu sumažinant riziką susirgti ne tik vėžinėmis, bet ir kitomis ligomis [42] [43] [39].
Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas – Išanalizuoti Kauno miesto gaisrininkų darbo sąlygas bei jų sąsajas su sveikatos
sutrikimais.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti gaisrininkų darbo sąlygas
2. Įvertinti žalingų įpročių paplitimą tarp gaisrininkų bei jų sveikatos būklę 3. Išsiaiškinti kenksmingų veiksnių gaisrininkų darbe poveikį sveikatai
1. Literatūros apžvalga
Gaisrų metu išsiskiriančios įvairios medžiagos neigiamai veikia aplinką. Toksiškos yra ne tik gaisro metu išsiskiriančios degiosios dujos, bet ir milžiniški sveikatai kenksmingų dalelių kiekiai, per gaisrą pasklindantys į aplinką. Šių dalelių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų. Švedijos Mokslinių tyrimų ir bandymų instituto priešgaisrinės saugos specialistai nustatė, kad užterštumas dėl nesudegusių angliavandenilių emisijos gaisro metu prilygsta viso pasaulio sunkvežimių transporto per metus sukeltam užterštumui. Per gaisrą į atmosferą paprastai išmetama 20-400 kartų daugiau kenksmingų dalelių negu deginant degiąsias medžiagas specialiai [18].
Kartais gaisrininkams tenka ypatingo sudėtingumo operacijos, kaip pvz. 1986 metais atominės elektrinės avarija Černobilyje. Daugumai ten dirbusių gaisrininkų pasireiškia rimti susirgimai, o tarp jų ypatingai daug vėžinių [21].
Gelbėtojų ir ugniagesių komandos, yra nuolat veikiamos žalingų toksinių medžiagų, chemikalų ar fizinių veiksnių. Jie taip pat patiria didžiulį emocinį šoką, sukeltą tiesioginės grėsmės ar kontakto su katastrofų ir gaisrų aukomis. Lenkijoje Lodzės mieste buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 150 atsitiktinai atrinktų ugniagesių, dirbusių gelbėjimo ir gaisrų gesinimo komandose 1994 – 1997 metais. Per tą laikotarpį buvo išanalizuota, kiekvieno gaisrininko nedarbingų dienų skaičius dėl ligos. Buvo užfiksuota, kad šimtui darbininkų dėl ligos tenka praleisti 1443 dienas per metus. Pagrindinės nedarbingumo priežastys buvo šios: kvėpavimo takų ligos (22 %), nervų sistemos ir jutimo organų ligos (19 %), skeleto-raumenų sistemos traumos (18 %), kraujo apytakos sistemos sutrikimai (13 %), psichikos sutrikimai (8 %), virškinimo sistemos sutrikimai (7 %) ir 10 % vėžiniai susirgimai. Pravaikštos dėl ligos gaisrininkų brigadose 30 % retesnės, nei pvz. šalies ekonomistų tarpe. Tačiau imant 50 – 59 metų amžiaus grupę gaisrininkų tarpe sergamumas didesnis 68 %. Šioje amžiaus grupėje pravaikštos dėl sergamumo psichiniais negalavimais 15 kartų didesnis, nei kitų profesijų vyrų grupių. Šis tyrimas atskleidė liūdną tiesą, kad nedarbingumas dėl neoplazmozių didesnis 7 kartus, dėl plaučių (33 %), šlapimo pūslės (6 kartus) ir smegenų (virš 3 kartų) vėžio didesnis. Šio tyrimo rezultatai tik patvirtina kitų epidemiologinių tyrimų rezultatus šioje profesinėje grupėje [39].
Kinijoje, Šanchajaus Vėžio tyrimų institute 1980 – 1984 metais buvo atliktas šlapimo pūslės vėžio paplitimo tyrimas tarp įvairių profesijų atstovų Šanchajaus miesto teritorijoje (užfiksuota 1219 šlapimo pūslės vėžio atvejai tarp visų dirbančiųjų) lyginant su 1982 darbuotojų
surašymo duomenimis. Standartizuotas paplitimo koeficientas (SPK) buvo nustatytas profesijoms ir pramonės šakoms. Pastebimai padidinta rizika buvo užfiksuota plastiko gaminių darbuotojams (vyrai: SPK - 432, moterys: SPK - 368), naftos valymo darbuotojams (vyrai: SPK - 2152), garvežių vairuotojams ir gaisrininkams (vyrai: SPK - 683) [42].
Strathclyde (Škotija) per dešimtmetį, nuo 1985 sausio 1 d., 887 gaisrininkai (vyrai) paliko tarnybą gaisrininkų brigadoje. Ten buvo 17 mirties ir 488 atsistatydinimo dėl ligos atvejų. Nei viena iš mirčių nebuvo priskirta tarnybinėms, pagrindinės priežastys buvo: miokardo infarktas – 5 (SMS = 2,9)(lyginant su visa Škotijos vyrų populiacija), vėžys – 3 (žarnyno, inkstų ir plaučių; SMS = 2,2), nelaimingi autoįvykiai (SMS = 4,8), savižudybės (SMS = 4,1). Apjungus mirtis ir atsistatydinimus dėl ligos, nustatyta, kad šešios pagrindinės išėjimo iš darbo priežastys buvo skeleto-raumenų (n = 202, 40%), akių (n = 61, 12,1%), "kitos" (n = 58, 11,5%), traumos (n = 50, 9,9%), širdies ligos (n = 48, 9,5%) ir psichikos sutrikimai (n = 45, 8,9%). Virš 300 ( > 60 %) atsistatydinimų dėl ligos buvo po 20 metų tarnybos [23].
Nuo 1945 iki 1983 metų buvo ištirta 2289 Sietlo (JAV) ugniagesių grupė, per tą laikotarpį užfiksuoti 383 mirties atvejai. Padidėjęs mirtingumas nuo leukemijos (SMS = 5,03, n = 3) ir daugybinės mielomos (SMS = 9,89, n = 2) buvo nustatytas ugniagesiams, kurių tarnybos stažas daugiau nei 30 metų. Mirtingumas nuo plaučių vėžio buvo padidėjęs (SMR = 1,77, n = 18) tarp vyresnių nei 65 metai ugniagesių. Ugniagesiams su didesniu nei 30 metų darbo stažu nustatyta didesnė kraujotakos sistemos ligų rizika (1,84 karto), nei ugniagesiams su mažesniu nei 15 metų stažu[22].
Gaisrininkų mirtingumas buvo tirtas trijuose JAV šiaurės vakarų miestuose: Sietle, Takomoje ir Portlande. Atliktas tyrimas įrodo, kad ugnies dūmai gaisrininkų darbe padidina vėžio, plaučių ir širdies ligų riziką. 4546 gaisrininkų mirtingumas, kurie dirbo Sietle, Takomoje ir Portlande mažiausiai metus tarp 1944 iki 1979 m. buvo palyginta su visų JAV gyventojų mirtingumu ir policininkų iš tų pačių trijų miestų. Buvo surinkta 99 % mirties liudijimų nuo 1945 iki 1989. Gaisrininkų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir kitų nevėžinių ligų buvo mažesnis nei tikėtinas JAV baltaodžių vyrų kategorijoje. Čia nebuvo padidintos rizikos bendram mirtingumui nuo vėžio, tačiau rastas padidintas standartinis mirtingumo santykis (SMS) =2,09 nuo smegenų auglių, 95% pasikliautinasis intervalas (95% PI) =1,3 - 3,2 ir nuo limfos bei kraujotakos vėžio (SMS= 1,31, 95% PI = 0,9 - 1,8). Jaunesniems ugniagesiams (iki 40 metų) pasirodo yra padidėjusią vėžio riziką (SMS = 1,45, 95% PI 0,8 - 2,39), ypač smegenų vėžio (SMS = 3,75, 95% PI 1,2 - 8,7).
Limfos ir kraujotakos vėžio rizika buvo didžiausia tarp vyrų turinčių ne mažesnį kaip 30 metų darbo stažą (SMS = 2,05, 95% PI 1,1 – 3,6), ypatingai leukemijos (SMS = 2,60, 95% PI 1,0 - 5,4) [15].
Pagal Kanados ugniagesių studijas, gaisrininkai pasižymi tris kartus didesne tikimybe susirgti smegenų, pūslės ir inkstų vėžiu, taip pat Hodžkino limfoma bei leukemija. Nustatyta, kad tokia vėžio proporcija padidėja dėl kontakto su toksiškais degančių statybinių medžiagų dūmais [7]
Dar vienoje studijoje buvo palygina 879 sveikatos istorijos su gliomos atvejais diagnozuotais tarp 1991 rugpjūčio ir 1994 balandžio, bei tarp 1997 gegužės ir 1999 rugpjūčio San Francisko (JAV) Bay Area rajone su 864 kontroliniais. Dvigubai ir daugiau reikšmingai padidintas gliomos šansų santykis užfiksuotas tarp vyrų, dirbančių gaisrininkais, įrangos montuotojais, ir kt. [26].
Vokietijoje atliktas populiacinis atvejo-kontrolės (269 sėklidžių vėžio atvejai ir 797 kontroliniai) tyrimas įrodo padidėjusią sėklidžių vėžio riziką gaisrininkams. Jiems nustatytas sėklidžių vėžio šansų santykis buvo ŠS= 4,3 (95% PI 0,7-30,5). Nevaisingumo ligos istorija ar sėklidžių vėžio šeimoje istorija šių rezultatų neįtakojo [36].
Naujojoje Zelandijoje buvo atliktas istorinis kohortinis mirtingumo ir vėžio paplitimo tarp visų gaisrininkų tyrimas 1977 - 1995 metais. Buvo įrodyta padidėjusi sėklidžių vėžio rizika. Standartizuotas paplitimo santykis 1990-96 metais buvo 3,0 (95% PI 1,3 – 5,90). Nebuvo įrodyta, kad ugniagesiai turi padidėjusią konkrečios mirties priežasties riziką. Ši studija patvirtino, kad Naujosios Zelandijos gaisrininkai pasižymi padidėjusia sėklidžių vėžio rizika, tačiau argumentai neišaiškinti [3].
Kitas vėžio atvejų kohortinis 2447 gaisrininkų vyrų tyrimas buvo vykdomas Sietle ir Takomoje (JAV, Vašingtono valstija) nuo 1974 iki 1989. Vėžio paplitimas tarp gaisrininkų buvo lyginamas su tų pačių miestų 1878 policininkų sergamumu piktybiniais navikais. Buvo nustatyta nežymi prostatos vėžio rizika (Standartizuotas paplitimo santykis: SPS = 1,4; 95% PI 1,1 – 1,7) gaisrininkams. Šis tyrimas nerado svarių kancerogenų poveikio šios populiacijos gaisrininkų aplinkoje įrodymų ir tai paaiškinama pastoviu apsauginės įrangos naudojimu [14].
Atvejo-kontrolės analizė buvo atlikta Masačiusetse (JAV) nustatyti vėžio rizikai tarp gaisrininkų. Tiriamųjų asmenų identifikacijai buvo panaudota Masačiusetso vėžio registro archyvo 1982-1986 metų bylomis. Tarp 315 baltaodžių vyrų gaisrininkų buvo nustatyta devyni skirtingi vėžio tipai. Kaip "nepažeistos" dvi populiacijos buvo pasirinktos policininkai ir visi vyrai valstijos mastu. Gaisrininkams standartizuotas mirtingumo šansų santykis (SMŠS) buvo statistiškai reikšmingai padidėjęs nuo melanomos (SMŠS = 292; 95% PI = 170-503) ir sėklidžių vėžio (SMŠS
= 159; 95% PI = 102-250) lyginant su visais valstijos vyrais. Kai buvo lyginama su policininkų grupe, pastebėtas sėklidžių vėžio atvejų padidėjimas (SMŠS = 211; 95% PI = 107-414), ne-Hodžkino limfoma (SMŠS = 327; 95% PI = 119-898); melanomos sumažėjimas (SMŠS = 138; 95% P.I. = 60-319), bet žymiai išaugęs tarp 55-74 metų gaisrininkų (SMŠS = 513; 95% PI = 150-1750). Nežymiai padidėjęs, lyginant su policininkais, kasos vėžio ir leukemijos atvejų skaičius [34].
Filadelfijoje (JAV) atliktas kohortinis gaisrininkų mirtingumo priežasčių tyrimas, kuriame dalyvavo 7789 gaisrininkai dirbę Filadelfijoje nuo 1925 iki 1986 metų. Statistiškai reikšmingai didesnė buvo rizika mirtingumo nuo žarnyno vėžio (SMS = 1,68), inkstų vėžio (SMS = 2,20), ne-Hodžkino limfomos (SMS = 1,72), daugybinės melanomos (SMS = 1,72) ir gerybinių navikų (SMS = 2,54), ypač tarp ugniagesių su didesniu kaip 20 metų darbo stažu [1].
Danijoje, Odensės universitete, 10 metų vykdytas kohortinis tyrimas, skirtas nustatyti gaisrininkams būdingas mirties priežastis. Buvo palyginta su civilinių tarnautojų ir samdinių, dirbančių fiziškai sunkius darbus kohortomis. Po penkių metų latentinio periodo, padidintas mirtingumas nuo vėžio buvo pastebėtas gaisrininkams nuo 30 iki 74 metų (SMS 1,73, 95% PI 1,04-2,70). Ryškus plaučių vėžio padidėjimas buvo užfiksuotas 60 – 74 metų amžiaus grupėje (SMS 3,17, 95% PI 1,17-6,91), tuo tarpu kitų vėžio lokalizacijų skaičiai buvo ženkliai padidėję amžiaus grupėje nuo 30 iki 49 metų (SMS 5,75, 95% PI 1,87-13,41). Tai rodo, kad gaisro gesinimo metu įkvėptos kancerogeninės ir toksinės medžiagos gali sąlygoti padidintą profesinio vėžio riziką [20].
Daugiausia mirčių gaisruose ištinka ne dėl nudegimo, o dėl toksinių dujų įkvėpimo. Gaisro metu aplinką veikia kompleksas veiksnių, tai liepsna, karštis, deguonies išeikvojimas, dūmai ir toksinės dujos. Graikijos mokslininkai įvardino kaip dažniausiai gaisrininkus apnuodijančias, per kvėpavimo takus patenkančias įvairias sintetines medžiagas, naudojamas statybose (izoliacija, baldai, kilimai, elektros kabelių danga, įvairios dekoracijos) [37].
Gaisrininkai gesina gaisrus ir likviduoja avarijas sudėtingomis sąlygomis, kurios kelia grėsmę jų gyvybei ir sveikatai. Ugnies degimo reakcijoje, kaip šalutiniai produktai susidaro apie šimtą cheminių komponentų tipų. Iš jų geriausiai žinomi anglies dioksidas, sieros ir azoto dioksidai, formaldehidas, vandenilio chloridas, sotieji angliavandeniliai (C2-C10), acetonas, benzenas, toluenas ir kai kurie Cl-angliavandeniliai (vinilchloridas, chloroformas, tetrachlormetanas). Šie komponentai priskiriami II ir III rizikos grupėms. Toksikologinis ir kancerogeninis šių komponentų poveikis padidėja pakilus aplinkos temperatūrai [40].
Varšuvos darbo sveikatos institutas naudojant pasyvius dozimetrus surinko oro pavyzdžius gaisrininkų darbo aplinkoje. Anglies monoksidui matuoti buvo naudotas kilnojamas
"Draeger-PAC III". Tyrimo metu gaisro aplinkoje buvo aptikta virš 130 chemikalų. Didžiąją dalį kurių sudarė necikliniai C6-C16 angliavandeniliai. Benzenas ir jo necikliniai homologai taip pat buvo rasti visuose oro pavyzdžiuose. CO koncentracija rasta 720 mg/m3 ir didesnė; NO2 – 49,9 mg/m3, SO2 – 84,5 mg/m3, formaldehido – 5,3 mg/m3 ir benzeno 89,4 mg/m3 [31].
Kita, pavojinga medžiaga, dažnai pasitaikanti gaisrininkų darbe - asbestas – tai yra medžiagų grupė, kuri jungia silikatinius mineralus. Lietuvoje asbesto buvo sunaudojama per metus tūkstančiais tonų – asbestcemento gaminiams, sandarintojams, stabdžių kaladėlėms. Asbestas yra labai naudinga medžiaga: puikus šilumos bei elektros izoliatorius, nedegus, stiprus ir pigus. Asbesto gaminiais dengiami stogai, jis padeda saugoti nuo gaisrų, šilumos nuostolių. Tačiau, nepaisant visų gerųjų asbesto savybių, ši medžiaga yra labai kenksminga žmonėms: gali sukelti sunkų plaučių susirgimą – asbestozę, bei vėžinius susirgimus – bronchų, plaučių, o kiek rečiau – skrandžio ir žarnyno vėžį.
Asbesto dulkės yra ypatingos: asbesto plaušai gali suskilti į ilgas, be galo plonas skaidulėles, kurios įveikia kvėpavimo takų labirintą ir nusėda plaučių alveolėse. Jei tokių skaidulų prisikaupia daug, apsauginiai mechanizmai nebesugeba jų neutralizuoti, tuomet susergama nepagydomai.
Per daugelį metų Lietuvoje susikaupė gausybė asbesto. Dūlėjant, trupant asbesto gaminiams, daugybė plaušelių kyla į orą, vėjo pagalba išsisklaido aplinkoje. Taip asbestas gali patekti į plaučius net tiems žmonėms, kurie darbo metu su asbestu nekontaktuoja. Lietuvoje yra parengtos darbo su asbestu taisyklės, nustatyti apribojimai bei draudimai [8].
Kitas labai pavojingas veiksnys, neigiamai veikiantis ugniagesių sveikatą yra stresas. Stresu vadinama organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, keliančius grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę pusiausvyrą [33]. Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karštis, alkis, trauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.). Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. Tačiau per stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs (chroniškas) stresas gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą [35]. Gaisrininkų darbe reikalingi greiti sprendimai, greitai kintanti situacija, atsakomybė už turtą, žmonių ir savo saugumą bei gyvybę. Taip pat fiziniai veiksniai: svorių kilnojimas gelbėjant žmones (apdegusių rastų, sijų ir kt. kilnojimas, lipimas į aukštį).
Labai svarbus faktorius, darantis tiesioginę įtaką žmonių saugumui gaisro metu yra dūmai, liepsnojantys lašai ir atliekos. Tiršti dūmai visada sunkina evakuaciją, taip pat dūmuose gali būti nuodingų dujų, kurios kelia tiesioginę grėsmę gyvybei ir sveikatai. Degantys lašai ir atliekos gali sužeisti, taip pat skatina ugnies išplitimą į kitus aukštus, nutolusius nuo gaisro židinio, kas irgi labai apsunkina gelbėjimo ir gaisro likvidavimo darbus [29].
Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų Europos Sąjungoje dažniausiai sutinkama (28 proc. darbuotojų) su darbu susijusi sveikatos problema. Stresą darbe gali sukelti tokie psichologiniai socialiniai veiksniai kaip darbo organizavimas ir valdymas, pvz., dideli reikalavimai atliekamam darbui ir maža darbo kontrolė, bauginimai ir smurtas darbe. Fizikiniai veiksniai, tokie kaip triukšmas ir temperatūra, irgi gali būti streso darbe priežastimi [38]
Daugėja profesinių ligų atvejų, kurių pagrindinė priežastis yra ergonominis veiksnys - sunkių krovinių kėlimas bei pernešimas, t.y., jeigu darbuotojas kelia svorius, kurie pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Higieninę kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikaciją viršija leidžiamus veiksnių dydžius. Klasifikacijos 3.1.2. punkte nurodoma vienkartinio keliamo krovinio masė kilogramais, krovinio kėlimas ir pernešimas (iki 2-jų kartų per valandą) kartu dirbant kitą darbą: vyrams ji neviršija 30 kg, moterims neviršija 10 kg. Nuolat pamainos metu keliant ir nešant krovinį jo masė vyrams turi neviršyti 15 kg, moterims - 7.0 kg. Tačiau SAM įsakyme Nr. 301 nėra nuorodos, kad keliant bei pernešant tokio dydžio svorius reikia tikrintis sveikatą. Praktika rodo, kad nuolatos keliant ir mažesnius svorius išsivysto profesinės ligos [32].
Kasmet Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai gesina apie 14 tūkst. gaisrų ir atlieka apie 5 tūkst. gelbėjimo darbų. Dažniausiai jiems tenka dirbti pramoninių, transporto avarijų, cheminių ir kitų incidentų metu, gelbėti žmones vandenyje, teikti jiems įvairią pagalbą stichinių nelaimių metu ir buityje, padėti specialiosioms tarnyboms. Gelbėjimo darbų kasmet gausėja. Jų įvairovė reikalauja profesionalumo, gebėjimo dirbti ekstremaliose situacijose [16].
Gelbėjimo darbai, kuriuos atliko gaisrininkai Lietuvoje, pagal pobūdį pateikti 1 lentelėje [17].
1. lentelė Gelbėjimo darbų klasifikacija.
Gelbėjimo darbai 2002 2003
Cheminė avarija 69 105
Demerkurizacija 149 131
Autoavarija 747 920
Apsauga sprogmenų nukenksminimo metu 86 90
Skęstančiųjų gelbėjimas 23 28
Skenduolių paieška 290 229
Darbai aukštyje 126 99
Kiti gelbėjimo darbai vandenyje 153 89
Pagalba spec. tarnyboms 866 977
Darbas su radioaktyviomis medžiagomis 6 7
Pagalba buityje 1457 1272
Kiti 1157 1418
Iš viso atlikta gelbėjimo darbų Iš viso išgelbėta žmonių
5129 427
5365 536
Kauno mieste 2004 m atlikti gelbėjimo darbai pateikti 1 paveiksle [25].
Išanalizavus duomenis apie visos Lietuvos visų specialybių profesines ligas sukeliančius veiksnius, nustatyta, kad 343 (83,7 proc.) darbuotojams jas sukėlė fizikiniai veiksniai: vibracija - 293 arba 85,4 proc. (287 vyrams ir 6 moterims), triukšmas - 50 arba 14,6 proc. (35 vyrams ir 15 moterų). Įtampos veiksnių sukeltos profesinės ligos nustatytos 29 (7,1 proc.) darbuotojams - 10 vyrų ir 19 moterų. 8 darbuotojams šias ligas sukėlė labai įtemptas fizinis darbas (didelis rankų, kojų, liemens dinaminis ir statinis krūvis), 5 - dažni, monotoniški (stereotipiniai), įtempti judesiai, 7 - priverstinė darbo poza, 7 - sunkių krovinių kilnojimas ir nešiojimas, 2 - balso įtampa. Cheminės medžiagos, pavyzdžiui, aromatiniai angliavandeniliai, gyvsidabrio, mangano ir jų junginiai, švinas ir jo junginiai, heterocikliniai junginiai, mineralinės ir kitokios alyvos bei kitos alergizuojančios ir dirginančios medžiagos sukėlė profesines ligas 15 (3,8 proc. darbuotojų) - 6 vyrams ir 9 moterims. 12 (2,9 proc.) darbuotojų - 8 vyrams ir 4 moterims profesines ligas sukėlė anglies, augalinės kilmės, medienos, silicio dioksido, suodžių dulkės (aerozoliai). Biologiniai veiksniai (infekcijos, parazitai) bei tuberkuliozės sukėlėjai profesines ligas sukėlė 11 (2,7 proc.) darbuotojų - 3 vyrams ir 8 moterims. Duomenys apie profesines ligas pagal priežastis 2000 m. pateikti 2 paveiksle [41]. Statistinių duomenų ar mokslinių tyrimų apie gaisrininkų profesines ligas Lietuvoje nėra. 2 pav. 572 100% 503 88% 69 12% 479 86,9% 473 24 6,1%35 11 24 16 2,8% 7 9 2,3% 913 4 11 1,9% 3 8 0 100 200 300 400 500 600 Fizikiniai veiksniai Įtampos veiksniai Cheminiai veiksniai Dulkės (aerozoliai) Biologiniai veiksniai
Profesinės ligos pagal priežastis 2000 m.
Iš viso Vyrams Moterims
2. Tyrimo metodika ir tirtųjų kontingentas
Tyrime naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė naudota rengiant tyrimo
metodiką bei aptariant rezultatus, anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė.
Anketinis vienmomentis (paplitimo) tyrimas atliktas 2004 metų gruodžio – 2005 metų vasario mėnesiais. Anketa sudaryta Aplinkos ir darbo medicinos katedroje, remiantis moksline literatūra bei remiantis anketa, naudota kitų profesinių grupių vienmomentiniuose panašaus pobūdžio tyrimuose.
Anketa buvo sudaryta iš 29 klausimų apie respondentų amžių, lytį, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, praeityje ir dabar esančius žalingus įpročius, sveikatos būklę ir nusiskundimus, su darbu siejamus sveikatos sutrikimus, darbo patirtį, kontaktus su žalingais veiksniais, ligos istoriją, darbo pobūdį.
Statistinis duomenų vertinimas. Anketinės apklausos duomenų statistinė analizė
atlikta naudojant Microsoft Excel XP ir SPSS 11.0 for Windows programų paketus. Kiekybiniams požymiams vertinti buvo skaičiuotas aritmetinis vidurkis (m) ir standartinė vidurkio paklaida (SE).
Statistinėms hipotezėms tikrinti naudotas χ2 (Chi kvadrato) testas. χ2 suderinamumo
kriterijus naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti. χ2 kriterijus parodo,
ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas [11].
χ2 kriterijus taikytas požymių tarpusavio priklausomumui įvertinti. Gauti rezultatai
laikyti statistiškai reikšmingais, jei klaidos tikimybė buvo mažesnė už 0,05. [19].
Taip pat skaičiuotas šansų santykis (ŠS) su 95 % pasikliautinuoju intervalu (PI=0,95). Duomenų vaizdiniam pateikimui naudoti svertiniai koeficientai.
Tirtųjų kontingentas. Kauno mieste yra 6 gaisrinės komandos. 2004 metų gruodžio –
2005 metų vasario mėnesiais buvo atlikta gaisrininkų anketinė apklausa Kauno miesto gaisrinėse prieš tai gavus Kauno miesto gaisrinės vadovybės buvo sutikimą vykdyti anketinę apklausą. Reikiamą papildomą informaciją suteikė PGT kadrų skyriaus viršininkė, bei visų komandų viršininkai. Anketas [1 priedas] užpildė 223 [2 lentelė] priešgaisrinės tarnybos darbuotojai (iš viso
Kauno mieste yra 308 PGT darbuotojai, neskaitant administracijos). Atsakymų dažnumas – 72,4 %. Anketos pateiktos komandų viršininkams, paaiškinta, kaip klausimynas turi būti užpildomas, kaip reikėtų organizuoti apklausą, kad kiekvienas ugniagesys pats asmeniškai, neabejodamas dėl anonimiškumo, anketą užpildytų laisvalaikio metu ir grąžintų savo viršininkui.
3. Rezultatai ir jų aptarimas
Duomenų apibendrinamoji apžvalga. Iš viso apklausta 223 asmenys, iš jų - 216
(96,9 %) vyrų ir 7 (3,1%) moterys.
Išanalizavus duomenis nustatyta, kad anketas užpildžiusių gaisrinės tarnybos pareigūnų amžiaus vidurkis yra 34,69 ± 0,39 (N = 223) metai. Daugiausiai tiriamųjų buvo 35 metų amžiaus; jauniausias respondentas buvo 20 m., vyriausias – 53 metų.
Pusė (50,4 %) visų respondentų turi specialųjį vidurinį (aukštesnįjį) išsilavinimą, 39,2 % turi vidurinį, 9,5 % - aukštąjį, po 0,45 % nurodė turintys profesinį (be vidurinio) ir nebaigtą aukštąjį [3 pav.].
Apklaustųjų gaisrininkų išsilavinimas procentais
39,2 50,4 9,5 0,45 0,45 0 10 20 30 40 50 60 vi d u ri ni s sp ec. vi d u ri ni s (a u kšt esn ysi s) aukšt asi s pr of es in is ( b e vi dur ini o) nebai g ta s auk št as is Išsilavinimas Pr o c e n ta i 3 pav.
153 37 10 6 1 4 2 ugniagesys-gelbėtojas skyrininkas pamainos vadas dispečeris vairuotojas komandos viršininko pavaduotojas komendantas Pa re ig o s
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas
Apklaustųjų šeimyninė padėtis aprašyta 2 lentelėje. Trys ketvirtadaliai visų respondentų yra vedę ir turintys vaikų.
2 lentelė. Respondentų šeimyninė padėtis, procentais.
Šeimyninė padėtis Turi vaikų
Neturi vaikų dėl ekonominių priežasčių Neturi vaikų (nenurodyta priežastis) viso: nevedęs 8 (3,60%) 7 (3,15%) 20 (9,01%) 35 (15,77%) vedęs 167 (75,23%) 2 (0,90%) 7 (3,15%) 176 (79,28%) Išsiskyręs 10 (4,50%) 1 (0,45%) 11 (4,95%) viso: 185 (83,33%) 10 (4,50%) 27 (12,16%) 222 (100,00%)
Anketas užpildžiusių gaisrininkų darbo stažas PGT tarnyboje – nuo 1 iki 23 metų. Vidutiniškai 9,84±0,32 (N = 212) metų. Pagal užimamas pareigas iš 112 respondentų; 71,50 % (153) – ugniagesiai-gelbėtojai, 17,29 % (37) – skyrininkai, 4,67 % (10) – pamainos vadai, 2,80 % (6) – dispečeriai, 1,87 % (4) – komandos viršininko pavaduotojai, 0,93 % (2) – komendantai ir 0,47 % (1) – vairuotojas [4 pav.]. Standartiškai viena pamaina trunka 24 h (darbo savaitė 48 h). Per pamainą būna nuo 1 iki 4 iškvietimų į įvykio vietą, vidutiniškai 1,86±0,06 (N = 142).
89 (63,57 %) į klausimą ar dėvi asmenines apsaugos priemones atsakę respondentai nurodė visada gaisro metu dėvintys spec. rūbus ir kvėpavimo takų apsaugą, 9 (11,43 %) - ne visada, 35 (25,00 %) spec. rūbus visada, o kvėpavimo takų apsaugą pagal situaciją.
Nervinė įtampa – svarbus sveikatą žalojantis veiksnys. Į klausimą ar jūsų darbas įtemptas, 187 (90,30 %) respondentai atsakė – taip, 13 (6,30 %) – ne ir 7 (3,40 %) nežino [5 pav.]. Nervinę įtampą darbe jaučia 68 (39,10 %) - dažnai, 48 (27,60 %) - kartais, 57 (32,20 %) - nejaučia [6 pav.]. 13 7 187 ne taip nežino
5 pav. Įtampa gaisrininkų darbe
ne; 57
kartais; 48 taip; 68
6 pav. Nervinę įtampą darbe jaučia
Gaisrininko darbo pobūdis reikalauja tiek psichologinių, tiek fizinių pastangų. 107 (63,69 %) apklaustųjų teigė dažnai nešiojantys / kilnojantys didelius svorius, 23 (13,69 %) - kartais (N = 168)[7 pav.]. Apie darbo triukšmingumą 126 (63,96 %) atsakė – taip, dar 18 (9,14 %) - nežino ar jų darbas triukšmingas (N = 197)[8 pav.].
38 23 netenka kartais 107 dažnai
7 pav. Svorių kilnojamas / nešiojimas gaisrininkų darbe
53 126 0 20 40 60 80 100 120 netriukšmingas triukšmingas 18 140 nežino
8 pav. Darbo triukšmingumas
46 (21,00 %) gaisrininkai nurodė jog yra dirbę visą dieną aukštoje temperatūroje (šalia boilerių, krosnių, orkaičių), 19 (8,52 %) - nežino.
15 (6,73 %) apklaustųjų ugniagesių nurodė jog viename iš savo darbų yra dirbę šalia aukštos įtampos perdavimo linijų, transformatorinių pastočių visą ar beveik visą darbo dieną.
Beveik visą dieną prie elektrinių krosnių, mašinų ar su elektriniais įrankiais, prietaisais (liftai, traukinai, troleibusai, kompiuterių kambariai, medicininė įranga, telefonų komutatoriai ir pan.) kuriame nors darbe yra dirbę 30 (13,45 %), o nežino – 13 (5,82 %) respondentų.
Su jonizuojančios radiacijos šaltiniais yra tekę dirbti 18 (8,07 %) apklaustųjų iš kurių 45,45 % - tarnaudami Sovietų armijoje, dar 37 (16,60 %) – nežino ar jiems teko dirbti su jonizuojančia radiacija.
Anketoje buvo siekiama išsiaiškinti su kokiomis išvardintomis cheminėmis ir kitomis sveikatai kenksmingomis medžiagomis respondentams yra tekę dirbti bent viename iš darbų. Atsakymai pateikti 4 lentelėje. Dažniausiai tekę kontaktuoti su dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis – 93 (41,70 %) respondentai, dažais – 79 (35,43 %), tirpikliais – 70 (31,39 %).
3 lentelė. Respondentai, bent viename iš savo darbų dirbę su šiomis medžiagomis, n (%) (N = 223).
asbestas arsenas dyzelinių variklių išmetamosios dujos silicio dioksidas
kvarcas, smėlis talkas
ne 6 (2,69 %) 7 (3,14 %) 6 (2,69 %) 5 (2,24 %) 6 (2,69 %)
taip 56 (25,11 %) 5 (2,24 %) 93 (41,70 %) 33 (14,80 %) 14 (6,28 %)
neatsakė 161 (72,20 %) 211 (94,62 %) 124 (55,61 %) 185 (82,96 %) 203 (91,03 %)
nikelis kadmis chromas berilis švinas
ne 7 (3,14 %) 7 (3,14 %) 7 (3,14 %) 7 (3,14 %) 6 (2,69 %)
taip 5 (2,24 %) 1 (0,45 %) 7 (3,14 %) 4 (1,79 %) 35 (15,70 %)
neatsakė 211 (94,62 %) 215 (96,41 %) 209 (93,72 %) 212 (95,07 %) 182 (81,61 %)
Bischlormetileteris
polivinilchlorido dulkės
(PVC) medžio dulkės formaldehidas dervos
ne 8 (3,59 %) 7 (3,14 %) 6 (2,69 %) 6 (2,69 %) 5 (2,24 %)
taip 2 (0,90 %) 16 (7,17 %) 63 (28,25 %) 8 (3,59 %) 40 (17,94 %)
neatsakė 213 (95,52 %) 200 (89,69 %) 154 (69,06 %) 209 (93,72 %) 178 (79,82 %)
dujos dažai tirpikliai
suvirinimo
aerozolis pesticidai
ne 6 (2,69 %) 6 (2,69 %) 7 (3,14 %) 7 (3,14 %) 7 (3,14 %)
taip 79 (28,70 %) 79 (35,43 %) 70 (31,39 %) 41 (18,39 %) 19 (8,52 %)
neatsakė 153 (68,61 %) 138 (61,88 %) 146 (65,47 %) 175 (78,48 %) 197 (88,34 %)
mineralinės alyvos gyvsidabris
ne 7 (3,14 %)
taip 54 (24,22 %) 9 (4,04 %)
neatsakė 162 (72,65 %) 214 (95,96 %)
Ugniagesiai patys nurodė kokie, jų nuomone, veiksniai jų darbo metu neigiamai veikia jų sveikatą [9 pav.]. Buvo nurodyti 25 sveikatai žalingi veiksniai - pagrindiniai: 39.01 % respondentų nurodė stresą, 17,49 % - temperatūrų pokyčius (nuo žemos iki labai aukštos), 17,49 % - kenksmingas degimo medžiagas, 14,35 % - dūmus. Pagal tai galima būtų manyti, kad tiesiogiai pirmiausia yra veikiama gaisrininkų nervų ir kvėpavimo sistemos.
14 32 39 55 87 2 2 3 8 12 5 5 1 2 1 2 1 1 8 2 2 1 6,28% 14,35% 17,49% 24,66% 39,01% 0,90% 0,90% 1,35% 3,59% 5,38% 2,24% 2,24% 0,45% 0,90% 0,45% 0,90% 0,45% 0,45% 3,59% 0,90% 0,90% 0,45% 0 20 40 60 80 100 ugnis dūmai temperatūrų svyravimai degimo produktai stresas miego trūkumas aplinkinių rūkymas ilgas darbas be poilsio cheminės medžiagos naktinis darbas šaltis signalizacija sprogimai slėgis po vandeniu skersvėjai rizika radiacija nereaguliari mityba didelis fizinis krūvis dulkės drėgmė atsakomybė
9 pav. Gaisrininkų nurodyti kenksmingi veiksniai darbe, jų teigimu, neigiamai veikiantys jų sveikatą.
Anketinėje apklausoje daug dėmesio buvo skiriama klausimams apie savo sveikatos būklės įvertinimą. Savo sveikatos vertinimas daugeliu atveju priklauso nuo žmogaus savijautos. PSO siūlo tiriant gyvenseną kartu su kitais sveikatos rodikliais taikyti subjektyvų savo sveikatos vertinimą. Asmens bendra savijauta tik iš dalies atspindi somatinės sveikatos būklę. Somatiniai sutrikimai ne visada sukelia tolygų savijautos pablogėjimą, o bloga savijauta ne visada reiškia somatinius sutrikimus. Tačiau savijautos pablogėjimas visada reiškia psichikos diskomfortą. Blogesnis subjektyvus savo sveikatos įvertinimas siejamas su nerimo, depresijos bei psichosocialinio streso išgyvenimu. Taigi subjektyvus savo sveikatos įvertinimas yra integralus gyvenimo kokybės rodiklis, susijęs su somatine, psichine sveikata bei neigiamu socialiniu poveikiu.
Visi apklaustieji priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai profilaktiškai sveikatą tikrinasi vieną kartą per metus, išskyrus tuos ugniagesius, kurie dirba pirmus metus (jie profilaktiškai tikrinasi 2 ir daugiau kartų per metus). PGT Kauno m. kadrų skyriaus duomenimis 2004 m dėl širdies ligų iš darbo atleisti 6 darbuotojai. Iš 376 pareigūnų (su administracija) per 2004 metus 186 sirgo, užregistruoti 358 sirgimo atvejai, dėl ligų praleistos 4453 dienos bendrai paėmus. 1993 metais vienas ugniagesys mirė nuo kraujo vėžio.
Natūralu, kad į gaisrinę priimami tik gerai fiziškai pasirengę ir geros sveikatos darbuotojai. Respondentai anketose patys įvertino savo sveikatos būklę. Dauguma savo sveikatą 187 (86,57 %) įvertino gerai, 25 (11,57 %) - labai gerai,o 4 (1,85 %) - kaip prastos būklės (N = 216)[10 pav.].
Savo sveikatos vertinimas
1,85% 86,57% 11,57% prasta gera labai gera 10 pav.
Dažniausiai tarp gaisrininkų minimų sveikatos sutrikimų, siejamų su jų darbu, yra padidėjęs nervinis jautrumas ir įtampa - 9,87 %, kvėpavimo sutrikimai - 8,52 %, nugaros skausmai - 8,07 %, širdies ligos - 7,62 %, sąnarių ligos - 7,17 %, bei traumos - 6,72 % [4 lentelė].
4 lentelė. Gaisrininkų su jų darbu siejami sveikatos sutrikimai, n (%)(N = 223).
Sveikatos sutrikimas skaičius Sveikatos sutrikimas skaičius
padidėjęs nervinis
jautrumas 22 (9,87 %) gerklės perštėjimas 3 (1,35 %)
kvėpavimo sutrikimai 19 (8,52 %) apsinuodijimas dūmais 2 (0,90 %)
2 (0,90 %)
nugaros skausmai 18 (8,07 %) galvos skausmai
2 (0,90 %)
širdies ligos 17 (7,62 %) kepenų ligos
2 (0,90 %)
sąnarių ligos 16 (7,17 %) radikulitas
2 (0,90 %)
traumos 15 (6,72 %) stuburo išvarža
pervargimas 12 (5,38 %) atminties sutrikimai 1 (0,45 %)
1 (0,45 %)
hipertenzija 9 (4,04 %) dvylikapirštės žarnos opaligė
1 (0,45 %)
skrandžio ligos 8 (3,60 %) nervų šaknelių uždegimas
1 (0,45 %)
miego sutrikimai 6 (2,70 %) nudegimai
1 (0,45 %)
plaučių ligos 6 (2,70 %) odos uždegimas
1 (0,45 %)
chroniškas kosulys 4 (1,79 %) raiščių patempimas
peršalimai 3 (1,35 %) sinusitas 1 (0,45 %)
chroniška sloga 3 (1,35 %)
Respondentai į klausimą ar buvo nudegę odą darbe atsakė (N = 217), 180 (82,95 %) - ne, 6 (2,76 %) - nežino, 31 (14,29 %) - taip (nuo 1 iki 10 kartų). Tik 3 ugniagesiai dėl nudegimo kreipėsi į medikus, o 1 dėl to gydėsi ligoninėje.
Miego sutrikimų (kai sunku užmigti, mieguistumas dieną, padidėjęs nuovargis, neramus miegas) nurodė neturintys 151 (69,27 %) apklaustųjų, 16 (7,34 %) - nežino, 51 (23,39 %) – turi (N = 218).
Karščio sukeltų sveikatos sutrikimų (alpimas, raumenų traukuliai, mėšlungis) darbe teigė turėję 14 (6,36 %) respondentų, 1 (0,45 %) - nežino, 205 (93,18 %) – neturėję (N = 220). Darbe traumų turėjo 39 (17,81 %) ugniagesiai, 2 (0,91 %) - nežino, 178 (81,28 %) – neturėję (N = 219). Anketoje traumos nurodomos kaip kritimas, avarija ar kitas sunkus sužalojimas.
kartus (N = 21). Dėl patirtų traumų į gydytoją kreipėsi 15 (68,18 %), o ligoninėje gydėsi 4 (19,05 %) respondentų. 20 (9,10 %) visų apklaustųjų teigė turėję stuburo išvaržą, dar 17 (7,80 %) nežino (tik įtaria). 34 (15,52 %) yra turėję smulkesnių traumų darbe ar kitokių sveikatos pakenkimų, dar 21 (9,59 %) nežino. Dažniausiai gaisrininkai darbe suserga peršalimo ligomis 9 (39,13 %), tą patį minėjo ir kadrų skyriaus viršininkė. Klausos pakenkimą dėl darbo nurodė turintys 6 (2,70 %) apklaustųjų, o 4 (1,70 %) - nežino.
5 lentelė. Respondentų darbe patiriamos lengvesnės traumos ir sveikatos pakenkimai. Sveikatos pakenkimas n (%) angina 1 (4,35%) apendicitas 1 (4,35%) apsinuodijimas amoniaku 3 (13,04%) apsinuodijimas dūmais 1 (4,35%) kelio sumušimas 1 (4,35%)
kojos raiščių patempimas 2 (8,70%)
nugaros patempimas 1 (4,35%)
peršalimas, sloga 9 (39,13%)
piršto išnarinimas 1 (4,35%)
rankos trauma 2 (8,70%)
skrandžio pakenkimas 1 (4,35%)
Darbo sąlygos neabejotinai turi įtakos sveikatai ir gali būti ne tik profesinių ligų priežastimi, bet ir įtakoti kitus susirgimus. Didelė dalis respondentų sirgę kvėpavimo takų ligomis. Kvėpavimo takų ligos: 54 (24,22 %) visų apklaustųjų yra sirgę plaučių uždegimu, 22 (9,87 %) - gripu, 19 (8,52 %) - bronchitu, 2 (0,90 %) - viršutinių kvėpavimo takų kataru, 1 (0,45 %) – pleuritu, sinusitu – 5 (2,24 %). Iš kitų organų ir sistemų ligų, kuriomis dažniau yra sirgę respondentai, galima paminėti angina – sirgo 15 (6,28 %), vėjaraupiai – 13 (5,83 %), hepatitas ("gelta") – 13 (5,83 %), kiaulytė – 9 (4,04 %), tymai – 5 (2,24 %), inkstų uždegimas – 4 (1,79 %). Kitos ligos pasireiškia pavieniais atvejais.
Nervinė įtampa priklauso nuo darbo užduočių pobūdžio ir kitų veiksnių, buvusių pareigų. Pagal užimamas pareigas, gaisrininkai nurodė, kad jų darbas įtemptas, skirtingai. Ugniagesių-gelbėtojų, ir jų tiesioginių vadovų (skyrininkai, pamainos vadai) )didesnė dalis nurodė, kad jų darbas – įtemptas. Tuo tarpu darbuotojai, nevykstantys į incidentų vietą (komendantai, dispečeriai, valytojos) nurodė, kad jų darbas nėra įtemptas [11 pav.] (χ2 = 47,614, df = 7, p = 0,0001, N =198).
darbas neįtemptas darbas įtemptas
15,38% 18,92% 4,86% 0,54% 2,16% 69,23% 7,69% 7,69% 71,35% 2,16% ugniagesys-gelbėtojas skyrininkas pamainos vadas dispečeris vairuotojas komandos viršininko pavaduotojas komendantas valytoja Pa re ig o s
11 pav. Apklaustųjų gaisrininkų užimamų pareigų ir įtampos darbe sąsajos (χ2 = 47,614, df = 7, p = 0,0001, N =198).
Iš 12 paveiksle pateiktų duomenų matosi jog didžiausią įtampą darbe jaučia išdirbę 7 - 16 metų. Teigiančių, kad darbas neįtemptas skaičius didesnis tik pirmais tarnybos metais (χ2 = 39,320, df = 20, p = 0,006, N =196).
0,00%
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 20 22 23
Stažas
darbas neįtemptas darbas įtemptas
5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00%
12 pav. Darbo stažo PGT ir įtampos darbe santykis (χ2 = 39,320, df = 20, p = 0,006, N =196).
Triukšmas, kaip žalingas sveikatai veiksnys, veikia ne tik tiesiogiai klausos organus, bet ir kaip stresorius centrinę nervų sistemą. Tarp respondentų nurodytos jaučiamos nervinės įtampos darbe ir nurodyto darbo triukšmingumo yra statistiškai patikima priklausomybė [13 pav.] (χ2 = 32,268, df = 2, p = 0,0001, N =156). Šansų santykis ŠS = 9,61 (95 % PI 3,46 – 27,55). Net 53 respondentai, jaučiantys nervinę įtampą darbe, nurodė, kad jų darbas yra triukšmingas. Tai rodo, jog dirbantys triukšme gaisrininkai beveik 10 kartų statistiškai reikšmingai dažniau jaučia nervinę įtampą.
darbas netriukšmingas darbas triukšmingas
29 8 8 20 38 53 0 10 20 30 40 50 60 ne kartais taip
Nervinė įtampa darbe
Darbas triukšme taip pat siejasi ir su miego sutrikimais. Triukšmas sukelia biocheminius, fiziolog
14 paveikslėlyje matome labai stiprią statistinę priklausomybę tarp miego sutrikimų ir triukšmo dar
net
= 17,192, df = 2, p = 0,0001, N = 179).
Glaudus ryšys rastas tarp sunkių svorių nešiojimo darbe ir nervinės įtampos. Visi ugniagesiai d
inius, psichosocialinius pokyčius, tačiau jiems įtakos turi biologinės asmens savybės, poveikio trukmė. Triukšmo sukelti miego sutrikimai ir jų įtaka kitos dienos nuotaikai ir galimybei gerai atlikti savo darbą yra kasdienio gyvenimo dalis. Tais atvejais, kai miego sutrikimai apsunkina fizinę, protinę ar socialinę saviraišką, jie tampa kliniškai pastebimais ir vertinami kaip sveikatos sutrikimai. Tyrimų duomenimis miego sutrikimai didina miokardo infarkto riziką 1,6-2 kartus. Dėl besitęsiančio streso atsiranda vegetacinės nervų sistemos disfunkcija bei sutrumpėja lėtojo miego fazė [38].
be (χ2 = 17,192, df = 2, p = 0,0001, N = 179). Triukšmas veikia į centrinę nervų sistemą kaip stresas, todėl gali sutrikdyti miegą. Dirbantiems triukšme statistiškai reikšmingai beveik 13 kartų dažniau pasireiškia miego sutrikimai. ŠS = 12,63 (95 % PI 2,79 – 79,27).
48 76 9 40 2 4 ne taip nežinau Triukšmingas darbas Neturi miego sutrikimų
Turi miego sutrikimų
14 pav. Miego sutrikimų ir darbo triukšmingumo sąsajos (χ2
aug dirbantys fiziškai sunkiai nurodė, kad jų darbas yra įtemptas [15 pav.] (χ2 = 22,672, df = 2, p = 0,0001, N =163). ŠS =29,71 (95 % PI 3,50 – 606,32). Tai reiškia, kad be nervinės įtampos, kurią akcentuoja didelė dalis apklaustųjų, jų darbe dažna ir fizinė įtampa.
darbas neįtemptas darbas įtemptas 8 3 0 28 20 104 0 20 40 60 80 100 120 ne kartais taip
15 pav. Svorių nešiojimo darbe ir nervinės įtampos darbe sąsajos (χ2 = 22,672, df = 2, p = 0,0001, N =163).
16 paveikslėlyje matome statistinę priklausomybę tarp miego sutrikimų ir patiriamos įtampos darbe (χ2 = 11,788, df = 3, p = 0,008, N = 159). Taigi kartais patiriantys nervinę įtampą 3 kartus (ŠS = 3,2), o dažnai patiriantys - 5 kartus (ŠS = 5,05) dažniau turi miego sutrikimų nei darbuotojai, nepatiriantys nervinės įtampos darbe (p = 0,00086).
Neturi miego sutrikimų Turi miego sutrikimų
48 30 38 6 12 24 0 10 20 30 40 50 60 ne kartais taip Ja u čia ne rv in ę įta m p ą da rb e
Pakankamas poilsis yra labai svarbus geram darbingumui bei darbo saugumui. Pavargus sumažėja darbo tikslumas, daroma daugiau klaidų, padidėja traumų tikimybė.
Mūsų tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad miego sutrikimai statistiškai patikimai susiję su traumomis darbe (χ2 = 11,065, df = 2, p = 0,004, N = 201) [17 pav.]. Turintys miego sutrikimų 3,4 kartus dažniau patiria traumas darbe. ŠS = 3,42 (95 % PI 1,48 – 7,94).
131 18 34 16 0 20 40 60 80 100 120 140 ne taip T rau mo s d a 1 1 nežinau rb e
Neturi miego sutrikimų Turi miego sutrikimų
17 pav. Miego sutrikimų ir traumų darbe sąryšis (χ2 = 11,065, df = 2, p = 0,004, N = 201).
Traumų darbe (pvz. kritimas, avarija ir pan.) liekamosios pasekmės, priklausomai nuo traumos pobūdžio, dažnai yra toki sveikatos sužalojimai kaip rankų, kojų raiščių patempimas, nugaros skausmai. Pavojingiausios yra galvos smegenų traumos. Dėl jų pasireiškia pažintinės funkcijos sutrikimai (mastymo sulėtėjimas, dėmesio ir koncentracijos sutrikimai), elgesio pakitimai (depresija, nesugebėjimas atsipalaiduoti, dažna nuotaikų kaita), bei fizinė negalia (miego, kalbos, regos, koordinacijos sutrikimai, raumenų spąstiškumas, paralyžiai, traukuliai). Tarp traumų ir kitų sveikatos pakenkimų rastas statistiškai patikimas ryšys [18 pav.] (χ2 = 23,594, df = 2, p = 0,0001, N =216). ŠS = 6,67 (95 % PI 2,67 – 16,87).
144 18
0 20 40 60 80 100 120 140 160 ne
Neturėjo traumų darbe Turėjo traumų darbe
18 15 15 6 taip nežinau
18 pav. Traumatizmo darbe sąsajos su kitais lengvesniais sveikatos pakenkimais (χ2 = 23,594, df = 2, p = 0,0001, N =216). Traumatizmo darbe (pvz. kritimas, avarija ir pan.) ir karščio sukeltų sveikatos sutrikimų (alpimas, raumenų traukuliai, mėšlungis) dažnių pasiskirstymų priklausomybė pavaizduota 19 pav. (χ2 = 15,180, df = 2, p = 0,001, N =218). ŠS = 5,18 (95 % PI; 1,37 – 19,63).
171 33 6 1 1 6 ne taip nežinau Traumos darbe
Buvo karščio sukeltų sveikatos sutrikimų Nebuvo karščio sukeltų sveikatos sutrikimų
19 pav. Traumų darbe ir karščio sukeltų sveikatos sutrikimų statistinė priklausomybė (χ2 = 15,180, df = 2, p = 0,001, N =218).
Rasta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp traumų, patiriamų darbe ir dažno didelių svorių kilnojimo, nešiojimo dažnių priklausomybių [20 pav.] (χ2 = 8,507, df = 2, p = 0,014, N =165). ŠS = 5,76 (95 % PI 1,22 – 37,18) Dažniau keliant sunkius daiktus išsivysto raumenų nuovargis, padidėja ir klaidos tikimybė kas dažnai baigiasi trauma. Dažnai nešiojant /kilnojant didelius svorius rizika rimtai susižeisti padidėja beveik 6 kartus.
35 21 2 2 ne kartais D až n as sv o ri ų n eš i 79 26 taip ma s/ ki ln o jima s
Turėjo traumų darbe Neturėjo traumų darbe
20 pav. Traumų darbe ir dažno sunkių daiktų kilnojimo darbo priklausomybė (χ2 = 8,507, df = 2, p = 0,014, N =165).
Traumatizmo darbe (pvz. kritimas, avarija ir pan.) ir klausos pakenkimo dažnių pasiskirstymų priklausomybė pavaizduota [21 pav.] (χ2 = 13,556, df = 2, p = 0,001, N =217). ŠS = 20,47 (95 % PI 2,05 – 496,44). Galima manyti, kad klausos sutrikimai atsirado būtent dėl darbe patirtų traumų. Kita vertus 5 respondentai nurodė pablogėjusią klausą. O laiku neišgirdus pavojaus signalo taip pat padidėja traumos tikimybė.
174
1 4 3 1
34
ne taip nežinau
Turi klausos pakenkimą
Neturėjo traumų darbe Turėjo traumų darbe
21 pav. Traumatizmo darbe ir klausos pakenkimo dažnio pasiskirstymas tiriamųjų grupėje (χ2 = 13,556, df = 2, p = 0,001, N =217)
22 paveikslėlyje matome, kad tie kurie dažnai nešioja darbe sunkius daiktus dažniau turi miego sutrikimų, o tie kurie tik kartais ar visai nenešioja – daug rečiau (χ2 = 7,996, df = 2, p = 0,018, N = 154). ŠS = 3,35 (95 % PI 1,10 – 10,83). Kadangi svorių kilnojimas t. y. fizinė įtampa susijusi su nervine, o tai tiesiogiai siejasi su miego sutrikimais.
31 5 63 5 3 34 ne kartais taip
Svorių kilnojimas darbe
Neturi miego sutrikimų Turi miego sutrikimų
22 pav. Miego sutrikimų ir sunkių svorių kilnojimo - nešiojimo darbe sąryšis (χ2 = 7,996, df = 2, p = 0,018, N = 154).
Turintys miego sutrikimų dažnai vertino savo sveikatą kaip prastą ar gerą. Tarp teigiančių jog jų sveikata labai gera, turinčių miego sutrikimų nebuvo. Miego sutrikimų ir savo sveikatos vertinimo statistiškai patikimi pasiskirstymai pateikti [23 pav.] (χ2 = 14,276, df = 2, p = 0,001, N =198).
122
47
Savo sveikatos būklės vertinimas
Neturi miego sutrikimų Turi miego sutrikimų
1
25 3
prasta gera labai gera
23 pav. Miego sutrikimų ir savo sveikatos vertinimo sąryšis (χ2 = 14,276, df = 2, p = 0,001, N =198)
24 paveikslėlyje patekti duomenys apie sąsajas tarp miego sutrikimų ir darbe patirtų lengvesnių traumų bei susirgimų (χ2 = 20,600, df = 2, p = 0,0001, N = 201). ŠS = 5,62 (95 % PI 2,30 – 13,86). Net ir menkiausias pakenkimas ar liga organizmą veikia kaip stresorius, galintis įtakoti miego sutrikimus.
14 17 11 7 125
27
ne taip nežinau
smulkesni sveikatos pakenkimai
Neturi miego sutrikimų Turi miego sutrikimų
Miego sutrikimus galėjo sąlygoti ir ilga 24 h pamaina. Miego sutrikimai statistiškai susiję dar su keletu veiksnių. Miego sutrikimų (sunku užmigti, mieguistumas dieną, padidintas nuovargis) nurodė turėję 1,27 karto dažniau respondentai, kurie kuriame nors darbe dirbę beveik visą dieną šalia aukštos įtampos perdavimo linijų, transformatorinių pastočių už tuos kurie nėra ten dirbę ŠS = 1,27 (95 % PI 0,32 – 4,67) (χ2 = 9,514, df = 2, p = 0,009, N =197).
Tą patį galima pasakyti ir apie darbą visą dieną aukštoje temperatūroje (šalia boilerių, krosnių ar orkaičių ir pan.). Respondentų turinčių miego sutrikimų ir dirbusių tokį darbą pasiskirstymo dažnis 2,78 karto didesnis už šio darbo nedirbusių ŠS = 2,78 (95 % PI 1,24 – 6,27) (χ2 = 12,925, df = 3 p = 0,005, N =197).
Miego sutrikimai siejasi su darbe karščio sukeltais sveikatos sutrikimais (alpimas, raumenų traukuliai, mėšlungis). Patyrusių karščio sukeltus sveikatos sutrikimus ir turinčių miego sutrikimų apklaustųjų gaisrininkų dažnis beveik 7 kartus didesnis už neturinčių miego sutrikimų ŠS = 6,79 (95 % PI; 1,74 – 28,40) (χ2 = 11,870, df = 2, p = 0,003, N =202). Galima teigti, kad karščio sukelti sveikatos sutrikimai yra miego sutrikimų priežastis.
Gaisrininko darbo pobūdis ne visada leidžia išvengti traumų. Dažnai situacija gaisro ar gelbėjimo operacijos metu būna neprognozuojama. Tačiau traumų prevencijai įtakos turi ir asmeninės savybės: savisaugos instinktas, reakcija, darbo saugos taisyklių laikymasis. Didelė darbo įtampa dažnai sudaro prielaidas alkoholio vartojimui, siekiant atsipalaiduoti, tačiau toks atsipalaidavimas dažnai padidina traumų ir nelaimingų atsitikimų riziką. Tyrimo metu nustatyta statistinė priklausomybė tarp stipriųjų alkoholinių gėrimo vartojimo ir traumatizmo darbe [25 pav.] (χ2 = 9,913, df = 3, p = 0,019, N =189). Reguliariai išgeriantiems vidutiniškai iki 100 ml per dieną traumų rizika darbe padidėja beveik 3 kartus ŠS = 2,84 (95 % PI 1,18 – 6,94), o išgeriantiems atitinkamai vidutiniškai iki 250 ml per dieną – 5 kartus ŠS = 5,27 (95 % PI 1,02 – 26,86). Tarp traumatizmo darbe ir silpnesnių alkoholinių gėrimų vartojimų statistinės priklausomybės nenustatyta.
79
10 64
23
6 4
Neturėjo traumų darbe Turėjo traumų darbe
Negėrė
1-2 taureles (50-100 ml) 3-5 taureles (150-250 ml)
25 pav. Traumų darbe ir stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimo (kiekis, vid. per dieną) priklausomybė (χ2 = 9,913, df = 3, p = 0,019, N =189)
Dvigubai daugiau ugniagesių patyrusių karščio sukeltų sveikatos sutrikimų yra anksčiau daugiau nei metus dirbę po visą darbo dieną aukštoje temperatūroje (prie katilų, lydymo krosnių). Statistiškai patikimas ryšys patvirtina prielaidą dėl žalingo ilgalaikio karščio poveikio [26 pav.] (χ2 = 20,555, df = 3, p = 0,0001, N =214). ŠS = 4,32 (95 % PI 1,09 – 17,41).
144
40
16
5 6 2 1
ne taip nežinau nevisą dieną
Darbas aukštoje temperatūroje
Ka rš č io su kel ti svei kat o s s u tr ik im a i nebuvo buvo
26 pav. Karščio sukeltų sveikatos sutrikimų ir darbo visą dieną aukštoje temperatūroje sąryšis (χ2 = 20,555, df = 3, p = 0,0001, N =214)
Statistiškai patikimos sąsajos aptiktos tarp odos nudegimų darbe ir gaisrininko darbo profilio. Atliktas palyginimas pagal profesijas tų PGT darbuotojų, kurie tiesiogiai dalyvauja gaisrų gesinime ar ankščiau yra dalyvavę (ugniagesiai-gelbėtojai, skyrininkai, pamainos vadai) ir tų, kurie nevyksta į gaisrų gesinimo vietą (dispečeriai, komendantai, komandos viršininkai ir jų pavaduotojai)[27 pav.] ŠS =363.62 (95 % PI 45,88 – 7761,19) (N = 206).
29
1 13
Buvo nudegęs odą Nebuvo nudegęs odos 163
vyksta į gaisrų gesinimus nevyksta į gaisrų gesinimus
27 pav.
Statistiškai nežymiai reikšmingas ryšys rastas tarp gaisrininkų patiriamų karščio sukeltų sveikatos sutrikimų ir jų pačių savo sveikatos vertinimo [28 pav.] (χ2 = 12,727, df = 2, p = 0,002, N = 214). Tačiau didžioji dalis gaisrininkų, turėjusių karščio sukeltų sveikatos sutrikimų nebuvo linkę vertinti savo sveikatos kaip labai geros.
2 174 24 2 11 1 Karščio sukelti sveikatos sutrikimai
prasta gera labai gera
Sveikatos būklė
ne taip
28 pav.. Ryšys tarp karščio sukeltų sveikatos sutrikimų ir gaisrininkų savo sveikatos įvertinimo (χ2 = 12,727, df = 2, p = 0,002, N =214)
Statistiškai patikimos sąsajos aptiktos tarp sveikatos sutrikimų (peršalimai, apsinuodijimai, gerklės perštėjimas) darbe ir darbo su asbesto turinčiomis medžiagomis [29 pav.] (χ2 = 33,721, df = 2, p = 0,0001, N =187). ŠS =27,02 (95 % PI 5,07 – 174,47). Asbesto dalelės veikia kvėpavimo sistemą ir ypač pavojingos kartu su nikotino poveikiu [27].
94 40 20 2 23 8 ne taip nežinau Darbas su asbestu K iti sv ei ka to s su tr ik im ai ne taip
29 pav. Sąsajos tarp sveikatos sutrikimų darbe ir darbo su asbesto turinčiomis medžiagomis (χ2 = 33,721, df = 2, p = 0,0001, N =187) Statistiškai patikimos sąsajos aptiktos tarp įvairių sveikatos sutrikimų (5 lentelė) darbe ir patiriamos nervinės įtampos darbo metu [30 pav.] (χ2 = 11,916, df = 3, p = 0,008, N =156). ŠS =4,64 (95 % PI 1,32 – 17,85). Žinoma, kad bet koki organizmo sutrikimai veikia nervų sistemą, o ir nervų sistema įtakoja ligų vystymąsi.
51 30 44 10 16 4 1
ne nežinau kartais taip
Nervinė įtampa darbe
K it i s ve ik at o s s u tr ik ima i ne taip
Statistiškai nežymiai patikimos sąsajos rastos tarp smulkesnių sveikatos sutrikimų ir darbo visą dieną aukštoje temperatūroje (prie katilų, lydymo krosnių) [31 pav.] (χ2 = 6.358, df = 2, p = 0,042, N =194). ŠS =2,37 (95 % PI 0,96 – 5,79). Pastovi aukšta temperatūra gali neigiamai veikti širdies ir kraujotakos, sekrecinę-liaukų sistemas.
116 28 16 12 1 21 ne taip nežinau
Darbas aukštoje temperatūroje
K it i s ve ik at o s s u tr ik ima i nebuvo buvo
31 pav. Sąsajos tarp lengvesnių sveikatos sutrikimų darbe ir darbo visą dieną aukštoje temperatūroje (χ2 = 6.358, df = 2, p = 0,042, N =194)
Ryšys rastas tarp gaisrininkų patiriamų kitų sveikatos sutrikimų ir ilgiau nei metus darbo visą dieną šalia aukštos įtampos šaltinių [32 pav.](χ2 = 6.606, df = 2, p = 0,037, N =194). ŠS = 4,64 (95 % PI 1,32 – 17,85). Esant pastoviam aukštos įtampos poveikiui dažnas yra lėtinio pažeidimo sindromas, kuriam būdinga vegetacinės nervų sistemos pažeidimas, asteninis sindromas. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, mieguistumu, galvos skausmais. Būdinga bradikardija, skausmai širdies plote, hipotonija, raumenų silpnumas. Nukenčia ir lytinė funkcija – vyrams vystosi impotencija, moterims - menstruacinio ciklo sutrikimai. Taip pat intensyvi elektromagnetinė radiacija gali padidinti palikuonių apsigimimo riziką [8].
51 44 30 16 kato s p ake n ki m ai 4 10 ne taip kartais
Darbas prie aukštos įtampos
K iti s ve i nebuvo buvo
32 pav. Sąsajos tarp smulkesnių sveikatos sutrikimų darbe ir darbo visą dieną šalia aukštos įtampos šaltinių (χ2 = 6.606, df = 2, p = 0,037, N =194) Ryšys rastas tarp gaisrininkų patiriamų smulkių sveikatos sutrikimų ir ilgiau nei metus darbo visą dieną šalia jonizuojančios radiacijos šaltinių [33 pav.] (χ2 = 7.429, df = 2, p = 0,024, N =187). ŠS = 4,10 (95 % PI 1,23 – 13,54). Paveikti radiacijos ugniagesiai turi riziką 4 kartus dažniau patirti įvairių sveikatos pakenkimų. Radiacija labiausiai paveikia endokrininę, reprodukcinę ir imuninę sistemas. 117 10 7 26 20 7 ne taip nežinau Darbas su radiacija K iti s ve ikato s p ake n ki m ai nebuvo buvo
33 pav. Sąsajos tarp smulkesnių sveikatos sutrikimų darbe ir darbo visą dieną šalia jonizuojančios radiacijos šaltinių (χ2 = 7.429, df = 2, p = 0,024, N =187)
Arsenas pasižymi toksišku poveikiu organizmui. Jis yra nuodingas, kai dozės viršija 65 mg. Apsinuodijimas gali ištikti tiek nuo vienos didelės dozės, tiek ir nuo pasikartojančių mažų
dozių, pvz. dujų ar dulkių su arsenu įkvėpimo. Esant greitam didelės dozės patekimui į organizmą, mirtis ištinka staigiai. Jei ne, nuodijimas laipsniškai pažeidžia kaulų čiulpus ir po keleto savaičių pradeda pasireikšti kojų ir pėdų tirpimas, bei paralyžius. Arsenas taip pat turi ir kancerogeninį poveikį [27]. Beveik visi su arsenu praeityje kontaktavę apklaustieji gaisrininkai yra turėję smulkesnių sveikatos pakenkimų [34 pav.](χ2 = 8,400, df = 1, p = 0,004, N =12).
7 4 4 5 6 7 8 s p ake n ki m ai 1 0 1 2 3 ne taip Arsenas K it i s ve ika to nebuvo buvo
34 pav. Sąsajos tarp smulkesnių sveikatos sutrikimų darbe ir kontaktų su arsenu darbo metu (χ2 = 8,400, df = 1, p = 0,004, N =12) Iš dirbusių su talku gaisrininkų, kurie yra turėję smulkesnių sveikatos sutrikimų pasiskirstymų dažniai pateikti [35 pav.] (χ2 = 5,727, df = 1, p = 0,017, N =18). O darbą su švinu nurodžiusių – [36 pav.] (χ2 = 4,070, df = 1, p = 0,044, N =36). 6 5 7 1 2 3 4 5 6 7 8 S ve ika to s su tr ik im ai 0 ne taip Talkas nebuvo buvo
6 0 2 4 6 8 10 ne taip Pb S vei kat o s p a 17 13 12 14 16 18 ke n ki m ai nebuvo buvo
36 pav. Sąsajos tarp smulkesnių sveikatos sutrikimų darbe ir kontaktų su švinu darbo metu (χ2 = 4,070, df = 1, p = 0,044, N =36).
Glaudus statistinis dažnių priklausomybės ryšys rastas tarp gaisrininkų, kurie yra turėję kitų sveikatos sutrikimų ir dirbę su pesticidais [37 pav.] (χ2 = 4.537, df = 1, p = 0,033, N =23). ŠS = 10 (95 % PI 0,77 – 282,94). Tačiau paskaičiavus šansų santykį, rezultatas nebuvo statistiškai patikimas. 6 6 1 10 0 2 4 6 8 10 ne taip Pesticidai S ve ika to s s u tr ik im ai 12 nebuvo buvo
37 pav. Sąsajos tarp smulkesnių sveikatos sutrikimų darbe ir kontaktų su pesticidais darbo metu (χ2 = 4.537, df = 1, p = 0,033, N =23).
Darbo visą dieną šalia elektros įrengimų ir savo sveikatos vertinimo statistiškai patikimi pasiskirstymai pateikti [38 pav.] (χ2 = 27,763, df = 2, p = 0,0001, N =194).
142 24 4 24 0 20 40 60 80 100 120 140 160
prasta gera labai gera
E le kt ro s p rie ta is ai Sveikata ne taip
38 pav. Ryšys tarp darbo visą dieną šalia elektros įrengimų ir gaisrininkų savo sveikatos įvertinimo (χ2 = 27,763, df = 2, p = 0,0001, N =194)
Ilgiau nei metus darbo visą dieną šalia aukštos įtampos šaltinių ir savo sveikatos vertinimo statistiškai patikimi pasiskirstymai pateikti [39 pav.] (χ2 = 12,334, df = 2, p = 0,002, N =198). 2 156 25 2 13 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180
prasta gera labai gera
Sveikata Au kš ta į ta m p a ne taip
39 pav. Ryšys tarp darbo visą dieną šalia aukštos įtampos šaltinių ir gaisrininkų savo sveikatos įvertinimo (χ2 = 12.334, df = 2, p = 0,002, N =198).
Kadangi gaisrininkai dažnai yra veikiami toksiškų dervų, dūmų, garų stipriai dirginančių kvėpavimo takus. Todėl yra didelė tikimybė, kad susirgs kvėpavimo takų ligomis. Anketose buvo prašoma atskirai nurodyti praeityje sirgtas kvėpavimo takų ligas. Duomenų analizė rodo, kad didžiausia statistinė priklausomybė yra tarp gripo ir darbo aukštoje temperatūroje [40 pav.] (χ2 = 21,5708, df = 3, p = 0,0001, N =66) ŠS = 4,00 (95 % PI 1,16 – 14,26). Tai rodo, kad dirbant aukštoje temperatūroje susirgti gripu rizika padidėja 4 kartus. Tai galima būtų paaiškinti pablogėjusia imuninės sistemos būkle, dėl ilgalaikio karščio streso kenksmingo poveikio.
31 7 4 4 plaucių uždegimas bronchitas Kv ėpa vi m o t
Darbas aukštoje temperatūroje
6 2 12 gripas virš. kvėpavimo takų kataras ak ų lig a ne taip
40 pav. Ryšys tarp darbo aukštoje temperatūroje ir kvėpavimo takų ligų (χ2 = 21,5708, df = 3, p = 0,0001, N =66).
Statistiškai patikimos dažnių priklausomybės rastos tarp sirgtų ligų ir darbo su dažais, bei tirpikliais. Iš dirbusių su dažais 16,7 % sirgę - hepatitu (χ2 = 32,000, df = 14, p = 0,004, N =32). Iš dirbusių su tirpikliais 14,3 % sirgę - hepatitu. Yra žinoma, kad acetonas, esantis dažuose ar tirpikliuose, trikdo kepenų funkcionavimą, todėl susilpnėja kepenų apsauginė prieš hepatito virusą funkcija.
Vertinant profesinių susirgimų riziką, labai svarbus faktorius yra žalingi įpročiai. Rūkymas ir alkoholio vartojimas – vieni svarbiausių daugelio lėtinių ligų rizikos veiksnių, glaudžiai
susijusių su išsilavinimu, todėl analizuojant kitų veiksnių įtaką sveikatai, būtina atsižvelgti į šiuos veiksnius kaip į iškraipančius (confounding). Net 121 (55 %) apklaustųjų gaisrininkų yra rūkantys, 47 (21,36 %) yra ankščiau rūkę, bet metė ir tik 52 (23,64 %) niekada nerūkė (N = 220)[41 pav.]. Rūkantieji rūkyti vidutiniškai pradėjo būdami 18,14 ± 0,20 (N = 144) metų. Dažniausiai nurodomas rūkymo pradžios amžius yra 18 metų. Jauniausias respondentas pradėjo rūkyti būdamas 10 m. amžiaus, vyriausias – 27. Iš rūkiusių, bet metusių, rūkymo stažas vidutiniškai yra 11,90 ± 1,18 (N = 30) metų. Čia jis svyruoja nuo 1 iki 23 metų. Dažniausiai nurodomas rūkymo stažas 14 metų. Rūkymo įpročių pokyčiams ir jų įtakos sveikatai nustatymui buvo klausiama kiek respondentas surūkydavo prieš 5 metus ir šiuo metu. Tik vienas apklaustasis nurodė rūkęs rankų darbo cigaretes 5 vnt./dieną prieš 5 metus ir 10 vnt./d. šiuo metu. Dar keli apklaustieji rūkė ir rūko pypkę, bei cigarus. Visi rūkoriai rūko cigaretes su filtru. Prieš 5 metus apklaustieji rūkoriai surūkydavo vidutiniškai 14,74 ± 0,47 (N = 128) cigarečių su filtru per dieną (nuo 5 iki 30 cigarečių). Dažniausiai nurodytas skaičius buvo 20 vnt. t. y. 1 pakelis per dieną. Šiuo metu vidutiniškai surūko 16,39 ± 0,53 (N = 116) cigarečių per dieną. Kiti statistiniai rodikliai labai panašūs.
121
52
47
Niekada nerūkė Rūko Rukė, bet metė
