1
Kotryna Šileikaitė
5 kursas, 7 grupė
PER ANKSTI GIMUSIŲ IR MAŽO GIMIMO SVORIO VAIKŲ
DANTŲ BŪKLĖ. SISTEMINĖ MOKSLINĖS LITERATŪROS
APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas: Dr. Živilė Matulaitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
PER ANKSTI GIMUSIŲ IR MAŽO GIMIMO SVORIO VAIKŲ DANTŲ BŪKLĖ. SISTEMINĖ MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ...
(parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ...
(parašas) ...
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
3 MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO
MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...
Eil.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Nr. Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0.5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagristas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei
strategija (3,4balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,
kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0 9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su
straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data? 0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius?
0,4 0,1 0
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš
straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir- kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir- kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?
0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17 Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18 Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius?
0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų reikšmė?
0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0 27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
31 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
5 analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė,
meta-regresija)?
33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas 36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo
-1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(never t.)
41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2
balo -0,5 balo 42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
7 TURINYS SANTRUMPOS ... 8 SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13
1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas ... 13
1.2 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai ... 14
1.3 Kintamieji, prielaidos ir supaprastinimai ... 17
1.4 Tyrimų sisteminių klaidų rizika ... 17
1.5 Pagrindiniai matavimo rodikliai ... 17
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 18
2.1 Įtrauktų tyrimų charakteristika ... 18
2.2 Dantų vystymosi anomalijos ... 18
2.2.1 Emalio vystymosi defektai prieš laiką gimusių vaikų tarpe ... 19
2.2.2 Emalio vystymosi defektai mažo gimimo svorio vaikų tarpe ... 20
2.3 Karieso paplitimas ... 23 3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 26 IŠVADOS ... 28 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 29 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 30 PRIEDAI ... 32
SANTRUMPOS
OECD – ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija (angl. ,,The Organisation for Economic Co-operation and Development”);
PRISMA – angl. ,,Prefered Reporting Items for Systemic Reviews and Meta-Analyses”; PICOS – angl. ,,Population, Intervention, Comparison, Outcome, Study design”;
AVDĖ – ankstyvos vaikystės dantų ėduonis; KM – kandžiai, moliarai;
KPI-D – kariozinių, plombuotų ir išrautų nuolatinių dantų skaičius;
KPI-KM - kariozinių, plombuotų, išrautų nuolatinių kandžių ir moliarų skaičius; kpi-d - kariozinių, plombuotų ir išrautų pieninių dantų skaičius;
kpi-p - kariozinių, plombuotų ir išrautų pieninių dantų paviršių skaičius; kp-d – kariozinių ir plombuotų pieninių dantų skaičius;
EVD – emalio vystymosi defektai (angl, DDE – developmental defects of enamel); SR – statistiškai reikšminga;
SN – statistiškai nereikšminga;
LGNGS – laiku gimę normalaus gimimo svorio; PGMGS – per anksti gimę mažo gimimo svorio; LMGS – labai mažo gimimo svorio;
9 PER ANKSTI GIMUSIŲ IR MAŽO GIMIMO SVORIO VAIKŲ DANTŲ BŪKLĖ.
SISTEMINĖ MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Priešlaikinis gimdymas yra gana dažna nėštumo komplikacija. Dažniausiai neišnešioti vaikai gimsta mažo svorio, tačiau kartais net ir laiku gimusių kūdikių svoris nesiekia normos ribų ir atvirkščiai – prieš laiką gimę vaikai gali būti normalaus svorio. Kuo mažesnis kūdikio gestacinis amžius ir/ar svoris, tuo didesni įvairių organų sistemų vystymosi sutrikimai. Dantų formavimasis taip pat vyksta nėštumo laikotarpiu, todėl šios literatūrinės apžvalgos tikslas – atlikus sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, nustatyti, ar priešlaikinis gimimas ir mažas kūdikių svoris sąlygoja emalio defektų bei karieso paplitimą pieniniame bei nuolatiniame sąkandyje.
Medžiaga ir metodai. Mokslinės publikacijos buvo ieškomos dviejose duomenų bazėse – PubMed Medline DB, Willey Online Library, pagal tai bazei pritaikytą informacijos ieškojimo strategiją, naudojant pasirinktus raktinius žodžius bei jų derinius. Straipsniai atrinkti pagal išvardintus įtraukimo ir atmetimo kriterijus, išanalizuota ir apibendrinta publikacijose pateikta informacija.
Rezultatai. Į sisteminę apžvalgą įtraukta 13 mokslinių publikacijų, kurios atitiko pasirinktus kriterijus. Daugumoje straipsnių buvo lyginamos tiriamoji ir kontrolinė grupės. Nagrinėjant emalio vystymosi defektų paplitimą, statistiškai reikšmingi rezultatai gauti visuose, išskyrus vieną, aprašytą atvejį. Priešingi rezultatai gauti analizuojant karieso paplitimą. Viename tyrime gautas prielaidą atitinkantis statistiškai reikšmingas ryšys tarp mažo gestacinio amžiaus bei svorio vaikų ir karieso išsivystymo.
Išvados. Mažo gestacinio amžiaus ir svorio vaikų tarpe stebimas didelis emalio vystymosi defektų ir karieso paplitimas abiejuose sąkandžiuose. Emalio vystymosi defektai dažnesni tarp neišnešiotų, mažo gimimo svorio kūdikių lyginant su laiku gimusiais, normalaus svorio vaikais. Dantų karieso paplitimas panašus tarp abiejų grupių. Didesnis hipoplazijos ir hipomineralizacijos paplitimas tarp mažo gestacinio amžiaus ir svorio pacientų rodo, kad tai yra predisponuojantis veiksnys emalio defektų atsiradimui. Esant pažeistam emaliui turėtų padidėti ir karieso atsiradimo tikimybė, tačiau šiam teiginiui patvirtinti trūksta duomenų.
Raktiniai žodžiai: neišnešiotas kūdikis, priešlaikinis gimimas, prieš laiką gimęs kūdikis, emalio hipoplazija, dantų ėduonis, mažas gimimo svoris
DENTAL HEALTH OF PRETERM AND LOW BIRTH WEIGHT CHILDREN. A SYSTEMIC REVIEW
SUMMARY
Revalence of the problem and the aim of the work. Preterm birth is quite frequent complication of childbirth. Usually premature children are born low weight, however sometimes even term children’s weight does not reach normal ranges and vice versa – preterm newborns’ weight might be normal. The lower gestation age and/or weight of child, the bigger developmental disorders of various organs’ system. The formation of teeth also occures during pregnancy, therefore the aim of this systemic review is to determine whether the small gestational age and preterm birth cause incidence of enamel defects and caries in primary and permanent dentition.
Material and the methods. Articles search was carried out in two databases – PubMed Medline and Willey Online Library, following a search strategy customized for these databases, using selected keywords and their combinations. Articles were selected based on the stated criteria for inclusion and exclusion, the information presented in the publications was analysed and summarized.
Results. 13 publications that matched the selected criteria were included in the systemic review. The investigated patients and control group were compared in most of the articles. While exploring developmental defects of enamel statistically significant results were found in all researches with an exception of one described case. Contrary results were found while investigating prevalence of dental caries. Only one research showed statistically significant relation between preterm, underweighted children and caries formation.
Conclusions. In the group of small gestational age and weight patients monitored high prevalence of enamel developmental defects and caries in both dentitions. The developmental defects of enamel are more common in premature and low weight children comparing to the term, normal weighting children’s group. The prevalence of dental caries is similar in both groups. Higher incidence of hypoplasia and hypomineralization between small gestational age and weight patients shows, that these factors are predisposing to form enamel defects. In the appearance of enamel defects, the probability of caries development should be also increased, however there is lack of data to confirm this statement.
Key words: premature infant, premature birth, preterm infant, enamel hypoplasia, dental caries, low birth weight.
11 ĮVADAS
Priešlaikinis gimdymas - vaiko gimimas anksčiau nei 37-a nėštumo savaitė. Vaikas, gimęs vėliau, laikomas išnešiotu. Naujagimiai, gimę per anksti, dažnai būna mažo gimimo svorio (<2,500 g) arba labai mažo svorio (<1500 g) [1]. Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos (angl. OECD) duomenimis, mažo svorio naujagimių gimstamumo vidurkis yra 6,5%. Rodiklio reikšmė svyruoja nuo 4 iki 10 ir daugiau procentų, priklausomai nuo šalies. Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, mažo svorio vaikų gimstamumas siekia 5% ir mažiau, tuo tarpu Graikijoje ir Japonijoje - net 9,4%. Nuo 1990 metų didžiojoje daugumoje tirtų šalių minėtasis rodiklis vis didėja [2], todėl temos aktualumas tik auga.
Esant šioms būklėms sutrinka organizmo audinių ir organų vystymasis – kuo mažesnis gestacinis amžius, tuo didesnė ankstyvųjų ir atokiųjų komplikacijų rizika. Dažni kvėpavimo, širdies-kraujagyslių sistemos, infekcijų sukelti sutrikimai, protinė ir fizinė negalia. Burnoje stebimi gomurio defektai, dantų dygimo laiko bei vystymosi sutrikimai, dantų formos, padėties, dydžio anomalijos. Dažniausiai pasitaikantys emalio vystymosi defektai tarp mažo gestacinio amžiaus ir svorio vaikų – hipoplazija, hipomineralizacija, ribotas ir difuzinis opakiškumas [3].
Emalio hipoplazija – kiekybinis emalio defektas. Hipomineralizacija – kokybinis defektas, pasireiškiantis pakitusiu opakiškumu, kuomet pakinta emalio skaidrumas ir jis įgyja baltą, geltoną ar rudą spalvą [4, 5]. Šie defektai daugiausia stebimi pieniniame sąkandyje, tačiau yra straipsnių, įrodančių priešlaikinio gimdymo įtaką ir nuolatinių dantų būklei. Pieninių dantų emalis pradeda vystytis 12-ąją nėštumo savaitę ir tęsiasi visą nėštumo laikotarpį. Tuo tarpu pirmųjų nuolatinių dantų emalis formuojasi jau 28 savaitę po apvaisinimo, o mineralizacija prasideda nuo gimimo ir vyksta iki trečiųjų gyvenimo metų. Todėl, veikiant įvairiems veiksniams, emalio formavimosi ir brendimo stadijose gali būti pažeidžiami tiek pieniniai, tiek nuolatiniai dantys. Tokiems veiksniams priskiriamas priešlaikinis gimimas, mažas kūdikių svoris, naujagimių ir nėščiųjų ligos bei pastarųjų žalingi įpročiai. Kaip atskiras rizikos faktorius, galintis lemti emalio vystymosi sutrikimus,
išskiriama naujagimių intubacija [3].
Dėl pažeistos emalio struktūros dantys tampa imlesni kariesui. Sutrikus amelogenezei emalio paviršius tampa nelygus, labiau porėtas, mažiau mineralizuotas – stebimi hipoplastiniai laukeliai. Tai leidžia kariesogeninėms bakterijoms lengviau prisitvirtini prie danties paviršiaus. Mikroorganizmai jungiasi tarpusavyje, sudaro kolonijas ir lemia karieso vystymąsi, išskirdami metabolizmo produktus [6].
Darbo tikslas: Nustatyti, ar priešlaikinis gimimas ir mažas kūdikių svoris sąlygoja emalio defektų bei karieso paplitimą pieniniame ir nuolatiniame sąkandyje.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinės literatūros duomenis apie mažo gestacinio amžiaus ir svorio kūdikių dantų būklę.
2. Palyginti vaikų, gimusių laiku, ir vaikų, kurie gimė neišnešioti, dantų būklę.
3. Išsiaiškinti per anksti gimusių ir mažo svorio kūdikių pieninių ir nuolatinių dantų karieso ir emalio defektų išsivystymo priežastis.
Hipotezė: dantų vystymosi anomalijų ir karieso paplitimo dažnis turėtų būti didesnis tarp gimusių prieš laiką ir mažo svorio vaikų.
13 1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas
Sisteminė literatūros apžvalga buvo vykdoma taikant PRISMA reikalavimus. Mokslinių straipsnių paieška atlika mokslinių duomenų bazėse PubMed Medline, Willey Online Library, pagal tai bazei pritaikytą paieškos strategiją, įvedant šiuos raktinius žodžius: ,,premature infant”, ,,premature birth”, ,,preterm infant”, ,,enamel hypoplasia”, ,,dental caries”, ,,low birth weight”. Naudojantis MeSH (angl. Medical Subject Headings) žodynu buvo patvirtinti raktažodžiai ir surasti visi galimi sinonimai bei žodžių deriniai. Raktažodžiai, jų deriniai ir paieškos rezultatai nurodyti lentelėje Nr. 1.
Lentelė Nr. 1 Straipsnių paieškos rezultatai (1)
PubMed Medline Willey Online Library Raktiniai žodžiai Iš viso publikacijų Publikacijų
skaičius 2009 – 2019 m. imtinai
Iš viso publikacijų Publikacijų skaičius 2009 – 2019 m. imtinai
1. Premature infant 68243 25938 67912 24180
2. Premature birth 39256 19349 84974 36042
3. Preterm infant 76327 29983 34229 17091
4. Low birth weight 42146 16676 153220 65324
5. Enamel hypoplasia
2243 842 3882 1726
6. Dental caries 35076 11489 38117 14317
Atliekant paiešką, pritaikyti šie kriterijai: straipsniai parašyti anglų kalba, publikuoti nuo 2009 iki 2019 metų imtinai, tyrimai atlikti su žmonėmis. Kaip matome 1-oje lentelėje, ieškant straipsnių pagal atskirus raktinius žodžius, gautas straipsnių kiekis per didelis, kad būtų įmanoma atlikti jų skriningą. Siekiant sumažinti publikacijų skaičių, į paieškos lauką vedėme raktinių žodžių kombinacijas. Su priešlaikiniu gimdymu susijusius terminus suskirstėme į vieną grupę, o su dantų defektais – į kitą. Tuomet gautas grupes sujungėme (1 pav.).
1 pav. Straipsnių paieškos rezultatai (2)
Pritaikius minėtąją paieškos strategiją, PubMed duomenų bazėje iš viso rastos 83 publikacijos, Willey Online Library duomenų bazėje - 246 publikacijos. Paskutinės paieškos data – 2019 metų sausio mėnesį.
Straipsnių atranka vykdyta dviem etapais. Pirmojo etapo metu atliktas publikacijų skriningas. Atrinkti galimai atrankos kriterijus atitinkantys straipsniai, atsižvelgiant į publikacijos pavadinimą ir santrauką, atmesti dublikatai. Antruoju etapu atlikta pilna teksto analizė, taikomi atrankos kriterijai, atmesti kriterijų neatitinkantys straipsniai, nurodytas jų kiekis ir neatitikimo priežastys. Sisteminės literatūros atranką vykdėme atsižvelgiant į “PRISMA” reikalavimus.
1.2 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai
Radus straipsnius pagal raktinius žodžius ir jų kombinacijas, dalį jų atmetėme, pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Publikacijų atrankos kriterijus modifikavome remiantis PICOS modeliu (lentelė Nr. 2), pagal kurį, vertinant populiaciją, intervenciją (dalyvius), palyginimą, rezultatus bei studijų charakteristiką, straipsniai atmetami arba įtraukiami tolimesnei analizei.
Lentelė Nr. 2 Straipsnių atrankos kriterijai pagal PICOS
Populiacija
Įtraukiamos publikacijos, jei:
• tyrimai atlikti su žmonėmis (šiuo atveju vaikais).
Atmetamos publikacijos, jei: • tyrimai atlikti su gyvūnais; • tyrimai in vitro.
“enamel hypoplasia” ARBA “dental caries”
Iš viso publikacijų:
PubMed Medline = 179
Willey Online Library = 451
IR
“premature infant” ARBA “premature birth”
ARBA “preterm infant” ARBA “low birth weight”
Publikacijų skaičius 2009 – 2019 m. imtinai
PubMed Medline = 83 Willey Online Library = 246
15
Intervencija (dalyviai)
Įtraukiamos publikacijos, kurios:
• susijusios su laiku gimusių ir neišnešiotų vaikų dantų būklės palyginimu ir mažo gimimo svorio vaikų dantų būklės tyrimais, atliekant dantų zondavimą bei apžiūrą.
Atmetamos publikacijos, kurios:
• susijusios su nėščiųjų burnos higienos vertinimu
Palyginimas
Įtraukiamos publikacijos, jei jose:
• lyginamas emalio defektų ir karieso paplitimas tarp tiriamųjų grupių.
Atmetamos publikacijos, jei:
• neatitinka tiriamųjų amžius (vyresni nei 18 metų žmonės);
• lyginamas emalio defektų ir karieso paplitimas tarp vaikų sergančių sisteminėmis ligomis ir sveikų vaikų.
Rezultatas
Įtraukiamos publikacijos, kuriose aprašomi:
• per anksti gimusių ir mažo gimimo svorio vaikų dantų emalio defektų bei karieso paplitimo atvejai.
Atmetamos publikacijos, kuriose nagrinėjama: • priešlaikinio gimdymo įtaka dantų dygimo
sutrikimams;
• veido ir žandikaulių vystymosi anomalijos; • nėščiųjų žalingų įpročių ir burnos higienos
įtaka priešlaikiniam gimdymui;
• prenataliniai ir postnataliniai veiksniai, lemiantys vaikų emalio defektų ir karieso vystymąsi.
Studijų charakteristika
Įtraukiamos publikacijos, kurios: • parašytos anglų kalba;
• ne senesnės nei 10 metų (publikuotos 2009-2019 metais imtinai), sudarančios ne mažiau 70% visų šaltinių; ne senesnės nei 5 metų - sudarančios ne mažiau 40% šaltinių;
• publikuojamos recenzuojamuose žurnaluose; • tyrimo tipas: kohortinės studijos, atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų studijos, perspektyviniai arba retrospektyviniai klinikiniai tyrimai, perspektyvinės ir retrospektyvinės apžvalgos ir stebėjimo tyrimai.
Atmetamos publikacijos, kurios: • ne anglų kalba;
• senesnės nei 10 metų;
• tyrimo tipas: meta-analizės, sisteminės literatūros apžvalgos, vieno atvejo analizės; • nėra aiškiai apibrėžtos bei statistiškai
patikimos;
Pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus, į mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą buvo įtraukta 13 straipsnių. Atrankos schema pateikta PRISMA flow diagramoje žr 2 pav.
Įt rau k im as T in k am um as
Pagal pavadinimą ir santrauką atmesti straipsniai
(n=254)
Straipsniai, atmesti dėl kriterijų neatitikimo (n=22) Straipsniai, įtraukti į sisteminę literatūros analizę (n=13) Id en ti fi k avi m
as Straipsniai, rasti atlikus paiešką PubMed - Medline duomenų
bazėje (n=83)
Iš duomenų bazių surinkta (n=329) A tr an k a
Straipsniai, rasti atlikus paiešką Willey Online
Library duomenų bazėje (n=246) Atmesti dublikatai (n=23) Straipsniai, atrinkti skriningui (n=289) Straipsniai, pašalinus dublikatus (n=306) Straipsniai, atmesti dėl: − Netinkamo publikacijos tipo
(meta-analizės, sisteminės literatūros apžvalgos, vieno atvejo analizės) (n=12) − Neprieinamo pilno teksto
(n=5)
Straipsniai, atrinkti pilno teksto skaitymui
17 Atrinktos publikacijos buvo skelbiamos recenzuojamuose medicinos žurnaluose: “Oral diseases”, “European Journal of Oral Sciences”, “International Journal of Pediatric Dentistry”, “The Journal of Clinical Pediatric Dentistry”, “Journal of Dental Research”, “Journal of Indian Society of Pedodontics and Preventive Dentistry”, “Caries Research”, “BMC Oral Health”, “Swedish Dental Journal”, “Journal of Applied Oral Science”, “Community Dentistry And Oral Epidemiology”.
1.3 Kintamieji, prielaidos, supaprastinimai.
Ieškota duomenų apie dantų vystymosi anomalijų ir karieso paplitimą tiriamosiose grupėse. Tiriamos tik anomalijos, susijusios su dantų emalio vystymusi – hipoplazija, hipomineralizacija, opakiškumo padidėjimu. Duomenys apie kitas anomalijas į tyrimą neįtraukti. Vertinant klinikinius duomenis buvo analizuojami šie rodmenys: kariozinių, plombuotų, išrautų dantų indeksas (KPI-D, KPI-KM, kpi-d, kpi-p, kp-d), emalio defektų vystymosi bei ankstyvos vaikystės dantų ėduonies indeksai. Tiriami vaikai – abiejų lyčių, su pieniniu, mišriu ar nuolatiniu sąkandžiu.
Prielaida: dantų vystymosi anomalijų ir karieso paplitimo dažnis turėtų būti didesnis tarp gimusių prieš laiką ir mažo svorio vaikų.
1.4 Tyrimų sisteminių klaidų rizika
Moksliniuose straipsniuose aprašyti tyrimai buvo autentiški ir atskleidė konkrečius rezultatus apie per anksti gimusių ir mažo svorio vaikų dantų ėduonies ir emalio defektų išsivystimo priežastis. Atrinktose publikacijose buvo aprašyti klinikiniai atvejai ir palyginta laiku gimusių ir neišnešiotų vaikų pieninių dantų būklė. Tyrimų sisteminės klaidos galimos dėl skirtingo tiriamųjų amžiaus bei nepakankamos tiriamųjų imties, neatsižvelgus į tiriamųjų rasę ir lytį. Tolimesnių diagnostikos, gydymo ir jo rezultatų sužinoti taip pat negalėjome.
1.5 Pagrindiniai matavimo rodikliai: visuose tyrimuose rezultatai pateikiami skaitinėmis reikšmėmis ir procentine išraiška bei įvertinti standartiniai nuokrypiai.
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Straipsnių atrankos eiga pateikiama atrankos diagramoje, sudarytoje pagal PRISMA protokolą. Pirminę paiešką atlikome duomenų bazėse įvedus pasirinktus raktinius žodžius ir jų kombinacijas bei pritaikius šiuos kriterijus: straipsniai parašyti anglų kalba, ne senesni nei 10 metų, tyrimai atlikti su žmonėmis. PubMed – Medline duomenų bazėje rastos 83, Willey Online Library – 246 publikacijos. Atmetus netinkamus straipsnius, į sisteminės literatūros apžvalgą įtraukta 13 straipsnių.
2.1 Įtrauktų tyrimų charakteristika
Iš atrinktų straipsnių, į sisteminę apžvalgą įtraukti šie duomenys:
• Bendra informacija – straipsnio autorius, pavadinimas, tyrimo publikavimo metai; • S - Studijų charakteristika – tyrimo tipas (momentinis stebėjimo, longitudinis,
perspektyvinis, retrospektyvinis kohortinis, atvejo - kontrolės), laikotarpis, taikytas metodas, lyginamųjų grupių (tiriamosios ir kontrolinės) imtys, dantų defektų ir anomalijų paplitimas tarp tiriamųjų grupių, defektų nustatymo indeksai.
Penki tyrimai, įtraukti į sisteminę apžvalgą, buvo momentiniai stebėjimo (T. Prokocimer; S. A. Rajshekar; P. Correa-Faria; R. Masumo; V. R. N. Cruvinel), keturi perspektyviniai kohortiniai (S. Nelson 2010; Y. Wagner; S. Nelson 2013; A. Nirunsittirat), vienas retrospektyvinis kohortinis (M. Rythen) ir likusieji atvejo-kontrolės tyrimai (DB Gravina; S. Brogardh-Roth; MA Vello).
Pacientų imtys svyravo nuo 80 iki 1221. Daugumoje publikacijų tiriamosios ir kontrolinės grupės imtys buvo pateiktos atskirai, o penkiose pateiktas bendras tirtų vaikų skaičius. Vidutinė imtis – 381 pacientai, kurių amžius nuo 6 mėnesių iki 17 metų (priedas Nr. 1).
2.2 Dantų vystymosi anomalijos
Apie dantų formavimosi anomalijas rašoma vienuolikoje iš atrinktų trylikos straipsnių. Trijuose nagrinėjamas ryšys tarp priešlaikinio gimimo ir emalio vystymosi defektų, keturiuose tarp mažo gimimo svorio ir minėtųjų defektų, o likusiuose tiriamos abi grupės.
Vertinant emalio defektus, dantų patikrinimo metu naudota odontologinė lempa ar natūrali dienos šviesa [11-13], veidrodėlis ir sterilus marlės tamponėlis dantų paviršių nuvalymui bei nusausinimui. DB Gravina [13], S. Brogardh-Roth [15], MA Vello ir kt. [16] tyrimuose, naudotas zondas-ieškiklis. Abiejuose S. Nelson tyrimuose buvo vertinami drėgni dantų paviršiai. Defektai, mažesni nei 1mm, į tyrimą neįtraukti [10, 18].
19 2.2.1 Emalio vystymosi defektai tarp prieš laiką gimusių vaikų
Septyniuose straipsniuose nagrinėjamas ryšys tarp priešlaikinio gimdymo ir emalio vystymosi defektų. Tiriamos tokios anomalijos kaip hipoplazija ir hipomineralizacija. Kai kuriuose straipsniuose pateiktas hipomineralizacijos išraiškų – riboto ar difuzinio opakiškumo – paplitimas bei bendra emalio vystymosi defefektų indekso reikšmė procentais. Dviejuose straipsniuose nurodytas pažeistų dantų skaičiaus vidurkis. Gauti tyrimų rezultatai pateikti lentelėje Nr. 3.
Lentelė Nr. 3 EVD paplitimas tarp per anksti ir laiku gimusių vaikų
Autorius Bendras EVD paplitimas (%) Pažeistų dantų vidurkis Hipoplazija (%) Hipomineraliza cija (%) Ryšys tarp priešlaikininio gimdymo ir EVD PG LG PG LG T. Prokocimer ir kt. [7] - - 20 (SN) 15,6 (SN) 35 (SR) 14,5 (SR)
PG vaikai turi didesnę hipomineralizacijos riziką pieniniame ir nuolatiniame sąkandyje nei LG Y. Wagner ir kt. [10] 5,3 2,7±1,4 15 Ribotas opakiškumas: 75 Difuzinis opakiškumas: 5 (SR)
PG vaikai turi 4,9 kartais didesnę EVD riziką pieniniame sąkandyje nei LG P. Correa-Faria ir kt. [11] Bendras: 29,9; PG: 33,3; LG: 28,7; (SN) - 4,2 Ribotas opakiškumas: 16,8 Difuzinis opakiškumas: 15,7 Nerastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp EVD ir priešlaikinio gimdymo pieniniame sąkandyje DB Gravina ir kt. [13] - - 37,5 (SR) 8,3 (SR) 18,8 SN 28,1 (SN)
PG vaikai turi didesnę hipoplazijos riziką pieniniame sąkandyje nei LG S. Brogardh-Roth ir kt. [15] PG: 69,5; LG: 51; (SR) Pirmųjų moliarų: PG: 2,87±1,09 LG: 2,46±1,27 (SN) 2,4 (SN) 1,2 (SN) PG (KM): 38; LG (KM): 16; (SR) Ribotas opakiškumas: PG=55; LG=44; (SN)
PG vaikai turi didesnę EVD riziką nuolatiniame sąkandyje nei LG – gestaciniam amžiui padidėjus 1-a savaite, EVD rizika sumažėja 9,6% M. Rythen ir kt. [17] - - 4,4 (SN) 11,1 (SN) 15,6 (SR) 2,2 (SR)
PG vaikai turi didesnę hipominaralizacijos riziką nuolatiniame sąkandyje nei LG
V. R. N. Cruvinel ir kt. [18] 75 - 37,5 (SR) 7,5 (SR) 65 (SN) 62,5 (SN)
PG vaikai turi didenę hipoplazijos ir riboto opakiškumo riziką pieniniame sąkandyje nei LG
SR – statistiškai reikšminga; SN – statistiškai nereikšminga; PG – per anksti gimę; LG – laiku gimę; KM – kandžiai, moliarai
Kaip matome, tik viename straipsnyje nerastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp emalio vystymosi defektų ir priešlaikinio gimdymo [11]. Likusiuose šešiuose tyrimuose gauti rezultatai rodo, kad prieš laiką gimę vaikai turi didesnę bent vieno iš emalio defektų (hipoplazijos ar hipomineralizacijos) riziką nei laiku gimę vaikai.
Pieninių dantų patologija nagrinėjama dar trijuose tyrimuose [10, 13, 18]. Y. Wagner ir kt. nustatė, kad bendras emalio vystymosi defektų (EVD) paplitimas tarp tiriamųjų grupių – 5,3%, iš kurių dažniausiai pasitaikantis – ribotas opakiškumas. Defektai dažniausiai lokalizuojasi pieniniuose antruosiuose krūminiuose dantyse, iš kurių didžioji dauguma (90%) apima mažiau nei trečdalį danties paviršiaus. Tarp prieš laiką gimusių vaikų grupės bendras EVD rodiklis beveik penkis kartus didesnis nei laiku gimusių vaikų (p<0,05) [10].
Ženkliai didesnį EVD paplitimą užfiksavo V. R. N. Cruvinel ir kt. Autorius tyrė ir atskiras anomalijas tarp per anksti bei laiku gimusių pacientų. Nustatyta statistiškai reikšminga didesnė hipoplazijos ir riboto opakiškumo rizika tiriamosios grupės pieniniuose dantyse (p<0,001). Dažniausiai pažeidžiami kandžiai, antroje vietoje pagal dažnumą – iltiniai dantys [18]. Panašūs rezultatai gauti ir DB Gravina ir kt. tyrime (p<0,001). Didesnis hipoplazijos paplitimas tarp prieš laiką gimusių vaikų siejamas su intubacija [13].
S. Brogardh-Roth [15] ir M. Rythen [17] tirdami nuolatinį sąkandį, nustatė, kad per anksti gimę vaikai turi didesnę hipomineralizacijos riziką. Defekto paplitimas atvirkščiai proporcingas gestaciniam amžiui – kuo mažesnis kūdikio gestacinis amžius, tuo dantų vystymosi anomalijų paplitimas didesnis. Gestaciniam amžiui padidėjus 1-a savaite, EVD rizika sumažėja 9,6% [15]. Didesnį hipomineralizacijos paplitimą nustatė ir T. Prokocimer ne tik nuolatiniame, bet ir pieniniame sąkandyje (p=0,025) [7].
Taigi, visuose, išskyrus vieną, tyrimuose, kuriuose nagrinėjama priešlaikinio gimdymo įtaka emalio vystymosi defektams, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys.
2.2.2 Emalio vystymosi defektai tarp mažo gimimo svorio vaikų
Aštuoniuose į sisteminės literatūros analizę įtrauktuose straipsniuose analizuojama mažo ir labai mažo gimimo svorio įtaka emalio vystymosi defektų atsiradimui. Vertinamos tos pačios anomalijos kaip ir tiriant prieš laiką gimusių vaikų dantis. Defektų paplitimas išreikštas procentais.
21 Lentelė Nr. 4 EVD paplitimas mažo ir normalaus gimimo svorio vaikų tarpe
Autorius Bendras EVD paplitimas (%)
Hipoplazija (%) Hipomineralizacija (%)
Ryšys tarp mažo gimimo svorio ir EVD LM GS MG S NGS LM GS MG S NGS T. Prokocimer ir kt. [7] - - 24,1 (SN) 15 (SN) - 31 (SR) 14,3 (SR)
MGS vaikai turi didesnę hipomineralizacijos riziką pieniniame ir nuolatiniame sąkandyje nei NGS S. Nelson ir kt. (2010) [9] - - - Mažos rizikos LMGS
vaikai turi 75% didesnę riboto opakiškumo riziką nuolatiniame sąkandyje nei LG (p=0,03) P. Correa-Faria ir kt. [11] LMGS=100; MGS=30,6; NGS=29,6; (SN) - - Nerastas statistiškai
reikšmingas ryšys tarp EVD ir mažo gimimo svorio pieniniame sąkandyje R. Masumo ir kt. [12] Bendras=33,3; MGS=36; NGS=33; (SN) - 22 (SR) 7,4 (SR) - 14 (SN) 27 (SN)
MGS vaikai turi didesnę hipoplazijų riziką
pieniniame sąkandyje nei NGS DB Gravina ir kt. [13] - 51,4 (SR) 0 (SR) 0 (SR) 18,6 (SN) 15,8 (SN) 28,6 (SN)
LMGS vaikai turi didesnę hipoplazijų riziką
pieniniame sąkandyje nei NGS S. Nelson ir kt. (2013) [14] LMGS=24,8; 43,8; NGS=8,1; 24,5 (8, 18 mėn) 18,8; 30,9; (8, 18 mėn) (SR) - 2; 8,2; (8, 18 mėn) (SR) 8,1; 19,6; (8, 18 mėn) (SN) - 5,4; 15,8; (8, 18 mėn) (SN)
LMGS vaikai turi didesnę hipoplazijų riziką
pieniniame sąkandyje nei NGS
S. Brogardh-Roth ir kt. [15]
- - - MGS vaikai turi didesnę
kandžių ir moliarų
hipomineralizacijos rikiką nuolatiniame sąkandyje nei NGS – gimimo svoriui padidėjus 100g, EVD rizika sumažėja 4,5% MA Vello ir kt. [16] MGS=90,4; NGS=80 SR - 59,6 (SR) 16 (SR) - 76,9 (SN) 79,6 (SN)
MGS vaikai turi didesnę hipoplazijos ir
kombinuotų defektų riziką pieniniame sąkandyje nei NGS
SR – statistiškai reikšminga; SN – statistiškai nereikšminga; LMGS – labai mažo gimimo svorio; MGS – mažo gimimo svorio; NGS – normalaus gimimo svorio
Iš penkių tyrimų, nagrinėjančių pieninį sąkandį, dviejuose buvo vertinamos visos trys tiriamosios grupės – labai mažo svorio, mažo svorio ir normalaus gimimo svorio vaikai [11, 13]. P. Correa-Faria ir kt. emalio vysytmosi defektus neišskirstė į atskiras jų rūšis, o pateikė bendrą EVD paplitimą tarp tiriamųjų grupių. Nors labai mažo gimimo svorio vaikų tarpe 100% turėjo emalio defektų, gauti rezultatai statistiškai nereikšmingi (p=0,307), nes šioje tiriamojoje grupėje buvo tik vienas pacientas [11]. Statistiškai patikimi duomenys gauti DB Gravina tyrime, kuriame atskleistas teigiamas ryšys tarp labai mažo gimimo svorio (LMGS) ir hipoplazijos pasireiškimo (p<0,001) [13].
Didesnį hipoplazijos paplitimą LMGS pacientams nustatė ir S. Nelson (2013) [14], R. Massumo [12] bei MA Vello [16]. Priešingai nei anksčiau minėti tyrėjai, S. Nelson lygino labai mažo ir normalaus gimimo svorio pacientus dviem laikotarpiais – 8 ir 18 mėnesių. Abiejose grupėse vyresniems vaikams nustatytas didesnis EVD paplitimas. Visų emalio vystymosi defektų rūšių atvejų ženkliai daugiau stebėta tiriamojoje nei kontrolinėje grupėje (p<0,001), išskyrus riboto dantų opakišmumo, kurio paplitimas panašus abiejose grupėse (p=0,33). Dažniausiai pasitaikantis defektas – hipoplazija [14].
R. Massumo tyrimo duomenimis, difuzinio opakiškumo užfiksuota daugiau nei kiekybinių emalio defektų, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių (šiuo atveju MGS ir NGS) gautas tik hipoplazijos atveju (22% ir 7,4% atitinkamai) (p<0,01) [12]. Pastarąsias grupes tyrė ir panašius rezultatus gavo ir MA Vello. Autorius nustatė, kad mažo gimimo svorio vaikai turi didesnę ne tik hipoplazijos (p=0,027), bet ir kombinuotų defektų (p=0,001) riziką pieniniame sąkandyje nei normalaus gimimo svorio tiriamieji [16].
S. Brogardh-Roth ir kt. labiau nagrinėjo prieš laiką gimusių vaikų nuolatinius dantis (lentelė Nr. 3), tačiau nustatė atvirkščiai proporcingą ryšį ir tarp mažo gimimo svorio bei emalio vystymosi sutrikimų: gimimo svoriui padidėjus 100 g, EVD rizika sumažėja 4,5% [15].
Šiek tiek kitokią tyrimo metodiką pasirinko S. Nelson ir kt. (2010). Autorius tyrė didelės ir mažos rizikos labai mažo svorio bei laiku gimusių pacientų nuolatinių dantų būklę, todėl dėl skirtingų nurodytų rodiklių, šių duomenų į lentelę neįtraukėme. Didelės rizikos grupei priskirti vaikai, kuriems kūdikystėje diagnozuotos kvėpavimo takų ligos, taikyta deguonies terapija daugiau nei 28-ias dienas, gimę anksčiau nei 36-a savaitė bei sveriantys mažiau nei 1500 g. Mažos rizikos grupė nuo didelės skyrėsi tik trumpesniu taikytu deguonies terapijos laiku (<25 d) ir tuo, jog šie kūdikiai nesirgo bronchopulmonine displazija. Šios dvi grupės lyginamos tarpusavyje ir su laiku gimusiais sveikais pacientais, kurių gimimo svoris taip pat normalus (>2500 g). Ištyrus 14 metų vaikus, daugiausia opakiškumo ir hipoplazijos atvejų nustatyta mažos rizikos labai mažo gimimo svorio grupėje. Statistiškai reikšmingas rezultatas gautas tarp minėtosios grupės ir laiku gimusių
23 tiriamųjų (p<0,05). Kaip teigia S. Nelson ir kt., mažos rizikos LMGS vaikai turi 75% didesnę riboto opakiškumo riziką nuolatiniame sąkandyje nei laiku gimę (LG) (p=0,03) [9].
Vienintelis iš tyrėjų, T. Prokocimer, nustatė didesnį hipomineralizacijos paplitimą tarp mažo gimimo svorio vaikų nei normalaus svorio (31% ir 14,3% atitinkamai) pieniniame ir nuolatiniame sąkandyje (p=0,03). Tuo tarpu hipoplazijos reikšmingo skirtumo neužfiksavo (p=0,191) [7].
Taigi, iš į sisteminę literatūros analizę įtrauktų straipsnių ir juose pateiktų rezultatų, matome, kad visuose, išskyrus vieną, tyrimuose rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp mažo gimimo svorio ir bent vienos EVD rūšies. Todėl tyrimuose iškelta prielaida dėl didesnio emalio defektų paplitimo tarp per anksti gimusių mažo gimimo svorio vaikų pasitvirtino.
2.3 Karieso paplitimas
Septyniuose iš atrinktų trylikos straipsnių nagrinėjamas karieso dažnumas tarp prieš laiką gimusių, mažo gimimo svorio bei laiku gimusių, normalaus svorio vaikų. Iš jų – trijuose tiriamas pieninis sąkandis, dviejuose – pieninis bei nuolatinis ir dviejuose – tik nuolatiniai dantys. Vertinant karieso paplitimą, skaičiuotas kariozinių, plombuotų, išrautų dantų ar jų paviršių skaičius. Priklausomai nuo sąkandžio rūšies, šie rodikliai išreikšti KPI-D, KPI-KM (kandžiai ir moliarai) kpi-d, kpi-p, kp-d indeksais. Visos reikšmės pateiktos su standartiniais nuokrypiais. S. Nelson ir kt. (2013) [14] publikacijoje bendras ir atskirose grupėse ėduonies paplitimas išreikštas procentine išraiška, o S. A. Rajshekar [8] bei A. Nirunsittirat ir kt. [19] – indekso kpi rodikliu ir procentais.
Visuose straipsniuose iškelta hipotezė, kad karieso dažnis turėtų būti didesnis prieš laiką gimusių, mažo gimimo svorio vaikų tarpe lyginant su kontroline grupe. Tačiau statistiškai reikšmingi duomenys gauti tik S. A. Rajshekar ir kt. publikacijoje (p<0,05). Iš tirtų 500 vaikų, kariesas buvo nustatytas 217-ai, iš kurių didžiąją daugumą sudarė mažo gestacinio amžiaus ir svorio, pacientai. Gauta kpi-d indekso reikšmė statistiškai nereikšminga (p=0,30) [8].
T. Prokocimer ir kt. atliktame tyrime nustatytas karieso, plombuotų, išrautų dantų indeksas didesnis tarp neišnešiotų vaikų [7], o A. Nirunsittirat ir kt. publikacijoje– mažo svorio kūdikių tarpe [19]. Tačiau gautų reikšmių skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės per mažas, kad duomenys būtų statistiškai reikšmingi (p>0,05). Ryšys tarp ėduonies paplitimo ir kūdikio gimimo laiko bei svorio nerastas ir S. Nelson (2013) [14] bei S. Brogardh-Roth ir kt. [15] straipsniuose.
Priešingi hipotezei rezultatai gauti trijuose straipsniuose [9, 17, 19]. A. Nirunsittirat ir kt. teigia, kad neišnešioti vaikai turi mažesnę karieso riziką pieniniame sąkandyje (p<0,05). Apskaičiuotas šių pacientų kpi-p=12,9, o laiku gimusių vaikų - 14,4. Toks atvirkštinis ryšys paaiškinamas keletu priežasčių. Pirma: prieš laiką gimę vaikai labiau prižiūrimi tėvų ir sveikatos priežiūros specialistų, dažniau naudojasi dantų priežiūros paslaugomis, kas padeda išvengti karieso
išsivystymo. Antra: neišnešiotiems kūdikiams būdingas pavėluotas dantų dygimas, todėl dantų patikrinimo metu, jie galėjo būti mažiau pažeisti nei laiku gimusių vaikų. Tačiau, išanalizavus duomenis iš klausimyno, nepastebėta dantų dygimo laiko skirtumo tarp laiku ir per anksti gimusių vaikų, todėl ši hipotezė buvo atmesta [19].
Ėduonies paplitimą nuolatiniame sąkandyje tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės 2010-ais metais analizavo S. Nelson ir kt [9]. Šiame eksperimente dantų apžiūra buvo vykdoma 14 metų vaikams, nustatomas ne tik visų dantų KPI indeksas, bet ir kandžių bei moliarų analogiškas rodiklis (KIP-KM). Šie dantys buvo pasirinkti dėl jų kalcifikacijos laiko po gimimo bei dėl didesnės pastarųjų dantų tikimybės būti pažeistiems priešlaikinio gimdymo komplikacijų pasekoje. Nustatyta, kad kandžiai ir krūminiai dantys labiau pažeidžiami traumų ir dažniau nei kiti yra mažiau mineralizuoti. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad KPI-KM - 18,2% didesnis dantyse su padidėjusiu opakiškumu. Tiriant visus dantis, gimusiųjų laiku grupėje KPI-D reikšmė net 71,6-iais procentais didesnė nei mažo svorio, prieš laiką gimusių vaikų tarpe (p=0,01). Tai aiškinama tuo, jog šiuos pacientus tėvai dažniau veda pas odontologą profilaktinei dantų apžiūrai bei ilgesnį laikotarpį prižiūri dantų valymo įgūdžius [9].
M. Rythen ir kt. tirdamas vaikus kas tris metus (3, 6, 9m) nustatė didesnį karieso paplitimą 6 metų amžiaus laiku gimusiems vaikams (p=0,045) Tačiau kitais amžiaus tarpsniais ėduonies paplitimas tarp tiriamųjų grupių buvo panašus. Skirtingais amžiaus periodais autorius tyrė ne tuos pačius rodiklius: nagrinėdamas nuolatinį sąkandį pateikė atskiras kariozinių, plombuotų, išrautų dantų reikšmes, o pieniniame sąkandyje fiksavo visų (3m) ar tik krūminių dantų (6, 9m) būklę. Todėl bendrų KPI-D, kp-d indekso reikšmių nepateikė [17].
Atskirų tyrimų karieso paplitimo indeksai ir jų reikšmės pateiktos lentelėje Nr. 5.
Lentelė Nr. 5 Straipsnių, nagrinėjančių karieso paplitimą, rezultatai
Autorius Karieso paplitimas (%) Indeksas Indekso reikšmė MGS vaikų tarpe Indekso reikšmė PG vaikų tarpe Indekso reikšmė NGS vaikų tarpe Indekso reikšmė LG vaikų tarpe T. Prokocimer [7] - KPI-D/kpi-d 6,1 ± 4,8 (SN) 7,0 ± 4,2 (SN) 6,4 ± 4,9 (SN) 6,4 ± 4,9 (SN) S. A. Rajshekar ir kt. [8] Bendras = 43,4; LGNGS = 38,8; PGMGS = 48; (SR) kpi-d 1,3 ± 1,8 (SN) 1,1 ± 2,2 (p=SN)
25 S. Nelson ir kt. (2013) [14] Bendras = 1,4%; 12% LMGS = 1,3; 10,8 NGS = 1,3; 13,6 (8; 18 mėn.) (SN) kp-d - - - - S. Brogardh-Roth ir kt. [15] - KP-D - 0,83 ± 1,75 (SN) - 0,84 ± 1,42 (SN) A. Nirunsittirat ir kt. [19] Bendras = 88,2 kpi-p 14,6 ± 13,7 (SN) 12,9 ± 15,1 (SR) 14,2 ± 12,8 (SN) 14,4 ± 12,3 (SR) S. Nelson ir kt. (2010) [9] - KPI-KM KPI-D KPI-KP = 1,00 ± 1,5 KPI-D = 1,56 ± 2,1 (SR) KPI-KP = 1,49 ± 1,7 KPI-D = 2,39 ± 2,9 (SR) M. Rythen ir kt. [17] - KPI-D, kp-d - - - -
SR – statistiškai reikšminga; SN – statistiškai nereikšminga; LGNGS – laiku gimę normalaus gimimo svorio; PGMGS – per anksti gimę mažo gimimo svorio; LMGS – labai mažo gimimo svorio ; NGS – normalaus gimimo svorio; KPI-KM – karieso pažeistų, plombuotų, išrautų kandžių ir moliarų indeksas
Kaip matome iš lentelėje pateiktų tyrimų rezultatų, dauguma autorių gavo statistiškai nereikšmingus duomenis, todėl iškelta hipotezė nepasitvirtino. Dar daugiau, trijuose iš nagrinėtų straipsnių teigiama, kad nerasta ryšio tarp emalio vystymosi defektų ir karieso [10, 11, 16]. Todėl ši tema turėtų būti nagrinėjama toliau.
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Sisteminė mokslinės literatūros apžvalga atlikta atrinkus 13 straipsnių, nagrinėjančių emalio vystymosi anomalijų ir karieso paplitimą tarp prieš laiką gimusių bei mažo gimimo svorio vaikų. Šia apžvalga siekta išsiaiškinti, ar pastarieji veiksniai galėjo lemti pieninių ir nuolatinių dantų būklę. Didžiojoje daugumoje tyrimų prieš laiką gimę ir/ar mažo gimimo svorio vaikai lyginti su kontroline grupe - laiku gimusiais, normalaus svorio vaikais.
Emalio vysytmosi defektai. Hipoplazija ir hipomineralizacija stebimos tiek tarp laiku gimusių, normalaus svorio, tiek tarp mažo gestacinio amžiaus ir svorio vaikų. Anomalijų etiopatogenezė siejama su sisteminėmis ir vietinėmis traumomis bei deguonies trūkumu [4], todėl visuose straipsniuose iškeltos prielaidos, kad mažo gestacinio amžiaus ir svorio vaikų tarpe defektų paplitimas turėtų būti didesnis nei tarp laiku gimusių, normalaus gimimo svorio vaikų.
Tiriant prieš laiką gimusius vaikus, bendras emalio vystymosi defektų (EVD) paplitimas svyravo nuo 5,3% [10] iki 75% [18]. Pažeistų dantų skaičiaus vidurkis siekė 2,46 – 2,87 [15]. Lyginant tiriamąją ir kontrolinę grupes, beveik visuose straipsniuose gauti statistiškai reikšmingi rezultatai. Per anksti gimę vaikai turėjo didesnę hipoplazijos ar hipomineralizacijos atsiradimo tikimybę tiek pieniniame, tiek nuolatiniame sąkandyje. Didesnis hipoplazijos paplitimas užfiksuotas DB Gravina ir V. R. N. Cruvinel tyrimuose, hipomineralizacijos – T. Prokocimer [7], M. Rythen [17] bei V. R. N. Cruvinel [18] (daugiau riboto opakiškumo atvejų). Keli autoriai gavo didesnę bendro EVD rodiklio reikšmę prieš laiką gimusių vaikų grupėje [10, 15]. Y. Wagner nustatė, kad pieniniuose dantyse minėtasis indeksas (EVD) 4,9 kartus didesnis tarp prieš laiką gimusių nei laiku gimusių vaikų (p<0,05). Tiriant nuolatinį sąkandį, gauti panašūs rezultatai – nustatyta, kad kuo mažesnis kūdikio gestacinis amžius, tuo dantų vystymosi anomalijų paplitimas didesnis [15].
Labai mažas (<1500 g) ir mažas (<2500 g) gimimo svoris susietas su emalio formavimosi anomalijomis. EVD rodiklio reikšmė LMGS tiriamųjų grupėje svyravo nuo 24,8% iki 100%, MGS – nuo 30,6% iki 90,4%, NGS – nuo 8,1% iki 80%. Tokie dideli reikšmių skirtumai galimi dėl skirtingos tiriamųjų imties atskiruose tyrimuose bei pacientų amžiaus dantų apžiūros metu. S. Nelson (2013) ir kt. įrodė, kad emalio vystymosi defektų paplitimas tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėse didėja su amžiumi [14]. Priešingai nei prieš laiką gimusių vaikų grupėje, mažo gimimo svorio pacientai turėjo didesnę hipoplazijos nei hipominarelizacijos riziką. Tačiau šis ryšys nustatytas tik pieniniame sąkandyje [12-14, 16]. Nuolatiniame sąkandyje dažniau stebėta hipomineralizacija [7, 9, 15]. Didesnis hipoplazijos paplitimas tarp mažo gimimo svorio vaikų aiškintas tuo, jog šis defektas (taip pat ir ribotas opakiškumas) labiau susijęs su vietinėmis trumpalaikėmis traumomis: intubacijomis bei parenteraliniais maitinimais [13, 16, 20]. Kadangi
27 priemonės nei normalaus svorio kūdikiams, tai hipoplazijos atvejų fiksuota daugiau. Dėl tos pačios priežasties (intubacijos) dažniau pažeisti viršutinio žandikaulio pieniniai dantys [10, 11]. Iš jų – dažniausiai pieniniai centriniai kandžiai bei iltys [13, 18]. Statistiškai patikimų duomenų apie defektų lokalizaciją nuolatiniuose dantyse, autoriai negavo. Anksčiau atliktose apžvalgose taip pat nustatytas didesnis EVD paplitimas tiriamosios grupės pieniniuose dantyse [3, 5].
Dantų ėduonies paplitimas. Straipsniuose buvo tiriamas kariesas, pasitelkiant kariozinių, plombuotų, išrautų dantų indeksą ar jo modifikacijas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pieninių, tiek nuolatinių dantų emalis pradeda formuotis dar nėštumo laikotarpiu, o mineralizacija tęsiasi iki vienerių (pieninių dantų) bei trejų (nuolatinių dantų) metų, bet kokie prenataliniai ir postnataliniai veiksniai gali sutrikdyti šį procesą. Sutrikus emalio vystymuisi, jis tampa labiau pažeidžiamas [4, 7]. Todėl autoriai, tirdami mažo gestacinio amžiaus ir svorio vaikus, tikėjosi gauti didesnį karieso paplitimą nei laiku gimusių, normalaus svorio pacientų tarpe.
Tiriant ėduonies paplitimą tarp tiriamųjų grupių, bendra reikšmė procentais svyravo nuo 1,4% [14] iki 88,2% [19]. Toks reikšmių skirtumas stebėtas dėl skirtingų tirtų amžiaus grupių – S.Nelson tokį karieso paplitimą užfiksavo, tirdamas 8-ių mėnesių kūdikius, o A. Nirunsittirat 3-4-ių metų vaikus. Galėjo lemti ir nevienoda tiriamųjų imtis. Tačiau lyginant ėduonies atvejų dažnį tarp per anksti gimusių normalaus gimimo svorio vaikų ir kontrolinės grupės, statistiškai reikšmingi, hipotezę atitinkantys rezultatai gauti tik S. A. Rajshekar tyrime (48% ir 38,8% atitinkamai). Anksčiau atliktose apžvalgose nerastas ryšys tarp mažo gestacinio amžiaus ir svorio bei karieso [21-23]. Keliuose tyrimuose gauti priešingi hipotezei rezultatai [9, 17, 19]. Tai aiškinama vėlesniu dantų dygimu prieš laiką gimusių vaikų grupėje bei didesne tokių vaikų priežiūra, dažnesniu apsilankymu pas odontologus profilaktiniam patikrinimui.
Sisteminės apžvalgos trūkumai. Tiriamųjų imtys ir amžius ženkliai skyrėsi skirtinguose tyrimuose, todėl gauti dideli tų pačių reikšmių skirtumai. Taip pat skyrėsi pasirinktos tyrimo metodikos, rodikliai. Kai kurie autoriai prieš laiką gimusius vaikus tyrė kartu su mažo gimimo svorio pacientais, o laiku gimusius su normalaus gimimo svorio vaikais. Tai galėjo lemti rezultatų reikšmes, kadangi prieš laiką gimę vaikai gali būti normalaus svorio ir atvirkščiai. Nagrinėjant straipsnius pasigedome ir tokių vaikų dantų būklės sekimo tęstinumo bei gydymo metodikos pasirinkimo pieniniame ir nuolatiniame sąkandyje. Reikalinga atlikti daugiau tyrimų, ypač tiriant karieso paplitimą tarp mažo gestacinio amžiaus ir svorio pacientų, siekiant gauti statistiškai reikšmingus rezultatus.
IŠVADOS
1. Mažo gestacinio amžiaus ir svorio vaikų tarpe stebimas didelis emalio vystymosi defektų ir karieso paplitimas tiek pieniniame, tiek nuolatiniame sąkandyje;
2. Emalio vystymosi defektai dažnesni tarp neišnešiotų, mažo gimimo svorio vaikų lyginant su laiku gimusiais, normalaus svorio vaikais. Dantų karieso paplitimas panašus tarp abiejų grupių.
3. Dažniausios per anksti gimusių, mažo gimimo svorio naujagimių emalio pažeidimų priežastys - sisteminis deguonies trūkumas bei sisteminės ir vietinės kūdikių žandikaulių, dantų užuomazgų traumos. Esant pažeistam emaliui, turėtų padidėti ir karieso atsiradimo tikimybė – mažiau mineralizuotą danties paviršių kariesogeninių bakterijų veiklos produktai turėtų suardyti greičiau. Tačiau šiam teiginiui patvirtinti trūksta duomenų.
Šioje sisteminės mokslinės literatūros apžvalgoje iškelta hipotezė pasitvirtino dalinai – priešlaikinis gimimas ir mažas kūdikių svoris sąlygoja emalio defektų vystymąsi pieniniame bei nuolatiniame sąkandyje, tačiau dantų karieso paplitimo nelemia.
29 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis sisteminės apžvalgos rezultatais, galime rekomenduoti:
• nėščiosioms stengtis vengti stresinių situacijų, žalingų įpročių, galinčių sukelti priešlaikinį gimdymą;
• gydytojams svarbu identifikuoti moteris, turinčias padidintą priešlaikinio gimdymo riziką, diagnozuoti ir gydyti ligas, pašalinti veiksnius, galinčius lemti nėštumo komplikacijas; • moterims nėštumo laikotarpiu bei pagimdžius vengti veiksnių, galinčių pakenkti vaisiaus
dantų vystymąsi;
• prieš laiką gimusius, mažo gimimo svorio vaikus dažniau vesti pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui ir gydymui;
• esant emalio formavimosi defektams, daug dėmesio skirti vaikų burnos higienos įpročiams bei mitybos korekcijai, siekiant sumažinti karieso vystymosi riziką.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. World Health Organization. Newborns with low birth weight (%). 63–64. URL: https://www.who.int/whosis/whostat2006NewbornsLowBirthWeight.pdf
2. The Organisation for Economic Co-operation and Development. CO1.3: Low birth weight. 2016; 1–2. URL: https://www.oecd.org/els/family/CO_1_3_Low_birth_weight.pdf
3. Jacobsen PE, Haubek D, Henriksen TB, et al. Developmental enamel defects in children born preterm: A systematic review. Eur J Oral Sci. 2013; 122: 7–14.
4. Salanitri S, Seow WK. Developmental enamel defects in the primary dentition: Aetiology and clinical management. Aust Dent J. 2013; 58: 133–140.
5. Franco KMD, Peres Line SR, Moura-Ribeiro MVL De. Prenatal and neonatal variables associated with enamel hypoplasia in deciduous teeth in low birth. J Appl Oral Sci. 2007; 15: 518–523.
6. Cruvinel VRN, Gravina DBL, Azevedo TDPL, et al. Prevalence of dental caries and caries-related risk factors in premature and term children. Braz Oral Res. 2010; 24: 329–335.
7. Prokocimer T, Amir E, Blumer S et al. Birth-Weight, Pregnancy Term, Pre-Natal and Natal Complications Related to Child’s Dental Anomalies. J Clin Pediatr Dent. 2015; 371–376. 8. Rajshekar S, Laxminarayan N. Comparison of primary dentition caries experience in
pre-term low birth-weight and full-pre-term normal birth-weight children aged one to six years. J Indian Soc Pedod Prev Dent. 2011; 29: 128.
9. Nelson S, Albert JM, Lombardi G, et al. Dental caries and enamel defects in very low birth weight adolescents. Caries Res. 2010; 44: 509–518.
10. Wagner Y. Developmental defects of enamel in primary teeth - findings of a regional German birth cohort study. BMC Oral Health. 2017; 17: 10.
11. Correa-Faria P, Martins-Junior PA, Vieira-Andrade RG, et al. Developmental defects of enamel in primary teeth : prevalence and associated factors. Pediatr Dent. 2012; 1–7.
12. Masumo R, Bårdsen A, Åstrøm AN. Developmental defects of enamel in primary teeth and association with early life course events: A study of 6-36 month old children in Manyara, Tanzania. BMC Oral Health. 2013; 13: 1–11.
13. Gravina DBL, Cruvinel VRN, Azevedo TDPL, et al. Enamel Defects in the Primary Dentition of Preterm and Full Term Children. Pediatr Dent. 2013; 391–396.
14. Nelson S, Albert JM, Geng C, et al. Increased Enamel Hypoplasia and Very Low Birthweight Infants. J Dent Res. 2013; 92: 788–794.
31 15. Broga S, Matsson L, Molar-incisor KG, et al. Molar-incisor hypomineralization and oral
hygiene in 10- to-12-yr-old Swedish children born preterm. Eur J Oral Sci. 2011; 33–39. 16. Vello MA, Martinez-Costa C, Calata M, et al. Prenatal and neonatal risk factors for the
development of enamel defects in low birth weight children. Oral Diseases. 2010; 257–262. 17. Rythén M. Preterm Infants – Odontological Aspects Preterm Infants – Odontological
Aspects. Swed Dent J. 2012; 224.
18. Cruvinel VRN, Gravina DBL, Azevedo TDPL, et al. Prevalence of enamel defects and associated risk factors in both dentitions in preterm and full term born children. J Appl Oral Sci 2012; 20: 310–317.
19. Nirunsittirat A, Pitiphat W, Cm M, et al. Adverse Birth Outcomes and Childhood Caries: A Cohort study. Community Dent Oral Epidemiol. 2016; 44: 239-247.
20. Suely N, Oliveira F De, Paula R, et al. The neonatal intubation causes defects in primary teeth of premature infants. Biomed Pap. 2014; 158: 605–612.
21. Burt BA, Ph D, Pai S, et al. Does Low Birthweight Increase the Risk of Caries ? A Systematic Review. J Dent Educ. 2001; 65: 1024–1027.
22. Masumo RAY, Birungi N, Bårdsen A, et al. Impact of low birthweight on early childhood caries in 6 – 36 months old infants in Uganda : A cross-sectional study. Acta Odontol Scand. 2014; 312–320.
23. Lai PY, Seow WK TD et al. Enamel hypoplasia and dental caries in very-low birthweight children: a case-controlled, longitudinal study. Pediatr Dent. 1997; 19(1): 42-9.
PRIEDAI
Priedas Nr. 1 Mokslinių straipsnių bendroji charakteristika
Eil. nr.
Autoriai Tyrimo tipas Tiriamosios grupės imtis Kontrolinės grupės imtis Tiriamųjų amžius 1. T. Prokocimer ir kt. (2015) [7] Momentinis-stebėjimmo 69 231 2-17m 2. S. A. Rajshekar ir kt. (2011) [8] Momentinis-stebėjimmo 250 250 1-6m 3. S. Nelson ir kt. (2010) [9] Longitudinis kohortinis 139 85 14m 4. Y. Wagner ir kt. (2016) [10] Perspektyvinis kohortinis 377 3,3 ± 0,7m 5. P. Correa-Faria ir kt. (2012) [11] Momentinis-stebėjimmo 381 3-5m 6. R. Masumo ir kt. (2013) [12] Momentinis-stebėjimmo 1221 6mėn-3m 7. DB Gravina ir kt. (2013) [13] Atvejo-kontrolės 96 96 vid. 2,5-3,4m 8. S. Nelson ir kt. (2013) [14] Perspektyvinis kohortinis 234 234 8 -20mėn 9. S. Brogardh-Roth ir kt. (2011) [15] Atvejo-kontrolės 82 82 9,5-12,9m 10. MA Vello ir kt. (2010) [16] Atvejo-kontrolės 52 50 4-5m 11. M. Rythen ir kt. (2012) [17] Retrospektyvinis kohortinis 45 45 3-9m 12. V. R. N. Cruvinel ir kt. (2012) [18] Momentinis-stebėjimmo 40 40 5-10m 13. A. Nirunsittirat ir kt. (2016) [19] Perspektyvinis kohortinis 860 3-4m
