• Non ci sono risultati.

Skirtingos karvių laktacijos ir metų laiko įtaka karvių pieno primilžiui, SL skaičiui ir tešmens sveikatingumui

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "Skirtingos karvių laktacijos ir metų laiko įtaka karvių pieno primilžiui, SL skaičiui ir tešmens sveikatingumui"

Copied!
37
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Dalia Gasiūnaitė

Skirtingos karvių laktacijos ir metų laiko įtaka karvių pieno

primilžiui, SL skaičiui ir tešmens sveikatingumui

The impact of different cows‘ lactation number and season of

the year to cows‘ milk productivity, quantity of somatic cells

and cows‘ udder wellness

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: dr. Jūratė Rudejevienė

(2)

2 Darbas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos Akademijos Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingos karvių laktacijos ir metų laiko įtaka karvių pieno primilžiui, SL skaičiui ir tešmens sveikatingumui“

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Dalia Gasiūnaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Dalia Gasiūnaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Dr. Jūratė Rudejevienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE Doc. dr. Birutė Karvelienė

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

Turinys

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1 Problemos bei nuostoliai, kuriuos, pieno ūkių savininkams, sukelia padidėjęs SL skaičius .. 12

1.2 SL skaičiaus padidėjimą lemiantys veiksniai ... 13

1.3 Skirtingos karvių laktacijos įtaka SL skaičiau pokyčiams ... 16

1.4 Skirtingos karvių laktacijos įtaka pieno primilžiui ... 17

1.5 Skirtingos karvių laktacijos įtaka tešmens sveikatingumui ... 18

1.6 Metų laiko įtaka SL skaičiaus pokyčiams ... 18

1.7 Metų laiko įtaka pieno primilžiui ... 19

1.8 Metų laiko įtaka tešmens sveikatingumui ... 19

2.TIRIAMOJO DARBO METODIKA ... 21

2.1 Tiriamojo darbo metodika ir atlikimo vieta ... 21

2.2 Tiriamųjų karvių grupavimas ... 21

2.3 Statistinė duomenų analizė ... 22

3.TYRYMŲ REZULTATAI ... 23

3.1 Skirtingos karvių laktacijos įtaka SL skaičiaus pokyčiui ... 23

3.2 Skirtingos karvių laktacijos įtaka pieno primilžiui ... 24

3.3 Skirtingos karvių laktacijos įtaka tešmens sveikatingumui ... 25

3.4 Skirtingų metų laikų įtaka somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiui ... 26

3.5 Skirtingų metų laikų įtaka karvių primilžiui... 27

3.6 Metų laikų įtaka tešmens sveikatingumui ... 28

4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 29

IŠVADOS ... 31

REKOMENDACIJOS ... 32

PADĖKA ... 33

(4)

4

SANTRAUKA

Skirtingos karvių laktacijos, produktyvumo ir metų laikų įtaka

karvių pieno primilžiui, SL skaičiui ir tešmens sveikatingumui

Dalia Gasiūnaitė Magistro baigiamasis darbas

Atlikto tyrimo tikslas buvo, įvertinti, skirtingos karvių laktacijos ir metų laikų įtaką karvių pieno primilžiui, somatinių ląstelių skaičiaus kitimui ir tešmens sveikatingumui.

Tyrimui buvo atrinkta 92 karvių tiriamoji grupė. Karvės buvo grupuojamos dviem būdais: pirmasis grupavimas buvo pagal einamą laktaciją nuo pirmos iki penktos, šioje grupėje buvo ir tolimesnių laktacijų karvės, antruoju grupavimu, karvės suskirstomos pagal metų laikus kuriais buvo melžiamos. Duomenys tyrimui buvo imti iš VĮ „Pieno tyrimai“. Sugrupavus karves pagal laktacijas buvo tiriama laktacijos įtaka pieno primilžiui, somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiui bei tešmens sveikatingumui. Sudarius grupes pagal metų laikus buvo lyginami gauti rezultatai atskirais metų laikais: pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą ir nustatoma skirtingų metų laikų įtaka karvių pieno primilžiui, somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiams bei tešmens sveikatingumui.

Tyrimo rezultatai: mažiausiai somatinių ląstelių buvo gauta iš I laktacijos grupės karvių 101,25 tūkst./ml ±8,16 tūkst./ml., daugiausiai iš V laktacijos grupės karvių, kur somatinių ląstelių skaičius buvo 76 proc. didesnis nei I laktacijos grupėje, duomenys tarp grupių statistiškai patikimi (p<0,05). Su kiekviena laktacija somatinių ląstelių skaičius augo. Mažiausias žalio pieno primilžis buvo I laktacijos karvių grupėje 4068,67 kg ±48,05 kg pieno iš vienos karvės. Daugiausiai pieno davė III laktacijos grupės karvės, primilžis buvo 18 proc. didesnis nei I laktacijos grupėje, duomenys tarp grupių statistikai patikimi (p<0,05). V laktacijos grupėje, kur buvo ir didesnių laktacijų karvės, pieno primilžis jau buvo skaičiuojamas 15 proc. mažesnis nei III laktacijos grupėje. Daugiausiai tešmens sveikatingumo problemų turėjo karvės V laktacijos grupėje. V laktacijos grupę lyginant su I laktacijos grupe, slaptojo mastito pasireiškimas išaugo 5,5 karto arba 82 procentais. I laktacijos karvių grupėje klinikinių mastitų nepasitaikė, tačiau lyginant V ir II laktacijos grupes klinikinio mastito pasireiškimas išaugo 5 kartus arba 80 procentų. Rezultatai tarp grupių statistiškai patikimi, p<0,05. Daugiausiai somatinių ląstelių buvo nustatoma vasaros metu 424,48 tūkst./ml ±51,35 tūkst./ml., žiemos metu somatinių ląstelių piene buvo išskiriama net 24 proc. mažiau nei vasarą, duomenys tarp grupių statistiškai patikimi (p<0,05). Kitais metų laikais somatinių ląstelių skaičius nedaug skyrėsi nuo žiemos sezono somatinių ląstelių skaičiaus. Didžiausias pieno primilžis iš karvės buvo skaičiuojamas vasaros sezonu 4977,17 kg ±96,94 kg pieno, mažiausią pieno primilžį karvės davė, pavasario sezonu, 18 proc. mažiau nei vasarą, rezultatai tarp grupių statistiškai patikimi (p<0,05). Daugiausiai tešmens sveikatingumo problemų

(5)

5 karvės turėjo Vasaros sezonu. Visais sezonais dažniau buvo nustatytas slaptasis mastitas, vidutiniškai 53 procentais dažniau nei klinikinis, rezultatai tarp grupių statistiškai patikimi (p<0,05). Atlikus tyrimą nustatyta, jog skirtingos karvių laktacijos ir metų laikai turi įtakos somatinių ląstelių skaičiaus kitimui, karvių pieno primilžiui bei tešmens sveikatingumui.

Raktažodžiai: laktacija, metų laikai, somatinių ląstelių skaičius, primilžis, tešmens sveikatingumas.

(6)

6

SUMMARY

The impact of different cows‘ lactation number and season of

the year to cows‘ milk productivity, quantity of somatic cells

and cows udder wellness

Dalia Gasiūnaitė Master‘s Thesis

The aim of the research was to determine the impact of different cows lactation number and season of the year to cows’ milk productivity, quantity of somatic cells and cows’ udder wellness.

The exploratory group consisted of 92 cows. Cows were grouped into two ways. First strategy- data was collected according to the recent lactation from the very first to the fifth. Though cows with superior lactation were added to the first group. Second strategy- data grouping was made by lactation during particular season of the year. Research material was taken from from the VĮ”Pieno tyrimai”. The impact of cows’ lactation to the quantity of somatic cells and udder wellness was analysed after data grouping. Groups, that were made depending on the period of the year were compared and results represented that spring, summer, autumn and winter had an impact of the milk productivity, somatic cells count difference and cows’ udder wellness.

Results analysis – the lowest number of somatic cells were gotten from the data of the first group of cows’ lactation 101,25 thous/ml ±8,16 thous/ml., the highest number of somatic cells were gotten from the fifth lactation’s group- the percentage of cells was 76 perc. higher than the previously mentioned result, results are statistically reliable (p<0,05). The quantity of somatic cells rose within every lactation. Cows from the first lactation group had the least milk productivity 4068,67 kg ±48,05 kg (amount of milk from one cow). The biggest milk productivity was determined in the third lactation group, it was 18 perc. higher than the previous results, results are statistically reliable (p<0,05). Cows with superior lactation pertained to the fifth group, though their milk productivity was 15 perc. less than the third group. V lactation group compared to group I, the incidence of secret mastitis increased by 5.5 times or 82 perc. There was no clinical mastitis in the I lactation group, however comparing the V and II lactation groups, the incidence of clinical mastitis increased 5 times or 80 perc, results between the groups are statistically reliable (p<0,05). The biggest count of somatic cells was found in summer 424,48 thous/ml ±51,35 thous/ml., whereas in winter 24 perc. less, results are statistically reliable (p<0,05). During upcoming seasons the quantity of somatic cells did not have any particular count difference. The biggest productivity was set in summer 4977,17 kg ±96,94 kg and the least in spring, results show that it was 18 perc. less, results are statistically reliable (p<0,05). The most of all udder wellness problems cows has in summer

(7)

7 season. In all seasons more often was detected secret mastitis, on average 53 percent more often than clinical, results are statistically reliable (p<0,05).

In conclusion, the research determines the impact of different cows’ lactation number and season of the year to cows’ milk productivity , quantity of somatic cells and cows’ udder wellness.

Keywords: lactation, season of the year, quantity of somatic cells, milk productivity, udder wellness

(8)

8

SANTRUMPOS

SLS – somatinių ląstelių skaičius SL – somatinės ląstelės

tūkst. – tūkstantis ml. – mililitras

S. aureus – Staphylococcus aureus

kg. - kilogramas proc. – procentai t.y. – tai yra kt. – kiti

(9)

9

ĮVADAS

Dabartiniai laikai yra sunkus metas pieno ūkių valdytojams, dėl itin nestabilių pieno supirkimo kainų, kurios lemia nepilnavertį bandos sveikatingumo įvertinimą ir užtikrinimą, bei sunkėjančių išsilaikymo galimybių šių dienų rinkoje, kur tinkamos sąlygos sudaromos išsilaikyti tik didiesiems pieno gamintojams. Pagrindinis kelias į pienininkystės aukštumas yra kiek įmanoma didesnis, aukštos kokybės pieno primilžio gavimas. Tačiau tai atsiliepia melžiamų karvių, bei tešmenų sveikatingumui (1).

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis nuo 2005 metų pasaulinės pieno gamybos apimtys tik auga, o 2015 metais padidėjo net 2 procentais. Planuojamas, kad 2025 metais produkcija išaugs dar 12,5 proc. (1). Augant primilžiui ir gerėjant pieno sudėtinių rodiklių duomenims prastėja melžiamų karvių sveikatingumas. Atsiranda papildomos problemos, kurių neturi karvės duodančios mažesnį pieno kiekį, padidėja imlumas infekcinėms ligoms, sutrumpėja karvių produktyvusis amžius, taip pat pastebimas karvių reprodukcinių savybių suprastėjimas, taip pat padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene. Didžiąją sukauptų medžiagų dalį karvės išskiria su pienu, tad negaunant tinkamo kiekio subalansuotų pašarų ar papildų prasideda audinių nykimas, kaulų suminkštėjimas, medžiagų apykaitos ligos ( ketozė, acidozė, alkalozė ir kt. ) (2).

Pasaulyje vykdoma galvijų selekcija ne tik produktyvumo bei eksterjero gerinimo, bet ir galvijų sveikatingumo kryptimi. O vienas pagrindinių galvijų sveikatingumo požymių yra somatinių ląstelių kiekio indeksas žaliame piene. Remiantis juo galima prognozuoti galvijų somatinių ląstelių skaičių piene bei jų atsparumą įvairioms infekcijoms.

Mokslininko, A. Madouasse (2009), teigimu somatinių ląstelių skaičiui viršijus leistinas ribas (Lietuvoje leistina ne daugiau kaip 400 tūkst./ml SL), mažėja pieno supirkimo kaina, kuri turi tiesioginės įtakos finansiniams nuostoliams, todėl ūkininkams tai yra tiesioginė finansinė paskata somatinių ląstelių skaičiaus piene stebėjimui (3). Taip pat kaip ir savo gyvulių sveikumo ir produktyvumo išlaikymas. Atskirų karvių SL skaičiaus piene pokyčių stebėjimas pagerina bendrą bandos sveikatingumą, taip pat produktyvumą, nes augant somatinių ląstelių skaičiui, esant uždegimui, mažėja pieno primilžiai. Didžiąją somatinių ląstelių dalį piene sudaro baltieji kraujo kūneliai, kurie kovoja su bakterijomis, patogenais patenkančiais į karvės tešmenį. Somatinių ląstelių piene yra visada ( iki 200 tūkt./ml), tačiau esant uždegiminėms reakcijoms, infekcijoms ar tešmens pažeidimams jų kiekis gali išaugti keletą ar keletą dešimčių kartų.

Klimaitės J. (2005), atliktų tyrimų duomenimis, jaunesnės, mažesnės laktacijos karvės somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimui, mastitams yra atsparesnės. Pirmos laktacijos karvių atsparumas

(10)

10 tešmens sveikatingumo problemoms siekia - 29.8 proc., o penktoje laktacijoje tešmens sveikatingumo problemoms atsparios lieka vos 9,0 proc. laktuojančių karvių (4). Tačiau mokslininkės, Saloniemi, H. (1995), teigimu amžius pats įtakos somatinių ląstelių pakilimui neturės, jei karvė bus sveika iš savęs (5).

Stankūnienės V. ir Mišeikienės R. (2008), teigimu karvių pieno primilžis po pirmosios laktacijos išauga iki 20 – 40 proc. Vėliau primilžis keletą laktacijų laikosi panašus, o po to staigiai krenta, ko pasekoje karvės laikymas darosi ekonomiškai nenaudingas (6).

Kaip teigia mokslininkas, Reneau, J, K (1986), metų laikas nėra fiziologiškai pagrįsta priežastis SL skaičiaus pokyčiui. Tačiau mažiausias somatinių ląstelių skaičius nustatomas žiemos sezono metu, o aukščiausias somatinių ląstelių skaičius vasaros sezono metu, tai gali paaiškinti dažnai pasitaikantis „vasaros“ mastitas. Taip pat tai jog karvės gauna daugiau mociono, kurio metu ganantis netinkamai paruoštose ganyklose gali pažeisti tešmenis, gali tarpusavyje kontaktuoti, kontakto metu taip pat gali būti pažeistas tešmuo, dėl ko atsiranda uždegimai ir somatinių ląstelių skaičius (7).

Metų laikų įtaka primilžiui gali turėti įtakos, dėl atitinkamos aplinkos veiksnių veikimo į karvę. Tvartuose dažnai pasitaiko netinkamas mikroklimato palaikymas: per aukšta arba per žema temperatūra, prastas vėdinimas, pašarų nesubalansavimas. Tie patys veiksniai veikia karves ir ganykliniu sezonu. Visa tai melžiamoms karvėms sukelia stresą, kuris dažnais atvejais būtent ir pasireiškia primilžio sumažėjimu (8).

Somatinių ląstelių skaičiaus kontroliavimas, tinkamų šėrimo planų sudarymas, tinkamų aplinkos sąlygų užtikrinimas visais metų laikais ir visoms karvių laktacijų grupėms yra svarbiausi veiksniai, norint tinkamai valdyti pieno ūkį. Reikia užtikrinti geras karvių gyvenimo sąlygas, kad jos liktu produktyvios ir atsparios įvairioms ligoms. Kitu atveju išsilaikyti šių laikų pieno rinkoje ūkininkui turinčiam pienininkystės ūkį, o ypatingai turinčiam nedidelį, šeimos ūkį yra labai sunku, beveik neįmanoma (9).

(11)

11 Darbo tikslas: Įvertinti skirtingos karvių laktacijos ir metų laikų įtaką karvių pieno primilžiui, somatinių ląstelių skaičiaus kitimui ir tešmens sveikatingumui.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti skirtingos karvių laktacijos įtaką pieno primilžiui.

2. Išanalizuoti skirtingos karvių laktacijos įtaką somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiams. 3. Išanalizuoti skirtingos karvių laktacijos įtaką tešmens sveikatingumui.

4. Išanalizuoti skirtingų metų laikų įtaką pieno primilžiui.

5. Išanalizuoti skirtingų metų laikų įtaką somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiams. 6. Išanalizuoti skirtingų metų laikų įtaką tešmens sveikatingumui.

(12)

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Problemos bei nuostoliai, kuriuos, pieno ūkių savininkams, sukelia padidėjęs

SL skaičius

Šių laikų rinkoje sunku išsilaikyti ūkiui, jei jo banda nėra tvirta ir sveika. Efektyvios karvių bandos iš karto yra ekonomiškai naudingos ūkiui. Pagrindiniai efektyvios bandos požymiai yra aukštas žalio pieno primilžio lygis, aukšti pieno kokybiniai rodikliai bei kuo žemesnis somatinių ląstelių skaičius melžiamame piene, visi šie dalykai apibrėžia pienininkystės ūkio ekonominę galią (10,11). Dėl savo itin plataus paplitimo ( 50 – 60 proc. iš visų karvių ligų yra SLS padidėjimas - mastitas) ir neigiamo poveikio pieno sudėčiai bei kiekiui, somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas laikomas vienu nuostolingiausių, įtakos faktorių, pienininkystės ūkiuose. Pagrindiniai ekonominiai nuostoliai susidaro dėl žalio pieno primilžio sumažėjimo ( 50 – 55 proc.), gydymo išlaidų ( 20 – 25 proc.) bei išlaidų dėl ankstyvo karvių išbrokavimo ( 30 – 35 proc.) (12,13,14). Somatinės ląstelės – tai baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) patenkantys į pieną iš kraujo bei epitelinės ląstelės, kurios į pieną patenka atsidalinus pieno liaukos epiteliui (15). Nes būtent leukocitai yra atsakingi už tešmens apsaugą nuo bakterijų ir kitų patogenų patekimo į tešmenį (16,17). Pakilęs somatinių ląstelių skaičius piene, gali parodyti infekcines ligas, taip pat tešmens bakterinį užkrėtimą, tešmens audinių pažeidimus arba uždegiminius procesus vykstančius gyvulio organizme. Tokiu atveju, SL kiekis piene, padidėja labai greitai (18). Tuomet vyksta organizmo imuninė reakcija į patogeną, imuninės ląstelės – leukocitai, migruoja iš kraujo į pieno liauką taip patekdami į pieną ir keldami SL skaičiaus padidėjimą jame (19,20). Uždegimo metu padidėja kraujagyslių sienelės pralaidumas, tad į kraują patenka ir kraujo baltymai bei kiti kraujo sudėtinai komponentai, ko pasekoje prastėja pieno kokybiniai rodikliai (2).

Stipriai padidėjęs SL skaičius taip pat yra ir mastito požymis. Mastitas – tai pieno liaukos infekcinis uždegimas. Galimi du mastito tipai: slaptasis bei klinikinis. Pastarasis tipas, klinikinis mastitas, pasitaiko rečiau, jį lengviau pastebėti, gydyti ir nustatyti jo sukeltus nuostolius (21,11). Slaptąjį mastitą pastebėti yra sunkiau, todėl ir jo gydymas yra ilgesnis. Slaptasis mastitas padaro daugiau nuostolių pieno gamintojams nei klinikinis, dėl apsunkinto diagnozavimo. Karvei sergant mastitu ženkliai sumažėja primelžto pieno kiekis, suprastėja pieno kokybiniai ir jusliniai rodikliai (22).

Karvės produktyvumo sumažėjimas, priklauso nuo tešmens uždegimo lygio bei SL skaičiaus pokyčio. Įprastai piene gali būti iki 100 tūkst./ml. Didėjant SL skaičiui proporcingai mažėja pieno primilžis. Pagal S. Japerto ir R. Japertienės atliktą tyrimą, iš pažeisto ketvirčio pieno primilžis

(13)

13 sumažėti gali net 25 – 30 proc. ir net 10 – 15 proc. per pilną vidutinę karvės laktaciją. Iš bandos net 5 – 10 proc. per vieną laktaciją (13).

Somatinių ląstelių natūraliai karvės piene randama nuolatos. Tačiau SL skaičius normos ribose būna, kai jų priskaičiuojama iki 100-tu tūkst./ml. Kai SL skaičiaus riba pakyla nuo 100 tūkst./ml iki 200 tūkst./ml, netenkama 2,5 proc. pieno produkcijos, jei viršija 200 tūkst./ml – 5 proc., t. y. 100 tūkst./ml virš normos prilygsta 2,5 proc. prarandamo pieno kiekiui (pavyzdys: jei vidutinis SL skaičius bandoje siekia 500 tūkst./ml, netenkama 7,5 proc. pieno produkcijos. Lietuvoje somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis viršija 600 tūkst./ml., kai kuriais mėnesiais (13).

Mokslininko, Raubert R. F. su bendraautoriais (1982), atlikto tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog pieno primilžis ima mažėti SL skaičiui pakilus virš 100 tūkst./ml ribos, kaip matoma 1 lentelėje (23).

SLS vidurkis tūkst./ml

Pieno produkcijos nuostoliai 1 laktacija kg/305d. 2 laktacija kg/305d. 12,5 - - 25 - - 50 - - 100 -91 -181 200 -181 -363 400 -272 -544 800 -363 -726 1600 -454 -907

1 lentelė. Pieno nuostoliai (kilogramais per laktaciją), susisiję su SL skaičiaus padidėjimu piene (23).

Taip pat tyrimo duomenimis buvo patvirtinta, jog 2 laktacijos karvės turinčios tą patį somatinių ląstelių skaičių kaip ir 1 – osios laktacijos karvės, sudaro didesnius nuostolius dėl pieno primilžio sumažėjimo. Nagrinėjant duomenis matoma, kad 2 laktacijos karvių pieno primilžio sumažėjimas yra apie du kartus didesnis nei 1 laktacijos karvių pieno primilžio nuostolis (23).

1.2 SL skaičiaus padidėjimą lemiantys veiksniai

Pieno somatinės ląstelės atlieka apsauginį vaidmenį, pieno liaukos apsaugai nuo įvairių infekcinių ligų bei patogenų. SL skaičiaus kitimas yra biologinis reiškinys, kuris suaktyvėja į pieno liauką patekus užkratui. Įvairūs genetiniai ir aplinkos veiksniai įtakoja į pieną patenkančių leukocitų

(14)

14 rūšį ir skaičių, kurie ir sudaro somatines ląsteles piene. Didžiąją somatinių ląstelių dalį infekuotoje pieno liaukoje sudaro – neutrofilai (24,25).

Pieno liaukas nuo infekcijų saugo mechaniniai ir cheminiai veiksniai bei humoralinis ir ląstelinis pieno ir audinių imunitetas, pastarieji veikia kaip antibakterinis pieno liaukos mechanizmas (26). Tyrimų duomenimis jaunesnės karvės mastitui yra atsparesnės. Sveikų karvių piene somatinių ląstelių gali būti nuo kelių dešimčių iki 100 – 200 tūkst./ml. Esant SL skaičiau padidėjimui dėl kitų priežasčių ar susirgus mastitu SL skaičius gali pakilti nuo 200 iki 400 tūkst./ml ar net iki 20 mln./ml. ir daugiau (27).

Veiksniai sukeliantys somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimą būna natūralūs arba išoriniai, kurie nėra pageidaujami. Infekcija - yra vienas svarbiausių veiksnių lemiančių somatinių ląstelių skaičiaus pakilimą žaliame piene. Jei pieno liauka jau yra užkrėsta, tuomet visi kiti veiksniai, pavyzdžiui: amžius, stresas, metų laikai ir kt., irgi turės neigiamą poveikį somatinių ląstelių skaičiaus kitimui (28).

Pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys somatinių ląstelių skaičiaus pokytį piene:

Laikymo sąlygos, higiena: Didelę įtaką infekcijai turi aplinka, kurioje laikomas gyvūnas ir joje esanti patogenų koncentracija. Tyrimais įrodyta, kad esant tešmens viršūnėlės užteršimui patogenais, kurie randami karvės laikymo vietoje, atsiranda didesnė tikimybė užsikrėsti infekciniu tešmens uždegimu (29). Somatinių ląstelių skaičius auga ir kuomet tvartuose yra palaikoma neįprastai aukšta ar priešingai, neįprastai žema temperatūra, nėra tinkamo, stabilaus temperatūros palaikymo. Norint apsisaugoti nuo SL skaičiaus augimo, kaip teigia Ryszard Skrzypek (2006), reikia prieš melžimą ir po jo tinkamai nuvalyti ir dezinfekuoti spenius, kad patogeniniai mikroorganizmai nepatektų į spenio lataką, kol jis dar yra nepilnai užsivėręs (30). Taip pat personalas, asmenys, turintys sąlyti su sveikos karvės tešmeniu, prieš melžimą turi pasikeisti pirštines, jei buvo liestasi prie karvės turinčius pakilusį SL skaičių (31).

Šėrimas. SL skaičius padidėja šeriant nevisaverčiais racionais, blogos kokybės, nemaistingais pašarais. Netinkamai šeriant karves jos duoda mažiau pieno, taip pat dažniau serga tešmens, gimdos uždegimu, medžiagų apykaitos ligomis, nes dėl nepilnaverčio šėrimo, suprastėja karvių imuninis atsparumas ligoms (13). Prastas šėrimas taip pat paveikia ir pieno sudėtines savybes, sumažėja pieno kokybiniai rodikliai, krenta riebalų, baltymų, laktozės kiekis žaliame piene (32). Net gi netinkama vandens temperatūra laktuojančioms karvėms gali sukelti SL skaičiaus pokyčius (33).

Mechaniniai veiksniai. Taip pat SL skaičiau kilimą gali lemti įvairūs mechaniniai veiksniai,

kurie pirmiausia paveikia tešmenį ar pieno liauką bei jos audinius. Didžiausią žalą darantys ekonominiai veiksniai yra tokie kaip melžimo technologijų nesilaikymas, netinkamo rėžimo nustatymas, per ilgas melžimas, melžiant aparatais. Taip pat praleidžiamas nuolatinis melžimas, sutrikdomas melžimo grafikas. (29).

(15)

15 Stresas. Karvė sirgdama slaptuoju mastitu taip pat patiria stresą, kuris dar paskatina somatinių ląstelių skaičiaus augimą. Stresą gyvuliams taip pat sukelia neįprastos ar pasikeitę melžimo sąlygos, triukšmas, kuris nėra būdingas karvių aplinkoje, grubus elgesys. SL skaičiau pokyti gali lemti ir staiga pasikeitusios laikymo, pereinant iš ganyklinio periodo į tvartinį ar atvirkščiai iš tvartinio į ganyklinį, jei gyvuliai laikomi palaido laikymo fermose grupėmis, stresą gali sukelti pergrupavimas. Aukšta temperatūra: 25 °C ir aukštesnė bei kartu sekanti drėgmė, sukelia gyvuliams šilumos-stresą. Tokiu atveju pakinta karvės fiziologija, padažnėja kvėpavimas, suaktyvėja periferinė kraujotaka, atsiranda prakaitavimas, karvė mažiau ėda, tampa vangesnė. Šie veiksniai turi didelį neigiamą poveikį jos produktyvumui. Esant šilumos – stresui, dažnai kartu būna ir vandens stoka, tokiu atveju periferinei kraujotakai nuolat vėsinant audinius, gali sutrikti mastitinių medžiagų apykaita, kas taip pat mažina pieno gamybą, bei skatina SL skaičiau augimą (34,8).

Amžius, sveikatos būklė bei genetika. Somatinių ląstelių skaičius auga sergant įvairiomis infekcinėmis ligomis, esant rimtoms traumoms, tešmens uždegimui. Įvairios ligos kuriomis dažnai serga karvės: alkalozė, ketozė, įvairūs reprodukcijos sutrikimai, medžiagų apykaitos sutrikimai neigiamai veikia reprodukcines karvės savybes bei tešmenį, taip skatinamas ir somatinių ląstelių skaičiaus augimas piene. Dažniau pieno liaukos uždegimas pasitaiko karvėms, kurių silpnas tešmens raištis, speniai yra ilgi, taip pat spenio galiukas yra įdubęs, ir jame po melžimo gali likti pieno lašas, sudarydamas tinkamą terpę, sąlygas patogenams vystytis, šie veiksniai dažniausiai yra užprogramuoti karvės genuose, kuriuos ji paveldi iš tėvų, kartais panašūs pakitimai atsiranda po traumų, pieno liaukos pažeidimų (5). Teigiama, jog jaunesnės karvės yra atsparesnės infekcijoms, tačiau jei pati karvė yra sveika ir tinkamai prižiūrima amžius pats iš savęs, SLS pokyčiams, įtakos neturi (35). Tačiau jei karvė yra vyresnė ir ankščiau turėjo mastitą, ji yra labiau linkusi į naujas infekcijas. Jei mastitas buvo nepastebėtas ar negydytas laiku, karvė su amžiumi gali turėti nuolatos didesnį SL skaičių nei įprasta (5).

Taip pat SL skaičiaus pakilimas pastebimas pas produktyvesnes karves: jei produktyvumas 2500kg, serga 15,7 proc., 2500 – 5500kg – 30 – 35 proc., jei primilžis 5500kg ir daugiau – 52,9 – 55,9 proc. (4).

Užtrūkinimo periodas. Užtrūkimo periodu, ypač jo pradžioje, karvėms kyla ypatinga rizika užsikrėsti pieno liaukos infekcijomis. Visu užtrūkinimo laikotarpiu rizika užsikrėsti padidėja, dėl sumažėjusio karvių imuniteto infekcijoms. Tai lemia somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimą užtrūkinimo periodu ir laikotarpiu po jo (36).

Patogeniniai aplinkos mikroorganizmai. Somatinių ląstelių skaičiau pakilimą, mastitą, gali sukelti apie 150 įvairių patogeninių mikroorganizmų. Mikroorganizmus apibūdina jų rūšis, kiekis, virulentiškumas ir kt. Jie skirstomi į kontaginius (užkrečiamus) ir aplinkos (oportunistus).

(16)

16 Virulentiškiausias mikroorganizmas yra Staphylococcus aureus. Jo šaltinis yra užkrėstas tešmuo, tad su šluostėmis ir kita melžimo technika ar per personalo rankas jis lengvai perduodamas kitoms melžiamoms karvėms. S. aureus sukeltas mastitas dažniausiais būna slaptas ir lėtinis, su klinikinio mastito intarpais. Aplinkos mikroorganizmai, tai patogenai nuolatos esantys aplink melžiamas karves, guoliavietėse, pievose, dirvožemyje bei mėšle, pavyzdžiui Escherichia coli. Aplinkos mikroorganizmai somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimą gali sukelti, kai aplinkoje jų itin padaugėja ir dėl įvairių galimų priežasčių nusilpsta karvės imunitetas (13).

1.3 Skirtingos karvių laktacijos įtaka SL skaičiau pokyčiams

Mokslininko Madouasse tyrimo duomenimis, pirmos laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius yra mažesnis palyginus su vyresnio amžiaus karvių somatinių ląstelių skaičiumi žaliame piene (3). Saloniemi, H. (1995), teigimu, SL skaičius ir mastito atvejų tikimybė didėja su lyg kiekviena laktacija. Tačiau karvės amžius pats savaime neįtakos SL skaičiaus padidėjimo jei karvė bus sveika. Tačiau somatinių ląstelių reakcija nuo infekcinių ligų sukėlėjų su amžiumi didėja, todėl melžiamos karvės tampa imlesnės naujoms infekcijoms. Apskritai vyresnės karvės turėjusios infekciją pieno liaukoje, net esant sveikam tešmeniui, yra linkusios turėti padidėjusį somatinių ląstelių skaičių. Taip pat vyresnio amžiaus karvės linkusios turėti ilgiau besitęsiančias, sunkiau gydomas bei didesnę žala pieno liaukos audiniams padarančias, infekcijas, po kurių somatinių ląstelių skaičius mažėja žymiai lėčiau (37,5).

Karvės laktacijos periodas vidutiniškai trunka 305 d. Per tą laiką pieno savybės nuolatos keičiasi, tačiau pastebimi trys ryškiausi pokyčio etapai:

Pirmasis etapas. Pirmos 5 – 7 d. po veršiavimosi, kuomet karvė produkuoja krekenas. Krekenų cheminė sudėtis, bei fiziologinė reikšmė visiškai skiriasi nuo įprastų pieno parametrų. Pačių pirmųjų 3 dienų krekenos yra žymiai tirštesnės konsistencijos už pieno, sūraus skonio, bei geltonos spalvos. Jose gausu baltymų ( iki 15 proc. ), kurių didžiąją dalį sudaro albuminai ir globulinai. Krekenos randama daugiau riebalų ( apie 6,3 proc. ), taip pat gausu mineralinių medžiagų, vitaminų bei mikroelementų. Dėl šių parametrų pokyčio ir taip pat dėl to, jog sukreša kaitinamos, jos netinka pramoninei pieno produktų gamybai.

Antrasis etapas. Per 280 – 285 d. laikotarpį, iš karvės melžiamas įprastinis pienas. Palaipsniui kinta pieno rodikliai, jis darosi riebesnis, baltymingesnis.

Trečiasis etapas. Paskutinės 10 – 15 d. prieš užtrūkimą. Pienas rodikliai dar pakyla, pasikeičia pieno juslinės savybės, pienas darosi rūgštesnis – sūresnis, sumažėja jo rūgštingumas. Pienas darosi netinkamas pramoniniam pieno perdirbimui (36).

(17)

17 SL skaičiaus pakilimą gali lemti ir laktacijos trukmė, literatūroje teigiama, jog karvės laktuojančios 200 d., serga 8,3 proc., jei 201 – 400 d., tai 31,4 – 37 proc., jei produkuoja pieną ilgiau nei 400 d. sergamumas pakyla iki 52,6 proc. atvejų (38).

Tyrimų duomenimis jaunesnės karvės mastitui yra atsparesnės. Pirmaveršių atsparumas siekia - 29.8 proc., antraveršės – 32,4 proc., trečiaveršės – 20,0 proc., ketvirtaveršės – 22,0 proc., penktaveršės – 9,0 proc. (4,38)

.

1.4 Skirtingos karvių laktacijos įtaka pieno primilžiui

Nustatyta, jog iš karvės gaunamo pieno kiekis kasmet didėja iki 6 laktacijos, vėliau primelžiamo žalio pieno kiekis palaipsniui vis mažėja (39,6).

1 pav. Vidutinis karvių primilžis per dieną, skirtingose laktacijose (39).

Tarpe tarp pirmos ir penktos – septintos laktacijų, karvių primilžis išauga 20 – 40 proc. Keletą laktacijų dar gali išsilaikyti panašus, tačiau 10 – 12 laktaciją produktyvumas ryškiai krenta ir karvę laikyti toliau pasidaro ekonomiškai nuostolinga. Tačiau tinkamai subalansuotas ir pilnavertis šėrimas padeda palaikyti aukštą produktyvumą ilgesnį laiką (6).

Produktyvios melžiamos karvės per kiekvieną laktaciją iš organizmo išskiria apie 0,9–1,4 kg magnio, 6–7 kg fosforo, 8–9 kg kalcio, ir kitų elementų joms gyvybiškai svarbių elementų. O su pašarais, šių elementų gauna tik apie 50 – 75 proc., reikiamos normos. Tad esant nuolatiniam neigiamam, gaunamų ir atiduodamų pieno gamybai, medžiagų balansui, karvių produktyvumas ima

(18)

18 mažėti, dėl nuolatinio gyvybiškai svarbių medžiagų trūkumo. Nes viename kilograme pieno vidutiniškai yra 0,135 g magnio, 0,95 g fosforo, 1,2 g kalcio, ir kitų medžiagų. (40).

Pagal, L.E. Green ir bendraautorius, vyresnės laktacijos karvės dažnai susiduria su įvairiomis galūnių problemomis, tokiomis kaip šlubavimas, dėl kurių, prastesnėse pievose jos mažiau priėda, siaurėja gaunamo pašaro racionas, rečiau atsigeria vandens, visa tai turi įtakos iš jų primelžiamo žalio pieno kiekio sumažėjimui (41).

1.5 Skirtingos karvių laktacijos įtaka tešmens sveikatingumui

Tyrimų duomenimis jaunesnės karvės ( pirmųjų laktacijų ) tešmens problemoms - mastitui yra atsparesnės. Pirmaveršių atsparumas siekia - 29.8 proc., antraveršės – 32,4 proc., trečiaveršės – 20,0 proc., ketvirtaveršės – 22,0 proc., penktaveršės – 9,0 proc. (4). Po kiekvienos laktacijos karvės fiziologiniai rodikliai kinta, silpnėja tešmens raištis, gali atsipalaiduoti spenio latako sfinkteriai, patogenams lengviau patekti į spenio lataką (31). Tokiu atveju padidėja galimybė karvės tešmens sveikatingumo problemoms vystytis, nes pieno liaukos tampa lengviau pažeidžiamos įvairių užkratų, bakterijų. Dažniausiai bakterinės kilmės tešmens sveikatingumo problemas sukelia tokios bakterijos, kaip Streptococcus agalactiae, kuris gali gyventi pieno liaukoje ir yra perduodamas iš karvės kitai karvei. Taip pat daug bėdų pieno gamintojams sukelia: Streptococcus uberis,

Staphylococcus aureus, Streptococcus dysgalactiae, Escherichia colli ir kt. (42,43). Susidaro

palankios sąlygos, tinkama terpė patologinių mikroorganizmų vystymuisi. Taip pat esant tešmens anatominiams pokyčiams atsiranda didesnė traumų, sužalojimų tikimybė (3).

Literatūros šaltiniuose teigiama, kad reikia pirma melžti pirmos laktacijos karves, norint išvengti problemų, dėl mastito sukėlėjų pernešimo nuo vyresnių karvių, kurios ankščiau yra turėjusios tešmens problemų, sirgusios mastitu (44).

1.6 Metų laiko įtaka SL skaičiaus pokyčiams

Priklausomai keičiantis metų laikui, kinta ir somatinių ląstelių kiekis piene. SL skaičius padidėja pavasarį ir vasarą, nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio somatinių ląstelių skaičius būna didžiausias (30). Didesnis pieno primilžis su aukštesniu somatinių ląstelių skaičiumi, gaunamas drėgnomis ir karštomis vasaromis. Todėl prastėja pieno kokybė (45). Mažiausias somatinių ląstelių skaičius skaičiuojamas žiemos sezonu, o didžiausias SL skaičius išskiriamas vasarą, tai sutampa su klinikinio mastito padažnėjimu vasaros mėnesiais. Sezonas nėra fiziologiškai pagrįstas faktorius lemiantis somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimą piene. Somatinių ląstelių skaičiaus augimą lemia

(19)

19 tinkamos aplinkos sąlygos, šiluma bei drėgmė, mikroorganizmų sukeliančių SL skaičiaus padidėjimą, vystymuisi. Taip pat karvės ganykliniu laikotarpiu gauna daugiau mociono, ko rezultate pasitaiko daugiau tešmens sužalojimų, dėl kurių taip pat kinta SL skaičius (7). Taip pat prie metų laikų įtakos prisideda ir skirtingas karvių šėrimas skirtingais metų laikais (46).

1.7 Metų laiko įtaka pieno primilžiui

Tvartiniu periodu tai yra rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario metu, ypač svarbus veiksnys karvių produktyvumui yra, tvarto mikroklimatas – tvarto aplinkos temperatūra. Netinkamai užtikrinamą tvarto mikroklimatą nusako sumažėjęs žalio pieno primilžis. Literatūros duomenys nurodo du skirtingus temperatūros atsvaros taškus, nuo kurių pieno primilžis ima mažėti, sutinkami teiginiai, jog aukštesnė nei +23°C temperatūra neigiamai veikia karvių pieno primilžį. Taip pat nurodoma, kad +2 - +13°C temperatūra nesumažina primilžio, jei energijos sunaudojimas kompensuojamas pakankamu kiekiu geros kokybės pašarų (47).

Šiltuoju metų laiku – ganykliniu periodu, karvių produktyvumas taip pat gali sumažėti, nes aukšta temperatūra: +25 °C ir aukštesnė, bei kartu sekanti drėgmė, sukelia gyvuliams šilumos-stresą. Dėl kurio pakinta gyvulio fiziologija, karvė darosi apatiška, mažiau ėda. O apatiškos ir nepakankamai maistinių medžiagų gaunančios karvės žalio pieno primilžis krenta (34,8).

1.8 Metų laiko įtaka tešmens sveikatingumui

Ganykliniu periodu – šiltuoju metų laiku, karvės gauna daugiau mociono, todėl susidaro palankios sąlygos tešmens traumoms, kurių pasekmėje vystosi tešmens sveikatingumo problemos, tokios kaip – mastitas, uždegimas (48). Galvijus besiganančius ganyklose puola įvairūs vabzdžiai bei musės, kurios gali sukelti „vasaros“ mastitą. Dažniausiai šią tešmens sveikatingumo problemą turi galvijai ganomi prastai numelioruotose ar visai nenumelioruotose ganyklose, apaugusiose krūmais ar miškinguose plotuose. Ligą platina musės, kurias privilioja ir patys smulkiausi tešmens pažeidimai, įtrūkimai, kurie atsiranda karvėms vaikštant tarp krūmokšnių ar po uodų, musių įkandimų, tai sudaro palankesnes sąlygas mastito susidarymui. Infekcija dažniausiai pažeidžia priekinius tešmens ketvirčius (49).

Tyrimais įrodyta, kad karvės mastitu dažniausia serga tvartiniu laikotarpiu. Prasta tvarto ventiliacija, įvardijama pagrindine to priežastimi. Karvės fiziologiškai išskiria daug šilumos ir drėgmės, todėl kyla tvarto temperatūra, susidaro palankios sąlygos vystytis tešmens infekcijų sukėlėjams, nes aplinka pasidaro šilta ir pakankamai drėgna. Taip pat tvartiniu laikotarpiu karvės

(20)

20 suėda mažiau pašarų, ne visuomet yra pakankamai subalansuojamas šėrimas ir karvės tampa jautresnės bei imlesnės infekcijoms (46,48).

(21)

21

2. TIRIAMOJO DARBO METODIKA

2.1 Tiriamojo darbo metodika ir atlikimo vieta

Magistrinis – baigiamasis darbas buvo rašomas Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Tiriamasis darbas atliktas X ūkyje, esančiame Kupiškio rajone. Tyrimas buvo atliekamas 2016 metais, rezultatai sekami visais metų laikais, tvartiniu bei ganykliniu laikotarpiu. Tyrimui atrinktos įvairaus amžiaus laktuojančios karvės, ūkyje išbuvusios visą tiriamąjį laikotarpį. Tyrimo laikotarpiu ūkyje buvo apie 116 galvijų, iš jų 92 melžiamos karvės. Tiriamoji grupė buvo įvairių veislių karvės ( Lietuvos juodmargės, Lietuvos žalmargės, Lietuvos žalųjų ir kt. ).

Tyrime buvo analizuojami duomenys paimti iš VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų bazės, bei gauti iš ūkio duomenų registracijos žurnalų. Melžiamos karvės grupuojamos pagal laktaciją. Taip pat duomenys skirstomi pagal rodiklius gautus skirtingais metų laikais. Tešmens sveikatingumas buvo nustatomas pagal karvių sergamumą mastitais: slaptuoju ( kai SLS buvo 400 tūkst./ml ir didesnis ), klinikiniu ( pagal klinikinių požymių, tokių kaip tešmens tynis, pakitusi temperatūra, pieno konsistencijos pokyčių, pasireiškimą ).

2.2 Tiriamųjų karvių grupavimas

Visos tyrimui atrinktos karvės buvo suskirstytos į atitinkamas grupes, pagal darbo pobūdį. Atskirai išskiriamos karvės pagal skirtingas jų to meto laktacijas. Taip pat duomenys sisteminti ir atskirais metų laikais, suskirstant visus 12 mėnesių į keturias grupes po 3 mėnesius. Pagal laktaciją visos 86 tiriamos laktuojančios karvės suskirstytos į 5 grupes:

Karvių grupė pagal laktaciją

Laktacija Karvių skaičius

I 1 16 II 2 25 III 3 21 IV 4 18 V 5 ir daugiau laktacijų 12 Viso: 92

(22)

22 Tiriamosios grupės, metų laikų įtakai atitinkamiems rodikliams sudarytos pagal tai, kiek, kuriuo metų laiku karvių buvo melžiamos:

Karvių grupė pagal metų laiką Karvių skaičius

Pavasaris 85

Vasara 72

Ruduo 67

Žiema 70

Viso: 294

3 lentelė. Tiriamoji karvių grupė pagal metų laikus.

2.3 Statistinė duomenų analizė

Tyrimo duomenys buvo apdorojami bei sisteminami naudojantis kompiuterine programa Microsoft Office Excel 2010. Naudojantis Microsoft Office Excel 2010 kompiuterine programa buvo apskaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (x), vidurkių paklaidos (Sx), karvių skaičius atitinkamose grupėse (N). Naudojant STDVE funkciją buvo apskaičiuoti standartiniai imties nuokrypiai. Naudojant FTEST funkciją buvo palygintos dispersinės grupės. TTEST funkcijos pagalba apskaičiuoti lyginamųjų grupių patikimumai. Statistiškai patikimais duomenys buvo laikomi kai, p<0,05.

(23)

23

3. TYRYMŲ REZULTATAI

3.1 Skirtingos karvių laktacijos įtaka SL skaičiaus pokyčiui

2 pav. Skirtingos karvių laktacijos įtaka SL skaičiui.

Nagrinėjant skirtingos karvių laktacijos įtaką somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiams nustatyta, jog I laktacijos grupėje ( 16 karvių ), karvių piene vidutiniškai buvo 101,25 tūkst./ml ±8,16 tūkst./ml somatinių ląstelių. II laktacijos grupės ( 25 karvės ), karvių piene vidutiniškai buvo 189,28 tūkst./ml ±85,3 tūkst./ml somatinių ląstelių. III laktacijos grupės ( 21 karvė ), karvių piene vidutiniškai buvo 312,0 tūkst./ml ±40,52 tūkst./ml somatinių ląstelių. IV laktacijos grupės ( 18 karvių ), karvių piene vidutiniškai buvo 411,44 tūkst./ml ±50,92 tūkst./ml somatinių ląstelių. V laktacijos grupės ( 12 karvių ), karvių piene vidutiniškai buvo 430,0 tūkst./ml ±51,85 tūkst./ml somatinių ląstelių. Vidutiniškai visų laktacijų grupių karvių piene buvo po 288,79 tūkst./ml ±47,35 tūkst./ml somatinių ląstelių. Duomenys tarp grupių buvo statistiškai patikimi (p<0,05).

Pagal gautus duomenis, matoma, jog mažiausiai somatinių ląstelių buvo I laktacijos grupės karvių piene 101,25 tūkst./ml ±8,16 tūkst./ml, tai yra 65 proc. mažiau nei bendras vidutinis SL skaičius laktacijose. Daugiausia V laktacijos grupės karvių piene 430,0 tūkst./ml ±51,85 tūkst./ml,

0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 I II III IV V

SL

sk

aičius

kst.

/m

l

Laktacijos grupė

(24)

24 tai yra 49 proc. daugiau nei bendras vidutinis SL skaičius grupėse. Matoma jog su kiekviena laktacija karvės davė pieną su vis didesniu somatinių ląstelių skaičiumi.

3.2 Skirtingos karvių laktacijos įtaka pieno primilžiui

3 pav. Skirtingos karvių laktacijos įtaka karvių produktyvumui.

Nagrinėjant skirtingos karvių laktacijos įtaką žalio pieno primilžiui nustatyta, jog I laktacijos grupėje, karvės vidutiniškai davė po 4068,67 kg ±48,05 kg pieno. II laktacijos grupėje, karvės vidutiniškai davė po 4925,78 kg ±71,54 kg pieno. III laktacijos grupėje, karvės vidutiniškai davė po 4972,51 kg ±104,33 kg pieno. IV laktacijos grupėje, karvės vidutiniškai davė po 4771,53 kg ±82,89 kg pieno. V laktacijos grupėje, karvės vidutiniškai davė po 4233,91 kg ±119,82 kg pieno. Vidutiniškai visų laktacijų grupių karvės per laktaciją davė po 4594,48 kg ±85,33 kg pieno. Duomenys tarpusavyje statistiškai patikimi, p<0,05.

Pagal 3 pav. pateiktus duomenis matome, jog mažiausias žalio pieno primilžis buvo I laktacijos karvių grupėje, 4068,67 kg ±48,05 kg, 11,5 proc. mažiau nei bendras karvių produktyvumo vidurkis laktacijose. Daugiausiai pieno davė III laktacijos grupės karvės, 4972,51 kg ±104,33 kg, tai yra 8 proc. daugiau nei vidutinis pieno primilžis iš visų karvių grupių.

000 500 1.000 1.500 2.000 2.500 3.000 3.500 4.000 4.500 5.000 I II III IV V

SL

s

kaič

ius

, tū

ks

t./m

l

Laktacijos grupė

(25)

25

3.3 Skirtingos karvių laktacijos įtaka tešmens sveikatingumui

4 pav. Skirtingos karvių laktacijos įtaka karvių tešmens sveikatingumui.

Pagal diagramos duomenis matoma, jog I laktacijos karvių grupėje tiriant tešmens sveikatingumą, slaptasis mastitas pasitaikė 100 proc. dažniau nei klinikinis. II laktacijos grupėje nustatyta 6 slaptojo mastito atvejai ir 67 proc. rečiau pasitaikė klinikinis mastitas. III laktacijos grupėje klinikinis mastitas pasitaikė 58 proc. rečiau nei slaptasis. IV laktacijos grupėje skirtumas tarp klinikinio ir slaptojo mastito pasireiškimo 53 proc. V laktacijos grupėje slaptasis mastitas pasitaikė 41 proc. dažniau nei klinikinis. Duomenys tarp grupių statistiškai patikimi, p<0,05.

Nagrinėjant gautus duomenis pastebimas nuoseklus mastitų pasireiškimo dažnėjimas augant laktacijai. V laktacijos grupėje lyginant su I laktacijos grupe, slaptojo mastito pasireiškimas išaugo 5,5 karto arba 82 procentais. I laktacijos karvių grupėje klinikinių mastitų nepasitaikė, tačiau lyginant V ir II laktacijos grupes klinikinio mastito pasireiškimas išaugo 5 kartus arba 80 procentų.

(26)

26

3.4 Skirtingų metų laikų įtaka somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiui

5 pav. Skirtingų metų laikų įtaka somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiams.

Nagrinėjant skirtingų metų laikų įtaką somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiams nustatyta, jog Pavasario laikotarpiu karvių piene vidutinis SLS buvo 354,43 tūkst./ml ±38,41 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičiumi. Vasaros sezono laikotarpiu piene karvių piene vidutinis SLS buvo 424,48 tūkst./ml ±51,35 tūkst./ml somatinių ląstelių. Rudens sezono laikotarpiu karvių piene vidutinis SLS buvo 357,16 tūkst./ml ±43,35 tūkst./ml somatinių ląstelių. Žiemos sezono laikotarpiu piene karvių piene vidutinis SLS buvo 324,19 tūkst./ml ±29,72 tūkst./ml somatinių ląstelių. Vidutiniškai per visus metus karvių pieno somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis buvo 365,06 tūkst./ml ±40,71 tūkst./ml. Rezultatai tarp tiriamųjų grupių statistiškai patikimi, p <0,05.

Visais metų laikais gauti somatinių ląstelių skaičiaus vidurkiai, nuo bendro vidurkio daug nesiskyrė. Daugiausiai somatinių ląstelių buvo išskiriama vasaros sezonu 424,48 tūkst./ml ±51,35 tūkst./ml, 16 proc. daugiau nei vidutiniškai visų metų laikotarpiu. Mažiausiai somatinių ląstelių piene buvo išskiriama žiemos sezonu 324,19 tūkst./ml ±29,72 tūkst./ml, 11 proc. mažiau nei visų metų somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis.

000 050 100 150 200 250 300 350 400 450

Pavasaris Vasara Ruduo Žiema

SL

s

kaič

ius

, tū

ks

t./m

l

Metų laikas

(27)

27

3.5 Skirtingų metų laikų įtaka karvių primilžiui

6 pav. Skirtingų metų laikų įtaka karvių produktyvumui.

Analizuojant skirtingų metų laikų įtaką žalio pieno primilžiui nustatyta, jog Pavasario tiriamojoje grupėje, karvės vidutiniškai buvo primelžiama po 4099,92 kg ±114,23 kg pieno. Vasaros grupėje, karvės vidutiniškai davė po 4977,17 kg ±96,94 kg žalio pieno. Rudens tiriamosios grupės karvės vidutiniškai davė po 4559,05 kg ±84,59 kg žalio pieno. Žiemos tiriamosios grupės karvės vidutiniškai davė po 4694,64 kg ±55,32 kg žalio pieno. Vidutiniškai visos tiriamosios karvės per metus davė po 4582,70 kg ±87,77 kg pieno primilžį. Duomenys tarp tiriamųjų grupių patikimi, p<0,05.

Didžiausias pieno primilžis iš karvės skaičiuojamas Vasaros sezonu primilžis buvo 10 proc. didesnis nei vidutinis visų metų karvių primilžis. Mažiausias pieno primilžis iš karvės buvo gaunamas Pavasario sezonu, 10 proc. mažiau nei vidutinis visų metų karvių primilžis.

000 1.000 2.000 3.000 4.000 5.000 6.000

Pavasaris Vasara Ruduo Žiema

Pie

no

prim

il

žis,

kg

Metų laikas

(28)

28

3.6 Metų laikų įtaka tešmens sveikatingumui

7 pav. Skirtingų metų laikų įtaka karvių tešmens sveikatingumui.

Pagal diagramos duomenis matoma, jog Pavasario grupėje tiriant tešmens sveikatingumą, slaptasis mastitas pasitaikė 82 procentais dažniau nei klinikinis mastitas. Vasaros sezonu slaptasis mastitas buvo nustatytas 20 kartų, o klinikinio mastito atvejų nustatyta 25 proc. mažiau. Rudens sezonu buvo nustatyta 10 slaptojo mastito atvejų ir 70 proc. mažiau klinikinio mastito atvejų. Žiemą slaptasis mastitas nustatytas 12 kartų, o klinikinis 67 proc. rečiau. Duomenys tarp grupių statstiškai patikimi, p<0,05.

Pagal gautus duomenis nustatyta, jog daugiausiai tešmens sveikatingumo problemų karvės turėjo Vasaros sezonu. Visais sezonais dažniau buvo nustatytas slaptasis mastitas, vidutiniškai 53 procentais dažniau nei klinikinis.

(29)

29

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimui ir duomenų analizavimui X ūkyje, esančiame Kupiškio rajone. Buvo atrinktos 92 tiriamosios karvės. Kurios buvo sugrupuotos pagal esamą laktaciją, į penkias laktacijos grupes. Buvo analizuojama laktacijos įtaka pieno primilžiui, somatinių ląstelių skaičiui bei tešmens sveikatingumui. Kitas grupavimas buvo atliktas pagal metų laiką, buvo analizuotos karvės, kurios tuo metų laiku buvo melžiamos, karvės buvo sugrupuotos į keturias tiriamąsias grupes. Buvo analizuojama laktacijos įtaka pieno primilžiui, somatinių ląstelių skaičiui bei tešmens sveikatingumui.

Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad didesnis somatinių ląstelių skaičius nustatomas pas karves, kurios yra didesnės laktacijos. I laktacijos grupėje karvių somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis buvo 101,25 tūkst./ml ±8,16 tūkst./ml, toliau kiekvienoje laktacijos grupėje skaičius didėjo ir V laktacijos grupėje jau buvo nustatoma vidutinis 430,0 tūkst./ml ±51,85 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičius. Duomenys tarp grupių buvo statistiškai patikimi (p<0,05). Kaip teigia, Saloniemi, H. (1995), su lyg kiekviena laktacija karvės duoda daugiau somatinių ląstelių turintį pieną, tai priklauso nuo įvairiausių aplinkos veiksnių, veikiančių karvę, bei nuo pačios karvės fiziologinių ypatybių (5).

Kaip teigia, Stankūnienė V. ir Mišeikienė R. (2008), karvių produktyvumas auga iki šeštos laktacijos, didžiausias primilžis gaunamas 2 – 4 laktacijose (6). Pagal gautus rezultatus didžiausias primilžis gaunamas III laktacijos grupėje, iš karvės vidutiniškai gaunama po 4972,51 kg ±104,33 kg žalio pieno. Mažiausias primilžis I laktacijos grupėje, iš karvės vidutiniškai primelžiama po 4068,67 kg ±48,05 kg žalio pieno. Tyrimais įrodyta, jog sveikos, I laktacijos karvės, dažniausiai duoda kiek mažesnį primilžį, nei tos pačios karvės sekančios laktacijos metu (3). Duomenys tarp grupių buvo statistiškai patikimi (p<0,05).

Bradley A. J. ir bendraautorių (2007), teigimu, pastebimas nuoseklus mastitų pasireiškimo dažnėjimas augant laktacijai, kuris apsako tešmens sveikatingumo problemas (43). V laktacijos grupėje lyginant su I laktacijos grupe, slaptojo mastito pasireiškimas išaugo 5,5 karto arba 82 procentais. I laktacijos karvių grupėje klinikinių mastitų nepasitaikė, tačiau lyginant V ir II laktacijos grupes klinikinio mastito pasireiškimas išaugo 5 kartus arba 80 procentų. Duomenys tarp grupių buvo statistiškai patikimi (p<0,05).

Tyrimo duomenimis daugiausia somatinių ląstelių karvių piene buvo randama vasaros sezono laikotarpiu, karvės davė pieną su vidutiniu 424,48 tūkst./ml ±51,35 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičiumi. Tokius tyrimo rezultatus lemti galėjo įvairūs aplinkos veiksniai, vasaros mastitas (48,38).

(30)

30 Mažiausias somatinių ląstelių skaičius piene buvo išskiriama žiemos metu 365,06 tūkst./ml ±40,71 tūkst./ml. Duomenys tarp grupių buvo statistiškai patikimi (p<0,05).

Tyrimo duomenys parodė, jog didžiausias pieno primilžis iš karvės skaičiuojamas vasaros sezonu 4977,17 kg ±96,94 kg pieno. Mažiausias pieno primilžis iš karvės kaip matoma buvo pavasario sezonu 4099,92 kg ±114,23 kg pieno. Kaip teigia, West J.W. (2003) bei Japertas S., Japertienė R. (2010), tokius tyrimo rezultatus galėjo lemti įvairūs aplinkos veiksniai, turintys įtakos produktyvumui, subalansuotas ar nesubalansuotas pašarų racionas, tinkamas tvarto mikroklimato užtikrinimas tvartiniu laikotarpiu, palankios oro sąlygos vasaros metu galėjo turėti įtakos didesniam karvių primilžiui (13,34). Duomenys tarp grupių buvo statistiškai patikimi (p<0,05).

Kaip teigia ir mokslininkas, Aggarwal A (2013). su bendraautoriais ir pagal gautus duomenis nustatyta, jog daugiausiai tešmens sveikatingumo problemų karvės turėjo Vasaros sezonu (48). Visais sezonais dažniau buvo nustatyti slaptojo mastito atvejai, vidutiniškai 53 procentais dažniau nei klinikinio (29). Duomenys tarp grupių buvo statistiškai patikimi (p<0,05).

Apibendrinant galima teigti, jog skirtinga laktacija bei skirtingas metų laikas turi įtakos somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiams, karvių pieno primilžiui bei tešmens sveikatingumui.

(31)

31

IŠVADOS

1. Pieno primilžis iki trečios laktacijos augo 18 proc., lyginant su pirmos laktacijos karvių primilžiu. Tuo tarpu V laktacijos grupėje pieno kiekis sumažėjo 15 proc., lyginant su trečia laktacija.

2. Ketvirtos laktacijos karvių grupėje vidutinis somatinių ląstelių skaičius 4 kartus didesnis nei pirmoje. V laktacijos grupėje 5 proc. didesnis lyginant su ketvirtos laktacijos karvėmis. 3. Bendras mastitų atvejų skaičius V laktacijos grupėje yra 89 proc. didesnis nei I laktacijos

grupėje.

4. Skirtingais metų laikais buvo nustatytas, skirtingas vidutinis pieno primilžio kiekis. Didžiausias pieno primilžis buvo nustatytas vasaros metu, mažiausias pavasarį, skirtumas tarp jų buvo 18 proc.

5. Metų laikai somatinių ląstelių skaičiau pokyčiui didelės įtakos neturėjo, daugiau SL buvo nustatyta tik vasaros metu, 16 proc. daugiau lyginant su kitais metų laikais.

6. Tešmens sveikatingumo problemų daugiausia nustatyta vasaros sezonu. Slaptojo mastito atvejų pasitaikė vidutiniškai 53 procentais daugiau nei klinikinio.

(32)

32

REKOMENDACIJOS

1. Stebėti karvių bandos somatinių ląstelių skaičiaus pokyčius kiekvieną mėnesį, naudojantis Express testais.

2. Tinkamai užtikrinti bandos sveikatingumą.

(33)

33

PADĖKA

Noriu nuoširdžiai padėkoti darbo vadovei Dr. Jūratei Rudejevienei už suteiktą informaciją, konsultacijas ir patarimus, visokeriopą pagalbą rašant darbą, už supratingumą ir malonų priėmimą. Taip pat dėstytojai Sigitai Kerzienei už konsultacija, suteiktą informaciją ir geranorišką pagalbą. Ūkio savininkams už bendradarbiavimą ir suteiktą informaciją. Taip pat noriu padėkoti ir žmonėms, kurie palaikė, skatino ir tikėjo manimi už gerus patarimus, pagalbą ir nuoširdų palaikymą.

(34)

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Froment G, Belzen N. NTERNATIONAL DAIRY FEDERATION. [Online].; 2016 [cited 2017 10 12. Available from: HYPERLINK "http://www.idfa.org/docs/default-source/d-news/world-dairy-situationsample.pdf"

http://www.idfa.org/docs/default-source/d-news/world-dairy-situationsample.pdf .

2. Nielsen C. Economic Impact of Mastitis in dairy cows. In Doctoral thesis; 2009; Uppsala. p. 16-26.

3. Madouasse A. An evaluation of milk recording, somatic cell counts and reproductive performance in a large cohort of dairy herds in England and Wales. PhD thesis, University of Nottingham. 2009;: p. 3-150.

4. Klimaitė J. Karvių, sergančių slaptuoju mastitu, gydymas ir profilaktika. Daktaro disertacija. 2005;: p. 8- 14.

5. Saloniemi H. Use of somatic cell count in udder health work. In: The bovine udder and mastitis. University of Helsinki, Faculty of medicine. 1995;: p. 105-110.

6. Stankūnienė V, Mišeikienė R. Įvairių veiksnių poveikis pieno sudėčiai ir savybėms. Ferma. 2008; 1: p. 28-32.

7. Reneau JK. Effective use of dairy herd improvement somatic cell counts in mastitis control. Dairy science. 1986 June; 69(6): p. 1708- 1720.

8. McGuire, M,A; Beede, D,K; et al. Effects of thermal stress and level of feed intake on portal plasma flow and net fluxes of metabolites in lactating Holstein cows. Animal science. 1989 April; 67(4): p. 1050–1060.

9. Huijps K, Lam T, Hogeveen H. Costs of mastitis: Facts and perception. Journal of Dairy Research. 2008 February 01; 75(1): p. 113 - 120.

10. Manevska-Tasevska G. Pure and compensated technical efficiency of Swedish dairy. AGRICULTURAL AND FOOD SCIENCE. 2016; 25: p. 111 - 123.

11. Kvapilík, J; Hanuš, O; Bartoň, L; et al. Mastitis of Dairy cows and financial losses: an economic meta-analysis and model calculation. Bulgarian Journal of Agricultural Science. 2015; 21(5): p. 1092-1105.

12. Nielsen, C; Østergaard, S; Emanuelson, U. el al. Economic consequences of mastitis and withdrawal of milk with high somatic cell count in Swedish dairy herds. Animal. 2010; 4(10): p. 1758 - 1770.

(35)

35 14. Hortet P, Seegers H. Loss in milk yield and related composition changes. Preventive Veterinary

Medicine. 1998 July; 37.

15. Blowey R, Edmondson P. Mastitis control in dairy herds. 2nd ed. Gloucester; 2010.

16. Hamed, H; Trujillo, Antonio, J; Juan, B; et al. Interrelationships between somatic cell counts, lactation stage and lactation number and their influence on plasmin activity and protein fraction distribution in dromedary (Camelus dromedaries) and cow milks. Small Ruminant Research. 2012 June;: p. 300 - 307.

17. Grönlund U. The immune response during acute and chronic phase of bovine mastitis. In ; 2004; Sweden. p. 127.

18. Lindmark-Mansson, H; Bränning, C; Aldén, G; et al. Relationship between somatic cell count, individual leukocyte populations and milk components in bovine udder quarter milk. Int Dairy. 2005; 16: p. 717 - 727.

19. Sládek Z, Ryznarova H, Ryšánek D. Apoptosis of resident and inflammatory macrophages before and during the inflammatory response of the virgin bovine mammary gland. Anatomia, Histologia, Embryologia. 2010 Febuary 9; 52(1): p. 116-124.

20. Van Oostveldt, K; Vangroenweghe, F; Dosogne, H; et al. Apoptosis and necrosis of blood and milk polymorphonuclear leukocytes in early and midlactating healthy cows. Veterinary Research. 2001; 32: p. 617 - 622.

21. Renes R, Lam T, Hogeveen H. Awareness and perceived value of economic information in controlling somatic cell count. Veterinary record. 2010 February 27; 166(9): p. 7.

22. Japertas S. Karvių slaptojo mastito etiologija, gydymas ir farmakoprofilaktika Kaunas; 2000. 23. Raubert, R, F; et al. Relationship between lactation measures of somatic cell concentration and

milk yield. Dairy science. 1982 March; 65(3): p. 419 - 425.

24. Žakas A. Genetinių ir aplinkos veiksnių įtaka karvių pieno kokybei pagal somatinių ląstelių skaičių. Daktaro disertacija. 2002;: p. 5 - 105.

25. Schukken, Ynte H et al. Monitoring udder health and milk quality using. Veterinary research. 2003 January; 34: p. 579 - 596.

26. Kehrly M, Shuster D. Factors Affecting Milk Somatic Cells and Their Role in Health of the Bovine Mammary Gland. Dairy science. 1994 February ; 77(2): p. 619-627.

27. Urbšienė D. Pieno kokybės priklausomybė nuo patologinių veiksnių. Pieno ūkis. 2013.

28. Woloszyn M. Natural Variations of Milk Somatic Cell Count in Dairy Cows. Swedish University of Agricultural Sciences Department of Animal Nutrition and Management. 2007;

(36)

36 29. Rudejevienė J. Karvių slaptasis mastitas. In. Kaunas: VŠĮ "Terra Publica"; 2007. p. 9 - 26. 30. Skrzypek R. Factors affecting somatic cell count and total microorganisms count in cow‟s milk.

Polish journal of food and nutrition sciences. 2006; 15(56): p. 209–213.

31. Andrews, A,H; et al. Bovine medicine.Diseases and husbandry of cattle. In. Oxford; 2004. p. 326 - 336.

32. McDonald, P et al. Lactation. In Animal nutrition. 7th edition. New York: Pearson; 2011. p. 405 - 459.

33. Noordhuizen J. Dairy herd health and management. A guide for veterinarians and dairy professionals. In. Leicestershire: Context; 2012. p. 310 - 333.

34. West JW. Effects of Heat-Stress on Production in Dairy Cattle. Dairy science. 2003; 86: p. 2131 - 2144.

35. Kuhn MT, Hutchison JL, Norman HD. Dry period length to maximize production across adjacent lactations and lifetime production. Dairy science. 2006; 89: p. 1713 – 1722.

36. Brolund L. Cell counts in bovine milk. Causes of variation and applicability for diagnosis of subclinical mastitis. Ada Veterinaria Scandinavica Supplement. 1985; 80: p. 123.

37. Zhao X, Lacasse P. Mammary tissue damage during bovine mastitis: causes and control. Animal science. 2008 March; 86(13): p. 57-65.

38. Aniulis E. Patelių pieno liaukos ligos. In. Kaunas: VŠĮ "Terra Publica"; 2007. p. 43 - 144. 39. Mushtaq A, Qureshi M. Variation in milk composition and its relationship with physiological

states and management in crossbred cattle under tropical conditions. [Online].; 2009 [cited 2017 10 15. Available from: HYPERLINK "https://en.engormix.com/dairy-cattle/articles/variation-in-milk-its-relationship-management-in-crossbred-cattle-t34603.htm"

https://en.engormix.com/dairy-cattle/articles/variation-in-milk-its-relationship-management-in-crossbred-cattle-t34603.htm .

40. Andrieu S. Is there a role for organic trace element supplements in transition cow health? The veterinary Journal. 2008 April; 176(1): p. 77-83.

41. Green, L, E; Hedges, V, J; et al. The Impact of Clinical Lameness on the Milk Yield of Dairy Cows. Journal of diary science. 2002 September; 85(9): p. 2250-2256.

42. Djabri, B; Bareille, N; Beaudeau, F; et al. Quarter milk somatic cell count in infected dairy cows: a meta-analysis. 2002; 33(4): p. 335–357.

43. Bradley, A, J; Green, M, J; Leach, K, A; et al. Survey of the incidence and aetiology of mastitis on dairy farms in England and Wales. Veterinary Record. 2007; 160(8): p. 253–257.

(37)

37 44. Gibbons W, Catcott EJ, Smithcors JF. Bovine medicine and surgery and herd health

management. In. Wheaton; 1970. p. 711 - 736.

45. Ferreira F, Vries A. Effects of season and herd milk volume on somatic cell counts of Florida dairy farms. Dairy science. 2015 June; 98(6): p. 4182-4197.

46. Stankūnienė V, Tacas J. Mechanizuotas karvių melžimas. 2003.

47. Broucek, J; Arave, C,W; Nakanishi, Y. Effect of low temperatures on performance, body weight and feed consumption in dairy cows. Zivocisna Vyroba. 1995 January; 4: p. 155-163.

48. Aggarwal A, Upadhyay R. Heat Stress and Animal Productivity. In.: Springer; 2013. p. 53 - 72. 49. Japertas S. Vasaros mastito sukelėjus platina vabzdžiai. Ūkininko patarėjas. 2002; 63: p. 13.

Riferimenti

Documenti correlati

Lietuvos juodmargių karvių veislės grupėje ilgiausia melžimo trukmė nustatyta rytinio melžimo metu 2-os ir 3-os laktacijos karvėms (fiksuoti vienodi rodikliai). Ji

Per 3 m÷nesius trukusį tyrimą buvo nustatyta pašarų priedo Spirulina platensis įtaka karvių sveikatai, pieno primilžiams ir kokybei (Paulauskas ir kt., 2007).. 22 Šiam

Vidutinis TNS tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus ir 65 metų amžiaus ir jaunesnių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, lyginant šias grupes tarp sezonų ir lyginant šias

mėnuo turi įtakos pasterizuoto mišinio baltymų kiekiui (didžiausias – liepos mėnesį, mažiausias rugsėjo mėnesį), klodo pH (didžiausias – spalio mėnesį, mažiausias

Remiantis ožkų ūkio duomenimis (ožkos amžius, ožkiavimosi laikas, pieno kiekis), VĮ Pieno tyrimai duomenimis (pieno riebumas, baltymingumas ir somatinių ląstelių kiekis piene)

Pagal pirmojo m÷nesio pieno tyrimų rezultatus galima spresti, kad karvių grup÷s, kurių kūno kondicija didesn÷ nei 3,5 balo, pieno riebalų ir baltymų santykis didesnei

pirmaveršių (visų sergančių karvių), o vyresnio amžiaus karvių serga du kartus mažiau 32 proc. Pirmaveršių pieno liaukos atsparumas mechanizuotam melžimui yra

Kaip matome, pieno kiekiui, jo sud÷čiai ir somatinių ląstelių skaičiui, iš dalies apsprendžiančiam žaliavinio pieno rūšingumą, turi įtakos karvių veisl÷,