1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS STUDIJŲ PROGRAMA
JOLITA VOVERYTĖ
Pacientų patyrusių pakartotiną ūminį išeminį sindromą su
sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. Jūratė Samėnienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 5 3. PADĖKA ... 6 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 65. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
6. SANTRUMPOS ... 7
7. SĄVOKOS ... 8
8. ĮVADAS ... 9
9. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
10. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
10.1. Išeminė širdies liga ... 11
10.2. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa ... 12
10.3. Gyvenimo kokybės sąvoka ... 12
10.4 Gyvenimo kokybės vertinimas ... 14
10.5 Atlikti tyrimai Lietuvoje ... 14
10.6 Atlikti tyrimai uţsienyje ... 15
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 18
12. REZULTATAI ... 19
12.1 Tiriamųjų pasiskirstymas ... 19
12.2 Tiriamųjų rizikos veiksnių bei reabilitacijos vertinimas ... 21
12.2.1. Rizikos veiksniai ... 21
12.2.2. Reabilitacijos naudingumo vertinimas ... 22
12.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas ... 22
12.3.1. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas priklausomai nuo amţiaus, lyties, buvimo reabilitacijoje ir jos naudingumo vertinimo ... 23
12.3.2. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sričių vertinimas priklausomai nuo esamų ligų 25 12.3.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas priklausomai nuo atliktų revaskuliarizacinių procedūrų skaičiaus ir gyvenime dirbto darbo pobūdţio ... 27
12.4. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sričių koreliacijos ... 28
12.5. Veiksniai lemiantys su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Daugiaveiksmė regresija. .... 28
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
14 IŠVADOS ... 33
3 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35 17. PRIEDAI ... 38
4
1. SANTRAUKA
Jolita Voverytė
Pacientų patyrusių pakartotiną ūminį išeminį sindromą su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas.
Tyrimo tikslas: įvertinti pacientų sergančių pakartotinu ūminiu išeminiu sindromu veiksnius
darančius įtaką su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei.
Uţdaviniai: 1) Įvertinti pacientų patyrusių pakartotinį ūminį išeminį sindromą su sveikata susijusią
gyvenimo kokybę. 2) Palyginti pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklius tarp skirtingų grupių. 3) Išsiaiškinti pagrindinius veiksnius, lemiančius su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo pokyčius.
Tyrimo metodai: tyrimas atliktas LSMU Kauno klinikose, Kardiologijos klinikoje 2016-2017 metais. Buvo apklausta 50 pacientų, sergančių pakartotinu ūminiu išeminiu sindromu. Vertinta šių pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė naudojant SF-36 klausimyną, ieškota pagrindinių gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Atliktas standartizuotas su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas, ieškota koreliacijų ir sąsajų tarp skirtingų pacientų grupių.
Rezultatai: apklaustųjų amţiaus vidurkis buvo 71.2 m (+/- 23 m). Nustatėme, kad bendras sveikatos
vertinimas prastėjo pacientams sergant cukriniu diabetu (p<0,001) bei reabilitaciją vertinant kaip nenaudingą (p=0,12). Patirtos daugiau kaip 2 revaskuliarizacinės procedūros gyvenime gerino skausmo srities vertinimą (maţino skausmo pojūtį) (p=0,003) bei blogino emocinę būklę (p=0,029). Fizinį aktyvumą prasčiau vertino moterys (p=0,036) ir vyresnio amţiaus pacientai (p=0,027). Taip pat moterys prasčiau vertino ir apribojimų dėl fizinės sveikatos sritį (p=0,051). Pacientų dirbtas protinis darbas maţino apribojimus dėl emocinės būklės (p=0,007). Nenaudingai vertinta reabilitacija lėmė geresnį energingumo/gyvybingumo (p=0,060) bei socialinės funkcijos (p=0,025) sričių vertinimą. Bendrą fizinės sveikatos vertinimą neigiamai nulėmė moteriška lytis (p=0,068) bei vyresnis amţius (p=0,010). Bendrą psichinę sveikatą gerino dirbtas protinis darbas (p=0,30) bei nenaudingai vertinta reabilitacija (p=0,027).
Išvados: 1) Pacientai sergantys pakartotinu ūminiu išeminiu sindromu su sveikata susijusią gyvenimo
kokybę vertina vidutiniškai gerai (55,25 ± 9,25 balų). 2) Vyrai geriau vertino savo fizinę sveikatą nei moterys, vyresni pacientai fizinio aktyvumo sritį bei bendrą fizinę sveikatą vertino prasčiau. 3) Moteriška lytis, vyresnis amţius ir CD lėmė blogesnį, o dirbtas protinis darbas, atliktos >2 revaskuliarizacinės procedūros gyvenime, dirbtas protinis darbas lėmė geresnį su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sričių vertininimą.
5
2. SUMMARY
Jolita Voverytė
Assessment of health related quality of life in patients who had the repetitive acute ischemic syndrome
The aim is to assess the main factors which influenced health related quality of life assessment in
patients after repetitive acute ischemic syndrome.
Methods: the study was made in Lithuanian Health Sciences university Kaunas Clinics, Cardiology
department in 2016-2017 years. 50 patients after repetitive acute ischemic syndrome were surveyed. The health related quality of life have been assessed using a SF-36 questionarre, there was searching for the main risk factors which determine it. There was made standardized assessment of health related quality of life, searched for correlations and coherency between different patient groups.
The results: the average age of patients was 71.2 (+/- 23). A patient who had diabetes (p<0,001) or
assessed rehabilitation like not useful (p=0,12) had lower mental health score. More than 2 revascularisationprocedures lead to lower pain sensation (p=0,003) and worse emotional condition (p=0,029). Women and elderly patient had lower physical functioning (p=0,036 and p=0,027) and general physical health score (p=0,068 and p=0,010). Also women had more limitations attributed to emotional problems (p=0,051). Mental work lowered limitations attributed to emotional problems (p=0,007). Rehabilitation assessment like not useful lead to better energy/fatigue (p=0,060) and social functioning score (p=0,025). General mental health were better for patients who worked mentally (p=0,30) and assessed rehabilitation like not useful (p=0,027).
Conclusions: 1) Assessment of health related quality of life on average was 55,25 ± 9,25 points for
patients after repetitive acute ischemic syndrome. 2) Mens tend to have better general physical health than women, elderly patients had worse physical functioning and general physical health assessment. 3) Female, older age, diabetes leads to worse and mental work, more than 2 revascularisation procedures leads to better health related quality of life assessment.
6
3. PADĖKA
Noriu padėkoti darbo vadovei, gerbiamai doc. Jūratei Samėnienei uţ konsultacijas, patarimus ir visapusišką pagalbą rašant baigiamąjį darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriai patvirtina, kad interesų konflikto nebuvo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti 2016-02-29 d. buvo suteiktas LSMU bioetikos centro komisijos leidimas Nr. BEC-MF-300.
7
6. SANTRUMPOS
IŠL – išeminė širdies liga AH – arterinė hipertenzija CD – cukrinis diabetas
PSO – pasaulinė sveikatos organizacija ŪIS – ūminis išeminis sindromas FA – fizinis aktyvumas
VF - veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų VE – veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų SF - socialinius funkcija
EB - emocinė būklė
EG - energingumas/gyvybingumas S - skausmas
BSV - bendras sveikatos vertinimas BFS – bendra fizinė sveikta
BPS – bendra psichinė sveikata
AVJO – aorto-vainikinių arterijų jungčių operacija
PTVAA – perkutanininė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika
MI – miokardo infarktas8
7. SĄVOKOS
Arterinė hipertenzija – nuolatinis arterinio kraujospūdţio padidėjimas ramybės metu, kai sistolinis arterinis kraujo spaudimas 140 mmHg ir didesnis bei 90 mmHg ir didesnis diastolinis arterinis kraujo spaudimas, nustatyti trijų skirtingu laiku atliktų matavimų metu.
Cukrinis diabetas – multietiologinis metabolinis sutrikimas, kurio metu organizme vyrauja padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, o kartu stebimi angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimai. Ši liga atsiranda dėl insulino sekrecijos, jo veikimo sutrikimų arba dėl abiejų šių prieţasčių kartu.
Gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, poţiūriu susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir psichologinės būklės, nepriklausomybės laipsnio, socialinių ryšių bei ryšių su aplinka
Išeminė širdies liga – ūminė ar lėtinė miokardo disfunkcija dėl reliatyviai ar absoliučiai sumaţėjusio miokardo aprūpinimo krauju.
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – vertina asmens gyvenimo kokybės dalį, kurią veikia atsiradusi liga ir jos gydymas. Tai yra tarsi atvaizdas to, kaip ţmogus reaguoja ir kaip suvokia savo paties būklę, kaip vertina pačios ligos buvimą, ir kaip geba prie jos prisitaikyti.
SF-36 - SF-36 klausimynas (Short Form 36 Medical Outcomes Study Questionnaire).
Ūminis išeminis sindromas – tai ūmaus išeminės širdies ligos pasireiškimo atvejis įvardinama kaip nestabili krūtinės angina arba miokardo infarktas.
9
8. ĮVADAS
Šiuo metu sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis sparčiai didėja Lietuvoje ir pasaulyje. Nepaisant naujų gydymo metodų ir priemonių, 2014 metų duomenimis šios ligos tampa ir pagrindine mirties prieţastimi daugeliui pacientų [1]. Stengiamasi kuo labiau situaciją pakeisti – sukurta profilaktinė širdies ir kraujagyslių ligų patikros programa, kuria siekiama kuo anksčiau diagnozuoti ir pradėti gydymą pacientams neturintiems skundų, tikintis ligos progresavimo sustabdymo. Prie šio darbo daug prisideda ir ţiniasklaida, skleidţianti pacientams informaciją apie ligas, jų rizikos veiksnius bei jų koregavimo būdus, rodomos laidos, išleidţiama daug straipsnių į internetinę erdvę.
Daug kalbama kaip nesusirgti, kokį gyvenimo būdą pasirinkti, tačiau reikia nepamiršti ir apie jau sergančius pacientus. Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, visuomenėje daugėjant vyresnio amţiaus ţmonių ši liga tampa dar aktualesnė tiek gydymo, tiek pacientų gyvenimo kokybės atţvilgiu. Visa gyvenimo kokybė yra labai plati, todėl ji yra skirstoma į dalis. Viena iš dalių, kurią mes norime įvertinti yra su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, kuri atspindi kaip ţmogaus gyvenimą paveikia atsiradusi liga ir jos gydymas, kaip ţmogus reaguoja ir kaip suvokia savo paties būklę, vertina pačios ligos buvimą ir savo gebėjimą prie jos prisitaikyti. Ţmonės patyrę ūminę išeminę širdies ligą daţnai susiduria su daug problemų kasdieninėje veikloje, atsiranda funkcijų apribojimas, pagalbos poreikis, o kartais ir negalia. Šie pacientai sunkiai toleruoja fizinį krūvį, juos daţnai vargina dusulys, kojų tinimas, skausmas krūtinėje. Neţiūrint visų funkcinių apribojimų ir vaistų vartojimo, pacientai patiria daug streso dėl gyvenimo būdo pokyčių, jie priversti išmokti gyventi kitaip, kas keičia jų gyvenimo kokybės vertinimą, pasitenkinimą gyvenimu.
Todėl mūsų darbo tikslas yra įvertinti šios pacientų grupės su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, atrasti sąsajų ir ryšių, kokios prieţastys ją lemia ir kaip galime teigiamai koreguoti gyvenimo būdą, pateikti išvadas ir praktines rekomendacijas siekiant pagerinti gyvenimo kokybę. Kaip pagrindį šio tikslo įgyvendinimo įrankį pasirinkome SF-36 klausimyną, kuris vertina daug skirtingų su sveikata susijusių gyvenimo kokybės sričių, yra standartizuotas ir plačiai taikomas Lietuvoje ir pasaulyje.
10
9. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas: įvertinti pacientų sergančių pakartotinu ūminiu išeminiu sindromu veiksnius darančius įtaką
su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei.
Uţdaviniai:
1. Įvertinti pacientų patyrusių pakartotinį ūminį išeminį sindromą su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
2. Palyginti pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklius tarp skirtingų grupių. 3. Išsiaiškinti pagrindinius veiksnius lemiančius su sveikata susijusios gyvenimo kokybės
11
10. LITERATŪROS APŢVALGA
10.1. Išeminė širdies liga
Išeminė širdies liga (IŠL) - tai ūminė ar lėtinė miokardo disfunkcija dėl reliatyviai ar absoliučiai sumaţėjusio miokardo aprūpinimo arteriniu krauju. IŠL taip pat yra vadinama koronarine širdies liga. Šios ligos prieţastis - aterosklerozinė koronarinių kraujagyslių stenozė ar spazmas, sukeliantys įvairios trukmės, laipsnio ir lokalizacijos miokardo išemiją [2]. Yra nustatyta daug rizikos veiksnių, skatinančių šios ligos atsiradimą: rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, aukštas kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis, netinkama mityba, stresas, nutukimas, ankstyva šeiminė širdies ligų anamnezė, cukrinis diabetas.
IŠL pavadinimas apibūdina kelias pagrindines ligas: pirma - beskausmė išeminė kardiopatija, pasireiškianti tik būdingais elektrokardiografiniais išemijos poţymiais, kartais sutrikusiu širdies ritmu, netikėta mirtimi. Antra - krūtinės angina, pasireiškianti trumpais širdies raumens išemijos priepuoliais, kuriems būdingas priepuolinio pobūdţio skausmas uţ krūtinkaulio, trunkantis 1 – 3 min. ir jį daţniausiai sukelia fizinis krūvis, emocijos, šaltis, lytinis aktas. Priepuolis praeina nutraukus fizinį krūvį ar išgėrus nitroglicerino. Trečia, pati sunkiausia patologija - miokardo infarktas, tai yra negrįţtamas miokardo ląstelių paţeidimas ir nekrozė, daţniausiai dėl IŠL, kartais dėl hipertenzijos, kardiomiopatijos, vainikinių arterijų embolijos. Šiai ligai būdingas labai stiprus skausmas, trunkantis ilgiau kaip 20 min., nepraeinantis nuo įprastų vaistų, gali sutrikti širdies veikla, atsirasti dusulys. Tai yra viena sunkiausių IŠL formų galinti sukelti ţmogaus mirtį jau pirmomis valandomis nuo ligos pradţios [3]. Krūtinės angina ir miokardo infarktas dar gali būti vadinami ūminiu išeminiu sindromu (ŪIS).
Higienos instituto duomenimis 2016 m. statistika: sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis buvo 246,27 atv. 100 000 gyventojų, iš kurių sergamumas būtent IŠL buvo net 55,04 atv. 100 000 gyventojų [4]. Vertinant ţmonių mirtingumą, pagrindinė mirties prieţastis Lietuvoje 2016 m. buvo kraujotakos sistemos ligos, sudarančios 56,2 % visų mirties prieţasčių, iš kurių IŠL sukėlė net 36,9 % mirčių [5]. Matant šiuos skaičius tampa visiškai suprantama, kad širdies ir kraujagyslių ligos reikalauja didesnio dėmesio tiek profilaktikoje, tiek ankstyvoje diagnostikoje, tiek uţtikrinant gydymo efektyvumą, siekiant kuo labiau sumaţinti sergamumą ir stengiantis uţkirsti kelią didėjančiam mirtingumui.
12
10.2. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa
Vienas didelis ţingsnis jau yra ţengtas Lietuvoje siekiant šiuos rodiklius pagerinti. Nuo 2006 m. [7] pradėta taikyti „Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa“. Ši programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų, jiems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu ţinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar ţmogus priskirtinas didelės rizikos grupei [6]. Ši prevencinė programa padeda kuo anksčiau informuoti pacientus apie koreguojamus rizikus veiksnius, kuriuos pakeitus maţėja rizika ateityje susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kartu ir skatina anksčiau ligas diagnozuoti ir pradėti gydyti, kuo labiau sumaţinant komplikacijų skaičių ir gyvenimo kokybės sutrikdymą. Jos efektyvumą įrodo profilaktiškai patikrintų pacientų skaičiaus per metus didėjimas: pradėjus programą 2006 m. buvo patikrinta 19 418 pacientų, o 2016 m. patikrintų ţmonių skaičius išaugo iki 256 625 [8].
10.3. Gyvenimo kokybės sąvoka
Nepaaisant reikiamybės edukuoti pacientus dėl ligos rizikos veiksnių, prevencijos ir gydymo, reikia kalbėti ir apie pacientus, kurie jau serga IŠL, o dar svarbiau yra kalbėti apie jų gyvenimo kokybės pokyčius atsiradusius dėl ligos. Pati gyvenimo kokybės sąvoka išsamiau pradėta nagrinėti maţdaug nuo praeito šimtmečio vidurio. Tačiau ir dar anksčiau šis terminas buvo naudojamas tik kitaip nusakomas, pvz.: pasitenkinimas gyvenimu, laimė, gerovė, pusiausvyra, materialinė gerovė, visavertiškumas, prasminga egzistencija ir pan. [10,11,12,15]. Net senovės Graikijoje jau buvo kalbama apie gyvenimo prasmę, kuri perkeltų ţmogų į aukštesnį savęs vertinimo lygį. Platonas (422-347 m. pr. m. e.) teigė, kad didţiausia vertybė gyvenime yra logiškas mąstymas, kuris yra aukščiau visų ţmogaus jausmų, kas labiau atitinka šiuolaikinius gyvenimo kokybės kriterijus [12]. Aristotelis (384 – 322 m. pr. m. e.) teigė priešingai, kad gyvenimas be jausmų yra bevertis, kas atitiktų šiuolaikines laimingumo nuostatas, kurios nepriklauso nuo ekonominių sąlygų [12]. Bėgant laikui gyvenimo kokybės sąvokos supratimas vis keitėsi, evoliucionavo. Pirmą kartą ši sąvoka rašytiniuose šaltiniuose buvo pavartota dar 1920 m., ekonomisto A. C. Pigou knygoje apie ekonomiką ir gerbūvį, tačiau jokio ilgalaikio atgarsio nesulaukė ir buvo uţmiršta iki pat Antrojo Pasaulinio karo pabaigos [9]. Apie 1960 metus gyvenimo kokybės samprata pakito - buvo manoma, kad reikia įvertinti kiekvieno ţmogaus pasirinkimo galimybes ir gebėjimus, teisingai paskirstyti išteklius, ir jų naudą
13 kiekvienam visuomenės nariui, svarbiausias vertinimas buvo ne „kiek daug, o kaip gerai“ [12]. Apie 1980 metus, vėl įvyko perversmas - pradėta gyvenimo kokybę analizuoti individo lygmeniu, domėtis ne tik socialiniu-ekonominiu poţiūriu, bet ir neturtine ţmogaus gerove, subjektyviu paties ţmogaus pasitenkinimo gyvenimu vertinimu [11,12]. PSO 1993 metais pasiūlė tokį apibrėţimą: „Gyvenimo
kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir psichologinės būklės, nepriklausomybės laipsnio, socialinių ryšių bei ryšių su aplinka”[13].
Pradėjus tyrinėti gyvenimo kokybę, ji buvo siejama su asmens sveikata, tačiau dabar visuotinai pripaţįstama, kad tai yra per siauras vertinimas. Gyvenimo kokybė nėra susijusi tik su asmens fizine sveikata ar psichine gerove. Į šią sąvoką bėgant laikui įtraukiama vis daugiau kriterijų: materialinis gyvenimas, aplinkos sąlygos, pačio asmens vertybės, pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais, pasitikėjimas savimi, asmeninės ţmogaus savybės ir t.t. Vis daţniau sutariama, kad šis rodiklis turėtų būti vertinamas paties ţmogaus – tai yra vertinama subjektyvi nuomonė, o ne vien objektyvūs duomenys [10,11,21].
1 pav. Gyvenimo kokybės sudėtinės dalys [11]
Gyvenimo kokybė yra labai plati ir daug apimanti sąvoka, į kurią įeina ţmogaus sveikatos ir sveikatos aplinkos, demografinių, materialinių, savęs vertinimo, kultūros ir dvasinių poreikių patenkinimas [9,13,15]. Visų šių sričių gyvenimo kokybės pacientams vien gydytojas negali uţtikrinti, todėl bėgant laikui atsirado terminas - su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, kuri padeda įvertinti asmens gyvenimo kokybės dalį, kurią veikia atsiradusi liga ir jos gydymas. Tai yra tarsi atvaizdas to, kaip ţmogus reaguoja ir kaip suvokia savo paties būklę, kaip vertina pačios ligos buvimą,
14 ir kaip geba prie jos prisitaikyti. Šis terminas suteikia galimybę išsamiai įvertinti visus svarbius ţmogui aspektus susijusius su sveikata. Taip buvo prieita prie biopsichosocialinio sveikatos modelio – kuris labiau atsiţvelgia į pacientą ir jį supančią socialinę aplinką, tokiu būdu pacientas tampa centrine sveikatos prieţiūros ašimi [9,10,13,15,21].
10.4.Gyvenimo kokybės vertinimas
Yra daug nesutarimų dėl to, kaip turėtų būti vertinama gyvenimo kokybė: kokią anketą pasirinkti, kas turėtų atlikti patį vertinimą ir t.t. Tačiau prieita bendra išvada, kad šio rodiklio vertinime turi atsispindėti subjektyvi paties paciento nuomonė apie savo gyvenimą ir turi būti įvertintos šios gyvenimo sritys: tiriamojo fizinė būklė, psichologinė gerovė, bendravimas su kitais ţmonėmis bei kasdienė veikla [13]. Apibendrinant pagrindiniai standartizuoti gyvenimo kokybės klausimynai buvo suskirstyti į šias grupes:
Bendrinius (angl. generic).
Specifinius ligai ar populiacijai (angl. desease or population specific). Specifinius sričiai (angl. domain specific).
Naudos (angl. utility).
Individualizuotus (angl. individualised) [13].
Mūsų pasirinkimas - vienas iš bendrųjų gyvenimo kokybės klausimynų SF-36 (Short
Form 36 Medical Outcomes Study Questionnaire). Šis klausimynas susideda iš 36 klausimų, kurie
apima aštuonias ţmogaus gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą (FA), veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų (VF) ir emocinių sutrikimų (VE), socialinius ryšius (SF), emocinę būseną (EB), energingumą/gyvybingumą (EG), skausmą (S) ir bendrąjį sveikatos vertinimą (BSV). Šis klausimynas yra visuotinai taikomas vertinti įvairiomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę Lietuvoje ir pasaulyje [16].
10.5. Atlikti tyrimai Lietuvoje
Rita Rugienė su bendraautoriais 2005 metais tyrė reumatinėmis ligomis sergančių ligonių gyvenimo kokybę. Apklausta 88 tiriamieji, kurie buvo padalinti į tiriamąją ir kontrolinę grupes. Naudota SF-36 su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo anketa. Gauti rezultatai: daugelį gyvenimo sričių reumatoidiniu artritu ir sistemine raudonąja vilklige sergantys tiriamieji įvertino panašiai. Reikšmingi skirtumai nustatyti skausmo, veiklos apribojimo dėl emocinės būklės srityse,
15 sergnatys pacientai šias sritis įvertino prasčiau. Kontrolinė grupė gyvenimo kokybę vertino daug geriau visose, išskyrus psichikos būsenos srityje [18].
2007 metais buvo tirta pacientų, sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybė. Gauti rezultatai parodė, kad antro tipo cukrinis diabetas blogina ţmonių gyvenimo kokybę. Prastesnė gyvenimo kokybė nustatyta vyresniems ir ţemesnį išsilavinimą turtintiems pacientams sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu. Gyvenimo kokybė blogėja dėl nerimo, depresijos, skausmo, blogos savijautos bei judėjimo problemų [19].
Vilma Raškelienė 2009 metais parašė daktaro disertacijos darbą, kuriame tyrė IŠL rizikos veiksnių reikšmę su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Buvo tirtos dvi pacientų grupės: sergantieji IŠL ir turintys didelę riziką susirgti IŠL. Gauti rezultatai parodė, kad sergančių pacientų gyvenimo kokybė yra prastesnė fizinės ir psichinės sveikatos srityse nei turinčių rizikos susirgti. Tačiau sergančių pacientų gyvenimo kokybė per metus pagerėjo labiau, nei turinčių didelę riziką susirgti. Ji įrodė, kad
regimoji skalė yra patikima priemonė praktiniame darbe įvertinti gyvenimo kokybę sergantiems ir turintiems didelę riziką susirgti IŠL pacientams [10].
2010 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu tirta pacientų sergančių IŠL gyvenimo kokybė. Buvo atrinkti 167 pacientai, jų gyvenimo kokybė vertinta pradėjus reabilitaciją, po pusės, vienerių, pusantrų ir dvejų metų. Gauti rezultatai parodė, jog sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusi gyvenimo kokybė dvejų metų laikotarpiu pagerėja - sparčiausias pagerėjimas pastebėtas per pirmąjį pusmetį. Didesnis fizinės sveikatos pagerėjimas pastebėtas vyrų grupėje, o reikšmingo psichinės sveikatos pagerėjimo vyrų ir moterų grupėse neuţfiksuota. Vyresnio amţiaus pacientams pastebėtas didesnis fizinio aktyvumo ir fizinės sveikatos rodiklių pagerėjimas. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčiai, susiję su sergančiųjų IŠL gydymo būdu: pacientų, kuriems aorto-vaininikinių arterijų jungčių operacija (AVJO) atlikta prieš reabilitaciją, gyvenimo kokybė yra blogiausia, tačiau ji sparčiausiai gerėja lyginant su gyvenimo kokybe pacientų po perkutanininės transliuminalinės vainikinių arterijų angioplastikos (PTVAA) arba po miokardo infarkto (MI) [22].
10.6. Atlikti tyrimai uţsienyje
Daug tyrimų, naudojant SF-36 klausimyną atlikta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. 2004 metais Vokietijoje buvo tirta neuroraumeninėmis ligomis sergančių su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Gauti rezultatai parodė, kad pacientų, sergančių neuroreumeninėmis ligomis gyvenimo kokybės vertinimas visose srityse buvo daug ţemesni, nei kontrolinės grupės, ypač fizinio aktyvumo ir patiriamo skausmo srityse. Prasčiausia gyvenimo kokybė buvo nustatyta pacientų, sergančių klubo osteoartritu, osteoporoze, reumatoidiniu artritu ir fibromialgija [23].
16 Brazilijoje 2009 metais tirta su sveikata susijusią gyvenimo kokybė tarp vyresnio amţiaus pacientų populiacijos. Tyrimo tikslas buvo nustatyti ar išlieka patenkinama vyresnių ţmonių gyvenimo kokybė, gerėjant medicinos prieţiūrai ir ilgėjant gyvenimo trukmei. Gauti rezultatai, kad ţemiausi įvertinimai yra bendrosios sveikatos, gyvybingumo ir emocinės būklės srityse, aukščiausi rezultatai išlieka socialinio funkcionavimo, funkcijų apribojimo dėl fizinių ir emocinių prieţasčių srityje. Prasčiausiai su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertino moterys, ţmonės pasinėrę į religiją bei turintys ţemesnį išsilavinimą. Didţiausi skirtumai buvo nustatyti tarp funkcijų apribojimo ir fizinės būklės sričių [24].
2012 metais Irane atliktas tyrimas vertinęs vietinių moterų - dirbančių ir namų šeimininkių, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Gauti rezultatai parodė, kad dirbančios moterys savo gyvenimo kokybę vertina geriau visose srityse, išskyrus fizinę sveikatą. Labiausiai rezultatai išsiskyrė gyvybingumo, psichinės sveikatos ir emocinės būklės srityse. Lyginant pagal amţių, išsilavinimą ir šeimos pajamas didesnių skirtumų nerasta [25].
Olandijoje, Amsterdame 2014 metais buvo atlikta studija, kurios metu vertino suaugusių vyrų, sergančių Diušeno raumenų distrofija gyvenimo kokybę, sunkumus gyvenime. Gauti tyrimai parodė, kad pacientai savo gyvenimo kokybę vertino blogiau fizinio aktyvumo ir socialinių ryšių srityse, kas priklauso tik nuo fizinės būklės, bet jokio skirtumo nebuvo stebėta vertinant emocinę pacientų būklę. Gauti rezultatai nustebino, iš apklaustų pacientų, net 73 procentai teigė, kad savo gyvenimo kokybę bendrąja prasme vertina „(labai) gerai“. Geriausiai pacientai vertino bendrinės sveikatos ir gyvybingumo sritis [26].
2014 metais Lenkijoje tirta pacientų, sergančių cistine fibroze su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Nustatyta, kad sergantys pacientai savo gyvenimo kokybę vertina labai prastai. Pastebėti skirtumai tarp lyčių - moterys gyvenimo kokybę vertino blogiau nei vyrai. Nustatyta, kad kuo vyresnio amţiaus pacientas, tuo blogiau vertina esamą gyvenimo kokybę. Taip pat rasta statistiškai reikšmingas skirtumas tarp sergančiųjų pacientų ir kontrolinės grupės – sergančių gyvenimo kokybė buvo prastesnė [27].
2015 metais Šveicarijoje vertinta pacientų sergančių pirmine ir antrine apatinės galūnės limfedema sveikata ir gyvenimo kokybė. Nustatyta, kad sergančių pirmine apatinės galūnės limfedema pcientų gyvenimo kokybė buvo panaši kaip ir bendros populiacijos, statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta. Tokio paties skirtumo nerasta ir tarp antrine limfedema sergančių pacientų bendrosios sveikatos ir socialinių ryšių srityse, deja kitose srityje, ypač fizinio aktyvumo/apribojimo srityse šių pacientų gyvenimo kokybės vertinimas buvo ţemesnis lyginant su sergančiaisiais pirmine limfedema. Autoriai mano, kad tokie duomenys šiose srityse yra dėl to, jog antrine limfedema sergantys ţmonės
17 buvo vyresnio amţiaus, turėjo daug gretutinių ligų bei daţniausia jų pagrindinės ligos prieţastis buvo vėţys, kurio diagnozė taip pat veikia šias gyvenimo sritis [28].
Ankščiau pateiktų straipsnių ir mokslinių darbų gausa įrodo, kad SF-36 klausimynas yra patikimas, patogus ir plačiai visose srityse naudojamas su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo instrumentas. Jis yra tinkamas vertinant įvairias ligas, bei demografinius rodiklius, naudojamas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.
18
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimas atliktas LSMU Kauno klinikose, Kardiologijos klinikoje, Išeminės širdies ligos ir Širdies nepakankamumo skyriuose 2016-2017 metais. Buvo apklausta 50 stabilios būklės pacientų, (15 moterų ir 35 vyrai), besigydančių dėl pakartotino ŪIS, kuriems atliktas PTVAA arba AVJO, priklausantys II-III širdies nepakankamumo funkcinei klasei pagal Niujorko Širdies asociacijos klasifikaciją. Buvo pateikta informavimo forma, pasirašytas sutikimas dalyvauti tyrime. Vertinta šių pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, naudojant SF-36 klausimyną (1 priedas), kuris susideda iš 36 klausimų, apimančių 8 gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą (FA), veiklos apribojimą dėl fizinės sveikatos (VF), skausmą (S), bendrą sveikatos vertinimą (BSV), energingumą/gyvybingumą (EG), socialines funkcijas (SF), veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų (VE), emocines būkles (EB). Visos su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo sritys buvo priskirtos dviems grupėms – bendrai fizinei sveikatai (BFS) ir bendrai psichinei sveikatai (BPS), ieškota pagrindinių jas nulemiančių veiksnių. Klausimai pateikti vertinant paskutinių keturių savaičių laikotarpį. Kiekviena sritis vertinta atitinkamai 2-10 klausimų, rezultatai skaičiuoti balais ir pagal standartizuotą metodiką apskaičiuotas kiekvienos srities suminis balas. Vienas atsakymas naudotas tik vienai sričiai vertinti ir kiekvienos srities rezultatai vertinti nuo 0 iki 100 balų, kai 100 rodo patį geriausią gyvenimo kokybės vertinimą (2 priedas). Atliktas standartizuotas su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas, ieškota koreliacijų ir sąsajų tarp skirtingų pacientų grupių naudojantis SPSS Statistics 21 programa (T-test, Levene's Test, Pearson, Spearman‘s koreliacija, ANOVA).
19
12. REZULTATAI
12.1. Tiriamųjų pasiskirstymas
Iš viso tyrime dalyvavo 50 pacientų, kurių amţiaus vidurkis buvo 71.2 m (+/- 23 m). Tarp tiriamųjų vyravo vyresnio amţiaus pacientai, pasiskirstymas pagal amţiaus grupes pateiktas 2 paveiksle. Didesnę tiriamųjų dalį sudarė vyrai (3 paveikslas), atitinkamai vyrų amţius vidutiniškai buvo 68,5 m (+/- 20.5 m), moterys buvo vyresnės - vidutinis amţius 77.5 m (+/- 14.5 m).
2 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 < 64 m. 65-74 m. > 74 m. 11 20 19 Paci ent ai 35 15 Vyrai Moterys
20 Analizavome tiriamųjų pasiskirstymą pagal šeimyninę padėtį (4 paveikslas). Dauguma pacientų buvo vedę arba našliai.
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį
Taip pat vertinome pacientų socialinę padėtį, šiuo atţvilgiu vyravo pensininkai (80 proc., n=40), likusieji (20 proc., n=10) pacientai vis dar dirbo. Nustatėme, kad net 62 proc. (n=31) apklaustųjų didţiają dalį savo gyvenimo dirbo protinės veiklos reikalaujantį darbą, o 38 proc. (n=19) dirbo fizinį darbą.
Beveik visi tiriamieji buvo patyrę širdies kraujagyslių revaskuliarizacines procedūras (PTVAA arba AVJO), dauguma šias procedūras patyrė daugiau nei 1 kartą gyvenime (5 paveikslas).
5 pav. Tiriamųjų pasiskirtymas pagal atliktų revaskuliarizacinių procedūrų skaičių 66% 22% 6% 6% Vedęs/ištekėjusi Našliai Išsiskyrę Vieniši 15 18 8 4 1 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
Procedūros atlikimo kartai
P
ac
ienta
21
12.2. Tiriamųjų rizikos veiksnių bei reabilitacijos vertinimas 12.2.1. Rizikos veiksniai
Apklausos metu nustatėme, kad dauguma respondentų turėjo viršsvorį - KMI >25 kg/m2 (6 paveikslas) bei sirgo arterine hipertenzija (7 paveikslas).
6 pav. Kūno masės indeksas
7 pav. Arterinė hipertenzija
Iš sirgusių AH net 65 proc. (n=26) šia liga sirgo jau daugiau kaip 10 metų, o likę 35 proc. (n=14) sirgo iki 10 metų. Taip pat viena iš pagrindinių ligų, didinačių riziką susirgti IŠL yra CD. 24,5
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 18-25 26-30 >31 11 20 17 P ac ienta i 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Sirgo AH Nesirgo AH 42 7 P ac ienta i KMI (kg/m2)
22 proc. (n=12) tiriamųjų sirgo CD, likusieji 75,5 proc. (n=37) nesirgo. Klausėme pacientų ar jų šeimose yra sergančių IŠL ir beveik pusė respondentų (46,2 proc., n=24) atsakė teigiamai, likusieji (44,2 proc., n=23) teigiamos šeiminės anamnezės neturėjo.
12.2.2. Reabilitacijos naudingumo vertinimas
Analizavome, ar pacientai buvo reabilitacijoje po pirmo ar pakartotino ŪIS. Nustatėme, kad dauguma pacientų reabilitacijoje buvo (90 proc., n=45) ir tik nedaugelis (10 proc., n=5) dėl įvairių prieţasčių joje nedalyvavo. Dalyvavusių reabilitacijoje pacientų klausėme, kaip jie vertina reabilitacijos naudą (8 paveikslas). Dauguma reabilitaciją vertina kaip naudingą.
8 pav. Pacientų reabilitacijos naudingumo vertinimas
Tyrėmė, ar pacientai po patirto pirmo ŪIS keitė gyvenimo būdą (pakeitė mitybą, atsisakė ţalingų įpročių, padidino fizinį aktyvumą). Nustatėme, kad gyvenimo būdą pakeitė 44 proc. (n=22), o likę 56 proc. (n=28) gyvenimo būdo nekeitė.
12.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas
Vertinome su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sritis (9 paveikslas). Nustatėme, kad pacientai visas gyvenimo sritis vertina vidutiniškai gerai (55,25 ± 9,25 balų). Geriausiai vertinta bendroji sveikata (BSV), veiklos apribojimas dėl emocinės būklės (VE) ir fizinis aktyvumas (FA). Ţemiausi įvertinimai stebėti socialinės funkcijos (SF) ir veiklos apribojimų dėl fizinės sveikatos (VF) srityse. 42% 38% 20% Naudinga Vidutiniškai naudinga Nenaudinga
23 9 pav. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas
12.3.1. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas priklausomai nuo amţiaus, lyties, buvimo reabilitacijoje ir jos naudingumo vertinimo
Ištyrėme, kad amţius darė įtaką su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui - vyresnio amţiaus pacientai prasčiau vertino fizinio aktyvumo sritį bei bendrą fizinę sveikatą (10 paveikslas). Kitose srityse statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėjome (p>0,005).
* - p=0,008, ** - p=0,004 lyginant tarp amţiaus grupių
10 pav. Pacientų fizinio aktyvumo ir bendros fizinės sveikatos vertinimo skirtumai priklausomai nuo amžiaus
61,6 47 51,33 62,2 56,1 46 62 55,84 55,53 54,98 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 FA VF S BSV EG SF VE EB BFS BPS B alai 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 < 64 m. 65-74 m. > 74 m. 73,18 68,75 47,37 61,06 61,11 46,46 Fizinis aktyvumas * Bendra fizinė sveikata **
24 Palyginome moterų ir vyrų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Nustatėme, kad vyrai statistiškai reikšmingai geriau vertino fizinio aktyvumo, apribojimų dėl emocinės būklės sritį bei bendrą fizinę sveikatą. Kitose srityse vertinimai priklausomai nuo lyties statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=>0,005) (11 paveikslas).
* - p=0,003, ** - p=0,018, *** - p=0,003
11 pav. Pacientų fizinio aktyvumo, veiklos apribojimų dėl emocinės būklės ir bendros fizinės sveikatos vertinimo skirtumai priklausomai nuo lyties
Taip pat tyrėme, ar pacientai buvę reabilitacijoje (n=45) su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertino geriau nei reabilitacijoje nebuvę. Nustatėme, kad buvusieji geriau vertino skausmo ir socialinių funkcijų sritis, o nebuvusieji geriau vertino fizinio aktyvumo ir veiklos apribojimo dėl emocinės būklės sritis, tačiau statistiškai reikšmingų skirtume nenustatėme (1 lentelė).
1 lentelė. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sričių vertinimas priklausomai ar pacientas buvo reabilitacijoje
SF 36 sritys FA VF VE SF EB EG S BSV BFS BPS Buvo reabilitacijoje 59,44 47,78 59,26 47,90 55,20 55,44 52,35 62,44 55,50 54,45 Nebuvo reabilitacijoje 81,00 40,00 86,67 28,89 61,60 62,00 42,22 60,00 55,81 59,79 p reikšmė 0,590 0,172 0,040 0,082 0,077 0,436 0,097 0,530 0,193 0,152 0 20 40 60 80 100
Fzinis aktyvumas Veiklos apribojimas dėl emocinės būklės Bendra fizinė sveikata 45 46,67 46,26 68,71 68,57 59,5 Moterys Vyrai ** *** *
25 Toliau analizavome, ar pacientų reabilitacijos naudingumo vertinimas darė įtaką su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui. Nustatėme, kad pacientai reabilitaciją vertinę kaip naudingą (82 %), geriau vertino bendrąją sveikatą bei jautė maţesnį skausmą, o pacientai kuriems reabilitacija nebuvo naudinga geriau vertino socialinių funkcijų sritį bei bendrą psichinę sveikatą (12 paveikslas). Analizavome pacientų nenaudingai vertinusių reabilitaciją grupę (n=9): visi pacientai buvo vyresnio amţiaus (>64 m.), buvo keitę gyvenimo būdą po pirmo ūminio išeminio sindromo ir visi turėjo didelį viršsvorį (KMI > 28 kg/m2
).
*- p=0,004, **- p=0,192, ***- p=0,025, ****- p=0,043
12 pav. Pacientų skausmo, socialinės funkcijos bei bendros fizinės ir psichinės sveikatos vertinimas priklausomai nuo reabilitacijos naudingumo
12.3.2. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sričių vertinimas priklausomai nuo esamų ligų
Vertinome, ar arterinė hipertenzija blogino pacientų gyvenimo kokybę. Nustatėme, kad sergantys pacientai prasčiau vertino fizinio aktyvumo ir energingumo/gyvybingumo sritis, o geriau vertino veiklos apribojimų dėl emocinės būklės sritį bei patyrė maţesnį skausmą, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme (13 paveikslas).
* 65,97 ** 55,25 *** 44,75 **** 52,25 48,33 40,74 60,49 63,26 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Bendras sveikatos vertinimas
Skausmas Socialinės funkcijos Bendra psichinė sveikata Naudinga Nenaudinga B al ai
26
13 pav. Pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sričių vertinimas priklausomai nuo sirgimo AH
Taip pat vertinome ir cukrinio diabeto įtaką su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Nustatėme, kad pacientai sergantys cukriniu diabetu statistiškai reikšmingai prasčiau vertino bendrą savo sveikatą (p=0,01), kitose srityse reikšmingų skirtumų nenustatėme (14 paveikslas).
14 pav. Pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sričių vertinimas priklausomai nuo sirgimo CD 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 FA VF VE SF EB EG S BSV BFS BPS Serga AH Neserga AH B alai 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 FA VF VE SF EB EG S BSV BFS BPS Serga CD Neserga CD B alai
27
12.3.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas priklausomai nuo atliktų revaskuliarizacinių procedūrų skaičiaus ir gyvenime dirbto darbo pobūdţio
Pacientai, kurie patyrė >2 kartus kraujagyslių revaskuliarizacines procedūras gyvenime, skausmo sritį vertino geriau (jautė maţesnį skausmą) nei pacientai kuriems atliktos <2 procedūros, tačiau savo emocinę būklę geriau vertino pacientai, kuriems revaskuliarizacinės procedūros atliktos <2 kartus (2 lentelė).
2 lentelė. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas pagal sritis, priklausomai nuo atliktų kraujagyslių revaskuliarizacinių procedūrų skaičiaus.
Procedūros/ sritys BSV S FA VE VF EG SF EB BFS BPS <2 61,33 34,84 63,33 65,56 48,33 58,33 44,44 61,87 51,95 55,61 >=2 61,50 61,85 61,67 57,78 44,17 54,00 48,52 53,07 57,30 55,29 p reikšmė 0,976 0,003 0,849 0,560 0,037 0,435 0,516 0,029 0,259 0,944
Taip pat nustatėme, kad pacientai, kurie visą gyvenimą dirbo fizinį darbą, apribojimų dėl emocinės būklės sritį bei bendrą psichinę sveikatą vertino prasčiau nei dirbę protinį darbą pacientai (15 paveikslas). Kitose srityse reikšmingų skirtumų nenustatėme.
*- p=0,007, ** - p=0,058
15 pav.Pacientų veiklos apribojimų dėl emocinės būklės ir bendros psichinės sveikatos vertinimas priklausomai nuo dirbo darbo pobūdžio
0 20 40 60 80 100 Veiklos apribojimas dėl emocinės būklės Bendra psichinė sveikata 42,11 50,08 74,19 57,99
Dirbo fizinį darbą Dirbo protinį darbą
B al ai * ** ** **
28
12.4. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sričių koreliacijos
Nustatėme, kad kuo geriau pacientai įvertino savo bendrą fizinę sveikatą, tuo geriau vertino skausmo sumaţėjimą bei apribojimų dėl emocinės būklės sritį. Pastebėjome, kad pacientai gerai įvertinę apribojimų dėl emocinės būklės sritį, taip pat gerai vertino ir fizinį aktyvumą, ko pasekoje stebėjome ir bendros psichinės sveikatos vertinimo teigiamą koreliaciją su fizinio aktyvumo sritimi. Kuo geriau vertinta bendra psichinė sveikata, tuo geriau vertinta ir energingumo/gyvybingumo sritis. (3 lentelė)
3 lentelė. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sričių koreliacija
BSV S FA VE VF EG EB SF BFS BPS BSV 1 2 - ,035 0,812 -,206 0,151 -,015 0,916 -,192 0,148 -,067 0,644 ,003 0,985 ,005 0,973 -,005 0,975 -,028 0,845 S 1 2 0,35 0,812 - -,045 0,755 -,079 0,584 -0,39 0,723 -,262 0,066 -,201 0,161 -,020 0,890 ,296 0,037 -,200 0,163 FA 1 2 -,206 0,151 -,045 0,755 - ,384 0,006 ,543 0,063 ,088 0,544 ,137 0,344 -,121 0,402 ,711 0,000 ,314 0,026 VE 1 2 -,015 0,916 -,079 0,584 ,384 0,006 - ,358 0,072 ,048 0,741 -,012 0,935 ,182 0,206 ,335 0,017 ,798 0,000 VF 1 2 -,192 0,148 -0,39 0,723 ,543 0,063 ,358 0,072 - ,092 0,498 ,124 0,310 -,102 0,387 ,689 0,078 ,278 0,065 EG 1 2 -,067 0,644 -,262 0,066 ,088 0,544 ,048 0,741 ,092 0,498 - ,097 0,505 ,213 0,137 -,035 0,807 ,458 0,001 EB 1 2 ,003 0,985 -,201 0,161 ,137 0,344 -,012 0,935 ,124 0,310 ,097 0,505 - -,001 0,996 -,083 0,567 ,212 0,139 SF 1 2 ,005 0,973 -,020 0,890 -,121 0,402 ,182 0,206 -,102 0,387 ,213 0,137 -,001 0,996 - -,002 0,991 ,566 0,000 BFS 1 2 -,005 0,975 296 0,037 ,711 0,000 ,335 0,017 ,689 0,078 -,035 0,807 -,083 0,567 -,002 0,991 - ,243 0,089 BPS 1 2 -,028 0,845 -,200 0,163 ,314 0,026 ,798 0,000 ,278 0,065 ,458 0,001 ,212 0,139 ,566 0,000 ,243 0,089 -
1 – Pearson Correlation koeficientas, 2 – p reikšmė
12.5. Veiksniai lemiantys su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Daugiaveiksmė regresija.
Tyrėme pagrindinius veiksnius, lėmusius su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sričių vertinimą. Nustatėme, kad bendras sveikatos vertinimas prastėjo pacientams sergant cukriniu diabetu bei reabilitaciją vertinant kaip nenaudingą. Patirtos >2 revaskuliarizacinės procedūros gyvenime gerino skausmo srities vertinimą (maţino skausmo pojūtį) bei blogino emocinę būklę. Fizinio aktyvumo
29 vertinimas prastesnis buvo moterų ir vyresnio amţiaus pacientų. Taip pat moterys prasčiau vertino ir apribojimų dėl fizinės sveikatos sritį. Pacientų dirbtas protinis darbas reikšmingai gerino apribojimų dėl emocinės būklės sritį. Nenaudingai vertinta reabilitacija lėmė geresnį energingumo/gyvybingumo bei socialinės funkcijos sričių vertinimą. Bendrą fizinės sveikatos vertinimą neigiamai nulėmė moteriška lytis bei vyresnis amţius. Bendrą psichinę sveikatą gerino dirbtas protinis darbas bei nenaudingai vertinta reabilitacija (4 lentelė).
4 lentelė. Daugiaveiksmė regresija. Rizikos veiksniai lemiantys su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimą.
Rizikos veiksnys Reikšmė gyvenimo kokybei, balai
95 % pasikliautinasis intervalas
p reikšmė
Bendras sveikatos vertinimas, R2=0,293
Cukrinis diabetas -13,1 (-23,6 – (-2,5)) <0,001 Nenaudinga reabilitacija -14,8 (-26,1 – (-3,4)) 0,12 Skausmas, R2=0,188 >2 kartus atlikta kraujagyslių revaskuliarizacija 27,04 (9,8 - 44,3) 0,003 Fizinis aktyvumas, R2=0,254 Moteriška lytis -16,83 (-32,6 – (-1,1)) 0,036 Amţius >75m. -16,81 (-31,7 – (-2)) 0,027
Veiklos apribojimas dėl fizinės sveikatos, R2
=0,077
Moteriška lytis -26,7 (-53,5 - 0,1) 0,051
Veiklos apribojimas dėl emocinės būklės, R2
=0,140
Dirbtas protinis darbas 32,1 (9 - 55,2) 0,007
Energingumas/gyvybingumas, R2=0,080 Nenaudinga reabilitacija 11,9 (-0,5 - 24,4) 0,060 Emocinė būklė, R2=0,107 >2 kartus atlikta kraujagyslių revaskuliarizacija -8,8 (-16,6 – (-1,0)) 0,029 Socialinė funkcija, R2=0,111 Nenaudinga reabilitacija 15,7 (2,1 - 29,4) 0,025
Bendra fizinė sveikata, R2
30
Moteriška lytis -8,5 (-17,7 - 0,7) 0,068
Amţius > 75 m. -11,5 (-20,2 – (-2,9)) 0,010
Bendra psichinė sveikata, R2
=0,190
Nenaudinga reabilitacija 11,5 (1,4-21,7) 0,027
31
13. REZULTATŲ APTARIMAS
2007 m. buvo atliktos ilgalaikės studijos, kurių metu nustatyta, kad dviejų metų laikotarpiu su sveikata susijusi gyvenimo kokybė pacientams sergantiems IŠL pagerėja ir didţiausias pagerėjimas stebimas pirmąjį pusmetį. Priklausomai nuo lyties gyvenimo kokybės pagerėjimas išsiskiria tik psichinės sveikatos srityje – moterų pagerėja labiau. Amţiaus įtaka nebuvo statistiškai reikšminga, tik vyresni pacientai geriau vertino fizinio aktyvumo ir bendros sveikatos pagerėjimą. Darbo metu taip pat buvo tirta ir gyvenimo kokybės pokyčiai priklausomai nuo pasirinkto gydymo būdo, gauta, jog pacientų, kuriems buvo atlikta AVJO prieš reabilitaciją gyvenimo kokybė yra blogiausia, tačiau ji sparčiausiai gerėja lyginant su PTVAA ar MI. [17]. Mes nustatėme, kad vyrų fizinio aktyvumo vertinimas yra geresnis nei moterų (68,71 ir 45,00, p=0,003), moterys prasčiau vertina apribojimų dėl emocinės būklės sritį nei vyrai (46,67 ir 68,57, p=0,018) bei vyrai bendrą savo fizinę sveikatą vertina geriau nei moterys (59,5 ir 46,26, p=0,003). Apklaustųjų, keitusių gyvenimo būdą po pirmo ūminio išeminio sindromo ir nekeitusių su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sritys statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=>0,05).
2009 metais buvo tirta arterinės hipertenzijos trukmės ir jos gydymo įtaka su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Gauti rezultatai parodė, kad sergančiųjų arterine hipertenzija gyvenimo kokybė blogesnė šiose srityse: fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių problemų, energingumo/gyvybingumo ir bendrosios sveikatos. Tuo tarpu pacientų, kuriems arterinė hipertenzija buvo veiksmingai gydoma, gyvenimo kokybė nesiskyrė nuo nesergančiųjų AH [20]. Mūsų tyrime dalyvavusių pacientų, sirgusių arterine hipertenzija su sveikata susijusi gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo liga nesergančių pacientų. Dėl to galime daryti išvadą, kad daugumos mūsų pacientų arterinė hipertenzija buvo gydoma veiksmingai.
Lenkijoje 2010 metais buvo atlikta studija, kurios metu vertinta širdies nepakankamumu sergančių pacientų standartinės kardiologinės reabilitacijos ir namuose monitoruojamos reabilitacijos veiksmingumo skirtumai. Gauti rezultatai, kad abu reabilitacijos metodai yra vienodai veiksmingi taikant juos pacientams 8 savaites ir pagerina šiuos pacientų sveikatos rodiklius: širdies nepakankamumo klasę, deguonies suvartojimą, 6 minučių ėjimo testą, SF-36 su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo balus [29]. Mūsų atliktame tyrime, nustatėme, kad 20 % pacientų dalyvavusių reabilitacijoje ją vertino kaip nenaudingą. Išanalizavę šią pacientų grupę (n=9), pastebėjome, kad visi pacientai buvo vyresnio amţiaus (>64 m.), buvo keitę gyvenimo būdą po pirmo ūminio išeminio sindromo ir turėjo didelį viršsvorį (KMI > 28 kg/m2
). Taip pat manome, kad tokį reabilitacijos vertinimą gali lemti ir reabilitacijos trukmė, Lietuvoje ji yra 14-18 dienų, kai tuo tarpu kitose šalyse ji yra ţymiai ilgesnė.
32 Anglijoje 2011 metais buvo tirta su sveikata susijusi gyvenimo kokybė (SF-36 klausimynas) pacientams, kuriems buvo atliktas širdies kraujotaką atkuriantis gydymas, lyginant kuriems atlikta AVJO ir PTVAA. Gauta, kad pacientai, kuriems atlikta PTVAA pirmą mėnesį su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertina geriau visose srityse, išskyrus apribojimų dėl fizinės sveikatos sritį. Tačiau vertinant pakartotinai po metų, rezultatai tarp šių grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Abejose grupėse buvo nustatytas teigiamas su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokytis, nepriklausomai nuo atliktos procedūros rūšies [30]. Mūsų apklausti respondentai, kurie patyrė >2 kartus kraujagyslių revaskuliarizacines procedūras gyvenime, skausmo sritį vertino geriau (jautė maţesnį skausmą) nei pacientai kuriems atliktos <2 procedūros, tačiau savo emocinę būklę geriau vertino pacientai, kuriems revaskuliarizacinės procedūros atliktos <2 kartus.
Jolita Lankevičienė 2015 metais ištyrė, kad pacientų sergančių IŠL gyvenimo kokybę teigiamai veikia darbas, moteriška lytis, sveika gyvensena, o neigiamai – vyresnis amţius, ţemas išsilavinimas, daugelio pagrindinių rizikos veiksnių buvimas. Taip pat gyvenimo kokybė reikšmingai priklauso nuo pacientų ţinių apie ligą, jos prevenciją bei rizikos veiksnius [2]. Mūsų gauti rezultatai taip pat leidţia teigti, kad amţius blogina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę: kuo didesnis pacientų amţius, tuo yra prastesnis fizinio aktyvumo (p=0,004) bei bendros fizinės sveikatos vertinimas (p=0,005). Mes gavome neigiamą moteriškos lyties įtaką: vyrų fizinio aktyvumo vertinimas yra geresnis nei moterų (68,71 ir 45,00, p=0,003), moterys prasčiau vertina apribojimų dėl emocinės būklės sritį nei vyrai (46,67 ir 68,57, p=0,018), vyrai bendrą savo fizinę sveikatą vertina geriau nei moterys (59,5 ir 46,26, p=0,003).
33
14. IŠVADOS
1. Pacientai sergantys pakartotinu ūminiu išeminiu sindromu su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertino vidutiniškai gerai (55,25 ± 9,25 balų).
2. Vyrai geriau nei moterys vertino fizinio aktyvumo, apribojimų dėl emocinės būklės sritį bei bendrą fizinę sveikatą. Vyresnio amţiaus pacientai prasčiau vertino fizinio aktyvumo sritį bei bendrą fizinę sveikatą.
3. Pacientai reabilitaciją vertinę kaip naudingą, geriau vertino bendrąją sveikatą bei jautė maţesnį skausmą, o pacientai kuriems reabilitacija nebuvo naudinga geriau vertino savo socialinių funkcijų sritį bei bendrą psichinę sveikatą.
4. Moteriška lytis, vyresnis amţius ir CD lėmė prastesnį bendros sveikatos, fizinio aktyvumo, veiklos apribojimų dėl fizinės sveikatos ir bendros fizinės sveikatos vertinimą; atliktos >2 revaskuliarizacinės procedūros gyvenime lėmė maţesnį skausmą, tačiau blogino emocinę būklę; dirbtas protinis darbas gerino veiklos apribojimų dėl emocinės būklės, bendros psichinės sveikatos vertinimą.
34
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Rekomenduojama plačiau ir veiksmingiau taikyti sergantiems IŠL antrinės profilaktikos programas, siekiant išvengti ligos bei pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės prastėjimo, ypač skiriant dėmesį vyresnio amţiaus pacientams, sergantiems cukriniu diabetu.
2. Rekomenduojama prailginti reabilitacijos trukmę pacientams sergantiems IŠL, siekiant pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
35
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Europos statistikos departamentas. [Internetas] [ţiūrėta 2017.10.20] Prieiga per internetą:
http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Causes_of_death_statistics/lt 2. Jolita Lankevičienė SERGANČIŲJŲ IŠEMINE ŠIRDIES LIGA SU SVEIKATA SUSIJUSI
GYVENIMO KOKYBĖ IR JOS VEIKSNIAI. LSMU publikacijos; 2015. Prieiga per internetą:
https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:8613685/
3. Milda Kovaitė Išeminės širdies ligos gydymo vaistais aktualijos. Farmacija ir laikas 2015/8
[ţiūrėta 2017.10.20] Prieiga per internetą:
http://www.emedicina.lt/lt/farmacija_ir_laikas/farmacija_ir_laikas_2015/8/isemines_sirdies_ligo s_gydymo_vaistais_aktualijos.html
4. Higienos institutas [Internetas] [ţiūrėta 2017.10.20] Prieiga per internetą:
http://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=168
5. Higienos institutas [Internetas] [ţiūrėta 2017.10.20] Prieiga per internetą:
https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=244
6. Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos. [Internetas] [ţiūrėta 2017.10.24]
Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/sirdie-ir-kraujagysliu-ligu-prevencijos-programa
7. Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos. [Internetas] [ţiūrėta 2017.10.24]
Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/sirdie-ir-kraujagysliu-ligu-prevencijos-programa/Documents/prevencija09.pdf
8. Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos. [Internetas] [ţiūrėta 2017.10.27]
Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/sirdie-ir-
kraujagysliu-ligu-prevencijos-programa/Documents/2016%20m.%20%C5%A1irdies%20ir%20kraujagysli%C5%B3%20lig %C5%B3%20prevencijos%20programos%20ataskaita.pdf
9. Ieva Staškutė SU SVEIKATA SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS SAMPRATA, STEBĖSENOS IR VERTINIMO METODAI BEI REIKŠMĖ SVEIKATOS POLITIKOJE.
Sveikatos politika ir valdymas; 2013. Prieiga per internetą: https://www.mruni.eu/upload/iblock/b0f/SPV-14-1-6-01.pdf
10. Vilma Raškelienė Išeminės širdies ligos rizikos veiksnių reikšmė su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui. LSMU publikacijos; 2009. Prieiga per internetą: http://repository.lsmuni.lt/bitstream/handle/1/60139/Disertacija.pdf?sequence=1
11. J. Ruţevičius Apie gyvenimo kokybę; 2013. [Internetas] [ţiūrėta 2017.10.27] Prieiga per internetą: http://www.kvalitetas.lt/index.php?id=716
12. Prof. dr. Boguslavas Gruţevskis, Urtė Lina Orlova Sąvokos „Gyvenimo kokybė“ raidos tendencijos. Mykolo Romerio universitetas; 2012. Prieiga per internetą:
https://www.mruni.eu/upload/iblock/9ca/001_gruzevskis_orlova.pdf
13. V. Milaševičiūtė, V.Pukelienė, E. Vilkas. Indeksas gyvenimo kokybei matuoti: analizė,
vertinimas ir tyrimas Lietuvos atveju. ORGANIZACIJŲ VADYBA: SISTEMINIAI TYRIMAI:
2006.39. Prieiga per internetą:
http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367179992757/DS.002.0.01.ARTIC
14. Daiva Vinkštelytė Tėvų, kurių vaikai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, gyvenimo kokybė.
VU eLABA biblioteka; 2010. Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_201527-80047/DS.005.0.01.ETD
15. Sandra Krutulienė Gyvenimo kokybė: sąvokos apibrėţimas ir santykis su gero gyvenimo terminais. Kultūra ir visuomenė, Socialinių tyrimų žurnalas; 2012. Prieiga per internetą:
36 https://www.researchgate.net/publication/277965277_Gyvenimo_kokybe_savokos_apibrezima s_ir_santykis_su_gero_gyvenimo_terminais
16. Margarita Staniūtė Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-36 klausimyną. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija T. 9, Nr. 1, 2007 m. rugpjūtis.
Prieiga per internetą: http://biological-psychiatry.eu/wp-content/uploads/2014/06/2007_9_Stani%C5%ABt%C4%97.pdf
17. Margarita Staniūtė Sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata sujusi gyvenimo kokybė ir jos pokyčiai ilgalaikio stebėjimo metu. LSMU bibliotekos talpykla; 2007. Prieiga per internetą:
http://repository.lsmuni.lt/bitstream/handle/1/70043/disertacija.pdf?sequence=1&isAllowed=y 18. Rita Rugienė, Jolanta Dadonienė, Algimantas Venalis, Sigita Stropuvienė Reumatinėmis ligomis sergančių ligonių ir kontrolinės grupės tiriamųjų gyvenimo kokybės palyginimas.
Institutional Repository of Vilnius University; 2005. Prieiga per internetą:
https://epublications.vu.lt/object/elaba:6173913/index.html
19. Lina Radzevičienė Antro tipo cukrinio diabeto klinikinės būklės, rizikos veiksnių bei gyvenimo kokybės įvertinimas ligos nustatymo metu. LSMU bibliotekos talpykla; 2007. Prieiga per internetą:
http://repository.lsmuni.lt/bitstream/handle/1/70051/darbas.pdf?sequence=1&isAllowed=y 20. Vilma Raškelienė, Marija Rūta Babarskienė, Jūratė Macijauskienė, Arvydas Šeškevičius
Arterinės hipertenzijos trukmės ir gydymo įtaka su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei.
Institutional Repository of Lithuanian University of Health Sciences; 2009. Prieiga per internetą: https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:5256043/
21. Urtė Lina Orlova Socialiai globojamų vyresnio amţiaus asmenų gyvenimo kokybės veiksniai.
Žurnalai, VU; 2014. Prieiga per internetą: http://www.zurnalai.vu.lt/socialine-teorija-empirija-politika-ir-praktika/article/view/2664/1874
22. Margarita Staniūtė, Julija Broţaitienė Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up. Institutional Repository of Lithuanian
University of Health Sciences; 2010. Available from:
https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:5367004/
23. H S J Picavet, N Hoeymans Health related quality of life in multiple musculoskeletal diseases: SF-36 and EQ-5D in the DMC3 study. BMJ journal; 2004. Available from:
http://ard.bmj.com/content/annrheumdis/63/6/723.full.pdf
24. Margareth Guimarães LimaI; Marilisa Berti de Azevedo BarrosI; Chester Luiz Galvão CésarII; Moisés GoldbaumIII
; Luana CarandinaIV; Rozana Mesquita Ciconelli Health related quality of life among the elderly: a population-based study using SF-36 survey. Scielo Public Health; 2009. Available from: http://www.scielosp.org/scielo.php?pid=S0102-311X2009001000007&script=sci_arttext&tlng=es
25. Fatihe Kerman Saravi, Ali Navidian, Shahindokht Navabi Rigi, Ali Montazeri Comparing health-related quality of life of employed women and housewives: a cross sectional study from
southeast Iran. BMC Womens Health; 2012. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3559256/
26. Robert F. Pangalila, MD, Geertrudis A. M. van den Bos, PhD, Bart Bartels, PT, and others Quality of life of adult men with Duchenne muscular dystrophy in the Netherlands: Implications for care. Journal of Rehabilitation Medicine; 2014. Available from:
https://www.medicaljournals.se/jrm/content/html/10.2340/16501977-1898
27. Izabella Uchmanowicz, Beata Jankowska-Polańska, Marta Wleklik, Joanna Rosinczuk-Tonderys, Grażyna Dębska Health-related quality of life of patients with cystic fibrosis
37 assessed by the SF-36 questionnaire. VIA MEDICA journals; 2014. Available from:
https://journals.viamedica.pl/advances_in_respiratory_medicine/article/view/36638
28. Kai Huggenberger, Stephan Wagner, Susanne Lehmann, André Aeschlimann, Beatrice Amann-Vesti and Felix Angst Health and quality of life in patients with primary and secondary lymphedema of the lower extremity. VASA European Journal of Vascular Medicine; 2015.
Available from: http://econtent.hogrefe.com/doi/pdf/10.1024/0301-1526/a000419
29. Ewa Piotrowicz, Rafał Baranowski, Maria Bilinska, Monika Stepnowska, Malgorzata Piotrowska, Anna Wójcik and others A new model of home‐based telemonitored cardiac rehabilitation in patients with heart failure: effectiveness, quality of life, and adherence.
European Journal of Heart Failure; 2010. Available from:
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1093/eurjhf/hfp181
30. David J. Cohen, M.D., Ben Van Hout, Ph.D., Patrick W. Serruys, M.D. and others Quality of Life after PCI with Drug-Eluting Stents or Coronary-Artery Bypass Surgery. The new England
journal of medicine; 2011. Available from:
38
17. PRIEDAI
1 priedas
SF-36 klausimynas
Anketoje pateikti klausimai apie Jūsų sveikatą, kaip Jūs jaučiatės ir kaip Jūs galite atlikti kasdieninę veiklą. Jeigu Jūs nesate įsitikinęs, kaip atsakyti į kokį nors klausimą, prašom parinkite labiausiai tinkantį atsakymą ir jeigu norite, pateikite savo komentarus. Nepraleiskite per daug laiko atsakinėdami, nes greitas atsakymas daţnai ir būna teisingas.
1. Apskritai, ar galite sakyti, kad Jūsų sveikata yra:
(Prašau pažymėti vieną atsakymą)
Puiki Labai gera Gera
Nebloga Bloga
2. Palyginus prieš 1 metus, kaip pasikeitė Jūsų sveikata dabar:
(Prašau pažymėti vieną atsakymą)
Ţymiai geresnė, negu prieš 1 metus Truputį geresnė, negu prieš 1 metus Panaši, kaip ir buvo Truputį blogesnė, negu prieš 1 metus
Ţymiai blogesnė, negu prieš 1 metus
3. Sveikata ir kasdieninė veikla
Šie klausimai yra apie veiklą, kurią Jūs atliekate kasdien. Ar Jūsų sveikata riboja šią veiklą? Jei taip, tai kiek?
(Prašau pažymėti vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Taip, labai riboja Taip, truputį riboja Ne, neriboja visai
a) Energinga veikla, tokia kaip bėgimas, sunkių daiktų kėlimas, dalyvavimas įtemptame sporte
b) Vidutinio sunkumo veikla, tokia kaip stalo perstūmimas, valymas dulkių siurbliu
c) Kėlimas ir nešimas maisto prekių
39 Taip, labai riboja Taip, truputį riboja Ne, neriboja visai
e) Lipimas vieną aukštą
f) Pasilenkimas, klūpojimas ar stovėjimas
g) Ėjimas daugiau negu 1,5 kilometro
h) Ėjimas pusę kilometro
i) Ėjimas 100 metrų
j) Prausimasis ir apsirengimas
4. Per pastarąsias 4 savaites, ar Jūs turėjote kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita reguliaria kasdienine veikla dėl fizinės sveikatos?
(Prašau atsakykite TAIP arba NE į kiekvieną klausimą)
TAIP NE
a) maţiau laiko praleidţiate darbe ar kitur
b) atlikote maţiau, negu Jūs norėtumėte
c) apribojote darbo rūšį ar kitą veiklą
d) iškilo sunkumai atliekant darbą ar kitą veiklą (pvz.:
reikia ţymiai daugiau pastangų)
5. Per pastarąsias 4 savaites, ar Jūs turėjote kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita reguliaria kasdienine veikla dėl kokių nors emocinių problemų (tokių kaip depresijos ar nerimo jautimas)?
(Prašau atsakykite TAIP arba NE į kiekvieną klausimą)
TAIP NE
a) maţiau laiko praleidţiate darbe ar kitur
b) atlikote maţiau, negu norėtumėte
c) neatlikote darbo ar kitų uţduočių taip rūpestingai, kaip paprastai
40 6. Per pastarąsias 4 savaites, kaip Jūsų fizinė sveikata ar emocinės problemos trukdė Jums
bendrauti su šeima, draugais, kaimynais ar grupėmis?
(Prašau pažymėti vieną langelį)
Ne, visiškai ne Neţymiai Vidutiniškai
Gana nemaţai Ypatingai
7. Kokio intensyvumo būdavo kūno skausmai per pastarąsias 4 savaites?
(Prašau pažymėti vieną langelį)
Nebuvo Labai silpni Silpni
Vidutinio intensyvumo Sunkūs Labai sunkūs
8. Per pastarąsias 4 savaites, kaip skausmas pertraukė Jūsų normalų darbą (įskaitant namų ruošą ir darbą ne namie)?
(Prašau pažymėti vieną langelį)
Ne, visai ne Labai nedaug Vidutiniškai
Gana nemaţai Ypatingai
JŪSŲ JAUSMAI
9. Šie klausimai yra apie Jūsų savijautą ir kaip Jūs tai apibūdintumėte per paskutinį mėnesį. (Kiekvienam klausimui parinkite po vieną atsakymą).
(Prašau pažymėti vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Visada Daţniau -siai Kartais Retkar -čiais Retai Niekad a
Kaip daţnai per pastarąjį
mėnesį: a) Ar Jūs jautėte gyvenimo pilnatvę? b) Ar Jūs buvote labai nervingas? c) Ar Jūs jautėtės tokios blogos nuotaikos, kad niekas
negalėjo Jūsų pralinksminti?
d) Ar Jūs jautėtės ramus ir
41 Visada Daţniau -siai Kartais Retkar -čiais Retai Niekad a e) Ar Jūs turėjote daug energijos? f) Ar Jūs jautėtės nuliūdęs ir niūrus? g) Ar Jūs jautėtės išsisėmęs? h) Ar Jūs buvote laimingas ţmogus? i) Ar Jūs jautėtės pavargęs? j) Ar Jūsų sveikata apribojo Jūsų socialinę veiklą (kaip draugų ar artimų giminių lankymas)?
BENDRA SVEIKATA
10. Prašau parinkti atsakymą, kuris geriausiai išreiškia teisingas ar klaidingas Jums yra kiekvienas iš šių tvirtinimų?
(Prašau pažymėti vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Tiksliai teisingas Daţniausia i teisingas Nesu įsitikinęs Daţniausia i klaidingas Tiksliai klaidinga s
a) Man atrodo, kad aš labiau linkęs
sirgti negu kiti ţmonės
b) Aš esu toks sveikas kaip ir kiti, ką
aš paţįstu
c) Aš manau, kad mano sveikata
blogės
