VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
Sandra Kukštaitė
Kauno apskrities ligoninės gydytojų pasitenkinimo darbu įvertinimas
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas dr. V. Šveikauskas
visuomenės sveikatos vadyba / mokslinis vadovas dr. V. Šveikauskas; Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. – Kaunas, 2007. – 64 p.
Darbo tikslas - įvertinti Kauno apskrities ligoninės gydytojų pasitenkinimą darbu. Uţdaviniai
1. Atskleisti gydytojų poţiūrį į profesiją ir bendrą profesinį pasitenkinimą. 2. Nustatyti bendrą gydytojų pasitenkinimo darbu lygį.
3. Išskirti gydytojų pasitenkinimą darbe lemiančius veiksnius. 4. Numatyti gydytojų pasitenkinimo darbu gerinimo galimybes. Tyrimo metodika
Planuota, jog tiriamųjų populiaciją sudarys visi Kauno apskrities ligoninėje dirbantys gydytojai (301). Gydytojų apklausai vykdyti nedavė leidimo vieno Kauno apskrities ligoninės padalinio vadovas (padalinyje dirba 43 gydytojai). Todėl tyrimo metu buvo išdalintos 258 anketos, gauti 203 atsakymai (78,6 proc.). Klausimyno pagrįstumui įvertinti atlikta klausimyno psichometrinių savybių statistinė analizė. Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 11,5.
Rezultatai
Absoliuti dauguma gydytojų (95,4 proc.) yra patenkinti savo profesija. Nepatenkinti gydytojai daţniau nei patenkinti nepasirinktų gydytojo specialybės ir patenkinti gydytojai daţniau nei nepatenkinti rekomenduotų savo vaikams rinktis gydytojo profesiją. Didţioji dalis gydytojų yra patenkinti savo darbu (85,7 proc.). Pusė arba daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių gydytojų yra nepatenkinti tyrimo metu analizuotais pasitenkinimo darbu veiksniais. Nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp gydytojų pasitenkinimo darbu ir gydytojų ryšio su organizacija (r=0,26, p≤0,001), kvalifikacijos kėlimo galimybių (r=0,31, p≤0,001), darbo uţmokesčio (r=0,32, p≤0,001), sprendimų priėmimo (r=0,34, p≤0,001), gydytojų santykių su vadovais/bendradarbiais (r=0,35, p≤0,001), karjeros galimybių (r=0,4, p≤0,001). Neigiamas statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys nustatytas tarp darbo krūvio ir pasitenkinimo darbu (r=-0,22, p≤0,01) bei tarp darbo įtakos sveikatai ir pasitenkinimo darbu (r=-0,39, p≤0,01). Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tarp gydytojų pasitenkinimo darbu ir pasitenkinimo darbo uţmokesčiu, pasitenkinimo kvalifikacijos kėlimo bei pasitenkinimo karjeros galimybėmis.
Išvados
1. Įvertinus gydytojų poţiūrį į profesiją, dauguma gydytojų (83,8 proc.), jei vėl rinktųsi
profesiją, pasirinktų gydytojo specialybę ir daugiau nei pusė gydytojų (70,6 proc.) rekomenduotų savo vaikams rinktis gydytojo profesiją. Absoliuti dauguma gydytojų (95,4 proc.) yra patenkinti savo profesija. Veiksniai, galintys turėti įtakos gydytojų profesiniam pasitenkinimui tai - pastangų pripaţinimas ir įvertinimas, sprendimų priėmimas, nenormuotas darbo laikas.
2. Bendras gydytojų pasitenkinimas darbu yra gana aukštas – 85,7 proc. gydytojų yra
patenkinti savo darbu. Jaunesnės gydytojos labiau nei vyresnės yra patenkintos savo darbu.
3. Svarbiausi statistiškai reikšmingi veiksniai, turintys įtakos gydytojų pasitenkinimui
darbu yra: pasitenkinimas darbo uţmokesčiu bei sprendimų priėmimo galimybe, ryšys su organizacija, santykiai su bendradarbiais ir darbo įtaka sveikatai.
4. Remiantis darbo išvadomis, pasiūlytos rekomendacijos Kauno apskrities ligoninės
Kaunas county hospital: Management Of Public Health / scientific supervisor
dr. V. Šveikauskas; Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. – Kaunas, 2007. – 64 p.
Aim of the thesis – to evaluate the satisfaction with the work of the physicians in
Kaunas county hospital.
Targets:
1. To reveal the attitude of the physicians towards the profession and general
professional satisfaction.
2. To identify the general level of satisfaction of the physicians with the work.
3. To define the factors determining the satisfaction of the physicians in the workplace. 4. To draw the possibilities about the improvement of satisfaction of the physicians
with the work.
Methods of the research
It was planned at the beginning that the study population will consist of all the physicians employed in Kaunas county hospital (301 total). The permission for the research wasn„t obtained from one of the head of department in the hospital (there are 43 physicians employed in it). Totally, 258 questionnaires were distributed and 203 received (the response rate was 78.6 percent). For evaluation of the validation of questionnaire the statistical analysis of psychometric characteristics of the questionnaire was performed. The data of the survey was analysed using SPSS 11.5.
Results
The total majority of the respondents (95.4 percent) were satisfied with their profession. Nonsatisfied ones more often then the satisfied said they would never choose the specialty of physicians and satisfied respondents more then the nonsatisfied claimed they would recommend to choose the profession of physician for their children. Majority of the respondents were satisfied with the work (85.7 percent). Half and even more of the physicians were nonsatisfied with the factors of the work during the survey. There was moderate and statisticaly significant correlation among the satisfaction of the physicians with the work and the link of the physicians with the organization observed (r=0.26, p≤0,001), possibilities in improving the competencies (r=0.31, p≤0,001), salary (r=0.32, p≤0,001), decision – making (r=0.34, p≤0,001), interaction with managers/colleagues (r=0.35, p≤0,001), and career opportunities (r=0.4, p≤0,001). Negative but statistically significant correlation among the workload and satifaction with the work (r=-0.22, p≤0,01) and among the influence of the work to the health and satifaction with the work was observed (r=-0.39, p≤0,01). Statistically significant differences among the satisfaction of physicians with the work and the satisfaction with the sallary, satisfaction with the opportunities in improving the competencies and satisfaction with the career opportunities were observed as well.
Conclusions
1. Majority of the respondents said they would choose medical profession again (83.8
percent). More then half of the physicians said they would recommend to choose profession of physician for their children (70.6 percent). Majority of the respondents were satisfied with their profession (95.4 percent). Recognition and evaluation of the efforts, decision – making, flexible work schedule were the factors influencing the professional satisfaction of the respondents.
2. The overall satisfaction of the physicians with the work was rather high – even 85.7
percent of them were satisfied. Younger physicians females were more satisfied with their work then the elder ones.
main factors having statistically significant influence on the satisfaction of the physicians with their work.
4. According to the results of the survey there were recommendations for the
improvement of satisfaction of the physicians with the work in Kaunas county hospital suggested
ĮVADAS... 8
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI... 10
2. LITERATŪROS APŢVALGA... 11
2.1. Pasitenkinimo darbu sąvoka... 11
2.2. Gydytojų pasitenkinimas darbu... 12
2.2.1. Bendras gydytojų pasitenkinimo darbu lygis... 12
2.2.2. Gydytojų pasitenkinimas profesija... 13
2.2.3. Gydytojų pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai... 15
2.2.3.1. Informuotumo principas... 16
2.2.3.2. Sprendimų priėmimas... 17
2.2.3.3. Santykiai su vadovais... 17
2.2.3.4. Santykiai su bendradarbiais... 18
2.2.3.5. Pastangų pripaţinimas ir įvertinimas... 18
2.2.3.6. Darbo krūvis... 18
2.2.3.7. Darbo sąlygos... 19
2.2.3.8. Darbo įtaka sveikatai... 20
2.2.3.9. Darbo uţmokestis... 21
2.2.3.10. Kvalifikacijos kėlimo galimybės... 22
2.2.3.11. Karjeros galimybės... 22
2.2.3.12. Ryšio su organizacija reikšmė... 22
2.2.3.13. Sveikatos politika ir sveikatos prieţiūros reforma... 22
2.3.14. Asocialių neblaivių pacientų aptarnavimas... 23
3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS... 24
3.1. Pasitenkinimo darbu įvertinimas... 24
3.2. Tyrimo metodika... 25
3.2.1. Klausimyno parengimas ir medţiaga... 25
3.2.2. Bandomasis tyrimas... 26
3.2.3. Tirtųjų kontingentas... 26
3.2.4. Klausimyno psichometrinių savybių statistinė analizė... 27
3.2.5. Statistinė duomenų analizė... 30
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 31
4.1.Sociodemografiniai rodikliai... 31
4.2. Gydytojų poţiūris į profesiją ir profesinis pasitenkinimas... 32
4.3. Bendras gydytojų pasitenkinimas darbu... 34
4.4. Veiksniai, lemiantys gydytojų pasitenkinimą darbu... 36
4.4.1. Informuotumo principas... 39
4.4.2. Sprendimų priėmimas... 39
4.4.3. Santykiai su vadovais ir bendradarbiais... 39
4.4.4. Pastangų pripaţinimas ir įvertinimas... 40
4.4.5. Darbo krūvis... 40
4.4.6. Darbo sąlygos... 41
4.4.7. Darbo įtaka sveikatai... 41
4.4.8. Darbo uţmokestis... 41
4.4.9. Kvalifikacijos kėlimo galimybės... 42
4.4.10. Karjeros galimybės... 46
4.4.11. Ryšio su organizacija reikšmė... 47
4.4.12. Dabartinė sveikatos politika, sveikatos prieţiūros reforma ir asocialių neblaivių pacientų aptarnavimas... 47
4.5. Veiksniai, skatinantys gydytojus dirbti geriau... 49
IŠVADOS... 51
REKOMENDACIJOS... 52
LITERATŪRA... 53
1 lentelė. Straipsnių, kuriuose aprašyti bendri gydytojų pasitenkinimo darbu lygiai,
sąrašas... 60
2 lentelė. Straipsnių, kuriuose aprašyti bendri gydytojų pasitenkinimo darbu lygiai, sąrašas... 61
3 lentelė. Straipsnių, kuriuose aprašyti gydytojų pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai, sąrašas... 62
4 lentelė. Koreliacija tarp pasitenkinimo darbu ir darbo sąlygų... 19
5 lentelė. Trijų pateiktų metodikų (Aprašomojo darbo indekso, Minesotos pasitenkinimo klausimyno ir Herzbergo dviejų veiksnių modelio) darbo aspektų palyginimas... 25
6 lentelė. Klausimyno psichometrinės savybės... 28
7 lentelė. Gydytojų (absoliut. skaičiais ir proc.) profesinio pasitenkinimo ryšys su lytimi ir amţiumi... 34
8 lentelė. Veiksniai, galintys turėti įtakos gydytojų profesiniam pasitenkinimui... 34
9 lentelė. Gydytojų (absoliut. skaičiais ir proc.) pasitenkinimo darbu ryšys su lytimi ir amţiumi... 35
10 lentelė. Veiksniai, galintys turėti įtakos gydytojų pasitenkinimui darbu... 36
11 lentelė. Gydytojų pasitenkinimui darbu galinčių turėti įtakos veiksnių Pearsono koreliacijos koeficientai... 38
12 lentelė. Gydytojų (absoliut. skaičiais ir proc.) pasitenkinimo darbu ir profesinio pasitenkinimo ryšys su pasitenkinimu darbo uţmokesčiu... 42
13 lentelė. Gydytojų (absoliut. skaičiais ir proc.) pasitenkinimo darbu ryšys su pasitenkinimu kvalifikacijos kėlimo galimybėmis... 43
14 lentelė. Gydytojų (absoliut. skaičiais ir proc.) pasitenkinimo darbu ryšys su pasitenkinimu karjeros galimybėmis... 47
15 lentelė. Gydytojų (abs. skaičiais ir proc.) pasitenkinimo darbu ryšys su pasitenkinimu darbo sąlygomis... 63
16 lentelė. Gydytojų pasitenkinimui darbu galinčių turėti įtakos veiksnių logistinė regresinė analizė... 49
17 lentelė. Pasitenkinimui profesija galinčių turėti įtakos veiksnių logistinė regresinė analizė... 63
18 lentelė. Gydytojų pasitenkinimą darbu gerinančių veiksnių pasiskirstymas pagal pasitenkinimą darbu... 64
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. Gydytojų pasiskirstymas pagal amţių... 31
2 pav. Gydytojų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį... 31
3 pav. Gydytojų pasiskirstymas pagal darbo staţą... 32
4 pav. Gydytojų poţiūris į profesiją ir profesinis pasitenkinimas... 32
5 pav. Gydytojų ketinimo rinktis gydytojo specialybę pakartotinai ir rekomendavimo savo vaikams rinktis gydytojo profesiją priklausomybė nuo pasitenkinimo darbu... 33
6 pav. Kvalifikacijos kėlimą skatinančių faktorių priklausomybė nuo gydytojų pasitenkinimo darbu... 44
7 pav. Informacinių šaltinių, susijusių su kvalifikacijos kėlimu, priklausomybė nuo gydytojų pasitenkinimo darbu... 45
8 pav. Kvalifikacijos kėlimo būdų ir formų priklausomybė nuo gydytojų pasitenkinimo darbu... 46
9 pav. Gydytojų profesinių rizikos faktorių priklausomybė nuo pasitenkinimo darbu... 48
BPG – Bendrosios praktikos gydytojas ES – Europos Sąjunga
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos JDI – Aprašomasis darbo indeksas
KMUK – Kauno medicinos universitetinės klinikos LR – Lietuvos Respublika
MSQ – Minesotos pasitenkinimo klausimynas PSDF – Privalomojo sveikatos dradimo fondas PSP – Pirminė sveikatos prieţiūra
SASO – Sveikatos apsaugos sistemos organizacija SD – Standartinis nuokrypis
ĮVADAS
Patenkinti darbu darbuotojai – organizacijos ilgaamţiškumo ir sėkmės pagrindas. Kitaip tariant, organizacijos sėkmė priklauso nuo to, ar darbuotojai, atliekantys savo darbą, yra patenkinti. Patenkinti savo darbu darbuotojai tiki, kad organizacija ir toliau sudarys sąlygas, teikiančias jiems pasitenkinimą darbu; jie rūpinasi savo darbo kokybe, yra labiau įsipareigoję organizacijai, jaučiasi atsakingi uţ darbo aplinką ir stengiasi, kad ji teiktų pasitenkinimą (1). Be to, patenkinti darbuotojai yra ne tik kūrybiški bei produktyvūs, bet ir laimingi (2). Tuo tarpu, jei darbuotojai nepatenkinti darbu, neigiamas efektas organizacijai neginčijamas.
Sėkmingos veiklos siekia kiekviena sveikatos prieţiūros įstaiga. Lietuvoje vykstanti sveikatos prieţiūros reforma, siekiant geresnės populiacijos sveikatos, yra nukreipta į paslaugų kokybę. Paslaugų kokybę didţia dalimi nulemia jas teikiančių sveikatos prieţiūros įstaigų ţmogiškųjų išteklių - gydytojų - valdymas. Ligoninės personalas susidurs su sunkumais tenkindamas pacientų poreikius, jei pačio personalo poreikiai nebus patenkinti (3, 4). Kuo labiau patenkinti darbuotojai savo darbu, tuo labiau patenkinti yra pacientai suteiktomis paslaugomis (5).
Taigi geras paslaugas galima teikti tik tuo atveju, jei dirbamas darbas sukelia pasitenkinimą (2). Todėl, siekiant aukštesnės darbo kokybės, būtina išsiaiškinti sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojų pasitenkinimo darbu lygį ir veiksnius, turinčius įtakos darbuotojų pasitenkinimui darbu. Visa tai galima įvertinti atliekant pasitenkinimo darbu tyrimus. Šie tyrimai yra svarbūs, nes išsiaiškinamas bendras pasitenkinimo darbu lygis, suţinoma darbuotojų nuomonė apie galimas problemas, palyginami darbuotojų poţiūriai, o tai leidţia vadovams tobulinti įstaigos planus bei veiklą (6).
Tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti Kauno apskrities ligoninės gydytojų pasitenkinimą darbu, yra svarbus. Ligoninės yra organizacijos, kurias sunku valdyti. Dar sudėtingiau, kai jose vyksta restruktūrizacijos procesas (7). Kauno apskrities ligoninėje vyksta spartus restruktūrizacijos procesas. Todėl ligoninės valdyba turi turėti aiškius planus, aprūpinti savo darbuotojus informacija apie tikslus ir situaciją, pokyčius, skirti pakankamai dėmesio vadovų ir darbuotojų santykiams, stresinėms situacijoms, darbo sąlygoms. Jei visi paminėti veiksniai yra ignoruojami, ligoninės darbuotojų pasitenkinimas darbu „sugriūva“.
Kauno apskrities ligoninė buvo įkurta 1952 m. Tuo metu ligoninei buvo suteiktas Kauno miesto 3-iosios ligoninės pavadinimas. 1995 metais prasidėjo naujas ligoninės gyvenimo etapas. Reorganizuojant asmens sveikatos prieţiūros įstaigas, nuo 3-iosios klinikinės ligoninės buvo atskirtos poliklinikos, o pagal LR vyriausybės 1997-10-01 nutarimą
Nr. 1075 Kauno m. 3-iosios klinikinės ligoninės steigėja tapo Kauno apskrities viršininko administracija. Pagal Kauno apskrities sveikatos prieţiūros įstaigų reorganizavimo projektą 2002-07-01 Kauno apskrities viršininko įsakymu prie 3-sios klinikinės ligoninės prijungiami Kauno krikščioniškieji gimdymo namai, ir įstaigai suteikiamas pavadinimas Všį Kauno apskrities ligoninė. Viso nuo 2002 metų stacionarinių lovų skaičius sumaţėjo 186 lovomis. Nuo 2005 metų sausio 1 dienos prie Kauno apskrities ligoninės prijungta Garliavos ligoninė, kuri tapo Kauno apskrities ligoninės filialu. Per pirmąjį restruktūrizavimo etapą 2005 – 2006 metais atlikta:
nuo 2005 01 01 sudėtingi laboratoriniai tyrimai atliekami Kauno apskrities ligoninės laboratorijoje;
2005 04 29 įsteigtas palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius; nuo 2005 metų nutraukta vidaus ligų skyrių veikla;
nuo 2005 12 31 nutraukta rentgeno kabineto veikla Vilkijoje; nuo 2006 01 02 uţdarytas vaikų ligų skyrius;
2006 12 23 įsigytas naujas rentgeno aparatas;
2007 01 02 prie Garliavos ligoninės prijungta Slaugos ligoninė „Viršuţiglis“.
Nuo 2005 metų spalio 1 dienos prie Všį Kauno apskrities ligoninės buvo prijungta Psichiatrijos ligoninė, kuri tapo Kauno apskrities ligoninės padaliniu. 2005 metais, gavus finansavimą iš PSDF biudţeto lėšų, buvo pradėtas įgyvendinti Psichiatrijos ligoninės restruktūrizavimo projektas. Per pirmąjį restruktūrizavimo etapą 2005 – 2006 metais atlikta daug remonto darbų, kurie ir būtini restruktūrizacijai vykti.
Todėl labai svarbu Kauno apskrities ligoninėje vykstančio restruktūrizacijos proceso metu nustatyti gydytojų pasitenkinimo darbu lygį ir veiksnius, lemiančius pasitenkinimą darbu, kad vėliau, tai yra po Kauno apskrities ligoninės restruktūrizacijos, būtų galima pakartoti šį tyrimą ir įvertinti restruktūrizacijos įtaką gydytojų pasitenkinimui darbu. Tikimės, kad ligoninės vadovybė pasinaudos šio tyrimo duomenimis, kad padidintų gydytojų pasitenkinimą darbu, o kartu ir savo, kaip organizacijos, teikiančios kokybiškas paslaugas, prestiţą.
Kauno apskrities ligoninės gydytojų pasitenkinimo darbu tyrimo metu, pirmiausia, siekiama nustatyti bendrą gydytojų pasitenkinimo darbu lygį ir jų poţiūrį į profesiją. Siekiama identifikuoti Kauno apskrities ligoninės gydytojų pasitenkinimą darbu lemiančius veiksnius ir juos identifikavus, pateikti gydytojų pasitenkinimo darbu gerinimo galimybes.
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas - įvertinti Kauno apskrities ligoninės gydytojų pasitenkinimą darbu.
Uţdaviniai:
1. Atskleisti gydytojų poţiūrį į profesiją ir bendrą profesinį pasitenkinimą. 2. Nustatyti bendrą gydytojų pasitenkinimo darbu lygį.
3. Išskirti gydytojų pasitenkinimą darbe lemiančius veiksnius. 4. Numatyti gydytojų pasitenkinimo darbu gerinimo galimybes.
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1. Pasitenkinimo darbu sąvoka
Smithas, Kendallis ir Hulinas teigė, kad pasitenkinimas darbu yra jausmai, kuriuos darbuotojas jaučia savo darbui (8). Šie jausmai remiasi tuo, kaip individas suvokia skirtumus tarp to, ko jis laukė ir to, ką jis patyrė.
Lockas pasitenkinimą darbu apibūdino kaip malonią emocinę būseną, kylančią iš individo pasiekimų įvertinimo. Be to, jis teigia, kad pasitenkinimas darbu yra veikla, kurios asmuo tikisi iš darbo ir kurią jis suvokia dirbdamas.
Remiantis Lawleriu, pasitenkinimas darbu yra skirtumo tarp individo lūkesčių ir pasekmių suvokimas (8).
Anot Schultzo, pasitenkinimas darbu yra ţmonių psichologinis polinkis į veiklą, apimančią gausybę poţiūrių ar jausmų (8).
Lofguistas ir Dawisas pateikė tokius apibrėţimus: „pasitenkinimas darbu yra teigiamas tikslinės aplinkos įvertinimas; individo poreikių patenkinimo pasekmė; maloni emocinė būsena; individo vertinimas, kokiu lygiu aplinka patenkino jo poreikius“ (8).
Pasitenkinimą darbu aiškiai ir paprastai apibrėţė Kormanas (9) poreikių tenkinimo teorijoje: „pasitenkinimas darbu yra kintantis rodiklis, kuris parodo, kaip ţmonės vertina savo darbą ar atskirus to darbo aspektus“.
Remiantis P. Jucevičiene, pasitenkinimas darbu yra teigiamų ir neigiamų ţmogaus jausmų rinkinys, parodantis, kaip darbuotojas vertina savo darbą (10).
S IA - OI V 1 formulė Pasitenkinimas (S) tai laukiamų rezultatų (A) su jiems priskirtais valentingumais (V) palyginimas su skirtumu tarp laukiamų ir pasiektų rezultatų (O) (4).
Ši formulė parodo ryšį tarp motyvacijos ir pasitenkinimo. Individas negali būti patenkintas, jei jis nėra motyvuotas vienu ar kitu darbo aspektu, tai yra, jei jis nelaukia vienokio ar kitokio rezultato, jam neteikia jokio reikšmingumo arba jo netrokšta, nepriskiria jam jokio valentingumo.
2.2. Gydytojų pasitenkinimas darbu
2.2.1. Bendras gydytojų pasitenkinimo darbu lygis
Gydytojų pasitenkinimas darbu yra susijęs su pacientų pasitenkinimu teikiamomis sveikatos prieţiūros paslaugomis (11). Taigi paslaugų kokybė priklauso nuo gydytojų pasitenkinimo darbu lygio. Atlikti tyrimai kelia prielaidą, jog gydytojai vis labiau tampa nepatenkinti savo darbu.
1 lentelėje (2 priedas) pateikiamas straipsnių, kuriuose buvo aprašyti bendri gydytojų pasitenkinimo darbu lygiai, sąrašas.
Landon ir kiti (12) tyrė Jungtinių Amerikos Valstijų gydytojų pasitenkinimo darbu pokyčius per 1997-2000 metus. Bendri vidurkiai parodė reikšmingus skirtumus tarp 60 vietovių. Tarp 12 didelio intensyvumo vietovių, gydytojų šiek tiek ar labai nepatenkintų
darbu procentas svyravo nuo 8,8 proc. gydytojų Lansinge (Mičigane) (1999 m.) iki 34,2 proc.
gydytojų Majamyje (Floridoje) (1997 m.). Tyrimo metu buvo vertinami gydytojų pasitenkinimo darbu pokyčiai trimis laikotarpiais: 1996-1997 metų, 1997-1999 metų ir 1999-2001 metų. Nuo 1997 iki 1999 metų sumaţėjusį pasitenkinimą darbu pareiškė 25,6 proc. PSP specialistų ir 18,1 proc. PSP specialistų nurodė padidėjusį pasitenkinimą darbu. Tuo tarpu 1999 – 2001 metų laikotarpiu PSP specialistų, nurodţiusių sumaţėjusį ir padidėjusį pasitenkinimą darbu, procentas beveik nesiskyrė: sumaţėjusį pasitenkinimą darbu nurodė 19,8 proc. PSP specialistų, o padidėjusį – 20,4 proc. PSP specialistų. Tyrimo duomenys (12) parodė, kad:
1. Bendri gydytojų pasitenkinimo darbu lygiai per 1997 – 2001 metų laikotarpį ţymiai nepakito, nors neţymus sumaţėjimas pastebėtas 1997 ir 1999 metais.
2. Egzistuoja reikšmingi pokyčiai vietinėje rinkoje. Remiantis gautais duomenimis, iškelta prielaida, kad gydytojų pasitenkinimo darbu pokyčiai gali būti nulemti vietinių reiškinių.
3. Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių gydytojų pasitenkinimo darbu pokyčius, yra gydytojų autonomija. Pajamų pokytis buvo reikšmingas tik PSP specialistams, o veiklos nuosavybės pokytis buvo svarbus ir PSP specialistams, ir gydytojams specialistams.
Nylenna ir kiti (13) 2002 metais Norvegijoje siekė nustatyti galimą gydytojų pasitenkinimo darbu sumaţėjimą. Tyrimo rezultatai buvo palyginti su 1994 ir 2000 metais atliktų tyrimų rezultatais (apklausose dalyvavo tie patys gydytojai, t.y. jų dauguma). Gauti rezultatai nepatvirtino Norvegijos gydytojų profesinio pasitenkinimo sumaţėjimo galimybės.
2002 metų tyrimo duomenys parodė, jog dauguma Norvegijos apklaustų gydytojų yra patenkinti savo darbu. Dauguma gydytojų teigė turintys aukštesnį pasitenkinimo darbu lygį, nei kitų profesijų ţmonės (teisininkai, dvasininkai, psichologai, amatininkai, ūkininkai, policininkai). Gydytojų pasitenkinimas darbu nuo 1994 iki 2000 metų reikšmingai padidėjo. Skyrėsi atskirų specialybių gydytojų pasitenkinimo darbu vertinimai: anesteziologai ir vidaus ligų gydytojai nurodė ţemesnį nei vidutinį pasitenkinimo darbu lygį, o psichiatrai ir pirminės sveikatos prieţiūros gydytojai – aukštesnį nei vidutinį.
Mechteld Visser ir kitų mokslininkų (14)Olandijoje atlikto tyrimo (kurio vienas iš tikslų buvo nustatyti medicinos darbuotojų pasitenkinimą darbu,) duomenys parodė, kad nepaisant, jog Olandų medicinos specialistai patiria daug streso (55% gydytojų nurodė aukštus streso lygius), jų pasitenkinimas darbu nepaprastai didelis.
Adamonienė (15), ištyrusi Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojų-chirurgų pasitenkinimą darbu, nustatė ţemą bendrą gydytojų pasitenkinimą darbu. Tyrimo metu buvo nustatyti pasitenkinimą darbu didinantys bei maţinantys veiksniai (ţr. 3 lentelę 4 priede).
Bodur (16) tyrė sveikatos prieţiūros darbuotojų, dirbančių 21 Turkijos sveikatos prieţiūros centre, pasitenkinimą darbu. Nustatyta, kad apklaustųjų pasitenkinimas darbu yra ţemas (ţr. 1 lentelę 2 priede). Sveikatos prieţiūros darbuotojai neigiamai vertina darbo sąlygas ir atlyginimą (ţr. 3 lentelę 4 priede).
Bučiūnienė ir kiti (1) 2003 metais atliko gydytojų ir bendrosios praktikos gydytojų, dirbančių Kauno pirminiame sveikatos prieţiūros lygyje, pasitenkinimo darbu tyrimą. Nustatyta, kad gydytojų, dirbančių pirminiame sveikatos prieţiūros sektoriuje, pasitenkinimas darbu yra pakankamai ţemas, o pagrindiniai veiksniai, kurie turi įtakos gydytojų nepasitenkinimui darbe, yra atlyginimas, socialinė padėtis ir darbo krūvis.
2.2.2. Gydytojų pasitenkinimas profesija
Gydytojų pasitenkinimui profesija pastaruoju metu skiriama daug dėmesio. Tam yra prieţasčių. Nepasitenkinimui profesija taip pat turi būti skiriama daug dėmesio. Pirma, dėl nepasitenkinimo savo profesija gali sumaţėti tam tikrų specialybių gydytojų skaičius. Antra, uţsitęsęs nepasitenkinimas gali sukelti sveikatos problemas patiems gydytojams. Ir trečia, nepatenkinti savo profesija gydytojai gali būti linkę vienytis ir streikuoti. Be to, gydytojai patenkinti savo profesija teikia geresnę sveikatos prieţiūrą nei savo profesija nepatenkinti (11).
Buvo atliktas tam tikras skaičius tyrimų, kurie parodė gydytojų pasitenkinimą savo profesija įvairiose srityse: greitosios medicinos pagalbos, dermatologijos, akušerijos - ginekologijos, šeimos medicinos, psichiatrijos ir geriatrijos.
2 lentelėje (3 priedas) pateikiamas straipsnių, kuriuose buvo aprašytas gydytojų pasitenkinimas profesija, sąrašas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose Leigh ir kiti (11) atliko 33 skirtingų specialybių gydytojų profesinio pasitenkinimo tyrimą. Tyrimo metu nustatyta, jog gydytojai nevienodai patenkinti savo profesija. Specialybės, teikiančios pasitenkinimą reikšmingai labiau nei šeimos gydytojo medicina, yra šios: geriatrija (GS=2.04); naujagimių ir perinatalinė medicina (GS=1.89); dermatologija (GS=1.48); pediatrija (GS=1.36). Specialybės, teikiančios nepasitenkinimą reikšmingai labiau nei šeimos medicina, yra šios: otolaryngologija (GS=1.78); akušerija - ginekologija (GS=1.61); oftalmologija (GS=1.51); ortopedija (GS=1.36); terapija (GS=1.22). Be to, buvo nustatytas teigiamas stiprus statistiškai reikšmingas ryšys tarp pajamų ir pasitenkinimo darbu bei neigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp darbo valandų ir pasitenkinimo darbu.
Frank ir kiti (17), ištyrę moterų gydytojų pasitenkinimą profesija, nustatė, jog moterys yra patenkintos savo profesija, bet dauguma jų, jei būtų suteiktas šansas, nepasirinktų gydytojo profesijos arba rinktųsi kitą specialybę. Be to, buvo nustatytas stiprus statistiškai reikšmingas ryšys tarp darbo kontrolės ir pasitenkinimo profesija (GS=11.3; PI 95 proc., 7.3-17.5; p<0.001).
McMurray ir kitų (18) atlikto tyrimo, kurio vienas iš uţdavinių buvo nustatyti gydytojų profesinio pasitenkinimo lyties skirtumus, duomenys parodė, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp pasitenkinimo profesija ir lyties nėra. Nustatyta, kad moterys gydytojos labiau nei vyrai gydytojai yra patenkintos santykiais su pacientais ir kolegomis (p<0.05), tačiau maţiau nei vyrai patenkintos autonomija, santykiais su visuomene, uţmokesčiu ir ištekliais (p<0.05).
Vladičkienė (19) savo disertacijoje siekė įvertinti pirminės sveikatos prieţiūros gydytojų darbo motyvacijos veiksnius. Tyrimo metu buvo apklausta dešimties Lietuvos apskričių centrų didţiųjų poliklinikų bei iš kiekvienos apskrities atsitiktinai atrinktų dviejų rajonų poliklinikų pirminiame sveikatos prieţiūros lygyje dirbantys bendrosios praktikos gydytojai, apylinkės terapeutai bei pediatrai. Nustatyta, kad vyresnio amţiaus moterų statistiškai reikšmingai didesnė dalis nei jaunesnio amţiaus moterų yra patenkintos savo profesija (p<0.05). Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp gydytojų profesinio pasitenkinimo ir jų specialybės (χ2=9,818; df=2; p=0,007). Didţiausia dalis patenkintų savo
profesija gydytojų yra pediatrų grupėje (76,4 proc., n=159), 66,4 proc. (n=75) BPG patenkinti savo profesija, o terapeutų grupėje patenkinti savo profesija 63,7 proc. (n=218) gydytojų.
Misevičienė ir kiti (20) 1994 ir 1996 metais atliko Lietuvos apylinkės gydytojų pasitenkinimo darbu tyrimus. Apklausos duomenys parodė, kad esant tam pačiam atlyginimui ir panašioms darbo sąlygoms, darbo nekeistų 90,2 proc. (1994 m.) ir 88,5 proc. gydytojų (1996 m.).
Martinėlis (21), 2004 metais ištyręs Všį Rokiškio rajono ligoninės gydytojų ir slaugytojų motyvaciją, nustatė, kad mediko profesiją rinktųsi pusė respondentų, ir tik dešimtadalis respondentų skatintų savo vaikus rinktis mediko profesiją.
Mykolaitienė (22), atlikusi Všį Kauno II klinikinės ligoninės gydytojų ir slaugytojų darbo motyvacijos tyrimą, nustatė, kad daugiau nei pusė apklaustų gydytojų yra patenkinti savo profesija. Nustatyta, jog pasitenkinimui savo profesija turi įtakos amţius: amţiaus grupėje daugiau 45 metų vėl pasirinktų savo specialybę 80 proc. gydytojų, o grupėje nuo 20 iki 35 metų – 53,8 proc. gydytojų.
2.2.3. Gydytojų pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai
Pasitenkinimas darbu yra suvokiamas kaip vienas svarbiausių darbo kokybės rodiklių. Jam gali turėti įtakos daugybė veiksnių: santykiai su vadovais ar kolegomis, darbo organizavimas, karjeros perspektyvos. Darbuotojai, patenkinti savo darbu, yra produktyvesni ir kūrybiškesni (23).
3 lentelėje (4 priedas) pateikiamas straipsnių, kuriuose aprašyti gydytojų pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai, sąrašas.
Robles - Garsia ir kiti (24), ištyrę vienos Ispanijos rajoninės ligoninės sveikatos prieţiūros darbuotojų pasitenkinimą darbu, nustatė, kad beveik pusė apklausto personalo buvo patenkinti arba labai patenkinti organizacijos klimatu. Pasitenkinimas darbu buvo stipriai susijęs su pozityviu organizacijai būdingų bruoţų vertinimu.
Freeborn (25) tyrė sveikatos palaikomojo gydymo organizacijose dirbančių gydytojų pasitenkinimą darbu, įsipareigojimą organizacijai ir psichologinę savijautą. Išsiaiškinta, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis gydytojų pasitenkinimą darbu, įsipareigojimą organizacijai ir psichologinę savijautą, yra darbo aplinkos kontrolė. Be to, nustatytas stiprus statistiškai reikšmingas ryšys tarp gydytojų pasitenkinimo darbu ir įsipareigojimo organizacijai (r=0.74;
p≤0.05). Nustatyti skirtumai tarp amţiaus ir specialybių: vyresni gydytojai (daugiau 49 metų)
yra labiau patenkinti darbu ir įsipareigoję organizacijai nei jaunesni; ir pediatrai, labiau nei kitų specialybių gydytojai yra patenkinti darbu ir įsipareigoję organizacijai. Taigi, atlikus
tyrimą, paaiškėjo, jog didesnė darbo aplinkos kontrolė, didesnė kolegų parama ir pagrįsti darbo reikalavimai yra susiję su didesniu pasitenkinimu darbu.
Mykolaitienė (22), atlikusi Všį Kauno II klinikinės ligoninės gydytojų ir slaugytojų darbo motyvacijos tyrimą, nustatė, jog 72,3 proc. gydytojų darbo sąlygos įstaigoje tenkina tik dalinai. Per didelį darbo krūvį nurodė 15,8 proc. gydytojų. Gydytojus geriau dirbti paskatintų didesnis darbo uţmokestis (82 proc.), geresnės darbo sąlygos (47 proc.), pacientų padėka (34 proc.), galimybė tobulėti (34 proc.), vadovų pagyrimas (27 proc.).
Speakman ir kiti (26), apklausę JAV Teksaso valstijos gydytojus fizioterapeutus nustatė, jog fizioterapeutams jų darbas yra iššūkis teigiama prasme, nes jis leidţia panaudoti savo sugebėjimus ir yra įdomus. Taip pat buvo nustatyti poţymiai, kuriais gydytojai yra patenkinti arba nepatenkinti darbu (ţr. 3 lentelę 4 priede).
Bovier ir kiti (27) atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti veiksnius, susijusius su Šveicarijos gydytojų pasitenkinimu darbu. Tyrėjai sukūrė 17 klausimų anketą, kurioje buvo išskirti 5 pasitenkinimo darbu aspektai: pacientų prieţiūra, su darbu susijęs nuovargis, pajamos, asmeniniai apdovanojimai ir profesiniai santykiai su kolegomis. Aspektai, kuriais gydytojai patenkinti arba nepatenkinti yra pateikti 3 lentelėje (4 priedas).
Toliau detaliau apţvelgsime gydytojų pasitenkinimą darbu lemiančius veiksnius. Bandysime išsiaiškinti, kurie veiksniai maţiau ar daugiau turi įtakos gydytojų pasitenkinimui darbu, kaip atskirus veiksnius vertina įvairių šalių, skirtingų specialybių gydytojai. Tokiu būdu galėsime atrinkti reikšmingus veiksnius, kuriuos panaudosime siekdami įvertinti mūsų tyrime dalyvaujančių gydytojų pasitenkinimą darbu.
2.2.3.1. Informuotumo principas
Darbuotojams turi būti suteikta informacija ne tik apie jų, bet ir apie organizacijos, kurioje dirba, padėtį ir pasiekimus (28). Ţinodami organizacijos padėtį, pasiekimus, darbuotojai gali jausti pasididţiavimą savo įmone (29). Todėl siekiama, kad darbuotojai susipaţintų su visu gamybos procesu, tokiu būdu jie tampa atsakingesniais, kvalifikuotesniais, padidėja lojalumas organizacijai. Informuotumo principo taikymas SASO skatina nieko nekainuojančią motyvaciją dirbti, darbuotojų savigarbą, pasididţiavimą organizacija ir savo darbu. Pagal Janušonio (28) informuotumo principą, personalas turi būti informuotas apie organizacijos tikslus, veiklą, problemas, rezultatus, visus pokyčius ir naujoves jo profesijos lygmenyje, analogiškas organizacijas ir jų veiklą bei rezultatus.
Gydytojams svarbu ţinoti, kokia yra ligoninės ekonominė situacija (30). Turėdami tokią informaciją, gydytojai gali numatyti optimalius pacientų gydymo būdus. Estijos Pärnu
ligoninės gydytojams vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pasitenkinimą darbu, yra turima informacija apie ligoninės ekonominę situaciją (31). Tiriant anesteziologų pasitenkinimą darbu, nustatyta, jog padidėjus pasitenkinimui informuotumu vienu balu, gydytojų pasitenkinimas darbu padidėtų 35 proc. (GS=1.35, 95 proc. PI 1.00 - 1.85) (23).
2.2.3.2. Sprendimų priėmimas
Autokratiškai priimami sprendimai maţina gydytojų pasitenkinimą darbu (32). Blake ir kiti (32) apklausė Nebraskos (JAV) kvėpavimo terapeutus, siekdami nustatyti reikšmingas sprendimų priėmimo ir pasitenkinimo darbu sąsajas. Kvėpavimo terapeutai yra nepatenkinti, kuomet sprendimai priimami autokratiniu stiliumi. Nustatyta, kad autokratiškai priimami sprendimai maţina gydytojų pasitenkinimą darbu (r=0,49), tuo tarpu konsultatyvus (r=-0.31) ir delegatyvus (r=-0.48) sprendimų priėmimas yra susijęs su didesniu pasitenkinimu darbu. Be to, aukštesnis specialistų pasitenkinimas darbu buvo pastebėtas maţesniuose skyriuose: kvėpavimo terapeutai, dirbantys skyriuose, kuriuose maţiau kaip 25 specialistai, nurodė didesnį pasitenkinimą darbu nei tie, kurie dirba skyriuose, turinčiuose 26-50 specialistų (p=0.008) arba 51-75 specialistus (p=0.002). Kalbant apie autonomiją (33), dauguma ţmonių nori turėti šiek tiek laisvės ir nepriklausomybės. Pasak Dalio (33), visiems patinka dalyvauti priimant techninius, valdymo ir institucinius sprendimus, susijusius su jų darbu. Kai kuriems ţmonėms tai - svarbiausia darbo sąlyga. Autonomijos svarbą darbuotojų motyvacijai paţymi ir Y teorijos kūrėjas McGregoras, pasak kurio, „fizinis ir protinis darbas yra toks pat natūralus ţaidimas ar poilsis“, todėl darbuotojai siekia atsakomybės ir realizuoja save, siekdami tikslų, kuriems jie yra atsidavę. Taigi, suteikiant darbuotojams daugiau autonomijos, laisvės ir galimybės kontroliuoti save, galima juos paskatinti geriau panaudoti intelektualinius savo sugebėjimus.
2.2.3.3. Santykiai su vadovais
Teigiamas vadovo įvertinimas yra reikšmingai susijęs su gydytojų pasitenkinimu darbu (34). Galimybė su vadovu aptarti problemas, kilusias darbo metu, yra vienas iš svarbesnių veiksnių, lemiančių gydytojų pasitenkinimą darbu (31). Gydytojams svarbu, kad vadovas domėtųsi jų atliekamu darbu ir tarp jų egzistuotų grįţtamasis ryšys. Jei vadovas ţino, kokia yra gydytojo darbo situacija, tuomet jis gali atpaţinti sunkumus ir padėti gydytojui juos įveikti. Grįţtamasis ryšys ir pripaţinimas didina gydytojų pasitenkinimą darbu, tuo tarpu vadovų abejingumas gydytojams skatina nepasitenkinimo darbu jausmus.
Geri santykiai su vadovais ne tik didina gydytojų pasitenkinimą darbu, bet ir įsipareigojimą organizacijai (35). Bosnijos ir Hercogovinos gydytojai, nejaučiantys vadovų paramos, yra daugiau linkę palikti darbą, nei tie gydytojai, kurie jaučia vadovų paramą (GS=1,526, 95 proc. PI, 0.976-2.076; p=0.001) (36).
2.2.3.4. Santykiai su bendradarbiais
Prasti santykiai su bendradarbiais didina nepasitenkinimą darbu (37). KMUK gydytojai chirurgai (15) aukštais balais vertina santykius su bendradarbiais (4,78) (Likert skalė nuo 1 iki 7). Nustatytas silpnas statistiškai reikšmingas ryšys tarp pasitenkinimo santykiais su bendradarbiais ir pasitenkinimo darbu (r=0,23, p<0,05), taigi galima teigti, jog kuo gydytojai yra labiau patenkinti santykiais su bendradarbiais, tuo labiau patenkinti darbu. Kauno miesto PSP lygio gydytojai (22) tarpusavio santykius darbe vertina 4,69 balo. Bosnijos ir Hercogovinos gydytojų ketinimas palikti darbą yra susijęs su bendradarbių paramos stoka (GS=2,3, 95 proc. PI, 1.065-3.535; p=0.003) (36), kitaip tariant, jei gydytojai jaustų didesnę bendradarbių paramą, jų ketinimas palikti darbą sumaţėtų 2,3 karto.
2.2.3.5. Pastangų pripaţinimas ir įvertinimas
Ţmonėms reikalingas pripaţinimas. Uţkrauta atsakomybė atliekant uţduotį pakylėja, bet jeigu nuopelnai yra „pagrobiami“, nejaučiamas joks pasitenkinimas tuo darbu, tiesiog nusivylimas ir bejėgiškumas. Ţmonės nemėgsta būti marionete kieno nors rankose, jiems norisi būti labiau atsakingiems ir pripaţintiems tarp savo kolegų (22).
Pastangų pripaţinimas yra svarbus gydytojų pasitenkinimą darbu lemiantis veiksnys. Pacientų padėka ir vadovų pagyrimas - tai veiksniai, kurie skatinta gydytojus dirbti geriau (22).
2.2.3.6. Darbo krūvis
Dauguma iš 1044 apklaustų Vokietijos gydytojų prisipaţino esą persidirbę ir pavargę (38). Pagal gydytojų sutartis Vokietijoje, vidutinis gydytojo valandų skaičius per savaitę turi būti ne didesnis kaip 38,5 valandos. Tuo tarpu 73 proc. daktarų - asistentų ir 89 proc. internų dirba 45 valandas per savaitę, o 22 proc. daktarų - asistentų ir 39 proc. internų – daugiau kaip 55 valandas per savaitę. Nepasitenkinimas darbo krūviu – tai vienas svarbesnių KMUK gydytojų chirurgų nepasitenkinimo darbu veiksnių (15).
2.2.3.7. Darbo sąlygos
Anot Krueger‟io ir jo kolegų (39), pasitenkinimas darbu yra darbo vietos įvertinimo rezultatas. Viena vertus, pasitenkinimas darbu yra kintamasis, kuris priklauso nuo darbo sąlygų kokybės, taigi jis yra priklausomas kintamasis. Kita vertus, pasitenkinimas darbu gali būti nepriklausomas kintamasis, kuris pats sąlygoja tam tikrus veiksnius, pavyzdţiui, darbo sąlygas (40).
Darbo sąlygos turi didelę įtaką pasitenkinimui darbu. Aplinka, kurioje ţmonės dirba, formuoja jų poţiūrį į save, pasitikėjimą savimi ir darbu, kurį jie atlieka. Reikšmingi ryšiai yra nustatyti tarp darbo organizavimo (įtakos atliekamam darbui, laiko valdymo, dalyvavimo) ir pasitenkinimo darbu. Jei darbdaviai sukuria tokias darbo sąlygas, kurios leidţia gydytojams laisvai planuoti savo darbą ir darbo laiką, pasirinkti kolegas, su kuriais nori bendradarbiauti, gydytojų pasitenkinimas darbu didėja (41).
Įdomus darbas ir darbas, kuris leidţia panaudoti savo ţinias ir įgūdţius motyvuoja gydytojus (23). Pasikartojančios, nesudėtingos uţduotys darbuotojams kelia nuobodulį, neskatina dėti daugiau pastangų. Kad galima būtų to išvengti, siūlomas darbo išplėtimas (42). Galimi du darbo išplėtimo būdai: darbo praplėtimas – kai darbuotojui duodamas platesnis spektras panašaus sudėtingumo ir atsakingumo uţduočių ir darbo praturtinimas – kai darbuotojui tenka didesnė atsakomybė, reikalaujama sugebėjimų, kurių nereikėjo iki darbo išplėtimo. Abiem atvejais sudaromos galimybės didėti darbuotojų pasitenkinimui ir savirealizacijai.
4 lentelė
Koreliacija tarp pasitenkinimo darbu ir darbo sąlygų (n=125) (Kinzl J. F. et.al. British Journal of anaesthesia. 2005 Feb;94(2):211-215)
Darbo sąlygų charakteristikos Pasitenkinimas darbu
Koreliacijos koeficientas r Reikšmingumo lygmuo p
Darbo sudėtingumas 0,023 0,800
Darbo įvairovė 0,044 0,625
Įtaka sprendimų priėmimui 0,315 0,001
Laiko valdymas 0,278 0,002 Dalyvavimas 0,378 0,001 Bendradarbiavimo galimybė 0,173 0,054 Koncentracijos poreikis 0,011 0,903 Laiko spaudimas –0,120 0,181 Trukdymai darbe 0,030 0,736
Pastebėta, jog sveikatos prieţiūros darbuotojai neigiamai vertina darbo sąlygas (16). KMUK gydytojai chirurgai (15) darbo sąlygas vertina 3,30 balo (Likert skalė nuo 1 iki 7). Nustatytas silpnas statistiškai reikšmingas ryšys tarp KMUK gydytojų chirurgų pasitenkinimo
darbu ir pasitenkinimo darbo sąlygomis (r=0,29, p<0,05), taigi kuo gydytojai daugiau patenkinti darbo sąlygomis, tuo labiau patenkinti darbu. Gydytojai anestiozologai yra labiausiai patenkinti įdomiu darbu ir galimybe pritaikyti savo ţinias ir įgūdţius, o labiausiai nepatenkinti – maţu atlyginimu ir prastu laiko valdymu. Vidutinio amţiaus anesteziologų pasitenkinimas darbu didesnis uţ jaunesnio ar vyresnio amţiaus anesteziologų pasitenkinimą darbu (p=0.019). 4 lentelėje pateikti koreliacijos tarp gydytojų anestiozologų pasitenkinimo darbu ir darbo sąlygų koeficientai. Pagal pateiktus duomenis galima teigti, jog yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp: įtakos sprendimų priėmimui ir pasitenkinimo darbu (p=0,001); laiko valdymo ir pasitenkinimo darbu (p=0,002); dalyvavimo ir pasitenkinimo darbu (p=0,001). Taip pat nustatyta, jog kuo didesnė anesteziologų galimybė organizuoti savo darbą, tuo didesnis jų pasitenkinimas darbu (23). Bodur pateikė pasiūlymą, kad sveikatos prieţiūros įstaigos, siekiančios padidinti savo darbuotojų pasitenkinimą darbu ir kartu sveikatos prieţiūros kokybę, turi sukurti darbo racionalizavimo ir darbo sąlygų gerinimo galimybes.
2.2.3.8. Darbo įtaka sveikatai
Pasitenkinimas darbu yra vienas svarbiausių kintamųjų, turinčių įtakos darbui ir organizacijos psichologijai. Šis kintamasis yra puikus rodiklis, atspindintis darbo kokybę ir darbuotojų gerovę (43). Darbuotojų savijautai darbe, jų gyvenimo kokybei turi įtakos ne tik cheminiai, fizikiniai ar biologiniai, bet ir psichiniai veiksniai (44). Svarbu išanalizuoti gydytojų streso darbo metu aspektą (45). Patiriamas stresas darbe neigiamai paveikia gydytojų sveikatą, jų pasitenkinimą darbu ir kartu teikiamas paslaugas pacientams bei pačių pacientų pasitenkinimą paslaugomis. Sveikatos prieţiūros darbuotojai savo darbe susiduria su daugeliu veiksnių, neigiamai veikiančių jų sveikatą. Ne tik uţsienyje, bet ir Lietuvoje stresas tapo gana aktualia problema, kurią tyrinėja ne tik psichologai, psichiatrai, bet ir darbo medicinos specialistai. VII Europos psichologinio įvertinimo konferencijoje (VII European conference psychological assessment, Malaga (Spain), 1-4 April, 2004) mokslininkų pristatytų tyrimų duomenimis, daţniausi profesiniai stresoriai medicinos darbuotojų darbe yra nepasitenkinimas darbu ir darbo sąlygomis. Ramirez‟as ir jo kolegos (46), ištyrę ligoninėje dirbančių gydytojų konsultantų psichinę sveikatą, pastebėjo, kad pasitenkinimas darbu reikšmingai apsaugojo juos nuo streso darbe. Taigi galima daryti išvadą, jog stresas darbe neigiamai koreliuoja su pasitenkinimu darbu (44): neigiamias emocijas patiriančių medicinos darbuotojų motyvacija maţėja, o daţniau patiriantys teigiamas emocijas medicinos darbuotojai yra daugiau motyvuoti. Pasitenkinimas darbu susijęs ir su gydytojų fizine sveikata. Anesteziologų, kurie nurodė bent vieną fizinį nusiskundimą sveikata, pasitenkinimas
darbu buvo statistiškai reikšmingai maţesnis nei anesteziologų, kurie neturėjo nusiskundimų fizine sveikata (p=0.001) (23).
2.2.3.9. Darbo uţmokestis
Paprastai ţmonės dirba, tikėdamiesi piniginio uţmokesčio (33). Be to, jie tikisi, kad tas uţmokestis teisingai atlygins uţ atliekamą darbą ir kad kiekvienais metais jis šiek tiek didės. Jie labai stengsis, jeigu tikėsis, kad uţ jų pastangas dirbant bus deramai atlyginta (47). Tiek rezidentų, tiek gydytojų pagrindinė išvykimo dirbti į kitas šalis prieţastis yra didesnis atlyginimas (48). Be abejo, darbo uţmokestis yra stiprus motyvatorius, bet, kaip ir kiti, jis turi ir didelių trūkumų. Pirmiausia, reikėtų atminti, jog individui svarbūs du skirtingi dalykai – tiek atlyginimo pakėlimas, tiek jo gaunamo atlyginimo dydis. Daugumai darbuotojų svarbesnis antrasis, nes pagal tai jie sprendţia, ar deramai atlyginama uţ jų atliekamą darbą.
Darbo apmokėjimas ne tik tiesiogiai veikia daugumos ţmonių gyvenimo lygį, bet ir visuomeninę padėtį bei pripaţinimą įmonės viduje ir uţ jos ribų (47). 2003 metais buvo apklausti Klaipėdos miesto dviejose skirtingose įstaigose dirbantys asmenys. Buvo siekiama įrodyti hipotezę, kad pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos personalui, yra materialinės paskatos; darbo uţmokesčio didinimas, priedai prie atlyginimo ir piniginės premijos. Nustatyta, jog efektyviausia skatinimo ir motyvacijos priemonė yra materialinė paskata: atlyginimo didinimas, piniginė premija, priedai prie atlyginimo, o maţiau svarbi – ţodinė padėka, padėka raštu ar papildomos atostogos.
Vertinant gydytojų nuomonę apie sveikatos prieţiūros paslaugas Lietuvoje (49), didţiausia problema yra gydytojų gaunamas atlyginimas. Tai ypač svarbu dabar, kada Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir turėtų siekti tokių pat atlyginimų, kaip ir kitos ES šalys. Gaunamas atlyginimas visiškai netenkina arba greičiau netenkina 74,4 proc. Lietuvos gydytojų. Kauno miesto PSP lygio gydytojus ir terapeutus labiausiai iš visų pasitenkinimui darbu įtakos turinčių veiksnių nepatenkina darbo uţmokestis. KMUK gydytojai chirurgai taip pat (15) yra nepatenkinti darbo uţmokesčiu (1,46) (Likert skalė nuo 1 iki 7). Nustatytas silpnas statistiškai reikšmingas ryšys tarp KMUK gydytojų chirurgų pasitenkinimo darbu ir pasitenkinimo darbo uţmokesčiu (r=0,27, p<0,05), vadinasi, kuo didesnis pasitenkinimas darbo uţmokesčiu, tuo didesnis pasitenkinimas darbu. 73,3 proc. Rokiškio rajono ligoninės gydytojų teigia, jog juos geriau dirbti paskatintų didesnis darbo uţmokestis.
2.2.3.10. Kvalifikacijos kėlimo galimybės
Kvalifikacija - tai darbuotojo turimos ţinios, įgūdţiai, sugebėjimai, kurias įgijo bazinio profesinio mokymo dėka (50). Kvalifikacijos kėlimas naudingas ir darbuotojui, ir įstaigai. Darbuotojui naudingas dėl to, kad padeda rasti įvairių problemų sprendimus; padidina darbinės veiklos vertę ir darbo našumą; sustiprina darbuotojo pasitikėjimą savo jėgomis; sukuria platesnes perspektyvas karjerai. Darbuotojų mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas organizacijai naudingas, nes skatina motyvacijos augimą.
2.2.3.11. Karjeros galimybės
Daugiau kaip pusė (66 proc.) Jungtinės Karalystės gydytojų yra patenkinti karjeros galimybėmis (51). Tuo tarpu gydytojai anestiozologai labiausiai po darbo uţmokesčio nepatenkinti karjeros galimybėmis (23). Tiek rezidentų (73,4 proc.), tiek gydytojų (55,1 proc.) antra pagal svarbą išvykimo dirbti iš Lietuvos į kitas šalis prieţastis yra didesnių profesinių galimybių perspektyva (48).
2.2.3.12. Ryšio su organizacija reikšmė
Gydytojams labai svarbu jaustis reikšmingais savo organizacijai (7). Gydytojų įsijungimas į problemų sprendimo bei sprendimų priėmimo procesą didina jų pasitenkinimą darbu, o taip pat ir prieraišumą organizacijai. Kuo labiau gydytojai jaučiasi svarbiais, reikšmingais savo organizacijai, tuo labiau yra patenkinti savo darbu.
2.2.3.13. Sveikatos prieţiūros politika ir reforma
Nuo 2003 metų šalies sveikatos sistemoje vyksta ypatingas ir labai svarbus pertvarkos procesas (52) - sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizacija. Ji vykdoma vadovaujantis LR Vyriausybės dar 2003 metais patvirtinta restruktūrizavimo strategija, kurioje nurodyti pagrindiniai pertvarkos tikslai ir uţdaviniai, numatyti du etapai: 1) 2003-2005 m., 2) 2006-2008 m. Atsiţvelgdamos į strategijos nuostatų įgyvendinimą, savivaldybės parengė pirminės sveikatos prieţiūros plėtros planus, o apskritys - sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizavimo planus, kurie 2003 m. gruodţio mėnesį buvo patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Gydytojai gali skirtingai vertinti sveikatos prieţiūros reformą bei sveikatos politiką.
2.2.3.14. Asocialių neblaivių pacientų aptarnavimas
Praėjusiais metais į Kauno gydymo įstaigas pristatyta daugiau nei 2000 girtų asmenų, iš kurių tik 7 procentams iš tiesų reikėjo medicininės pagalbos. Likusieji buvo išblaivyti ir paleisti namo. Medikai nepatenkinti. Teisinėje bazėje numatyta, kad privaloma išblaivinti ir suteikti tam tikrą pagalbą gydymo įstaigoje. Anot sveikatos apsaugos ministro R.Turčinsko, piliečiai turėtų būti blaivinami ne medicinos įstaigose, išskyrus išimtinus atvejus, kai yra tam tikros indikacijos, pavojingas gyvybei girtumas, kai reikalinga detoksikacija, kai reikia intubuoti, reanimuoti. Tai jau yra medikų darbas. Visi kiti banalūs girtumo atvejai medikams neturėtų būti uţkraunami. Kauno apskrities ligoninės administracija, prieš pradedant vykdyti apklausą, išreiškė nusiskundimą asocialių neblaivių pacientų aptarnavimu. Todėl į klausimyną buvo įtrauktas klausimas apie gydytojų nepasitenkinimą asocialių neblaivių pacientų aptarnavimu (53).
3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS 3.1. Pasitenkinimo darbu įvertinimas
Pasitenkinimui darbu įvertinti naudojamos įvairios skalės ir klausimynai (ţr. 5 lentelę). Wanous ir Lawleris (1972) teigė, kad nėra vieno geriausio būdo darbo pasitenkinimui įvertinti. O‟Connerio, Peterio ir Gordono (1978) teigimu, poreikis įvertinti įvairius pasitenkinimo darbu aspektus gali paskatinti mokslininkus sukurti naujus būdus, skirtus vertinti pasitenkinimą darbu. Be to, jie teigė, jog daţniausiai naudojami pasitenkinimui vertinti būdai turi būti tobulinami.
Populiariausios pasitenkinimo darbu skalės ir klausimynai (8): Aprašomasis darbo indeksas (Job Descriptive Index - JDI).
Minesotos pasitenkinimo klausimynas (Minnesota Satisfaction Questionnaire – MSQ).
Herzbergo dviejų veiksnių modelis.
Aprašomasis darbo indeksas (JDI) yra vienas daţniausiai naudojamų pasitenkinimo
darbu skalių. Skalė vertina 5 aspektus: darbą, bendradarbius, vadovybę, atlygį ir karjeros galimybes. Bendras JDI rezultatas yra bendro pasitenkinimo darbu matas. Vis dėlto yra iškelta hipotezė, jog bendras pasitenkinimas darbu yra daugiau nei pasitenkinimo darbu aspektų suma. Tačiau JDI kūrėjai prieštarauja, teigdami, kad esminis JDI tikslas yra įvertinti individo pasitenkinimo darbu aspektus, o ne bendrą pasitenkinmą darbu.
Kitas populiarus yra Minesotos pasitenkinimo klausimynas (MSQ). Šis klausimynas būna dviejų rūšių: ilgos ir sutrumpintos versijos. Abi versijos susideda iš klausimų, susijusių su 20 pasitenkinimo darbu aspektais. Ilga versija susideda iš 100 klausimų ir naudojama vertinti kiekvieną pasitenkinimo darbu aspektą. Sutrumpinta versija susideda iš 20 klausimų ir naudojama vertinti tik vidinį (darbo pobūdis, darbuotojo jausmai) ir išorinį pasitenkinimą (kiti darbo aspektai: atlyginimas, priedai).
Herzbergo dviejų veiksnių modelis yra laikomas vienu ţymiausių modelių, skirtų
nustatyti pasitenkinimo darbu vidinius (sukeliančius pasitenkinimą) ir išorinius (sukeliančius nepasitenkinimą) veiksnius. Pagal Herzbergą (54), pasitenkinimas – susijęs su darbo turiniu ar iš jo sekančiais rezultatais – vidine motyvacija. Motyvatoriai sukelia pasitenkinimą (motyvatoriams priskiriami: galimybės daryti karjerą, asmeninio augimo galimybės, pripaţinimas, atsakomybė, pasiekimai, darbo turinys). Nepasitenkinimas – susijęs su fizine ir socialine darbo aplinka – išorine motyvacija. Higieniniai veiksniai – gali sukelti
nepasitenkinimą (higieniniams veiksniams priskiriami: vadovavimo kokybė, darbo uţmokestis, organizacijos politika, fizinės darbo sąlygos, ryšiai su kitais bei darbo saugumas).
5 lentelė
Trijų pateiktų metodikų (Aprašomojo darbo indekso, Minesotos pasitenkinimo klausimyno ir Herzbergo dviejų veiksnių modelio) darbo aspektų palyginimas
Herzbergo dviejų veiksnių modelis
Aprašomasis darbo indeksas
Minesotos pasitenkinimo klausimynas
Paaukštinimas Karjeros galimybės Paaukštinimas
Tarpasmeniniai santykiai Bendradarbiai Bendradarbiai
Atlyginimas Atlygis Atlyginimas
Vadovybė Vadovybė Vadovybė (tarpusavio santykiai)
Darbas Darbas
Pasiekimai Pasiekimai
Pripaţinimas Pripaţinimas
Atsakomybė Atsakomybė
Kompanijos politika Kompanijos politika
Saugumas Saugumas
Pastovumas Pastovumas
Asmeninis gyvenimas Asmeninio augimo galimybė
Galimybių išnaudojimas Aktyvumas Įgaliojimai Kūrybiškumas Nepriklausomybė Moralinės vertybės Socialinė rūpyba Darbo įvairumas Darbo sąlygos Vadovybė (techninė pusė) 3.2. Tyrimo metodika
3.2.1. Klausimyno parengimas ir medţiaga
Pradinis klausimyno variantas sudarytas apţvelgus Medline (Pubmed), Blackwell Synergy duomenų bazių, bibliotekos e.katalogo ALEPH literatūrą, išanalizavus visus veiksnius, galinčius turėti įtakos gydytojų pasitenkinimui darbu.
Klausimyną sudaro 9 skalės: informuotumo principo, sprendimų priėmimo, santykių su vadovais, santykių su bendradarbiais, pastangų pripaţinimo ir įvertinimo, nenormuoto darbo laiko, darbo ne darbo metu, darbo sąlygų, darbo įtakos sveikatai skalė. Į visus skalėse pateiktus teiginius galimi penki atsakymų variantai. Naudota 5 balų Likert skalė („visiškai nesutinku“, „nesutinku“, „neţinau“, „sutinku“, „visiškai sutinku“, arba „visiškai nepatenkina“, „nepatenkina“, „neţinau“, „patenkina“, „visiškai patenkina“ arba „visiškai
nepatenkintas(a) “, „nepatenkintas(a) “, „iš dalies patenkintas(a) “, „patenkintas(a) “, „visiškai patenkintas(a) “) ir ranginė skalė („niekada“, „retai“, „kartais“, „daţnai“, „labai daţnai“).
Į klausimyną įtraukti sociodemografiniai rodikliai (amţius, lytis, šeimyninė padėtis, darbo staţas, etatinis krūvis). Pateikti specialūs klausimai apie gydytojų pasitenkinimą darbu (“Kaip esate bendrai patenkintas(a) savo darbu?“) ir profesija (“Ar esate patenkintas(a) savo profesija? “), apie pasitenkinimą atskirais darbo aspektais: darbo uţmokesčiu, kvalifikacijos kėlimo ir karjeros galimybe, sveikatos politika, sveikatos prieţiūros reforma, asocialių neblaivių pacientų aptarnavimu. Taip pat į klausimyną įtraukti bendri klausimai apie gydytojų ryšio su organizacija reikšmę („Ligoninė yra sudėtinga organizacija. Jūs jaučiatės būtina/svarbia ligoninės dalimi“), apie ketinimą pasirinkti gydytojo specialybę, jei vėl rinktųsi profesiją („Ar pasirinktumėtė gydytojo specialybę, jei vėl rinktumėtės profesiją?“), apie gydytojų ketinimą rekomenduoti savo vaikams rinktis gydytojo profesiją („Ar rekomenduotumėte savo vaikams rinktis gydytojo profesiją?“), apie kvalifikacijos kėlimo skatinimą, informacijos apie kvalifikacijos kėlimo galimybę suteikimą ir kvalifikacijos kėlimo būdus bei formas. Siekiant pateikti gydytojų pasitenkinimo darbu gerinimo galimybes į klausimyną įtrauktas dar vienas klausimas („Kas, Jūsų nuomone, galėtų paskatinti geriau dirbti?“), kuriame pateikti 11 teiginių ir juos reikia įvertinti svarbos tvarka (1-svarbiausias teiginys, 2-maţiau svarbus..., 11-maţiausiai svarbus).
3.2.2. Bandomasis tyrimas
Bandomajame tyrime dalyvavo 10 Kauno apskrities ligoninės gydytojų. Prieš pateikiant klausimyną gydytojams buvo paaiškinta, kokiu tikslu atliekamas tyrimas ir paprašyta po klausimyno uţpildymo nurodyti jiems nesuprantamus klausimus. Atsiţvelgus į pastabas dėl klausimų aiškumo, tikslingumo, anketa buvo koreguojama.
3.2.3. Tirtųjų kontingentas
Tyrimo metu buvo apklausti Kauno apskrities ligoninės gydytojai. Formuojant tikslinę ţmonių grupę, tiriamųjų populiaciją sudarė visi šioje įstaigoje dirbantys gydytojai (301). Gydytojų apklausai vykdyti nedavė leidimo vieno Kauno apskrities ligoninės padalinio vadovas. Šiame padalinyje dirba 43 gydytojai. Todėl tyrimo metu buvo išdalintos 258 anketos, gauti 203 atsakymai (78,6 proc.).
Anketinė Kauno apskrities ligoninės gydytojų apklausa buvo atlikta 2007 metų kovo 19 balandţio 6 dienomis.
3.2.4. Klausimyno psichometrinių savybių statistinė analizė (ţr. 6 lentelę)
Skalės vidinė konsistencija įvertinta apskaičiuojant Cronbach alpha koeficientą, kuris rodo skalės, kurioje yra keletas teiginių, turinio homogeniškumą, ar teiginiai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį. Atliekant klausimyno patikimumo analizę, apskaičiuoti pakankamai aukšti Cronbach alpha koeficientai. Todėl galima teigti, jog kiekvienos skalės teiginiai pakankamai įvertina tą pačią atitinkamos skalės sąvoką, t.y. tam tikra teiginių grupė apima tą pačią sąvoką. Aukščiausias Cronbach alpha koeficientas gautas „darbo įtakos sveikatai“ skalėje - 0,84. Pakankamai aukšti Cronbach alpha koeficientai gauti „nenormuoto darbo laiko“ (0,80), „darbo sąlygų“ (0,79), „informuotumo principo“ (0,78), „santykių su vadovais“ (0,76), „sprendimų priėmimo” (0,74) skalėse. Ţemesni Cronbach alpha koeficientai gauti „santykių su bendradarbiais“ (0,66) ir „pastangų pripaţinimo ir įvertinimo“ (0,58) skalėse. Dviejų skalių patikimumas („darbo krūvio“ ir „santykių su vadovais/bendradarbiais“) buvo įvertintas į kiekvieną iš jų įtraukus po dvi atskiras skales. Į „darbo krūvio“ skalę įtrauktos „nenormuoto darbo laiko“ ir „darbo nedarbo metu” skalės, o į „santykių su vadovais/bendradarbiais“ skalę įtrauktos atskiros „santykių su vadovais“ ir „santykių su bendradarbiais“ skalės.
Buvo apskaičiuota ir įvertinta sklaida, kuri, remiantis literatūros duomenis, turi būti ne maţesnė kaip 10 proc. Sklaida įvairiose skalėse buvo nuo 21,37 proc. („santykiais su bendradarbiais“) iki 55,71 proc. („darbo įtaka sveikatai“), taigi sklaida tenkina kokybines charakteristikas.
Apskaičiuotas faktorinis svoris (L), kuris parodo statistinio ryšio glaudumą tarp kintamojo ir faktoriaus. Kad galima būtų įtraukti kiekvieną teiginį į tą pačią savoką, faktorinis svoris turi būti ne maţesnis kaip 0,3. Gauta, jog šis koeficientas visose skalėse yra ţymiai didesnis kaip 0,3: nuo 0,63 („santykiai su bendradarbiais“) iki 0,85 („darbas ne darbo metu“). Taigi galima daryti išvadą, kad nei vienas atskirą skalę sudarantis teiginys negali būti eliminuotas iš jos.
Apskaičiuota vieneto visumos koreliacija (itt) (testo ţingsnio skiriamosios gebos rodiklis) - koreliacijos koeficientas, atspindintis statistinį ryšį tarp pavienio testo ţingsnio įverčių ir bendro testo balo. Vidutinis vieneto visumos koreliacijos koeficientas turi būti didesnis uţ 0,2. Gauta, jog šis koeficientas visose skalėse yra nuo 0,26 („pastangų pripaţinimas ir įvertinimas“) iki 0,57 („nenormuotas darbo laikas“). Taigi kiekvienas išskirtas faktorius tinka tam tikram poţymiui tirti.
6 lentelė
Klausimyno psichometrinės savybės Pirminė faktorizacija
Dimensijos Pritarimo proc. Teiginiai items N Cronbach alpha Faktorių skaičius Sklaida proc.
Faktorinis svoris (L) Vieneto visumos koreliacija (itt)
mean min max mean min max
Informuotumo
principas 48,8
Ţinote ligoninės ateities planus
5 0,78 1 53,29 0,73 0,66 0,83 0,41 0,29 0,56 Ţinote biudţeto situaciją ligoninėje
Esate informuojamas apie pokyčius, kurie gali turėti įtakos Jūsų darbui
Esate reguliariai informuojamas apie darbo rezultatus Ţinote ligoninės tikslus
Sprendimų
priėmimas 40,4
Jūsų nuomonės paisymas
5 0,74 1 50,13 0,70 0,53 0,84 0,37 0,18 0,64 Galimybė tartis su vadovu dėl galutinio sprendimo
Jūsų įtaka darant sprendimus, susijusius su ligoninės veikla Galimybė pačiam(iai) spręsti/pasirinkti su kuriais kolegomis dirbti Jūsų autonomija priimant sprendimus, susijusius su paciento gydymu
Santykiai su
vadovais 67
Vadovas palaiko Jus ir pasitiki Jumis
6 0,76 2 25,81 0,66 0,37 0,82 0,35 0,11 0,60 Pasitikite vadovu su darbu susijusiais reikalais
Vadovas pagiria, kai atliekate darbą gerai Santykiai su ligoninės administracija draugiški Vadovas yra informuotas apie Jūsų atliekamą darbą Iškilus problemoms, vadovas jų nesprendţia, tik "nugesina"
Santykiai su
bendradarbiais 88,2
Pasitikite kolegomis su darbu susijusiais reikalais
5 0,66 2 21,37 0,63 0,36 0,80 0,28 0,07 0,49 Jei reikia pagalbos, kolegos Jums padeda
Santykiai su viduriniuoju personalu draugiški Kolegos Jumis pasitiki
Santykiai su kitų padalinių darbuotojais konfliktiški
Pastangų pripaţinimas ir
įvertinimas 24,1
Jūsų kolegos išreiškia pagarbą uţ Jūsų pastangas
4 0,58 1 45,40 0,66 0,47 0,82 0,26 0,08 0,50 Jūsų vadovas išreiškia pagarbą uţ Jūsų pastangas
Pacientai/jų šeimos nariai pareiškia padėką uţ Jūsų gerai atliktą darbą Nenormuotas darbo laikas 48,0 Dirbate skubėdamas(a) 3 0,80 2 43,06 0,84 0,82 0,87 0,57 0,52 0,62 Atliekate keletą darbų tuo pat metu
Daţnai turite pabaigti darbą vėliau dėl susikaupusių darbų
Darbas
nedarbo metu 9,4
Daţnai į darbą esate iškviečiamas nenumatytai, susidarius kritinėms
situacijoms 2 2 29,51 0,85 0,85 0,85 0,45 0,45 0,45
Daţnai turite dirbti švenčių dienomis, nes trūksta personalo
Darbo sąlygos 18,7
Galimybė planuoti savo darbo laiką
5 0,79 1 54,17 0,73 0,64 0,81 0,42 0,30 0,59 Galimybė įtakoti darbo grafiko rengimą
Galimybė įtakoti naujų įrenginių įsigyjimą
Galimybė gauti ne pasikartojančias, bet sudėtingas ir atsakingas uţduotis
Esama darbo aplinka
Darbo įtaka
sveikatai 29,7
Galvojimas apie darbo problemas trukdo leisti laisvalaikį
6 0,84 1 55,71 0,75 0,67 0,80 0,47 0,35 0,71 Galvojimas apie darbo problemas trukdo miegoti
Būnate prislėgtas(a) ir sutrikęs(usi) dėl darbe kilusių konfliktų Darbo dienos pabaigoje jaučiatės visiškai išsekęs(usi) ir fiziţkai, ir protiškai
Darbas vargina emociškai Darbas vargina fiziškai
Antrinė faktorizacija Dimensijos Pritarimo proc. Teiginiai N items Cronbach alpha Faktorių
skaičius Sklaida proc.
Faktorinis svoris (L) Vieneto visumos koreliacija (itt) mean min max mean min max
Darbo krūvis 16,3 Darbas nedarbo metu 2 1 55,34 0,74 0,74 0,74 0,31 0,31 0,31
Nenormuotas darbo laikas
Santykiai su vadovais ir bendradarbiais 78,8 Santykiai su bendradarbiais 2 1 65,30 0,81 0,81 0,81 0,31 0,31 0,31 Santykiai su vadovais
3.2.5. Statistinė duomenų analizė
Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 11,5. Duomenų analizei taikytos statistinės procedūros: vidurkis; standartinis nuokrypis (SD); 2 testas; laisvės laipsnių skaičius (df); statistinis reikšmingumas (p) (statistiškų skirtumų paieškai); Pearson koreliacijos koeficientas (statistiniams ryšiams tarp poţymių nustatyti); logistinės regresinės analizės metodas (kintamųjų priklausomybei nuo vieno ar daugiau kintamųjų nustatyti). Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05 (55, 56). Ryšys tarp dviejų poţymių buvo laikomas labai silpnu, kai koreliacijos koeficiento (r) reikšmė patenka į intervalą 0,1 < r <= 0,3, vidutiniu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,3 < r <= 0,5, stipriu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,5 <= r <= 0,7.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Sociodemografiniai rodikliai
31 proc. apklaustųjų buvo vyrai, 69 proc. – moterys (n 203). Analizuojant apklaustųjų amţių (1 pav.) nustatyta, jog skaitlingiausia yra 41-50 metų amţiaus grupė. 25-35 metų ir 61-78 metų amţiaus grupėse apklaustųjų skaičius yra beveik vienodas. Nustatytas amţiaus vidurkis – 47,5 metai, SD – 9,7 metai, jauniausias respondentas – 25 metų, vyriausias – 78 metų (n 203). 9,4% 13,8% 45,3% 22,6% 8,9% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 25-35 m etai 36-40 metų 41-50 m etai 51-60 metų 61-78 metų
1 pav. Gydytojų pasiskirstymas pagal amţių
Išanalizavus apklaustųjų pasiskirstymą pagal šeimyninę padėtį (n 202), galima teigti, jog daugiausia gydytojų yra vedę arba ištekėję (75,2 proc.) (2 pav.).
9,9% 75,2% 2,5% 12,4% 0% 20% 40% 60% 80% Nevedęs/netekėjusi Vedęs/ištekėjusi Našlys/ė Išsituokęs/-usi
2 pav. Gydytojų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį
Pagal darbo staţą buvo išskirtos penkios grupės (3 pav.). Daugiausia respondentų turi 16-25 metų, maţiausia respondentų turi 1-6 metų darbo staţą. Nustatytas darbo staţo vidurkis
– 21 metai, SD – 9,8 metai, maţiausias darbo staţas – 1 metai, didţiausias – 52 metai (n 203). 4,9% 26,6% 36,5% 13,3% 18,7% 0% 10% 20% 30% 40% 1-6 m etai 7-15 metų 16-25 m etai 26-30 metų 31-52 m etai
3 pav. Gydytojų pasiskirstymas pagal darbo staţą
Pagal darbo krūvį buvo išskirtos trys grupės (4 pav.). Vertinant respondentų atsakymus (n 202), nustatyta, jog dirbančiųjų iki 0,5 etato krūviu yra labai maţa dalis (2,5 proc.), tuo tarpu 0,5–1 etato ir daugiau nei 1 etato darbo krūvį turintys respondentai sudarė didţiausią dalį ir jų skaičius pasiskirstė beveik per pusę.
2,5% 51,0% 46,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Iki 0,5 etato 0,5-1 etato Daugiau nei 1 etatas
4 pav. Gydytojų pasiskirstymas pagal darbo krūvį
Gydytojų poţiūris į profesiją ir profesinis pasitenkinimas
Apklausoje dalyvavę gydytojai vertino pasitenkinimą savo profesija. Paaiškėjo, jog absoliuti dauguma (95,4 proc., n 185) gydytojų yra patenkinti savo profesija.
Atsakydami į klausimą, ar pasirinktų gydytojo specialybę, jei vėl rinktųsi profesiją, dauguma gydytojų atsakė teigiamai (83,8 proc., n 168), o neigiamai atsakė 16,7 proc. (n 34) gydytojų. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis patenkintų savo darbu gydytojų pasirinktų
