MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
MILDA POŠKAITIENĖ
SIAURALAPIO GAUROMEČIO (CHAMERION ANGUSTIFOLIUM
(L.) HOLUB.)
KAPSULIŲ GAMYBA
Magistro baigiamasis darbasDarbo vadovas Prof. habil. dr. Arūnas Savickas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas V. Briedis
SIAURALAPIO GAUROMEČIO (CHAMERION ANGUSTIFOLIUM
(L.) HOLUB.)
KAPSULIŲ GAMYBA
Magistro baigiamasis darbasDarbo vadovas
Prof. habil. dr. Arūnas Savickas
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė
Milda Poškaitienė 2017 01 13
TURINYS
SANTRAUKA ... 1
SUMMARY ... 3
SANTRUMPOS ... 5
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1. Siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub) morfologiniai požymiai ir paplitimas gamtoje ... 8
1.2. Siauralapio gauromečio vaistinės augalinės žaliavos fitocheminė sudėtis... 10
1.3. Siauralapio gauromečio poveikis žmogaus organizmui ... 11
1.4. Augaliniai milteliai ir jiems keliami reikalavimai ... 14
1.5. Granuliavimas ir granuliatų kokybės vertinimas ... 15
1.6. Kietosios kapsulės ir joms keliami reikalavimai ... 16
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR PRIETAISAI ... 23
3. TYRIMO METODAI ... 24
3.1. Siauralapio gauromečio lapų miltelių dalelių frakcijos dydžio nustatymas ... 24
3.2. Siauralapio gauromečio lapų miltelių technologinis vertinimas ... 24
3.2.1. Miltelių birumo ir kūgio kampo nustatymas ... 25
3.2.2. Miltelių suberiamojo tankio nustatymas ... 26
3.2.3. Miltelių Carr indekso ir Hausner koeficiento nustatymas ... 27
3.2.4. Pagalbinių medžiagų parinkimas ir receptūrų sudarymas ... 29
3.3. Drėgnasis siauralapio gauromečio lapų miltelių granuliavimas ... 31
3.3.1. Granuliuojančių tirpalų gamyba (ruošimas) ... 31
3.3.2. Siauralapio gauromečio lapų miltelių granulių gamyba ... 31
3.4. Siauralapio gauromečio lapų miltelių ir granuliatų mikroskopinė analizė ... 32
3.5. Siauralapio gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis granuliatų technologinių savybių vertinimas ... 33
3.5.1. Granulių masės netekties džiovinant (nuodžiūvio) nustatymas drėgnomačiu ... 33
3.6. Kietųjų kapsulių užpildymas ir pagamintų kietųjų kapsulių kokybės vertinimas... 33
3.6.1. Pagamintų kietųjų kapsulių masės vienodumo nustatymas ... 34
3.6.2. Pagamintų kietųjų kapsulių suirimo laiko nustatymas... 34
3.6.3. Pagamintų kietųjų kapsulių tirpimo testas ... 35
3.7. Bendro polifenolinių junginių, išsiskyrusių iš pagamintų kietųjų kapsulių, kiekio nustatymas naudojant spektrofotometrijos metodą ... 35
3.8. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu siauralapio gauromečio lapuose ... 36
3.9. Siauralapio gauromečio lapų antioksidacinio aktyvumo nustatymas pagal DPPH
(2,2-difenil-1-pikrihidrazilo) radikalų surišimo metodą ... 37
3.10. Siauralapio gauromečio kapsulių stabilumo tyrimas ... 38
3.11. Statistinė analizė ... 38
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 39
4.1 Siauralapio gauromečio frakcijų dalelių dydžio nustatymas ... 39
4.2 Siauralapio gauromečio lapų miltelių technologinių savybių vertinimas ... 39
4.3 Siauralapio gauromečio lapų miltelių mišinių su pagalbinėmis medžiagomis technologinių savybių vertinimas ... 41
4.4 Pagamintų granuliatų savybių vertinimas ... 43
4.5 Kapsulių kokybės vertinimas ... 50
4.6 Bendro polifenolinių junginių, išsiskyrusių iš pagamintų kapsulių, kiekio nustatymas spektrofotometrijos metodu (tirpimo testas) ... 52
4.7 Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu siauralapio gauromečio lapuose ... 53
4.8 Siauralapio gauromečio lapų antioksidacinio aktyvumo nustatymas pagal DPPH (2,2-difenil-1-pikrihidrazilo) radikalų surišimo metodą ... 53
4.9 Kapsulių stabilumo tyrimo vertinimas ... 54
IŠVADOS ... 56
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57
SANTRAUKA
M. Poškaitienės magistro baigiamasis darbas: „Siauralapio gauromečio (Chamerion
angustifolium (L.) Holub.) kapsulių gamyba“/mokslinis vadovas prof. Habil. Dr. A.Savickas; Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Šio darbo tikslas – pagaminti siauralapio gauromečio lapų miltelių kapsules ir įvertinti jų kokybę. Darbo uždaviniai - surinkti ir išnagrinėti mokslinę literatūrą apie siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub) žaliavą - lapus, joje esančias veikliąsias medžiagas, sukeliamą poveikį ir kapsulių gamybos bei kokybės įvertinimo metodus. Parinkti pagalbines medžiagas bei tinkamą technologiją siauralapio gauromečio lapų miltelių kapsulių gamybai. Pagaminti siauralapio gauromečio lapų miltelių kapsules ir įvertinti pagamintų kapsulių kokybę. Tyrimo objektas – siauralapio gauromečio sausi lapai ir iš jų sumalti milteliai bei tuo pagrindu pagamintos kapsulės. Metodai: įvertintas vandeninės siauralapio gauromečio ištraukos antioksidacinis aktyvumas bei nustatytas bendras polifenolinių junginių kiekis. Taip pat atliktas siauralapio gauromečio lapų miltelių ir pagalbinių medžiagų technologinių savybių vertinimas, nustatant miltelių birumą, kūgio kampą, suberiamąjį tankį, atlikta siauralapio gauromečio lapų miltelių mikroskopinė analizė. Įvertinus siauralapio gauromečio lapų miltelių technologines savybes nustatyta, kad šie milteliai pasižymi blogu birumu, yra įsielektrinę, dalelių dydis įvairus, nelygiais kraštais ir netinkami kapsuliavimui. Todėl parinkus pagalbines medžiagas buvo sudarytos receptūros kapsuliavimo masei paruošti, įvertintos šių receptūrų technologinės savybės. Tačiau ir šios receptūros taip pat pasižymėjo nepakankamai geru birumu ir nebuvo tinkamos tiesioginiam kapsuliavimui. Atlikus drėgną granuliaciją kapsuliuojamos masės birumą pavyko ženkliai pagerinti. Drėgna granuliacija buvo atlikta su 2 proc. metilceliuliozės tirpalu, 10 proc. polivinilpirolidono tirpalu ir 64 proc. cukraus sirupo tirpalu. Drėgnos granuliacijos būdu pagamintoms granulėms nustatytas procentinis drėgmės kiekis, atliktas suberiamojo tankio, birumo, kūgio kampo nustatymas, atlikta granulių mikroskopinė analizė. Įvertinta kapsulių su skirtingais granuliatais vidutinė masė, nustatytas kapsulių suirimo laikas, bendras fenolinių junginių kiekis išsiskiriantis iš vienos kapsulės. Išrinkta tinkamiausia receptūra siauralapio gauromečio lapų miltelių kapsulių gamybai. Rezultatai ir išvados - siauralapio gauromečio lapų milteliams negalima atlikti tiesioginio kapsuliavimo. Reikalinga taikyti drėgną granuliaciją, kad būtų pagerintos šių miltelių technologinės savybės ir paruošta kapsuliavimui tinkama masė. Drėgnos granuliacijos metodas naudojant 10 proc. polivinilpirolidono
granuliuojantį tirpalą, buvo įvertintas kaip tinkamiausias norint paruošti kapsuliavimui tinkamą masę ir pagaminti siauralapio gauromečio lapų miltelių kapsules. Pagamintos 10 proc. polivinilpirolido tirpalu sugranuliuotos kapsulės pasižymi geriausiu užpildymu – vidutinė kapsulės masė 0,417 g, tinkamu suirimo greičiu – kapsulė suyra greičiau nei per 30 min (5 min) ir bendras polifenolinių junginių kiekis, atsipalaiduojantis iš vienos kapsulės nustatytas didžiausiais - 2,835 GRE mg/g per 60 min. Atlikus granuliatų ir jais užpildytų kapsulių kokybinius tyrimus, nustatyta, kad pagamintos kapsulės atitiko Europos farmakopėjoje kietoms vaistų formoms nurodytiems reikalavimams ir yra tinkamos tolimesniems tyrimams.
SUMMARY
M. Poškaitienė Master‘s thesis: “Fireweed (Chamerion angustifolium (L.) Holub.) Capsule Production“/ Scientific Supervisor Prof. habil. Dr. Arūnas Savickas; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy. – Kaunas.
The objective of this work is to produce fireweed leaf powder capsules and evaluate their quality. Thesis goals – gather and analyze scientific literature on fireweed (Chamerion angustifolium (L.) Holub) material – leaves and the active substances this material contains, its effects, capsule production and quality assessment methods. Pick excipients and suitable technology for fireweed leaf powder capsule production. Produce fireweed leaf powder capsules and assess their quality.
Research subject – powdered fireweed dry leaves and capsules made of this material.
Methods: evaluation of the fireweed aqueous extract’s antioxidant activity and common quantity of polyphenolic compounds. Assessment of the fireweed leaf powder’s and excipients’ technological properties such as powder flow, cone angle and tap density. Fireweed leaf powder microscope analysis. Having assessed fireweed leaf powder’s technological properties, it was determined this powder has poor flow, is prone to electrification, mean particle size varies, the particles have uneven edges and are not fit for capsulation. Therefore, formulae that contain excipients were prepared in order to produce capsulation mass. The technological properties of these formulae were assessed. These formulae, however, did not display flow property good enough for capsulation. The flow improved immensely with wet granulation. Wet granulation was carried out with 2% methilcellulose solution, 10% polyvinylpyrrolidone solution and 64% glucose solution. Capsules produced by wet granulation had their humidity assessed. Capsule tap density, flow, cone angle measured and granule microscope analysis performed. Capsules with different granulates had their mean mass, mean dissolution period and common phenolic compound quantity released from single capsule measured. The most fitting formulation was chosen for fireweed leaf powder capsule production.
Results and conclusion – fireweed leaf powder cannot be directly capsuled. Wet granulation has to be applied in order to improve powder’s technological properties and prepare mass fit for capsulation. Wet granulation method using 10% polyvinylpyrrolidone solution is deemed as the most fitting in order to prepare mass suitable for granulation and to produce fireweed leaf powder capsules.
Capsules produced using 10% polyvinylpyrrolidone solution display best filling property – mean capsule mass is 0.417 g, appropriate dissolution rate – capsules dissolve within 30 minutes (5 minutes) and the common polyphenolic compound quantity released from single capsule is the largest among all candidates – 2.835 GRE mg/g in 60 minutes.
The quality assessment of the granulates and capsules filled with these granulates shows the capsules comply with requirements for solid drug forms found in the European Pharmacopeia and are suitable for further study and research.
SANTRUMPOS
aps/min. – apsisukimai per minutę g – gramai;
GHP – gerybinė prostatos hiperplazija GRE – galo rūgšties ekvivalentai;
In vitro – bandymas (tyrimas), kuris yra atliekamas ne gyvoje, bet dirbtinėje sistemoje; In vivo – bandymas (tyrimas), kuris yra atliekamas arba stebimas gyvoje sistemoje; gyvame
organizme;
0 C – laipsniai pagal Celsijų
mg – miligramai; min. - minutės pav. - paveikslas
Ph. Eur. – Europos farmakopėja proc. – procentai
ĮVADAS
Siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium (L.) Holub – Epilobium angustifolium (L.) tai daugiametis, šviesiamėgis, žolinis augalas priklausantis nakvišinių (Onagraceae) šeimai. Augalas paplitęs beveik visoje Europoje, Šiaurės Amerijoje, Azijoje, ypač Sibiro taigoje, taip pat dažnai randamas Lietuvoje. Siauralapis gaurometis auga pamiškėse, pakelėse, kirtimuose, degimvietėse, sausuose durpynuose, dirvonuojančiuose laukuose. Gauromečių vaistinė augalinė žaliava yra lapai, žolė ir žiedai, kuri ruošiama augalo žydėjimo laikotarpiu (birželio viduryje – liepą). Gauromečių žaliava vartojama liaudies medicinoje. Kai kuriose Vidurio Europos šalyse siauralapiais gauromečiais buvo gydomos prostatos ligos, įvairios šlapinimosi problemos. Kinijoje gaurometį vartojo kaip vaistažolę lengvinančią menstruacinius sutrikimus. Amerikos indėnai - kaip vaistinį augalą, stabdantį rektalinius kraujavimus. Išoriškai šio augalo vonelėmis, kompresais buvo gydomos odos žaizdos, nudegimai, ausų, nosies, gerklų uždegimai, burnos opelės. Jauni siauralapio gauromečio lapai tinkami maistui – salotoms, sriuboms ruošti. Sibire ir Rytų Azijos šalyse iš šviežių arba truputį fermentuotų ir išdžiovintų siauralapių gauromečių lapų verdama kvapni ir malonaus skonio arbata. Prieš dvidešimt metų atlikti pirmieji moksliniai tyrimai atskleidė, kad siauralapio gauromečio žaliavoje gausu biologiškai veikliųjų junginių. Nustatyta, kad žaliavoje kaupiasi flavonoidai, raugai, angliavandeniai, gleivės, pektinai, elagotaninai, fenolkarboninės rūgštys, askorbo rūgštis, fitosteroliai. Moksliškai pagrįstų tyrimų rezultatai parodė, kad biologiškai veikliųjų medžiagų įvairovė lemia siauralapio gauromečio antimikrobinį, priešuždegiminį, antioksidacinį, priešnavikinį poveikį. Yra vykdomi siauralapio gauromečio augalinės žaliavos kokybinės ir kiekybinės sudėties tyrimai, siekiant įvertinti galimą biologinį aktyvumą ir atskleisti augalinės žaliavos potencialą vartojant įvairių susirgimų atvejais. Pastaruoju laikotarpiu yra atliekami siauralapio gauromečio vaistinės augalinės žaliavos tyrimai siekiant įvertinti poveikį ir galimybes šlapimo organų sistemos, prostatos ligų gydymui, nustatant antiproliferacinį veikimą prostatos epitelio ląstelėms, gebėjimą inhibuoti ligos patogenezėje dalyvaujančius fermentus - 5α-reduktazę ir aromatazę. Taip pat yra tyrinėjamas augalo antioksidacinis, analgezinis, imunomoduliacinis, antihiperandrogeninis poveikis.
Lietuvoje šiuo metu vaistinėse nėra preparato su gauromečių augaline žaliava. Baigiamajame darbe pagaminamos siauralapio gauromečio kapsulės. Kapsulių gamybai parenkamos tinkamiausios pagalbinės medžiagos bei technologija, įvertinama pagamintų kapsulių kokybė.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: pagaminti siauralapio gauromečio lapų miltelių kapsules ir įvertinti jų kokybę. Uždaviniai:
1. Surinkti ir išnagrinėti mokslinę literatūrą apie siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub) žaliavą - lapus, joje esančias veikliąsias medžiagas, sukeliamą poveikį ir kapsulių gamybos bei kokybės įvertinimo metodus.
2. Parinkti pagalbines medžiagas bei tinkamą technologiją siauralapio gauromečio lapų miltelių kapsulių gamybai.
3. Pagaminti siauralapio gauromečio lapų miltelių kapsules ir įvertinti pagamintų kapsulių kokybę. Darbo problema: blogi siauralapio gauromečio lapų miltelių technologiniai birumo parametrai.
Tyrimo objektas – siauralapio gauromečio sausi lapai ir iš jų sumalti milteliai bei tuo pagrindu pagamintos kapsulės.
Darbo naujumas ir praktinė reikšmė:
Atlikus literatūros analizę, rasta nemažai tyrimų, kuriuose tyrinėjama siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub.) vaistinė augalinė žaliava - lapai, jos fitocheminė sudėtis, veikimo mechanizmai, sukeliamas poveikis. Tačiau tyrimų su pagamintomis siauralapio gauromečio lapų miltelių kapsulėmis, nebuvo aptikta.
Vaistinių preparatų su augalinės žaliavos milteliais technologijų kūrimas ir gamyba neretai yra sudėtingas ir įvairių trūkumų turintis procesas. Augalinės žaliavos milteliai neretai pasižymi blogu birumu, yra dulkantys, dalelės linkę įsielektrinti ir tai sukelia sunkumų paruošiant tinkamą kapsuliavimui masę. Todėl ypatingai svarbu parinkus tinkamas pagalbines medžiagas, sumodeliuoti receptūrą bei gamybos technologiją, norint užtikrinti kokybiško preparato pagaminimą.
Šiame darbe apžvelgiamos siauralapio gauromečio augalinės žaliavos – lapų, fizikocheminės savybės, parenkamos pagalbinės medžiagos, tinkama kapsulių gamybos technologija ir pagaminamos siauralapio gauromečio lapų miltelių kapsulės bei įvertinama jų kokybė. Šių kapsulių gamybos technologija gali būti pasiūlyta vaistų gamybos įmonėms.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub)
morfologiniai požymiai ir paplitimas gamtoje
1 pav. Siauralapis gaurometis
Siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium (L.) Holub.) – Epilobium angustifolium (L.) yra daugiametis, 60 – 120 cm aukščio, nakvišinių ( Onagraceae ) šeimos žolinis augalas [14,24,28,29,41,42].
1 lentelė. Mokslinė siauralapio gauromečio klasifikacija [42]
Karalystė – augalai Skyrius – magnolijūnai
Klasė- magnolijainiai Poklasis – erškiažiedžiai
Eilė - mirtiečiai Šeima - nakvišiniai
Gentis - gaurometis Rūšis – siauralapis gaurometis
Tai vaistinis, maistinis, medingas, pluoštinis, pašarinis, dekoratyvinis augalas. Augalo šakniastiebis ilgas, storas, šliaužiantis, su daug požeminių ūglių, iš kurių išauga antžeminiai stiebai. Augalo stiebas status arba kylantis, apvalus ar nežymiai briaunotas, plikas, nuo pamato iki žiedyno lapuotas. Lapai pražanginiai, lancetiški, 5-12 cm ilgio ir 0,7-2 cm pločio, lygiakraščiai, smailiom viršūnėm. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalios spalvos, plika, apatinė – melsvai žalia, išvagota ryškių gyslų. Žiedai 4-30mm skersmens, netaisyklingi, susitelkę stiebo viršūnėje į ilgas, 10-45 cm ilgio viršūnines kekes. Vainiklapiai atvirkščiai kiaušiniškos formos, 1,5 cm ilgio rausvos, purpurinės spalvos [28,29,41].
Augalas žydi birželį – rugsėjį, sėklos smulkios, pailgos, nusmailėjusios, su plaukelių kuokštais bei baltais kirstukai, sunoksta rugpjūčio – spalio mėnesiais. Vaisius – 4 – 9 mm ankštaros pavidalo daugiasėklė plaukuota dėžutė. Dauginasi šakniastiebio palaipomis ir sėklomis [ 14,28,29,41].
Augalas dažnas, paplitęs beveik visoje Europoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje, ypač Sibiro taigoje, taip pat dažnai randamas Lietuvos gamtoje. Lietuvoje siauralapius gauromečius žmonės dažniausiai vadino ožkarožėmis, kai kur - kazokais. XIX a. pabaigoje Laurynas Ivinskis, kūręs pavadinimus daugeliui augalų, pasiūlė vadinti juos garomečiais. Tokį vardą jis sugalvojo ne veltui: kai atsidaro subrendę vaisiai, iš jų išsiverčia smulkios, baltais plaukeliais apaugusios sėklos. Net silpnam vėjeliui papūtus, pūkuotos sėklos pakyla ir susidaro įspūdis, kad iš sąžalyno kyla balti garai. Vėliau L. Ivinskio pasiūlytas pavadinimas truputį pakeistas ir augalus imta vadinti gauromečiais. Šis pavadinimas irgi taiklus - vėjo nešiojami plaukuotų vaisių gumulai primena gaurų kuokštus.
Siauralapiai gauromečiai auga miškuose, pamiškėse, kirtavietėse, gaisravietėse, krūmuose, sausuose durpynuose, šlaituose, ant geležinkelio pylimų, pakelėse, vietomis gali sudaryti nemenkus sąžalynus [28,29,41]. „Mėgsta vidutinio drėgnumo derlingesnius dirvožemius , kur vyksta intensyvi nitrifikacija“. Lietuvoje natūraliose Chamerion (Raf.) Raf. genties augavietėse auga 1 rūšis – siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium (L.) Holub.) [28].
Vaistinė žaliava – siauralapių gauromečių antžeminė dalis – lapai/žolė. Vaistinė augalinė žaliava ruošiama augalo žydėjimo metu: birželio viduryje – liepos mėn. Nupjauta antžeminė dalis džiovinama gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje, paskleidus augalinę žaliava plonu sluoksniu, ne aukštesnėje kaip 45 – 50oC temperatūroje. Išdžiūvusi vaistinė augalinė žaliava yra tamsiai
žalsvos spalvos, natūralaus kvapo. Paruošta žaliava pakuojama į daugiasluoksnius popierinius maišus ir laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai laikomą augalinę žaliavą galima vartoti 2 – 3 metus [14,28,29,42].
1.2. Siauralapio gauromečio vaistinės augalinės žaliavos fitocheminė sudėtis
Pirmieji tyrimai apie siauralapių gauromečių žaliavos cheminę sudėtį atlikti prieš 20 metų, tačiau šių vaistinių augalų cheminė sudėtis tebetyrinėjama iki šių dienų, atrandant naujus junginius, apsprendžiančius augalo biologinį aktyvumą [29,42].
Literatūros duomenimis vieni iš pagrindinių gauromečiuose nustatytų biologiškai aktyvių junginių yra fenoliniai junginiai, kurie randami visoje augalo antžeminėje dalyje. Mokslinių tyrimų duomenimis gauromečiuose kaupiasi fenoliniams junginiams priklausančios medžiagos - flavonoidai: hiperozidas, miricetinas, kvercitrinas, kvercetinas ir kemferolis. Didžiausias flavonoidų kiekis nustatytas masinio žydėjimo laikotarpyje. „ Orasausėje žaliavoje jų yra 1-2%. Randama maži kiekiai laisvų flavonolių aglikonų: kemferolio, miricetino ir kvercetino, ir flavonolių glikozidų: kemferolio-3-O-ramnozido, izomiricitrino (miricetino-3-O-gliukozido), miricetino-3-O-gliukuronido, avikularino (kvercetino-3-O-arabinofuranosido), hiperosido (kvercetino-3-O-galaktozido), didesni kiekiai: kvercitrino (kvercetino-3-O-ramnozido), izokvercitrino (kvercetino-3-O-gliukozido), miricitrino (miricetino-3-O-ramnozido). Pagrindinę flavonolių glikozidų mišinio dalį sudaro guaiaverinas (kvercetino-3-O-arabinopiranozidas) ir kvercetino-3-O-gliukuronidas“ [3,12,14,15,17]. Augalo antžeminėje dalyje taip pat kaupiasi elagotaninai : didžiausią dalį sudaro oenoteinas B, mažesnę oenoteinas A ir galo rūgšties dariniai bei epilobamidas; fenolkarboninės rūgštys: elago, galo, kavos, chlorogeno rūgštys; fitosteroliai: β-sitosterolis ir jo esteriai; alkaloidų pėdsakai, triterpeninės rūgštys, riebiosios rūgštys, polisacharidai, pektinai, gleivės. Tyrimais nustatyta, kad 58 g jaunų siauralapio gauromečio lapų žaliavoje yra 57 mg vitamo C, 1 mg geležies, 8 mg kalcio, 332 TV vitamino A ir 0,49 mg riboflavino [3,14,12,15,17,24,27,30,34,40,42,19,45]. Mokslinė analizė atskleidė skirtumus tarp E.
angustifolium (L.) Holub ir kitų Epilobium rūšių. Kvercetino glikozidų, ypač kvercetino gliukuronidas,
taip pat kemferolio gliukuronidas daugiausiai yra aptinkami Epilobium angustifolium augaluose. Tuo tarpu kitose gauromečio rūšyse pagrindiniai junginiai yra miricetino glikozidai [40,17,3,15]. Augalų cheminė sudėtis toliau tirama.
1.3. Siauralapio gauromečio poveikis žmogaus organizmui
Biologiškai aktyvių medžiagų gausa lemia siauralapio gauromečio įvairų veikimą. Siauralapis gaurometis pasižymi antiuždeginimiu, antiseptiniu, antioksidaciniu, antiproliferaciniu, imunomoduliaciniu, antiandrogeniniu, diuretiniu, antimikrobiniu, antispazminiu, raminančiu, burnos gleivinę sutraukiančiu, minkštinančiu poveikiu ir dėl to yra potenciali žaliava fitopreparatų gamybai [ 2,3,13,19,21,34,37,29,42]. Siauralapio gauromečio ekstrakto tyrimai atskleidė jo platų pritaikomumą įvairių medicininių problemų, tokių kaip virškinamojo trakto sutrikimai, prostatos problemos, žaizdų gydymo, atvejais.
Liaudies medicinoje siauralapis gaurometis vartojamas kaip vaistažolinis vaistas gydyti odos žaizdas, nudegimus, nuplikytų lapų kompresai padeda esant burnos opelėms ir žaizdelėms. Žinomos šios vaistažolės antispazminės, kraujavimą stabdančios, raminamosios, minkštinančios, migdomosios savybės. Kai kuriose Vidurio Europos šalyse siauralapiais gauromečiais buvo gydomos prostatos ligos, įskaitant gerybinę prostatos hiperplaziją ir su ja susijusias šlapinimosi problemas [7,13,29,42,44,39,45]. Kinijoje gaurometį vartojo kaip vaistažolę lengvinančią menstruacinius sutrikimus. Amerikos indėnai - kaip vaistinį augalą, stabdantį rektalinius kraujavimus. Gauromečio lapų užpilas ir ekstraktas pasižymi uždegimus slopinančiomis savybėmis, todėl tinka gastritų, kolitų gydymui. Įrodyta, kad gauromečio etanolinis ekstraktas turi antimikrobinių savybių [2]. Kai kurie moksliniai tyrimai parodė, kad jis turi skausmą malšinančių, priešuždegiminių, antinavikinių ir antiandrogeninių savybių [38,43,44, 35,20].
Siauralapių gauromečių švieži lapai ir ūgliai naudojami salotoms, sriuboms, o virti ar troškinti valgomi kaip daržovės. Sibire ir Rytų Azijos šalyse iš šviežių arba truputį fermentuotų ir išdžiovintų siauralapių gauromečių lapų verdama kvapni ir malonaus skonio arbata, jų dedama į kitų arbatžolių mišinius. Rusijoje dėl saldaus ir malonaus skonio gaurometis dažnai geriamas kaip arbata skrandžio opos, gastrito ir miego sutrikimų gydymui [29,42,45].
Siauralapio gauromečio priešuždegiminis ir antioksidacinis poveikis. Gauromečių arbatos ar kiti preparatai yra ganėtinai populiarūs Europoje dėl savo priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Tyrimais nustatyta, kad antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį apsprendžia kvercetino-3-O- gliukuronidas, miricetino-3-O-ramnozidas, miricetino-3-O-gliukuronidas bei elagotaninai – oenoteinas B ir oenoteinas A, kurie slopina lipoksigenazės, hialuronidazės, mieloperoksidazės aktyvumą. Nustatyta, kad iš Ch. angustifolium išskirtas miricetino-3-O-gliukuronidas slopina fermentus ciklooksigenazes (COX-1, COX-2) ir prostaglandinų PGI2, PGE2, PGD2 išsiskyrimą sumažina taip pat efektyviai kaip ir
priešuždegiminis vaistas indometacinas [27]. Buvo atliktas tyrimas su trijų populiariausių Epilobium spp.genties augalų ekstraktais : E. angustifolium, E. hirsutum ir E. parviflorum. Atlikta šių ekstraktų fitocheminė analizė atskleidė, kad oenoteino B kiekiai svyravo tarp 20 proc. ir 35 proc., o flavonoidų
kiekis augaluose sudarė apie 5 - 6 proc. Pagal tyrimą visos trys Epilobium rūšys slopina hialuronidazės ir lipooksigenazės aktyvumą. Nustatyta, kad hialuronidazės slopinimą sąlygoja ekstrakte esantis oenoteinas B, kuris yra stiprus šio fermento inhibitorius. Didžiausi oenoteino B kiekiai nustatyti E.
angustifolium vaistinės augalinės žaliavos ektrakte. Taip pat nustatyta, kad ekstraktai slopina
mieloperoksidazės išsiskyrimą iš stimuliuotų neutrofilų. [19, 30,34].
Siauralapio gauromečio antimikrobinis, priešgrybelinis bei priešvirusinis poveikis. Atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, kad siauralapio gauromečio etanoliniai ir vandeniniai ekstraktai pasižymi antimikrobiniu poveikiu. Didžiausiu aktyvumu pasižymėjo ekstraktai pagaminti iš šviežios žydinčios vaistinės augalinės žaliavos – žolės [3]. Nustatyta, kad siauralapio gauromečio etanolinis ekstraktas in
vitro slopina šių gram teigiamų ir gram neigiamų bakterijų kultūrų, mieliagrybių ir grybelių augimą:
Micrococcus luteus, Staphylococcus aureus, Escherichia coli ir Pseudomonas aeruginosa. Staphylococcus aureus
,
Bacillus subtilis, Klebsiella pneumoniae,
Pseudomonas aeruginosa, Pseudomonas pyocyanea, Escherichia coli, Candida albicans, Candida glabrata, Microsporum canis, Microsporum gypseum [2, 21,27].
Siauralapio gauromečio vartojimas esant prostatos sutrikimams. Gerybinė prostatos hipertrofija (GPH) yra dažniausia iš vyrams pasitaikančių neoplazmų. Jos paplitimas sulaukus 60 metų yra tarp 40% ir 70%. GPH išsivysto dėl sudėtingo patologinio proceso. Tam įtakos turi hormonų disbalansas, uždegimas, oksidacinis stresas ir sumažėjusi ląstelių apoptozė. Prieš penkiolika metų vienintelis GPH gydymo metodas buvo chirurginis. Ilgainiui atsirado keletas daug žadančių vaistų tokių kaip α1-adrenoreceptorių antagonistai (pvz. prazosinas, doxazosinas, bunazosin, tamsulosinas) ir
5α-reduktazės inhibitoriai (pvz. finasteridas, dutasreridas) atitinkančių PSO standartus ir naudojamų GPH gydymui. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad šie vaistai yra veiksmingi gydant GPH. Visgi taikant ilgalaikį gydymą jie gali sukelti keletą neigiamų efektų, tokių kaip žemas kraujospūdis, ejakuliacijos disfunkcija ar impotencija. Dėl su chirurgine procedūra susijusių komplikacijų ir išvardintų vaistų sukeliamų pašalinių efektų GPH profilaktikai ir gydymui vis dažniau atsigręžiama į fitoterapiją. Europoje dažniausiai naudojami afrikinių slyvų (Pygeum africanum (Hook.)), gulsčioji serenoja (Serenoa repens (Batr.)), moliūgų sėklų (Cucurbita pepo (L.), gailiosios dilgėlės (Urtica dioica (L.)) ir
Epilobium spp genties augalai (Epilobium parviflorum (Schreb.), Chamerion angustifolium (L.) Holub).
Šie fitopreparatai paprastai sukelia daugiakryptį efektą. Dėl to gali neretai pasiekiami puikūs rezultatai mažinant su prostatos hipertofija susijusius simptomus. Visi pagrindiniai GPH gydymo standartai pripažįsta, kad augalų ekstraktai vaidiną svarbų vaidmenį profilaktikoje ir (fitoterapijoje) gydyme, pabrėžiant jų svarbiausią pranašumą – pašalinių efektų nebuvimą. Vis dėlto nerekomenduoja naudoti vien tik fitoterapiją pažengusiose GPH stadijose.
Tarp aukščiau išvardintų vaistažolinių augalų Epilobium spp. genties augalų ekstraktai nėra geriausiai ištyrinėti, bet vis dažniau taikomi šiuolaikiniame GPH gydyme. Visgi nei viena augalų rūšių neturi ESCOP monografijos ir nei viena iš jų nėra registruota Europos farmakopėjoje. Išsamiausi moksliniai tyrimai buvo atlikti su dviem rūšimis: Chamerion angustifolium (L.) - siauralapis gaurometis ir Epilobium parviflorum (Schreb.) – mažažiedis gaurometis[13,15].
Biologiškai aktyvūs augalų ekstraktų komponentai vis dar tyrinėjami, tačiau tiriant Ch.
angustifolium etanolinių ekstraktų aktyvumą prieš žmogaus prostastos epitelio ląsteles (PZ-HPV-7)
buvo nustatyta, kad augalas pasižymi ląstelų proliferaciją slopinančiu veikimu. Šis antiproliferacinis Ch.
angustifolium ekstraktų poveikis siejamas su augale esančiais biologiškai aktyviais junginiais. Atlikti
tyrimai atskleidė, kad augalų ekstraktai gali trikdyti fermentų 5α-reduktazės ir aromatazės, kurios dalyvauja prostatos hiperplazijos vystymęsi, veikimui [20, 7, 13, 39,44 ]. Vienas iš pagrindinių siauralapio gauromečio elagotaninų komponentų, oenoteinas B slopina fermentus 5α-reduktazę ir aromatazę, taip netiesiogiai sumažindamas hormonų disbalansą, kuris yra vienas iš pagrindinių veiksnių gerybinės prostatos hiperplazijos procese [39 ]. Aromatazę slopinantys vaistai yra plačiai naudojamas gydant hormonams jautrius vyrų ir moterų vėžinius susirgimus. Kitas tyrimas atskleidė, kad siauralapio gauromečio vandeniniame ekstrakte yra 40 kartų daugiau oenoteino B nei kitose Epilobium rūšyse. Oenoteinas B aktyviau slopina prostatos ląstelių proliferaciją, mažina prostatos specifinio antigeno sekreciją ir arginazės veiklą [ 32,3].
Taip pat atlikti tyrimai akcentuoja gydomąją polifenolinių junginių ir fitosterolių svarbą. Polifenoliniai junginiai - flavonoidai parodė žymias antioksidacines savybes, o fitosteroliai slopina Na+/K+-ATPase (Na/K siurblio) aktyvumą prostatos membranose, slopindami prostatos metabolizmą esant patologijai [35]. Yra manoma, kad polifenolinių junginių dariniai – flavonoidai kartu su oenoteinu B pasižymi sinergistiniu poveikiu [34,3]. Taigi atsižvelgiant į įvairių tyrimų duomenis siauralapio gauromečio ekstraktai galėtų būti pritaikyti gerybinės prostatos hiperplazijos, prostatos vėžio gydymui. Siauralapio gauromečio imunomoduliacinis poveikis. Ne visi biologiškai aktyvūs siauralapio gauromečio junginiai yra pilnai ištirti. Viena iš ištirtų biologiškai aktyvių junginių grupių yra elagotaninai. Elagotaninai yra augalinės kilmės polifenoliai. Ankstesni tyrimai atskleidė kai kurių elagotaninų imunomoduliacinį aktyvumą. Vienas šių elagotaninų yra oenoteinas B – tai dimerinis makrociklinis elagotaninas. Dideli šio komponento kiekiai yra aptinkami siauralapio gauromečio augaluose. Ankstesni tyrimai parodė oenoteino B antioksidacinį, antinavikinį, antibakterinį ir antivirusinį aktyvumą. Nors polifenolių antioksidacinės savybės yra žinomos, vėliausi tyrimų duomenys rodo, kad šių junginių terapinis poveikis sąlygojamas ne tik jų antioksidacinių savybių. Šie junginiai gali tiesiogiai moduliuoti ląstelinį atsaką. Pagal in vivo atliktų tyrimų duomenis oenoteinas B aktyvuoja fagocitus, įskaitant monocitus/makrofagus ir neutrofilus, to pasekoje aktyvinama citokinų gamyba,
chemotaksis, fagocitozė. Kadangi oenoteinas B moduliuoja įgimtas imunines funkcijas manoma, kad jo poveikį žaizdų gijimui ir auglių augimo stabdymui bent iš dallies sąlygoja makrofagų funkcijų moduliavimas [35,34].
Apibendrinant nagrinėtą literatūrą išryškėja siauralapio gauromečio, kaip prespektyvaus, fitopreparatų gamybai tinkamo, augalo vaizdas, gydant tokias ligas, kaip gerybinė prostatos hiperplazija. Lygiagrečiai šalia gydymo cheminiais vaistiniais preparatais galima taikyti ir augalų terapiją, kadangi taikant ilgalaikį gydymą cheminiais vaistais jie gali sukelti įvairių pašalinių poveikių, todėl vis dažniau atsigręžiama į fitoterapiją. Fitoterapijos ir gydymosi cheminiais vaistais derinimas gerokai padidina pacientų galimybes išgyti ar pagerinti sveikatos būklę. Taip pat fitoterapija yra santykinai pigus ir neretai daugeliui prieinamas gydymo metodas.
1.4. Augaliniai milteliai ir jiems keliami reikalavimai
Milteliai – tai kieta, biri vaistų forma, kuri gali būti dozuota arba nedozuota. Skirti vartoti per
os arba išoriškai (pvz.vartojami ant odos).
Miltelių privalumai: dėl didesnio tirpumo pasižymi greitesniu terapiniu poveikiu, patogu vartoti, ypač tai aktualu pacientams, kurie dėl ryjimo sutrikimų negali vartoti kitų kietų vaistų formų, tokių kaip kapsulės ar tabletės, patogu dozuoti, paprasta gamyba.
Miltelių trūkumai: nemalonios organoleptinės savybės, pvz kartus skonis, nemalonus kvapas, virškinamojo trakto gleivinės dirginimas, miltelių dozavimas gali padidinti gamybos kaštus [1].
Kapsuliuojant miltelius galima užmaskuoti daugelį miltelių trukūmų.
Vis tik milteliai dažniau yra naudojami gaminant kitas vaistų formas nei vartojami vieni patys. Gaminant kapsules yra įvertinamos įvairios miltelių technologinės savybės, atlikus jų analizę yra parenkamos tinkamos pagalbinės medžiagos siekiant, kad būtų pagamintos geros kokybės kapsulės [1,6,23]. Vadovaujantis Europos farmakopėja (Europos farmakopėjos straipsnių rinkinys, 2004) milteliams yra atliekami suberiamojo tankio, birumo testai bei nustatomas išbyrėjusių miltelių kūgio kampas. Atlikus šiuos testus galima vertinti ar milteliai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Milteliai skirti kapsulių gamybai turi pasižymėti tinkamomis technologinėmis savybėmis bei atitikti Europos farmakopėjoje jiems keliamus reikalavimus.
1.5. Granuliavimas ir granuliatų kokybės vertinimas
Granuliavimu galima vadinti dydžio padidinimo procesą, kurio metu smulkios miltelių dalelės paverčiamos didesnėmis ir tvirtesnėmis dalelėmis – aglomeratais, kurie vadinami granulėmis. Susidarę granulės pasižymi geromis birumo savybėmis, didesniu dalelių suspaudimu, tankiu bei turinio vienodumu. Susidariusias granules galima naudoti gaminant kapsules arba tabletes [1, 36,37,49]. Po granuliacijos gautų granulių savybės priklauso nuo veikliųjų ir pagalbinių medžiagų dalelių dydžių, granuliuojančio skysčio tipo, koncentracijos ir tūrio, granuliacijos laiko, džiovinimo greičio (temperatūros ir laiko).
Granuliavimo metodai yra du - drėgnas ir sausas. Sausos granuliacijos metodas taikomas formuojant granules be granuliuojančio skysčio iš miltelių, kurie gali būti jautrūs drėgmei ir karščiui. Atliekant sausą granuliaciją sausos dalelės yra mechaniškai suspaudžiamos arba presuojamos [1,36,37]. Farmacijos pramonėje drėgna granuliacija yra vienas dažniausiai naudojamų būdų granulių gamyboje. Drėgna granuliacija atliekama norint sumažinti miltelių purumą bei dulkėjimą ir taip pagerinti miltelių technologinės savybės [1,36,37].
Taikant drėgną granuliaciją milteliai pirmiausia sumaišomi su pagalbinėmis medžiagomis, poto gautas mišinys yra maišomas su granuliuojančiu skysčiu. Tuomet drėgnas mišinys yra pertrinamas per sietą ir gautos granulės džiovinamos iki nekintamos masės. Išdžiūvę granulės gali būti antrą kartą pertrinamos per sietą su mažesnėmis angelėmis, kad dar labiau sumažinti granulių dydį [1,36,37]. Atliekant granuliaciją rankiniu būdu dažniausiai naudojama grūstuvė su piestele. Ant grūstuvėje esančio mišinio yra lašinamas granuliuojantis skystis ir piestele yra maišoma, kol gaunama drėgna masė. Labai svarbu parinkti tinkamą granuliuojančio skysčio kiekį – jei skysčio per mažai, granulės bus trupančios, o jeigu skysčio per daug – granulės sunkiai formuosis, bus lipnios [1,36,37].
Granuliuojantys skysčiai gali būti: vandeninis kukurūrų krakmolo, gliukozės tirpalas, įvairūs vandeniniai polisacharidų (pvz. akacijos sakų), celiuliozės derivatų (pvz. metilceliuliozės, karboksimetilceliuliozės, mikrokristalinės celiuliozės), želatinos, povidono (polivinilpirolidono, PVP) tirpalai [1,36,37,49].
Drėgna granuliacija turi šiuos privalumus:
Pagerina birumą, dalelių suspaudimo charakteristikas ir padidina granulių suberiamajį tankį. Sumažina miltelių dulkėjimą.
Neleidžia milteliams sluoksniuotis.
Tačiau, nors šis metodas ir yra populiarus ir plačiai taikomas, jis taip pat turi ir trūkumų:
Tai brangus, reikalaujantis daug laiko, didelės darbinės erdvės, specialios įrangos, procesas. Daugiapakopis ir sudėtingas procesas.
Dideli medžiagų nuostoliai.
Netinka drėgmei ir šilumai jautrioms medžiagoms.
Jei komponentai nedera tarpusavyje, tai granuliavimo metu tai dar labiau išryškėja [1,36,37,49].
Granulių privalumai lyginant su milteliais:
Granulės pasižymi geresniu birumu bei mažesniu dulkėjimu nei milteliai. Granulių dalelių suspaudžiamumas didesnis nei miltelių dalelių.
Granulės turi mažesnį paviršiaus plotą lyginant su tokio paties tūrio miltelių kiekiu. Dėl to jos yra chemiškai ir fiziškai stabilesnės ir ilgai laikant mažiau linkę sulipti ir sukietėti.
Granulės lengviau susivilgo tirpikliu nei milteliai [1,36,37].
Vadovaujantis Europos farmakopėja (Europos farmakopėjos straipsnių rinkinys, 2004) pagamintiems granuliatams atliekami tokie patys testai kaip ir milteliams: suberiamojo tankio, birumo testai bei išbyrėjusių granulių kūgio kampo nustatymas.
1.6. Kietosios kapsulės ir joms keliami reikalavimai
Kapsulės – tai kieti dozuoti preparatai su kietu ar minkštu įvairios formos ir talpos apvalkalu, kuriame paprastai yra viena veikliosios medžiagos ar veikliųjų medžiagų dozė. Jos skirtos vartoti per burną arba kitais būdais – į makštį ar išangę [11]. Kapsulių apvalkalai yra gaminami iš želatinos ar kitų medžiagų, kurių savybės panašios į želatiną, vandens, plastifikatorių, dažiklių, sorbitolio, glicerolio. Taip pat gali būti pridėta paviršinio aktyvumo medžiagų, antimikrobinių konservantų, skonį gerinančių, kvapą suteikiančių medžiagų. Kapsulės paviršius gali turėti ženklinimą. Kapsulių turinys gali būti sudarytas iš kietos, skystos arba į pastą panašios konsistencijos vienos ar kelių veikliųjų medžiagų su arba be pagalbinių medžiagų. Kapsulės turinys neturi pažeisti apvalkalo. Tačiau apvalkalas turi būti suardomas virškinamojo trakto skysčių ir tuomet kapsulės turinys yra atpalaiduojamas[4,33,47,50,51,52,53,54]. Kapsulės gali būti skirstomos į keletą kategorijų:
- kietąsias kapsules, - minkštąsias kapsules,
- skrandžio sultims atsparias kapsules,
- krakmolines kapsules (oblates) [47,50,51,52,53,54,55].
Kietosios kapsulės gali būti įvairių dydžių (1pav.). Kapsulių dydis išreiškiamas numeriu. Yra gaminamos 8 dydžių kapsulės – penkto numerio kapsulės yra mažiausio dydžio, o didžiausio dydžio kapsulių numeris yra Nr. 000 (trys nuliai). Kapsulės Nr. 000 dažniausiai vartojamos veterinarijoje, o mažiausio dydžio, Nr. 5, kapsulės dėl mažos talpos naudojamos retai [ 10,11,22 ]. Vaistinėje dažniausiai vartojamos 1, 2 ir 0 numerio kapsulės [4,33,47, 53, 52,26].
2 pav. Kietųjų kapsulių dydžiai [48]
Kietosios kapsulės yra riboto tūrio ir jose galima sutalpinti tik tam tikrą kiekį medžiagų (1 lentelė). Kapsulių dydis parenkamas atsižvelgiant į vaistinės medžiagos dozes ir jų fizikines savybes [4,33, 52,53, 54].
2 lentelė. Tuščių kietųjų kapsulių dydžiai ir jų talpa mg ir ml [50] Kapsulės
dydis
Kapsulės talpa (ml)
Kapsulės talpa mg esant tam tikram miltelių tankiui 0,6 (g/ml) 0,8 (g/ml) 1,0 (g/ml) 1,2 (g/ml) 000 1,37 822 1096 1370 1644 00 0,91 546 728 910 1092 0 0,68 408 544 680 816 1 0,50 300 400 500 600 2 0,37 222 296 370 444 3 0,30 180 240 300 360 4 0,21 126 168 210 252 5 0,10 78 104 130 156
Kietųjų kapsulių apvalkalą sudaro dvi cilindro formos dalys, kurių vienas galas yra užapvalintas ir uždaras, o kitas atviras. Mažesnė apvalkalo dalis vadinama kepurėle, o ilgesnė- korpusu. Korpusas yra pildomas vaistine medžiaga, o užpildžius ant jo užmaunama kepurėlė. Kietosios kapsulės užpildomos rankomis arba naudojant prietaisus – rankines kapsulių pildymo mašinėles, automatines kapsulių pildymo mašinas [ 46].
3 pav. Automatinės kapsulių pildymo mašinos (KD Machine, Korėja; TB Service Ltd, Germany)
Rankinės kapsulių pildymo mašinėlės turi tam tikrą skaičių lizdų kapsulėms įstatyti, pvz. 30 arba 60, rečiau 120 ir jomis kapsulės užpildomos greitai ir pakankamai tiksliai. Prieš pildant kapsules, kapsulės atidaromos atskiriant kapsulės dalis, įtvirtinamos tam skirtuose lizduose, vaistinėmis medžiagomis pildoma kapsulės dalis vadinama korpusu, kuri vėliau uždaroma užmaunant ant jos antrą kapsulės dalį – kepurėlę. Su kiekviena mašinėle galima užpildyti tik vieno dydžio kapsules, kadangi plokštelės lizdų diametras atitinka tik konkretų kapsulės numerio diametrą.
Kiekvienoje pagamintoje kapsulėje turi būti tiksli veikliosios medžiagos ar kelių veikliųjų medžiagų dozė. Kietosios kapsulės dažniausiai būna įvairių dydžių, gali būti spalvotos ir pagamintos iš skirtingų medžiagų pvz. želatinos, hidroksipropilceliuliozės, pululano. Šios kapsulės gali būti užpildomos miltelisi, granulėmis, peletėmis ar mini – tabletėmis ir taip pat nevandeniniais skysčiais bei pastomis. Kietosios kapsulės ypač tinkamos milteliams pasižymintiems prastu birumu ir suspaudimu pvz. augalų ekstaktams, milteliams [4,18,25,26,33,52,53]. Kapsuliavimui paruošta miltelių masė turi būti gerai byranti ir homogeniška. Tuo tikslu gali būti naudojamos pagalbinės medžiagos pagerinančios miltelių birumą, didinančios miltelių masę, mažinančios dalelių sukibimą, gerinačios miltelių suirimą ar tirpumą[4,33,26,2748] . Pagrindinės pagalbinių medžiagų grupės:
1. Skiedikliai – didina kapsuliuojamų miltelių masę. Kaip skiedikliai gali būti vartojami manitolis, laktozė, kukurūzų krakmolas, mikrokristalinė celiuliozė, kalcio karbonatas, magnio karbonatas, krospovidonas, talkas.
2. Tepikliai – gerina birumą ir mažina miltelių prikibimą prie metalinių paviršių. Kaip tepikliai gali būti vartojami magnio stearatas, kalcio stearatas, glicerilmonostearatas, stearino rūgštis, natrio laurilsulfatas, silicifikuota mikrokristalinė celiuliozė, hidrintas ricinos aliejus.
3. Slidikliai – gerina miltelių birumo savybes. Kaip slidinančios medžiagos naudojami: talkas, silicifikuota mikrokristalinė celiuliozė, aerosilas.
4. Suirimą skatinančios medžiagos – užtikrina miltelių mišinio suirimą. Naudojamos tokios medžiagos: kroskarameliozė, natrio kroskarameliozė, krospovidonas, kukurūzų krakmolas, algino rūgštis, krakmolas, karboksimetilceliuliozė.
5. Drėkikliai – pagerina vandens skverbimąsi į miltelių mišinį. Naudojamos tokios medžiagos: natrio lauril sulfatas, tvinas 80 [ 26,54,22].
Pagrindinės kapsulių pildymo vaistinėse stadijos pateiktos 1 schemoje [4,33]: Vaistinės medžiagos svėrimas
Pagalbinių medžiagų paruošimas ir reikiamo tūrio parinkimas
Vaistinės medžiagos maišymas su pagalbinėmis medžiagomis
Tūrio kontrolė
Kapsulių pildymas
Kokybės kontrolė ir fasavimas
Pakavimas ir ženklinimas
1 schema. Pagrindinės kietųjų kapsulių pildymo stadijos [4,33]
Nepaisant to, kad medžiagos iš kurių gaminamos kietosios kapsulės yra chemiškai stabilios, visos kapsulės yra jautrios drėgmei ir karščiui. Dėl drėgmės ir karščio poveikio kapsulės apvalkalas gali deformuotis ir pakisti vaistinės medžiagos atpalaidavimo charakteristikos. Todėl rekomenduojama kietąsias kapsules saugoti kambario temperatūroje (15 – 25 laipsnių) ir esant 35 – 65 proc. oro santykinei drėgmei. [4, 33,51].
Reikalavimai kietosioms kapsulėms, skirtoms vartoti per burną, aprašyti Europos farmakopėjos straipsnyje (01/2008:0016).
Turinio vienodumo nustatymo testas (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.6) atliekamas kapsulėms, kuriose veikliosios medžiagos kiekis yra mažesnis kaip 2 mg arba mažesnis kaip 2 proc. nuo visos masės. Kapsulės turi tenkinti masės vienodumo testą „Vienadozių preparatų masės vienodumas“ (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.5). Šis tyrimas turi būti atliekamas visoms kapsulėms, išskyrus tada, kai numatyta atlikti
kapsulių turinio vienodumo testą visoms veikliosioms medžiagoms. Tuomet masės vienodumo testo nereikalaujama atlikti [9,10,11].
Kapsulės turi tenkinti kapsulių suirimo testą (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.1). Atliekant šį tyrimą kaip skysta terpė naudojamas vanduo, specialiais atvejais, kai pateisinta, kaip skysta terpė gali būti naudojama 0,1 M vandenilio chlorido rūgštis arba dirbtinės skrandžio sultys. Taip pat galima naudoti diską, jei kapsulė plūduriuoja terpės paviršiuje. Jei visos šešios tiriamos kapsulės suiro per 30 min. vertinama, kad kapsulės tenkina testo reikalavimus [9,11].
Veikliųjų medžiagų tirpimo greičiui nustatyti atliekamas „Kietų vaisto formų tirpimo testas“ (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.3). Atliekant šį testį naudojami arba mentinis, arba krepšelinis prietaisas, ypatingais atvejais gali būti naudojamas pratakios kameros prietaisas.
Krepšelinį prietaisą (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.3) sudaro:
- cilindrinis indas iš borosilikatinio stiklo ar kitos skaidrios medžiagos su pusrutuliniu dugnu ir 1000 ml nominalia talpykla;
- maišiklis, sudarytas iš vertikalus veleno, rpie kurio apatinės dalies pritvirtintas cilindrinis krepšelis;
- vandens vonia, kuri palaiko tirpimo terpės temperatūrą 37 ± 0,5 0 C.
„Į indą įpilamas nurodytas kiekis tirpimo terpės, surenkamas aparatas, tirpimo terpė pašildoma iki 37 ± 0,5 0 C ir termometras ištraukiamas. Tiriamojo preparato viena dozuotė įdedama į sausą krepšelį ir krepšelis nuleidžiamas į reikiamą padėtį prieš pradedant sukti [11].
„Testo metu krepšelio dugnas turi būti 25 ± 2 mm atstumu nuo vidinio indo dugno. Viršutinė veleno dalis yra sujungta su varikliu, turinčiu grečio reguliatorių. Maišiklis sukasi tolygiai, be reikšmingų nukrypimų“[ 8]. Tirpimo terpė – vanduo, jei nurodyta atskiru straipsniu naudojami buferiai, HCL, NaOH. Nurodyto tūrio bandiniai imamai nustatytu laiku, nustatytais intervalais, iš vietos , esančios viduryje tarp tirpimo terpės paviršiaus ir krepšelio ir ne mažesniu atstumu nei 10 mm nuo indo sienelių. Paėmus vienetinę terpės porciją įpilamas terpės kiekis lygus paimtam. Paimtas skysčio kiekis filtruojamas, naudojant atitinkamo porų dydžio inertinį filtrą ir atliekama jo analizė. Bandiniai imami po 30, 45, 60 min.Veikliųjų medžiagų koncentracijos nustatomos 3 kartus (n=3) [11].
Taip pat yra numatyti kapsulių mikrobiolobinės kokybės užtikrinimo reikalavimai jų gamybos, pakavimo, laikymo bei platinimo metu (Ph. Eur. 01/2008, 5.1.4) [9].
Apibendrinant išnagrinėtą mokslinę literatūrą paaiškėja, kad augaliniams milteliams pasižymintiems purumu, dulkėjimu rekomenduojama taikyti drėgnos granuliacijos metodą taip pagerinant miltelių technologines savybes ir paruošiant kapsuliavimui tinkamą masę. Kietosios kapsulės
yra viena iš priimtiniausių vaistų formų, kuriose gali būti išfasuojami siauralapio gauromečio lapų milteliai.
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR PRIETAISAI
Darbe naudoti šie prietaisai:
1. Kapsulių užpildymo mašinelė „Capsuline - 15“ (Capsuline, JAV);
2. Laboratorinės analizinės svarstyklės (0,001 tikslumu) (A&D Company; JAV); 3. Elektroninis drėgmės analizatorius KERN MLS (KERN, Vokietija);
4. Svarstyklės Scaltec SBC 31, Vokietija; 5. Tankinimo prietaisas Sotax TD 1, Šveicarija;
6. Aparatas birumui nustatymui ERWEKA AG (ERWEKA GmbH, Vokietija); 7. Prietaisas tirpimo testui atlikti SOTAX, Šveicarija;
8. Optinis mikroskopas (Motic Instruments, Inc., Vokietika); 9. Spektrofotometras, UV-1800 Shimadzu , Japonija;
10. Automatinės pipetės „Eppendorf AG“, Vokietija;
11. Sietų rinkinys kvadratinėmis angelėmis (RETSCH; Vokietija );
12. Klimatinė kamera CLIMACELL, MMM Medcenter Einrichtungen Gmbh, Vokietija. Darbe naudotos šios medžiagos:
1. Siauralapio gauromečio lapai, UAB „Jadvygos žolės“ Mažeikių rajonas, Lietuva „Ekologiški siauralapio gauromečio lapai“ ;
2. Etanolis 96,6 % (v/v), „Stumbras“, Kaunas;
3. Silicifikuota mikrokristalinė celiuliozė „Prosolv SMMC HD 90“ „Sigma Aldrich“, Vokietija; 4. Magnio stearatas „AppliChem“, Vokietija;
5. Laktozės monohidratas „Sigma Aldrich“, Vokietija; 6. Manitolis „AppliChem“, Vokietija;
7. Gliukozė „Mainland“, Kinija; 8. Talkas „AppliChem“, Vokietija;
9. Magnio karbonatas„Sigma – Aldrich Gmbh“, Vokietija; 10. Metilceliuliozė, „Sigma – Aldrich Gmbh“, Vokietija;
11. Polivinilpirolidonas, „Sigma – Aldrich Chemie Gmbh“, Vokietija; 12. Standartinis Folin – Ciocalteu reagentas, „Sigma Aldrich“, Vokietija; 13. DPPH – 2,2-difenil-1-pikrilhidrazil hidratas, „Sigma Aldrich“, Vokietija; 14. Natrio karbonatas, „Sigma – Aldrich Gmbh“, Vokietija;
15. Distiliuotas vanduo, LSMU laboratorija, Lietuva;
3. TYRIMO METODAI
3.1. Siauralapio gauromečio lapų miltelių dalelių frakcijos dydžio nustatymas
Siauralapio gauromečio lapai buvo sumalti malūnu, naudojant tris skirtingus sietus Nr.2, Nr. 0,5, Nr. 0,25. Po to atliktas sietų testas (Ph. Eur. 01/2005, 2.9.12.). Milteliai buvo sijojami per 8 sietus. Sietų angelių dydis nuo 2,5 mm iki 0,125 mm (sietų angelės kvadratinės). Atsverta 20 g smulkintos žaliavos, suberta ant stambiausio sieto ir sijota 5 min sietų rinkiniu, sijotuvui vibruojant 300-400 kartų/min greičiu. Ant sieto likusi žaliava pasverta ir apskaičiuotas kiekvienos frakcijos procentinis kiekis, atsižvelgus į sijoti atsvertos žaliavos kiekį.
Vidutinis frakcijos dalelių dydis apskaičiuojamas pagal formulę: dvid =
𝑑1+𝑑2 2
Čia:
d1 – sieto, pro kurį praėjo matuojamojo frakcija, skylučių skersmuo;
d2 - sieto, ant kurio liko frakcija, skylučių skresmuo.
Nustačius žaliavos frakcijų vidutinius skersmenis, apskaičiuojame visos žaliavos gabalų vidutinį skersmenį:
𝑑𝑣𝑖𝑑.𝑚𝑖š𝑑𝑣𝑖𝑑1𝑝1+ 𝑑𝑣𝑖𝑑2𝑝2+ ⋯ + 𝑑𝑣𝑖𝑑𝑛𝑝𝑛 𝑝1+ 𝑝2+ ⋯ + 𝑝𝑛
dvid1, dvid2,..., dvidn – kiekvienos frakcijos gabalų vidutinis skersmuo;
p1, p2,..., pn – kiekvienos frakcijos procentinis kiekis.
3.2.
Siauralapio gauromečio lapų miltelių technologinis vertinimas
Prieš pradedant gaminti vaistinės augalinės žaliavos kapsules, reikia įvertinti technologines siauralapio gauromečio lapų miltelių savybes: birumą, išbyrėjusių miltelių kūgio kampą, suberiamąją tankį, išmatuoti drėgmės kiekį milteliuose. Atlikus miltelių šių technologinių savybių įvertinimą galima spręsti apie vaistinės augalinės žaliavos tinkamumą kapsuliavimui bei tinkamos kapsulių gamybos technologijos ir pagalbinių medžiagų parinkimą. Remiantis gautais miltelių technologinių savybių rezultatais parenkamos reikiamos pagalbinės medžiagos kapsuliuojamai masei paruošti, tinkama kapsulių gamybos technologija bei pagaminamos kapsulės.
3.2.1. Miltelių birumo ir kūgio kampo nustatymas
Birumo testo tikslas yra įvertinti tam tikrų kietų dalelių, pavyzdžiui: miltelių, granulių gebėjimą byrėti vertikaliai prie tam tikrų sąlygų [26, 23]. Birumas – tai miltelių savybė išbyrėti iš talpos, kuri kyla veikiant miltelių sunkio jėgai, garantuojanti tolygų kapsulių užpildymą bei daranti bene didžiausią įtaką kapsulių masės vienodumui nuo, kurio priklauso kapsulių masės vienodumas[27]. Yra žinoma, kad birumas priklauso nuo keletos faktorių: dalelių dydžio, dalelių formos, drėgmės kiekio juose, tankio, paviršiaus nelygumų [26,23,27].
Kuomet augaliniai milteliai yra blogai byrantys, jų dalelės byrėjimo metu tarpusavyje sąveikauja, sukimba tarpusavyje ir blogai byra: limpa prie kapsulių sienelių, viduje sudaro oro tarpus, todėl kapsulės yra nepilnai užpildomos, yra gaunami dideli masės nuokrypiai, kurie neatitinka leistinų paklaidų.
Birumo testas atliktas remiantis Ph. Eur. 01/2008:20916 straipsniu. Birumas yra nustatomas įvertinant tam tikro miltelių kiekio ( 30,0 – 100,0) išbyrėjimo greitį iš metalinio ar stiklinio standartinių geometrinių parametrų piltuvėlio bei iš išbyrėjusių miltelių kūgio kampo [10,22]. Rezultatai nustatomi naudojant „ERWEKA“ vibracinį prietaisą.
Pasveriama 30,0 g miltelių 0,01 g tikslumu, viskas atsargiai suberiama į vibracinio aparato pilvuvėlį. Tuomet įjungiamas prietaisas ir pradedamas skaičiuoti laikas. Praėjus 20 sekundžių nuo purtymo pradžios yra atidaroma piltuvėlio užsklanda ir stebima, per kiek laiko milteliai išbyra į piltuvėlio surinkimo indą. Bandymas kartojamas 3 kartus. Birumas turi būri ne mažesnis nei 4 – 5 g/s. Birumas yra apskaičiuojamas naudojant formulę:
𝐵
𝐶=
𝑚
𝑡 − 20
Bc - birumas (g/sek.)
m – pasvertų miltelių masė (g) t – bandymo laikas (sek.) 20- purtymo laikas (sek.)
Birumo testo duomenų vidurkis apskaičiuojamas naudojant formulę:
𝑉
𝐶=
∑ 𝐵
𝐶Vc – birumo vidurkis
n - 5 (bandymų skaičius) Bc – birumas (g/sek.)
Tuo pačiu vibraciniu “ERWEKA” prietaisu po miltelių išbyrėjimo yra nustatomas ir laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio kampas. Miltelių kūgio kampas – tai kampas tarp išbyrėjusių miltelių kūgio ir horizontalaus paviršiaus.
Vadovaujantis Ph. Eur. 01/2008:20916 straipsniu, jei nustatomas išbyrėjusių miltelių kūgio kampas 25 – 30o – tai birumas yra geras, jei kampas yra iki 60o - milteliai prastai byra, jei kampas 60 – 70o – miltelių birumas yra blogas. Vadinasi kuo kūgio kampas (0) mažesnis, tuo miltelių birumas yra geresnis, tuo pačiu ir kapsuliavimo galimybės.
Yra nustatyta, jog miltelių birumą taip pat apsprendžia dalelių dydis, forma, drėgmės kiekis juose, dalelių paviršiuje esantys nelygumai.
3.2.2. Miltelių suberiamojo tankio nustatymas
Suberiamojo tankio tyrimas buvo atliktas naudojant tankinimo aparatą Sotax TD 1. Suberiamasis tankis (Ts) – tai laisvai subertos medžiagos masės (M) ir tūrio (V0) santykis, išreiškiamas
g/ml. Miltelių suberiamasis tankis priklauso nuo dalelių dydžio, formos, išsidėstymo talpoje, miltelių paruošimo būdo ir saugojimo sąlygų [23]. Miltelių mišinių suberiamasis tankis pamatuotas tiksliai atsvertą miltelių kiekį beriant į matavimo cilindrą.
Apskaičiuojama naudojantis formule:
𝑇
𝑆=
𝑀
𝑉
0 Čia: Ts – suberiamasis tankis (g/ml) M – medžiagos masė (g) Vo – medžiagos tūris (ml)Didžiausias suberiamasis tankis (Tmax) – tai medžiagos masės (M) ir medžiagos tūrio po
sutankinimo (V s ) santykis, išreiškiamas g/ml. Apskaičiuojama naudojantis formule:
𝑇
𝑚𝑎𝑥=
𝑀
𝑉
𝑆Čia:
Tmax – medžiagos didžiausias suberiamasis tankis (g/ml)
M – medžiagos masė (g)
Vs – medžiagos tūris po sutankinimo (g/ml)
Miltelių suberiamojo tankio nustatymas atliktas naudojant tankinimo aparatą Sotax TD 1. Tankinimo prietaisą sudaro 100 ml sugraduotas matavimo cilindras, kuris yra tvirtinamas ant platformos, kuri atliekant tankinimą pakyla apie 3 mm. Į cilindrą yra suberiamas tiksliai atsvertas miltelių mišinio kiekis. Tada yra parenkamas prietaiso veikimo režimas, parametrai, įrašomas miltelių mišinio tūris pamatuotas cilindre ir pradedamas tankinimas. Tankinimas vyksta judesiu aukštyn ir žemyn. Miltelių mišinio tūris tikrinamas po 10, 490, 750 ir 1250 sutankinimų kiekvieną kartą įvedant miltelių mišinio tūrį iš cilindro. Tyrimas tęsiamas kol skirtumas tarp 490 ir 1250 sutankinimų bus mažesnis nei 2 ml. Tuomet užrašomas galutinis miltelių tūris cilindre. Atlikus tyrimą tankinimo aparatas Sotax TD 1 pateikia tiriamųjų miltelių didžiausio suberiamojo tankio (Tap Density), suberiamojo tankio (Init Density) rezultatus. Taip pat prietaisas apskaičiuoja ir pateikia miltelių suspaudžiamumo (Carr) indeksą (Compresibility Index) ir Hausner koeficientą (Hausner Ratio).
3.2.3. Miltelių Carr indekso ir Hausner koeficiento nustatymas
Carr indeksas (Carr index) – suspaudžiamumo indeksas (Compresibility Index) ir Hausner koeficientas (Hausner ratio) yra rodikliai padedantys įvertinti miltelių birumą. Kuomet nustatomas mažesnis Carr indeksas ir Hausner koeficientas, tuo milteliai pasižymi geresnėmis birumo savybėmis, ir tai įtakoja kapsulių užpildymą miltelių mišiniu bei lemia kapsulių masės vienodumą. Taigi kapsulių masės vienodumas priklauso ne tik nuo miltelių birumo, bet ir nuo miltelių suspaudžiamumo [18,22,23,25,48]. Ir priešingai, miltelių turinčių prastesnes birumo savybes šie rodikliai nustatomi didesni.
Miltelių Carr indeksas ir Hausner koeficientas buvo nustatytas atliekant tyrimą tankinimo aparatu Sotax TD 1. Atlikus miltelių mišinio tankio matavimus, po 1250 sutankinimų, prietaisas apskaičiuoja ir pateikia tiriamų miltelių Carr indekso ir Hausner koeficiento galutinius rezultatus.
Vadovaujantis Ph. Eur. 2.9.36 straispniu, ryšys tarp miltelių birumo, Carr indekso ir Hausner koeficiento pateikiamas 3 lentelėje [22].
3 lentelė. Miltelių birumo vertinimas pagal Carr indeksą ir Hausner koeficientą [22]
Įvertinus tyrimų rezultatus, nustatyta, kad siauralapio gauromečio smulkintos vaistinės augalinės žaliavos lapų milteliai pasižymi blogu birumu - 30,0 siauralapio gauromečio lapų miltelių byrėjimo trukmė yra 60 sekundžių, birumo laikas yra 0,5 g/s. Siauralapio gauromečio lapų milteliai yra per mažo suberiamajo tankio - 0,238 g/ml, milteliai yra dulkantys, purūs, dalelės įsielektrinę ir netinkami tiesioginiam kapsuliavimui.
3.2.4. Pagalbinių medžiagų parinkimas ir receptūrų sudarymas
Norint paruošti tinkamą kapsuliavimui miltelių masę, reikia parinkti pagalbines medžiagas tokias, kurios pagerintų birumą bei suteiktų kapsuliuojamam mišiniui reikiamas technologines savybes, užtikrintų gerą kapsulių užpildymą bei pagaminti kokybiškas kapsules. Buvo naudojamos tokios pagalbinės medžiagos: Prosolv HD 90, kurį sudaro mikrokristalinė celiuliozė (Ph. Eur. 1997: 0316) ir bevandenis koloidinis silicio dioksidas (Ph. Eur. 1997:0738). Ši medžiaga yra naudojama kaip skiediklis padidinti kapsuliuojamų miltelių masę, kaip tepiklis - pagerinti miltelių birumą, mažinanti prikibimą prie paviršių, taip pat naudojama kapsulių gamyboje kaip slidiklis siekiant pagerinti miltelių birumo savybes. Taip pat kaip skiedikliai ir slidikliai naudoti manitolis (Ph. Eur. 2001:0559), laktozė (Ph. Eur. 1997:0187), bazinis magnio karbonatas, lengvasis (Ph. Eur. 1997:0042), magnio stearatas (Ph. Eur. 2011:0229), neleidžiantys kapsuliuojamai masei prilipti prie paviršių[ 6,9,23,27,49].
Eksperimento būdu buvo sudarytos penkios skirtingos kapsulių receptūros su pagalbinėmis medžiagomis. Receptūros pateikiamos 4 lentelėje.
4 lentelė. Sudarytos receptūros
Mišinio numeris Mišinio (30 g) sudėtis proc.
1 mišinys Gauromečio lapų milteliai 32,36
Prosolv 32.36
Laktozės monohidratas 32,36 Talkas 2,91
2 mišinys Gauromečio lapų milteliai 6,62
Prosolv 92,72 Mg stearatas 0,66
3 mišinys Gauromečio lapų milteliai 6,62
Prosolv 26,49 Manitolis 66,23 Mg stearatas 0,66
4 mišinys Gauromečio lapų milteliai 33
Prosolv 26,4 Manitolis 39,6 Mg stearatas 0,99
5 mišinys Gauromečio lapų milteliai 16,5
Prosolv 16,5
Mg karbonatas bazinis 66,01 Mg stearatas 0,99
Buvo matuojami gautų mišinių technologiniai parametrai: byrėjimo laikas, suberiamasis tankis, išbyrėjusių miltelių kūgio kampas, Carr indeksas, Hausner koeficientas. Tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi, milteliai buvo blogai byrantys, nei vienai receptūrai nepavyko pasiekti 4 – 5 g/s birumo ir kitų reikiamų technologinių savybių.
Tuomet buvo nuspręsta kapsules pagaminti pritaikius drėgnos granuliacijos metodą. Mokslinės literatūros duomenimis drėgna granuliacija pagerina dulkančių, blogu birumu pasižyminčių miltelių technologines savybes, dėl to mažėja miltelių dulkėjimas, gerėja suberiamasis tankis, gerėja miltelių birumas, didėja kapsulių užpildymo tolygumas [1,36,37]. Drėgna granuliacija buvo atlikta su penkto mišinio receptūra, kadangi šis mišinys pasižymėjo geriausiomis technologinėmis savybėmis tarp tirtų receptūrų, tačiau nepakankamai geromis, kad būtų tinkamas tiesioginiam kapsuliavimui. Siekiant pagaminti kapsuliavimui tinkamų technologinių savybių granuliatą, buvo pasirinkti trys skirtingi granuliuojantys skysčiai ir pagaminti granuliatai bei atliktas jų kokybės vertinimas.
3.3. Drėgnasis siauralapio gauromečio lapų miltelių granuliavimas
3.3.1. Granuliuojančių tirpalų gamyba (ruošimas)
Tyrimo metu buvo paruošti šie granuliuojantys tirpalai:
2proc. metilceliuliozės tirpalo gamyba: buvo atsverta 0,500 g metilcelioliozės (Methylcellulosum, Ph. Eur. 01/2002:0345) ir ištirpinta 25 ml distiliuoto vandens.
10proc.polivinilpirolidono (povidono)tirpalo gamyba: buvo atsverta 2,500 g polivilinpirolidono (Povidonum, Ph. Eur. 04/2004:0685) ir ištirpinta 25 ml distiliuoto vandens.
64proc. cukraus sirupo gamyba: buvo atsverta 12,800 g cukraus (Glucosum anhydricim, Ph. Eur. 01/2002:0177) ir supilta į 20 ml distiliuoto vandens. Kaitinta ir maišyta kol cukrus ištirps, poto vėsinta po vandens srove iki kambario temperatūros.
3.3.2. Siauralapio gauromečio lapų miltelių granulių gamyba
Siauralapio gauromečio miltelių mišinio granuliatai pagaminti naudojant drėgnosios granuliacijos metodą [1,36,49]. Siekiant pagaminti tinkamą granuliatą, ruošti trys skirtingi granuliuojantys skysčiai, kurie granulių gamybos eigoje sumaišomi su miltelių mišiniu.
Pirmiausia siaralapio gauromečio lapų milteliai grūstuvėje sumaišomi su pagalbinėmis medžiagomis pagal miltelių maišymo taisykles. Tada lašinamas granuliuojamasis skystis. Miltelių mišinys yra maišomas rankiniu būdu - grūstuvėje su piestele, siekiant, kad granuliuojantis skystis vienodai pasiskirstytų ir sudrėkintų grūstuvėje esančius miltelius. Maišoma tol, kol gaunama tinkamos konsistencijos masė, t.y., numetus tarp pirštų suspaustą masęs gabalėlį iš 20 – 30 cm aukščio – šis turi nesubyrėti. Drėgna masė rankiniu būdu yra pertrinama per sietą „Nr. 2“, kurio angelių diametras yra 2000 µm. Pertrinta masė paliekama išdžiūti ir išdžiūvusi vėl pertrinama per tą patį sietą.
Tyrimo metu vienodos kompozicijos ir kiekio siauralapio gauromečio lapų miltelių mišinys su pagalbinėmis medžiagomis sumaišyti su trimis skirtingais granuliuojančiais skysčiais ir pagaminti granuliatai. Pagamintų granuliatų sudėtys pateiktos 5 lentelėje.
5 lentelė. Granuliatų sudėtis Granuliato nr. Granuliuojantis tirpalas Granuliuojančio tirpalo kiekis (ml) Mišinio sudėtis (proc.) 1 2 proc. metilceliuliozės tirpalas 19 Gauromečio lapų milteliai 16,5 Prosolv 16,5 Mg karbonatas bazinis 66,01 Mg stearatas 0,99 2 10 proc polivinilpirolidono tirpalas 16 3 64 proc cukraus sirupo tirpalas 16
Granuliatą sudarančių medžiagų kiekio santykis pasirinktas atsižvelgiant į tolygių, tvirtų granulių susidarymą paveikus miltelių mišinį granuliuojančiu tirpalu.
3.4. Siauralapio gauromečio lapų miltelių ir granuliatų mikroskopinė analizė
Siauralapio gauromečio lapų milteliai ir pagaminti granuliatai su skirtingais granuliuojamais skysčiais analizuoti optiniu mikroskopu (Motic Instruments, Inc., Vokietika). Įvertinti grynos smulkintos vaistinės augalinės žaliavos miltelių bei susidariusių granuliatų dalelių dydis ir forma. Siekiant tikslesnių tyrimo rezultatų, nedideli tiriamųjų preparatų kiekiai imami iš skirtingų miltelių ir granuliatų vietų, paskleidžiami plonu sluoksniu ant objektinio stiklelio ir uždengiami mikroskopavimo stikleliu. Stiklelis su tiriamuoju preparatu tvirtinamas ant prietaiso darbinio paviršiaus ir nuleidžiamas mikroskopo objektyvas. Preparatai stebimi praeinančioje šviesoje esant 400x, 4000x didinimui. Mikroskopas yra sujungtas su kompiuteriu ir kamera, vaizdas stebimas kompiuterio ekrane. Tiriamuosiuose mėginiuose esančios dalelės nufotografuotos su Moticam 2300 3,0 M Pixel. Tyrimui pasirinkta po 3 miltelių ir kiekvieno granuliato mėginius. Pasirinktuose mėginiuose stebėta po 10 nepersidengusių dalelių bei matuotas jų plotis.
3.5. Siauralapio gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis
granuliatų technologinių savybių vertinimas
Tyrimo metu penktas mišinys buvo sugranuliuotas su trimis skirtingais granuliuojančiais skysčiais ir nustatytas pagamintų granuliatų birumas, išbyrėjusių miltelių kūgio kampas, suberiamasis tankis, didžiausiais suberiamasis tankis, Carr indeksas, Hausner koeficientas, taip pat atliktas granuliatų nuodžiūvio nustatymas [ 9, 11,23].
3.5.1. Granulių masės netekties džiovinant (nuodžiūvio) nustatymas drėgnomačiu
Buvo nustatinėjamas siauralapio gauromečio lapų pagamintų miltelių mišinių granuliatų nuodžiūvis. Naudotas prietaisas - drėgnomatis KERN MLS (Vokietija). 1 g (0,01 g tikslumu) tiriamojo miltelių mėginio buvo džiovinama esant 1050 C temperatūrai iki pastovios masės. Testas kartotas tris
kartus (n=3), apskaičiuojamas tyrimų rezultatatų vidurkis. Gautas rezultatas yra masės netektis džiovinant procentais. Drėgmės kiekis siauralapio gauromečio žaliavoje neturi viršyti 13 proc [ 9, 11].
3.6. Kietųjų kapsulių užpildymas ir pagamintų kietųjų kapsulių kokybės
vertinimas
Kapsulės užpildomos naudojant rankinę kapsulių pildymo mašinėlę: ”Capsuline- 15”. Tuščios kapsulės yra atidaromos, ilgesnės kapsulių dalys - korpusai atviru galu į viršų įstatomi į kapsuliavimo mašinėlę sudarančios plastikinės plokštelės lizdus. Tuomet ant plokštelės beriami granuliatai, mentele paskirstomi į kapsulių korpusus kol tolygiai užpildomi kapsulių korpusai. Tada kapsulės yra uždaromos uždedant kepurėles ir paspaudžiant tarpusavyje plastikines mašinėlės plokšteles iki pasigirsta trakštelėjimo garsas. Su kiekvienu granuliatu pagaminta po 60 kapsulių.
Pagamintų kietųjų želatininių kapsulių kokybės rodiklių vertinimui buvo atliktas kapsulių masės vienodumo, suirimo ir tirpimo testai.
