LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
AKUŠERIJOS IR GINEKOLOGIJOS KLINIKA
Elvinas Gurevičius VI kursas, 24 grupė
VITAMINO D REIKŠMĖ GESTACINIU DIABETU
SERGANČIOMS NĖŠČIOSIOMS
Magistrinis darbas
Darbo vadovas: Doc. Eglė Drejerienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
AKUŠERIJOS IR GINEKOLOGIJOS KLINIKA
VITAMINO D REIKŠMĖ GESTACINIU DIABETU SERGANČIOMS NĖŠČIOSIOMS Magistrinis darbas
Darbą atliko studentas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas) Elvinas Gurevičius VI kursas, 24 grupė Doc. Eglė Drejerienė 20... m. gegužės ... d. 20... m. gegužės ... d.
Recenzentas ... Recenzentas ... (parašas) (parašas)
Doc. Arnoldas Bartusevičius Doc. Saulius Paškauskas
Pastabos:... ... ... ...
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
PADĖKA ... 6
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Vitamino D. Šaltiniai, apykaita ir fiziologija ... 10
1.1.1. Vitaminas D ... 10
1.1.2. Vitamino D šaltiniai bei jo apykaita ... 10
1.1.3. Vitamino D receptoriai ... 11
1.2. Vitamino D trūkumo ir nepakankamumo poveikis žmogaus organizmui ... 11
1.2.1. Nepakankamumo priežastys ... 11
1.2.2. Vitamino D trūkumo poveikis žmogaus organizmui ... 11
1.2.2.1. Vitaminas D kiekio reikšmė insulino sekrecijai ... 11
1.2.2.2. Vitamino D kiekio reikšmė atraminiam aparatui ... 12
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 13
2.1. Tirmiamoji ir kontrolinė grupės ... 13
2.2. Tyrimo metodai ... 13
2.3. Antropometriniai matavimai ... 14
2.4. Gliukozės tolerancijos mėginys ... 14
2.5. Vitamino D kiekio kraujyje tyrimas ... 15
2.6. Statistinės analizės metodai ... 15
3. REZULTATAI ... 17
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24
4. IŠVADOS ... 25
VITAMINO D REIKŠMĖ GESTACINIU DIABETU
SERGANČIOMS NĖŠČIOSIOMS
SANTRAUKA
Per pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta daug tyrimų, nagrinėjančių su vitaminu D susijusias patologijas ir ligas. Nepakankamas šio vitamino kiekis organizme sukelia atraminio aparato, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas bei daug kitų susirgimų. Šiuo metu yra duomenų, kurie įrodo, jog normaliai gliukozės homeostazei svarbus vitaminas D.
Tikslas: Nustatyti ryšį tarp nėščiųju, sergančių gestaciniu diabetu, ir vitamino D kiekio kraujyje. Uždaviniai: 1) Nustatyti, įvertinti ir palyginti vitamino D kiekį kraujyje nėščiųjų, kurioms buvo diagnozuotas gestacinis diabetas ir nėščiųjų, kurioms jis buvo nediagnozuotas; 2) Įvertinti gliukozės tolerancijos mėginio (GTM) sąsają su vitaminu D; 3) Įvertinti kūno masės indekso sąsają su vitaminu D.
Tyrimo metodai: Retrospektyvus atvejo ir kontrolės tyrimas buvo atliktas Marijampolėje, O. Gurevičienės šeimos klinikoje ir R. Bernoto pirminės sveikatos priežiūros centre 2014 m. liepos -2016 m. vasario mėnesiais. Iš viso į tyrimą įtraukta 60 nėščiųjų, kurios atitiko įtraukimo kriterijus. Moterys suskirstytos į dvi grupes: atvejo grupę sudarė nėščiosios, kurioms buvo diagnozuotas gestacinis diabetas ir kontrolinę nėščiosios, kurioms gestacinis diabetas diagnozuotas nebuvo. Duomenys buvo renkami nagrinėjant nėštumo eigos įrašus ir ambulatorines korteles. Buvo renkami šie duomenys: amžius, moters antropometriniai duomenys, žalingi įpročiai, GTM duomenys ir vitamino D kiekis. Duomenų statistinė analizė atlikta panaudojant SPSS 11.0 statistinį paketą.
Rezultatai: Tiriamosios moterų grupės amžiaus vidurkis buvo 28,24 ±5,1 metų, o kontrolinės 28,72 ±5,3 metų. Atvejo grupės nėščiosioms, 35% nustatytas vitamino D trūkumas ir 65% nepakankamumas. Kontrolės grupės, 70% buvo nustatytas vitamino D nepakankamumas ir 30% norma. Atvejo grupė vitamino D kiekio vidurkis (31 nmol) buvo statistiškai reikšmingai (p<0,05) mažesnis lyginant su kontrolinės (66 nmol/l). Lyginant ryšį tarp vitamino D kiekio ir GTM, nustatyta, jog kontrolinėje grupėje, kurioje vitamino D kiekis normalus, GTM II-asis taškas buvo mažesnis (5,11 mmol/l) nei tiriamojoje, kur buvo vitamino D deficitas (10,24 mmol/l). Nustatyta, jog KMI ryšys tarp vitamino D kiekio, palyginus tiriamosios ir kontrolinės moterų grupes nėra statistiškai reikšmingas.
Išvados: 1) Galima teigti, jog vitamino D kiekio deficitas, gestacinio diabeto atvejais, yra dažniau nustatomas 2) Sumažėjusi nėščiųjų gliukozės tolerancija gali būti susijusi su nepakankamu vitamino D kiekiu 3) Ryšys, tarp nėščiųjų KMI ir vitamino D koncentracijos nenustatytas.
VITAMIN D VALUE FOR GESTATIONAL DIABETES MELLITUS
SUMMARY
Over the last decade a lot of research has been carried out, dealing with vitamin D-related pathologies and diseases. Insufficient of vitamin D causes musculoskeletal, cardiovascular diseases, and many other diseases. There is evidence that shows that vitamin D is important in normal glucose homeostasis.
The aim of the study: To determine the relationship between gestational diabetes mellitus and vitamin D levels. Objectives: 1) To identify, evaluate and compare vitamin D levels of pregnant women with gestational diabetes and healthy pregnant women. 2) To evaluate link between glucose tolerance test and vitamin D 3) To evaluate link between BMI and vitamin D.
Materials and methods: A retrospective case-control study was conducted in Marijampole, O. Gurevičienės family clinic and R. Bernoto primary health care center and from 2014 July - 2016. February. In total included 60 pregnant who met the inclusion criteria. Women were divided into two groups: the case group consisted of pregnant women who were diagnosed gestational diabetes, and control group of pregnant women, who haven’t. The data were collected from pregnancy progress records and medical records. About pregnant women were collected the following data: age, female anthropometric data, bad habits, glucose tolerance test data and vitamin D levels. Data statistical analysis was performed using SPSS 11.0 statistical package.
Results: The case group of pregnant women’s average age was 28.24 ± 5.1 years, while control - 28.72 ±5.3 years. Pregnant women’s, of case group, 35% were diagnosed vitamin D deficiency, and 65% insufficiency. Pregnant women’s, of control group, 70% were diagnosed vitamin D insufficiency and 30% sufficiency. The case group women’s vitamin D content average (31nmol) was statistically significant (p <0.05) lower compared with control group (66nmol/l). Comparing the relationship between vitamin D status and glucose tolerance test, it was found that the control group who had vitamin D sufficient, glucose tolerance was lower (5,11mmol/l) than in the case group with vitamin D deficit (10,24mmol/l). It was found that BMI link between vitamin D levels compared with case and control groups of pregnant women were not statistically significant (p> 0.05).
Conclusions: 1) Vitamin D deficiency is more common in pregnancy with gestational diabetes 2) Decreased glucose tolerance in pregnant women can be related to vitamin D insufficiency 3) BMI, of pregnant women, does not have link with the vitamin D levels in the blood.
6
PADĖKA
Dėkoju už palaikymą ir naudingus patarimus darbo vadovei docentei Eglei Drejerienei. Taip pat Onos Gurevičienės šeimos klinikos ir R. Bernoto pirminės sveikatos priežiūros centrogydytojams už jų pagalbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
7
SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; MA – Medicinos akademija;
7- DHC- 7-dehidrocholesterolis;
25(OH)D3 – 25-hidroksi-vitaminas D, kalcidiolis;
1,25(OH)2D3 – 1,25-dihidroksicholekalciferolis, kalcitriolis; VDR – vitamino D receptorius;
UVB – ultravioletiniai beta spinduliai; GTM- gliukozės toleracijos mėginys; KMI – kūno masės indeksas;
CD- cukrinis diabetes; n – atvejų skaičius;
p – reikšmingumo lygmuo; SN – standartinis nuokrypis; r – koreliacija;
8
ĮVADAS
Pirmą kartą nėščiųjų gestacinis diabetas buvo apibūdintas Egipto Eberio papiruse 1500 prieš Kristų. 1824 metais Benevicas Vokietijoje tyrė ir aprašė hipoglikemiją nėštumo metu- tai buvo pirmas rašytinis šaltinis apie gestacinį diabetą.
Gestacinis diabetas yra apibūdinamas kaip įvairaus sunkumo angliavandenių netoleravimo sutrikimas, kuris prasidėjo arba buvo diagnozuotas pirmą kartą nėštumo metu. [1]. Nors gestacinis diabetas pasitaiko tik 2,7% nėščiųjų [2], tačiau su juo susijusios komplikacijos gali turėti nepalankią įtaką perinatalinėms baigtims. Pacientėms sergančioms gestaciniu diabetu, padidėja tikimybė susirgti II tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, įvairaus laipsnio angliavandenių apykaitos sutrikimais vyresniame amžiuje. Per pastaruosius 10 metų buvo atlikta daug tyrimų, nagrinėjančių su vitaminu D susijusias patologijas ir ligas. Nepakankamas šio vitamino kiekis organizme sukelia atraminio aparato, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, bei daug kitų lėtinių susirgimų, susijusių su imuniteto ir metabolizmo sutrikimais, netgi depresiją.Šiuo metu yra duomenų, kurie įrodo, jog normaliai gliukozės homeostazei svarbus vitaminas D.
9
DARBO
TIKSLAS
IR
UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Nustatyti ryšį tarp nėščiųjų, sergančių gestaciniu diabetu, ir vitamino D kiekio kraujyje.
Darbo uždaviniai:
• Nustatyti , įvertinti ir palyginti vitamino D kiekį kraujyje nėščiųjų, kurioms buvo diagnozuotas gestacinis diabetas ir nėščiųjų, kurioms jis buvo nediagnozuotas.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vitamino D. Šaltiniai, apykaita ir fiziologija
1.1.1. Vitaminas D
Šiuo metu, vitamino D reikšmę žmogaus organizmui - plačiai nagrinėjama tema visame pasaulyje. Kiekvienais metais, vis didėjantis, atliekamų tyrimų skaičius, su šiuo vitaminu, pateikia vis naujesnės informacijos, apie poveikį žmogaus organizmui, kurią galime naudoti klinikiniame darbe [3]. Jau nuo senų laikų yra visiems žinoma vitamino D pagrindinė funkcija - palaikyti pusiausvyrą tarp kalcio ir fosforo koncentracijų, reguliuojant jų rezorbciją ir ekskreciją, skatinant kaulinio audinio metabolizmą ir mineralizaciją [4,5,6]. Per pastaruosius 10 metų atlikti mokslininkų tyrimai praplėtė mūsų turimą informaciją apie vitamino D poveikį organizme vykstančiuose procesuose, kurie gali būti skirstomas į tris pagrindines grupes: hormonų sekrecijos, imuninės funkcijos bei ląstelių proliferacijos ir diferenciacijos reguliavimą [7,8,9].
1.1.2. Vitamino D šaltiniai bei jo apykaita
Didžioji dalis vitamino D esančio žmogaus organizme yra gaminama odoje veikiant ultravioletiniam saulės spinduliams ar vartojant papildus ir tik maža dalis gaunama su maistu turinčiu vitamino D [10,11]. Vitaminas D yra skirstomas į : ergokalciferolį (D2) ir cholekalciferolį (D3).
Ergokalciferolio galima rasti augalinės kilmės produktuose - grybuose, o cholekalciferolio galima rasti gyvūniniuose produktuose – žuvyse, tokiose kaip lašiša, tunas, upėtakis, ungurys, taip pat kiaušinio trynyje, jautienos kepenyse ir vitaminu D praturtintuose produktuose tokiuose kaip piene ir sausuose pusryčiuose.
11 aktyviausi ir daugiausiai pasigamina vitamino D3, jo atsargos gali būti kaupiamos žiemą panaudojamos [3].
1.1.3. Vitamino D receptoriai
Kalcitriolis organizme veikia prisijungdamas prie vitamino D receptorių (VDR), kurie yra plačiai paplitę visame žmogaus organizme [3,15,16]. Per pastaruosius 10 metų nustatyta, kad VDR yra ne tik kauluose, žarnyne, prieskydinėse liaukose ir inkstų kanalėlių ląstelėse, bet taip pat ir odoje, smegenyse, antinksčiuose, širdyje, skydliaukėje, sėklidėse, kiaušidėse, gimdoje, kasoje [15, 17, 18].
1.2. Vitamino D trūkumo ir nepakankamumo poveikis žmogaus organizmui
1.2.1. Nepakankamumo priežastys
Žmogaus organizme vitamino D kiekis ir jo svyravimai priklauso nuo daugybės veiksnių. Vitamino D labiausiai trūksta žmonėms, kurie gyvena į šiaurę nuo pusiaujo nutolusiose valstybėse, praleidžia daug laiko patalpose, nes negauna pakankamai saulės spinduliuotės. Taip pat vitamino D trūkumą gali sukelti ne tik saulės spinduliuotės trukumas, bet ir netinkama mityba. [19]. Vitamino D trūkumo rizikos grupei priskiriami tamsiaodžiai, pagyvenę žmonės, sergantys malabsorbcijos sindromu ar nutukimu, vartojantys gliukokortikoidus, prieštraukulinius ar antituberkuliozinius vaistus bei nėščiosios ir moterys maitinančios krūtimi.
1.2.2. Vitamino D trūkumo poveikis žmogaus organizmui
1.2.2.1. Vitaminas D kiekio reikšmė insulino sekrecijai
12 Antrasis kelias - aktyvi vitamino D forma 1,25(OH)2 D3 aktyvuoja insulino geno receptorių transkripciją kasoje, to pasėkoje stebimas insulino išskyrimo didėjimas [22]. Keli tyrimai su gyvūnais taip pat parodė, jog papildai su vitamino D padėjo atsakyti insulino sekreciją kasoje [23,24,25,26,27].
1.2.2.2. Vitamino D kiekio reikšmė atraminiam aparatui
13
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Atvejoir kontrolinė grupės
Retrospektyvus atvejo ir kontrolės tyrimas buvo atliktas Marijampolėje, O. Gurevičienės šeimos klinikoje ir R. Bernoto pirminės sveikatos priežiūros centre 2014 m. liepos - 2016 m. vasario mėnesiais.
Į tyrimą įtrauktos nėščiosios, kurios atitiko įtraukimo kriterijus: • Vienvaisis nėštumas;
• Anamnezėje nebuvo nustatyta lėtine liga; • Atliktas GTM 24-28 nėštumo savaitę;
• Atliktas vitamino D kiekio kraujyje tyrimas 24-28 nėštumo savaitę.
Į analizę nepateko nėščiųjų istorijos, atitinkančios šiuos atmetimo kriterijus: • Daugiavaisis nėštumas
• Anmenezėje nustatyta lėtinė liga; • Neatliktas GTM 24-28 nėštumo savaitę;
• Neatliktas vitamino D kiekio kraujyje tyrimas 24-28 nėštumo savaitę.
Remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais į tyrimą buvo atrinkta 60 nėščiųjų. Jos suskirstytos į dvi grupes:
Atvejų (tiriamąją) grupę sudarė nėščiosios, kurioms buvo diagnozuotas gestacinis diabetas. Kontrolinę grupę sudarė nėščiosios, kurioms nebuvo diagnozuotas gestacinis diabetas.
2.2. Tyrimo metodai
Retrospektyvinis atvejo kontrolės tyrimas vykdytas 2014 m. liepos - 2016 m. vasario mėnesiais. Duomenys buvo renkami nagrinėjant nėštumo eigos įrašus (forma 111/a) ir ambulatorines korteles (forma 025/a), atsirenkant pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus (žr. 2.1. skirsnį).
14 2.3. Antropometriniai matavimai
Visų moterų svoris prieš nėštumą buvo nustatomas apsivilkus lengvais drabužiais, be batų, medicinėmis svarstyklėmis 0,5 kg tikslumu. Ūgis buvo išmatuotas ūgio matuokle 0,1 cm tikslumu. Kūno masės indeksas apskaičiuotas: kūno masę (kg) dalijant iš ūgio (m) kvadrato. Kūno masės klasifikacija pagal KMI pateikta 1 lentelėje.
1 lentelė. Kūno masės klasifikacija pagal kūno masės indeksą1 Klasifikacija Kūno masės indeksas (kg/m2) Per maža kūno masė < 18,50
Normali kūno masė 18,5 – 24,99
Antsvoris 25,0 - 29,99
I klasės nutukimas 30,0 - 34,99 II klasės nutukimas 35,0 – 39,99 III klasės nutukimas ≥40,0
2.4. Gliukozės tolerancijos mėginys
Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM), parodo žmogaus organizmo atsaką į gliukozės krūvį. Jis atliekamas remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Tiriamasis prieš šį mėginį 3 dienas turi normaliai valgyti. Šis mėginys atliekamas ryte, pacientui nevalgius 8-14 val., prieš tai 15 min. nerūkius ir nevartojus jokių medikamentų. Pirmiausia nustatoma gliukozės koncentracija kapiliariame kraujyje, tada asmeniui duodama išgerti 75g gliukozės, kurie ištirpinami iki 250ml vandens. Šis kiekis išgeriamas per 5 min. Po 2 val. nuo gliukozės suvartojimo, vėl imamas kraujas ir nustatoma gliukozės koncentracija. Pacientas viso tyrimo metu turi patogiai sėdėti, nerūkyti, nesimankštinti. Rekomenduojam
15 norma kapiliariniame kraujyje nevalgius – 3,33 – 5,55 mmol/l; išgėrus gliukozės po 2 valandų - 3,33 - <7,79 mmol/l.
GTM naudojamas nėščių moterų atrankinei patikrai įtariant gestacinį diabetą, kuris atliekamas 24-28 nėštumo savaitę. Gestacinis diabetas diagnozuojamas, jei po 2 val. 75g krūvio gliukozės koncentracija kraujyje yra daugiau nei 7,8mmol/l.
2.5. Vitamino D kiekio kraujyje tyrimas
Vitamino D kiekio vertinimui tiriamas reliatyviai stabilus vitamino D metabolitas – 25(OH)D3, kuris sudaro daugiau nei 95% bendro kraujo serume cirkuliuojančio vitamino D.
Nėščiosioms iš alkūninės venos, naudojant vienkartinę adatą, į vakuuminį mėgintuvėlį raudonu dangteliu su geliu buvo imami 3 ml veninio kraujo. Kraujo mėginys paimamas ryte nuo 8 iki 10 val. Mėginyje buvo tiriama 25(OH)D3 koncentracija kraujo serume. Tyrimai buvo atliekami sertifikuotose uždarosiose akcinėse bendrovėse (UAB) “Antėja” ir UAB “Invitro diagnostika”, sudarius abipusę bendradarbiavimo sutartį su O. Gurevičienės šeimos klinika ir R. Bernoto pirminės sveikatos priežiūros centru.
2 lentelė. Vitamino D kiekio kraujyje normos remiantis tyrimą atlikusiomis laboratorijomis
Vitamino D būklė Diapazonas
Trūkumas <25nmol/l
Nepakankamumas 25-75nmol/l
Norma 75-250nmol/l
2.6. Statistinės analizės metodai
Aprašomoji statistika
16 Kontingencijos lentelės
Pavaizduotas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal rūkymą ir šeiminę CD anamnezę tarp atvejo ir kontrolinės grupės asmenų.
Stačiakampės diagramos
Grafiškai pavaizduojama kiekybinių rodiklių vidurkis, standartinis nuokrypis ir 95 % pasikliautinieji intervalai. Rodikliai palyginti atvejo-tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje.
Shapiro-Wilk duomenų normalumo kriterijus
Tikrinta KMI, vitamino D kiekio kraujyje, gliukozės tolerancijos mėginio skalių duomenų normalumo prielaida. Gauti rezultatai parodė kad tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėje, KMI ir vitamino D rodikliai yra pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį, nes (p > 0.05). Tuo tarpu, analizuojant gliukozės tolerancijos mėginio rezultatus – ne (p< 0.05). Atliekant, rodiklių vidurkių palyginimo analizę, tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse, bus taikyti skirtingi vidurkių palyginimo kriterijai. KMI ir vitamino D kiekio rezultatams bus taikomas Stjudento t-kriterijus, o gliukozės tolerancijos mėginio– Mann-Whitney kriterijus.
Stjudento t-kriterijus / Mann-Whitney kriterijus
Tyrimo metu palygintos tiriamojoje ir kontrolinės grupės pacientų KMI, vitamino D kiekio kraujyje, gliukozės tolerancijos mėginio rezultatai, įvertinti, kontrolinėje ir atvejo. Jei rezultatai netenkina normaliojo skirstinio apibrėžimo, tuomet taikomas neparametrinis Mann-Whitney kriterijus. Kitu atveju, taikomas parametrinis Stjudento t-kriterijus. Rodiklių vidurkių statistiniam reikšmingumui tikrinti naudojamas 0.05 statistinio reikšmingumo lygmuo.
Dviejų faktorių ANOVA kriterijus
17
3. REZULTATAI
Iš viso tyrime išanalizuota 60 nėščiųjų duomenis, kurios atitiko įtraukimo kriterijus (žr. 2.1. skirsnį). Tiriamąją grupę, kuriai priklauso atvejai, kai buvo diagnozuotas gestacinis diabetas, sudarė 17 moterų (28,3%), o kontrolinę grupę, kurioms nebuvo diagnozuotas gestacinis diabetas, sudarė 43 moterys (71,7%).
Moterų amžiaus duomenys nagrinėjami 3 lentelėje.
3 lentelė. Tyrimo dalyvių anamnezės duomenys
Požymis (m±sd) Atvejo (n=17) Kontrolinė (n=43)
Amžius 28,24 ±5,1 28,72 ±5,3
Kaip matome iš 3 lentelės duomenų, tiriamosios ir kontrolinės grupės amžius statistiškai nesiskyrė (p>0,05).
Atvejo ir kontrolinės grupių žalingi įpročiai pateikiami 4 lentelėje. 4 lentelė. Žalingi įpročiai atvejo ir kontrolinėje grupėse, Tiriamasis veiksnys Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė
Rūkymas 1 / 5,9% 1 / 2,3%
Alkoholio vartojimas - -
Gauti rezultatai parodė, kad 96.7 % visų pacienčių nerūko, o analizuojant rūkymo įpročius atvejo ir kontrolinėje grupėje matyti, kad 94.1 % atvejo grupės pacienčių nerūko, o kontrolinėje grupėje, nerūkančių dar daugiau – 97.7 %.
Kaip galime matyti iš 4 lentelėje pateiktų duomenų, tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse, rūkymas ir alkoholio vartojimas grupėse statistiškai nesiskiria (p>0,5).
Apibendrinant 3 ir 4 lentelių rezultatus galima teigti, kad tiriamoji ir kontrolinė grupės pagal amžių ir gyvensenos ypatumus (žalingus įpročius) buvo vienalytės.
Šeiminės cukrinio diabeto anamnezės duomenys pateikiami 5 lentelėje.
18 Gauti rezultatai parodė, kad 67,8% visų pacienčių, neturėjo cukrinio diabeto anamnezės šeimoje, o analizuojant šeiminės cukrinio diabeto anamnezės duomenis atvejo ir kontrolinėje grupėje matyti, kad 52,9% atvejo grupės ir kontrolinės grupės tik 23,8% pacienčių, turėjo cukrinio diabeto anamnezę šeimoje.
Vitamino D kiekio kraujyje rezultatai, pagal jo normas, tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse, nepriklausomai nuo gestacinio diabeto diagnozės, pateikti 1 pav.
1 pav. Vitamino D kiekio rezultatai tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse nepriklausomai nuo gestacinio diabeto diagnozės (N=60)
Kaip matome iš 1 pav. duomenų, nepriklausomai nuo gestacinio diabeto anamnezės, 6 moterims (10 proc.) buvo nustatytas vitamino D kiekio trūkumas, 41 moteriai (68,3 proc.) nepakankamumas bei 13 moterų (21,7 proc.) norma.
Vitamino D kiekio kraujyje rezultatai, pagal jo normas, tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse, pateikti 2 ir 3 pav.
Požymis Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė
Buvo 9 / 52,9% 10 / 23,8%
19 2 pav. Vitamino D kiekio rezultatai atvejo grupėje (N=17)
Kaip matome iš 2 pav. duomenų, atvejo grupėje 6 nėščiosioms (35,3 proc.) buvo nustatytas vitamino D deficitas, 11 nėščiųjų (64,7 proc.) nepakankamumas ir nei vienai pacientei vitamino D kiekio norma.
20 Kaip matome iš 3 pav. duomenų, kontrolinėje grupėje 30 nėščiųjų (69,8 proc.) buvo nustatytas vitamino D nepakankamumas, 13 nėščiųjų (30,2 proc.) norma ir nei vienai pacientei vitamino D trūkumas nenustatytas.
Moksliniame tyrime iškeltas uždavinys nustatyti sąsają tarp gliukozės tolerancijos mėginio rezultatų ir vitamino D. Duomenys pateikti 4 ir 5 pav.
Stjudento testas (p < 0.05)
4 pav. Vitamino D rodiklio vidurkis, standartinis nuokrypis ir pasikliautinieji intervalai tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje
21 ANOVA testas (p<0.05)
5 pav. Gliukozės tolerancijos mėginio II-o taško vidurkis skirtingose vitamino D kiekio grupėse
Kaip matome iš 5 pav. nėščiosioms, kurioms kontrolinėje grupėje, buvo nustatyta normali vitamino D koncentracija, gliukozės tolerancijos mėginio II-o taško rezultatai statistiškai reikšmingai (p<0,05) mažesni (5.11 nmol/l) lyginant su nėščiosiomis, atvejo grupėje, kurioms buvo nustatytas vitamino D deficitas (10.24 nmol/l).
22 Stjudento testas (p > 0.05)
6 pav. Vitamino D rodiklio vidurkis, standartinis nuokrypis ir pasikliautinieji intervalai pagal šeiminės cukrinio diabeto anamnezės duomenis
Vertinant, vitamino D kiekį kraujyje tarp pacienčių, kurios turėjo cukrinio diabeto anamnezę šeimoje su tomis, kurios neturėjo, buvo nustatyta, jog vitamino D vidurkis statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Moksliniame tyrime iškeltas uždavinys nustatyti sąsają tarp kūno masės indekso ir vitamino D. Duomenys pateikti 7 ir 8 pav.
Stjudento testas (p<0,05)
23 Vertinant, KMI pasiskirstymą, tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių, gauta, jog vidurkis statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnis tiriamojoje nėščiųjų grupėje (25 kg/m2) nei kontrolinėje (22.1 kg/m2).
ANOVA (p>0,05)
8 pav. Vitamino D kiekio kraujyje vidurkis skirtingose kūno masės indekso pacientų grupėse
24
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiuo metu nėra atlikta daug tyrimų, analizuojančių vitamino D kiekį nėščiųjų sergančių gestaciniu diabetu. Taip pat, literatūroje nėra pateikta aiškaus, ryšio tarp vitamino D kiekio ir gestacinio diabeto.
Vienas iš vitamino D trūkumo priežasčių yra vyresnis amžius [19]. Mūsų atlikto tyrimo metu nustatyta, jog amžius nėra statistiškai reikšmingas (p>0.05) lyginant tiriamosios moterų grupės amžių su kontrolinės moterų grupės amžiumi.
Išanalizavus gautus vitamino D kiekio rezultatus, nepriklausomai nuo gestacinio diabeto diagnozės, galima teigti, jog jie yra panašus, kaip ir Europoje atliktuose tyrimuose. Europoje atliktų tyrimų duomenimis vitamino D nepakankamumas svyravo nuo 70-90 proc. [29,30] Mūsų gautuose rezultatuose 41 moteriai (68,3 proc.) buvo nustatytas vitamino D nepakankamumas.
Farrant ir kiti, atliktu tyrimu su 559 nėščiosiomis Indijoje nerado jokio ryšio tarp vitamino D ir gestacinio diabeto antro nėštumo trimestro metu [31]. Nors tyrimo metu tarp nėščiųjų, kurioms buvo nustatytas vitamino D nepakankamumas, buvo pastebėta, jog didesnis 25(OH)D kiekis yra susijęs su mažesne gliukozės koncentracija praėjus 30 minučių po gliukozės išgerimo (p=0.03).
Soheilykhah ir kiti, Irane atliktame atvejo ir kontrolės tyrime lygino 54 nėščiasias, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, 39 nėščiasias, kurioms buvo nustatytas sutrikęs gliukozės toleravimas, kurios sudarė atvejo grupę bei 111 sveikų nėščiųjų, kurios buvo kontrolinė grupė ir nustatė, jog vitamino D koncentracija, tiriamosios moterų grupės, 24-28 nėštumo savaitę ,statistiškai reikšmingai (p<0,05) mažesnė nei sveikųjų nėščiųjų [32]. Clifton-Bligh ir kiti, atliktame tyrime su 264 nėščiosiomis buvo nustatyta, jog 32% nėščiųjų sergančių gestaciniu diabetu, vitamino D koncentracija buvo reikšmingai mažesnė negu sveikųjų [33]. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodo, jog yra ryšys tarp gliukozės kiekio kraujyje ir vitamino D koncentracijų, lyginant sveikas nėščiąsias su sergančiomis gestaciniu diabetu.
25
4
.
IŠVADOS
Remiantis gautais tyrimo rezultatais:
1) Galima teigti, jog vitamino D kiekio deficitas, gestacinio diabeto atvejais, yra dažniau nustatomas.
2) Sumažėjusi nėščiųjų gliukozės tolerancija gali būti susijusi su nepakankama vitamino D koncentracija.
3) Ryšys tarp nėščiųjų šeiminės cukrinio diabeto anamnezės ir vitamino D koncentracijos nenustatytas.
4) Ryšys tarp nėščiųjų KMI ir vitamino D koncentracijos nenustatytas.
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
26
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. American Diabetes Association. Diagnosis and classification of diabetes mellitus. Diabetes Care 2009;32(suppl 1):S62–7.
2. Balsys V., Drazdienė N., Vezbergienė N., Isakova J. Gimimų medicininiai duomenys 2014 m. 3. Holick MF. Vitamin D deficiency. N Engl J Med. 2007 Jul 19;357(3):266-81.
4. Lips P. Vitamin D physiology. Prog Biophys Mol Biol. 2006;92(1):4-8.
5. Mason RS, Sequeira VB, Gordon-Thomson C. Vitamin D: the light side of sunshine. Eur J Clin Nutr. 2011 Sep;65(9):986-93.
6. Peterlik M, Cross HS. Vitamin D and calcium insufficiency-related chronic diseases: molecular and cellular pathophysiology. Eur J Clin Nutr. 2009;63(12):1377-86.
7. Heaney RP. Vitamin D in health and disease. Clin J Am Soc Nephrol. 2008;3(5):1535-41. 8. Holick MF, Binkley NC, Bischoff-Ferrari HA, Gordon CM, Hanley DA, Heaney RP, et al. Evaluation, treatment, and prevention of vitamin D deficiency: an Endocrine Society clinical practice guideline. J Clin Endocrinol Metab. 2011;96(7):1911-30.
9. Krishnan AV, Feldman D. Mechanisms of the anti-cancer and anti-inflammatory actions of vitamin D. Annu Rev Pharmacol Toxicol. 2011;51:311-36.
10. DeLuca HF. Overview of general physiologic features and functions of vitamin D. Am J Clin Nutr. 2004;80(6 Suppl):1689S-96S.
11. Holick MF. Environmental factors that influence the cutaneous production of vitamin D. Am J Clin Nutr. 1995;61(3 Suppl):638S-45S.
12. Holick MF. Sunlight and vitamin D for bone health and prevention of autoimmune diseases, cancers, and cardiovascular disease. Am J Clin Nutr. 2004;80(6) suppl:1678S–1688S.
13. Mason RS, Sequeira VB, Gordon-Thomson C. Vitamin D: the light side of sunshine. Eur J Clin Nutr. 2011 Sep;65(9):986-93.
27 15. Chun RF, Adams JS, Hewison M. Back to the future: a new look at 'old' vitamin D. J Endocrinol. 2008;198(2):261-9.
16. DeLuca HF. Overview of general physiologic features and functions of vitamin D. Am J Clin Nutr. 2004;80(6 Suppl):1689S-96S.
17. Bikle D. Nonclassic actions of vitamin D. J Clin Endocrinol Metab. 2009;94(1):26-34.
18. Muszkat P, Camargo MB, Griz LH, Lazaretti-Castro M. Evidence-based non-skeletal actions of vitamin D. Arq Bras Endocrinol Metabol. 2010;54(2):110-7.
19. Vogelsang H, Klamert M, Resch H, Ferenci P. Dietary vitamin D intake in patients with Crohn's disease. Wien Klin Wochenschr. 1995;107(19):578-81
20. Johnson JA, Grande JP, Roche PC, Kumar R. Immunohistochemical localization of the
1,25(OH)2D3 receptor and calbindin D28k in human and rat pancreas. Am J Physiol. 1994;267:E356– E360.
21. Zeitz U, Weber K, Soegiarto DW, Wolf E, Balling R, Erben RG. Impaired insulin secretory capacity in mice lacking a functional vitamin D receptor. FASEB J. 2003;17:509–511.
22. Sergeev IN, Rhoten WB. 1,25-Dihydroxyvitamin D3 evokes oscillations of intracellular calcium in a pancreatic beta-cell line. Endocrinology. 1995;136:2852–2861.
23. Bourlon PM, Billaudel B, Faure-Dussert A. Influence of vitamin D3 deficiency and 1,25 dihydroxyvitamin D3 on de novo insulin biosynthesis in the islets of the rat endocrine pancreas. J Endocrinol. 1999;160:87–95
24. Norman AW, Frankel JB, Heldt AM, Grodsky GM. Vitamin D deficiency inhibits pancreatic secretion of insulin. Science. 1980; 209:823–825.
25. Tanaka Y, Seino Y, Ishida M, Yamaoka K, Yabuuchi H, Ishida H, Seino S, Seino Y, Imura H. Effect of vitamin D3 on the pancreatic secretion of insulin and somatostatin. Acta Endocrinol (Copenh) 1984; 105:528–533.
26. Cade C, Norman AW. Vitamin D3 improves impaired glucose tolerance and insulin secretion in the vitamin D-deficient rat in vivo. Endocrinology. 1986; 119:84–90.
28 1981; 30:382–386.
28. Nagpal S, Na S, Rathnachalam R. Noncalcemic actions of vitamin D receptor ligands. Endocr Rev.2005;26(5):662-687.
29. Kull M, Jr., Kallikorm R, Tamm A, Lember M. Seasonal variance of 25-(OH) vitamin D in the general population of Estonia, a Northern European country. BMC Public Health. 2009;9:22.
30. Napiorkowska L, Budlewski T, Jakubas-Kwiatkowska W, Hamzy V, Gozdowski D, Franek E. Prevalence of low serum vitamin D concentration in an urban population of elderly women in Poland. Pol Arch Med Wewn. 2009;119(11):699-703.
31. Farrant HJ, Krishnaveni GV, Hill JC, et al. Vitamin D insufficiency is common in Indian mothers but is not associated with gestational diabetes or variation in newborn size. Eur J Clin Nutr. 2009; 63:646– 652.
32. Soheilykhah S, Mojibian M, Rashidi M, Rahimi-Saghand S, Jafari F. Maternal vitamin D status in gestational diabetes mellitus. Nutr Clin Pract. 2010; 25:524–527.
33. Clifton-Bligh RJ, McElduff P, McElduff A. Maternal vitamin D deficiency, ethnicity and gestational diabetes. Diabet Med. 2008; 25:678–684.
34. Chu SY, Callaghan WM, Kim SY, et al. Maternal obesity and risk of gestational diabetes mellitus. Diabetes Care. 2007; 30:2070–2076
