LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Sveikatos vadybos katedraIndrė Ganatauskaitė
VAISTINĖS LANKYTOJŲ NUOMONĖ APIE VAISTINĖJE
TEIKIAMŲ SVEIKATINIMO IR FARMACINĖS RŪPYBOS
PASLAUGŲ KOKYBĘ
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Darbo vadovė: Dr. Jurgita Vladičkienė
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 4 SANTRUMPOS ... 5 SĄVOKOS ... 6 ĮVADAS ... 7DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Vaistinės paslaugų kokybės vertinimo teorinės prielaidos ... 10
1.1.1. Farmacinės paslaugos samprata ir ypatumai ... 10
1.1.2. Teisinis farmacinių paslaugų reglamentavimas Lietuvoje ... 16
1.1.3. Farmacinių paslaugų plėtojimas ES ir ne ES valstybėse ... 17
1.2. Paslaugų kokybės matavimas ir valdymas ... 22
2. TYRIMO METODIKA ... 29
2.1. Tyrimo planavimas ... 29
2.2. Tyrimo metodas... 29
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 30
3. REZULTATAI ... 31
3.1. Tyrimo dalyvių sociodemografinė charakteristika, vaistinės bei vaistinių preparatų pasirinkimo motyvai ... 31
3.2. Vaistinės lankytojų nuomonė apie farmacijos specialistų veiksmus aptarnavimo metu .... 34
3.3. Farmacinė paslauga - racionalus ir saugus vaistų vartojimas ... 36
3.4. Farmacinės rūpybos bei sveikatinimo paslaugų teikimas vaistinėse ... 41
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 55
IŠVADOS ... 59
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 60
LITERATŪRA ... 61
3
SANTRAUKA
Sveikatos vadybos katedraVAISTINĖS LANKYTOJŲ NUOMONĖ APIE VAISTINĖJE TEIKIAMŲ SVEIKATINIMO IR FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGŲ KOKYBĘ
Indrė Ganatauskaitė
Mokslinė vadovė: Dr. Jurgita Vladičkienė
Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. – Kaunas, 2019. – 68p.
Darbo tikslas - įvertinti vaistinės lankytojų nuomonę apie vaistinėje teikiamų sveikatinimo ir farmacinės rūpybos paslaugų kokybę.
Metodika: Pasirinktas tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo dalyviai – vaistinės lankytojai. Anketą sudarė 25 klausimai (24 uždari ir 1 atviras). Iš viso buvo išdalinta 400 anketų, iš kurių 369 buvo tinkamos tolimesniam tyrimui (atsako dažnis – 92,3 proc.). Surinkus ir išanalizavus anketas, statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IMB SPSS Statistics 20.0 versiją.
Rezultatai: Daugiau nei pusė vaistinės lankytojų (51,9 proc.) nori gauti patarimų sveikos gyvensenos klausimais. 48,1 proc. tiriamųjų šių patarimų sulaukia. Atlikus tyrimą, įvertinta, kad farmacijos specialistai maloniai bendrauja su 79,1 proc. tiriamųjų. Daugiau nei pusė tiriamųjų sulaukia informacijos apie vaisto vartojimo rėžimą bei trukmę (51,9 proc.). Beveik trečdalis tiriamųjų (29,2 proc.) aptarnavimo metu nesulaukia jokių klausimų bei patarimų, jiems parduodama tai ko jie prašo. 62,2 proc. iš farmacijos specialistų sulaukia rekomendacijų kokį vaistinį preparatą įsigyti. 49,7 proc. tiriamųjų sulaukia pasiūlymų pasirinkti vieną vaistą iš kelių skirtingų vaistų gamintojų. Tyrimo metu nustatyta, jog vaistinės lankytojai pageidautų papildomos kraujospūdžio matavimo paslaugos (58,5 proc.), taip pat cholesterolio kiekio kraujyje nustatymo paslaugos (34,7 proc.). Kiek mažiau aktualios yra gliukozės koncentracijos kiekio nustatymo (29 proc.), kūno masės indekso nustatymo (26,3 proc.) ir svorio/ūgio matavimo paslaugos (25,2 proc.).
Išvados: Atlikus tyrimą, nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių vaistinės lankytojų nori gauti sveikos gyvensenos patarimų, didžioji dalis tiriamųjų juos gauna. Farmacijos specialistai aptarnavimo metu maloniai bendrauja su didžiąja dalimi vaistinės lankytojų, taip pat pataria apie vaistinius preparatus akcentuojant jų kainų skirtumus. Pageidautinos papildomos paslaugos vaistinėje – kraujo spaudimo matavimas, cholesterolio kiekio kraujyje nustatymas.
4
SUMMARY
Management of Public HealthPHARMACY VISITORS' OPINION ON THE QUALITY OF HEALTH CARE AND PHARMACEUTICAL CARE SERVICES PROVIDED IN THE PHARMACY
Indrė Ganatauskaitė
Scientific adviser: Jurgita Vladičkienė, Dr.
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas, 2019. – 68p.
Aim of the study: to evaluate the opinion of the pharmacy visitors about the quality of health care and pharmaceutical care services provided in the pharmacy.
Methodology: The chosen research method is an anonymous questionnaire survey. Research participants are pharmacy visitors. The questionnaire consisted of 25 questions (24 closed-ended and 1 open-ended). In total, 400 questionnaires were distributed, of which 369 were suitable for further investigation (response rate – 92.3%). After collecting and analysing questionnaires, statistical data analysis was performed using IMB SPSS Statistics 20.0 version.
Results: It has been found that more than half of pharmacy visitors (51.9%) want advice on healthy lifestyle. 48.1% of respondents have received the advice. It was estimated that pharmacy specialists pleasantly interacted with 79.1% of the respondents. More than half of the subjects received information about medicine consumption schedule/duration (51.9%). Almost one third of the respondents (29.2%) did not receive any questions or advice during the service, they were only provided with the product they have asked for. 62.2% receive advice from pharmaceutical specialists about what medicine to buy. 49.7% of pharmacy visitors received an offer to buy the same medicine from several different manufacturers. The study has found that pharmacy visitors would want additional blood pressure measurement services (58.5%), as well as blood cholesterol evaluation services (34.7%). Slightly less relevant are glucose level estimation (29%), body mass index (26.3%) and weight / height measuring (25.2%) services.
Conclusions: The study found that more than half of the pharmacy visitors that participated in the study were looking for healthy lifestyle advice, most of them receiving it. During the service, the pharmacy specialists are pleasantly communicating with the majority of pharmacy visitors, as well as advising on the medicinal products by highlighting their price differences. Visitors request additional services in the pharmacy, which include blood pressure measurement, cholesterol evaluation.
5
SANTRUMPOS
ACCP – Amerikos klinikinės farmacijos kolegija EBPO – Europos ekonominė bendrija
EFQM – Europos kokybės valdymo fondas ES – Europos Sąjunga
FIP – Tarptautinė vaistininkų federacija GVP – gera vaistinių praktika
LR – Lietuvos Respublika
6
SĄVOKOS
Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą (1).
Farmacinė rūpyba – tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas (1).
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo (1).
Gera vaistinių praktika – Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu parengti nuostatai, apibūdinantys tokią vaistinių praktiką, kurios tikslas yra aprūpinti gyventojus teisingai paženklintais, saugiais, kokybiškais vaistiniais preparatais, suteikti kokybišką farmacinę paslaugą bei vykdyti farmacinę rūpybą. Nuostatuose reglamentuojamas vaistinių preparatų įsigijimas, priėmimas ir tvarkymas, gamyba, laikymas bei kokia informacija ir kaip turėtų būti suteikta klientui (2).
Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę (1).
Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo (1).
7
ĮVADAS
Vis daugiau dėmesio skiriama sveikatos priežiūros tobulinimui, siekiant užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę, didesnį jų prieinamumą bei kainos - kokybės santykį. Nuolat vykstantys pokyčiai išorinėje aplinkoje skatina ieškoti vis naujesnių metodų ir priemonių sveikatingumo įstaigų veikloje, teikiamų paslaugų efektyvumui tobulinti. Farmacijos sektorius yra vienas svarbiausių strateginių sektorių Europos ateičiai. Europa, kaip vienas iš pagrindinių farmacijos inovacijų centrų, turi turtingą paveldą ir geras tolesnės sėkmingos veiklos prielaidas. Tačiau būsima sėkmė priklauso nuo politikos, remiančios tinkamą inovacijų taikymą Europos sveikatos priežiūros sistemose.
Sveikatos priežiūros sistemoje farmacijos politika, kaip nacionalinės sveikatos priežiūros politikos dalis, susijusi su vaistų gamyba, tiekimu bei vartojimu. Todėl ji apima vaistų kūrimą, rinkodarą, platinimą, formalų valdymą, farmakologinį budrumą, vaistų skyrimo praktiką ir profesionalias farmacijos paslaugas (3). Vaistai – ypatinga prekė, tinkamai naudojami, jie gali išgelbėti gyvybes ir pagerinti sveikatą, netinkamai naudojami, jie gali būti kenksmingi ar net mirtini (4). 2016 m. Europos Sąjungos farmacijos grupės duomenimis, dėl tinkamo vaistų naudojimo taisyklių pažeidimo atsiranda tokie nuostoliai, kaip - 1,25 mlrd. Eurų per metus tiesioginių ir netiesioginių išlaidų, 194 500 mirčių dėl netinkamo vaistų vartojimo, 69 proc. hospitalizacijų, susijusių su neteisingu vaistų vartojimu (5,6,7). Visame pasaulyje vaistai yra ligų gydymo ir prevencijos dalis. Naujausiais Europos ekonominės bendrijos (EBPO) duomenimis nustatyta, kad kai kuriose ES šalyse vaistai sudaro daugiau nei 20 proc. su sveikata susijusių išlaidų (8).
Šiandien moderni vaistinė yra visiškai nauja įmonė užimanti svarbų vaidmenį farmacijos rinkoje, turinti nepriklausomą teisinį statusą, kurios veikla reglamentuota farmacijos įstatymais. Pasaulio valstybių patirtis rodo, kad farmacijos specialistai yra sveikatos priežiūros grandinės dalis, kuri dėl savo įgytų kompetencijų, gali teikti profesionalias, į lankytoją orientuotas paslaugas, padedančias racionalizuoti vaistų suvartojimą, laiku nustatyti rizikos pacientus, taip optimizuojant bendrą sveikatos priežiūros sistemą (9).
Darbo mokslinis naujumas. 2016 metais sausio mėnesį Lietuvoje įsigaliojo farmacinė rūpyba, todėl farmacinių paslaugų vertinimas, jų plėtojimas, farmacinės priežiūros modelių kūrimas ir sėkmingas diegimas yra ypač aktualus šiandien. Farmacininkai įgyja daugiau praktikos, kuriamos naujos specializacijos. Tuo pat metu vaistinės įtraukia profesionalias ir naujas farmacinės rūpybos paslaugas į savo profesinę praktiką ir verslo modelį.
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:Įvertinti vaistinės lankytojų nuomonę apie vaistinėje teikiamų sveikatinimo ir farmacinės rūpybos paslaugų kokybę.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti, ar vaistinės lankytojai gauna bei nori gauti sveikatinimo informacijos vaistinėje. 2. Įvertinti vaistinės lankytojų nuomonę apie farmacijos specialistų veiksmus teikiant farmacinę paslaugą.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaistinės paslaugų kokybės vertinimo teorinės prielaidos 1.1.1. Farmacinės paslaugos samprata ir ypatumai
Farmacijos paslaugos yra viena iš svarbiausių sveikatos priežiūros paslaugų rūšių. Farmacijos sektorius laikomas pelningiausiu, pralenkiantis automobilių, naftos, nekilnojamojo turto kitus sektorius. Stambiausiomis farmacijos kompanijomis pagal pardavimo ir pelningumo rezultatus yra laikomos šios: „Pfizer“, „Merck&Co“, „GlaxoSmithKline“, „Novartis AG“, „Sanofi-Aventis“,
„Bristol-Meyrs Squibb“, „Johnson & Johnson“, „Astra Zeneca“, „Wyeth“, „Roche Group“.
Geriausiai farmacijos rinka yra išvystyta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje, Europoje, o besivystančiomis ir ateityje perspektyviomis šalimis yra laikomos: Brazilija, Meksika, Kinija.
Farmacija yra verslas, kuris tampa efektyviu ir patogiu būdu padėti žmonėms. Verslas bus sėkmingas tada, kai įmonė – vaistinė arba farmacijos kompanija – kuo geriau patenkins klientų poreikius. Pasiturinti farmacijos kompanija gali užtikrinti geresnį paslaugų suteikimą, sukurti malonią aplinką, pasiūlyti klientams įvairias papildomas galimybes ir paslaugas (5). Taigi, farmacinių kompanijų pagrindinis siekis yra produkcijos pardavimas ir pelno gavimas.
Konkrečiai kalbant apie farmacijos paslaugas, JAV 60-aisiais sukurta ir apibrėžta klinikinės farmacijos sąvoka. Amerikos klinikinės farmacijos kolegija (ACCP) ją apibrėžia kaip „sveikatos mokslo discipliną, kurioje vaistininkai rūpinasi pacientais, optimizuoja terapinį gydymą ir skatina sveikatą, gerovę ir ligų prevenciją“ (13).
11 Donabedian, farmacijos paslaugų apibrėžimas apima organizacinės struktūros, proceso rodiklių ir rezultatų vertinimo sąvokas (11).
Farmacinė paslauga - tai darbas, kurio metu nėra sukuriamas naujas vaistas, tačiau jo kokybė gali pasikeisti dėl informacijos ir konsultavimo. Farmacinė paslauga yra ekonominis produktas - tai yra žmogaus darbo rezultatas, dalyvauja pirkimo - pardavimo procese, išsaugo piliečių sveikatą, suteikia naudą visuomenei (15). Analizuojant atliktus tyrimus nustatyta, kad farmacinės paslaugos pagerina gydymo efektą, kaip galima pastebėti rūpinantis pacientais, kuriems diagnozuota širdies ir kraujagyslių ligos. Farmacinė rūpyba sumažina kraujospūdį, pagerina lipidų kiekį ir pagerina glikemijos kontrolę, taip pat padidina pacientų rekomenduojamo gydymo laipsnį (16).
Farmacinė paslauga gali būti apibrėžiama kaip specifinis reiškinys, susidedantis iš kelių svarbių kompleksų. Vienas iš kompleksų anot Grincevičiaus yra - „farmacinė paslauga ypatinga ir tuo, kad kiekvienas farmacijos specialistas turi savo individualų požiūrį į klientą ir į veiksmus, kuriuos reikia atlikti paslaugos teikimo metu“ (17). Tinkamai teikiama farmacinė paslauga užtikrina efektyvų vaistinių preparatų vartojimą ir didele dalimi lemia optimalią visuomenės farmakoterapiją.
Norint, kad paslauga būtų klasifikuojama kaip profesionali farmacinė paslauga, ji gali būti vykdoma arba organizuojama tiek vaistinėje, tiek ir už jos ribų. Nepriklausomai nuo vietos, jei paslauga atitinka vaistinės profesinę praktiką ir naudojasi vaistinės ištekliais ir (arba) vaistinės nustatymais ir (arba) darbuotojais, garantuojama, kad tai yra profesionali farmacinė paslauga (4).
Pirminės sveikatos priežiūros pagrindu teikiamos farmacijos paslaugos skirtos visapusiškam, integruotam ir nuolatiniam medicininių sveikatos poreikių ir problemų sprendimui tiek individualiai, tiek kolektyviai. Būdamos neatsiejama sveikatos priežiūros organizacijų dalis, pirminės sveikatos priežiūros pagrindu teikiamos farmacijos paslaugos ne tik teikia nuolatinį farmakologinį gydymą, bet taip pat gali padėti sumažinti gydymo išlaidas dėl pirminių intervencijų ir neleisti pacientams kreiptis dėl tolesnės medicininės priežiūros. Be to, tai yra gera vieta gauti informaciją, suteikiant tinkamas sąlygas medicininei ir socialinei švietimo veiklai (18).
Lietuvoje farmacinės paslaugos sąvoka pirmą kartą įvesta 2003 m. Lietuvos nacionalinės vaistų politikos nuostatose. Remiantis Lietuvos Respublikos (LR) Farmacijos įstatymu, farmacinė paslauga – „vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą“ (1).
12 Rusų mokslininkė Stepanova akcentuoja, jog farmacinės paslaugos teikimo saugumą užtikrina farmacininko (vaistininko) profesinės veiklos kokybės reikalavimų rinkinys paslaugų teikimo metu, o atsakomybė už vartotojui padarytą žalą gali atsirasti nepriklausomai nuo to, kada jis buvo taikomas (15).
Greta farmacinės paslaugos sąvokos egzistuoja ir kita, farmacinės rūpybos sąvoka, kurią pirmą kartą 1990 m. suformulavo Hepler ir Strand. Jie pasiūlė naują farmacijos praktikos formą, kuri apibrėžiama kaip farmacinė rūpyba arba „atsakingas farmakoterapijos teikimas siekiant konkrečių rezultatų, gerinančių pacientų gyvenimo kokybę“ (13).
Farmacinė rūpyba yra praktinė filosofija, kurioje pacientas yra pagrindinis vaistininko veiksmų bei paslaugų gavėjas. Farmacinė rūpyba orientuota į vaistininko požiūrį, elgesį įsipareigojimus, rūpestį, etiką, funkcijas, žinias, atsakomybę ir įgūdžius, susijusius su vaistų terapijos teikimu, kad būtų pasiekti tam tikri gydymo rezultatai, susiję su pacientų sveikata ir gyvenimo kokybe (20). J. Švarcaitė farmacinę rūpybą aiškina kaip „įvairiapusę (pagal vaistininko kompetenciją) paciento, kuriam paskirtas gydymas, priežiūrą sudarant gydymo priežiūros planą ir siekiant optimalaus farmakologinio gydymo rezultato ir geresnės paciento gyvenimo kokybės“ (26). Lietuvoje farmacinės rūpybos paslaugos įteisintos tik 2016 m. sausio 1 d., įsigaliojus Farmacijos įstatymo nuostatoms dėl farmacinės rūpybos paslaugų įteisinimo (1). Šiose nuostatuose farmacinė rūpyba apibrėžiamai kaip vaistininko farmacinės veiklos dalis, apimanti:
1) pacientų, kuriems diagnozuota liga ir paskirtas gydymas vaistiniais preparatais, teikti konsultacijas, bendradarbiauti su gydančiu gydytoju, siekiant išvengti su vaistų vartojimu susijusių problemų;
2) vykdyti lėtinių ligų sergamumo valdymo programas, kurias nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras;
3) informuoti vaistinės lankytojus apie galimybę dalyvauti ligų prevencinėse programose (1).
Farmacines paslaugas galima suskirstyti į: 1) informacines;
2) konsultavimo;
13
1 lentelė. Farmacinių paslaugų klasifikacija
Klasifikacija Paslaugų esmė ir charakteristikos
Informacinės
• Bendra informacija (sudėtis, gamintojas, indikacijos, kontraindikacijos, kaina ir kt.) apie vaistą, medicinos prietaisus, maisto papildus ir kitus parafarmacinius produktus;
• Prevencinė informacija (kaip įgyvendinti tam tikras prevencines priemones);
Konsultavimo
• Kaip pasirinkti vaistus, medicinos prietaisus, maisto papildus ar kitą parafarmacinę produkciją;
• Kaip naudoti konkretų produktą / vaistą;
• Kaip geriausiai derinti gydymą vaistais ir nevaistiniais preparatais
Materialios • Tiesioginis vaistų, medicininių prietaisų, maisto papildų ir kitos parafarmacinės produkcijos išdavimas.
Farmacijos informacijos ir konsultavimo paslaugas galima suskirstyti į:
• paslaugas, su atidėtu prekės įsigijimu (kai vartotojas gauna informaciją ir įsigyja vaistus skirtingu laiku arba visai jų neįsigyja);
• paslaugas, tuo pačiu metu įsigyjant nereceptinius vaistinius preparatus. Visos papildomos paslaugos gali būti suskirstytos į grupes:
1. Farmacijos paslaugos (informacija ir konsultavimas):
2. Pagal prekių asortimentą (homeopatiniai vaistai, medicinos produktai, įrankiai, tvarsčiai, sanitariniai ir higienos reikmenys);
3. Parafarmaciniai produktai (gydomoji kosmetika, dietiniai, vaikiški, gydomieji maisto produktai, mineralinis vanduo, preparatai gyvūnams);
4. Pirmosios pagalbos rinkiniai (vaistinėlės) įvairiems tikslams (automobiliams ir pan.); 5. Produktai, skirti nėščiosioms ir kūdikių priežiūrai;
6. Prekių blokai ar pakuotės, pavyzdžiui, cukriniu diabetu sergantiems pacientams (gliukozės kiekiui kraujyje matuoti, tiriamosioms juostoms, dietinei diabetinei mitybai);
7. Odontologiniai produktai; 8. Optikos gaminiai;
9. Medicinos paslaugos: specialisto diena (pavyzdžiui, alergologų diena, kardiologų diena ir kt.); greitasis tyrimas - paslaugų teikimas greito nėštumo, gonorėjos, chlamidijų, narkotikų buvimo organizme diagnostikai; esant papildomai erdvei galima organizuoti masažo kambarį, teikiant terapines masažo paslaugas;
10. Serviso paslaugos (pristatymas į namus, užsakymų priėmimas telefonu, nuoma (lazdos, ramentai ir kt.);
14 Remiantis Tarptautinės vaistininkų federacijos (FIP) ataskaita, farmacijos paslaugos apima (22):
• klinikines paslaugas, skirtas užtikrinti tinkamą vaistų vartojimą; • į produktą orientuotas paslaugas;
• pirminė sveikatos priežiūra; • atrankos testai vaistinėje;
• kovos su narkotikais programas; • kitas pažangias paslaugas.
Iš viso įskaičiuotos 44 farmacijos paslaugos. Jos apima tiek tradicines, tiek naujoviškas farmacijos paslaugas. Šiuo metu pasaulyje yra šios farmacijos paslaugos (2 lentelė):
2 lentelė. Farmacinių paslaugų klasifikacija (pagal Europos vaistinių asociacijos duomenis).
Klasifikacija Paslaugų esmė ir charakteristikos
1. Klinikinės farmacijos paslaugos Tinkamo vaistų vartojimo kontrolė ir šalutinių poveikių pašalinimas yra pagrindinės šiuolaikinės farmacinės praktikos užduotys, kurios suteikia ne tik optimalų gydymą pacientams, bet ir taupo išlaidas
Klinikinės farmacijos paslaugos apima šias programas: • tinkamo vaistų vartojimo. Tai profesionali farmacininkų teikiama paslauga, kurios metu pacientai gali gauti informaciją apie savo vaistą, pasikonsultavę su specialistu. Vaistininkas pokalbio metu surenka anamnezę, pasitikslina vaistų, kuriuos klientas vartoja, sąrašą (tam, kad būtų galima kontroliuoti vaistų sąveiką), pateikia papildomos informacijos apie šių vaistų vartojimo būdą, informuoja apie šalutinį poveikį ir pasirenka jų maksimalaus slopinimo galimybes.
• bronchinės astmos gydymo programa. Vaistininkai teikia paslaugas pacientams, sergantiems bronchine astma. Jų tikslas yra informuoti pacientus apie tinkamą inhaliacinių vaistų vartojimą. Tokių konsultacijų teikimas sumažina komplikacijų riziką šioje pacientų grupėje;
• diabeto ir hipertenzijos gydymo. Farmacininkų veikla, skirta sumažinti diabeto ir hipertenzijos gydymo komplikacijų skaičių. Specialistai padeda pacientams stebėti ir kontroliuoti reikalingų vaistų vartojimą.
• antikoaguliantinio gydymo. Šios paslaugos tikslas - kontroliuoti ilgalaikį antikoaguliantinį gydymą, nustatant tarptautinį normalizuotą santykį (INR). Tai rodiklis, pagal kurį nustatomas kraujo krešėjimo greitis. Šis poreikis dažnai siejamas su tuo, kad antikoaguliantai turi siaurą terapinį langą1. Siekiant užtikrinti didžiausią jų terapinę naudą ir sumažinti toksiškumą, būtina nuolat stebėti ir koreguoti dozę.
Kitos klinikinės farmacijos paslaugos:
• vaistų pardavimas ir pacientų konsultavimas;
15
2 lentelės tęsinys • paskyrimų sąrašo peržiūra;
• tuberkuliozės programa. 2. Į produktą orientuotos
paslaugos Šios paslaugos yra susijusios su šiomis vaistininkų funkcijomis:
• atskirų vaistų, kurie nėra gaminami pramoniniu mastu, paruošimas;
• vaistininkų dalyvavimas vaistų naudojimo procese, kuris sumažina žalą aplinkai;
suklastotų ar žemos kokybės vaistų kontrolė.
Į produktus orientuotos paslaugos apima: • paprastų vaistų paruošimą;
• sudėtingų vaistų paruošimą;
• pasibaigusių produktų atranką tolesniam saugiam šalinimui;
• farmakologinį budrumą: sistemingas pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vaistus reagavimas.
3. Pirminė sveikatos priežiūra Paslauga, skirta informuoti visuomenę apie sveiką gyvenimo būdą ir įvairių ligų prevenciją (įskaitant atrankinius tyrimus).
Kitos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos:
• įvairių vaistų injekcijų technologijos demonstravimas; • visuomenės sveikatos kampanijų organizavimas; • kovos su rūkymu programa;
• pirmosios pagalbos ir tolesnės priežiūros paslaugos; • biologiniai mėginiai analizei;
• laboratorinių tyrimų interpretacija;
• dalyvavimas kovojant su atsparumu antibiotikams. 4. Atrankinių testų atlikimas
vaistinėje Programa, skirta farmacininkų atliekamiems atrankiniams tyrimams, skirtiems ankstyvam įvairių ligų nustatymui. Ši paslauga taip pat leidžia nukreipti pacientus į atitinkamus medicinos centrus tolesniam diagnozavimui
Farmacininkai dalyvauja šiuose atrankiniuose tyrimuose: • gliukozės kiekio kraujyje kontrolė;
• cholesterolio kontrolė; • kraujospūdžio matavimas;
• kūno parametrų matavimas: svoris, ūgis, kūno masės indeksas;
• nėštumo testas; • ŽIV testavimas. 5. Kovos su narkomanija
programa. Programa, kuria siekiama sumažinti individualią ir socialinę žalą, susijusią su narkotikų vartojimu
• Švirkštų keitimas. Paslauga skirta intraveninių narkotikų vartotojams. Jiems suteikiama galimybė nemokamai arba už simbolinę kainą pasikeisti panaudotus švirkštus steriliais.
• Pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išdavimas. Paslauga apima opioidų pakaitinės terapijos (pvz., Metadono, buprenorfino) išdavimą.
6. Kitos pažangios paslaugos ir veikla
• terapiniai vaistų pakaitalai;
• papildomi vaistininkų paskyrimai; • nepriklausomi vaistininkų paskyrimai; • ekstriniai vaistininkų paskyrimai; • medikamentų pristatymas į namus;
• farmacinių paslaugų teikimas naktį, savaitgaliais ir ekstremalių situacijų metu.
Dažniausios tradicinės farmacijos paslaugos, susijusios su vaistų vartojimu - pacientų konsultavimas ir farmakologinis budrumas (9).
16 • padėti suprasti ligos mechanizmą ir jo gydymo metodus;
• informuoti apie tinkamą vaistų vartojimą;
• pagalba įgyjant įgūdžių vartoti vaistus, kuriems reikalingas tam tikras vartojimo būdas (pvz., inhaliatoriai);
• paciento palaikymas ir priežiūra.
Apibendrinant galime teigti, kad šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje yra tendencija išplėsti vaistininko teises, teikti papildomas paslaugas ir įvesti „farmacijos paslaugos“ sąvoką teisėkūros lygmeniu. Hepler ir Strand farmacinės rūpybos apibrėžimą priėmė profesionalios farmacijos organizacijos ir akademinės mokymo programos visame pasaulyje kaip įvairios formos ir laipsnio priežiūros standartą, kuris praktikoje reiškia, kad vaistininkai „žada daryti viską, kas įmanoma, kad pacientas pasiektų teigiamų vaistų terapijos rezultatų“. Farmacijos praktika išplėtė paslaugų teikimą, pavyzdžiui, pirminių laboratorinių tyrimų atlikimą, dalyvavimą socialinėse programose, kovojančiose su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), narkomanija.
1.1.2. Teisinis farmacinių paslaugų reglamentavimas Lietuvoje
Esminiai farmacinės veiklos reguliavimo principai apibrėžiami LR farmacijos įstatyme. Jame išsamiai reglamentuojama visa farmacijos sritis. Anot Galminienės ir Balsienės, „Farmacijos įstatymo pagrindiniai tikslai yra sureguliuoti farmacijos praktiką ir farmacinę veiklą, nustatyti licencijavimo tvarką, licencijų rūšis, jų išdavimo, sustabdymo ar panaikinimo tvarką, vaistinių preparatų registraciją, pateikimą į rinką, kokybės kontrolę, įtvirtinti tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinių tyrimų ir farmakologinio budrumo principus, nustatyti vaistinių preparatų kainodarą, vaistinių preparatų reklamos ir informacijos apie vaistinius preparatus teikimo reikalavimus, apibrėžti vaistininkų teises, pareigas ir atsakomybę“ (23). Reikalavimai farmacinių paslaugų teikėjams nustatyti šio įstatymo priede, „Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse“ (1).
Visi farmacinės veiklos principai detalizuojami LR Vyriausybės nutarimuose bei LR sveikatos apsaugos ministro įsakymuose. Lietuvoje tiek farmacine veikla, tiek vaistų rinka rūpinasi valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) prie LR sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pagrindiniai vaistų kompensavimo principai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme (1).
17 skatinant visuomenės sveikatą ir užkertant kelią ligoms, saugiai, veiksmingai ir racionaliai gydant, nustatant ir sprendžiant vaistų vartojimo problemas. Šiomis taisyklėmis siekiama suteikti gyventojams kokybiškus, saugius vaistus, medicinos prietaisus ir medicinos įrangą, suteikti jiems patikimą informaciją apie narkotikus, skatinti sveiką gyvenimo būdą ir ligų prevenciją, užtikrinti racionalų receptinių vaistų vartojimą, poveikį vaistų skyrimui ir vartojimui ir informacijos apie vaistų šalutinį poveikį teikimas. Šios taisyklės skirtos farmacijos darbuotojams, siekiant pagerinti farmacijos paslaugų kokybę ir didinti jų asmeninę atsakomybę skatinant sveikatą ir užkertant kelią gyventojų sergamumui. Lietuvoje „Geros vaistinių praktikos nuostatai LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinti 2007 metų birželio 15 dieną.
Apibendrinant galima pasakyti, kad teisinė aplinka labai svarbi farmacinių paslaugų sektoriui, nes įstatymais yra apibrėžiama, ką farmacijos kompanija gali daryti, o ko ne. Farmacinė veikla Lietuvoje reglamentuojama įvairiais teisės aktais, tokiais kaip LR Farmacinės veiklos įstatymas, LR Vaistų įstatymas ir kt. Farmacijos įmonių veikla yra reguliuojama ne tik LR įstatymų, ją nuolat prižiūri tam tikros institucijos: Valstybinė vaistų kontrolės taryba; Farmacijos departamentas, prie sveikatos apsaugos ministerijos, ligonių kasa. Šios organizacijos prižiūri įvairių vaistų poveikio tyrimus, vykdo vaistų kokybės kontrolę, atlieka eksperimentų etinę kontrolės funkciją, nustato kompensuojamų vaistų sąrašą bei bazines jų kainas.
1.1.3. Farmacinių paslaugų plėtojimas ES ir ne ES valstybėse
Remiantis FIP duomenimis (24), jai priklausančiose 74 šalyse ir teritorijose, atstovaujančiose 5,614 mln. žmonių (76 proc. pasaulio gyventojų), iš viso yra 4,067,718 licencijuotų ar registruotų vaistininkų, iš kurių 2,824,984 aktyviai dirba. Aktyvių praktikuojančių vaistininkų tankis, tenkantis 10 000 gyventojų yra standartizuotas farmacininkų prieigos prie sveikatos sistemų rodiklis. Vidutinis farmacininkų tankis, tenkantis 10 000 gyventojų, yra 5,09. Tačiau šis rodiklis dideles pajamas gaunančioms šalims ir teritorijoms (7,61) yra 12,7 karto didesnis nei mažas pajamas gaunančioms šalims (0,60). Reikėtų atkreipti dėmesį į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) regionų farmacininkų tankio skirtumus: farmacininkų tankumas Europos regione (8,28) yra 13,6 karto didesnis nei Afrikos regione (0,61). Lietuvoje remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. buvo 1299 vaistinių ir 3397 licencijuotų ar registruotų vaistininkų. Vaistininkų skaičius, tenkantis 10000 gyventojų Lietuvoje yra 21,1.
18 kultūrines, profesines ir sveikatos priežiūros sistemas, skiriasi. Pavyzdžiui, JAV vaistininkai gali teikti astmos, diabeto, dislipidemijos ir antikoaguliacinės terapijos gydymą. Australijoje yra svarstoma galimybė kompensuoti ligų būklę astmos ir diabeto gydymo srityje, o Portugalijoje - diabeto, astmos ir hipertenzijos programos. Švedijoje visose vaistinėse yra su vaistais susijusių informacinių technologijų sistema ir nauja nacionalinė su vaistais susijusi probleminių duomenų bazė. Šioje šalyje buvo parengti vaistininkų konsultavimo modeliai, kurie padėtų vaistininkams nustatyti su vaistais susijusias problemas, susijusias su dispepsija. Australijoje kai kurios vaistinės praktikuoja modelį, kai vaistininkai vaistinėje su pacientais bendrauja stovėdami priešais tipišką visuomenės vaistinės prekystalį, o Kanadoje ir JAV vaistininkai paprastai randami už prekystalio. Jungtinėje Karalystėje vaistininkai atlieka pagrindinės sveikatos priežiūros komandų vaidmenį. Taigi kiekviena šalis turi farmacijos priežiūros ir farmacijos praktikos perspektyvas, kurios daro įtaką farmacijos paslaugų įgyvendinimo modeliui ir praktikai. Žinoma, skirtingose šalyse yra daug problemų, kurios trukdo teikti farmacijos paslaugas. Vienas iš svarbiausių klausimų yra kompensavimas. Pavyzdžiui, Australijoje vaistininkai išlieka vieninteliais vaistinių savininkais ir gauna kompensaciją už kelių rūšių paslaugas. Portugalijoje visuomenės vaistinėms neseniai pradėta kompensuoti už diabeto gydymo paslaugas. JAV, Kanadoje, taip pat daugelyje Europos šalių ir regionų, nėra nuolatinio kompensavimo šaltinio vaistininkams (25, 26).
2014 m. sveikatos priežiūros išlaidos JAV sudarė tris trilijonus dolerių ir sudarė 17,5 proc. bendrojo vidaus produkto. JAV yra beveik 300 000 farmacininkų, o profesija ir toliau vystosi, taip pat vystosi farmacininkų vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje. Sveikatos priežiūra buvo nukreipta į kokybiškos priežiūros modelį, kuris kainuoja mažiau, dėl ne tik teisėkūros veiksmų, bet ir didesnio dėmesio teigiamiems pacientų rezultatams, taip pat sprendžiant bendrą sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų trūkumą. Tai suteikė visuomenės vaistininkams, kurie ir taip jau buvo labai prieinami pacientams, galimybę tapti daugiau nei vaistų platintojais (27).
19
3 lentelė. Farmacinės rūpybos paslaugos, teikiamos visuomenės vaistinėse Europos Sąjungos
šalyse.
(Švarcaitė J. Farmacinė rūpyba ES ir Lietuvoje. Sveikatos politika ir valdymas 2014, 1(6) p. 55–62)
R ec eptų atleidim as R ec eptų pra tę sim as Me dicinini ų a tl iekų tva rkyma s Va ist ų va rtojim o opti mi za vim as Ekstrinė s kont ra ce pc ij os atl eidi mas Kr aujosp ūdž io m atavima s C holeste rolio m atavimas Gliukozė s mata vim as Kūno svor io m atavimas Nė štum o nust atym as P aga lba me tant r ūkyti Dia be to valdymas Astmos va ldym as Hipe rte nz ij os va ldym as Va kc inavimas R ūpyba na muos e B udint i vaist inė Kita * Austrija T* N* T N T T T T T T T T T T N T T / Belgija T T T N T N N N N N T N N N N T T / Kroatija T T T N N T N N T T N N N N N N T / Danija T N T T T T T T T N T N T N N T T / Estija T N T T N N N N N N N N N N N N T / Latvija T N N N N T T T T N N N N N N T T T Lietuva T N N N N T T T T N N N T N N T T T Suomija T T T T T T T T T N T T T T N N T T Prancūzija T T T T T N N N T T T T T T N T T / Vokietija T N T T T T T T T T T T T T N T T / Airija T N T N T T T T T T T N N N T N N T Italija T T T N T T T T T T T T T T N T T / Makedonija T T T N T T T T T T N N N N N N T / Nyderlandai T T T T T T T T T T T T T T T T T T Norvegija T T T T N T N T N N T N T N N N N T Lenkija T N T N N T N N T N T T T T N N T / Portugalija T T T T T T T T T T T T T T T T T / Slovakija T N T T T T T T T N N T T N N N T / Slovėnija T T T T N T T T T N N T N T N N T / Ispanija T T T T T T T T T T T T T T N T T T' Švedija T N T T T T T T T T T T T T T N T / Šveicarija T T T T T T T T T T T T T T N N T / Turkija T N T T T T N T T T N N N T N N T / Jungtinė Karalystė T T T T T T T T T T T / / / T T T /
*T – teikiama, *N – neteikiama, *Kita – Farmacinės grupės prie Europos Sąjungos 2011‒2012 metų duomenų bazė, T' – ŽIV nustatymas, metadono pakaitinė terapija, adatų keitimas, sveikatinimo programos, sveikatos informacija, ankstyva ligų detekcija ir kt.
Remiantis FIP ataskaita (24), buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti farmacinės veiklos mastą įvairiose pasaulio šalyse. Buvo atsižvelgta į paslaugas, kurias vaistinės siūlo pacientams ir visai bendruomenei. Respondentai sudarė 78 proc. pasaulio gyventojų, o tai reiškia, kad farmacijos ir vaistų, įtrauktų į šį tyrimą, reguliavimas paveikia beveik keturis penktadalius pasaulio gyventojų.
20 farmacijos funkcijas. Rezultatai buvo analizuojami pasauliniu lygiu, atsižvelgiant į atskirų regionų ypatumus ir nacionalinių pajamų lygį. Iš viso tyrime dalyvavo 74 šalys (4 lentelė).
4 lentelė. Farmacinių paslaugų prieinamumas visuomenės vaistinėse (pagal Europos vaistinių
asociacijos duomenis)
Klasifikacija Paslaugų esmė ir charakteristikos
1. Klinikinės farmacijos paslaugos
• tinkamo vaistų vartojimo (50 šalių iš 74 išnagrinėtų) ir apima 2,441 mln. žmonių.
• bronchinės astmos gydymo programa (36 šalyse). 6 šalyse dokumentuotas jo darbo efektyvumas (Belgija, Kanada, Suomija, Gana, Norvegija, JAV). Pavyzdžiui, Belgijoje po 23 šios programos veiklos mėnesių 36 tūkst. pacientų pasinaudojo šia paslauga. Nuo 2016 m. prieinama ir Lietuvoje – pirmoji farmacinės rūpybos programa skiriama astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga sergantiems pacientams;
• diabeto ir hipertenzijos gydymo (42 šalyse). 4 šalyse buvo užfiksuoti programų rezultatai (Albanija, Kanada, Gana, JAV); • antikoaguliantinio gydymo. Pvz., Prancūzijoje vaistininkai pacientams gali pasiūlyti geriamuosius antikoaguliantus kartu su terapine parama, įskaitant šias priemones: pirmaisiais antikoaguliantų vartojimo metais pacientas turi apsilankyti 2 farmacijos konsultacijose, po to - 1 apsilankymas per metus. Remiantis konsultacijų rezultatais, vaistininkas įvertina pacientų atitiktį receptams; pacientai turi pateikti vaistininkui biocheminį kraujo tyrimą. Tai būtina, norint suprasti, kaip koreguojama vaisto dozė; jei reikia, vaistininkas gali kreiptis į paciento gydytoją ir susitarti dėl paskyrimo. Konsultacijos metu vaistininkas informuoja pacientą, kaip vartoti vaistus; kraujavimo pavojų; kraujo biocheminių parametrų stebėsenos svarbą; vaistų, kurių negalima derinti su antikoaguliantais, vartojimą.
Kitos klinikinės farmacijos paslaugos:
• vaistų pardavimas ir pacientų konsultavimas (63 šalyse); prieinama ir Lietuvoje.
• paskyrimų sąrašo peržiūra (44 šalyse); • tuberkuliozės programa (20 šalių);
• skubiosios kontracepcijos programa (51 šalyje). 2. Į produktą orientuotos
paslaugos
• paprastų vaistų paruošimas (59 šalyse); prieinama ir Lietuvoje; • sudėtingų vaistų paruošimas (43 šalys);
21
3. Pirminė sveikatos priežiūra
4 lentelės tęsinys Kai kuriose šalyse vaistininkai turi galimybę atlikti ir aktyvesnį vaidmenį – jie gali patys skiepyti gyventojus. Tokia veikla yra įteisinta daugelyje šalių (Argentina, Australija, Filipinai, Airija, JK ir JAV), kur dažnai prasideda skiepijant nuo gripo ir palaipsniui plečiasi. Daugeliu atvejų tokia veikla reikalauja papildomo farmacininkų mokymo, skiepijimo planavimo, patalpų pritaikymo ir utilizacijos. Teikiama 24 šalyse, iš kurių 88 proc. (21 šalis) teikia šią paslaugą pagal paskelbtus standartus ir gaires. Programa apima 1,236 mln. žmonių. 6 šalyse programos rezultatai buvo dokumentuoti (Kanada, Nepalas, Portugalija, Siera Leonė, Šveicarija, JAV). Pvz., Airijoje vaistininkai jau 2011 m. gavo leidimą skiepyti populiaciją nuo gripo. Nuo 2015 m. paslauga išplėtė ir apėmė vakcinaciją nuo juostinės pūslelinės ir pneumokokinės infekcijos.
Kitos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos:
• įvairių vaistų injekcijų technologijos demonstravimas (18 šalių); • visuomenės sveikatos kampanijų organizavimas (51 šalyje); • kovos su rūkymu programa (39 šalyse);
• pirmosios pagalbos ir tolesnės priežiūros paslaugos (37 šalyse); • biologiniai mėginiai analizei (8 šalyse);
• laboratorinių tyrimų interpretacija (14 šalių);
• dalyvavimas kovojant su atsparumu antibiotikams (36 šalyse).
4. Atrankinių testų atlikimas vaistinėje
• gliukozės kiekio kraujyje kontrolė (46 šalyse); prieinama ir Lietuvoje;
• cholesterolio kontrolė (39 šalyse); prieinama ir Lietuvoje; • kraujospūdžio matavimas (57 šalyse); prieinama ir Lietuvoje • kūno parametrų matavimas: svoris, ūgis, kūno masės indeksas (47 šalyse); prieinama ir Lietuvoje
• nėštumo testas (26 šalyse); • ŽIV testavimas (12 šalių).
Papildomi atrankiniai tyrimai, kuriuos finansuoja trečioji šalis (draudimo polisai):
• Prancūzija - gripo diagnozavimo testas;
• Italija, Ispanija, Šveicarija - storosios žarnos vėžio diagnozavimo tyrimas;
• Nyderlandai - inkstų funkcijos tyrimai; • Nigerija - maliarijos diagnozavimo testas;
• Portugalija - populiariausi testai trigliceridų, šlapimo rūgšties, šlapalo, kreatinino, hemoglobino kiekiui nustatyti;
• Urugvajus - osteoporozės diagnozavimo tyrimai. 5. Kovos su narkomanija
programa
• švirkštų keitimas (19 šalių ir apima 846 mln. žmonių;
• Pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išdavimas (24 šalyse ir apima 1,2 mln. žmonių.
6. Kitos pažangios paslaugos ir veikla
• terapinis vaistų pakaitalas (24 šalyse); • papildomi vaistininkų paskyrimai (12 šalių); • nepriklausomi vaistininkų paskyrimai (12 šalių); • ekstriniai vaistininkų paskyrimai (21 šalyje); • medikamentų pristatymas į namus (41 šalyje);
22 Dažniausios tradicinės farmacijos paslaugos, susijusios su vaistų vartojimu - pacientų konsultavimas (prieinamumas 85 proc.) ir farmakologinis budrumas (prieinamumas 81 proc.). Pažangios paslaugos teikiamos tik 50 proc. tiriamų šalių. Tokios paslaugos yra: tinkamo vaistų vartojimo stebėjimas (68 proc. prieinamumas), įvairių ligų gydymo programos: cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, bronchinė astma (prieinamumas 47 proc.), taip pat klinikinių parametrų matavimas: gliukozė, cholesterolis, kūno masės indeksas ir kt. (62 proc.) (9).
Naujų paslaugų plėtra turėtų būti vertinama perspektyviai, nes šiuo metu tik 12 proc. farmacinių paslaugų finansuoja trečioji šalis (valstybinis ar privatus draudimas), o tai reiškia, kad dauguma jų yra mokamos (1 paveikslas).
0 20 40 60 80 JAV Šveicarija Makedonija Ispanija Belgija Kanada Vokietija Švedija Japonija Norvegija
Farmacijos paslaugų, už kurias moka draudimas, dalis,%
1 paveikslas. Šalys, kuriose teikiamos trečiųjų šalių finansuojamos farmacijos paslaugos
Sudaryta autoriaus pagal Москаленко Р.Основные фармацевтические услуги: опыт развитых стран.
Taigi, matyti, jog kai kurios šalys, pvz., Šveicarija ir JAV, sėkmingai išplėtė farmacinių paslaugų, finansuojamų valstybinio ar privataus draudimo, apimtį.
1.2. Paslaugų kokybės matavimas ir valdymas
23 veikloje, teikiamų paslaugų efektyvumui tobulinti ir valdyti. Prieš įsigyjant bet kurias paslaugas vartotojas visuomet atkreipia dėmesį ar suteikiamos paslaugos kokybė atitinka kainą. Kokybė tapo vis labiau dominuojančia mūsų gyvenimo dalimi, todėl atsirado poreikis įvertinti paslaugų kokybę ir jų atitiktį klientų poreikiams. Taigi prieš ruošiantis pateikti paslaugų kokybės matavimo modelius, svarbu suprasti ir išanalizuoti paslaugų kokybės sąvoką.
Kokybė tapo vis labiau dominuojančia mūsų gyvenimo dalimi. Žmonės nuolat ieško kokybiškų produktų ir paslaugų, todėl įmonės ir organizacijos tokį poreikį kokybei turi priimti kaip svarbų bet kokio paslaugų ar gamybos proceso komponentą.
Kokybė yra strateginis konkurencinio pranašumo įrankis. Kokybės tobulinimas gerinant struktūrą ir procesus lemia atliekų, perdirbimo ir vėlavimų mažėjimą, mažesnes išlaidas, didesnę rinkos dalį ir teigiamą įmonės įvaizdį (28). Dėl to pagerėja produktyvumas ir pelningumas (29). Todėl labai svarbu apibrėžti, išmatuoti ir pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
Kokybę dėl savo subjektyvumo ir nematerialiųjų savybių sunku apibrėžti. Apibrėžimai skiriasi priklausomai nuo to, kuriuo požiūriu yra remtasi ir kokiame kontekste ji (kokybė) yra nagrinėjama. Nėra vieno visuotinai priimto apibrėžimo, todėl kokybė yra apibrėžiama kaip „vertė“
(30); „kompetencija“ (3); „atitiktis specifikacijoms“; „atitiktis reikalavimams“; „klientų lūkesčių patenkinimas arba net jų viršijimas“ (7), ir „nuolatinis kliento norų ir lūkesčių patenkinimas teikiant produktus ir paslaugas pagal naujausias funkcines specifikacijas, kurios atitinka ir viršija kliento aiškius ir numanomus poreikius ir patenkina gamintoją / teikėją“ (31).
Bet kokios paslaugos turinys yra naudinga veikla, atitinkanti tų, kuriems reikia šios paslaugos, poreikius. Šios paslaugos kokybė priklauso nuo to, kas ją teikia, taip pat nuo to, kur, kaip ir kada jis buvo suteiktas. Kitaip tariant, paslaugos kokybė labai priklauso nuo atlikėjo tapatybės ir aplinkybių, kuriomis ji veikia (15).
24 Kokybės standartus sveikatos paslaugų veiklai sunku nustatyti. Sveikatos priežiūros paslaugos tuo pačiu metu yra gaminamos ir vartojamos, todėl jų negalima laikyti ir vartoti vėliau. Dėl to kokybės kontrolė yra sudėtinga, nes klientas negali įvertinti „kokybės“ prieš pirkdamas ir vartodamas (33).
Kokybiška sveikatos priežiūra yra subjektyvi, sudėtinga ir daugialypė koncepcija. Donabedian A. apibrėžė sveikatos priežiūros kokybę kaip „medicinos mokslo ir technologijų pritaikymą taip,
kad būtų kuo labiau naudinga sveikatai, atitinkamai nepadidinant rizikos“ (11). Jis išskiria tris
kokybės komponentus (2 paveikslas).
2 paveikslas. Kokybės komponentai pagal Donabedian
Techninė kokybė yra susijusi su paslaugų teikimo efektyvumu, garantuojančiu naudą paciento sveikatai. Tarpasmeninė kokybė reiškia paciento poreikių ir pasirinkimų suderinamumą. Patogumai apima tokias savybes kaip fizinės aplinkos patrauklumas ir paslaugų teikimo organizavimo požymiai (34).
Øvretveit J. apibrėžia kokybišką sveikatos priežiūrą kaip „rūpestį, kuris viršija pacientų
lūkesčius ir pasiekia kuo didesnius klinikinius rezultatus su turimais ištekliais“ (35). Jis sukūrė
sveikatos priežiūros kokybės gerinimo sistemą, pagrįstą trimis kokybės aspektais: profesine, kliento ir valdymo kokybe.
Nuo farmacijos sektoriuje dirbančio vaistininko priklauso paslaugų, kurios suteikiamos vaistinės lankytojams kokybė, nepriklausomai ar tai tiesiogines vaistinės paslaugos yra suteikiamos, ar teikiamos papildomos, t.y. farmacinės rūpybos paslaugos.
25 vaistinėje yra reglamentuojamas „Geros praktikos taisyklėmis“, kurių tikslas - „užtikrinti vaisto kokybę, racionalų ir ekonomiškai pagrįstą receptinių vaistų vartojimą, rūpintis pacientų sveikata ir sveika gyvensena, suteikti visavertę informaciją apie vartojamus vaistus“ (36). Vaistininkas, remiantis šiomis taisyklėmis, turi tinkamai suteikti paslaugas pacientams.
Siekiant užtikrinti farmacinių paslaugų veiksmingumą, paslaugų teikimo sistemoje, labai svarbu objektyvai įvertinti teikiamų paslaugų kokybę. Todėl vartotojų pasitenkinimo nustatymo tobulinimo klausimai teikiamomis paslaugomis yra labai aktualūs. Kokybės standartus sveikatos paslaugų veiklai sunku nustatyti. Mokslininkų A. Kosinskienės, J. Ruževičiaus nuomone, didelę dalį farmacinių paslaugų teikimo problemų galima išspręsti pritaikius kokybės vadybos metodus. Jie pabrėžia, jog „paslaugų kokybės gerinimo priemonių taikymas vaistinėse įstaigose turėtų remtis esminiais fundamentaliais visuotinės kokybės vadybos principais“ (p. 18), pritaikant juos savitai sveikatos priežiūros specifikai (37).
Priežastys, kurios skatino ieškoti pokyčių farmacinėje rūpyboje, yra augantys vartotojų bei lankytojų reikalavimai medicinos paslaugų kokybei. Laikui bėgant kinta pacientų lūkesčiai, aplinkos faktoriai, auga konkurencija.
A. Mosadehrad veiksnius, turinčius įtakos medicinos paslaugų kokybei suskirstė į tris pagrindines kategorijas ir devynias temas (5 lentelė). Veiksniai, susiję tiek su gydytoju, tiek su medicinos paslaugų teikėju (pacientu), tiek su aplinka, kurioje teikiamos medicinos paslaugos, turi įtakos teikiamų medicinos paslaugų kokybei (10).
5 lentelė. Veiksniai, turintys įtakos farmacijos paslaugų kokybei
Kategorija Temos
Su pacientu susiję veiksniai
Pacientų socialiniai ir demografiniai kintamieji Pacientų bendradarbiavimas
Liga
Su gydytoju susiję veiksniai
Gydytojų socialiniai ir demografiniai kintamieji Gydytojo kompetencija
Gydytojo motyvacija ir pasitenkinimas
Aplinkos veiksniai
Sveikatos priežiūros sistema Ištėkliai ir priemonės
Bendradarbiavimas ir partnerystės plėtra
26 Priežastimis, paskatinusiomis kokybiškų medicinos paslaugų pokyčių reikalingumą mokslininkai įvardijo augančius visuomenės reikalavimus gydymo paslaugų kokybei, tai, kad kinta pacientų lūkesčiai, stiprėja konkurencija tarp farmacijos rūpybos paslaugas teikiančių įmonių. Dabartinė visuomenė mažai abejoja, jog farmacinės rūpybos teikiamų paslaugų kokybės efektyvumui yra aktualus klientų įtraukimas ir dalyvavimas. Todėl tai lemia vieną iš būdų, gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
Paslaugų kokybės vertinimui yra sukurta daug ir įvairių modelių. Kuo platesnis teikiamų paslaugų spektras, tuo sunkiau vertinti teikiamų paslaugų kokybę. Vieni modeliai tarpusavyje panašūs, bet tuo pačiu ir skiriasi. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad yra daug ir įvairių modelių, kurių dėka galima nustatyti teikiamų paslaugų kokybę, tačiau nėra išrinktas vienas geriausias modelis paslaugų kokybei nustatyti. Analizuota mokslinė literatūra leido susisteminti pagrindinius ir dažniausiai naudojamus paslaugų kokybės modelius, kurių pagalba galima įvertinti lankytojų požiūrį į teikiamas paslaugas (6 lentelė).
6 lentelė. Paslaugų kokybės modeliai
Kokybės vadybos modeliai Modelius aprašę autoriai
ISO kokybės standartai Kosinsienė, Ruževičius, 2011; Brazienė, Merkys, 2014; Urvikis, 2014
Parasuraman kokybės spragų
modelis Bagdonienė, Hopenienė, 2009; Alnaser, Amsafer, 2014; Gummesson 4 Q išplėstinis
kokybės modelis Alnaser, Amsafer, 2014;
SERVQUAL metodas Parasuraman, Zeithalm, Berry, 1998; Alnaser, Amsafer, 2014; Urvikis, 2014; Brazienė, Merkys, 2014
SERVPERF modelis Žekevičienė, 2009; Alnaser, Amsafer, 2014; Adomaitienė, Mažuikaitė, 2016
EFQM Urvikis, 2014;
Paslaugų kokybės vertinimo modelių gausa rodo paslaugų kokybės vertinimo sudėtingumą. Specialistai rekomenduoja, įmonei, tiriančiai paslaugų kokybę, taikyti kelis, o ne vieną modelį. Vienas modelis nepilnai atspindi kokia yra suteikiamos paslaugos kokybė, tačiau sutaupo lėšų, skiriamų tyrimui.
Parasuraman kokybės spragų modelis: kokybę formuoja paslaugų teikėjas ir vartotojas.
Modelyje detalizuojama, kaip paslaugų teikimo metu kilę nesklandumai ar nesusipratimai gali lemti vartotojo nuomonę apie suteiktų paslaugų kokybę (38).
Gummesson 4 Q išplėstinės kokybės modelis: esminiai dalykai tai vidinės ir išorinės kokybės
27 Servqual motelis: čia suvokimas apie suteiktų paslaugų kokybė matuojama ir vertinama
balais. Modelio kūrėjai išskiria pagrindinius paslaugų kokybės elementus: proceso, rezultatų, konstrukcijos ir santykių (39).
Iš servqual modelio gimė ir kiti modeliai tokie kaip SERVPERF modelis, kuris labiau tinka įvertinti aukštojo mokslo teikiamas paslaugas, apklausiant studentus. QUESC ir SPORTSERVE modeliai skirti sporto ir fizinio aktyvumo paslaugų kokybei įvertinti (40).
EFQM modelis (The European Foundation for Quality Management) modelis sukurtas darbo našumui didinti.
Viena iš pagalbinių priemonių siekiant tobulinti paslaugų organizavimą yra paslaugų vertinimas. Yra vertinami paslaugų teikimo procesai, rezultatai, užtikrinama paslaugoms skiriamų lėšų panaudojimo kontrolė, numatomi atskaitos taškai, tobulinant paslaugos kokybę (7 lentelė).
7 lentelė. Kokybės vertinimo lygmuo
Kokybės vertinimo lygmuo Kokybės vertinimo lygmens aprašymas
Paslaugų gavėjo lygmuo Paslaugos gavėjo nuomonė, vertinimas bei asmeninių poreikių pateikimas.
Socialinių paslaugų įstaigos vaidmuo
Paslaugas teikiančios įstaigos veikų organizavimas, užtikrinant ekonominį veiklos efektyvumą
Savivaldybės lygmuo Paslaugų savivaldybėje optimalumo, naujovių taikymo, paslaugų prieinamumo gyventojams (paslaugų gavėjams) užtikrinimas. Valstybės lygmuo teisinis aprūpinimas, vykdomi palyginimai su kitų šalių patirtimi. Paslaugų teikimo politikos pagrįstumas, perspektyvumas bei
29
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo planavimasSiekiant nustatyti vaistinėse teikiamų farmacinės rūpybos paslaugų kokybę buvo atlikta anoniminė, N vaistinių tinklo lankytojų, anketinė apklausa. Tokia tiriamųjų grupė buvo pasirinkta todėl, nes teikiamų paslaugų kokybę geriausiai galima įvertinti pagal paslaugų gavėjų, šiuo atveju vaistinės lankytojų, nuomonę, vertinimus bei pastabas. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas anoniminės anketinės apklausos metodas, užtikrinant respondentų konfidencialumą, todėl tiriamieji atsakinėdami į klausimus galėjo jaustis saugiai. Prieš pradedant vykdyti apklausą, tyrimo dalyviai buvo informuoti apie savanorišką dalyvavimą bei anketų anonimiškumą, supažindinami su tyrimo tikslu.
Siekiant nepažeisti tiriamųjų privatumo bei išvengti etinių problemų, prieš atliekant tyrimą buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (2019 m. vasario 5d. Nr. BEC – VSV (M) – 60) (žr. priedas Nr. 1) taip pat buvo gautas N vaistinių tinklo leidimas tyrimui atlikti. Prieš atliekant tyrimą, sausio mėnesį, buvo atliktas žvalgomasis tyrimas, kurio metu buvo išdalinta 30 anketų vaistinės lankytojams. Žvalgomojo tyrimo metu respondentai suprato visus klausimus, todėl tyrimas buvo tęsiamas toliau. Tyrimas buvo atliekamas 2019 m. vasario 7 – 28 dienomis. Anketinė apklausa vyko vaistinės darbo metu, dalyvaujant tyrėjui (kad iškilus klausimams ar neaiškumams tiriamieji iš karto gautų atsakymą). Anketą užpildyti respondentams užtruko 10 – 15 minučių. Užpildytas anketas respondentai grąžindavo tyrėjui.
Tyrime dalyvavo asmenys, kurie išreiškė žodinį sutikimą, abiejų lyčių bei vyresni nei 18 metų. Siekiant išvengti duomenų dubliavimosi, prieš pradedant pildyti anketą buvo tikslinama, ar šiame tyrime vaistinės lankytoja (-as) nedalyvavo anksčiau. Tyrimui reikalinga imtis apskaičiuota
RaoSoft imties skaičiavimo programa. Reikalinga imtis, norint gauti statistiškai reikšmingus
rezultatus – 343 respondentai (95 proc. pasikliovimo lygmuo ir 5 proc. paklaidos tikimybė (p). Taigi iš viso buvo išdalinta 400 anketų, iš kurių 369 buvo tinkamos tolimesniam tyrimui (atsako dažnis – 92,3 proc.)
2.2. Tyrimo metodas
30 farmacijos specialistų darbą, papildomai vaistinėse teikiamas paslaugas, reitingavo vaistinės pasirinkimo priežastis.
Tyrimo klausimynas buvo sudarytas atlikus literatūrinę analizę, remiantis moksliniais šaltiniais buvo sudaryti klausimai. Apžvelgus visą klausimyną, klausimus galima suskirstyti į keturias dalis:
1. Tiriamųjų sociodemografinė charakteristika, vaistinės bei vaistinių preparatų pasirinkimo motyvai;
2. Vaistinės lankytojų nuomonė apie farmacijos specialistų veiksmus aptarnavimo metu; 3. Farmacinė paslauga - racionalus ir saugus vaistų vartojimas;
4. Farmacinės rūpybos bei sveikatinimo paslaugų teikimas vaistinėse.
2.3. Statistinė duomenų analizė
31
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyvių sociodemografinė charakteristika, vaistinės bei vaistinių preparatų pasirinkimo motyvai
Siekiant nustatyti tiriamųjų sociodemografinius duomenis, jų buvo prašoma nurodyti lytį, amžių bei išsilavinimą. Gauti ir susisteminti duomenys pateikti 8 lentelėje.
8 lentelė. Tiriamųjų sociodemografiniai duomenys
Tiriamasis požymis Respondentų skaičius Respondentų kiekis proc. Lytis Vyras 168 45,5 Moteris 201 54,5 18 - 40 m. 177 48,0 Amžius 41 - 60 m. 99 26,8 61 - 75 m. 76 20,6 Daugiau kaip 75 m. 17 4,6 Pagrindinis 39 10,6 Vidurinis 74 20,1 Išsilavinimas Profesinis 51 13,8 Aukštesnysis 41 11,1 Nebaigtas aukštasis 34 9,2 Aukštasis 130 35,2
Taip pat tiriamųjų buvo prašoma nurodyti, ar jie serga kokia nors lėtine liga. Nustatyta, kad sergančiųjų yra 14,9 proc., o likę nurodė, jog neserga. Iš sergančiųjų didžiausia dalis nurodė, jog serga cukriniu diabetu (N=17 t.y. 4,6 proc.), maža dalis – širdies ligomis (N=3 t.y. 0,81 proc.), hipertenzija (N=3 t.y. 0,81 proc.) ar astma (N=2 t.y. 0,54 proc.). Po vieną tyrimo dalyvį nurodė, jog serga sloga, osteoporoze, artritu ar alergija. Beveik pusė tiriamųjų, kurie nurodė, jog turi kokią nors lėtinę ligą, nenurodė kokią.
32 Pritaikius Chi kvadrato (χ2) kriterijų ir z kriterijų, pastebėta, kad apsilankymų vaistinėje dažnumas statistiškai reikšmingai priklauso nuo tiriamųjų amžiaus (χ2=27,356; lls=8; p=0,001). Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal šiuos požymius pavaizduotas 3 paveiksle.
3 paveikslas. Tiriamųjų vaistinėje apsilankymo dažnumas pagal amžių
(*a-lyginant su 41-60 metų amžiaus grupe ir 61 metų ir daugiau amžiaus grupe, b-lyginant su iki 40, metų amžiaus grupe ir 41-60 metų amžiaus grupe)
Matyti, kad tiriamieji iki 40 metų dažniau nurodė, jog vaistinėse lankosi rečiau. Daugiau nei pusė šios grupės tyrimo dalyvių nurodė, jog į vaistinę nueina tik tada, kai serga (55,3 proc.), tuo tarpu beveik pusė 61 metų ir vyresnių tyrimo dalyvių vaistinėje lankosi kartą per savaitę (47,8 proc.).
33
9 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kas lemia vaistinės pasirinkimą
(*- p<0,05 lyginant su moterų atsakymų vidurkiais)
Vaistinės pasirinkimo priežastis Bendras Vyrai Moterys
Vid. SN Vid. SN Vid. SN
Arti namų, darbovietės 4,35 1,18 4,33 1,19 4,38 1,18 Arti Jūsų lankomos sveikatos priežiūros
(poliklinikos, ligoninės ir pan.) įstaigos 4,23 1,18 4,10* 1,30 4,33 1,07 Pigesni nei kitose vaistinėse vaistai,
taikomos įvairios nuolaidos 3,76 1,30 3,64* 1,39 3,87 1,21 Vaistinės reklama, vykdomos akcijos 3,30 1,37 3,18 1,41 3,40 1,32 Didesnis nei kitose vaistinėse vaistų ir
medicininės paskirties prekių pasirinkimas
3,22 1,43 3,28 1,47 3,16 1,39
Patogus privažiavimas prie vaistinės (vaistų galima įsigyti neišlipus iš automobilio ar lengvai pasiekiama žmogui su neįgaliojo vežimėliu)
3,30 1,54 3,49* 1,51 3,13 1,54
Pažįstama(s) farmacijos specialistė (-as) 3,11 1,55 3,27 1,59 3,00 1,51 Vaistinėje teikiamos naudingos paslaugos
(pvz.: kraujospūdžio matavimas) 2,82 1,58 2,92 1,61 2,72 1,54 Vaistinėje yra vieta pažaisti vaikams 2,10 1,54 2,24* 1,61 1,97 1,47
Iš lentelės duomenų matyti, kad renkantis vaistinę, tyrimo dalyviams yra svarbiausia tai, jog būtų arti namų, darbovietės ar arti jų lankomos sveikatos priežiūros įstaigos. Pastarąją priežastį kaip statistiškai reikšmingai svarbesnę nurodė labiau moterys nei vyrai (p=0,001). Taip pat tiriamųjų nuomone, pakankamai svarbu yra tai, jog jų pasirinktoje vaistinėje vaistai yra pigesni nei kitose vaistinėse, bei joje taikomos įvairios nuolaidos. Ši priežastis taip pat statistiškai reikšmingai svarbesnė moterims nei vyrams (p=0,002). O vyrams statistiškai reikšmingai svarbiau nei moterims tai, kad būtų patogus privažiavimas prie vaistinės (p=0,032) ir tai, ar vaistinėje yra vieta pažaisti vaikams (p=0,031).
34 Tyrimo metu siekiama nustatyti, kuo remiantis tyrimo dalyviai vartoja nereceptinius vaistus ar maisto papildus kartu su tais, kuriuos paskyrę gydytojas. Tyrimo dalyviai galėjo pasirinkti vieną ar kelis jiems tinkamus atsakymo variantus iš pateiktų (4 paveikslas).
4 paveikslas. Papildomų vaistinių preparatų vartojimas
Matyti, kad tyrimo dalyviai dažniausiai remiasi gydytojo (44,2 proc.) arba farmacijos specialisto rekomendacijomis (38,5 proc.), kiek daugiau nei penktadalis tiriamųjų nurodė, jog vartoja išbandytus preparatus, kuriuos nuolat perka (21,1 proc.). Kas dešimtas tiriamasis (10,3 proc.) nurodė, jog papildomai nereceptinių vaistinių preparatų ar maisto papildų nevartoja.
Apibendrinant, tyrime dalyvavo 168 vyrai ir 201 moteris (369 tiriamieji), įvairaus amžiaus bei išsilavinimo. Nustatyta, kad beveik pusė tyrimo dalyvių vaistinėje lankosi tik tuomet kai suserga, bei dažniausiai perka receptinius vaistinius preparatus. Tiriamieji dažniausiai lankosi vaistinėse, kurios yra arti namų, darboviečių ar sveikatos priežiūros įstaigų.
3.2. Vaistinės lankytojų nuomonė apie farmacijos specialistų veiksmus aptarnavimo metu
35
5 paveikslas. Farmacijos specialistų veiksmai teikiant farmacines paslaugas
Nustatyta kad, daugumos tiriamųjų nuomone, farmacijos specialistai visada maloniai bendrauja (79,1 proc.) bei pataria ir (ar) rekomenduoja vaistą (62,2 proc.). Apie pusė tiriamųjų nurodė, jog farmacijos specialistai visada įspėja apie maisto įtaką vaisto veikimui (51,9 proc.), informuoja žodžiu apie vaisto vartojimo režimą (51,9 proc.) ar informuoja žodžiu ir raštu (49,6 proc.) ir pateikia tą patį vaistą kelių gamintojų, taip leidžiant išsirinkti pagal kainą (49,7 proc.). Farmacijos specialistai pasiteirauja kokius vaistus dar vartoja ir įspėja apie vaistų nesuderinamumą visada 40,3 proc. tiriamųjų ir tokia pati dalis nurodė, jog farmacijos specialistai taip elgiasi dažnai. Didelė dalis tiriamųjų nurodė, kad dažnai farmacijos specialistai paaiškina vaistų laikymo sąlygas (39,1 proc.) ir pataria ligų prevencijos klausimais (40,8 proc.). Na, o kartais ar beveik niekada tyrimo dalyviai nurodė labiausiai vertinantį teiginį, ar farmacijos specialistai paduoda tai ko prašo, nieko neklausdami (37,2 proc.).
36
6 paveikslas. Farmacijos specialistų veiksmų vertinimas, pagal amžių (*- p<0,05)
Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai skiriasi tiriamųjų nuomonė apie tai, kaip dažnai farmacijos specialistai pataria ir rekomenduoja vaistą lyginat 41-60 metų ir 61 metų ir daugiau amžiaus grupėse (p=0,005). Tarp šių amžiaus grupių taip pat statistiškai reikšmingai skiriasi šių veiksmų vertinimas: pateikia tą patį vaistą kelių gamintojų, leidžia pasirinkti pagal kainą (p=0,019); pasiteirauja kokius vaistus dar vartoja ir įspėja apie vaistų nesuderinamumą (p=0,033); paaiškina vaistų laikymo sąlygas (p=0,008). 61 metų ir daugiau tyrimo dalyvių grupė statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, jog farmacijos specialistai dažnai nieko neklausdami paduoda tai, ko prašoma, nei 41-60 metų amžiaus tyrimo dalyviai (p=0,000) ir iki 40 metų tyrimo dalyvių grupė (p=0,010). Vertinant kitų farmacijos specialistų veiksmų dažnumą, statistiškai reikšmingų skirtumų lyginant skirtingas amžiaus grupes nustatyta nebuvo.
Apibendrinus atlikto tyrimo rezultatus galima teigti, kad farmacijos specialistai beveik visuomet maloniai bendrauja su vaistinės lankytojais. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių visada sulaukia informacijos žodžiu ir/ar raštu apie vaisto vartojimo rėžimą, suderinamumą su maistu bei kitais vaistiniais preparatais, pateikia vaistinius preparatus kelių skirtingų gamintojų, taip leidžiant pasirinkti vaistą pagal mažiausią kainą.
3.3. Farmacinė paslauga - racionalus ir saugus vaistų vartojimas
37
7 paveikslas. Farmacijos specialisto teikiama informacija
Matyti, kad didžioji dalis tyrimo dalyvių sutinka su tuo, jog farmacijos specialistas vaistinės lankytoją visada turi informuoti apie racionalų vaistų vartojimą, kai gydymui skiriama tris ir daugiau vaistų (65,9 proc.), kiek daugiau nei pusė tiriamųjų mano, kad visada turi informuoti apie receptinių ir nereceptinių vaistų suderinamumą (56,1 proc.) ir apie vaisto vartojimo režimą ir trukmę (55,5 proc.). Mažiausiai tiriamiesiems svarbu, kad farmacijos specialistas informuotų apie ypatingas laikymo sąlygas, 24,0 proc. tiriamųjų nurodė, jog tokią informaciją farmacijos specialistas turėtų nurodyti „kartais“ arba „nurodyti nebūtina“. Vertinant šiuos teiginius, statistiškai reikšmingų skirtumų lyginant skirtingas tiriamųjų sociodemografines charakteristikas, nustatyta nebuvo.
38
8 paveikslas. Informacinio lapelio išdavimas, proc.
Iš paveikslo duomenų matyti, kad 30,6 proc. tiriamųjų nurodė, jog perkant nepilną vaistinio preparato pakuotę, farmacijos specialistas visada vaistą parduoda kartu su atspausdintu informaciniu lapeliu. Kiek daugiau nei trečdalis tiriamųjų (34,1 proc.) nurodė, jog vaisto pakuotės lapelį gauna tik tada, kai to paprašo, kita dalis nurodė, jog vaistininkas pasiūlo pakuotės lapelio kopiją už kopijavimo mokestį (12,2 proc.) ar pasiūlo pakuotės lapelį susirasti internetinėje erdvėje (16,0 proc.). 7,1 proc. respondentų nurodė, jog farmacijos specialistas reiškia nepasitenkinimą, kad gydytojas neskiria pilnos vaistinio preparato pakuotės.
Taip pat tiriamųjų buvo klausiama, kas, jų nuomone, turėtų akcentuoti racionalaus vaistų vartojimo svarbą. Tyrimo dalyviai, buvo suskirstyti pagal amžiaus grupes. Nustatyta, kad dauguma tyrimo dalyvių grupėje iki 40 metų mano, jog tai padaryti turėtų gydytojas paskyręs gydymą (54,9 proc.), kitose dviejuose grupėse tyrimų dalyvių nuomonės buvo panašios (grupė 41-60 metų 22,9 proc. ir grupė daugiau nei 61 – 22,2 proc.). 28,5 proc. tiriamųjų iš grupės 61 m. ir daugiau teigė, jog žmogus, kuris vartoja vaistinius preparatus, privalo pats skaityti informacinį lapelį, beveik pusė į šį klausimą atsakiusiųjų iš grupės iki 40 metų (41,7 proc.) mano, kad žmogus turi pats skaityt informacinį lapelį. Beveik penktadalis respondentų iš grupės iki 40 metų mano, jog akcentuoti racionalaus vaistų vartojimo svarbą turėtų vaistus parduodantis farmacijos specialistas (19,5 proc.). Racionalaus vaisto vartojimo svarba nėra svarbi 40 proc. respondentų grupėje 61m. ir daugiau, grupėje iki 40 metų tai nėra aktualu 35 proc. tiriamųjų.
