LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
Aušra Anužien÷
V E R Š E L I Ų S K I R T I N G O G I R D Y M O I R L A I K Y M O
Į T A K A J Ų A U G I M O S P A R T U M U I
Magistro darbas
Darbo vadov÷:
Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas 2006 metais Lietuvos veterinarijos akademijos gyvūnų mitybos katedroje, žem÷s ūkio bendrov÷je „BERNATONIAI“, Bernatonių kaime, Kauno rajone.
Magistro darbą paruoš÷: Aušra Anužien÷ _____________
(parašas)
Magistro darbo vadov÷: doc. dr. Zita Bartkevičiūt÷
(Gyvūnų mitybos katedra) _____________
(parašas)
Recenzentas: ...
TURINYS
ĮVADAS... ... 3
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 4
1.1. Veršelių pašarai, naudojami pirmais amžiaus m÷nesiais ... 4
1.1.1. Krekenos ... 4
1.1.2. Pienas ... 7
1.1.3. Pieno pakaitalai...10
1.1.4. Koncentruotieji pašarai ...12
1.1.5. Stambieji pašarai ...12
1.2. Veršingų karvių š÷rimas...13
1.3. Veršelių girdymo ypatumai kai kuriais poembrioninio laikotarpio tarpsniais ... 14
1.4. Veršelių laikymo sistemos... 17
1.5. Veršelių sveikatos svarba ... 18
2. DARBO METODIKA ... 20
2.1. Darbo atlikimo vieta ir tyrimų sąlygos ... 20
2.2. Bandomųjų telyčaičių laikymas ir š÷rimas ... 21
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 24
3.1. Pašarų suvartojimas ir aprūpinimas maisto medžiagomis... 24
3.2 Telyčaičių augimo sparta... 31
3.3 Telyčaičių kūno matmenų rodikliai... 32
3.4. Veislei auginamų telyčaičių skirtingo girdymo ir laikymo ekonominis įvertinimas . 33 IŠVADOS ... 36
SANTRAUKA... 37
SUMMARY... 38
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 39
ĮVADAS
Pienininkyst÷ Lietuvoje yra pagrindin÷ gyvulininkyst÷s šaka, turinti gerą perspektyvą. Šalyje kryptingai dirbamas veislininkyst÷s darbas. Sukaupta pakankamai labai produktyvių, vertingų užsienietiškų veislių bulių spermos, tod÷l šalyje yra rezervų pieno galvijų genetiniam lygiui gerinti. Karvių produktyvumas pastaraisiais metais pastebimai padid÷jo. 2006–2007 m. iš kiekvienos kontroliuojamos karv÷s primelžta vidutiniškai 5863 kg 4,28 proc. riebumo ir 3,36 proc. baltymingumo pieno (Ulevičien÷ V, ir kt, 2006-2007).
Pieno ūkiuose gerinami žolynai, diegiamos pažangios žolinių pašarų ruošimo, karvių š÷rimo ir laikymo technologijos.
Tačiau šalyje n÷ra specializuotų veislinių telyčių auginimo ūkių. Nemažai yra įvežama iš užsienio. Pirkti veislines telyčias n÷ra geriausia išeitis. Turint šalyje palankias sąlygas ir galimybes, veislinį prieauglį karvių pakaitai ar bandos pl÷trai ekonomiškiau užsiauginti pačiuose pieno ūkiuose.
Pasaulio šalyse, kur pienin÷ galvijininkyst÷ pasiekusi gerų rezultatų (JAV, Izraelis, Kanada, Olandija, Švedija, Danija, Vokietija ir kt.) didelis d÷mesys kreipiamas į galvijų kūno sud÷jimą. Dabartiniu metu ir Lietuvoje formuojant bandas kreipiamas d÷mesys į kūno išsivystymą. Pienin÷s veisl÷s telyčios ir karv÷s turi tur÷ti gerai išreikštą pieno tipą (Gaidžiūnien÷, 2007).
Kad veislin÷s telyčios būtų sveikos, gerai įsivysčiusios, reikia tuo rūpintis nuo pat veršelių gimimo. Tam parengtos specialios auginimo schemos. Veislinio ir penimo prieauglio auginimo sistemos skiriasi. Bandos pakaitai skirtų veislinių telyčių š÷rimas turi būti ypatingai gerai subalansuotas. Pagrindinis tikslas yra išauginti gerai išsivysčiusias, reikiamos kūno mas÷s telyčias, kad jos pirmą kartą veršiuotųsi 24-26 m÷n. amžiaus. Tinkamai auginamos jos lytiškai subręsta 9–11 m÷nesius amžiaus ir gali būti s÷klinamos 14–16 m÷n. amžiaus. Pienu girdymo laikotarpiu svarbus uždavinys–apsaugoti telyčaites nuo įvairių virškinimo ir kv÷pavimo sistemų susirgimų. Be to, šiuo periodu intensyviai formuojasi ir vystosi veršelių skeletas, prieskrandžiai, pieno liaukos ir lytin÷s sistemos, tod÷l tuo metu padarytos auginimo klaidos gali tur÷ti nepataisomų neigiamų pasekmių veršelių sveikatai ir produktyvumui (Paulauskas, 2006).
pardavimo kainai stengiamasi prieauglį pienu girdyti kuo trumpiau. Ūkininkai arba bendrov÷s gali pasirinkti, kuo girdyti veršelius. Girdyti natūraliu pienu kartais yra per brangu, tod÷l pasirenkamas tam tikros rūšies pieno pakaitalas.
Veršelių augimo pirmaisiais amžiaus m÷nesiais s÷km÷ nemažai priklauso nuo jų laikymo sąlygų. N÷ra vieningos nuomon÷s d÷l laikymo būdo (Vaičionis, 2004). Vienuose ūkiuose veršeliai iš karto, tik aplaižius, atskiriami nuo karvių ir laikomi individualiuose gardeliuose. Kituose ūkiuose – 1–3 paras laikomi prie karv÷s, o po to perkeliami į grupinius gardelius po 3–4 ir daugiau veršelių kiekviename. Šalininkai vieno ir kito būdo pateikia savų argumentų. Individualus laikymas pripažįstamas kaip saugesnis veršelių sveikatos požiūriu, o grupinis – kaip mažiau darbo reikalaujantis, ekonomiškesnis ir labiau palankus veršelių bendravimui. Tačiau yra svarbu žinoti kaip vienas ar kitas laikymo būdas veikia veršelių augimą ir vystymąsi.
Tod÷l šio darbo tikslas buvo nustatyti telyčaičių skirtingo girdymo ir laikymo įtaką jų augimo spartumui ir išsivystymui pirmaisiais amžiaus m÷nesiais.
Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai:
1. Išsiaiškinti koks augimo spartumas pasiekiamas girdant veislines telyčaites pienu ir pieno pakaitalu;
2. Išsiaiškinti kūno išsivystymo skirtumus girdant veislines telyčaites pienu ir pieno pakaitalu;
1 . L I T E R A T Ū R O S A P Ž V A L G A
1 . 1 Veršelių pašarai, naudojami pirmais amžiaus m÷nesiais
1 . 1 . 1 K r e k e n o s
Krekenos – patelių pieno liaukos sekretas, kuris išskiriamas pirmomis dienomis po jauniklio atvedimo (Ingawa, 2005). Karv÷s po apsiveršiavimo 5–7 dienas išskiria krekenas. Tai pirmas ir būtinas pašaras visiems žinduolių jaunikliams. Krekenos yra tirštos, geltonos spalvos (d÷l didelio karotino kiekio), jų tankis – 1,04–1,06g/cm3. Chemine sud÷timi, išvaizda ir fiziologiniu poveikiu skiriasi nuo pieno (žr. 1 lent.).
1 lentel÷. Karvių krekenų ir pieno sud÷ties (proc.) palyginimas (pagal Thicket 1990).
Komponentai Krekenos Pienas
Sausosios medžiagos 23,9 12,9
Riebalai 6,7 3,5
Sausosios medžiagos (be riebalų) 16,7 8,8
Baltymai 14,0 3,1 Imunoglobulinai 6,0 0,09 Laktoz÷ 2,7 5,0 Kalcis 0,26 0,13 Fosforas 0,24 0,09 Vitaminas A, TV 9000 850
Krekenose žymiai daugiau sausųjų medžiagų, baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų. Jų baltymų sud÷tis artima kraujo baltymų sud÷čiai, nes juose daug albuminų ir globulinų, o piene vyrauja kazeinas. Globulinuose yra sukaupta visų, karv÷s organizme esančių antikūnių, tod÷l krekenų g÷ręs veršelis įgauna pasyvųjį imunitetą prieš daugelį ligų suk÷l÷jų. Imunoglobulinų koncentracija yra apie 100 kartų didesn÷ nei piene (Reece, Hotchkiss, 1987). Be to jose yra kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios vadinamos augimo ir antimikrobiniais faktoriais. Tai laktoperoksidaz÷, lizocimas, laktoferinas ir kt.
Krekenose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų A, D, E, karotino.
Krekenos rūgščios – 40–50 To, tod÷l skrandyje neleidžia vystytis puvimą sukeliančioms ir patogenin÷ms bakterijoms. Krekenų sud÷tis po apsiveršiavimo labai sparčiai keičiasi. Tai matyti iš 2 lentel÷je pateiktų duomenų.
2 lentel÷. Karv÷s krekenų sud÷ties kitimas po apsiveršiavimo (pagal Thicket 1990). Laikas po
apsiveršiavimo SM, % Baltymų, % Riebalų, % Cukraus, % Pelenų, %
Rūgštingu -mas, To 4 val. 24 16,4 5,1 2,1 1,0 40 12 val. 15 8,3 3,4 2,9 0,9 27 3 paros 14 4,6 4,0 4,5 0,9 24 10 parų 13 3,5 3,7 4,8 0,8 19
Pačios vertingiausios pirmo melžimo senesnių karvių krekenos. Imuninių medžiagų kiekis krekenose priklauso ir nuo karv÷s produktyvumo. Jeigu primilžis didesnis nei 20 kg imuninių medžiagų koncentracija krekenose būna mažesn÷, veršeliai įgyja silpnesnį imunitetą (Reece, Hotchkiss, 1987).
1 . 1 . 2 P i e n a s
Pienas – tai biologinis skystis, kurį gamina žinduolių pieno liaukos savo naujagimio maitinimui ir jo apsaugojimui nuo infekcinių ligų pirmaisiais gyvenimo m÷nesiais (Urbien÷, 2005). Natūraliu pienu vadinamas tuomet, jeigu yra gautas laikotarpiu 5–7 po apsiveršiavimo ir iki 10–15 dienų prieš užtrūkimą (Jukna, 1998). Nurodoma, kad piene yra 100 įvairių medžiagų. Pieno sud÷čiai ir savyb÷ms įtakos turi individualios gyvulio savyb÷s, pašarai, sveikata, klimatin÷s sąlygos, laktacijos periodas ir kt. Pagrindiniai pieno komponentai yra vanduo, riebalai, baltymai, angliavandeniai, mineralin÷s medžiagos. Karvių pieno svarbiausios sud÷tin÷s dalys ir kiekiai pateikti 3 lentel÷je.
3 lentel÷. Karvių pieno sud÷tin÷s dalys ir kiekiai, proc. (Urbien÷, 2005)
Sud÷tin÷s dalys Svyravimų ribos
Baltymai tai pats vertingiausias pieno komponentas, jie yra laikomi visaverčiais, nes turi nepakeičiamų aminorūgščių: leucino, lizino, valino, izoleucino, fenilalanino, treonino, metionino ir triptofano. Jų kiekis pieno ir veršelio kūno baltymuose panašus (žr. 4 lent.), tod÷l yra labai gerai (apie 96–98 proc.) pasisavinami veršelio organizmo.
4 lentel÷. Kai kurių aminorūgščių kiekiai karvių pieno ir 1,5 m÷n. amžiaus veršelio kūno baltymuose, proc. (pagal Krylov, Sasnovskaja, 1984)
Aminorūgštys Pieno baltymai Veršelio kūno baltymai
Lizinas 7,8 6,1 Metioninas 2,0 1,4 Cistinas 1,4 1,9 Treoninas 4,8 5,3 Triptofanas 0,9 1,0 Valinas 5,5 5,5 Leucinas ir izoleucinas 14,7 12,1 Fenilalaninas 3,8 3,5
Riebalai taip pat yra viena iš sud÷tinių pieno dalių. Juose vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys: oleino, linolo, linoleno, arachidino. Pieno riebalai tiekia veršeliui lengvai pasisavinamą energiją pirmomis gyvenimo dienomis. Be to su jais gaunami riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K), sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys. Riebalų pasisavinimas yra apie 97–99 procentus (Urbien÷,2005)
Angliavandeniai – tai pieno cukrus arba laktoz÷. Maži veršeliai sugeba pasisavinti (apie 98 proc.) tik tokios rūšies angliavandenius, nes jų organizme yra daug aktyvaus fermento laktaz÷s, o amilaz÷s ir maltaz÷s fermenetai, kurie reikalingi krakmolui skaidyti, mažo aktyvumo. Tod÷l augaliniai krakmolingi pašarai veršelių iki m÷nesio amžiaus – prastai pasisavinami (Bartlett et al., 2002).
procesuose – susidarant kauliniam audiniui, kraujui, nervin÷ms ląstel÷ms, įeina į fermentų, hormonų, vitaminų sud÷tį ir kt.
Vitaminai – organin÷s medžiagos būtinos organizmo gyvybinei veiklai palaikyti. Piene yra beveik visų veršelio organizmui reikalingų vitaminų, t.y. daugiau nei 20. Jų kiekis piene nuolat svyruoja prikausomai nuo š÷rimo, veisl÷s, laktacijos periodo ir kitų veiksnių. Tai būtų tirpūs vandenyje vitaminai B1, B2, B3, B6, B12, PP, C ir riebaluose tirpūs – A, D, E, F, K
vitaminai. Veršeliai ypatingai jautrūs riebaluose tirpstančių vitaminų trūkumui. Gaunant nepakankamai vitamino A sutrinka augimas, dažniau pasireiškia virškinimo ir kv÷pavimo organų infekcin÷s ligos. Jeigu krekenose ir piene A vitamino gausu, tai organizme sukaupiamos jo atsargos (Reece, Hotchkiss, 1987; Bothmer, 1988).
Piene yra fermentų, kurie padeda skaidyti pieno riebalus tai – lipaz÷, laktaz÷ – padedanti skaldyti laktozę ir kt.
Hormonai – tai medžiagos, kurios dalyvauja organizmo apykaitos procesuose bei palaiko organizmo atsparumą prieš infekcines ligas (Liutkevičius, Lazdauskien÷, 2005).
Pieno sud÷tis priklauso nuo gyvulio rūšies. Skirtingų rūšių gyvūnų patel÷s duoda nevienodos chemin÷s sud÷ties pieną.
5 lentel÷. Kai kurių gyvūnų pieno sud÷tis, proc. (pagal Oftedal, 2004)
Gyvūno rūšis Rodikliai
karv÷s ožkos avys buivol÷s
Vanduo 87,8 88,9 83,0 81,1 Baltymai 3,2 3,1 5,4 4,5 Riebalai 3,9 3,5 6,0 8,0 Laktoz÷ 4,8 4,4 5,1 4,9 Energija, MJ/kg 2,75 2,53 3,96 4,63 Riebalų rūgštys: sočiosios 2,4 2,3 3,8 4,2 mononesočiosios 1,1 0,8 1,5 1,7 polinesočiosios 0,1 0,1 0,3 0,2 Cholesterolis,mg 14 10 11 8
sutrikimams, gali būti ruošiamas acidofilinis pienas. Šviežio pieno maistingumas labiausiai priklauso nuo jo riebumo. 1 kg natūralaus pieno (3,2 proc. riebalų) yra apie 2,3 MJ apykaitos energijos. Separuoto pieno maistingumas perpus mažesnis (Juraitis, Kulpys, 2003).
1.1.3 Pien o paka ital ai
Prieš kelis dešimtmečius išaugus pieno ir jo produktų paklausai žmonių maistui, buvo imta ieškoti išeities kaip sumažinti pieno suvartojimą gyvūnams. Buvo prad÷ti tyrimai siekiant gauti produktą, kuris maistine verte ir virškinimo fiziologijos požiūriu prilygtų pienui, bet būtų pigesnis. Taip buvo sukurti pieno pakaitalai. Tai sud÷tingi įvairių komponentų mišiniai, kuriuose didžiąją dalį sudaro gyvūnin÷s kilm÷s žaliavos. Pieno pakaitalų sud÷tis ir įvairavimo ribos pateikta 6 lentel÷je.
6 lentel÷. Pieno pakaitalų apytiksl÷ sud÷tis ir kiekiai bei lietuviško pieno pakaitalo „Veršelis“ sud÷tis, proc. (pagal Bailey et al., 1999; Bendikas ir kt., 2004)
Komponentai Kiekis Nenugriebto pieno
pakaitalas „Veršelis“
Sausosios medžiagos 96–97 96,15
iš jų pieno sud÷tin÷s dalys 65–80 +*
Žalieji baltymai 20–24 24,13 Žalieji riebalai 15–2 15,12 Laktoz÷ 0–10 +* Žalioji ląsteliena 0,1–0,5 0,54 Kvapiosios medžiagos 0–7 +* Emulsikliai 0–2 +* Mineralai, vitaminai 0–0,5 +*
Paaiškinimas: * nenurodytas kiekis.
apsaugoti veršelį nuo virškinimo trakto ligų. Atlikti bandymai parod÷, kad jaunų veršelių fizinę būklę gerino išrūgų baltymais ir acidofilin÷s lazdel÷s kultūromis praturtinto pieno pakaitalai. Be to tai turi įtakos pakaitalo kainai (Žemaitien÷, Stankevičius, 1997, Coolen, Jud, 2007 itern). Tačiau iki šiol tebevyksta diskusijos ar naudojant pieno pakaitalą nenukenčia prieauglio augimo sparta, išsivystymas. Mokslininko Bar-Peled su bendraautoriais (1997) atlikti bandymai parod÷, kad Holsteinų veisl÷s telyčait÷s girdytos 6 savaites po atvedimo natūraliu pienu augo sparčiau, buvo geriau išsivysčiusios, anksčiau sukergtos ir dav÷ daugiau pieno, lyginant su tokiomis pat telyčait÷mis girdytomis pieno pakaitalu.
Kitų mokslininkų atliktų bandymų duomenys rodo, kad veršeliai girdomi ir pienu, ir pieno pakaitalu, auga panašiai, jeigu su tais pašarais gauna vienodą energijos, sausųjų medžiagų ir baltymų kiekį (Terosky et al., 1997; Bartlett et al., 2002; Blome et al., 2003). Tačiau būtina pabr÷žti, kad pakaitalų privalumai išryšk÷ja tik tuomet, kai jie geros kokyb÷s. Baltymų ir riebalų kiekis yra vieni svarbiausių pakaitalų kokyb÷s rodiklių. Baltymų gero pieno pakaitale turi būti apie 22 proc., o riebalų apie 15–20 proc. Daugiau riebalų turi būti tuomet, kai prieauglis laikomas šaltai arba d÷l didelio karščio veršeliai jo išgeria mažiau (Ondarza, 2001). Kitu svarbiu pieno pakaitalo kokyb÷s rodikliu yra jo sud÷tyje esančių žaliavų kilm÷. Įrodyta, kad gyvūniniai baltymai ir riebalai kur kas vertingesni, juos geriau negu augalinius pasisavina veršelio organizmas (Quigly, 2001). Tod÷l pieno pakaitalai, kuriuose didelę dalį sudaro modifikuoti sojų baltymai, kvietiniai arba kitų javų miltai, yra mažiau naudingi. Mažiems veršeliams (iki 1 m÷n. amžiaus) nereik÷tų duoti pieno pakaitalų, kuriuose yra daugiau negu 0,25 proc. ląstelienos. Ši medžiaga beveik nevirškinama, skatina žarnyno peristaltiką ir d÷l to veršeliai pradeda viduriuoti, maž÷ja priesvoriai. Kuo daugiau augalinių komponentų pieno pakaitale, tuo jis pigesnis, bet mažiau prilygsta natūraliam pienui. Tokie pakaitalai labiau tinka vyresnio amžiaus veršeliams (Bailey et al., 1999). Tod÷l renkantis pakaitalą būtina gerai išsiaiškinti ne tik jo maistingumo rodiklius, bet ir kokią dalį jame sudaro augaliniai komponentai.
1 . 1 . 4 K o n c e n t r u o t i e j i p a š a r a i
Koncentruotiesiems pašarams charakteringa tai, kad jų 1-ame mas÷s kg yra sukaupta daug energijos ir pasisavinamų maisto medžiagų. Šių pašarų veršeliai tur÷tų gauti nuo 3–7 amžiaus dienos (Drackley, 2001). Jie vertinami ne tik kaip energijos šaltinis veršeliui, bet kaip prieskrandžio vystymąsi skatinantis pašaras. Kuo anksčiau pradedama duoti koncentratų tuo geriau išvystoma didžiojo prieskrandžio sienel÷, tuo sparčiau ir gausiau auga jos gaureliai, o tai reiškia, kad didysis prieskrandis gali geriau absorbuoti maisto medžiagas.
Koncentratai turi būti puikios kokyb÷s, juose turi būti krakmolo ir cukraus, iš kurių pasigamina propiono ir sviesto rūgštys būtinos prieskrandžio sienel÷s gaurelių vystymuisi (Bartkevičiūt÷, Černauskien÷, 2003; Murphy, 2004) Tam tikslui geriausiai naudoti specialius mažiems veršeliams skirtus startinius pašarus. Jie būna sudaryti iš ekstruduotų kukurūzų dribsnių, džiovintų cukrinių runkelių griežinių (jų ląsteliena lengvai fermentuojama) ir traiškytų įvairių kitų javų grūdų. Šie pašarai patekę į didįjį prieskrandį „išvalo“ gaurelius. Granuliuoti, tuo labiau, malti koncentratai mažiau tinkami, nes jie sudr÷kę sudaro košę ir prieskrandyje sulipdo gaurelius. D÷l to blogiau pasisavinamos pašarų maisto medžiagos. Su startiniais koncentratais veršeliai gauna daug energijos ir lengvai pasisavinamų maisto, mineralinių medžiagų, vitaminų. M. Murphy (2004) nurodo, kad startinio koncentruotojo pašaro sausoje medžiagoje turi būti nemažiau kaip 18 proc. žaliųjų baltymų, 24 proc. krakmolo, 11 proc. cukraus ir apie 26 proc. neutraliais tirpalais išplautos ląstelienos (NDF).
Kol veršeliai girdomi pienu gali būti duodama ir savo ūkyje išaugintų javų miltų. Ypatingai pabr÷žiama avižinių miltų vert÷. Nors juose mažiau krakmolo nei kituose varpinių grūduose, bet turi daug lengvai skaidomos ląstelienos, kuri labai efektyvi vystant prieskrandžius. Geriausia avižų duoti derinyje su kitais javais. Naudojant ūkyje išaugintus koncentratus, pašarą būtina papildyti mineralų ir vitaminų priedu. Koncentratų veršeliai iki 3-4 m÷nesių amžiaus turi gauti iki soties (Murphy, 2003-4). Kuo anksčiau veršelis paj÷gia su÷sti iki 0,8-1,0 kg koncentruotų pašarų, tuo anksčiau galima nutraukti girdymą pienu ar jo pakaitalu.
1 . 1 . 5 S t a m b i e j i p a š a r a i
formavimui, palaiko jo turinio rūgštingumą. Tačiau paskutiniaisiais dešimtmečiais išsakomas ir kitoks požiūris į šieno svarbą veršeliams. Kai kurie mokslininkai nurodo, kad šio pašaro reikia prad÷ti duoti tik 3 m÷nesių amžiaus sulaukusiems veršeliams. Kadangi gero šieno veršeliai ÷da daug, tod÷l mažiau su÷da koncentruotųjų pašarų, t. y. gauna mažiau energijos, nes ląsteliena sunkiai fermentuojama (Thickett, 1990, Minkevičius, 2001; Murphy, 2004; Agri nutrition consulting, 2006). Jeigu veršeliai gauna daug pašaro su dideliu ląstelienos kiekiu, jie auga l÷čiau ir būna pilvoti. Vietoje šieno rekomenduojama duoti šiaudų, nes jų mažiau su÷da, bet šiaudai kartais gali sukelti didžiojo prieskrandžio veiklos sutrikimų (Thickett, 1990). Lengvai virškinamos ląstelienos veršeliai tur÷tų gauti siu džiovintais cukrinių runkelių griežiniais, sojų pupelių luobel÷mis, s÷lenomis ir kt. (Murphy, 2004).
1.2 Veršingų karvių š÷rimas
Naujo organizmo vystymasis prasideda nuo kiaušialąst÷s apvaisinimo. Tod÷l norint sulaukti sveiko gyvybingo veršelio pirmiausiai reik÷tų rūpintis karve. Galvijų vystymesi išskiriami 2 tarpsniai – embrioninis ir po embrioninis. Embrioniniame tarpsnyje (vidutiniškai 285 dienos) yra gemalo (34 dienos nuo apvaisinimo), priešvaisiaus (tolimesn÷s 26 dienos) ir vaisiaus (likusios 225 dienos) stadijos. Gemalo tarpsnyje susiformuoja visi pagrindiniai veršelio organai, medžiagų apykaitos tipas, veislei būdingi skirtumai (Jukna, 1998). Gemalo augimas ir vystymasis labai spartus, tačiau 60 dienų gemalo mas÷ siekia vos 8–15 g (Krylov, Sasnovskaja, 1984).
Vaisiaus stadijoje vyksta visų organizmo sistemų histologin÷, fiziologin÷ ir biochemin÷ diferenciacija, susiformuoja plaukų danga ir svarbiausi veisl÷s požymiai. Tuo laiku žymiai padid÷ja, ypač paskutiniaisiais 2–2,5 m÷nesiais, vaisiaus mas÷ – iki 35–40 kg (Krylov, Sasnovskaja, 1984).
Vaisiaus vystymuisi ir karv÷s medžiagų apykaitai svarbūs riebaluose tirpūs vitaminai. D÷l jų trūkumo gali įvykti abortas, susilaikyti nuovalos, gimti silpnas, neišsivystęs veršelis (Hoffman, 1997).
Veršingas užtrūkusias karves reik÷tų šerti taip, kad jų įmitimas būtų 3–3,5 balų. D÷l augančio vaisiaus, reprodukcijos organų ir tešmens audinio did÷jimo karv÷s per parą pasunk÷ja 0,6–0,9 kg. Tačiau neleistinas nutukimas, nes tai yra daugelio pogimdyminių susirgimų priežastis.
Kad normaliai augtų vaisius, būtų sintetinamos kokybiškos krekenos ir karv÷ pasiruoštų būsimai laktacijai, užtrūkimo laikotarpis turi trukti 6–8 savaites. Labai produktyvios karv÷s tur÷tų būtų užtrūkusios ne mažiau kaip 60 dienų.
Nuo užtrūkusių veršingų karvių š÷rimo lygio, pašarų kokyb÷s priklauso krekenų sud÷tis. Karvių racionuose turi būtų reikiamas pagal normą energijos, baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis. Didžiausią dalį maisto medžiagų karv÷s tur÷tų gauti iš kokybiškų žolinių pašarų – šieno, šienainio, siloso (Murphy, 2004). Šie pašarai normalizuoja prieskrandžių veiklą ir palaiko geresnį karv÷s apetitą po apsiveršiavimo. Koncentruotųjų pašarų kiekis racione labiausiai priklauso nuo ap÷mingųjų pašarų kokyb÷s. Maždaug prieš 2–3 savaites iki veršiavimosi karv÷ms pradedama duoti daugiau koncentratų. Amerikiečių fermeriai rūpinasi, kad koncentratai būtų tokios pat sud÷ties, kokios numatoma duoti ir laktacijos pradžioje. Tai reikalinga tod÷l, kad prie pašarų prisitaikytų didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai. Koncentratų sušeriama apie 1 kg 100-ui kg karv÷s svorio.
Atvestą veršelį rekomenduojama duoti aplaižyti karvei. Taip veršeliui greičiau susireguliuoja kraujo apytaka ir kv÷pavimo organų darbas, greičiau prisitaiko prie naujos aplinkos. Ant veršelio plaukų esančiame gemaliniame skystyje yra daug biologiškai aktyvių medžiagų bei mikroelementų, kurie skatina nuovalų atsidalijimą ir gimdos susitraukimą po veršiavimosi.
Daugelis amerikiečių fermerių veršelius prie karvių laiko 3–4 valandas, kad jie gal÷tų žįsti pirmųjų krekenų. Prieš tai nuplaunamas tešmuo ir numelžiamos pirmąsias čiurkšles, įsitikinama ar karv÷ neserga mastitu.
1.3 Veršelių girdymo ypatumai kai kuriais poembrioninio laikotarpio
tarpsniais
Naujagimio stadija trunka apie 3–10 dienų. Tuo metu veršelio organizmas prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų, mitybos, temperatūros, oro, šviesos ir kt. Naujagimis būtinai turi gauti krekenų, nes jose yra lengvai virškinamų baltymų, riebalų, cukraus, mineralinių medžiagų, vitaminų, kitų biologiškai vertingų junginių, stimuliuojančių virškinimo trakto veiklą, kaulų mineralizaciją ir kitus procesus. Nuo auginimo naujagimio tarpsniu labai priklauso tolesnis veršelio augimas ir sveikata.
Ką tik gimusių veršelių kraujyje dar n÷ra imuninių medžiagų – imunoglobulinų (gama globulinų), nuo kurių priklauso atsparumas ligoms. Šias medžiagas veršelis gauna tik su visavert÷mis krekenomis. Veršelį būtina pagirdyti krekenomis pra÷jus ne daugiau kaip 1 val. nuo atvedimo. Nesugirdžius krekenų pirmomis gyvenimo valandomis veršelis tampa imlus įvairiems ligų suk÷l÷jams. Teigiama, kad stiprus imunitetas įgyjamas tuomet, jei veršeliui per pirmąsias 12 gyvenimo valandų sugirdima ne mažiai kaip 4 l krekenų (Barthmer, 1988). Be to sparčiai silpn÷ja organizmo geb÷jimas iš krekenų pasisavinti būtinąsias medžiagas. Krekenų sud÷tis taip pat greitai kinta ir kuo toliau, tuo daugiau netenkama apsauginių ir kitų veršelio organizmui reikalingų medžiagų.
maisto medžiagos (Murphy, 2004). Užsienio šalyse fermeriai tokių telyčaičių apskritai nepalieka bandos pakeitimui.
Naujagimio veršelio virškinimo sistema n÷ra pakankamai išsivysčiusi, nors jie turi tuos pačius keturis skrandžio skyrius, kaip ir subrendę atrajotojai (Šimkus, 2002). Ką tik gimusių atrajotųjų skrandinis virškinimas mažai skiriasi nuo gyvūnų su vienkameriniu skrandžiu. Naujagimių atrajotojų didysis prieskrandis, tinklainis ir knygenos per pusę mažesni negu šliužas. Naujagimio veršelio didžiojo prieskrandžio vystymasis yra vienas svarbiausių veršelio mityboje. Pirmaisiais gyvenimo m÷nesiais šie skyriai auga greitai. Trijų m÷nesių amžiaus prieauglio, jie yra keturis kartus didesni už šliužą. Šis santykis ir suaugusių galvijų yra panašus, tačiau tik šešių m÷nesių amžiaus prieauglio prieskrandžiai jau būna visiškai išsivystę. Veršelių, mintančių tik pienu, prieskrandžiai nefunkcionuoja ir metano atsirūgimo dujose n÷ra. Jis atsiranda, kai augaliniai pašarai pereina į didįjį prieskrandį ir jame susidaro sąlygos rūgimui, atsiranda mikroorganizmų.
Mitimo pienu stadija prasideda pasibaigus krekenoms ir trunka 4–5 m÷nesius. Šiuo laikotarpiu intensyv÷ja prieskrandžių veikla, veršeliai įpranta misti augaliniu pašaru, yra pasiruošę gyventi be skystų pašarų. Mitimo pienu stadijoje veršeliai yra girdomi natūraliu šviežiu pienu arba šviežio, (v÷liau separuoto) pieno pakaitalu, nes misti vien augaliniais pašarais dar negali. Gerai įsisavina tik pieno baltymus, riebalus, laktozę. Pieno arba pakaitalo tur÷tų būti skiriama maždaug apie 1 litrą 10-ai kg veršelio kūno mas÷s (Shamay et al., 2005). Tuo laikotarpiu labai svarbu skatinti visų virškinimo trakto dalių vystymąsi. Augaliniai pašarai sustiprina virškinimo organų veiklą. Prad÷jus funkcionuoti prieskrandžiams, veršelis gali ÷sti ir pasisavinti augalinius pašarus. Tuomet augalų krakmolo, cukraus, ląstelienos pasisavinimas nesudaro sunkumų, būdingų mažiems veršeliams. Tai leidžia sumažinti pieno ar jo pakaitalų davinį, kadangi visaverčiai mikrobiniai baltymai pakeičia gyvūnin÷s kilm÷s baltymus. Pirmais amžiaus m÷nesiais prieskrandžiuose pasisavinama tik 12–20 proc. pašaro maistingųjų medžiagų, o veršeliams augant įsisavinimas padid÷ja iki 40–50 proc. Ląstelienos pasisavinama tris kartus daugiau, prieskrandžiai tampa panašūs į suaugusių galvijų (Šimkus, 2002)
Fiziologiniu požiūriu, veršeliams g÷ralo reikia duoti iki 5–6 gyvenimo savait÷s. Iki 3 m÷nesių amžiaus veršeliams koncentratų duodama iki soties.
Nuo 3 amžiaus dienos veršeliai turi gauti vandens. Geriausia kai yra įrengtos automatin÷s girdyklos. Jų neesant girdoma iš kibir÷lio 0,5–1 val. prieš arba po girdymo pienu. N÷ra labai tiksliai nustatyta, kiek vandens reikia veršeliui. Nurodoma, kad 2 savaičių amžiaus veršeliai išgeria apie 2 litrus vandens. V÷liau, kai pieno ar pieno pakaitalų visiškai neduodama, išgeria iki 6 litrų per parą. Labai svarbu, kad vandens būtų pakankamai nutraukus girdymą pienu. D÷l vandens trūkumo dingsta veršelių apetitas, mažai su÷da koncentratų.
Lietuvoje veršeliai dažniausiai auginami pagal dvi technologijas: šeriama nenugriebtu pienu ir augaliniais pašarais arba šeriama nenugriebto pieno pakaitalu ir augaliniais pašarais (Bendikas ir kt.,.2004).
Šiuolaikinis veršelių auginimas neatsiejamas nuo stresų. Atskyrimas nuo motinos, pervežimai, per÷jimas prie dirbtinio maitinimo, siekiant padidinti mas÷s priaugimą, – tai veiksniai, d÷l kurių virškinimo trakte vystosi nepageidautina mikroflora. D÷l to veršeliai dažnai serga virškinimo trakto ligomis, dalis jų gaišta (Wren, 1989)
1.4 Veršelių laikymo sistemos
Norint padidinti žem÷s ūkio gyvulių produktyvumą, reikia jiems sudaryti optimalias sąlygas, kad padid÷tų jų atsparumas ligoms. Pl÷tojantis gyvulininkystei, buvo kuriamos naujos laikymo sistemos. Tačiau jos ne visada atitikdavo gyvūnų poreikius. D÷l netinkamo laikymo, š÷rimo ir priežiūros gyvuliai prad÷davo sirgti. Be š÷rimo poveikio įtakos gyvūnų organizmui turi įvairūs aplinkos veiksniai: temperatūra, santykinis dr÷gnis, oro jud÷jimas, oro chemin÷ sud÷tis, apšvietimas, mikroorganizmų poveikis (Bakutis, 2007). Geros augimo sąlygos turi būti sudarytos nuo pat gimimo.
Vyresni nei 8 savaičių amžiaus veršeliai negali būti laikomi individualiuose gardeliuose, išskyrus tuos atvejus, kai veterinarijos gydytojas patvirtina, kad veršelis susirgo ar yra elgesio sutrikimų ir reikalingas gydymas. Plotis gardelio turi būti ne mažesnis kaip stovinčio veršelio aukštis ties ketera. Ilgis ne mažesnis už veršelio ilgį nuo nosies galo iki s÷dynkaulio gumburo krašto padauginto iš koeficiento 1,1. Gardų sienos neturi būti aklinos, išskyrus tuos atvejus, kai izoliuojami sergantys veršeliai. Laikant veršelius grup÷mis, grindų plotas, atsižvelgiant į veršelio svorį, turi būti:
1,5m-iki 150 kg svorio veršeliams; 1,7m-iki 150-220 kg svorio veršeliams;
1,8m-iki 220 kg ir didesnio svorio veršeliams ( Kavol÷lis, 2005 )
Šie reikalavimai netaikomi veršid÷ms, kuriose laikomi mažiau kaip šeši veršeliai. Veršeliai turi būti laikomi taip, kad gal÷tų laivai atsigulti, atsistoti ir patenkinti etologinius poreikius. Veršeliai neturi būti rišami, išskyrus grup÷mis laikomus veršelius, kuriuos galima pririšti neilgiau kaip vieną valandą, kai veršeliai girdomi pienu ar pieno pakaitalu. Rišamų veršelių saitai turi būti patogūs, kad veršelis neužsismaugtų, nesusižeistų ir gal÷tų lengvai atsigulti, atsistoti. Veršelius reikia nuolat apžiūr÷ti, kad laiku būtų pasteb÷ti jų negalavimai. Gardai turi sausi, pakreikti geros kokyb÷s šiaudais. Veršeliai turi tur÷ti girdytuves, kad gal÷tų atsigerti kada panor÷ję.
Šiltuoju metų laiku veršelius galima auginti ir individualiuose lauko nameliuose. Taip auginami veršeliai rečiau serga, sparčiau auga, užsigrūdina ir būna atsparesni. Lauko nameliuose veršeliai gali būti auginami nuo pirmos dienos po atvedimo. Lauko nameliams taikytinos tos pačios taisykl÷s, kaip ir individualiems gardeliams. Veršeliai turi vienas kitą matyti, gird÷ti ir liesti vienas kitą. Nameliai turi būti gausiai kreikiami. Šaltuoju metų laiku mokslininkai pataria, kad veršelius geriau laikyti pastatuose, šildomuose ir gerai v÷dinamuose, kurių mikroklimato parametrai atitktų veršeliams nustatytas normas, o lauko nameliai mūsų klimato sąlygomis nelabai tinka (Vaičionis, 2004)
Veršelių laikymo technologijų yra įvairių ir kokios yra geriausios sunku atsakyti, kiekvienas ūkis ar ūkininkas pasirenka savo požiūriu priimtiniausią. Apskritai mažų veršelių laikymo būdo poveikis jų sveikatai, išsivystymui ir augimo spartumui literatūroje menkai nagrin÷jamas.
1.5 Veršelių sveikatos svarba
2 . D A R B O M E T O D I K A
2.1 Darbo atlikimo vieta ir tyrimų sąlygos
Bandymas buvo atliktas ŽŪB „Bernatoniai“ Kauno raj. 2006 m. spalio–gruodžio m÷nesiais. Bendrov÷je yra iš viso laikoma 2105 vnt. galvijų. Melžiamų Holšteinų veisl÷s karvių – 976, veislinių telyčių – 666, penimų pieninių veislių buliukų – 317, m÷sinių galvijų – 40, mišrūnų – 106 vnt. Metinis vidutinis primilžis iš karv÷s 2006–2007 metais buvo 6862 kg pieno, 4,33 % riebumo, (297,1 kg riebalų) 3,61 % baltymingumo (247,5 kg baltymų). Telyčios veršiuojasi sulaukusios vidutiniškai 26,2 m÷n. amžių.
Eksperimentinio darbo tikslas buvo išsiaiškinti kokią įtaką turi skirtingas laikymas ir girdymas veislei skirtų telyčaičių augimo spartumui ir išvystymui pirmaisiais dviem amžiaus m÷nesiais.
Analogų principu bandymui buvo atrinkta 20 Holšteinų veisl÷s telyčaičių. Jas parenkant buvo atsižvelgta, kad jų motinos būtų identiškos pagal veislę, amžių, kūno masę, produktyvumą, pieno kokyb÷s rodiklius. Taip pat, kad karv÷s būtų aps÷klintos to paties buliaus sperma. Bandymui buvo imamos tik tos telyčait÷s, kurių kūno mas÷ gimus buvo panaši. Skirtumas nedaugiau kaip 10 proc.
Telyčait÷s suskirstytos į 4 grupes po 5 vienetus. Kiekvienos telyčaičių grup÷s laikymas arba girdymas skyr÷si. Dvi telyčaičių grup÷s laikytos individualiuose gardeliuose, kitos dvi grup÷s – grup÷mis. Iš kiekvienos grupių poros viena telyčaičių grup÷ buvo girdoma natūraliu šviežiu pienu, o kita – CELTILAIT FITMILK pieno pakaitalu. Bandymo atlikimo schema pateikta 7 lentel÷je. arba Pirmomis amžiaus dienomis visos telyčait÷s gavo krekenų ir Hokostar vitaminų. Nuo 4 amžiaus dienos visos telyčait÷s gavo neribotai, AB “Kretingos grūdai“ veršelių startinio kombinuotojo koncentruotojo pašaro ir šieno.
7 lentel÷. Bandymo atlikimo schema .
Grup÷s Telyčaičių
sk., vnt. Telyčaičių š÷rimo charakteristika Laikymas grupiniuose gardeliuose
Pirma 5 Natūralus pienas, veršelių kombinuotasis pašaras, šienas
Antra 5 Pieno pakaitalas Celtilait Fitmilk, veršelių kombinuotasis pašaras, šienas Laikymas individualiuose gardeliuose
Trečia 5 Natūralus pienas, veršelių kombinuotasis pašaras, šienas
Telyčaičių kūno mas÷s ir išsivystymo kitimas buvo nustatomas jas sveriant ir matuojant prad÷jus bandymą, po to kas dvi savait÷s ir bandymą baigiant. Telyčaičių išgerto pieno ir pieno pakaitalo apskaita buvo atliekama individualiai kasdien tiek laikomų po vieną, tiek ir grup÷se.
Koncentruotųjų pašarų sunaudojimas individualiuose gardeliuose buvo registruojamas atskirai kiekvienos telyčait÷s, o laikomų grupiniuose gardeliuose – visos grup÷s kartu. Šieno sunaudojimas buvo nustatomas kartą per savaitę, priklausomai nuo laikymo būdo visos grup÷s arba individualiai, darant kontrolinį š÷rimą. Rytą buvo atsveriamas tam tikras šieno kiekis ir išdalijamas telyčait÷ms. Kitos dienos rytą, tą pačią valandą, buvo surenkami iš ÷džių šieno likučiai ir sveriami.
Telyčaičių išsivystymas buvo nustatomas pagal 3 matus: įstrižą kūno ilgį, aukštį ties ketera ir krūtin÷s apimtį. Matavimai atlikti naudojant Lidtino lazdą ir matavimo juostelę.
2.2 Bandomųjų telyčaičių laikymas ir š÷rimas
Ūkyje yra 2 veršid÷s. Vienoje jų veršeliai laikomi gardeliuose grup÷mis ant gilaus kraiko. Kreikiama nesmulkintais šiaudais. Veršid÷s ventiliacija yra priverstin÷ ištraukiamoji. Veikiant ventiliatoriams paduodamas šviežias oras. Antroje veršid÷je veršeliai laikomi individualiuose, šiaudais kreikiamuose gardeliuose. Joje ventiliacija yra savaimin÷ – stoge įrengtos sklend÷s, kurios esant reikalui atidaromos arba uždaromos. Ūkyje yra taikomas ir trečias veršelių laikymo būdas – lauko nameliai.
Visos bandymui telyčait÷s buvo laikomos veršid÷je su priverstine ventiliacija. Dviejų pirmųjų gripių telyčait÷s laikytos grupiniuose gardeliuose po penkias, o trečios ir ketvirtos gripių telyait÷s - po vieną 1 individualiuose gardeliuose.
Visos ką tik gimusios ir aplaižytos telyčait÷s buvo atskiriamos nuo savo motinų ir joms buvo sugirdoma po 1 litrą pirmųjų krekenų, į kurias buvo pridedama buvo po 150 ml vitamininio preparato HOKOSTAR. Telyčait÷ms buvo duodamos motinų krekenos, išskyrus 2 telyčaites, kurių motinos sirgo mastitu. Joms buvo girdomos sveikų karvių užšaldytos krekenos. Jų telyčait÷s gavo vidutiniškai 3 dienas. Pasibaigus krekenoms 1-s ir 3-s grupių telyčait÷ms buvo duodamas natūralus 4,50 proc. riebumo, 3,62 proc. baltymingumo pienas. Prad÷jus bandymą jo 1 kg buvo vidutiniškai 294 tūkst. somatinių ląstelių ir 21 tūkst. bakterijų.
perdirbimo produktų, mineralų ir vitaminų. Pieno pakaitalo mitybin÷s vert÷s duomenys pateikti 8 lentel÷je.
8 lentel÷. Pieno pakaitalo Celtilait Fitmilk maistin÷ vert÷
Rodikliai Medžiagų kiekis
Apykaitos energija, MJ/kg 18,20 Žalieji baltymai, % 21,80 Žalieji riebalai, % 18,80 Žalioji ląsteliena, % 0,30 Žalieji pelenai, % 8,50 Vit.A, TV 25000 Vit D3, TV 10000 Vit E, TV 60 Vit. C, mg 150mg Vit B1, mg 10 Vit K3, mg 4 Vario sulfatas, mg 7
Probiotikas N 15 Enterococcus Faecium (NCIMB 11181)
Pieno pakaitalas naudojimui buvo ruošiamas pagal firmos pateiktas rekomendacijas: 1 kg miltelių buvo ištirpinama 8 litruose vandens ir gaunama 9 litrai atskiesto pieno pakaitalo. Tirpinant vandens temperatūra turi būti + 450 C, o girdant – 400 C.
Visų grupių telyčait÷s (laikomos grup÷mis ir individualiuose gardeliuose) buvo girdomos pagal tam tikrą schemą. Ji pateikta 9 lentel÷je.
9 lentel÷. Telyčaičių girdymo schema Amžius
dienomis
Atskiesto pieno pakaitalo kiekis per parą, (2 ir 4gr.)
Nuo 4 amžiaus dienos telyčait÷s buvo pratinamos ÷sti kombinuotuosius (startinius) pašarus. Šiuos pašarus gamino AB „ KRETINGOS GRŪDAI“. Kombinuotuosius pašarus sudar÷: javų grūdai, jų perdirbimo šalutiniai produktai, aliejinių augalų perdirbimo šalutiniai produktai, pieno produktai, cukraus gamybos antriniai produktai, augalinis aliejus, mineralai, vitaminai, mikroelementai, antioksidantas Oxy Nil aq Dry. Maistin÷ kombinuotojo pašaro vert÷ pateikta 10 lentel÷je.
10 lentel÷. Telyčait÷ms šertų kombinuotųjų pašarų (standartinio dr÷gnio) maistin÷s vert÷s rodikliai
Rodikliai Medžiagų kiekis
Apykaitos energija, MJ/kg 11,60 Baltymingumas, % 19,01 Žalioji ląsteliena, % 5,87 Žalieji riebalai, % 2,50 Kalcis, % 1,05 Fosforas, % 0,96 Magnis, % 0,22 Natris, % 0,23
3 . T Y R I M Ų R E Z U L T A T A I
3.1 Pašarų suvartojimas ir aprūpinimas maisto medžiagomis
Veršelių augimas ir išsivystymas labai priklauso nuo gaunamo energijos ir maisto medžiagų kiekio. Visos bandymui atrinktos telyčait÷s buvo šeriamos pagal ūkyje naudojamą auginimo schemą, tod÷l mažų veršelių pagrindinio pašaro – pieno arba pieno pakaitalo, gavo vienodą kiekį. Tačiau aprūpinimas energija ir svarbiausiomis maisto medžiagomis buvo skirtingas, kadangi natūralus pienas ir atskiesto pieno pakaitalas savo sud÷timi n÷ra identiški. Pieno ir pakaitalo suvartojimo ir su jais gautų maisto medžiagų duomenys pateikti 11 ir 12 lentel÷se.
11 lentel÷. Pienu girdyta pirmos ir trečios grupių 1 telyčait÷ per parą gavo vidutiniškai energijos ir maisto medžiagų
Kreke
nos Natūralus pienas
Gavo per 63 girdymo dienas girdymo dienos Rodikliai 1–3 4–7 8–14 15–21 22–49 50–56 57–63 Gavo per parą:
natūr. pieno, l 3 4,5 4,0 5,0 6,0 5,0 4,0 321 SM, kg 0,508 0,585 0,520 0,650 0,780 0,650 0,520 42,08 AE, MJ 8,24 13,95 12,40 15,50 18,60 15,50 12,40 992,00 Baltymų, kg 0,237 0,158 0,141 0,175 0,211 0,175 0,141 10,73 Ž. riebalų, kg 0,153 0,197 0,175 0,219 0,262 0,219 0,175 13,64 Ž. pelenų, g 31,2 31,5 28,0 35,1 42,1 35,1 28,0 2282
12 lentel÷. Pieno pakaitalu girdyta antros ir ketvirtos grupių 1 telyčait÷ per parą gavo vidutiniškai energijos ir maisto medžiagų
Kreke-nos Pieno pakaitalas
Gavo per 63 girdymo dienas Rodikliai girdymo dienos 1–3 4–7 8–14 15–21 22–49 50–56 57–63 Gavo per parą:
pakaitalo, l 3 4,5 4 5 6 5 4 321 SM, kg 0,508 0,563 0,500 0,625 0,750 0,625 0,500 40,526 AE, MJ 8,24 10,25 9,10 11,38 13,65 11,38 9,1 734,64 Ž. baltymų, kg 0,237 0,123 0,109 0,136 0,164 0,136 0,109 9,225 Ž. riebalų, kg 0,153 0,105 0,094 0,117 0,141 0,117 0,094 7,791 Ž ląstelienos, g 1,6 1,5 1,8 2,3 1,8 1,5 117,0 Ž. pelenų, g 31,2 47,8 42,5 55,2 63,7 55,2 42,5 3451
Iš 12 lentel÷je pateiktų rezultatų matyti, kad pieno pakaitalu girdytos telyčait÷s tiek laikytos grup÷mis, tiek ir individualiuose gardeliuose per bandymo laikotarpį išg÷r÷ (kartu su krekenomis) 321 litrą atskiesto pakaitalo ir su tuo kiekiu gavo 735 MJ apykaitos energijos, 9,2 kg baltymų ir 7,8 kg riebalų.
Lyginant 11 ir 12 lentelių duomenis matome, kad natūraliu pienu girdytos telyčait÷s per 63 bandymo dienas gavo apykaitos energijos 257 MJ arba 27 proc., baltymų – 1,83 kg arba 14,1 proc. ir riebalų 5,85 kg arba 42,1 proc. daugiau, nei telyčait÷s girdytos pieno pakaitalu. Aprūpinimas sausosiomis medžiagomis buvo panašus visų grupių telyčaičių, o pelenų su pieno pakaitalu telyčait÷s gavo 2,2 karto daugiau.
Kitu energijos ir maisto medžiagų šaltiniu veršeliams yra specialūs kombinuotieji koncentruotieji pašarai, kurie pradedami duoti sulaukus 3–4 dienų amžių. Šie pašarai buvo nenormuojami ir telyčait÷s jų gal÷jo ÷sti iki soties. Kiek kombinuotųjų koncentruotųjų pašarų su÷d÷ telyčait÷s per bandymo laikotarpį, t.y. nuo 4-tos amžiaus dienos ir tam tikrais jo tarpsniais matyti iš 13–16 lentel÷se pateiktų duomenų.
13 lentel÷. Pirmos grup÷s (girdymas pienu, grupinis laikymas) 1 telyčait÷ bandymo laikotarpiu su÷d÷ koncentratų per parą vidutiniškai ir gavo energijos bei maisto medžiagų.
Kombinuotasis koncentruotasis pašaras Gavo per 60 š÷rimo dienų š÷rimo dienos
Rodikliai
4–7 8–14 15–21 22–49 50–56 57–63 Gavo per parą:
koncentratų, kg 0,016 0,038 0,160 0,496 0,753 0,764 25,96 SM, kg 0,014 0,033 0,141 0,436 0,663 0,672 22,83 AE, MJ 0,19 0,44 1,86 5,75 8,73 8,86 301,14 Ž. baltymų, kg 0,003 0,007 0,034 0,094 0,143 0,145 4,93 Ž. riebalų, kg – 0,001 0,004 0,012 0,019 0,019 0,65 Ž. ląstelienos, kg 0,001 0,002 0,009 0,029 0,044 0,045 1,46
Antros grup÷s telyčait÷s laikytos grupiniuose gardeliuose ir girdytos pieno pakaitalu per visą bandymo laikotarpį startinio kombinuotojo pašaro su÷d÷ 123,15 kg. Kiekvienos telyčait÷s su÷stas koncentratų kiekis ir gautos maisto medžiagos tam tikrais auginimo tarpsniais parodyta 14 lentel÷je.
14 lentel÷. Antros grup÷s (girdymas pieno pakaitalu, grupinis laikymas) 1 telyčait÷ bandymo laikotarpiu su÷d÷ koncentratų per parą vidutiniškai ir gavo energijos bei maisto medžiagų.
Rodikliai Kombinuotasis koncentruotasis pašaras Gavo per 60 dienų š÷rimo dienos
4–7 8–14 15–21 22–49 50–56 57–63 Gavo per parą :
Trečios grup÷s telyčait÷s laikomos individualiai ir girdytos natūraliu pienu, per bandymo laikotarpį startinio kombinuoto pašaro iš viso su÷d÷ 127,90 kg. Kiekvienos telyčait÷s su÷stas koncentratų kiekis ir gautos maisto medžiagos tam tikrais auginimo tarpsniais parodyta 15 lentel÷je.
15 lentel÷. Trečios grup÷s (girdymas pienu, individualus laikymas) 1 telyčait÷ bandymo laikotarpiu su÷d÷ koncentratų per parą vidutiniškai ir gavo energijos bei maisto medžiagų.
Rodikliai Kombinuotasis koncentruotasis pašaras Gavo per 60 dienų š÷rimo dienos
4–7 8–14 15–21 22–49 50–56 57–63 Gavo per parą :
koncentratų, kg 0,019 0,048 0,164 0,514 0,653 0,723 25,58 SM, kg 0,016 0,042 0,144 0,452 0,574 0,636 22,47 AE, MJ 0,22 0,55 1,90 5,97 7,57 8,38 296,78 Ž. baltymų, kg 0,003 0,009 0,031 0,097 0,124 0,137 4,83 Ž. riebalų, kg 0,001 0,004 0,012 0,016 0,018 0,60 Ž. ląstelienos,kg 0,001 0,003 0,009 0,030 0,038 0,042 1,40
16 lentel÷. Ketvirtos grup÷s (girdymas pieno pakaitalu, individualus laikymas) 1 telyčait÷ bandymo laikotarpiu su÷d÷ koncentratų per parą vidutiniškai ir gavo energijos bei maisto medžiagų.
Rodikliai Kombinuotasis koncentruotasis pašaras Gavo per 60 dienų š÷rimo dienos
4–7 8–14 15–21 22–49 50–56 57–63 Gavo per parą :
koncentratų, kg 0,020 0,043 0,156 0,477 0,616 0,695 24,00 SM, kg 0,017 0,037 0,137 0,419 0,542 0,611 21,08 AE, MJ 0,023 0, 50 1,80 5,53 7,14 8,06 277,29 Ž. baltymų, kg 0,004 0,008 0,029 0,090 0,117 0,132 4,52 Ž. riebalų, kg 0,001 0,003 0,012 0,015 0,017 0,59 Ž. ląstelienos,kg 0,001 0,002 0,009 0,027 0,035 0,040 1,36
Lyginant atskirų telyčaičių grupių su÷sto kombinuotojo koncentruotojo pašaro kiekį matyti, kad girdytos pienu tiek laikytos grup÷mis, tiek individualiuose gardeliuose, su÷d÷1,3– 1,6 kg arba 5,2–6,2 proc. daugiau nei girdytos pieno pakaitalu, tod÷l jos gavo daugiau energijos (apie 20 MJ AE) ir žaliųjų baltymų (apie 0,3 kg).
Koncentruotųjų pašarų suvartojimas bandymo laikotarpiu labai kito. Pirmąsias 2 amžiaus savaites telyčait÷s koncentratų ÷d÷ labai mažai – 12–42 g per parą. ödimas pager÷jo nuo 3–4 savait÷s ir tuomet su÷sdavo po 450–500 g koncentratų. Dviejų m÷nesių amžiaus telyčait÷s su÷d÷ daugiau kaip po 700 g koncentratų per parą. Kaip teigia daugelis mokslininkų tokio kiekio pakanka, kad veršelis gal÷tų gyventi negaudamas skysto pašaro, t. y. pieno ar jo pakaitalo ir misti vien augaliniais pašarais (Bailey et al, 1999; Petersson et al, 2001; Shamay et al, 2005). Bernatonių bendrov÷je veršeliams pieno (arba pakaitalo) nustojama duoti 70–75 amžiaus dieną. Nutraukiant girdymą atsižvelgiama į veršelio gyvybingumą, masę, išsivystymą.
17 lentel÷. Viena telyčait÷ bandymo laikotarpiu su÷d÷ koncentruotųjų pašarų vidutiniškai per parą, g
Girdymo būdas Laikymo būdas
natūralus pienas pieno pakaitalas
Vidutinis suvartojimas,
g
Grupiniuose gardeliuose (I, II gr.) 433 411 422
Individualiuose gardeliuose (III, IV gr.) 426 400 413
1 pav. .Koncentratų suvartojimas per parą laikant telyčaites grupiniu būdu.
385 390 395 400 405 410 415 420 425 430
3 grup÷ (girdomi natūraliu pienu) 4 grup÷ (girdomi pieno pakaitalu)
g
2 pav. Koncentratų suvartojimas per parą laikant telyčaites individualiu būdu.
Koncentratų suvartojimo skirtumas telyčaičių laikomų individualiuose gardeliuose ir grup÷mis kiekvieną bandymo dieną pavaizduotas grafiškai 3 paveiksle.
400 405 410 415 420 425 430 435
1grup÷ (girdomi natūraliu pienu) 2 grup÷ (girdomi pieno pakaitalu)
0,0 200,0 400,0 600,0 800,0 1000,0 1 4 7 10 13 16 19 22 25 28 31 34 37 40 43 46 49 52 55 58 61 DIENOS GRAMAI
individualiu būdu laikomi veršeliai grupiniu būdu laikomi veršeliai
3 pav. Koncentratų suvartojimas laikant grupiniu ir individualiu būdu vidutiniškai per parą, g
Visoms telyčait÷ms nuo 3 dienų amžiaus į ÷džias buvo dedama šieno. Tačiau iki 4 savaičių amžiaus šio pašaro veršeliai praktiškai ne÷d÷. Antrąjį amžiaus m÷nesį šieno suvartojimas taip pat buvo menkas. Susumavus 4 kontrolinių š÷rimų duomenis buvo gauta, kad kiekviena telyčait÷ vidutiniškai su÷d÷ po 3 kg šieno. Suvartojimo skirtumas tarp grupių buvo labai mažas, t.y. 100–200 g. Tokį kiekį galima laikyti kaip nubirimą į pakratus, tod÷l visoms telyčait÷ms buvo priskaičiuotas vienodas su÷sto šieno kiekis.
Duomenys apie kiekvienos grup÷s 1 telyčait÷s per visą bandymo laikotarpį gautą energiją ir maisto medžiagas yra pateikti 18 lentel÷je.
18 lentel÷. Kiekviena telyčait÷ per bandymo laikotarpį gavo vidutiniškai energijos ir maisto medžiagų
Telyčaičių laikymo būdas
grupinis individualus
girdymas Rodikliai
natūralus pienas I pieno pakaitalas II natūralus pienas III pieno pakaitalasIV Sausųjų
medžiagų, kg 67,41 64,69 67,05 64,11
AE, MJ 1316 1043 1311 1034
Ž. baltymų, kg 15,86 14,09 15,76 13,95
Ž. riebalų, kg 14,35 8,45 14,30 8,44
Telyčait÷s buvo aprūpintos vandeniu. Laikomoms grup÷mis vanduo buvo tiekiamas iš automatinių girdyklų, o laikomoms individualiuose gardeliuose vandens buvo įpilama į kibir÷lius.
3.2 Telyčaičių augimo sparta
Pagal gyvūnų augimo spartumą galima spręsti apie jų š÷rimo, priežiūros sąlygas, sveikatą. Kaip veikia skirtingas laikymo būdas ir girdymas skirtingais produktais telyčaičių augimą buvo nustatoma jas periodiškai sveriant. Kūno mas÷s kitimo duomenys pateikti 19 lentel÷je.
19 lentel÷. Telyčaičių augimo rodikliai.
Vidutinis 1 telyčait÷s svoris, kg grupinis laikymas individualus laikymas Rodikliai I gr.(np) II gr.(pp). III gr(np). IVgr(pp). Gimus 39,8 39,5 40,1 40,0 2 savaičių 43,7 43,6 42,0 42,0 1 m÷nesio 53,1 51,2 50,4 50,0 1,5 m÷nesio 59,6 60,1 61,6 59,1 2 m÷nesių 70,7 69,4 70,4 68,6
Vidutinis prieaugis per 63 bandymo
dienas per parą, kg. 0,490 0,474 0,480 0,453
Paaiškinimas. np- natūralus pienas, pp - pieno pakaitalas.
0,43 0,44 0,45 0,46 0,47 0,48 0,49 kg 1 2 3 4 Grup÷ s
4 pav. Vidutinis telyčaičių paros priesvoris
3.3 Telyčaičių kūno matmenų rodikliai
Geriau išsivystę gyvūnai būna sveikesni, produktyvesni, geresn÷s reprodukcijos, ilgiau išlieka bandoje. Auginant telyčaites veislei svarbu, kad jos neužskurstų pirmais gyvenimo m÷nesiais, kai intensyviai vystosi skeletas, raumeninis audinys, reprodukcijos organai, pieno liauka. Bandymui atrinktų telyčaičių kūno išsivystymas buvo nustatomas jas matuojant gimus ir v÷liau kas dvi savait÷s iki bandymo pabaigos.
20 lentel÷. Telyčaičių girdytų natūraliu pienu kūno matmenų vidutiniai rodikliai. Girdymas natūraliu pienu
grupinis laikymas (1 grup÷) individualus laikymas (3 grup÷ ) Amžius aukštis ties
21 lentel÷. Telyčaičių girdytų pieno pakaitalu kūno matmenų vidutiniai rodikliai. Girdymas pieno pakaitalu
grupinis laikymas (2 grup÷ ) individualus laikymas( 4 grup÷ ) Amžius aukštis ties
ketera, cm krūtin÷s apimtis, cm įstrižas liemens ilgis, cm aukštis ties ketera, cm krūtin÷s apimtis, cm įstrižas liemens ilgis, cm Gimus 74,5 80,5 73,5 72,0 75,7 70,5 2 savaičių 76,2 83,0 77,2 73,5 77,5 73,7 1 m÷n. 78,5 86,0 85,0 76,0 81,0 78,5 1,5 m÷n. 81,0 89,0 89,7 79,0 84,2 83,2 2 m÷n. 83,5 92,0 95,7 82,5 88,0 88,5
Telyčaičių laikomų grup÷mis ir individualiuose gardeliuose vystymasis buvo skirtingas, įtakos tur÷jo ir girdomas produktas.Sparčiausiai vyst÷si grup÷je laikytos ir natūraliu pienu girdytos telyčait÷s. Laikytos grupiniuose gardeliuose tiek girdytos natūraliu pienu, tiek pieno pakaitalu buvo aukštesn÷s, tur÷jo didesn÷s apimties krūtinę (4-7 cm) ir maždaug 7 cm ilgesnį liemenį.
Naudojamas telyčaičių girdymui produktas taip pat veik÷ jų vystymąsi. Pienu girdytos telyčait÷s tur÷jo 1,8-3,2 cm ilgesnį liemenį, nors aukštis ties ketera, laikant grupiniuose garduose buvo šiek tiek (0,8 cm) didesnis pieno pakaitalą gavusių telyčaičių, o laikant individualiuose gardeliuose buvo vienodas. Krūtin÷s apimtis laikant grupiniuose gardeliuose buvo vidutiniškai 2,2 cm didesn÷ girdytų pienu telyčaičių, o laikant individualiuose gardeliuose buvo beveik vienoda (0,3 cm didesn÷ pieno pakaitalu girdytų). Vystymosi spartumas did÷jo palaipsniui. Per pirmąsias dvi amžiaus savaites visų telyčaičių akštis ties ketera vidutiškai padid÷jo 1,3- 1,7 cm, krūtinęs apimtis – 1,3 -2,5cm ir įstrižas liemens ilgis – 3,2–4,0.Per 7-8 savaites kūno matmenys padid÷jo taip: aukštis ties ketera 2,5 -3,5 cm, krūtin÷s apimtis-3,0 -4,5 cm ir įstrižas liemens ilgis 5,3–6,2 cm.
3.4 Veislei auginamų telyčaičių skirtingo girdymo ir laikymo
ekonominis įvertinimas
Telyčaičių skirtingo laikymo ir girdymo būdų ekonominio efektyvumo palyginimo duomenys pateikti 22 lentel÷je.
Kadangi bandymas atliktas 2006 metų spalio– gruodžio m÷nesiais išlaidos pašarams apskaičiuotos pagal to meto kainas. ŽŪB „Bernatoniai“ tuo laiku buvo tokios telyčait÷ms šertų pašarų kainos:
natūralaus pieno 1 kg pardavimo kaina 1,04 Lt, arba. 1 litro – 1,01 Lt,
pieno pakaitalo miltelių 1 kg – 5,0 Lt, arba atskiesto pakaitalo 1 litro – 0,625 Lt, kombinuotojo koncentruotojo pašaro 1 kg – 0,822 Lt,
šieno 1 kg – 0,40Lt.
22 lentel÷. Išlaidos, tenkančios vidutiniškai 1-ai telyčaitei per bandymo laikotarpį
Laikymo būdas grupinis individualus girdymas Rodikliai natūralus pienas (I grup÷) pieno pakaitalas (II grup÷) natūralus pienas (III grup÷) pieno pakaitalas (IV grup÷) Sušerta pašarų, :
pieno arba pakaitalo, l 321 321 321 321
koncentratų, kg 25,96 24,63 25,58 24,00
šieno, kg 3,0 3,0 3,0 3,0
Apykaitos energijos sąnaudos 1 kg priesvorio, MJ
42,58 34,88 43,27 36,16
Sušertų pašarų vert÷, Lt. 343,54 225,45 343,23 224,93 Gauta priesvorio per laikotarpį,
kg
30,9 29,9 30,3 28,6
Pašarų išlaidos 1 kg priesvorio, Lt
11,12 8,17 11,33 7,75
v÷lesniais gyvenimo tarpsniais, t.y. pagal kergimo, apsiveršiavimo amžių ir masę, produktyvumą per pirmą ir v÷lesnes laktacijas.
Remiantis gautais duomenimis galima teigti, kad telyčaites girdyti natūraliu pienu apsimoka tik tada, jei pieno supirkimo kaina yra apie 0,60 Lt. už 1 kg. Veršelių girdymas pienu gali būti taikomas smulkiuose ūkiuose, iš kurių pienas superkamas maža kaina. Girdymas pieno pakaitalu neturi pranašumo vertinant pagal telyčaičių kūno išsivystymą ir mas÷s priaugimą.
IŠVADOS
Apibendrinant atlikto bandymo rezultatus galima daryti tokias išvadas:
1. Natūraliu pienu girdytos telyčait÷s gavo 27 proc. apykaitos energijos, 14,1 proc. baltymų ir 42,1 proc. riebalų daugiau nei girdytos pieno pakaitalu.
2. Natūraliu pienu girdytos telyčait÷s augo sparčiau, nei girdytos pieno pakaitalu. Jų vidutinis priaugimas buvo didesnis, t. y. atitinkamai 486 ir 465 g per parą.
3. Natūraliu pienu girdytos telyčait÷s 1 kg priesvorio sunaudojo 42,9 MJ apykaitos energijos , girdytos pieno pakaitalu –35,5 MJ.
4. Grup÷mis laikytos telyčait÷s priaugo daugiau, nei laikytos individualiuose gardeliuose. Jų vidutinis priaugimas buvo didesnis, t. y. atitinkamai 483 ir 468 g per parą.
5. Natūraliu pienu girdytos telyčait÷s vyst÷si geriau, nei girdytos pieno pakaitalu. Jos tur÷jo vidutiniškai 1 cm didesnę krūtin÷s apimtį, 2,5 cm ilgesnį liemenį.
6. Išlaidos, tenkančios 1 kg priesvorio natūraliu pienu girdytų telyčaičių sudar÷ vidutiniškai 11,22 Lt, o girdytų pieno pakaitalu – 7,90 Lt ir buvo 40 proc. mažesn÷s.
SANTRAUKA
Baigiamojo darbo tema. Veršelių skirtingo girdymo ir laikymo įtaka jų augimo spartumui.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti koks augimo spartumas pasiekiamas girdant veislines telyčaites pienu ir pieno pakaitalu, nustatyti jų kūno išsivystymo skirtumus ir išsiaiškinti, individualaus ir grupinio laikymo įtaką telyčait÷ms.
Darbo atlikimo vieta ir metodika. Bandymas buvo atliktas 2006 m. spalio–gruodžio m÷nesiais, ŽŪB “Bernatoniai“ Kauno rajone. Bandymui buvo atrinkta 20 holšteinų veisl÷s telyčaičių, kurios susirtytos į keturios grup÷s po 5 telyčaites. Dvi telyčaičių grup÷s laikytos individualiuose gardeliuose, kos dvi grup÷s – grup÷mis. Iš kiekvienos grupių poros viena telyčaičių grup÷ buvo girdoma natūraliu šviežiu pienu, o kita – CELTILAIT FITMILK pieno pakaitalu. Pirmomis amžiaus dienomis visos telyčait÷s gavo krekenų ir Hokostar vitaminų. Nuo 4 amžiaus dienos visos telyčait÷s gavo neribotai, AB “Kretingos grūdai“ veršelių startinio kombinuotojo koncentruotojo pašaro ir šieno.
Telyčaičių kūno mas÷s ir išsivystymo kitimas buvo nustatomas jas sveriant ir matuojant atelyčaičių suvartotų pašarų apskaita.
Telyčaičių priaugimas buvo nustatomas jas sveriant gimus, o v÷liau kas dvi savaites. Tuo pat metu jos buvo matuojamos ir nustatomas jų išsivystymo kitimas.
Tyrimų rezultatai. Bandymo metu gauti rezultatai parod÷, kad telyčaičių laikomų grup÷mis ir individualiuose gardeliuose vystymasis buvo skirtingas, įtakos tur÷jo ir girdomas produktas. Sparčiausiai augo ir geriau vyst÷si grup÷je laikytos ir natūraliu pienu girdytos telyčait÷s. Jų prieaugis per bandomąjį laikotarpį buvo vidutiniškai 0,486 g (pakaitalu girdytų – 0,465 g). Tai pat jos tur÷jo didesnę krūtin÷s apimtį ir ilgesnį liemenį, nei pieno pakaitalu girdytos telyčait÷s. Tačiau 1 kg priesvorio pienu girdytos telyčait÷s sunaudojo vidutiniškai 42,9 MJ AE , o pakaitalu girdytos – 35,5 MJ AE. Pienu girdytų telyčaičių per dviejų m÷nesių bandymo laikotarpį su÷stų pašarų vert÷ buvo vidutiniškai 343,38 Lt, o girdytų pieno pakaitalu – 225,19 Lt.
SUMMARY
Theme of the final paper: The influence of the different watering and keeping of the calves to the quickness of their growth.
Goal of the paper: To clarify how quick growth can be achieved watering calves with pedigree heifer milk and milk substitute, to determine the differences in their body development and to find out the influence of individual and group keeping to heifers.
Place and methods of work performance. This experiment was performed during October-December 2006, at UAB “Bernatoniai”, Kaunas region. 20 heifers of Holstein pedigree were selected for this experiment; they were divided into four groups of five heifers. Heifers from two groups were kept in separate stalls and the other two groups were kept in groups. One of these two groups of heifers was watered with natural fresh milk, and the other group – with milk substitute “CELTILAIT FITMILK”. During the first day of their lives, heifers received first milk and “Hokostar” vitamins. Starting from the forth day of their lives, all heifers were given starting combined concentrated feed of AB “Kretingos grūdai” and hay without any restrictions.
The alteration of the heifers’ body mass and development was determined by weighting them and performing the accounting of the feed, consumed by heifers.
The gain of heifers was determined by weighting them when they were born and every two weeks. At the same time they were measured and the alteration of their development was determined.
Results of the research. The results, achieved during this experiment, showed that development of heifers kept in separate stalls and in groups differed; also it was influenced by the watered product. The most rapid development was determined for the heifers which were kept in groups and watered with natural milk. The average gain of this group of heifers during the experiment period was 0,486 g (gain of the ones, watered with substitute of milk – 0,465 g). Also the size of their breast was bigger and their bodies were longer in comparison to the heifers, fed with milk substitute. However 1 kg makeweight heifers, fed with milk, consumed on the average 42,9 MJ AE, while the ones fed with substitute – 35,5 MJ AE. During two months the average value of the feed, eaten by the heifers watered with milk, was 343,38 Lt, and the average value of the feed eaten by the heifers watered with substitute was 225,19 Lt.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Agri – nutrition consulting, Excellent quality promotes growth.. http://www.agrinutrition.com/allmlik/. Prieiga per internetą 2006.03.31.
2. Bailey T., Murphy J., James R. Nutrition of the early developing heifer. Virginia State University, 1999. pub. Nr. 404–283. www.ext.vt.edu/pubs/dairy/404/238/.
3. Bakutis B., Gyvulių auginimo sąlygų įtaka sveikatingumui. Kaunas, 2007. 4–6 p. 4. Bartkevičiūt÷ Z., Černauskien÷ J. Startinio kombinuotojo pašaro poveikis veršelių augimo spartai pirmaisiais gyvenimo m÷nesiais. LVA mokslo darbai. Veterinarija ir zootechnika, 2003. T. 21 (43).P. 59–61.
5. Bar-Peled U., Robinzon B., Maltz E., Tagari H., Folmant., Bruckental I., Voet H., Gacitua H., Lehrer A. Increased weight gain and effects of production parameters of Holstein heifer calves that were allowed to suckle from birth to six weeks of age. J. Dairy Sci, 1997. V.80 (10 ). P. 2523–2528.
6. Bartlett K., McKeith F., Drackley J. Effects of energy source in milk repleacers on growth and body compositio of male Holstein calves. J. Dairy Sci, 2001. 84. P. 1560.
7. Bendikas P., Tarvydas V., Uchockis V. Veislinių telyčių auginimas. Baisiogala, 2004. 9-21 p.
8. Bendikas P., Uchockis V., Jonaitis L. Lietuviško nenugriebto pieno „ Veršelis „ efektyvumas. LVA mokslo darbai. Veterinarija ir zootechnika.2004. T.28 ( 58 ). P.47 -50.
9. Bloome R., Drackley J., MeKeit F., Hutjens M., MeCoy G. Growth, nutrient utilization and body composition of dairy calves fed milk replacers containing different amounte of protein J. Anim. Sci. 81. P. 1641–1655.
10. Bothmer G. Kalberaufzucht fur milch und mast. DLG - Verlag, Frankfurt (Main), 1988. P. 156.
11. Coleen J., Jud H. Mlik replacer cost: why are prices skyrocketing? A you do? Pensilvania state university, 2007. www.thedairysite.com/articles/1104/milk-replacercosts. Prieiga per internetą. 2007.09.30.
12. Drackley J. Influence of early nutrition of growth and body composition of dairy calves. Proc. Cornell conference for Feed manufacturers, 2001.P. 25–36.
13. Gaidžiūnien÷ N., Pieninių karvių bandos gerinimas — karvių vertinimas. Ferma. Kaunas, 2007. 2 ( 4 ). 29 p.
15. Hutjens M. Accelerated calf feeding program update. Illinois Dairy Report, 2002. P. 5–7.
16. Yanar M., Guler O., Bayram B., Metn J. Effects of feeding acidified milk repleacer on the growth, health and behavioural characteristics of Holstein Friesian calves. Tursk. J. Vet. Anim. Sci. 2006. T 30 P. 235–241.
17. Jukna Č., Galvijininkyst÷.Vilnius, 1998. 341 p.
18. Jukna Č., Jukna V., Šimkus A., Probiotiko laktoamilovorino įtaka veršelių produktyvumui. LVA mokslo darbai. Veterinarija ir zootechnika. 2004. T. 27 (49 ). P. 65.
19. Juraitis V., Kulpys J. Pašarų gamyba. Kaunas, 2003. 326 p.
20. Kalvol÷lis B. Būstas pagal veršelių gerov÷s reikalavimus. Mano ūkis, 2005. P. 38-40.
21. Kertz A., Barton B., Reutzel L.Relative efficiencies of wither height and body weight increase from birth until first calving in Holstein cattle. J. Dairy Sci. 1998. V. 81: P. 1479–1482.
22. Krylov V., Sasnovskaja A. Kormlenije molodniaka krupnogo ragatogo skota. Leningrad “Kolos“, 1984.125 p.
23. Land O‘Lakes calf management program and biosecurity. http://www.Lolmilkreplacer.com/calf manrage–bio.htmi. 2006.03.31. Prieiga per internetą.
24. Liutkevičius A., Lazdauskien÷ J. Viskas apie pieną ir iš pieno. Kaunas, 2005. 6–7 p. 25. Milk replacer http://www.niro.com/ndk .website /niro 2006.03.19. Prieiga per internetą.
26. Minkevičius V. Kaip užsiauginti gerą telyčią. Mano ūkis, 2001. Nr. 3. P.20–21. 27. Moss R. Dairy replacement heifers. Feeding manegement – birth to weaning. www.dpi.qld.gov.au/dairy/6710.html newborn. Prieiga per internetą.
28. Murphy M. From birth to puberty. Advances in dairy technology. 2004. V.16. P. 153 – 160.
29. Oftedal O. Milk Enciklopedia of animal science, 2004. Prieiga per internetą. 30. Ondarza M.B. Milk repleacer feeding strategies for accelerated calf growth., 2001 31. Paulauskas E., Veislinių telyčių auginimas - ind÷lis į ateitį. Ferma. Kaunas, 2008. 2 (10). P.14-16.
32. Petersson K., Svennson C., Liberg P. Hausing Feeding and management of calves and replacement heifers in Swedish dairyhards. Acta Vet. Scand, 2001. 42 (4). P. 465 – 478.
34. Quigley J. Managing the preweaning nutrition program. In. Proceedings of the 41 st Annual New England Dairy Feed Conference. West Lebanon, NH, 2000.
35. Reece W., Hotchkiss D., Blood studies and performance among calves reared by different methods. Journal of Dairy Science. 1987. V. 70, N.8. P.1601–1617.
36. Shamay A., Werner D., Moaldem U., Barash H., Bruckental I. Effect of nursing management and skeletal size at weaning on puberty, skeletal growth rate and milk production during first lactation of dairy heifers. J Dairy Sci, 2005. 88 (4): P. 1460 – 1469.
37. Stankevičius H., Naujasis pieno pakaitalas veršeliams. LVA mokslo darbai.1996. T. 2 (24). P. 68.
38. Šalomskas A. Su pirktais gyvuliais - naujos ligos. Mano ūkis, 2006 Nr. 11. P. 39. Šimkus A. Probiotikų įtaka veršelių virškinimo procesams ir augimui. Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai. Kaunas, 2002. P. 9 - 10.
40. Terosky T., Heinrichs A., Wilson L. A comparision of milk protein sources in diets of calves up to eight weeks of age. J. Dairy Sci., 1997. 80. P. 2977-2983.
41. Thickett B.Calf rearing .- 2nd ed.1990.165 p.
42. Urbien÷ S. Pieno sud÷tis ir savyb÷s. Žaliava produktų gamybai. Kaunas, 2005. 7 - 12 p.
43. Ulevičien÷ V., Petraitien÷ O., Graželien÷ G., Valkauskas D. Kontroliuojamų. karvių bandų produktyvumo 2006–2007 metų apyskaita 70. P 4.
44. Vaičionis G. Rekomendacijos gyvulininkystei ir paukštininkystei. Baisiogala, 2004. 54 - 58 p.
PADöKA
Nuoširdžiai d÷koju visiems geranoriškai pad÷jusiems atlikti šį mokslinį darbą.
Noriu pad÷koti savo magistro darbo vadovei doc. dr. Zitai Bartkevičiūtei už kantrybę, konsultacijas ir pagalbą.
