LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ

UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Ieva Mameniškytė

ŠIAULIŲ MIESTO IR JONIŠKIO RAJONO SVEIKATOS

PRIEŽIŪROS DARBUOTOJŲ NUOMONĖ APIE

STACIONARINIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

PASLAUGŲ ORGANIZAVIMĄ IR DARBO APLINKĄ

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

(2)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

ŠIAULIŲ MIESTO IR JONIŠKIO RAJONO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS DARBUOTOJŲ NUOMONĖ APIE STACIONARINIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ ORGANIZAVIMĄ IR DARBO APLINKĄ

Ieva Mameniškytė

Mokslinis vadovas: prof. dr. R. Radišauskas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas, 2013, ...psl.

Darbo tikslas - įvertinti Šiaulių miesto ir Joniškio rajono sveikatos priežiūros darbuotojų

nuomonę apie stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir darbo aplinką.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti gydytojų ir slaugytojų nuomonę apie stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų

darbo aplinkos ypatumus.

2. Ištirti ir palyginti sveikatos priežiūros darbuotojų nuomonę apie sveikatos priežiūros įstaigų darbo aplinką miesto ir rajono ligoninėse.

3. Įvertinti stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ypatumus ir problemas

sveikatos priežiūros įstaigose.

Tyrimo metodika: Vienmomentinis kiekybinis tyrimas atliktas 2012 m. kovo-rugsėjo mėnesiais.

Tyrime buvo apklausti 497 respondentai: 111 i6 Joniškio ir 386 iš Šiaulių (atsako dažnis – 95,6 proc.). Tyrimui atlikti buvo panaudotas originalus klausimynas. Statistinė analizė buvo atlikta taikant SPSS programinės įrangos paketą.

Tyrimo rezultatai: Vertinant respondentų darbo sąlygas nustatyta, kad daugiau nei pusė (53,6

(3)

Joniškio SPĮ darbuotojų kuriuos gydymo įstaigos techninis aprūpinimas ir materialinė bazė visiškai tenkina buvo reikšmingai daugiau lyginant su Šiaulių SPĮ darbuotojais. Nustatyta, kad vyriškoji lytis vidutiniškai 3,1 karto didino galimybę savo darbo sąlygas vertinti blogai. Šiauliuose dirbantys sveikatos priežiūros darbuotojai vidutiniškai 5,8 karto blogiau vertino savo darbo aplinką. Analizuojant galimybę blogai vertinti darbo organizavimą nustatyta, kad vyriška lytis, SPĮ lokalizacija (Šiauliuose dirbantys medikai) ir didesnis darbo stažas didino galimybę blogai vertinti darbo organizavimą savo įstaigoje, o vyresnis amžius, SPĮ tipas (stacionaras) ir medikų specializacija (gydytojas) galimybę mažino.

Išvados. Daugiau kaip pusė respondentų savo darbo sąlygas vertina vidutiniškai, maža dalis blogai.

(4)

SUMMARY

ABSTRACT

Public Health Management

THE OPINION ABOUT HEALTH CARE ORGANIZATION AND WORK

ENVIRONMENT AMONG HEATH SERVICE WORKERS IN ŠIAULIAI CITY AND JONIŠKIS DISTRICT HOSPITALS

Eve Mameniškytė

Scientific supervisor: Prof. Dr. R. Radišauskas

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas, 2013, ... pages.

The aim - to evaluate the Šiauliai city and Joniškis district hospitals health care workers opinion on

inpatient health care organization and the work environment.

The objectives: 1. To determine the opinion of doctors and nurses about the inpatient health care

work environment. 2. To investigate and compare the health care staff views on the health care work environment for city and district hospitals. 3. To assess and evaluate of inpatient health care organization characteristics and problems of health care facilities.

Methods: A cross-sectional quantitative study carried out in 2012 March-September. The study

surveyed 497 respondents: 111 from Joniškis and 386 from Šiauliai (response rate - 95.6%). The original survey questionnaire was used. Statistical analysis was performed using SPSS software package.

The results. Evaluation of the working conditions of the respondents found that more than half

(5)

environment. Analyzing the possibility of underestimating the organization found that male gender, localization (Šiauliai) and above work experience increases the chances of underestimating the organization of the institution, and the age, type of health institution and medical specialty (physician) to decrease them.

Conclusions. More than half of the respondents their working conditions the average, a small part

(6)

TURINYS

SANTRAUKA...2 SUMMARY...4 ĮVADAS...8 1. LITERATŪROS APŽVALGA...10 1.1. Sveikatos priežiūra...10

1.1.1. Sveikatos priežiūros struktūra ir organizavimas... 10

1.1.2. Sveikatos priežiūros reforma... 14

1.2. Sveikatos priežiūros įstaigų darbo aplinka...18

1.2.1. Medicinos personalo darbo aplinkos vertinimas... 18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA...23

2.1. Tyrimo kontingentas...23

2.2. Tyrimo instrumentas...24

2.3. Statistinė analizė...25

3. TYRIMO REZULTATAI...26

3.1. Tiriamųjų asmenų, dirbančių stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose, darbo aplinkos ir organizavimo ypatumai...26

3.2. Tiriamųjų asmenų, dirbančių miesto ir rajono stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose, nuomonės apie darbo aplinką vertinimas...33

3.3. Tiriamųjų asmenų, dirbančių stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose, nuomonės apie sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą vertinimas...43

REZULTATŲ APTARIMAS...51

IŠVADOS...58

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...61

LITERATŪRA...62

(7)

SANTRUMPOS

BVP – Bendrasis vidaus produktas ES – Europos Sąjunga

LNSS - Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

(8)

ĮVADAS

Temos aktualumas. Sveikatos sistemų raida ir kitimas – natūralus procesas, vykstantis ir

išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse. Tačiau dėl besikeičiančios socialinės, politinės bei ekonominės situacijos į sveikatos sistemos pokyčius reaguojama ypač jautriai [1].

Lietuvoje jau antrąjį dešimtmetį vykstant sveikatos priežiūros reformai, didelio visuomenės ir mokslininkų dėmesio sulaukia įvairūs sveikatos priežiūros organizavimo, paslaugų kokybės aspektai, kurie dažniausiai vertinami vykdant pacientų apklausas. Tačiau svarbus yra ir medicinos personalo nuomonės tyrimas planuojat permainas sveikatos priežiūros sistemoje, nes paciento nuomonė dažniau orientuojama į idealų paslaugų teikimą, neatsižvelgiant į realias sistemos finansavimo, funkcionavimo galimybes [2]. Subjektyvus medicinos personalo požiūris į skirtingus sveikatos priežiūros aspektus gali atskleisti silpnąsias sveikatos priežiūros sistemos grandis bei padėti surasti problemų sprendimų būdus. Medicinos personalo pasitenkinimas (ar nepasitenkinimas) atskirais sveikatos priežiūros oraganizavimo aspektais bei darbo aplinka taip pat yra svarbi sveikatos priežiūros organizavimo vertinimo dalis bei vienas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklių.

Problema. Lietuvai patvirtinus 2011 metų valstybinį biudžeto planą sveikatos apsaugos

sistemai skirta 4 mlrd. 597 mln. litų nacionalinių lėšų. Lyginant su kitomis Lietuvos kaimynių valstybėmis, t.y., Lenkija, Estija bei Latvija, mūsų šalis, pagal sveikatos apsaugos sistemos finansavimą lenkia tik Latvių valstybę, tačiau atsilieka nuo Lenkijos ir Estijos [3].

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis 2010 metais 279 gydytojui ir 211 slaugytojui buvo išduotos pažymos, kurios būtinos įsidarbinti užsienyje. Tai antras didžiausias išduotų pažymų skaičius nuo 2004 metų, kai Lietuvą įstojo į Europos Sąjungą (ES) [4].

(9)

Darbo tikslas – įvertinti Šiaulių miesto ir Joniškio rajono sveikatos priežiūros

darbuotojų nuomonę apie stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir darbo aplinką.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti gydytojų ir slaugytojų nuomonę apie stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų darbo aplinkos ypatumus.

2. Ištirti ir palyginti sveikatos priežiūros darbuotojų nuomonę apie sveikatos priežiūros įstaigų darbo aplinką miesto ir rajono ligoninėse.

(10)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sveikatos priežiūra

1.1.1. Sveikatos priežiūros struktūra ir organizavimas

Pasaulio sveikatos organizacijos Konstitucijoje skelbiama, kad sveikata – tai visiška fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Sveikatos apsauga yra kiekvieno žmogaus, nepriklausomai nuo jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominės ir socialinės padėties, viena iš pagrindinių teisių [5]. Sveikatos potencialą ir jo palaikymo sąlygas lemia ekonominės sistemos raidos stabilumas, visuomenės socialinio saugumo ir švietimo garantijos, gyventojų užimtumas ir jų pakankamos pajamos, apsirūpinimas būstu, kokybiška mityba, darbo, gyvenamosios ir gamtinės aplinkos kokybė, gyventojų pastangos ugdyti sveikatą, prieinama, priimtina ir tinkama sveikatos priežiūra [6].

Kiekviena šalis savo nacionalinę sveikatos priežiūros sistema siekia užtikrinti kokybiška gyventojų sveikatos priežiūrą. L. Gustainienė teigia, kad sveikatos priežiūros sistema – tai visas personalas, privačios ar valstybinės institucijos ir valdymo įstaigos, įranga ir patalpos, kurių funkcijos yra ligų profilaktika, ligonių priežiūra ir šalies gyventojų sveikatos laidavimas [7].

Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą (LNSS) sudaro: 1) LNSS vykdomieji subjektai;

2) Sveikatinimo veiklos valdymo subjektai; 3) LNSS ištekliai;

4) LNSS vykdomųjų subjektų veikla ir teikiamos paslaugos.

LNSS vykdomieji subjektai – tai sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos licencijas

turinčios įstaigos:

1) Valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos;

2) Valstybės ir savivaldybių įmonės;

(11)

Sveikatinimo veiklos valdymo subjektai:

1) Sveikatinimo veiklos valstybinio valdymo subjektai (Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai;

2) Sveikatinimo veiklos koordinavimo institucijos;

3) Sveikatinimo veiklos specialieji valdymo ir kontrolės subjektai; 4) Savivaldos vykdomosios institucijos.

LNSS ištekliai:

1) LNSS valdymui laiduoti skirti materialiniai ištekliai; 2) LNSS vykdomųjų ir valdymo subjektų turtas;

3) LNSS veiklai laiduoti skirti valstybės ir savivaldybių biudžeto ištekliai; 4) Privalomojo sveikatos draudimo lėšos;

5) Kitas turtas, įstatymų priskirtas LNSS veiklai laiduoti;

6) Valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių, turinčių asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros, farmacinės veiklos licenciją, specialistai ir kiti darbuotojai;

7) Asmens ir visuomenės sveikatos informacijos duomenų bankai.

LNSS vykdomųjų subjektų veikla ir teikiamos paslaugos:

1) Asmens sveikatos priežiūra; 2) Visuomenės sveikatos priežiūra; 3) Farmacinė veikla;

4) LNSS vykdomųjų subjektų teikiamos kitos (mokamos) paslaugos, nepriskiriamos sveikatos priežiūros ir farmacinėms paslaugoms, tačiau reikalingos jų teikimui užtikrinti [7].

Yra išskiriami Lietuvos nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos (LNSS) veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros lygiai:

1) Valstybės lygiu → Tretinis lygis (tretinė sveikatos priežiūra); 2) Apskričių lygiu → Antrinis lygis (antrinė sveikatos priežiūra);

3) Savivaldybių lygiu → Pirminis lygis (pirminė sveikatos priežiūra) [7].

Tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos - tai labai specializuotos paslaugos, kurios

(12)

klinikose, Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje, Kauno medicinos universiteto klinikose ir t.t.) [8].

Antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos - tai ambulatorinėse sveikatos priežiūros

įstaigose gydytojų specialistų teikiamos paslaugos. Šiam lygiui priskiriami tokie gydytojai specialistai, kaip otolaringologai, oftalmologai, neurologai, kardiologai, pulmonologai, alergologai ir t.t. [9].

Pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugos - tai būtinoji visų bendruomenės narių bei

jų šeimų sveikatos priežiūra šaliai ir bendruomenei priimtina kaina. Pirminė sveikatos priežiūra yra kompleksas priemonių, padedančių pasiekti norimą sveikatos lygį visoje šalyje. Jos tikslas – spręsti pagrindines asmens, bendruomenės ir visuomenės sveikatos problemas. Jos priemonės yra sveikatos propagavimas, mokymas, profilaktika, gydymo ir reabilitacijos paslaugos [10].

Sveikatos priežiūros organizacijos atlieka svarbų vaidmenį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemoje ir turi jai daug įtakos. Išlaidos sveikatos priežiūrai sudaro nemažą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, o kadangi valdžia perka sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos priežiūros organizacijų įtaka ir toliau stiprės. Bendri ligoninių, pirminės sveikatos priežiūros centrų, visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų institucijų, slaugos ligoninių, globos namų ir kitų svarbių sveikatos priežiūros paslaugų srities dalyvių interesai turi didelę įtaką teikiamų paslaugų struktūrai ir savybėms [11].

Remiantis 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymu Nr. I-552 38 straipsniu, LNSS vykdomųjų subjektų vykdomos sveikatos priežiūros ir teikiamų paslaugų finansavimo šaltiniai yra:

1) valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos;

2) privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos;

3) draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis lėšos; 4) savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos;

5) šio įstatymo reglamentuojamų sveikatos fondų lėšos; 6) lėšos už mokamas paslaugas;

7) palūkanos, mokamos už bankuose saugomas asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų lėšas.

(13)

Vadovaujantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis valstybės išlaidos sveikatos priežiūrai nuo 2004–2008 metų padidėjo 106, 9 proc. Nuo 2009–2010 metų valstybės išlaidos sveikatos priežiūrai sumažėjo 2, 2 proc. Tačiau nuo 2011 metų sveikatos priežiūros išlaidos lyginant su 2010 metais padidėjo 8 proc. (žr. 1 lentelę) [13].

1.1.1.1. lentelė. Sveikatos priežiūros valstybinio finansavimo raida 2004-2011 m.

Išlaidos mln. litų 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos 3574.1 4224.2 5156.7 6175.9 7395.9 6932.4 6780.5 7326.9 Valdžios sektorius 2414.4 2862.5 3584.4 4507.2 5354.2 5048.5 4801.1 5066.5 Iš jų soc. draudimo fondai 2106.1 2466.3 3021.3 3619.9 4353.5 4234.8 4053.2 4313.1 Privatus sektorius 1159.5 1360.9 1571.8 1668.1 2041.3 1883.4 1860.7 2026.2 Iš jų tiesioginės privačių namų ūkių išlaidos 1141.4 1341.1 1546.1 1640.2 1999.8 1834.4 1819.8 1980.5 Visų išlaidų sveikatos priežiūrai dalis nuo BVP (%) 5.67 5.83 6.20 6.22 6.61 7.53 7.11 6.89

Lietuvos statistikos departamento duomenys paskaičiuoti pagal EBPO Sveikatos sąskaitų sistemos metodiką.

(14)

1.1.2. Sveikatos priežiūros reforma

Pasaulio sveikatos organizacijos 2000 m. pranešime ,,Health systems: improving performance“ [14] akcentuojama, kad sveikatos priežiūra apima visus veikėjus, institucijas, išteklius, veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – gerinti sveikatą. Taigi, į sąvoką sveikatos priežiūra įeina tiek teikiamos paslaugos, tiek jos finansavimas, tiek reguliavimas. Dėl sveikatos priežiūros sistemos sudėtingumo sveikatos priežiūros sektoriuje yra dažnai susiduriama su įvairiomis problemomis: finansavimo, organizavimo, kokybės užtikrinimo ir kt., todėl daugelis šalių vykdo sveikatos priežiūros reformas.

Sveikatos priežiūros reforma – tai darnus sveikatos priežiūros politikos ir institucijų pokyčių procesas, kuris yra diriguojamas vyriausybės, nukreiptas sveikatos sektoriaus veiklai ir gyventojų sveikatos būklei gerinti.

Pagrindinės sveikatos priežiūros reformų kryptys (hierarchine tvarka) [15]: ÿ Ideali (optimali) sveikatos priežiūros sistemos sandara;

ÿ Sveikatos draudimas;

ÿ Sveikatos priežiūros valdymo ir atsakomybės už ją demonopolizacija ir decentralizacija;

ÿ Technologinės inovacijos;

ÿ Visuomenės sveikatos stiprinimas;

Bendras pastarųjų trijų dešimtmečių sveikatos priežiūros sistemos reformų bruožas – judėjimas nuo medikų profesionalų valdomos sveikatos priežiūros sistemos link valdomos medikų – vadybininkų. Vis didesnį vaidmenį vaidina rinka, konkurencija, organizacijų autonomija bei paslaugų teikėjų ir mokėtojų funkcijų atskyrimas kaip naujosios vadybos sudėtinės dalys.

Anot V.Janušonio [15] sveikatos priežiūros reformų intencionalumas pasireiškia bendrais tikslais sprendžiant bendras problemas:

ÿ Sveikatos priežiūros prieinamumo (sveikatos draudimo); ÿ Lygybės ir lygiateisiškumo;

ÿ Išteklių naudojimo efektyvumo; ÿ Paslaugų kokybės;

ÿ Inovacijų (vaistų, technologijų);

(15)

Sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlos – paklausos, išteklių bei valdymo sistemos analizės pagrindu formuojami šių tiklsų pasiekimo (reformų) planai.

Konkurencija, kaip parodė JAV, JK bei Skandinavijos šalių sveikatos priežiūros reformų patirtis padeda išspręsti daugelį sveikatos priežiūros sistemos problemų. Daugelyje šalių sveikatos priežiūros sistemos reformos įveda tam tikrus dalinius rinkos santykius ir konkurenciją, dalyvaujant privačiam sektoriui.

Lietuva šiuo metu vis dažniau susiduria su medicinos darbuotojų emigracijos problema į kitas užsienio šalis. Tai dažniausiai sąlygoja geresnė gyvenimo kokybė bei patikimesnė ir stabilesnė ekonominė situacija. Todėl, kitų šalių konkurencija teigiamai veikia sveikatos priežiūros sistemos reformos kūrimo bei įgyvendinimo programas mūsų šalies medikų atžvilgiu.

Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis gydytojų tenkančių 10 000 gyventojų nuo 2007 – 2010 metų sumažėjo 0,22 proc., slaugytojų – 0,25 proc. Tačiau 2011 metais buvo stebimas gydytojų (2,4 proc.) bei slaugytojų (1,3 proc.) tenkančių 10 000 gyventojų padidėjimas (žr. 2 lentelę) [13].

1.1.2.1. lentelė. Sveikatos priežiūros specialistų skaičius 10 000 gyventojų Lietuvoje 2007-2011

m. Rodiklis, 10 000 gyventojų 2007 2008 2009 2010 2011 Gydytojų skaičius* 40,78 40,01 39,74 40,69 41,65 Specialistai su aukštuoju /aukštesniuoju medicinos išsilavinimu 95,78 95,80 94,82 95,24 96,70 Iš jų slaugytojai 73,68 74,36 72,97 73,49 74,48

*_{- aktyvus personalas, t.y. dirbantys sveikatos priežiūros, sveikatos mokslo, mokymo ir valdymo}

srityje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys.

Didžiausią dalį sveikatos apsaugos išlaidų sudaro personalo darbo užmokestis. Todėl suprantama, kad bet kurios sveikatos apsaugos reformos vienas esminių uždavinių yra personalo planavimas, kvalifikacija, licencijavimas, paskatos dirbti ir tarpusavio santykiai [11].

(16)

padidėjimas, o rajoniniuose miestuose – sumažėjimas. Slaugos personalo mažėjimas buvo stebimas visoje Lietuvoje. Sveikatos priežiūros specialistų skaičiaus pasiskirstymas atsispindi 3 lentelėje (žr. 3 lentelę) [13].

1.1.2.2. lentelė. Sveikatos priežiūros specialistų skaičius 10 000 gyventojų apskrityse 2011 m.

Vietovės pavadinimas Gydytojų skaičius 10 000 gyventojų Specialistai su aukštuoju /aukštesniuoju medicinos išsilavinimu skaičius 10 000 gyventojų Iš jų slaugytojai Lietuva 25,9 73,9 56,6 Vilniaus apskritis 25,1 60,4 45,0 Kauno apskritis 29,1 63,9 47,2 Klaipėdos apskritis 32,9 96,3 75,4 Šiaulių apskritis 24,3 91,8 70,8 Panevėžio apskritis 26,3 91,8 71,3 Alytaus apskritis 25,5 78,5 61,4 Marijampolės apskritis 21,5 65,7 52,6 Tauragės apskritis 15,7 64,8 51,2 Telšių apskritis 18,1 72,9 57,4 Utenos apskritis 24,1 79,5 61,5

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys.

Gydytojų žmogiškųjų išteklių struktūra bei pasiskirstymas yra netolygus Lietuvoje. Nuo 2000 m. Lietuvoje buvo vykdytas ne vienas tyrimas, kuriuose vertinta sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių pasiūla ir poreikis (nacionaliniame lygmenyje, atskirų profesinių kvalifikacijų ir t.t.) bei juos lemiantys veiksniai [16, 17, 18]. Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime (1998 m.) pažymima, kad nesiimant priemonių ateityje Lietuvoje iškils aprūpinimo gydytojais problema, nes didelė dalis dirbančiųjų yra pensinio amžiaus, taip pat gydytojai yra netolygiai pasiskirstę geografiniu požiūriu – gydytojų trūkumas stebimas ne tik rajonuose, bet ir kai kuriuose nuo pagrindinių centrų nutolusiose savivaldybėse [11].

(17)

Pastaruoju laiku vis labiau didėjo pacientų spaudimas medikams, sveikatos priežiūros organizacijoms ir politikams. Šis spaudimas vyko bei vyksta dviem kryptimis – dėl paslaugų apmokėjimo ir dėl paslaugų kokybės ir jų prieinamumo.

Robert H. Brook bei Elizabeth A. McGlyn knygoje ,,Health Servines Research. Key to Health Policy. Edited by Eli Ginzberg“ [20] nurodo šiuos sveikatos priežiūros kokybės rodiklius: sveikatos priežiūros techninis organizavimas – ar ji pacientui lengvai pasiekiama, ar reikalingas papildomas primokėjimas už medikamentus, koks yra priežiūros meistriškumas – paslaugų skalė, gydytojų techninis aprūpinimas, gydytojų darbo vertinimas ir kt. Autoriai nurodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas bei jų atlikimas priklauso nuo tam tikro pinigų kiekio. Todėl svarbus yra sveikatos priežiūros finansavimas.

R.Clarke [21] sveikatos priežiūros paslaugų finansavime ir apmokėjime vykdant reformas išskiria tokius svarbiausius principus:

ÿ Finansavimas ir paslaugų apmokėjimas turi užtikrinti (būti pakankamas) aukštą sveikatos priežiūros kokybę;

ÿ Finansavimo pagrindu turi tapti įrodymais pagrįsta sveikatos priežiūra;

ÿ Finansavimas ir paslaugų apmokėjimas turi atitikti paslaugų mokėtojų ir jų teikėjų poreikius ir galimybes (balansuoti);

ÿ Finansavimas ir mokėjimas už paslaugas turi būti maksimaliai paprastas, standartizuotas, suprantamas ir nesuteikiantis galimybių protekcijoms;

ÿ Turi būti atskirtas paslaugų apmokėjimas ir kitų reikmių finansavimas (medikų ruošimo, mokslinių tyrimų ir kt.)

ÿ Paslaugų apmokėjimo sistema turi skatinti sveikatos priežiūros kokybę, inovacijas, saugumą, efektyvumą.

Labai svarbus yra reformų eigos vertinimas. Yra išskiriami svarbiausi sveikatos priežiūros sistemos reformų vertinimo aspektai:

ÿ Eigos dokumentavimas, paremtas įrodymais; ÿ Medikų ir pacientų nuomonių analizė;

ÿ Palyginamoji ekonominio ir medicininio efektyvumo analizė; ÿ Kokybės pokyčių analizė;

(18)

Planuojant bei vykdant sveikatos priežiūros sistemos reformas turi būti suderinti pacientų, paslaugų teikėjų (organizacijų) ir politikų interesai, t.y., jos turi būti priimtinos visoms šioms grupėms, nes tik tada reforma bus daugiau ar mažiau sėkminga.

Pasak V.Janušonio [15] pagrindiniai sveikatos priežiūros reformos kūrimo bei įgyvendinimo principai, turėtų remtis šiomis teorijomis:

1) Turi būti balansas tarp interesų grupių – politikų, vietos valdžios, sveikatos priežiūros organizacijų, medikų, pacientų ir privataus sveikatos priežiūros sektoriaus;

2) Laipsniški pokyčiai, o ne radikalūs turi tapti konkrečios sveikatos priežiūros reforma; 3) Politikų, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros organizacijų (vadybininkų ir

medikų), pacientų tarpusavio sutarimas vykdant reformas;

4) Sveikatos priežiūros organizacijų dalyvavimas reformų plano (programos) kūrime. Detalizuojant sveikatos priežiūros reformos kūrimo bei įgyvendinimo principus, reikėtų atsižvelgti į sveikatos priežiūros įstaigos vidaus kokybės gerinimą, kuris susideda iš šių sveikatos apsaugos sistemos komponentų:

ÿ Žmogiškųjų išteklių (personalo mokymo ir jų įgūdžių tobulinimas); ÿ Materialinių išteklių (įrangos išteklių pakankamumas);

ÿ Fizinė ir organizacinė aplinka (tinkamų darbo sąlygų, inovacijų diegimas bei kokybiško darbo organizavimo užtikrinimas) [38].

1.2. Sveikatos priežiūros įstaigų darbo aplinka

1.2.1. Medicinos personalo darbo aplinkos vertinimas

(19)

1.2.1.1. pav. Žmogų įtakojantys faktoriai darbe pagal Carayon ir kt. [22]

Svarbiausius fizinės aplinkos veiksnius apibūdina patalpų apšvietimas, oro temperatūra bei triukšmo lygis [22].

Patalpų apšvietimas yra neatsiejamas žmonių veiklos elementas. Higienos normas atitinkantis darbo vietų apšvietimas sudaro geras darbo sąlygas, kurios mažina darbuotojų nuovargį ir užtikrina atliekamų darbų kokybę. Blogas apšvietimas kenkia dirbančiųjų sveikatai bei padidina nelaimingų atsitikimų skaičių. Tinkamai įrengtas apšvietimas turi racionaliai nukreipti šviesos srautą, nesudaryti šešėlių, neakinti dirbančiųjų.

Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtina:

1) Natūrali apšvieta – tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta priklausomai nuo metų ir dienos laiko, debesuotumo, geografinės padėties.

2) Dirbtinė apšvieta – tai elektrinių šviesos šaltinių sukurta šviesa [23].

Darbo pasitenkinimui bei našumui svarbi ir patalpų temperatūra. Patalpos ar darbo zonos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo.

Dirbant protinį darbą geriausia savijauta yra tuomet, kai oro temperatūra yra 18 - 21°C. Be to, tai priklauso nuo oro cirkuliacijos greičio ir patalpų drėgmės, nes mikroklimato parametro poveikis žmogaus organizmui tarpusavyje yra priklausomas. Pakilusios tempertūros žalinga įtaka darbingumui padidėja, esant dideliai santykinei oro drėgmei ir oro judėjimui. Todėl yra įvertinti subjektyviniai temperatūros rodikliai, kurie apibūdina oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio vienalaikį poveikį žmogaus organizmui [24].

Vertinant triukšmą darbo aplinkoje, reikėtų atkreipti dėmesį į triukšmo poveikį žmogaus organizmui, kuris yra skiriamas į dvi grupes:

ÿ Triukšmo įtaka klausai;

ÿ Triukšmo poveikis visam organizmui, žmogaus veiklai [25].

Žmogus

Technika

Užduotis

Fizinė

Organizacija

(20)

Triukšminga darbo aplinka erzina, sukelia nuovargį, susilpnina dėmesį, sulėtina psichines reakcijas, vargina nervų sistemą. Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, girdėti garsinius signalus, įsiminti reikšmingą informaciją, susikaupti [26].

Vienas svarbiausių darbo aplinkos vertinimų kriterijų yra oro kokybės vertinimas, kuris dėl netinkamų darbo sąlygų gali būti sausas bei dulkėtas.

PSO duomenimis žmogus daugiau nei 80 proc. savo laiko praleidžia uždarose patalpose, iš jo – 60 proc. gyvenamosiose. Vidaus patalpų oro kokybė kasmet tampa aktualesne problema, nuo kurios priklauso žmonių sveikata bei komfortas. Vekiant įprastiniam šildymui, oras patalpose išsausėja, o nešildant, dėl mažo oro judėjimo, kaupiasi drėgmė – drėgsta sienos, plinta pelėsis, grybelis, patalpose būna nemaloniai drėgna bei tvanku [27].

Vadovaujantis 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu Nr. IX-1672 3 straipsniu, 2 pastraipa yra deklaruojama, kad ,,Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos“ [28].

Užduotis apibūdinama, kaip veiksnys savyje, kuri turi įvairių su darbuotojo tiesioginiu

vaidmeniu susijusių aspektų - koks yra tiesioginis darbuotojo darbas, koks krūvis jam tenka, kiek laiko jis dirba ir daugelis kitų [22].

Didėjantis teisiniai reikalavimai medikams, kurie neatitinka realių galimybių tuos reikalavimus įvikdyti, apsunkina darbo našumą. Gydytojui keliami reikalavimai, neatsižvelgiant į realiai disponuojamą laiką bei realų darbo krūvį. Tai pasireiškai tuo, kad:

ÿ Medikas apkraunamas papildomais darbais ir uždaviniais;

ÿ Tuo sumažinama teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė;

ÿ Susidaro prieštaravimas tarp įstatymo nustatytų reikalavimų gydytojui ir jo galimybių įvikdyti juos;

(21)

P.A.Bovier, T.V.Perneger [30] 1998 m. Ženevoje (Šveicarija) atliko gydytojų pasitenkinimo dabu tyrimą, paštu išsiuntinėjus klausimyną, sudarytą remiantis moksline literatūra, 1904 Ženevos gydytojų. Šio tyrimo metu buvo matuojamas 5 gydytojų pasitenkinimo darbu dimensijos: pacientų priežiūra (ryšiai su pacientais, autonomija, priežiūros kokybė ir kt.), su darbu susijusi našta (darbo krūvis, stresas, administracinė našta), pajamos – prestižas (pajamos, socialinis statusas ir pagarba), asmeninis atlygis (galimybė mokytis toliau ir kt.), profesiniai ryšiai (su ne medicinos personalu, su tos pačios socialinės padėties žmonėmis). Šio tyrimo metu nustatyta, kad mažiausiai gydytojus tenkina 3 dimensijos: pajamos, prestižas bei su darbu susijusi našta. Tiek Lietuvoje ir tiek užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad medikai, dirbantys su pacientais, nėra patenkinti savo darbo sąlygomis ir juos sąlygoja daug veiksnių.

Organizacijos lygmenyje gali būti daug poveikių: santykiai su kolegomis, viršininkais;

darbo grafiko nustatymas, algos išmokėjimas ir kt. [22].

Geras organizacijos mikroklimatas teigiamai veikia darbuotojų pasitenkinimą darbo sąlygomis. Aplinka, kurioje žmonės dirba, formuoja jų požiūrį į save, pasitikėjimą savimi ir darbu, kurį jie atlieka. Reikšmingi ryšiai yra nustatyti tarp darbo organizavimo (įtakos atliekamam darbui, laiko valdymo) ir pasitenkinimo darbu. Atlikti tyrimai parodo, kad jei darbdaviai sukurtų tinkamas darbo sąlygas, kurios leistų gydytojams laisvai planuoti savo darbą ir darbo laiką, pasirinkti kolegas su kuriais nori bendradarbiauti, gydytojų pasitenkinimas darbu didėtų [31].

Siekiant geresnių sveikatos priežiūros įstaigos darbo našumo rodiklių, reikėtų atsižvelgti į darbuotojų kompetencijos ugdymo sistemos tobulinimą bei integralumą, kuri vadovaujasi šiais principais:

ÿ Skaidrios ir veiksmingos darbuotojų motyvavimo sistemos įdiegimas; ÿ Nuolatinis visų organizacijos veiklos sričių kokybės gerinimas; ÿ Visų organizacijos narių įtraukimas į kokybės gerinimo procesus [38].

Technikos įtaka apibūdinama, kaip tam tikro prietaiso naudojimo saugos instrukcijų

laikymasis, įvairių standartų žinojimas [22].

(22)

temperatūros darbo priemonių paviršiai turi būti izoliuoti; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi būti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai išjungti; darbo priemonių keliamas triukšmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarša neturi viršyti higienos normose nustatytų ribinių verčių (dydžių)“ [28].

(23)

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Vienmomentinis kiekybinis tyrimas atliktas 2012 m. kovo - rugsėjo mėnesiais. Tyrimui atlikti buvo gautas Bioetikos centro leidimas bei Šiaulių ir Joniškio ligoninių vadovų leidimai. Tyrimo objektas buvo Šiaulių miesto ir Joniškio rajono sveikatos priežiūros darbuotojų nuomonė apie stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir darbo aplinką.

Kad tyrimo imtis reprezentuotų respondentų nuomonę apie stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir darbo aplinką, turėjo būti ištirta 430 respondentų nuomonė: 320 Šiauliuose ir 110 Joniškyje. Tyrimui buvo paruošta iš viso 520 anketų, kurios buvo išdalintos pildymui būsimiesiems respondentams, kurie sutiko dalyvauti tyrime (netikimybinė imtis). Tyrimo pabaigoje buvo grąžintos 497 anketos, iš jų: 111 respondentų užpildytos anketos Joniškio rajono ligoninėje bei 386 respondentų užpildytos anketos Šiaulių miesto ligoninėje (atsako dažnis – 95,6 proc.).

2.1. Tyrimo kontingentas

(24)

2.1.1. lentelė. Socio-demografinė respondentų charakteristika Požymis Joniškis n (proc.) Šiauliai n (proc.) Iš viso n (proc.) Reikšmingumas Lytis Vyras 15 (13,8) 32 (8,2) 47 (9,5) _χ2_=3,022, lls=1, p=0,082 Moteris 94 (86,2) 356 (91,8) 450 (90,5) Amžius <=38 24 (22,0) 102 (26,3) 126 (25,4) χ2_=1,856, lls=2, p=0,395 39-52 53 (48,6) 195 (50,3) 248 (49,9) >52 32 (29,4) 91 (23,5) 123 (24,7) Darbo stažas <15 26 (23,9) 126 (32,5) 152 (30,6) χ2_=3,492, lls=2, p=0,174 16-30 52 (47,7) 175 (45,1) 227 (45,7) >30 m. 31 (28,4) 87 (22,4) 118 (23,7) Specializacija Gydytojas specialistas 15 (13,8) 145 (37,4) 160 (32,2) χ2_=44,940, lls=2, p=0,0005 BPG/Šeimos gydytojas 25 (22,9) 20 (5,2) 45 (9,1) Slaugytojas 69 (63,3) 223 (57,5) 292 (58,8) 2.2. Tyrimo instrumentas

(25)

2.3. Statistinė analizė

Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 20.0 programų paketus paketus ir Microsoft Office Excel 2010.

Nagrinėjami požymiai tiriamųjų grupėse aprašyti pagal bendrosios statistikos kriterijus. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti imtas tikslus χ2 kriterijus (mažoms imtims) ir asimptotinis χ2 kriterijus. Priklausomai nuo imčių dydžių tikimybių palyginimui pasirinktas tikslus Fišerio ir normalinės aproksimacijos kriterijus. Poriniai palyginimai atlikti naudojant z kriterijų.

Tolydžiųjų kintamųjų skirstinių normalumas buvo tikrinamas Kolmogorovo-Smirnovo testu.

Kiekybiniai duomenys, neturėję normaliojo skirstinio, lyginti neparametrinių dydžių lyginamaisiais testais. Skirtumams tarp dviejų nepriklausomų grupių nustatyti taikytas Mano-Withney (U) testas.

Atskirų veiksnių prognozinę reikšmę sąlygojančią blogesnę išeitį analizavome naudodami vienaveiksnės ir daugiaveiksnės pažingsninės logistinės regresijos metodus. Apskaičiavome galimybių santykio reikšmes (GS) ir jų 95 proc. pasikliautinuosius intervalus (PI). Atrinkome veiksnius, turinčius įtakos blogesnei išeičiai.

(26)

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų asmenų, dirbančių stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose, darbo aplinkos ir organizavimo ypatumai

Vertinant respondentų darbo sąlygas nustatyta, kad daugiau nei pusė (53,6 proc.) apklaustųjų asmenų savo darbo sąlygas vertina vidutiniškai, 39,0 proc. labai gerai ir gerai ir 7,4 proc. respondentų savo darbo sąlygas vertina labai blogai ir blogai (3.1.1 pav.).

7,4 53,6 39,0 0 20 40 60 80 100

Labai blogai ir blogai Vidutiniškai Labai gerai ir gerai

P

ro

c.

3.1.1 pav. Respondentų savo darbo sąlygų vertinimo skirstinys (proc.)

(27)

91,3 61,4 49,0 18,0 54,1 31,0 23,1 3,9 0 20 40 60 80 100 P ro c.

3.1.2 pav. Respondentų blogų darbo sąlygų apibūdinimas (proc.)

Vertinant darbo patalpas nustatyta, kad 30,2 proc. respondentų blogai vertino patalpas poilsiui, kas dešimtas respondentas blogai vertino patalpų dydį bei bendrą įspūdį ir 5,8 proc. blogai vertino patalpų apšvietimą (3.1.3 pav.).

9,4 5,8 9,7 30,2 45,5 28,4 42,5 35,2 9,1 65,8 47,8 34,6 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Bendras įspūdis Patalpos apšvietimas Patalpos dydis Patalpas poilsiui Blogai Vidutiniškai Gerai

(28)

Vertinant darbo patalpų oro kokybę gauta, kad daugiau nei pusė (58,4 proc.) apklaustųjų asmenų savo darbo patalpų oro kokybę vertina vidutiniškai, 29,0 proc. labai gerai ir gerai ir 12,1 proc. respondentų savo darbo patalpų oro kokybę vertina labai blogai ir blogai (3.1.4 pav.). 12,1 58,4 29,5 0 20 40 60 80 100

Labai blogai ir blogai Vidutiniškai Labai gerai ir gerai

P

ro

c.

3.1.4 pav. Respondentų darbo patalpų oro kokybės vertinimo skirstinys (proc.)

(29)

58,1 62,6 88,7 20,3 0 20 40 60 80 100

Blogas oras Blogas kvapas Žema oro

temperatūra Didelis triukšmas

P

ro

c.

3.1.5 pav. Respondentų blogos darbo aplinkos kokybės vertinimas (proc.)

Vertinant respondentų nuomonę apie darbo organizavimą buvo nustatyta, kad beveik pusę (46,6 proc.) tiriamųjų asmenų darbo organizavimas tenkina, 26,6 proc. respondentų nei tenkina, nei netenkina ir 26,8 proc. asmenų visiškai netenkina (3.1.6 pav.).

26,8 26,6 46,6 0 20 40 60 80 100 Visiskai netenkina ir

netenkina Nei tenkina, nei netenkina Greiciau tenkina ir visiskai tenkina

P

ro

c.

3.1.6 pav. Respondentų nuomonės apie darbo organizavimą gydymo įstaigoje skirstinys (proc.)

(30)

aprūpinimas ir materialinė bazė tenkina, 21,9 proc. respondentų nei tenkina, nei netenkina ir 45,1 proc. asmenų visiškai netenkina (3.1.7 pav.).

45,1 21,9 33,0 0 20 40 60 80 100 Visiskai netenkina ir

netenkina Nei tenkina, nei netenkina Greiciau tenkina ir visiskai tenkina

P

ro

c.

3.1.7 pav. Respondentų nuomonės apie gydymo įstaigos techninį aprūpinimą ir materialinę bazę skirstinys (proc.)

Respondentų nuomone daugiau kaip kas antras asmuo pažymėjo patalpų ir aparatūros trūkumą, beveik pusė informacinių technologijų trūkumą, 44,1 – medikamentų trūkumą, kas dešimtas tvarsliavos ir internetinio ryšio trūkumą, o 12,1 proc. pažymėjo kitas priežastis (3.1.8 pav.). 44,1 55,0 10,7 52,3 47,0 10,0 6,2 12,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Medikamentų Aparatūros Tvarsliavos Patalpų Informacinių technologijų Internetinio ryšio Lokalaus telefoninio ryšio Kita

(31)

Vertinant respondentų nuomonę apie gydymo įstaigoje pacientams teikiamų paslaugų kokybę penkiabalėje skalėje gauta, kad 42,5 proc. apklaustųjų asmenų gydymo įstaigoje pacientams teikiamų paslaugų kokybę įvertino ketvertu, 27,4 proc. – įvertino trejetu, beveik ketvirtadalis (24,7 proc.) – penketu, o dvejetu ir vienetu įvertino atitinkamai 3,6 proc. ir 1,8 proc. respondentų (3.1.9 pav.).

1,8 3,6 27,4 42,5 24,7 0 20 40 60 80 100 1 2 3 4 5 Balai

3.1.9 pav. Respondentų nuomonės apie gydymo įstaigoje pacientams teikiamų paslaugų kokybę penkiabalėje skalėje skirstinys (proc.)

(32)

9,3

32,6

58,1

0 20 40 60 80 100 Žymiai pablogejo ir pablogėjo

Iš esmės nepasikeitė Pagerėjo ir ženkliai pagerėjo

Proc.

3.1.10 pav. Respondentų nuomonės apie gydymo įstaigoje pacientams teikiamų paslaugų kokybės pokyčius per pastaruosius metus skirstinys (proc.)

Vertinant respondentų nuomonę apie tenkinantį juos atlyginimą gauta, kad daugumai (76,7 proc.) atlyginimas netenkina, 6,0 proc. nei tenkina, nei netenkina ir tik 17,3 proc. respondentų gaunamas atlyginimas tenkina (3.1.11 pav.).

76,7 6,0

17,3

0 20 40 60 80 100 Visišai netenkina ir netenkina

Nei tenkina, nei netenkina Greičiau tenkina ir visiškai tenkina

Proc.

(33)

3.2. Tiriamųjų asmenų, dirbančių miesto ir rajono stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose, nuomonės apie darbo aplinką vertinimas

Analizuojant tiriamųjų sveikatos priežiūros darbuotojų nuomonę apie darbo aplinką priklausomai nuo darbo vietos buvo gauti reikšmingi skirtumai (χ2=31,287, lls=2, p=0,0005). Beveik 5 kartus dažniau Šiaulių medikai darbo aplinką įvertino blogai lyginant su Joniškio medikais, atitinkamai 9,1 proc. ir 1,8 proc. (p<0,05). 61,5 proc. Joniškio SPĮ darbuotojų ir tik 32,7 proc. Šiaulių SPĮ darbuotojų darbo aplinką įvertino kaip „gerą“ (p<0,05), o darbo aplinką kaip „vidutiniška“ įvertino 58,2 proc. Šiaulių medikų ir trečdalis (36,7 proc.) Joniškio medikų (3.2.1. pav.). 1,8 36,7 61,5 9,1 58,2 32,7 0 10 20 30 40 50 60 70

Blogai Vidutiniškai Gerai

Pr oc . Medicinos personalas Joniškis Šiauliai Chi2_{=31,287, lls=2, p=0,0005}

3.2.1. pav. Tiriamųjų asmenų, dirbančių rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigose,

pasiskirstymas darbo sąlygų vertinimo atžvilgiu

(34)

1,5 98,5 10,5 89,5 0 20 40 60 80 100 Ne Taip Pr oc . Joniškis Šiauliai

3.2.2. pav. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie darbo sąlygas dažnis rajono ir miesto

stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu

Analizuojant tiriamųjų SPĮ darbuotojų nuomonę apie darbo sąlygas rajono ir miesto stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu buvo gauti reikšmingi skirtumai. Šiaulių SPĮ darbuotojai reikšmingai dažniau pažymėjo, kad jie jaučia darbo priemonių ir asmens apsaugos priemonių stygių lyginant su Joniškio SPĮ darbuotojais, atitinkamai 52,6 proc. ir 33,8 proc. (χ2=7,767, lls=1, p=0,005), 22,0 proc. ir 1,5 proc. (χ2=7,767, lls=1, p=0,005) (3.2.1. lentelė).

3.2.1. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie darbo sąlygas dažnis rajono ir miesto

sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu (n=355)

Požymis Atsakymas Joniškis Šiauliai Reikšmingumas

Darbas lydimas emocinės/psichologinės įtampos Ne 1,5 10,5 χ2_{=5,556, lls=1,} p=0,018 Taip 98,5 89,5

(35)

vėdinamose patalpose Taip 23,5 23,0 p=0,925

Kita Ne 100,0 95,1 χ2_{=3,453, lls=1,}

p=0,063

Taip 0 4,9

Analizuojant tiriamųjų sveikatos priežiūros darbuotojų nuomonę apie darbo patalpas rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu buvo gauti reikšmingi skirtumai. Joniškio SPĮ darbuotojų kurie darbo patalpas, t.y. bendrą įspūdį, patalpų apšvietimą, patalpų dydį ir poilsio patalpas vertino kaip „gerai“ buvo reikšmingai daugiau lyginant su Šiaulių SPĮ darbuotojais, atitinkamai 56,9 proc. ir 41,8 proc. (p<0,05), 83,5 proc. ir 60,8 proc. (p<0,05), 71,6 proc. ir 41,2 proc. (p<0,05), 48,6 proc. ir 30,7 proc. (p<0,05) (3.2.2. lentelė).

3.2.2. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie darbo patalpas dažnis rajono ir miesto

Požymis Atsakymas Joniškis Šiauliai Reikšmingumas

Bendras įspūdis Blogai 0 12,1 χ2=17,695, lls=2, p=0,0005 Vidutiniškai 43,1 46,1 Gerai 56,9 41,8 Patalpos apšvieti-mas Blogai 0 7,5 χ2=21,707, lls=2, p=0,0005 Vidutiniškai 16,5 31,7 Gerai 83,5 60,8 Patalpos dydis Blogai 2,8 11,6 χ2=32,478, lls=2, p=0,005 Vidutiniškai 25,7 47,2 Gerai 71,6 41,2 Patalpas poilsiui Blogai 21,1 32,7 χ2=12,706, lls=2, p=0,002 Vidutiniškai 30,3 36,6 Gerai 48,6 30,7

(36)

3.2.3. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės ar darbo vietai/įstaigai reikalingas remontas dažnis

rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu (n=497)

Ar darbo vietai/įstaigai reikalingas remontas Ne 61,5 44,3 χ2=10,012, lls=1, p=0,002 Taip 38,5 55,7

Analizuojant sveikatos priežiūros darbuotojų nuomonę apie darbo aplinką priklausomai nuo oro kokybės darbo vietoje rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu buvo gauti reikšmingi skirtumai (χ2=24,386, lls=2, p=0,0005). Joniškio SPĮ darbuotojų kurie „gerai“ įvertino darbo vietos oro kokybę buvo reikšmingai daugiau lyginant su Šiaulių SPĮ darbuotojais, atitinkamai 42,2 proc. ir 26,0 proc. (p<0,05) (3.2.4. lentelė). 15,5 proc. Šiaulių medikų blogai įvertino darbo vietos oro kokybę, o tokių tiriamųjų tarp Joniškio SPĮ darbuotojų nebuvo nustatyta.

3.2.4. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie oro kokybę darbo vietoje dažnis rajono ir

miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu (n=497)

Oro kokybė darbo vietoje Blogai 0 15,5 χ2=24,386, lls=2, p=0,0005 Vidutiniškai 57,8 58,5 Gerai 42,2 26,0

Vertinant SPĮ darbuotojų nuomonę apie esančias patalpas, kuriose blogas oras rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu buvo gauti reikšmingi skirtumai (χ2=50,637, lls=1, p=0,0005). Šiaulių SPĮ darbuotojų kurie teigiamai atsakė į šį klausimą buvo reikšmingai daugiau lyginant su Joniškio SPĮ darbuotojais, atitinkamai 66,5 proc. ir 28,4 proc. (p<0,05) (3.2.5. lentelė).

3.2.5. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie esančias patalpas, kuriose blogas oro kvapas

dažnis rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu (n=497)

(37)

Analizuojant tiriamųjų SPĮ darbuotojų nuomonę apie blogą orą darbo patalpose rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu buvo gauti reikšmingi skirtumai (χ2=7,185, lls=1, p=0,016). Joniškio SPĮ darbuotojų kurie teigiamai atsakė į šį klausimą buvo reikšmingai daugiau lyginant su Šiaulių SPĮ darbuotojais, atitinkamai 23,6 proc. ir 7,8 proc. (p<0,05) (3.2.6. lentelė).

3.2.6. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie esančias patalpas, kuriose blogas kvapas

dažnis rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu atžvilgiu (n=289)

Blogas oras patalpose

Ne 77,4 92,2 χ2_{=7,185, lls=1,}

p=0,016

Taip 23,6 7,8

Analizuojant tiriamųjų SPĮ darbuotojų nuomonę apie veiksnius, susijusius su blogu patalpų oru, rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu buvo gauti reikšmingi skirtumai. Joniškio SPĮ darbuotojai reikšmingai dažniau tai siejo su sausu patalpų oru lyginant su Šiaulių SPĮ darbuotojais, atitinkamai 22,6 proc. ir 7,8 proc. (χ2=7,185, lls=1, p=0,007) (3.2.7. lentelė). Kitų veiksnių, susijusių su blogu patalpų oru, atžvilgiu Joniškio ir Šiaulių SPĮ darbuotojų nuomonė reikšmingai nesiskyrė.

3.2.7. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie veiksnius, susijusius su blogu patalpų oru,

Požymis

Atsaky-mas

Joniškis Šiauliai Reikšmingumas

Sausas oras Ne 77,4 92,2 χ2_{=7,185, lls=1,} p=0,007 Taip 22,6 7,8 Trūksta gaivaus oro Ne 54,8 37,6 χ2_{=3,444, lls=1,} p=0,063 Taip 45,2 62,4 Dulkėtas oras Ne 100,0 97,3 χ2_{=0,862, lls=1,} p=0,353 Taip 0 2,7 Ne visada galima išvėdinti patalpas Ne 19,4 30,6 χ2_{=1,692, lls=1,} p=0,193 Taip 80,6 69,4 Kita Ne 96,8 91,9 χ2_{=0,950, lls=1,} p=0,330 Taip 3,2 8,1

(38)

patalpų buvo reikšmingai daugiau lyginant su Joniškio SPĮ darbuotojais, atitinkamai 69,1 proc. ir 39,4 proc. (p<0,05) (3.2.8. lentelė).

3.2.8. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie blogą kvapą darbo patalpoje dažnis rajono ir

Blogas kvapas darbo patalpoje Ne 60,6 30,9 χ2_{=31,885, lls=1,} p=0,0005 Taip 39,4 69,1

Analizuojant tiriamųjų SPĮ darbuotojų nuomonę apie veiksnius susijusius su blogu patalpų kvapu rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu buvo gauti reikšmingi skirtumai. Šiaulių SPĮ darbuotojų kurie jautė kanalizacijos vamzdynų bei chemikalų/dezinfektantų kvapą buvo reikšmingai daugiau lyginant su Joniškio SPĮ darbuotojais, atitinkamai 48,5 proc. ir 25,6 proc. (χ2=7,859, lls=1, p=0,005) ir 21,3 proc. ir 2,3 proc. (χ2=8,764, lls=1, p=0,003) (3.2.9. lentelė).

3.2.9. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie veiksnius susijusius su blogu patalpų kvapu

Rūkomų cigarečių kvapas

Ne 44,2 40,7 χ2_{=0,189, lls=1, p=0,664}

Taip 55,8 59,3

Kvapas iš tualetų bei dušų Ne 20,9 26,9 χ2_{=0,678, lls=1, p=0,410} Taip 79,1 73,1 Kanalizacijos vamzdynų kvapas Ne 74,4 51,5 χ2_{=7,859, lls=1, p=0,005} Taip 25,6 48,5 Chemikalų/dezinf ektantų kvapas Ne 97,7 78,7 χ2_{=8,764, lls=1, p=0,003} Taip 2,3 21,3 Pelėsių kvapas Ne 76,7 74,3 χ2_{=0,121, lls=1, p=0,728} Taip 23,3 25,7

(39)

3.2.10. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie oro temperatūrą darbo vietoje dažnis rajono

ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu (n=497)

Oro temperatūra darbo vietoje Optimali 1,8 10,3 χ2=7,936, lls=2, p=0,019 Per žema 95,4 86,9 Per aukšta 2,8 2,8

Vertinant SPĮ darbuotojų nuomonę apie triukšmą darbo vietoje rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu buvo gauti reikšmingi skirtumai (χ2=6,167, lls=1, p=0,013). Šiaulių SPĮ darbuotojų kurie teigiamai atsakė į šį klausimą buvo reikšmingai daugiau lyginant su Joniškio SPĮ darbuotojais, atitinkamai 42,5 proc. ir 29,4 proc. (p<0,05) (3.2.11. lentelė).

3.2.11. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie triukšmą darbo vietoje dažnis rajono ir

Patiriamas triukšmas darbo vietoje Ne 70,6 57,5 χ2_{=6,167, lls=1,} p=0,013 Taip 29,4 42,5

Analizuojant sveikatos priežiūros darbuotojų nuomonę apie triukšmo lygį darbo vietoje rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu buvo gauti reikšmingi skirtumai (χ2=6,968, lls=2, p=0,008). Šiaulių SPĮ darbuotojų kurie darbo aplinkos triukšmą įvertino kaip per didelį buvo 8 kartus daugiau lyginant su Joniškio SPĮ darbuotojais, atitinkamai 23,6 proc. ir 3,1 proc. (p<0,05) (3.2.12. lentelė).

3.2.12. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie triukšmo lygį darbo vietoje dažnis rajono ir

Triukšmo lygis

Optimalus 96,9 76,4 χ2=6,968, lls=1,

p=0,008

Per didelis 3,1 23,6

(40)

priežiūros darbuotojai vidutiniškai 5,8 karto (95 proc. 1,37-24,79) blogiau vertino savo darbo aplinką (3.2.13. lentelė).

3.2.13. lentelė. Galimybė blogai vertinti savo darbo sąlygas lyties, amžiaus, SPĮ lokalizacijos,

SPĮ tipo ir medikų specializacijos atžvilgiu (daugiaveiksnė logistinė regresija)

Požymiai Grupės B ŠS 95 proc. PI p reikšmė Apatinė riba Viršutinė riba Amžius <=38 0,829 39-45 0,129 1,14 0,46 2,82 0,782 46-52 -0,334 0,72 0,26 1,98 0,519 >52 -0,129 0,88 0,33 2,33 0,796 Lytis Vyriška 1,132 3,10 0,98 9,79 0,054 SPĮ lokalizacija Šiauliai 1,764 5,84 1,37 24,79 0,017 SPĮ tipas Stacionaras 0,801 2,23 0,50 9,88 0,292 Specializacija Gydytojas -0,410 0,66 0,28 1,57 0,350

(41)

3.2.14. lentelė. Galimybė blogai vertinti savo darbo sąlygas amžiaus ir atskirų darbo sąlygų parametrų atžvilgiu Požymiai Grupės B ŠS 95 proc. PI p reikšmė Apatinė riba Viršutinė riba Amžius -0,030 0,970 0,950 0,991 0,005 Darbo sąlygos Darbas lydimas emocinės/psicholo ginės įtampos -0,439 0,645 0,197 2,110 0,468 Darbas lydimas fizinės įtampos 0,322 1,380 0,593 3,214 0,455 Darbo priemonių stygius -0,352 0,703 0,309 1,601 0,402 Asmens apsaugos priemonių stygius 1,910 6,753 2,611 17,462 0,000 Darbas su dezinfekcinėmis medžiagomis -2,031 0,131 0,048 0,357 0,000 Darbas ankštose patalpose -0,200 0,819 0,325 2,064 0,672 Darbas blogai vėdinamose patalpose -0,029 0,971 0,332 2,839 0,957 Kita 0,851 2,342 0,438 12,530 0,320

(42)

3.2.15. lentelė. Galimybė blogai vertinti savo darbo patalpų bendrą įspūdį lyties, amžiaus, SPĮ

lokalizacijos, SPĮ tipo ir medikų specializacijos atžvilgiu (daugiaveiksnė logistinė regresija)

Požymiai Grupės B ŠS 95 proc. PI _p reikšmė Apatinė riba Viršutinė riba Amžius <=38 0,197 39-45 -0,425 0,654 0,389 1,099 0,109 46-52 -0,186 0,830 0,492 1,403 0,487 >52 -0,524 0,592 0,348 1,008 0,053 Lytis Vyriška 1,627 5,090 2,369 10,938 0,0005 SPĮ lokalizacija Šiauliai 0,748 2,113 1,346 3,319 0,001 SPĮ tipas Stacionaras 0,107 1,113 0,610 2,032 0,727 Specializacija Gydytojas -0,642 0,526 0,346 0,800 0,003

Vertinant galimybę blogai manyti apie savo darbo patalpų oro kokybę į modelį įtraukiant lytį, amžių, SPĮ lokalizaciją, SPĮ tipą, medikų specializaciją bei darbo stažą buvo nustatyta, kad vyriška lytis, SPĮ lokalizacija (Šiauliuose dirbantys medikai) ir didesnis darbo stažas (22> metų) didino galimybę savo darbo patalpų oro kokybę vertinti blogai, atitinkamai vidutiniškai 2,0 (95 proc. 2,17-25,98), 2,6 karto (95 proc. PI 1,60-4,18) ir 3,9 karto (95 proc. PI 1,76-8,67) ir 4,3 karto (95 proc. PI 1,46-12,80), o vyresnis amžius galimybę reikšmingai mažino vidutiniškai 58 proc. (95 proc. 0,19-0,94) (3.2.16. lentelė).

3.2.16. lentelė. Galimybė blogai vertinti savo darbo patalpų oro kokybę lyties, amžiaus, SPĮ

(43)

3.3. Tiriamųjų asmenų, dirbančių stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose, nuomonės apie sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą vertinimas

Analizuojant sveikatos priežiūros darbuotojų nuomonę apie darbo organizavimą gydymo įstaigoje rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu buvo gauti reikšmingi skirtumai (χ2=33,686, lls=2, p=0,0005). Joniškio SPĮ darbuotojų kuriuos darbo organizavimas visiškai tenkina buvo reikšmingai daugiau lyginant su Šiaulių SPĮ darbuotojais, atitinkamai 56,0 proc. ir 44,1 proc. (p<0,05). Net trečdalį (32,7 proc.) Šiaulių medikų darbo organizavimas visiškai netenkina, o tokių tiriamųjų tarp Joniškio SPĮ darbuotojų buvo nustatyta tik 5,5 proc. (p<0,05) (3.3.1. lentelė).

3.3.1. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie darbo organizavimą gydymo įstaigoje dažnis

Darbo organizavimas gydymo įstaigoje Visiškai netenkina 5,5 32,7 χ2_{=33,686, lls=2,} p=0,0005 Nei tenkina, nei netenkina 38,5 23,2 Visiškai tenkina 56,0 44,1

Analizuojant sveikatos priežiūros darbuotojų nuomonę apie gydymo įstaigos techninį aprūpinimą, materialinę bazę rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu buvo gauti reikšmingi skirtumai (χ2=16,007, lls=2, p=0,0005). Joniškio SPĮ darbuotojų kuriuos gydymo įstaigos techninis aprūpinimas ir materialinė bazė visiškai tenkina buvo reikšmingai daugiau lyginant su Šiaulių SPĮ darbuotojais, atitinkamai 45,0 proc. ir 29,6 proc. (p<0,05). Beveik pusę (49,7 proc.) Šiaulių medikų darbo aplinka visiškai netenkina, o tokių tiriamųjų tarp Joniškio SPĮ darbuotojų buvo nustatyta 28,4 proc. (p<0,05) (3.3.2 lentelė).

3.3.2. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie gydymo įstaigos techninį aprūpinimą,

materialinę bazę dažnis rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu (n=497)

(44)

Analizuojant tiriamųjų SPĮ darbuotojų nuomonę apie trūkstamas priemones bei veiksnius, kurie susiję su atliekamo darbo kokybe gydymo įstaigoje rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu buvo gauti reikšmingi skirtumai. Joniškio SPĮ darbuotojai reikšmingai dažniau pažymėjo, kad jų gydymo įstaigoje trūksta medikamentų, informacinių technologijų, internetinio ryšio bei lokalaus telefoninio ryšio lyginant su Šiaulių SPĮ darbuotojais, o Šiaulių SPĮ darbuotojai reikšmingai dažniau pažymėjo, kad trūksta aparatūros bei patalpų lyginant su Joniškio SPĮ darbuotojais (3.3.3. lentelė).

3.3.3. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės, apie trūkstamas priemones bei veiksnius, kurie

susiję su atliekamo darbo kokybe gydymo įstaigoje, dažnis rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu (n=449)

Medikamentų Ne 41,3 60,6 χ2_{=12,477, lls=1,} p=0,0005 Taip 58,7 39,4 Aparatūros Ne 62,4 39,4 χ2_{=17,602, lls=1,} p=0,0005 Taip 37,6 60,6 Tvarsliavos Ne 90,8 88,8 χ2_{=0,347, lls=1,} p=0,556 Taip 9,2 11,2 Patalpų Ne 64,2 42,4 χ2_{=15,822, lls=1,} p=0,0005 Taip 35,8 57,6 Informacinių technologijų Ne 38,5 57,6 χ2_{=12,107, lls=1,} p=0,001 Taip 61,5 42,5 Internetinio ryšio Ne 79,8 93,2 χ2_{=16,481, lls=1,} p=0,0005 Taip 20,2 6,8 Lokalaus telefoninio ryšio Ne 89,0 95,3 χ2_{=5,608, lls=1,} p=0,018 Taip 11,0 4,7 Kita Ne 91,7 86,9 χ2_{=1,915, lls=1,} p=0,166 Taip 8,3 13,1

(45)

3.3.4. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės, apie gydymo įstaigoje pacientams teikiamų

paslaugų kokybę penkiabalėje skalėje, dažnis rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu (n=497)

Požymis Balai Joniškis Šiauliai Reikšmingumas

Gydymo įstaigoje pacientams teikiamų paslaugų kokybė 1 8,3 0 χ2_{=70,529, lls=4,} p=0,0005 U=20608,5, p=0,431 2 0,9 4,4 3 12,8 31,4 4 65,1 36,1 5 12,8 28,1 Vidurkis 3,73 3,88

Analizuojant SPĮ darbuotojų nuomonę apie gydymo įstaigoje pacientams teikiamų paslaugų kokybę penkiabalėje skalėje per pastaruosius metus rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu nebuvo gauta reikšmingų skirtumų (3.3.5. lentelė).

3.3.5. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės, apie gydymo įstaigoje pacientams teikiamų

paslaugų kokybę penkiabalėje skalėje per pastaruosius metus, dažnis rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu (n=497)

Kaip pasikeitė gydymo įstaigoje pacientams teikiamų paslaugų kokybė per pastaruosius metus Žymiai pablogėjo 9,2 9,3 χ2_{=2,423, lls=2,} p=0,298 Iš esmės nepasikeitė 26,6 34,3 Ženkliai pagerėjo 64,2 56,4

(46)

3.3.6. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie darbo atlyginimą dažnis rajono ir miesto

Darbo

atlyginimas Visiškai netenkina 69,7 78,6 χ

2_{=38,274, lls=2,} p=0,0005

Nei tenkina, nei netenkina

18,4 2,6

Visiškai tenkina 11,9 18,8

Analizuojant sveikatos priežiūros darbuotojų nuomonę apie šalies sveikatos apsaugos sistemą rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu nebuvo gauta reikšmingų skirtumų, nors blogai sveikatos priežiūros sistemą įvertimo net du trečdaliai sveikatos priežiūros darbuotojų, o gerai vos 5 proc. SPĮ darbuotojų (3.3.7. lentelė).

3.3.7. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie sveikatos apsaugos sistemą vertinimo dažnis

Sveikatos apsaugos sistemos vertinimas Blogai 66,1 69,6 χ2=0,960, lls=2, p=0,619 Nei blogai, nei

gerai 27,5 26,0

Gerai 6,4 4,4

(47)

3.3.8. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie pagrindinius sveikatos priežiūros sistemos

trūkumus Lietuvoje dažnis rajono ir miesto sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu (n=497)

Požymis Atsakymas Joniškis Šiauli

ai Reikšmingumas Maži atlyginimai Ne 1,8 1,8 χ2_{=0,000, lls=1,} p=0,983 Taip 98,2 98,2 Per mažas sveikatos apsaugos finansavimas Ne 28,4 16,5 χ2_{=7,854, lls=1,} p=0,005 Taip 71,6 83,5 Dažnai besikeičianti sveikatos draudimo tvarka Ne 46,8 26,0 χ2_{=17,271, lls=1,} p=0,0005 Taip 53,2 74,0

Per didelis kiekis dokumentų kuriuos reikia pildyti Ne 30,3 59,3 χ2_{=28,730, lls=1,} p=0,0005 Taip 69,7 40,7 Sveikatos priežiūrai priskirtų socialinių problemų sprendimai Ne 63,3 81,7 χ2=16,606, lls=1, p=0,0005 Taip 36,7 18,3 Ambulatorinių įstaigų atskyrimas į pirminius sveikatos priežiūros centrus ir konsultacines poliklinikas Ne 100,0 86,6 χ2_{=16,315, lls=1,} p=0,0005 Taip 0 13,4

Per ilgas darbo laikas

Ne 56,0 37,9 χ2_{=11,426, lls=1,}

p=0,001

Taip 44,0 62,1

(48)

3.2.9. lentelė. Tiriamųjų asmenų nuomonės apie galimybę vykti dirbti į kurią nors užsienio šalį

Ar atsiradus galimybei vyktų dirbti į kurią nors užsienio šalį

Ne 18,3 22,9 χ2=1,419, lls=2,

p=0,492

Taip 44,0 44,3

Nežinau 37,6 32,7

Logistinės regresijos metodu analizuojant galimybę blogai vertinti darbo organizavimą gydymo įstaigoje į modelį įtraukiant lytį, amžių, SPĮ lokalizaciją, SPĮ tipą, specializaciją bei darbo stažą nustatyta, kad vyriška lytis, SPĮ lokalizacija (Šiauliuose dirbantys medikai) ir didesnis darbo stažas (>30 metų) didino galimybę blogai vertinti darbo organizavimą savo įstaigoje, atitinkamai vidutiniškai 2,0 (95 proc. 0,99-4,08),1,8 karto (95 proc. PI 1,15-2,84) ir 2,8 karto (95 proc. PI 1,05-7,64), o vyresnis amžius (46-52 metų), SPĮ tipas (stacionaras) ir medikų specializacija (gydytojas) galimybę mažino, atitinkamai vidutiniškai 63 proc., 57 proc. ir 43 proc. (3.3.10. lentelė).

3.3.10. lentelė. Galimybė blogai vertinti darbo organizavimą gydymo įstaigoje lyties, amžiaus,

SPĮ lokalizacijos, SPĮ tipo, medikų specializacijos bei darbo stažo atžvilgiu (daugiaveiksnė logistinė regresija) Požymiai Grupės B ŠS 95 proc. PI p reikšmė Apatinė riba Viršutinė riba Amžius <=38 0,006 39-45 0,186 1,204 0,693 2,092 0,510 46-52 -0,988 0,372 0,174 0,797 0,011 >52 -0,729 0,482 0,175 1,329 0,159 Lytis Vyriška 0,699 2,012 0,992 4,082 0,010 SPĮ lokalizacija Šiauliai 0,594 1,811 1,155 2,840 0,053 SPĮ tipas Stacionaras -0,843 0,430 0,226 0,821 0,010 Specializacija Gydytojas -0,564 0,569 0,363 0,890 0,014 Stažas (metais) <=15 0,109 16-21 0,273 1,314 0,746 2,314 0,344 22-30 0,087 1,091 0,531 2,241 0,813 >30 1,042 2,835 1,052 7,639 0,039

(49)

stažas (16> metų) didino galimybę blogai vertinti gydymo įstaigos techninį aprūpinimą ir materialinę bazę, atitinkamai vidutiniškai 2,5 (95 proc. 1,56-3,95) ir nuo 2,1 iki 7,6 karto, o vyresnis amžius (46-52 metų ir didesnis) bei medikų specializacija (gydytojas) galimybę reikšmingai mažino, atitinkamai amžius vidutiniškai nuo 57 iki 80 proc., gydytojo profesija – vidutiniškai 62 proc. (3.3.11. lentelė).

3.3.11. lentelė. Galimybė blogai vertinti gydymo įstaigos techninį aprūpinimą ir materialinę

bazę lyties, amžiaus, SPĮ lokalizacijos, SPĮ tipo, medikų specializacijos bei darbo stažo atžvilgiu (daugiaveiksnė logistinė regresija)

Požymiai Grupės B ŠS 95 proc. PI _p reikšmė Apatinė riba Viršutinė riba Amžius <=38 0,008 39-45 0,157 1,170 0,643 2,129 0,606 46-52 -0,852 0,426 0,187 0,973 0,043 >52 -1,615 0,199 0,065 0,613 0,005 Lytis Vyriška 0,672 1,958 0,950 4,035 0,000 SPĮ lokalizacija Šiauliai 0,908 2,479 1,555 3,951 0,068 SPĮ tipas Stacionaras -0,527 0,591 0,301 1,157 0,125 Specializacija Gydytojas -0,965 0,381 0,240 0,605 0,000 Stažas (metais) <=15 0,002 16-21 0,720 2,054 1,094 3,858 0,025 22-30 1,222 3,395 1,514 7,610 0,003 >30 2,022 7,555 2,447 23,326 0,000

(50)

3.3.12. lentelė. Galimybė blogai vertinti gydymo įstaigos paslaugų kokybę lyties, amžiaus, SPĮ

(51)

REZULTATŲ APTARIMAS

Didėjant konkurencijai tarp SPĮ būtina skatinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovus ir visą personalą gerinti darbo aplinką, darbų organizavimą bei teikiamų paslaugų kokybę. Siekiant gerinti aukščiau išvardintus veiksnius, būtinas nuolatinis jų vertinimas. Šių duomenų įvertinimas turi daug privalumų: surenkami duomenys, padedantys sveikatos paslaugų teikėjams atkreipti dėmesį į tas darbo aplinkos vietas bei organizavimo sritis, kurias reikia tobulinti arba keisti [42]. Duomenys apie paslaugų kokybę taip pat yra nekokybiškų paslaugų indikatorius. Vertinant ir keičiant įstaigos darbo aplinką bei priemones, o taip pat organizavimo procesus, gerinant teikiamų paslaugų kokybę, svarbu žinoti, kaip patys paslaugų teikėjai, t.y. medicinos darbuotojai, vertina įstaigos teikiamas paslaugas [43].