• Non ci sono risultati.

PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MAITINIMOSI MOKYKLOJE ĮPROČIŲ IR MOKSLEIVIŲ JŲ TĖVŲ BEI MAITINIMO ORGANIZATORIŲ POŽIŪRIO Į NAUJĄ MAITINIMO TVARKĄ VERTINIMAS

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MAITINIMOSI MOKYKLOJE ĮPROČIŲ IR MOKSLEIVIŲ JŲ TĖVŲ BEI MAITINIMO ORGANIZATORIŲ POŽIŪRIO Į NAUJĄ MAITINIMO TVARKĄ VERTINIMAS"

Copied!
80
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Ernesta Barisienė

PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MAITINIMOSI MOKYKLOJE ĮPROČIŲ

IR MOKSLEIVIŲ JŲ TĖVŲ BEI MAITINIMO ORGANIZATORIŲ POŽIŪRIO

Į NAUJĄ MAITINIMO TVARKĄ VERTINIMAS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

(Taikomoji visuomenės sveikata, Visuomenės sveikata ir mityba)

Studentė Mokslinė vadovė

Ernesta Barisienė Doc. dr.Vilma Kriaučionienė

(2)

2

SANTRAUKA

Taikomoji visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MAITINIMOSI MOKYKLOJE ĮPROČIŲ IR MOKSLEIVIŲ JŲ TĖVŲ BEI MAITINIMO ORGANIZATORIŲ POŽIŪRIO Į NAUJĄ MAITINIMO TVARKĄ VERTINIMAS

Ernesta Barisienė

Mokslinė vadovė doc. dr. Vilma Kriaučionienė

Lietuvos sveikatos mokslo universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas, 2020; 68 p.

Darbo tikslas - ištirti pradinių klasių moksleivių maitinimosi mokykloje įpročius ir įvertinti

moksleivių, jų tėvų bei maitinimo organizatorių požiūrį į naują maitinimo tvarką.

Darbo uždaviniai: nustatyti pradinių klasių moksleivių maitinimosi mokykloje įpročius ir

pasitenkinimą nauja maitinimo mokykloje tvarka; įvertinti moksleivių tėvų požiūrį į naują maitinimo tvarką; nustatyti problemas su kuriomis susiduria maitinimo organizatoriai, įgyvendindami naują maitinimo tvarką.

Metodika. Momentinis tyrimas atliktas 2019 m. lapkričio - gruodžio mėn., Kazlų Rūdos pradinėje

mokykloje, anoniminės anketinės apklausos būdu. Tyrimo metu buvo apklausti 129, 3-4 klasių moksleiviai, 129 jų tėvai, bei 4 mokyklos maitinimo organizatoriai. Anoniminės apklausos metu tiriamieji pildė klausimyną, kurį sudarė klausimai apie tirtųjų socialinius ir demografinius duomenis, moksleivių mitybos įpročius, pasitenkinimą mokyklos maistu ir pasikeitusia nauja maitinimo organizavimo tvarka. Taip pat buvo atliktas kelių dienų stebėjimas mokyklos valgykloje, siekiant išsiaiškinti, kokius patiekalus ir produktus renkasi moksleiviai ir kurią jų dalį suvalgo. Skirtumai tarp kokybinių požymių buvo vertinami taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų ir Z kriterijų su Bonferroni korekcija. Kiekybinių požymių pokyčiams vertinti skaičiuota ANOVA arba Kruskal-Wallis testas.

Rezultatai. 78,3 proc. mergaičių ir 69,5 proc. berniukų pietus mokykloje valgo bent kelis kartus per

savaitę arba kasdien. 14 proc. mokinių niekada nesuvalgo pietų mokyklos valgykloje. Dažniausiai pietų mokykloje metu moksleiviai palieka nesuvalgytas košes, daržoves ir sriubą. Pusė dalis vaikų (52,7 proc.) papietavę mokykloje jaučiasi sotūs. Tik 9,3 proc. mokinių niekada į mokyklą nesineša užkandžių. Įsigaliojus naujai maitinimo organizavimo tvarkai, mokykloje įvyko mokinių maitinimo pakeitimai ir didžioji dalis mokinių žymaus maisto pokyčių nepastebėjo.

(3)

3

Tik pusė dalis tėvų dažniausiai domisi savo vaiko mityba mokykloje. Daugiau nei pusė tėvų mano, kad jų vaikas mokykloje gauna sveiką ir subalansuotą maistą tik iš dalies. Su LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu, dėl naujos maitinimo organizavimo tvarkos ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose 62,8 proc. tėvų susipažinę nėra arba susipažinę tik iš dalies. Tik 31,1 proc. tėvų dažnai arba visada domisi mokykloje pateikiamu vaikų valgiaraščiu. Maitinimo organizatorės pasikeitusią naują maitinimo organizavimo tvarką vertina labai blogai, jos neturi visos reikalingos įrangos naująjai maitinimo tvarkai organizuoti. Darbuotojoms sunku pagaminti skanų maistą be reikalingų skoniui gerinti produktų. Maitinimo organizatorės norėtų vėl įtraukti į vaikų maitinimo racioną - grietinę, cukrų, uogienę, džiuvėsius, majonezą, duoti daugiau bulvinių patiekalų. Atlikus dviejų dienų stebėjimą mokykloje pamatėme, kad mokiniai noriai valgė mėsą ir žuvį, didžioji dalis mokinių nevalgė sriubų ir košių, iš pasiūlytų kelių daržovių - garnyro pasirinkimų, rinkosi tik vieną ir ne visada suvalgydavo. Pateiktus vaisius visada suvalgydavo ar pasiimdavo.

Išvados. Daugumos moksleivių mitybos įpročiai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų.Vyresnio

amžiaus tėvai yra dažniau susipažinę su naująja maitinimo organizavimo tvarka mokykloje nei jaunesnio amžiaus tėvai. Maitinimo organizatoriai nėra patenkinti pasikeitusia naująja maitinimo organizavimo tvarka, jiems sunku paruošti maistą pagal naująsias rekomendacijas.

Raktiniai žodžiai: Mitybos įpročiai, nauja maitinimo organizavimo tvarka, pradinių klasių

(4)

4

SUMMARY

Applied Public Health (Public Health and Nutrition)

ASSESSMENT OF SCHOOL EATING HABITS OF PRIMARY SCHOOL STUDENTS AND ATTITUDES OF STUDENTS, THEIR PARENTS AND CATERING ORGANIZERS TOWARDS THE NEW CATERING ORDER

Ernesta Barisienė

Supervisor Assoc. Prof. Dr. Vilma Kriaučionienė

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas, 2020; 68 p.

The aim of the thesis was to investigate the school eating habits of primary school students and to

assess the attitudes of students, their parents and catering organizers towards the new catering order.

Objectives of the thesis: to identify school eating habits and satisfaction of primary school students

with the new school catering order; to assess the attitudes of parents of students towards the new catering order; to identify problems faced by catering organizers in implementing the new catering order.

Methodology. Cross-sectional survey was conducted in November-December 2019 at Kazlų Rūda Primary School, by means of an anonymous questionnaire. During the research, 129 students of 3-4 grades, 129 their parents, and 4 school catering organizers were interviewed. During the anonymous survey, the respondents filled in a questionnaire consisting of questions about the respondents’ social and demographic data, students’ eating habits, satisfaction with school food and the changed new order of catering organization.A few-day observation was also made in the school canteen in order to find out what dishes and products the students choose and what part of them they eat. Differences between qualitative traits were assessed using the chi-square (χ2) criterion and the Z-criterion with Bonferroni correction. ANOVA or Kruskal-Wallis test was used for calculations in order to assess changes in quantitative traits.

Results. 78.3 per cent of girls and 69.5 per cent of boys eat lunch at school at least several times a

week or daily. 14 per cent of students never eat lunch in a school canteen. Usually at lunch at school, students leave uneaten porridge, vegetables and soup. Half of the children (52.7 per cent) feel full after lunch at school. Only 9.3 per cent of students never bring snacks to school.With the entry into force of the new catering organization order, changes in student catering took place at the school and the majority of students did not notice significant changes in food.

(5)

5

Only half of parents are usually interested in their child’s nutrition at school. More than half of parents believe that their child receives healthy and balanced food at school only in part. 62.8 per cent of parents are not acquainted or they are only partially acquainted with the order of the Minister of Health of the Republic of Lithuania on the new procedure for organizing meals in pre-school education, general education schools and children’s social care institutions. Only 31.1 per cent of parents are often or always interested in the children’s menu at school.

Catering organizers evaluate the changed new catering order very badly, they do not have all the necessary equipment to organize the new catering order.It is difficult for workers to prepare delicious food without the products needed to improve the taste. Catering organizers would like to include sour cream, sugar, jam, rusks, mayonnaise in the children’s diet, and give more potato dishes.

After two days of observation at school, we saw that students willingly ate meat and fish, most of the students did not eat soups and porridges, they chose only one of the several vegetable-garnish options offered, and did not always eat. The fruit given to them was always eaten or taken with them.

Conclusions. The eating habits of most students do not meet the recommendations for a healthy diet.

Older parents are more likely to be familiar with the new school meal order than younger parents. Catering organizers are not satisfied with the changed new catering organization order, and they find it difficult to prepare food according to the new recommendations.

(6)

6

TURINYS

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1 Mitybos reikšmė sveikatai ... 11

1.2 Pradinių klasių moksleivių mitybos įpročiai... 13

1.3 Pagrindinės sveikos vaikų mitybos taisyklės ... 16

1.4 Maisto pasirinkimo piramidė ... 18

1.2 VAIKŲ MITYBOS GERINIMAS LIETUVOJE ... 20

1.2.1 Svarbiausios Lietuvos priemonės, skirtos vaikų mitybai gerinti ... 20

1.2.2 Pagrindinai ES politiniai dokumentai, skirti vaikų mitybai gerinti ... 22

1.2.3 Maitinimo organizavimo ugdymo įstaigose tvarkos pakeitimas ... 24

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 27

2.1 Tiriamųjų kontingentas ... 27

2.2 Tyrimo organizavimas ... 27

2.3 Tyrimo klausimynas... 28

2.4 Statistinė analizė ... 30

3. REZULTATAI ... 31

3.1 Tiriamojo kontingento charakteristika ... 31

3.2 Moksleivių maitinimosi mokykloje įpročiai ir požiūris į naują maitinimo tvarką ... 32

3.3 Tėvų požiūris į naują maitinimo organizavimo tvarką ... 42

3.4 Problemos su kuriomis susiduria maitinimo organizatoriai įgyvendindami naują maitinimo tvarką... 50

3.5 Kelių dienų stebėjimas mokyklos valgykloje ... 52

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 55

IŠVADOS ... 58

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 59

LITERATŪRA ... 61

(7)

7

SANTRUMPOS

PSO - Pasaulio sveikatos organizacija;

ŠKL – Širdies ir kraujagyslių ligos; ES - Europos sąjunga;

UNICEF – Jungtinių Tautų Vaikų fondas;

GMO – genetiškai modifikuotas organizmas;

JT – Jungtinės Tautos;

LR – Lietuvos Respublika;

ES – Europos sąjunga;

NPL – naujagimiui palanki ligoninė;

(8)

8

ĮVADAS

Tyrimo problema. Vaikų mitybos problema aktuali visame pasaulyje. Pastaruoju metu šia

tema kilęs ypač didelis mokslininkų susidomėjimas, dėl vis didėjančio mokinių antsvorio ir kitų su netinkama mityba susijusių lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimo [1]. Vaikai valgo dažniausiai tą, ką valgo visa šeima, todėl nenuostabu, kad vaikų ir suaugusių mitybos problemos išlieka labai panašios: vaikai per mažai vartoja vaisių ir daržovių, grūdinių produktų, per daug riebalų ir cukrų, užkandžiauja saldžiai, mėgsta greitą pagamintą maistą, nesilaiko maitinimosi režimo ir pan. [2,17]. Nustatyta, kad mokiniai dažnai užkandžiauja nesveikais užkandžiais ne tik namuose, tačiau ir būdami mokykloje, nuo kurių gali išsivystyti įvairūs sveikatos sutrikimai [3]. Prastai besimaitinantys vaikai greitai pavargsta, mažėja jų protinis ir fizinis aktyvumas, dėmesio koncentracija, blogėja atmintis ir mokymosi rezultatai, gali sutrikti jų augimas, vėluoti lytinė branda [4].

Darbo aktualumas. Įrodyta, kad sveiki mitybos įpročiai susiformuoja jau vaikystėje, todėl

ypatingai svarbu juos diegti ir formuoti ankstyvame amžiuje. Todėl kiekvienos visuomenės svarbiausias uždavinys yra užtikrinti gerą vaikų sveikatą ir sveiką, bei kokybišką gyvenimą [5]. Pradinukui pradėjus lankyti mokyklą keičiasi ir jo mitybos įpročiai. Mokykla tampa mitybos įpročių ugdymo dalimi, kadangi ugdymo įstaigoje vaikas praleidžia didelę dienos laiko dalį, todėl svarbu užtikrinti, kad nepalankūs sveikatai maisto produktai nepatektų į ugdymo įstaigą, kad būtų pagerintas maisto produktų asortimentas mokyklų valgyklose, bufetuose, užkandžių ir gėrimų automatuose. Maitinimasis mokyklų valgyklose padeda mokiniams ugdyti sveikos mitybos įpročius [6]. Todėl svarbus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymas ne tik šeimoje, bet ir mokykloje - suteikiant sveikos mitybos žinių, bei ugdant gebėjimus kasdienėse situacijose [7,8]. Pastaraisiais metais atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad vaikų mityba nevisavertė, neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Tai skatina analizuoti vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymo galimybes ir ieškoti efektyvių ugdymo būdų [9].

Darbo naujumas. Šiame darbe analizuojama pradinių klasių moksleivių, jų tėvų, bei mokyklos

maitinimo organizatorių požiūriai ir pasitenkinimas nauja maitinimo organizavimo tvarka ugdymo įstaigoje, kuri buvo patvirtinta 2018 m. rugsėjo 1d., ir sukėlė daug diskusijų tarp tėvų ir visuomenėje. Taip pat vertinami pradinio amžiaus vaikų mitybos ir jų šeimų valgymo įpročiai. Pasikeitus naujai maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimui, vis dar nėra pakankamai duomenų ir atliktų

(9)

9

tyrimų, kaip moksleiviai ir jų tėvai prisitaiko prie naujos maitinimo tvarkos ir su kokiomis problemomis susiduria maitinimo organizatoriai įgyvendindami naująją tvarką.

Teorinė ir praktinė reikšmė. Šis darbas papildo mokslines žinias apie pradinių klasių

moksleivių mitybą įvedus naują maitinimo tvarką, kaip mokiniai priima naujoves susijusias su jų mityba. Taip pat tyrimas atskleidė su kokiais sunkumais susiduria maitinimo organizatoriai ir mokinių tėvai, mokykloje įvedus naują maitinimo organizavimo tvarką. Gauti duomenys galėtų pasitarnauti kryptingų moksleivių sveikatos mitybos ugdymo programų ruošimui, padėtų visuomenės sveikatos specialistams atkreipti dėmesį į naujos maitinimo tvarkos privalumus ir esamus trūkumus.

Darbo autorės indėlis. Autorė parengė klausimynus, atliko tėvų, mokinių ir maitinimo

organizatorių apklausą, suvedė gautus duomenis į kompiuterį ir atliko jų statistinę analizę. Išanalizuoti duomenys apibendrinti šiame magistro baigiamajame darbe.

(10)

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - ištirti pradinių klasių moksleivių maitinimosi mokykloje įpročius ir įvertinti

moksleivių, jų tėvų bei maitinimo organizatorių požiūrį į naują maitinimo tvarką.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti pradinių klasių moksleivių maitinimosi mokykloje įpročius ir pasitenkinimą nauja maitinimo mokykloje tvarka;

2. Įvertinti moksleivių tėvų požiūrį į naują maitinimo tvarką;

3. Nustatyti problemas su kuriomis susiduria maitinimo organizatoriai, įgyvendindami naują maitinimo tvarką.

(11)

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Mitybos reikšmė sveikatai

Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui. Tai ir visos tautos, valstybės turtas, kurio dėka žmogus kaupia socialines, materialines, kultūrines vertybes, kuria visuomenės gerovę [10].

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 50 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo gyvensenos, 30-40 proc. nuo jį supančios aplinkos, 10-15 proc. nuo paveldėjimo ir tik 8-10 proc. nuo sveikatos apsaugos. Kiekvienam žmogui suteiktas tam tikras sveikatos potencialas, kurį jis turi stiprinti visą gyvenimą jis pats turi rūpintis sveikata, stiprinti ir gerinti ją [11]. O tam reikia laikytis tam tikrų gyvensenos principų: sveikos mitybos, fizinių ir psichoemocinių galių stiprinimo, fizinio lavinimosi ir grūdinimosi.

Mityba – tai suma visų procesų ir funkcijų, nulemiančių organizmo augimą ir vystymąsi, išsaugojimą ir atsikūrimą. Maistu vadiname medžiagą, kurios elementai gali pavirsti organizmo audiniais bei skysčiais ir yra organizmo vartojami bet kurioms jo funkcijoms atlikti [12]. Visos organizmo dalys, visos jo funkcijos priklauso nuo medžiagų, kurias iš maistinių medžiagų pasisavina kraujas. Nuo maisto priklauso žmogaus sveikata, imunitetas, atsparumas negalavimams taip pat ir išvaizda [4].

Sveiką mitybą sąlygoja tai, ar žmogus suvartoja jam būtinų maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, skaidulinių, mineralinių ir kt.) tinkamą kiekį [12].

Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų. Sveika mityba yra sveikatos pagrindas. Sukaupta gana daug mokslinių tyrimų duomenų, pagrindžiančių mitybos ir sveikatos ryšį [11,55,56,57].

2013–2014 m. atliktas Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, kad vos 13,4 proc. Lietuvos gyventojų renkasi maistą sveikatos gerinimo tikslu, o pagrindinius kriterijus nurodo skonį bei kainą. Tame pačiame tyrime apie 40 proc. respondentų, subjektyviai vertindami savo mitybą, nurodė, jog ji yra tinkama. Tiesa, apie 40 proc. likusiųjų teigia, jog jų mityba nėra tinkama, o 20 proc. nežino, kaip ją reikėtų vertinti [7].

Kad maistas iki šių dienų nepraranda savo aktualumo žmogaus sveikatai byloja ir nedžiuginantys įvairių tyrėjų statistiniai duomenys [5,9]. Mokslininkai nustatė, kad ne tik maisto trūkumas, bet ir jo perteklius bei kokybė turi didelę įtaką žmogaus sveikatai ir gyvenimui, bei įrodė, kad ligų galima išvengti (30 proc. vėžinių susirgimų, 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 90 proc. antrojo tipo diabeto) vien tik sveikai maitinantis [13].

(12)

12

Tinkama mityba ir gera sveikata yra ypač susijusios. Tačiau pastaruoju metu maistas vis dažniau tampa ligų (nutukimo, aterosklerozės, diabeto, infarkto, ir kt.) priežastimi [14].

Žmogaus organizmui yra būtinos maisto medžiagos, aprūpinančios visus gyvybinius procesus ir naujų ląstelių biosintezę reikalinga energija. Maistą sudaro maistinių medžiagų, angliavandenių, baltymų ir riebalų mišinys, taip pat su juo į organizmą patenkančios mineralinės medžiagos, vitaminai, balastinės medžiagos ir vanduo [14].

„Tu esi toks, kokį maistą valgai“, – tai ne tik skambi frazė, tai absoliuti tiesa. Nuo Akmens iki Pramonės amžiaus žmonės puikiai suprato natūralių produktų teikiamas savybes. Dabar informacijos technologijų amžiuje, mitybos svarba yra taip gerai žinoma ir moksliškai paremta, jog beveik kiekviena didesnė sveikatos organizacija siūlo savo mitybos rekomendacijas [15].

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1948 m. pateikė tokį sveikatos apibrėžimą: ,,Sveikata - tai visiškas fizinis, dvasinis ir socialinis gerbūvis, o ne tik ligos ar negalavimų nebuvimas“ [16].

Sveikas, kupinas jėgų, energingas žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, patirti darbo ir kūrybos džiaugsmą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos mūsų sveikatai [16].

Dažnai žmonėms sunku suvokti savo dabartinio elgesio pasekmes, kai šis elgesys neturi greitos ir tiesioginės žalos, o ji pasireikšti gali ir po daugelio metų. Todėl reikalinga analizuoti populiacijos požiūrį į sveiką mitybą ir skatinti susijusias su juo naudingas bei sveikas nuostatas. Kai kurie tyrimų rezultatai rodo, kad mityba yra susijusi su ŠKL, vėžiniais susirgimais, antro tipo cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis [14].

Apibendrinant galima teigti, jog norint ilgai gyventi visavertį gyvenimą ir išvengti daugelio ligų svarbu organizmui suteikti visų reikalingų medžiagų ir stengtis valgyti kuo sveikiau. Tik įvairiapusiška mityba aprūpina organizmą būtinomis jam medžiagomis. Labai svarbu žinoti, kad net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Informacijos mitybos klausimais yra daug, tačiau maža dalis žmonių žino, kaip reikia sveikai maitintis, todėl dėl anksčiau išvardintų priežasčių būtina nuo pat vaikystės formuoti sveikos gyvensenos įpročius.

(13)

13 1.2 Pradinių klasių moksleivių mitybos įpročiai

Vaikystė ir paauglystė – labai svarbūs laikotarpiai, kurių metu formuojami sveikos gyvensenos įpročiai ir išmokstama gyventi sveiką gyvenimo būdą. Todėl būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu teikti vaikams teisingą informaciją apie mitybą ir jos svarbą organizmui, formuoti sveikos mitybos įpročius, kad gautos žinios išliktų visą gyvenimą ir padėtų tinkamai, bei sveikai maitintis ir išlikti sveikiems [17].

Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikystėje susiformavę ir paauglystėje įsitvirtinę mitybos įpročiai lemia suaugusio žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę. Formuojant sveikos gyvensenos įpročius, svarbu nuo pat mažens ugdyti supratimą apie sveiką ir subalansuotą mitybą. Sveikos mitybos įpročių formavimosi pagrindą sudaro sveikos mitybos žinios, teigiamos nuostatos, mokėjimas sveikai maitintis ar pačiam pasigaminti sveiko maisto [17].

Racionali mityba ir sveikos mitybos įpročių formavimas vaikystėje lemia harmoningą vaiko augimą, fizinį ir protinį brendimą bei suteikia galimybę greičiau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių [16]. Pradėjus lankyti mokyklą dažnai keičiasi ir vaikų mitybos įpročiai, nes prieš tai vaikų mityba labiau rūpinasi tėvai.

Mokykloje vaikai dažniausiai patys sprendžia ką valgyti ir ne visuomet pasirenka sveiką maistą. Svarbu, kad vaikai nuo mažų dienų būtų supažindinti ir mokomi sveikos mitybos. Prie naujo mitybos režimo vaikai įpranta per 4-9 dienas. Šis laikas tuo ilgesnis, kuo labiau skiriasi vaiko mitybos režimas namuose nuo mitybos režimo vaikų ugdymo įstaigoje [15].

Kitaip nei suaugusiųjų, kurių mityba labai priklauso nuo socialinių ir ekonominių veiksnių, vaikų mitybą veikia dar daugiau veiksnių: gyvensenos formavimosi ypatumai, žinių ir patirties stoka, tėvų elgesio ir auklėjimo modeliai, šeimos narių sudėtis, bendraamžių įtaka, reklama, mokyklos strategija ir pan. [18].

Labai svarbus yra mokinių tėvų gebėjimas patiems sveikai maitintis, šeimoje puoselėti sveikos mitybos tradicijas, perduoti savo vaikams sveikos mitybos žinias bei formuoti vertybes. Mažamečiai yra priklausomi nuo tėvų bei kitų jų gyvenime dalyvaujančių žmonių, kurie privalo užtikrinti vaiko optimalų augimą, gerą sveikatos būklę ir ugdymą [19].

Tėvai, ugdydami vaiko sveikos mitybos įgūdžius, turėtų susitelkti į pagrindines sritis, t.y. suteikti vaikui žinių apie maisto produktus, galimybę rinktis tarp vienokių ar kitokių patiekalų, nustatyti adekvačią maisto patiekalo porciją. Jie turi paaiškinti vaikui, kodėl jam reikalingas konkretus

(14)

14

maisto kiekis. Taip pat tėvai turėtų vaikams pasakoti apie dienos valgymo režimą, koks yra optimalus valgymų skaičius [20].

Tyrimais įrodyta, jog mokyklose, kuriose vykdomos sveikatos stiprinimo programos, mokiniai dažniau reguliariai valgo vaisių, daržovių, stebimos sveikesnių mitybos įpročių formavimosi tendencijos [21].

Neretai pradėję eiti į mokyklą vaikai patys turi galimybę rinktis, kur pietauti: mokyklos valgykloje, per pertrauką bėgti į šalia esantį prekybos centrą ar, pavyzdžiui, greito maisto užkandinę, kuri, dažnai, dirba prisitaikydama prie mokyklos grafiko [20]. Vaikai, bėgantys per pertraukas į šalia mokyklų esančias parduotuves, užkandines, išsiderina savo natūralų skonį, ir šiltas bei šviežiai ruoštas maistas tampa neskanus [22].

Jei šeimoje negaminamos ir nevalgomos sriubos, mėgstamas keptas, įvairiais prieskoniais su skonio stiprikliais prifarširuotas maistas, perkami pusgaminiai ar kiti greito maisto patiekalai, akivaizdu, kad mokykloje siūlomas maistas vaikui tikrai nebus priimtinas [23].

Mokinių maitinimas mokyklose turi būti organizuotas taip, kad visi galėtų pavalgyti šilto, šviežio bei visaverčio maisto, vaikai turi gauti reikiamą maisto medžiagų kiekį. Šiuos teiginius patvirtina ir užsienio autoriai, teigdami, kad mokinių maitinimas mokyklose turėtų būti organizuotas taip, jog skatintų sveiką mitybą [24].

Manoma, kad mitybos įgūdžių ugdymas ir tinkamas mokinių maitinimosi organizavimas teigiamai formuoja mokinių mitybos įpročius, vaikai įgyja sveikos mitybos žinių, mokosi sveikai maitintis ir patys pasigaminti sveiko maisto patiekalų [24]. Tai padeda ugdyti vaikų savarankiškumą, moko savimi pasirūpinti ir apsitarnauti patiems. Todėl šie įpročiai svarbūs ne tik vaiko sveikatai, bet ir jo socializacijai, kaip asmenybės tapsmo procesui.

Vaikų sveikata turėtų būti visų suaugusiųjų rūpestis, jei mokyklose nėra užkandžių su „iš dalies hidrintais“ riebalais, jų turėtų nebūti ant vaikų stalo ir už mokyklos ribų.

Labai svarbu visuomenėje formuoti viešą nuomonę, kad menkaverčio maisto pasirinkimas ne tik nenaudingas, bet jau ir nebemadingas. Labai svarbu sukurti ugdymo įstaigose tokią valgyklos aplinką, kurioje būtų patrauklu vaikams pietauti. Ne mažiau svarbu maisto pateikimas ir visos valgymo kultūros formavimas jau mokykloje [25].

Tyrimai Lietuvoje rodo, kad moksleivių mityba yra neracionali, dažnai nesubalansuota. Per daug vartojama maisto produktų, kuriuose yra gyvulinės kilmės riebalų, cukraus ir per mažai vaisių, daržovių. Iki 15 proc. moksleivių laikosi dietos, kad sumažintų kūno svorį. Du kartus dažniau tai daro mergaitės nei berniukai [26]. Autorių duomenimis, kiekvieną dieną 43,8 proc. vaikų valgo saldainių ar

(15)

15

šokolado, 22,5 proc. valgo pyragaičių, sausainių, torto, 15,1 proc. – bulvių traškučių, 51,7 proc. – margarino, 43 proc. – rūkytos mėsos ir dešros, 8,2 proc. – mėsainių, keptų dešrelių, 39,2 proc. vaikų geria kokakolos ar kitų saldžių gazuotų gėrimų, 27,4 proc. geria kavos [26].

Mokslininkai siūlo daugiau dėmesio skirti vaikų valgymo įpročiams, vaikų mitybai mokyklose, namuose, pabrėžiama mitybos specialistų įtaka, tėvų vaidmuo formuojant ir ugdant vaikų sveikos mitybos įpročius [27]. Dėl netinkamos mitybos, per didelio gaunamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kt. Europoje sparčiai plinta antsvoris ir nutukimas vaikų amžiuje. Pasaulio sveikatos organizacija įvardijo šią problemą kaip „globalinę epidemiją“ [28].

Petrauskienė A. kartu su bendraautorėm (2012) atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad dalies didžiųjų miestų pirmokų mitybos įpročiai neatitinka mitybos režimo rekomendacijų: 28,7 proc. pirmokų valgo iki trijų kartų per dieną, 17,5 proc. pusryčiauja retai arba iš viso nepusryčiauja. Taip pat pirmokai nepakankamai vartoja šviežių vaisių, daržovių, natūralių sulčių, grūdinių, žuvies ir pieno produktų. Mažai rekomenduotinų vartoti produktų - fermentinio sūrio, saldumynų ir kitų saldžių užkandžių dalis didžiųjų Lietuvos miestų pirmokų vartoja per dažnai [29].

Lietuvoje atliktų pradinių klasių mokinių mitybos tyrimų duomenys rodo, kad pradinukų mityba nesveika, dažnai nesubalansuota, nesilaikoma maitinimosi režimo. Mokiniai per daug valgo maisto produktų, kuriuose yra sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, per mažai vaisių ir daržovių [30].

Užsienio šalių literatūroje, moksleivių mitybos tyrimai atskleidė panašias problemas kaip ir Lietuvoje. Mokiniai dažnai nevalgo pusryčių, per mažai vartoja daržovių ir vaisių, per dažnai užkandžiauja, vartoja saldumynus ir geria saldžius gėrimus [31].

Atliktas mokinių mitybos įpročių tyrimas, apklausus virš 1000 ,,Sveikatiados“ projekte dalyvaujančių mokyklų 6–7 klasių mokinių, išsiaiškinta, kad vaikai suvalgo per mažai daržovių, vartoja menkavertį, daug riebalų ir cukraus turintį maistą bei maitinasi nereguliariai [32].

Aštuonios Europos šalys (Belgija, Graikija, Vengrija, Olandija, Norvegija, Slovėnija, Ispanija ir Šveicarija) atliko 7915 vaikų, 10-12 m. mitybos įpročių sąsajas su antsvoriu bei televizoriaus žiūrėjimo įpročius valgymo metu. Nustatyta, kad kasdien pusryčiaujantys vaikai turėjo mažesnę galimybę turėti antsvorio, lyginant su nepusryčiaujančiais [33].

Užsienyje atliktame pradinio amžiaus vaikų mitybos tyrime nustatyta, kad vaikų mityba nėra tinkama. Ne visi vaikai pusryčiavo, tik trečdalis tirtų vaikų valgė tris kartus per dieną, kai kurie vaikai valgė tik du kartus per dieną. Kasdien baltos bei juodos duonos valgė tik 16 proc. vaikų, taip pat per mažai valge žuvies ir šviežių daržovių [34].

(16)

16

Švedijoje atlikto Europos jaunimo širdies retrospektyvinio tyrimo duomenimis, 66 proc. 9–15 metų vaikai dažniausiai vartoja duoną, pieną ir jo produktus, mėsos patiekalus, daržoves, bulves, ryžius ir makaronus. Taip pat pastebėta, kad šioje amžiaus grupėje per šešerius metus sumažėjo saldumynų bei saldžių užkandžių vartojimas ir išaugo vištienos, traškučių bei sūrio suvartojimas [35].

Remiantis autorių Nicklas ir Haynes atliktais moksliniais tyrimais, nustatyta, kad didžiausią dalį energijos vaikai suvartojo valgydami ne namuose, lyginant su gaunamu energijos kiekiu namuose. Apžvelgiant pagrindines maitinimosi vietas buvo pastebėta, kad dažniausiai tiriamieji valgo greito maisto restoranuose. Taip pat nustatyta, kad išaugo gaunamos energijos kiekis iš sūrių užkandžių, gaiviųjų gėrimų, sulčių, picų bei bulvyčių, lyginant su ankstesniais metais [36].

Apibendrinat galima teigti, kad didelės dalies mokinių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Labiausiai tarp vaikų yra populiarūs tie produktai, kurie turi didelę energetinę vertę, o vertingų maistinių medžiagų yra mažai - greitas maistas ir jo produktai, saldūs gazuoti gėrimai, saldumynai. Neabejojama ir tuo, kad vaikų mitybos organizavimas ir sveikos mitybos įpročių diegimas ypatingai reikšmingas jau nuo ikimokyklinio amžiaus, todėl mokymo procesas turi būti vykdomas ne tik ugdymo įstaigoje, tačiau ir mokinių namuose.

1.3 Pagrindinės sveikos vaikų mitybos taisyklės

Mokyklinio amžiaus vaikų, kaip ir suaugusiųjų mityba, visų pirma, turi atitikti sveikos mitybos principus ir taisykles. Todėl būtina, kad mokiniai žinotų pagrindinius sveikos mitybos principus ir taisykles, ir juos taikydami, mokėtų tinkamai pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus [23].

Valgyti liesą mėsą, ankštines daržoves, žuvį, paukštieną. Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukštiena, kiaušiniai tiekia vaikų organizmui baltymus ir geležį. Vertingi ne tik gyvūniniai, bet ir augaliniai baltymai gaunami iš ankštinių ir grūdinių produktų. Žuvis yra puikus, lengvai virškinamų baltymų šaltinis. Rekomenduojama jos valgyti bent du ar tris kartus per savaitę [25].

Valgyti įvairų maistą. Kasdien būtina gauti: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių

medžiagų, vitaminų ir kt. Nė vienas maisto produktas neturi reikiamo visų medžiagų kiekio, todėl be abejo, valgant kuo įvairesnį maistą, bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių reikalingų medžiagų pritrūks vaiko organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų [37]. Kuo įvairesnė bus vaiko mityba tuo labiau bus užtikrinta augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikis.

Vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus. Pieno produktai – pienas, jogurtas, varškė,

(17)

17

kaulams ir dantims. Pasirinkus be riebalų ar mažai riebalų turinčius pieno produktus sumažinamas kalorijų ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, o naudingų medžiagų gaunama tiek pat. Vyresniems vaikams, paaugliams bei suaugusiems rekomenduojama vartoti 2 stiklines pieno, kefyro ar pasukų arba iki 100 g varškės per dieną [37].

Rinktis mažiau druskos turinčius maisto produktus. Druską patartina vartoti tik joduotą.

Kasdien rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 5g druskos (2g natrio). Daug druskos gauname valgydami jau pagamintą maistą: sūrį, dešrą, konservus, duoną ir net bulvių traškučius ar javainius. Todėl papildomai dėti druskos į namie ruošiamus maisto produktus reikėtų itin saikingai [38].

Kelis kartus per dieną valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių. Daugiau nei pusę

paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius produktus. Šiuose produktuose yra ne tik angliavandenių, bet ir baltymų, maistinių skaidulų, vitaminų (vit. C, B6, folio rūgštis) ir mineralinių medžiagų (K, Ca, Mg) [37].

Rekomenduojama dažniau valgyti visų grūdo dalių produktų – tai duonos produktai ir makaronai gaminami iš miltų, kurių sėlenos ir gemalas, o kartu su jais – ir naudingos maistinės skaidulos - yra nepašalinti [38].

Gerti pakankamą skysčių kiekį. Sveikiausia vaikui – geriamasis (kambario temperatūros)

vanduo. Vandens kasdien reikia išgerti 6-8 stiklines (1,5-2 litrus). Jei mažamečio mityba nėra sveikatai palanki, rekomenduojama vartoti gerokai daugiau vandens [39].

Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, padeda maistinėms medžiagoms keliauti į organus ir audinius. Vanduo taip pat perneša deguonį į ląsteles, pašalina nereikalingas medžiagas. Juo vaikas mažesnis, tuo fiziologinis vandens poreikis kilogramui kūno masės per dieną yra didesnis. Vaikams rekomenduojama gerti geriamąjį vandenį, mineralizuotą ar silpnos mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį. Gaiviuosius gėrimus, gazuotus gėrimus, ypač saldžius, reiktų gerti kuo rečiau ir kuo mažiau [39].

Kontroliuoti riebalų suvartojimą. Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau

sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“ ar „visiškai hidrintais“ riebalais [40]. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto. Valgant riebų maistą, didėja pavojus persivalgyti, nes riebalų energinė vertė yra didelė, o sotumo jausmas, suvalgius riebaus maisto, atsiranda vėliau. Tačiau vaikų mityboje būtinai turi būti ir riebalų, kurie turėtų sudaryti apie 25–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės [40].

Vartoti mažiau cukraus. Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai,

(18)

18 Dažniau rinktis augalinės kilmės maistą. Augalinės kilmės maisto produktai turi daug

biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali padėti apsisaugoti nuo lėtinių neinfekcinių ligų - piktybinių navikų, kraujotakos sistemos ligų bei kitų, išsivystymo. Augaliniuose produktuose yra daug mineralinių medžiagų, vitaminų, skaidulinių medžiagų, flavonoidų, fenolių, fitosterolių ir kitų medžiagų, palankiai veikiančių sveikatą ir labai reikalingų vaiko augimui ir vystymuisi [39].

1.4 Maisto pasirinkimo piramidė

Vienas sveikos mitybos principų – įvairumas, todėl tiek vaikams, tiek suaugusiems maisto produktus reikia rinktis kasdien iš visų maisto produktų grupių ir taip organizmas gaus ir gyvūninių, ir augalinių maisto produktų [41].

Maisto produktų įvairovę iliustruoja ,,Maisto pasirinkimo piramidė“ (1.4 pav.), kuri parodo kokią paros maisto davinio dalį turėtų sudaryti viena ar kita maisto produktų grupė ar maisto produktas, t.y. kokius maisto produktus rekomenduojama vartoti kasdien ir kelis kartus per dieną, kokius maisto produktus rekomenduojama vartoti rečiau ir saikingai bei kokius – retai ir mažai, kad mityba būtų tinkama ir sveika.

Maisto piramidė – paprastas ir populiarus būdas parodyti, koks turėtų būti mūsų racionas, porcijų dydis ir proporcijos tai ir yra – sveika, subalansuota mityba, kuri pabrėžia maisto produktų įvairovę, maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų kiekį (atsižvelgiant į amžių, lytį, sveikatos būklę, fizinį aktyvumą) tinkamą baltymų, angliavandenių, riebalų santykį, pakankamą energijos (kilokalorijų) kiekį ir produktų maistinę vertę [42].

(19)

19 1.4 pav. Vaikų sveikos mitybos piramidė (nuotr. iš interneto)

Maisto pasirinkimo piramidės pagrindą, t.y. pirmą jos aukštą sudaro dvi maisto produktų grupės – daržovės, vaisiai, uogos ir grūdiniai produktai, kurių rekomenduoja vartoti kasdien ir kelis kartus per dieną. Šios maisto pasirinkimo piramidės pagrindo maisto produktų grupės yra augalinės kilmės [43].

Grūdai ir jų gaminiai teikia organizmui energiją bei yra pagrindinis maistinių skaidulų šaltinis. Grūdų baltymai turi visas svarbiausias amino rūgštis, juose taip pat gausu mineralinių medžiagų, mikroelementų (Na, K, Ca, Mg, P, Fe) bei vitaminų (B grupės, PP) [43].

Daugiausiai per parą patariama suvartoti daržovių bei vaisių ir grūdinių produktų. Kasdien rekomenduojama suvalgyti bent 400 g daržovių ir vaisių ir kuo įvairesnių, nes jų sudėtis labai skiriasi [42]. Mažiausiai rekomenduotinos vaikams konservuotos daržovės ar vaisiai bei uogos.

Antrame maisto pasirinkimo piramidės aukšte išsidėsčiusios ir augalinės, ir gyvūninės kilmės maisto produktų grupės – pienas ir pieno produktai, mėsa ir mėsos produktai, žuvis ir jos produktai, kiaušiniai, augalinis aliejus, ankštiniai, riešutai, kurių rekomenduojama vartoti kasdien (ar rečiau), bet saikingai [44].

Pieno produktai aprūpina mūsų organizmą baltymais, fosforu, kalciu, ypač reikalingu kaulams, visais svarbiausiais vitaminais – A, D, B grupės, PP, C ir kitomis maistinėmis medžiagomis [45].

(20)

20

Trečiame maisto pasirinkimo piramidės aukšte arba jos viršūnėjė išsidėstę maisto produktai, turintys daug riebalų, cukraus ar druskos – saldainiai, pyragaičiai, cukrus, riebalai, druska ir panašūs produktai, kurių rekomenduojama vartoti labai retai ir mažai [44].

Nors maisto pasirinkimo piramidė rekomenduoja ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus, tačiau augalinių maisto produktų vartojimas yra beveik neribojamas ir rekomenduojami didžiausi jų kiekiai [45].

Riebalų, turinčių „blogųjų“, sočiųjų riebalų (turėtume suvartoti ne daugiau ar net mažiau nei 10 proc. paros kalorijų energetinės vertės, nes per didelis sočiųjų riebalų kiekis didina cholesterolio kiekį kraujyje ir riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis) - sviestas, margarinas, taukai, majonezas, užpilai salotoms, o taip pat cukraus, saldumynų ir druskos. Visiškai atsisakyti riebalų, ypač vaikams taip pat negalima. Riebalų virškinimas organizme yra lėtesnis procesas ir energija atsipalaiduoja po žymiai ilgesnio laiko tarpo [46].

Maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje pavaizduoti riebalai, saldumynai, rafinuotas cukrus, druska, iš kurių gali būti gaunama daug energijos, o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra, todėl ir vaikams reikėtų valgyti tik labai mažus šių produktų kiekius ir kuo rečiau [43].

1.2 VAIKŲ MITYBOS GERINIMAS LIETUVOJE

1.2.1 Svarbiausios Lietuvos priemonės, skirtos vaikų mitybai gerinti

1. Siekiant efektyviai pagerinti vaikų, esančių organizuotuose kolektyvuose maitinimą,

parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, kuris patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394. Juo nustatyta, kad vaikai, būdami šiose įstaigose, privalo gauti tik šviežią (tą pačią dieną pagamintą), kokybišką bei sveikatai palankų maistą. Į vaikų įstaigas uždrausta tiekti riebius, saldžius, daug druskos turinčius ir kitokius menkaverčius bei sveikatai nepalankus maisto produktus ir gėrimus, įskaitant kavą bei produktus, turinčius tam tikrų maisto priedų bei GMO [35]. Nustatyta, kad vaikai gautų daug šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių duonos produktų, kitų aukščiausios rūšies maisto produktų. Tiekiant maistą vaikų ugdymo įstaigoms, pirmenybė taikoma produktams iš ekologinės gamybos ūkių, išskirtinės kokybės produktų gamintojų bei produktų, atitinkančių „Rakto skylutės“ ženklo kriterijus [47].

Šios tvarkos vykdymo priežiūrai, paskirti vietiniai stebėtojai (visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ar kiti įgalioti asmenys ugdymo įstaigoje), taip pat atliekama išorinė kontrolė,

(21)

21

kurią vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei visuomenės sveikatos centrai. Šią Lietuvos vaikų maitinimo tvarką Europos Komisija pripažino viena pažangiausių Europos Sąjungoje.

2. Saugant vaikų sveikatą nuo psichiką veikiančių medžiagų, Sveikatos apsaugos ministerija dalyvavo LR Seimo Sveikatos reikalų komitetu parengiant LR maisto įstatymo pakeitimą, kuriame nustatytas draudimas vaikams iki 18 metų pardavinėti energinius gėrimus [48].

3. Lietuvoje, ypač kaimiškose vietovėse, geriamajam vandeniui gauti naudojama nemažai

individualių šulinių, kurių maždaug pusė užteršta nitratais, kiek mažiau – nitritais, pasitaiko naujagimių apsinuodijimų šiomis medžiagomis, jei toks vanduo naudojamas kūdikių maistui gaminti [39]. Tuo tikslu, sveikatos apsaugos ministras 2011 m. liepos 7 d. patvirtino įsakymą Nr. V-669 „Dėl

apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“, nustatantį individualių

šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja nėščiosios arba naujagimių turinčios motinos priežiūros bei apsinuodijimų nitritais ir nitratais profilaktikos tvarką. Pagal šią tvarką, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos renka informaciją iš nėščiųjų apie tai, iš kokio šaltinio vandenį jos geria bei praneša vietos visuomenės sveikatos centrui, kuris patikrina vandenį ir pateikia nėščiajai rekomendacijas. Šios nuolatinės priemonės dėka kas metai išgelbėjama daug kūdikių gyvybių [49].

4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2012 m. gruodžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. V-1251 „Dėl stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal Naujagimiams

palankios ligoninės reikalavimus tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2014 m. vasario 18 d. įsakymą Nr.

V−249 „Dėl Žindymo skatinimo komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“ kurie plėtoja naujagimiams palankių ligoninių (NPL) tinklą Lietuvoje, sprendžia kitus žindymo skatinimo klausimus. Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą 1990 metais paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su UNICEF. Šio žingsnio buvo imtasi dėl nepavykusių bandymų atgaivinti žindymo kultūros. Naujagimiui palanki ligoninė – tai ligoninė, kuri laikosi tam tikrų nustatytų reikalavimų ir yra įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbiamą naujagimiams palankių ligoninių sąrašą [50].

5. Sprendžiant vaikų mitybos problemas ES mastu, Sveikatos apsaugos ministerija dalyvavo Europos Komisijai rengiant ES vaikų nutukimo veiksmų planą 2014 - 2020 metams ir šiuo metu įgyvendina jo priemones.

6. Siekiant, kad vaikai būdami ugdymo įstaigose (įskaitant ikimokyklines įstaigas), visada gautų subalansuotą maitinimą, internete paskelbti pavyzdiniai valgiaraščiai ir patiekalų receptūros, atitinkantys fiziologines normas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba derina vaikų

(22)

22

maitinimo nuostatų laikymąsi, tikrina individualiai parengtų valgiaraščių atitiktį nustatytiems reikalavimams [51].

7. Siekiant gerinti gyventojų sveikatą ir mitybą bei užtikrinti pakankamą su maistu gaunamų maistinių medžiagų ir energijos kiekį, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos Rekomenduojamos

paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir

energijos normos skirtos individualios mitybos ir organizuotų kolektyvų (ugdymo, krašto apsaugos, socialinės globos, įkalinimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pan.) subalansuoto maitinimo planavimui, vertinimui, statistikai bei stebėsenai [52].

8. Kad vaikai geriau suprastų sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos prasmę ir naudą, Sveikatos apsaugos ministerija padėjo Švietimo ir mokslo ministerijai parengti bendrojo lavinimo mokyklose taikomą „Sveikatos ugdymo bendrąją programą“, kuria siekiama užtikrinti sėkmingą vaikų sveikatos ugdymą mokykloje. Didelė dalis šioje programoje skirta mitybos ir sveikos gyvensenos ugdymui [53].

9. Skatinant pozityvius vaikų mitybos įpročius bei gerinant jų mitybą, koordinuojant Žemės ūkio ministerijai vykdomos programos „Pienas vaikams“ ir „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose

programa“. Jų metu jaunesniojo amžiaus vaikams, esantiems ugdymo įstaigose, nemokamai

tiekiamas pienas ir pieno produktai, šviežios daržovės bei vaisiai, jų sultys, kokteiliai [54]. 10. Energetinius gėrimus taip pat draudžiama reklamuoti visose vietose, kuriose dalyvauja asmenys, jaunesni kaip 18 metų: ugdymo įstaigose, koncertų, sporto, labdaros, paramos bei kituose renginiuose, teatro spektaklių, kino filmų ir videofilmų demonstravimo vietose ir jų reklamoje, jaunimui skirtose visuomenės informavimo priemonėse, akcijose, konkursuose ir pan [48].

1.2.2 Pagrindinai ES politiniai dokumentai, skirti vaikų mitybai gerinti

1. ES Vaikų nutukimo mažinimo veiksmų planas 2014-2020.

ES Vaikų nutukimo mažinimo veiksmų planas t.y. Baltoji knyga - Dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti. Šios baltosios knygos tikslas – nustatyti integruotą ES požiūrį, kuris padėtų sumažinti netinkamos mitybos, anstvorio ir nutukimo sukeltas sveikatos problemas. Ši knyga grindžiama naujausiomis Komisijos iniciatyvomis, visų pirma Europos veiklos programa, skirta tinkamai mitybai, fiziniam aktyvumui ir sveikatai skatinti [55].

(23)

23

Nutukimas labiau būdingas neturintiems palankių socialinių ir ekonominių sąlygų žmonėms. Todėl būtina skirti daugiau dėmesio šios problemos socialinei grupei. Šiame dokumente nurodomi keturi pagrindiniai priemonių aspektai .

Veiklos principai:

Pirma, priemonėmis siekiama pašalinti su sveikata susijusios rizikos priežastis. Tokiu būdu strategijoje nustatytomis priemonėmis padedama mažinti visų tipų riziką, susijusią su netinkama mityba ir nepakankamu fiziniu aktyvumu, neapsiribojant vien tik su anstvoriu susijusios rizikos mažinimu [55].

Antra, siekiama, kad šios aprašytos priemonės būtų vykdomos visose vyriausybės politikos srityse ir skirtingais vyriausybės lygmenimis, pasitelkiant įvairias priemones, įskaitant teisės aktų leidybą, tinklus, valstybinio ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą. Jas vykdant turėtų dalyvauti privatusis sektorius ir pilietinė visuomenė [55].

Trečia, siekiant veiksmingumo, strategijai įgyvendinti pasitelkti įvairius privačiojo sektoriaus dalyvius, pavyzdžiui, maisto pramonės, pilietinės visuomenės atstovus, ir dalyvius vietos lygmeniu, pavyzdžiui, mokyklas ir bendruomenines organizacijas [55].

Galiausiai, ir ko gero svarbiausia yra stebėsena. Veiklų, kuriomis siekiama gerinti mitybą ir fizinį aktyvumą, pavyzdžių jau priskaičiuojama labai daug, ir jų kasmet daugėja. Dažnai stebėsena yra nepakankama arba jos visai nėra, todėl dėl riboto vertinimo sudėtinga nurodyti, kas atliekama gerai, o kurias priemones reikėtų tobulinti arba iš esmės keisti [55,48].

2. ES Tarybos išvados „Sveika vaikų mityba - sveika Europos ateitis“, 2018

Šios Sąjungos tikslas – skatinti savo tautų gerovę. Sąjungos politika pirmiausia turi tenkinti piliečių poreikius ir atitikti jų interesus.Visų Sąjungos institucijų ir valstybių narių įsipareigojimas yra skatinti, ginti ir įgyvendinti vaiko teises visose atitinkamose Sąjungos politikos srityse. Visuose viešųjų arba privačiųjų įstaigų su vaikais susijusiuose veiksmuose pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Laikantis Sąjungos įsipareigojimo dėl vaiko teisių taikyti nuoseklų požiūrį visuose atitinkamuose Sąjungos veiksmuose ir iniciatyvose, vadovaujantis Sutartimis, ES pagrindinių teisių chartija ir JT vaiko teisių konvencija, kurios sudaro bendrą pagrindą visiems Sąjungos veiksmams, susijusiems su vaikais [56].

Ši Sąjunga pabrėžia, kad Europos ateitis – jaunosios kartos rankose ir kad sveikatai ir gerovei tikrai turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio visose Sąjungos politikos srityse, įvertinant visų iniciatyvų ir priemonių poveikį žmogaus sveikatai ir siekiant sukurti tinkamą aplinką sveikai

(24)

24

gyvensenai. Vaikystė – laikotarpis, suteikiantis unikalią galimybę daryti poveikį visam gyvenimui sveikatos, gyvenimo kokybės ir neužkrečiamųjų lėtinių ligų prevencijos srityse.

Sąjunga pripažįsta, kad prevencijos politika, sutelkta į tokius pagrindinius veiksnius kaip sveika mityba ir reguliari fizinė veikla, yra viena iš geriausių investicijų į Europos jaunosios kartos asmeninę gerovę siekiant geros sveikatos. Vaikų asmeninės gerovės ir fizinės bei psichikos sveikatos išsaugojimas ir apsauga yra naudingi tiek atskirai visiems žmonėms, tiek visai visuomenei ir ekonomikai. Gebėjimo išlaikyti fizinę ir psichikos sveikatą, rūpintis sveikata ir gyventi į ateitį orientuotą gyvenimą svarba taip pat pripažįstama Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų [56].

Taip pat Sąjunga primena vaikų sveiko augimo ir vystymosi svarbą ir pažymi, kad su mityba susijusi būklė kaip antsvoris ir nutukimas yra vienas iš veiksnių, galinčių daryti tiesioginį poveikį vaiko sveikatai, ir yra siejama su išsilavinimo lygiu ir gyvenimo kokybe. Yra didelė tikimybė, kad nutukę vaikai suaugę irgi liks nutukę, ir jiems kyla didesnė lėtinių ligų rizika [56].

Ši Sąjunga primena JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), kurie apima mitybos gerinimo tikslą ir uždavinį iki 2030 m. trečdaliu sumažinti priešlaikinį mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų taikant prevencijos ir gydymo priemones [56], ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2013–2020 m. pasaulinį veiksmų planą neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės srityje, kuriuo siekiama sumažinti priešlaikinį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto ir lėtinių kvėpavimo takų ligų [57].

1.2.3 Maitinimo organizavimo ugdymo įstaigose tvarkos pakeitimas

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę [30].

Dažniausiai XXI a. vaikai serga ne nuo bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, kuris vaiko organizme sukelia uždegiminius procesus, kurie ilgainiui pereina į sveikatos sutrikimus - nutukimas, dantų gedimai, alerginės reakcijos ir t.t., todėl būtina, kad ant vaikų stalo atsidurtų sveikatai palankus maistas užaugintas be sintetinių cheminių medžiagų ir iš jo pagaminti sveikatai palankūs tausojantys patiekalai [58].

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos, mokiniams turi būti tiekiamas sveikesnis maistas, taip pat ribojama ir kokius užkandžius vaikai gali atsinešti iš namų. Tai patvirtinta Lietuvos

(25)

25

sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą [59].

Papildytas ir vaikams draudžiamų tiekti maisto produktų sąrašas. Jame atsirado - valgomieji ledai, sūreliai su glaistu, džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai, o šaltais užkandžiais – bandelėmis, javainiais, sausainiais – būtų galima prekiauti tik gavus raštišką vaikų atstovų pritarimą [59].

Daugiau augalinio maisto. Darželiuose vaikai kasdien turi gauti bent vieną patiekalą iš

augalinės kilmės maisto produktų. Tai šaltas arba šiltas patiekalas, pagamintas be pieno produktų (sviesto, pieno, grietinės ir kt.), be kiaušinių, be mėsos, be žuvies – be jokio gyvūninės kilmės maisto [59].

Nebėra saldintų gėrimų. Nei saldinti kompotai, arbatos, ar sultys neturi būti tiekiami su

patiekalais, išimtis galima taikyti priešpiečiams ar pavakariams prie užkandžių, tik gėrimuose ribojant cukrų kiekį iki 5g/100g. Šis reikalavimas priimtas siekiant sumažinti cukraus suvartojimą, atpratinti nuo saldintų gėrimų ir todėl, kad geriant saldintus gėrimus su maistui trikdomas virškinimas. Geriausias gėrimas vaikams – vanduo ar nesaldinta arbata [59].

Mažiau sriubos. Moksleivis mokykloje pavalgęs sriubos, antro patiekalo dažniausiai jau

nebenori. Nuo šiol sriubos yra tiekiama mažiau – vos pusė stiklinės (100–150 ml). Taip pat taip siekiama sumažinti ir maisto švaistymo problemą. Galima pietums tiekti tik antrą patiekalą, o sriubą – papildomo maitinimo metu [52].

Pilno grūdo miltai. Darželių ir mokyklų meniu negali sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai,

rafinuotų miltų makaronai ir kvietinių miltų gaminiai. Nuo šiol pirmenybė turi būti teikiama viso grūdo produktams. Vaikai turi valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius, ruginę duoną, o makaronai taip pat turi būti sveikesni – iš kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų [59].

Jokio pridegusio maisto. Maisto pervirimas, perkepimas, apskrudę ar pridegę patiekalai yra

draudžiami patiekti. Maistas turi būti gaminamas troškinant, verdant, ant garų ar orkaitėje, kad būtų išsaugota, kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų. Nuo šiol yra draudžiami - kijevo kotletai, karbonadai, džiūvėsėliuose volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai [59].

Mažiau bulvių. Įstatymu taip pat apribotos bulvės ir jų patiekalai, nes krakmolo turintys

produktai apsunkina virškinimo sistemą, nukenčia maisto įvairovė. Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo [59]. Vaikų taip mėgstamos bulvės nėra uždraustos, išskyrus bulvių traškučius ir gruzdintas bulvytes, tačiau apribota, kad bulvės darželiuose prie karšto

(26)

26

patiekalo galės būti valgomos ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Virtų bulvių patiekalai – ne dažniau nei kartą per savaitę, o tarkuotų bulvių – ne dažniau kaip kartą per dvi savaites [59].

Tik subalansuoti patiekalai. Pietums turi būti patiekiami tik subalansuoti patiekalai, kuriuose

yra ne tik baltymų, riebalų, angliavandenių, bet ir vitaminų bei kitų vertingų maistinių medžiagų. Nuo šiol per pietus vaikai turi gauti mėsos, bent kartą per savaitę – žuvies, net tris kartus per savaitę pietums ar vakarienei – ankštinių daržovių, ir būtinai pietums trečdalį patiekalo turi sudaryti daržovės [59].

Mažiau cukraus ir druskos. Su maistu gaunami angliavandeniai yra pagrindinis ir lengviausiai

pasisavinamas energijos šaltinis. Nepanaudota energija organizme nedelsiant paverčiama riebalais. Todėl labai svarbu vaikams patiekti tinkamą angliavandenių kiekį. Naujose normose reglamentuotas visas cukrus iš visų šaltinių. Pagal naujas įsigaliojusias normas angliavandeniai vaikams ir suaugusiesiems turi sudaryti 45–60 proc. paros maisto davinio energinės vertės [59].

Vaikams yra draudžiama patiekti sausus pusryčius – kviečius su medumi, nes juose cukrų beveik 40 g/100g. Vaikams tinkami tik tie sausi pusryčiai, kuriuose cukraus ne daugiau nei 16 g/100g, druskos iki 1g/100, o skaidulinių medžiagų ne mažiau nei 6g/100g. Džiovinti vaisiai negali būti cukruoti [52].

Įstatymas numato pirmenybę šviežiai, nešaldytai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Nuo šiol vaikai mokyklose negali valgyti nei rūkytos dešros, nei žuvies. Negalima teikti glaistytų varškės sūrelių, kremu ar glajumi gardintų saldžių gaminių ar valgomųjų ledų [59].

(27)

27

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1 Tiriamųjų kontingentas

Tyrimo metu buvo apklausti Kazlų Rūdos pradinės mokyklos trečių ir ketvirtų klasių mokiniai, jų tėvai ir mokyklos maitinimo organizatoriai. Pagrinde tiriamąjį kontingentą sudarė 9-11 metų vaikai ir jų tėvai. Iš viso tyrime dalyvavo 129 moksleiviai ir 129 jų tėvai (2.1.1 lentelė) ir 4 maitinimo organizatoriai - virtuvės darbuotojai. Iš viso buvo išdalintos 286 anketos. Surinktos 262 užpildytos anketos. Tiriamųjų atsako dažnis - 91,6 proc.

2.1.1 lentelė. Tiriamųjų charakteristika

Tiriamųjų skaičius (n) Tiriamųjų skaičius (n) Tėvai Moksleiviai Moksleiviai pagal klases

Moterys Vyrai Mergaitės Berniukai Trečiokai Ketvirtokai

110 19 60 69 57 72

2.2 Tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas 2019 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais, Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje. Tyrimo metu buvo apklausiami 3-4 klasių moksleiviai, jų tėvai, bei įstaigos maitinimo organizatoriai. Tyrimas buvo atliekamas gavus mokyklos direktorės ir tėvų sutikimus.

Tyrimo anketos buvo paduotos trečių ir ketvirtų klasių mokytojoms, kurios anketas išdalino mokiniams ir jų tėvams. Anketinė apklausa vyko klasėje ir vaikų namuose, užpildytos anketos buvo atiduotos mokytojoms, o mokytojos perdavė tyrėjui. Anketas maitinimo organizatoriams padavė pats tyrėjas.

Siekiant, kad atsakymai būtų kuo atviresni, klausimynas buvo anoniminis, vardinių duomenų klausiama nebuvo, dalyvavimas apklausoje savanoriškas. Mokinių pavardės tyrimo anketoje nebuvo registruojamos. Anketos buvo koduojamos skaičiais. Gauti duomenys konfidencialūs.

Kelias dienas, 2019 m. spalio 7-8 d. (pirmadienį - antradienį) buvo atliktas kelių dienų stebėjimas pradinės mokyklos valgykloje, siekiant išsiaiškinti, kokius patiekalus ir produktus renkasi moksleiviai ir kurią jų dalį suvalgo.

(28)

28 2.3 Tyrimo klausimynas

Tyrime naudoti analizės metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė. Tyrimo atlikimui pasirinktas epidemiologinių tyrimų metodas – momentinis tyrimas. Pasirinktas tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa, kuri buvo sukurta autorės. Sudarant anketas buvo remtasi literatūros apžvalga, kitų autorių anketomis ir ankstesniais vykdytais moksleivių mitybos įpročių, mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimais (COSI tyrimo, standartizuotais tarptautiniais HBSC tyrimų anketų klausimais).

Tėvai pildė anketą kurią sudarė 29 klausimai apie vaiko mitybos ir kitus įpročius namuose ir mokykloje. Anketos klausimais siekta išsiaiškinti kaip tėvai rūpinasi vaikų mityba mokykloje. Todėl buvo klausiama, kaip jie organizuoja savo vaiko maitinimąsi mokykloje. Galimi keli atsakymo variantai: išperkate iš anksto karštus pietus mokyklos valgykloje; vaikas mokykloje valgo savo atsineštą maistą; vaikas savarankiškai perka karštus pietus mokykloje; pietums vaikas renkasi užkandžius iš mokyklos valgyklos; vaikas perka užkandžių išėjęs iš mokyklos teritorijos; vaikas mokykloje nemokamai valgo pusryčius ir/arba pietus; vaikas mokykloje nevalgo. Taip pat buvo klausiama ar tėvai paskaito vaiko valgiaraštį, kuris yra pateiktas tėveliams susipažinti mokykloje, ar domisi vaiko mityba mokykloje (paklausia vaiko ką valgė mokykloje, ar viską suvalgė, ar buvo skanu ir pan.), ar diegia sveikatai palankios mitybos įpročius šeimoje, ar dalyvauja mokyklos organizuojamuose renginiuose skirtus sveikai vaikų mitybai.

Tyrimo klausimais taip pat siekta nustatyti tėvų požiūrį į naują maitinimo ogranizavimo tvarką, todėl jų buvo klausiama, ar jie yra susipažinę su LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu, dėl naujos maitinimo organizavimo tvarkos ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose, kokia yra jų nuomonė apie pasikeitusią naują maitinimo organizavimo tvarką mokykloje. Galimi atsakymų variantai buvo: labai gera; labai bloga; gera; bloga; patenkinama; neturiu nuomonės. Buvo klausiama ar jiems priimtinas griežtas tam tikrų produktų patiekimo reglamentavimas - ne tik sveikatai nepalankių produktų ir gėrimų draudimas, bet ir ribojimas iki šiol buvusių įprastinių produktų (sviesto, grietinės, sūrelių, jogurtų, mėsos). Taip pat buvo paprašyta išreikšti savo pasiūlymus ir pastabas dėl mokinių maitinimo mokykloje.

Taip pat anketoje buvo klausiama respondentų sociodemografiniai duomenys. Respondentų buvo prašoma nurodyti jų lytį, amžių, vaiko lankančio pradinę mokyklą amžių ir kelintoje klasėje mokosi.

(29)

29

Vaikų anketa buvo sudaryta iš 23 klausimų. Siekiant nustatyti moksleivių mitybos įpročius vaikų klausta, kiek kartų per dieną valgo, kur dažniausiai pusryčiauja darbo dienomis, kur valgo pietus, ar valgo ir kaip dažnai valgo pietus mokyklos valgykloje.

Siekiant įvertinti moksleivių užkandžiavimo įpročius mokykloje moksleivių klausta, ar jie nešasi į mokyklą užkandžių ir prašoma nurodyti kokius užkandžius nešasi į mokyklą.

Siekiant įvertinti moksleivių pasitenkinimą mokyklos tiekiamu maistu, moksleivių buvo paprašyta įvertinti mokyklos maitinimą, atsižvelgiant į 8 kriterijus: patiekalų įvairovę, daržovių kiekį ir kokybę, patiekalų skonį, galimybę pasirinkti maistą, estetinį maisto pateikimą, maisto temperatūrą, maitinimo organizavimą ir maisto porcijas. Mokiniai galėjo rinktis iš šių atsakymų variantų: 1 – visada, 2 – dažniausiai, 3 – nežinau, 4 – kartais, 5 – niekada. Taip pat buvo klausiama, ar jie suvalgo visus pietus kuriuos patiekia mokyklos valgykla, jei suvalgo ne viską, tai ką palieka, ar papietavęs mokykloje jaučiasi sotus.

Tyrimo klausimais taip pat siekta nustatyti mokinių požiūrį į naują maitinimo ogranizavimo tvarką, vaikų buvo klausiama ar jų nuomone pasikeitė mokyklos valgykloje gaminamas maistas nuo šių mokslo metų, ar pasigenda dešrelių, traškučių, bandelių, gazuotų gėrimų ar kitų maisto produktų mokyklos valgykloje, kaip vertina draudimą atsinešti į mokylą užkandžius tokius kaip: guminukai, sausainiai, traškučiai ir t.t. Taip pat buvo paprašyta išreikšti savo pasiūlymus ir pastabas dėl maitinimo mokykloje.

Taip pat anketoje buvo prašoma nurodyti savo lytį, amžių ir kelintoje klasėje vaikas mokosi. Maitinimo organizatorių anketa sudaryta iš 13 klausimų. Siekiant išssiaiškinti su kokiomis problemomis, susiduria maitinimo organizatoriai, įgyvendindami naują maitinimo tvarką buvo klausiama, ar darbo vietoje turi visą reikalingą darbo įrangą naująjai maitinimo tvarkai organizuoti, kaip pasikeitė jų darbo pobūdis įsigaliojus naująjai maitinimo tvarkai mokykloje, kas buvo sunkiausia ir lengviausia pradedant įgyvendinti naująją maitinimo organizavimo tvarką mokykloje. Taip pat buvo paprašyta išreikšti savo pasiūlymus ir pastabas dėl mokinių maitinimo mokykloje.

Taip pat siekta nustatyti maitinimo organizatorių požiūrį į naują maitinimo ogranizavimo tvarką, buvo klausiama, kokia yra jų nuomonė apie pasikeitusią naująją maitinimo organizavimo tvarką mokyloje ir kaip vertina sveikatai palankius maitinimo pokyčius ugdymo įstaigoje.

Tyrimo klausimais norėta išsiaiškinti kaip pasikeitė mokinių mityba po naujos maitinimo tvarkos įgyvendinimo, todėl buvo klausiama, kokių maisto produktų vaikai pasigenda įsigaliojus naujai maitinimo tvarkai, kokius maisto produktus vaikai dažniausiai palieka nesuvalgytus pietų metu ir kada jų manymu vaikai pietų metu palieka daugiau nesuvalgyto maisto.

(30)

30

Taip pat anketoje buvo prašoma nurodyti savo lytį, kokiose pareigose dirba mokyklos valgykloje, koks darbo stažas dabar užimamose pareigose mokykloje.

2.4 Statistinė analizė

Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant statistinę programą IBM SPSS Statistics 23.0. Analizuojant duomenis, taikyta aprašomoji statistika - kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti absoliutieji skaičiai (n) procentiniai dažniai (proc.). Skirtumai tarp kokybinių požymių buvo vertinami, taikant chi kvadrato(χ2) kriterijų ir Z kriterijų su Bonferroni korekcija. Kiekybinių požymių pokyčiams vertinti skaičiuota ANOVA arba Kruskal-Wallis testas. Naudotas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05.

(31)

31

3. REZULTATAI

3.1 Tiriamojo kontingento charakteristika

Tyrime dalyvavo 129 Kazlų Rūdos pradinės mokyklos 3-4 klasių mokiniai, 129 mokinių tėvai, bei 4 maitinimo organizatoriai. Tiriamąjį kontingentą sudarė 57 mergaitės (44,2 proc.) ir 72 berniukai (55,8 proc.) (3.1.1 pav.).

3.1.1 pav. Vaikų pasiskirstymas pagal lytį

Iš užpildžiusiųjų anketą tėvų, 110 (85,3 proc.) buvo moterys ir 19 (14,7 proc.) buvo vyrai. Tėvų amžiaus vidurkis buvo 38,32 (SN±5,074) metų. Tyrime taip pat dalyvavo maitinimo organizatoriai - 4 moterys, dirbančios virtuvės darbuotojomis. Vidutinis darbo stažas buvo 10 mėn. (SN±9,3) (3.1.1 lentelė).

3.1.1 lentelė. Tyrimo dalyvių charakteristika

Tiriamųjų skaičius (n) Tiriamųjų skaičius (n)

Tėvai Moksleiviai

Maitinimo

ogranizatoriai Moksleiviai pagal klases

Moterys Vyrai Mergaitės Berniukai Moterys Trečiokai Ketvirtokai

110 19 60 69 4 57 72

44,2 proc.

55,8 proc.

Mergaitės Berniukai

(32)

32 3.2 Moksleivių maitinimosi mokykloje įpročiai ir požiūris į naują maitinimo tvarką

Visavertė vaikų mityba yra labai svarbus veiksnys vaikų augimui ir vystymuisi. Mokyklinio amžiaus vaikų mityba, visų pirma, turi atitikti sveikos mitybos principus ir taisykles. Todėl būtina, kad mokiniai žinotų pagrindinius sveikos mitybos principus ir taisykles, ir juos taikydami, mokėtų tinkamai pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus.

Tyrimo metu vaikų buvo klausiama, kur jie valgo pusryčius darbo dienomis. Didžioji dauguma (93,8 proc.) vaikų atsakė, jog jie pusryčiauja namuose. Tarp jų buvo 44,6 proc. mergaitės ir 55,4 proc. berniukų.

Daugiau nei pusė moksleivių (64,4 proc.), paklaustų, kur jie valgo pietus darbo dienomis, pažymėjo, kad pietus valgo mokykloje, 19,4 proc. mokinių pietus valgo namuose ir mažiausia dalis (16,3 proc.) mokinių pietų nevalgo visai. Taip pat pastebime, jog net trečdalis mokinių pietų mokykloje nevalgo (3.2.1 pav.).

χ²=1,582, lls=2, p=0,453

3.2.1 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal pietų valgymo įpročius (proc.)

Dauguma trečių ir ketvirtų klasių moksleivių (64,4 proc.) pietauja mokykloje, mažesnė dalis (19,4 proc.) – namuose. Pietaujančių ketvirtokų buvo 4,7 karto daugiau nei trečiokų (p<0,05) (3.2.2 pav.). 70,0 16,7 13,3 59,5 21,7 18,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Mokykloje Namuose Nevalgo

P roc e n ta i Mergaitės Berniukai

(33)

33

χ²=9,146, lls=2, p=0,01; *

- p<0,05, lyginant su 3 klase (taikant Bonferroni korekciją)

3.2.2 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal pietų valgymo įpročius, atsižvelgiant į klasę (proc.)

Analizuojant duomenis kaip dažnai mokiniai pietus valgo mokykloje išsiaiškinome, jog 78,3 proc. mergaičių ir šiek tiek mažiau (69,5 proc.) berniukų pietus mokykloje valgo bent kelis kartus per savaitę arba kasdien. O penktadalis mergaičių ir trečdalis berniukų pietų mokykloje nevalgo niekada arba valgo kelis kartus per mėnesį. Berniukų ir mergaičių pietavimo mokykloje dažnis nesiskyrė (3.2.3 pav.).

χ²=3,102, lls=3, p=0,376

3.2.3 pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal pietų valgymo dažnį mokyklos valgykloje, atsižvelgiant

į lytį (proc.) 73,7 21,1 5,2 56,9* 18,1 25,0* 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Mokykloje Namuose Nevalgo

P roc e n ta i 3 klasė 4 klasė 30,0 48,3 8,3 13,4 36,2 33,3 11,6 18,9 0 10 20 30 40 50 60

Kasdien Kelis kartus per savaitę

Kelis kartus per mėnesį Niekada P roc e n ta i Mergaitės Berniukai

Riferimenti

Documenti correlati

Lyginant su kitais didţiaisiais Lietuvos miestais ir rajonais, Šiaulių miesto ir rajono mokyklose sveikatinimo renginių 2006 metais pravesta daugiausia (11

Mūsų tikslas buvo nustatyti paauglių, besigydančių Plungės sveikatos centre, dantų būklę bei jų tėvų požiūrį į burnos sveikatą.. Medžiaga

Siekiant įvertinti raudonųjų dobilų veikliųjų junginių atpalaidavimą iš puskiečių vaisto formų – gelių ir bigelių, buvo atlikti in vitro tyrimai.. Iš gautų rezultatų

Bakalaurinio darbo „Vartotojo požiūrio į maisto produktus ir jų saugą tyrimas“ metu buvo nustatyta kur vartotojai perka maisto produktus, kokios produkto savyb÷s lemia

Antroje dalyje buvo pateikti klausimai, kurie padėtų nustatyti ar sportuojantys vaikai ir jų tėvai yra patyrę traumų ir kokias, o trečioje dalyje – tėvų žinios apie

Gauti duomenys bus naudojami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studijų programos 6 kurso studento Gyčio Vėlavičiaus baigiamajam magistro darbui “ Šeimos

Daugiausia vaikų, dedančių į arbatą du ir daugiau šaukštelių cukraus, buvo tarp maţiausiai svorio priaugusių pradinukų (71,2 proc. tarp daug svorio priaugusių

Buvo atliktas tėvų ir sveikatos priežiūros specialistų, kurie atlieka profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą (šeimos gydytojų, vaikų ligų gydytojų bei