Deimantė Rakauskaitė
V kursas, 12 grupėEMPIRINĖS ANTIBIOTIKŲ TERAPIJOS
OPTIMIZAVIMAS SERGANTIEMS VEIDO IR
ŽANDIKAULIŲ SRITIES ODONTOGENINĖS
BAKTERINĖS KILMĖS UŽDEGIMAIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Dr. Stasys Bojarskas
TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
SĄVOKOS 5
ĮVADAS 6
1.STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI 8
1.1. Kintamieji, kurių buvo ieškoma straipsniuose pateiktoje informacijoje 9
1.2. Sisteminių klaidų rizika 9
1.3. Apibendrinamosios priemonės 10
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ 11
2.1. Įtrauktų tyrimų charakteristika 12
2.2. Gydymo metodika ir sėkmingumas 13
2.3. Infekcijos išplitimo lokalizacija 14
2.4. Pasėliuose rastos bakterijų kultūros 16
2.6. Antibiotikai skirti empiriškai ir gavus antibiotikogramų rezultatus 17
2.7. Statistinė duomenų analizė 18
3. REZULTATŲ APTARIMAS 20 PADĖKA 23 IŠVADOS 24 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 25 LITERATŪRA 26 PRIEDAI 30 Priedas nr. 1 30 Priedas nr. 2 37
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Siekiant kuo greitesnės ir geresnės gydymo sėkmės pacientams, sergantiems odontogeninės bakterinės kilmės uždegimais, skiriamas empirinis gydymas antibiotikais. Nors šie uždegimai paprastai yra nesudėtingai išvengiami, bet pacientų žinių trūkumas apie dantų priežiūrą dažnai sukelia kliūčių odontogeninių uždegimų prevencijai. Esant išplitusiam uždegimui reikalinga paciento hospitalizacija, gydymas antibakteriniais vaistais ir, beveik visada, chirurginė intervencija. [1] Todėl šios sisteminės apžvalgos tikslas yra, optimizuoti empirinę antibiotikų skyrimo schemą pagal vyraujantį sukėlėją pacientams, kurie serga veido ir žandikaulių srities odontogeninės bakterinės kilmės uždegimais bei pateikti antibiotikų skyrimo rekomendacijas iki bakteriologinio pasėlio.
Hipotezė. Atliekant šią sisteminę analizę buvo išsikelta hipotezė, kad penicilinų grupės antibakteriniai vaistai yra pirmo pasirinkimo vaistai skiriant empirinį odontogeninės kilmės uždegimų gydymą antibiotikais dėl burnoje vyraujančios streptokokinės burnos ertmės mikrofloros.
Medžiaga ir metodai. Straipsnių paieška atlikta PubMed ir Wiley duomenų bazėse. Publikacijos šiai sisteminei analizei atrinktos remiantis straipsnių įtraukimo ir neįtraukimo kriterijais. Tyrimų, kuriuose buvo lyginamos dvi tiriamųjų grupės, kokybė buvo vertinama pagal Cohrane rekomendacijas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą.
Rezultatai. Po pilno teksto analizės, 17 publikacijų atitiko įtraukimo kriterijus. Straipsnių kokybė įvertinta kaip žemos arba vidutinės rizikos, aukštos rizikos straipsniai į šią analizę įtraukti nebuvo. Norint išsamiai ištirti empirinę antibiotikų terapiją sergant odontogeninės bakterinės kilmės uždegimais, buvo nagrinėjamas ne tik antibakterinių vaistų skyrimas prieš ir po antibiotikogramų rezultatų, bet ir aptariamas chirurginės intervencijos dažnumas, dažniausiai pasitaikančios uždegimų lokalizacijos, dažniausi sukėlėjai bei etiologiniai faktoriai.
Išvados. Taikant empirinį amoksciklino su klavulano rūgštimi gydymą bei chirurginę operaciją, pašalinant susikaupusį eksudatą, prognozė yra palanki. Empirinis gydymas gali skirtis atsižvelgiant į uždegimo išplitimą ir vyraujantį sukėlėją.
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Hoping to achieve faster and better treatment success for patients, who have odontogenic bacterial infection, empirical treatment with antibiotics is given. Although this type of infection is easily avoidable, lack of patients’ knowledge about dental care complicates the prevention of odontogenic infections. In the case of a widespread infection, a patient's hospitalization, antibiotic treatment and, almost always, surgical intervention are required. [1] Therefore, this systematic review aims at optimizing empirical antibiotic therapy through a systematic review of scientific literature.
Hypothesis. In this systematic analysis, a hypothesis was raised that due to streptococcal oral cavity microflora, the antibiotics of the penicillin group are the first-choice drugs for the empirical treatment of odontogenic infection.
Material and the methods. The search of medical cases was carried out in two databases: PubMed and Wiley. The publications for this systemic analysis were selected according to the criteria of inclusion and exclusion of publications. The researches with two groups of patients, were evaluated according to the Cohrane recommendations. Statistical data analysis was prepared by using Microsoft Excel.
Results. After the full text analysis, 17 publications met the selection criteria. The quality of these articles was evaluated as low or medium risk, while high risk articles were not included into this analysis. When researching empirical antibiotic therapy in detail, with having an infection of odontogenic bacterial origin, not only antibacterial drugs were administered before and after the results of culture and sensitivity test, but also the frequency of surgical intervention, the most common localization of infection, the most common causative agents and etiologic factors.
Conclusions. Using the empirical treatment of amoxicillin with clavulanic acid and a surgical procedure, eliminating the accumulated exudate, the prognosis is favorable. Empirical treatment may vary on the level of the spreading of infection and variety of microorganisms.
SĄVOKOS
Odontogeninė bakterinės kilmės uždegimas - odontogeninė infekcija;
Drenavimas - chirurginė intervencija, kurios metu pašalinamas pūlių arba uždegiminio skysčio pertekliaus;
Eksudatas - uždegiminis skystis;
Incizija - pjūvis, kuris yra atliekamas chirurginės intervencijos metu;
Empirinė antibiotikų terapija - gydymas antibiotikais nežinant tikslių uždegimo sukėlėjų, o tik juos numanant;
Dantų kariesas - dantų ėduonis;
Intraoralinis pjūvis – pjūvis atliekamas burnos ertmėje;
ĮVADAS
Odontogeninės infekcijos yra viena iš labiausiai paplitusių ligų, susijusių su burnos ir žandikaulių sritimis bei galinčių sukelti grėsmę paciento gyvybei [2], todėl svarbu tinkamai suvokti šių infekcijų etiologinius faktorius, patologinius mechanizmus, gydymą bei sąsają su bendra organizmo būkle.
Veido ir žandikaulių sričių odontogeninės infekcijos - ligos, kurios atsiranda dėl negydyto dantų ėduonies, endodontinės patologijos, dantų traumų, periodonto patologijos, nepavykusio endodontinio ar chirurginio gydymo komplikacijų [3].
Periapikalinė infekcija yra dažniausia odontogeninės infekcijos forma, kurią sukelia mikroorganizmų invazija į danties šaknies kanalą. Kai mikroorganizmai patenka į periapikalinius audinius, jie sukelia uždegiminį procesą, dėl kurio gali išsivystyti abscesas veido ir žandikaulių srityse. Daugeliu atvejų infekcija yra lokalizuota, tačiau kai kuriais atvejais ji gali sukelti sunkias komplikacijas, tokias kaip: sinusitas, kvėpavimo takų obstrukcija, meningitas, smegenų abscesas ar net mirtis [4].
Yra daug veiksnių, kurie gali daryti įtaką odontogeninės kilmės uždegimo plitimui. Vienas iš jų - silpna organizmo imuninė sistema [5]. Kitas išplitimo veiksnys gali būti mikroorganizmų virulentiškumas ir atsparumas antibakteriniams vaistams, taip pat - uždelstas kreipimasis į gydytoją. Pagrindinis odontogeninės infekcijos gydymo tikslas - kaip įmanoma greičiau rasti ir pašalinti ligos priežastį [6].Gydymo sėkmę lemia ankstyvoje ligos stadijoje nustatyta tiksli diagnozė ir suteikta skubi medicinos pagalba. Ankstyvas odontogeninės infekcijos gydymas yra pagrįstas plataus spektro empirine antibiotikų terapija, chirurgine intervencija ir priežastinio danties gydymu arba šalinimu [7]. Burnos mikroflora yra labai įvairi, joje yra tiek aerobinių, tiek anaerobinių bakterijų. Stacionarizavus pacientus antibakteriniai vaistai yra skiriami iš karto, atsižvelgiant į labiausiai tikėtinus sukėlėjus ir remiantis gydytojo klinikine patirtimi. Tačiau empirinis antibiotikų skyrimas ne visada būna teisingas. Norint užtikrinti gydymo sėkmę, būtina kuo greičiau atlikti antibiotikogramas ir atitinkamai koreguoti pacientui skiriamus vaistus.
Mokslinis naujumas ir aktualumas. Yra atlikta daugybė tyrimų, nagrinėjančių odontogeninių infekcijų etiologiją ir gydymą, tačiau nėra prieita bendrų išvadų apie geriausią empirinio gydymo antibiotikais būdą ir šis klausimas iki šiol yra diskutuotinas. Odontogeninės infekcijos gali daryti įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, jos varijuoja nuo nedidelio sveikatos sutrikdymo iki mirties. Taip pat veidas yra svarbi išvaizdos dalis, todėl didelis šios srities deformavimas žmogui gali sukelti psichologinių problemų.
antibiotikams plinta dėl per didelio antibiotikų suvartojimo, neatsakingo vartojimo, nepakankamos infekcijų prevencijos ir kontrolės. Dėl kintančio bakterijų atsako antibakteriniams vaistams, empirinis odontogeninių uždegimų gydymas antibiotikais turi būti nuolat iš naujo peržvelgiamas.
Tyrimo duomenys yra aktualūs skiriant gydymą pacientams, kurie serga veido ir žandikaulių srities odontogeninės bakterinės kilmės uždegimais, todėl šia apžvalga norima išnagrinėti naujausius tyrimus, susijusius su šių uždegimų gydymu.
Šio darbo tikslas - atlikus sisteminę literatūros apžvalgą, optimizuoti empirinę antibiotikų skyrimo schemą pagal vyraujantį sukėlėją pacientams, kurie serga veido ir žandikaulių srities odontogeninės bakterinės kilmės uždegimais bei pateikti antibiotikų skyrimo rekomendacijas iki bakteriologinio pasėlio. Šiam tikslui pasiekti išsikelti šie darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti literatūros duomenis apie dažniausius veido ir žandikaulių srities odontogeninės bakterinės kilmės uždegimų sukėlėjus;
2. Apžvelgti ir įvertinti mokslinės literatūros duomenis apie etiologiją, dažniausiai pasitaikančias infekcijos išplitimo anatomines struktūras, dažniausiai skiriamus antibiotikus sergantiems veido ir žandikaulių srities odontogeninės kilmės uždegimais bei įvertinti skirtingų antibiotikų terapijų efektyvumą;
3. Remiantis atliktais tyrimais, nustatyti ir apibendrinti dažniausiai randamus sukėlėjus ir jų atsparumą antibakteriniams vaistams bei pagal gautus rezultatus pateikti rekomendacijas antibiotikų skyrimui.
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI
Į šią apžvalgą buvo įtraukti tyrimo tikslą atitinkantys straipsniai, t.y. nagrinėjantys antibiotikų skyrimą pacientams, sergantiems veido ir žandikaulių srities odontogeninės kilmės uždegimais. Literatūros, nagrinėjančios odontogeninės kilmės uždegimų gydymą, paieška buvo atlikta nagrinėjant straipsnius PubMed ir Wiley duomenų bazėse publikuotuose tyrimuose. Metodikos sudarymui naudotos PRISMA-P 2015 rekomendacijos.Šis tyrimas buvo atliekamas 2018 metais nuo vasario 2 d. iki balandžio 2 d. Nagrinėti straipsniai publikuoti anglų kalba nuo 2013.01.01 iki 2018.04.02, jų santraukos buvo pateiktos viešai, pilnus straipsnius buvo galima parsisiųsti nemokamai. Paieškos metu buvo naudojamos PubMed ir Wiley duomenų bazės.
Išplėstinės paieškos metu naudoti šie raktiniai žodžiai: odontogenic infection, antibiotic treatment, empirical treatment, early treatment. Taip pat atlikta papildoma paieška, kurios metu iš tyrimui atrinktų straipsnių buvo peržvelgiami literatūros sąrašai ir, jei straipsnis atitiko įtraukimo kriterijus, jis taip pat buvo įtrauktas į apžvalgą.
Nustatyti publikacijų įtraukimo ir neįtraukimo kriterijai. Straipsnių įtraukimo kriterijai:
•
Klinikiniai tyrimai, kurių imtis >10 pacientų;•
Tyrimai atlikti vaikams ir suaugusiems žmonėms;•
Įtrauktos retrospektyvinės ir perspektyvinės studijos;•
Rezultatuose nurodyti antibiotikų arba odontogeninių infekcijų sukėlėjų pavadinimai;•
Tekstai publikuoti anglų kalba;•
Tyrimai yra ne senesni nei 5 metai. Straipsnių neįtraukimo kriterijai:•
Tyrimai atlikti su gyvūnais;•
Tyrimai, kuriuose aprašomi veido ir žandikaulių uždegimai yra ne odontogeninės kilmės;•
Tyrimai, kurie pateikia nesuformuluotas išvadas;•
Vieno atvejo analizės;•
Jeigu duomenų bazėje nepateiktas pilnas tekstas.Paieška atlikta PubMed ir Wiley duomenų bazėse. Pirmiausia buvo identifikuojami straipsniai pagal aukščiau išvardintus raktinius žodžius. Straipsniai privalėjo būti publikuoti anglų kalba ir būti ne senesni nei 5 metai. Vėliau atlikta straipsnių identifikacija pagal pavadinimą. Likusių publikacijų
nebuvo. Likę straipsniai buvo atrenkami pirmiausia patikrinus, ar galima prieiga prie pilnų tekstų, jeigu taip - perskaičius ir įvertinus jų turinį bei atitikimą pagal straipsnių įtraukimo kriterijus. Galiausiai pridėti straipsniai, kurie buvo rasti jau atrinktų tyrimui straipsnių literatūros sąrašuose ir sistema jų nerado pagal raktinių žodžių algoritmą. Iškilus abejonėms dėl straipsnių tinkamumo buvo konsultuojamasi su darbo vadovu.
1.1. Kintamieji, kurių buvo ieškoma straipsniuose pateiktoje informacijoje
,,Autorius“ - nurodomi straipsnio autoriai ir pateikiama nuoroda į literatūros šaltinį. ,,Imtis“ nurodo tiriamųjų pacientų skaičių. ,,Vidutinis pacientų amžius“ tikslina visų tyrime dalyvavusių pacientų vidutinį amžių. ,,Vidutinis laikas stacionare“ informuoja, kiek vidutiniškai dienų pacientas praleido ligoninėje po to, kai kreipėsi dėl sveikatos sutrikimo. „Tyrimo rūšis“ apibrėžia, ar tai buvo retrospektyvinė, ar perspektyvinė studija. ,,Infekcijos vieta“ nurodo anatominę sritį, kurioje buvo lokalizuotas uždegimas. ,,Gydymo metodas“ informuoja apie gydymo eigą ir metodą. ,,Empirinė antibiotikų terapija“ nusako, kokie antibiotikai buvo naudojami tyrime. ,,Sukėlėjai identifikuoti po antibiotikogramų“ tikslina bakterijų rūšis, kurios buvo nustatytos tiriant antibiotikų atsparumą. ,,Antibiotikai skirti po antibiotikogramų rezultatų“ pažymi, kokie antibiotikai paskirti atlikus pasėlių tyrimus ir nustačius bakterijų jautrumą/atsparumą tiriamiems antibakteriniams vaistams. ,,Gydymo rezultatas/išvada“ nurodo autorių pateiktą pagrindinę išvadą.
1.2. Sisteminių klaidų rizika
Sisteminių klaidų rizikos įvertinimui buvo naudojamos Cohrane rekomendacijos. Kiekviena studija buvo įvertinta atskirai kaip didelės, vidutinės arba mažos rizikos. Jei tyrime nebuvo detaliai aprašyta metodika, kuri leistų įvertinti sisteminių klaidų riziką, jis buvo vertinamas kaip didelės rizikos. Rizika apibūdinama kaip informacijos trūkumas apie šiai studijai reikalingus kintamuosius.
Pastarasis vertinimas buvo atliktas tyrimams, kurie vertino dvi tiriamųjų grupes. Buvo vertinamos šios sisteminių klaidų grupės:
1. Atrankos sisteminės klaidos. Vertinama, ar tiriamieji buvo pasirenkami atsitiktinai, ar buvo aiškiai aprašytas pasirinkimo procesas.
2. Rezultatų vertinimo sisteminės klaidos. Vertinama, ar rezultatus įvertinę asmenys žinojo, kuriai tiriamųjų grupei priklausė pacientas.
3. Imties mažėjimo sisteminės klaidos. Vertinama, ar yra aprašyti asmenys, pasitraukę iš tyrimo, ir ar buvo įvertinta, kaip dėl to galėjo pasikeisti gauti rezultatai.
4. Rezultatų aprašymo sisteminės klaidos. Vertinama, ar straipsnyje buvo aprašyti tik statistiškai reikšmingi rezultatai, ar visi gauti rezultatai.
Lentelė nr. 1 Sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Tyrimas 1. 2. 3. 4. Sisteminių klaidų rizika
Dr Nils Heim ir kt. + + - + Vidutinė
Igoumenakis D. ir kt. + + - + Vidutinė
Mücke, T. ir kt., 2015 + + - + Vidutinė
Rishi Bali ir kt., 2014 + + + + Maža
Kumari, S. ir kt., 2017 + + + + Maža
1. Atrankos sisteminės klaidos
2. Rezultatų vertinimo sisteminės klaidos 3. Imties mažėjimo sisteminės klaidos 4. Rezultatų aprašymo sisteminės klaidos + Nedidelė klaidų rizika
- Didelė klaidų rizika
1.3. Apibendrinamosios priemonės
Straipsniuose esančiai reikalingai informacijai (kintamiesiems) pateikti buvo sudarinėjamos lentelės. Lentelėse pateikti sutrumpinimai pateikti po lentele.
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Paiešką duomenų bazėse pagal anksčiau minėtus raktinius žodžius atitiko 738 straipsniai. 17 publikacijų atitiko visus tinkamumo kriterijus (Lentelė nr.2), kitos 3 publikacijos buvo pridėtos po papildomos savarankiškos paieškos, peržvelgiant jau atrinktų publikacijų literatūros sąrašus. (1 pav.) Lentelė nr. 2 Publikacijų atranka duomenų bazėse
Raktiniai žodžiai PubMed Wiley
Empirical odontogenic infections treatment 4/1 37/2
Odontogenic infections antibiotics treatment 67/10 -
Early odontogenic infections treatment 28/1 316/4
Pirminė straipsnių analizė buvo atlikta skaitant santraukas ir atsižvelgiant į straipsnių tinkamumo ir netinkamumo kriterijus. Atmesti tokie straipsniai, kurie buvo atliekami su gyvūnais, kurių tyrimų imtis buvo mažiau negu 10 asmenų, taip pat, kuriuose neaprašytos jų tyrimų metodikos ir/arba nebuvo jų išvadų. Neįtraukti straipsniai, kuriuose aprašyti veido ir žandikaulių uždegimai yra ne odontogeninės kilmės. 9 tyrimai neįtraukti, nes buvo negalima prieiga prie pilnų straipsnių tekstų. Iš likusių straipsnių išrinkta šiai analizei reikalinga ir tinkama informacija: tyrimo tipas, imtis, uždegimo lokalizacija, empiriškai skirtų antibiotikų pavadinimai, uždegimo sukėlėjų pavadinimai, antibiotikų, skirtų po antibiotikogramų, pavadinimai bei atliktų tyrimų išvados. Taip pat buvo nagrinėjami straipsniai, kuriuose nenurodomi empiriškai skirtų antibakterinių vaistų pavadinimai, tačiau aprašomi pasėlių rezultatai ir antibiotikai, skirti gavus pasėlių rezultatus.
2.1. Įtrauktų tyrimų charakteristika
Dešimt tyrimų, kurie buvo įtraukti į šią sisteminę apžvalgą - retrospektyviniai [8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 22, 24], šeši - perspektyviniai [16, 17, 19, 20, 21, 23] ir viename tyrime atlikta dokumentų analizė [9].
Tyrimų imtys svyravo nuo 26 iki 1077 asmenų. Penkiolika iš septyniolikos studijų nesiekė 300 tiriamųjų. Vidutinė imtis - 220. Tiriamųjų grupes sudarė vaikai ir suaugę žmonės. Pacientų amžius buvo nuo 1 iki 95 metų, amžiaus vidurkis - 42 metai. Dešimtyje studijų iš septyniolikos nebuvo nurodyta, kiek laiko pacientai praleido stacionare. Šešiose studijose laikas stacionare svyravo nuo 1 iki 44 dienų. Vidutinis laikas praleistas stacionare - 10 dienų. (Lentelė nr. 3)
Lentelė nr. 3. Įtrauktų tyrimų charakteristika Eil.
nr.
Autorius ir metai Tyrimo rūšis Imtis Vidutinis pacientų amžius Vidutinis laikas stacionare 1. Luyao Qu ir kt., 2017 [8] Retrospektyvinė studija 81 57,2 +/- 12,22 (21-80m.) 24,8 2. Rūta Rastenienė ir kt., 2015 [9] Dokumentų analizė 1077 37,0 +/- 16,9 (4-93m.) 8,7 +/- 5,5 (1-44d.) 3. Dimosthenis Igoumentakis ir kiti. 2014 [10] Retrospektyvinė studija 212 40,78 (14-82m.) 5,77 (1-22d.) 4. Samir Farmahan ir kt., 2014 [11] Retrospektyvinė studija 90 37 (1-95m.) 10 (1-18d.)
5. Matthias Dirk ir kt.,. 2016 [12]
Retrospektyvinė studija
294 41,1 7,2
6. Inderdeep Singh Walia ir kt., 2013 [13] Retrospektyvinė studija 42 38,04 (13-74m.) - 7. Dr Nils Heim ir kt, 2017 [14] Retrospektyvinė studija 107 48,3 (5-91m.) -
8. Nitin Suresh Fating ir kt.,. 2013 [15] Retrospektyvinė studija 26 37,76 (9-69m.) -
9. Amith Shah ir kiti. 2016 [16] Perspektyvinė studija 100 36,44 (7-65m.) - 10. Igoumenakis D. ir kt., 2015 [17] Perspektyvinė studija 179 39,1 5,89 11. Thomas E. Rams ir kt., 2014 [18] Retrospektyvinė studija 400 50,5 (35 – 78m.) - 12. Mücke T. ir kt., 2015 [19] Perspektyvinė studija 205 47,5 (6 – 90m.) 7,1 (1 – 27d.) 13. Rishi Bali ir kt., 2014 [20] Perspektyvinė
studija 60 33 - 14. Kumari S. ir kt., 2017 [21] Perspektyvinė studija 40 27,3 (10 – 50m.) - 15. Dery Tuopar ir kt., 2014 [22] Retrospektyvinė studija 150 39 (1 -95m.) - 16. Connors WJ ir kt.,. 2017 [23] Perspektyvinė studija 110 44 - 17. Zirk M. ir kt., 2017 [24] Retrospektyvinė studija 121 56,62 -
2.2. Gydymo metodika ir sėkmingumas
Aštuonios iš septyniolikos studijų nenurodė infekcijos etiologinių faktorių [11, 12, 13, 14, 18, 20, 22, 23]. Kitose devyniose studijose nurodyta, kad dažniausiai odontogeninių bakterinių infekcijų priežastimi buvo apatinio žandikaulio krūminiai dantys. Tik du straipsniai aptarė viršutinį žandikaulį ir kaip dažniausią priežastį nurodė iltinius dantis [16] bei kaplius [17]. Vienas straipsnis aptarė tik viršutinio žandikaulio sinusitą, kurio dažniausia priežastimi nurodė krūminius dantis [24]. Viena
studija aptarė tai, kad pacientai su bloga arba patenkinama burnos higiena odontogeninėmis bakterinėmis infekcijomis sirgo labiau nei pacientai, kurių burnos higiena buvo gera [10].
Visų straipsnių chirurginės operacijos metodika buvo vienoda, išskyrus vieną [18], kuriame chirurginio gydymo metodikos aprašytos nebuvo. Straipsniuose nurodoma, kad pacientams buvo atlikta chirurginė intervencija, paimti pūlių mėginiai (kurie transportuoti į laboratorijas antibiotikų jautrumui nustatyti) bei atliktas drenažas. Visose 17-oje studijų skirtas gydymas antibiotikais.
Uždegimo priežastinių dantų endodontinis gydymas aprašomas trijuose straipsniuose [9, 17, 21], ekstrakcija - 8 straipsniuose [9, 10, 11, 13, 15, 17, 21, 24]. Trys straipsniai įvardijo pasitaikiusias komplikacijas [8, 9, 19]. Širdies sutrikimas aprašomas trijuose straipsniuose [8, 9, 19], sepsis ir pneumonija – dviejuose [8, 19], a/ž šakos lūžis – viename [19].
Keturiose studijose aprašomi gydymo rezultatai [8, 10, 11, 18]. Trys nurodo visišką pacientų pasveikimą [10, 11, 19], o viename iš tyrimų, keturi pacientai mirė [8]. (Lentelė nr.4 pateikta priede nr. 1).
2.3. Infekcijos išplitimo lokalizacija
Dauguma straipsnių nurodo tas pačias anatomines struktūras, kuriose buvo išplitęs uždegimas. Dažniausiai pasitaikanti infekcijos išplitimo vieta buvo pažandinė sritis, kuri svyravo nuo 20,7% iki, 62%, [9, 10, 12, 13, 15, 16, 17, 20, 21, 22]. Toliau žando sritis, kuri svyravo nuo 12% iki 42%, [10, 13, 15, 16, 17, 20, 21, 22]. Paskmakrinė sritis nuo 3,3% iki 16% [9, 10, 13, 15, 16, 20, 22], paliežuvinė sritis [9, 15, 16, 17, 22], submaseterinė sritis – nuo 0,6% iki 30% [10, 15, 17, 21, 22], sparninio a/ž tarpo sritis nuo 3,3% iki 7,9% [8, 9, 22], iltinės duobės sritis – nuo 11,3% iki 17,9% [10, 12, 13, 17]. Susisteminta informacija apie infekcijos išplitimo lokalizaciją pateikta lentelėje nr. 5.
Lentelė nr. 5 Infekcijos išplitimo lokalizacija Eil.
nr.
Autorius Infekcijos vieta
1. Luyao Qu ir kt., 2017 [8] Pažandinė sritis ir sparninio a/ž tarpo sritis 2. Rūta Rastenienė ir kt.,
2015 [9]
Pažandinė sritis (36%), sparninio a/ž tarpo sritis (7,9%), burnos dugno sritis (30,54%), pasmakrinė sritis (3.06%), paliežuvinė sritis (1,29%); smilkinio sritis (3,15%), apieryklinio tarpo sritis (1,48%), kiti (16,58%)
3. Dimosthenis Igoumenakis ir kt., 2014 [10]
Pažandinė sritis (42%), žando sritis (29,7%), iltinės duobės sritis (11,3%), šoninė ryklės sritis (4,7%), gomurio sritis (4,7%),
pasmakrinė sritis (3,3%), sparninė v/ž sritis (2,4%), submaseterinė sritis (1,9%)
4. Samir Farmahan ir kt., 2014 [11]
Galva ir kaklas (nepatikslinta kur)
5. Matthias Zirk ir kt., 2016 [12]
Pažandinė sritis (30%); apiežandikaulinė sritis (a/ž) (60,2%); iltinės duobės sritis (9,8%).
6. Inderdeep Singh Walia, 2013 [13]
Pažandinė sritis (28,17%), žando sritis (21,82%), iltinės duobės sritis (14,48%), pasmakrinė sritis (13,29%), kramtomojo raumens sritis (5,95%), kita (16,29%).
7. Dr Nils Heim ir kt., 2017 [14]
Galva ir kaklas (nepatikslinta kur)
8. Nitin Suresh Fating ir kt., 2013 [15]
Pažandinė sritis (38%), pasmakrinė sritis (16%), submaseterinė sritis (12%), žando sritis (12%), dentalveolinė sritis (10%), paliežuvinė sritis (8%), kiti (4%)
9. Amith Shah ir kiti. 2016 [16]
Pažandinė sritis (30%), žando sritis (20%), pasmakrinė sritis (15%), paliežuvinė sritis (10%), šoninė ryklės sritis (8%), kramtomojo raumens sritis (4%), gomurio sritis (3%), kiti (10%).
10. Igoumenakis D. ir kt., 2015 [17]
Pažandinė sritis (38,6%), žando sritis (24,6%), iltinės duobės sritis (17,9%), šoninė ryklės/užryklinė sritis (11,1%),
submaseterinė sritis (3,8%), paliežuvinė sritis (2,8%), sparninės gomurio duobės sritis (0,6%), kiti (0,6%).
11. Thomas E. Rams ir kt., 2014 [18]
-
12. Mücke T. ir kt., 2015 [19] Apiežandikaulinė sritis (a/ž).
13. Rishi Bali ir kt., 2014 [20] Pažandinė sritis (27,38%), žando sritis (21,65%), akiduobės sritis (17,9%), pasmakrinė sritis (1,91%), pažandinė ir pasmakrinė sritis (31,16%).
14. Kumari S. ir kt., 2017 [21] Žando sritis (42%), submaseterinė sritis (37%), pažandinė sritis (10%), kiti (11%).
15. Dery Tuopar ir kt., 2014 [22]
Pažandinė sritis (41,75%), žando sritis (40,5%), pasmakriė sritis (6,8%), paliežuvinė sritis (4,51%), akiduobės sritis (3,3%),
submaseterinė sritis (1,8%), kramtomojo raumens sritis (1,34%), sparninio a/ž tarpo sritis (3,3%).
16. Connors WJ ir kt., 2017 [23]
-
17. Zirk M. ir kt., 2017 [24] -
2.4. Pasėliuose rastos bakterijų kultūros
Dvi publikacijos sukėlėjų neįvardino [19, 23]. Apžvelgus visus likusius straipsnius, stebima tendencija apie dažniausiai rastus sukėlėjai (lentelė nr.6). Populiariausias sukėlėjas – Streptoccocus spp. [8, 9, 12, 13, 14, 15, 18, 20, 21, 24]. Toliau seka Staphylococcus spp. [8, 10, 11, 13, 15, 16, 17, 18, 20], Prevotella spp. [14, 17, 18, 20, 22, 24], Streptococci viridans [11, 12, 14, 16, 17, 22], Bacteroides spp. [9, 13, 15, 17, 14], Pseudomonas aeruginosa [8, 13, 16, 21, 24], Escherichia coli [8, 10, 13, 16, 17, 21, 24].
Lentelė nr. 6. Pasėliuose rastos bakterijų kultūros Eil.
nr.
Autorius Sukėlėjai identifikuoti po antibiotikogramų
1. Luyao Qu ir kt., 2017 [8] 1 (66,67%), 2 (11,11%), 3 (11,11%), 4 (11,11%). 2. Rūta Rastenienė ir kt., 2015 [9] 1 (26,96%), 5 (41,03%), 6 (12,52%), 7 (19,49%). 3. Dimosthenis Igoumenakis ir kt., 2014 [10] - 4. Samir Farmahan ir kt., 2014 [11] 14 (57%), 13 (3%), 12 (5%); 2 (3%); 22 (2%); 11 (5%), 29 (25%). 5. Matthias Zirk ir kt., 2016 [12] 14 (72,1%); 1 (2,4%); 15 (6,1%); 17 (1,8%); 16 (1,2%), 5 (9,1%), 30 (7,3%).
6. Inderdeep Singh Walia, 2013 [13] 2 (17,5%), 1 (10%), 16 (10%), 4 (10%), 3 (5%), 11 (5%), 6 (12,5%), 26 (2,5%), 22 (5%), 30 (15%). 7. Dr Nils Heim ir kt., 2017 [14] 1 (25,37%), 14 (25,37%), 18 ( 20,9%), 13 (19,4%), 16
(4,51%), 8 (2,99%), 26 (1,46%). 8. Nitin Suresh Fating ir kt., 2013
[15]
23 (27,59%), 2 (3,45%), 16 (1,72%), 1 (41,37%), 24 (1,72%), 6 (8,63%), 25 (3,45%), 21 (1,72%)
9. Amith Shah ir kt., 2016 [16] 4 (3%), 16 (11%), 3 (6%), 2 (16%), 14 (47%). 10. Igoumenakis D. ir kt., 2015 [17] 19 (7,3%), 14 (4,5%), 2 (2,8%), 16 (2,8%), 4 (1,1%), 8 (1,1%), 21 (0,6%), 6 (0,6%),18 (0,6%). 11. Thomas E. Rams ir kt., 2014 [18] 24 (78%), 27 (91%), 18 (80%), 1 (36,8%), 26 (30,5%), 8 (1%), 2 (0,3%). 12. Mücke T. ir kt., 2015 [19] - 13. Rishi Bali ir kt., 2014 [20] 1 (51,87%), 28 (24,6%), 2 (10,69%), 18 (7,49%), 26 (5,35%). 14. Kumari S. ir kt., 2017 [21] 4 (33,3%), 1 (22%), 19 (22,23%), 17 (11,1%), 3 (11,1%). 15. Dery Tuopar ir kt., 2014 [22] 14 (58,19%), 18 (13,64%), 2 (10,9%), 13 (10%), 12 (7,27%). 16. Connors WJ ir kt., 2017 [23] - 17. Zirk M. ir kt., 2017 [24] 1 (32,8%), 3 (12,5%), 19 (10,9%), 4 (6,3%), 21 (6,3%), 18 (4,7%), 16 (3,1%), 6 (3,1%), kiti (20,3%). 1.Streptococcus spp. 2. Staphylococcus aureus 3. Pseudomonas aeruginosa 4. Escherichia coli 5. Streptoccocus haemolyticus 6. Bacteroides 7. Staphylococcus epidermis 8. Enterococcus 9. Enterobachter cloacae 10. Citobacter brakii 11. Candida albicans 12. B grupės streptokokai 13. C grupės streptokokai 14. Streptococcus viridans 15. Eikenella corrodens 16. Klebsiella spp. 17. Proteus mirabilis 18. Prevotella 19. Staphylococcus 20. Alfa hemolyticus streptococci 21. Veilonella 22. Streptococcus milleri 23. Hemolytic streptococci 24. Pyriphormas gingivalis 25. Eubacterium 26. Fusobacterium 27. Parvimonas micra 28. Peptostreptococcus 29. Anaerobai 30. Kitos bakterijos.
2.6. Antibiotikai skirti empiriškai ir gavus antibiotikogramų rezultatus
Septynios studijos [13, 14, 18, 19, 22, 23, 24] nenurodo, kokie antibiotikai buvo skiriami empiriškai. Juose nurodomi antibakteriniai vaistai yra jau po bakteriologinio pasėlio rezultatų. Keturiose studijose [8, 9, 17, 20] empirinis gydymas buvo visiškai sėkmingas ir antibiotikų pakeitimo nereikėjo. Dviejuose straipsniuose [15, 16] AB buvo pakeisti visiškai ir trijose studijose [10, 11, 12] pakeisti tik daliai pacientų (dėl atsiradusių alerginių reakcijų).
Tačiau galima pastebėti tendenciją, kad pirmo pasirinkimo antibakteriniai vaistai – amoksiciklinas su klavulano rūgštimi [11, 16, 19, 20, 21, 22], sekantis - ampicilinas su klavulano rūgštimi [10, 12, 17, 18, 24], toliau – penicilinas [9, 13, 14, 15], du straipsniai siūlo cefalosporinus
[8, 23]. Susistemintą medžiagą apie antibiotikus, skirtus empiriškai bei gavus antibiotikogramų rezultatus, galima peržvelgti prieduose (2 priedas, lentelė nr. 7).
2.7. Statistinė duomenų analizė
Atlikus statistinę duomenų analizę apie dažniausiai pasitaikiusius odontogeninių bakterinių uždegimų sukėlėjus (2 pav.), nustatyta, kad streptokokai yra vyraujanti kultūra (Streptococci viridans - 18,8%, Streptococcus spp. - 14%, Streptoccocus haemolyticus - 10,1%, c grupės streptokokai - 4,4%, alfa hemoliziniai streptokokai - 5,9%, Peptostreptococcus - 9,9%). Sekanti kultūra, kuri taip pat vyrauja sergant odontogeninės kilmės uždegimais yra stafilokokai (Staphylococcus - 8,8%, Staphyloccus epidermis - 4,4%, Staphylococcus aureus - 4,3%). Anaerobai sudaro 10,1%, Escherichia coli 4,6% ir kiti 4,6%.
2 pav. Dažniausi odontogeninių uždegimų sukėlėjai
Į statistinę analizę taip pat įtraukti antibiotikai, kurie buvo nagrinėjami keturiuose ir daugiau straipsniuose bei jų veiksmingumo vidurkis buvo daugiau nei 50% (3 pav.). Lentelėje nurodoma, kad veiksmingiausias antibiotikas - amoksiciklinas su klavulano rūgštimi 92%, antrasis - klindamicinas 87%, trečiasis - ampicilinas 79%, ketvirtas - penicilinas 67%, penktasis - amoksiciklinas kartu su metronidazoliu 65%.
Ši statistinę analizė patvirtina išsikeltą hipotezę, kad sergant odontogeninės kilmės uždegimais vyraujanti mikroflora yra streptokokinė ir veiksmingiausi antibiotikai buvo penicilinų grupės vaistai.
3 pav. Dažniausiai naudoti antibiotikai ir jų veikimo vidurkis
Atlikus statistinę analizę apie dažniausiai pasitaikančias uždegimo sritis (4 pav. priedas nr. 3), aiškiai stebima, kad uždegimas dažniausiai lokalizuojasi pažandinėje srityje - 17,2%, burnos dugno srityje 16,3%, žando srityje - 13%, iltnės duobės srityje - 10,2%, submaseterinėje srityje - 6%. Infekcijos išplitimas į daugiau nei vieną anatominę sritį pasireiškė 11,3% atvejų.
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimas buvo skirtas sisteminei literatūros apžvalgai atlikti ir išanalizuoti antibiotikų vartojimą gydant odontogeninės bakterinės kilmės uždegimus. Šioje sisteminėje analizėje buvo išsikelta hipotezė, kad penicilinų grupės antibakteriniai vaistai yra pirmo pasirinkimo vaistai skiriant empirinį odontogeninės kilmės uždegimų gydymą antibiotikais dėl burnoje vyraujančios streptokokinės burnos ertmės mikrofloros.
Dar Hipokrato laikais pūlingų uždegimų gydymas buvo paremtas principu, kad susidaręs pūlinys ar pūlynas turi būti drenuojamas. Tačiau bėgant laikui ir tobulėjant mokslui, pūlinių uždegimų gydymui pradėti naudoti ir antibakteriniai vaistai.
Odontogeninių infekcijų gydymas yra paremtas dviem fundamentaliais elementais: mechanine - chirurgine intervencija ir antibiotikų terapija [25], todėl šia analize, apžvelgus ir susisteminus naujausius mokslinius straipsnius, norima pasiekti tyrimo tikslą - optimizuoti empirinę antibiotikų skyrimo schemą pagal vyraujantį sukėlėją pacientams, kurie serga veido ir žandikaulių srities odontogeninės bakterinės kilmės uždegimais bei pateikti antibiotikų skyrimo rekomendacijas iki bakteriologinio pasėlio. Nuo tada, kai buvo išrasti antibiotikai, odontogeninių infekcijų paplitimas labai sumažėjo. Daugeliu atvejų antibiotikų skyrimas yra empirinis ir susijęs su daugeliu veiksnių, kurie ne visada yra gerai žinomi ir apibrėžti, t.y. empirinės terapijos rekomendacijų nežinojimas, skirtingos nuomonės apie dažniausiai pasitaikančius etiologinius faktorius, bakterijų atsparumas, taip pat žinojimas, kad egzistuoja skirtingi antibiotikai, kurie yra tinkami ne visiems pacientams [26]. Penicilinas laikomas pirmos eilės vaistu nuo odontogeninių bakterinių infekcijų. Amoksicilinas (pusiau sintetinis penicilinas) - dažniausiai naudojamas antibiotikas gydyti odontogenines infekcijas [27, 28]. Visuose atrinktuose straipsniuose buvo aptariami uždegimai, kurie lokalizuojasi vienoje arba keliose srityse. Septynios studijos [13, 14, 18, 19, 22, 23, 24] nenurodo, kokie AB buvo skriami empiriškai. Juose AB nurodomi jau gavus bakteriologinio pasėlio rezultatus. Keturiose studijose [8, 9, 17, 20] empirinis AB gydymas buvo visiškai sėkmingas ir AB pakeitimo nereikėjo. Dviejuose straipsniuose [15, 16] AB buvo pakeisti visiškai ir trijose studijose [10, 11, 12] pakeisti tik daliai pacientų dėl atsiradusių alerginių reakcijų. Šioje sisteminėje analizėje stebima tendencija, kad esant uždegimui išplitusiam vienoje arba keliose srityse, vis tiek pirmo pasirinkimo AB – amoksiciklinas su klavulano rūgštimi [11, 16, 19, 20, 21, 22], kitas - ampicilinas su klavulano rūgštimi [10, 12, 17, 18, 24], toliau – penicilinas [9, 13, 14, 15], du straipsniai siūlo cefalosporinus [8, 23]. Atlikus statistinę dažniausiai skiriamų antibiotikų analizę, taip pat stebima, kad pirmojo pasirinkimo vaistai yra amoksiciklinas su klavulano rūgštimi. Apžvelgus visus į tyrimą įtrauktus straipsnius, galima teigti, kad nepaisant empiriniam antibiotikų gydymui pasirinktų antibiotikų rūšių, gydymas yra veiksmingiausias kartu su chirurgine intervencija.
Periapikalinės infekcijos yra dažniausiai sutinkama infekcijos forma, ją sukelia mikroorganizmai, patekę iš danties į periapikalinius audinius. Dažniausiai priežastimi tampa krūminiai dantys [29], kadangi pacientai dažnai neišsivalo tarpdančių ir užsilikęs maistas skatina bakterijų veiklą. Tokios sąlygos yra palankios dantų ėduoniui atsirasti bei progresuojant pažeidimui vėliau tapti pirminiu faktoriumi odontogeninei bakterinei infekcijai išsivystyti. Uždegimo sunkumas priklauso nuo mikroorganizmų mikrofloros ir organizmo atsparumo. Esant nusilpusiai imuninei sistemai, gali išsivystyti komplikacijos, tokios kaip: nekrotizuojantis fasciitas [30, 31, 32] kvėpavimo takų obstrukcija [33, 34, 35], mediastinitas [36, 37], sinusų trombozė [38, 39], sepsis [40], Lemiero sindromas [41], smegenų abscesas [42, 43] ir osteomielitas [44]. Šiame tyrime trys straipsniai įvardijo pasitaikiusias komplikacijas [8, 9, 19]. Širdies sutrikimas aprašomas visuose trijuose straipsniuose [8, 9, 19], sepsis ir pneumonija – dviejuose [8, 19], a/ž šakos lūžis – viename [19].
Keturiose studijose aprašomi gydymo rezultatai [8, 10, 11, 21]. Trys nurodo visišką pacientų pasveikimą [10, 11, 19], o viename iš tyrimų, keturi pacientai neišgyveno [8].
Esant idealiai gydymo situacijai, drenažas ir uždegimo priežastys pašalinamos per pirmąjį kontaktą su pacientu, tai buvo nurodoma dviejose studijose [10, 17], apie priežastinio danties šalinimo būtinumą buvo nurodoma aštuoniuose straipsniuose [9, 10, 11, 13, 15, 17, 21, 24]. Chirurginė intervencija uždegimo vietoje, kaip gydymo dalis, buvo naudojama šešiolikoje analizuojamų studijų [8-17, 19-24], tačiau buvo rastas atvejis, kai vienintelė vietinė intervencija buvo danties pašalinimas ir chirurginio drenavimo neprireikė [45]. Trys studijos nurodė, kad esant nesunkiai uždegimo formai ir esant galimybei išsaugoti priežastinį dantį, ekstrakcija nėra būtina, galima pabandyti dantį išsaugoti atlikus endodontinį gydymą [9, 17, 21]. Igoumenakis et al [17] atliko perspektyvų tyrimą ir nustatė statistiškai reikšmingą ryšį tarp laiko, kiek tęsiasi uždegimas, ir infekuotų dantų ekstrakcijos bei pasiūlė, kad esant pavojui gyvybei infekuoto danties šalinimas yra būtinas, net jeigu dantis gali būti gydomas. Al-Belasy ir Hairam [46], Matijevic ir kt. [47] atliktuose tyrimuose buvo palyginti pacientai, kuriems buvo indikuotinas gydymas antibiotikais, tačiau skirtas tik chirurginis drenavimas arba priežastinio danties ekstrakcija, su pacientais, kuriems skirtas chirurginis drenavimas ir gydymas antibiotikais. Rezultatuose buvo nurodyta, kad grupėje, kur buvo naudojami antibiotikai, pacientai pasveiko greičiau, taip pat išvadose aptarta, kad antibiotikai turėtų būti skiriami visiems pacientams, sergantiems odontogeninės bakterinės kilmės uždegimais.
Gydymo sėkmė priklauso nuo to, ar infekcija yra labai išplitusi. Daugeliu atvejų pastebima, kad pacientai kreipiasi per vėlai ir uždegimai būna paūmėję, išplitę į keletą anatominių struktūrų, o tai labai sunkina gydymą. Vytla S. ir kitų tyrime nurodoma, kad 53% pacientų infekcija pasireiškė vienoje srityje, 47% pacientų – išplitusi uždegimo forma keliose srityse, tačiau abiejose grupėse nustatyta, kad uždegimas dažniausiai pasireiškia pažandinėje ir skruostinėje srityse [48]. Šioje sisteminėje analizėje dauguma straipsnių nurodo tas pačias anatomines struktūras, kuriose uždegimas
buvo išplitęs. Dažniausiai pasitaikanti infekcijos išplitimo vieta buvo pažandinė sritis, kuri svyravo nuo 20,7% iki 62%. Toliau žando sritis, kuri svyravo nuo 12% iki 42%. Pasmakrinė sritis nuo 3,3% iki 16%, paliežuvinė sritis, submaseterinė sritis – nuo 0,6% iki 30%, sparninio a/ž tarpo sritis, iltinės duobės sritis. Atlikus statistinę analizę taip pat galima teigti, kad pažandinė ir žando sritys buvo tos lokalizacijos vietos, kuriose odontogeinės bakterinės kilmės uždegimai vystėsi dažniausiai.
Odontogeninių veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių uždegimų sukėlėjai dažniausiai būna normalios burnos mikrofloros atstovai. Tai – Peptostreptococcus, Bacteroides, Streptococcus, E. coli, Prevotella, Porphyromonas, Fusobacterium, Arachnia, Klebsiella, Eikenella, Actinomyces, Pseudomonas, Staphylococcus. Šie mikroorganizmai sukelia uždegimą, kai jie patenka į gilesnius burnos audinius dėl traumų, operuojant, pakitus organizmo imuninėms savybėms. Brescó-salinas M. ir kiti teigia, kad burnos ertmės bakterinę mikroflorą daugiausia sudaro anaerobinės bakterijos, todėl nenuostabu, kad odontogeninių infekcijų pasėlių tyrimuose tai dažniausiai randamos sukėlėjų kultūros [49]. Šioje sisteminėje analizėje dvi publikacijos sukėlėjų neįvardino [19, 23]. Apžvelgus visus likusius straipsius, nustatyti dažniausiai rasti sukėlėjai: Streptoccocus spp. [8, 9, 12, 13, 14, 15, 18, 20, 21, 14]. Toliau seka Staphylococcus spp. [8, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20], Prevotella spp. [14, 17, 18, 20, 22, 24], Bacteroides spp. [9, 13, 15, 17, 14], Pseudomonas aeruginosa [8, 13, 16, 21, 24], Escherichia coli [8, 10, 13, 16, 17, 21, 24]. Atlikus statistinę analizę stebima ta pati tendencija, kad streptokokai ir stafilokokai yra vyraujanti mikroflora odontogeninės kilmės uždegimuose.
Šis tyrimas susidūrė su tam tikrais apribojimais: pacientų imtis buvo nevienoda; keletas straipsnių aptarinėjo tik suaugusius, kiti suaugusius ir vaikus; nevienodas pasėlių ištyrimo metodas; nevienodas pooperacinis stebėjimo laikas.
PADĖKA
Dėkoju darbo vadovui Dr. Stasiui Bojarskui už nuoširdžią pagalbą, skirtą laiką ir suteiktas žinias rašant baigiamąjį magistrinį darbą.
IŠVADOS
1. Dažniausi odontogeninės kilmės uždegimų sukėlėjai - Streptococci viridans , Streptococcus spp., Streptoccocus haemolyticus, c grupės streptokokai, alfa hemoliziniai streptokokai, Peptostreptococcus. Sekanti kultūra, kuri taip pat vyrauja sergant odontogeninės kilmės uždegimais yra stafilokokai: Staphylococcus, Staphyloccus epidermis, Staphylococcus aureus.
2. Odontogeninės kilmės bakteriniais uždegimais dažniausiai serga tie pacientai, kurių a/ž krūminiai dantys negydomi nuo dantų ėduonies ar kitos patologijos, todėl skiriant gydymą šie dantys dažniausiai šalinami, norint sustabdyti infekcijos plitimą. Taip pat gauti rezultatai nurodo, kad uždegimas daugiausiai lokalizuojasi pažandinėje ir burnos dugno srityse. 3. Pirmo pasirinkimo antibiotikai empriniam gydymui – amoksiciklinas su klavulano rūgštimi.
Penicilinų grupės vaistai naudojami dažniausiai gydant odontogeninės bakterinės kilmės uždegimus, dėl vyraujančios streptokokinės bakterijų mikrofloros. Pirmo pasirinkimo antibiotikai empriniam gydymui esant uždegimui išplitusiam į vieną arba daugiau sričių – amoksiciklinas su klavulano rūgštimi.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis šios sisteminės apžvalgos rezultatais, galima būtų rekomenduoti:● Prieš pradedant gydymą, reikėtų įspėti pacientą apie tai, kad empiriškai skiriami antibiotikai gali ne visai padėti arba gali išsivystyti tam tikros komplikacijos.
● Prieš operaciją svarbu teisingai diagnozuoti ligą bei identifikuoti uždegimo išplitimą – tai užtikrina gydymo sėkmę.
● Empiriniam odontogeninių bakterinių uždegimų gydymui antibiotikais, pirmo pasirinkimo vaistais, rekomenduotina skirti amoksicikliną su klavulano rūgštimi (dėl labai plataus jų veikimo spektro). Klindamicinas taip pat nurodo didelį atsparumą įvairioms bakterijų kultūroms, iššskyrus Eikenella spp. Trečiojo pasirinkimo vaistu skiriant empirinį gydymą antibiotikais gali būti ampicilinas, kurio veikimas gali būti sustiprinamas papildomai skiriant klavulano rūgštį, tačiau Eschericia coli balterijos yra pakankamai atsparios šiam antibiotikui.
LITERATŪRA
1. Christensen B, Han M, Dillon JK. The cause of cost in the management of odontogenic infections 1: a demographic survey and multivariate analysis. J Oral Maxillofac Surg. 2013;71(12):2058-67. 2. Bali RK, Sharma P, Gaba S, Kaur A, Ghanghas P. A review of complications of odontogenic infections. Natl J Maxillofac Surg. 2015;6(2):136-43.
3. Mardini S, Gohel A. Imaging of Odontogenic Infections. Radiol Clin North Am. 2018;56(1):31-44.
4. Ogle OE. Odontogenic Infections. Dent Clin North Am. 2017;61(2):235-252.
5. Boscolo-rizzo P, Stellin M, Muzzi E, et al. Deep neck infections: a study of 365 cases highlighting recommendations for management and treatment. Eur Arch Otorhinolaryngol. 2012;269(4):1241-9. 6. Bertossi D, Barone A, Iurlaro A, et al. Odontogenic Orofacial Infections. J Craniofac Surg. 2017;28(1):197-202.
7. Brescó-salinas M, Costa-riu N, Berini-aytés L, Gay-escoda C. Antibiotic susceptibility of the bacteria causing odontogenic infections. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2006;11(1):E70-5.
8. Qu L, Liang X, Jiang B, Qian W, Zhang W, Cai X. Risk Factors Affecting the Prognosis of Descending Necrotizing Mediastinitis From Odontogenic Infection. J Oral Maxillofac Surg. 2017; 9. Rastenienė R, Pūrienė A, Aleksejūnienė J, Pečiulienė V, Zaleckas L. Odontogenic Maxillofacial Infections: A Ten-Year Retrospective Analysis. Surg Infect (Larchmt). 2015;16(3):305-12.
10. Igoumenakis D, Gkinis G, Kostakis G, Mezitis M, Rallis G. Severe odontogenic infections: causes of spread and their management. Surg Infect (Larchmt). 2014;15(1):64-8.
11. Farmahan S, Tuopar D, Ameerally PJ. The clinical relevance of microbiology specimens in head and neck space infections of odontogenic origin. Br J Oral Maxillofac Surg. 2014;52(7):629-31. 12. Zirk M, Buller J, Goeddertz P, et al. Empiric systemic antibiotics for hospitalized patients with severe odontogenic infections. J Craniomaxillofac Surg. 2016;44(8):1081-8.
13. Walia IS, Borle RM, Mehendiratta D, Yadav AO. Microbiology and antibiotic sensitivity of head and neck space infections of odontogenic origin. J Maxillofac Oral Surg. 2014;13(1):16-21.
14. Heim N, Faron A, Wiedemeyer V, Reich R, Martini M. Microbiology and antibiotic sensitivity of head and neck space infections of odontogenic origin. Differences in inpatient and outpatient management. J Craniomaxillofac Surg. 2017;45(10):1731-1735.
15. Fating NS, Saikrishna D, Vijay kumar GS, Shetty SK, Raghavendra rao M. Detection of Bacterial Flora in Orofacial Space Infections and Their Antibiotic Sensitivity Profile. J Maxillofac Oral Surg. 2014;13(4):525-32.
17. Igoumenakis D, Giannakopoulos NN, Parara E, Mourouzis C, Rallis G. Effect of Causative Tooth Extraction on Clinical and Biological Parameters of Odontogenic Infection: A Prospective Clinical Trial. J Oral Maxillofac Surg. 2015;73(7):1254-8.
18. Rams TE, Degener JE, Van winkelhoff AJ. Antibiotic resistance in human chronic periodontitis microbiota. J Periodontol. 2014;85(1):160-9.
19. Mücke T, Dujka N, Ermer MA, et al. The value of early intraoral incisions in patients with perimandibular odontogenic maxillofacial abscesses. J Craniomaxillofac Surg. 2015;43(2):220-3. 20. Bali R, Sharma P, Gaba S. Use of metronidazole as part of an empirical antibiotic regimen after incision and drainage of infections of the odontogenic spaces. Br J Oral Maxillofac Surg. 2015;53(1):18-22.
21. Kumari S, Mohanty S, Sharma P, Dabas J, Kohli S, Diana C. Is the routine practice of antibiotic prescription and microbial culture and antibiotic sensitivity testing justified in primary maxillofacial space infection patients? A prospective, randomized clinical study. J Craniomaxillofac Surg. 2018;46(3):446-452.
22. Farmahan S, Tuopar D, Ameerally PJ, Kotecha R, Sisodia B. Microbiological examination and antibiotic sensitivity of infections in the head and neck. Has anything changed?. Br J Oral Maxillofac Surg. 2014;52(7):632-5.
23. Connors WJ, Rabie HH, Figueiredo RL, Holton DL, Parkins MD. Acute dental infections managed in an outpatient parenteral antibiotic program setting: prospective analysis and public health implications. BMC Infect Dis. 2017;17(1):202.
24. Zirk M, Dreiseidler T, Pohl M, et al. Odontogenic sinusitis maxillaris: A retrospective study of 121 cases with surgical intervention. J Craniomaxillofac Surg. 2017;45(4):520-525.
25. Cachovan G, Phark JH, Schön G, Pohlenz P, Platzer U. Odontogenic infections: an 8-year epidemiologic analysis in a dental emergency outpatient care unit. Acta Odontol Scand. 2013;71(3-4):518-24.
26. González-martínez R, Cortell-ballester I, Herráez-vilas JM, Arnau-de bolós JM, Gay-escoda C. Antibiotic prescription in the treatment of odontogenic infection by health professionals: a factor to consensus. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2012;17(3):e452-6.
27. Peedikayil FC Antibiotics in Odontogenic Infections - An Update. J Antimicro. 2016;2:117 28. Mahmoodi B, Weusmann J, Azaripour A, Braun B, Walter C, Willershausen B. Odontogenic Infections: A 1-year Retrospective Study. J Contemp Dent Pract. 2015;16(4):253-8.
29. Ogle OE. Odontogenic Infections. Dent Clin North Am. 2017;61(2):235-252.
30. Cariati P, Monsalve-Iglesias F, Cabello-Serrano A, Valencia-Laseca A, Garcia-Medina B. Cervical necrotizing fasciitis and acute mediastinitis of odontogenic origin: A case series. J Clin Exp Dent. 2017 Jan 1;9(1):e150-e152.
31. Chunduri NS, Madasu K, Tammannavar PS, Pushpalatha C. Necrotising fasciitis of odontogenic origin. BMJ Case Rep. 2013 Jul 2;2013.
32. Antunes AA, Avelar RL, De melo WM, Pereira-santos D, Frota R. Extensive cervical necrotizing fasciitis of odontogenic origin. J Craniofac Surg. 2013 Nov;24(6):e594-7
33. Bali RK, Sharma P, Gaba S, Kaur A, Ghanghas P. A review of complications of odontogenic infections. Natl J Maxillofac Surg. 2015 Jul-Dec;6(2):136-43
34. Han X, An J, Zhang Y, Gong X, He Y. Risk Factors for Life-Threatening Complications of Maxillofacial Space Infection. J Craniofac Surg. 2016 Mar;27(2):385-90.
35. Rajab B, Laskin DM, Abubaker AO. Odontogenic Infection Leading to Adult Respiratory Distress Syndrome. J Oral Maxillofac Surg. 2013 Feb;71(2):302-4
36. Diamantis S, Giannakopoulos H, Chou J, Foote J. Descending necrotizing mediastinitis as a complication of odontogenic infection. Int J Surg Case Rep. 2011;2(5):65-7.
37. Kiskis G, Gruslys V, Jovaisas V, Kybartas A, Liubertiene I, Narbutas J et al. Odontogenic mediastinitis. Diagnostics and treatment. Medicina (Kaunas). 2002;38 Suppl 2:88-90.
38. Budhram A, Shettar B, Lee DH, Silverman M, Gupta K. Bilateral Cavernous Sinus Thrombosis in Lemierre’s Syndrome. Can J Neurol Sci. 2017 Feb 2:1-3.
39. Arian M, Kamali A, Tabatabaeichehr M, Arashnia P. Septic Cavernous Sinus Thrombosis: A Case Report. Iran Red Crescent Med J. 2016 Jun 19;18(8):e34961
40. Antunes AA, Avelar RL, De melo WM, Pereira-santos D, Frota R. Extensive cervical necrotizing fasciitis of odontogenic origin. J Craniofac Surg. 2013 Nov;24(6):e594-7.
41. Noy D, Rachmiel A, Levy-faber D, Emodi O. Lemierre's syndrome from odontogenic infection: Review of the literature and case description. Ann Maxillofac Surg. 2015 Jul-Dec;5(2):219-25. 42. Ben hadj hassine M, Oualha L, Derbel A, Douki N. Cerebral abscess potentially of odontogenic origin. Case Rep Dent. 2015;2015:267625.
43. Yang J, Liu SY, Hossaini-zadeh M, Pogrel MA. Brain abscess potentially secondary to odontogenic infection: case report. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol. 2014 Feb;117(2):e108-11.
44. Habib A, Sivaji N, Ashraf T. Maxillary Osteomyelitis: A Rare Entity. Case Rep Otolaryngol. 2016;2016:9723806.
45. Chardin H, Yasukawa K, Nouacer N, et al. Reduced susceptibility to amoxicillin of oral streptococci following amoxicillin exposure. J Med Microbiol. 2009;58(Pt 8):1092-7.
46. Al-belasy FA, Hairam AR. The efficacy of azithromycin in the treatment of acute infraorbital space infection. J Oral Maxillofac Surg. 2003;61(3):310-6.
48. Vytla S, Gebauer D. Clinical guideline for the management of odontogenic infections in the tertiary setting. Aust Dent J. 2017;62(4):464-470.
49. Brescó-salinas M, Costa-riu N, Berini-aytés L, Gay-escoda C. Antibiotic susceptibility of the bacteria causing odontogenic infections. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2006;11(1):E70-5.
PRIEDAI
Priedas nr. 1
Lentelė nr. 4. Gydymo metodika ir sėkmingumas Eil.
nr.
Autorius ir metai
Infekcijos priežastis Gydymo metodas Komplikacijos Gydymo
sėkmingumas 1. Luyao Qu ir kt., 2017 [8] Periapikalinis periodontitas (66,7%), perikoronitas (29,6%), dantų šalinimas (2,5%), folikulinė cista (1,2%)
Incizija, drenažas + AB Skystis pleuros ertmėje (27,8%),
pneumonija (8,8%), skystis
perikardo ertmėje (3,5%), oro takų obstrukcija (3,5%), sepsis arba septinis šokas (2,7%), kaklo ir krūtinės nekrotizuojantis fasciitas (3,5%), kvėpavimo takų sutrikimas (2,7%), pneumotoraksas (2,7%), smegenų disfunkcija (2,7%), kraujavimas virškinamajame trakte (2,7%).
77 pacientai pasveiko, 4 mirė.
2. Rūta
Rastenienė ir kt., 2015 [9]
797 atvejuose infekcijos priežastimi nustatyta vienas kuris nors dantis (74%). 79,2% priežastimi nustatyta apatinio
žandikaulio krūminiai dantys.
Intraoralinis pjūvis (4,1%), ekstraoralinis pjūvis (90,4%) arba intraoralinis ir ekstraoralinis kartu (5,3%), drenažas, priežastinio danties šalinimas (98%), endodontinis priežastinio danties gydymas (2%), AB.
Komplikacijos išsivystė 19 pacientų. Mediastinitas, nekrotizuojantis fasciitas, širdies sutrikimas.
Nenurodoma 3. Dimosthenis Igoumentaki s ir kiti. 2014 [10] Priežastys nenurodytos, tačiau pažymima, kad 24% pacientų burnos higiena buvo gera, 52,8% - patenkinama, 25,5% - bloga.
134 pacientams atlikta incizija, ir pūlių drenažas, AB. 98 pacientams pašalintas priežastinis dantis.
Nenurodoma Visi pacientai
pasveiko. 78 pacientam užteko tik empirinio gydymo. 4. Samir Farmahan ir kiti. 2014 [11]
Nenurodoma Incizija, drenažas, tepinėlių ištyrimas,
AB. 83 atvejais pašalintas priežastinis dantis.
Nenurodoma Visi pacientai
5. Matthias Zirk ir kiti. 2016 [12]
Nenurodoma Incizija, tepinėlis imamas iš absceso
vietos, drenažas + AB.
Nenurodoma Nenurodoma
6. Inderdeep
Singh Walia ir kiti. 2013 [13]
Nenurodoma Incizija ir drenažas, priežastinio danties
šalinimas.
Nenurodoma Nenurodoma
7. Dr Nils
Heim ir kiti. 2017 [14]
Nenurodoma Atliktas intraoralinis arba ekstraoralinis
pjūvis, 18/22 dydžio adatomis su 2ml arba 5ml švirkštais paimti pūlių mėginiai. Šokolado arba MacConckey agaro
lėkštelės paliktos 12-24h 37 laipsnių temperatūroje. Nenurodoma Nenurodoma 8. Nitin Suresh Fating ir kiti. 2013 [15] Apatinio žandikaulio protiniai dantys nurodomi kaip dažniausia priežastis (31,7%), a/ž antrieji
Incizija ir drenažas, priežastinio danties šalinimas.
krūminiai dantys (17,7%), a/ž pirmieji krūminiai dantys (12,2%).
9. Amith Shah
ir kiti. 2016 [16]
Dažnesne priežastimi buvo apatinio žandikaulio dantys, ypač pirmieji krūminiai dantys.
Viršutiniame žandikaulyje – iltiniai dantys.
Atlikta incizija ir drenažas.18/22 dydžio adatomis, 5ml švirkštu paimti mėginiai ir Robertsono mėgintuveliuose transportuoti į laboratoriją. Skirta AB.
Nenurodoma Nenurodoma
10. Igoumenakis
D. ir kiti. 2015 [17]
Priežastis buvo apatiniai krūminiai dantys (44,8%), apatiniai protiniai (19,4%), viršutinės iltys (13,3%), apatiniai kapliai (9,7%), apatinės iltys (6,7%), viršutiniai kapliai (6%).
179 pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė buvo, kuriai išrauti priežastiniai negydomi dantys, antroji – priežastiniai dantys dar pagydomi. Po to abiem grupėms sekė ta pati gydymo seka. Incizija, drenažas ir AB.
11. Thomas E. Rams ir kiti. 2014 [18]
Nenurodoma Nenurodoma Nenurodoma Nenurodoma
12. Mücke T ir
kiti. 2015 [19]
A/ž krūminiai dantys – 52,7%, protiniai – 28,8%, kapliai – 3,9%, daugiau nei vienas dantis – 14,6%.
205 pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji – pacientai, kuriems atlikta incizija burnos ertmėje, antroji – pacientai, kuriems neatlikta incizija burnos ertmėje. Tačiau abiem grupėm buvo atlikta ekstraoralinės incizijos.
Kraujavimas – 5,4%, sepsis – 1,5%, pneumonija 1%, infarktas – 0,5%, a/ž lūžis - 0,5%. Nenurodoma 13. Rishi Bali ir kiti. 2014 [20]
Nenurodoma 60 pacientų buvo suskirstyti į dvi grupes.
Pirmoji – pacientai, kuriems po incizijos ir drenavimo paskirti AMX/CLAV + MET, antroji – kuriems po incizijos ir drenavimo paskirta tik AMX/CLAV.
Nenurodoma Nenurodoma
14. Kumari S. ir
kiti. 2017 [21]
A/ž trečias krūminis dantis (32,5%), pirmasis (22,5%), antrasis (15%).
40 pacientų suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji – pacientai, kuriems atlikta tik incizija ir drenažas, antroji – atlikta
Nenurodoma Visi pacientai
incizija, drenažas ir paskirti AB. Esant nepagydomam dančiui, jis buvo šalinamas abiejosie grupėse.
15. Dery Tuopar
ir kiti. 2014 [22]
Nenurodoma Incizija, drenažas ir AB. Nenurodoma Nenurodoma
16. Connors WJ
ir kiti. 2017 [23]
Nenurodoma Parenterinė AB terapija nesudėtingiems
odontogeninių infekcijų atvejais. Bakteriologinis pasėlis neimamas.
Nenurodoma Nenurodoma
17. Zirk M. ir
kiti. 2017 [24]
Dažniausia priežastimi buvo v/ž krūminiai dantys, kurie buvo pažeisti
ėduonies, periodontito ar nekokybiško endodontinio gydymo. Taip pat prieš tai atliktos chirurginės
intervencijos buvo
Chirurginės intervencijos metu buvo atliekama osteoplastika, pašalinami infekciją sukėlę dantys ir išvedami drenai. Pūlių mėginiai išsiųsti į laboratoriją tyrimams.
priskiriamos kaip sinusito etiologinis veiksnys.
Priedas nr. 2
Lentelė nr. 7. Antibiotikai skirti empiriškai ir gavus antibiotikogramų rezultatus Eil.
nr.
Autorius Empirinė antibiotikų
terapija Antibiotikai skirti po antibiotikogramų rezultatų Ar pasikeitė vaistai po antiobiotikogramų rezultatų
Gydymo rezultatas / išvada
1. Luyao Qu ir kiti. 2017 [8]
CEF+ ornidazolis Meropenemas, pacientams, kuriems
neveikė empiriniai AB.
Ne CEF siūlomi kaip empiriniai AB.
2. Rūta Rastenienė ir kiti. 2015 [9] Sisteminė AB terapija + NVNU (nimesulidas 100mg 2 kartus dienoje) (5%) arba sisteminė AB terapija + deksametazonas (95%)
CEF (71%); PEN (59,8%); MET (17,7%); GEN (19,9%)
Ne Autoriai siūlo PEN kaip pirmo
pasirinkimo vaistą empiriniam odontogeninių infekcijų gydymui.
3. Dimosthenis Igoumenakis
AMP ir SULB + MET; CLI esant
AMX (33,8%); AMX/MET (15,74%); AMX/CLAV (14,96%); Daliai pacientų skirami AB pasikeitė Empiriniam gydymui rekomenduojama AMP/SULB.
ir kiti. 2014 [10]
alerigijai beta laktamams.
AMX/CLAV + MET (11,62%); CLI (8,66%); MET (6,29%); kiti (15,73%). 4. Samir Farmahan ir kiti. 2014 [11] AMX, AMX/CLAV,MET.
AMX + MET (33%), AMX/CLAV (31%), AMX/ CLAV + MET (10%), CLI + MET (8%), CLA + MET (5%), MET (2%), CEFU + MET (1%).
Daliai pacientų skirami AB pasikeitė
Pasėlių rezultatai buvo nuspėjami, todėl empirinis gydymas buvo labai sėkmingas. 5. Matthias Zirk ir kiti. 2016 [12] AMP/SULB tris kartus dienoje (2g<70kg<3g); jei pacientam nustatyta alergija PNC, tada skirta CLI (4,8g 3 kartus dienoje). AMP/SULB (98,7%); AMP (96,3%); CLI (77,2%); CEFU (100%); CEFUT (98,1%); CIP (49,2%); MXF (94,7%); TET (82,4%) Daliai pacientų skirami AB pasikeitė
AMP+SULB skyrimas rodo gerus rezultatus empirinei AB terapijai. Cefalosprotinai gali būti skiriami kaip alternatyva odontogeninės kilmės uždegimams gydyti. MXF rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų.
6. Inderdeep Singh Walia 2013 [13]
Nenurodyta PEN (61,12%), (GEN (100%), CIP
(100%),
Empiriniai AB nenurodyti.
PEN rekomenduojami kaip galimi AB empriniam skyrimui. MET ir
tinidazolis neturėtų būti skiriami empiriniam gydymui, nes anaerobinė burnos mikroflora yra norma, o šie AB veikia būtent anaerobus. 7. Dr Nils Heim
ir kiti. 2017 [14]
Nenurodyta AMP (97,3%), PEN (100%) , CLI
(82,6%), GEN 97,4, LEV (95,6%), ERI (92,1%).
Empiriniai AB nenurodyti.
PEN išlieka efektyviausias AB odontogeninių infekcijų gydyme. CLI nėra toks efektyvus kaip PNC, todėl empirinei terapijai rekomenduojamas PEN.
8. Nitin Suresh
Fating ir kiti. 2013 [15]
AMX/CLAV + MET GEN (100%), VANC (100%), IMI (100%), ERI (95,5%), CEF (95%), CIP (95%),CLI (95%), DOC (90%), AMI (85%), PEN (80%), AMX (80%),
Taip Nealergiškiems pacientams
rekomenduojamas PEN, alergiškiems - CLI
9. Amith Shah ir kiti. 2016 [16]
MET MXF (80,2%); IMI (93,4%); AMI
(93,4%); CEFRX (82,4%); AMX/CLAV (64,8%); AMX (25,3%).
Taip Nors AMX rekomenduojamas kaip
pirmo pasirinkimo AB, tačiau šio tyrimo pateikiamose rekomendacijose siūloma naudoti CEFRX. AMI ir IMI siūloma atlikti daugiau klinikinių tyrimų.
10. Igoumenakis D ir kiti. 2015 [17]
AMP/SULB 1500mg tris kartus per dieną, + MET 500mg tris kartus dienoje. Esant alergijai beta
laktamams skirta CLI 600mg tris kartus dienoje.
AMP/SULB, MET Ne Greitesnis gijimas buvo grupėje,
kurioje priežastinis dantis buvo pašalintas. Autoriai teigia, kad reikia atlikti tokį patį tyrimą su didele pacientų imtimi, kad būtų gauti tikslesni rezultatai.
11. Thomas E. Rams ir kiti. 2014 [18]
- AMP (55%), DOX (55%), AMX
(43,3%), MET (30,3%), CLI (26,5%)
Empiriniai AB nenurodyti
AMP buvo atspariausias rastoms bakterijų kultūroms, DOX, taip pat buvo labai atsparus.
12. Mücke T ir kiti. 2015 [19] - PEN (47,3%), AMX/CLAV (45,4%), MET (11,2%), CEFU (3,4%). Empiriniai AB nenurodyti
Priežastinio danties šalinimas ir antibiotikų terapija turėtų būti skiriama nedelsiant esant absecams. Pirmo pasirinkimo AB siūloma AMX/CLAV.
13. Rishi Bali ir kiti. 2014 [20]
AMX/CLAV + MET, AMX/CLAV
AMX/CLAV + MET, AMX/CLAV Ne Sergant odontogeninės kilmės
infekcijomis skirtas AMX/CLAV. MET nėra būtinas daugumai klinikinių atvejų, tačiau būtina tai patikrinti atliekant pasėlių tyrimus. 14. Kumari S. ir
kiti . 2017 [21]
AMX/CLAV, MET - Nenurodyti AB skirti
gavus
Autoriai siūlo atlikti daugiau tyrimų esant išplitusioms uždegimo formoms.
antibiotikogramų rezultatus
15. Dery Tuopar ir kiti. 2014 [22]
- AMX 70%, AMX +MET 84%, PEN
14%.
Empiriniai AB nenurodyti
Amoksiciklinas išlieka pirmo pasirinkimo AB. 16. Connors WJ ir kiti. 2017 [23] - CEF/MET (71,05%), CLI (15,78%), CEFRX + MET (13,15%) Empiriniai AB nenurodyti
CEF/MET buvo vartojamas daugiausiai.
17. Zirk M. ir kiti. 2017 [24]
- MXF (86,2%), AMP/SULB (80%),
CEFU (69,4%), AMP (68%), TET (62,9%), CLI (50%)
Empiriniai AB nenurodyti
AMP/SULB – pirmo pasirinkimo AB.
AMP - ampicilinas, AB - antibiotikai, AMI - amikacinas, AMX - amoksiciklinas, CEF -cefazolinas, CEFRX - cefriaksonas, CEFU - cefuroksimas, CEFUT - cefutaximas; CIP - ciproflokscimas, CLA - klaritromicinas, CLAV - klavulano rūgštis, CLI - klindamicinas, DOX - doksiciklinas, ERI - eritomicinas, GEN - gentamicinas, IMI - imipenemas, LEV - levofloksacinas, MET - metronidazolis, MXF - moksifloksacinas, PEN – penicilinas, SULB - sulbaktamas, TET - tetraciklinas, VANC – vankomicinas.
Priedas nr. 3
